BENDRI MERKURIJ VENERA ŽEMĖ MĖNULIS MARSAS

EJI US
DUOME
NYS
Planetos 3,302×1023 kg 4,869×1024 kg 5,974×1024 kg 7,35×1022 kg 6,419×1023 kg
masė, kg
Vidutinis 5430 kg/m3 5240 kg/m3 5520 kg/m3 3340 kg/m3 3910 kg/m3
tankis,
kg/m3
Branduolio Jį sudaro geležis Spėjama, kad Vebera, kaip ir žemė Yra skystas sluoksnis, Mėnulio branduolys Marsas turi
sandara ir nikelis, virš jo turi metalinį branduolį, kurio vadinamas išoriniu yra mažesnis nei kitų 1480 km
yra silikatų vidurinė dalis yra kita, o išorinė branduoliu, kurio viduje glūdi planetų branduoliai. spindulio geležies ir
mantija ir skysta. Jį sudaro geležis ir nikelis, 1270 km spindulio Tvirtas, geležies pilnas geležies sulfido
granito bei virš jo yra silikatų mantija ir granito kietas vidinis branduolys. Jį vidinis branduolys yra branduolį.
bazaltų pluta. bei bazaltų pluta. sudaro geležies ir nikelio 240 kilometrų Branduolį supa
lydinys su geležies sulfido spindulio. Jį supa stora silikatinių
priemaiša.  skystas geležinis uolienų mantija.
apvalkalas, kurio
storis yra 90 km. Iš
dalies išlydytas 150
kilometrų sluoksnis
juosia geležies
branduolį.
Pusiaujo 2240 km 6051 km 6378 km 1738 km 3396 km
spindulys,
km
Laisvojo 3,63 m/s2 8,87 m/s2 9,80665 m/s2 1,623 m/s2 3,71 m/s2
kritimo
pagreitis
prie
paviršaus,
m/s2
Skriejimo 88 paros 225 paros 365,26 paros 1,8809 m.
aplink
-
Saulę
periodas,
Sukimosi 58,6 paros 243 paros 23,9345 h 27,3 paros 24,62 h
apie ašį
periodas
Vidutinis 57,9 mln. km 108,2 mln. Km 149,6 mln. km 384400 km 227, 9 mln. Km
nuotolis
nuo Saulės

Atmosferos Prie paviršiaus Atmosfera labai tanki, sudaryta iš Atmosferą sudaro azotas, Atmosferos neturi, dėl  Atmosfera labai
apibūdinim atmosfera labai anglies dioksido (apie 96%), azoto deguonis ir kitos dujos. Ji savo mažos masės. reta, jos slėgis 170
as reta, sudaryta iš (apie 3,5%), vandnes garų (apie dalijama į tris sluoksnius: kartų mažesnis nei
(kokia ji helio, 0,2%) ir kt. Planetos paviršiuje troposferą, stratosferą ir Žemėje. Ją sudaro
yra) vandenilio, atmosferos slėgis net 90 kartų jonosferą.Dėl gravitacijos anglies dioksidas,
deguonies, didesnis negu prie Žemės atmosfera tankiausia palei azotas, argonas,
neono ir paviršiaus. Žemės paviršių. truputis deguonies
argono. ir vandens garų.

Sukimosi Merkurijaus Sukimosi ašis beveik stamena Žemės sukimosi ašis pasvirusi Jis apsisuka apie savo Panašus į Žemės
apie ašį sukimosi ašis orbitos plokštumai. Sukasi iš rytų į į orbitos plokštumą pastoviu ašį lygiai per tą patį orbitos posvyris
padėtis. beveik vertikali, vakarus. apie 23,5 laipsnių kampu, laiką kaip ir apie Žemę į ekliptikos (sukimo
nes jo pusiaujo nekeičia krypties. (sinchroninis si) plokštumą
plokštuma sukimasis). Mėnulis į (25,2°)
sutampa su Žemę atsisukęs visada
orbitos ta pačia puse.
plokštuma.
Ar yra metų Ne Ne Taip Ne Taip
laikai?

Temperatūr 400 °C perihelyj 460 °C. Apie 14 °C. Apie 130 °C. +20 °C
a dieną e ir iki
290 °C afelyje.
Temperatūr -180 °C 460 °C. Apie 8 °C. -173 °C
a naktį -125 °C
Magnetinis 200-300 kartų Venera magnetinio lauko neturi, Žemės magnetinis laukas yra Mėnulis turi labai Magnetinis laukas
laukas silpnesnis už nes ji sukasi labai lėtai, arba jis gan stiprus. silpną magnetinį net 1000 kartų
Žemės labai silpnas. lauką. Magnetinis silpnesnis už Žemės
magnetinį lauką. laukas Žemėje yra magnetinį lauką.
tūkstančius kartų
stipresnis nei Mėnulio
magnetinis laukas.
Palydovų 1 gamtinis (Mėnulis) ir 2 palydovai: Fobas
skaičius + Neturi Neturi daugybė dirbtinių. Neturi ir Deimas.
vardai
BENDRI JUPITERIS SATURNAS URANAS NEPTŪNAS PLUTONAS
EJI
DUOME
NYS
Planetos 1,898×1027 kg 5,685×1026 kg 8,683×1025 kg 1,024×1026 kg 1,32×1022 kg
masė, kg
Vidutinis 1330 kg/m3 690 kg/m3 1318 kg/m3 1638 kg/m3 2000 kg/m3
tankis,
kg/m3
Branduolio Branduolys Branduolys sudarytas iš silikatų ir Žemės dydžio branduolys, Branduolys sudarytas Jo branduolys
sandara sudarytas iš vandens, metano bei amoniako sudarytas iš silikatų ir iš amoniako ir metano tikriausiai yra
silikatų, ledų. vandnes, amoniako bei ledo sluoknio ir akmeninis,
susimaišiusių su metano ledų. silikatų. apsuptas vandens
vandens, ir ledo mantijos.
amoniako ir
metano ledais.

Pusiaujo 71492 km 60268 km 25559 km 24776 km 2150 km

spindulys,
km
Laisvojo 23,2 m/s2 9,28 m/s2 8,4 m/s2 11,5 m/s2 0,4 m/s2
kritimo
pagreitis
prie
paviršaus,
m/s2
Skriejimo 11,862 m 29,46 m 84,01 m 164,8 m 246,08 m
aplink
Saulę
periodas,
m.
Sukimosi 9,925 h 10,6562 h 17,24 h 16,11 h 6,3872 h
apie ašį
periodas
Vidutinis 778 mln. km 1427 mln. km 2870 mln. km 4509 mln. km 5942 mln. km
nuotolis
nuo Saulės
Atmosferos Tanki Atmosfera sudaryta daugiausia iš Atmosfera yra sudaryta iš Neptūno atmosfera Būdamas
apibūdinim atmofesferą, ją molekulių vandenilio, helio, vandenilio ir helio, kaip susideda iš perihelyje, turi
vandenilio, helio, metano atmosferą, 
as (kokia ji sudaro metano ir amoniako. Joje tie Jupiterio ir Saturno, tačiau metano, amoniako. slėgis prie
yra) molekulinis pusiauju visą laiką iš vakarų į rytus jame taip pat yra metano. Paviršių nuolatos paviršiaus lygus
vandenilis (apie pučia stiprus vėjas. Metanas daro Uraną mėlyną. dengia debesys, vėjų 0,000151 Žemės
74%), helis (apie greitis atmosferoje atmosferos slėgio.
siekia iki 400–700
24%), metanas,
m/s. Atmosferos geo
amoniakas ir kt. metrinis
albedas 50 %.

Sukimosi Beveik Jo ašis yra pakreipta 26,73 laipsnių Urano sukimosi ašis pasvirusi Neptūno sukimosi ašis Jo sukimosi ašis
apie ašį statmena savo orbitos aplink Saulę atžvilgiu, 980 laipsniu kampiu, Uranas yra pakreipta 28 pakreipta 57
padėtis. orbitos kuri yra panaši į Žemės 23,5 skieja savo orbita būdamas laipsniais jos orbitos laipsniais jos
plokštumai. laipsnių pakrypimą. ant šono, sukasi iš rytų į plokštumos aplink orbitos plokštumos
Sukimosi ašis vakarus. Saulę atžvilgiu. aplink saulę
pasvirusi tik atžvilgiu, ji sukasi
3,10 kampu. ant šono. Jis taip
pat sukasi atgal (iš
Rytų į Vakarus).
Ar yra metų Ne Taip Taip Taip Taip
laikai?
Temperatūr -138 °C. -178 °C. -205 °C. -200 °C. -218 °C.
a dieną
Temperatūr -145 °C. -178 °C. -214 °C. -214 °C. -240 °C.
a naktį
Magnetinis Magnetinis Magnetinis laukas vos keletą kartų Jis 2 kartus silpnesnis už Neptūno magnetinis Tiksliai nėra
laukas laukas apie 20 stipresnis negu žemės. Žemės, Urano magnetinis laukas yra maždaug žinoma, ar Plutonas
kartų stipresnis laukas apvirsta: magnetinė 27 kartus galingesnis turi magnetini
kaip Žemės. ašis yra pasvirusi beveik 60 nei Žemės. lauką, bet kadangi
laipsnių nuo planetos jis mažas ir sukasi
sukimosi ašies, be to, lėtai, tai parodo,
trečdalis jos yra nutolusi nuo jog jo nėra arba yra
planetos centro. labai mažas.
Palydovų Aplink Jupiterį Saturnas turi mažiausiai 62 Dabar žinoma, kad planeta Neptūnas turi 14 Žinomi penki
skaičius + skrieja bent 63 palydovus, iš kurių 53 turi turi bent 27 gamtinius žinomų Plutono
vardai gamtiniai palydo oficialius pavadinimus. palydovus. Iš Žemės galima gamtinių palydovų. palydovai: Charon
vai. Didžiausi: Kelijų: Titanas, Panas, Atlantas, P pamatyti 5 didžiausius Urano Didžiausias as, Hidra, Niktė,
rometėjas, Pandora, Epimetėjas,  jų – Tritonas. Kiti Cerberis, Stiksas.
Europa, palydovus – Mirandą, Arielį, 
Janas, Mimas, Enceladas, Tetija,  žinomesni Neptūno
Ganimedas ir Telesta, Kalipsė, Dionė, Elenė, R Umbrielį, Titaniją ir Oberoną.
palydovai: Nereidė, P
Kalistas, Ijo. ėja, Hiperionas, Japetas, Febė. rotėjas, Najadė, Tala
sa, Despina, Galatėja
, Larisa.