1. Geno apibrėžimas ir žymėjimas.

Genas- tai DNR molekulės dalis, kurioje tam tikra nukleotidų išsidėstymo tvarka
yra užkoduota paveldimoji informacija, tai yra aminorūgščių seka baltymo
struktūroje. Žymima bet kuriomis, didžiosiomis ir mažosiomis abėcėlės raidėmis,
pvz. A arba a.

2. Kaip susidaro nauji genų deriniai ir kokia reikšmė organizmui, bioįvairovė.

Genų deriniai- susidaro ląstelei dalijantis, kai chromosomos chromatidės
atsitiktinai nuslenka į skirtingus polius. Taip pat dėl kombinacinio kintamumo
mejozės metu – dėl chromatidžių apsikeitimo dalinis, t.y. genais, t.y.
krosingoverio, dėl atsitiktinio homologinių chromosomų ir chromatidžių patekimo
į skirtingas ląsteles, apvaisinimo metu atsitiktinai susitikus dviejų skirtingų
organizmų chromosomoms. Taip pat vykstant paveldimosios informacijos
nurašymui iš DNR, t. y. geno.

Reikšmė- susidaro nauji genų deriniai, požymių įvairovė.

Susidarę skirtingi organizmai lengviau prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų.

3.Kas yra paveldėjimo pradmenys, kur yra, kas sudaro?

Paveldėjimo pradmenys yra genai, jie yra chromosomose branduolyje, tai DNR
molekulėje, tai yra DNR molekulės dalis, sudaryta iš nukleotidų.

4. Apibūdinkite DNR. Kas atrado?

DNR- tai nukleorūgštis, genetinė medžiaga, sudaryta iš dviejų polinukleotidinių
vijų, kurios susijungusios azotinėmis bazėmis A (adeninas) su T timinas) ir
G(guaninas) su C (citozinas) sudaro erdvinę struktūrą - spiralę. Atrado Dž.
Votsonas ir F. H. Kirkas.

5. Kas yra kariotipas? Ką jis parodo?

Kariotipas- tai ląstelės chromosomų rinkinys išdėstytas pagal chromosomų dydį.
Žmogus jų turi 46. Nurodo lytį, rūšį.

6. Eukariotų ir prokariotų chromosomų ir ląstelių palyginimas.

Prokariotų chromosomą sudaro žiedinė DNR, yra citoplazmoje. Eukariotų –
chromosomoje yra DNR linijiška, dvivija spiralė. Prokariotų ląstelės neturi
branduolio, vienmembranių (endoplazminio tinklo, Goldžio komplekso ir kt.),
dvimembranių organelių (mitochondrijų ar chloroplastų). Eukariotų
chromosomos yra branduolyje, yra visos organelės (prisiminti ląstelės sandarą ir
pateikti pavyzdžių).

7. Chromosomų suskirstymas pagal sandarą ir apibūdinimas.

a) Homologinės- vienodos ilgiu, forma, sutampa cetromerai , sudaro poras.
Žymima 2n.

b) Nehomologinės- nevienodos ilgiu, forma, nesutampa cetromerai, nesudaro

porų. Žymima n.

8. Chromosomų suskirstymas pagal skaičių ir apibūdinimas.

a) Diploidinės- porinės, žymima 2n. Būna nelytinėse (somatinėse) ląstelėse.
b) Haploidinės- neporinės, būna gametose, žymima n.

9. Chromosomų sandara, sudėtis, savybės dvigubėti svarba.

Chromosoma sudaryta iš dviejų seserinių chromatidžių, sujungtų centromera.
Sudėtis: DNR ir baltymai, chromatinas(chromatininė medžiaga). Dėl gebėjimo
dvigubėti/replikuoti yra nukopijuojama, išsaugoma ir perduodama tokia pati
paveldimoji informacija, taip susidaro antroji chromatidė,t.y shromosoma
sudaryta iš dviejų chromatidžių.

10. Žmogaus kariotipo apibūdinimas.

Žmogaus kiekvienos ląstelės branduolyje yra 46 chromosomos. 22 sudaro poras,
o paskutinioji pora yra lytinės: vyr. XY, mot. XX. Porinės chromosomos yra
vadinamos autosomomis.

11. Aleliniai genai ir žymėjimas.

Tai poriniai genai, esantys homologinėse chromosomose. Žymimi AA, Aa, aa.

12. Genų rūšys ir apibūdinimas. Genai būna:

a) Dominantiniai- vyraujantys, nustelbiantys. Žymimi bet kokia didžiąja raide - A.
b) Recesyviniai- iš pažiūros išnykstantys, nustelbiami. Žymimi bet kokia mažąja
raide - a.
13. Dominantiniai genai- vyraujantys, nustelbiantys. Žymimi didžiąja raide – pvz.
A.

14. Recesyviniai genai- iš pažiūros išnykstantys, nustelbiami. Žymimi mažąja raide

- a.

15. Genotipo ir fenotipo palyginimas

Genotipą sudaro genai, kurie yra branduolyje chromosomose ir nulemia
požymius. o fenotipas yra organizmo išoriniai ir vidiniai požymiai, kuriuos nulemia
aplinkos sąlygos. Pvz.: išvaizda....., įdegis saulėje.

16. Genotipų rūšys ir apibrėžimai

a) Homozigotiniai- pagal dominuojantį požymį, tokie, kai yra vienodi dominantiniai
aleliniai genai ir sudaro vienos rūšies gametas. Žymima AA.
b) Homozigotiniai- pagal recesyvinį požymį, sudaro vienodi recesyviniai aleliniai
genai ir sudaro vienos rūšies gametas. Žymima aa.
c) Heterozigotiniai- turintys skirtingus alelinius genus- dominantinį ir recesyvinį,
sudaro skirtingų rūšių gametas. Žymima Aa.

17. Genotipų rūšys ir žymėjimai

Homozigotiniai pagal dominuojantį požymį - AA;
Homozigotiniai pagal recesyvinį požymį -aa;
Heterozigotiniai -Aa.

18. Tėvine forma - P

Pirma hibridų karta - F1
Antra hibridų karta - F2
Kryžminimo ženklas - X
Vyriška gameta-
Moteriška gameta-

19. Peneto gardelė- reikalinga gametoms išsidėstyti ir genotipams gauti.

a a
A Aa Aa
 a aa aa

20. Kintamumo rūšys ir žymėjimai.

Kintamumas- organizmų gebėjimas įgyti naujų požymių. Paveldimasis yra susijęs
su genotipo pokyčiais ir yra perduodamas palikuonims, o nepaveldimąjį, t.y.
modifikacinį, sukelia aplinkos veiksniai, bet genotipas nepakinta, todėl
palikuonims neperduodamas ir kai mutacijos įvyksta somatinėse ląstelėse, pvz.:
vėžys.

21. Paveldimasis kintamumas- yra susijęs su genotipo pokyčiais ir yra

perduodamas palikuonims. Būna:

a) mutacinis- tai genų cheminės sudėties ir chromosomų sandaros ar skaičiaus

pakitimai, kai požymiai perduodami per lytines ląsteles apvaisinimo metu.
b) kombinacinis- kai mejozės metu bivalentuose neseserinės chromatidės
krosingoverio metu pasikeičia dalimis, t.y. genais, kai chromosomos ir
chromatidės atsisitiktinai patenka į skirtingas lytines ląsteles, kai apvaisinimo
metu susijungia dvi lytinės ląstelės atsitiktinai.

22. Užrašykite genų simbolius su pavadinimais.

a) Dominantiniai- žymimi A.
b) Recesyviniai- žymimi a.

23. Alelinių genų trys variantai su pavadinimais. Prie 17.

24. Mutagenai, jų rūšys, reikšmė.

Mutagenai- tai medžiagos, sukeliančios mutacijas. Būna:
a) Fiziniai. Pvz radioaktyvūs spinduliai.
b) Cheminiai. Pvz. vaistai.
c) Biologiniai. Pvz. gyvūnų nuodai (gyvačių, vorų).

25. Paveldimumas ir reikšmė- tai organizmų savybė nukopijuoti, išsaugoti ir

perduoti požymius kitoms kartoms. Organizmų požymiai išlieka pastovūs. Tai
vyksta dėl DNR gebėjimo dvigubėti.
26. Genetikos mokslas, pradininkas ir ryšys su biotechnologijų mokslu.
Genetika- tai mokslas apie paveldimumą ir kintamumą. Pradininkas- G. Mendelis.
Dėka paveldimumo dėsningumų, galimos genetinės manipuliacijos, kuriami
bioproduktai, gydomos ligos, nustatomi požymiai.

27. Kryžminimo būdai.

a) Monohibridinis- kai kryžminamos tėvinės formos skiriasi viena pora priešingų
požymių. Pvz. A ir a (geltoni ir žali žirniai) //Spalva
b) Dihibridinis- kai kryžminamos tėvinės formos skiriasi dviem porom priešingų
požymių. Pvz. AB ir ab (gelt. lygūs ir žali raukšlėti žirniai) // spalva ir paviršiumi

28. Analizuojamasis kryžminimas ir svarba genetikoje. Tėvinis genotipas

nustatomas pagal palikuonis – jis homozigotinis ar heterozigotinis.
a) Homozigotinis- Kryžminimas, kuomet tiriamas organizmas kryžminamas su
recesyvine forma, jei palikuonys vienodi.
P? (AA) X aa
F1 Aa, Aa
b) Heterozigotinis- jei palikuonys bus skirtingi.
P? (Aa) X aa
F1 Aa, aa
Taip nustatinėjami tėviniai genotipai.

29. Dauno sindromas - kai susiformuoja pakitusios vyr. arba mot. lytinės ląstelės.
Jose būna ne 23, o 24 chromosomos, tuomet tokiai ląstelei susijungus su kita
(normalia) ląstele susidaro ne 46, o 47. 23+23= 46
24+23=47 –Daunas
Taip nutinka, nes 21-ma chromosoma neišsiskiria mejozės metu.

30. Vėžys. Selekcijos apibūdinimas ir reikšmė.

Dėl mutagenų poveikio somatinėse (nelytinėse) ląstelėse pakinta genai, tos
ląstelės pradeda sparčiai dalintis mitozės būdu ir formuoja auglius (navikus).
Pakitę genai- onkogenai. Slekcija- Tai mokslas apie naujų veislių išvedimą ir senų
tobulinimą siekiant produktyvumo.
31. Sugretinti rūšį ir veislę.
Rūšis- Tai natūraliai gamtoje susidariusi organizmų grupė.
Veislė- tai dirbtinai žmogaus išvesta organizmų grupė.

32. Genetiniai metodai ir jų taikymas.

Tiksli apskaita.

33. Genų inžinerijos metodas.

Naudojamos mažos, žiedinės bakterijų DNR (plazmidės). Fermentų pagalba
iškerpama plazmidės dalis, o iš kito organizmo DNR atrenkamas ir iškerpamas
norimas genas ir įterpiamas į šią plazmidę (DNR). Gaunama modifikuota (pakeista)
DNR, kuri vėl įterpiama į bakteriją, modifikuotų bakterijų daug prisidaugina,
kurios gamina norimus produktus.

34. Biotechnologijos- tai mokslas, kuomet naudojant genų inžineriją, kuriami

genetiškai modifikuoti produktai (GMP) ar organizmai.

35. Mikroorganizmų naudojimas biotechnologijoje. Kas yra genetiškai

modifikuoti produktai?
Tai genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) produktai. Pvz.: insulinas, vakcinos,
baltymai. Kuriami nauji norimi genetiškai modifikuoti produktai(GMP).

36. Transgeninių organizmų ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO)

palyginimas.
Tai yra tas pats, tai organizmai turintys svetimų genų.

37. Genetiškai modifikuoti augalai- augalai, turintys svetimų genų. Pvz.:

Pomidorai su žuvies genais ( gaunasi atsparūs šalčiams, bakterijoms, ligų
sukėlėjams, krakmolingesni ar baltymingesni, kt...)

38. Genetiškai modifikuoti gyvūnai- dirbama su lytinėmis ląstelėmis, nes

dauginasi lytiniu būdu. Į kiaušialąstės ar spermatozoido branduolį galima įterpti
kitą lytinę ląstelę (sukeisti) arba įterpti somatinės (nelytinės) ląstelės kariotipą.

39. Klonavimas- organizmų/ organų išauginimas iš nelytinių ląstelių. Pvz. Avytė

Doli.
40. Pateikti 3 argumentus: „Biotechnologija- mūsų draugas ir priešas“ .
Pliusai: kuriamos vakcinos, baltymai, hormonai
Minusai: kuriami GMO, gali sutrikti medžiagų apykaita, yra galimybė susirgti.....,
gali pažeisti natūralią bioįvairovę.

41. Genų terapija, žmogaus genomo projekto esmė?

42. I Mendelio dėsnis- tai dominavimo dėsnis, tai reiškia, kad sukryžminus
homozigotinius individus, visi F1(pirmosios hibridų kartos) palikuonys bus vienodi
fenotipiškai ir genotipiškai.

43. II Mendelio dėsnis- požymių išsiskyrimo dėsnis, sukryžminus heterozigotinius

individus iš F1 kartos, F2 katroje atsiranda individų su recesyviniais požymiais,
sudaro ¼ (25%) dalį.