Veiksmažodžio, dalyvio, pusdalyvio, padalyvio kartojimas

Klausimai:

1) Kuri veiksmažodžio forma yra linksniuojama? (Ats.: dalyvis)

2) Kiek gramatinių laikų turi dalyvis, kiek padalyvis, kiek pusdalyvis? (Ats.: dalyvis – veik. r. 4,
neveik. 3, padalyvis 4, pusdalyvis neturi.

3) Pateik po vieną dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio pavyzdį.

1. Pagal pateiktą veiksmažodžio formų lentelę užpildyti tuščią lentelę. Parašyti visų veiksmažodžio
formų pavyzdžių pagal joms būdingas priesagas.

2. Įrašyk praleistas raides: -i- , -j- , -ij- , -ji- . Pabrauk tekste esančius dalyvius, pusdalyvius ir
padalyvius. Juos išnagrinėk gramatiškai.

1. Kvapnios pjuvenos biro iš po pjūklo. 2. Duonos nekepęs, jos kvapo neieškok. 3. Biologija –
gamtos mokslas, kurio objektas – augalija. 4. Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį pagauna. 5.
Per praėjusią pertrauką pro mūsų klasės langą kažkas apspjovė žmogų. 6. Diana pajuto
subjurusią Markizo nuotaiką. 7. Samaninės spalvos takas jo žvilgsnį atvedė ligi pianino. 8.
Gal ne pavasaris, gal tik naujas žiemos variantas? 9. Šis pompastiškas pamokslavimas Robiui
pasirodė nebepakenčiamai koktus, idiotiškas, juokingas. 10. Kambaryje, matomiausioje
vietoje stovėjo akvariumas. 11. Išspręsk abu kontrolinio darbo variantus. 12. Rugpjūčio
pabaigoje Kristijonas išvyksta į Niujorką. 13. Į pjesės premjerą buvo pakviestas ir jubiliatas.
14. Stadione žiūrovai ūžė, šurmuliavo, sveikindami šauniausius olimpiados čempionus. 15.
Abiturientai nerimavo. 16. Genialaus poeto sukurta herojinė poema ir dabar tebežavi
skaitytojus. 17. Jieznas – mažas provincijos miestelis. 18. Prie stomatologo kabineto sėdėjo
keletas pacientų. 19. Karinės aviacijos bazėje stovėjo moderniausi lėktuvai. 20. Ieva
nusiskynė žydinčios ievos šakutę.

3. Pabraukite visus veiksmažodžius ir linksniuojamąsias veiksmažodžio formas. Žodžius

išnagrinėkite lentelėje.

1. Ateinančių (ateinantis) metų proga mes jam palinkėjome sėkmės.

2. Klasėje galima atsakinėti tik pakėlus ranką.
3. Berniukai sportuodami pavargo.
4. Jo visiems sukauptiems (sukauptas) turtams nebuvo vietos.
5. Nors Lina šiek tiek užtruks, kol susiruoš, jie vis tiek sakė norėsią (norėsiantis) palaukti.
6. Nors kartą visi drauge papuoškime salę.
7. Aidinčios (aidinti) dainos man primena šv. Kalėdas.
8. Man mama nesakė apie namuose ruošiamą (ruošiama) šventę.
9. Miške be snaudusių (snaudžianti) pelėdų dar buvo ir savo urveliuose tyliai tūnančių (tūnanti)
pelių.
10. Nuo šiol jis ir savaitgaliais dirbsiąs.
Žodis Kalbos Nuosaka Rūšis Laikas Skaičius Asmuo Linksnis Giminė
dalis
ateinančių dlv. - Veik. Es l. Dgs. - Kilm. Vyr.
palinkėjome Vksm. Ties. - Būt. k. Dgs. 1 - -
galima Vksm. Ties. Beasmen. Es. l. - - - -
atsakinėti Vksm. Ties. - Bendr. - - - -
pakėlus Pad. - - Būt. k. Vns. - - -
sportuodami Pusd. - - - Dgs. - - Vyr.
pavargo Vksm. Ties. - Būt. k. Dgs. 3 - -
sukauptiems dlv. - Neveik. Būt. l. Dgs. - Naud. Vyr.
nebuvo Vksm. Ties. - Būt. k. Vns. 3 - -
užtruks Vksm. Ties. - Būs. l. Vns. 3 - -
susiruoš Vksm. Ties. - Būs. l. Vns. 3 - -
sakė Vksm. Ties. - Būt. k. Dgs. 3 - -
norėsią dlv. - Veik. Būs. l. Dgs. - Vard. Vyr.
palaukti Vksm. Ties. - Bendr. - - - -
papuoškime Vksm. Liep. - - Dgs. 1 - -
aidinčios dlv. - Veik. Es. l. Dgs. - Vard. Mot.
primena Vksm. Ties. - Es. l. Dgs. 3 - -
nesakė Vksm. Ties. - Būt. k. Vns. 3 - -
ruošiamą dlv. - Neveik. Es. l. Vns. - Gal. Mot.
snaudusių dlv. - Veik. Būt. k. Dgs. - Kilm. Mot.
buvo Vksm. Ties. - Būt. k. Dgs. 3 - -
tūnančių dlv. - Veik. Es. l. Dgs. - Kilm. Mot.
dirbsiąs dlv. - Veik. Būs. l. Vns. - Vard. Vyr.

4. Pirmoje lentelės skiltyje pabraukite dalyvius, antroje nurodykite jų rūšį, giminę, laiką. Pirmasis atvejis
– pavyzdys.

1. Jis šiandien anksti parėjęs. veik. rūšis, vyr. g., būt. kart. l.

2. Tai galimas sprendimo būdas. Neveik. r., vyr. g., es. l.

3. Čia jis lauksiąs ligi vakaro. Veik. r., vyr. g., būs. l.

4. Įsiūk trūkstamą sagą. Neveik. r., mot. g., es. l.

5. Anksčiau čia augdavusios kitokios gėlės. Veik. r., mot. g., būt. d. l.

6.Vyras, ryšįs ryškų kaklaraištį, yra mano svainis. Veik. r., vyr. g., es. l.

7. Tai būsimojo laiko dalyvis. Neveik. r., vyr. g., es. l., įvardž.

Žodžių prijungimo būdai

Žodžių junginys – tai du ar keli savarankiškos reikšmės žodžiai, susiję tiesioginiu sintaksiniu ryšiu.

Žodžių junginyje vienas žodis būna pagrindinis, o kitas – priklausomas. Pavyzdžiui, statyti namą,
didžiuotis savimi, geram kaimynui.

1. Derinimas - yra toks prijungimo būdas, kai priklausomojo žodžio giminė, skaičius ir linksnis
parenkami pagal pagrindinį žodį. Tai rodo priklausomojo žodžio galūnė. Pavyzdžiui,
ariamas laukas, ariami laukai – koks? kokie?
ariamo lauko, ariamų laukų – kokio? kokių?

Pagrindinis žodis būna daiktavardis.

Priklausomasis žodis būna būdvardis (platus kelias, nauja vieta...), būdvardiškasis įvardis,
skaitvardis (visi žmonės, tokia diena, penki kamuoliai, antras sąsiuvinis...), dalyvis (ariamas
laukas, žvilgąs sniegas...) arba daiktavardis (skulptorius Juozas Zikaras, poetė Salomėja
Nėris...).

2. Valdymas - toks prijungimo būdas, kai pagrindinis žodis reikalauja tam tikro priklausomųjų
žodžių linksnio arba linksnio su prielinksniu. Pavyzdžiui,
laukia autobuso – ko?                 stovi prie autobuso – prie ko?
moja autobusui – kam?              lipa į autobusą – į ką?
stabdo autobusą – ką?    

Pagrindinis žodis būna veiksmažodis ir jo formos arba būdvardis.

Priklausomasis žodis būna daiktavardis (laukti svečio) arba įvardis (naudingas kiekvienam).

3. Šliejimas - tai toks prijungimo būdas, kai su pagrindiniu žodžiu pagal prasmę susiejamas
nekaitomas žodis.

garsiai kalba, ėmė bėgti, daug dirba, parėjo pietauti, tamsiai rudas

Pagrindinis žodis būna veiksmažodis (kartais – daiktavardis, būdvardis, prieveiksmis).

Priklausomasis žodis būna prieveiksmis, veiksmaž. bendratis (dailiai audžia, teisė mokytis).

Pastaba. Norint atskirti, kur derinimas, o kur valdymas, reikia ž. junginį palinksniuoti. Jei
linksniuojant abu žodžiai keičia galūnę, tai yra derinimas, jei vienas – valdymas.

Der. siauro tako – siauram takui, siaurą taką...

Vald. namo stogo – namo stogui, namo stogą...

Pastaba. Gerai išmanyti žodžių prijungimo būdus yra svarbu tam, kad sudarytume taisyklingas
žodžių konstrukcijas ir išvengtume stiliaus klaidų.

Veiksmažodžio, dalyvio, pusdalyvio, padalyvio kartojimas

1. Pagal pateiktą veiksmažodžio formų lentelę užpildyti tuščią lentelę. Parašyti visų veiksmažodžio
formų pavyzdžių pagal joms būdingas priesagas.
 Dalyvis Pusdalyvis Padalyvis

Veik. r. Vns. Es. l.

Es. l. a)

a)

b) b)

Būt. k. l. Būt. k. l.

Būt. d. l.

Būs. l.

Neveik. r. Būt. d. l.

Es. l.

Būt. l. Dgs. Būs. l.

Būs. l.
2. Įrašyk praleistas raides: -i- , -j- , -ij- , -ji-. Pabrauk tekste esančius dalyvius, pusdalyvius ir
padalyvius. Juos išnagrinėk gramatiškai.

1. Kvapnios p__uvenos biro iš po p__ūklo. 2. Duonos nekepęs, jos kvapo ne__eškok. 3.

B__ologija – gamtos mokslas, kurio ob__ektas – augalija. 4. Ilgą __ešmą bedrožiant, šuo kepsnį
pagauna. 5. Per praėjusią pertrauką pro mūsų klasės langą kažkas apsp__ovė žmogų. 6. D__ana
pajuto sub__urusią Markizo nuotaiką. 7. Samaninės spalvos takas jo žvilgsnį atvedė ligi p__anino.
8. Gal ne pavasaris, gal tik naujas žiemos var__antas? 9. Šis pompastiškas pamokslavimas Robiui
pasirodė nebepakenčiamai koktus, id__otiškas, juokingas. 10. Kambaryje, matomiausioje vietoje
stovėjo akvar__umas. 11. Išspręsk abu kontrolinio darbo var__antus. 12. Rugp__ūčio pabaigoje
Krist__onas išvyksta į Niu__orką. 13. Į p__esės prem__erą buvo pakviestas ir jubil__atas. 14.
Stad__one žiūrovai ūžė, šurmuliavo, sveikindami šauniausius olimp__ados čemp__onus. 15.
Abitur__entai nerimavo. 16. Gen__alaus poeto sukurta hero__nė poema ir dabar tebežavi
skaitytojus. 17. __eznas – mažas provincijos miestelis. 18. Prie stomatologo kabineto sėdėjo
keletas pac__entų. 19. Karinės av__acijos bazėje stovėjo moderniausi lėktuvai. 20. __eva
nusiskynė žydinčios __evos šakutę.

3. Pabraukite visus veiksmažodžius ir linksniuojamąsias veiksmažodžio formas. Žodžius

išnagrinėkite lentelėje.

1. Ateinančių metų proga mes jam palinkėjome sėkmės.

2. Klasėje galima atsakinėti tik pakėlus ranką.
3. Berniukai sportuodami pavargo.
4. Jo visiems sukauptiems turtams nebuvo vietos.
5. Nors Lina šiek tiek užtruks, kol susiruoš, jie vis tiek sakė norėsią palaukti.
6. Nors kartą visi drauge papuoškime salę.
7. Šv. Kalėdas sutikome aidint dainoms.
8. Man mama nesakė apie namuose ruošiamą šventę.
9. Miške be snaudusių pelėdų dar buvo ir savo urveliuose tyliai tūnančių pelių.
10. Nuo šiol jis ir savaitgaliais dirbsiąs.
 Žodis Kalbos Nuosaka Rūšis Laikas Skaičius Asmuo Linksnis Giminė
dalis

4. Pirmoje lentelės skiltyje pabraukite dalyvius, antroje nurodykite jų rūšį, giminę, laiką. Pirmasis atvejis –
pavyzdys.

1. Jis šiandien anksti parėjęs. veik. rūšis, vyr. g., būt. kart. l.

2. Tai galimas sprendimo būdas.

3. Čia jis lauksiąs ligi vakaro.

4. Įsiūk trūkstamą sagą.

5. Anksčiau čia augdavusios kitokios gėlės.

6.Vyras, ryšįs ryškų kaklaraištį, yra mano svainis.

7. Tai būsimojo laiko dalyvis.