Modulis: IKIMODERNIŲJŲ LAIKŲ VISUOTINĖ IR LIETUVOS ISTORIJA II

Tema: VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA

ĮVADINĖS PASTABOS
VU IF 2021; dėstytojas doc. dr. Vydas Dolinskas
Modulis ir tema
Modulis: IKIMODERNIŲJŲ LAIKŲ VISUOTINĖ IR LIETUVOS ISTORIJA II
Tema: VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA

Dėstytojai: lekt. Andrius Grodis, asist. dr. Martynas Jakulis, doc. dr. Vydas Dolinskas.

Vėlyvosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos temą dėsto:

1. doc. dr. Vydas Dolinskas – paskaitos;
2. asist. dr. Martynas Jakulis – seminarai.

Kelis dešimtmečius VU IF visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos temą dėstė

prof. habil. dr. MEČISLOVAS JUČAS, vėliau tema padalinta į dvi dalis – ankstyvąją ir vėlyvąją,
o jas ėmė dėstyti prof. dr. Rimvydas Petrauskas ir doc. dr. Vydas Dolinskas.

Doc. dr. Vydas Dolinskas – VU IF Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros dėstytojas.

Kontaktai: v.dolinskas@valdovurumai.lt; mobil. 8 615 21939

Interesų sritys: Švietimo (Apšvietos) epochos Lietuvos istorija, Abiejų Tautų Respublika ir
Lietuvos bei Lenkijos santykių istorija, Lietuvos kultūros ir meno istorija, Visuotinė ir Lietuvos
architektūros istorija, Istorinės rezidencijos, Muziejininkystė.

Disertacija: Simonas Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

1763–1794 m. (apginta 2001 m. knyga išleista 2003 m.).

IV kursui dėstoma tema: Europos ir Lietuvos architektūros istorijos bruožai.

VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Temos apibūdinimas
Tema „Vėlyvoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija“ yra praeito semestro Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės istorijos temos chronologinis tęsinys, nes Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės istorijos dėstymas buvo padalintas į dvi maždaug lygias ir tolygias dalis, o logine
riba pasirinkta Liublino unija (1569 m.).

Tiksliausias šį semestrą pristatomos temos apibūdinimas būtų –

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje.

Vadinasi, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tuo metu yra federacinės, arba konfederacinės,
valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – sudedamoji dalis. Kita Abiejų Tautų Respublikos dalis –
Lenkijos Karalystė. Taigi, Abiejų Tautų Respubliką sudarė, į ją susijungė dvi valstybės – Lenkijos
Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Vadinasi, ta dviejų valstybių federacija tiksliausiai
galėtų būti vadinama „bikonfederacija“.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje buvo antras pagal rangą ir reikšmę
narys po Lenkijos Karalystės, kuri buvo vedančioji, dominuojanti jėga. Lenkija turėjo aukštesnį
karalystės statusą, be to buvo pajėgesnė demografiniu, ūkiniu, finansiniu, kariniu požiūriu.

Tačiau Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje neprarado savo

valstybingumo požymių, išsaugojo ir gynė savo valstybinę tradiciją, apie ką dar šį semestrą bus
plačiai kalbama tiek paskaitose, tiek seminaruose.

Todėl ir pagrįstas bei galimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip valstybės, istorijos
nagrinėjimas Abiejų Tautų Respublikos, t. y. realios unijos su Lenkija laikais.
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Temos objektas
Vėlyvosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos objektas yra Lietuvos valstybės, jos
visuomenės, politikos, diplomatijos, karinės, ūkio, kultūros ir meno bei kitų aspektų istorijos,
svarbiausių istorinių įvykių ir procesų Abiejų Tautų Respublikos laikais (1569–1795) apžvalga.
Vadinasi, akiratyje turimas maždaug 226 metų Lietuvos istorijos periodas (1569–1795), kai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo bikonfederacinės Abiejų Tautų Respublikos integrali dalis.
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Temos geografiniai rėmai:
1. pirmiausiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija, kuri tuo laiku keitėsi (1569 m.
Lietuva prarado Ukrainą ir Palenkę, vėliau prisijungė Livoniją, Smolenską, XVII a. vid.
prarado rytines teritorijas, o XVIII a. pab. 3 kartus buvo padalinta ir užkariauta);
2. Lenkijos Karalystė, kaip partneris bikonfederacinėje valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje;
3. Kuršas ir Livonija (iš dalies ir Prūsija), kaip Abiejų Tautų Respublikos vasalai ar kitaip
priklausiusios teritorijos;
4. kaimyniniai kraštai ir pasienio teritorijos, dėl kurių vyko kariniai konfliktai ir pan.;
5. europinių santykių ir ryšių kontekstas (diplomatija, karyba, kultūriniai, meniniai mainai).
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA

Temos chronologiniai rėmai:

1. jau minėta, kad pirmiausiai tai – laikotarpis nuo Liublino unijos (Abiejų Tautų Respublikos
sukūrimo, arba realios Lenkijos ir Lietuvos unijos sudarymo) iki Abiejų Tautų Respublikos
ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės trečiojo padalinimo, užkariavimo, likvidavimo (1569–
1795 m.);
2. tačiau daugelis istorinių procesų yra ilgalaikiai, todėl chronologiškai tema kartais tiek sugrįš
į ankstesnius laikus, tiek peržengs III padalinimo ribą.

XIII a. – 1385 m. 1385–1569 m. 1569–1795 m. 1795–1918 m.

Lietuva kuriasi Lietuvą ir Lietuvą ir Lietuva

ir stiprėja kaip Lenkiją sieja Lenkiją sieja praradusi
savarankiška personalinė arba reali unija valstybingumą ir
valstybė dinastinė unija prijungta prie
Lietuva Rusijos
Abiejų Tautų
Respublikoje
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Temos pobūdis ir apimtys, studijų pobūdis
Kaip pirmųjų dviejų studijų metų daugelis temų, ši yra įvadinio (apžvalginio) pobūdžio ir
skirta iš esmės ankstesnių žinių bei įgūdžių pagilinimui, akiračio praplėtimui, probleminių
klausimų kėlimui, kritinio mąstymo skatinimui, šaltinių ir istoriografijos, istorinių tyrinėjimų
metodikos pažinimui ir pan.
Temiškai ir problemiškai gilesnės studijos bus tęsiamos specialiomis temomis ateityje.
Tiesa, gilesnių studijų galimybė jau bus dr. M. Jakulio vedamuose temos seminaruose.

Temos apimtys – 80 aud. darbo valandų:

• 56 val. (paskaitos, konsultacijos, atsiskaitymai su doc. dr. V. Dolinsku);
• 24 val. (seminarai, konsultacijos, atsiskaitymai su asist. dr. M. Jakuliu).

Taigi, studijų pobūdis – trijų formų:

• Paskaitos (pristatymai);
• Seminarai;
• Savarankiškas darbas (literatūros skaitymas, referatų ar pan. rengimas ir pristatymas).
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Privaloma ir rekomenduojama literatūra

Pagrindinė dalis

1. Lietuvos TSR istorija, t. I (nuo seniausių laikų iki 1917 metų), Vilnius, 1985 (2 leid. 1986); p. 125–151
(J. Jurginis), p. 151–241 (M. Jučas) – vadinamoji “Žalioji Lietuvos istorija” (viso – 115 pusl.);
2. M. Jučas, I. Lukšaitė, V. Merkys, Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1917 metų, Vilnius,
1988; p. 72–109;
3. Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius, Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995, 1998, 2000,
p. 269–406 (t. p. lenk. ir angl. klb.);
4. Z. Kiaupa, Lietuvos valstybės istorija, Vilnius, 2004;
5. M. Jučas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai, Vilnius, 2010 (2 leid. – 2013; 3 leid. –
2016 – tai peržiūrėtas ir papildytas paskaitų, skaitytų VU IF, leidinys);
6. Lietuvos istorija, red. A. Šapoka, Kaunas, 1936 (naujausias leidimas Vilnius, 1989); p. 256–439
(183 pusl.);
7. K. Avižonis, Bajorų viešpatavimo laikai // Lietuvių enciklopedija, t. XV (Lietuva), Boston, 1968 arba
Vilnius, 1990, p. 305–325 (20 pusl.); arba K. Avižonis, Rinktiniai raštai, t. I–IV (Roma–Vilnius);
8. A. Bumblauskas, Senosios Lietuvos istorija (1009–1795), Vilnius, 2005 (geriau – 2 pataisytas
leidimas);
9. M. Niendorf, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Studija apie nacijos formavimąsi ankstyvaisiais
naujaisiais amžiais, 1569–1795, Vilnius, 2010;
10. J. Ochmański, Historia Litwy, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1990 (3 papildytas leidimas); p. 120–180
(viso – 60 pusl.);
11. H. Wisner, Litwa i litwini: szkice z dziejów państwa i narodu, Olsztyn, 1991; p. 35–76 (viso – 41 pusl.);
12. H. Wisner, Litwa. Dzieje panstwa i narodu, Warszawa, 1999 (p. 52–88; viso – 36 pusl.).
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Privaloma ir rekomenduojama literatūra

Prof. Mečislovo Jučo knygos ir tekstai

• Lietuvos TSR istorija, t. I (nuo seniausių laikų iki 1917 metų), Vilnius, 1985 (2 leid. 1986); p. 125–151
(J. Jurginis), p. 151–241 (M. Jučas) – vadinamoji “Žalioji Lietuvos istorija” (viso – 115 pusl.);
• M. Jučas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai, Vilnius, 2010 (2 leid. – 2013; 3 leid. –
2016 – tai peržiūrėtas ir papildytas paskaitų, skaitytų VU IF, leidinys).
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Privaloma ir rekomenduojama literatūra

Papildoma dalis

1. A. Šapoka, Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos. Jų valstybinių santykių bruožai, Kaunas,
1938 (350 pusl.) – naujas leidimas: A. Šapoka, Raštai, t. 3, Vilnius, 2018 (ir 1655 m. Kėdainių unija);
2. I. Lappo, Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, Kaunas, 1932 (daugiau nei 150 pusl.);
3. M. Jučas, Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid. – XIX a. pr.), Vilnius, 2000;
4. H. Visneris, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo pavojai, Vilnius, 1991;
5. D. Butėnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinių ir visuomeninių institucijų istorijos
bruožai XIII–XVIII amžiuje, Vilnius, 1997;
6. K. Avižonis, Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais, Kaunas, 1940 (2 leid.: K. Avižonis,
Rinktiniai raštai, t. I, Roma, 1975);
7. J. Jurginis, I. Lukšaitė, Lietuvos kultūros istorijos bruožai, Vilnius, 1981;
8. V. Smolenskis, Lenkų tautos istorija, Kaunas, 1925, p. 110–388;
9. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai (leidykla „Aidai“), Vilnius,
2001;
10. J. Kiaupienė, I. Lukšaitė, Lietuvos istorija, t. V: Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji
Kunigaikštystė 1529–1588, Vilnius, 2013;
11. Z. Kiaupa, Lietuvos istorija, t. VII, d. I: Trumpasis XVIII amžius (1733–1795), Vilnius, 2013; t. VII, d.
II: Trumpasis XVIII amžius (1733–1795), Vilnius, 2018;
12. G. Sliesoriūnas, Lietuvos istorija, t. VI: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje – XVIII a.
pradžioje (1588–1733), Vilnius, 2015;
13. U. Augustyniak, Historia Polski. 1572–1795, Warszawa, 2008.
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Lietuvos ir Lenkijos santykių Abiejų Tautų Respublikoje literatūra
Pagrindinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip valstybės, politinė problema ir aktualija
1569–1795 m. yra Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei jų raida Abiejų Tautų Respublikos rėmuose.
Šiam klausimui pristatyti esama daug literatūros, tačiau norėtųsi išskirti pirmiausiai 3 knygas:
1. A. Šapoka, Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos. Jų valstybinių santykių bruožai,
Kaunas, 1938 (350 p.) – naujas leidimas: A. Šapoka, Raštai, t. 3, Vilnius, 2018;
2. I. Lappo, Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, Kaunas, 1932 (daugiau nei 150 p.);
3. M. Jučas, Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid. – XIX a. pr.), Vilnius, 2000.
P.S. Keturios temai aktualios knygos (M. Jučo, A. Šapokos ir A. Bumblausko dalis
kolektyvinėje monografijoje) pdf formatu įkeltos į Virtualią mokymosi aplinką.
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA

Atsiskaitymas
• Atsiskaitymo už temos paskaitų (ir literatūros) medžiagą forma bus semestro gale rašomas
ir įvertinamas testas raštu. Testą sudarys 40 klausimų, bus pateikti ir atsakymai, iš kurių
bus reikalinga atsirinkti teisingus (dažniausiai daugiau, nei vieną). Testas bus vertinamas 10
balų sistemoje.
• Atsiskaitymo už temos seminarų (ir literatūros) medžiagą forma, kaip Jums minėjo dr. M.
Jakulis, bus aktyvus dalyvavimas seminaruose bei jo įvertinimas. Dalyvavimas seminaruose
vertinamas 2 balų sistemoje, t. y. galima maksimaliai surinkti už seminarus +2 balus.
• Temos bendras pažymys išvedamas susumavus testo ir seminaro įvertinimus. Jei už temą
surenkama daugiau nei 10 balų, į tai atsižvelgiama išvedant bendrą modulio įvertinimą.

• Bendras modulio įvertinimas gaunamas išvedamas matematinį vidurkį tarp dviejų modulio
temų įvertinimų. Kaip minėta, atsižvelgiama, jei kurioje nors temoje surenkama daugiau nei
10 balų.
• Esant neaiškiam vertinimui, semestro pabaigoje vykdant rezultatų susumavimą, galima
gauti vieną kitą papildomą klausimą iš mažiau įvertintos temos, kad galutinis įvertinimas
galėtų būti suapvalintas į didesnį pažymį. Tačiau taip „pataisyti“ galutinį įvertinimą bus
galima tik tiems studentams, kurie gaus lygiai pusę kurio nors balo.

Sėkmės, sveikatos, turiningų studijų!