Valstiečiai XIXa.

Skaidres ruošė ir pristatė Lilijana Kasiliauskaitė, Nesimas Petraitis, Eivina Puidokaitė, Lukas Stončius,
Ieva Špukaitė, Miglė Šulnytė.
• Gausiausią Lietuvos
visuomenės grupę sudarė
valstiečiai. Juos caro valdžia
skirstė į kelias grupes:
baudžiauninkus-dvarininkams,
Bažnyčiai priklausančius ir
valstybinius valstiečius bei
laisvuosius žmones.
Valstiečių apranga ir maistas
XIX a. lietuvės moterys segėjo mažiausiai du
sijonus – viršutinį ir apatinį, vyrų drabužiai
buvo funkcionalūs.
Valstietiškajai virtuvei reikšminga žydų
virtuvės įtaka, plitusi per litvakų užlaikomas
smukles. Kaimo žmonės iš jų perėmė
daugumą bulvinių patiekalų, kurių tarpe
karaliauja tradicinis žydiškas kugelis, kuris
iki bulvių išplitimo buvo gaminamas iš ropių.
 Baudžiava
• Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio
darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti
šeimininką, keltis gyventi į miestą.

• 1795 prijungus Lietuvą prie Rusijos, baudžiava pasunkėjo.

Prievolės, imamos nuo revizinio asmens, buvo įvestos ir
Lietuvoje. Pradėta valstiečius pardavinėti be žemės. Valstiečiai
turėjo atlikti sunkią rekrutų prievolę.
• 19 a. pirmoje pusėje, yrant
baudžiaviniams santykiams, dauguma
dvarininkų bandė kelti dvarų ūkį
senais metodais. Dalis dvarininkijos
stengėsi pertvarkyti savo dvarus į
ūkius, samdančius darbininkus, ir
gauti daugiau pajamų, todėl siūlė
paleisti valstiečius iš baudžiavos be
žemės. Už baudžiavos panaikinimo
svarstymą 1817 Vilniaus bajorų
seimelis gavo griežtą Rusijos caro
papeikimą
 Valstiečiai XIXa.

Skaidres ruošė ir pristatė Lilijana Kasiliauskaitė, Nesimas Petraitis, Eivina Puidokaitė, Lukas Stončius,
Ieva Špukaitė, Miglė Šulnytė.