SKYRYBOS TAISYKLĖS Pagrindinės vientisinio sakinio skyrybos taisyklės:

1. Tarp veiksnio ir tarinio vietoje sudurtinio tarinio jungties (būti) gali

būti rašomas brūkšnelis, kai norima pabrėžti, intonacija išskirti
Sakinio dalys sakomo dalyko svarbą. Pvz.: Šatrija – (yra) sakmėmis apie raganas
pagarsėjęs kalnas. SVARBU: TARP VEIKSNIO IR TARINIO
Veiksnys – pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimą Kas? Ir JOKIU BŪDU NERAŠOME KABLELIO.
parodanti sakinio veikėją. Veiksniu dažniausiai eina daiktavardžio ar 2. Tikslinamąsias aplinkybes išskiriame kableliais. Pvz.: Vidurdienį,
įvardžio vardininkas. Braukiamas vienu brūkšneliu. per pačią kaitrą, prie upės atskubėjo du berniukai. SVARBU:
SKIRTINGŲ RŪŠIŲ APLINKYBĖS NEGALI TIKSLINTI VIENA
Tarinys – pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimus Ką veikia? Ką KITOS, JEI NEAIŠKU, BANDYKITE TARP JŲ ĮSPRAUSTI
veikė, veikdavo, veiks? Tariniu dažniausiai eina veiksmažodžio ŽODELĮ TIKSLIAU...
asmenuojamosios formos. Braukiamas dviem brūkšneliais. 3. Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali
būti skiriamos kableliais, kai norima, kad mintis būtų aiškesnė,
Tarinių rūšys tikslesnė. Linkstama skirti išplėstines aplinkybes, einančias prieš
Grynasis Sudurtinis Suvestinis Mišrusis tarinys tarinį. Pvz.: Duona, tinginio valgoma, verkia. SVARBU:
tarinys tarinys tarinys IŠPLĖSTINES APLINKYBES GALITE SKIRTI SAVO
Veiksmažodžio Veiksmažodžio Vientisinė Veiksmažodžio NUOŽIŪRA, TAČIAU NEGALIMA JŲ „SKIRTI PUSIAU“. JIE
vientisinė būti veiksmažodžio asmenuojamoji DEDATE KABLELĮ PRIEŠ APLINKYBĘ, PADĖKITE IR PO JOS.
forma asmenuojamoji forma ir forma, bendratis ARBA ABU, ARBA NĖ VIENO.
forma ir bendratis ir 4. Keli derinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio,
linksniuojamasis linksniuojamasis skiriami kableliais arba brūkšniais (jei norima ypač pabrėžti). Pvz.
žodis žodis Keliu nuėjo mergaitė, gražios, laimingos. Keliu ėjo mergaitės –
Aš jau mačiau Jis visada yra Jis mėgsta Jis turėtų būti gražios, laimingos. (dar žr. psl. 94)
gandrą. pirmas. skaityti. atsargesnis. 5. Skiriami po pažymimojo žodžio einantys išplėstiniai pažyminiai.
Pvz. Liepose, apsipylusiose žiedais, dūzgė bitės.
Papildinys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus Ko? Kam? 6. Prieš pažymimąjį žodį einantys išplėstiniai pažyminiai skiriami tik
Ką? Kuo? Ir papildanti tarinį. Papildiniu dažniausiai eina daiktavardžio tuo atveju, kai pažymimasis žodis išreikštas įvardžiu. Pvz. Maža ką
ar įvardžio kilmininkas, naudininkas, galininkas ar įnagininkas. pamokytas, jis gražiai skaitė kiekvieną knygą.
Braukimas brūkšneliais. 7. Priedėliai (daiktavardiniai pažyminiai), einantys po pažymimojo
Aplinkybė – antrininkė sakinio dalis, dažniausiai atsakanti į klausimus žodžio, paprastai skiriami kableliais. Pvz. Arvydas, mano brolis,
Kur? Kada? Kaip? Ir nurodanti sakinio veiksmo vietą, laiką ar būdą. domisi sportu. Gydytoja, pavarde Aukščionytė, gyvena mūsų
Braukiama brūkšneliais ir taškeliais. gatvėje.
8. Priedėliai, einantys po pažymimojo žodžio, skiriami brūkšniais, kai
Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus Koks? norima juos pabrėžti (jei eina sakinio gale, aiškina kelis
Kuris? Kelintas?(derinamasis) Kieno?(nederinamasis) ir pažyminti pažymimuosius žodžius ar būna labiau išplėsti. Pvz. Keliu nuėjo
veiksnio, papildinio ar aplinkybių ypatybes. Pavingiuojamas. Šarūnas – mano pusbrolis. Karolis, Šarūnas, Vilius – mano
Vakar prie mokyklos (nedrinamasis ) stadiono aš susitikau geriausią pusbroliai – žaidžia krepšinį.
(derinamasis) savo draugą. 9. Kableliais skiriamos vienarūšės sakinio dalys, kai tarp jų nėra
jungtuko. Pvz. Sode pražydo obelys, kriaušės, slyvos.
10. Visada atskiriamos vienarūšės sakinio dalys, sujungtos
priešpriešiniais jungtukais o, bet, tačiau, tik. Pvz.: Vyrai kalbėjo
tyliai, bet labai aiškiai.
11. Neatskiriamos vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ir, ar,
arba, bei, nei, tiek. Pvz.: Jis mėgo pakalbėti apie paukščius bei
artėjantį pavasarį.
12. Kablelis rašomas prieš pasikartojantį jungtuką ir, ar, arba, bei, nei,
tiek. Pvz.: Arba visai nežadėk, arba pasakyk aiškiai. (dar žr. psl.
127)
13. Kai vienarūšės sakinio dalys eina po apibendrinamojo žodžio, prieš
jas dedamas dvitaškis. Pvz.: Nusipirkau visko: saldainių, limonado,
net gabaliuką torto.
14. Kai sakinys vienarūšėmis sakinio dalimis nesibaigia, po jų dar reikia
padėti kablelį arba brūkšnį. Pvz.: Viskas: namai, gimtoji gatvė,
palaukės berželis, seniai užsimiršo.
15. Jei tarp apibendrinamojo žodžio ir vienarūšių sakinio dalių įsiterpia
jungiamasis žodis būtent, tai yra, kaip antai, pavyzdžiui, dvitaškį
rašome po tų jungiamųjų žodžių, o kablelį prieš juos. Pvz.:
Vaistingus augalus, būtent: kmynus, čiobrelius, ramunėles –
renkame ir mes.
16. Kai vienarūšės sakinio dalys eina prieš apibendrinamąjį žodį, po jų
rašomas brūkšnys. Pvz.: Dabar vėl į kišenes galėsiu grūsti
akmenukus, obuolius, riešutus – visą savo turtą.
17. SVARBU: TARINYS NEGALI BŪTI VIENARŪŠIŲ VEIKSNIŲ,
PAPILDINIŲ AR APLINKYBIŲ APIBENDRINAMASIS ŽODIS.
Pvz.: Čia žydėjo raktažolės, pakalnutės, lelijos. (dvitaškio po žydėjo
nededame)
18. Kreipinys nelaikomas sakinio dalimi ir nuo sakinio atskiriamas
kableliu, o jie norima pabrėžti – šauktuku. Pvz.: Vagie, kepurė dega.
Ai, broleli dobilėli, pabalnoki man žirgelį. Pamote ragana! Kam
skriaudi našlaitę?
19. Įterpiniai nelaikomi sakinio dalimi, jie paprastai skiriami kableliais,
labiau nuo sakinio nutolę brūkšniais ar skliausteliais. Pvz.: Viena
višta, kiti sako net dvi, išsipešiojo visas plunksnas, kad patiktų
gaidžiui. Staigi tėvo mirtis (jis užsimušė arkliams pasibaidžius)
pakreipė Ilžės gyvenimo vagą.
Nosinės balsės žodžių šaknyje rašomos:
1. kai ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un. Rašybą geriausiai tikrinti
pagal būtąjį kartinį laiką (ką veikė?).
Lįsti – lindo / skęsti – skendo / skųsti – skundė/ galąsti – galando / siųsti
– siuntė / išsigąsti, išgąstis – išsigando / Kęstutis, kęsti – kentė/ švęsti –
šventė / spręsti – sprendė / spęsti – spendė / kąsti – kando, bręsti –
brendo / pažįstamas – pažinti.
2. kai ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje
Drįsti, drąsa, drąsus, drąsuolis, drąsiai…
Grįžti, grąža, grąžinti (skolą), grįžimas, saulėgrąža, gręžti, grąžtas,
gręžinys, gręžimas, Grįžulo ratai. Tąsa - tęsti – tįsti.
3. ą, ę rašomos šių veiksmažodžių tik esamojo laiko šaknyje
Bąla, šąla, gęsta, tręšta (pūva), šąšta, mąžta (mažėja), glęžta (vysta,
silpsta), tęžta (sutižo...) ir kt.
4. įsidėmėtinos rašybos žodžiuose:
Ąsotis, ąsa, ąžuolas, ąžuolynas, ąžuolinis, vąšelis, žąsis, žąsinas, žąsidė,
žąsiena…
(5.)Nosinių balsių nerašome:
1. jei ą, ę kaitaliojasi su ė: grasyti, graso, gresia –nes grėsė; draskyti,
drasko, dreskia – nes drėskė; dvesia – dvėsė.
2. įsidėmėti, kad rašome y: ryžtas, ryžtis, ryžtingas, pasiryžęs...
3. Įsiminti: mastas, mastelis, Masčio ežeras, mastyti (pinti)
 Priebalsio j tarimas ir rašyba   
1. Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininke (ką?) rašomos
j tariamas ir rašomas j tariamas, bet nerašomas balsės ą, ę, į, ų, daugiskaitos kilmininke (ko daug?) – ų: vaiką, eglę,
medį, sūnų, gerą, antrą, kitą, dirbamą, dirbantį, kurį; vaikų, eglių,
1. Šaknies pradžioje po
1. Šaknies pradžioje prieš dvibalsį ie: medžių, gerų, kurių, dirbančių.
priebalsių b, p:
ieva, iešmas, ienos... ieškoti, paieškos, Išimtys. 1. Nosinės raidės nerašomos įvardžių galininke mane, tave,
bjaurus, bjurti... pjauti,
suieškoti... save, bet rašomos šių įvardžių kilmininke manęs, tavęs, savęs.
pjuvenos... spjauti, spjūvis...
2. Nosinės raidės nerašomos nederinamųjų formų (bevardės giminės)
2. Žodžio viduryje būdvardžių, įvardžių ir skaitvardžių galūnėse.
2. Žodžio viduryje tarptautiniuose
tarptautiniuose žodžiuose: Jis yra ir šilta, ir šalta matęs. Visa palikau namie. Jis antra  tiek turi.
žodžiuose:
a) po balsio i prieš ilgai 3. Be nosinių rašomi kiekinių skaitvardžių nuo 11 iki 19 ir
a) po balsio i prieš trumpai tariamą o ir
tariamą o: įvardžio keliolika galininkai.
kitus balsius:
milijonas, fortepijonas, Metai turi dvylika mėnesių. Tai atsitiko prieš keliolika  metų.
patriotas, stadionas, radiola,
valerijonas, alijošius,
radiotechnika, racionalus, pionierius,
Kristijonas... 2. Veikiamųjų esamojo ir būsimojo laiko vyriškosios giminės
pianinas, klientas, orientyras, dieta,
Įsidėmėtina: milijardas. dalyvių vienaskaitos (ką veikiąs?) ir daugiskaitos vardininke (ką
triumfas...
b) prieš lietuviškas galūnes ir veikią?) rašoma balsė ą, o būtojo kartinio (ką veikęs? ką veikę?) ir
b) po balsio prieš nelietuviškas
lietuviškas priesagas (-inis, dažninio laiko (ką veikdavęs? ką veikdavę?) – balsė ę: bėgąs, bėgą,
priesagas (-ika, -izmas, -umas ir kt.):
-iškas, -uoti): bėgsiąs, bėgsią; bėgęs, bėgę, bėgdavęs, bėgdavę; esamojo laiko
heroika, heroizmas, archaika,
stoikas – stojiškas, herojus – vardininke rašoma ir balsė į: stovįs, žiūrįs.
archaizmas, prezidiumas, akvariumas,
herojiškas, kopija – kopijuoti,
planetariumas, genialus, diferenciacija,
idėja – idėjinis, muziejus – 3. Įvardžiuotinių žodžių vienaskaitos galininke ir daugiskaitos
diferencialas...
muziejinis, archajinis, kilmininke nosinės raidės rašomos abiejuose sudurtinės galūnės
jubiliatas, kapiliaras, reguliarus,
archajiškas, diferencijuoti, skiemenyse: gerąjį, gerąją, pirmąjį, savąjį, būsimąją; gerųjų, pirmųjų,
poliarinis, maliarija, simuliantas,
diferencijavimas, savųjų, būsimųjų.
transliacija, akumuliatorius, liapsusas
diferencijuotas, genijus ...
4. Įvardžiuotinių žodžių moteriškosios giminės vienaskaitos
įnagininke ir daugiskaitos galininke ą rašoma priešpaskutiniame
Skaitvardis skiemenyje: gerąja, pirmąja, savąja, būsimąja; gerąsias, pirmąsias,
savąsias, būsimąsias.

Kiekiniai (trys, Kelintiniai 5. Su ų rašomas tariamosios nuosakos trečiasis asmuo (ką

viena antroji,
milijonas)
(pirmas, trečia,
šimtasis)
veiktų?): dirbtų, rašytų, mokytųsi.

Pagrindiniai 6. Su ų rašomi siekiniai: artų, pjautų, medžiotų  (išėjo medžiotų).

(vienas, keturi, Dauginiai
Kuopiniai Trupmeniniai
milijardas) (vienerios durys,
(dvejetas arklių, (dvi šimtosios,
trejos pirštinės,
(Nulis – šešetas mokinių) viena antroji)
dveji marškiniai)
daiktavardis)

Balsės ą, ę, į, ų žodžių galūnėse

Įvardžiuotinių formų galūnių rašyba
 Vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžiai, kelintiniai
priešdėlis ¬

Žodžio dalys
skaitvardžiai, kai kurie įvardžiai, dalyviai gali turėti įvardžiuotines
formas. Įvardžiuotinės formos susidarė, paprastosioms formoms
susiliejus su įvardžiais jis, ji:
baltas+jis – baltasis; balta+ji – baltoji;
pirmas+jis – pirmasis; pirma+ji – pirmoji;
šaknis ͡
manas+jis – manasis; mana+ji – manoji;
einantis+jis – einantysis; einanti+ji – einančioji. priesaga ˄
Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria daiktą iš kitų tos pačios rūšies
daiktų arba vieną daiktų rūšį iš kitų rūšių:
Gyveno du broliai: vienas protingas, antras
galūnė □
kvailas. Protingasis  išvarė kvailį iš namų. Be baltojo gandro, mūsų
krašte sutinkamas juodasis  gandras. sangrąžos dalelė ︣
Rašyba. Įvardžiuotinės formos turi dvigubas galūnes. Vyriškosios ir
moteriškosios giminės vienaskaitos galininke ir daugiskaitos
kilmininke rašomos dvi nosinės raidės: gražųjį, gražiąją, gražiųjų;
antrąjį, antrąją antrųjų; manąjį, manąją, manųjų; einantįjį, einančiąją, Priesaginis
einančiųjų. Priešdėlinis
mokė - mokinys
ėjo - išėjo, parėjo, nuėjo
Moteriškosios giminės įvardžiuotinių formų vienaskaitos įnagininke sportas - sportininkas (su
ir daugiskaitos galininke rašoma viena nosinė raidė: gražiąja, (su priešdėliu sudaryti priesaga sudaryti priesaginiai
gražiąsias; antrąja, antrąsias; manąja, manąsias; einančiąja, priešdėliniai vediniai) vediniai)
einančiąsias.
 Vienaskaita Daugiskaita
Vyriškoji Moteriškoji Vyriškoji Moteriškoji Žodžių darybos būdai
giminė giminė giminė giminė
V. — V. — Galūninis Sudūrimas
V. — V. —
K. — K. -ųjų (-iųjų) vilkas- vilkė rugys+gėlė rugIAgėlė
K. — K. -ųjų (iųjų)
N. — N. —
N. — N. — stalas - stalius ( iš dviejų žodžių sudaromi
G. -ąjį (- G. -ąsias 
G. -ąją (-iąją) G. — (su galūne sudaryti galūniniai dūriniai, kitaip sudurtiniai
iąją), ųjį, -įjį (iąsias)
Įn. -ąja (-iąja) Įn. — vediniai) žodžiai)
Įn. — Įn. —
Vt. — Vt. —
Vt. — Vt. —
 Veiksmažodžio rašybos taisyklės:
1. Pagrindinę esamojo laiko rašybos taisyklę pasufleruoja klausimas Ką
veikia? Rašome tik -a arba –ia.
Jei dabar tik vienas dirba
Veiksmažodis. Kitas lai nelaukia.
Jo pagrindinės Esamajam E parašęs
formos: Dvejetu nuplaukia...
2. Būtajame kartiniame laike po priebalsės j rašome tik ai, po kitų
priebalsių- ei.
Esamojo laiko III a. Būtojo k. laiko IIIa. Jei draugas vakar garsiai šaukė
Bendratis (ką veikti?) Ir tu šaukei, rėkei ir staugei,
(Ką veika?) (Ką veikė?)
Skaityti, rašyti, prašyti Skaito, rašo, prašo Skaitė, rašė, prašė Bet jis staiga namo nuėjo,
Ir tu ėjai, nors nenorėjai.
3. Būtojo dažninio laiko priesaga dav prasideda skardžiuoju D, todėl
duslieji priebalsiai tariami skardžiai, bet rašyti reikia kaip bendratyje.
Pvz.: Sukdavo (nes suko, sukti); tūpdavo (tūpė, tūpti).
Nuosakos: Nors tariame „sugdavo, tūbdavo“
4. Kai bendratis prieš –ti turi priebalsius š,ž, būsimojo laiko trečiasis
asmuo baigiasi -š-. šis preibalsis išlieka visuose asmenyse. (peš, peši,
pešime, pešite; veš, vešime, vešiu)
Tariamoji Liepiamoji 5. Vienaskaitos I asmuo visada baigiasi –čiau. (vežčiau, neščiau, eičiau),
Tiesioginė III asmenyje rašome nosinę (vežtų, neštų, eitų).
Skaitytų, rašytų, Skaityk, rašykime,
prašytų
Skaitė, rašo, prašys
prašykite 6. Liepiamosios nuosakos priesaga yra k. todėl net tie veiksmažodžiai,
kurių šaknis baigiasi g, rašomi su k.
Dingti-dink; rūgti- rūk; bėgti- bėk.

Laikai:
Esamasis laikas
Dirbąs, dirbanti
Būdinys
Būtasis kartinis
Skriste skrido,
Būsimasis: laikas
Esamasis: groju, bėgte bėgo
Dirbęs, dirbusi
dainuoji, šoka. Grosiu, dainuosi, Veikiamoji rūšis Būtasis dažninis
šoks. laikas
Dirbdavęs,
dirbdavusi

Būtasis kartinis: Būtasis dažninis: Būsimasis laikas

Grodavau, dainuo- Dalyvis Dirbsiąs, dirbsianti
Grojau, dainavai,
šoko. davai, šokdavo.
Esamasis laikas
Skaitomas,
skaitoma
 Būtasis laikas
Neveikiamoji rūšis
Skaitytas, skaityta

Moteriškoji Būsimasis laikas

giminė Skaitysimas,
Eidama, eidamos skaitysima
Pusdalyvis
Vyriškoji giminė
Neasmenuojamo Eidamas, eidami
sios
veiksmažodžio Esamasis laikas
formos
šąlant

Būtasis kartinis
laikas
šalus
Padalyvis
Būtasis dažninis
laikas
šaldavus

Būsimasis laikas
šalsiant

Siekinys Eina šieno pjautų,

dalgio galąstų.

LINKSNIUOJAME
DAIKTAVARDŽIUS, BŪDVARDŽIUS
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V. Kas? Įdomi mįslė, platus laukas; V. Kas? Įdomios mįslės, platūs laukai;
K. Ko? Įdomios mįslės, plataus K. Ko? Įdomių mįslių, plačių laukų;
lauko; N. Kam? Įdomioms mįslėms, platiems
N. Kam? Įdomiai mįslei, plačiam laukams;
laukui; G. Ką? Įdomias mįsles, plačius laukus.
G. Ką? Įdomią mįslę, platų lauką; Įn. Kuo? Įdomiomis mįslėmis, plačiais
Įn. Kuo? Įdomia mįsle, plačiu laukais;
lauku; Vt. Kur? Įdomiose mįslėse, plačiuose
Vt. Kur? Įdomioje mįslėje, plačiame laukuose
lauke; Š. Įdomios mįslės, platūs laukai.
Š. Įdomi mįsle, platus lauke.
DALYVIUS
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V.Kas? Dirbąs žmogus, mylėsianti V.Kas? Dirbą žmonės, mylėsiančios
mama, mamos,
 K.Ko? Dirbančio žmogaus, K.Ko? Dirbančių žmonių, mylėsiančių
mylėsiančios mamos, mamų,
N.Kam? Dirbančiam žmogui, N.Kam? Dirbantiems žmonėms,
mylėsiančiai mamai, mylėsiančioms mamoms,
G.Ką? Dirbantį žmogų, mylėsiančią G.Ką? Dirbančius žmones, mylėsiančias
mamą, mamas,
Įn. Kuo? Dirbančiu žmogumi, Įn. Kuo? Dirbančiais žmonėmis,
mylėsiančia mama, mylėsiančiomis mamomis,
Vt. Kame? Dirbančiame žmoguje, Vt. Kame? Dirbančiuose žmonėse,
mylėsiančioje mamoje, mylėsiančiose mamose,
Š. Dirbantis žmogau, mylėsianti Š. Dirbantys žmonės, mylėsiančios
mama. mamos.
ĮVARDŽIUOTINES FORMAS
VIENASKAITA DAUGISKAITA
V.Kas? pirmoji, pirmasis, gražioji, V.Kas? pirmosios, pirmieji, gražiosios,
gražusis; gražieji;
K.Ko? pirmosios, pirmojo, gražiosios, K.Ko? pirmųjų, gražiųjų;
gražiojo; N.Kam? pirmosioms, pirmiesiems,
N.Kam? pirmajai, pirmajam, gražiajai, gražiosioms, gražiesiems;
gražiajam. G.Ką? pirmąsias, pirmuosius,
G.Ką? pirmąją, pirmąjį, gražiąją, gražiąsias, gražiuosius;,
gražųjį; Įn. Kuo? Pirmosiomis, pirmaisiais,
Įn. Kuo? Pirmąja, pirmuoju, gražiąja, gražiosiomis, gražiaisiais;,
gražiuoju; Vt. Kame? Pirmosiose, pirmuosiuose,
Vt. Kame? Pirmojoje, pirmajame, gražiosiose, gražiuosiuose,
gražiojoje, gražiajame; Š. pirmosios, pirmieji, gražiosios,
Š. pirmoji, pirmasis, gražioji, gražusis. gražieji.
PRISIMENAME KALBOS DALIS
Savarankiškos kalbos dalys (vienos gali eiti sakinio dalimi)

Kalbos dalies
Kalbos dalis reiškia, žymi Kaitoma Gramatinio nagrinėjimo planas Pavyzdžiai
pavadinimas

Daiktavardi daiktų, reiškinių, veiksmų ir skaičiais 1) pradinė forma1; 2)Kalbos dalis; 3) stalas - stalai; lietus - lietūs; žolė - žolės; dorybė - dorybės
s ypatybių pavadinimus (kas linksniais skyrius (tikrinis2 ar bendrinis); 4)Giminė stalas, stalo, stalui... lietus, lietaus, lietui... žolė, žolės,
tai?) yra vyriškosios arba (vyr./mot.) 5) skaičius (vns./dgs.), linksnis žolei...
moteriškosios giminės 6)Kuo eina sakinyje
(giminę turi, bet giminėmis
nekaitomas)
Būdvardis daikto ypatybę ir atsako j giminėmis 1)pradinė forma; 2)kalbos dalis; 3)rūšis3 baltas - balta - balta; šviesus - šviesi - šviesu; medinis -
klausimus koks? kokia? skaičiais (paprastasis/ įvardžiuotinis) 4)Laipsnis medinė geras - geri; didelė - didelės; puikus - puikūs
1
Pradinė forma – vienaskaitos vardininkas (kas?)
2
Tikriniai daiktavardžiai reiškia tokį vienintelį daiktą: miesto pavadinimas, pavardė, vardas, ežero ar upės pav. ir panašiai.
3
Paprastieji : geras, gera, rimtas, rimta, piktas, pikta; įvardžiuotiniai: gerasis, geroji, rimtasis, rimtoji, piktasis, piktoji.

skaičių, daiktų kiekį ar
parodo jų skaičiuojamąją
Skaitvardis
vietą eilėje ir atsako j
klausimus kiek? kelintas?
daiktą, asmenį ar ypatybę
įvardija, bet nepavadina ir
Įvardis
atsako j klausimus kas?
koks? kokia? keli? kieno?
veiksmą ar būseną ir atsako j
Veiksmažod
klausimus ką veikia? ką
is
veikė?..
veiksmažodžio formosNeasmenuojamosios
kuris? kuri? linksniais
(nelyginamasis/ aukštesnysis/ naujas, naujo, naujam... žalia, žalios, žaliai... medinis,
laipsniais
aukščiausiasis) 5)giminė, skaičius, medinio... gražus, gražesnis, gražiausias; jdomi. įdomesne,
linksnis; 6)Kuo eina sakinyje. įdomiausia
giminėmis 1)pradinė forma; 2) kalbos dalis;
(ne visi) 3)Skyrius (jei kiekinis(kiek?)4 – poskyris, vienas - viena; du - dvi; keturi - keturios; trečiasis -
skaičiais (ne jei kelintinis(kelintas?) – paprastasis ar trečioji... vienas - vieni; viena - vienos; pirmas - pirmi;
visi) įvardžiuotinis) 4) giminė, skaičius, pirmoji - pirmosios... antras, antro, antram... trečia, trečios,
linksniais (ne linksnis; 5)kuo eina sakinyje. trečiai...
visi)
giminėmis 1)pradinė forma; 2) kalbos dalis;
(ne visi) 3)paprastasis ar įvardžiuotinis; 4)skyrius;
savas - sava; tas - ta; anas - ana; visoks - visokia aš - mes;
skaičiais (ne 5) giminė, skaičius (jei turi) linksnis; 5)
tu - jūs; tas - tie; šita - šitos; anas - anie; kuris - kurie šitas,
visi) kuo eina sakinyje.
šito, šitam... kita, kitos, kitai...
linksniais
(nevisi)
1)Pagrindinės formos; 2)kalbos dalis; 3)
nuosakomis bėga, bėgtų, bėk; tyli, tylėtų, tylėk einu, ėjau, eidavau,
sangrąžinis ar beasmenis; 4)asmenuotė;
laikais eisiu; stovi, stovėjai, stovėdavai, stovėsi nešu - nešame;
5)Nuosaka (tiesioginė, liepiamoji,
skaičiais girdi - girdite; važiavau - važiavome aš sakau, tu sakai, jis,
tariamoji) 6) laikas, skaičius, asmuo; 7)
asmenimis ji sako, mes sakome, jūs sakote, jie, jos sako
kuo eina sakinyje
1)Rūšis, 2) Sangrąžinė/įvardžiuotinė Veikiam rūšis: Bėgąs, bėganti, skaitęs, skaičiusi,

Turi veiksmažodžio ir Laikas,

forma; 3) Laikas; 4) Giminė, skaičius, tylėdavęs, tylėdavusi, šauksiąs, šauksianti./ Neveikiamoji
Dalyvi būdvardžio ypatybių, giminė,
linksnis; 50 Kuo eina sakinyje. rūšis: Statomas, statoma, žiūrėtas, žiūrėta, būsimas,
s vartojamas menamojoje skaičius,
būsima.
kalboje (kai nesi įsitikinęs) linksnis
Reikiamybės dalyviai: skaitytina, pjautinas, neštinas.
1)Sangrąžinė forma (jei turi); 2) Giminė, Bėgdamas, bėgdama, bėgdami, bėgdamos.
Pusdal to paties veikėjo antraeilį Giminėmis,
skaičius; 3) Kuo eina sakinyje Žvalgydamasis, žvalgydamasi, žvalgydamiesi,
yvis veiksmą skaičiais
žvalgydamosi.
1) Sangrąžinė forma; 2) Laikas; 3)Kuo
eina sakinyje

Padaly Raiškia kito veikėjo antraeilį Bėgant, bėgus, bėgdavus, bėgsiant.

Laikais
vis veiksmą Tikintis, tikėjusis, tikėdavusis, tikėsiantis.

Prieveiksmi veiksmo aplinkybę, ypatybę laipsniais 1) Kalbos dalis; 2)Skyrius (pagal reikšmę5 gražiai, gražiau, gražiausiai; drąsiai, drąsiau, drąsiausiai
s ar ypatybės ypatybę (tik būdo) ir pagal kilmę6); 3) Laipsnis (jei turi); 4) čia, dabar, kažkur, kažin kur, rytoj, tuojau, dviese, trise,
Kuo eina sakinyje. šįryt, anąkart
Nesavarankiškos kalbos dalys (vienos sakinio dalimi neina)
4
Kiekinių skaitvardžių poskyriai: pagrindiniai (vienas, du, tūkstantis), dauginiai (dveji marškiniai, ketverios durys), kuopiniai (dvejetas mokinių, ketvertas arklių), trupmeniniai (viena
atroji, pusšešto)
5
Pagal reikšmę prieveiksmini būna būdo(drauge, iki valiai), kiekybės (keliese, dvigubai), vietos (niekur, pavėjui), laiko (dabar, nakčia), priežasties (juokais, dėl to)..
 Prielinksnis eina su linksniu ir rodo
linksniuojamojo žodžio ryšį
su kitais žodžiais
Jungtukas jungia žodžius, jų junginius -
ir sudėtinio sakinio dėmenis
- 1) Kalbos dalis; 2) skyrius (pagal kilmę7 ir ant, anot, apie, be, dėl, į, iki, iš, ligi, link, nuo, pas, per, po,
pagal linksnį8, su kuriuo vartojamas) prie, su, sulig, ties, dėka, greta, šalia
1) kalbos dalis; 2) skyrius (prijungiamieji9 ar, arba, bet, jei, jeigu, jog, ir, kad, kadangi, kai, lyg, o,
ir sujungiamieji10) nes, nors, tačiau, tad, tartum

Dalelytė suteikia sakiniui ar jo dalims - 1) kalbos dalis argi, bene, bent, beveik, dar, gi, jau, nagi, ne, nebe, negi,
papildomų reikšmės nejaugi, net, netgi, nė, pat, vis
atspalvių
Jaustukas reiškia žmogaus jausmus ar - 1) kalbos dalis a, ak, oi, oho, ačiū, deja, dėkui, dieve, dievaži, labadien,
valios paskatas, bet jų sudie, vaje, viešpatie, viso gero
neįvardija

6
Pagal kilmę prieveiksmini būna daiktavardiniai (drauge, mažumėlę), būdvardiniai (atidžiai, arti, geryn), skaitvardiniai (dveja, pirmyn), įvardiniai (anaip, keliese), dalyviniai (ištęstai,
pašėlusiai).
7
Pagal kilmę prielinksniai būna senybiniai (anot, dėlei, iš už) ir naujybiniai (abipus, aukščiau, prieš, ties).
8
Vartojami su kilmininku (iš, ligi, prie), galininku (apie, pas, aplink), įnagininku (ties, su).
9
Prijungiamieji- jei, jeigu, jog, nes, kadangi, koks, kai, kodėl, kol...
10
Sujungiamieji būna: paremiamieji (tad, tai, todėl), priešinamieji (o, bet, tačiau, tik, vis dėlto), skiriamieji (ar, arba), sudedamieji (ir, bei).