Professional Documents
Culture Documents
ĮVADINĖS PASTABOS
VU IF 2021; dėstytojas doc. dr. Vydas Dolinskas
Modulis ir tema
Modulis: IKIMODERNIŲJŲ LAIKŲ VISUOTINĖ IR LIETUVOS ISTORIJA II
Tema: VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Dėstytojai: lekt. Andrius Grodis, asist. dr. Martynas Jakulis, doc. dr. Vydas Dolinskas.
Doc. dr. Vydas Dolinskas – VU IF Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros dėstytojas.
Interesų sritys: Švietimo (Apšvietos) epochos Lietuvos istorija, Abiejų Tautų Respublika ir
Lietuvos bei Lenkijos santykių istorija, Lietuvos kultūros ir meno istorija, Visuotinė ir Lietuvos
architektūros istorija, Istorinės rezidencijos, Muziejininkystė.
Vadinasi, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tuo metu yra federacinės, arba konfederacinės,
valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – sudedamoji dalis. Kita Abiejų Tautų Respublikos dalis –
Lenkijos Karalystė. Taigi, Abiejų Tautų Respubliką sudarė, į ją susijungė dvi valstybės – Lenkijos
Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Vadinasi, ta dviejų valstybių federacija tiksliausiai
galėtų būti vadinama „bikonfederacija“.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje buvo antras pagal rangą ir reikšmę
narys po Lenkijos Karalystės, kuri buvo vedančioji, dominuojanti jėga. Lenkija turėjo aukštesnį
karalystės statusą, be to buvo pajėgesnė demografiniu, ūkiniu, finansiniu, kariniu požiūriu.
Todėl ir pagrįstas bei galimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip valstybės, istorijos
nagrinėjimas Abiejų Tautų Respublikos, t. y. realios unijos su Lenkija laikais.
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Temos objektas
Vėlyvosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos objektas yra Lietuvos valstybės, jos
visuomenės, politikos, diplomatijos, karinės, ūkio, kultūros ir meno bei kitų aspektų istorijos,
svarbiausių istorinių įvykių ir procesų Abiejų Tautų Respublikos laikais (1569–1795) apžvalga.
Vadinasi, akiratyje turimas maždaug 226 metų Lietuvos istorijos periodas (1569–1795), kai
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo bikonfederacinės Abiejų Tautų Respublikos integrali dalis.
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Temos geografiniai rėmai:
1. pirmiausiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija, kuri tuo laiku keitėsi (1569 m.
Lietuva prarado Ukrainą ir Palenkę, vėliau prisijungė Livoniją, Smolenską, XVII a. vid.
prarado rytines teritorijas, o XVIII a. pab. 3 kartus buvo padalinta ir užkariauta);
2. Lenkijos Karalystė, kaip partneris bikonfederacinėje valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje;
3. Kuršas ir Livonija (iš dalies ir Prūsija), kaip Abiejų Tautų Respublikos vasalai ar kitaip
priklausiusios teritorijos;
4. kaimyniniai kraštai ir pasienio teritorijos, dėl kurių vyko kariniai konfliktai ir pan.;
5. europinių santykių ir ryšių kontekstas (diplomatija, karyba, kultūriniai, meniniai mainai).
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Pagrindinė dalis
1. Lietuvos TSR istorija, t. I (nuo seniausių laikų iki 1917 metų), Vilnius, 1985 (2 leid. 1986); p. 125–151
(J. Jurginis), p. 151–241 (M. Jučas) – vadinamoji “Žalioji Lietuvos istorija” (viso – 115 pusl.);
2. M. Jučas, I. Lukšaitė, V. Merkys, Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1917 metų, Vilnius,
1988; p. 72–109;
3. Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius, Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995, 1998, 2000,
p. 269–406 (t. p. lenk. ir angl. klb.);
4. Z. Kiaupa, Lietuvos valstybės istorija, Vilnius, 2004;
5. M. Jučas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai, Vilnius, 2010 (2 leid. – 2013; 3 leid. –
2016 – tai peržiūrėtas ir papildytas paskaitų, skaitytų VU IF, leidinys);
6. Lietuvos istorija, red. A. Šapoka, Kaunas, 1936 (naujausias leidimas Vilnius, 1989); p. 256–439
(183 pusl.);
7. K. Avižonis, Bajorų viešpatavimo laikai // Lietuvių enciklopedija, t. XV (Lietuva), Boston, 1968 arba
Vilnius, 1990, p. 305–325 (20 pusl.); arba K. Avižonis, Rinktiniai raštai, t. I–IV (Roma–Vilnius);
8. A. Bumblauskas, Senosios Lietuvos istorija (1009–1795), Vilnius, 2005 (geriau – 2 pataisytas
leidimas);
9. M. Niendorf, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Studija apie nacijos formavimąsi ankstyvaisiais
naujaisiais amžiais, 1569–1795, Vilnius, 2010;
10. J. Ochmański, Historia Litwy, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1990 (3 papildytas leidimas); p. 120–180
(viso – 60 pusl.);
11. H. Wisner, Litwa i litwini: szkice z dziejów państwa i narodu, Olsztyn, 1991; p. 35–76 (viso – 41 pusl.);
12. H. Wisner, Litwa. Dzieje panstwa i narodu, Warszawa, 1999 (p. 52–88; viso – 36 pusl.).
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Privaloma ir rekomenduojama literatūra
• Lietuvos TSR istorija, t. I (nuo seniausių laikų iki 1917 metų), Vilnius, 1985 (2 leid. 1986); p. 125–151
(J. Jurginis), p. 151–241 (M. Jučas) – vadinamoji “Žalioji Lietuvos istorija” (viso – 115 pusl.);
• M. Jučas, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai, Vilnius, 2010 (2 leid. – 2013; 3 leid. –
2016 – tai peržiūrėtas ir papildytas paskaitų, skaitytų VU IF, leidinys).
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Privaloma ir rekomenduojama literatūra
Papildoma dalis
1. A. Šapoka, Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos. Jų valstybinių santykių bruožai, Kaunas,
1938 (350 pusl.) – naujas leidimas: A. Šapoka, Raštai, t. 3, Vilnius, 2018 (ir 1655 m. Kėdainių unija);
2. I. Lappo, Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, Kaunas, 1932 (daugiau nei 150 pusl.);
3. M. Jučas, Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid. – XIX a. pr.), Vilnius, 2000;
4. H. Visneris, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo pavojai, Vilnius, 1991;
5. D. Butėnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinių ir visuomeninių institucijų istorijos
bruožai XIII–XVIII amžiuje, Vilnius, 1997;
6. K. Avižonis, Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais, Kaunas, 1940 (2 leid.: K. Avižonis,
Rinktiniai raštai, t. I, Roma, 1975);
7. J. Jurginis, I. Lukšaitė, Lietuvos kultūros istorijos bruožai, Vilnius, 1981;
8. V. Smolenskis, Lenkų tautos istorija, Kaunas, 1925, p. 110–388;
9. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai (leidykla „Aidai“), Vilnius,
2001;
10. J. Kiaupienė, I. Lukšaitė, Lietuvos istorija, t. V: Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji
Kunigaikštystė 1529–1588, Vilnius, 2013;
11. Z. Kiaupa, Lietuvos istorija, t. VII, d. I: Trumpasis XVIII amžius (1733–1795), Vilnius, 2013; t. VII, d.
II: Trumpasis XVIII amžius (1733–1795), Vilnius, 2018;
12. G. Sliesoriūnas, Lietuvos istorija, t. VI: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje – XVIII a.
pradžioje (1588–1733), Vilnius, 2015;
13. U. Augustyniak, Historia Polski. 1572–1795, Warszawa, 2008.
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Lietuvos ir Lenkijos santykių Abiejų Tautų Respublikoje literatūra
Pagrindinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip valstybės, politinė problema ir aktualija
1569–1795 m. yra Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei jų raida Abiejų Tautų Respublikos rėmuose.
Šiam klausimui pristatyti esama daug literatūros, tačiau norėtųsi išskirti pirmiausiai 3 knygas:
1. A. Šapoka, Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos. Jų valstybinių santykių bruožai,
Kaunas, 1938 (350 p.) – naujas leidimas: A. Šapoka, Raštai, t. 3, Vilnius, 2018;
2. I. Lappo, Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, Kaunas, 1932 (daugiau nei 150 p.);
3. M. Jučas, Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid. – XIX a. pr.), Vilnius, 2000.
P.S. Keturios temai aktualios knygos (M. Jučo, A. Šapokos ir A. Bumblausko dalis
kolektyvinėje monografijoje) pdf formatu įkeltos į Virtualią mokymosi aplinką.
VĖLYVOJI LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA
Atsiskaitymas
• Atsiskaitymo už temos paskaitų (ir literatūros) medžiagą forma bus semestro gale rašomas
ir įvertinamas testas raštu. Testą sudarys 40 klausimų, bus pateikti ir atsakymai, iš kurių
bus reikalinga atsirinkti teisingus (dažniausiai daugiau, nei vieną). Testas bus vertinamas 10
balų sistemoje.
• Atsiskaitymo už temos seminarų (ir literatūros) medžiagą forma, kaip Jums minėjo dr. M.
Jakulis, bus aktyvus dalyvavimas seminaruose bei jo įvertinimas. Dalyvavimas seminaruose
vertinamas 2 balų sistemoje, t. y. galima maksimaliai surinkti už seminarus +2 balus.
• Temos bendras pažymys išvedamas susumavus testo ir seminaro įvertinimus. Jei už temą
surenkama daugiau nei 10 balų, į tai atsižvelgiama išvedant bendrą modulio įvertinimą.
• Bendras modulio įvertinimas gaunamas išvedamas matematinį vidurkį tarp dviejų modulio
temų įvertinimų. Kaip minėta, atsižvelgiama, jei kurioje nors temoje surenkama daugiau nei
10 balų.
• Esant neaiškiam vertinimui, semestro pabaigoje vykdant rezultatų susumavimą, galima
gauti vieną kitą papildomą klausimą iš mažiau įvertintos temos, kad galutinis įvertinimas
galėtų būti suapvalintas į didesnį pažymį. Tačiau taip „pataisyti“ galutinį įvertinimą bus
galima tik tiems studentams, kurie gaus lygiai pusę kurio nors balo.