ŠVIETIMAS

LIETUVOJE
TARPUKARIU
Skaidres parengė Prezidento Jono Žemaičio IVB klasės mokinė
Domantė Butkutė
„Žmonių švietimas – tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas”, –
skelbė pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras J.Yčas
1918 m. vasario 16-ąją.
Po carinės Rusijos okupacijos 1923 m. 32,64% Lietuvos
gyventojų buvo beraščiai. Tad reikėjo mažinti neraštingumą,
kelti bendrąjį išsilavinimą.
Ikimokyklinis ugdymas
* Ikimokyklinių vaikų ugdymu pirmaisiais valstybės kūrimosi metais
daugiausia rūpinosi draugijos, vienuolynai, buvo privačių darželių.
* 1936 m. ikimokykliniu ugdymu ėmė rūpintis Lietuvos švietimo
ministerija, rengtąsi ikimokyklinį švietimą įjungti į bendrą švietimo
sistemą kaip parengimo pradiniam mokslui pakopą.
Pradžios mokslas
 1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė pradžios mokyklų įstatymą.
Patvirtinta 4 metų pradžios mokykla, privaloma visiems
mokyklinio amžiaus vaikams.
 Mokyklos steigtos ten, kur susidarydavo 30-ies vaikų grupė.
 1929 – 1930 m. Lietuvos pradinių mokyklų statistika: 2 386
mokyklos (iš jų 2 158 lietuvių, 122 žydų, 25 lenkų, 16 vokiečių, 13
rusų, 7 latvių, 45 mišrios).
Vidurinis mokslas
 1920 m. sausio pradžioje jau buvo 16 gimnazijų, 22 progimnazijos,
16 vidurinių mokyklų.
 1918 – 1925 m. švietimo pertvarka reformavo ne tik mokyklų
tinklą, bet ir ugdymo turinį. Rūpintąsi vadovėlių leidimu. Buvo
perspausdinami pataisyti ankstesnieji, verčiami iš užsienio kalbų
nauji, rašomi lietuviški originalūs, visų pirma gimtosios kalbos ir
Lietuvos istorijos vadovėliai.
 Plėtojosi naujas požiūris į ugdymo tikslus ir uždavinius, sklido
naujos didaktinės pažiūros ir pedagogikos europietiškosios
naujovės.
Aukštasis mokslas
 Paskelbusi 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybę,
Lietuvos Valstybės Taryba skubino parengti universiteto statutą.
 Jis patvirtintas tų pačių metų gruodžio 5 dieną. Vilniaus
universitetas turėjo būti atidarytas 1919 m. sausio 1 d., tačiau
Raudonajai armijai okupavus Vilnių, tai neįvyko.
 Atkurti Vilniaus universitetą tapo įmanoma tik 1939 metais.
• Lietuvoje buvo kuriamos ir kitos aukštosios mokyklos. Iš viso per 1922-1939
m. laikotarpį įkurtos dar 8 aukštosios mokyklos.

• Sunkios studijų sąlygos Lietuvos aukštosiose mokyklose, vis didėjantis

mokestis už mokslą priversdavo daugelį neturtingų studentų atsisakyti studijų.
Ir tik nedidelė neturtingų studentų dalis baigdavo studijas, gaudami įvairias
stipendijas ir pan.

• Taigi aukštosiose mokyklose buvo rengiama inteligentija daugiausia iš

turtingųjų ir vidutinių visuomenės sluoksnių.