Knygnešių laikai

Po 1863-1864 m. sukilimo generalgubernatorius M.Muravjovas pradėjo „rusų pradų

atkūrimo“ programą:
● Lietuvių ir lenkų bajorams liepta mokėti kontrubuciją, uždrausta įsigyti žemės. Į
konfiskuotas žemes kelti kolonistai.
● Varžyta Katalikų bažnyčios veikla, platinta stačiatikybė. Drausta statyti naujų
bažnyčių, daug jų verstos į cerkves.
● Valstybinėse mokyklose imta mokyti rusiškai, todėl dalis tėvų neleido savų vaikų į
mokyklas. Vietoj to vaikai eidavo į slaptas daraktorines mokyklas.
● Nuo 1865 m. lotyniškas raštas uždraustas, buvo leidžiama rašyti tik graždanka.
Mažojoje Lietuvoje, ypač Tilžėje ir Ragainėje spausdinta daug lietuviškų knygų, kurios
knygnešių slapta gabentos per sieną ir platintos Lietuvoje. Daug pasižymėjo Jurgis Bielinis,
įkliuvęs caro žandarams, bet ištrūkęs. Lietuviai labai priešinosi rusifikacijai, ypač Rytų
Lietuvoje daug lietuvių lenkėjo, nes lenkiškos knygos nebuvo draudžiamos. 1893 m.
įvykusios Kražių skerdynes parodo jų ryžtą nepasiduoti rusams.