ISPANIJOS KULTRA

Ispanija - labai savitas ir domus kratas, uimantis 5/6 Pirn pusiasalio. Ispanijoje gamtovaizdis vyrauja nuo sault papldimi iki sniegu padengt kaln virni. Kiekvienas Ispanijos regionas isiskiria ne tik savo gamta, klimatu, bet ir identitetu, savitu charakteriu. Ispanija yra daugiataut alis. Joje gyvena: ispanai (apie 28 mln.), katalonai (per 6 mln.), galisai (madaug 3 mln.) ir baskai (beveik 1 mln.). Apie 80% krato gyventoj yra ispanai. Be to, gyvena portugal, taip p at apie 40 000 igon, kuri didiuma sikrusi Andalzijoje. Mintos keturios tautos turi autonomij, jos ilaikiusios savo kalb, paproius, senj kultr. Valstybin kalba - ispan. Ji priklauso indoeuropiei eimos romanu kalb grupei. Viduramiu ke liautojai ir ukariautojai iplatino ispan kalb visame pasaulyje, ir dabar j vartoja apie 250 mln. moni, daugiausia Piet ir Centrinje Amerikoje. Katalonai gyvena iaurinse provincijose prie Viduremio jros, galisai Galisijoje -iaurs vakaruose, o baskai - keliose provincijose prie Pranczijos - Baskijoje. Per paskutin imtmet gyventoj skaiius padvigubjo. Dabar 2/3 j gyvena miestuose. Ispanijos miestai turi senas tradicijas, juose daugyb architektros, kultros paminkl -banyi, vienuolyn, pili. Seniausi statiniai ilik nuo romn laik: amfiteatrai (pavyzdiui, Madrido, 6000 irov), tiltai, akvedukai (vienas j 118 ark, 26 m aukio ir 728 m ilgio - Segovijoje). Pasaulinio garso paminkl liko ir i arab valdymo laik: Didioji meet Kordoboje (VIII a.), Alhambros tvirtov ir rmai netoli Granados (XIII -XV a.) ir kt. I gausybs romanins architektros paminkl mintina Santjago d e Kompostelos katedra (XI-XII a.) Sunku suminti pasaulyje garsius ispan menininkus, bet dailininku El Greko, F. Gojos, P. Pikaso, raytojo M. Servanteso, poeto F. Garsija Lorkos pavards inomos visiems. Ispanija - muzikos, oki ir dain kratas. Populiariausi muzikos instrumentai yra gitara, kastanjets, fleita, medin trakyn karaka, bgnai. Ispan okiai flamenkas, bolero, habanera paplit daugelyje ali. Labai ryks Ispanijos tautins kultros elementai yra drabuiai, maistas, sodybos. Ispan kaimo viduryje rengta aikt, alia - turgus ir banyia. Dauguma nam pastatyti i akmen ar nedegt plyt. Daugelyje viet tokie namai tinkuojami ir baltinami. Ispan tautini drabui savitumas rykiausias Andalzijoje. Tenykts moterys dvi ilgas sukneles, ryi skareles, avi juodus arba raudonus batelius. Vyr drabuiai ilgos aptemptos kelns, balti markiniai, raudona juosta ir plaiakrat skrybl. Visoje Ispanijoje kaimo moterys dvi ilgus, plaius, klostuotus sijonus, palaidinukes, skareles, avi medines kurpes ar pintus batelius, vyrai - aptemptas kelnes sulig keliais, ilgas kojines, markinius ir liemen. Ant galvos jie dedasi skrybl, beret arba ryi skarel. Vis drabui spalvos - juoda, balta, raudona. Vakarais ispanai link pasivaikioti kaimo gatvmis, usukti tavern ir prie puodelio kavos ar stiklelio vyno pasiginyti, pairti televizori. Nuo seniausi laik ispanai valgo vynuoges ir alyvmedi uogas bei vartoja j produktus - vyn ir aliej. Arabaijuos imok vartoti maistui prieskonines oles, apelsinus ir citrinas. Provincij patiekalai skiriasi. Gyvenantieji pajryje valgo daug uv, krab, vi, moliusk. Kalnieiai mgsta trokint avien, arba ragu, astrai - su pupom trokintas dereles, ryt ispanai - plov. Viskas valgoma su visokiais astriais ir aromatingais padaais, kuri yra imtai recept. Paioje Ispanijoje ir u j os rib paplit chereso, malagos ir kiti natrals vynai. Ispan uoliausiai veniamos v. Kaldos ir Visi ventieji. Sunku sivaizduoti Ispanij be koridos - jai rengta apie 350 amfiteatr. Niekur kitur Europoje korida nra tokia populiari. Neprilygstama sporto aka - profesional futbolas. Tuos du reginius ispanai iri itin temperamentingai. Ispanijoje privalomas vidurinis mokslas (nuo 1964 m.). Krate yra daugiau kaip 20 valstybini ir banytini universitet. Seniausi Salamankos (1218 m.) ir Valensijos (1245 m.) universitetai. Madridas sostine tapo tik XVI a. Tai krato geometriniame centre esanti viena "aukiausi" (655 m vir jros lygio) ir viena graiausi Europos sostini. Madridas yra pasaulio turizmo ir kultros centras. Mieste gausyb teatr, per 100 muziej, daug architektros paminkl.