Auksė Petruševičienė

GRAMATIKOS
UŽDUOTYS

ATSAKYMAI
Turinys

1 6 klasės kurso kartojimas ir įgūdžių įtvirtinimas / 3

2 Įvardžių rašyba / 6

3 Skaitvardžių rašyba / 10

4 Veikiamosios rūšies dalyvių rašyba / 14

5 Neveikiamosios rūšies dalyvių rašyba / 18

6 Pusdalyvių rašyba / 22

7 Padalyvių rašyba / 26

8 Veiksmažodžių neasmenuojamųjų formų vartojimas ir rašyba / 30

9 Prieveiksmių rašyba / 34

10 Vientisinių, sudėtinių sakinių ir tiesioginės kalbos skyryba / 38

11 Kartojimas / 42

2
 6 klasės kurso
1 kartojimas ir įgūdžių
įtvirtinimas

1 Įrašyk praleistas raides.

Padavimai
Apie Lietuvos vardą
„Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštyje“ teigiama, kad kunigaikštis Ker-
nius apie 1040 m. ne tik įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę Kernavę, bet ir sugalvojo Lietuvos vardą.
Anot padavimo, ten, kur valdė Kernius, žmonės, kurie tuo metu gyveno kitoj(e) pusėj(e) Vilijos,
grojo ąžuoliniais ragais. Kernius tą krantą savo lotyniška kalba vadino litus, o ragus, kuriuos pūtė –
tuba. Tų žmonių kraštą, sudėjęs krantą ir ragą, savo kalba lotyniškai pavadino Lituba. Paprasti
žmonės nemokėjo lotyniškai ir ėmė vadinti Lietuva.
Legendos ir padavimai byloja, kad kunigaikštis Kernius pagal pagoniškus papročius buvo su-
degintas, o pelenai išbarstyti ant piliakalnio.
/10 taškų/

2 Įrašyk praleistas raides – e arba (i)a.

Šaltekšnis (krūmas); kapituliacija (pasidavimas nugalėtojui); žandenos (žandų plaukai); gelteklė
(prieskoninis augalas); simuliacija (melagingas tikrovės vaizdavimas); džiazas (muzikos rūšis); trupme-
na (mažesnis už vienetą skaičius); liapsusas (didelė kvaila klaida); vėjelis (silpnas vėjas); Riazanė (Ru-
sijos miesto pavadinimas).
/10 taškų/

3 Įrašyk ir nuspalvink sudurtinių žodžių jungiamąsias balses.

Erdvėlaivis, naktigonė (naktinis gyvulių ganymas), darbymetis, tarpukaris, galvūgalis, ledonešis,
darbastalis, žiniaraštis, pusiasalis, prekyvietė.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
3 TODĖL NE
1

4 Įrašyk praleistas raides. Nuspalvink daiktavardžių priesagas.

Metalinis laužtuvas; aštrus gręžtuvas; paskutinis degtukas; dokumentų segtuvas; darbų pa-
baigtuvės; pieštukų drožtukas; plaukų segtukas; žvakės dagtis; laiminga baigtis; rimta dingstis
(priežastis).
/10 taškų: už kiekvieną teisingai įrašytą raidę ir kiekvieną teisingai pažymėtą
priesagą po 0,5 taško/

5 Kurie daiktavardžiai yra tikriniai, kurie – bendriniai?

Tikriniai
daiktavar- : Baltija, Lietuva, Salomėja, Biliūnas, Buratinas
džiai

Bendriniai
daiktavar- : lietuvis, užsienis, gyvenvietė, teatras, alėja
džiai

/10 taškų/

6 Kuriose įvardžiuotinių būdvardžių galūnėse reikia nosinės raidės, kuriose ne?

Nosinė : kantriąją mokytoją, įdomųjį filmą, šiltųjų kraštų, plačiąja gatve, šauniąsias moki-
raidė nes.

Nereikia : ištikimajam draugui, dosniajai šeimininkei, žydrajame vandenyne, mielajam sene-

nosinės
raidės liui, baltajame sniege.
/10 taškų/

7 Įrašyk priešdėliuose praleistas raides – ą arba a, į arba i.

Sąmoningas, samplaikinis, sandūrinis, sąžiningas, sąlyginis, įspūdingas, įžvalgus, indėlinis, įta-
kingas, įmanomas.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
4 TODĖL NE
1

8 Nuspalvink rašybos klaidas. Žodžius, kuriuose radai klaidų, parašyk taisyklingai.

1. Senelis tesė pasakojimą. 2. Vaikas bėgdamas grežiojosi atgal. 3. Močiutė kęntė skausmą.
4. Ūkininkas patrešė laukus. 5. Pusnys visiškai sutęžo. 6. Atsibudęs mėgstu pasiražyti. 7. Kiemą
nusprendė išgrysti trinkelėmis. 8. Trobelė neprižiūrima sukęžo (nuskuro, sunyko). 9. Senis jau visai
išgvęro (suseno, sukriošo). 10. Tavęs klausant širdis sala.

Tęsė, gręžiojosi, kentė, patręšė, sutežo, pasirąžyti, išgrįsti, sukežo, išgvero, sąla.
/10 taškų/

9 Nuspalvink veiksmažodžių rašybos klaidas. Žodžius, kuriuose radai klaidų, parašyk tai-
syklingai.
1. Mano brolis lanko baseiną, todėl puikiai plauke. 2. Ar gerai pagalvojei nuspręsdamas?
3. Mergaitė pasislėpusi dažnai vergdavo. 4. Paprašiau draugo, kad manęs palauktu prie mokyklos.
5. Pasisteng šiandien grįžti anksčiau. 6. Žiemos vakarais močiutė sėdės prie židinio ir megz. 7. Pie-
menukai linksmai ralevo (raliuoti – dainuoti, giedoti, švilpiniuoti). 8. Šią vasarą nedaug prisižemuo-
gevome. 9. Šita augalija šaknyja (leidžia šaknis) dirvožemyje. 10. Duona per savaitę visai supelyjo.

Plaukia, pagalvojai, verkdavo, palauktų, pasistenk, megs, raliavo, prisižemuogiavome, šaknija, su-
pelijo.
/10 taškų/

10 Įrašyk praleistas raides.

Mokslo atradimai ir išradimai

Prietaisas, atpažįstantis žmogaus veidą minioje
JAV armija kuria skraidančiuosius aparatus, kurie sugebės atpažinti vieno žmogaus veidą mi-
nioje. Taip pat planuojama kurti aparatus, kurie stebėtų žmonių elgesio pokyčius. Sukūrus tokias
technologijas, pasislėpti bus nebeįmanoma. Tokie prietaisai labai pažeistų žmogaus privatumą.
Nustatyti žmogaus veidą labai paprasta. Technologija 2D paveikslėlius paverčia 3D modeliu.
Pagal šį modelį ir atpažįstamas žmogus. Daug sunkiau bus sukurti antrą minėtąjį aparatą, kuris
galėtų stebėti žmogaus elgseną.
Teigiama, kad prietaisas galės veikti net 230 metrų atstumu. Sistema iš pradžių nustato tokias
ypatybes, kaip objekto aukštis, odos spalva, sudėjimas, amžius, lytis. Pagal šias savybes aparatas
sudaro galimą objekto modelį ir vėliau tikrina, ar jo duomenys atitinka duomenų bazėje esantį
veidą. Tai gal nusikaltimai išnyks?
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
5 TODĖL NE
 2 Įvardžių rašyba

1 Įrašyk praleistas raides.

Padavimai
Jūratės ašaros
Baltijos jūros gelmėse, gintaro pily, gyveno dievaitė Jūratė. Kartą ją iš miego pažadino skambi
daina. Atmerkusi akis, prieš save išvydo jauną stuomeningą žvejį Kastytį. Jo mestas tinklas buvo
užkliudęs rūmų bokštą. Jūratė pakvietė tą žvejį gintarinėn pilin. Tačiau galingasis Perkūnas, suži-
nojęs, kad nemirtingoji deivė pamilo Žemės sūnų, įtūžęs jį paskandino ir, pasiuntęs žaibą, sudaužė
prabangius Jūratės rūmus. O ją nuo savęs atstūmė ir amžiams prirakino prie sutrupintos pilies
vartų...
2 Jūratė pravirko... Jos ašaros – gintaro lašeliai – su bangomis ritosi į krantą. Kai Baltija įsiaudri-
na, šėlstančios vilnys išskalauja gintaro gabalėlių – Perkūno sugriautų rūmų skeveldrų...
Tokia legenda. O iš tikrųjų gintaras – seniai praėjusių amžių metraštis. Uodas ar musė, kažkoks
medžio ar gėlės lapelis, prieš milijonus metų įstrigęs į pušų sakus, laiko ir saulės sulydytas, vir-
to gintarinės knygos puslapiais. Kai įsisiūbavusi audra išjudina jūros gelmėje suakmenėjusį sakų
sluoksnį, drėgname paplūdimio smėly tarp susipynusių dumblių sužvilga geltoni, skaidrūs mūsų
Baltijos aukso gabalėliai.
/10 taškų: tą patį žodį skaičiuok kaip vieną/

2 Pabrauk rašybos klaidas. Žodžius, kuriuose radai klaidų, parašyk taisyklingai.

1. Mųsų mokykla – pati geriausia! 2. Aš juk atsiprašiau jūsu – ko dar širstate? 3. Aš labai taves
pasiilgau, o tu manes? 4. Manę išdavė geriausias draugas. 5. Tavę kviečia auklėtoja. 6. Tavije pla-
ka drąsi širdis. 7. Parvešime jūms lauktuvių. 8. Mumise pabudo pasididžiavimas. 9. Norėčiau, kad
jus gerai pagalvotumėte.

Mūsų, jūsų, tavęs, manęs, mane, tave, tavyje, jums, mumyse, jūs.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
6 TODĖL NE
2

3 Kurie įvardžiai rašomi kartu, o kurie atskirai? Nurodyk rodyklėmis.

Rašoma
: kažkas, kažkuris, kažkoks, kažkelintas.
kartu

Rašoma
: kažin koks, kas ne kas, kažin kas, kažin kuris, šioks toks, ne kažin koks.
atskirai

/10 taškų/

4 Parašyk žodžius kartu arba atskirai.

1. Už tai tu būsi nubaustas. 2. Neįsivaizduoju, kaip tau už tai atsidėkoti. 3. Labai pavargau, užtai
darbą užbaigiau iki galo. 4. Užtai ir nesakiau tiesos, kad tetos bijojau. 5. Ji buvo ne kokia prasčio-
kė, o tikra kunigaikštytė. 6. Kaimynės reputacija buvo iš tiesų nekokia. 7. Žvejyba nepasisekė, nes
oras buvo nekoks. 8. Aš tau ne koks pastumdėlis, kad šitaip su manim kalbėtum. 9. Deja, bet mano
trimestro pažymiai tikrai nekokie. 10. Mes juk ne kokie kvailiai, kad nesuprastume, kas vyksta.
/10 taškų/

5 Išlinksniuok.
Vienaskaita
V. kas? manasis šunelis, tavoji katytė
K. ko? manojo šunelio, tavosios katytės
N. kam? manajam šuneliui, tavajai katytei
G. ką? manąjį šunelį, tavąją katytę
Įn. kuo? manuoju šuneliu, tavąja katyte
Vt. kur? manajame šunelyje, tavojoje katytėje
Š. ! manasis šuneli, tavoji katyte

Daugiskaita
V. kas? manieji šuneliai, tavosios katytės
K. ko? manųjų šunelių, tavųjų katyčių
N. kam? maniesiems šuneliams, tavosioms katytėms
G. ką? manuosius šunelius, tavąsias katytes
Įn. kuo? manaisiais šuneliais, tavosiomis katytėmis
Vt. kur? manuosiuose šuneliuose, tavosiose katytėse
Š.! manieji šuneliai, tavosios katytės
/10 taškų: už kiekvieną be klaidų užpildytą linksnio eilutę gauni 1 tašką. Jei eilutėje gerai
išlinksniavai 2–3 žodžius – 0,5 taško, jei 1 žodį – 0 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
7 TODĖL NE
2

6 Pabrauk eilutes, kuriose visi įvardžiai be klaidų. Žodžius, kuriuose radai klaidų, para-
šyk taisyklingai.
a) sąvas, kaškelinta, kažinkas, kuris nekuris, savę
b) manas, kažkuri, ne toks, savųjų, savęs
c) kit kas, tavyškis, kelynti, jei, jeis
d) saviškių, mums, jums, kažkuriais, mūs

Savas, kažkelinta, kažin kas, kuris ne kuris, save, kitkas, taviškis, kelinti, jai, jais.
/10 taškų/

7 Įrašyk trūkstamas raides.

1. Užbėk pas mane po keleto dienų. 2. Patvoryje stoviniavo keletas moterų. 3. Iš emigracijos
jis grįžo tik po kelerių (keleto) metų. 4. Po kelių (keleto) mėnesių ji visiškai pasveiko. 5. Mama,
tau reikia būti tokiai atlaidžiai! 6. Mano tėtis nuo jaunystės buvo viskam gabus. 7. Problema ta,
kad aš nieko neprisimenu. 8. Kelete knygų radau labai įdomių straipsnių apie mokslo išradimus.
9. Manau, tėvas negalėjo būti kitoks, kad ir kaip stengėsi.
/10 taškų/

8 Išbrauk netaisyklingai parašytus žodžius.

savąja – savają
savuosiuose – savosiuose
savuosiose – savosiose
savąjame – savajame
savajam – savąjam
savaja – savąją
savąsias – savasiąs
savūjų – savųjų
savaiseis – savaisiais
savajį – savąjį
/10 taškų/

9 Parašyk įvardžius reikiama forma.

1. Kas save giria, tą perkūnas spiria. 2. Kokia galva, tokia ir kalba. 3. Kur savi šunys pjaunasi,
ten svetimas uodegos nekišk. 4. Ką pasėsi, tą ir pjausi. 5. Tavęs klausia apie ragaišį, o tu kalbi, kad
avinai išgaišę. 6. Sava ašara sūri, o svetima tik šlapia. 7. Naktį visos katės pilkos.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
8 TODĖL NE
2

10 Įrašyk įvardžių galūnes.

Mokslo atradimai ir išradimai

Mokslininkai atskleidė laimingo gyvenimo paslaptį
Naujosios Zelandijos mokslininkai 32 metus stebėjo 804 asmenų gyvenimą, sekdami jų sveika-
tą, vaikų raidą, visų šeimos narių tarpusavio santykius, vaikų elgesį su bendraamžiais, pažangumą
mokykloje ir kt. Remdamiesi šiais sukauptais duomenimis, specialistai pateikė išvadas apie tai,
kokie žmonės jaučiasi laimingi.
Pasirodo, laimingo gyvenimo pamatas – geri vaiko santykiai su tėvais ir kitais šeimos nariais
bei draugais vaikystėje. Įdomu, kad vaikų pažangumas mokykloje neturėjo jokios reikšmės laimės
pojūčiui vėliau gyvenime. Laime mokslininkai laikė žmogaus harmonijos su jį supančiu pasauliu
jausmą, pozityvias kovos su išgyvenimais strategijas, socialinę sąveiką ir adekvačią žmogaus sa-
vivertę. Tokie ilgalaikio tyrimo rezultatai vienareikšmiškai patvirtino teigiamos bendravimo patir-
ties vaikystėje ir gerovės sulaukus vyresnio amžiaus sąsają.
Tyrimo autoriai pataria tėvams daugiausia dėmesio skirti vaiko gebėjimui plėtoti gerus tarpu-
savio santykius su kitais žmonėmis, pabrėždami, kad vaiko mokymosi pažanga šiuo požiūriu yra
antraeilės svarbos (šitą straipsnelį perskaityk savo tėvams).
/10 taškų: pasikartojančius žodžius skaičiuok kaip vieną/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
9 TODĖL NE
 3 Skaitvardžių rašyba

1 Skaičius parašyk žodžiais.

Padavimai
Pilėnai
Prieš šešis šimtus aštuoniasdešimt dvejus metus, tūkstantis trys šimtai trisdešimt šeštais
metais, iš vokiečių žemės atplūdo į Prūsiją didelė kariuomenė (du šimtai devyniolika riterių ir
šeši tūkstančiai šešiasdešimt paprastų karių), suvienijo savo jėgas su kryžiuočiais ir patraukė į
lietuvių žemes. Ji apgulė Pilėnų pilį, kurioje buvo užsidarę daugiau nei keturi tūkstančiai lietuvių
iš keturių žemių. Jie užsidarė su pačiomis, vaikais, su galvijais ir turtais. Kryžiuočiai mėgino štur-
muoti, bet lietuviai didvyriškai ir atkakliai gynėsi tvirtovėje. Jie ilgai priešinosi vokiečiams, tačiau
galiausiai visa pilis buvo išgriauta, pylimai, sienos ir kuorai nuo smarkaus ir dažno šaudymo iš pa-
būklų išdaužyti, požeminių urvų ir visokiausių taranų išvartyti. Tai matydami žmonės pilies viduje
sukrovė didelį sausų malkų laužą, sunešė ant jo visą turtą ir uždegė. O patys, kad gyvi priešams
nepatektų, savo noru ryžosi mirti nuo pilies vado rankos. Kai vokiečiai įsiveržė į pilį, iš keturių
tūkstančių lietuvių mažai terado gyvų. Tuos, kurie su savo vadu didvyriškai gynėsi, vokiečiai, ką
tik gyvą radę, iškapojo. Pilį sudegino ir, apiplėšę apylinkes, sugrįžo į Prūsiją.
/10 taškų: už kiekvieną klaidingai parašytą skaitmenį (ne skaičių!) atimk 0,5 taško,
pasikartojančias klaidas skaičiuok kaip vieną/

2 Įrašyk trūkstamas skaitvardžių dalis.

1. Kelionėje aplink pasaulį maldininkai užtruko penkerius metus ir septynis mėnesius. 2. Nau-
jajame name yra trejos durys ir devyni langai. 3. Mūsų komanda žaidė šešerias rungtynes ketu-
riose mokyklose. 4. Mama broliui nupirko dvejas kelnes ir dvejus marškinius. 5. Per vienus metus
berniukas paaugo aštuonis centimetrus.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
10 TODĖL NE
3

3 Užpildyk lentelę – teisingai parink kiekinių skaitvardžių skyrių. Skaičius parašyk

žodžiais.

marios dvejos

juodvarnių dvylika

dalys trys aštuntosios

dienos septynios

arklių šešetas

žirklės trejos

vartai ketveri

karių aštuonetas

akiniai devyneri

pirštinės vienos

/10 taškų/

4 Suskliaustus skaičius parašyk žodžiais reikiamu linksniu.

1. Per gimtadienį gavau dvylika laiškų iš įvairių pasaulio kampelių. 2. Mažvydiečiai į būrį su-
sirinko jau šešioliktą kartą. 3. Giminės nesimatė penkiolika metų. 4. Prezidentė aplankė tryli-
ka JAV valstijų. 5. Močiutė rado keturiolika baravykų. 6. Liftu pakilome į septynioliktą aukštą.
7. Į senelio jubiliejų atvyko net aštuoniolika jo jaunystės draugų. 8. Šiemet mano sesuo baigs vie-
nuolika klasių. 9. Baigiau skaityti devynioliktą puslapį ir užverčiau knygą. 10. Geras sportininkas
lengvai nubėga devyniolika kilometrų.
/10 taškų/

5 Išlinksniuok.
Vienaskaita
V. kas? trečiasis skrydis, trečioji pergalė
K. ko? trečiojo skrydžio, trečiosios pergalės
N. kam? trečiajam skrydžiui, trečiajai pergalei
G. ką? trečiąjį skrydį, trečiąją pergalę
Įn. kuo? trečiuoju skrydžiu, trečiąja pergale
Vt. kur? trečiajame skrydyje, trečiojoje pergalėje
Š.! trečiasis skrydi, trečioji pergale

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
11 TODĖL NE
3

Daugiskaita
V. kas? tretieji skrydžiai, trečiosios pergalės
K. ko? trečiųjų skrydžių, trečiųjų pergalių
N. kam? tretiesiems skrydžiams, trečiosioms pergalėms
G. ką? trečiuosius skrydžius, trečiąsias pergales
Įn. kuo? trečiaisiais skrydžiais, trečiosiomis pergalėmis
Vt. kur? trečiuosiuose skrydžiuose, trečiosiose pergalėse
Š.! tretieji skrydžiai, trečiosios pergalės
/10 taškų: už kiekvieną be klaidų užpildytą linksnio eilutę gauni 1 tašką. Jei eilutėje gerai
išlinksniavai 2–3 žodžius – 0,5 taško, o jei 1 žodį – 0 taškų/

6 Išbrauk netaisyklingai parašytus žodžius. Nuspalvink taisyklingas priesagas.

šešeri – šešiari
trejetas – trejatas
dvejatas – dvejetas
penkiari – penkeri
aštuoniatas – aštuonetas
devyneri – devyniari
penketas – penkiatas
triaji – treji
šiašiatas – šešetas
ketveri – ketviari
/10 taškų/

7 Įrašyk įvardžiuotinių skaitvardžių galūnes.

Vieną trečiąją dalį; pirmąjį kartą; ketvirtajam bėgikui; penktajai dalyvei; antrąja klase; penkta-
jame bute; šeštųjų rungtynių; septintąsias varžybas; devintąją dieną; dvyliktajame bokšte.
/10 taškų/

8 Rask ir pabrauk klaidas. Žodžius, kuriuose radai klaidų, parašyk taisyklingai.

Penkesdešimt kilogramų; šešiazdešimt devyni kilometrai; dvidešimt ketveri metai; keturias-
dešim žvirblių; trysdešimt akmenukų; keturiolika pasiuntinių; aštuoniasdešimtdu laipteliai; septi-
niasdešimt lapų; devynioliktą būrį; devynesdiašimt medžių; trys milijerdai gyventojų; penkišim-
taišeši metrai.

Penkiasdešimt, šešiasdešimt, keturiasdešimt, trisdešimt, aštuoniasdešimt du, septyniasdešimt, devy-

niasdešimt, milijardai, penki šimtai šeši.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
12 TODĖL NE
3

9 Užbaik linksniuoti.
V. kas? trys tūkstančiai dvidešimt du; keturi šimtai trisdešimt penktas
K. ko? trijų tūkstančių dvidešimt dviejų; keturi šimtai trisdešimt penkto
N. kam? trims tūkstančiams dvidešimt dviem; keturi šimtai trisdešimt penktam
G. ką? tris tūkstančius dvidešimt du; keturi šimtai trisdešimt penktą
Įn. kuo? trimis tūkstančiais dvidešimt dviem; keturi šimtai trisdešimt penktu
Vt. kur? trijuose tūkstančiuose dvidešimt dviejuose; keturi šimtai trisdešimt penktame
/10 taškų: už kiekvieną be klaidų užpildytą linksnio eilutę gauni 2 taškus. Jei eilutėje gerai
išlinksniavai 5–3 žodžius – 1 tašką, jei 1–2 žodžius – 0 taškų/

10 Skaičius parašyk žodžiais.

Mokslo atradimai ir išradimai

Cheopso piramidės paslaptis
Cheopso piramidė laikoma vienu iš pasaulio stebuklų. Jos aukštis – beveik šimtas keturias-
dešimt metrų, o svoris – beveik šeši milijonai penki šimtai tūkstančių tonų. Akmens luitai,
sudarantys piramidės konstrukciją, yra ypač tiksliai suleisti, nors Cheopso piramidė pastatyta du
tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimtais – du tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimtais
metais prieš mūsų erą. Remiantis istoriniais šaltiniais apskaičiuota, kad statybos truko dvidešimt
metų, o pasiruošimas joms – taip pat ne vienus metus. Kalkakmenis, kuris sudaro pagrindinę pi-
ramidžių konstrukciją, atkeliavo iš visai netoli, o štai granitas plukdytas net aštuonis šimtus kilo-
metrų. Skaičiuojama, kad Cheopso piramidei prireikė penkių milijonų penkių šimtų tūkstančių
tonų kalkakmenio blokų. Kylant piramide į viršų, blokai vis mažėja. Būtent todėl piramidės forma
ir buvo tokia paplitusi senovės civilizacijose – taip sustatyti akmenys esti labai stabilūs. Cheopso
piramidėje yra ir aštuoni tūkstančiai tonų granito, jis panaudotas Karaliaus kambario konstruk-
cijai. Mokslininkai iki šiol spėlioja, kaip pavyko pastatyti tokią tikslią ir dailią piramidę, kaip į tokį
aukštį buvo keliami akmenys, kaip jie taip kruopščiai nušlifuoti. Tai nuolatinė akademinė polemi-
ka, kompiuterinių modelių ir archeologų darbas.
/10 taškų: už kiekvieną klaidingai įrašytą skaičių (ne skaitmenį!) atimk 1 tašką,
pasikartojančias klaidas skaičiuok kaip vieną/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
13 TODĖL NE
 Veikiamosios rūšies
4 dalyvių rašyba

1 Įrašyk praleistas raides.

Padavimai
Šatrijos kalnas
Liaudis pasakoja, kad nuo Šatrijos viršūnės atsiskleidžiąs toks plotas, jog dvylika bažnyčių
esą galima pamatyti. Padavimuose šis kalnas turi itin svarbų vaidmenį. Čia, sako, kadaise šven-
tojo Jono naktį iš viso krašto į puotą sulėkdavusios raganos. Vienas drąsus vaikinas, užsigeidęs
sužinoti, kas ant to kalno dedasi, nuėjęs šventojo Jono naktį į raganų puotą. Rado ten prisirinkus
daugybę moterų ir vyrų, apsirengusių vokiškais rūbais, su skrybėlėmis, iš kurių kyšojo dideliausi
ragai. Grojo nuostabiai graži muzika, visokiausi gėrimai upeliais tekėjo, o visi susirinkusieji šoko
2 iki nukritimo. Vaikiną pasodino ant deimanto sosto, vaišino geriausiais vynais iš aukso taurių ir
davė jam kelias saujas pinigų. Ta puota trukusi keletą valandų. Tik šit gaidys užgiedojo, ir viskas
išnyko. Vaikinas liko ant kalno vienas ir pamatė, kad deimanto sostas, ant kurio jį vokiečiukai
buvo pasodinę, tik supuvęs kelmas, anoji aukso taurė – iškirmijusi numirėlio kaukolė, o tas, ką jis
laikė brangiu nuostabaus skanumo vynu, buvo... bet jūs patys numanot, kas ten buvo. Kiša ranką
į kišenę, o ten vietoj pinigų – skiedros.
/10 taškų/

2 Suskliaustus veiksmažodžius pakeisk atitinkamo laiko dalyviais.

1. Brolis žadėjęs, kad bus labai linksma. 2. Iš tolo pažinau atskubančią mamą. 3. Tėtis dirbda-
mas visada švilpaudavęs. 4. Bičiulis patikino tuoj pat grįšiantis (grįšiąs). 5. Visi tvirtino galintys
(galį) tokį darbą įveikti. 6. Kiekvieną vakarą vaikinas eidavęs pasivaikščioti į parką. 7. Tą pa-
jodžargą turbūt velnias nešęs ir pametęs. 8. Draugė pažadėjo knygą atsiųsianti paštu. 9. Iš dan-
gaus krentantis (krentąs) sniegas greitai paslėpė purvinus šaligatvius.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
14 TODĖL NE
4

3 Iš pateikiamų pagrindinių veiksmažodžio formų padaryk visų laikų veikiamosios rūšies

dalyvių vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos vardininką.
Kęsti, kenčia, kentė
Kenčiąs, kenčiantis, kenčianti, kentęs, kentusi, kęsdavęs, kęsdavusi, kęsiąs, kęsiantis, kęsianti.
Grimzti, grimzta, grimzdo
Grimztąs, grimztantis, grimztanti, grimzdęs, grimzdusi, grimzdavęs, grimzdavusi, grimsiąs, grimsian-
tis, grimsianti.
Balti, bąla, balo
Bąląs, bąlantis, bąlanti, balęs, balusi, baldavęs, baldavusi, balsiąs, balsiantis, balsianti.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

4 Išlinksniuok.
V. kas? gęstąs, gęstantis, gesęs, gesdavęs, gesiąs, gesiantis
K. ko? gęstančio, gesusio, gesdavusio, gesiančio
N. kam? gęstančiam, gesusiam, gesdavusiam, gesiančiam
G. ką? gęstantį, gesusį, gesdavusį, gesiantį
Įn. kuo? gęstančiu, gesusiu, gesdavusiu, gesiančiu
Vt. kur? gęstančiame, gesusiame, gesdavusiame, gesiančiame
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

5 Gramatiškai išnagrinėk paryškintus dalyvius (užpildyk lentelę).

Mama dažnai žiūrėdavusi į kelią ir atrodžiusi nuolat kažko laukianti. Visi vaikai iš visos širdies
linkėję jai laimės, nes širdį spausdavę matant jos pavargusias akis.

Dalyvis Laikas Giminė Skaičius

žiūrėdavusi būtasis dažninis moteriškoji vienaskaita

laukianti esamasis moteriškoji vienaskaita

linkėję būtasis kartinis vyriškoji daugiskaita

pavargusias būtasis kartinis moteriškoji daugiskaita

/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 1 tašką/

6 Dalyvius suderink su daiktavardžiais gimine, skaičiumi ir linksniu.

Sušalusį berniuką; gęstą (gęstantys) žiburiai; išbalę veidai; kvepiančiose gėlėse; prinokusiuose
pomidoruose; draugaują (draugaujantys) kaimynai; verkiančiai mergaitei; tekančią saulę; rūkstan-
čiam laužui; prisirpusias uogas.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
15 TODĖL NE
4

7 Rask ir pabrauk klaidas. Žodžius, kuriuose radai klaidų, parašyk taisyklingai.

Pasiklydes vaikas; tirpstantis ledai; klausiąs mokytojas; nešiodaves laikraščius; klausęs moki-
nys; priklausas grupei; bėgsentis maratoną; vyksenti į kelionę; prausiąs murziną veidelį; rašysias
laišką; parnešes duonos; prausęs nenuoramą vaiką; šviečentis langai; tylys vyriškis.

Pasiklydęs, tirpstantys, nešiodavęs, priklausąs, bėgsiantis, vyksianti, rašysiąs, parnešęs, šviečiantys,

tylįs.
/10 taškų/

8 Išlinksniuok įvardžiuotinius dalyvius.

Vienaskaita
V. kas? laukiantysis, laukiančioji
K. ko? laukiančiojo, laukiančiosios
N. kam? laukiančiajam, laukiančiajai
G. ką? laukiantįjį, laukiančiąją
Įn. kuo? laukiančiuoju, laukiančiąja
Vt. kur? laukiančiajame, laukiančiojoje

Daugiskaita
V. kas? laukiantieji, laukiančiosios
K. ko? laukiančiųjų, laukiančiųjų
N. kam? laukiantiesiems, laukiančiosioms
G. ką? laukiančiuosius, laukiančiąsias
Įn. kuo? laukiančiaisiais, laukiančiosiomis
Vt. kur? laukiančiuosiuose, laukiančiosiose
(10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško)

9 Nuspalvink veikiamosios rūšies dalyvius.

Darytina, užsiėmusiam, padidėjusį, sukarpytas, atrodžiusiam, sulėtėjusiai, išplėstame, vie-
ningas, santūrus, pasirodydavę, išnaudotas, šąlantieji, valgiusių, rysiantys, pagydytas, varo-
mam, galįs, čiaudinčios.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
16 TODĖL NE
4

10 Įrašyk dalyvių galūnes.

Mokslo atradimai ir išradimai

Bitės gali suvokti sudėtingas matematines sampratas
Žmonės linkę nuvertinti gyvūnų protinius gebėjimus. Bet australų mokslininkai išsiaiškinę, kad
bitės yra pajėgios suvokti tai, ko nesupranta vaikai ir apie ką net nenumanė praeities civilizacijos.
Tyrėjai teigia, kad tai padėsią plėtoti dirbtinio intelekto sistemas.
Nulis – paslaptingas skaičius, už kurio pasislėpęs niekas. Tai mažiausia vertė prieš žengiant į
neigiamųjų skaičių pasaulį. Vaikams prireikia kelerių metų, kol jie gerai supranta nulį, o praeities
civilizacijų matematikai apskritai jo nežinoję. Mokslininkai nutarę patikrinti, ar vabzdžiai galį su-
vokti nulį.
Bitėms reikėję skaičiuoti: ant vieno langelio buvo padėti 3 elementai, o ant kito – tik 2. Jei bitė
pasirinkdavo langelį su mažesniu skaičiumi, ji būdavo apdovanojama skanėstais. Vabzdžiai šį žai-
dimą greitai perkandę. Tačiau kai ant vieno langelio pasirodę keli elementai, o ant kito – visiškai
nieko, bitės iš karto nuskriejo prie tuščio. Kitaip tariant, bitės suvokia, kad 0 yra mažiau už 1, 2, 3
ar 4. Nulis iš tiesų yra sudėtinga matematinė samprata. Jei tokios mažos bičių smegenys geba tai
suvokti, tai tikriausiai ir dirbtinio intelekto sistemos gali veikti efektyviau. Tačiau prireiks laiko, kol
šie atradimai bus pritaikyti praktikoje.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
17 TODĖL NE
 Neveikiamosios rūšies
5 dalyvių rašyba

1 Įrašyk praleistas raides ir nuspalvink neveikiamosios rūšies dalyvius.

Padavimai
Poteronių kalnas
Visaip žmonės pasakoja, kaip tokioje pelkėtoje vietoje atsirado Poteronių piliakalnis, bet niekas
tiesos nežino.Vieni sako, kad labai seniai, kai dar žmonės buvo stabmeldžiai, tada buvęs tasai pi-
liakalnis supiltas, ir ant jo žmonės meldėsi, ir stabmeldžių kunigų ten mišios laikytos.
Kiti sako, kad kažkoks galingas senovės karalius liepęs savo kareiviams tą kalną supilti. Jų būta
tiek daug, jog kiekvienas tik vieną kartą atnešė žemės savo kepurėje, išpylė – ir iš to išaugo toks
didelis kalnas. Ant kalno to karaliaus buvo pastatyti dideli rūmai. Juose gyveno jisai, jo vaikai ir
anūkai. Paskui tie rūmai, vieni sako, per karus sudeginti, kiti sako, kad juos perkūnas sudeginęs,
kadangi ten gyventa to karaliaus ainių, kurie buvo bedieviai.
Yra tokių gandų, kad senovėje čia vykę smarkūs mūšiai tarp švedų ir lietuvių, juose žuvę
daugel žmonių. Jie čia palaidoti, ir toje vietoje supiltas didelis, aukštas kalnas, ir todėl kas metai
žmonių rinktasi už jų vėles melstis, kol pagaliau kunigai uždraudė.
Yra dar ir tokių gandų, kad tą kalną supylusi karalienė Bona ir ant to kalno pasistačiusi sau
rūmus. Kai ji numirė, tie mūrai buvo sugriauti, ir jų griuvėsius žmonės išnešiojo pečiams, pirkių
pamatams statyti.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk 0,5 taško, pasikartojančios klaidos neskaičiuok/

2 Iš pateikiamų pagrindinių veiksmažodžio formų padaryk visų laikų neveikiamosios rū-

šies dalyvių vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos vardininkus.
ręsti, renčia, rentė
Renčiamas, renčiama, ręstas, ręsta, ręsimas, ręsima.
megzti, mezga, mezgė
Mezgamas, mezgama, megztas, megzta, megsimas, megsima.
draskyti, drasko, draskė
Draskomas, draskoma, draskytas, draskyta, draskysimas, draskysima.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po tašką/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
18 TODĖL NE
5

3 Suskliaustus veiksmažodžius pakeisk atitinkamo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais.

1. Vaikų išgąsdinti balandžiai pakilo į dangų. 2. Mama bijojo pažadinti taip sunkiai užmigdy-
tą kūdikį. 3. Šis darbas turi būti atliekamas labai kruopščiai. 4. Pavasarį dirva turi būti gausiai
tręšiama. 5. Berniukas šeimoje jautėsi mylimas ir lepinamas. 6. Mūsų močiutė yra labai gerbia-
ma, todėl visada yra kláusiama jos nuomonės. 7. Paryžiuje poetas sutiko savo būsimą žmoną.
8. Mergaitė ištiesė prakąstą obuolį.
/10 taškų/

4 Išlinksniuok.
V. kas? esamas, esama, būtas, būta, būsimas, būsima
K. ko? esamo, esamos, būto, būtos, būsimo, būsimos
N. kam? esamam, esamai, būtam, būtai, būsimam, būsimai
G. ką? esamą, esamą, būtą, būtą, būsimą, būsimą
Įn. kuo? esamu, esama, būtu, būta, būsimu, būsima
Vt. kur? esamame, esamoje, būtame, būtoje, būsimame, būsimoje
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

5 Dalyvius suderink su daiktavardžiais gimine, skaičiumi ir linksniu.

Paauksuotoje karietoje; nepažįstamąją ponią; gyvenamajame name; nušviestu taku; švenčia-
mą jubiliejų; dalijamomis gėrybėmis; laukiamąsias viešnias; išdresuotųjų šunelių; laistomą rožę;
parašytąjį laišką.
/10 taškų/

6 Gramatiškai išnagrinėk paryškintus neveikiamosios rūšies dalyvius (užpildyk lentelę).

1. Kuo prasčiau plaukai nukirpti, tuo lėčiau jie atauga. 2. Kas veža, tam ir kraunama. 3. Paukš-
tis iš plunksnos pažįstamas. 4. Rėkia kaip ožys užlaužta uodega.

Dalyvis Laikas Giminė Skaičius

nukirpti būtasis vyriškoji daugiskaita

kraunama esamasis bevardė skaičiaus neturi

pažįstamas esamasis vyriškoji vienaskaita

užlaužta būtasis moteriškoji vienaskaita

/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
19 TODĖL NE
5

7 Rask ir pabrauk klaidas. Žodžius, kuriuose radai klaidų, parašyk taisyklingai.

Siekemas tikslas; užverštas mazgas; girtinas bruožas; miegamąjame kambaryje; atidenktas
puodas; pasodintų vaismedžių; liepemoji nuosaka; auginamas krūmas; traukemi tinklai; geremą-
jam vandeniui; nesuprantami žodžiai; rašomajį darbą; nekviestas svečias; venktinas darbas; nu-
lauštą šaką.

Siekiamas, užveržtas, miegamajame, atidengtas, liepiamoji, traukiami, geriamajam, rašomąjį, veng-

tinas, nulaužtą.
/10 taškų/

8 Išlinksniuok įvardžiuotinius dalyvius.

Vienaskaita
V. kas? klausiamasis, klausiamoji
K. ko? klausiamojo, klausiamosios
N. kam? klausiamajam, klausiamajai
G. ką? klausiamąjį, klausiamąją
Įn. kuo? klausiamuoju, klausiamąja
Vt. kur? klausiamajame, klausiamojoje

Daugiskaita
V. kas? klausiamieji, klausiamosios
K. ko? klausiamųjų, klausiamųjų
N. kam? klausiamiesiems, klausiamosioms
G. ką? klausiamuosius, klausiamąsias
Įn. kuo? klausiamaisiais, klausiamosiomis
Vt. kur? klausiamuosiuose, klausiamosiose
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

9 Nuspalvink neveikiamosios rūšies dalyvius.

Gerbtinas, pavargusiam, sumažėjusį, išklausytas, melavusiam, sukietėjusiai, išplėštame, skai-
tytina, parodyta, pasivaidenę, išpiltas, šylantieji, grojusių, lauksimas, paguldytas, kasomam,
plaukiantys, prašytąjį.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
20 TODĖL NE
5

10 Įrašyk praleistas raides ir nuspalvink neveikiamosios rūšies dalyvius.

Mokslo atradimai ir išradimai

Kas pasaulyje mažiausias?
Dulkių erkutės – tolimos vorų giminaitės, pernelyg mažos, kad būtų matomos. Kiekvienuose
namuose jų gyvena tūkstančiai, jos knibžda kilimuose ir lovose, tikriausiai ir jūsų pataluose. Jei
pirmykščių žmonių būtų apie jas žinota, kokių mitų būtų prisigalvota! Bet iki išrandant mikrosko-
pą apie šių padarėlių egzistavimą niekas nė nesapnavo. Tačiau kad ir kokių mažų dulkių erkučių
esama, kiekvieną jų sudaro daugiau nei šimtas trilijonų atomų! Beje, begalė ląstelėse – ir mu-
myse – gyvenančių bakterijų yra dar mažesnės. O atomai daug mažesni net ir už tas bakterijas.
Taškas šio sakinio gale sudarytas iš maždaug milijono milijonų spausdinimo tušo atomų. Visas
pasaulis pastatytas iš neįtikimai mažyčių plytų, per mažų, kad būtų matomos plika akimi, bet nė
viename mite ir net šventosiose knygose, neva paliktose mums visažinių dievų, apie jas nė neuž-
simenama – ten nėra jokių mokslo atrastų tiesų...
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško, pasikartojančios klaidos neskaičiuok/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
21 TODĖL NE
 6 Pusdalyvių rašyba

1 Įrašyk praleistas raides ir nuspalvink pusdalyvius.

Padavimai
Lūksto ežeras
Ežeruose, liaudies manymu, gyvena vadinamosios ežerų deivės. Jos yra žuvų valdovės ir lei-
džia žuvis gaudyti tik savo mylimiesiems. Kai tiktai žmogus užmeta tinklą neturėdamas jų malo-
nės, tuojau jos visas žuvis suvaro į dideliausią olą, esančią dugne, ir uždaro.
Pasakoja taip pat žmonės, kad deivės, kai supyksta, tai visą ežerą perkelia į kitą vietą. Jas gali
permaldauti, duodamas ežerui tokį vardą, kokio jos nori, bet jei nepataikai, tai vanduo pakyla ir
pereina į kitą vietą, užliedamas kaimus ir miestus. Senų senovėje ir Lūksto ežeras, kai dar vardo
neturėjo, buvo pakilęs išeiti iš krantų, grasindamas Varnių miestui tvanu. Persigandę gyventojai,
būriuodamiesi vidury rinkos, tarėsi, kaip čia praminti tą didelį ežerą: kiekvienas vis kitu vardu
šaukė, tik nė vienas vis nepataikė tikrojo. Vanduo, vis labiau siausdamas, vis artyn ir artyn eida-
mas, visiems siaubą kėlė – niekas nežinojo, ko dabar griebtis. Staiga pamatė tekiną per miestą
bėgant jauną vokietuką. Tada visi ėmė rėkti: skęstam, vokietėli, gelbėk mus! Vokietukas, geras bū-
damas ir žmonių gailėdamas, ant viso miesto riktelėjo: Lūksts! Lūksts! Sulig tais žodžiais ežeras
ūždamas atslūgo į savo guolį.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

2 Išbrauk netaisyklingai parašytus žodžius.

klykdamas – klygdamas
ošdama – oždama
ūšdami – ūždami
verbdama – verpdama
plaugdama – plaukdama
trypdami – trybdami
pūzdamas – pūsdamas

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
22 TODĖL NE
6

megzdama – megsdama
virzdami – virsdami
trugdydamas – trukdydamas
/10 taškų/

3 Iš veiksmažodžių padaryk moteriškosios giminės pusdalyvius ir esamojo laiko moteriš-

kosios giminės vienaskaitos vardininko linksnio neveikiamosios rūšies dalyvius.
dėti – dėdama, dedama
vesti – vesdama, vedama
ėsti – ėsdama, ėdama
leisti – leisdama, leidžiama
rasti – rasdama, randama
grįsti – grįsdama, grindžiama
geisti – geisdama, geidžiama
duoti – duodama, duodama
grūsti – grūsdama, grūdama
virti – virdama, verdama
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

4 Iš veiksmažodžių padaryk sangrąžinių vyriškosios ir moteriškosios giminės pusdalyvių

vienaskaitą ir daugiskaitą.
rinktis – rinkdamasis, rinkdamasi, rinkdamiesi, rinkdamosi
nusiprausti – nusiprausdamas, nusiprausdama, nusiprausdami, nusiprausdamos
belstis – belsdamasis, belsdamasi, belsdamiesi, belsdamosi
pasižvalgyti – pasižvalgydamas, pasižvalgydama, pasižvalgydami, pasižvalgydamos
ruoštis – ruošdamasis, ruošdamasi, ruošdamiesi, ruošdamosi
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

5 Vietoj veiksmažodžių parašyk pusdalyvius.

1. Pro šalį gausdami važiavo sunkvežimiai. 2. Bangos šniokšdamos daužė krantą. 3. Lauk-
dama autobuso mergaitė skaitė knygą. 4. Ošdami siūbavo galingi ąžuolai. 5. Vaikas nubėgo pas
mamą graudžiai verkdamas. 6. Šokdamos raganaitės garsiai kvatojo. 7. Vaikai šaipydamiesi rodė
į berniuką pirštais. 8. Dėdė juokdamasis papasakojo linksmą istoriją. 9. Mergina, glausdamasi
prie sienos, garsiai atsiduso. 10. Skrisdamas lėktuvu jis visada stengiasi negalvoti apie aukštį.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
23 TODĖL NE
6

6 Įrašyk praleistas raides ir nuspalvink pusdalyvių priesagas.

Rausdama iš gėdos; rinkdami grybus; risdamas akmenį; rišdamasis kaklaraištį; skusdamas
barzdą; kirpdama plaukus; leisdamasi į kelionę; liesdamas veidą; kišdamas koją; liepdamas nu-
tilti.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

7 Rask ir pabrauk klaidas, tuos žodžius parašyk taisyklingai.

Neždamas kuprinę; džiaugdamasis dovana; kūrdamas laužą; žiūrėdama į akis; verzdamas į
anglų kalbą; ryždamasi pradėti; prarazdamas viltį; veždami lauktuves; siūsdama siuntinį; lysdama
į olą; pratesdamas pasakojimą; nusisegdamas diržą; greždamas skylę; nekreibdamas dėmesio;
traugdami tinklą.

Nešdamas, kurdamas, versdamas, prarasdamas, siųsdama, lįsdama, pratęsdamas, gręždamas, ne-

kreipdamas, traukdami.
/10 taškų/

8 Iš veiksmažodžių padaryk vyriškosios giminės vienaskaitos pusdalyvius.

šąla – šaldamas tęžta – teždamas
šyla – šildamas skundžia – skųsdamas
kanda – kąsdamas grįžta – grįždamas
bręsta – bręsdamas pažįsta – pažindamas
gęsta – gesdamas kenčia – kęsdamas
/10 taškų/

9 Iš veiksmažodžių padaryk vyriškosios giminės pusdalyvius ir atitinkamai įrašyk juos

patarlėse.
Turėti, abejoti, arti, kalbėti, mokėti, vogti, būti, kasti, gulėti, ieškoti.

Turėdamas, abejodamas, ardamas, kalbėdamas, mokėdamas, vogdamas, būdamas, kasdamas, gu-

lėdamas, ieškodamas.

1. Asilo galvą turėdamas, bet gražiai kalbėdamas, visiems patiksi ir dargi protingas liksi.
2. Abejodamas ir tvarto nepastatysi, ir kiaulės iš bulvių neišvarysi. 3. Ardamas nepavargsi, vog-
damas nepralobsi. 4. Amatą mokėdamas šunų nelodysi. 5. Kitam duobę kasdamas pats įkri-
si. 6. Būdamas svečiuose nesielk kaip savo namuose. 7. Ieškodamas pyragų ir duonos neteksi.
8. Dieną naktį ant pečiaus gulėdamas turtų nesusikrausi.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
24 TODĖL NE
6

10 Įrašyk praleistas raides ir nuspalvink pusdalyvius.

Mokslo atradimai ir išradimai

Ką valgysime po 20 metų?
Pasaulyje maisto kainos augdamos didina alkstančių burnų skaičių. Mokslininkai laužo galvas,
mėgindami atsakyti į klausimą, kaip per ateinančius 20 metų pasikeis žmonijos mitybos racionas.
Mitybos specialistai, vadovaudamiesi tyrimais, vabzdžius vadina maisto bombomis. Dėl baltymų
gausos maistinėmis savybėmis prilygdami mėsai ateityje vabzdžiai gali sudaryti mitybos pagrin-
dą. Vabzdžius auginti atsieina kur kas pigiau nei galvijus, jų fermoms nereikia sunaudoti tiek daug
vandens, kiek galvijams. Augdami vabzdžiai į aplinką išskiria daug mažiau anglies dvideginio. Be
to, pasaulyje egzistuoja apytikriai 1400 valgomų vabzdžių rūšių.
Nereikėtų įsivaizduoti, kad ateityje valgydami matysime lėkštėse negyvus vikšrus. Mokslinin-
kų teigimu, iš vabzdžių bus gaminama dešros, mėsainiai ir kepsniai, kurie, estetinėmis savybėmis
nesiskirdami nuo tradicinių mėsos gaminių, nestebins pirkėjų. Svirpliai ir žiogai taps mėsainių
ingredientais.
Tiesą sakant, daugeliui pasaulio gyventojų vabzdžiai jau senokai tapo kasdiene raciono dalimi.
Vikšrai ir skėriai yra populiarūs daugelyje Afrikos regionų. Japonai mėgaudamiesi valgo vapsvas,
o tailandiečiai pasigardžiuodami ragauja užkandžius iš svirplių. Kinai, būdami labai išradingi,
garsėja itin įvairia vabzdžių kulinarija.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
25 TODĖL NE
 7 Padalyvių rašyba

1 Įrašyk praleistas raides ir nuspalvink padalyvius.

Padavimai
Vilniaus požemiai
Nepaprastų ir neįtikimų dalykų galima išgirsti pasakojant apie Vilniaus požemius, neva nuo
seniausių laikų esančius, anot vienų, po rotuše, o kitų – po Subačiaus bokšto kalnu. Tame pože-
myje burtininkai, raganos ir velniai rinkdavęsi šeštadieniais. Nuo to ir bokštas vadinasi Subačiaus
bokštu. Sakoma, kad šiame požemyje buvo susisukusi sau lizdą pabaisa, kuri savo žvilgsniu vie-
toje užmušdavo ten įeinančius žmones. Atradus tą pražūtingą prarają ir netekus daugybės gy-
vybių, buvo nutarta pasiųsti ten vieną drąsų žmogų. Tai buvo plėšikas, kurį teismas nuteisė mirti.
Vyrui ant nugaros pakabino veidrodį, o į abi rankas įdavė žibintus. Jam einant atatupstam ir taip
prisiartinus prie pabaisos, ta, pati su savimi veidrodyje akis į akį susidūrusi, baisiai sustaugė ir
nudvėsė.
Dar pasakojama, kad viename Vilniaus požemyje yra paslėpti didžiuliai turtai. Jie užkeikti.
Juos saugo užburta mergina, šuo ir gaidys. Ne veltui yra žmonių, kurie neva savo ausimis girdėję
požemiuose šunį lojant, gaidį giedant ir moterį graudžiai dejuojant, pagalbos šaukiant, ateiti
kviečiant. Padavimas tvirtina, kad požemiai išmūryti nuo Bokšto kalno net iki Trakų.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

2 Iš veiksmažodžių padaryk visų laikų padalyvius.

klausti – klausiant, klausus, klausdavus, klausiant
klausyti – klausant, klausius, klausydavus, klausysiant
išsikraustyti – išsikraustant, išsikrausčius, išsikraustydavus, išsikraustysiant
užgesti – užgęstant, užgesus, užgesdavus, užgesiant
daužti – daužiant, daužus, dauždavus, daušiant
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
26 TODĖL NE
7

3 Išbrauk netaisyklingai parašytus žodžius.

vengiant – vengent
šąlus – šalus
kasdavus – kazdavus
čiuošent – čiuošiant
burgziant – burgsiant
tempiant – tempent
grįžus – gryžus
traugdavus – traukdavus
liepsent – liepsiant
balsiant – bąlsiant
/10 taškų/

4 Iš veiksmažodžių padaryk esamojo ir būsimojo laiko padalyvius ir moteriškosios gi-

minės veikiamosios rūšies dalyvių esamojo ir būsimojo laiko vienaskaitos vardininką.
pravirkti – pravirkstant, pravirksiant, pravirkstanti, pravirksianti
nusirašinėti – nusirašinėjant, nusirašinėsiant, nusirašinėjanti, nusirašinėsianti
pasidžiaugti – pasidžiaugiant, pasidžiaugsiant, pasidžiaugianti, pasidžiaugsianti
ištežti – ištęžtant, ištešiant, ištęžtanti, ištešianti
įkąsti – įkandant, įkąsiant, įkandanti, įkąsianti
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

5 Įterpk praleistas raides ir padalyvius atitinkamai surašyk į lentelę.

Griebsiant, laužant, apšašus, supūdavus, lūšiant, įdūrus, geriant, įmesdavus, verčiant, urgsiant.

Esamasis Būtasis kartinis Būtasis dažninis Būsimasis

laikas laikas laikas laikas
laužant apšašus supūdavus griebsiant

geriant įdūrus įmesdavus lūšiant

verčiant urgsiant
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
27 TODĖL NE
7

6 Vietoj veiksmažodžių parašyk nurodyto laiko padalyvius.

1. Saulei leidžiantis oras atvėso. 2. Užšalus ežerui prasidėjo poledinės žūklės sezonas. 3. Nu-
jaučiau tai neišvengiamai atsitiksiant. 4. Močiutė pasakojo anksčiau žiemomis daug dažniau
snigdavus. 5. Dar kiek paėjęs išgirdau ūžiant greitkelį. 6. Išvažiavus svečiams visi lengviau at-
sikvėpė. 7. Niekas nesitikėjo taip staiga lietų prapliupsiant. 8. Staiga pamačiau atlekiant dviratį.
9. Gerokai palijus ir atšilus, miške pradėjo dygti grybai.
/10 taškų/

7 Įrašyk praleistas raides ir nuspalvink padalyvių priesagas.

Žiūrint į dangų; laukiant traukinio; pakylant virš debesų; patręšus dirvą; sutrešus kelmui; pa-
leisdavus šunis; nusiųsdavus dovanų; užvošiant (būs. l.) dangtį; nupirksiant gėlių; suprasiant už-
duotį.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

8 Rask ir pabrauk klaidas, tuos žodžius parašyk taisyklingai.

Parement pašalpomis; drauzdavus prekiauti; liečiant stygas; leidžentis nuo kalno; pašlyjus
sveikatai; triūsiant kieme; ištiesent rankas; seksent pasaką; pykdavus ant kaimynų; patigdavus
dainuoti; darysent mankštą; patyrus traumą; regziant sąmokslą; drošent pieštuką.

Paremiant, drausdavus, leidžiantis, pašlijus, ištiesiant, seksiant, patikdavus, darysiant, regsiant,

drošiant.
/10 taškų/

9 Iš veiksmažodžių padaryk padalyvius ir atitinkamai įrašyk patarlėse.

Sugriausti (būt. k. l.), juoktis (es. l.), užsispirti (es. l.), gimti (būt. k. l.), suktis (es. l.), užderėti (būt.
k. l.), tingėti (es. l.), netekti (būt. k. l.), peštis (es. l.), uždaryti (būt. k. l.).

Sugriaudus, juokiantis, užsispiriant, gimus, sukantis, užderėjus, tingint, netekus, pešantis, uždarius.

1. Dunduliui sugriaudus ir šuo uodegą nuleidžia. 2. Dilgėlėms užderėjus linai nedygsta.

3. Iš kitų juokiantis savas likimas pykdomas. 4. Gimus po kupstu visą amžių lemta varle kurkti.
5. Kvailesniam užsispiriant, gudresnis nusileidžia. 6. Galvai sukantis kojų nesuvaldysi. 7. Galvos
netekus, kepurės neverkiama. 8. Tingint rankelėms, glosto badą pilvelis. 9. Ir duris uždarius lai-
kas bėga. 10. Dviem pešantis, trečias kišenes krausto.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
28 TODĖL NE
7

10 Įrašyk praleistas raides ir nuspalvink padalyvius.

Mokslo atradimai ir išradimai

Kuo grėsmingi meteorai?
Gana dažnai naktį danguje galima matyti krintant žvaigždes. Tai viršutinėje atmosferoje de-
gantys meteorai – susidūrusių asteroidų nuolaužos. Meteorai retai būna tokie dideli, kad atlaikytų
kelionę per atmosferą ir nukristų ant Žemės. 1992 metų spalio 9 dieną meteorui subyrėjus atmos-
feroje, maždaug plytos dydžio jo skeveldra nukrito ant automobilio Pikskilyje, Niujorko valstijoje.
1908 metų birželio 30 dieną gerokai didesniam – namo dydžio – meteorui sprogus virš Sibiro,
užsidegė didžiuliai miško plotai. Mokslininkai turi įrodymų, kad prieš 65 milijonus metų dar dides-
niam meteorui nukritus Jukatano pusiasalyje, dabartinėje Centrinėje Amerikoje, kilo pasaulinė
katastrofa, dėl jos žuvo dinozaurai. Apskaičiuota, kad per šį katastrofišką susidūrimą išsiskyrė
šimtus kartų daugiau energijos nei galima gauti vienu metu susprogdinus visą branduolinį pasau-
lio arsenalą. Kilus baisiems žemės drebėjimams, milžiniškiems cunamiams ir siaučiant pasauli-
niams miškų gaisrams, tirštas dūmų ir dulkių debesis daugybei metų užtemdė Žemės paviršių. Be
saulės šviesos žuvus augalams, žuvo ir gyvūnai, kuriems reikėjo augalų. Mokslininkus stebina tai,
kad išnykus dinozaurams kažkaip išgyveno žinduolių protėviai. Galbūt, nurimus stichijai, mažytė
jų populiacija išliko pražiemojusi po žeme?
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
29 TODĖL NE
 Veiksmažodžių
8 neasmenuojamųjų formų
vartojimas ir rašyba

1 Įrašyk praleistas raides. Skirtingomis spalvomis nuspalvink pusdalyvius, padalyvius ir

dalyvius.

Padavimai
Velnio akmuo prie Nemuno
Labai labai seniai vienas velnias keliavęs į Kauną, į vestuves. Jis paėmęs labai didelį maišą,
pilną akmenų, ir norėjęs su tais ties Kaunu Nemuną užpilti, manydamas tokiu darbu visiems ves-
tuvininkams didelę garbę parodysiąs. Bet dar nepasiekus Įsručio maišas praplyšo, ir akmenys,
velniui nežinant, pagavo birt, kol, prie Kauno nukakus, paskutinis iškrito. Bet tas buvo didžiau-
sias – kaip kokia troba! Tas akmuo dar tebeguli ant Nemuno kranto. Gerai galima pažint, kaip jis
2 velniui yra ant nugaros gulėjęs, nes visa nugara ir pečiai įsispaudę buvo.
Ta visa šalis nuo anapus Įsručio iki Kauno dar iki šiandien daugybę akmenų turi.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

2 Įterpk praleistas raides ir šalia žodžių parašyk, kokia tai kalbos dalis.
1. Berniukas išdidžiai žingsniavo po pažastim spausdamas (pusdalyvis) naujutėlaitę knygą.
2. Pajutę (dalyvis) pavojų, žvirbliai mikliai išsilakstė į šalis. 3. Vienas kitą prilaikydami (pusdalyvis),
alpinistai greitai kopė į viršūnę. 4. Taip joms bepliurpiant (padalyvis) ir vakaras atėjo. 5. Liepa
braškėjo, su kiekvienu vėjo gūsiu vis labiau palinkdama (pusdalyvis). 6. Lauke stovėjo baidyklė,
atgręžta (dalyvis) į sodybos langus. 7. Persigandęs (dalyvis) vagišius spruko į krūmus. 8. Broliui
išvykus (padalyvis) studijuoti į užsienį, namuose tapo tylu ir tuščia. 9. Nuo kalno atsivėrusiuose
(dalyvis) toliuose raibuliavo vanduo. 10. Traukiant (padalyvis) dainą ir darbas lengvesnis atrodo.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
30 TODĖL NE
8

3 Įrašyk trūkstamas veiksmažodžių formas.

Dalyvis Pusdalyvis Padalyvis

supuvęs supūdamas supūvant

pūtęs pūsdamas pučiant

klydęs klysdamas klystant

šalęs šaldamas šąlant

vijęs vydamas vejant

šaldęs šaldydamas šaldant

mynęs mindamas minant

išsiuntęs išsiųsdamas išsiunčiant

pabiręs pabirdamas pabyrant

įgrisęs įgrisdamas įgrystant

/10 taškų/

4 Taisyklingai įrašyk veiksmažodžio formą (dalyvį, pusdalyvį ar padalyvį).

1. Belaukdami mamos iš miesto grįžtant, vaikai nerimavo. 2. Saulei tekant, pievoje sužvilgo
rasa. 3. Eidamas žvyrkeliu berniukas sutiko murziną šunelį. 4. Plaukdama(-as) aš netyčia sriūb-
telėjau vandens. 5. Liūtą išvydę visi žvėrys nutilo ir susigūžė. 6. Mokytojo vadovaujami greitai
pasistatėme palapines. 7. Piligrimai keliavo ir lyjant, ir sningant, ir saulei šviečiant. 8. Nuvykęs
į sanatoriją senelis gydėsi sąnarius. 9. Užuot deginęsi kaitrioje saulėje, geriau išsimaudykime gai-
viame vandeny. 10. Pildydami dokumentus turime būti labai atidūs.
/10 taškų/

5 Įrašyk dalyvį pagal nurodomus gramatinius požymius.

laukti – neveik., es. l., vyr. g., vns. gal. – laukiamą
prausti – veik., sangr., es. l., vyr. g., dgs. vard. – besiprausiantys
siekti – neveik., įvardž., es. l., vyr. g., vns. gal. – siekiamąjį
žaliuoti – veik., es. l., mot. g., vns. įn. – žaliuojančia
tvarkyti – veik., būt. d. l., vyr. g., dgs. kilm. – tvarkydavusių
minėti – neveik., įvardž., būt. k. l., mot. g., dgs. gal. – minėtąsias
būti – neveik., įvardž., būs. l., mot. g., vns. gal. – būsimąją
džiaugtis – veik., sangr., įvardž., es. l., mot. g., dgs. kilm. – besidžiaugiančiųjų
rašyti – veik., būt. d. l., vyr. g., dgs. vard. – rašydavę
pulti – veik., es. l., mot. g., dgs. gal. – puolančias /10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
31 TODĖL NE
8

6 Pabrauk eilutes, kuriose dalyviai, pusdalyviai, padalyviai be rašybos klaidų. Klaidingus

žodžius parašyk taisyklingai.
a) sergąs, susitarę, norintys, pučiant, skaudamas
b) sakas, rasę, bepučent, eina, lezdama
c) nesiseksią, esantys, apsitaisiusi, suplyšęs, turįs
d) maišesi, balant, žaliuojas, nuspirses, nuspresiąs

Sakąs, rasią, bepučiant, einą, lesdama, maišęsi, bąlant, žaliuojąs, nuspirsiąs, nuspręsiąs.
/10 taškų/

7 Įrašyk praleistas raides. Nuspalvink neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų prie-

sagas.
Užsigavęs koją; staugiantis vilkas; miegančiąją gražuolę; žliaugiant lietui; nedrįsdamas pa-
klausti; žydėjusių pievų; išdavus draugus; trypdamas žolę; šviesiantis žibintas; lydėdavę namo.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

8 Nuspalvink taisyklingai parašytą žodį.

baigsiąs – baiksiąs – baigsęs
mačiusiają – mačiusiąją – mačiusęją
paimsent – pajimsiant – paimsiant
apsitraukdamas – apsitraugdamas – absitraukdamas
žliugsėsenčia – žliugsėsiančia – žliuksėsiančia
atciversiant – atsiversent – atsiversiant
išsiųsdamas – išsiūsdamas – išsiųzdamas
mylys – mylįs – mįlys
žvangančiūjų – žvangančiujų – žvangančiųjų
ištirsiant – ištyrsiant – ištirsent
/10 taškų/

9 Išnagrinėk paryškintus žodžius – užpildyk lentelę.

1. Jaunikaitis žemai nusilenkęs ir padėkojęs seneliui. 2. Prinokus obuoliams, laikas ir sodo
derlių nuimti. 3. Per kiemą močiutė pereina pasiramsčiuodama lazdele. 4. Katinas stebėjo besi-
turškiančius baloje balandžius. 5. Pagaliau jie išskrido atostogų į išsvajotąją šalį.

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
32 TODĖL NE
8

Kalbos Rūšis (veik., Įvardž.,

Žodis Skaičius Giminė Linksnis Laikas
dalis neveik.) sangr.
nusilenkęs dalyvis veik. sangr. vns. vyr. vard. būt. k.

prinokus padalyvis – – – – – būt. k.

pasiramsčiuo-
padalyvis – sangr. vns. mot. – nėra
dama

besiturškiančius dalyvis veik. sangr. dgs. vyr. gal. es.

išsvajotąją dalyvis neveik. įvardž. vns. mot. gal. būt.

/10 taškų: už be klaidų išnagrinėtą žodį 2 taškai; jei eilutėje padarei 1–3 klaidas, – 1 taškas;
jei padarei daugiau kaip 3 klaidas, – 0 taškų/

10 Įrašyk praleistas raides. Skirtingomis spalvomis nuspalvink padalyvius, pusdalyvius,

dalyvius.

Mokslo atradimai ir išradimai

Teleskopas – laiko mašina?
Teleskopai veikia kaip laiko mašina. Į ką nors žiūrėdami iš tiesų matome šviesą, kuri užtrunka,
kol atkeliauja. Net draugų veidų išraiškas matome praeitos akimirkos, nes šviesa, keliaudama at-
stumą nuo jų veidų iki mūsų akių, irgi sekundės dalelę užtrunka. Šviesa keliauja taip greitai, jog at-
rodo, kad įvykis ir nutinka mūsų akyse. Bet žvaigždės – visai kas kita. Pavyzdžiui, Saulė yra už aš-
tuonių šviesminučių kelio – jei ji sprogtų, katastrofa mus ištiktų po aštuonių minučių. O 2018 me-
tais pažiūrėję į kitą artimiausią mūsų kaimynę žvaigždę Kentauro Proksimą, matėme, kokia ji
buvo 2014 metais. Galaktikos yra milžiniški žvaigždžių sambūriai. Mes gyvename galaktikoje,
pavadintoje Paukščių Taku. Žiūrint į gretimą kaimynę Andromedos galaktiką, teleskopas tam-
pa laiko mašina, nukeliančia pustrečio milijono metų į praeitį. O pro Hablo teleskopą žiūrint į
penkių galaktikų sambūrį, vadinamą Stefano kvintetu, akys regi prieš 280 milijonų metų vykusį
susidūrimą. Jei tose susiduriančiose galaktikose yra protingų būtybių, irgi turinčių galingą teles-
kopą, kad mus matytų, šią akimirką Žemėje jos mato ankstyvuosius dinozaurų protėvius. Sunku
patikėti, tiesa?
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško, pasikartojančias
klaidas skaičiuok kaip vieną/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
33 TODĖL NE
 9 Prieveiksmių rašyba

1 Įrašyk praleistas raides ir nuspalvink prieveiksmius.

Padavimai
Ventės ir Liekų ragų milžinai
Ties Nemuno žiotimis yra plati įlanka. Jos smailūs kraštai toli abipus išsikišę. Tai Ventės ir
Liekų ragai. Labai seniai čia gyveno du milžinai; kapojo medžius, kirto girias. Kartą Ventės rago
milžinui išsprūdo iš rankos kirvis ir nulėkė toli į vandenį. Nebežinodamas, ką daryti, milžinas, pri-
sidėjęs prie lūpų delnus, ėmė šaukti savo kaimynui, kad šis paskolintų kirvį. Milžinas kitoje pusėje
atsitiesė ir švystelėjo savo kirvį per dvidešimties kilometrų pločio įlanką. Ventės milžinas mitriai
kirvį sugavo. Taip jie dalijosi vienu kirviu, vienas kitam jį permesdami.
Bėgo metai, Liekų rago milžinas paseno ir jau nebegalėjo kirvio nusviesti iki kaimyno. Tada
jis sumanė sutrumpinti tą tarpą ir ėmė nešti smėlį. Nešė smiltis, nešė ir supylė ilgą pylimą. Taip
beliko penki kilometrai iki Ventės. Dabar jau vėl buvo nesunku nusviesti kirvį iki kaimyno.
Šiandien pylimo vietoje negilu. Smarkiam vėjui siaučiant, čia lūžta bangos ir gali apversti toje
vietoje pasitaikantį laivą. Žvejai tą vietą vadina ežia.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško, pasikartojančios klaidos neskaičiuok/

2 Įterpk praleistas raides ir prieveiksmius atitinkamai surašyk į lentelę.

Meiliai, rytoj, dusyk, netoliese, netyčia, kažkodėl, tąsyk, čia, trise, lėkte.

Prieveiksmiai
būdo kiekybės vietos laiko priežasties
meiliai dusyk netoliese rytoj netyčia

lėkte trise čia tąsyk kažkodėl

/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
34 TODĖL NE
9

3 Įrašyk praleistas raides ir prieveiksmius atitinkamai surašyk į lentelę.

Aukštyn, rudeniop, traukte, pašėlusiai, švelniai, kažkiek, devyniese, šalin, dveja, kažkodėl.

Prieveiksmiai
daiktavardiniai būdvardiniai skaitvardiniai įvardiniai veiksmažodiniai
rudeniop aukštyn devyniese kažkiek traukte

šalin švelniai dveja kažkodėl pašėlusiai

/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

4 Kurie prieveiksmiai rašomi kartu, o kurie atskirai?

Rašome : nevienodai, nevisiškai, penkissyk, kaipmat, užtat.

kartu

Rašome
atskirai
: iš tolo, ne per daug, iš pradžių, ne visai, kada nors.

/10 taškų/

5 Kuriuose prieveiksmiuose rašoma nosinė raidė, kuriuose ne?

Nosinė
raidė
: drąsiai, anąkart, ne pirmąsyk, šįmet, tądien.

Nereikia
nosinės : dveja tiek, užtatai, šiandien, pirma, grasinamai.
raidės

/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
35 TODĖL NE
9

6 Įrašyk praleistas raides.

Slapčia dingo; truputį pavėlavo; nuvažiavo tolyn; grįžo nakčia; įdomiai pasikalbėjome; seniai
nesimatėme; padarė trečiaip; pagrįstai pareikalavo.
/10 taškų/

7 Rask ir pabrauk klaidas, tuos žodžius parašyk taisyklingai.

Atsisėsk šale; daukart žadėjo; daug kainavo; trisyk matėmės; kažinkiek padidino; šiektiek
pritrūko; tiesiog pirmyn; ištikrūjų supyko; švelnei paglostė; žaidėme keturiese; nusileido žemin;
žūtbūt užsispyrė; kasdien sportuoju; vokčia paėmė.

Šalia, daugkart, trissyk, kažin kiek, šiek tiek, iš tikrųjų, švelniai, žemyn, žūtbūt, vogčia.
/10 taškų/

8 Išlaipsniuok prieveiksmius.
vaizdžiai – vaizdžiau – vaizdžiausiai
kilniai – kilniau – kilniausiai
niūriai – niūriau – niūriausiai
tankiai – tankiau – tankiausiai
išmintingai – išmintingiau – išmintingiausiai
/10 taškų/

9 Iš šių būdvardžių padaryk būdo prieveiksmius ir bevardės giminės būdvardžius.

ramus – ramiai, ramu
lengvas – lengvai, lengva
ryškus – ryškiai, ryšku
žalias – žaliai, žalia
tobulas – tobulai, tobula
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
36 TODĖL NE
9

10 Įrašyk praleistas raides ir nuspalvink prieveiksmius.

Mokslo atradimai ir išradimai

DNR rodo – visi mes pusbroliai

Kas buvo pirmasis žmogus? Gali labai nustebinti, bet pirmojo žmogaus niekada nebuvo, nes
bet kuris žmogus turi tėvus, o tie tėvai taip pat turėjo būti žmonės. Visi kažkada atėję į pasaulį
gyvūnai priklausė tai pačiai rūšiai, kaip ir jų tėvai, proseneliai, proproseneliai. Ir taip iki amžiny-
bės. Tai tinka ir triušiams, ir krokodilams, ir laumžirgiams. Mokslininkai neabejoja, kad visi gyvieji
padarai yra vieni kitų pusbroliai, nes visų mūsų – bendras prosenis. Per milijonus metų iš vieno
prosenio išsivystė gausybė gyvūnų rūšių. Iš kur tai žinoma? Sistemiškai lyginant DNR.
DNR yra genetinė informacija, kurią visi gyvieji padarai turi kiekvienoje ląstelėje. Visi kiek-
vieno mūsų kada nors matytų gyvūno, augalo ar bakterijos genai yra užkoduotos žinutės, kaip
sukonstruoti tą padarą. Jos užrašytos sutarta abėcėle, kuri teturi keturias raides (A, T, C, G), be-
siskiriančias tik užrašymo eilės tvarka. Visuose gyvuosiuose organizmuose yra keletas panašių
genų. Taigi nenuginčijamai mes visi ir visos kitos mūsų planetoje gyvenančios gyvūnų ir augalų
rūšys turime bendrą protėvį. Ir visi esame pusbroliai – kiekviename šeimos medyje yra ne tik
tokių akivaizdžių pusbrolių kaip beždžionės, bet ir pelių, banginių, kengūrų, erelių, sraigių, kiaul-
pienių, grybų ir bakterijų. O nuostabiausia – mokslininkai garantuoja, kad tai tiesa.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško, pasikartojančius prieveiksmius
skaičiuok kaip vieną/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
37 TODĖL NE
 Vientisinių, sudėtinių
10 sakinių ir tiesioginės
kalbos skyryba

1 Kur reikia, sudėk skyrybos ženklus.

Padavimai
Ginučių piliakalnis
Vieną kartą vaikai ganė gyvulius prie Ginučių piliakalnio. Bedūkdami jie įmetė į urvą vieno
vaiko kepurę. Vaikas bijo eit namo, kad tėvas už kepurę nebartų. Sumanė lįsti į urvą. Piemenys
turėjo virvę, įleido vaiką į urvą. Nusileidęs žemyn, vaikas priėjo duris. Durys atsivėrė, ir jis pamatė
kažkokią senutę. Ta senutė sako:
– Še, imk kepurę, maišelį aukso ir eik iš čia, nes gali nutrūkti šunys. Tada tave sudraskys į ga-
balėlius!
Vaikas išėjo iš tos senutės, o piemenys jį ištraukė į viršų. Kiti vaikai jam pavydėjo aukso. Tada
vienas jų prašo:
– Įleiskit ir mane į šitą urvą. Aš išnešiu aukso ir su jumis pasidalysiu.
Vaikai jį nuleido. Bet šis pakliuvo į kitą pirkią, kur buvo kariškis. Jį pamatęs, vyras tik sugriežė
dantimis ir šūktelėjo:
– Ką veiki, bjaurybe, mano pirkioje?!
Vaikas sudrebėjo ir norėjo bėgti, bet kariškis jį sugavo, nunešė į tamsią kamarą ir uždarė. Kiti
vaikai laukė, laukė prie urvo, bet taip ir nesulaukė. To vaiko ir dabar kaip nėra, taip nėra. O tas
urvas tebėra. Sako, kad piemenys girdi po žemėmis vaiką verkiant.
/10 taškų/

2 Sudėk skyrybos ženklus.

Ir vienąkart, pavasari, Sulaikęs juodbėrį staiga(,)
Tu vėl atjosi drąsiai. (–)(,) Į žemę pažiūrėsi: (,)(–)
O(,) mylimas pavasari, Ir žemė taps žiedais marga... (.)(–)
Manęs jau neberasi(.) Aš diemedžiu žydėsiu(.)(...)
(Diemedžiu žydėsiu. S. Nėris. Poezija. Vilnius, 1972)
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
38 TODĖL NE
10

3 Sudėk kablelius, nuspalvink vientisinius sakinius.

1. Visi dantys minkštą duoną mėgsta. 2. Vienas dejuoja, kitas dainuoja. 3. Žuvys gaudomos
tinklu, o žmonės žodžiu. 4. Žadėjo duonos, o davė akmenį. 5. Varlė drąsi, kol gandro nemato.
6. Viena ranka glosto, antra peša. 7. Žalias linksta, sausas lūžta. 8. Graži kalba dažnai bjaurius
darbus slepia. 9. Ir asilas žirgu sužvengia, kai avižas pamato. 10. Visi džiaugiasi vienodai, ver-
kia kiekvienas kitaip.
/10 taškų: 1 taškas už 1 sakinį be klaidų/

4 Sudėk kablelius, nuspalvink sudėtinius sakinius.

1. Visi nori mokėti, bet ne visi nori mokytis. 2. Vėjo vaikas vėjais eis. 3. Vieną avį kerpa,
o kita dreba. 4. Zuikio dantys vilkui nebaisūs. 5. Žiba auksas pelenuose, o žmogus darbuose.
6. Žodis skriaudžia, žodis ir glaudžia. 7. Eidami eiti, dirbdami dirbti mokomės. 8. Esi daug ma-
tęs, maža perpratęs. 9. Geras gyvenimas dažnai žmogų pagadina, o sunkus proto išmokina.
10. Greitas dažnai suklumpa, dar dažniau paslysta.
/10 taškų: 1 taškas už 1 sakinį be klaidų/

5 Sudėk kablelius ir sutartinėmis linijomis pabrauk vienarūšes sakinio dalis.

1. Šiek tiek pasvarsčiau, tada pasiėmiau žiūronus ir įkopiau į kalvą pasižvalgyti. 2. Jodami jie
girdėjo miške kaukiant, riaumojant ir staugiant tuos plėšrius žvėris. 3. Jo biografija – tai švariai         
         prirašyti lapai, be braukymų, dėmių, rašybos klaidų. 4. Nuo klevo krito geltoni, raudoni,
ir lygiai
                    , susiliesdami.
žalsvi ir rusvi lapai, tyliai pasisupdami                5. Kurį laiką dar buvo matyti tolstantys so-
dybų medžiai, namų stogai, bažnyčios bokštas. 6. Tankesni darėsi miškai, drėgni ir niūrūs. 7. Ant
stalo mama užtiesė staltiesę, pastatė krištolinę vazą, pamerkė puokštę alyvų. 8. Karalius lėtai       ,
         , išdidžiai
ramiai             pakėlė ranką ir visi nuščiuvo. 9. Godžiai traukiau į plaučius jūros, smėlio, pušų
kvapą. 10. Tamsiais viduramžiais viešpatavo karas, badas ir maras.
/10 taškų: 1 taškas už 1 sakinį be klaidų/

6 Sudėk skyrybos ženklus ir nuspalvink išplėstinius dalyvinius pažyminius.

1. Pušys svarino storu balto šerkšno sluoksniu aplipusias šakas. 2. Pasukau į takelį, nubars-
tytą baltais žvyro grūdeliais. 3. Berniuko dėmesį patraukė tankiais brūzgynais apaugusi kalva.
4. Mėnulis apšvietė pakrantę, bangų nusėtą žvilgančiomis kriauklelėmis. 5. Pro šalį prapūškavo
traukinys, tempiantis tuziną medinių vagonų. 6. Medžiotojas žygiavo vilkų išmintu taku. 7. Pa-
gailo tos moters, pavargusios nuo darbų, pražilusios nuo vargų. 8. Aikštėje spardantys kamuo-
lį berniukai nepastebėjo artėjančios audros. 9. Staiga slibinas, spjaudantis ugnimi, puolė riterius.
10. Vaikas, tyliai sėdėjęs kamputyje, dar labiau susigūžė.
/10 taškų: 1 taškas už 1 sakinį be klaidų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
39 TODĖL NE
10

7 Sudėk kablelius ir nuspalvink kreipinius.

1. Gerbiamas mokytojau, prašom pakartoti uždavinio sąlygą. 2. Jums, mieli mokiniai, siū-
lome įdomų žaidimą. 3. Visi laukia tavo žodžio, išmintingasis pranaše. 4. Ar tu, mieloji sese,
rašysi man laiškus ir siųsi siuntinius? 5. Nurimk, išdykęs nenaudėli! 6. Gerbiami konferencijos
dalyviai, mielai atsakysime į Jūsų klausimus. 7. Kaip aš pasiilgau jūsų, karštos, skaisčios vasaros
dienos! 8. Kur beišvykčiau, visada jus, gimtieji mano namai, nešiosiuosi širdyje. 9. Ar tu, paikas
vaike, dar nepasimokei iš klaidų? 10. Jus, brangūs tėveliai, kviečiame į jubiliejinį mokyklos choro
koncertą.
/10 taškų: 1 taškas už 1 sakinį be klaidų/
8 Sudėk skyrybos ženklus.
Vieną vakarą atėjo pas merginą gražus ponaitis ir sako:
– Susituokim!
Mergina suprato, kad tas ponaitis yra velnias, ir ėmė jam uždavinėti darbus. Pirmiausia paprašė:
– Nupink man vežimą iš linų, – ir galvoja jo atsikračiusi.
Bet tuoj velnias atvilko nupintą vežimą ir vėl sako:
– Susituokim!
Tada mergina sumaišė kibirą aguonų su žemėm ir paliepė:
– Išrink iš žemės aguonas, tada tuoksimės.
Velnias tuoj išrinko aguonas ir atnešė merginai.
– Susituokim, – neatstoja.
Mergina jau nežino, ką sugalvoti, ir sako:
– Padaryk per Nemuną tiltą!
Tuoj velnias ėmė statyti tiltą. Subėgo daug velnių, ėmė nešioti akmenis, versti į Nemuną! Jau
tiltas buvo pastatytas, tereikėjo vieno akmens.
– Kakarykūūū! – staiga užgiedojo gaidys.
Velnias ir pabėgo viską palikęs.
/10 taškų: už kiekvieną skyrybos klaidą atimk po 0,5 taško/

9 Sudėk skyrybos ženklus.

1. Pramerkė piemuo akis ir galvoja: „Sapnavau ar tikrai su žalčiu kalbėjau?“ 2. „Kad tik manęs
niekas nepastebėtų“, – mintyse maldavo berniukas. 3. Mama suraukė antakius tarsi norėdama
pasakyti: „Daugiau nekartosiu.“ 4. „Palauk!“ – sušuko berniūkštis ir leidosi bėgti iš paskos. 5. „Bet
jeigu nepaklausiu, – pamaniau sau, – tai nieko ir nesužinosiu.“ 6. Tolumoje pamačiau žiburius ir su
palengvėjimu atsidusau: „Žmonės...“ 7. „Mokslo šaknys karčios, – nuolatos kartodavo tėvas, – bet
vaisiai saldūs.“ 8. „Pažadėk, – paprašiau tyliai, – kad manęs niekada nepamirši.“ 9. Užsimerkęs
mintyse kartojau: „Eina viena avis, eina dvi avys, eina trys avys(...)(,)“ – taip iki šimto, bet vis tiek
negalėjau užmigti. 10. „Atiduok!“ – piktai riktelėjo mergaitė.
/10 taškų: 1 taškas už 1 sakinį be klaidų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
40 TODĖL NE
10

10 Sudėk kablelius.

Mokslo atradimai ir išradimai

Tobuliausias gyvūnas, kuris neabejotinai pergyvens žmoniją
Tai – pusės milimetro dydžio lėtūnas, kuris Žemėje gyvena daugiau nei pusę milijardo metų.
Kiek turėtų pakilti temperatūra Žemėje, kad žmonija išmirtų? 70 laipsnių jau būtų didžiulė kančia
ir mirtis per kelias dienas, bet lėtūnai gali ištverti ir 151 laipsnio temperatūroje. O jei temperatūra
nukris? Esant –200 laipsnių pagal Celsijų jie ištveria net kelias dienas. Jei dings vanduo, žmonės
virs dulkėmis, o lėtūnai – stiklu. Pajutę sausros pavojų, jie patys išsidžiovina ir panyra į keistą
būseną, o gyvybiškai svarbias jų baltymines struktūras padengia panašus į stiklą kiautas. Tokie
išdžiūvę lėtūnai išgyvena net kelis dešimtmečius. 2007 metais atvirame kosmose lėtūnai praleido
12 dienų. Jie ištvėrė šaltį, radiaciją ir vakuumą. Stebėtina, kai kurie net padėjo kiaušinių. Lėtūnai
ištveria net 1000 kartų stipresnę radiaciją nei kiti gyvūnai, tad atominės bombos jų nesunaikintų
nei karščiu, nei radiacija. 1200 atmosferų – esant tokiam slėgiui išgyvena dauguma šių gyvūnų,
tačiau kai kurios rūšys ištveria ir 6000 atmosferų slėgį. Pajutę nuodus, jie panyra į keistą savisau-
gos būseną – sulėtėja visi gyvybiniai procesai ir lėtūnai apmiršta. Pavojui nuslūgus, šie padarai
atsigauna ir gyvena lyg niekur nieko. Lėtūnų atsparumas jau seniai stebina žmones. Nors tai yra
vieni pirmųjų padarų Žemėje, jie išgyveno ne vieną masinį rūšių išnykimą. Mokslininkai jau atliko
keletą eksperimentų: žmogaus ląstelės, įterpus į jas lėtūnų baltymų, tampa 40 procentų atspares-
nės radiacijai. Tai ateityje gali praversti siekiant išgyventi Marse.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
41 TODĖL NE
 11 Kartojimas

1 Įrašyk praleistas raides.

1. Senelis tęsė pasakojimą. 2. Vaikas bėgdamas gręžiojosi atgal. 3. Močiutė kentė skausmą.
4. Ūkininkas patręšė laukus. 5. Pusnys visiškai sutežo. 6. Atsibudęs mėgstu pasirąžyti. 7. Kiemą
nusprendė išgrįsti trinkelėmis. 8. Trobelė neprižiūrima sukežo (nuskuro, sunyko). 9. Senis jau visai
išgvero (suseno, sukriošo). 10. Tavęs klausant širdis sąla.
/10 taškų/

2 Įrašyk praleistas raides.

1. Mūsų mokykla – pati geriausia! 2. Aš juk atsiprašiau jūsų – ko dar širstate? 3. Aš labai tavęs
pasiilgau, o tu manęs? 4. Mane išdavė geriausias draugas. 5. Tave kviečia auklėtoja. 6. Tavyje
plaka drąsi širdis. 7. Parvešime jums lauktuvių. 8. Mumyse pabudo pasididžiavimas. 9. Norėčiau,
kad jūs gerai pagalvotumėte.
/10 taškų: 1 taškas už teisingai parašytą žodį/

3 Suskliaustus skaičius parašyk žodžiu reikiamu linksniu.

1. Per gimtadienį gavau dvylika laiškų iš įvairių pasaulio kampelių. 2. Mažvydiečiai į būrį su-
sirinko jau šešioliktą kartą. 3. Giminės nesimatė penkiolika metų. 4. Prezidentė aplankė tryli-
ka JAV valstijų. 5. Močiutė rado keturiolika baravykų. 6. Liftu pakilome į septynioliktą aukštą.
7. Į senelio jubiliejų atvyko net aštuoniolika jo jaunystės draugų. 8. Šiemet mano sesuo baigs vie-
nuolika klasių. 9. Baigiau skaityti devynioliktą puslapį ir užverčiau knygą. 10. Geras sportininkas
lengvai nubėga devyniolika kilometrų.
/10 taškų/

4 Suskliaustus veiksmažodžius pakeisk atitinkamo laiko veikiamosios rūšies dalyviais.

1. Brolis žadėjęs, kad bus labai linksma. 2. Iš tolo pažinau atskubančią mamą. 3. Tėtis dirbda-
mas visada švilpaudavęs. 4. Bičiulis patikino tuoj pat grįšiantis (grįšiąs). 5. Visi tvirtino galintys
(galį) tokį darbą įveikti. 6. Kiekvieną vakarą vaikinas eidavęs pasivaikščioti į parką. 7. Tą pa-
jodžargą turbūt velnias nešęs ir pametęs. 8. Draugė pažadėjo knygą atsiųsianti paštu. 9. Iš dan-
gaus krentantis (krentąs) sniegas greitai paslėpė purvinus šaligatvius.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
42 TODĖL NE
11

5 Išlinksniuok įvardžiuotinius dalyvius.

Vienaskaita
V. kas? klausiamasis, klausiamoji
K. ko? klausiamojo, klausiamosios
N. kam? klausiamajam, klausiamajai
G. ką? klausiamąjį, klausiamąją
Įn. kuo? klausiamuoju, klausiamąja
Vt. kur? klausiamajame, klausiamojoje

Daugiskaita
V. kas? klausiamieji, klausiamosios
K. ko? klausiamųjų, klausiamųjų
N. kam? klausiamiesiems, klausiamosioms
G. ką? klausiamuosius, klausiamąsias
Įn. kuo? klausiamaisiais, klausiamosiomis
Vt. kur? klausiamuosiuose, klausiamosiose
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

6 Įrašyk praleistas raides.

Rausdama iš gėdos; rinkdami grybus; risdamas akmenį; rišdamasis kaklaraištį; skusdamas
barzdą; kirpdama plaukus; leisdamasi į kelionę; liesdamas veidą; kišdamas koją; liepdamas nutilti.
/10 taškų/

7 Įrašyk praleistas raides.

Žiūrint į dangų; laukiant traukinio; pakylant virš debesų; patręšus dirvą; sutrešus kelmui; pa-
leisdavus šunis; nusiųsdavus dovanų; užvošiant (būs. l.) dangtį; nupirksiant gėlių; suprasiant už-
duotį.
/10 taškų/

8 Įterpk praleistas raides ir šalia žodžių parašyk, kokia tai kalbos dalis.
1. Berniukas išdidžiai žingsniavo po pažastim spausdamas (pusdalyvis) naujutėlaitę knygą.
2. Pajutę (dalyvis) pavojų, žvirbliai mikliai išsilakstė į šalis. 3. Vienas kitą prilaikydami (pusdalyvis),
alpinistai greitai kopė į viršūnę. 4. Taip joms bepliurpiant (padalyvis) ir vakaras atėjo. 5. Liepa
braškėjo, su kiekvienu vėjo gūsiu vis labiau palinkdama (pusdalyvis). 6. Lauke stovėjo baidyklė,
atgręžta (dalyvis) į sodybos langus. 7. Persigandęs (dalyvis) vagišius spruko į krūmus. 8. Broliui
išvykus (padalyvis) studijuoti į užsienį, namuose tapo tylu ir tuščia. 9. Nuo kalno atsivėrusiuose
(dalyvis) toliuose raibuliavo vanduo. 10. Traukiant (padalyvis) dainą ir darbas lengvesnis atrodo.
/10 taškų: už kiekvieną klaidą atimk po 0,5 taško/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
43 TODĖL NE
11

9 Įrašyk praleistas raides.

Slapčia dingo; truputį pavėlavo; nuvažiavo tolyn; grįžo nakčia; įdomiai pasikalbėjome; seniai
nesimatėme; padarė trečiaip; pagrįstai pareikalavo.
/10 taškų/

10 Sudėk skyrybos ženklus.

1. Šiek tiek pasvarsčiau, tada pasiėmiau žiūronus ir įkopiau į kalvą pasižvalgyti. 2. Jodami jie
girdėjo miške kaukiant, riaumojant ir staugiant tuos plėšrius žvėris. 3. Kurį laiką dar buvo matyti
tolstantys sodybų medžiai, namų stogai, bažnyčios bokštas. 4. Tankesni darėsi miškai, drėgni
ir niūrūs. 5. Ant stalo mama užtiesė staltiesę, pastatė krištolinę vazą, pamerkė puokštę alyvų.
6. Karalius lėtai, ramiai, išdidžiai pakėlė ranką ir visi nuščiuvo. 7. Godžiai traukiau į plaučius jūros,
smėlio, pušų kvapą. 8. Pasukau į takelį, nubarstytą baltais žvyro grūdeliais. 9. Mėnulis apšvietė
pakrantę, bangų nusėtą žvilgančiomis kriauklelėmis. 10. Pagailo tos moters, pavargusios nuo dar-
bų, pražilusios nuo vargų.
/10 taškų/

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
44 TODĖL NE