TARPUKARIO LIETUVOS ŠVIETIMAS

 https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/pedagogika/svietimo-sistema-dabarties-ir-tarpukario-
lietuva
 „Žmonių švietimas – tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas”, – skelbė pirmasis
nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras J.Yčas 1918 m. vasario 16-ąją.
 Carinės okupacijos palikimas buvo menkas: 1923 m. 32,64% Lietuvos gyventojų buvo
beraščiai. Tad reikėjo mažinti neraštingumą, kelti bendrąjį išsilavinimą. Pradinių mokyklų
mokytojai, jaunimo organizacijos, švietimo draugijos organizavo kursus, lavinimosi būrelius,
laikė knygynėlius, skaityklas, kūrė vakarines mokyklas.
 Atsikuriant nepriklausomai valstybei, pirmiausia pradėta steigti naujas pradines mokyklas.
Pradžios mokyklos buvo steigiamos tose vietose, kur susidarydavo daugiau nei 30 mokyklinio
amžiaus vaikų. Moksleivis, baigęs 6 skyrius, be egzaminų galėjo tęsti mokslus aukštesnėje
mokykloje: gimnazijoje, progimnazijoje, realinėje mokykloje
 Mokyklas galėjo steigti ne tik valstybė, bet ir visuomeninės organizacijos bei privatūs
asmenys. Privačių mokyklų daugiausia turėjo vienuolynai
 Vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose mokslas ir egzaminai buvo mokami. Nuo mokesčio
atleisti galėjo pedagogų tarybą, o jo dydį nustatydavo ministrų kabinetas. Jo nemokėjo
valstybės tarnautojų, mokytojų, karių vaikai
 1918 – 1925 mm. švietimo pertvarka reformavo ne tik mokyklų tinklą, bet ir ugdymo
turinį. Rūpintasi vadovėlių leidimu. Buvo perspausdinami pataisyti ankstesnieji,
verčiami iš užsienio kalbų nauji, rašomi lietuviški originalūs, visų pirma gimtosios
kalbos ir Lietuvos istorijos vadovėliai. 
 1919 m. Kaune buvo įsteigti Aukštieji kursai, kurie 1922 m. buvo perorganizuoti į
Lietuvos universitetą. Jame veikė teologijos-filosofijos, humanitarinių mokslų, teisės
mokslų, matematikos-gamtos, medicinos ir technikos fakultetai. 1930 m universitetui
suteiktas VDU vardas.
 Tarp susikūrusių savarankiškų Baltijos valstybių Lietuva vėliausiai įsteigė savo
valstybinį universitetą. Pagrindinė universiteto įkūrimo vėlavimo priežastis buvo
nepalankios vidaus ir tarptautinės sąlygos, taip pat pasikeitusi valdžios švietimo
politika.
 Paskelbusi 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Valstybės Taryba
skubino parengti universiteto statutą. Jis patvirtintas tų pačių metų gruodžio 5 dieną.
Vilniaus universitetas turėjo būti atidarytas 1919 m. sausio 1 d., tačiau Raudonajai
armijai okupavus Vilnių, tai neįvyko. Bolševikų valdžia tada išleido dekretą dėl Vilniaus
universiteto (Darbo universiteto) įkūrimo, tačiau lenkų kariuomenei užėmus Vilnių ir
šis dekretas nebuvo įgyvendintas. Lenkų okupacijos metu Vilniuje veikė lenkiškas
Stepono Batoro universitetas, o atkurti Vilniaus universitetą tapo įmanoma tik 1939
metais. 1939 m rudenį, atgavus Vilnių, buvo atgautas Stepono Batoro universitetas. Jis
pradėjo veikti Vilniuje 1940 m
 Universitetai nebuvo vienintelės aukštojo mokslo įstaigos. Žemės ūkio specialistus rengė
Žemės ūkio ir Veterinarijos akademijos. Prie aukštųjų mokyklų taip pat buvo priskiriami
Aukštieji karininkų kursai, Konservatorija
 Bendrą kultūros lygio kilimą rodo ir nepriklausomos Lietuvos leidybos apimtis. 1925 m
išleista 430 knygų, o 1938 m jau 1,3 tūkst. 1913 m Lietuvoje ėjo 18 laikraščių, o 1938 m jų
leista jau 159
 Siekdama sustiprinti lietuvių politines ir kultūrines pozicijas Klaipėdos krašte, Lietuvos
Vyriausybė 1934-1935 m. įsteigė Klaipėdoje dvi lietuviškas aukštąsias mokyklas:
Klaipėdos prekybos institutą (1934 m.) ir Respublikos pedagoginį institutą (1935 m.).
Vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, Prekybos institutas 1939 m. buvo perkeltas į
Šiaulius.  Naciams 1939 m. užgrobus Klaipėdos kraštą, Pedagoginis institutas
persikėlė į Panevėžį, vėliau į Vilnių. Nepriklausomybės metais formavosi ir Lietuvos
studentija. Aukštosiose mokyklose nepriklausomybės metais formaliai galėjo mokytis
visi Lietuvos piliečiai. Tačiau dažniausiai aukštasis mokslas buvo turtingesniųjų
privilegija.
 Beveik visa studentija mokėsi Lietuvos-Vytauto Didžiojo universitete. Kitose
aukštosiose mokyklose studijavo tik keli šimtai studentų. Daugiausia klausytojų
Vytauto Didžiojo universitete studijavo Teisių fakultete. Tai rodo, kad Lietuvos
universitetas pirmiausia tenkino valstybės valdymo aparato kvalifikuotų specialistų
poreikius. Antrasis pagal studentų skaičių buvo Medicinos fakultetas. Tai lėmė ne vien
gydytojų trūkumas, gydytojo profesijos populiarumas, bet ir tai, kad ši profesija tuo
metu buvo pelninga. Gamtos mokslams buvo skiriama mažiau dėmesio. Mažiausiai
studentų buvo Evangelikų teologijos fakultete (22-26 studentai). Vėliau dėl to jis buvo
uždarytas, Beje, jį buvo siūloma perkelti į Klaipėdą, kurioje “XX amžiaus” laikraščio
siūlymais turėjo būti įsteigtas universitetas.
 Sunkios studijų sąlygos Lietuvos aukštosiose mokyklose, vis didėjantis mokestis už
mokslą priversdavo daugelį neturtingų studentų atsisakyti studijų. Ir tik nedidelė
neturtingų studentų dalis baigdavo studijas, gaudami įvairias stipendijas, pašalpas ir
pan. Taigi aukštosiose mokyklose buvo rengiama inteligentija daugiausia iš turtingųjų
ir vidutinių visuomenės sluoksnių.