Kaip keičiasi inteligento vaidmuo visuomenėje?

         Įvairiais amžiais inteligentas buvo apibūdinamas labai skirtingai, ir palyginus su praeitimi, jo
vaidmuo visuomenėje smarkiai pasikeitė, praeidamas kelią nuo vienijančio tautą šviesuolio iki
kultūringo žmogaus, džentelmeno ir netgi menininko. Žodyne šią sąvoką apibūdina kaip – mokytas,
išsilavinęs žmogus, šviesuolis; asmuo, gebantis dirbti protinį, kūrybinį darbą. Inteligento vaidmens
kaitą lemia istorines epochos aplinkybes ir vertybes. Praeityje inteligentas turėjo itin didelę svarbą ir
įtaką pasaulio istorijai ir žmonėms, Jo tikslas buvo ne sukurti kokį nors produktą, o paliudyti bendrą
gėrį, kaip kryptį tautai ir valstybei judėti pirmyn. Būti inteligentu reiškė tarnystę tautai, visuomenei
ir valstybei. Inteligentai keitė visuomenės santykius. Jie buvo vedliai.  Pavyzdžiui, priklausęs XIXa.
naujai iškilusiai inteligentų kartai – Vincas Kudirka tarnavo tėvynei panaudojęs žodžio galią – rašęs
kūrinius tautinio atgimimo, lietuviškumo temomis, nepaisant viso pavojaus ir grėsmes, dirbęs
naudingą visuomeninę veiklą Lietuvos nepriklausomybes labui iki pat savo gyvenimo pabaigos.
V.Kudirka tapo vienu iš lietuvių tautos vedliu į sviesią ateitį. Bet laikui bėgant, sąvokos
suprantamos skirtingai, šią temą savo vienoj iš ryškiausių novelių  „Fleita“ rašo XX a. pradžios
moderniosios literatūros kūrėjas, lietuviu prozos atnaujintojas – Jurgis Savickis. Pagrindinis novelės
veikėjas, fletistas 18 metu dirbęs teatre, inteligentas, ponas, muzikantas Žiogas, kuris skyrė
didžiąja dalį gyvenimo muzikai. Žiogą mėgo ir gerbė žmonės iš teatro. Teatro darbuotojai gailėjosi
naujienomis, kai sužinojo, kad Žiogas susirgo plaučių liga, dėl to jis turėjo rasti kitokių būdų
pragyventi. Taigi fletistas nusprendžia apsilankyti pas vieninteles gimines – Viksvų šeimą. Jie
pagarbiai priglaudžia, duoda puodą praustis ir atskirą kambarį. Visi nustebo, ieškojo plepalų, manė,
kad atvažiavo turtingas ponas, inteligentas, bet vėlyviau supranta, kad Žiogas nėra turtingas, tad
nusiunčia dirbti visokius ūkio darbus. Viksvų šeima neturi atgailos, tad vadina Žiogą valkata,
kadangi Žiogas iš miesto ir inteligentas jie manė kad tai profesija. Paskutinį vakarą muzikantas
blogai jaučiasi, tad pradeda groti tai, kas jam buvo gražiausia per nakty, tad mirė Žiogas darydamas
tai, kas jam patikdavo, tai buvo jo pašaukimas. Manau, kad J.Savickis tokiu atveju bandė parodyti
kad fleita buvo Žiogo ginklu prieš visų kritiką, nes „inteligentas“ jau nebemoralinis autoritetas, o tik
didingas miestietis ir ponas kaimiečių akyse. Šita novelė parodo skaitytojui tikrą inteligento padėti
ir jo keitimaisi. Apibendrindama, galiu teigti jog inteligento vaidmuo ir prasmė pasikeitė
visuomenėje į blogąją pusę, manau tai priklauso nuo aplinkybių ir epochos, nes bėgant laikui
žmonės keičiasi, kaip ir jų pasaulėvaizdi. Inteligentas jau nebemoralinis autoritetas, tautos vedlis,
gynėjas ir šviesuolis, o daugiau kultūringas žmogus, mandagus džentelmenas lyginamas su
menininkais ir kūrėjais.