You are on page 1of 2

VIENARŪŠĖS SAKINIO DALYS

1. Kableliais skiriamos vienarūšės sakinio dalys, kai tarp jų nėra jungtuko. Pvz. Sode pražydo obelys,
kriaušės, slyvos.
2. Visada atskiriamos vienarūšės sakinio dalys, sujungtos priešinamaisiais jungtukais o, bet, tačiau, tik.
Pvz.: Vyrai kalbėjo tyliai, bet labai aiškiai.
3. Neatskiriamos vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ir, ar, arba, bei, nei, tiek. Pvz.: Jis mėgo
pakalbėti apie paukščius bei artėjantį pavasarį.
4. Kablelis rašomas prieš pasikartojantį jungtuką ir, ar, arba, bei, nei, tiek. Pvz.: Arba visai nežadėk, arba
pasakyk aiškiai.

Apibendrinamieji žodžiai:
 Įvardžiai (viskas, visi, tai, visa tai, kiekvienas, niekas...)
 Prieveiksmiai (visur, visada, visaip, niekur, niekada, niekaip...)
 Apibendrintai daiktus, augalus, gyvūnus, reiškinius apibūdinantys daiktavardžiai.

5. Po apibendrinamojo žodžio prieš vienarūšės sakinio dalis dedamas dvitaškis. Pvz.: Nusipirkau visko:
saldainių, limonado, net gabaliuką torto.
6. Kai sakinys vienarūšėmis sakinio dalimis nesibaigia, po jų dar reikia padėti kablelį arba brūkšnį. Pvz.:
Viskas: namai, gimtoji gatvė, palaukės berželis, (-) seniai užsimiršo.
7. Jei tarp apibendrinamojo žodžio ir vienarūšių sakinio dalių įsiterpia jungiamasis žodis būtent, tai yra,
kaip antai, pavyzdžiui, dvitaškį rašome po tų jungiamųjų žodžių, o kablelį prieš juos. Pvz.: Vaistingus
augalus, būtent: kmynus, čiobrelius, ramunėles – renkame ir mes.
8. Prieš apibendrinamąjį žodį po vienarūšių sakinio dalių jų rašomas brūkšnys. Pvz.: Dabar vėl į kišenes
galėsiu grūsti akmenukus, obuolius, riešutus – visą savo turtą.
9. SVARBU: TARINYS NEGALI BŪTI VIENARŪŠIŲ VEIKSNIŲ, PAPILDINIŲ AR APLINKYBIŲ
APIBENDRINAMASIS ŽODIS. Pvz.: Čia žydėjo raktažolės, pakalnutės, lelijos (dvitaškio po žydėjo
nededame)
10. SVARBU: Apsiveskite apibendrinamuosius žodžius ir pasibraukite vienarūšes sakinio dalis. Jų
sakinio dalys turi būti vienodos. Jam sekėsi viskas: ir matematika, ir fizika, ir chemija. (viskas – veiksnys /
ir matematika, ir fizika, ir chemija – veiksniai.)
UŽDUOTIS
1. Pabraukite gramatinius centrus ir padėkite trūkstamus skyrybos ženklus.
1. Grigas niekada neturėjo nei aruodų nei tvartų nei vežimų.
2. Grigas nieko nei aruodų nei tvartų nei vežimų neturėjo.
3. Aš turėjau nerūdijančius ginklus būtent kantrybę valią ir išdidumą.
4. Niekas nei tavo paraginimai nei priminimai veltui nepraėjo.
5. Žvainio troboje daržinėlėje klėtyje visur buvo prisikimšę karių.
6. Dažnai susibėga pasišneka bei pasilinksmina žodžiu gyvena draugiškai.
7. Viskas bėgo pro šalį ir pakelės medžiai ir vasarojaus laukai ir upelis.
8. Nieko nei tėvų meilės nei raudonpusių obuolių nei paukščių čiulbėjimo šiai mergaitei
nestigo.
9. Viskas tame salone klauso įstabios muzikos ir seni baldai ir didžiulės agavos ir portretai.
10. Išlindo saulė ir viskas tai yra vyšnios obuoliai sušvito skaisčiu raudoniu.
11. Mes visi būtent dėdė Simonas Jokūbas ir Kristina sulindome į būdą.
12. Seni medžiai seni akmenys bei seni žmonės visi mažai besikeičia ir susitikę atpažįsta vieni
kitus.
13. Berniukui ėmė suktis galva nuo aukštybės nuo sakų kvepėjimo nuo upės galybės nuo visko,
kuo gražus šitas pasaulis.
14. Saulėtuose kirtimų kalneliuose tarp viržių ir kelmų visur žydi mėlynos šilagėlės.
15. Vaikas bėgiodavo lauke akmenimis mėtydavo varnas iš statinės kabindavo medų žodžiu
pagyvendavo laisvą gyvenimą.

You might also like