Kokia pamoka yra gera?

(Mokymas, mokymasis ir vertinimas

pamokoje)
Nijol Balikonyt
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Vaivorykts gimnazija
2007-03-20
 Pagalvokite...

Dirbdami taip, kaip dirbote prie

dvideimt met, inokite, kad yra
geresni darbo bd.
T.Edisonas
 Pagalvokite...

Daugelis kilni sumanym galjo likti

negyvendinti, jeigu i anksto bt galima
numatyti j sunkumus ir trkumus.
T.Kuleris
 Kin bambukas
Kai j pasodinate, pirmais metais nieko
nepastebite, antrais ar treiais ar net ketvirtais
metais niekas neiauga. Js netgi nematote nei
vieno alio glio.
Taiau penktaisiais metais ir tik per eias
savaites bambukas uauga iki 9 pd aukio.
Klausimas Jums: ar bambukas uaugo iki 9 pd
aukio per eias savaites ar per penkerius
metus?
 Mokslinink nuomone, mokiniai imoksta,
prisimena:
10 % to, k perskaito,
20 % to, k girdi,

30 % to, k mato,

50 % to, k mato ir girdi,

70 % to, k aptaria su kitais,

80 % to, k asmenikai ibando,

95 % to, ko moko kitus.

Kas nelaimingai, netinkamai imokstama, tas skmingai

pamirtama.
 Prie pradedant pokalb...

Jeigu pasaul velgi siaurai, tai siauras jis ir

atrodo!
Jei iri godiai, tai jis godus!
Taiau jeigu iri j atvirai, plaiai ir
draugikai, tai jame randi puiki moni.
H.Rutledas
 Mokymas(-is)

Kas yra mokymas(-is)?

(suformuluokite atsakym taip, kad j suprast
paprasta kaimo moiut)
(mini lietus)
 Mokymas(-is)
Tai
Skm
Tikslas
inios
Praktika
Patirtis
Bendradarbiavimas ...
(nieko nra atskirai!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!)
 I nugirst pokalbi...
Geriausias rezultatas, kai mokinys nesuvokia, kad jau
imoko;
Js galite norti ieiti program; bet tai nieko gero, jei
nesiesite su sukauptomis iniomis;
Kuo leidi daugiau tikslingai kalbti pamokoje, tuo pamoka
skmingesn;
Mokymesi turi bti prasm;
Kritikuoju ne mones, o idj;
A neumirtu, kad tai ms vis darbas pamokoje;
A siklausau kiekvieno nuomon, nors nesutinku;
visk pamokoje pirmiausia velgiu per pozityv;
 I nugirst pokalbi...
Geriausi nam darbai tie, kurie ruoia kitai pamokai;
Kuo maiau bijosime eksperimentuoti, tuo artsime prie
norimo rezultato;
Mokytojas kaip vynas: vieni su metais gerja, kiti ilieka
kokie buvo, treti surgsta;
Savarankikai tik vienas kitas gali imokti;
Mokytojai rao daug skaii, bet ar nuo to keiiasi vertinimo
paskirtis?;
Vertinimas prasideda tada, kai pradedama pasinaudoti
duomenimis;
 I nugirst pokalbi...
Mokytojas turi gerai inoti, k jis vertins ir k su tuo darys;
Kai kak darai, kakas ir darosi (pavyksta);

Mums ne nepasisek, tik

skm vluoja.
 Pradedame pokalb

Reikalavimai pamokai
Pagalvokite, kas yra pamoka...
(ir vl atsakym suformuluokite taip, kad
suprast paprasta kaimo moiut)
(mini lietus)
 iuolaikin pamoka
Pamoka- tai planingai organizuota, reglamentuota
tam tikr dokument (standartai, programos)
mokytojo ir ugdytini veikla.
Pamoka- mokytojo ir mokini kryba.
Pamoka- mokymo(-si) procesas.
Pamoka- inios- veikla- rezultatas.
Pamoka- ugdymo turinio konkretinimas mokykloje
(!!!).
 Ugdymo turinio konkretinimas
mokykloje
Mokyklos bendruomen pasirenka savo veiklos kryptis, kelia ugdymo tikslus, kuria
mokyklos veiklos program.
Mokytoj kolektyvas (mokyklos taryba) pasirenka vienus su kitais deranius vadovlius ir
kitas mokymo priemones.
Mokomj dalyk blok ir atskir dalyk mokytojai derina ugdymo turin, planuodami
ugdymo proces, nusistato projektini darb atlikimo tvark.
Mokyklos kolektyvas (administracija) nustato ugdymo turinio planavimo formas.
ugdymo turinio planavim traukiami mokiniai ir bendruomens nariai.
Mokyklos administracija sudaro mokyklos tikslus atitinkant mokymo plan ir tvarkarat.
Mokytoj rengiamos pasirenkamj dalyk programos, ugdymo turinio konkretinimo
planai, moduliai ir kiti stambesni darbai, aptariami ir aprobuojami mokyklos taryboje
arba metodinje grupje.
Mokyklos bendruomen pasirenka mokini bei visos mokyklos veiklos vertinimo principus
ir bdus.
Mokyklos bendruomen kuria ir palaiko mokyklos materialin baz.
 Bendrosios programos
Ko ir kaip turt bti mokoma?

Ugdymo tikslai ir udaviniai.

Mokymo ir mokymosi turinys bei metodai.

 Isilavinimo standartai
Koki rezultat tikims?

Esminiai mokini pasiekimai.

Kokiu bdu mokiniai turt parodyti savo

mokymosi pasiekimus.
 Reikalavimai pamokai

iandien Js stebjote pamok.

Pabandykite atsakyti:
kokius stebjimo tikslus klte?
kas pamokoje dominavo: mokytojas ar mokiniai?
kokie buvo pamokos vertinimo kriterijai?
kok paym (1-4) parate mokiniams/mokytojui ir t.t.
O pagal kokius kriterijus t paym raote?!
Reikalavimai iuolaikinei pamokai

2.1. Mokini pasiekimai klasje ir atliekant

nam darbus.
Reikalavimai iuolaikinei pamokai

3.1. Ugdymo metod vairov ir tinkamumas,

skaitant nam darb skyrim; mokytojo
idstymo ir paaikinim aikumas ir
tikslingumas; mokytojo mokinio dialogo
kokyb.
Reikalavimai iuolaikinei pamokai

3.2. Mokini motyvacijos, paremtos j

ugdymosi patirtimi, lygis; mokymosi
paanga; asmenin atsakomyb u
mokymsi, savarankikas mstymas, aktyvus
dalyvavimas mokymesi; bendravimas su
kitais.
Reikalavimai iuolaikinei pamokai

3.3. Uduoi, veiklos ir priemoni

pasirinkimas; mokymosi sparta siekiant
atitinkam tikslini uduoi visiems
mokiniams; ugdymo tikslo ir konteksto
aktualumas mokini patiriai ir interesams;
pagalbos ugdymuisi darbuotoj parama.
Reikalavimai iuolaikinei pamokai

3.4. Vertinimo metodai ir uraymo bdai;

ugdymo procese priimt sprendim kokyb;
vertinimo informacijos naudojimas.
Reikalavimai iuolaikinei pamokai

4.6. Pagalba speciali ugdymosi poreiki

turintiems mokiniams; veiklos gyvendinimo
tvarka ir proceso rezultat kokyb.
Reikalavimai iuolaikinei pamokai

5.1. Mokini elgesys ir drausm.

 Pagalvokime

Dl ied laistome ir spyglius.

Egiptiei patarl
 Tsiame pokalb
Mokymo(-si) samprata

Koki mokymo(-si) samprat naudojate savo

pamokose?
(vl atsakymas kad suprast paprasta kaimo
moiut)
(mini lietus)
Bihevioristin mokymosi samprata
Atsirado amiaus pradioje ir iki pat atunto deimtmeio buvo vyraujantis
poiris ir moksliniuose tyrimuose, ir praktikoje.Bihevioristai ieko visuotinio
mokymosi modelio, paaikinanio vis gyv organizm veikl. Pagal poir,
mokyme ir mokymesi svarbiausi veiksniai yra mokymas, t.y., stimulas,
ir mokymo rezultatas, t.y., reakcija. Taigi mokymusi (arba imokimu)
yra laikomas pasikeits individo iorinis elgesys, kur galima sustiprinti
apdovanojimais ir bausmmis. Anot biheviorist, studijuoti besimokaniojo
mstym ir informacijos apdorojim nemanoma, nes toki dalyk negalima
tiesiogiai stebti. Taigi tyrimo objektas yra mokymo organizavimas, mokini
elgesys ir j tarpusavio priklausomyb. Tyrimo metodas pozityvistinis modelis,
pasiskolintas i gamtos moksl metod. Didiausia bihevioristini mokymosi ir
imokimo samprat problema yra ta, kad pakits elgesys ir jo sigaljimas
apibdinami, remiantis ioriniu stebjimu. Mokinys suvokiamas kaip
pasyvus gavjas, kuris neatsako u tai, kaip mokosi ir
imoksta.
Kognityvioji mokymosi samprata
Sampratos aknys taip pat gilios, siekia mogaus veiklos tyrimus, bet tik 7-
ajame deimtmetyje jos padtis pradjo stiprti. vairi srovi atsiradim
galima paaikinti tuo, kad mokymasis yra vairiapusis procesas.Naujesn,
kognityvioji mokymosi samprata isirutuliojo i biheviorist neisprst
problem. i tyrim metu gilinamasi kokybines mokymosi ir teorinio
mstymo ypatybes. Kognityvioji mokymosi teorija remiasi kognityviosios
psichologijos naudojamu informacijos apdorojimo modeliu, ir velgia
mog kaip aktyv, tikslo siekiant, gaunant, apdorojant ir kuriant
informacij. Taigi labiau pabriamas informacijos apdorojimas, o ne
rezultatas. Kognityviuoju poiriu, mokymasis yra daug potyri, kurie ne
visada pastebimi ioriniame elgesyje. Kognityviosios mokymosi sampratos
ikilimas sietinas su technologij laimjimais, pirmiausia kibernetika ir
dirbtinio intelekto tyrimais. Technologiniai modeliai paakino mus gilintis
mstym ir atmint. Apskritai laikomasi nuomons, kad mokymosi
aikinimai, remiantis painimo procesais, geriau parengti, tikslesni negu
biheviorist teorijos, ir padeda mums geriau suprasti, kaip mes mokoms
ir imokstame.
 Pagalvokite...

Siekite mnulio. Jei jo ir nepasieksite, tai bent

keliausite vaigds link.
V.Rydas
 Tsiame pokalb...

1. Veikla: mokytojas, mokiniai.

2. Informacijos altiniai.
3. Ugdymo metodai ir priemons.
 Veikla

K Js pamokose veikia mokiniai?

Kokia Js veikla pamokoje?
Kokia mediaga naudojama pamokose?
 Veikla
Ar mokiniai
dirba savarankikai, poromis, grupse, kalba, iri, rao
(konspektuoja), ratu atlieka uduotis, dalyvauja diskusijoje,
atsako klausimus?...
Ar mokytojas
aikina, demonstruoja, bendrauja individualiai, su mokini
poromis, su grupe, su visa klase?...
Ar pamokos mediaga:
vadovlis, papildomi leidiniai, darbo vadovai, darbo lapai,
vaizdo aparatra, garso aparatra, kompiuteris,
skaiiuokliai, skaidruols?...
 Informacijos altiniai

Kokius informacijos altinius Js naudojate?

 Informacijos altiniai

Kokiais informacijos altiniais, Js paskatinti,

naudojasi Js mokiniai?
 Informacijos altiniai
Knygos: groin literatra, informacin literatra, inynai, enciklopedijos,
inynai, vadovai, emlapiai...;
Kompiuteriai, kompaktiniai diskai, daugialyp aplinka, internetas,
programin ranga, teletekstai...;
Laikraiai ir urnalai: dienraiai, savaitraiai, vietins reikms ir alies
leidiniai, specifini srii leidiniai, ikarpos...;
Garsins ir regimosios priemons: TV, radijas, kasets, vaizdajuosts...;
mons: bibliotekos personalas, mokytojas, eima, bendraklasiai...;
Organizacijos: bendrijos, visuomenins organizacijos, verslo organizacijos,
vieoji biblioteka, muziejai, vyriausybs ir savivaldos organai,
informavimo tarnybos...
Ugdymo priemons ir metodai

K Js naudojate savo pamokose?

Ugdymo priemons ir metodai

Darbas grupse, projektinis darbas, diskusija, paskaita,

teksto analiz, savarankikas darbas, darbas porose, altini
analiz, tiriamieji darbai, eksperimentiniai darbai, aidimai,
krybiniai darbai, voratinklis, durstinys, proto
emlapis, mini lietus, inscenizacijos, ekskursijos,
praneimai-konferencijos...
 Pagalvokite...

Jei matai darb, kur reikia padaryti, inok,

kad jis skirtas Tau.
Airi posakis
 ???

Planavimas
 Teminis planas
Mokinio sveikat tausojantis ugdymo dalyko
teminis planas
Rekomendacijos
(pareng pav. ugdymui Nijol Balikonyt)
anga.
Mokykla.
Mokslo metai.
Klas.
Srautas.
Dalykas.
Mokytojas (vardas, pavard).
Kursas (bendrasis, iplstinis).
Mokini skaiius.
Ugdymo tikslai.
Ugdymo udaviniai.
Mokini gebjim analiz.
Vertinimo sistema.
Darbo pamokose metodai.
Ypating vaik ugdymas.
Literatros atranka ir adaptavimas.
Teminis planas.
 Teminis planas
Pastabos:
teminio plano struktr aptaria metodin grup ir sutaria dl bendr
plano struktros dali;
teminiai planai aprobuojami metodinse grupse iki rugpjio 29 d.
teminiai planai suderinami su dalyk kuruojaniais mokyklos
vadovais iki rugpjio 30 d. (iki Mokytoj tarybos posdio):
kno kultra, rus k. ;
lietuvi k., angl k., vokiei k., tikyba, pradinis ugdymas ;
tikslieji ir gamtos mokslai ;
etika, muzika, dail, technologijos, istorija ir pilietinis ugdymas ;
rekomenduojamos teminio plano dalys: mnuo, savait; pamokos tema,
potem; metodas (-ai); val. sk.; kontroliniai darbai; integravimas;
ypating vaik ugdymas.
mokytojai, kurie dirba su mokiniais, kuri ugdymas modifikuojamas,
rao modifikuotas programas.
 Koks mokymasis yra geras?
Mokymasis yra aktyvus konstravimo procesas.
Mokymasis yra sukaupt ini susiejimas.
Mokymasis yra bendradarbiavimas.
Mokymasis yra savitvarka, j reikia planuoti ir
reguliuoti.
Mokymasis turi tiksl, kuris visada siejasi su
motyvacija.
Mokymasis yra susijs su kontekstu ir aplinkybmis
(svarbi mokymosi aplinka).
 Veiksmingai dirbantis mokytojas
Lanksiai planuoja.
o Formuluoja ir paaikina mokiniams mokymosi udavinius.
o Gerai imano dalyk .
o Naudoja mokymo metodus, kurie galina visus mokinius efektyviai
mokytis .
o Gerai elgiasi su mokiniais ir reikalauja laikytis gero elgesio
taisykli.
o Kruopiai vertina mokini darb ir suteikia savalaik grtamj
ry.
o Efektyviai naudoja laik ir iteklius.
o Uduoda nam darbus, kurie padeda mokiniams tvirtini ir pltoti
mokymsi.
o Moko taip, kad kiekvienas mokinys padaro paang.
 Kas turi takos mokini
mokymosi motyvacijai?
o Klass aplinka;

o Mokytojo elgesys;

o Mokini ir mokytojo
tarpusavio santykiai.
 Pamokos planavimas
Pamokos plano pavyzdys
Dalykas.
Pamokos
tema..
Mokymosi udaviniai (rezultatai)

Klass pasirengimo lygis: Puikus Vidutinikas Nepakankamas

Mokini motyvacija
Mokomoji veikla:

Klausimai (i vis 6 painimo lygmen):

Taikymas:
Aktyvaus mokymosi metodai:
Tarpiniai apvalginiai klausimai:
vertinimas (ar tinkamai ikelti udaviniai):
 1. Tikslai
Tikslai- aiks, glausti teiginiai, nusakantys, ko
mokytojas tikisi pasiekti.
iais teiginiais nurodomi gana plats apibendrinti
ketinimai.
Pavyzdiui:
pltoti mokini mokslinio tyrimo supratim ir
gebjimus.
pagerinti mokini gebjimus komunikuoti angl
kalba ratu.
 Tiksl niekada nepasieksime, jeigu aikiai
nesivaizduosime, kokie jie yra
1.1. Ikeliame
Ikeliame tikslus
tikslus
Ko
Konorime
norime pasiekti?
pasiekti?

4. Vertiname veiklas 2.
2.Planuojame
Planuojame veiklas
veiklas
Ar pasiekme tikslus? Kaip
Kaipgeriau
geriau pasiekti
pasiekti tiksl?
tiksl?
Ar norime juos keisti?

3.
3. Veiklos
Veiklos
Vykdome
Vykdome plan
plan
 2. Mokymosi udaviniai

Mokymosi udaviniai - ketinimai, nusakomi

konkreiais, pamatuojamais teiginiais,
rodaniais laukiamus mokini mokymosi
rezultatus artimiausiu metu (pamokoje).
 Mokymosi udavini klasifikavimas
Painimo (kognityvin) sritis

inios. Gebti: pasakyti; pakartoti; ivardinti; atpainti;

riuoti; atkartoti; informuoti; aprayti...
Supratimas. Gebti: paaikinti; pateikti argumentus;
nustatyti prieastis; iliustruoti...
Taikymas. Gebti: naudoti; taikyti; konstruoti; sprsti;
riuoti...
 Mokymosi udavini klasifikavimas
Analiz.
Gebti: suskaidyti dalis; ivardinti komponentus; palyginti ir
prieprieinti; paskirstyti pagal skirtumus...
Sintez.
Gebti: susumuoti, apibendrinti, argumentuoti; organizuoti;
projektuoti; sukurti; paaikinti prieastis...
Vertinimas.
Gebti: padaryti sprendim; pateikti argumentus u ir prie;
kritikuoti...
 Mokymosi udaviniai
Mokymosi udavini komponentai:
Atlikimas (veikla)- k mokiniai gebs padaryti;
svarbiausias ketinimas.

Kokiomis slygomis (slyga)- tinkamas kontekstas.

Kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant

(kriterijus)- su kokiu standartu lyginti skm.
 Mokymosi udavini bruoai
Turi bti nustatyti konkrets laukiami
rezultatai.
Konkretumas.
Aikumas ir glaustumas.
Jie turi bti imatuojami.
Jie turi bti konstatuojami kaip rezultatas
(vartojami odiai, ireikiantys veiksmus).
 Mokymosi udaviniai
Taisyklingumas Ne daugiau kaip dvi klaidos puslapyje.
Suskaiiuoti vokikai iki 20 be klaid.
Laikas Per deimt minui atlikti du sudties udavinius.
Per minut surinkti 40 odi.
Tikslumas Atmatuoti linij 3 mm. tikslumu.
Pateikti termometro duomenis dviej deimtj laipsnio
tikslumu.
Kiekis Atlikti 20 laboratorini bandym.
Aptarti 5 reikmingus veikjo bruous.
Kokyb Parayti tvarking verslo laik.
Teisingai atlikti krakmolo tyrim.
 Mokymosi udaviniai
Procent atitikimas Isprsti 85 procentus matematikos udavini.
Teisingai parayti 90 procent odi i pateikto odi srao.
Reikalaujami ingsniai Isprsti udavin nurodytu bdu.
Taikant teising veiksm sek nustatyti kompiuterio klaid.
Mediagos naudojimas Padaryti knyg lentyn, paliekant tik 10 procent
atliek.
Ikirpti suknel, paliekant tik 10 procent atrai.
Saugumas Prie paleidiant mechanizm patikrinti visas
apsaugas.
Vairuoti automobil nepaeidiant n vienos saugumo
taisykles.
 Mokymosi udaviniai
Mokinys, naudodamas pietuk ir skriestuv,
ssiuvinio lape nubraiys 5 laipsni kamp ir
padalins j per pus vieno laipsnio tikslumu.

Slyga naudodamas pietuk ir skriestuv;

Veikla nubraiys 5 laipsni kamp padalins j per

pus;

Kriterijus vieno laipsnio tikslumu.

 Mokymosi udaviniai
Remdamiesi statistika, metraio
duomenimis (slyga),
mokiniai ianalizuos Lietuvos gyventoj tautin
ir kalbin sudt bei demografin struktr
pagal lyt ir ami 2005/2006 metais ir
pavaizduos iuos duomenis (veikla)
stulpeline arba skrituline diagrama (kriterijus).
 Mokymosi udaviniai

Pagal duot model(slyga)

mokiniai moks sukurti pasakojim(veikla),
atsivelgdami adresat ir komunikacin
situacij(kriterijus).
 Mokymosi udaviniai

Skaitydami neinom prozos tekst (slyga),

mokiniai moks isamiai (kriterijus) apibdinti
pagrindin veikj(veikla).
 Mokymosi udaviniai

Lygindami atrijos Raganos Irkos tragedij

ir N.Jankuts Ketvirtoj eilutj-diagnoz,
mokiniai argumentuotai isakys savo
nuomon apie tai, ar turi teis tvai turti
savo gyvenim, ar privalo daug ko atsisakyti
dl vaik.
Mokymosi udaviniai

Sudarant diagram,
aktyviai
dalyvaus visi grups nariai.
 Mokymosi udaviniai
Geras mokymosi udavinys
o Nukreipia mokym;
o Suprantamas mokiniams;
o Leidia sprsti apie pamokos skm.

Jeigu mokytojas skiria laiko mokymosi udavini

isiaikinimui klasje, mokiniai:
o Pozityviau velgia mokymsi;
o Labiau pasitiki savimi;
o Supranta mokymosi prasmingum.
 Kaip parinkti veiklas pamokai?
Mokytojas aikina.
Mokytojas parodo gero atlikimo pavyzdius, aptariami
skms kriterijai, mokiniai pabando.
Mokiniai dirba individualiai arba grupmis, uduodami
klausimai.
Darbai tikrinami ir vertinami mokytojo, mokiniai vertina
vieni kitus, sivertina patys, uduodami klausimai.
Usiraomos pastabos, mintys...
Apibendrinimas, nam darbai.
Vertinimas.
 Mokymasis keiia mokym!!!
Mokinys
Ieko informacijos vairiuose altiniuose, apibendrina, perteikia kitiems,
o Tyrinja gamtin, socialin, kultrin aplink,
o Nustato problemas, ieko sprendim ir juos pagrindia,
o Pristato savo darbo rezultatus,
o Klausia, silo, kuria, vertina, numato,
Mokytojas
o Parenka, pritaiko ugdo turin ir metodus,
o Planuoja ir organizuoja mokym bei mokymsi,
o Padeda, nukreipia,
o Vertina, suteikia grtamj informacij, koreguoja.
 !!! ???
K ie du mons turi bendro?

Ruth Lawrence gim 1971m. Bdama 12 met stojo

Oksfordo universitet studijuoti matematikos ir
bdama 14 met geriausiai i vis baig pirmojo
laipsnio studijas.
Mrs Fannie Truner gim 1903m. 1978 metais po 104
bandymo ilaik test ratu vairuotojo teisms
gauti.
 Pagalvokite...

Mes niekada neimoktume bti narss ir

kantrs, jei pasaulyje bt vien
diaugsmas.
Helen Keler
 ???

Vertinimas
Dabartinis lietuvi kalbos odynas
Vertinti pripainti vert, reikm, branginti, sprsti,
ko vertas.
 Vertinimo nuostatos ir principai
Vertinimas grindiamas iuolaikine mokymosi
samprata:
o Vertinimas padeda mokytis.
o Vertinamos inios, supratimas, gebjimai, nuostatos.
o Vertinama individuali mokinio paanga.
o Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus.
o Vertinimas atviras ir skaidrus.
o Vertinimas objektyvus ir veiksmingas.
o Vertinimas informatyvus.
 Vertinimo udaviniai
Padti mokiniui painti save, suprasti savo stiprisias ir
silpnsias puses, sivertinti, kelti mokymosi tikslus.

o Padti mokytojui velgti mokinio mokymosi galimybes,

nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir
individualizuoti mokym bei vertinim .

o Suteikti tvams ( globjams, rpintojams) informacij apie

vaiko mokymsi, gerinti ryius tarp vaiko, tv ir mokyklos.

o Mokyklai nusistatyti savo darbo kokyb, planuoti ugdym,

suteikti pagalb pagal mokini poreikius.
Mokytis padedantis vertinimas adina
motyvacij
Mokytojas planuoja lanksiai.
Mokytojas pasidalina su mokiniais atsakomybe u j
mokymsi.
Klasje palaikomas pozityvus poiris mokymsi:
Mokiniai skatinami uduoti klausimus: kaip? kodl?
Derinant individual darb ir darb su klase, ugdoma
mokini savigarba.
Vengiama lyginti mokinius tarpusavyje.
Vertinamos pastangos.
Irykinami mokini individuals mokymosi siekiai, o ne
galutiniai pasiekimai.
Aiks vertinimo kriterijai ir komentarai apie j vykdym.
 Vertinimas
Vertinimas ugdymo procese:
Formuojamasis vertinimas

Diagnostinis vertinimas

Vertinimas baigus program:

Apibendrinamasis vertinimas
 Vertinimas
Gargd Vaivorykts gimnazija
Mokytojas(-a)...............................................................................................................
Kvalifikacin kategorija...............................................................................................
Mokomasis(-ieji) dalykas(-ai)......................................................................................
Klas(-s).....................................................................................................................
Vertinimo bdai pagal vertinimo ir vertinimo pobd.
.......................................................................................................................................
Vertinimo tipai pagal rezultat panaudojimo tiksl.
........................................................................................................................................
Vertinimo tipai pagal tai, su kuo lyginami mokinio pasiekti rezultatai.
........................................................................................................................................
vertinimo formos.
.........................................................................................................................................
Mokini pasiekim ir paangos vertinimas pamokose.
.........................................................................................................................................
Kokia vertinimo patirtimi galtumte pasidalinti su kolegomis?
.........................................................................................................................................
2006-09-28
(Vardas, pavard)
 Apibendrinamojo vertinimo paskirtis
vertinti mokini pasiekimus.

Padti vertinti mokytojo darbo ar kurso

veiksmingum.

Padti besimokaniajam isikelti tiksl.

 Formuojamojo vertinimo paskirtis
Mokymosi metu sprsti, ar/kiek mokymasis
yra/buvo skmingas.

Nustatyti sunkumus, kad bt galima

koreguoti mokymsi, padti mokiniui.

Formuojamasis vertinimas padeda mokytis, o

ne kontroliuoti.
 Formuojamasis vertinimas
Bus veiksmingas, jeigu mokytojas:
Paaikins mokiniams, kaip is vertinimas padeda mokytis.
Paaikins grtamosios informacijos svarb.
Bendradarbiaus su mokiniu aikindamas pasiekim
reikalavimus, vertinimo kriterijus, aptardamas
mokymosi spragas.
Pateiks pavyzdi, kaip galima gerai atlikti uduotis.
Paskatins mokin tobulinti savo darb.
Pastebs ir pripains vairius, net ir menkiausius, mokinio
pasiekimus, jo darom paang.
 Mokytis padedanio vertinimo elementai
pamokoje
Klausinjimas.

Grtamasis ryys.

Mokini vienas kito ir savs vertinimas.

Formuojamasis apibendrinamj test

panaudojimas.
 Diagnostinis vertinimas

Tai vertinimas, padedantis isiaikinti, k

mokinys ino ir geba, pradedant ar baigus
tem, kurso dal, kad bt galima numatyti
tolesnio mokymosi galimybes, suteikti
pagalb, padedani veikiant sunkumus.
 Diagnostinis vertinimas
Bus efektyvus, jeigu mokytojas:
Aikiai ir suprantamai nusakys mokiniams
mokymo ir mokymosi tikslus bei laukiamus
pasiekimus.
Mokys mokinius palyginti tai, ko jie imoko, su
tuo, ko buvo siekiama, kad jie suprast, kaip
itaisyti mokymosi neskmes ir upildyti
spragas.
 Diagnostinis vertinimas
Tinkamai parinks grtamosios informacijos
pateikimo bd, apimt, laik bei form.

Stengsis paaikinti ir aptarti mokinio mokymosi

rezultatus nepriklausomai nuo to, ar jie
vertinami paymiu, ar ne.
Informacija apie mokymsi

Kaip Js informuojate apie paang?..

 Vertinimo informacija pateikiama
Pokalbiuose ir diskusijose su mokiniais juos
mokant.
Komentarais ratu mokini darbuose.
Komentarais kalbantis su mokiniu atskirai
arba kartu klasje apie j darb.
Apraais, ratu pateikiamose ataskaitose ir
konsultacijose su tvais.
 Vertinimo informacija
Padeda mokiniams nustatyti:

Kas jiems pavyko.

Ko jie dar turi imokti ar kur pasistengti.

Galimus tolesnius mokymosi ingsnius.

 Pamokos stebjimas/vertinimas

iandien stebjote pamok.

Pabandykite j vertinti tokiu poiriu...
 Pamokos stebjimas
Ar tinkamai (atsivelgiant mokini grups,
mokini individualias savybes) buvo
parinkta mokomoji mediaga?
Ar pamokos turinys vert mokinius mstyti ir
tobulti?
Ar buvo tinkamai pasirinkti mokymo
metodai ir bdai? Ar atsivelgta mokini,
mokini grups ypatumus?
 Pamokos stebjimas
Ar pamokoje atsispindjo tarpdalykiniai
ryiai? Ar pamoka buvo siejama su ankstesne?
Ar nurodyti ryiai su bsima pamoka?
Kokie gebjimai ir kaip buvo ugdomi? Ar jie
bus reikalingi tolimesnje mokini veikloje?
Ar pamokoje sudarytos slygos mokini
saviraikai?
Koks pamokos mikroklimatas, mokytojo ir
mokini santykiai?
 Pamokos stebjimas
Ar pasiekti pamokai keliami tikslai?
Ar tinkamai suformuluoti mokymosi udaviniai?
Ar mokiniai suprato ir sisavino pamokoje
nagrint mediag?
Kokios priemons buvo naudojamos? Koks j
veiksmingumas?
Ko pamokoje imoko mokinys? Kokie gdiai
buvo lavinami?
Kokie vertinimo bdai naudoti pamokoje?
 Pamokos stebjimas
Ar naudotas vertinimas skatino mokini
motyvacij?
Ar panaudota vertinimo metu gauta
informacija?
Ar mokiniai aktyviai dalyvavo mokymosi
procese?
Ar mokiniams suteikta individuali pagalba
(spec. poreiki mokiniai; itin gabs mokiniai
ir pan.).
 Pamokos stebjimas
Ar tinkamas pamokos tempas?
Ar inaudota mokymosi aplinka?
Kaip galvojate, ar Js pastebjimai dl
stebtos pamokos buvo mokytojui naudingi?

KONKRETI PAMOKOS STEBJIMO

LENTEL PRIKLAUSO NUO
STEBJIMO TIKSLO!
 Pagalvokite...

mogus gali patirti ne vien neskm, taiau

jis netaps nevykliu tol, kol neprads kaltinti
kit.
T.Engstromas
 !!!

Pabaigai
 Skms!

Niekas negali mogaus labiau tikinti,

kaip tvirtas kito sitikinimas: jis
paveikia net ir tuos, kurie niekuo
netiki.
A.Diuma
 Skms!

ypsokits ir gysite draug!

Raukykits ir gysite raukli!
Kam gyvename, jei ne tam, kad
pasaul padarytume iek tiek
palankesn vienas kitam.
 ???!!!
Dar diena - ir visk padarysime.
Visi tikslai bus pasiekti.
Visos sistemos veiks be sutrikim.
Visi bus patenkinti.
Visi entuziastingi ir motyvuoti.
Visos kiauls paertos ir tuoj skris.