Gramatikos Uzduotys 8 Klase Atsakymai Internet

Auksė Petruševičienė
GRAMATIKOS
UŽDUOTYS
ATSAKYMAI
Turinys
1 7 klasės kurso kartojimas ir įgūdžių įtvirtinimas / 2
2 Prielinksnių rašyba ir vartojimas / 6
3 Jungtukų vartojimas, skyryba ir rašyba / 9
4 Dalelyčių vartojimas ir rašyba / 12
5 Veiksnys ir tarinys. Brūkšnys vietoj praleistos tarinio jungties / 16
6 Papildinys ir aplinkybės. Išplėstinių aplinkybių skyryba / 20
7 Derinamieji, nederinamieji ir išplėstiniai pažyminiai, jų skyryba / 24
8 Vienarūšių sakinio dalių skyryba / 29
9 Aiškinamųjų sakinio dalių ir lyginamųjų posakių skyryba / 33
10 Įterpinių ir kreipinių skyryba / 37
11 Kartojimas / 41
2
7 klasės kurso
1 kartojimas ir įgūdžių
įtvirtinimas
1 Įrašyk praleistas raides.
Gražiausios lietuvių legendos ir padavimai

Nidos mergelė
Arti Nidos kranto mariose gyvena paslaptinga mergelė. Kai naktys žvaigždėtos ir bekraštis
vandens paviršius spindi sidabru, galima įžiūrėti, kaip iškyla iš marių maža sala. Toje saloje pa-
sirodo graži mergelė, pasipuošusi lelijų vainiku. Ji uždainuoja, ir jos nuostabus balsas sklinda
nakties apsiaustomis mariomis į bekraštes erdves. Kiekvieną, kas plaukia tokiomis naktimis per
marias, pakeri stebuklingas mergelės balsas. Gražuolė vilioja dainomis į savo salą, kur visuomet
viešpatauja palaima. Vargas tam, kas patikėjęs žavinga daina šoka į bangas ir plaukia į tą salą, nes
vos tik pasiekia krantą, staiga atsiveria kiaurymė ir sala su nelaiminguoju nugrimzta į gelmes. Jau
daug jaunuolių žuvo, bet kaskart, kai pateka mėnulis ir per marias nusidriekia sidabrinis takas, iš
marių iškyla sala ir per vandens platybes pasklinda kerinti daina...
/10 taškų/
2 Įrašyk įvardžiuose praleistas raides.

Savas būstas; kažkelintą kartą; pažiūrėk į save; kažkuri mergaitė; savųjų bičiulių; nepastebėjo
manęs; taviškis sąsiuvinis; perduok jai; dėkoju jums; mūsų namai.
/10 taškų/
3 Skaičius parašyk žodžiais.

12 klasę – dvyliktą
17 pieštukų – septyniolika
23 dieną – dvidešimt trečią
3 durys – trejos
59 metų – penkiasdešimt devynerių
1648 metais – tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt aštuntais
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
3 TODĖL NE
1
214 puslapis – du šimtai keturioliktas

2 rogės – dvejos
1/3 dalį – vieną trečiąją
19 taškų – devyniolika
/10 taškų/
4 Veikiamosios rūšies dalyvius suderink su daiktavardžiais gimine, skaičiumi ir linksniu.

Sušalusį berniuką; gęstą žiburiai; išbalę veidai; kvepiančiose gėlėse; prinokusiuose pomido-
ruose; draugaują kaimynai; verkiančiai mergaitei; tekančią saulę; rūkstančiam laužui; prisirpusias
uogas.
/10 taškų/
5 Neveikiamosios rūšies dalyvius suderink su daiktavardžiais gimine, skaičiumi ir linksniu.

Paauksuotoje karietoje; nepažįstamąją ponią; gyvenamajame name; nušviestu taku; švenčia-
mą jubiliejų; dalijamomis gėrybėmis; laukiamąsias viešnias; išdresuotųjų šunelių; laistomą rožę;
parašytąjį laišką.
/10 taškų/
6 Vietoj veiksmažodžių parašyk pusdalyvius.

1. Pro šalį gausdami važiavo sunkvežimiai. 2. Bangos šniokšdamos daužė krantą. 3. Lauk-
dama autobuso mergaitė skaitė knygą. 4. Siūbuodami ošė galingi ąžuolai. 5. Vaikas nubėgo pas
mamą graudžiai verkdamas. 6. Šokdamos raganaitės garsiai kvatojo. 7. Vaikai šaipydamiesi rodė
į berniuką pirštais. 8. Dėdė juokdamasis papasakojo linksmą istoriją. 9. Mergina, glausdamasi
prie sienos, garsiai atsiduso. 10. Skrisdamas lėktuvu jis visada stengiasi negalvoti apie aukštį.
/10 taškų/
7 Vietoj veiksmažodžių parašyk nurodyto laiko padalyvius.

1. Saulei leidžiantis oras atvėso. 2. Užšalus ežerui prasidėjo poledinės žūklės sezonas. 3. Nu-
jaučiau tai neišvengiamai atsitiksiant. 4. Močiutė pasakojo anksčiau žiemomis daug dažniau
snigdavus. 5. Dar kiek paėjęs išgirdau ūžiant greitkelį. 6. Išvažiavus svečiams visi lengviau at-
sikvėpė. 7. Niekas nesitikėjo taip staiga lietų prapliupsiant. 8. Staiga pamačiau atlekiant dviratį.
9. Gerokai palijus ir atšilus, miške pradėjo dygti grybai.
/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
4 TODĖL NE
1
8 Įrašyk praleistas raides ir šalia žodžių parašyk, kokia tai kalbos dalis.
1. Berniukas išdidžiai žingsniavo po pažastim spausdamas (pusdalyvis) naujutėlaitę knygą.
2. Pajutę (dalyvis) pavojų, žvirbliai mikliai išsilakstė į šalis. 3. Vienas kitą prilaikydami (pusdalyvis),
alpinistai greitai kopė į viršūnę. 4. Taip joms bepliurpiant (padalyvis) ir vakaras atėjo. 5. Liepa
braškėjo, su kiekvienu vėjo gūsiu vis labiau palinkdama (pusdalyvis). 6. Lauke stovėjo baidyklė,
atgręžta (dalyvis) į sodybos langus. 7. Persigandęs (dalyvis) vagišius spruko į krūmus. 8. Broliui
išvykus (padalyvis) studijuoti į užsienį, namuose tapo tylu ir tuščia. 9. Nuo kalno atsivėrusiuose
(dalyvis) toliuose raibuliavo vanduo. 10. Traukiant (padalyvis) dainą ir darbas lengvesnis atrodo.
/10 taškų: už klaidą atimk po 0,5 taško/
9 Įrašyk prieveiksmiuose praleistas raides.

Atsisėsk šalia; daugkart žadėjo; trissyk matėmės; tiesiog pirmyn; iš tikrųjų supyko; švelniai
paglostė; žaidėme keturiese; nusileido žemyn; seniai matėmės; vogčia paėmė.
/10 taškų/
10 Kur reikia, sudėk skyrybos ženklus.
Išradimai, pakeitę pasaulį

Laikrodis
Pirminis laiko ženklas, be abejonės, buvo saulė. Maždaug prieš 7–8 tūkstančius metų žmonės
Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje susirūpino tikslesniu dienos laiko skaičiavimu, labiau-
siai turbūt dėl religinių ir politinių reikalų:(–)(,) kad karalius galėtų pasirodyti tam tikru metu, kad
aukos dievams būtų atnašaujamos palankiomis valandomis. Egiptiečiams aukšti obeliskai buvo
kaip saulės laikrodžiai:(–)(,) smailės metamas šešėlis rodė tam tikrą laiką. Bet, suprantama, saulei
nusileidus, toks laikrodis nieko nerodė. 1500 m. pr. Kr. egiptiečiai išrado tikrą laikrodį:(–)(,) laiką
skaičiavo vandens lašai. Akmeninio indo dugne buvo kiaurymė, pro kurią tiksliais laiko tarpais
lašėjo vanduo. Kad sužinotų, kiek valandų, žmogus turėdavo pažiūrėti į indo viršuje esančias įran-
tas:(–)(,) laiką rodė vandens lygis. Mechaniniai laikrodžiai atsirado XVI a. Europoje. Viduramžių
miestuose iš bažnyčių varpinių kiekvieną valandą nuaidėdavo varpo dūžiai. Minutinė laikrodžių
rodyklė atsirado 1577 m., ją pirmasis pritaisė šveicarų laikrodininkas Jostas Biurgis. Iki šių dienų
Šveicarija garsėja kokybiškais laikrodžiais.
/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
5 TODĖL NE
Prielinksnių rašyba
2 ir vartojimas
1 Nuspalvink prielinksnius (jų turėtum rasti 10, tų pačių nekartok).

Juknaičių piliakalnis
Už Šilutės, tarp Juknaičių ir Maželių, yra alkalnis (alka – vieta ant kalno, kurioje buvo deginamos
aukos). Apie kalną žmonės pasakoja, kad senovėje šis buvo labai gerbiamas. Kiekvienas žmogus
praeidamas atsigręždavo į jį, nusiimdavo kepurę ir sakydavo: „Labas vakaras, pone Alkos kalne!“
O kurie praeidami kepurės nenusiimdavo, tiems nematoma ranka ją nuo galvos numušdavusi.
Vėlų vakarą vienas praeivis ėjo pro šalį. Buvo po kivirčo su kaimynu suirzęs ir tyčia kalno
nepasveikino. Tik staiga nuo kalno ėmė riedėti ugniniai rutuliai. Pamatė žmogus, kad tie rutuliai
didžiuliu greičiu rieda jo link, ir suprato, kad gera nelauk. Iškart nukėlė kepurę ir mandagiai tarė:
„Labas vakarėlis, pone Alkos kalne!“ Tik šitaip jis apsisaugojo nuo nelaimės. O jeigu nebūtų to
padaręs, tai niekas nežino, kuo jam viskas būtų pasibaigę.
/10 taškų/
2 Ištaisyk prielinksnio ant vartojimo klaidas.

1. Muzikos mokykloje išmokau skambinti ant pianino (pianinu). 2. Karpius tėtis paprastai gau-
do ant sliekų (sliekais). 3. Mano brolis dvyliktokas labai gabus ant matematikos (matematikai).
4. Mama parduotuvėje paprašė pakeisti palaidinę ant mažesnės (į mažesnę; mažesne). 5. Išmainė
lagaminą ant kuprinės (į kuprinę). 6. Raugiant agurkus reikia dėti šaukštą druskos ant litro van-
dens (į litrą; litrui). 7. Mano sesuo visada dėvi batelius ant aukštų kulnų (aukštais kulnais, aukšta-
kulnius batelius). 8. Rašinį reikia parašyti ant pirmadienio (pirmadieniui; iki pirmadienio). 9. Teta
taupo pinigus ant kelionės į Londoną (kelionei). 10. Dėdė nutarė pirkti automobilį ant išsimokėji-
mo (išsimokėtinai).
/10 taškų/
3 Ištaisyk prielinksnių vartojimo klaidas.

1. Auklėtoja labai domėjosi apie auklėtinių gyvenimo sąlygas (gyvenimo sąlygomis). 2. Tarp
vaikų kilo ginčas apie žaidimo taisykles (dėl taisyklių). 3. Ši lentelė rodo apie mokinių pasiekimų
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
6 TODĖL NE
2
pokyčius (rodo pokyčius). 4. Apie chuliganų elgesį (dėl chuliganų elgesio) teta pasiskundė po-
licijai. 5. Tąkart visiems buvo ne iki juokų (ne juokai galvoj; ne juokai rūpėjo). 6. Mokinių tary-
bos pirmininkas perskaitė nutarimą iš rugsėjo 20 dienos posėdžio (rugsėjo 20 dienos nutarimą).
7. Svarbūs dokumentai išduodami tik po parašu (su parašu; pasirašytinai). 8. Į Klaipėdos uostą
įplaukė laivas po Anglijos vėliava (su vėliava). 9. Visi krepšininkai svajoja žaisti už geriausią pasau-
lio komandą (geriausioje komandoje). 10. Esame pakviesti ant pietų (pietų; pietauti).
/10 taškų/
4 Įrašyk raides, prielinksnius nuspalvink.

1. Upelyje vandens buvo tik lig kelių. 2. Atrodai lyg būtum nelabąjį pamatęs. 3. Draugas ty-
lėdamas prisėdo šalia. 4. Šalia kelio augo jaunas beržynėlis. 5. Tiesiog arčiau, aplink greičiau.
6. Aplink baravyką spietėsi jo vaikų pulkelis. 7. Aš iš tolo pažinau pareinantį tėvelį. 8. Išimk duoną
iš krepšio. 9. Nesijaudink, už tai nepykstu. 10. Užtai nieko ir netùri, kad visą gyvenimą tingėjo
dirbti.
5 Ištaisyk prielinksnio į vartojimo klaidas.

1. Badavimas visada neigiamai atsiliepia į sveikatą (atsiliepia sveikatai, daro neigiamą poveikį
sveikatai). 2. Tavo nuomonė daro įtaką į mano požiūrį (požiūriui). 3. Su gydytoja aptarėme naujų
vaistų poveikį į organizmą (organizmui). 4. Visi klasės berniukai įsimylėjo į naujokę (įsimylėjo
naujokę). 5. Mokytoja nurodė į keletą uždavinio sprendimo būdų (nurodė keletą būdų). 6. Reikia
skirti daugiau dėmesio į sveikos gyvensenos įgūdžių lavinimą (lavinimui). 7. Lietingas oras blo-
gai veikia į močiutės nuotaiką (veikia nuotaiką). 8. Vaikystėje visi labai mėgome žaisti į slėpynes
(žaisti slėpynių, slėpynes, slėpynėmis). 9. Puikus mokytojo pavyzdys padarė įtaką į mokinių elgesį
(elgesiui). 10. Šiais metais daugiau dėmesio skirsiu į lietuvių kalbos gramatiką (gramatikai).
/10 taškų/
6 Ištaisyk prielinksnio pas vartojimo klaidas.

1. Pas mano seserį labai gražūs plaukai (mano sesers). 2. Pas mane šiandien visai nėra laiko
(aš neturiu laiko). 3. Tučtuojau atsiprašyk pas mamą už grubius žodžius (atsiprašyk mamos).
4. Pas ką gavai tą knygą (iš ko gavai)? 5. Tas gražias gėles jis pirko pas gatvės prekeivį (iš prekeivio).
6. Paklausk pas troleibuso vairuotoją, kurioje stotelėje reikia išlipti (paklausk vairuotojo, vairuo-
toją). 7. Visais klausimais visada gali kreiptis pas mokyklos direktorių (į direktorių). 8. Prašysiu
pas tėtį, kad gimtadienio proga padovanotų dviratį (tėčio, tėtį). 9. Pinigų pietums pasiskolinau pas
klasės draugą (iš draugo). 10. Visas kiemo naujienas sužinojau pas kaimyną (iš kaimyno).
/10 taškų/
7 Įrašyk prielinksniuose praleistas raides.

Įkypai lauko; įstrižai sienos; viršuj lovos; kitapus durų; šiapus slenksčio; išilgai kelio; palei sie-
ną; sulig stogu; vidury pievos; paskui gandrą.
/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
7 TODĖL NE
2
8 Ištaisyk prielinksnių vartojimo klaidas.

1. Prie tokių aplinkybių kiekvienas sutriktų (tokiomis aplinkybėmis). 2. Prie peršalimo reikia
gerti daug karštos arbatos (peršalus). 3. Ir prie geriausių norų negaliu tau padėti (ir geriausių norų
turėdamas; ir labai norėdamas). 4. Prie progos būtinai tave aplankysiu (pirma proga; progai pa-
sitaikius; radęs, turėdamas progą). 5. Auksas lydosi tik prie labai aukštos temperatūros (aukštoje
temperatūroje; esant aukštai temperatūrai; kai aukšta temperatūra). 6. Aš negaliu dirbti prie tokių
triukšmingų sąlygų (tokiomis triukšmo sąlygomis; esant tokioms sąlygoms; kai tokios sąlygos).
7. Šios gėlės atsparios net prieš didžiausias sausras (didžiausioms sausroms). 8. Prūsai gynėsi
prieš kryžiuočius iš visų jėgų (nuo kryžiuočių). 9. Jis ilgai jautė neapykantą prieš išdaviką (išdavi-
kui). 10. Visi privalo jausti pareigą prieš tėvus (tėvams).
/10 taškų/
9 Rask ir pabrauk klaidas, parašyk tuos žodžius taisyklingai.

Anąpus gyvatvorės; ligi dangaus; aplinkuj gėlyną; įstryžai ežero; pasak senolių; keurai plyšius;
skradžei žemę; namų linkui; apsukuj (aplink) namus; deka didvyrių; anot išminčiaus; marių lynk;
puseu nakties; abypus žvyrkelio.
Anapus, aplinkui, įstrižai, kiaurai, skradžiai, apsukui, dėka, link, pusiau, abipus.
/10 taškų/
10 Sudėk skyrybos ženklus.

Ratas
Tikėtina, kad ratą pirmieji pradėjo naudoti šumerai, kurie gyveno senovės Mesopotamijoje
(dabartiniame Irake) maždaug prieš 6 tūkstančius metų. Mūsų protėviai pastebėjo, kad sunkų
daiktą daug lengviau perkelti(,) stumiant ant kokio nors riedančio daikto, kad ir rąsto. Klodavo
rąstus, šiuos perkeldavo vis pirmyn ir jais tempdavo kažką panašaus į roges. O tada jau gimė min-
tis ant ašies įtaisyti ratą. Iš šumerų ratas paplito visuose Artimuosiuose Rytuose, Egipte, Indijoje,
o netrukus pasiekė ir Europą. Beje, įdomus pastebėjimas:(–) jei manysime, kad žmonės tam tikrą
išsivystymo lygį pasiekė prieš 50 tūkstančių metų, vadinasi, jiems prireikė 44 tūkstančių metų,
kad prasimanytų būdą judėti ne pėsčiomis. Be jokių abejonių, ratuotiems vežimams prireikė kelių.
Persijoje apie 2,5 tūkstančio kilometrų ilgio kelias buvo nutiestas VI a. pr. Kr., o romėnai sukūrė
kelių tinklą, kurio bendras ilgis buvo apie 80 tūkstančių kilometrų. III a. Kinijoje jau buvo nutiesti
grįsti devynių juostų keliai, vidurinė juosta skirta tik imperatoriaus šeimai.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
8 TODĖL NE
Jungtukų vartojimas,
3 skyryba ir rašyba

Jurbarkas
Labai seniai gyveno du broliai milžinai. Vienas brolis buvo vardu Jurgis, kitas – Barkus. Broliai
gyveno skirtingose Nemuno pusėse. Visą dieną jie kirsdavo medžius, tačiau turėjo tik vieną kirvį,
todėl nuolat juo dalydavosi(,) švysteldami per Nemuną. Taip jie ir gyveno(,) kirviu svaidydamiesi.
Tačiau vieną kartą Barkus taip stipriai sviedė kirvį, kad Jurgis nespėjo jo sugauti(,) ir tas tvojo jam
į smilkinį. Smūgis buvo toks stiprus, kad Jurgis iš karto krito negyvas. Barkus labai susigraužė(,)
užmušęs brolį. Iš to širdies skausmo jis irgi netrukus pasimirė. Broliams žmonės supylė kapą,
o prie jo atsirado miestas, kuris nuo abiejų brolių vardų vadinamas Jurbarku.
/10 taškų: už klaidą atimk 1 tašką/
2 Sudėk skyrybos ženklus ir nuspalvink jungtukus.

1. Saulė patekėjo, ir visi miško paukščiai užgiedojo ryto giesmę. 2. Močiutė šiltnamyje augina
ir agurkus, ir pomidorus, ir ridikėlius, ir salotas. 3. Mažytėje krautuvėlėje buvo galima nusipirkti
duonos ir pyrago, mėsos, sūrio bei įvairiausių saldumynų. 4. Nusiprausę ir pavakarieniavę(,) jie
sėdėjo ir šnekučiavosi. 5. Berniukas nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, nei skaičiuoti. 6. Išsiskir-
dami jie nežinojo, ar kada nors dar susitiks. 7. Pageidaujate kavos ar arbatos? 8. Per atostogas
su šeima važiuosime arba į Egiptą, arba į Ispaniją, arba į Turkiją. 9. Paskolinau knygą Sauliui ar
Tomui, bet nežinau, ar grąžins. 10. Aš mėgstu vanilinius ledus, o mano draugė vaisinius arba
šokoladinius.
/10 taškų: 1 taškas už 1 sakinį be klaidų/
3 Pabrauk netaisyklingai parašytus jungtukus ir parašyk juos taisyklingai.

Visdėlto, arba, tačeu, tartum, tai gi, bei, jai, taritum, nes, bet gi, bet, jok, tad, jaigu, o gi, nei,
kadan gi.
Vis dėlto, tačiau, taigi, jei, tarytum, betgi, jog, jeigu, ogi, kadangi. /10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
9 TODĖL NE
3
4 Surašyk jungtukus į lentelę.

Ir, kad, bei, kol, nei, nes, bet, o, nors, tartum.
Sujungiamieji jungtukai Prijungiamieji jungtukai
ir kad
bei kol
nei nes
bet nors
o tartum
/10 taškų/

1. Ir dienos maža geram darbui, ir valandos gaila kvailoms kalboms klausyti 2. Ir čiupinėjo, ir
žiūrinėjo, o ko reikia, nepastebėjo,(–) katę maiše nusipirko ir namo už paršą parsivilko. 3. Ilgas lie-
žuvis nieko nepataiso, bet daug sugadina. 4. Jei neprivalgei,(–) neprilaižysi. 5. Juo daugiau turi,(–)
juo daugiau nori. 6. Jei veja,(–) bėk, jei muša,(–) rėk. 7. Juo vilkas senyn,(–) juo dantys aštryn.
8. Kvaila galva nei žyla, nei plinka. 9. Lengva pagadinti, bet sunku pataisyti. 10. Nerasi medžio be
šakos, o žmogaus(–) be ydos.
6 Kai kurie jungtukai ar jungiamieji žodžiai priklauso tik vienos kurios rūšies šalutiniam
sakiniui. Surašyk jungtukus į lentelę.
Nes, kol, jei, lyg, nors, kai, jeigu, kadangi, tartum, nors ir.
Šalutinių sakinių rūšys
laiko priežasties sąlygos nuolaidos lyginamieji
kol nes jei nors lyg
kai kadangi jeigu nors ir tartum

/10 taškų/
7 Parink jungtukus ir įrašyk sakiniuose. Sudėk skyrybos ženklus.

Ir ... ir, o, bet, kad, juo ... juo, nes, nei ... nei, tad, ar ... ar, arba.
1. Mėgstu pasvajoti, kad užaugęs tapsiu garsiu išradėju.
2. Juo žmogus naivesnis, juo labiau visais pasitiki.
3. Pavėlavau į pamokas, nes pramiegojau.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
10 TODĖL NE
3
4. Mėgstu ir knygas skaityti, ir socialiniais tinklais su draugais bendrauti, ir kompiuterinius

žaidimus žaisti.
5. Brolio akys žalios, o mano mėlynos.
6. Ruošiausi eiti į draugo gimtadienio vakarėlį, bet susirgau.
7. Rytais jis bėgiodavo parke arba treniruodavosi sporto salėje.
8. Nei tu man žadėk, nei aš tavim tikėsiu.
9. Mama kiekvieną sekmadienį eina ar į teatrą, ar į koncertą, ar į kiną.
10. Karalius tarė jaunikaičiui: „Išgelbėjai princesę, tad prašyk ko nori.“
8 Kokios tai kalbos dalys? Surašyk žodžius į lentelę.

Kuris, vis, kur, prie, bei, nes, ant, jau, kas, kaip.
Jungtukai Prieveiksmiai Prielinksniai Įvardžiai Dalelytės
bei kur prie kuris vis
nes kaip ant kas jau

/10 taškų/
9 Su kiekviena 8 užduotyje paminėta kalbos dalimi sugalvok po trumpą sakinį.

Ateisiu, nes laukei. Kur gyveni? Buvau prie upės. Gerbiu tą, kuris neišduoda. Nėrė vis gilyn.
/10 taškų – 2 taškai už kiekvieną tinkamai pavartotą kalbos dalį/

Abėcėlė
Abėcėlė – tai raidžių, kuriomis užrašomi kalbos garsai, rinkinys. Viena seniausių rašto sistemų
buvo dantiraštis. Jį sukūrė šumerai, gyvenę apie 3000 tūkstančius m. pr. Kr. dabartinio Irako teritori-
joje. Dantiraštis turėjo tūkstančius simbolių, todėl juos išmokti buvo itin sunku. Apie 1050 m. pr. Kr.
finikiečiai, gyvenę dabartinėse Izraelio, Libano, Sirijos ir Palestinos teritorijose, sukūrė abėcėlę vien
iš priebalsių, joje buvo tik kiek daugiau kaip pora dešimčių raidžių. Graikai perėmė finikiečių abėcė-
lę ir pritaikė savo reikmėms, sukūrę ir balsių raides. Kadangi graikų abėcėlė jau turėjo priebalses ir
balses, ji laikoma pirma pasaulyje tikra abėcėle. VII a. pr. Kr., nusižiūrėję nuo graikų, savo abėcėlę
sukūrė romėnai, ji teturėjo dvidešimt vieną raidę (raidės G, J, U, W ir Y buvo įtrauktos tik po kelių
šimtmečių). Romėnų sukurta lotynų kalbos abėcėlė išplito po visą senąjį pasaulį nuo Britanijos iki
Persijos. Mūsų dienomis ši abėcėlė yra plačiausiai vartojama pasaulyje.
/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
11 TODĖL NE
Dalelyčių vartojimas
4 ir rašyba
1 Sudėk trūkstamus skyrybos ženklus.

Vištytis
Kadaise, labai seniai, Vištyčio ežero vietoje buvo miškai ir pievos. Vieną kartą į tas pievas ber-
nai atginė arklius naktigonei. Atėjo naktis, bernai sugulė miegoti. Staiga iš kažkur atlėkė paukštis
ir ėmė keistai cypsėti(,) sukiodamasis aplinkui: „Vištyt, vištyt, vištyt!“ Atrodė, kad jis ragina ber-
nus eiti šalin. Dar kiek pasisukiojęs, paukštis nuskrido.
Netrukus prie bernų priėjo senukas. „Kelkitės, vyrai, – paragino prisiartinęs, – ir eikite iš šitos
pievos.“ Bernai tik piktinosi iš miego pažadinti ir nesiruošė niekur eiti. Ilgai senukas juos įkalbinė-
jo, bet šie ir klausyti nenorėjo. Tada tas riktelėjo: „Šokite greičiau ant arklių, nes visi prapulsite!“
Dabar jau bernai išsigando, skubiai išpančiojo arklius, šoko ant jų ir išjojo iš pievos.
Vos tik jiems išjojus, atūžė putodamas didžiulis vandens kalnas ir uždengė visą pievą. Tik dabar
jie suprato, kad ir paukštis, ir senukas norėjo juos perspėti. O dėl to paukščio keisto cypsėjimo visi
atspėjo, jog ežero vardas yra Vištytis.
/10 taškų/
2 Parašyk ne taisyklingai – kartu arba atskirai.

1. Niekas nelaukė tokios nelaimės. 2. Klaidas mokytoja žymi ne raudonu, bet žaliu rašalu.
3. Šitas megztinis nebenaujas, bet vis dar gražus ir madingas. 4. Deja, bet lėktuve mano vieta buvo
ne prie lango. 5. Jis skolingas ne tik tau. 6. Žmogus gyvas ne vien duona ir vandeniu. 7. Kur ne
kur telkšojo balos. 8. Aš gyvenu visai netoli tavo namų. 9. Įpykęs žmogus ne kalbėjo, o rėkte rėkė.
10. Dabar jiems rūpėjo ne pramogos, o rimti darbai.
/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
12 TODĖL NE
4
3 Kuriuose žodžiuose dalelytė gi rašoma kartu, o kuriuose atskirai?
Rašoma
: argi, betgi, visgi, kurgi, šiaipgi.
kartu
Rašoma
atskirai
: ką gi, kuris gi, vis tiek gi, kodėl gi, kada gi.
/10 taškų/
4 Kuriuose žodžiuose dalelytės rašomos kartu, o kuriuose atskirai? Užpildyk lentelę.

Vis/tiek, vis/gi, vis/vien, už/vis, ne/jau/gi, vis/dėl/to, bet/kaip, taipo/gi, kas/nors, iš/vis.
Rašoma kartu Rašoma atskirai
visgi vis tiek
užvis vis vien
išvis vis dėlto
nejaugi bet kaip
taipogi kas nors

/10 taškų/
5 Su pateiktais žodžiais parašyk dalelytes kartu arba atskirai.

1. Šiaip jau tai jis niekada nevėluoja. 2. Aš taip pat noriu braškių. 3. Tuoj pat padėk šiuos daik-
tus į vietą. 4. Kur tik bepažvelgsi, visur žaluma akį glosto. 5. Kaip tik ketinau tau skambinti. 6. Ko
čia dabar įsišūkavai? 7. Tai buvo ne šiaip sau perspėjimas, o tikras grasinimas. 8. Tiktai tu gali
dabar man padėti. 9. Nejau taip nieko ir nesupratai? 10. Niekur neik, tuojau vakarieniausime.
/10 taškų/
6 Su pateiktais žodžiais parašyk dalelytes kartu arba atskirai.

1. Bepigu tau juoktis, kai ne tau tai nutiko. 2. Betgi vakar aš jį mačiau senamiestyje. 3. Tas vy-
ras jau seniai bedarbis. 4. Tebūnie taip, kaip tu nori. 5. Man vis dar tebegaila to benamio šunelio.
6. Visi nutilkite, tekalba karalius. 7. Jei toks pasipūtęs, te pats neša savo nešulį. 8. Neįtikėtina, bet
sunkiai sužeistas kareivis tebegyvas! 9. Jaunieji tegu važiuoja, mes juos pasivysime. 10. Tegul girdi
mūsų Tautišką giesmę visas pasaulis!
/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
13 TODĖL NE
4
7 Kuriuose žodžiuose dalelytės per ir nė rašomos kartu, o kuriuose atskirai?
Rašoma
: perniek, nėmaž, perpus, nėkart, pernelyg.
kartu
Rašoma
atskirai
: ne per seniausiai, nė vienas, per anksti, per daug, per didelis.
/10 taškų/
8 Išbrauk skliaustuose klaidingai parašytus žodžius.

1. Jis paprasčiausiai atsidūrė (ne toje, netoje) vietoje (ne tuo, netuo) laiku. 2. (Kągi, ką gi), teks
pradėti viską iš pradžių. 3. Nieko apie tai neišmanai, (taigi, tai gi) patylėk ir užsiimk savo reikalais.
4. (Tesako, te sako) jis ką nori, o aš tiesą žinau ir visiems papasakosiu. 5. Šis uždavinio sprendimas
tikrai (ne teisingas, neteisingas). 6. (Vis dėl to, visdėlto, vis dėlto, visdėl to) jie nusprendė kelionę
atidėti. 7. Rima (vis dėl to, visdėlto, vis dėlto, visdėl to) laimėjimo džiaugėsi ir atsidžiaugti negalėjo,
nuolat šypsojosi ir visiems apie jį pasakojo. 8. Žiema (pernelyg, per nelyg, per ne lyg) ilgai užsitęsė.
9. (Nejau gi, nejaugi, ne jau gi) neįmanoma nieko pakeisti?
/10 taškų/
9 Parink ir taisyklingai įrašyk žodžius.

Ne/be/sulauksiu, kur/jau, bet/kada, per/daug, kur/nors/gi, iš/vis, ligi/pat, už/tat, vis/gi,
be/galo.
1. Jau maniau, kad tavęs niekada nebesulauksiu.

2. Ilgai gyvenau svetur, todėl be galo pasiilgau gimtojo krašto.
3. Tėvas ilgai svarstė, visgi nutarė neskubėti ir pažiūrėti, kas bus toliau.
4. Skubėdama mama į sriubą įbėrė per daug druskos.
5. Jau dabar tai aš tavęs išvis nesuprantu.
6. Gali bet kada užsukti į svečius, aš tavęs lauksiu.
7. Jis labai stengėsi, užtat buvo visų pastebėtas.
8. Stebuklinga pupa užaugo ligi pat dangaus.
9. Kur jau man su tavimi lygintis!
10. Kur nors gi turi būti tie raktai, iš namų juk neišėjo!
/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
14 TODĖL NE
4

Popierius
Kol nebuvo popieriaus, naudota molis. Mesopotamijos raštininkai rašė šlapio molio lentelė-
se ir paskui jas išdegdavo. Keramika buvo tokia patvari, jog net šiais laikais archeologai iškasa
tūkstančius tokių lentelių(,) ir daugelį jų vis dar puikiai galima skaityti. Bet lentelės buvo sunkios,
užėmė daug vietos, klaidos jose buvo nepataisomos. Keramiką pakeitė papirusas – nendrinis Nilo
pelkynų augalas. Senovės egiptiečiai aptiko, kad papiruso šerdį galima išmušti į plonas juosteles.
Apie 105 m. pr. Kr. kinai pradėjo gaminti popierių iš šilkmedžių lapų, lininių skudurų ir kanapių.
Žaliava vandens statinėje buvo sugrūdama į tirštą košę, paskui semiama, nukošiama, džiovinama
ir supjaustoma reikiamo dydžio lakštais. Paruošti papirusą buvo sunku ir brangu, o šį popierių
gaminti buvo palyginti lengva ir pigu. Šiais laikais daugiausia popierius gaminamas iš smulkintos
medienos, bet tai iškėlė naujų iššūkių – dėl naikinamų miškų gresia ekologinė katastrofa. Iš ko
gaminsime popierių ateityje?
/10 taškų: už klaidą atimk 1 tašką/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
15 TODĖL NE
Veiksnys ir tarinys.
5 Brūkšnys vietoj
praleistos tarinio jungties
1 Sudėk skyrybos ženklus, nuspalvink veiksnius.

Napoleono kepurė
Važiuojant iš Stakliškių Aukštadvario link, keliautojo žvilgsnį patraukia piliakalnis, stovintis
prie pat kelio. Žmonės jį vadina Napoleono kepure. Šis pavadinimas atsirado štai kaip. Devynio-
likto amžiaus pradžioje Napoleonas su savo didžiule kariuomene žygiavo į Rusiją. Žygis truko
ilgai, daug mėnesių teko eiti per svetimas žemes. Priėjęs šią vietą, Napoleonas įsakė kariuomenei
sustoti poilsio. Pats ketino valgyti. Tačiau kiek dairėsi, nerado tinkamos vietos, kur imperatorius
galėtų pietauti. Todėl įsakė, kad kareiviai suneštų kepurėmis žemių ir supiltų jam deramą pa-
aukštinimą. Kareiviai puolė imperatoriaus įsakymo vykdyti. Kai kiekvienas atnešė ir išpylė po
kepurę žemių, atsirado nemažas kalnas. Tada Napoleonas užlipo ant kalno ir pavalgė. Paskui jis
išžygiavo toliau, o kalnas tebestovi iki dabar.
2 Sudėk skyrybos ženklus, sutartiniais ženklais pažymėk veiksnius ir tarinius.

1. Veiksnys ir tarinys sudaro sakinio gramatinį centrą. 2. Veiksnys yra pagrindinė sakinio da-
lis, atsakanti į klausimą kas? 3. Veiksniu paprastai pasakomas koks nors asmuo arba daiktas.
4. Veiksnys gali būti reiškiamas ne tik vienu savarankišku žodžiu, bet ir dviejų ar kelių žodžių
junginiu, samplaika ar net posakiu. 5. Pažyminys, apibūdinantis veiksnį, nėra jo sudėtinė dalis.
6. Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, kuria teigiamas arba neigiamas tam tikras veiksmas, būse-
na ar ypatybė. 7. Grynasis tarinys – tarinys, išreikštas veiksmažodžio vientisine forma. 8. Suvesti-
nis tarinys – tarinys, išreikštas veiksmažodžio vientisine forma kartu su bendratimi. 9. Sudurtinis
tarinys – tarinys, išreikštas veiksmažodžio būti asmenuojamąja forma ir linksniuojamuoju žodžiu.
10. Mišrusis tarinys – tarinys, turintis ir suvestinio, ir sudurtinio tarinio ypatybių.
/10 taškų: 1 taškas už vieną sakinį be klaidų/
16
5
3 Nuspalvink veiksnius, sakinio gale parašyk, kokia kalbos dalimi jie išreikšti.
1. Danguje ryškiai suspindo žvaigždės (daiktavardis). 2. Jis žadėjo greitai grįžti (įvardis).
3. Sotus alkanam ne brolis (būdvardis). 4. Kur du pešasi, trečias laimi (skaitvardžiai). 5. Laukian-
tieji aiškiai nerimavo ir garsiai reiškė nepasitenkinimą (dalyvis). 6. Mokytis – visų mūsų pareiga
(veiksmažodžio bendratis). 7. Kažkur toli buvo girdėti dundant (padalyvis). 8. Virš galvų praskrido
virtinė gervių (daiktavardžiai – žodžių junginys). 9. Mes su broliu mėgstame žvejoti (įvardis, prie-
linksnis, daiktavardis – žodžių junginys). 10. Šimtai brangakmenių puošė karaliaus mantiją (skait-
vardis ir daiktavardis – žodžių junginys).
/10 taškų/
4 Nuspalvink grynuosius tarinius, sakinio gale parašyk, kokia kalbos dalimi jie išreikšti.
1. Močiutė vakarais sekdavo pasakas (veiksmažodis). 2. Kartą bėgęs kiškis mišku ir sutikęs vil-
ką (dalyviai). 3. Jis bėgti, aš vytis (veiksmažodžių bendratys). 4. Šmurkšt pelė po šluota (ištiktukas).
5. Ilgai mergelė svarsčiusi ir niekaip neapsisprendusi (dalyviai). 6. Tik terkšt puodelis į grindis
(ištiktukas). 7. Mokytoja kietai sučiaupusi lūpas tylėjo (veiksmažodis). 8. Aš maudytis, jie iš paskos
(veiksmažodžio bendratis). 9. Svečias pavalgė, padėkojo ir išėjo (veiksmažodžiai). 10. Gerą knygą
paprastai perskaitau per dvi dienas (veiksmažodis).
/10 taškų/
5 Nuspalvink suvestinius tarinius.

1. Kažkuriame daugiabutyje buvo girdėti dainuojant. 2. Kitais metais pradėsiu mokytis pran-
cūzų kalbos. 3. Berniukas nustojo verkti ir nusišypsojo. 4. Tėtis baigė skaityti ir užvertė knygą.
5. Iš džaugsmo šunelis suinkštė ir ėmė šokinėti, vizgindamas uodegą. 6. Netrukdyk, man reikia
dirbti. 7. Ar galite pasakyti, kiek dabar valandų? 8. Kai išalksi ir norėsi valgyti, pasišildyk va-
karienę. 9. Mama pakilo ir nuėjo virti kavos (bendratis reiškia to paties veikėjo kitą veiksmą, todėl
eina tikslo aplinkybe). 10. Mokytoja mokiniams liepė sutvarkyti klasę (bendratis reiškia kito veikėjo
veiksmą, todėl eina papildiniu).
/10 taškų/
6 Nuspalvink sudurtinius tarinius, gale sakinio parašyk, kokia kalbos dalimi išreikšta var-
dinė tarinio dalis.
1. Vanduo yra gyvybė (daiktavardis). 2. Merginos plaukai buvo tamsūs ir garbanoti (būdvar-
džiai). 3. Visur ir visada jis buvo pirmas (skaitvardis). 4. Kiekvienos šalies papročiai yra kito-
kie (įvardis). 5. Vakare aš tikrai būsiu pavargęs ir norėsiu miego (dalyvis). 6. Fizikos mokytojas
buvo geležinių nervų (būdvardis ir daiktavardis). 7. Mokytojų dieną visi pabuvome mokytojais
(daiktavardis). 8. Moteris avėjo aukštakulnius ir buvo su skrybėle (prielinksnis ir daiktavardis).
9. Stebuklingoji taurė buvo iš aukso (prielinksnis ir daiktavardis). 10. Žemė yra žmonių planeta
(daiktavardis).
/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
17 TODĖL NE
5
7 Sudėk skyrybos ženklus – brūkšnius vietoj praleistos tarinio jungties ir kablelius.

1. Juodos rankos – balta duona, baltos rankos – juoda duona. 2. Akyse – šilkas, už akių – vilkas.
3. Batas – purvo brolis. 4. Diena būtoji – tai ne rytojus. 5. Didelis juokas – maža išmintis. 6. Dai-
na – ašarų priešas. 7. Dangus – brangus, neįsipirksi. 8. Girtuoklio vaikai – nuogi, tinginio – alkani.
9. Genys – margas, žmogaus gyvenimas – dar margesnis. 10. Ir skatikas – pinigai.
/10 taškų/
8 Surašyk tarinius į lentelę.

1. Vasara šiemet turėtų būti karšta. 2. Visą šeštadienį mama tvarkė namus. 3. Šiandien ketinu
eiti į kiną. 4. Senelių namai buvo jaukūs. 5. Pasistenk būti kantresnis. 6. Pagaliau pražydo mūsų
kaktusas. 7. Tetos gėlių darželis visada būdavo išravėtas. 8. Po sunkios akių operacijos pagaliau jis
pradėjo matyti. 9. Liūtas yra žvėrių karalius. 10. Susijaudinus širdis ima smarkiau plakti.
Grynieji tariniai Suvestiniai tariniai Sudurtiniai tariniai Mišrieji tariniai
tvarkė ketinu eiti buvo jaukūs turėtų būti karšta
pasistenk būti
pražydo pradėjo matyti būdavo išravėtas
kantresnis
ima plakti yra karalius

/10 taškų/
9 Sudėk skyrybos ženklus, sutartiniais ženklais pažymėk veiksnius ir tarinius.

1. Jam nebuvo priimtinas bendraamžių, su kuriais mokėsi, elgesys, bendravimas, tarpusavio
santykiai. 2. Berniukai ėmė šaipytis, paskui pradėjo stumdytis. 3. Jis norėjo padėti, sugniaužė
kumščius, bet neišdrįso pajudėti. 4. Žiūrėjau į daiktą, kurio nebuvau regėjęs niekada gyvenime
ir nebūčiau galėjęs įsivaizduoti. 5. Aikštėje spietėsi maži vaikai, suaugę vyrai ir moterys, žili se-
noliai. 6. Ant šaldytuvo durų plazdėjo priklijuoti prirašinėti lapeliai ir puikavosi iš įvairių užsienio
šalių parsivežti suvenyriniai magnetukai. 7. Andrius išplėšė iš bloknoto lapą, suglamžė jį ir išmetė.
8. Šeimininkė buvo sena, bet mikliai sukiojosi virtuvėje. 9. Į salę įžengė juodbruvė moteris, švie-
siaplaukis vyras ir labai išblyškęs berniukas. 10. Mergaitė šypsojosi ir žadėjo būti gera.
/10 taškų: 1 taškas už 1sakinį be klaidų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
18 TODĖL NE
5
10 Sudėk skyrybos ženklus, nuspalvink tarinius.

Rašalas
Pirmoji rašalo receptūra buvo sukurta Kinijoje: pušinių malkų suodžiai buvo maišomi su ži-
balu, želatina, išgauta iš asilo odos, ir keliais lašais muskuso, kuris užgoždavo nemalonų kvapą.
Įdomu, kad rašalas buvo išrastas kone kartu su popieriumi. Apie V a. imta naudoti naujovišką
rašalą, pagamintą iš geležies druskų, ąžuolų lapų, riešutėlių ir sakų. Toks rašalas įsigerdavo į
pergamentą ar papirusą tarsi įdeginta žymė. Pradinė spalva būdavo melsva, laikui bėgant, užra-
šas pajuoduodavo, o per šimtmečius iš lėto paruduodavo. Kai Johansenas Gutenbergas išrado
spausdinimo presą (pirmąją knygą jis išspausdino 1455 m.), reikėjo ir kitokio, tinkamo spaudai,
rašalo, jį jis gamino iš suodžių, terpentino ir juodųjų riešutmedžių aliejaus. Na, o slaptoms žinu-
tėms užrašyti naudotos įvairiausios medžiagos: pienas, citrinų, apelsinų ar obuolių sultys, netgi
šlapimas. Nematomo rašalo tekstus tereikėdavo pakaitinti virš žvakės liepsnos.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
19 TODĖL NE
Papildinys ir aplinkybės.
6 Išplėstinių aplinkybių
skyryba
1 Įrašyk praleistas raides. Nuspalvink 10 papildinių (tekste jų yra daugiau).

Našlaitė
Viename kalne prie Šešupės nugrimzdo pilis. Toje vietoje kasdien vidurdieniais pasirodydavo
mergelė ir pindavo saulės spinduliuose auksu žėrinčias savo kasas. Jeigu kas eidavo pro šalį, ji
liūdnu balsu maldaudavo: „Nepalikit manęs vienos...“ Tačiau niekas nedrįso užlipti pas ją ant
kalno, ir mergelė veltui ieškojo užuojautos. Kartą ėjo pro šalį našlaitė. Išgirdusi maldavimą, ji
nustebusi pakėlė akis, paskui greitai užlipo ant kalno. Mergelė ėmė klausinėti našlaitę apie jos
gyvenimą. Vargšelė atvirai papasakojo, kad neturi nei tėvelių, nei artimųjų, kad svetimi žmonės
jai šiurkštūs ir negailestingi. Mergelei pagailo vargšės našlaitės ir ji pasiūė šiai apsigyventi kalne.
Našlaitė labai pradžiugo, o kalno mergelė paėmė ją už rankos ir nusivedė į kalno vidų. Tai matė
vienas kaimo piemuo, grįžęs jis visiems papasakojo. Po daugelio metų apylinkėje pasirodė puikus
vežimas. Jis važinėjo po kaimus, sustodavo prie vargingiausių trobelių, o išlipusi geradarė guodė
vargšus ir dalijo jiems dovanas. Tada žmonės prisiminė piemens pasakojimą ir suprato, jog čia
ta pati našlaitė, kuri kadaise dingo kalne.
2 Nuspalvink papildinius, sakinio gale parašyk, kokia kalbos dalimi jie išreikšti.
1. Ranka ranką prausia, koja koją remia (daiktavardžiai). 2. Pagaliau išbadėjusiam berniu-
kui atnešė valgyti (daiktavardis, veiksmažodžio bendratis). 3. Rankos neteko, o pirštinės verkia
(daiktavardžiai). 4. Visi kietai miegojo ir negirdėjo griaudžiant (padalyvis). 5. Su galingu nesi-
pešk, su turtingu nesiteisk (prielinksniai su būdvardžiais). 6. Aš tavęs niekada nepamiršiu (įvardis).
7. Sviestu košės nepagadinsi (daiktavardžiai). 8. Žuvusiesiems pastatė didingą paminklą (dalyvis,
daiktavardis). 9. Pirmąjį pagyrė, o antrajam įspyrė (skaitvardžiai). 10. Šįryt anksčiau atsikėliau ir
mačiau tekant saulę (padalyvis ir daiktavardis – žodžių junginys).
/10 taškų: už papildinių atpažinimo ar kalbos dalies įvardijimo
klaidą sakinyje atimk po 0,5 taško/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
20 TODĖL NE
6
3 Ištaisyk papildinio vartojimo klaidas.

1. Gediminai, prašau paduoti druską (druskos). 2. Rašiniuose ir diktantuose aš vis dar darau
klaidas (klaidų). 3. Mamyte, įpilk man arbatą (arbatos). 4. Jei tave skriaus, kreipkis pas mokytoją
(į mokytoją). 5. Pas draugę pasiskolinau naują žurnalą (iš draugės). 6. Paprašyk pas mamą išvirti
didžkukulių (mamos, mamą). 7. Paklausiau pas vairuotoją, kurioje stotelėje man reikėtų išlipti
(vairotojo, vairuotoją). 8. Ėmė temti, užslinko rūkas ir dūmai jau nebuvo matyti (dūmų). 9. Aš nie-
kada neskaitau knygą važiuodama autobusu, nes man svaigsta galva (knygos). 10. Parduotuvėje
pirkau duoną, pieną ir grietinę (duonos, pieno, grietinės).
/10 taškų/
4 Nuspalvink aplinkybes, sakinio gale parašyk jų rūšį.

1. Prisnigo sulig stogu (kiekybės). 2. Tėvas kažkodėl tylėjo (priežasties). 3. Keliaukime į Molė-
tus (vietos). 4. Važiuosime giminių aplankyti (tikslo). 5. Atradęs siūlą, rasi ir kamuolį (sąlygos).
6. Ir skubėdamas gali pavėluoti (nuolaidos). 7. Moterys linksmai mojavo ir šypsojosi (būdo).
8. Šiandien man sekasi (laiko). 9. Padėjau knygas ant stalo (vietos). 10. Skardžiai klykavo žuvė-
dros (būdo).
5 Nuspalvink išplėstines dalyvines aplinkybes, išskirk jas kableliais.

1. Atvykęs į Palangą, aš visada pirmiausia einu prie jūros. 2. Mama susimąsčiusi žiūrėjo į tolį.
3. Mergina, prisiskynusi pievų gėlių, pynė vainiką. 3. Mokytoja įėjo į klasę ir, nužvelgusi vaikus
šiltu žvilgsniu, nusišypsojo. 4. Vaikinai, linksmai pasišnekučiavę ir smagiai pasijuokę, paspau-
dė vienas kitam ranką ir sutarė susitikti rytojaus dieną. 5. Mergaitė sėdėjo už stalo, palinkusi prie
nebaigto piešinio. 6. Draugų prašomas, jis sutiko padeklamuoti savo eiles. 7. Baigęs pasakoti
tą keistą istoriją, senelis nutilo ir užsimerkė. 8. Princas, perplaukęs marias ir perkopęs kalnus,
pagaliau pasiekė užburtąją pilį. 9. Vaikas atsikando citrinos ir susiraukęs ją išspjovė. 10. Sargas
pagrūmojo ir, stvėręs kampe stovėjusią šluotą, žengė nenaudėlių link.
6 Nuspalvink išplėstines padalyvines aplinkybes, išskirk jas kableliais.

1. Mėgstu klausytis istorijų prie laužo, spragsint liepsnai ir šokant ore kibirkštims. 2. Pasigir-
dus sirenai, minia subruzdo ir ėmė murmėti. 3. Prašvitus išsiruošiau į mišką grybauti. 4. Perkū-
nijai trankantis vis arčiau ir garsiau, mūsų nerimas augo. 5. Jūra, siautėjant audrai ir šėlstant
bangoms, virsta grėsminga stichija. 6. Sunku susikaupti ir blaiviai mąstyti, iš baimės virpant
širdžiai ir tirtant kinkoms. 7. Plevenant žvakės liepsnelei, kambario kampuose spietėsi šešėliai.
8. Pliaupiant lietui, balose raibuliavo sproginėjantys oro burbuliukai. 9. Palijus gėlynas atsigavo
ir pražydo. 10. Atliekant cheminius bandymus, būtina griežtai laikytis saugaus elgesio taisyklių.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
21 TODĖL NE
6
7 Nuspalvink išplėstines pusdalyvines aplinkybes, išskirk jas kableliais.

1. Taisydama sąsiuvinius, mokytoja stvėrėsi už galvos. 2. Tas jausmas, vėl užplūsdamas,
kėlė sielvartą ir ilgesį. 3. Berniukas, bijodamas vaikų pašaipų, užsispyręs tylėjo. 4. Šuo, godžiai
lakdamas vandenį, nenuleido akių nuo šeimininko. 5. Katinas gulėjo ant kelių, tyliai murkdamas
iš malonumo. 6. Valgydamas jis paspringo ir ėmė kosėti. 7. Norėdama atkreipti į save dėmesį,
moteris ryškiai pasidažė lūpas ir užsimetė raudoną skraistę. 8. Skuosdamas visu greičiu per lau-
ką, tikėjausi miške pasislėpti nuo persekiotojų. 9. Kiekvieną rytą, garsiai čirškėdamos ir reika-
laudamos dėmesio, mane žadina papūgėlės. 10. Pelė, sprukdama nuo katino, pakliuvo į spąstus.
8 Pabrauk išplėstines aplinkybes, išskirk jas kableliais, sakinio gale parašyk rūšį (dalyvi-
nė, padalyvinė, pusdalyvinė).
1. Pavasariais, sningant sodams ir kvepiant ievoms, mano širdis dainuoja (padalyvinės).
2. Sočiai pavalgęs ir išgėręs arbatos, tėtis nuėjo pailsėti (dalyvinės). 3. Direktorius tylėdamas
klausėsi vaikų pasakojimo (........). 4. Lapė, supratusi varnos nepasieksianti ir sūrio negausianti,
griebėsi gudrybės (dalyvinė). 5. Keliu, sunkiai vilkdamas kojas, ėjo senas kareivis (pusdalyvinė).
6. Man verkiant reikia suspėti į traukinį (........). 7. Jurga sukosi ratelio vidury, plodama rankomis
ir garsiai kvatodama (pusdalyvinės). 8. Smarkiai pašalus ir ledo dangai sustorėjus, ant marių
susirenka poledinės žūklės mėgėjai (padalyvinės). 9. Berniukas atsitūpęs statė smėlio pilį (........).
10. Darbininkai šnekučiavosi, susėdę ant griovio krašto (dalyvinė).
9 Išplėsk dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes. Išskirk jas kableliais.

11. Brolis, valgydamas sriubą, tylėjo.
12. Gandrai, grįžę iš šiltųjų kraštų, rado išdraskytą lizdą.
13. Smarkiai lyjant, slėpėmis po parduotuvės stogeliu.
14. Keliaudami po Indiją, sutikome daug įdomių žmonių.
15. Kaimynė, prisimerkusi nuo saulės, žiūrėjo į vieškelį.
16. Rimtai dirbant, negalima blaškytis.
17. Važiuodamas automobiliu, mėgstu klausytis muzikos.
18. Giminaičiai, susitikę po ilgo išsiskyrimo, turėjo apie ką pasikalbėti.
19. Parėjus iš mokyklos, pirmiausia reikia švariai nusiplauti rankas.
10. Mama, niūniuodama lopšinę, supo lopšį.
Pastaba: aplinkybės gali būti išplėstos ir kitais žodžiais.

/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
22 TODĖL NE
6
10 Įrašyk praleistas raides. Nuspalvink 10 aplinkybių (tekste jų yra daugiau).

Muilas
Samprata apie švarą ir maudymąsi kiekvienoje visuomenėje kitokia. Babiloniečiai aptiko, kad
aliejų virinant su pelenais, gaunama maloni vaškinė medžiaga, kuri gerai nuplauna nešvarumus
ir purvą. Taip buvo išrastas muilas. Egiptiečiai ir žydai prausdamiesi naudojo sodą, ji ir dabar
buityje vartojama kaip ploviklis. Graikai šveisdavosi smėliu ar pemza. Kinai prausdamiesi trin-
davosi vaškingais muilinių sapindų riešutėliais. Romėnai prausdavosi dviese: pirmiausia įsitrin-
davo alyvuogių aliejumi, o paskui giminaitis, draugas arba vergas nugremždavo nešvarų aliejų
nuo kūno rankiniu gremžtuku. Nukariaudami Vakarų Europą romėnai Vokietijoje atrado ten
naudojamus muilo rutuliukus, daromus iš ožkų riebalų ir bukų medienos pelenų. Vokiečiai jais
prausdavosi, o romėnai ėmė jais rausvintis plaukus. Apie IX a. arabai pirmieji pasiūlė naudoti
muilo gabalėlius, panašius į šiandienius. Kvapnus muilas atsirado viduramžiais. Nuo XIV a. An-
glijoje imta pardavinėti labai prikvepintą muilą, sudėtą į medinius dėkliukus.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
23 TODĖL NE
Derinamieji,
nederinamieji ir
7 išplėstiniai pažyminiai,
jų skyryba
1 Įrašyk praleistas raides ir sudėk skyrybos ženklus.

Drevernos milžinas
Kartą gyveno labai stiprus ir labai geras milžinas. Jis niekada neatsisakydavo padėti, jeigu tik kas
nors jo paprašydavo. Kartą senukas norėjo pereiti per marias pasirinkti malkų ir nutarė paprašyti mil-
žino pagalbos. Nuėjo pas jį ir sako: „Gerasis milžine, gal galėtum užpilti marias? Mat aš noriu pereiti
į kitą pusę.“ Milžinas atsakė viską galįs. Tada nuėjo į Drẽvernos kaimą smėlio atsinešti. Prisipylė tokį
pilną maišą, kad šis neatlaikė, pratrūko ir pažiro smėlis ant žemės. Atsisėdo milžinas ant smėlio to mai-
šo lopyti. O jo kojos ilgos, nutįso net iki Brùkšvos pievų, kurių krūmokšniuose veisėsi daugybė vilkų.
Belopydamas milžinas užmigo. Atbėgo alkani vilkai ir nukando milžino kojas, o šis taip kietai miegojo,
kad nieko nejuto. Taip ir numirė miegodamas. Kitą dieną susirinkę žmonės labai gailėjo gerojo milžino.
Negalėdami tokio didelio palaidoti kaip pridera, ėmė pilti ant jo smėlį ir visą užpylė. O ko žmonės ne-
spėjo, tą pabaigė gamta – supustė aukštą kauburį. Šiandien šis kalnelis yra Drevernos kapai, žmonės
jį vadina milžinkapiu. Sako, laidojant dar ir dabar čia randama milžino kaulų.
2 Įterpk praleistas raides ir surašyk pažyminius į lentelę.

Dūkstantys vaikai; kaimynų namas; savą naštą; vyrai juodais drabužiais; moteris su akiniais;
devyni broliai; raganos gebėjimas burti; gūdžią girią; pirmąja klase.
Derinamieji pažyminiai Nederinamieji pažyminiai

dūkstantys kaimynų
savą juodais drabužiais
devyni su akiniais
gūdžią raganos
pirmąją burti
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
24 TODĖL NE
7
3 Sudėk skyrybos ženklus ir nuspalvink derinamuosius pažyminius.

1. Garsios sirgalių skanduotės drebino sporto arenos sienas. 2. Žiūriu į giedrą(,) mėlyną dan-
gų ir svajoju apie linksmas vasaros atostogas. 3. Liūdna gulbės giesmė graudino pavargusią
sielą. 4. Vitrinoje akį traukė languoti, dryžuoti, taškuoti(,) margaspalviai audiniai. 5. Lentynose
rikiavosi senos ir naujutėlaitės lietuvių ir užsienio autorių knygos. 6. Žilas vyras atrodė baugina-
mai. 7. Nors ir sena(,) močiutė sukosi po namus kaip vijurkas. 8. Tas lagaminas(,) kad ir senas,
apiplyšęs(,) jam priminė jaunystės keliones. 9. Berniukas linksmai šūktelėjo skardžiu balsu ir
nėrė į šaltą ežero vandenį. 10. Į tamsią(,) neramią jūrą leidosi saulė (–)(,) pavargusi, raudona.
4 Sudėk skyrybos ženklus ir nuspalvink nederinamuosius pažyminius.

1. Viduramžiais riteriai jodinėdavo sunkiaisiais karo arkliais. 2. Hipokratas savo pacientams
nuo galvos skausmo, karščiavimo skirdavo gerti gluosnių žievės ir lapų arbatos. 3. Tarp daugy-
bės Archimedo išradimų, matematikos ir fizikos atradimų privaloma paminėti ir akmenis svai-
dančią katapultą. 4. Pats įspūdingiausias cementinis romėnų statinys yra Romos Panteono ku-
polas. 5. Pirmieji popieriniai pinigai buvo ne popieriniai, o odiniai, dažniausiai elnių odos lakštai.
6. Senovės Kinijos alchemikai bandė pagaminti ilgaamžiškumo ar net nemirtingumo eliksyrą,
o išrado paraką. 7. Smėlio laikrodžio paskirtis – ne rodyti paros laiką, o matuoti tikslų interva-
lą. 8. Jau 300 metų kaip lauko, patalpų ar ligonių kūno temperatūrą matuojame termometrais.
9. Pirmą elektros bateriją 1791 m. išrado Aleksandras Volta, jo pavarde (voltas) vadinamas įtam-
pos vienetas. 10. Vikingai vietoj tualetinio popieriaus naudojo avių vilną, o eskimai – tundros
samanas.
5 Sudėk skyrybos ženklus ir nuspalvink išplėstinius pažyminius

1. Pelėkautai – tai medinė lentelė, masalo laikikliukas, spyruoklę įveržiantis metalinis rė-
melis ir užtaisytus spąstelius fiksuojantis strypelis. 2. Porcelianas, pasiekęs Europą iš Kinijos
XII a., buvo didžiulė retenybė, jis išliko ypatingos prabangos ženklu iki pat XVII a. 3. Archeologai
kol kas seniausias žirkles yra radę Emare, senovės mieste, esančiame šiaurinėje Sirijos dalyje.
4. Pirmieji dantų protezai VIII a. pr. Kr. buvo daromi arba iš tikrų žmogaus dantų, arba iš dirbtinių,
išskaptuotų iš jaučio dantų. 5. Prieš 4 tūkstančius metų Egipto pirkėjai turgavietėse nešiodavo-
si ant kilpos suvertų bronzinių žiedų ir juos mainydavo į prekes. 6. Romėnai visoje imperijoje
buvo nutiesę apie 80 tūkstančių akmenimis ir skalda grįstų kelių(,) ir visi iš tikrųjų vedė į Romą.
7. Kinai, išradę popierių, taip pat buvo pirmieji, klijavę jį ant sienos kaip tapetus. 8. I. a. pr. Kr.
kinai pradėjo naudoti žarijų pripiltus puodus audeklo raukšlėms lyginti – taip atrodė pirmieji
lygintuvai. 9. Turtingi senovės romėnai turėdavo virtuvės vergą, smulkinantį mėsą gabaliukais,
kad būtų patogiau valgyti rankomis. 10. Smėlio laikrodis yra dvi svogūno pavidalo stiklinės er-
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
25 TODĖL NE
7
tmės siaurėjančiais galais, pereinančios į ploną kaklelį ir taip susijungiančios į vientisą indą,
įtaisytą mediniame stove.
6 Įrašyk išplėstinius pažyminius, sudėk skyrybos žanklus.

1. Visi(,) norintys patekti į licėjų(,) privalo labai gerai mokytis.
2. Prie tvoros augo krūmas, akį traukiantis dideliais ir kvapniais žiedais.
3. Netikėtai miške priėjome susmegusią į žemę trobelę.
4. Dangumi plaukiantys juodi debesys grasino liūtimi.
5. Niekas(,) išdrįsęs įžengti į olą(,) negrįžo namo.
6. Parduotuvėje sutikau bičiulį, grįžusį namo atostogų.
7. Kelionėje, trukusioje net pusę metų, patyrėme daug nuotykių.
8. Didžiulį įspūdį man palikusią knygą paskolinau draugui.
9. Į kambarį įėjo vyras, kiaurai permirkęs nuo lietaus.
10. Puikiai mokantys anglų kalbą aštuntokai išvažiavo į stovyklą Anglijoje.
Pastaba: mokinys turi įrašyti savo sugalvotus išplėstinius pažyminius.

/10 taškų/
7 Išrašyk į lentelę išplėstines aplinkybes ir išplėstinius pažyminius. Sudėk skyrybos

ženklus.
1. Pavalgęs pietus(,) jis visada išplauna indus. 2. Tyliai tupėjęs kampe berniukas staiga atsisto-
jo ir žengė į kambario vidurį. 3. Močiutė(,) išravėjusi daržą(,) nuėjo virti vakarienės. 4. Mergaitė,
vilkinti žydrą suknelę, nusišypsojo ir pamojo ranka. 5. Vyrai ilgai sprendė problemą ir diskutavo(,)
susėdę prie apskritojo stalo. 6. Žmonės, stovėję eilėje, nekreipė dėmesio į elgetą. 7. Tada pama-
čiau keistą vyrą, stebintį mus iš kitos gatvės pusės. 8. Pamatęs zuikį sprunkant(,) vilkas šoko vytis.
9. Vaikigalių apspardytas šunelis drebėdamas slėpėsi po laiptais. 10. Pasistatę palapines(,) vaikai
brido į ežerą maudytis.
Išplėstinės aplinkybės Išplėstiniai pažyminiai
pavalgęs pietus tyliai tupėjęs kampe
išravėjusi daržą vilkinti žydrą suknelę
susėdę prie apskritojo stalo stovėję eilėje
pamatęs zuikį sprunkant stebintį mus iš kitos gatvės pusės
pasistatę palapines vaikigalių apspardytas

S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
26 TODĖL NE
7
8 Nuspalvink priedėlius, sudėk skyrybos ženklus.

1. Heronas Aleksandrietis, vienas sumaniausių senojo pasaulio išradėjų, sugalvojo mašiną
šventintam vandeniui Egipto šventykloje dalyti: tereikėdavo įmesti monetą į plyšelį(,) ir iš čiaupo
bėgdavo vanduo. 2. Garsus anglų rašytojas Čarlzas Dikensas romane „Dombis ir sūnus“ aprašė
pirmojo požeminio geležinkelio Londone statybas. 3. Visame pasaulyje populiarius mėlynus džin-
sus 1873 m. JAV užpatentavo imigrantas iš Bavarijos Levis Strausas ir Jakobas Davisas, latvių
imigrantas siuvėjas. 4. Karlas Benzas, benzininio variklio išradėjas, yra ir paties automobilio
išradėjas. 5. IV a. Biblijos vertėjas šv. Jeronimas aprašė, kad Sirijos miesto Antiochijos gatves
naktį apšviesdavo pakabintos aliejinės lempos. 6. Prancūzijos karalius Liudvikas XIII anksti pra-
pliko, todėl nešiojo peruką ir taip pradėjo naują diduomenės vyrų madą. 7. Džonatanas Sviftas,
airių dvasininkas ir poetas, ignoravo šakutes ir valgydavo pirštais. 8. Pirmasis greitosios pagal-
bos transportas atsirado 1793 m.,(–) asmeninis Napoleono gydytojas Dominikas Laris sužeis-
tuosius iš mūšio lauko ėmė vežti arklių traukiamu vagonėliu. 9. Pirmą laikraštį išleido štrasburgie-
tis Johanas Karolusas, verslininkas, įžvelgęs, kad žinios yra vertinga prekė. 10. Pirmą šiuolaikinį
povandeninį laivą išrado ir 1898 m. išbandė Džonas Holandas, JAV imigrantas iš Airijos.
Pastaba: po pažymimojo žodžio einantis išplėstinis priedėlis gali būti išskiriamas ir brūkšniais.
9 Priedėlius, esančius prieš pažymimąjį žodį, parašyk po jo.

1. Mano teta Onutė labai gražiai mezga.
Onutė, mano teta, labai gražiai mezga.
2. Mūsų klasės seniūnė Vaiva pasiūlė organizuoti labdaros mugę.
Vaiva, mūsų klasės seniūnė, pasiūlė organizuoti labdaros mugę.
3. Garsus lietuvių poetas Bernardas Brazdžionis ilgą laiką gyveno emigracijoje.
Bernardas Brazdžionis, garsus lietuvių poetas, ilgą laiką gyveno emigracijoje.
4. Per atostogas pas mus svečiuosis mano pusseserė Karolina.
Per atostogas pas mus svečiuosis Karolina, mano pusseserė.
5. Vasarą mes dažnai padedame dirbti ūkio darbus mano mamos broliui Stasiui.
Vasarą mes dažnai padedame dirbti ūkio darbus Stasiui, mano mamos broliui.
6. Daugybę lietuvių kalbos žodžių kalbininkas Jonas Jablonskis sukūrė pats.
Daugybę lietuvių kalbos žodžių Jonas Jablonskis, kalbininkas, sukūrė pats.
7. Vakarais mūsų kaimynė Klotilda skambina pianinu.
Vakarais Klotilda, mūsų kaimynė, skambina pianinu.
8. Žvėrių karalius liūtas garsiai ir grėsmingai suriaumojo.
Liūtas, žvėrių karalius, garsiai ir grėsmingai suriaumojo.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
27 TODĖL NE
7
9. Gandų nešiotoja šarka spėjo naujienas paskleisti po visą mišką.

Šarka, gandų nešiotoja, spėjo naujienas paskleisti po visą mišką.
10. Kiekvieną rytą išvedu pasivaikščioti savo mylimą šunelį Tobį.
Kiekvieną rytą išvedu pasivaikščioti Tobį, savo mylimą šunelį.
Pastaba: po pažymimojo žodžio einantis išplėstinis priedėlis gali būti išskiriamas ir brūkšniais.
/10 taškų/

Dinamitas
Alfredas Nobelis 1866 m. išrado naują sprogstamąją medžiagą, kurią pavadino dinamitu. No-
4
belis siekė, kad dinamitas taptų naudingas statyboms ir kalnakasybai, bet parduodavo šių spro-
gmenų ir kariškiams. 1888 m. buvo paskleistas gandas, kad Nobelis mirė, ir Prancūzijos laikraštis
išspausdino jo nekrologą, pavadintą „Mirties pardavėjas mirė“. Nobelis pašiurpo, kad žmonės
pirmiausia jį atsimins kaip ginklų ir sprogmenų gamintoją. Jis sumąstė, kaip galėtų pataisyti savo
reputaciją ir ką galėtų po savęs palikti, kad būtų naudos visam pasauliui. Kai 1896 m. Nobelis iš
tiesų mirė, jo testamento vykdytojas paskelbė, kad „mirties pardavėjo“ valia paliekami 9 milijo-
nai JAV dolerių kaip fondas kasmetinėms premijoms teikti už didžiausią indėlį fizikos, chemijos,
medicinos, literatūros ir taikos srityse. Pirmą Nobelio premiją šis fondas skyrė 1901 m. Premijos
tebeskiriamos iki šiol.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
28 TODĖL NE
Vienarūšių sakinio
8 dalių skyryba

Krokų pieva
Ten, kur Nemunas baigia savo ilgą kelionę, upės žiočių dešinėje yra didžiulė įlanka. Žmonės
sako, kad čia seniau buvusi pieva, todėl ta vieta ir vadinama Krokų lanka. Kartą žmonės grėbė
toj pievoj šieną ir dainavo. Staiga iš miško atbėgo didelis juodas jautis ir prunkšdamas pasileido
šuoliais lakstyti po pievą. Žmonės stebėjosi, vienas kito klausinėjo, kieno tas jautis, bet niekas
nežinojo, kas jo šeimininkas. Tris dienas ir tris naktis jautis baubdamas taip siautė, jog net pie-
va dundėjo ir vanduo tryško iš po kanopų. Žmonės pradėjo nujausti kažką bloga. Netikėtai visi
pamatė, kad pievos pakraščiai ima grimzti į vandenį. Aukštos bangos putodamos griuvo į plačią
žemumą ir netrukus palaidojo visa , kas pievoje buvo. Žmonės be žado žiūrėjo į tą baisų įvykį ir
raminosi, kad liko gyvi ir sveiki. Atšokavo jautis prie žmonių, pavirto šienu ir nusirito kūlvirsčiais
į putojančias bangas.
2 Sudėk skyrybos ženklus ir nuspalvink vienarūšes sakinio dalis.

1. Rambyno kalno akmenį gražino iškaltì ženklai, panašūs į žmogaus delną, pėdą, žvėries lete-
ną ir kardą, o po akmeniu buvo pakastas aukso dubuo ir sidabrinės akėčios. 2. Per dieną keleivis
labai ištroško, išalko, pavargo ir temstant pradėjo ieškoti vietos, kur galėtų pernakvoti. 3. Pakilo
vėjas, sušniokštė medžiai, tolumoje suūkė pelėda. 4. Kunigaikštis svečią priėmė į vidų, pakvietė
prie stalo, pasodino ir gardžiausiais valgiais pavaišino. 5. Jaunikaitis buvo lipšnus, meilus, mo-
kėjo kalbėti saldžius žodžius. 6. Gyvenimas tekėjo sena vaga – lėtai, ramiai, tingiai. 6. Darbinin-
kai plušėjo išsijuosę, kažką kasė, kalė, kirto. 7. Pamiškėje gulėjo nugenėtų medžių krūvos, storos
lentos ir rąstai. 8. Visą naktį trankėsi perkūnas, blykčiojo žaibai, stiprus vėjas siausdamas rovė
medžius su šaknimis ir draskė stogus. 9. Plėšikai laukdavo, kol kas nors plauks pro šalį, tada pul-
davo tą laivą ir apiplėšdavo. 10. Ir slėnyje, ir šventajame ąžuolyne, ir paupyje kūrenosi laužai.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
29 TODĖL NE
8
3 Sudėk skyrybos ženklus ir sutartiniais ženklais pažymėk vienarūšes sakinio dalis.

1. Sniegas apdengė ir lygius laukus, ir pelkėtas pievas, ir gūbrėtas kalvas. 2. Šunelis pabėgo ir
negrįžo nei po valandos
, nei po
dienos
, nei po
savaitės.
3. Fejerverkų nušviestame danguje sužibo
raudonos ir mėlynos, auksinės ir sidabrinės žvaigždutės. 4. Mama švelniai apklostė
, rūpestingai
kūdikį ir pati prigulė šalia. 5. Gruodžio mėnesį visose gatvėse ir aikštėse
, parduotuvių ir kavinių
vitrinose
sužibo Kalėdų eglutės. 6. Renginyje buvo iškilmingai apdovanoti kino ir teatro aktoriai
bei režisieriai. 7. Močiutė kas vakarą anūkams kepdavo duonos ir girdydavo juos tai karvės, tai
ožkos, tai kumelės pienu. 8. Medkirtys pavargo, prisėdo po pušim ir užsnūdo. 9. Ant virtuvės
palangės mama augina petražolių, krapų, svogūnų, bazilikų ir net čiobrelių. 10. Pilkoje minioje
ryškiai išsiskyrė gėlėta sesers suknelė ir languotas brolio švarkas.
4 Papildyk sakinius vienarūšėmis (su pabrauktuoju žodžiu) sakinio dalimis.

1. Mano seneliai kaime augina arklius ir karves.
2. Skaitydamas laikraštį tėtis užsnūdo ir ėmė knarkti.
3. Mama išskalbė marškinius ir išlygino kelnes.
4. Aš labai mėgstu daržovių salotas ir pienišką sriubą.
5. Diena buvo vasariškai šilta, šviesi, giedra.
6. Darbininkai sutaisė vartus ir sutvirtino tvorą.
7. Direktorius, mokytojai ir mokiniai pasitiko svečius.
Palangoje
8. Šią vasarą atostogavome Molėtuose, ir Druskininkuose.

9. Draugai buvo linksmai ir šventiškai
nusiteikę.
10. Su šunimi išeinu pasivaikščioti kiekvieną rytą ir vakarą.

Pastaba: gali būti įrašytos kitos vienarūšės sakinio dalys, jų gali būti ir daugiau.
/10 taškų/
5 Vienarūšes sakinio dalis surašyk į lentelę.

1. Darbus jis pradėdavo švintant, o baigdavo jau sutemus. 2. Šviesiaplaukė mėlynakė mergaitė
iš karto visus sužavėjo. 3. Karalius įsakė vagį pagauti ir nubausti. 4. Mažas ir silpnas visada turėtų
būti stipriųjų ginamas.
Veiksniai Tariniai Papildiniai Pažyminiai Aplinkybės
mažas pradėdavo pagauti šviesiaplaukė švintant
silpnas baigdavo nubausti mėlynakė sutemus

/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
30 TODĖL NE
8
6 Įrašyk jungtukus, sudėk kablelius.

1. Darže augo ir vešėjo žolės ir piktžolės. 2. Tamsoje nesimatė nei kelio, nei jo pakraščio.
3. Taip ir nesupratau, ar juoktis, ar verkti. 4. Dėl vandens taršos žuvų mažėja ir jūrose, ir upėse,
ir ežeruose. 5. Žiemos saulė šviečia, bet nešildo. 6. Žmogus klaidžiojo po mišką, kol pavargo, ir
prisėdo ant kupsto pailsėti. 7. Mama labai nustebo, bet nieko nesakė. 8. Mokykloje galiu rinktis
krepšinio ar tinklinio, stalo teniso ar futbolo būrelius. 9. Vyriškis buvo taip pavargęs, kad nenorėjo
nei valgyti, nei gerti, geidė tik miegoti. 10. „Carito“ darbuotojai padeda ir vienišiems seneliams,
ir neįgaliesiems, ir asocialių šeimų vaikams.
Pastaba: gali būti įrašyti ir kiti jungtukai.

7 Nuspalvink apibendrinamuosius žodžius, sudėk skyrybos ženklus.

1. Virtuvėje, svetainėje, miegamajame – visur buvo ideali tvarka ir švara. 2. Daugelis paukš-
čių:(–) žvirbliai, zylės, varnos, kėkštai, kuosos, geniai, sniegenos, šarkos, kikiliai,(–) lieka žiemoti
Lietuvoje. 3. Vytautas Mačernis mokėjo net aštuonias kalbas:(–) lietuvių, vokiečių, anglų, prancū-
zų, italų, rusų, lotynų, graikų. 4. Jos akys, balsas, šypsena, judesiai – viskas jį vedė iš proto. 5. Jis
galėjo groti akordeonu ir pianinu, gitara ir mandolina, skudučiais ir birbyne, būgnu ir tarškalais,
smuiku ir violončele – žodžiu, visais muzikos instrumentais. 6. Plėšriosios Lietuvos žuvys, tai
yra(:) šamai, vėgėlės, lydekos, salãčiai, upėtakiai, neršia ankstyvą pavasarį. 7. Namų stogai ir bal-
konai, langai ir palangės – viskas buvo aplipę gelsvomis žiedadulkėmis. 8. Pasitarę visi keturi:(–)
kvailys, bailys, melagis, ir mušeika,(–) nutarė eiti į pasaulį laimės ieškoti. 9. Kepurė, švarkas, kel-
nės, batai – viskas buvo kiaurai permirkę nuo lietaus. 10. Nesigirdėjo nieko:(–) nei žmonių balsų,
nei šunų lojimo, nei durų trinksėjimo.
8 Vienarūšes sakinio dalis parašyk prieš apibendrinamąjį žodį, sudėk skyrybos ženklus.
1. Viskas pilyje žėrėjo sidabru: grindys, lubos, langai ir baldai.
Grindys, lubos, langai ir baldai – viskas pilyje žėrėjo sidabru.
2. Visi mokiniai: pradinukai, progimnazistai ir gimnazistai, susirinko aktų salėje.
Pradinukai, progimnazistai ir gimnazistai – visi mokiniai susirinko aktų salėje.
3. Visur – kiemo viduryje ir patvoriuose, prie namo sienų ir ant stogo – bolavo blausūs vakaro
šešėliai.
Kiemo viduryje ir patvoriuose, prie namo sienų ir ant stogo – visur bolavo blausūs vakaro šešėliai.
4. Kambarines gėles reikia laistyti ir tręšti visada: pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą.
Pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą – visada kambarines gėles reikia laistyti ir tręšti.
5. Visi naminiai paukščiai: vištos, antys, kalakutai, žąsys, laisvai vaikščiojo po kiemą.
Vištos, antys, kalakutai, žąsys – visi naminiai paukščiai laisvai vaikščiojo po kiemą.
6. Visos sakinio dalys – veiksniai, tariniai, papildiniai, pažyminiai ir aplinkybės – gali būti
vienarūšės.
Veiksniai, tariniai, papildiniai, pažyminiai ir aplinkybės – visos sakinio dalys gali būti vienarūšės.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
31 TODĖL NE
8
7. Visos mergaitės – aukštos ir žemos, lieknos ir apkūnios – yra savaip gražios.

Aukštos ir žemos, lieknos ir apkūnios – visos mergaitės yra savaip gražios.
8. Sielą užliejo gražiausi jausmai: meilė, švelnumas, užuojauta.
Meilė, švelnumas, užuojauta – gražiausi jausmai užliejo sielą.
9. Viskas supelijo: duona, pyragas, sūris ir net sausainiai.
Duona, pyragas, sūris ir net sausainiai – viskas supelijo.
10. Nė vienas – nei mama, nei tėtis, nei senelė – nesusiprato pažiūrėti po lova.
Nei mama, nei tėtis, nei senelė – nė vienas nesusiprato pažiūrėti po lova.
/10 taškų/
9 Papildyk sakinius vienarūšėmis sakinio dalimis, sudėk skyrybos ženklus.

1. Vaikas nuoširdžiai džiaugėsi visomis dovanomis:(–) knyga, saldainiais, dviračiu.
2. Įvairios smulkmenos,(:)(–) trupiniai, popierėliai, išmėtyti laikraščiai,(–) erzino Tomą.
3. Skaniausius grybus, kaip antai(:)(–) baravykus, raudonviršius ir lepšius, – močiutė džiovina
žiemai.
4. Oras, jūra, saulė, smėlis, pušys – žodžiu, viskas buvo puiku.
5. Į šventę atvyko garbūs svečiai:(–) miestelio meras, parapijos klebonas ir apylinkės seniūnas.
6. Gatvėse, aikštėse, parkuose – visur kvepėjo pavasariu.
7. Visi drabužiai,(:)(–) palaidinė, suknelė, megztinis, apsiaustas,(–) buvo tvarkingai sudėti į spintą.
8. Niekam,(:)(–) nei mažam, nei suaugusiam, nei senam,(–) neleistina meluoti.
9. Kertamiausi medžiai – spygliuočiai, tai yra(:)(–) eglės, pušys ir kadagiai.
10. Aš labai mėgstu braškes, žemuoges, vyšnias, agrastus – puikias lietuviškas uogas.
Pataba: gali būti įrašytos ir kitos vienarūšės sakinio dalys.

/10 taškų/

Telefonas
1876 m., šv. Valentino dieną, JAV patentų biure apsilankė Aleksanderis Grehemas Belas ir patei-
kė paraišką registruoti savo išradimą – telefoną. A. G. Belas buvo škotas, pirmiausia (pirmiausiai) jis
atvyko į Kanadą, o paskui į JAV, tad visos trys šalys jį laiko savu. Iš pradžių jam parūpo rasti būdą,
kaip padėti susikalbėti kurtiesiems ir nebyliams. Domėjimasis girdėjimu ir garsu jo eksperimentus
nukreipė link garsų perdavimo telegrafo tinklais –(,) jis tyrė galimybę laidais perduoti balsą.
Telefonas yra vienas tų nedažnų išradimų, kurie iš esmės pakeitė pasaulį, beje, pats A. G. Belas
vėliau yra išsakęs įvairių nuogąstavimų dėl savo išradimo reikšmės. Jis manė, kad telefonas – tai
galimybė neprašytiems žmonėms įsibrauti į asmeninę erdvę, todėl pats niekada nebuvo jo įsivedęs.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
32 TODĖL NE
Aiškinamųjų sakinio
9 dalių ir lyginamųjų
posakių skyryba

Ragainės pilis
Seniai seniai Ragainėje ant Nemuno kranto stovėjo stipri pilis. Gyventojai čia slėpdavosi, kai
priešai puldavo jų kraštą. Niekas negalėjo įveikti ryžtingos pilėnų gynybos, ne vienas grobikas
atšipo dantis prie Ragainės sienų. Kartą priešai apsiautė pilį ir nutarė badu numarinti. Devynerius
metus truko apsiaustis. Priešai laikė pilį apsupę taip stipriai, kad net pelė prasprukti negalėjo,
tačiau niekaip negalėjo jos užgrobti. Vieną dieną pilėnai iškėlė virš mūro ant iešmo pasmeigtą di-
džiulę lydeką. Priešai nustebo, sumišo – iš kur pilėnai gavo žuvį? Juk laiko juos apsupę devynerius
metus, patys kone iš bado dvesia, o šie žuvis gaudo! „Kur jūs gaudote žuvį?“ – paklausė priešai.
„Ten, kur jūs pagauti negalite, – atrėžė pilėnai. – Pilyje yra toks didelis ir žuvingas tvenkinys, kad
mes galėsime išsilaikyti dar devynerius metus.“ Pamatė įsibrovėliai, kad veltui gaišta laiką, ir pasi-
traukė. Tas tvenkinys tebėra netoli Ragainės, bet vien tik varlės ir rupūžės jame veisiasi. Lietuviai
sako, kad žuvys išnyko nuo kryžiuočių laikų.
/10 taškų: už klaidą atimk po 0,5 taško, pasikartojančios tuose pačiuose žodžiuose
klaidos neskaičiuok/
2 Surašyk į lentelę aiškinamąsias aplinkybes.

1. Gyveno jis toli už tankiai suaugusios girios. 2. Pasimatysime poryt anksti ryte. 3. Pasikalbėjo
draugiškai be jokio priešiškumo. 4. Vyras pažiūrėjo piktai iš padilbų. 5. Dirbsime visą savaitę iki
pat šeštadienio. 6. Paupy šalia apsamanojusio akmens tupėjo žalia varlė. 7. Krepšys gulėjo numes-
tas pakelėje prie pasvirusios pušies. 8. Rytoj leidžiantis saulei eisime į naktinę žūklę. 9. Kvatojo jie
už pilvų susiėmę iš visos širdies. 10. Ji gyveno aptriušusioje trobelėje šalia užžėlusio žvėrių tako.
Aiškinamoji vietos aplinkybė Aiškinamoji laiko aplinkybė Aiškinamoji būdo aplinkybė
už tankiai suaugusios girios anksti ryte be jokio priešiškumo
šalia apsamanojusio akmens iki pat šeštadienio iš padilbų
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
33 TODĖL NE
9
prie pasvirusios pušies leidžiantis saulei iš visos širdies
šalia užžėlusio žvėrių tako

/10 taškų/
3 Nuspalvink aiškinamąsias aplinkybes ir išskirk kableliais.

1. Aš gyvenu prie „Akropolio“, netoli degalinės, visai šalia pagrindinės gatvės. 2. Pirma-
dienį, rugsėjo aštuonioliktąją, vakare, aštuonioliktą valandą, vyks tėvų susirinkimas. 3. Grybų
prisirinkau pušyne, šalia naujos proskynos, už keliuko. 4. Vėlų vakarą, saulei nusileidus, kažkas
pasibeldė į duris. 5. Čia, mano gimtinėje, ir dūmai kvepia. 6. Kažkada, žiloje senovėje, šalyje
viešpatavo laimė ir priteklius. 7. Liūdniausia jam būdavo rudenį, darganotomis naktimis. 8. Aukš-
tai, kalno viršūnėje, erelis susisuko naują lizdą. 9. Ant Šventaragio kalno, šventajame ąžuolyne,
prie Neries ir Vilnelės santakos, stovėjo Perkūno šventykla. 10. Sugedęs lėktuvas laimingai nu-
sileido stepėje, už miesto, netoli pagrindinio greitkelio.
4 Prie aiškinamųjų aplinkybių įrašyk jungiamuosius žodžius tai yra, būtent, ypač,
o ypač ir sudėk kablelius.
1. Mokinių komiteto posėdis įvyks rytoj, tai yra lapkričio penktąją. 2. Aš labai mėgstu atos-
togauti pajūryje, (o) ypač Palangoje. 3. Buvo nutarta statyti palapines čia, būtent prie ežero, kur
atsiveria nuostabus gamtovaizdis. 4. Susitiksime Kauno senamiestyje, tai yra Vilniaus gatvėje(,)
prie Katedros. 5. Aš labai mėgstu pamiegoti dieną, ypač po sočių pietų. 6. Jis tyčia išvažiavo
spalio septynioliktąją, būtent per mano gimtadienį. 7. Mes gyvenome it inkstai taukuose, tai yra
puikiai. 8. Andrius žadėjo grįžti žiemą, tai yra per Kalėdas. 9. Aš norėčiau pagyventi įvairiose Eu-
ropos šalyse, (o) ypač Prancūzijoje. 10. Voveraičių randama tik sausuose spygliuočių miškuose,
būtent pušynuose.
Pastaba: gali būti įrašyti ir kiti jungiamieji žodžiai.

5 Skyrybos ženklais išskirk aiškinamąsias aplinkybes.

1. Ankstų rytą mokyklos sporto salėje rinkosi jaunųjų krepšininkų komandos. 2. Spruko jis
šalin paknopstom, nesidairydamas. 3. Voverė apsigyveno miško viduryje, seno ąžuolo drevėje.
4. Prie mūsų upelio kiekvieną pavasarį rengiamos gegužinės. 5. Tik vasarą, Joninių naktį, pražysta
papartis. 6. Išsiskyrė jie taikiai, be priekaištų. 7. Margio būda stovėjo aptriušusiame patvoryje,
šalia sugriuvusio tvarto(,) netoli užrakintų vartų. 8. Gyvuliukai žmogaus balsu prabyla tik vieną
kartą metuose, šv. Kūčių naktį. 9. Norėjau, kad stebuklas įvyktų staiga(,) dabar, šią akimirką.
10. Pažaislio vienuolyne kiekvieną vasarą vyksta tarptautiniai klasikinės muzikos festivaliai.
Pastaba: aiškinamosios aplinkybės gali būti skiriamos brūkšniais, jei norima pabrėžti jų aiškinamąją
paskirtį.
/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
34 TODĖL NE
9
6 Šalia paryškintų žodžių įrašyk aiškinamąsias sakinio dalis. Kur reikia, sudėk skyrybos
ženklus.
1. Staiga išvydau jį čia pat(,) už tvoros.
2. Berniukas gimė mažame kaimelyje(,) netoli didmiesčio.
3. Ankstų rytą(,) saulei tekant(,) ji išskubėjo į oro uostą.
4. Vaikystėje(,) iki kokių penkerių metų(,) tikėjau Kalėdų Seneliu.
5. Norėčiau išgirsti ir kitus(,) įtikinamesnius, argumentus.
6. Ten(,) sename sandėliuke(,) buvau įsirengęs slėptuvę.
7. Namas(,) nudažytas ryškiai geltona spalva(,) buvo matomas iš tolo.
8. Miela katytė(,) švelnaus garbanoto plauko(,) glaustėsi aplink kojas.
9. Tą įvykį(,) pakeitusį mano likimą(,) prisiminsiu visą gyvenimą.
10. Aš tavęs lauksiu rytoj(,) šeštą valandą vakaro.
/10 taškų/
7 Kur reikia, sudėk kablelius prieš lyginamuosius posakius su jungtukais nei, negu, kaip.
1. Jaunėlės dukters plaukai buvo dar ilgesni ir gražesni negu vyresnėlės. 2. Jam buvo lengviau
mokytis anglų kalbos nei lietuvių. 3. Susirinkimas vyko sklandžiau, negu tikėtasi. 4. Oras atvėso
daug anksčiau, negu prasidėjo liūtys. 5. Luką ji pamilo daug karščiau, negu kadaise buvo mylėjusi
Simą. 6. Jo veidas buvo baltas kaip drobulė. 7. Tą istoriją jis papasakojo visai kitaip, nei iš tiesų
buvo įvykę. 8. Vaistus reikia vartoti, kaip nurodyta gydytojo. 9. O tu protingesnis, nei maniau.
10. Vaikų kambarys buvo didesnis nei svetainė.
/10 taškų/
8 Kur reikia, sudėk kablelius.

1. Tą dieną jis elgėsi kitaip nei paprastai. 2. Nejau įsivaizduoji išmanąs daugiau negu tėvas?
3. Tai gali įvykti greičiau, nei tu manai. 4. Sava lūšna geriau nekaip svetimi rūmai. 5. Ežeras mėne-
sienoje tviskėjo kaip auksas. 6. Jaučiausi taip, lyg žemė po kojomis vertųsi. 7. Visą dieną jis jautėsi
lyg nesavas. 8. Atostogaudama tokiame prabangiame viešbutyje ji jautėsi kaip karalienė. 9. Kaip
šauksi, taip atsilieps. 10. Visada norėjau būti toks kaip tu.
/10 taškų/
9 Įrašyk lyginamuosius žodžius (tų pačių nekartok), kur reikia, sudėk kablelius.
Aukštumo sulig, negu, kaip, nei, toks kaip, didumo sulig, nekaip, ilgumo per, lyg, kaip... taip.
1. Šalia namo augo pušis(,) aukštumo sulig stogu.

2. Laukai užsiklojo sniegu lyg baltu patalu.
3. Vyras atrodė kaip vaiduoklis.
4. Tu visada buvai drąsesnis negu (nei) tavo brolis.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
35 TODĖL NE
9
5. Greičiau gaidys kiaušinį padės, nei (negu) aš tavo pasakom patikėsiu.

6. Kaip pasiklosi, taip išmiegosi.
7. Sava duona gardžiau nekaip priešo pyragas.
8. Nykštukas buvo didumo sulig nykščiu.
9. Į kaimą vedė kelias(,) ilgumo per visą lauką.
10. Visą gyvenimą stengiausi būti toks kaip mano tėvas.
/10 taškų/

Robotas
Žodį „robotas“ sukūrė čekų rašytojas Karelas Čapekas. 1921 m. jis parašė pjesę „R. U. R.“. Jos
veiksmas vyksta gamykloje, kurioje surenkami dirbtiniai žmonės. Pats žodis „robotas“ yra slaviš-
ko žodžio „robota“ (reiškia „darbas“) vedinys. Pirmasis robotas, vardu Elektra, buvo pristatytas
pasaulinėje Niujorko prekybos mugėje 1939 m. Palieptas jis galėjo eiti, pūsti balionėlius, judinti
galūnes ir pasakyti įrašytas frazes. Jokių praktiškai naudingų užduočių jis nevykdė, tai buvo tik
reklaminė gudrybė. Dabar robotai gamyboje saugiai atlieka žmonėms pavojingus veiksmus, siur-
bia dulkes, pjauna vejas. Nuotolinio valdymo robotai – dronai – gali išžvalgyti priešo teritoriją
arba pulti tiksliai nurodytą taikinį. Robotus, kurie veikia fantastiniuose filmuose, pirmas sukūrė
rašytojas Izaokas Azimovas. Šie robotai buvo užprogramuoti laikytis trijų esminių nurodymų:
neskaudinti žmogaus ir neleisti, kad jį skaudintų kas nors kitas; vykdyti žmogaus įsakymus, jeigu
jie neprieštarauja pirmam nurodymui; saugoti save kaip esybę, jei tai neprieštarauja pirmam ir
antram nurodymui. Tokie robotai kol kas... dar nesukurti.
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
36 TODĖL NE
Įterpinių ir kreipinių
10 skyryba

Sidabrinis kalnas
Į rytus nuo Rambyno yra kalnas, kurį žmonės vadina sidabriniu. Kalno vakarinėje pusėje ka-
daise buvo didelis akmuo, panašus į vežimą. Kalbama, jog tai suakmenėjęs vestuvių vežimas.
Kadaise šioje vietoje gyveno labai turtingas pagonis kunigaikštis. Kartą į jo dvarą atvyko nepažįs-
tamas ponas. Be žirgo, kuriuo atjojo, jis nieko neturėjo. Kunigaikščio paklaustas, ko atvykęs, šis at-
sakė norįs vesti jo dukrą. Jam buvo leista pasilikti dvare ir mėginti užkariauti kunigaikštytės širdį.
Nepažįstamasis iškart jai patiko, o netrukus ji pajuto, kad myli svetį visa širdimi ir net neįsivaiz-
duoja gyvenimo be jo. Kai ji pasakė apie tai tėvams, kunigaikštis labai užsirūstino. „Kaip tu galėsi
gyventi su vyru, kuris yra kito tikėjimo ir pilnas neapykantos mūsų dievams, kaip ir visi tie, kurie
ateina čia su kalaviju? – kalbėjo tėvas. – Ir jis nieko neturi, tik žirgą, kuriuo atjojo, jam reikia ne ta-
vęs, o mūsų turtų.“ Tačiau duktė nesileido perkalbama. Tad vieną dieną įbildėjo į kiemą vestuvių
vežimas. Laiminga kunigaikštytė iškart į jį įsėdo. „Ar tu bent žinai, kur jis tave nuveš?“ – paklausė
tėvas. „Į bažnyčią“, – šypsodamasis atsakė nepažįstamasis. „Tada būk prakeikta, dukterie, savo
tikėjimo išsižadėjusi!“ – tarė tėvas. Sulig tais žodžiais sudrebėjo vežimas, krūptelėjo jaunavedžiai
ir viskas pavirto dideliu akmeniu.
/10 taškų: už klaidą atimk po 0,5 taško, pasikartojančios tuose pačiuose
žodžiuose klaidos neskaičiuok/
2 Surašyk įterpinius į lentelę pagal reikšmes.

Tikėk, gaila, dėkui Dievui, pasak ko, be to, manyčiau, kita vertus, žinoma, vienu žodžiu, pa-
vyzdžiui.
Tvirtinimas (tikrumas, įsitikinimas) žinoma

Abejojimas (netikrumas, spėjimas) manyčiau
Žinių ar minčių šaltinis pasak jo
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
37 TODĖL NE
10
Vertinimas (nuomonė) gaila

Pašnekovo dėmesio skatinimas (įtaigos
tikėk
sustiprinimas)
Emocijos (jausminis vertinimas) dėkui Dievui
Išskyrimas be to
Supriešinimas kita vertus
Apibendrinimas (išvada iš ankstesnių teiginių) vienu žodžiu
Teiginių tarpusavio santykiai pavyzdžiui
/10 taškų/
3 Nuspalvink ir išskirk kableliais įterptinius žodžius.

1. Aš, aišku, juo nepatikėjau. 2. Man iš karto buvo aišku, kad eksperimentas nepavyks. 3. Jis,
matyt, labai savimi pasitiki. 4. Nuo kalno buvo toli toli matyt. 5. Visa tai, mano nuomone, tik
tuščias laiko gaišimas. 6. Jis visada pasikliaudavo mano nuomone. 7. Per avariją vaikas, laimė,
nesusižeidė. 8. Tą vasarą laimė nepaliko mūsų namų. 9. Ir staiga, po šimts pypkių, viskas dingo!
10. Trumpai tariant, darbas turi būti baigtas jau šį penktadienį.
/10 taškų/
4 Surašyk įterpinius į lentelę.

Be abejonės, apskritai, atseit, atrodo, galbūt, atsiprašant, atvirkščiai, iš tiesų, kitaip sakant,
tiesa, taigi, pirmiausia, rodos, supranti, turbūt, galų gale, maža to, priešingai, iš tikrųjų, tiksliau.
Sakinyje būtina skirti kableliais Sakinyje nebūtina skirti kableliais

be abejonės apskritai
atrodo atseit
atsiprašant galbūt
atvirkščiai iš tiesų
kitaip sakant taigi
tiesa pirmiausia
rodos turbūt
supranti galų gale
maža to iš tikrųjų
priešingai tiksliau
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
38 TODĖL NE
10
5 Išskirk įterptinius sakinius visais įmanomais būdais.

1. Ponia Liuciferija (ji labai didžiavosi savo keistu vardu) iš tiesų buvo juokinga.
Ponia Liuciferija – ji labai didžiavosi savo keistu vardu – iš tiesų buvo juokinga.
Ponia Liuciferija, ji labai didžiavosi savo keistu vardu, iš tiesų buvo juokinga.
2. Kai nusileidžia saulė (Havajuose temsta labai anksti, apie šeštą valandą vakaro), turistai už-
plūsta triukšmingas Honolulu gatves.
Kai nusileidžia saulė – Havajuose temsta labai anksti, apie šeštą valandą vakaro, – turistai už-
plūsta triukšmingas Honolulu gatves.
3. Staiga atsigręžęs jis pamatė (o siaube, to negali būti!) iššieptus vilko nasrus.
Staiga atsigręžęs jis pamatė – o siaube, to negali būti! – iššieptus vilko nasrus.
4. Į smuklę užėjęs elgeta (iš tiesų tai buvo persirengęs grafas) atsisėdo tamsiame kampe ir
įdėmiai klausėsi vyrų šnekų.
Į smuklę užėjęs elgeta – iš tiesų tai buvo persirengęs grafas – atsisėdo tamsiame kampe ir įdė-
miai klausėsi vyrų šnekų.
Į smuklę užėjęs elgeta, iš tiesų tai buvo persirengęs grafas, atsisėdo tamsiame kampe ir įdėmiai
klausėsi vyrų šnekų.
/10 taškų/
6 Nuspalvink kreipinius ir sudėk kablelius.

1. Mieli mokytojai, ačiū Jums už kantrybę. 2. Parodykite, pilieti, asmens dokumentus. 3. Iš
jūsų, knygos, semiuosi išminties. 3. Močiute, iškepk man kotletų. 4. Ką aš be jūsų daryčiau, mano
gerieji draugai! 5. Pasitrauk, nedorėli, iš kelio! 6. Ką galėtum mums papasakoti, šimtameti ąžuo-
le? 7. Vaikai, vakarienė jau paruošta. 8. O jus, gerbiamieji svečiai, kviečiame į svetainę. 9. Labai
tavęs pasiilgau, bičiuli. 10. Linkiu jums, aštuntokai, sėkmingai parašyti standartizuotus testus.
/10 taškų/
7 Kur reikia sudėk kablelius.

1. Ir ką, begėdi tu, man dabar daryti? 2. Tu(,) vaikeli, pats kaltas, kad nepaklausei. 3. Tinginy
tu, kiek kartų galima tavęs prašyti! 4. Jūs(,) brangieji, esate labai laukiami. 5. Kitos tokios, tu mano
saulele, niekur nėra. 6. Jūs(,) mano nameliai, daugiau jūsų nebematysiu. 7. Bėk tu greičiau pagalbos!
8. Ar galite jūs patylėti? 9. Tu(,) melagi, geriau patylėtum. 10. Ak(,) vargeli, kada tu pasibaigsi?
/10 taškų/
8 Išplėsk kreipinius, sudėk kablelius.

1. Drauguži, kaip aš tavęs laukiau! Mielas dauguži, kaip aš tavęs laukiau!
2. Dar kartą paaiškinkite taisyklę, mokytoja. Dar kartą paaiškinkite taisyklę, gerbiamoji mokytoja.
3. Labai norėčiau, mama, sugrįžti pas tave. Labai norėčiau, brangioji mama, sugrįžti pas tave.
4. Ar ne laikas, vaikai, miegoti? Ar ne laikas, nenuoramos vaikai, miegoti?
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
39 TODĖL NE
10
5. Direktoriau, galima užeiti? Gerbiamasis direktoriau, galima užeiti?

6. Nesitikėjau to iš tavęs, drauguži. Nesitikėjau to iš tavęs, senas drauguži.
7. O dabar, mokiniai, paklausysime muzikos. O dabar, mano mokiniai, paklausysime muzikos.
8. Kaimyne, ar gali paskolinti druskos? Geroji kaimyne, ar gali paskolinti druskos?
9. Sugrįžk greičiau, vasarėle. Sugrįžk greičiau, ilgai laukta vasarėle.
10. Noriu, bičiuliai, jums padėkoti. Noriu, ištikimi bičiuliai, jums padėkoti.
Pastaba: kreipiniai gali būti išplėsti ir kitais žodžiais.

/10 taškų/
9 Parašyk kreipinius reikiamu linksniu.

Gerbiamasis ministras – gerbiamasis ministre
Lauktasis svečias – lauktasis svety
Mylima sesuo – mylima seserie
Paklydėlis sūnus – paklydėli sūnau
Nenuorama šuo – nenuorama šunie
Mylimas mokytojas – mylimas mokytojau
Senasis akmuo – senasis akmenie
Ponas Trainys – pone Trainy
Tamsioji naktis – tamsioji naktie
Nenaudėlis kirminas – nenaudėli kirmine
/10 taškų/
10 Įrašyk praleistas raides ir sudėk kablelius.

Internetas
Per žmonijos istoriją buvo nutiesta daug tinklų (kelių, vandentiekio ir nuotekų, telegrafo ir
telefono, elektros tiekimo), bet jie visi yra kuklūs tinkleliai, palyginti su milžiniška kompiuterių
tinklo sistema, vadinama internetu. Tai sunkiai suvokiamos aprėpties globalioji sistema, jungianti
tūkstančius pavienių kompiuterių ir jų tinklų. Interneto idėja atsirado ne vėliau kaip septintąjį
XX a. dešimtmetį, o 1973 m. buvo sukurta tinklo struktūra. Visi kompiuteriai yra sujungti į tinklą
telefonų linijomis, optiniais kabeliais ir radijo ryšio priemonėmis. Ir kiekvieną dieną jungiami vis
nauji tinklų sąsajos kompiuteriai. Nėra jokio vieno centrinio kompiuterio, nėra ir jokio pagrindinio
interneto biuro. Kai internete ieškome informacijos, užklausa išeina per mūsų kompiuterį ir paten-
ka į kitus sąsajos kompiuterius, randa tai, ko ieškoma, ir grąžina mums nuorodą. Tai vyksta kone
akimirksniu. Markas Andersenas, sukūręs pirmą iš tikrųjų veiksmingą naršyklę, pardavus akcijas
1995 m. per vieną parą tapo multimilijonieriumi.
/10 taškų: už klaidą atimk po 0,5 taško, pasikartojančios tuose pačiuose
žodžiuose klaidos neskaičiuok/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
40 TODĖL NE
11 Kartojimas
1 Įrašyk praleistas raides ir šalia žodžių parašyk, kokia tai kalbos dalis.
1. Berniukas išdidžiai žingsniavo po pažastim spausdamas (pusdalyvis) naujutėlaitę knygą.
2. Pajutę (dalyvis) pavojų, žvirbliai mikliai išsilakstė į šalis. 3. Vienas kitą prilaikydami (pusdalyvis),
alpinistai greitai kopė į viršūnę. 4. Taip joms bepliurpiant (padalyvis) ir vakaras atėjo. 5. Liepa
braškėjo, su kiekvienu vėjo gūsiu vis labiau palinkdama (pusdalyvis). 6. Lauke stovėjo baidyklė,
atgręžta (dalyvis) į sodybos langus. 7. Persigandęs (dalyvis) vagišius spruko į krūmus. 8. Broliui
išvykus (padalyvis) studijuoti į užsienį, namuose tapo tylu ir tuščia. 9. Nuo kalno atsivėrusiuose
(dalyvis) toliuose raibuliavo vanduo. 10. Traukiant (padalyvis) dainą ir darbas lengvesnis atrodo.
2 Įrašyk prielinksniuose praleistas raides.

Įkypai lauko; įstrižai sienos; viršuj lovos; kitapus durų; šiapus slenksčio; išilgai kelio; palei sie-
ną; sulig stogu; vidury pievos; paskui gandrą.
/10 taškų/

1. Ir dienos maža geram darbui, ir valandos gaila kvailoms kalboms klausyti 2. Ir čiupinėjo, ir
žiūrinėjo, o ko reikia, nepastebėjo,(–) katę maiše nusipirko ir namo už paršą parsivilko. 3. Ilgas lie-
žuvis nieko nepataiso, bet daug sugadina. 4. Jei neprivalgei,(–) neprilaižysi. 5. Juo daugiau turi,(–)
juo daugiau nori. 6. Jei veja,(–) bėk, jei muša,(–) rėk. 7. Juo vilkas senyn,(–) juo dantys aštryn.
8. Kvaila galva nei žyla, nei plinka. 9. Lengva pagadinti, bet sunku pataisyti. 10. Nerasi medžio be
šakos, o žmogaus(–) be ydos.
/10 taškų: 1 taškas už vieną sakinį be klaidų/
4 Išbrauk klaidingai parašytus suskliaustus žodžius.

1. Jis paprasčiausiai atsidūrė (ne toje, netoje) vietoje (ne tuo, netuo) laiku. 2. (Kągi, ką gi), teks
pradėti viską iš pradžių. 3. Nieko apie tai neišmanai, (taigi, tai gi) patylėk ir užsiimk savo reikalais.
4. (Tesako, te sako) jis ką nori, o aš tiesą žinau ir visiems papasakosiu. 5. Šis uždavinio sprendimas
tikrai (ne teisingas, neteisingas). 6. (Vis dėl to, visdėlto, vis dėlto, visdėl to) jie nusprendė kelionę
atidėti. 7. Rima (vis dėl to, visdėlto, vis dėlto, visdėl to) laimėjimo džiaugėsi ir atsidžiaugti negalėjo,
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
41 TODĖL NE
11
nuolat šypsojosi ir visiems apie jį pasakojo. 8. Žiema (pernelyg, per nelyg, per ne lyg) ilgai užsitęsė.
9. (Nejau gi, nejaugi, ne jau gi) neįmanoma nieko pakeisti?
/10 taškų/
5 Sudėk brūkšnius vietoj praleistos tarinio jungties. Kur reikia, sudėk ir kablelius.
1. Juodos rankos – balta duona, baltos rankos – juoda duona. 2. Akyse – šilkas, už akių – vilkas.
3. Batas – purvo brolis. 4. Diena būtoji – tai ne rytojus. 5. Didelis juokas – maža išmintis. 6. Dai-
na – ašarų priešas. 7. Dangus – brangus, neįsipirksi. 8. Girtuoklio vaikai – nuogi, tinginio – alkani.
9. Genys – margas, žmogaus gyvenimas – dar margesnis. 10. Ir skatikas – pinigai.
Pastaba: kai tarinys išreiškiamas būdvardžiu, brūkšnio gali nebūti (žr. paženklintus sakinius).
/10 taškų/
6 Pabrauk išplėstines aplinkybes, išskirk jas kableliais, gale sakinio įrašyk visų aplinky-
bių rūšį (dalyvinė, padalyvinė, pusdalyvinė).
1. Pavasariais, sningant sodams ir kvepiant ievoms, mano širdis dainuoja (padalyvinės). 2. So-
čiai pavalgęs ir išgėręs arbatos, tėtis nuėjo pailsėti (dalyvinės). 3. Direktorius tylėdamas klausėsi
vaikų pasakojimo (pusdalyvinė). 4. Lapė, supratusi varnos nepasieksianti ir sūrio negausianti,
griebėsi gudrybės (dalyvinė). 5. Keliu, sunkiai vilkdamas kojas, ėjo senas kareivis (pusdalyvinė).
6. Man verkiant reikia suspėti į traukinį (padalyvinė). 7. Jurga sukosi ratelio vidury, plodama ran-
komis ir garsiai kvatodama (pusdalyvinės). 8. Smarkiai pašalus ir ledo dangai sustorėjus, ant
marių susirenka poledinės žūklės mėgėjai (padalyvinės). 9. Berniukas atsitūpęs statė smėlio pilį
(dalyvinė). 10. Darbininkai šnekučiavosi, susėdę ant griovio krašto (dalyvinė).
7 Išrašyk į lentelę išplėstines aplinkybes ir išplėstinius pažyminius. Sudėk skyrybos

ženklus.
1. Pavalgęs pietus(,) jis visada išplauna indus. 2. Tyliai tupėjęs kampe berniukas staiga atsisto-
jo ir žengė į kambario vidurį. 3. Močiutė(,) išravėjusi daržą(,) nuėjo virti vakarienės. 4. Mergaitė,
vilkinti žydrą suknelę, nusišypsojo ir pamojo ranka. 5. Vyrai ilgai sprendė problemą ir diskutavo(,)
susėdę prie apskritojo stalo. 6. Žmonės, stovėję eilėje, nekreipė dėmesio į elgetą. 7. Tada pama-
čiau keistą vyrą, stebintį mus iš kitos gatvės pusės. 8. Pamatęs zuikį sprunkant(,) vilkas šoko vytis.
9. Vaikigalių apspardytas šunelis drebėdamas slėpėsi po laiptais. 10. Pasistatę palapines(,) vaikai
brido į ežerą maudytis.
Išplėstinės aplinkybės Išplėstiniai pažyminiai
pavalgęs pietus tyliai tupėjęs kampe
išravėjusi daržą vilkinti žydrą suknelę
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
42 TODĖL NE
11
susėdę prie apskrito stalo stovėję eilėje
pamatęs zuikį sprunkant stebintį mus iš kitos gatvės pusės
pasistatę palapines vaikigalių apspardytas

8 Nuspalvink apibendrinamuosius žodžius, sudėk skyrybos ženklus.

1. Virtuvėje, svetainėje, miegamajame – visur buvo ideali tvarka ir švara. 2. Daugelis paukš-
čių:(–) žvirbliai, zylės, varnos, kėkštai, kuosos, geniai, sniegenos, šarkos, kikiliai,(–) lieka žiemoti
Lietuvoje. 3. Vytautas Mačernis mokėjo net aštuonias kalbas:(–) lietuvių, vokiečių, anglų, prancū-
zų, italų, rusų, lotynų, graikų. 4. Jos akys, balsas, šypsena, judesiai – viskas jį vedė iš proto. 5. Jis
galėjo groti akordeonu ir pianinu, gitara ir mandolina, skudučiais ir birbyne, būgnu ir tarškalais,
smuiku ir violončele – žodžiu, visais muzikos instrumentais. 6. Plėšriosios Lietuvos žuvys, tai
yra(:) šamai, vėgėlės, lydekos, salačiai, upėtakiai, neršia ankstyvą pavasarį. 7. Namų stogai ir bal-
konai, langai ir palangės – viskas buvo aplipę gelsvomis žiedadulkėmis. 8. Pasitarę visi keturi:(–)
kvailys, bailys, melagis, ir mušeika,(–) nutarė eiti į pasaulį laimės ieškoti. 9. Kepurė, švarkas, kel-
nės, batai – viskas buvo kiaurai permirkę nuo lietaus. 10. Nesigirdėjo nieko:(–) nei žmonių balsų,
nei šunų lojimo, nei durų trinksėjimo.
9 Kur reikia, sudėk kablelius.

1. Tą dieną jis elgėsi kitaip nei paprastai. 2. Nejau įsivaizduoji išmanąs daugiau negu tėvas?
3. Tai gali įvykti greičiau, nei tu manai. 4. Sava lūšna geriau nekaip svetimi rūmai. 5. Ežeras mėne-
sienoje tviskėjo kaip auksas. 6. Jaučiausi taip, lyg žemė po kojomis vertųsi. 7. Visą dieną jis jautėsi
lyg nesavas. 8. Atostogaudama tokiame prabangiame viešbutyje ji jautėsi kaip karalienė. 9. Kaip
šauksi, taip atsilieps. 10. Visada norėjau būti toks kaip tu.
/10 taškų/
10 Nuspalvink ir išskirk kableliais įterptinius žodžius.

1. Aš, aišku, juo nepatikėjau. 2. Man iš karto buvo aišku, kad eksperimentas nepavyks. 3. Jis,
matyt, labai savimi pasitiki. 4. Nuo kalno buvo toli toli matyt. 5. Visa tai, mano nuomone, tik
tuščias laiko gaišimas. 6. Jis visada pasikliaudavo mano nuomone. 7. Per avariją vaikas, laimė,
nesusižeidė. 8. Tą vasarą laimė nepaliko mūsų namų. 9. Ir staiga, po šimts pypkių, viskas dingo!
10. Trumpai tariant, darbas turi būti baigtas jau šį penktadienį.
/10 taškų/
S,
I K AU AUTORIU
L A U!
AŠ PA KOPIJUOJ
43 TODĖL NE

Gramatikos Uzduotys 8 Klase Atsakymai Internet

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Gramatikos Uzduotys 8 Klase Atsakymai Internet

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Auksė Petruševičienė

1 7 klasės kurso kartojimas ir įgūdžių įtvirtinimas / 2

2 Prielinksnių rašyba ir vartojimas / 6

3 Jungtukų vartojimas, skyryba ir rašyba / 9

4 Dalelyčių vartojimas ir rašyba / 12

5 Veiksnys ir tarinys. Brūkšnys vietoj praleistos tarinio jungties / 16

6 Papildinys ir aplinkybės. Išplėstinių aplinkybių skyryba / 20

7 Derinamieji, nederinamieji ir išplėstiniai pažyminiai, jų skyryba / 24

8 Vienarūšių sakinio dalių skyryba / 29

9 Aiškinamųjų sakinio dalių ir lyginamųjų posakių skyryba / 33

10 Įterpinių ir kreipinių skyryba / 37

1 Įrašyk praleistas raides.

Gražiausios lietuvių legendos ir padavimai

2 Įrašyk įvardžiuose praleistas raides.

3 Skaičius parašyk žodžiais.

214 puslapis – du šimtai keturioliktas

4 Veikiamosios rūšies dalyvius suderink su daiktavardžiais gimine, skaičiumi ir linksniu.

5 Neveikiamosios rūšies dalyvius suderink su daiktavardžiais gimine, skaičiumi ir linksniu.

6 Vietoj veiksmažodžių parašyk pusdalyvius.

7 Vietoj veiksmažodžių parašyk nurodyto laiko padalyvius.

9 Įrašyk prieveiksmiuose praleistas raides.

10 Kur reikia, sudėk skyrybos ženklus.

Išradimai, pakeitę pasaulį

1 Nuspalvink prielinksnius (jų turėtum rasti 10, tų pačių nekartok).

Gražiausios lietuvių legendos ir padavimai

2 Ištaisyk prielinksnio ant vartojimo klaidas.

3 Ištaisyk prielinksnių vartojimo klaidas.

4 Įrašyk raides, prielinksnius nuspalvink.

5 Ištaisyk prielinksnio į vartojimo klaidas.

6 Ištaisyk prielinksnio pas vartojimo klaidas.

7 Įrašyk prielinksniuose praleistas raides.

8 Ištaisyk prielinksnių vartojimo klaidas.

9 Rask ir pabrauk klaidas, parašyk tuos žodžius taisyklingai.

10 Sudėk skyrybos ženklus.

Išradimai, pakeitę pasaulį

1 Sudėk skyrybos ženklus.

Gražiausios lietuvių legendos ir padavimai

2 Sudėk skyrybos ženklus ir nuspalvink jungtukus.

3 Pabrauk netaisyklingai parašytus jungtukus ir parašyk juos taisyklingai.

4 Surašyk jungtukus į lentelę.

Sujungiamieji jungtukai Prijungiamieji jungtukai

5 Sudėk skyrybos ženklus ir nuspalvink jungtukus.

Šalutinių sakinių rūšys

laiko priežasties sąlygos nuolaidos lyginamieji

kol nes jei nors lyg

kai kadangi jeigu nors ir tartum

7 Parink jungtukus ir įrašyk sakiniuose. Sudėk skyrybos ženklus.

4. Mėgstu ir knygas skaityti, ir socialiniais tinklais su draugais bendrauti, ir kompiuterinius

8 Kokios tai kalbos dalys? Surašyk žodžius į lentelę.

Jungtukai Prieveiksmiai Prielinksniai Įvardžiai Dalelytės

bei kur prie kuris vis

nes kaip ant kas jau

9 Su kiekviena 8 užduotyje paminėta kalbos dalimi sugalvok po trumpą sakinį.

10 Sudėk skyrybos ženklus.

Išradimai, pakeitę pasaulį

1 Sudėk trūkstamus skyrybos ženklus.

Gražiausios lietuvių legendos ir padavimai

2 Parašyk ne taisyklingai – kartu arba atskirai.

3 Kuriuose žodžiuose dalelytė gi rašoma kartu, o kuriuose atskirai?

4 Kuriuose žodžiuose dalelytės rašomos kartu, o kuriuose atskirai? Užpildyk lentelę.

Rašoma kartu Rašoma atskirai

visgi vis tiek

užvis vis vien

išvis vis dėlto