Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas Verslo vadybos fakultetas Socialins ekonomikos ir vadybos katedra

Argentina
Geografijos referatas

Atliko: Olga Driagina V 05/1 Tikrino:

Vinius, 2006

ARGENTINA

Bendros inios Oficialus pavadinimas: Argentinos respublika. Sostin: Buenos aires. Valdymo forma: konstitucin respublika. Valstybs vadovas: prezidentas. Plotas: 2767000 km2 Gyventoj skaiius: 33,9 mil. Piet Amerikos valstyb Etnin sudtis: argentinieiai 81,8%, italai 4,8%, galisai 2%, ydai 2% ir t.t. Pagrindin kalba: ispan. Religija: Romos katalikai. Piniginis vienetas: australis. 2

Argentina uima emino pietrytin dal, Ugnies ems salos rytin dal, Estado, Trinidado ir kitas maesnes salas. Vakaruose ribojasi su ile, iaurje su Bolivija, iaurs rytuose- su Parugvajumi ir Brazilija, rytuose - su Urugvajumi. Plotas 277409 km2 (antroji po Brazilijos pagal teritorijos dyd Piet Amerikos valstyb). 39 537 943 mln. gyv. (2005 liepos progn.). Sostin Buenos Airs (11,62 mln. gyv., 2001). Argentina suskirstyta 23 provincijas (Catamarca, Chaco, Chubut, Crdoba, Corrientes, Entre Ros, Formosa, Jujuy, La Pampa, La Rioja, Mendoza, Misiones, Neuqun, Ro Negro, Salta, San Juan, San Luis, Santa Cruz, Santa Fe, Santiago del Estero, Tierra del Fuego, Antrtida e Islas del Atlntico Sur ,Tucumn) ir federacin (sostins) apygard Buenos Aires. Teritorijos ilgis i iaurs pietus 3700 km, didiausias plotis 1570 km. Sausumos sien ilgis: 9665 km: su Bolivija 832 km, su Brazilija 1224 km, su ile 5150 km, su Paragvajum 1880 km, su Urugvajum 579 km. Rytuose ir pietryiuose Argentina prieina prie Atlanto. Kranto linijos ilgis 4990 km. Didiausios lankos (i . p.); La Platos, EI Rincono, v. Mato, v. Jurgio, Bahia Grands. Didiausias pusiasalis - Valdesas, Magelano ss. skiria Argentinos emynin dal nuo Ugnies ems salos. RELJEFAS. Didesnij Argentinos dal (~54%) uima lygumos (Argentinos iaurje ir rytuose). Vakarin ir pietin dalis kalnuota (~36% Argentinos teritorijos ikilusi aukiau kaip 1000 m). iaurs rytuose yra La Plotos emuma, susidedanti i Gran Chaco, Tarpupio ir Pamp. Tarp Gran Chaco, Pamp ir And kaln yra Pamp Sierros ir Prekordiljera - 2000-4000 m aukio luistiniai kaln masyvai plokiomis virnmis. Jiems bdingos specifins reljefo formos gils sausi tarpukalni slniai ir dubos; yra pustom smlyn. Argentinos vakaruose -3300 km i iaurs pietus itsusi alpin kaln sistema- Andai. Juose yra 10 virni, auktesni kaip 6700 m, tarp j - Aconcagua (6960 m; aukiausia Piet Amerikoje ir visame Vakarineme pusrutulyje). Yra veikiani ir ugesusi ugnikalni. Argentinos iaurs vakaruose Andai iplatja ir apjuosia 3000-4000 m aukio Punos plokiakaln. Argentinos pietins dalies Andai vadinami Patagonijos Andais. Jie emesni (2000-3000 m), labai suskaidyti tektonini li, erozini upi ir ledyn slni; daug ledyn ir ledynini eer. rytus nuo Patagonijos And yra Patagonijos plokiakalnis, pakopomis emjantis i vakar rytus nuo 2000 iki 100 m. Argentinai priklausanti Ugnies ems dalis iaurje ema, pietuose kalnuota. KLIMATAS. Argentina eina tropinio, subtropinio ir vidurini platum klimato juostas. Argentinos klimatui turi takos And kalnai (jie sulaiko vakar vjus), Atlanto iltoji Brazilijos srov (teka i iaurs) ir altoji Falklando srov (i piet), Antarkties ledynai, Gran Chaco iaurje klimatas emyninis tropinis, Punoje ir Anduose - auktikalni dykum, Tarpupyje ir Rytinje Pampoje - drgnas subtropinis, Vakar Pampoje, Pamp Sierrose ir Prekordiljeroje emyninis subtropinis, Patagonijoje - vid. platum pusdykumi, Ugnies emje - vid. platum jrinis. Sausio vidutin temperatra Argentinos iaurje 29 C, Ugnies emje 10 C, liepos (atitinkamai) 17 ir 1 C. Cristo Retendore (Patagonija) yra emiausia Piet Amerikoje vid. metin oro temperatra (-2 C). Daugiausia krituli ikrinta Anduose (ties 39 . pi. ~4000 mm per metus); Tarpupyje ir Rytinje Pampoje >1000 mm, Gran Chaco 400-1000 mm, Patagonijos And priekalniuose 400-500 mm, Punoje 100-300 mm per metus. Pastovi sniego danga bna tik Anduose. Patagonijoje ir Pampose danai puia altas pietinis vjas pamperas. Jis atnea alt or iki pat Argentinos iaurs sien. Gran Chaco puiantys sausi iaurs vjai atnea kaitr. Magelano ss. rajone dani uraganiniai vjai. VIDAUS VANDENYS. Upi daugiausia Argentinos iaurje. ia teka vandeningiausios laivybins ups - Parana, Urugvajus ir Paragvajus (Urugvajaus ir Paragvajaus upmis eina Argentinos valstybin siena). Susiliejusios Parana ir Urugvajus sudaro La Platos estuarij (didiausias plotis 225 km). Gran Chaco ups Pilcomayo, Bermejo, Salado maitinamos lietaus vandens, todl vasar jos vandeningos, o per iemos sausr labai nusenka. And kaln ups ir Patagonijos upi auktupiai turi daug hidroenergijos itekli. ~50% Argentinos teritorijos priklauso nenuotakioms sritims. ia ups trumpos, jos danai baigiasi smlynuose arba 3

druskoemiuose. Patagonijoje ir And kaln pietinje dalyje daug ledynins kilms eer (didiausi - Argentino, Viedmos, Buenos Airi, Colhu Huapi, Nahuel Huapi). Argentinos didiausias eeras Mar Chiuita (1853 km2) yra Pampose. Tarpupyje ir Pampose daug pelki (Ibera pelk Tarpupyje - 5000 km2). AUGALIJA. Gran Chaco daugiausia auga sausi tropiniai retmikiai; vakarinje dalyje akacijos, kaktusai, mimozos, rytinje - savanos (jose yra palmi). Tarpupyje auga drgnieji subtropiniai ir tropiniai retmikiai (araukarijos, arbatiniai bugieniai) su velia oline augalija, Pamp rytuose - drgnosios steps (ariamos), vakaruose - sausosios steps ir pusdykums (jose auga dygs krmai, kvebrachai, kaktusai). Patagonijos pusdykumse auga auots, emi dygs krmai, Argentinos pietuose ir Ugnies emje - subantarktiniai mikai ir krmai, And laituose Argentinos iaurje - sumedj kaktusai, puskrmiai, Argentinos viduryje - spygliuoi ir plaialapi mikai, Patagonijos Anduose - mirieji mikai. Mikai ir krmai uima 21% Argentinos teritorijos. GYVNIJA neotropin. Maa didesni induoli, daug grauik, pauki, ropli (gyvai, drie), voragyvi, vabzdi. Daug stepi ir pusdykumi gyvn (yra ir endemini ri). induoliai: guanakai, pamp elniai, pumos, maikongi, tapyrai, pekariai, oposumai, arvuoiai, skunkai, skruzddos, viskaos, maros, nutrijos, jr kiaulyts, tukotukai; paukiai: paprastieji nandu, ant ems gyvenanios karakaros, pelamedjos, tironai, urvins peldos. Argentinoje yra 25 nacionaliniai parkai (1998). Los Glaciareso ir Iguac (Iguaz; Argentinoje yra tik jo dalis) nac. parkai, Ischigualasto-Talampayos gamtos parkas, Valdso p-lis Pasaulio paveldo paminklai. GYVENTOJAI. 95% Argentinos gyventoj -argentinieiai. Be j, yra ital, galis, ispan, yd, vokiei, arab, lenk, katalon, lietuvi, ukrainiei ir kt., Paragvajaus, Bolivijos, ils ieivi. Indn (araukanai Argentinos vakaruose ir pietuose, tobai, pilagai, inakai iaurje, alakalufai. jamanai - Ugnies emje) lik keliasdeimt tkstani. ~1% Argentinos gyventoj - metisai. Valstybin kalba - ispan. 93% Argentinos gyventoj - katalikai, 2,5% protestantai, 2% - judjai. Valstyb garantuoja religin laisv ir param Banyiai. 19 a. ir 20 a. pr. gyventoj daugjo dl imigracijos i Europos ali. Daugiausia moni Argentin imigravo 1860-1940 (~4 mln., i j 45% - italai, 30% - Ispanijos ieiviai), 1945-1960 (~1 mln., i Europos alt), 1960-1970 (i gretim valstybi). Pirmasis Argentinos gyventoj suraymas buvo 1869. Nuo 1950 suraymai bna kas 1011 met. Gyventoj skaiiaus dinamika - 1 lentelje. 1999 vyr buvo 49%, moter 51%. Argentinos. Gyventoj vidutinis tankumas 13,6 m./km2 (2001.). Tankiausiai (>50 m./km2) gyvenamos Tuoumano ir Buenos Airi provincijos, reiausiai (<1 m./km2) - Santa Cruzo provincija Patagonijoje. Miesto gyventoj 89,3% (1999). Buenos Airi aglomeracijoje gyvena ~1/3 Argentinos gyventoj. Ekonomikai aktyvi gyventoj 15 mln. (1999), i j bedarbi 14,5%. VALSTYB IR TEIS. Pagal 1994 konstitucij Argentina - federacin respublika. Valstybs ir vyriausybs vadovas bei vyriausiasis kariuomens vadas yra prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose 4 metams ne daugiau kaip 2 kadencijoms. Prezidentas Senatui pritarus skiria teisjus, valstybs pareignus, vyresniuosius kariuomens vadus. statymus leidia Nacionalinis kongresas, kur sudaro 2 rmai: Atstov ir Senatas. Atstov Rmus sudaro 254 nariai, renkami 4 metams (~1/2 nari kas 2 m. perrenkama). Senat 6 metams renka provincij parlamentai (kiekviena provincija renka po 3 atstovus). Kiekviena provincija renka gubernatori ir parlament, kurie sprendia provincij vidaus klausimus. Teism sistem sudaro provincij ir federaliniai teismai. Aukiausij Teism sudaro 9 teisjai, kuriuos skiria prezidentas pritarus 2/3 Senato nari. Herbe (priimtas 1813) pavaizduota frigika kepur simbolizuoja ikovot laisv, o j laikanios rankos - provincij brolyb. Nacionalins vents: gegus 25 - Gegus revoliucijos diena, liepos 9 - Nepriklausomybs diena. 4

PARTIJOS IR PROFSJUNGOS. Svarbiausios politins partijos: Teisingumo partija (kurta. 1947), Pilietin radikal sjunga (kurta 1891), Tvyns vienybs frontas (kurtas 1994). Visuotin darbo konfederacija (kurta 1984) vienija ~1000 profsjung. GINKLUOTOSIOS PAJGOS. Karin prievol panaikinta (1995). Vyriausiasis vadas - prezidentas. 2000 sausumos kariuomen (40 000 m.) sudar 11 pstinink brigad, 12 tank ir arvuoi, 11 artilerijos batalion, 8 prielktuvins artilerijos grups. Ji turjo 312 tank, 106 savaeigius prietankinius pabklus, 48 valgybos automobilius, 590 arvuotj transporteri. 15 ginkluot sraigtasparni, 301 artilerin pabkl, 50 daugiavamzdi reaktyvini minosvaidi. Karinis jr laivynas (19 000 m.): 3 povandeniniai laivai, 7 fregatos. 6 eskadriniai minininkai. Buenos Airse, Puerto Belgrano, Mar de Platoje, Ushuajoje ir Puerto Deseado yra pagrindins jr bazs. Karins oro pajgos (11 000 m.) turjo 130 kovos lktuv ir 32 sraigtasparnius. Sukarintose pajgose tarnavo 31 240 m. Karins ilaidos 4 mlrd. JAV doleri, ~1,5% BVP (2000). KIS. Argentina - ekonomikai viena stipriausi Lotin Amerikos valstybi. 1960-1995 Argentinos kis buvo pltojamas netolygiai. 1999 Argentina um 3 viet Lotin Amerikoje (po Brazilijos ir Meksikos) pagal BVP vert (pasaulyje - 14 viet), 1 viet Piet Amerikoje pagal BVP dal vienam gyventojui. 1999 BVP sudar 298 mlrd. JAV doleri, BVP dalis vienam gyventojui - 8200 JAV doleri. Argentinos BVP pokytis ir infliacija 2 lentelje, BVP struktra 3 lentelje. Argentina daugiausia naudos turi i gamtini resurs, gerai isilavinusios visuomens, eksport orientuoto ems kio bei vairialyps pramons. Visgi per pastarj deimtmet alis turjo nemaai problem dl infliacijos, usienio skol, kapitalo nutekjimo ir biudeto deficito. Ekonomikos augimas 2000 metais buvo neigiamas ir sudar -0,8%, kuomet vidaus ir usienio investuotojai neigiamai vertino vyriausybs galimybes imokti skolas ir ilaikyti esam fiksuot peso ir JAV dolerio kurs. Ekonomin padtis ypa pablogjo 2001 m., neribotai leidiant valstybs obligacijas, masikai atsiiminjant indlius i bank ir majant vartotoj bei investuotoj pasitikjimui. Vyriausybs siekiai panaikinti deficit, stabilizuoti bank sistem ir atgaivinti ekonomikos augim pasirod negyvendinami ir susidr su dar rimtesnmis problemomis. Fiksuoto Argentinos peso palaikymo kurso su JAV doleriu buvo atsisakyta 2002 m. saus, todl peso kursas vasar nukrito. Rezultatas buvo toks, kad realusis BVP 2002 m. nukrito -10,9%, taiau metams pusjus, ekonomin situacija stabilizavosi. 2003 ir 2004 m. BVP kilo po 8%, majant nedarbui ir infliacijos tempams. PRAMON. Apdirbamajai pramonei tenka 92% pramonins produkcijos verts, gavybos (kasybos) pramonei 8%. Paskutiniaisiais deimtmeiais sumajo tradicini pramons ak (maisto, tekstils, odos ir avalyns), iaugo metalurgijos, naftos chemijos, transporto priemoni, elektrotechnikos pramons svarba. Naftos itekli yra ~370 mln. t, gamtini duj 650 mlrd. m 3. Didiausi naftos telkiniai yra Patagonijoje - Comodoro Rivadavijoje (Chubuto provincija) ir Neuquno apylinkse. Kiti svarbs telkiniai yra Mendozos, Saltos, Jujuy, Santa Cruzo provincijose, Ugnies emje. Didiausi gamtini duj telkiniai yra Neuquno, Comodoro Rivadavijos, Mendozos apylinkse ir Ugnies emje. 1998 gauta 44,9 mln. t naftos, 29,8 mlrd. m 3 gamtini duj. Argentina uima treij viet pasaulyje (po Turkijos ir JAV) pagal borat gavyb. Kasama geleies, mangano, liio, berilio, stroncio rdos, sidabras, auksas, gipsas, kaolinas, valgomoji druska, talkas, perlitas, diatomitas, bentonitas, kvarcinis smlis, molis, gaunama granitas, marmuras. Hidroelektrins pagamina ~40% elektra energijos, ilumins elektrins - 50%, Atomins elektrins - 10% (1998). Didiausios veikianios Hidroelektrins (galia, mln. kW): Yacireta (2,7; eksploatuojama kartu su Paragvajumi), Salto Grande (1,9), EI Choconas (1,6). Argentina pirmoji Lotin

Amerikoje pradjo pltoti branduolin energetik. Veikia trys Atomins elektrins: Atucha I ir Atucha II (netoli Buenos Airi), Embalce (netoli Cordobos). Svarbiausia apdirbamosios pramons aka - maisto (daugiausia msos) pramon. Kasmet pagaminama 3-4 mln. t msos, i jos ~70% jautienos, 20% - pauktienos, be to, pagaminama kiaulienos, avienos, arklienos. Didiausi msos kombinatai yra Buenos Airse, La Platoje, Rosario, Santa Fe. Argentina uima vien pirmj viet pasaulyje pagal jautienos gamyb ir eksport (daugiausia eksportuojama aldyta msa). BIOPRODUKCINIS KIS. Argentina - tradicinis prekinio ems kio kratas. ems kio naudmenos uima 169 min. ha (treia vieta Amerikoje, po JAV ir Brazilijos), i j 80% sudaro pievos ir ganyklos, 15% - dirbamoji em. ki vidutinis dydis ~270 ha. 75% ems kio naudmen tenka latifundijoms, didesnms kaip 1000 ha (latifundij vidutinis dydis 13 000 ha). Maesniems kaip 50 ha kiams tenka tik 2% ems kio naudmen. Daug maaemi ir beemi, praktikuojama ems nuoma. Pagrindinis Argentinoje (ir vienas didiausi pasaulyje) ems kio rajonas - Pampos. Joms tenka 70% Argentinos ems kio produkcijos. Pampose iauginama 95% Argentinos aliejini augal, 90% jav, 80% galvij. Pagal galvij skaii vienam gyventojui (1999 - 1,5) Argentina uima penktj viet pasaulyje (po Urugvajaus, N. Zelandijos, Paragvajaus ir Airijos). I 50-55 mln. galvij kasmet paskerdiama 12-14 mln. Daugiausia msini galvij veisiama Buenos Airi, Entre Rioso ir Santa Fe provincijose, pienini galvij - Buenos Airi provincijoje. Maja avininkysts reikm. Daugiausia avi veisiama Patagonijoje ir Pamp pietuose. Kasmet paskerdiama 3-5 mln. avi. Svarbiausi jav pasliai kvieiai, kukurzai, sorgai, ryiai Daugiausia auginama kviei (ypa Pamp juodemiuose), jie uima 20% dirbamosios ems. Kai kuriais metais kviei derlius labai kenia nuo sausr. Argentina - viena didiausi pasaulyje kviei eksportuotoj (1998 eksportuota 11 mln. t; 5 vieta pasaulyje po JAV, Kanados, Pranczijos ir Australijos). Kukurz daugiausia auginama Pampose, jie vartojami maistui ir paarams. Sorgai daugiausia auginami paarams. Argentina uima antr viet pasaulyje (po JAV) pagal paarini jav (daugiausia kukurz ir sorg) eksport. Drgnose Tarpupio emse auginami ryiai. Argentina uima pirmj viet pasaulyje pagal saulgr derli ir saulgr aliejaus gamyb (25% pasaulio produkcijos, 1999), saulgr aliejaus eksport (65% pasaulio eksporto, 1999). Daug auginama soj (1999 pagal soj aliejaus eksport Argentina um pirmj viet pasaulyje), arachi. Nuo seno Argentinos iaurje auginami vilnamediai, Pampose linai. Tradicins prekins akos - sodininkyst, vynuogininkyst ir darininkyst. Subtropiniai vaismediai auginami Tarpupyje ir Argentinos vakaruose, vidurinij platum vaismediai - Pamp pietuose ir Patagonijos iaurje. Daugiausia iauginama obuoli, kriaui, apelsin, citrin, mandarin, greipfrut, persik. Argentina uima pirmj viet pasaulyje pagal kriaui eksport (~15% pasaulio eksporto). Vynmediai auginami And priekalniuose (Mendozos ir San Juano provincijose). Darovi daugiausia iauginama Buenos Airi apylinkse. Pomidoru didiausias derlius gaunamas Mendozos ir Rio Negro provincijose. Tarpupyje auginama arbatiniai bugieniai (i j gaminama paragvajin arbata, arba mat), iaurs vakaruose - cukranendrs, priekalniuose - tabakas. Nuo 1991 jros iskirtins ek. zonos plotis - 200 jrmyli. 1998 sugauta 143 mln. t uv. Lapuoi medi medienos daugiausia paruoiama Gran Chaco, spygliuoi (ypa araukarij) -Tarpupyje. Didiausi popieriaus ir celiuliozs fabrikai yra Puerto Pirai, Puerto Esperanzoje, Zaratje. Gran Chaco nuo 19 a. i kvebrach gaminamas raugini mediag ekstraktas (~60% pasaulio produkcijos). TRANSPORTAS IR RYIAI. ~60% vidaus krovini apyvartos tenka automobili transportui. 1999 buvo -220 000 km automobili keli, i j ~30% su kieta danga. Per Argentin eina 4835 km Panamerikos plento. Argentin su ile jungia keliai, einantys And kaln perjomis; svarbiausios perjos - La Cumbre (3832 m auktyje; ja eina kelias i Mendozos Valparaiso) ir Socompa (3858 m auktyje; kelias i altos j Antofagast). Geleinkeli yra ~38 000 km, i j veikiani ~33 000 km. Oro transporto didiausia bendrov Acrolineas Argentinas 6

(privatizuota 1990); yra dar 8 bendrovs. 10 tarptautini oro uost (didiausi - Buenos Airi Ezeiza ir Aeroparque). 1998 buvo registruota 501 jr laivas; prekybos laivyno tonaas 498 700 bruto ton. Didiausi jur uostai: Buenos Airs, Bahia Blanca. 1999 buvo ~10 000 km dujotieki, ~7000 km naftotieki ir naftos produkt vamzdyn. Ryi paslaug didiausios bendrovs: Telefonica de Argentina ir Telecom. BANKAI. 2000 met pradioje veik 90 bank: 15 valstybini (centrinis -Banvo Central de la Repblica Argentina, kurtas 1935, bstin Buenos Airse) ir 75 privats (40 usienio). USIENIO PREKYBA. 1999 metais eksportuota preki u 23,3 mlrd. JAV doleri, importuota u 25,5 mlrd. JAV doleri. Daugiausia eksportuojama maisto produktai (saulgr ir soj aliejus, kvieiai ir kukurzai, msos produktai, vaisiai ir darovs, uvys ir kitos jr grybs, soj pupels), medviln, mainos ir transporto priemons, nafta ir jos produktai. Lietuva Argentin 1999 metais eksportavo preki u 0,6 mln. Lt, importavo i Argentinos u 66,8 mln. Lt. ISTORIJA Argentinos teritorijoje mons apsigyveno neolite (8-7 tkstantmetyje pr. Kr.). Araukan, diagit, guarani, teueli ir kit indn geni kultrin ir socialin raida buvo netolygi ir vairi. iaurs vakaruose ssls diagitai vertsi emdirbyste, kas drkinimo kanalus, buvo prisijaukin lamas ir alpakas, Krato iaurs rytuose ir vidurinje dalyje guaraniai, arua ir kerandi gentys vertsi mediokle, vejyba. Araukanai, gyven krato vakarinje dalyje, augino valgomuosius batatus, garsjo audimu, metalo dirbiniais, klajojusieji pietinje dalyje - prekiavo su gretimomis gentimis audiniais, kailiais, plunksnomis. 1516 Argentinos krantus pasiek pirmoji ispan ekspedicija. Manydami, kad krate gausu sidabro, konkistadorai didiausij. up pavadino Rio de la Plata (Sidabro upe), o apylinkms prigijo La Platos vardas, vliau pakeistas Argentinos (lot. argentum - sidabras). Argentinos ukariavim 1535 pradjo ispan ekspedicija, vadovaujama P. de Mendozos, kuris 1536 kr Buenos Aires ir tapo pirmuoju prie Peru vicekaralysts prijungtos La Platos gubernatoriumi. 1537-1617 La Platos administracinis centras buvo ispan kurtas Asunsjonas (dabar Paragvajaus sostin). 1617 metais sudaryta atskira nuo Peru La Platos provincija (administracinis centras - Buenos Airs). Nukariauto krato gyventojai indnai buvo veriami atlikti pusiau baudiavines, pusiau vergovines mitos, enkomjendos prievoles, pasiprieinusieji - naikinami. Dl didelio negailestingai inaudojam indn mirtingumo nuo 17 a. i Afrikos buvo veama juodaodi verg. 17-18 a. La Plat buvo veami ir auginami galvijai, arkliai, avys; iveamas sidabras. Kolonijos kio raid var Ispanijos karaliaus valdios leidimas prekiauti su kitomis ispan kolonijomis tik per Peru vicekaralysts sostin Lim, muitu ir mokesi politika, draudimai gaminti vyn, ilk ir kitas i Ispanijos eksportuojamas prekes. Nuo 17 a. pr. Buenos Airs turjo savivald. 1776 metais La Plata atskirta nuo Peru ir kurta La Platos vicekaralyst (sostin Buenos Airs), kuriai, be Argentinos teritorijos, priklaus dabartiniai Paragvajus, Urugvajus ir Bolivij. 1778 metais jai suteikta tiesiogins prekybos su metropolija teis. 1785 metais leista steigti manufaktras. 1806-1807 La Plat neskmingai band ukariauti D. Britanija (1806 brit karinis dalinys buvo ums Buenos Aires). 1810 05 25 sukilimas Buenos Airse (vadinamas Gegus revoliucija) nuvert kolonijin valdi ir susiliejo su kitais sukilimais, kuriais prasidjo Ispanijos kolonij Amerikoje nepriklausomybs karas. 1811 m. nuo La Platos atsiskyr Paragvajus. 1813 m. Generalin konstitucin asamblja panaikino enkomjend, mit ir kitas prievoles. 1816 m. La Platos provincij atstov kongresas Tucumane paskelb Jungtini Rio de La Platos provincij (nuo 1826 m. Argentinos Federacin Respublika) nepriklausomyb. 18251828 Argentina kariavo su Brazilija dl Urugvajaus; po karo pripainta Urugvajaus nepriklausomyb. 19 a. treiajame deimtmetyje prasidjo unitar (prekybins buruazijos atstov centralizuoto alies valdymo alinink) ir federalist (stambij emvaldi - provincij autonomijos alinink) kovos. Pirmuoju Argentinos prezidentu irinktas unitar vadovas B. Rivadavia (1826-1827) gyvendino vietimo, teism, socialines reformas. 1829 m. diktatoriumi 7

taps federalist vadovas gen. J. M. de Rosasas persekiojo opozicij, masikai ud indnus, Katalik banyiai grino B. Rivadavijos panaikintas privilegijas, 1836 m. leido grti Ispanijos karaliaus 1767 m. ivarytiems jzuitams. J. M. de Rosas nuvert ir prezidentu tapo gen. J. J. Urquiza (1852-1860). 1853 m. konstitucija panaikino vergov, deklaravo pilietines teises. 18521862 m. Argentina faktikai buvo suskilusi dvi valstybes: Buenos Airi provincij ir kit provincij federacij. 1864-70 m. Argentina kartu su Brazilija ir Urugvajumi kariavo prie Paragvaj ir ugrob dal jo teritorijos (Paragvajaus karas). 1862 m. Argentina formaliai vl tapo viena valstybe. 19 a. antroje pusje m intensyviau pltotis jos kis, iaugo ems kio produkt, daugiausia grd ir msos, eksportas (50% pasaulio jautienos eksporto), nutiesta geleinkeli (pirmasis 1857 m.), pastatyta uost. Argentinos kio pltra skatino imigracij ir atvirkiai imigracija - kio pltr; susidar naujos visuomenins grups - vidurinioji klas ir darbininkai. ems kio ir pramons, daugiausia lengvosios ir maisto, raid spartino D. Britanijos, JAV ir Vokietijos kapitalo investicijos (1913 m. i 49 000 moni usienio kapitalui priklaus 31 500). I pasaulinio karo metais sumajo D. Britanijos ir Vokietijos, sustiprjo JAV ekonomin taka. Nuo 19 a. pab. krsi partijos: 1891 m. kurta Pilietin radikal sjunga (PRS), 1896 m.-Argentinos socialistu, 1909 m. - Konservatori (Nac. demokratijos) partijos. 1912 prezidentas R. Saenzas Pena (1910-1914) gyvendino rinkim reform - ved visuotin slapt balsavim. Parlamento rinkimus laimjus PRS prezidentu tapo jos vadovas H. Irigoyenas (1916-22 ir 1928-30). Jo vyriausyb nacionalizavo JAV priklausiusius naftos telkinius, ved 8 h darbo dien, pradjo vietimo reform. Nuo 1930 m.vald karins grupuots, valdioje sitvirtindavusios po karini perversm; buvo udrausta partij ir profsjung veikla. 1930 m. H. Irigoyen nuvert gen. J. F. Uribar. Jam atsistatydinus 19321938 vald gen. A. P. Justo vyriausyb, ekonomikos srityje vykdiusi protekcionistin politik ir glaudiai susijusi su D. Britanijos kapitalu. Sparti pramons pltra nesumaino nedarbo ir kit socialini problem. Per II pasaulin kar Argentina buvo neutrali, tik 1945 03 formaliai paskelb kar Vokietijai ir Japonijai. 1946 m. prezidentu irinktas plk. J. D. Peronas nacionalizavo Centrin bank, usienio kapitalui priklausiusius geleinkelius ir kitas mones, 1947 m. kr Teisingumo partij (TP, vadinama Peronist), 1949 m. legalizavo partij ir profsjung veikl. 1949 m. prasidjus ekonominei depresijai iaugo nedarbas, pltsi streikai ir politin kova. Politiniu nestabilumu naudojosi karins grupuots. Per valstybinius perversmus nuo valdios buvo nualinti prezidentai J. D. Peronas (1946-55), A. Frondizi (1958-62), A. U. Illia (1962-66), J. C. Ongania (1966-70). Prezidentas A. Lanusse (1971-1973) 1973 m. paskyr parlamento ir prezidento rinkimus. Juos laimjus TP, prezidentu tapo H. J. Campora. Jam atsistatydinus valstybs vadovu 1973 09 vl irinktas J. D. Peronas paskelb Nacionalins rekonstrukcijas ir ekonomins pltros 1974-1977 plan, adjo gyvendinti demografines reformas. J. D. Peronui mirus 1974 07 01 valdia atiteko jo monai viceprezidentei M. E. M. Peron. 1976 m. po valstybinio perversmo valdi perm karikiai paleido parlament, apribojo politini partij ir profsjung veikl. 1982 m. Argentinos kariniai daliniai neskmingai band uimti nuo 1833 m. brit valdomas Falklando (Malvin) salas. Pralaimtas Falklando konfliktas privert karin diktatr paskelbti laisvus rinkimus. 1983 m. prezidentu irinktas PRS atstovas R. R. Alfonsinas, 1989 (ir 1995) - TP vadovas C. S. Mc-nemas. 1990 m. atkurti diplomatiniai santykiai su D. Britanija (nutraukti 1982 m.). Nuo 1991 m. Argentinos vyriausyb gyvendina liberali ekonomine program. 1997 m. parlamento rinkimus laimjo TP bei PRS ir Tvyns vienybs fronto koalicija. 1999 m. pab. prezidentu tapo PRS vadovas F. de la Rua. Nuo 1945 m. Argentina yra JT, nuo 1948 - Amerikos valstybi organizacijos nar. SANTYKIAI SU LIETUVA. 1921 03 14 Argentina pripaino Lietuv de jure. Tais paiais metais umegzti diplomatiniai santykiai. Padidjus emigracijai i Lietuvos Argentin (nuo 1924 m.; 1918-1939 atvyko > 18 000 m.) Lietuvos vyriausyb susirpino savo piliei teisi apsauga ir 1926 paskyr J. Skink konsulu Argentinoje. 1931 07 30 Berlyne pasiraytu susitarimu alys sipareigojo teikti nemokam medicinin pagalb ir gydym ligoninse kitos susitarianios alies neturtingiems pilieiams, esantiems vienoje i j. 1932 10 20 Buenos Airse 8

pasirayta Konvencija tarp Lietuvos Respublikos ir Argentinos Respublikos dl indemnizacijos u nelaimingus darbo atsitikimus. ia sutartimi garantuota abiej ali piliei visika lygyb dl draudimo nelaimingo atsitikimo darbe atveju, nustatyta, kad dl teiss darb bus taikomas didiausio palankumo principas, o nelaimingo atsitikimo atveju atlyginim gals gauti ir ne toje alyje gyvenantys pdiniai. 1938 11 25 Lietuvos ir Argentinos prekybos susitarimu alys sipareigojo kitos susitarianios alies pilieiams savo alyje taikyti didiausio palankumo princip (su kai kuriais apribojimais). Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis m-ras rezidavo Buenos Airse: jis buvo ir pasiuntinys Urugvajuje bei Brazilijoje. 1946 12 06 Lietuvos pasiuntinybs Buenos Airse veikla suspenduota, Lietuvos atstovas K. Grauinis persikl Urugvaj. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 09 25, po to, kai Argentina 1991 08 25 pripaino Lietuv. Lietuvai Argentinoje atstovauja (2001) Buenos Airse reziduojantys laikinasis reikal patiktinis ir garbes konsulas. Argentinai Lietuvoje - nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius, reziduojantis Helsinkyje. LR Prezidento A. Brazausko vizito Argentinoje metu buvo pasirayta sutartis dl investicij skatinimo ir apsaugos (1996 03 14). LIETUVIAI. Pirmieji lietuviai Argentin atvyko 19 a. (P. Dautantas, dalyvavs kovose dl Argentinos nepriklausomybs, ininerius R. A. Chodaseviius). 1899-1900 m. ia apsigyveno ~50 eim. Dauguma lietuvi dirbo gyvuli skerdyklose, ems kio ferm samdiniais. 20 a. pradioje m kurtis lietuvi organizacijos. 1909 Buenos Airse kurta lietuvi darbinink sjunga Lygyb (Igualdad). 1914 Buenos Airse kurtas Susivienijimas lietuvi Argentinoje, Berisso - Lietuvi socialist sjunga (1920 perorganizuota Lietuvi komunist sjung). Prie I pasaulin kar Argentinoje gyveno ~5000 lietuvi. 1924-1931 kilo nauja imigracijos banga, 1933 m. Argentinoje jau gyveno ~35 000 lietuvi. Lietuviai telksi miestuose, dauguma apsigyveno Buenos Airi provincijoje, kiti Berisso, Cordoboje, Santa Fe ir kitur. 1961 m. Argentinoje (daugiausia Buenos Airse) gyveno ~45 000, 1998 m. ~ 40 000 lietuvi ir lietuvi kilms argentiniei.

KULTRA
VIETIMAS. Pirmosios mokyklos, globojamos jzuit, Argentinos teritorijoje pradtos steigti prie banyi ir vienuolyn 16 a., ispan kolonizacijos pradioje. 1816 m. paskelbus nepriklausomyb pradta formuoti vietimo sistema. 1844 m. priimtas privalomo mokamo pradinio mokslo statymas. Nuo 1868 m. pradtos steigti valstybins mokyklos (ypa daug steigta iki 1874 m.). 1970 m. vestas privalomas nemokamas pradinis mokymas. vietimo sistem tvarko vietimo ministerija (nuo 1978 ikimokyklin ir pradin mokym - provincij vyriausybs). Dauguma privai mokykl priklauso katalikikoms organizacijoms. Dal l privaioms mokykloms skiria valstyb. Ikimokyklinis ugdymas nemokamas ir privalomas 4-5 m. vaikams. 1996-1997 buvo 14 070 ikimokyklini staig (1 116 950 vaik, 65 710 pedagog). Pradinis mokymas privalomas 6-12 m. vaikams. 1996/97 buvo 27 150 pr. mokykl, 5 250 330 mokini (18% lank privaias mokyklas), 295 490 mokytoj. Pradines mokyklas lanko ~90% mokyklinio amiaus vaik. Bendrojo lavinimo vid. mokykla apima privalom pirmj (2 m.) ir antrj (3-5 m.) pakopas. Antroji pakopa yra 3 tip: vidurinio (3 m), ems kio ir techninio (abu 5 m.) mokymo. Baigusieji dvi vid. mokyklos pakopas gauna bakalauro paymjim ir turi teis stoti auktj mokykl. 1996/97 buvo 7620 bendrojo lavinimo vid. mokykl (2 594 300 mokini, 238 790 mokytoj); jas lank 67,2% mokyklinio amiaus vaik. Negals vaikai mokosi bendrojo lavinimo vid. arba spec. mokyklose. Veikia suaugusij vietimo nacionalin organizacija (Direccion de Education de Adultas), padedanti gyti pradin, vidurin isilavinim, rengianti neformalias vietimo programas. Auktasis mokslas mokamas. Auktosios mokyklos skirstomos universitetines ir neuniversitetines. Universitetinis isilavinimas gyjamas per 5-7 m., neuniversitetinis - per 3-4 metus. Veikia 36 valstybiniai ir 48 privats universitetai (1998). Privats universitetai kontroliuojami valstybs, bet finansikai neremiami. 1996/97 m. buvo 1831 auktoji mokykla, 1182 550 student. Svarbiausios auktosios mokyklos: Cordobos (1613), Buenos Airi (1821), La Platos (1884), San Miguel de Tucumano (1914), Santa F (1919), Mendozos (1939), Corrienteso (1957), Technikos (1959 Buenos Airse), Marono (1960), Rosario (1968) universitetai. Svarbiausios mokslo staigos: Buenos Airse -Argentinos mokslo akademija (1872), Fizikos, tikslij ir gamtos moksl akademija (1874), Geografijos institutas (1879), Argentinos literatros (1931), Meno (1936), Buenos Airi moksl (1937) akademijos; Men ir mokslo akademija (1869 Cordoboje), observatorija (1882 La Platoje). Didiausios bibliotekos: Nacionalin (1810), Gamtos moksl muziejaus, Buenos Airi universiteto, Nacionalin kongreso (1810). Muziejai: Buenos Airse - Gamtos moksl (1823), Dails (1895), Istorijos (1889), D. F. Sarmiento moksl (1920), Gamtos istorijos (1911 Mendozoje). ARCHITEKTRA. Ikikolonijiniu laikotarpiu buvo paplits vietini gyventoj indn menas (architektros paminkl beveik neiliko). Po ispan ukariavimo (16 a.) architektrai turjo takos Europos taut (ypa ispan) kultra. Kolonijiniu laikotarpiu (16-19 a.) iaugo region centrai Buenos Airs, Cordoba, Santa Fe, pastatyta daug kit miest. Miestai statyti pagal staiakamp plan, su centrine aikte ir j supaniais pastatais: katedra, rotue, reprezentaciniais vyriausybiniais pastatais, vyskupo rmais. Architektra paprast, griet form; nuo 17 a. gavo baroko, vliau klasicizmo bruo. Iliko 17 a. baroko stiliaus sakralini pastat (vliau jie buvo perstatyti) Santa Fe, Cordoboje; jie lotynikojo kryiaus plano, su kupolais krymoje, staiakampe apside, portalais, dvilaiiais erpi stogais. 18 a.-19 a. pirmoje pusje vyravo Europos architekt projektuoti klasicizmo stiliaus pastatai (Cordobos katedra, 1758). Miestiei gyvenamieji namai statyti pagal Lotin Amerikos tradicini nam pavyzdius: vieno aukto, su vidiniu kiemeliu (patio) bei aplink ji grupuojamomis patalpomis: j stogai dvilaiiai arba plokti, su parapetais. Puons portalai, interjerai danai dekoruoti tradiciniais indn medio droiniais. Kaimo gyvenvietse iliko griet architektrini form indnik gyvenamj nam. 19 a. pab., ekonomikos pakilimo metais, suintensyvjus statybai, be visuomenini pastat, daugiaaukiu gyvenamj nam, vil, statyti pramoniniai pastatai, uost renginiai, stotys; nutiesta plai gatvi - magistrali, Architektroje atsirado eklektikos (Buenos Airse 10

Kongreso rmai, 20 a. pr.; Colon teatras, 1909, abiej architektas V. Maenas). Nuo 20 a. pr. Argentinos architektroje dominavo modernas, vliau - konstruktyvizmas; pastarojo pradininku laikomas architektas A. Virasoro (g. 1892). 20 a. viduryje Argentinos architektroje ryku Europos ali, JAV architektros taka. Taikytos naujos statybos technologijos ir mediagos (gelbetonis). Pastatyta originali gyvenamj nam, visuomenini ir pramonini pastat, dangoraii Buenos Airse (viebutis Plaza, 1910; Municipaliteto teatras, 1958, archit. M. R. Alvarezasir M. Ruizas; Londono ir P. Amerikos bankai, 1967), tekstils kombinatas Pilare (1950, archit. J. Delpmig. 1897). Pasaulio paveldo paminklai: Cordobos jzuit kvartalas (su universitetu, banyia, gyvenamaisiais namais), 17-18 a. penki jzuit misij (viena j Brazilijoje) Misioneso provincijos mikuose liekanos. DAILE. Iliko uol pieini (urvo Cueva de las Manos Patagonijoje - Pasaulio paveldo paminklas), i ikikolonijinio laikotarpio - indn taikomosios dekoratyvins dails dirbini: geometriniais ornamentais ratuot audini, keramikos (puotos tapyba, figr pavidalo), papuoal i plunksn, kulto apeigoms skirt skulptr i akmens, medio, molio. Po ispan ukariavimo 16 a. Argentinos dailei didel tak turjo ispan menas. Sukurta medini skulptr, medio droiniais puot altori retabul. Pasaulietinje dailje vyravo portretai. Tradiciniais indn medio droiniais danai buvo puoiami miestiei gyvenamj nam eksterjerai. Po nepriklausomybs paskelbimo pradjo formuotis Argentinos nacionalin dail. Kur laik kr i Europos atvyk dailininkai: prancziko romantizmo sekjas, buitinio anro krjas tapytojas R. Monvoisinas (1790-1870), biografai, tapytojai C. Pellegrini (1800-75), C. Bacle'is (m. 1838), skulptorius C. Romairone'as. 19 a. pusj ikilo vietos dailininkai: grafikas C. Morelis (1813-94), tapytojas peizaistas P. Pueyrredonas (1823-73), skulptorius L. Correa Moralesas (1852-1923). Klostsi nacionalins tematikos, realistins krypties su stilizacijos apraikomis dail. MUZIKA. Iki ispan kolonizacijos (16 a.) Argentinos indn gentys turjo savit muzikin kultr (jos tradicijas ilaik pietvakariuose gyvenantys indnai araukanai). Nuo 16 a. muzika buvo veikiama daugiausia ispan muzikins kultros tradicij. Kolonizacijos slygomis susiklosiusiai Argentinos liaudies muzikai bdinga ispan intonacijos bei ritmai, taiau esama ir archajik pentatonikos ar net tritonikos element. Argentiniei dainos daugiausia vienbalss, bdinga 3/4, 6/8, kartais kintamas metras, sinkops, kontrastingi tempai. Dainas dainuoja profesionals liaudies dainininkai ir poetai pajadorai pritariant gitarai arba nedideliam liaudies instrument ansambliui. Pasitaiko dvibalsi dain, dainuojam lygiagreiomis tercijomis. Toks dainavimas vadinamas duetu (net jei dainuoja dvibalsis choras). Paplits antifoninis (paeiliui dainuoja solistas ir duetas) ir kontrapunktinis (dainuoja 2 solistai) dainavimas. Dainuojama ypa emocingai, spalvingai, tekstuose gausu poetini vaizdi, palyginim, hiperboli. Populiars dain anrai - trist, jaravi, milonga, vidala. Kartais dainuojama ir okant. Instrumentai daugiausia europietiki - eiastyg gitara ir jos atmainos (tipl, rekinta, araga), arfa, smuikas. Profesionalioji muzika klostsi nuo 16 a., veikiama daugiausia ispan religins muzikos. Misionieriai L. Bergeras (1588-1639), A. Seppas (1655-1733) vietos gyventojus mok skambinti gitara ir liutnia, F. P. Comentalis (1595-1665) steig pirmj muzikos mokykl. CHOREOGRAFIJA. Indn geni apeigose gausu vairi oki. Indn okiai, j elementai buvo naudojami jzuit vaidinimuose (1626 L. Bergeras mok okti grup indn, dalyvavusi religiniame vaidinime), 18-19 a. operose, pantomimose. Argentinos liaudies choreografijai turjo takos ispan okiai. Populiariausi okiai -karnavalitas, tango, gatas, perikonas, akareza ir kiti. TEATRO element turjo indn okiai ir religins apeigos. 16-17 a. jzuit misionieriai ir ispan konkistadorai reng teatralizuotas religines procesijas, vaidinimus pagal Biblijos tekstus (misterijas, autosakramentales); dvaruose ir mokyklose vaidino mgj trups. Nuo 1747 m. vaidinimus pradta rengti Buenos Airi centrinje aiktje. 1783 m. Buenos Airse kurtas Rancherta teatras. 18 a. pab. Argentinos teatruose ipopuliarjo muzikins komedijos anrai (sainets, tonadiljos). Po 1884 m. daugiausia buvo vaidinamos L. A. Morante's 11

(g. 19 a. pirmoje pusje), C. Enriquezo (1769-1824) ir kt. dramaturg pjess apie indn laisvs kovas. Argentinos nacionalinio teatro atsiradimas susijs su profesionaliosios cirko trups pastatyta pantomima Chuanas Moreira (1884, pagal E. Gutirrezo, 1855-90, feljeton). 1902 m. i trup stat romantins krypties melodramas, roman inscenizacijas, kuri pagrindinis herojus prietaraujantis sigaljusiai valdiai gauas. Tais paiais metais i J. Podestos trups Buenos Airse susikr Nacionalinis teatras (pirmasis Lotin Amerikoje; veik 1902-1914). Teatro repertuare buvo komedij ir dram. 20 a. pr. teatre statytos realistins pjess, buvo populiarios sainets, atspindjusios to meto realijas. Vliau paplito nauja dramaturgijos forma - groteskas. 1925-40 veik dramaturg vadovaujamos nedidels eksperimentins trups, krsi nauji teatrai. Po 1945 Argentinoje veikia trij tip teatrai: privats (atsirado po 1920), nepriklausomi (nuo 1930) ir valstybiniai (po 1936). I nepriklausom teatr populiarus moni teatras (EI Teatro del Pueblo)

12

ARGENTINIEI BUDAS IR PAPROIAI Argentinieiai, kaip ir j kratas, labai doms ir saviti. mons juodbruviai, retai sutiksi viesiaplauk. Praplikusi ir prailusi nedaug. J kalba nepaprastai nuoirdi ir taigi. Kalbdami jie taip sijauia, kad net udega savo klausytoj. Mintis reikia ne tik garsais, bet ir gestais, mimika, akimis. Labai iraikingai dirba rankomis. Kai iri savo panekov, tai atrodo, kad nuo jo spdi perteikimo priklauso viso pasaulio likimas. Jeigu galiau giliau studijuoti moni paproius, noriau sustoti ties viena labai graia argentiniei tradicija - argentiniei buiniais. J gyvenime is paprotys toks populiarus, kad be jo mones pasijust lyg be oro arba be vandens. Jiems bt didiausias nesusipratimas, jeigu artimieji, susitikdami vienas kit, pasveikint tik sausais rank paspaudimais arba mandagiu galvos linkteljimu, tai atrodyt ne tik nepadoru, bet bt lyg ir nepasitenkinimo uuomina. eimoje pasibuiavimai daug paprastesni ir laisvesni. ia nra jokio varymosi. Juose slypi natrali meile, pagarba vyresniesiems ir graus kasdieninis dmesys. eimos nariai buiuojasi, ieidami i nam ir grdami namo, eidami miegoti ir keldami i ryto, sveikindamiesi su nauja diena. Koks graus, ird jaudinantis paprotys! Pavyzdiui, vaikai, baig vakarieniauti, pabuiuoja savo tvelius, pasako jiems labanakt ir ieina savo kambar. VESTUVI APEIGOS IR PAPROIAI Sakoma, genys margas, o pasaulis dar margesnis. T margum ypa irykina taut paproiai, kurie kartais sukelia nusistebjim arba nusivylimo jausmus. Noriau papasakoti apie vien argentiniei paprot -jaunavedi atsisveikinimas su jaunyste. Visas is procesas nuo pradios iki galo yra atliekamas vaidybinmis priemonmis. Vidurnakt jaunosios namus atvaiuoja jaunasis su tvais ir giminmis. Pradeda belsti duris, kad atidaryt. Dur, inoma, greitai niekas neatidaro. Tuomet sijungia muzikantai. Jie groja ir dainuoja. Visi laukia, kada jaunoji sileis vid. Jaunoji, igirdusi triukm ir muzik po langais, oka i lovos ir rengiasi nuotakos rbais. Duris atidaro kas nors i namiki. Sveiams sugujus vid, nuotaka sveikinasi su jais gana nuoirdiai, bet dirbtinai stebisi, i kur ia tiek daug moni, ji j tikrai nelaukusi. Po pasisveikinimo prasideda jungtuvi ceremonijos. Jos atliekamos pagal visas banytines apeigas. Vienas i svei apsivelka panaiais liturginius rbais ir suteikia jauniesiems "moterysts sakrament". Kitas sako jaudinant pamoksl. Vyras, vaidinantis kunig, suria jauniesiems rankas, duoda "Komunij" - kak panaaus paprast bandel. Po tariamosios santuokos sda prie vaii stalo. Keliami tostai, kur daugiausia liaupsinamas jaunysts dien grois. Vyrauja atsisveikinimo su jaunyste nuotaikos. Po i atsisveikinimo tost jaunoji paliekama viena su draugmis. O vais tsiamos toliau, tik be dain ir be muzikos. Nuotaka pasodinama kakur nuoalioje vietoje. Su ja beveik niekas nesikalba, tik svaidomos kandios replikos ir paaips odiai. Baigiantis vaims, prasideda keista atsisveikinimo ceremonija. Vaii likuiais merginos ima svaidyti jaunj. Iteplioja jos rbus, veid. O puodeliuose likusi kav supila jaunajai po drabuiais, paiepdamos nelaimingj paiais lykiausiais odiais. ie chuliganiki poelgiai tarsi sako, kad j geriausia draug dabar jau nebereikalingj jau esanti sena ir prie jaunimo netinkanti. Toki lemting gyvenimo akimirk draugs turt jaunajai linkti geros kloties ir skmingo eimyninio gyvenimo, o ia apipilama priekaitais, burnojimais, ugauliomis replikomis. Po tariam jungtuvi jaunosios namuose sekant vakar vestuvininkai vyksta jaunojo namus. Ten apeigos iek tiek kitokios. ia nra banytinio ceremonialo. Ikart pradedamos didels vais. Jeigu namuose anktoka, vais suruoiamos kur nors salje arba valgykloje. Visas ilaidas padengia patys vestuvininkui, Puotai baigiantis, pradedama atsisveikinimo su jaunyste ceremonija. Ir vl eminami jaunieji, sklinda patyios, negras eidiantys odiai bei veiksmai. Jaunj veidai itepami aliejumi arba taukais. Ant j galv saujomis beria miltus, pila vanden. Netrukus lipni tela

13

apdrapsto plaukus, nutsta veidu, ulipdo akis. Dar to negana, jauniesiems suriamos rankos, kad negalt gintis. Visi ie jaunuosius iniekinantys darbai palydimi ugauliais odiais, piktais juokais ir net keiksmaodiais. Galite sivaizduoti, kiek turi ikentti laiminga pora, kol pasibaigia i laukin - kitaip nepavadinsi - vestuvi ceremonija Belieka pridurti, kad jaunieji neturi jokios moralins teiss sieisti, ar piktai gintis nuo toki antpuoli, nes tai bt ilgamets tradicijos lauymas ir svei eidimas. LAIDOTUVI PAPROIAI Nepataisoma nelaim - artimo mogaus mirtis. Ji visus nuteikia giliam susikaupimui ir aminatvs apmstymams. ia jau negali bti vietos kokiems nors ekscesams. Taiau Argentinoje viskas kitaip. Numir mogus, artimieji kukliai paarvoja, padeda kelias gles, ir viskas. Vien dien palaiko be joki mald, be giesmi, vienas kitas giminaitis tyliai pasdi prie karsto. Savotikai mirusj lydi amino poilsio viet. Atvaiuoja speciali maina, panai lengvj automobil. Pastatomas karstas, i paskos eina to kvartalo, kuriame velionis gyveno, gyventojai, o maina apvaiuoja vis kvartal, kol sugrta prie velionio nam. ia kiek pastovi, dar nufotografuoja. Ir eisena patraukia kapines. Priekyje vaiuoja eismo tvarkdarys - autoinspektorius. Po jo maina su karstu, o i paskos lydinij automobiliai. Nuveus, karstas neamas kapini koplyi ir ten paliekamas. Kit dien ateina kunigas ir atlaiko Miias. gedulingas Miias susirenka gimins ir artimieji, i kuri vienas kitas paaukoja v. Komunij u mirusiojo vl. Po geduling Mii karstas ukasamas em. Noriau iek tiek papasakoti, kaip atrodo argentiniei kapins. Buenos Airse yra net penkerios kapins. Visos uima didelius ems plotus. ia ities ideali tvarka. Mirusij kapai irikiuoti eilmis, kuriose raomi mirusij vardai, pavards, gimimo ir mirties datos. Kiekvienas kapo kauburlis padengtas betoniniu antkapiu, kurio kampuose ilietos dubos glms pamerkti. Jeigu kapavietje palaidoti keli mons, j antkapiai sujungti betonine juosta. Kapinse rengtas vandentiekis, kurio atakose sumontuotos vandens kolonls. Lygiai kaip ir Lietuvos kapinse. Buenos Airi mieste, kaip jau minjau, gyvena apie 12 milijon moni. Taigi ir miri skaiius peroka ne vien deimt. skyla problema, kur dti mirusij knus? Kaip iplanuoti miesto em, kad utekt kapinms rengti? Krematorium argentinieiai nepraktikuoja.

14

Ir tai kakam kilo idja po ketveri met nuo palaidojimo dienos mirusiojo palaikus ikasti ir patalpinti specialiuose rmuose, kuriems geriausiai tikt "Mirusij kaul muziejaus" pavadinimas. Tai didelis dviej aukt pastatas, kiekvienas auktas koki 12 metr. Sienose nuo viraus iki apaios rengtos nios. Vienos didels, kitos maesns. Didesns nios iplanuotos patogesnse, emesnse vietose, o maesns - paiame viruje. didesnes talpina turtingesni, garbingesni moni palaikus, o maesns skirtos miesto varguomenei. Kai tik sukanka ketveri metai nuo palaidojimo, kapas atkasamas, rpestingai sudedami kaulai speciali d, ir mirusiojo palaikai pastatomi speciali ni. Anga umrijama marmurine lenta. Prie kiekvienos nios paruotos dvi vietos glms padti. Artimieji, kurie dar prisimena aminon atilsio ikeliavus namik, ateina ia padti gli, pastovti valandl, pasimelsti. Taigi, po ketveri met ia viskas vl prasideda i naujo. Mirta mons, mieste ne tik gyvj, bet ir mirusij spstis. Buk geras, uleisk savo kap kitam sinjorui. Keisiausia, kad tose niose mirusij palaikai ilsisi tik ketverius metus. Prajus ketveriems metams nia atidaroma, i duts kaulai iimami ir palaidojami bendrame rm rsyje. Ilaisvinta nia atitenka kitam. mogaus knas per atuonerius metus atlieka toki keist ir sudting kelion, kol gal gale jo kauleliai atgula bendr kap. Dabar jau artimiesiems tas pats, nebent ateiti tuos Mirusij rmus ir pamstyti, inant, kad ia, rsyje, tarp svetim kaul sumesti ir jo artimo mogaus kauleliai. iuos visus perklimo darbus atlieka speciali staiga, turinti tam tikrus galiojimus. Ji ir kontroliuoja vis proces. U visk reikia mokti - ir u kapo duob, ir u ni, ir u paskutin poilsio viet -bendr kaul duob rsiuose. Tiesa, to negalima pasakyti apie turtingj palaik laidojim ir prieir. Tose paiose Peltos kapinse prie pagrindini tak stovi isirikiavusios dailios koplytls, kuri rsiuose ilsisi turtingj eim artimieji. Vienos koplytls gotiko, kitos baroko, treios bizantiko stiliaus. Viruje stovi ventj skulptros. Kai kurios i j net su bokteliais. O t bokteli viruje - kryiai. Kitos koplytls be bokt-tik su kryiais. Nusipirkti kapinse sklypel ems ir ant jos pasistatyti laidojimo bst - ne kiekvienam leidia kien. Tai kainuoja daug pinig. Juk ia emel centimetrais skaiiuojama ir u j moka tkstanius arba milijonus. Antra vertus tokias garbingas patalpas turi teis gultis tik kilmingojo luomo atstovai. Jiems suteikiama galimyb pasirinkti geriausias kapini vietas. Laimingi, kurie gali ia pasilaidoti. Niekas i ia j nekilnos, nerankios j kauleli, nedrums vlms ramybs. Artimieji ir gimins, atj aplankyti, gali eiti vid, udegti vak, pasdti ant patogiai rengt suoleli ir graiai pasimelsti u artimj vles. Koplytls skirtos ne vienam asmeniui, o visai eimai, net artimai giminei. Kuo turtingesn eima, tuo didesn koplytl. TURIZMAS. 1998 Argentin aplank 4,86 mln. usienio turist (83% i Amerikos valstybi, ~12% - i Europos, ~5% - i kit ali), pajamos i turizmo sudar 5,36 mlrd. JAV doleri. PAUKI SALOS KRANTAI. San Chorchs lankos vandenys skalauja Pauki salos krantus. Vietos gyventojai tvirtina, kad btent i sala aminta garsiojoje knygoje Maasis princas". Mat prancz raytojas Antoine'as de Saint-Exupery daug skraid vir i viet savo lktuvu. I paukio skrydio Pauki salos kontrai i ties labai primena smaugl, kuris prarijo drambl. Patagonijos em - pasakikai turtinga. Italai broliai verslininkai Carlo ir Luciano Benettonai, supirk hektarus ganykl, jose augina avis. Pirkdami megztin su prekiniu enklu United Colors of Benetton", mons net netaria, kad juos ildo ne Italijos, o Argentinos avi vilna.

15

Taiau didiausi Patagonijos ems plotai priklauso finans magnatui Georges'ui Sorosui. Jo bendrov Kressud" supirko daugiau kaip 350 tkstani hektar derling emi. Taip G.Sorosas tapo vienu didiausi ems savinink Argentinoje. Be to, magnatas u 15 milijon doleri nusipirko prabangiausi Patagonijoje viebut, kuriame buvo apsistojs ir JAV prezidentas Billas Clintonas. NEAPRPIAM LYGUM KRATAS Btinyb apgyvendinti ias emes kadaise suprato ir Ispanijos karalius Karolis III. Jam padjo, pats to neinodamas, anglas vienuolis Faulkneris, kur argentiniei istorikai laiko brit nipu. Faulkneris apkeliavo vis Patagonij ir apie tai para knyg. Joje raoma: Jei Anglija arba kokia nors kita valstyb panors ugrobti dal Patagonijos teritorijos, praeis met metai, kol ne tik Ispanijos karalius, sdintis Madride, bet ir jo vietininkas Buenos Airse apie tai suinos". Karalius, perskaits t knyg, sak nedelsiant nusisti ekspedicij Patagonij. Tai buvo labai seniai. Patagonijoje, kuri pagal plot prilygsta Pranczijai ir Italijai, gyvena tiktai apie 1,5 milijono moni. Tuo tarpu Buenos Airse gyvena tredalis Argentinos gyventoj - 33 milijonai. Per Patagonij vaiuojant automobiliu apie tkstant kilometr driekiasi lygumos. dein ir kair - pampos. Taip Piet Amerikoje vadinamos steps. Visai tokios paios kaip ir tada, kai jomis uoliavo kapitono Granto vaikai. KARALIKI AND PAUKIAI Vakaruose - didingos And virns, kurias veikia tik patyr alpinistai bei miliniki paukiai, jau tap io umirto pasaulio simboliu. Kondorai - And karaliai, legend, dain ir padavim personaai, vieni didiausi pauki pasaulyje. Dar nuo konkistador laik kai kuri Piet Amerikos kaln rajon gyventojai tiki, kad kondoras gali pagriebti ir nuneti kdik, veriuk ar riuk. Taiau indnai puikiai ino, kad taip nra. Daugelis geni kondor laiko ventu paukiu. is didiulis sparnuotis tapo legend personau dl spding fizini duomen, kuriais gamta apdovanojo karalik paukt. Kondoras iauga iki 1,2 metro, jo iskst sparn ilgis - iki 3 metr. Taiau stiprs sparnai paukiui gamtos duoti tam, kad per daugyb valand jis galt apskristi savo valdas (iki 100 kilometr per dien), iekodamas dvselienos. Kondoras - visikai nepavojingas pauktis sanitaras, jo nagai menki, kojomis negali neti aukos. BANGINI VESTUVI OKIAI Rytuose, Atlanto pakrants Valdeso pusiasalyje, kurtas unikalus draustinis. Nuevo lanka, skalaujanti pietin Valdeso dal, yra tikri bangini gimdymo namai". Banginiai ia atplaukia nuo Antarktidos krant balandio ir gegus mnesiais. Tada ia galima pasigroti spdingais j vestuviniais aidimais. Patelei paprastai meilinasi trys keturi, o kartais ir penki pretendentai, siekiantys pratsti bangini gimin. Vedybiniai bangini aidimai apsieina be kraujo praliejimo - patinai nesikauna tarpusavyje. Jie demonstruoja patelms plaukimo sugebjimus, vis iokdami vir vandens. Pairti i milinik gyvn meils aidim Patagonij kasmet atvyksta vis daugiau turist i Europos. Kelionei tokias tolybes reikia nemaai pinig, taiau verta vykti. Valdeso pusiasalio vandenyse bangini labai daug. Danai jie priplaukia prie pat kranto. Met pabaigoje galima pamatyti ir bangini vaikus, lydinius milinikas motinas, sverianias iki 40 ton. Grtis nuo kranto draustinio gyventojais galima kiek tik irdis geidia. Plaukioti grietai udrausta. Vis dlto kartais tarp irov atsiranda drsuoli, norini patirti stipri spdi ir neriani su akvalangais vanden, kur plaukioja banginiai. 16

GYVUNAI JAUIASI SAUGS Valdeso pusiasalis garsja ne tik bangini tuoktuvmis. Jo vandenyse gyvena didiosios orkos, o ant kranto sikrusios didiuls jros lit, ruoni, pingvin kolonijos. Dabar gyvnai ia jauiasi visikai saugs, nors palyginti neseniai dabartinio draustinio teritorijoje j nuudydavo tkstanius. Apsiginklav vzdais ir prisigr grapos (vynuogi degtins), vyrai rengdavo bangini skerdynes. Patagonijos pietuose - Ugnies ems sala, kuri taip pavadino pirmieji atradjai dl dm, kylani dang klajokli indn geni nakvyns vietose. ATIAURI PLATUM UNYS Birel, liep ir rugpjt Patagonijoje oras yra labai malonus. Kitais mnesiais ia siauia stichijos. Nepaprastai stipraus vjo spaudim atlaiko tik atspariausios raudonj uol rys. Beje, Patagonij tok pavadinim gavo dl alio. Magelanas, pirm kart ivyds Ugnies ems salos gyventojus, pavadino juos patagones" -didiakojais. Mat dl atiauraus klimato indnai apsivyniodavo kojas kailiais. Europieiams buvo neprasta, kad Piet pusrutulyje viskas yra atvirkiai. Rugpjtis Europoje - kurortinio sezono kartis, o sniegu uklotose Ugnies ems platybse - geriausias laikas un kinkini lenktynms Uuajos miestelio apylinkse. Lenktynse dalyvauja dvi un veisls - aleut laikos ir mlynaks chasks. Laikyti tokius unis ne kiekvienas gali. Geriausios chasks kainuoja nuo 2 iki 4 tkst. doleri. Greiiausio uns kaina siekia iki 10 tkst. doleri. Specialistai tvirtina, kad un kinkini lenktyns azartu nenusileidia Formuls-1" varyboms. IEKO NUSKENDUSI LOBI Nuotyki iekotojus vilioja ir Patagonijos lobiai. Kronikos liudija, kad prie Ugnies ems salos nuskendo apie 200 ispan galeon. Dreiko ssiauris - vienas didiausi laiv kapinyn. Argentinos lobi iekotojai trejus metus atkakliai ieko ispan galeono Purissima Conception", 1765 metais nuskendusio su aukso ir sidabro kroviniu netoli Ugnies ems. Spjama, kad krovinio vert - apie tris milijardus doleri. Kol kas iekotojai rado tik vien monet. Specialistai j vertino trimis tkstaniais doleri. ARGENTINOS REKORDAI: Pats aukiausias ugnikalnis Pasaulyje Aconcagua (6690 m). Pats aukiausias veikiantis ugnikalnis Pasaulyje Ojos del Salado (6887 m). Pati plaiausia gatv Pasaulyje - " Avenida 9 de Julio ", Buenos Airse. Parana antra pagal did up Piet Amerikoje. Hidroelektrin Jaciureta Paranos upje turi pai ilgiausi plotin planetoje 69,6 km. Uuja pats pieiausias miestas Pasaulyje.

17

Buenos Airs

Puerto Madero rajonas Valstyb: Meras: Gyventoj (2001): Plotas: Argentina Jorge Telerman 2 776 234 203 km

Buenos Airs
Buenos Airs (isp. Buenos Aires, reikm "geri orai") - Argentinos sostin ir didiausias miestas bei uostas. 11,57 mln. gyventoj (2005). Turi federalins apygardos status. Tai vienas didiausi ir visos Piet Amerikos miest. Buenos Airs sikrusios pietiniame La Platos krante, rytinje emyno pakrantje. Stambus transporto mazgas ir uostas, tarptautinis oro uostas (Eseisa). Tai pagrindinis alies pramons centras (pagaminama pus visos Argentinos produkcijos), ivystyta main gamybos, naftos apdirbimo, chemijos, lengvoji, maisto pramon. Yra metropolitenas, universitetai, moksl akademija, valstybinis istorijos muziejus, etnografijos muziejus ir kt. ia yra taip pat didiausias Lotyn Amerikoje operos teatras Colon. Yra XVIII a. pastatyt banyi, XIX-XX a. paradini magistrali. ISTORIJA Miestas kurtas 1535-1536 metais. Nuo 1776 m. - La Platos vicekaralysts sostin, 18161826 m. Jungtini La Platos provincij sostin, nuo 1880 m. oficiali Argentinos sostin. Porteos Buenos Airi gyventojai Piet Amerikoje vadinami specifikai, nenaudojant miesto pavadinimo, btent, porteos (apytiksl reikm "uosto gyventojai)".

18

Lentels
1 lent. Argentinos gyventoj skaiius (suraym duomenys) Metai Gyventuoju (tkst.) 1869 1737 1914 7 885 1950 17 090 1960 20 009 1970 23 362 1980 27 947 1991 32 625 2001 37 850 2 lent. Argentinos BVP pokytis ir infliacija BVP Infliacija, Metai pokytis, % % 1989 -5,5 4 923 1990 +0,2 1344 1991 +8,9 91 1992 + 8,6 18 1993 +6,2 7 1994 +7,4 3.5 1995 -4,4 1,5 1996 +3,5 0,2 1997 +7,6 0,5 1998 +4,5 0,9 1999 +3,5 1,2 3 lent. Argentinos BVP (1999) Paslaugos administravimas Pramon Bioprodukcinis kis struktra ir 62% 32% 6%

19

Literatra:
1. Benjaminas Maalaitis. Valstybs ir sostins. Pavadinim kilm. Kaunas viesa 1998 m. 2. igimantas Gustainis. Vienag Argentinoje. Kaunas 1996 m. 3. Lietuvos Rytas 2000m. Balandio 29d. Nr100, priedas Gyvenimo bdas. 4. Visuotin lietuvi enciklopedija. Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas. 2005 m. 5. http://stage.archive.travel.ru/argentina/sites/amazing/ 6. http://lt.wikipedia.org/wiki/Argentina 7. http://lt.wikipedia.org/wiki/Buenos_Air%C4%97s

20