Primavera en espaol

ispanikos kultros festivalis Vytauto Didiojo universitetas Kaunas 2013

Apie festival
Balandio 23 gegus 3 dienomis Kaune vyko ispanikos kultros festivalis Primavera en espaol, pasils daugiau nei deimt rengini, skirt saultojo krato literatrai, ekonomikai, kinui, kulinarijai, vynininkystei bei okio menui painti. iais metais festivalio kis kviet lankytojus atrasti, painti ir simylti Ispanij (Descubre, conoce, enamrate). Festivalio pradia neatsitiktinai sutapo su tarptautine Knygos diena. Idj paminti i dien pasil pats Joanas Plaza, Kauno algirio vyr. treneris ir raytojas, kuomet jis lanksi Vytauto Didiojo universitete ir pristat savo gimtj Katalonij. Kaun perkelta Barselonoje gimusi tradicija tarptautins Knygos dienos metu dovanoti knygas ir roes. Balandio 23 d. festival organizuojantys studentai sveikino kaunieius ir ne iek tiek ispaniko urmulio Laisvs alj. Tos paios dienos popiet festivalio rengini puokt prasiskleid oficialios festivalio Primavera en espaol atidarymo vents metu, kurioje lanksi Ispanijos Karalysts ambasados Lietuvoje atstovai, skambjo VDU Muzikos akademijos student atliekami ispaniki kriniai. Vienas i svarbiausi festivalio akcent buvo renginys apie Ispanijos ekonomik, kuriame praneimus skait Lietuvos, Ispanijos ir Argentinos moni atstovai. Renginio metu jie dalinosi savo patirtimi, pristat ispan kalb kaip verslo pasaulio kalb ir supaindino su sidarbinimo galimybmis. Dar daugiau suinoti apie Ispanijos krat buvo galima dalyvaujant prot myje ispanikai kalbani ali tematika, irint ispanik film Carol kelion (El viaje de Carol, re. I. Uribe) bei bandant isiaikinti Ispanijos vynininkysts subtilybes. Paskait apie tai, kaip ant ms stalo atsiranda geriausi ispaniki vynai, skait Tadas Abiala, Lietuvos somelj asociacijos narys. Festivalio pabaigoje lauk du itin nuotaikingi renginiai. Pirmasis pakviet usukti ispanik virtuv ir ne tik suinoti, kaip pagaminti gardius ispanikus patiekalus, bet ir j paragauti. Ispanijoje ne tik svarbs patys patiekalai, taiau egzistuoja ir tam tikra elgesio prie stalo kultra, todl rengin buvo nusprsta perkelti jauki kavin Laisvs aljoje. Antrasis, finalinis renginys, alsuojantis flamenko okio aistra, nepaliko abejing. 2011 m. Kaune kilusi ispan kultros savaits tradicija vliau, VDU student ir Usienio kalb instituto dstytoj iniciatyva, peraugo ispaniko pavasario vent Primavera en espaol. Vienas i festivalio organizatori Lietuvoje kol kas vienintelis studentikas ispan kalbos ir kultros klubas, pavadintas ymiausio Ispanijos raytojo Miguelio de Cervanteso vardu. Organizacija vienija daugiau nei 50 nari ir siekia populiarinti ispan kalb ir kultr Lietuvoje, supaindindama su ispanikai kalbani ali ir taut istorija, kultra, literatra bei tradicijomis. Vigilija irait

Primavera en espaol atidarymo renginiai

Balandio 23 dien Kaune prasidjo ilgai lauktas ispanikos kultros festivalis Primavera en espaol. Nors dangus buvo apniuks, M. de Cervanteso klubo nariai universiteto bendruomenei bei kaunieiams dovanojo ispanikos sauls spindulius. Balandio 23-osios vidurdien, skambant ispanikiems ritmams, studentai universitete sveikino kiekvien sutiktj, dovanodami knygas ir roes taip buvo minima tarptautin Knygos diena. Vliau ispanikas urmulys persikl Laisvs alj, kur buvo pasveikinti ir kaunieiai. Studentai diaugsi, kad pavyko gyvendinti Joano Plazos, Kauno algirio vyr. trenerio ir raytojo, idj Knygos diena buvo paminta taip, kaip j venia Barselonos gyventojai. Po knyg ir roi fiestos Laisvs aljoje, studentai sugro universitet, kur lauk dar vienas renginys - parodos Alhambra, laiko viesa atidarymas. J universiteto bendruomenei dovanoja Ispanijos Karalysts ambasada. Parodos atidarymo proga sveikinimo od tar UKI direktors pavaduotoja Vilma Bijeikien ir Ispanijos Karalysts ambasados atstovas p. Carlos Lucini Baquerizo. Misijos vadovo pavaduotojas teig, kad i paroda suteikia galimyb ne tik pasiirti netiktino groio Alhambra rm ansambl, bet ir geriau painti XIII -XVa. Ispanijos dvasi, istorij, architektr ir men. Pirmosios dienos rengini sra ubaig Didiojoje auloje vykusi oficiali festivalio Primavera en espaol 2013 atidarymo vent. Buvo galima igirsti daug grai sveikinimo odi i VDU studij prorektoriaus Kstuio idlausko, kuris pripaino, kad is ispanik rengini maratonas vertas pavasario festivalio vardo. Vliau odis buvo perduotas jau mintam garbingam sveiui i Ispanijos ambasados p. Carlos Lucini Baquerizo. Jis paruo prezentacij apie garsiausio Ispanijos raytojo Miguelio de Cervanteso krinio pagrindin heroj Don Kichot ir jo tak Ispanijoje bei kitose alyse, formuojant nuomon apie ispan taut. Galiausiai Miguelio de Cervanteso ispan kalbos ir kultros klubo prezident Vigilija irait supaindino atidarymo vents dalyvius su klubo veikla, pasiekimais ir pabr, kad reikjo nueiti ilg keli iki to, k klubas yra pasieks dabar. Mes lyg mai Don Kichotai kovojome u ir prie - prie sukurtus stereotipus ir u savo svajones. Pasak jos, nuo spalio mnesio atgijs ir aktyviai veikiantis klubas turi dar daug idj ir plan, tad tikrai yra nemaai ko siekti. Atidarymo vent vainikavo VDU Muzikos akademijos studeni Gretos Velikaits, Indrs Gruelionyts ir Karolinos ciuckaits koncertas, kuriame buvo atliekami ispaniki kriniai. Po jo, pasibaigus oficialiajai dalia i, visi vents dalyviai buvo pakviesti prie vaii stalo, kur j lauk ispaniki ukandiai. Gabija Eerinskyt

Ispanikos literatros ir teatro renginys Ispan kalbos keliais

Balandio 24 dien Vytauto Didiojo universiteto Men galerijoje 101 vyko ispanikos literatros ir teatro renginys Ispan kalbos keliais. Jaukus vakaras buvo skirtas painiai su ispan kalba, literatra ir istorija. Spalvingo renginio metu buvs VDU dstytojas, dar ir iandien universiteto bendruomens labai mylimas Bronius Dovydaitis pristat tris ispan kultriniusliteratrinius aspektus. Savo praneim jis pradjo nuo pasisveikinimo ispan kalba ir priminimo, kad vis pirma visi susirinko pagerbti Miguel de Cervantes, kuris tapo viena rykiausi literatrini person, garsinani Ispanij visame pasaulyje dar ir iandien. B. Dovydaitis pasakojo apie ispan klabos itakas ir kaip i kalba iplito po bema vis Piet Amerik. Susirinkusieji taip pat galjo igirsti ir domi fakt apie Miguelio de Cervanteso, gimusio 1547 m., asmenyb. inoma pamintas ir garsiausias M. de Cervanteso krinys Don Kichotas. iam kriniui jau daugiau negu 400 met, taiau romanas vis dar yra populiarus ir jau taps pasaulins literatros klasika. Visi paklausti ar yra skait Don Kichot daniausiai atsako, kad yra skait, net jei ir neskait, nes lyg ir gda, kad neskaitei tokio krinio, - maiktavo B. Dovydaitis. Don Kichotas atspindi tuometinio riterio ir visuomens vertybi portret, kur M. de Cervantesas kr ironizuodamas ir paiepdamas visuomens tutyb ir trkumus. VDU dstytojas Francesco Zambera pradjs savo darb VDU bendruomenje kaip ital dstytojas, iandien studentus moko ir jidi kalbos. Jis pasakojo apie jidi, sefard, ital ir ispan kalb panaumus viduramiai s ir kai kuriuos ilikusius savitumus ir iki i dien. Susirinkusieji dmiai klaussi skaitom tekst sefard ir ispan kalbomis. Ta pati istorija skambjo labai panaiai, bet kartu ir skirtingai. Ispanikos literatros ir teatro renginio kulminacija tapo nuotaikinga Miguelio de Cervanteso klubo nari ir VDU student staigmena. Ispanikai ir lietuvikai buvo skaitomos itraukos i Don Kichoto, o linksmoji dalis prasidjo tuomet, kai scen eng pats tikriausias Don Kichotas su savo ginklaneiu, itikimuoju Sana Pansa. spding dekoracij apsuptyje buvo suvaidintos paios ymiausios akimirkos i Don Kichoto Lamanieio nuotyki. ia jis kovsi su vjo malnais, svajojo apie grauol Dulsinj, rod savo nars ir didvyrikum. Akvil Vitkauskait

Du renginiai proto manktai

Pirmj Primavera en espaol savait ubaig du renginiai, skirti proto manktai ir dar gilesniam Ispanijos krato painimui. Festivalio dalyviai turjo galimyb susipainti su Ispanijos ekonomikos subtilybmis, suin oti apie ispan kalbos mokjimo naudingum bei galiausiai susirungti prot myje ispanakalbi ali tematika. Kiekviename Primavera en espaol renginyje netrko ne tik dalyvi, bet ir geros nuotaikos bei pavasarins ilumos. Balandio 26-j vyko vienas i solidiausi festivalio Primavera en espaol rengini Spanish language: your window of oppurtunities (liet. ispan kalba tavo langas galimybes), skirtas Ispanijos ekonomikai ir ispan kaip verslo kalbos pristatymui. Pirmasis praneim skait verslininkas i Ispanijos Jos Mara Rodrguez, kurio dosj galima rasti darbo patirt Ispanijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje bei net atuoni kalb mokjim. Studentai susidomj klaussi energija tryktanio ispano, aikinanio Ispanijos ekonomins krizs prieastis bei girianio lietuvi krizs veikimo plan, kuris, pasak J. M. Rodrguez, yra puikus pavyzdys visoms alims, susidurianioms su panaiais sunkumais. Taip pat verslininkas papasakojo apie Ispanijos ir Lietuvos verslinink bendradarbiavim, galimybes pradti versl arba sidarbinti tiek Ispanijoje, tiek Lietuvoje, gerai mokant ispan kalb. Antroji verslo pasaulio atstov Raminta Kuodyt, paantrino kolegos isakytai miniai apie ispan kalbos svarb, nes btent jos imanymas padjo jaunai ir atkakliai merginai umegzti verslo ryius tarp Lietuvos ir Argentinos. UAB Ramchos atstov papasakojo savo skms istorij ir pateik studentams intriguojant pasilym kaip tik iuo metu jos bendrov ieko nauj darbuotoj i Lietuvos, gerai mokani ispan bei rus kalbas. Balandio 27-j, paskutin pirmosios Primavera en espaol savaits rengin susirinko daugiau negu pusimtis smalsi ir laimti pasiryusi, prot mio ispanakalbi ali tematika, dalyvi. Savo jgas iband net deimt komand, kurias sudar Ispanijos ar kit ispanikai kalbani ali gerbjai ir gerbjos. Dalyviams buvo pateikiami vis domesni ir vairesni klausimai, dl kuri neretai reikdavo gerokai pasukti galvas. Sunkiausiai susirinkusiems seksi veikti geografinius klausimus, o smagiausios ir daugiausiai ovacij susilaukusios buvo ispanikos muzikos msls. Prot m laimjo pati maiausia trij mergin grupel, kuri lyders pozicij um nuo pat vakaro pradios. Pasibaigus aidimui susirinkusieji neskubjo skirstytis, aptarinjo jau prajusius Primavera en espaol renginius ir svarst kuriuos aplankys kit savait. Akvil Vitkauskait

Kas bendra tarp Ispanijos kino ir vynininkysts?

Antroji festivalio Primavera en espaol savait prasidjo dviem skirtingais, daug susidomjimo sulaukusiais renginiais. Dalyviai susipaino su dviem svarbiomis Ispanijos ekonomikos, tuo paiu ir kultros, akomis vynininkyste ir kinu. ie du dalykai yra tai, kas garsina Ispanij visame pasaulyje ir be ko i alis nebt tokia, koki j regime iandien. Paskait apie tai, kaip ant ms stalo atsiranda geriausi ispaniki vynai, skait Tadas Abiala, Lietuvos somelj asociacijos narys. Buvs Vytauto Didiojo universiteto studentas, iandien puikus vyno ir vynininkysts ekspertas, pasakojo apie ispaniko vyno istorij, kuri skaiiuoja jau trei tkstantmet. T. Abiala paskaitos dalyvius supaindino su visais Ispanijos vynuogyn regionais, garsiausiomis vyno daryklomis, vyno ir vynuogi rimis, gaminimo bei brandinimo tradicijomis. Idav paslaptis, kaip isirinkti norim vyn, suprasti, kas parayta ant vyno butelio etikets ir kad saultosios Ispanijos vynai skirti mgautis ikart. Kiekvienas io renginio metu bent trumpam galjo pasijusti tikru vyno ekspertu. Antradienio vakar visi kino gurmanai rinkosi ispaniko filmo Carol kelion perir. io ispaniko krinio mintys ir siuetas spdingi bei kvepiantys. Nors tai ne komedinio anro filmas, taiau jo metu auditorijoje netrko juoko, nes buvo nemaai humoristini scen. Gausiai susirink irovai po filmo negailjo ger odi, visi liko patenkinti. Gabija Eerinskyt

Skani paintis su ispanika virtuve

Sault gegus 4-ios popiet kavin Flamenco cafe&vino rinkosi ispanikos virtuvs mgjai, kupini ne tik smalsumo suinoti dar daugiau apie io viduriemio jros regiono maisto gaminimo subtilybes, bet ir paskanauti vieno i geriausiai inom ispanik patiekal paelijos (isp. paella). Pagrindinis veiksmas vyko virtuvje, kurioje sukiojosi virtuvs efas Marco Manrique, studentas i Ispanijos iuo metu studijuojantis Vytauto Didiojo universitete pagal Erasmus main program. Viso renginio metu vyko tiesiogins transliacijos, kuri metu, kaip tikroje kulinarinje televizijos laidoje, virjas ne tik pasakojo apie paelijos gaminimo subtilybes, bet ir parod visus gaminimo etapus praktikai. Ispanikiausias patiekalas paelija kils i Valencijos regiono, dar 19 a. viduryje. Ispano Marco mama yra uaugusi btent Valensijos mieste, todl galjo jam perduoti paias originaliausias io patiekalo gaminimo tradicijas. Renginio pradioje buvo dstomos paskaitls apie ispanik virtuv ir valgymo kultr. VDU ispan ir katalon kalbos dstytojas Miquel Puertas visiems pristat Katalonijos virtuv ir tradicinius Ispanijos grimus, o dstytoja Inga Savickien apvelg ispan kasdienius valgymo proius. Vliau vakaro dalyviai, lanksi Ispanijoje, buvo raginami pasidalinti savo spdiais apie ios alies virtuv. Taip pat renginio metu gyva ispanika muzika visus diugino Miguelio de Cervanteso ispan kalbos ir kultros klubo nariai. Galiausiai, prajus beveik 2 valandoms, visi sulauk ilgai lauktos galimybs paskanauti tikros ispanikos paelijos. Abejing iam patiekalui neliko, susirinkusieji negailjo pagyr ir virtuvs efui Marco. Gabija Eerinskyt

Primavera en espaol udarymo renginys Flamenko: kultra ir aistra

Gegus 3 dien VDU iuolaikini men katedros salje vyko festivalio Primavera en espaol udarymo renginys Flamenko: kultra ir aistra. Sausakimoje patalpoje netrko ypsen, padkos odi, oki, vaii bei panekesi. Renginio pradioje buvo perirtas video filmukas apie festival ir prisimintos graiausios akimirkos. Garbingas vakaro sveias Joanas Plaza, Kauno algirio vyr. treneris sulauk padkos u idj vsti Tarptautin knygos dien Kaune. Taip pat Primavera en espaol organizatoriai dkojo visiems prisidj usiems prie festivalio gyvendinimo, o VDU studentams buvo teiktos padkos, kurias savo paraais patvirtino Ispanijos Karalysts ambasadorius ir VDU UKI direktor. Po ikilmingos apdovanojim ceremonijos irovus diugino flamenko okio spektaklis, kur atliko klubas Tientos. Dar prie visus uliejus flamenko kart, vienios i Vilniaus papasakojo apie io okio itakas, tradicijas bei vairov. Vliau susirinkusieji turjo galimyb bent trumpam patys tapti flamenko okjais ir imokti kelet aistringojo flamenko okio ingsneli. Pasibaigus oficialiai renginio daliai sveiai buvo kvieiami vaiintis student pagamintomis ispanikomis tortilijomis bei vaisi sangrija, pasiklausyti ispanikos muzikos, bendrauti ir diaugtis. Daugelis susirinkusi nibdjosi, kad jau laukia kit met festivalio, juk ispanikos fiestos paios geriausios! Akvil Vitkauskait

Atsiliepimai apie Primavera en espaol

A dkoju visiems universiteto studentams ir dstytojams u vis padaryt darb ir js veikl. Knygos diena, kuri paminjote Primavera en espaol metu Kaune, Katalonijoje yra tolerancijos diena. Kiekviena veikla, kuri iprovokuoja tolerancij yra sveikintina ir gerbtina. Joan Plaza, Kauno algirio vyriausias treneris ir raytojas Labiausiai norisi padkoti visiems, kurie dalyvavo ir prisidjo prie Primavera en espaol gyvendinimo. Udarme festival ir galime pradti kurti planus kitiems metams. Rima Sabaliauskien, VDU ispan kalbos dstytoja Primavera en espaol yra ms svajoni isipildymas. mons, kurie myli ispan kalb bei kultr susivienijo tam, kad galtume kartu gyvendinti savo idjas ir surengti i vent. Diaugiuosi, kad mums pavyko ir viliuosi, kad io kasmetinio festivalio tradicija gyvuos dar ilgai. Vigilija irait, M. de Cervanteso ispan kalbos ir kultros klubo prezident Diaugiuos turjusi galimyb bti io ispaniko urmulio Kaune dalimi ir prisidti prie rengini gyvendinimo. ios dvi savaits man suteik vairios patirties. Smagu, kad galjau pasireikti krybikai, raydama straipsnius. Tai, kad perlipau per save ir idrsau vieai dainuoti bei vesti renginius suteik daugiau pasitikjimo savo jgomis. Visi ie dalykai - puikus indlis mano ateiiai. Gabija Eerinskyt, VDU PMDF student Primavera en espaol man reikia domi veikl, daug nauj krybing moni, susibrusi dl bendro tikslo. Tai festivalis, kuris yra toks margas kaip ir ispanakalbis pasaulis. Vilma Budreik, VDU absolvent Primavera en espanol - nuostabus festivalis, leids visiems, besiavintiems Ispanija ir jos kultra, painti j i ariau bei i vairesni perspektyv. Patiko tai, jog renginiai buvo vedami ne tik lietuvi, bet ir angl bei ispan kalbomis, tad juose galjo dalyvauti ir ms universitete studijuojantys tarptautiniai studentai. Rosita Reinikyt, ESN VMU prezident Manau, kad Primavera en espaol" metu universitete padaugjo ypsen, visi atrod linksmesni ir geriau nusiteik. is festivalis su entuziazmu man primin Don Kichoto istorij. Aretas, VDU radijo laidos Nuotykis u lit vedjas Primavera en espaol" yra btent tai, ko trksta Lietuvoje. Tai festivalis, kuris ne ms kasdien gyvenim daug ypsen, ispaniko temperamento ir puiki spdi. io festivalio dka pasijutau esanti Ispanijoje. arn Rimdeikyt, VDU HMF student Mes diaugiams ir stebims, kad ms alies kultra tokia populiari Lietuvoje. Visada smagu prisidti prie M. de Cervanteso klubo veiklos. Ester&Axier duetas i Ispanijos, VDU Erasmus main programos studentai Primavera en espaol metu sutikau daugyb auni moni bei patobulinau organizacinius gdius. Nors festivalio metu daugiausia dien lijo, dalyvi juokas, ispanika muzika ir fiesta perkl mus saultj Ispanij ir dar labiau suadino nor ten sugrti. Laukiu nesulaukiu Primavera en espaol 2014! Ieva Purmalyt, VDU PMDF student Btent io festivalio dka suinojau daugiau apie ispanik kultr, kuria domjausi jau ir seniau, gavau galimyb vieai atlikti ispanikus krinius, patobulinti ispan kalbos inias ir radau puiki draug. Primavera en espaol ir dalyvavimas M. de Cervanteso klubo veikloje tapo svarbia mano gyvenimo dalimi. Vaiva Uleviit, VDU MA student Primavera en espaol yra puikus festivalis kiekvienam ispan kalbos ir kultros gerbjui. Diaugiuosi, kad turjau galimyb apsilankyti daugelyje rengini, tai man padjo sumainti Ispanijos ilges. Laura Gudaityt, Kauno kolegijos student

10

Organizatoriai

VDU usienio kalb institutas atviras, modernus, lyderiaujantis, pltojant daugiakalbyst ir tarptautikum. Silo30 kalb, 15 kalb specifiniais tikslais dalyk, 14 kultros dalyk, kuriuos dsto 15 tautybi dstytojai 12 i j dstoma kalba yra gimtoji.

Miguelio de Cervanteso ispan kalbos ir kultros klubas siekia populiarinti ispan kalb ir kultr Lietuvoje, supaindinant su ispanikai kalbani ali ir taut istorija, kultra, literatra ir tradicijomis. Klubas vienija visus, neabejingus ispan kalbai, Ispanijai ir kitoms ispanakalbms alims.

11

Rmjai
Pagrindinis festivalio rmjas:

Informaciniai partneriai:

Rmjai ir biiuliai:

12

Festivalio Primavera en espaol gyvendintojai

Akvil Vitkauskait Armandas Janauskas Aurelija Budginait Donatas Dlugoborskis Dovil Bortelyt Dovil Kertenyt Dovil Zykut Diuginta Mickut Edyta Bobin Egl lderyt Evelina Visockait Gabija Eerinskyt Gintar Labotakyt Greta Janukeviit Greta Velikait Ieva Purmalyt Indr epulyt Indr Gruelionyt Indr Gutauskait Inga Pilipaityt Judita Jauneikait Jurgita ernit Jurgita ukauskait Just Grabauskait Just Grigalinait Just Kazbaraityt Kamil Mitrikait Kamil Sutkaityt Karolina iuckait Karolina Jevgrafovait Laura Klevinskait Laura Mejeryt Laura lekyt Liucija Babarskait Liucija Galinyt Martynas Prsaitis Meislovas Valatkeviius Miquel Puertas Monika Baltrnait Monika Karpaviit Natalija Gulei Neringa Jankauskait Paulius Svetukaitis Rima Sabaliauskien Rimvydas Markeviius Saida Timukait Samanta Kutulyt Silvija Mikulskait Simona Siniauskait Skirmantas Mikuckis arn Rimdeikyt Vaiva Chockeviit Vaiva Uleviit Valentas Balsys Vidmant Geiait Vigilija irait Viktorija lykova Vilma Bijeikien Vilma Budreik Virginija Mikyt iedn Lukoit ilvinas Tarvydas ivil Galdikait ivil Starkut 13

Nos vemos en 2014!

Sudarytoja Vigilija irait Iliustracijos Indrs Gutauskaits (IG Designs) Nuotraukos Indrs Gutauskaits, Jono Petronio, Rositos Reinikyts, Vigilijos iraits Vytauto Didiojo universitetas Kaunas, 2013

14