Svarbiausios Vilniaus universiteto datos

1569
Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus iniciatyva į Lietuvą atvyksta jėzuitai
ir 1570 m. įkuria Vilniaus jėzuitų kolegiją.

1579
Balandžio 1-ąją Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras
išduoda Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą, o spalio 30 d. popiežius
Grigalius XIII išleidžia bulę, patvirtinančią Vilniaus kolegijos reorganizavimą į
universitetą. Oficialus Universiteto pavadinimas – Academia et Universitas
Vilnensis Societatis Jesu (Jėzaus draugijos Vilniaus akademija ir universitetas).

1773
Jėzaus draugija panaikinama, Universitetą tvarkyti perima valstybė ir jos sukurta
švietimo institucija – Edukacinė komisija.

1781
Vilniaus universitetas pervardijamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vyriausiąja
mokykla – Schola Princeps Magni Ducatus Lithuaniae. Universitetas, kaip ir visa
valstybė, įžengia į reformų epochą, kurią nutraukia paskutinis Lenkijos ir Lietuvos
valstybės padalijimas.

1795
LDK prijungiama prie Rusijos imperijos, Vilniaus universitetas pradedamas vadinti
Vilniaus vyriausiąja mokykla – Schola Princeps Vilnensis (1797).

1803
Rusija įvykdo švietimo ir aukštojo mokslo reformą. Vilniaus universitetas gauna
statutą, kuris tampa pavyzdžiu kitiems Rusijos imperijos universitetams, ir
pavadinamas Imperatoriškuoju Vilniaus universitetu (Vilenskij imperatorskij
universitet – Imperatoria Universitas Vilnensis).

1832
Nuslopinusi Lenkijos ir Lietuvos visuomenės sukilimą, Rusijos imperijos valdžia
uždaro Universitetą.

1918
Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus Rusijos imperijai, atkurti universitetą Vilniuje
mėgina besikuriančių Lenkijos ir Lietuvos valstybių valdžios. Gruodžio 5-ąją
Lietuvos Valstybės Taryba priima Vilniaus universiteto statutą.

1919
Universitetą pavyksta atkurti Vilnių užėmusiems lenkams. Jis pavadinamas Stepono
Batoro vardu (Uniwersytet Stefana Batorego).

1922
Lietuvos universitetas atkuriamas Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune ir 1930 m.
pavadinamas Vytauto Didžiojo universitetu (Universitas Vitoldi Magni).

1939
Vilnius sugrįžta Lietuvai, baigiasi lenkiškasis Universiteto raidos tarpsnis – į
Vilnių keliasi lietuviškasis universitetas, pavadinamas tiesiog Vilniaus
universitetu.

1940
Po pirmosios sovietų okupacijos Vilniaus universitetas sovietinamas.

1941
Vilniaus universitetas vėl lietuvinamas, bet jau nacių okupacijos sąlygomis, kol
1943 m. uždaromas.

1944
po antrosios sovietų okupacijos Vilniaus universitetas atkuriamas sovietų valdžios
ir pavadinamas Vilniaus valstybiniu universitetu.

1955
Vilniaus universitetas pavadinamas Vinco Kapsuko vardu – žmogaus, neturėjusio
nuopelnų nei Universitetui, nei Lietuvai. Minėdamas 400 metų jubiliejų
Universitetas vadinosi ilgiausiu per visą savo istoriją vardu – Vilniaus Darbo
raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybiniu Vinco Kapsuko
universitetu.

1990
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Universitetui grąžinama autonomija ir Vilniaus
universiteto vardas.