Savarankiškos kalbos dalys (vienos gali eiti sakinio dalimi)

Kalbos dalies
Kalbos dalis reiškia, žymi Kaitoma Gramatinio nagrinėjimo planas
pavadinimas

Daiktavardis daiktų, reiškinių, veiksmų ir
ypatybių pavadinimus (kas tai?)
yra vyriškosios arba
moteriškosios giminės (giminę
turi, bet giminėmis nekaitomas)
Būdvardis daikto ypatybę ir atsako j
klausimus koks? kokia? kuris?
kuri?
skaičių, daiktų kiekį ar parodo jų
skaičiuojamąją vietą eilėje ir
Skaitvardis
atsako j klausimus kiek?
kelintas?
daiktą, asmenį ar ypatybę
įvardija, bet nepavadina ir
Įvardis
atsako j klausimus kas? koks?
kokia? keli? kieno?
skaičiais 1) pradinė forma1; 2)Kalbos dalis; 3) skyrius Tikriniai daiktavardžiai reiškia tokį vienintelį daiktą:
linksniais (tikrinis2 ar bendrinis); 4)Giminė (vyr./mot.) 5) miesto pavadinimas, pavardė, vardas, ežero ar upės pav. ir
skaičius (vns./dgs.), linksnis 6)Kuo eina panašiai.
sakinyje
giminėmis 1)pradinė forma; 2)kalbos dalis; 3)rūšis3 Paprastieji : geras, gera, rimtas, rimta, piktas, pikta; įvardžiuotiniai:
skaičiais (paprastasis/ įvardžiuotinis) 4)Laipsnis gerasis, geroji, rimtasis, rimtoji, piktasis, piktoji.
linksniais (nelyginamasis/ aukštesnysis/ aukščiausiasis)
laipsniais 5)giminė, skaičius, linksnis; 6)Kuo eina
sakinyje.
giminėmis (ne 1)pradinė forma; 2) kalbos dalis; 3)Skyrius (jei
Kiekinių skaitvardžių poskyriai: pagrindiniai (vienas, du, tūkstantis),
visi) skaičiais kiekinis(kiek?)4 – poskyris, jei
dauginiai (dveji marškiniai, ketverios durys), kuopiniai (dvejetas
(ne visi) kelintinis(kelintas?) – paprastasis ar mokinių, ketvertas arklių), trupmeniniai (viena atroji, pusšešto)
linksniais (ne įvardžiuotinis) 4) giminė, skaičius, linksnis;
visi) 5)kuo eina sakinyje.
1)pradinė forma; 2) kalbos dalis; 3)paprastasis Įvardžių skyriai:
giminėmis (ne ar įvardžiuotinis; 4)skyrius; 5) giminė, skaičius
(jei turi) linksnis; 5) kuo eina sakinyje. Asmeniniai (aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos)
visi) skaičiais
Sangrąžiniai (savęs, manęs, tavęs)
(ne visi)
linksniais Savybiniai (jūsų, mūsų, jos, jo, manas, tavas, saviškis, mano,
(nevisi) tavo, savo, kieno, niekieno)

nuosakomis 1)Pagrindinės formos; 2)kalbos dalis; 3)

veiksmą ar būseną ir atsako j laikais sangrąžinis ar beasmenis; 4)asmenuotė;
Veiksmažodis
klausimus ką veikia? ką veikė?.. skaičiais 5)Nuosaka (tiesioginė, liepiamoji, tariamoji) 6)
asmenimis laikas, skaičius, asmuo; 7) kuo eina sakinyje
Dalyvis Turi veiksmažodžio ir Laikas, 1)Rūšis, 2) Sangrąžinė/įvardžiuotinė forma; 3) Veikiam rūšis: Bėgąs, bėganti, skaitęs, skaičiusi, tylėdavęs,
Neasmenu
ojamosios

būdvardžio ypatybių, vartojamas giminė, Laikas; 4) Giminė, skaičius, linksnis; 50 Kuo tylėdavusi, šauksiąs, šauksianti./ Neveikiamoji rūšis: Statomas,
menamojoje kalboje (kai nesi skaičius, eina sakinyje. statoma, žiūrėtas, žiūrėta, būsimas, būsima.
įsitikinęs) linksnis Reikiamybės dalyviai: skaitytina, pjautinas, neštinas.

1
Pradinė forma – vienaskaitos vardininkas (kas?)
2
Tikriniai daiktavardžiai reiškia tokį vienintelį daiktą: miesto pavadinimas, pavardė, vardas, ežero ar upės pav. ir panašiai.
3
Paprastieji : geras, gera, rimtas, rimta, piktas, pikta; įvardžiuotiniai: gerasis, geroji, rimtasis, rimtoji, piktasis, piktoji.
4
Kiekinių skaitvardžių poskyriai: pagrindiniai (vienas, du, tūkstantis), dauginiai (dveji marškiniai, ketverios durys), kuopiniai (dvejetas mokinių, ketvertas arklių), trupmeniniai (viena atroji,
pusšešto)
 Pusdaly
veiksmažod to paties veikėjo antraeilį Giminėmis, 1)Sangrąžinė forma (jei turi); 2) Giminė, Bėgdamas, bėgdama, bėgdami, bėgdamos.
žio formos
vis veiksmą skaičiais skaičius; 3) Kuo eina sakinyje Žvalgydamasis, žvalgydamasi, žvalgydamiesi, žvalgydamosi.
Padalyv Raiškia kito veikėjo antraeilį 1) Sangrąžinė forma; 2) Laikas; 3)Kuo eina Bėgant, bėgus, bėgdavus, bėgsiant.
Laikais
is veiksmą sakinyje Tikintis, tikėjusis, tikėdavusis, tikėsiantis.
Prieveiksmis veiksmo aplinkybę, ypatybę ar laipsniais (tik 1) Kalbos dalis; 2)Skyrius (pagal reikšmę5 ir gražiai, gražiau, gražiausiai; drąsiai, drąsiau, drąsiausiai čia,
ypatybės ypatybę būdo) pagal kilmę ); 3) Laipsnis (jei turi); 4) Kuo
6
dabar, kažkur, kažin kur, rytoj, tuojau, dviese, trise, šįryt, anąkart
eina sakinyje.
Nesavarankiškos kalbos dalys (vienos sakinio dalimi neina)
Prielinksnis eina su linksniu ir rodo - 1) Kalbos dalis; 2) skyrius (pagal kilmę7 ir ant, anot, apie, be, dėl, į, iki, iš, ligi, link, nuo, pas, per, po, prie,
linksniuojamojo žodžio ryšį su pagal linksnį , su kuriuo vartojamas)
8
su, sulig, ties, dėka, greta, šalia
kitais žodžiais
Jungtukas jungia žodžius, jų junginius ir - 1) kalbos dalis; 2) skyrius (prijungiamieji9 ir ar, arba, bet, jei, jeigu, jog, ir, kad, kadangi, kai, lyg, o, nes, nors,
sudėtinio sakinio dėmenis sujungiamieji10) tačiau, tad, tartum

Dalelytė suteikia sakiniui ar jo dalims - 1) kalbos dalis argi, bene, bent, beveik, dar, gi, jau, nagi, ne, nebe, negi, nejaugi,
papildomų reikšmės atspalvių net, netgi, nė, pat, vis

Jaustukas reiškia žmogaus jausmus ar - 1) kalbos dalis a, ak, oi, oho, ačiū, deja, dėkui, dieve, dievaži, labadien, sudie,
valios paskatas, bet jų neįvardija vaje, viešpatie, viso gero

Ištiktukas reiškia įvairių veiksmų sukeltus - 1) kalbos dalis braukšt, dribt, din din, dzin, džingt, miau, kybur, tekšt, šurum bu-
garsus ar vaizdus rum, šš, ga ga, ką ką ką, ku kū, pry pry pry, vypt, žagt, žybt,
žvilgt

5
Pagal reikšmę prieveiksmini būna būdo(drauge, iki valiai), kiekybės (keliese, dvigubai), vietos (niekur, pavėjui), laiko (dabar, nakčia), priežasties (juokais, dėl to)..
6
Pagal kilmę prieveiksmini būna daiktavardiniai (drauge, mažumėlę), būdvardiniai (atidžiai, arti, geryn), skaitvardiniai (dveja, pirmyn), įvardiniai (anaip, keliese), dalyviniai (ištęstai, pašėlusiai).
7
Pagal kilmę prielinksniai būna senybiniai (anot, dėlei, iš už) ir naujybiniai (abipus, aukščiau, prieš, ties).
8
Vartojami su kilmininku (iš, ligi, prie), galininku (apie, pas, aplink), įnagininku (ties, su).
9
Prijungiamieji- jei, jeigu, jog, nes, kadangi, koks, kai, kodėl, kol...
10
Sujungiamieji būna: paremiamieji (tad, tai, todėl), priešinamieji (o, bet, tačiau, tik, vis dėlto), skiriamieji (ar, arba), sudedamieji (ir, bei).