Eglė Ivanauskaitė, Ona Štitilienė

Ona Štitilienė

MATEMATIKA
ATEMATIKA 1-4 KLASĖS 1-4
6 KLASĖS
MOKYTOJO MOKYTOJO
KNYGA KNYGA
Pirmasis leidimas 2013

Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis

finansuojamą projektą „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas, II etapas“ (Nr. VP-2.3-ŠMM-04-V-03-003).
Projekto vykdytojas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

Recenzavo Jūratė Drazdauskienė

Iliustracijos šaltinis  
P. 75 www.shutterstock.com. ID: 27948899 © Tatiana Popova

Mokomosios priemonės rengimo vadovė Loreta Morkevičienė

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, be kūrinio
autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo draudžiama mokslinių
tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais
tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

© Eglė Ivanauskaitė, 2013

© Ona Štitilienė, 2013
© Leidykla „Šviesa“, 2013

ISBN 978–5–430–06223–1
TURINYS
Įvadas / 4
1. Mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, VI klasės matematikos įsisavinimo ypatumai / 6
2. Skaičiai ir skaičiavimai / 7
2.1. Skaičiai iki 1000 / 7
2.2. Skaičiavimas iki 1000 / 8
2.2.1. Sudėtis / 8
2.2.2. Atimtis / 9
2.2.3. Daugyba / 11
2.2.4. Dalyba / 14
3. Reiškiniai / 18
4. Sąryšiai / 22
5. Geometrija / 26
5.1. Plokštumos geometrinės figūros / 26
5.2. Erdvės geometrinės figūros / 26
6. Matai ir matavimai / 27
6.1. Sudėtinių matinių skaičių smulkinimas ir stambinimas / 27
6.2. Sudėtinių matinių skaičių sudėtis ir atimtis / 28
6.3. Perimetro apskaičiavimas / 28
6.4. Laiko matai / 29
7. Statistika ir tikimybių teorija / 31
8. Matematikos pamoka bendrojo lavinimo mokyklos integruotoje klasėje / 33
9. Mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, pasiekimų vertinimas / 36
Priedas / 38
Literatūra / 39

3
 Įvadas
,,Matematika. Mokomoji knyga 6 klasei,, skiriama mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą,
matematikos moky­mui(si).
Priemonės tikslas – mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, suteikti elementarų ben-
drąjį matematinį raštingumą. Padėti jiems įgyti tokių matematikos žinių, gebėjimų ir nuostatų, kurios
leistų geriau orientuotis artimoje aplinkoje, spręsti kasdieniame gyvenime iškylančias problemas ir
suteiktų pagrindus tolesniam mokymuisi.
Priemonės rengimo principai
• Mokomoji medžiaga pateikiama suprantamai, aiškiai, konkrečiai, vaizdžiai.
• Naudojamasi matematikos mokymo I–IV klasėje priemonės autorių O. Štitilienės, Z. Baršauskie-
nės, E. Ivanauskaitės sukurta mokomosios knygos metodine sistema ir mokomosios medžiagos
pateikimo principais (mokomosios knygos metodine sąranga), papildant ją simboliu !. Šauktuku
pažymėtos užduotys yra sudėtingesnės. Tuo siekiama išlaikyti priemonės vientisumą, tęstinumą.
• Priemonė orientuota į nežymų intelekto sutrikimą turinčius mokinius, ugdomus pagal Pagrin-
dinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijas specialiųjų poreikių žemų ir
labai žemų intelektinių gebėjimų mokinių ugdymui.
• Mokomoji medžiaga dėstoma nuosekliai. Sudėtingesnės temos pateikiamos palaipsniui sunkė-
jančiai.
• Kad mokiniui būtų lengviau suprasti naują medžiagą, ją aiškinant remiamasi prieš tai išeitomis
temomis (pvz., triženklių skaičių sudėtis aiškinama remiantis dviženklių skaičių sudėtimi), prie
uždavinių pateikiami uždavinių sprendimo pavyzdžiai, primenamos taisyklės.
• Medžiaga dėstoma nuosekliai, skyriais, kad vaikai galėtų atlikti užduotis remdamiesi išeita me-
džiaga. Pirma paaiškinama natūraliųjų skaičių sandara, mokoma juos palyginti, sudėti, atimti,
dauginti ir dalyti, kad tuo remdamiesi mokiniai galėtų palyginti, sudėti, atimti, smulkinti ir stam-
binti matinius skaičius.
• Kad vaikai geriau įsisavintų naują medžiagą ir kad jos neužmirštų, skiriamos kartojimo užduotys.

• Informacija pateikiama įvairiais būdais (raštu, paveikslėliais, schemomis, diagramomis).
• Daug dėmesio skiriama protinei veiklai aktyvinti, stengiamasi, kad mokymasis būtų sąmonin-
gas, kiek įmanoma, ugdomas savarankiškumas.
• Vaikai mokomi naudotis papildomomis pagalbinėmis priemonėmis (daugybos, matų lentelė-
mis, pavyzdžiais). Matų santykiai primenami vaikams pateikiant juos geltoname fone. Be to,
mokytojo knygos gale yra priedas, kurį mokytojai gali padauginti ir išdalyti vaikams, pasidaryti
matų santykių plakatą.
• Stengiamasi matematikos žinias taikyti praktiškai, pavyzdžiui, apskaičiuoti, išmatuoti, palyginti.

Daug dėmesio skiriama vieno ar dviejų veiksmų žodiniams uždaviniams. Juo labiau matematika
siejama su gyvenimu, juo aiškiau mokiniai suvokia, kad matematika jiems reikalinga.
• Mokymo priemonė parengta naudojant vienodą grafinį išdėstymą. Geltoname fone aiškinama
nauja medžiaga.

14 + 2 = 16 53 + 4 = 57 85 + 1 = 86
2 + 14 = 16 4 + 53 = 57 1 + 85 = 86

Vienetus sudedame su vienetais.

Sukeitus skaičius vietomis, atsakymas nepasikeičia.

4
Mėlynai apvestame rėmelyje aiškinami pavyzdžiai.
1
Sudedame vienetus: 8 + 5 = 13.
+5 6 8
2 5 3 rašome po vienetais, o 1 dešimtį rašome virš dešimčių.
5 9 3 Tada sudedame dešimtis: 6 + 2 + 1 = 9.
9 dešimtis rašome po dešimtimis. 5 šimtus rašome po šimtais.
Gavome 593.

Šauktuku pažymėtos užduotys yra sudėtingesnės ir reikalauja ypatingo vaikų atidumo.

! 2 Surask matematikos vadovėlyje dešimt puslapių numerių, kurie dalijasi iš 5.

Parašyk juos sąsiuvinyje.

Baigę VI klasės kursą, nežymų intelekto sutrikimą turintys mokiniai gebės:

• perskaityti ir užrašyti skaičius iki 1000;
• skaičiuoti dešimtimis ir šimtais;
• atlikti sudėties, atimties, daugybos ir dalybos veiksmus iki 1000;
• spręsti paprasčiausius vieno ar dviejų veiksmų tekstinius uždavinius;
• mokytojui padedant arba pagal pateiktus pavyzdžius, apskaičiuoti dviejų veiksmų skaitinių
reiškinių skaitines reikšmes;
• mokytojui padedant arba pagal pateiktus pavyzdžius, užrašyti paprasčiausius reiškinius atitin-
kančias kasdienes situacijas iš mokinio artimiausios aplinkos;
• mokytojui padedant skaityti paprasčiausius grafikus;
• atpažinti geometrines figūras ir geometrinius kūnus: kvadratą, stačiakampį, trikampį, apskriti-
mą, skritulį, kubą, rutulį, stačiakampį gretasienį ir sukinius;
• išvardyti trikampio ir keturkampio elementus;
• liniuote išmatuoti atkarpos ilgį ir nubrėžti nurodyto ilgio apkarpą;
• apskaičiuoti geometrinių figūrų (trikampio, keturkampio) perimetrą;
• sudėti, atimti, smulkinti ir stambinti matinius skaičius;
• naudotis kalendoriumi, paprasčiausiais tvarkaraščiais;
• rinkti duomenis apie sau artimą aplinką pagal vieną požymį ir juos užrašyti dažnių lentelėje;
mokytojui padedant atsakyti į klausimus, susijusius su surinktais duomenimis;
• mokytojui padedant sudaryti dviejų elementų rinkinių aibes, kai poros elementai imami iš skir-
tingų aibių.

5
 1. Mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą,
VI klasės matematikos įsisavinimo ypatumai
Didžiausią dalį mokinių, turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro vaikai, kurių in-
telekto sutrikimas yra nežymus. Mokant tokius vaikus matematikos, kyla nemažai sunkumų dėl jų
psichinių procesų, ypač mąstymo, sutrikimo.
VI klasės mokiniai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, dažnai painioja matus, geometrines figū-
ras. Atliekant veiksmus su sudėtiniais matiniais skaičiais, kai stambesnius vienetus tenka smulkinti
arba smulkesnius stambinti, mokiniai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, klysta, nes painioja san-
tykį tarp smulkesnių ir stambesnių vienetų. Dažnai jie sunkiai sudeda ir atima didesnius skaičius ne
vien dėl šių veiksmų užrašymo technikos, bet ir dėl to, kad dauguma jų nemoka sudėties ir atimties iki
20 lentelės. Jiems per sunku išmokti daugybos lentelę. Tačiau nereikėtų skubėti duoti skaičiuotuvo,
verčiau leisti vaikams prieš akis turėti daugybos lentelę. Todėl mokytojas turėtų skirti daugiau dėme-
sio sudėties, atimties, daugybos ir dalybos lentelių kartojimui. Ypač daug problemų sukelia dalybos
kampu mokymas, nes vaikams sunku įsisavinti šio veiksmo užrašymo techniką. Įsisavinant dalybą
su liekana problemų kyla net raidos sutrikimų neturintiems mokiniams. Nežymų intelekto sutrikimą
turintiems mokiniams šis veiksmas atrodo dar sudėtingesnis. Kaip palengvinti šio veiksmo mokymą,
patariama toliau, kai bus kalbama apie dalybą su liekana.
Dėl pažintinių procesų sutrikimų medžiagą reikia dėstyti palaipsniui, vaikai negali per vieną pa-
moką įsisavinti dviejų naujų dalykų. Nors vadovėlyje medžiaga pateikiama nuosekliai, sunkėjančia
tvarka, tai nereiškia, kad visą puslapį vaikams reikia išeiti per vieną pamoką. Mokytojas turėtų paskirs-
tyti medžiagą kelioms pamokoms ir naudoti papildomų užduočių.
Toliau mokytojo knygoje nuosekliai, pagal vadovėlio turinį, aptariamas kiekvieno skyriaus moky-
mas, pateikiamos metodinės rekomendacijos, kurios palengvins mokomosios medžiagos dėstymą.

6
 2. Skaičiai ir skaičiavimai
2.1. Skaičiai iki 1000
Šiai temai skiriama nuo 4 iki 14 puslapio. Įvedama natūraliojo skaičiaus sąvoka. Kad nežymų inte-
lekto sutrikimą turintys mokiniai geriau įsisavintų skaičių sandarą, vienetų, dešimčių, šimtų ir tūks-
tančių skyriai žymimi skirtingomis spalvomis: vienetai – raudona, dešimtys – mėlyna, šimtai – žalia,
tūkstančiai – oranžine. Skaičiai pateikiami lentelėse, pvz. (p. 4):

Tūkstančių
Šimtų skyrius Dešimčių skyrius Vienetų skyrius
vienetų skyrius

8
7 2
3 5 4
1 0 0 0

Skiriamos užduotys, kai vaikai turi pabraukti nurodytą skaičiaus skyrių tam tikra spalva. Kad žinios
būtų siejamos su gyvenimiškomis situacijomis, greta abstrakčių skaičių pateikiami matai: ilgio, vertės,
masės. Mokiniai keičia 10 monetų po 1 ct į vieną 10 ct monetą, 10 monetų po 10 ct į vieną litą. Taip
įtvirtinama, kad 10 vienetų sudaro 1 dešimtį, 10 dešimčių – 1 šimtą. Pateikiant 10 banknotų po 100
litų, įtvirtinama, kad 10 šimtų sudaro 1 tūkstantį.
Prisimenami ilgio matai, jų santykis. Visas 8 puslapis skiriamas kilometro sampratai. Sudėdami 10
kartų po 100 metrų, vaikai gauna tūkstantį metrų, kurį pavadina kilometru.
Metrą, decimetrą, centimetrą, milimetrą vaikai gali pamatyti liniuotėje, matuoti atstumus, atkar-
pas klasėje, o kilometro dydį jie gali suvokti tik natūroje, už mokyklos sienų.
Kadangi mokantis integruotai nėra galimybės nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių atskir-
ti iš klasės ir išėjus į lauką nueiti kilometro ilgio atstumą, kad jie susidarytų kilometro vaizdinį, vertėtų
aptarti su mokiniais, kurie objektai yra nutolę nuo mokyklos kilometro atstumu. Reikėtų pasiūlyti
jiems patiems einant namo stabtelėti šalia to objekto, pažymėti kilometrą duotame apylinkių plane.
Nagrinėjant ilgio matus, atskiros užduotys skiriamos uždaviniams, kai pagal brėžinius reikia ap-
skaičiuoti duotą atstumą, pvz. (p. 8):

Atsakyk į klausimus. Atsakymus parašyk sąsiuvinyje.

Klaipėda Kaunas Vilnius
Koks atstumas nuo Klaipėdos iki Kauno?
200 km 100 km
Koks atstumas nuo Kauno iki Vilniaus?
Koks atstumas nuo Klaipėdos iki Vilniaus?

Kartojant masės matus naudinga klasėje turėti svarstykles. Taip nežymų intelekto sutrikimą tu-
rintis vaikas geriau įsivaizduos kilogramo, gramo santykį. Būtina sudaryti sąlygas mokiniui pačiam
pasverti įvairius daiktus.
Supažindinant su skaičiaus apvalinimu iki dešimties ir iki šimto, žinios apie natūraliuosius skaičius
plečiamos toliau. Vadovėlyje konkrečiais pavyzdžiais pateikiamos tikslios daiktų kainos ir pabrėžiama,
kad 11 Lt yra artimesni 10 Lt, o 19 Lt yra artimesni 20 Lt. Nors vadovėlyje dėl vietos stokos ir skaičių
apvalinimo apibrėžties sudėtingumo ji nėra pateikiama, vis dėlto mokytojas turėtų akcentuoti, kad,

7
apvalinant skaičių iki dešimties, jeigu vienetų skaitmuo yra 0, 1, 2, 3 ar 4, vienetų vietoje rašomas
nulis, o dešimtis paliekama ta pati. Jeigu vienetų yra 5, 6, 7, 8 arba 9, vienetų vietoje taip pat rašo-
mas nulis, o dešimčių skaičius vienetu padidinamas. Apvalinant skaičius iki šimtų, jeigu dešimčių
skaičius yra 0, 1, 2, 3 ir 4, dešimtys ir vienetai pakeičiami nuliais, o šimtų skaičius paliekamas tas
pats. Jeigu dešimčių skaičius yra 5 arba didesnis už 5, dešimčių ir vienetų vietoje taip pat rašomas
nulis, bet šimtų skaičius vienetu padidinamas.
Mokiniai jau žemesnėse klasėse žinojo ženklus <, > arba =. Čia kartojant skaičių palyginimą, jau
pateikiamos apibrėžtys, pvz. (p. 13):

Iš skaičių, kurie turi nevienodai skaitmenų, didesnis yra tas skaičius,

kuris turi daugiau skaitmenų.
120 > 45, nes 120 turi tris skaitmenis, o 45 turi du skaitmenis.

Dviženklius skaičius pradedame lyginti nuo dešimčių skyriaus, triženklius

skaičius – nuo šimtų skyriaus. Jei lyginamo skyriaus skaitmenys vienodi,
tai lyginame po jo einančio skyriaus skaitmenis.
64 < 68, nes 6 = 6, 4 < 8.
397 > 352, nes 3 = 3, 9 > 5.
162 < 169, nes 1 = 1, 6 = 6, 2 < 9.

Mokiniai lygina ne tik natūraliuosius skaičius, bet ir gyvūnų masę, vaikų ūgius. Tai sudomina moki-
nius ir priartina prie realaus gyvenimo.

2.2. Skaičiavimas iki 1000

Šiai temai vadovėlyje skiriama daugiausia vietos – nuo 15 iki 51 puslapio. Veiksmai aiškinami nuo-
sekliai. Pirma mokoma sudėti, po to – atimti, dauginti ir dalyti. Po kiekvienos dalies vienas puslapis
skiriamas veiksmui kartoti.
Atkreiptinas dėmesys į veiksmų komponentų pavadinimus. Jeigu žemesnėse klasėse šiuos pava-
dinimas savo kalboje vartojo tik mokytojas, tai VI klasėje juos vartoti savo kalboje pratinami ir vaikai.

2.2.1. Sudėtis
Triženklių skaičių sudėties mokoma remiantis dviženklių skaičių sudėtimi. Dviženklių skaičių sudė-
čiai kartoti skiriami du puslapiai (p. 15 ir 16). 15 puslapyje kartojama dviženklio skaičiaus sudėtis su
vienaženkliu, 16 puslapyje – dviženklių skaičių su dviženkliais. Primenama, kad vienetus sudedame
su vienetais, o dešimtis – su dešimtimis. Lengvesni atvejai, kai vienetai neperžengia skyriaus, patei-
kiami skaičius rašant eilute. Kai vienetai peržengia skyrių, skaičiai rašomi stulpeliu. Primenama, kad,
sudedant stulpeliu, vienetai rašomi po vienetais, o dešimtys – po dešimtimis. Nors dviženklių skaičių
sudėtis raštu vaikams yra ne naujas veiksmas, tačiau reikėtų pabrėžti, kad gautą dešimtį mintyse mo-
kiniai rašytų virš dešimčių skyriaus.
Sudėti triženklius skaičius mokoma tokia tvarka (p. 17–20):
1) sudedami triženkliai skaičiai, kai nė vienas skyrius neperžengia dešimties (356 + 231);
2) triženklis skaičius sudedamas su triženkliu skaičiumi, kai vienetai peržengia dešimtį (425 + 137);
3) sudedami triženkliai skaičiai, kai vienetai ir dešimtys peržengia skyrius (425 + 278);
4) triženklis skaičius sudedamas su dviženkliu skaičiumi, kai nė vienas skyrius neperžengia dešim-
ties (425 + 13);
5) triženklis skaičius sudedamas su dviženkliu skaičiumi, kai vienetai peržengia dešimtį (568 + 25);
8
 6) triženklis skaičius sudedamas su dviženkliu skaičiumi, kai vienetai ir dešimtys peržengia skyrius
(379 + 56);
7) triženklis skaičius sudedamas su vienaženkliu skaičiumi, kai vienetai neperžengia dešimties
(465 + 2);
8) triženklis skaičius sudedamas su vienaženkliu skaičiumi, kai vienetai peržengia dešimtį (642 + 8).
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad 4–8 atvejai yra lengvesni už pirmuosius tris, tačiau dėl sutri-
kusio erdvės suvokimo mokiniai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, klysta rašydami šiuos skaičius
stulpeliu. Todėl buvo pasirinktas toks nuoseklumas. Surašyti juos į stulpelį vaikams nekyla problemų.
Po to sudedami triženkliai su dviženkliais skaičiais ir galiausiai – triženkliai su vienaženkliais skaičiais.
Vadovėlyje visų atvejų pirmieji pavyzdžiai pateikiami languotame fone. Kaip kiekvienu atveju atlieka-
ma sudėtis, nuosekliai aiškinama žodžiais mėlynai apvestame rėmelyje, pvz. (p. 19, 11 užd.):

1 1
Sudedame vienetus: 9 + 6 = 15.
+3 7 9
5 6 5 rašome po vienetais, o 1 dešimtį rašome virš dešimčių.
4 3 5 Tada sudedame dešimtis: 7 + 5 + 1 = 13.
3 dešimtis rašome po dešimtimis, o 1 šimtą rašome virš šimtų.
Sudedame šimtus: 3 + 1 = 4. 4 šimtus rašome po šimtais.
Gavome 435.

Dėl ribotos vadovėlio apimties kiekvienam iš minėtų atvejų skiriama po vieną užduotį.
Mokytojui reikėtų neapsiriboti veiksmais, pateiktais vadovėlyje, ir parinkti daugiau tokio tipo už-
davinių, kad vaikai įsisavintų mokomą sudėties atvejį.

2.2.2. Atimtis
Atimties mokymui skiriami 7 puslapiai (p. 21–27). Pirmuose trijuose puslapiuose aiškinama, kaip
atimti dviženklius skaičius, kituose trijuose puslapiuose – kaip atimti triženklius skaičius, ir vienas
puslapis skiriamas kartojimui.
Pirma primenama, kad vienetus atimame iš vienetų, ir akcentuojama, kad atimtį galima patikrinti
sudėties veiksmu. Pakartojami atimties komponentų pavadinimai.
Kaip ir mokant sudėti, atimti mokoma sunkėjančiai:
1) kartojama, kaip atimti vienaženklį skaičių iš dviženklio skaičiaus, kai nereikia skolintis (27 – 3);
2) iš dviženklio skaičiaus atimamas dviženklis skaičius, kai nereikia skolintis (39 – 16);
3) iš dviženklio skaičiaus atimamas vienaženklis skaičius, kai reikia skolintis (35 – 8);
4) iš apvalių dešimčių atimami vienaženkliai ir dviženkliai skaičiai (30 – 4, 70 – 14);
5) iš dviženklio skaičiaus atimamas dviženklis skaičius, kai turinio vienetų skaičius yra mažesnis už
atėminio vienetų skaičių ir tenka skolintis vieną dešimtį (73 – 39);
6) iš dviženklio skaičiaus atimamas dviženklis skaičius, kai turinio vienetų skaičius yra mažesnis už
atėminio vienetų skaičių ir atėmus liekanoje nebelieka dešimčių (32 – 27);
7) iš triženklio skaičiaus atimamas triženklis, dviženklis ir vienaženklis skaičius, kai nereikia skolintis
(427 – 104, 361 – 50, 465 – 4);
8) iš triženklio skaičiaus atimamas vienaženklis skaičius, kai turinio vienetų skaičius mažesnis už
atėminio ir tenka skolintis vieną dešimtį (612 – 8);
9) iš triženklio skaičiaus atimamas triženklis skaičius, kai turinio vienetų skaičius yra mažesnis už
atėminio vienetų skaičių ir tenka skolintis vieną dešimtį (534 – 219);
10) iš triženklio skaičiaus atimamas dviženklis skaičius, kai neatsiima ir vienetai, ir dešimtys, ir tenka
skolintis du kartus (624 – 69);

9
 11) iš triženklio skaičiaus atimamas triženklis skaičius, kai neatsiima ir vienetai, ir dešimtys, ir tenka
skolintis du kartus (635 – 179);
12) iš apvalių šimtų atimami vienaženklis, dviženklis ir triženklis skaičiai (800 – 4, 500 – 24, 700 – 235).
Visų atvejų pirmieji pavyzdžiai pateikiami languotame fone. Kaip atimti kiekvienu atveju, nuose-
kliai aiškinama žodžiais mėlynai apvestame rėmelyje.
Atkreipiame mokytojų dėmesį į tai, kad atimant dviženklius skaičius, kurių turinio vienetų skaičius
mažesnis už atėminio vienetų skaičių ir tenka skolintis vieną dešimtį, virš dešimčių būtina padėti
tašką. Taip mokiniams padedama suvokti, kad dešimčių skaičius yra vienetu sumažintas.
Minėtas atimties atvejas pateikiamas vadovėlio 23 puslapyje 1 užd.:

• 13 Iš 3 vienetų atimti 9 vienetų negalime.

– 7 3
turinys Todėl iš 7 dešimčių skolinamės 1 dešimtį ir mintyse
3 9 atėminys sudedame su 3 vienetais.
3 4 skirtumas Gautus 13 vienetų rašome virš vienetų.
Atimame vienetus: 13 – 9 = 4.
4 vienetus rašome po vienetais.
Liko 6 dešimtys (nes 1 dešimtį skolinomės).
Atimame dešimtis: 6 – 3 = 3.
3 dešimtis rašome po dešimtimis.
Gavome 34.

Primename mokytojams, kad daliai mokinių gali būti aiškesnis ir kitoks mąstymo būdas:

• 10 Iš 3 vienetų atimti 9 vienetų negalime.

– 7 3
turinys Todėl iš 7 dešimčių skolinamės 1 dešimtį ir rašome virš
3 9 atėminys vienetų.
3 4 skirtumas Atimame vienetus: 10 – 9 = 1.
Turinyje dar yra 3 vienetai. Sudedame: 3 + 1 = 4.
4 vienetus rašome po vienetais.
Liko 6 dešimtys (nes 1 dešimtį skolinomės).
Atimame dešimtis: 6 – 3 = 3.
3 dešimtis rašome po dešimtimis.
Gavome 34.

Atimant antruoju būdu, mokiniams pakanka mokėti sudėti ir atimti skaičius tik iki dešimties. Kar-
tais tai yra vienintelis būdas padėti tiems mokiniams, kurie negali išmokti atimties iki 20 lentelės.
Sudėties ir atimties mokymas baigiamas supažindinant su sudėtinių vertės, ilgio ir masės matinių
skaičių sudėtimi ir atimtimi, kai sudėjus smulkesnių matų nereikia stambinti, o atimant skaičių nerei-
kia smulkinti (p. 28–30).

10
 2.2.3. Daugyba
Mokant dauginti skaičius pirmiausia vaizdžiai, naudojant monetas, primenama, kad daugyba yra
lygių dėmenų suma. Taip pat akcentuojami šio veiksmo komponentų pavadinimai, pvz. (p. 31):

2 ct + 2 ct + 2 ct + 2 ct + 2 ct = 10 ct
2 · 5 = 10 (ct)
2 – pirmas daugiklis,
5 – antras daugiklis,
10 – sandauga.

Atliekamos specialios užduotys, kai reikia sudėtį pakeisti daugyba. Atlikdami veiksmus pagal pa-
veikslėlius vaikai prisimena, kad, sukeitus daugiklius vietomis, sandauga nepasikeičia. Remiantis šia
savybe supažindama su vieneto ir nulio daugyba iš vienaženklio skaičiaus. 31 puslapyje pateikiama
apibrėžtis.

1 daugindami iš skaičiaus, gauname tą patį skaičių.

0 daugindami iš skaičiaus, gauname 0.

Sprendžiami įvairūs daugybos pagal lentelę atvejai, kurių vadovėlyje pateikiama mažokai, todėl,
norint įtvirtinti daugybą pagal lentelę, reikėtų spęsti daugiau analogiškų pavyzdžių.
Daugybos raštu pradedama mokyti dauginant dviženklius ir triženklius skaičius iš vienaženklio
skaičiaus, kai tarpinės sandaugos neperžengia dešimties.

× 1 2 pirmas daugiklis
× 2 1 4 pirmas daugiklis
3 antras daugiklis 2 antras daugiklis
3 6 sandauga 4 2 8 sandauga

Po to pateikiama apibrėžtis (p. 32).

Daugindami skaičius stulpeliu iš vienaženklio skaičiaus, pirmiausia dauginame

vienetus, paskui – dešimtis, tada dauginame šimtus.

11
 Vėliau daugybos raštu mokoma, kai, sudauginus vienetus, mintyse lieka viena ar kelios dešimtys.
Kiekvienas veiksmas nuosekliai aprašomas žodžiais, pvz. (p. 33, 6 užd. ir 7 užd.):

2 9 vienetus dauginame iš 3. Gauname 27.

× 1 9 pirmas daugiklis 7 rašome po vienetais.
3 antras daugiklis 2 dešimtys – mintyse. Jas rašome virš dešimčių.
5 7 sandauga 1 dešimtį dauginame iš 3.
Gauname 3 dešimtis.
Prie 3 dešimčių pridedame 2 dešimtis,
kurios buvo mintyse.
Gauname 5 dešimtis.
5 dešimtis rašome po dešimtimis.
Gavome 57.

2
9 vienetus dauginame iš 3.
× 1 1 9
3 Gauname 27.
3 5 7 7 rašome po vienetais.
2 dešimtys – mintyse. Jas rašome virš dešimčių.
1 dešimtį dauginame iš 3.
Gauname 3 dešimtis.
Prie 3 dešimčių pridedame 2 dešimtis, kurios buvo mintyse.
Gauname 5 dešimtis.
5 dešimtis rašome po dešimtimis.
1 šimtą dauginame iš 3.
Gauname 3 šimtus.
3 šimtus rašome po šimtais.
Gavome 357.

Aiškinant šiuos veiksmus, nereikia ilgai naudoti tokius skaičius, kuriuos dauginant mintyse lieka
viena dešimtis. Mokytojas iš karto turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, sudauginus vienetus, mintyse gali
būti kelios dešimtys. Jas, kaip ir sudedant, mokoma užrašyti virš dešimčių skaičiaus ir pridėti po to,
kai sudauginamos dešimtys. Gana dažnai nežymų intelekto sutrikimą turintys mokiniai pirma prie
dešimčių prideda gautą skaičių mintyse ir tik paskui daugina, todėl gauna klaidingą atsakymą. Taigi
nuo pat pirmo pavyzdžio reikia akcentuoti, kad mintyse gautą dešimčių skaičių pridedame tik tada,
kai sudauginame vieną ar kitą skyrių.

12
 Vėliau dauginami skaičiai, kai, sudauginus ir vienetus, ir dešimtis, mintyse lieka viena ar kelios de-
šimtys, vienas ar keli šimtai, pvz. (p. 34, 10 užd.):

1 2 7 vienetus dauginame iš 3.
× 1 5 7 pirmas daugiklis Gauname 21 vienetą. 1 rašome po vienetais.
3 antras daugiklis 2 dešimtys – mintyse. Jas rašome virš dešimčių.
4 7 1 sandauga 5 dešimtis dauginame iš 3.
Gauname 15 dešimčių.
Prie 15 dešimčių pridedame 2 dešimtis,
kurios buvo mintyse.
Gauname 17 dešimčių.
7 dešimtis rašome po dešimtimis.
1 šimtas – mintyse. Jį rašome virš šimtų.
1 šimtą dauginame iš 3.
Gauname 3 šimtus.
Prie 3 šimtų pridedame 1 šimtą,
kuris buvo mintyse.
Gauname 4 šimtus.
4 šimtus rašome po šimtais.
Gavome 471.

Kaip matyti iš pavyzdžio, aiškinant pirmuosius veiksmus, vardijami visi skyrių pavadinimai.
Tokio smulkaus aiškinimo iš mokinių nereikia laukti. Pamokykime juos kalbėti lakoniškai: pirmiau-
sia dauginame vienetus: 3 · 7 = 21. 1 rašome, 2 – minty. 1 rašome po vienetais, 2 – virš dešimčių; dau-
giname dešimtis: 3 · 5 = 15. Pridedame dar 2 dešimtis. Gauname 17. 7 rašome po dešimtimis, 1 – virš
šimto. 1 · 3 = 3, ir dar 1. Iš viso 4 šimtai. Gautą sandaugą mokiniai perskaito.
35 puslapis skiriamas apvalių dešimčių ir šimtų daugybai. Aiškinama naudojant monetas ir ban-
knotus. Pateikiama apibrėžtis.

Daugindami apvalias dešimtis iš vienaženklio skaičiaus, dauginame dešimčių

skaičių ir prirašome vieną nulį.
Daugindami apvalius šimtus iš vienaženklio skaičiaus, dauginame šimtų skaičių
ir prirašome du nulius.

Stulpeliu apvalias dešimtis dauginti galima mokyti dvejopai. Vadovėlyje (p. 35) po taisykle parodo-
mi abu šio veiksmo atlikimo būdai:

Apvalias dešimtis iš vienaženklio skaičiaus galima dauginti stulpeliu.

1 1
× 1 6 0 pirmas daugiklis
× 1 6 0 pirmas daugiklis
2 antras daugiklis 2 antras daugiklis
3 2 0 sandauga 3 2 0 sandauga

13
 Mokiniai, neturintys mokymosi sunkumų, mokomi rašyti pirmuoju būdu. Tiems mokiniams, kurie
turi nežymų intelekto sutrikimą, rašymo tvarkos pakeitimas gali sukelti painiavą, todėl jiems leidžia-
ma rašyti antruoju būdu. Kaip rašyti, turėtų nuspręsti mokytojas. Kuo silpnesni mokiniai, tuo labiau
reikia vengti naujovių, nes kartais nedidelį rašymo tvarkos pakeitimą tokie mokiniai priima kaip naują
veiksmą.
36 puslapyje aiškinama, kaip dauginti skaičius iš 10 ir 100. Mokydamas daugybos iš dešimties, mo-
kytojas gali skirti mokiniams savarankiškai iš daugybos lentelės išrinkti kiekvieno skaičiaus daugybos
paskutiniąsias eilutes ir jas parašyti sąsiuvinyje:
2 · 10 = 20
3 · 10 = 30
4 · 10 = 40
...
Lygindami pirmą daugiklį ir sandaugą, mokiniai kartu su mokytoju nustato, kaip pasikeitė skaičius,
kai jį padaugino iš dešimties. Mokiniai pastebi, kad padauginus skaičių iš dešimties, dešinėje pusėje
prirašomas nulis. Suformuluojama apibrėžtis (p. 36):

Daugindami skaičių iš 10, to skaičiaus dešinėje pusėje prirašome vieną nulį.

Taisyklė dar kartą įtvirtinama analizuojant piešinį vadovėlyje. Iš 10 mokiniai daugina ne tik viena-
ženklius, bet ir dviženklius skaičius.
Daugybos iš 100 mokoma remiantis sudėtimi. Žiūrint į piešinį, kuriame pateikti du banknotai po
100 Lt, atliekamas sudėties veiksmas. Paskui jis pakeičiamas daugyba ir suformuluojama apibrėžtis:

Daugindami skaičių iš 100, to skaičiaus dešinėje pusėje prirašome du nulius.

VI klasės mokiniai iš 100 daugina tik vienaženklius skaičius, nes dauginant dviženklius skaičius iš
100 sandaugoje gaunami skaičiai, didesni už 1000. Tokių skaičių VI klasės mokiniai dar nemoka.

2.2.4. Dalyba
Dalybos mokymui skiriama nuo 38 iki 51 puslapio. Pirmajame puslapyje primenama dalyba į ly-
gias dalis ir talpos dalyba. Talpos dalyba iliustruojama paveikslėliais (p. 38, 3, 4 užd.). Supažindinama
su dalybos komponentų pavadinimais. Kartu pabrėžiamas ryšys tarp daugybos ir dalybos veiksmų.
Kadangi didžioji dalis mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, dalybą atlieka remdamiesi dau-
gybos lentele, primenama, kaip šioje lentelėje rasti dalmenį.
Dalybos mokymas siejamas su paprastosiomis trupmenomis. 39 puslapyje supažindinama su vie-
na antrąją, 40 puslapyje – su viena trečiąja, 43 puslapyje – su viena ketvirtąja, 48 puslapyje – su viena
dešimtąja dalimi. Supažindinimas su dalimis glaudžiai siejamas su skaičių dalyba. Pavyzdžiui, apie
vieną dešimtąją dalį aiškinama tik tada, kai mokiniai mokosi dalyti skaičius iš 10. Sąvokos: „pusė“,
„trečdalis“, „ketvirtadalis“, „dešimtadalis“ mokiniams nėra naujos. Jas vaikai sužinojo penktoje klasėje.
Šeštoje klasėje mokoma šias trupmenas užrašyti ir rasti skaičiaus dalį. Supažindinimas su trupmeno-
mis pateikiamas vaizdžiai, naudojant paveikslėlius.
Pirmose užduotyse parodoma, kaip gaunama trupmena vieną daiktą dalijant į dalis (vienas apelsi-
)
nas dalijamas į 2 dalis, užrašoma 12 . Kiekviena skaičiaus dalies radimo apibrėžtis pateikiama prieš tai
išanalizavus paveikslėlius, pvz. (p. 39):

14
 Žiūrėdami į šiuos paveikslėlius, mokiniai pastebi, kad pusė kvadratėlių gaunama padalijus visus į
dvi dalis. Vadovėlyje perskaito apibrėžtį:

Norint rasti pusę arba 1 skaičiaus, tą skaičių reikia padalyti iš 2.

2

Supažindinant su trupmenos sąvoka, mokytojui nereikėtų apsiriboti vien tik užduotimis, esančio-
mis vadovėlyje. Skaičiaus dalis labai vaizdžiai matoma dalijant skritulį į dalis. Formuluojant vienos ar
kitos skaičiaus dalies radimo apibrėžtį, labai naudingas languotos juostelės lankstymas į nurodytą
dalių skaičių, pvz., mokiniui pateikiama 12 langelių juostelė, paprašoma sulenkti į dvi lygias dalis ir
vieną dalį nuspalvinti. Apibendrinama, kad, norint rasti 12 juostelės dalį, reikia 12 langelių padalyti į 2
lygias dalis. Analogiškai galima pailiustruoti ir kaip rasti kitas dalis: 13 ,  14 ,  10
1.

Skaičiaus dalies sąvokai įtvirtinti sprendžiami žodiniai uždaviniai, pvz. (p. 43, 2 užd.):

Dėžėje yra 84 spalvoti rutuliukai. 1 šių rutuliukų yra žali.

4
Kiek žalių rutuliukų yra dėžėje?

Nuo 41 puslapio pradedama mokyti skaičius dalyti kampu. Dalyba kampu yra labai sudėtingas
veiksmas, ir dalis mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, šį dalybos būdą įsisavina labai sunkiai.
Mokiniams sunku parinkti dalmens skaičių, nes kai kurie iš jų nemoka mintinai daugybos lentelės, o
yra ir tokių, kurie sunkiai ja pasinaudoja. Be to, dalijant kampu neapsiribojama vienu veiksmu. Pasi-
rinkto dalmens skaičiaus teisingumą reikia tikrinti dauginant, išdalytą skaičiaus dalį tenka neįprastai
atimti. Todėl, palyginti su kitais veiksmais, dalybos užrašymas yra daug sudėtingesnis. Dalyti kampu
reikėtų mokyti neskubant, nuosekliai, sunkėjančia tvarka.
Vadovėlyje apsiribojama tik tokia dalyba, kai kiekvienas dalinio skaitmens skaičius dalijasi iš daliklio
be liekanos (64 : 2; 284 : 2).
Dalijami dviženkliai (p. 41) ir triženkliai (p. 42) skaičiai. Aiškinama labai nuosekliai. Vadovėlyje pa-
teikiama detali šio veiksmo atlikimo technika, pvz. (p. 41):

6 dešimtis dalijame iš 2. Gauname 3 dešimtis. Tikriname: 3 · 2 = 6.

– 64 2 6 dešimtis rašome po dešimtimis.
6 3 2
– 4 Atimame: 6 – 6 = 0, bet po dešimtimis nulio nerašome.
4 Nusikeliame 4 vienetus. 4 vienetus dalijame iš 2. Gauname 2.
0 Tikriname: 2 · 2 = 4.
4 vienetus rašome po 4 vienetais. Atimame: 4 – 4 = 0.
0 rašome po vienetais.
Gavome 32.

Pirmuosius pavyzdžius rekomenduotina rašyti languotame popieriuje ir aiškinant išskirti skyrių

pavadinimus.
Dviženklių ir triženklių skaičių dalyba, kai kiekvienas skaičius išsidalija, mokiniams didesnių sun-
kumų nesukelia. Daugiausia dėmesio reikia skirti šio veiksmo atlikimo technikai. Viena iš dažniausiai
pasitaikančių klaidų yra neteisingas veiksmo užrašymas. Vaikai, nusikėlę dalijamą dešimčių ar vienetų
skaičių, tą patį skaitmenį gali nusikelti dar kartą ir vėl dalyti. Todėl, sprendžiant pirmuosius pavyz-
džius, patartina reikalauti, kad mokiniai taškeliais žymėtų dalijamo skaitmens kelią į vietą, skyrius
paryškintų skirtingomis spalvomis.
15
 Toliau vadovėlyje aptariama dalyba su liekana. Mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutri-
kimą, dalyti su liekana yra labai sunku. Čia apsiribojama skaičių, kuriems galima taikyti daugybos
lentelę, dalyba (p. 44) ir dviženklių skaičių dalyba, kai dešimtys dalijasi be liekanos, o vienetai – su
liekana (p. 45).
Dalybą su liekana patogu įvesti naudojant talpos dalybą (p. 44). Dalydami abstrakčius skaičius,
mokiniai išmoksta dalmens skaitmenų skaičiaus ieškoti pagal daugybos lentelę. 44 puslapyje patei-
kiama apibrėžtis.

14 : 4 = 3 (liek. 2)
••

Jeigu skaičiaus negalima padalyti į lygias dalis, skaičių mažiname po vieną iki dalaus
skaičiaus.
Kad nepamirštume, keliais vienetais sumažinome, po skaičiumi galime dėti taškelius.
Taškelių skaičius lygus liekanai.
Liekana negali būti lygi ar didesnė už daliklį.

Taškelių dėjimo palaipsniui reikėtų atsisakyti. Mokiniai dalmens skaičiaus ir liekanos ieško remda-
miesi daugybos lentele. Pvz.: jeigu reikia atlikti veiksmą 47 : 5, mokiniai žiūri į skaičiaus 5 daugybos
lentelę. Šioje lentelėje tarp sandaugų skaičiaus 47 nėra. Mokiniai ieško artimiausio mažesnio skai-
čiaus. Randa skaičių 45. 47 – 45 = 2. Taip mokinius reikia mokyti galvoti ne tik tada, kai veiksmai atlie-
kami rašant kampu, bet ir rašant eilute.
Dalijant kitus pavyzdžius, reikalaujama, kad mokiniai sąžiningai laikytųsi šios apibrėžties reikala-
vimų. Pagrindinės klaidos dalijant su liekana padaromos tada, kai mokiniai daugybos lentelėje pa-
sirenka ne artimiausią dalomą skaičių, o tolimesnį skaičių ir gauna klaidingą atsakymą. Tada liekana
gaunama didesnė už dalinį (pvz., atlikdami veiksmą 17 : 4, gali gauti 3 (liek.5)). Todėl reikia nuolat
akcentuoti, kad dalijant liekana turi būti mažesnė už daliklį.
46 puslapis skiriamas apvalių dešimčių ir šimtų dalybai iš vienaženklio skaičiaus. Šis veiksmas ilius-
truojamas banknotų paveikslėliais. Pagal juos suformuluojamos apibrėžtys (p. 46):

Dalydami apvalias dešimtis iš vienaženklio skaičiaus, dalijame dešimčių skaičių

ir prirašome vieną nulį.
Dalydami apvalius šimtus iš vienaženklio skaičiaus, dalijame šimtų skaičių
ir prirašome du nulius.

Dalybos su liekana sąvoka įtvirtinama dalijant skaičius iš 10 ir 100 (p. 46). Dalijant skaičius iš 10 su
liekana, remiamasi dalyba iš 10 be liekanos (p. 47):

40 : 10 = 4, skaičius 40 turi 4 dešimtis.

45 : 10 = 4 (liek. 5), skaičius 45 turi 4 dešimtis ir 5 vienetus.
340 : 10 = 34, skaičius 340 turi 34 dešimtis.
341 : 10 = 34 (liek. 1), skaičius 341 turi 34 dešimtis ir 1 vienetą.

Dalydami skaičių iš 10, atsakyme paliekame to skaičiaus dešimtis, šimtus,

o vienetus rašome kaip liekaną.

16
 Analogiškai aiškinama dalyba iš 100 su liekana (p. 47). Akcentuojama, kad dalijant iš 100 dalme-
nyje gaunamas šimtų skaičius.

300 : 100 = 3, skaičius 300 turi 3 šimtus.

321 : 100 = 3 (liek. 21), skaičius 321 turi 3 šimtus, 2 dešimtis ir 1 vienetą.

Dalydami skaičių iš 100, atsakyme paliekame to skaičiaus šimtus,

o dešimtis ir vienetus rašome kaip liekaną.

49 puslapis skiriamas supažindinimui su dalumo požymiu iš 2. Pagal paveikslėlį išdalijus skaičius

nuo 2 iki 20, daroma išvada, kad iš 2 dalijasi tik lyginiai arba poriniai skaitmenys. Nurodoma, kad
lyginių skaičių paskutinis skaitmuo yra 0, 2, 4, 8. Iš pradžių pateikiami paprasti praktiniai uždaviniai,
kuriais remiantis įtvirtinama taisyklė. Mokiniai turi nustatyti, ar, pavyzdžiui, gali du draugai pasida-
lyti 18 ir 25 obuolius po lygiai. Komentuojama, kodėl pirmuoju atveju pasidalyti po lygiai galima, o
antruoju atveju negalima. Paskui atliekamos analogiškos užduotys su abstrakčiais skaičiais. Mokiniai
atrenka skaičius, kurie dalijasi iš dviejų be liekanos.
50 puslapyje aptariami dalumo požymiai iš 5 ir 10. Vadovėlyje kiekviena apibrėžtis iliustruojama
trimis pavyzdžiais. Jeigu mokytojas turės laiko dirbti su mokiniu individualiai, tokių pavyzdžių re-
komenduotume pateikti daugiau. Tokiu atveju, apibendrinant spręstus pavyzdžius, mokiniai galėtų
patys indukciniu būdu suformuluoti taisyklę.

17
 3. Reiškiniai
Šiai temai vadovėlyje skiriami 52–57 puslapiai.
52 puslapyje sprendžiami reiškiniai, kuriuose yra tik sudėties ir atimties veiksmai, o 53 puslapyje –
reiškiniai, kuriuose yra tik daugybos ir dalybos veiksmai. Primenama, kad sudėtis ir atimtis yra pirmojo
laipsnio veiksmai, o daugyba ir dalyba – antrojo laipsnio veiksmai. Pabrėžiama, kad to paties laipsnio
veiksmus reikia atlikti iš eilės. Prieš pradedant spręsti reiškinius, vaikus reikia išmokyti pasižymėti veiks-
mų atlikimo tvarką. Tai parodyta konkrečiu sprendimu su paaiškinimais, pvz. (p. 52, 5 užd. ir 53, 6 užd.):

1 2
2 4+10 – 2=3 2 Pirma sudedame: 24 + 10 = 34.
Paskui atimame: 34 – 2 = 32.
+2 4 – 3 4
1) 2) Gavome reiškinio reikšmę 32.
1 0 2
3 4 3 2

1 2
1 2 · 4 : 6=8 Pirma dauginame: 12 · 4 = 48.
Paskui dalijame: 48 : 6 = 8.
1)
× 1 2 2)
– 48 6 Gavome reiškinio reikšmę 8.
4 4 88
4 8 0

Išsprendę abstrakčius pavyzdžius, vaikai pirmą kartą mokomi užrašyti reiškiniu žodinio uždavinio
sprendimą. Kad būtų lengviau, pateikiama sprendimo schema, pvz. (p. 53, 5 užd.):

Mamai autobuso bilietas nuvažiuoti į miestą kainuoja 4 Lt. Mama 5 dienas važiavo
į miestą ir grįžo atgal. Kiek litų mama išleido kelionėms iš viso?

·  ·  =
   

Be to, mokiniai mokosi užrašyti ir apskaičiuoti reiškinius, kai užduotys pateikiamos žodžiu (p. 52 ir 53):
Iš 43 atimk 25, paskui pridėk 17.

_ + =

15 padaugink iš 3, paskui padalyk iš 5.

·  :  =
   

18
 Kiti du puslapiai (p. 54, 55) skiriami reiškiniams, kuriuose yra ir pirmojo, ir antrojo laipsnio veiksmų.
Kad vaikai geriau įsimintų, kurie veiksmai yra pirmojo, o kurie – antrojo laipsnio, 54 puslapyje patei-
kiamas paveikslėlis ir apibrėžtis:

Kai abu veiksmai yra ne to paties

· : + – laipsnio, pirma reikia atlikti antrojo
laipsnio veiksmus.
1 2 Paskui reikia atlikti pirmojo laipsnio
veiksmus.

54 puslapyje pateikiamos tokios užduotys, kuriose pirmas veiksmas yra antrojo laipsnio (27 · 3 + 14;
88 : 2 + 4), o 55 puslapyje, – kuriose pirmas veiksmas yra pirmojo laipsnio, o antras – antrojo (93 – 12 · 7;
59 + 93 : 3).
Veiksmų atlikimo tvarkai įsisavinti naudinga spręsti tokius reiškinius, kurių, nesilaikant apibrėžties,
išspręsti negalima, pvz.:
15 – 20 : 4
6+8:4
4+9:3
Mokiniams sudominti mokytojas galėtų pateikti tokias užduotis, kurių teisingą atsakymą reikėtų
rasti, o neteisingą – nubraukti, pvz.:
2 + 3 · 4 = 20, 14
12 + 6 : 2 = 9, 15
Dar du puslapiai (p. 56, 57) skiriami supažinimui su reiškiniais, kuriuose yra skliaustai. Vadovėlyje
tai atliekama dedukciniu būdu. Pateikiama apibrėžtis ir pavyzdys (p. 56):

Reiškinyje su skliaustais pirma reikia atlikti veiksmą skliaustuose,

paskui reikia atlikti kitą veiksmą.
· : + –
2 1
2 128 + 3 7 1 –11 5 6 = 4 3 3 Pirma atliekame veiksmą
skliaustuose:
• 11 1 371 – 156 = 215.
– 3 7 1 +2 1 8
1) 2)
Paskui atliekame sudėties
1 5 6 2 1 5
2 1 5 4 3 3 veiksmą:
218 + 215 = 433.
Gavome reiškinio reikšmę 433.
( ) · : + –

1 2 3

Apibrėžčiai įtvirtinti pateikiama veiksmų su abstrakčiais skaičiais ir žodinių uždavinių.

19
 Giliau suvokti skliaustų reikšmę mokiniams padės užduotys su teisingai ir neteisingai nurodyta veiksmų
atlikimo tvarka (p. 56).

Patikrink, ar teisingai apskaičiuota 1 2 ?

reiškinių reikšmė. 3 51+4 1 2 – 3 5 2=4 1 1
Atlik veiksmus sąsiuvinyje.
1 2 ?
2 4 7+6 8 2 – 3 5 6 =5 7 3

57 puslapyje mokoma užrašyti reiškiniu su skliaustais ir žodinių uždavinių sprendimus.

Benas su Vytu grybavo. Benas rado 15 baravykų, Vytas rado 13 baravykų.

Jie suskaičiavo visus grybus ir pasidalijo po lygiai. Po kiek grybų gavo Benas ir Vytas?

( + ) :  =

Keturi vadovėlio puslapiai (p. 58–61) skiriami skaičiaus didinimo ir mažinimo keliais vienetais bei
didinimo ir mažinimo kelis kartus uždaviniams. Su tokiais uždaviniais mokiniai, turintys nežymų inte-
lekto sutrikimą, buvo supažindinti pradinėse klasėse, todėl šioje mokymo priemonėje gilesnio aiški-
nimo atsisakyta, apsiribota tik reikiamo veiksmo užrašymu ir sprendimo taisyklių pateikimu.

Audrius turi 12 ct. Paulius turi 4 ct daugiau.

Paulius turi 12 ct + 4 ct = 16 ct.

Norint skaičių padidinti keliais vienetais, reikia atlikti sudėties veiksmą.

Audrius turi 16 ct. Paulius turi 4 ct mažiau.

Paulius turi 16 ct – 4 ct = 12 ct.

Norint skaičių sumažinti keliais vienetais, reikia atlikti atimties veiksmą.

20
 Eglė turi 12 ct.

Julius turi 4 kartus daugiau centų.

Julius turi 12 ct · 4 = 48 ct.

Norint skaičių padidinti kelis kartus, reikia atlikti daugybos veiksmą.

Julius turi 4 kartus mažiau centų.

Julius turi 48 ct : 4 = 12 ct.

Eglė turi 48 ct.

Norint skaičių sumažinti kelis kartus, reikia atlikti dalybos veiksmą.

Suformuluotos apibrėžtys įtvirtinamos veiksmus iliustruojant paveikslėliais, pvz. (p. 60):

Nupiešk sąsiuvinyje vienoje eilėje 5 trikampius. Kitoje eilėje nupiešk 2 kartus daugiau
trikampių. Parašyk veiksmą pagal pavyzdį.

4 trikampiai
2 kartus daugiau trikampių
4 · 2 = 8 trikampiai

Po šių pratimų vadovėlyje pateikta nemažai užduočių su abstrakčiais skaičiais ir po kelis žodinius
uždavinius.
Visų rūšių žodiniai uždaviniai įtvirtinami kartojimo skyrelyje (p. 62, 63). Čia mokiniai patys turi at-
pažinti uždavinio rūšį ir parinkti veiksmą.

21
 4. Sąryšiai
Šiai temai skiriama nuo 64 iki 75 puslapio.
64 puslapyje primenamos sąvokos: „taškas“, „atkarpa“, „spindulys“, „tiesė“. Kitos sąvokos iliustruo-
jamos pavyzdžiais ir pateikiamos jų apibrėžtys. Po to vaikai atlieka praktines matavimo, braižymo
užduotis.
65 puslapyje aiškinama, kaip taškai žymimi skaičių spindulyje. Vaikai mokomi nusakyti taško padė-
tį skaičiais. Mokiniams sudominti raidės spindulyje keičiamos gyvūnų piešiniais, pvz. (p. 65):

Parašyk sąsiuvinyje, kokiu skaičiumi galima nusakyti varlės, bitės ir žvirblio padėtį
skaičių spindulyje.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Vaikai turi ne tik mokėti nustatyti taško ar daikto padėtį spindulyje, bet ir patys atidėti nurodytus
taškus.
Du puslapiai (p. 66, 67) skiriami kampams pažinti. Pakartojamos kampų rūšys. Kadangi VI klasė-
je vaikai su kampų matavimu matlankiu dar nesupažindinami, kampų rūšims nustatyti naudojamas
kampainis. Laikoma, kad pagrindinis yra statusis kampas, ir jis neapibrėžiamas. Kampas, didesnis už
statųjį, yra bukasis, o mažesnis už statųjį – smailusis. Kampų rūšys nustatomos ne tik brėžiniuose, bet
ir paveikslėliuose.
Žinios apie kampus praplečiamos 67 puslapyje. Čia aiškinama apie kampo elementus: viršūnę,
kraštines, mokoma kampą žymėti kampo ženklu ir trimis raidėmis. Taip pat mėlyname rėmelyje nuo-
sekliai dėstoma, kaip reikia brėžti kampą: pirma – atidėti kampo viršūnę, paskui – per duotus taškus
brėžti spindulius – kraštines.
Du puslapiai (p. 68, 69) skiriami taško padėčiai nusakyti skaičių pora koordinačių ašyje, nors pati
sąvoka (koordinačių ašis) nevartojama. Brėžiniai braižomi tik pirmame ketvirtyje (tik su teigiamai-
siais skaičiais). Todėl vadovėlyje vietoj sąvokos ‚‚kordinačių plokštuma‘‘ vartojama ‚‚statusis kampas‘.‘
Visi brėžiniai pateikiami languotame fone. Vaikai mokomi analizuoti brėžinį: atpažinti statųjį kampą,
rasti viršūnę, pažymėto taško vietą atskaičiuoti langeliais einant į dešinę ir kylant į viršų pažymėto-
mis atkarpomis. Nustatę taško vietą, mokiniai jį užrašo dviem skaičiais. Mokytojas turi priminti, kad
pirmiausia atidedame x koordinatę (į dešinę), po to – y koordinatę (į viršų) neminėdamas terminų
mokiniams (p. 68). Ši apibrėžtis vadovėlyje pateikiama tuoj po brėžinio:

22
 Tadas ir Gytis nusibrėžė statųjį kampą.
Spindulius sudalijo atkarpomis po 1 cm.
Nurodė spindulių kryptis rodyklėmis.

4
A
3
B
Į viršų 2

0 1 2 3 4 5 6 7

Į dešinę

Tadas nori pažymėti tašką A. Gytis nori pažymėti tašką B.

Jis atskaičiavo: Jis atskaičiavo:
2 atkarpas į dešinę →, 4 atkarpas į dešinę →,
3 atkarpas į viršų ↑. 2 atkarpas į viršų ↑.
Pažymėjo tašką A(2; 3). Pažymėjo tašką B(4; 2).

Kai nubrėžiame statųjį kampą, taško padėtį galime nusakyti skaičių pora.

Užduotys sunkinamos, kai vietoj taškų nubrėžiamos atkarpos arba geometrinės figūros (p. 69).

Parašyk skaičių poras, kurios nusako pažymėtus figūrų taškus.

3 B C L

2
Į viršų 1 A D K M

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13

Į dešinę

23
 70 puslapyje vaikai mokomi atidėti tašką, nusakytą skaičių pora. Pagrindiniu taip pat imamas sta-
tusis kampas. Pirmiausia mokiniai mokomi nubrėžti statųjį kampą. Tada kampo viršūnė pažymima 0,
spinduliai sudalijami 1 cm atkarpomis, kiekviena dalis sunumeruojama pradedant nuo 1. Taško padė-
čiai nustatyti pagal duotą sąlygą mokiniai brėžia atkarpas pirma į dešinę, po to į viršų iki susikirtimo ir
pažymi jį nurodyta raide (p. 70). Vadovėlyje darbo technika aiškinama labai nuosekliai.

Nubrėžk statųjį kampą. Jo kraštines sudalyk 1 cm atkarpomis.

Pagal pavyzdį atidėk taškus A, B, C, D, E, F, G, H, I, L.

K (2; 4) Pažymime tašką K(2; 4).

4
Atskaičiuojame:
3 2 atkarpas į dešinę →,
4 atkarpas į viršų ↑.
Į viršų 2
A(1; 2) B(2; 3)
1 C(4; 3) D(6; 3)
E(3; 1) F(3; 2)
0 1 2 3 4 5 6 G(6; 2) H(5; 1)
I(4; 4) L(1; 1)
Į dešinę

Pagal pateiktą pavyzdį savo brėžiniuose skaičiuodami atkarpas ant kampo spindulių į dešinę
ir į kairę, mokiniai žymi kitus užduotyje nurodytus taškus. Kadangi mokiniai dirba skirtingu tempu,
nebūtina, kad kiekvienas pažymėtų visus nurodytus taškus. Kuriuos taškus atidėti, pasirenka patys
mokiniai arba jiems nurodo mokytojas.
Kiti trys puslapiai (p. 71–73) skiriami išmokti skaityti lenteles ir grafikus. Pirmajame puslapyje pa-
teikiama savaitės orų stebėjimo lentelė, po ja – rezultatai, pavaizduoti grafiku. Suformuluota grafiko
apibrėžtis (p. 71).

24
 Mokiniai kovo pradžioje vieną savaitę stebėjo orus.
Į lentelę surašė kiekvienos dienos temperatūrą.

Stebėjimo rezultatus užrašė skaičių poromis ir pavaizdavo grafiku.

Savaitės diena Temperatūra Skaičių pora

1 Pirmadienis 5 °C (1; 5)
2 Antradienis 3 °C (2; 3)
3 Trečiadienis 4 °C (3; 4)
4 Ketvirtadienis 1 °C (4; 1)
5 Penktadienis 6 °C (5; 6)
6 Šeštadienis 2 °C (6; 2)
7 Sekmadienis 5 °C (7; 5)

Temperatūra °C
6

0 Pr A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7 Dienos

Grafikas yra atidėtos skaičių poros. Gauti taškai sujungti atkarpomis.

Puslapio apačioje pateikiami klausimai, į kuriuos mokiniai turėtų atsakyti remdamiesi grafiko duo-
menimis. Atsakymo teisingumą galima pasitikrinti lentelėje.
Kituose puslapiuose (p. 72, 73) lentelės ir grafikai pateikiami atskirai. Pateikiami duomenys glaudžiai
susiję su mokinių gyvenimiška patirtimi: elektros energijos sunaudojimas įvairiais mėnesiais, autobusų
kiekis mieste skirtingomis savaitės dienomis, automobilio nuvažiuotas atstumas pagal sunaudotą de-
galų kiekį, kanceliarinių prekių ir valgyklos patiekalų kainos.
Vaikams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, nėra lengva skaityti grafikus ir lenteles. Nereikia
tikėtis, kad jie tai atliks savarankiškai. Todėl mokytojas, planuodamas pamokos eigą, darbo laiką su
įprastos raidos ir specialiųjų poreikių mokiniais turėtų paskirstyti taip, kad daugiau laiko galėtų skirti
pastariesiems.
25
 5. Geometrija
Geometrijai skiriami 76-81 puslapiai.

5.1. Plokštumos geometrinės figūros

Apie geometrines figūras: trikampį, stačiakampį, kvadratą, skritulį ir apskritimą, dėstoma ketu-
riuose puslapiuose (p. 76–79). Tai nėra visai nauja medžiaga. Su visomis minėtomis geometrinėmis
figūromis mokiniai buvo supažindinti žemesnėse klasėse. Šiame vadovėlyje žinios apie jas praplečia-
mos supažindinant su figūrų elementais, žymėjimu raidėmis. Kiekvienai figūrai skiriama po puslapį,
tik skritulys ir apskritimas pateikiami kartu (p. 79).
Medžiaga apie trikampį, kvadratą ir stačiakampį dėstoma tokia tvarka:
1) Pateikiamas piešinys, atitinkantis nagrinėjamos figūros formą (trikampio formos skarelė, stačia-
kampio formos paveikslas, kvadrato formos sausainis). Primenamas figūros pavadinimas.
2) Parodomas figūros žymėjimas raidėmis.
3) Išskiriami elementai (kampai, viršūnės, kraštinės), kurie pažymėti skirtingomis spalvomis. Brėži-
niuose visų figūrų viršūnės žymimos raudonai, kampai – mėlynai, kraštinės – žaliai.
4) Parodoma, kaip figūros elementai žymimi raidėmis.
5) Žinioms įtvirtinti skiriamos užduotys: pažymėti raidėmis kiekvieną nubrėžtą figūrą, išvardyti jų
viršūnes, kampus ir kraštines.
6) Paprašoma paieškoti aplinkoje nagrinėjamos figūros formos daiktų.
7) Prašoma naudojant liniuotę ir pieštuką languotame popieriuje nubrėžti nurodytą figūrą. Brėžia-
ma tokia tvarka: pirmiausia sąsiuvinyje pažymimi 3 ar 4 taškai, jie sujungiami atkarpomis. Atkar-
pų susijungimo taškai pažymimi raidėmis, figūros pavadinimas užrašomas žodžiu ir raidėmis.
8) Brėžiama nurodyta figūra, ji pažymima raidėmis ir jos elementai nuspalvinami pirmajame brė-
žinyje nurodytomis spalvomis.
Apskritimo ir skritulio sąvokoms priminti naudojami lanko ir šviesoforo piešiniai. Šalia nubrėžtų fi-
gūrų brėžinių nurodomi apskritimo ir skritulio elementai: centras, spinduliai, skersmuo, jų žymėjimas
raidėmis.
Žinioms įtvirtinti pateikiama užduotis, kurioje iš keleto nubrėžtų figūrų reikia išrinkti apskritimus
ir skritulius; pagal pavyzdį išanalizuoti duotus brėžinius ir sąsiuvinyje parašyti raidėmis pažymėtus
elementus.

5.2. Erdvės geometrinės figūros

Erdvės geometrinėms figūroms: kubui, stačiakampiui gretasieniui, piramidei, rutuliui, ritiniui ir
kūgiui, skiriamas 80 puslapis. Pradinėse klasėse vaikams buvo aiškinama, kas yra kubas ir rutulys.
Kitos figūros jiems dar nežinomos. Dėl vietos stokos vadovėlyje visos minėtos geometrinės figūros
pateikiamos viename puslapyje. Mokytojas turėtų atsirinkti, kada ir kaip supažindinti su jomis indivi-
dualiai, neapsiribojant vien tik paveikslėliais. Būtina naudoti figūrų modelius, kad vaikai galėtų naujas
figūras apčiuopti rankomis. Galima skirti praktines užduotis, kai vaikai turi patys pasigaminti figūrų
modelius iš įvairios medžiagos (nulipdyti iš plastilino, išpjauti iš bulvės ar kitos daržovės, bendradar-
biaudami su dailės ar technologijų mokytojais nulipdyti iš molio, ištekinti iš medžio ir pan.).
Vaikai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, sunkiai įpranta taisyklingai vadinti stačiakampį greta-
sienį. Prieš pasakant šios figūros pavadinimą, būtina praktiškai parodyti, ką reiškia žodis „greta“.
Kubo ir stačiakampio gretasienio sąvoką lengviau atskleisti lyginant šias figūras su kvadratu ir sta-
čiakampiu. Kalbant apie rutulį, būtina priminti skritulį ir apskritimą. Supažindinat su piramide, patar-
tina pakartoti trikampio sąvoką.

26
 6. Matai ir matavimai
6.1. Sudėtinių matinių skaičių smulkinimas ir stambinimas
Kartojant skaičiavimus, vaikams buvo priminti ilgio, masės ir vertės matai, jų santykis. Atliekant
triženklių skaičių sudėties ir atimties veiksmus, buvo mokama sudėti ir atimti sudėtinius matinius
skaičius, kai stambesnių matų nereikėjo smulkinti, o smulkesnių – stambinti (p. 28–30).
Mokslo metų pabaigoje, kai vaikai jau moka dauginti ir dalyti iš 10 ir 100, galima pereiti prie matų
smulkinimo ir stambinimo. Kartu reikia mokyti sudėti ir atimti tokius matinius skaičius, kurių stam-
besnius matus reikia smulkinti, o smulkesnius – stambinti. 82–83 puslapiuose aiškinama, kaip smul-
kinami ir stambinami ilgio matai. Pakartojus santykį tarp ilgio matų, daugybą iš 10 ir 100 ir priminus,
kokie matiniai skaičiai vadinami „vieniniais“, kokie – „sudėtiniais“, pereinama prie matų smulkinimo.
Pirmiausia smulkinami vieniniai matiniai skaičiai (3 cm = 3 · 10 = 30 mm; 2 m = 2 · 100 = 200 cm;
4 dm = 4 · 10 = 40 cm), paskui – sudėtiniai. Smulkinant sudėtinius matinius skaičius, iš pradžių atlie-
kami net keli veiksmai:

3 cm 1 mm = mm 2 dm 3 cm = cm
3 cm = (3 · 10) = 30 mm 2 dm = (2 · 10) = 20 cm
30 mm + 1 mm = 31 mm 20 cm + 3 cm = 23 cm
3 cm 1 mm = 31 mm 2 dm 3 cm = 23 cm

Vėliau mokiniams lengviau tai atlikti mintyse. Per ilgai užsitęsęs detalus aiškinimas kartais gali duo-
ti daugiau žalos negu naudos. Būtina nuolat reikalauti, kad prieš smulkindami matinius skaičius
vaikai prisimintų matų santykį. Pvz., smulkindamas aukščiau pateiktą antrąjį pavyzdį, mokinys turi
galvoti taip: 1 metras turi 100 centimetrų, 4 metrai turės 400 centimetrų, pridedu dar 20 centimetrų,
gaunu 420 centimetrų.
Stambinant remiamasi dalyba iš 10 ir 100 be liekanos ir su liekana. Mokoma tokia pat seka kaip ir
smulkinant (p. 83). Pirmiausia stambinami vieniniai matiniai skaičiai, kurie remiasi dalyba iš 10 ir 100
be liekanos, pvz.:
200 cm = (200 : 100) = 2 m 40 dm = (40 : 10) = 4 m
Po to, pakartojus dalybą su liekana, smulkinami tokie vieniniai matiniai skaičiai, kai rezultatas yra
sudėtinis matinis skaičius. Iš pradžių tai atliekama keliais veiksmais, pvz. 3, 4 užd.:

258 cm = m cm 35 dm = m dm
258 : 100 = 2 (liek. 58) 35 : 10 = 3 (liek. 5)
258 cm = 2 m 58 cm 35 dm = 3 m 5 dm

Vėliau mokiniai, kai stambindami neberašo papildomų veiksmų (stambina žodžiu), samprotauja
taip: 1 metras turi 100 centimetrų. Šimtas turi du nulius. Stambinant 258 centimetrus į metrus, du
paskutiniai skaičiai paliekami centimetrais, o šimtų skaičius rodo metrus. Arba, stambindami 35 dm
į metrus, galvoja taip: 1 metras turi 10 decimetrų. Dešimt turi vieną nulį. Stambinant 35 decimetrus,
vienas paskutinis skaitmuo (5) paliekamas decimetrais, o dešimčių skaičius (3) rodo metrus.
Žinios apie smulkinimą ir stambinimą praplečiamos mokant atlikti šiuos veiksmus su masės ir ver-
tės matiniais skaičiais (p. 89–91). Minėtus matus mokoma smulkinti ir stambinti analogiškai kaip ir
ilgio matus, pvz. (89 psl. 3, 5 užd.):

27
 3 cnt 5 kg = kg 316 kg = cnt kg
3 cnt = (3 · 100) = 300 kg 316 : 100 = 3 (liek. 16)
300 kg + 5 kg = 305 kg 316 kg = 3 cnt 16 kg
3 cnt 5 kg = 305 kg

Vaikams tai sunkiai išmokstami veiksmai ir vadovėlyje pateiktos medžiagos jiems neužteks. Analo-
giškų užduočių mokytojui teks parinkti daugiau.

6.2. Sudėtinių matinių skaičių sudėtis ir atimtis

83 puslapyje esantis 5 pratimas skiriamas sudėtinių ilgio matinių skaičių sudėčiai ir atimčiai, o 91
puslapio 6 ir 8 pratimas – vertės matų sudėčiai ir atimčiai. Perspėjame pedagogus, kad tiek užduočių
šiems veiksmams išmokti tikrai nepakaks. Mokytojui teks parinkti nemažai analogiškų pavyzdžių.
Sudėtinių matinių skaičių sudėtis ir atimtis kai kuriems sutrikusio intelekto mokiniams sukelia ne-
mažai problemų. Pagrindinės klaidos – santykio tarp smulkesniųjų ir stambesniųjų vienetų painioji-
mas. Neretai vaikai, ir žinodami santykį tarp smulkesnių ir stambesnių vienetų, pamiršta sustambinti
rezultatą. Šiems mokiniams sunku atimti, kai turinio stambesnį vienetą keičiame į smulkesnius ir tų
smulkesnių vienetų dar buvo duota. Todėl norime atkreipti dėmesį į šių veiksmų atlikimo techniką.
Stambinama visada papildomu veiksmu, t. y. pirma sudedama, po to braukiamas dar vienas brūkšnys
ir stambinama. Atimant, kai reikia smulkinti stambesnį vienetą į smulkesnius matus, būtina „skolini-
mąsi“ pažymėti tašku, o virš smulkesniųjų vienetų rašyti sumą, kurią gauname sudėję susmulkintą
stambesnių matų vienetą su duotuoju smulkesnių matų skaičiumi. Turėtus turinyje smulkesnius vie-
netus nubraukiame. Šie veiksmai aiškiai parodyti vadovėlyje.
Mokant atlikti veiksmus su sudėtiniais matiniais skaičiais, patartina mokiniams prieš akis turėti
matų lenteles.

6.3. Perimetro apskaičiavimas

Prieš apskaičiuojant perimetrus, 84 puslapyje primenama, kas yra atkarpa, kaip matuojamas jos
ilgis ir kaip ji brėžiama.
85–88 puslapiuose mokoma apskaičiuoti perimetrą. Stačiakampio, kvadrato ir trikampio perime-
trų apskaičiavimas vadovėlyje dėstomas tokia tvarka:
1) Pateikiama analizuojamos figūros perimetro apibrėžtis.
2) Remiantis brėžiniu, parodoma, kaip apskaičiuojamas atitinkamos figūros perimetras, pvz. (p. 85):

Stačiakampio visų kraštinių ilgių suma vadinama perimetru.

4 cm
B C Apskaičiuojame stačiakampio perimetrą.
2 cm 2 cm Sudedame visų kraštinių ilgius:
2 cm + 4 cm + 2 cm + 4 cm = 12 cm.
A D Stačiakampio ABCD perimetras 12 cm.
4 cm

28
 3) Skiriamos užduotys pagal pavyzdį išmatuoti nagrinėjamos figūros kraštinių ilgį ir apskaičiuoti
perimetrą.
4) Prašoma pagal duotus duomenis nubraižyti stačiakampius, kvadratus ir apskaičiuoti jų peri-
metrus (mokiniai figūras braižo languotame popieriuje). Trikampio braižyti sutrikusio intelekto
mokiniams šioje klasėje nereikia. Vietoj to vadovėlyje pateikiama užduotis iškirpti iš popieriaus
trikampį, išmatuoti jo kraštinių ilgį ir apskaičiuoti perimetrą.
5) Sprendžiami gyvenimiško turinio žodiniai uždaviniai perimetrams apskaičiuoti, pvz.: (p. 86).

Rūta apklijavo juostele kvadrato formos piešinį.

Piešinio vieno krašto ilgis 20 cm.
Kiek centimetrų juostelės sunaudojo Rūta?

6.4. Laiko matai

Su visais laiko matais, išskyrus amžių, mokiniai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, supažindina-
mi žemesnėse klasėse. Tačiau dėl atminties ir kitų psichinių procesų sutrikimų žinios apie laiką būna
netvirtos. Gana dažnai net aukštesniųjų klasių mokiniai painioja savaitės ar mėnesio dienų skaičių,
nežino, kelintas metuose yra minimas mėnuo, kokie mėnesiai priklauso skirtingiems metų laikams.
Praktika ir specialūs tyrimai parodė, kad tik nedidelė dalis IV klasę baigusių mokinių, turinčių nežymų
intelekto sutrikimą, pažįsta laikrodį vienos minutės tikslumu. Todėl VI klasės vadovėlyje apie laiko
matus aiškinama net penkiuose puslapiuose (p. 92–96).
Pirmieji du puslapiai skiriami laikrodžiui pažinti. Analizuojant konkrečius paveikslėlius, prisimena-
ma, kaip vaizduojamos valandos, minutės mechaniniame ir elektroniniame laikrodžiuose. Skiriamos
užduotys laikrodžiui pažinti minutės tikslumu. Primenama, kad parą sudaro 24 valandos, supažindi-
nama su dvejopu laiko skaičiavimu, pvz.:

1 h dienos arba h
1 h + 12 h = 13 h
1 h dienos arba 13 h

29
 Dvejopas laikrodžio pažinimas įtvirtinamas remiantis konkrečiais mokinio dienos režimo pavyz-
džiais, pvz. (p. 93):

Parašyk, kiek valandų rodo laikrodžiai. Žiūrėk į pavyzdžius.

6 h 40 min 15 h 20 min

94 puslapyje primenami metai, mėnesiai, savaitės dienos. Pateikiamas 2014 m. kalendorius. Ana-
lizuodami kalendorių, mokiniai turi atsakyti į klausimus: Kiek dienų yra savaitėje? Kiek savaičių turi
mėnuo? Kiek dienų trunka nurodytas mėnuo? Kokie mėnesiai priklauso nurodytam metų laikui?
Kadangi mokiniai jau moka sudėti skaičius iki 1000, VI klasėje jie supažindinami su keliamaisiais ir
nekeliamaisiais metais. Vaikai pagal kalendorių su skaičiuotuvais gali patys apskaičiuoti, kad metai turi
365 dienas. Tačiau mokytojas turi pasakyti, kad kas ketveri metai būna keliamieji metai, kurie turi 366
dienas. Ši informacija išskiriama ir vadovėlyje. Kad mokiniai geriau suvoktų, kaip susidaro viena papildo-
ma diena, galima aiškinti taip: Žemė yra Saulės sistemos planeta. Ji ne stovi vietoje, o sukasi apie savo ašį
ir kartu skrieja apie Saulę. Su mokiniais prisimenama, kad Žemė aplink savo ašį apsisuka per parą. Todėl
keičiasi paros laikas. Žemė aplink Saulę apskrieja per 365 dienas ir 6 valandas. Per 4 metus susidaro 4 ·
6 = 24 valandos – para. Todėl kas ketveri metai vasaris turi ne 28, o 29 dienas. Tokie metai ir vadinami
keliamaisiais ir turi 366 dienas.
Supažindinimas su laiko matais baigiamas parodant, kur gyvenime žmonės naudoja laiko ma-
tus. Analizuojamas mokinio dienos režimas, autobusų tvarkaraštis, sprendžiami paprasčiausi (vieno
veiksmo) laiko skaičiavimo uždaviniai.

30
 7. Statistika ir tikimybių teorija
97–98 puslapiuose nagrinėjama statistikos tema. Ji dėstoma dviem etapais. Pirmajame etape vai-
kai mokomi rinkti ir žymėti duomenis lentelėse. Pateikiami pavyzdžiai iš artimos mokiniams aplinkos.
Vaikai grupuoja duomenis apie naminius gyvūnus, sporto prekes, atskirų mokomųjų dalykų pamokų
skaičių per savaitę, šeimos narius. Surinktus duomenis žymi lentelėse ir raštu atsako į pateiktus klau-
simus, pvz. (p. 97):

Nubraižyk ir užpildyk duomenų lentelę apie sporto prekes. Raštu atsakyk į klausimus.

Kamuoliai Riedlentės Gimnastikos lankai Teniso raketės

1. Kokių sporto prekių yra daugiausiai? 2. Kokių sporto prekių yra mažiausiai?

Nubraižyk duomenų lentelę apie savo šeimos narius. Paskui atsakyk į klausimus.

Seneliai Močiutės Mama Tėtė Broliai Seserys

1. Kiek žmonių yra tavo šeimoje? 3. Kuris šeimos narys yra vyriausias?
2. Kokie yra tavo šeimos narių vardai? 4. Kiek jam metų?

Spręsdami pastarąjį uždavinį mokiniai pirmoje eilutėje turi brūkšneliais pažymėti šeimos narių
skaičių, antrojoje eilutėje – parašyti skaitmenį, atitinkantį brūkšnelių skaičių. Užpildžius lentelę, vai-
kams siūloma atsakyti į pateiktus klausimus.
Antrajame etape vaikai mokomi skaityti stulpelines diagramas. Prieš pereinat prie diagramų skai-
tymo, mokiniams turėtų būti primenama, ką reiškia vertikali ir horizontali kryptys. Paprasčiausia būtų
pradėti nuo sąvokos „horizontas“. Tam galima pasitelkti paveikslą arba, stebint pro langą, atkreipti
dėmesį į tą vietą, kur žemė susilieja su dangumi. Vaikams galima pasiūlyti nubrėžti horizontalią liniją
ore žiūrint pro langą, po to – sąsiuvinyje. Paaiškinama, kad kryptis, statmena horizontaliai krypčiai,
yra vertikali kryptis. Naudinga skirti tokią užduotį: kiekvienam mokiniui duodama po lapą, kuriame
nubrėžtos ilgesnės ir trumpesnės horizontalios ar vertikalios krypties linijos, ir prašoma horizontalias
linijas nuspalvinti viena spalva, o vertikalias – kita.

31
 Toliau nagrinėjamos diagramos, pateiktos 98 puslapyje, pvz.:

Žiūrėk į stulpelinę diagramą ir į pavyzdį. Raštu atsakyk į klausimus.

Pamokų skaičius
Vertikali ašis ↑ nurodo pamokų
6 skaičių, horizontali ašis → nuro-
5 do savaitės dienas. Stulpelinė
diagrama vaizduoja, kiek
4 pamokų būna kiekvieną
savaitės dieną.
3

2 1. Kiek pamokų yra pirmadienį?

Pirmadienį yra 5 pamokos.
1 2. Kiek pamokų yra trečiadienį?
3. Kuriomis dienomis yra šešios
Pr A T K P Š S pamokos?
Savaitės dienos 4. Kuriomis dienomis yra penkios
pamokos?
5. Kurią dieną pamokų yra
mažiausiai?
6. Kuriomis dienomis pamokų nėra?

Vienas puslapis (p. 99) skiriamas tikimybių teorijai. Šioje pamokoje vaikai turėtų suvokti skirtingų
pasirinkimų galimybes. Tai padaryti nežymiai sutrikusio intelekto mokiniams nėra lengva. Todėl tiks-
linga pradėti pamoką nuo žaidybinių situacijų. Mokiniai, naudodami natūralius daiktus arba korteles
su piešiniais, pvz.: popierines lėles, parenka joms galimus drabužių variantus. Pirma užduotis anali-
zuojama ir atliekama kartu su mokytoju, toliau vaikai dirba savarankiškai.

32
 8. Matematikos pamoka bendrojo lavinimo mokyklos integruotoje klasėje
Didėjant specialiųjų poreikių mokinių integracijai, bendrojo lavinimo mokyklose vyksta permai-
nos. Pastarosiose ugdymo įstaigose vienoje klasėje mokosi skirtingų gebėjimų vaikai. Mokytojui ten-
ka diferencijuoti darbą pamokoje mokant skirtingų grupių vaikus. Tam reikia tinkamo išankstinio pa-
sirengimo – gerai apgalvoti ne tik darbo būdus, metodus, kaip diferencijuoti darbą su atskirų grupių
vaikais, bet ir pateikti užduotis taip, kad darbas vyktų sklandžiai.
Kaip dirbti su minėtomis klasėmis, šiuolaikiniuose didaktiniuose leidiniuose aiškinama labai abs-
trakčiai. Tačiau apie tai plačiau buvo rašoma septintojo–aštuntojo dešimtmečio metodikos knygose.
Jose matematikos mokytojams buvo teikiami konkretūs patarimai.
Pasak Čekmariovo ir Snigiriovo [7]*, prieš pradėdamas rengtis pamokai mokytojas turi atsakyti į
tokius klausimus:
1. Kaip reikia paskirstyti pamokos laiką, skirtą mokinių darbui su mokytoju?
2. Kaip reikia organizuoti savarankišką mokinių darbą?
3. Kada ir kaip reikia patikrinti savarankišką mokinių darbą?
4. Kaip reikia pereiti nuo darbo su viena grupe prie darbo su kita?
Skatkinas [6] pateikė šešis pamokų tipų, kai dirbama su skirtingomis mokinių grupėmis, variantus.
Autorius nurodė, kokio tipo pamokas galima jungti dirbant su dviem skirtingomis grupėmis vienu
metu.
1. Naujos medžiagos dėstymo pamoka ir naujos medžiagos dėstymo pamoka.
2. Naujos medžiagos dėstymo pamoka ir kartojimo pamoka.
3. Naujos medžiagos dėstymo pamoka ir kontrolinė pamoka.
4. Kartojimo pamoka ir kartojimo pamoka.
5. Kartojimo pamoka ir kontrolinė pamoka.
6. Kontrolinė pamoka ir kontrolinė pamoka.
Remiantis Skatkino [6] pamokų tipų galimais deriniais, pateikiamas VI klasės pamokos planas, ku-
riame numatytas kartojimo ir naujos medžiagos dėstymo pamokų derinys.

Matematikos pamokos plano pavyzdys

Tema. Triženklių, keturženklių skaičių sudėtis
taikant perstatomumo ir jungiamumo savybes.
Mokymo uždavinys. Mokytojo padedami ar
savarankiškai mokydamiesi, mokiniai gebės:
• sudėti triženklius, keturženklius skaičius
taikydami perstatomumo ir jungiamumo
savybes.
Pamokos tipas – kartojimo pamoka.
Priemonės: A. Bakštys, G. Bakštys. Matemati-
ka. 6 klasė. I dalis.
Tema. Triženklių skaičių sudėtis stulpeliu.
Mokymo uždavinys. Mokytojo padedami ar
savarankiškai mokydamiesi, mokiniai gebės:
• sudėti triženklius skaičius stulpeliu.
Pamokos tipas – naujos medžiagos dėstymo
pamoka.
Priemonės: E. Ivanauskaitė, J.  Bagdonienė,
R. Gadaminskienė. Matematika. Mokomoji kny-
ga 6 klasei.

* Laužtiniuose skliaustuose nurodytas knygos eilės numeris literatūros sąraše.

33
 Pamokos eiga
I. Organizacinė dalis
1. Pasisveikinimas
2. Priemonių patikrinimas
Įsitikiname, ar visi mokiniai pasirengę pamokai, – turi vadovėlius, sąsiuvinius, rašymo priemones.

II. Darbas su mokytoju II. Savarankiškas darbas

1. Sudėties perstatomumo ir jungiamumo 1. Dviženklių skaičių sudėties kartojimas.
savybių kartojimas. Kiekvienas mokinys gauna individualią už-
Mokiniai analizuoja užrašą lentoje: duotį su šiais veiksmais:
45 + 50 = 50 + 45 45 + 7 = 36 + 64 =
Prisimena perstatomumo savybę: sukeitus 28 + 3 = 69 + 32 =
dėmenis vietomis, suma nesikeičia. 36 + 4 = 45 + 17 =
Analizuojamas kitas užrašas lentoje: 78 + 5 = 74 + 29 =
42 + (8 + 7) = (42 + 8) + 7
Prisimenama jungiamumo savybė.
Daroma išvada, kad, pritaikius jungiamumo
savybę, kai kuriais atvejais lengviau atlikti sudė-
ties veiksmus.
2. Taikydami ir komentuodami nagrinėtas
sudėties savybes, mokiniai mintinai sprendžia
šiuos veiksmus:
16 + 123 + 4 = 120 + 490 + 80 =
7 + 451 + 3 = 512 + 88 + 285 =
41 + 370 + 9 = 17 + 13 + 569 =
468 + 35 + 2 =
274 + 29 + 6 =
831 + 57 + 9 =

III. Savarankiškas darbas III. Darbas su mokytoju

1. Taikydami perstatomumo ir jungiamumo
dėsnius, mokiniai raštu atlieka šiuos veiksmus:
58 + 374 + 205 = 526 + 419 + 682 =
725 + 46 + 158 = 702 + 818 + 175 =
439 + 215 + 31 = 717 + 313 + 515 =
409 + 125 + 281 =
523 + 206 + 102 =
427 + 381 + 216 =
1. Savarankiško darbo patikrinimas.
Vaikai vienas po kito perskaito išspręstus
pratimus.
2. Supažindinimas su triženklių skaičių sudė-
timi.
Nagrinėjamas 17 puslapyje esantis pavyz-
dys. Kartojami sudėties veiksmo komponentų
pavadinimai ir perskaitoma apibrėžtis.
Mokytojas rašo lentoje ir aiškindamas spren-
džia pavyzdį:
356 + 231 = 587
Jeigu klasėje yra keli mokiniai, turintys nežy-
mų intelekto sutrikimą, vienas po kito jie eina
prie lentos ir sprendžia stulpeliu 17 puslapio 1
užduotį.
Jeigu klasėje toks mokinys yra vienas, jis spren-
džia pratimus sąsiuvinyje mokytojui stebint.

34
 IV. Darbas su mokytoju IV. Savarankiškas darbas
1. Savarankiško darbo patikrinimas. 1. Vaikai savarankiškai sprendžia 17 puslapy-
Mokytojas apeina mokinius ir patikrina jų je esantį 2 uždavinį.
spendimus. 234 + 362 = 520 + 354 =
2. Vaikai kartu su mokytoju sprendžia gal- 407 + 451 = 157 + 212 =
vosūkį.
Kokie skaitmenys pakeisti raidėmis? 823 + 104 = 624 + 135 =
723 + 250 = 520 + 270 =
+ AB + AB + A2B
45  BA B2A
BA  55  9 49 530 + 452 =
702 + 143 =

V. Savarankiškas darbas V. Darbas su mokytoju

1. Vaikai, naudodamiesi skaičiuotuvais, atlie- 1. Savarankiško darbo patikrinimas.
ka šiuos veiksmus: Mokytojas apeina mokinius ir patikrina jų
6041 + 1528 + 2431 = spendimus.
8105 + 2935 + 1305 = 2. Vaikai kartu su mokytoju sprendžia žodinį
2897 + 3222 + 5881 = uždavinį.
6481 + 3625 + 1005 = Vaikai perskaito sąlygą, išnagrinėja paveiks-
2740 + 5403 + 4157 = lėlius ir sprendžia uždavinį.
7950 + 9733 + 4539 =
3345 + 4256 + 4739 =
1288 + 7322 + 3711 =
4510 + 8834 + 2207 =

VI. Pamokos apibendrinimas

1. Kiekviena mokinių grupė prisimena, ką mokėsi pamokos metu. Įprastinės raidos mokiniai pri-
simena perstatomumo ir jungiamumo savybes, keli jas pailiustruoja savo sugalvotais pavyzdžiais.
Mokiniai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, pakartoja triženklių skaičių sudėties taisyklę.
2. Vaikai žodžiu įvertina savo darbą.
Rengiant šį pamokos planą, buvo siekiama diferencijuoti darbą taip, kad darbas vyktų sklandžiai.
Dirbant vienai mokinių grupei su mokytoju, kita tuo metu atlieka savarankiškas užduotis. Taigi labai
svarbu parinkti tokias užduotis, kurių atlikimo trukmė būtų tokia pati. Tam reikia nemažai patirties
ir, svarbiausia, rengiantis pamokai reikia gerai pažinti savo klasės vaikus. Tik nuo jų priklauso, kiek jie
užtruks atlikdami užduotį, kokiais metodais geriausia pateikti naują temą. Taigi mokytojas sprendžia,
kaip geriau panaudoti pamokos laiką. Dėmesį reikia sutelkti į tai, kas svarbiausia mokiniams. Tik tada
laikas bus naudojamas efektyviai ir produktyviai.

35
 9. Mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, pasiekimų vertinimas
„Mokinių žinių, gebėjimų, pasiekimų vertinimas – neatsiejama mokymo ir mokymosi dalis. Vertini-
mas teikia mokytojui vertingos informacijos apie mokinio daromą pažangą ir ugdymo(si) programos
veiksmingumą. Jis leidžia mokytojui daryti esminius sprendimus apie programos turinio diferenci-
javimą specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Kadangi mokinių gebėjimai ir mokymosi stiliai yra
labai skirtingi, svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp individualių poreikių ir keliamų reikalavimų. Šia
prasme vertinimas gali atlikti svarbų vaidmenį tiek nustatant potencialias mokinio galimybes, tiek
fiksuojant jo padarytą ar daromą pažangą. Taigi vertinimas yra svarus veiksnys, padedantis suderinti
mokinio mokymąsi ir ugdymo programą.“ [2]
Vertinimo metodai ir jų pritaikymas specialiųjų poreikių mokiniams skirti tam, kad mokiniai pa-
rodytų, kaip suprato ir ką jau išmoko. Mokytojas, stebėdamas, kaip mokiniai atlieka praktinį darbą ir
užduotis, peržiūrėdamas jų veiklos rezultatus, mato, ar mokinys jau suprato dėstomą medžiagą, ar
geba atlikti užduotį padedant mokytojui, savarankiškai ir pan.
Siekiant kuo efektyviau vertinti asmeninius mokinių, turinčių intelekto sutrikimą, gebėjimus, siū-
lome kiekvieno vaiko pažangą fiksuoti individualiai, pildant lentelę.

Atlieka
Atlieka Atlieka pagal Negeba
Gebėjimai padedant
savarankiškai pavyzdį atlikti
mokytojui
Perskaityti ir užrašyti skaičius iki 1000
Skaičiuoti dešimtimis ir šimtais
Atlikti sudėties veiksmus iki 1000
Atlikti atimties veiksmus iki 1000
Atlikti daugybos veiksmus iki 1000
Atlikti dalybos veiksmus iki 1000
Spręsti paprasčiausius vieno veiksmo
žodinius uždavinius
Spręsti paprasčiausius dviejų veiksmų
žodinius uždavinius
Apskaičiuoti dviejų veiksmų skaitinių
reiškinių skaitines reikšmes
Užrašyti paprasčiausius reiškinius,
atitinkančius kasdienes situacijas
iš mokinio artimiausios aplinkos
Skaityti paprasčiausius grafikus
Atpažinti geometrines figūras
ir geometrinius kūnus*
Išvardyti trikampio elementus
Išvardyti keturkampio elementus
Liniuote išmatuoti atkarpos ilgį ir
nubrėžti nurodyto ilgio apkarpą
Apskaičiuoti geometrinių figūrų
perimetrą
Sudėti, atimti, smulkinti ir stambinti
matinius skaičius*

36
Naudotis kalendoriumi, paprasčiausiais
tvarkaraščiais
Rinkti duomenis apie sau artimą aplinką
pagal vieną požymį ir juos užrašyti
dažnių lentelėje
Atsakyti į klausimus, susijusius
su surinktais duomenimis
Sudaryti dviejų elementų rinkinių aibes,
kai poros elementai imami iš skirtingų
aibių

* Žvaigždute pažymėtas temas mokytojas gali išskaidyti.

37
Priedas
Matai ir jų santykio lentelė
VERTĖS MATAI
Centas ct 1 ct
Litas Lt 1 Lt = 100 ct
Euro centas ct 1 ct
Euras € 1 € = 100 euro ct
MASĖS MATAI
Gramas g 1g
Kilogramas kg 1 kg = 1000 g
Centneris cnt 1 cnt = 100 kg

1 t = 1000 kg,
Tona t
1 t = 10 cnt

ILGIO MATAI
Milimetras mm 1 mm
Centimetras cm 1 cm = 10 mm
Decimetras dm 1 dm = 10 cm
Metras 1 m = 100 cm,
m
1 m = 10 dm
Kilometras km 1 km = 1000 m
LAIKO MATAI
Sekundė s 1s
Minutė min 1 min = 60 s
Valanda h 1 h = 60 min
Para para 1 para = 24 h
Savaitė sav. 1 sav. = 7 paros
1 mėn. = 30 arba 31para,
Mėnuo mėn.
vasaris = 28 arba 29 paros
Metai m. 1 m. = 12 mėn.

38
 Literatūra
1. Bakštys A., Bakštys G. Matematika. 6 klasė. I dalis. Vilnius, 2003.
2. Dudzinskienė R., Kišonienė R., Luneckienė A., Žičkienė D. Į pagalbą mokytojui ir mokiniui. Vilnius, 2008.
3. Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijos specialiųjų poreikių žemų
ir labai žemų intelektinių gebėjimų mokinių ugdymui. Vilnius, 2010. P. 101–108.
4. Štitilienė O., Baršauskienė Z., Ivanauskaitė E. Matematika. Mokomoji knyga 1–4 klasei. Kaunas, 2011.
5. Štitilienė O. Matematika. 1–4 klasės mokytojo knyga. Kaunas, 2011.
6. Скаткин Л. Н. (Ред.) Методика начального обучения математике. Москва, 1972.
7. Чекмарёв Я. Ф., Снигирёв В. Т. Методика преподавания арифметики. Москва, 1962.

39
Eglė Ivanauskaitė, Ona Štitilienė
MATEMATIKA
6 klasės mokytojo knyga

Mokomosios priemonės rengimo vadovė Loreta Morkevičienė

Redaktorės Elvyra Žurauskienė, Kazimiera Navakauskienė
Viršelis Kristinos Eičinienės
Brėžiniai Alminos Zajauskienės

Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“, E. Ožeškienės g. 10, LT–44252 Kaunas.

El. p. mail@sviesa.lt
Interneto puslapis http://www.sviesa.lt