Vilniaus universiteto

Chemijos ir geomokslų fakultetas

Žmogus, buitis ir chemija

The Chemistry of Human Nature and
Chemistry at Home

Aivaras Kareiva
 2. Žmogaus buities chemija.

• Pagrindinės sąvokos. Namų vaistinėlė. Vaistai, jų

rūšys. Azoto junginių svarba mūsų gyvenime.
Vitaminai, antioksidantai, maisto papildai.
Medicininės kanapių (marichuanos) savybės.
Molekulės žudikės. Nuodai.
Pagrindinės sąvokos. Namų vaistinėlė. Vaistai, jų
rūšys.

Atėjus kiekvienam pavasariui, gamta pradeda gaminti milijonus įvairių cheminių

medžiagų: naudingų ir nuodingų, kvepiančių ir dvokiančių, gydančių ir kenkiančių,
būtinų ir nelabai reikalingų.
Ką gamina gamta, tą priimame drąsiai, bet jei tą pačią cheminę medžiagą
pagamina žmogus – jau priimame rezervuotai.

Natūrali medžiaga – gėris, o sintetinė – mažesnis

gėris arba blogis. Nors tai gali būti ta pati
medžiaga, su ta pačia chemine formule.
Bet užėję į bet kurį prekybos centrą, iškart susidursime su aibe sintetinių
cheminių medžiagų – valikliai, skalbimo priemonės, šampūnai, kremai ir
tūkstančiai visokių kitų. Ir perkame. Ir teisingai darome.
Pavyzdžiui E skaičiai jau kelia kažkokius įtarimus? O juk E skaičius suteikiamas
tik toms medžiagoms, kurias itin saugu naudoti priedais. Pavyzdžiui:

Tirpalas E101 yra riboflavinas arba vitaminas B2.

Jis dalyvauja daugelyje organizmo
procesų, ląstelių augime ir jų
funkcionavime. Jo galima rasti tam tikruose
maisto produktuose, tokiuose kaip pienas,
mėsa, kiaušiniai, riešutai, prisotinti miltai ir
žalios daržovės.
E numeris arba kodas suteikiamas tik medžiagoms,
kurias EFSA (Europos Maisto Saugumo Agentūra)
leidžia vartoti ES-je.
Antimikrobiniai reagentai – naikina maisto produktuose mikroorganizmus
(bakterijas, pelėsį). Benzoatai, šlapalas...

Antioksidantai - maisto priedai, kurie pailgina maisto produktų vartojimo laiką,

apsaugodami nuo oksidacijos. Antioksidantai taip pat pagerina maisto produktų
skonį ir išvaizdą. Vitaminac C, galo rūgštis.....

Minkštikliai – minkštinti odai; dedami į kremus, šampūnus, ir kt. Vazelinas,....

Vazelinas (pranc. vaseline) – minkšta, tepalo pavidalo masė, susidedanti iš

skystųjų ir sočiųjų angliavandenilių, daugiausia iš C22H46 ir C23H48.
Emulsikliai – naudojami išlaikyti produktą (majonezas, margarinas ir kt.) suplaktą,
neišsisluoksniavusį į atskiras dalis.. . E422 Glicerolis, ...
Konservantai – naudojami išlaikyti produktą kuo ilgiau nesugedusį. E200-E211
Benzoatai, sorbatai ...

Konservantų rūšys
•maisto konservantai ir pašarų konservantai
•farmacinių medžiagų konservantai
•kosmetikos konservantai
•dažų konservantai 
•biologinių ėminių konservantai 
•medienos konservantai

Fiksatoriai, drėkikliai, ėdikliai, paviršiuje aktyvios medžiagos, vandens

minkštikliai, kvapniosios medžiagos....

Maisto medžiagų energetinė vertė nurodama kalorijomis (arba kilokalorijomis,

kcal).
Nors sisteminis vienetas yra džaulis (J).

1 J = 2.390×10−4 kcal (food calories) 1 kcal = 4,2 J

 Namų vaistinėlė - visuose namuose yra būtiniausių
vaistų atsargos.

Dažniausiai turime šiuos vaistus:

1. Skausmą malšinantys (solfadeinas, paracetamolis, ibuprofenas, aspirinas, ....).
2. Nuo skrandžio veiklos sutrikimo (rennie, zantac, ....).
3. Akių, ausų lašai.
4. Nuo kosulio.
5. Nuo viduriavimo (immodium).
6. Antiseptiniai tepalai.
7. Kraujotakos sitemą gerinantys.
8. Specifiniai kiti.
 Panagrinėkime skausmą malšinančius vaistus:

Ibuprofenas – geras priešuždegiminis vaistas.

Paracetamolis – geras skausmo malšintojas.
Aspirinas – gali būti ir tas, ir tas. Bet jam jautrus skrandis.

Šie medikamentai „muša‘ temperatūrą, kuri atsiranda imuninei sistemai kovojant su

infekcija.

Paracetamolio daug turi preparatas SolpadeineR Plus.

Tabletėje yra:
Krakmolo – lengvina vaisto virškinimą, tabletės
subyrėjimą skrandyje, išsiskiriant aktyviems
komponentams.
Povidono – vandenyje tirpus polimeras, suklijuojantis visus
komponentus į tabletę.
Magnio stearato – presuojant, apsaugo tabletę nuo
sukibimo su preforma.
Kalio sorbato – konservantas. Dažiklio – pvz., raudono.

Talko ir celiuliozės – padidinti tabletės tūriui.

Azoto junginių svarba mūsų gyvenime.

1) 20 amino rūgščių, būtinų žmogaus organizmui.

Amino rūgščių galima rasti tiek gyvūninės, tiek ir augalinės kilmės maisto
produktuose. Geriausia baltymų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas ir pieno
produktai, soja ir ankštinės daržovės.
Gyvūninės kilmės amino rūgštys yra naudingesnės už augalinės kilmės amino
rūgštis dėl savo struktūros, kuri yra panaši į žmogaus.

Glutamino rūgštis yra labiausiai organizme paplitusi amino rūgštis!

2) Baltymai - iš aminorūgščių sudarytos makromolekulės. Baltymai įeina į ląstelių ir
audinių sudėtį, jų pagalba formuojami ląstelių ir audinių griaučiai, reguliuojama normali
organizmo veikla, kovojama su infekcijomis, atliekamos sudėtingos cheminės reakcijos ir
kita.

3) Azoto apytaka biosferoje. Azoto atmosferoje yra 78-79%.

Azoto fiksacija: procesas, kurio
metu iš atmosferos paimtas
molekulinis azotas paverčiamas
azoto junginiais (amoniaku,
nitratais, azoto dioksidu).
 4) Trąšų komponentas – amoniakinės trąšos, salietros. AB "Achema"

Azotas yra gyvybiškai svarbus Žemės elementas. Azoto junginiai yra

organinėse medžiagose, maisto produktuose, trąšose, sprogstamosiose
medžiagose ir nuoduose. Azotas yra gyvybiškai svarbus, tačiau jo perteklius
taip pat gali būti žalingas aplinkai.

Mūsų kūno masėje yra 2,6% azoto!

Maždaug 96 proc. žmogaus kūno masės sudaro tik keturi elementai: deguonis,
anglis, vandenilis ir azotas. Likusieji 4 proc. yra likusioji periodinė elementų
lentelė (apie 60 cheminių elementų).

Vitaminai, antioksidantai, maisto papildai.

Vitaminai – smulkiamolekuliai organiniai junginiai, kurie turi būti gaunami su maistu

ir organizmo naudojami ne energijai išgauti (kaip maistas), o kaip valdymo,
kofermentinės ir panašios medžiagos. Paprastai organizmas vitamino molekulių
negamina visiškai arba gamina pernelyg mažai.
Šie nedidelės molekulinės masės biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini
normaliai organizmo medžiagų apykaitai bei gyvybinei veiklai.
 Yra 13 pagrindinių (esminių) vitaminų?:
Tirpūs vandenyje
B grupės vitaminai (B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9, B12)
Vitaminas C (askorbo rūgštis)
Tirpūs riebaluose
Vitaminas A
Vitaminas D
Vitaminas E
Vitaminas K
Kofermentinė funkcija
Pagrindinius fiziologinius procesus organizme reguliuoja cheminiai junginiai -
fermentai. Jie reikalingi energijai atsipalaiduoti žmogaus kūne, maistui virškinti,
dujoms transportuoti organizme, kraujo krešėjimui ir t.t. Fermentai paprastai sudaryti
iš dviejų dalių: viena dalis - baltymų molekulė, kita - kofermentas. Kofermentai
dažniausia yra sudaryti iš vitaminų arba į juos panašių junginių.
Antioksidacinė funkcija
Žmogaus organizme vykstant natūraliems procesams, įvairioms oksidacinėms
reakcijoms, gaminasi medžiagos - laisvieji radikalai. Nors oksidacijos procesai
gyvybiškai būtini, oksidacijos produktai gali būti ląstelių pakenkimo priežastimi.
Laisvieji radikalai gali ardyti DNR, riebalus, baltymus bei kitas molekules, būti įvairių
negalavimų priežastimi. Organizmas gamina ir antioksidacinius fermentus, kurie
padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus. Tam, kad šie fermentai tinkamai
funkcionuotų, reikalingos tam tikros medžiagos kaip cinkas, varis, selenas, vitaminai
C, E, beta karotinas.
Hormoninė funkcija
Pvz. vitaminas D, po pasigaminimo inkstuose, cirkuliuoja kraujyje kaip ir kiti
hormonai ir daro įtaką kaulų metabolizmui. Kiti vitaminai A,K, taip pat dalyvauja tam
tikrose funkcijose, panašiai kaip hormonai.
Energija
Vitaminai patys neturi energijos, tačiau reguliuoja organizmo energetinius procesus.
Visi vitaminai buvo atrasti (identifikuoti) 1913–1948
m.
Trys pagrindiniai antioksidantai yra beta karotinas, vitaminas C ir vitaminas E.

Vitamino E gausu augaliniuose aliejuose, ankštiniuose, grūdiniuose augaluose,

Briuselio kopūstuose, erškėtrožės vaisiuose, šaltalankio, šermukšnio uogose,
trešnėse, riešutuose.

Iš beta karotino organizme (kepenyse) gaminamas vitaminas A. Vitaminą A mūsų

organizmas pasisavina iš moliūgų, morkų, abrikosų, petražolių lapų bei špinatų.

Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, erškėtrožės vaisiuose, šermukšnių uogose.

Naudinguosius antioksidantus mūsų organizme tiesiog žudo rūkymas, nesaikingas

deginimasis, greitas, konservantų gausa pasižymintis maistas, dietos ir neaktyvus,
sėslus gyvenimo būdas.
Pirmiausia, norint išlikti sveikiems ir žvaliems, reikėtų pakoreguoti savo įpročius,
sveikiau maitintis ir dažniau būti gryname ore.
 Maisto papildai

Maisto papildai - maisto produktai, kurie skirti praturtinti įprastą maisto racioną.
Jie sudaryti iš paprastų ar sudėtinių maistinių medžiagų, kurios yra normaliai
randamos maiste.

Maisto papildai būna fasuojami tablečių, kapsulių, miltelių pavidalu.

Vitaminai, mineralinės medžiagos, aminorūgštys, riebalinės rūgštys, augalų ir

žolelių ekstraktai, baltymų ar angliavandenių koncentratai – dažniausiai
sutinkamos maisto papildų grupės.

Maisto papildams nėra taikomi tokie griežti reikalavimai gamybai ir registravimui

kaip vaistams.
Pagrindiniai papildų vartojimo tikslai yra:
a) geresnis ir greitesnis atsigavimas po krūvio;
b) sveikatos pagerinimas;
c) darbingumo padidinimas.

Kiekvienas sportininkas žino – nori priaugti raumenų – tau reikia baltymų.

MyProtein Creatine Monohydrate

Tai papildas, kuris ypač tinkamas jėgai ugdyti.

Kreatinas Jums tiks, jeigu atliekate trumpalaikes, didelės fizinės jėgos

reikalaujančias treniruotes.

Maisto papildai ir maisto priedai – yra skirtingos sąvokos!

Maisto priedai – natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, dedamos į maisto
produktus, siekiant išlaikyti, sustiprinti, susilpninti tam tikras maisto produkto
savybes ar pridėti papildomų, pvz., skonį, kvapą, išvaizdą.

Yra maisto papildai vegetarams.

 Medicininės kanapių (marichuanos) savybės.

1996 m. aštuoniose JAV valstijose marichuana leista naudoti medicininiams tikslams.

Šiuo metu – 29 valstijose.

Cannabis sativa

Marihuana, kanapės yra kanapių augalo psichoaktyvus vaistas, skirtas medicininiam

ar pramoginiam naudojimui.

Ar marihuana tikrai padeda žmonėms, sergantiems AIDS, onkologinėmis ligomis,

glaukoma, išsėtine skleroze ar bet kuria kita ligų, kai siekiama numalšinti skausmą?

Yra daugiau nei dešimt tūkstančių dokumentais pagrįstų studijų, liudijančių

marihuanos tvirtai žalingą fizinį ir psichologinį poveikį.
Tačiau yra tiek pat ir priešingų studijų, teigiančių apie teigiamą šio augalo poveikį.

Marihuanoje yra sudėtingas chemikalų mišinys.

Marihuanos lapus ar gėlių viršūnes galima rūkyti, valgyti ar gerti kaip arbatą.
Viena iš šių cheminių medžiagų - tetrahidrokanabinolis (THC)
pagrindinė, suteikianti marihuanai jos pagrindinę savybę atpalaiduoti.

Tačiau ne visas marihuanos poveikis yra būtinai

susijęs tik su THC. Yra ir kitų kanabinoidų, kurių
cheminė sudėtis yra panaši. Du pagrindiniai:

Kanabidiolis - CBD

Marihuanos augalas gamina net 113 įvairių kanabinoidų.

Marihuana nėra šiuolaikinis vaistas. Norėdami nuraminti įvairius blogius, žmonės
naudojo marihuaną medicinoje šimtmečius, bet tai negali būti
laikomas tokiu pat vaistu kaip ir aspirinas.

Vaistų, kuriuose yra kanapių, senų patentų nuotraukos:

JAV patentas Nr. 6 630 507 (2003 m.) apima galimą kanabinoidų, esančių augalų
rūšyje "cannabis sativa", naudojimą - apsaugoti smegenis nuo tam tikrų ligų, tokių
kaip cirozė, sukeltos žalos ar degeneracijos.
Dvi vienodos išvaizdos marihuanos cigaretės gali sukelti gana skirtingus
padarinius, net jei rūkys tas pats žmogus. Savybės priklausys nuo:
a)Ar naudoti lapai, ar žiedai
b)Auginimo sąlygų (vietovė, metų laikas)

piestelė

dervą išskiriantys
taurelė
plaukeliai
toje dervoje yra didelis
THC kiekis

Natūraliai kalnuose
augančios kanapių
piktožolės
 Pacientų apklausos, kada jie
vartoja marihuaną, rezultatai.
Pykinimas, vėmimas, išsekimas
Apie 50 % pacientų vartoja
Skausmas kelių simptomų malšinimui.
Raumenų spazmai
Tačiau tų apklausų rezultatai
Depresija dažnai būna labai skirtingi.

Viduriavimas Dažnai dar minimi nemiga,

Glaukoma stresas, nerimas, apetito
stoka ir kt.
Keletas tyrimų pateikė įrodymų, kad kanabinoidai gali įvairiais būdais slopinti
imuninę sistemą,o kiti nustatė, kad kanabinoidai gali pagerinti imuninę sistemą. ??

AR MARIHUANA KENKSMINGA?

Labiausiai kalbėta apie marihuanos keliamą pavojų sveikatai dėl galimo

piktnaudžiavimo ją vartojant ir galimos priklausomybės.

Aišku, nepamatuotas vartojimas gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus

(kvėpavimo takų susirgimai, pablogėjusi atmintis, psichinės ligos).
Buvo tirti kanapės riešutai, žinomi kinų kalba kaip Hou Ma Ren, gaunami iš
išlukštentų ir paskrudintų subrendusių kanapių sėklų.

Aktas, kuris griežti reglamentuoja kanapių

riešutų vartojimą sako: pagaminti produktai
iš brandintų kanapių stiebų ir sėklų neturi
turėti THC daugiau kaip 10 μg / g.
 Dviejuose pavyzdžiuose aptiktas per didelis kanabinoidų kiekis:
μg/g
THC CBD CBN Bendras

HN-8 Taiwan 0.54 25.17 1.37 27.08

HN-17 China 8.18 11.35 4.12 23.64

HN-1 Taiwan 0.15 4.89 0.24 5.27

HN-12 China 0.33 0.08 0.07 0.48

Kanapių vaistai Australijoje yra teisėti, tačiau pacientai teigia, kad jų vis dar yra
neįtikėtinai sunku gauti.
Los Andžele, "Legal Cannabis" parduotuvės ragina panaikinti neteisėtus
prekiautojus.
Norint užkirsti kelią priklausomybei nuo opioidų, ar medicininės kanapės gali būti
išeitis???
Valentino dienai prekyboje buvo siūloma nuo kanapėmis įdaryto šokolado iki
lubrikantų su kanapėmis – verslininkų absurdiškos išmonės.....Net legalioje
prekyboje pardavinėjo kanapių pakuotes širdutės formos.
 Barbitūratai
Barbitūratai – centrinės nervų sistemos (CNS) slopintojai. Priklauso tai pačiai
narkotikų klasei, kaip ir benzodiazepinai. Naudojami kaip nuskausminantys vaistai
pvz. prieš chirurginę operaciją (šita forma piktnaudžiaujama retai, nes ilgai
nepasimėgausi…). Medicinoj palengva juos išstumia benzodiazepinai dėl daug
mažesnės perdozavimo tikimybės. Tuo tarpu kitos formos (kaip fenobarbitalis)
naudojamos įvairių sutrikimų gydymui (pvz. širdies infarkto metu sustabdo
konvulsijas). Kartu su metabarbitaliu gali būti naudojami nerimo, nemigos,
epilepsijos ir baltosios karštligės gydymui.

Barbitūro rūgštis
Barbituric acid is made by combining malonic acid (left) with urea (right),
with the elimination of two water molecules (shown in red).
 Anandamide hydrolysis: a new target for anti-anxiety drugs?

Anandamidas Sanskrito kalboje reiškia “laimė”.

Mokslininkai sukūrė naują cheminę medžiagą, kuri veikia smegenis panašiai

kaip kanapės - sumažina stresą ir depresiją, tačiau jos nesukelia alkio ir
nekvaišina.
Prailginę į kanapes panašių smegenyse natūraliai gaminamų cheminių medžiagų
veikimą JAV ir Italijos mokslininkai eksperimentais su žiurkėmis įrodė, kad jos gali
pakeisti įprastą gatvių narkotiką ir sukelti mažiau nepageidaujamų pasekmių.
Jei medžiagos praeis ir klinikinius bandymus, sintetiniai kanaboidai taps nauja
antidepresantų karta, kuri suteiks marihuanos palaimą nesukeldama priklausomybės.
 Molekulės žudikės
Teismo medicinos ekspertai. Nuodų analizė.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISMO EKSPERTŲ SĄRAŠAS

Lietuvos teismo ekspertizės centras Lietuvos policijos kriminalistinių

(LTEC) tyrimų centras

Vienas teismo medicinos chemikas buvo manąs, kad atrado nuodus, kurių niekas
negalės nustatyti. Tada jis pats nusinuodijo fluoroacetatu:

Šis junginys blokuoja organizme fermentus, kurie

gamina reikalingus acetato jonus.

Chemikas tikėjosi, kad tarp didžiulio kieki acetatų aptikti fluoroacetatą bus
neįmanoma. Tačiau klydo.
 Markizė de Brinvilliers (1630-1676), prancūzų aristokratė, nunuodijo tėvą ir du
brolius, norėdama užvaldyti turtą. Jai buvo nukirsta galva.

Rasti įkalčiai – meilužio laiškas ir balti milteliai. Tačiau teismo ekspertas chemikas
turėjo įrodyti, kad tai buvo nuodai. Jis nustatė, kad tai tirpi kažkiek vandenyje
medžiaga. Į tirpalą pridėjus aliejaus, kalio karbonato, jūros vandens (natrio chloridas),
nesusidarė nuosėdos. Miltelius pakaitinus, jie sublimavosi – perėjo iš kietos į dujinę
būseną, ir vėl kristalinosi baltų kristalų pavidale ant indo vėsių sienelių. Pamaitinus
jais kiaulę, katę ir šunį, jie visi nugaišo. Taip buvo įrodyta, kad balti milteliai buvo
arsenikas – arseno oksidas (As2O3).

Po 100 metų olandas H. Boerhaave (1668-1738) arseno oksidui identifikuoti, pasiūlė

miltelius paskleisti ant karštų anglių, ir tada turi atsirasti specifinis česnako kvapas.
Apie 1790 m. buvo pasiūlytas metodas, kaip aptikti arseno oksidą nunuodyto
žmogaus organuose, pvz. skrandyje, stemplėje, žarnose.
Organo pavyzdys tirpintas karštoje druskos rūgštyje, tuomet į tirpalą pridėtas
metalinis Zn. Išsiskirdavo specifinės arseno hidrido dujos AsH3. Jas praleisdavo
pro karštą stiklinį vamzdelį, dujos skildavo iki H2 ir elementinio As, kuris ant stiklo
sienelių nusėsdavo blizgaus veidrodžio pavidalu.
Šis As nustatymo metodas buvo standartas iki 1936 m.
Neorganinius, metalus turinčius nuodus, buvo daug lengviau aptikti nei
organinės kilmės nuodus.

Dabar: Chromatografija, masspektrometrija, rentgeno spindulių difrakcija, IR

spektroskopija, elektroninė mikroskopija ir t. t. leidžia identifikuoti beveik viską!

Todėl žudymas nuodais tampa vis retesni atvejai. Daugiau – savižudybės.

 Gamtiniai nuodai
I. 1978 m. Bulgarijos slaptosios tarnybos siekė nužudyti disidentus Vladimir Kostov
(26 m.) ir Georgi Markov (49 m.).
Eidamas gatve Londone rašytojas G. Markov pajuto kojoje
stiprų skausmą. Kažkoks vyras dūrė skėčiu, palikdamas
kojoje ploną metalinę tabletę. Labai greitai nukentėjusiam
pakilo aukšta temperatūra, pradėjo pykinti. Nepriklausomai
nuo visų pastangų jį gelbėti, mirė agonijoje po keturių parų.
G. Markov buvo nunuodytas ricina skėčiu,
kurio gale buvo įtaisytas švirkštas..
Ricina - vienas toksiškiausių gamtinių nuodų pasaulyje. Šie nuodai gaminami iš labai
paprasto augalo - ricinmedžio, kurį ne vienas augina savo sode. Iš jo sėklų
gaminamas labai veiksmingas vidurius laisvinantis aliejus. Šis aliejus
nekenksmingas, tačiau iš ricinmedžio išgautas proteinas yra baisus nuodas.
Manoma, kad jis 6 000 kartų stipresnis už cianidą - druskos kristalėlio dydžio kiekis
žmogų nuvaro į kapus. Teroristai planavo ricina užnuodyti geriamąjį vandenį.
Baltymas, sudarytas iš A (mėlyna) ir Nėra priešnuodžio, bet
B (ruda) grandinių. B – yra galima skiepytis.
toksiškumo pagrindas.
Ricinos A grandinė – onkologinėms ligoms gydyti, ricinos aliejus – laisvinanti
vidurius priemonė.
Vladimir Kostov buvo atakuojama Paryžiuje, bet sugebėjo injekcijos išvengti.

II. 1910 m. buvo nunuodyta populiari dainininkė Belle Elmore. Ją nužudė jos
vyras Dr. Hawley Harvey Crippen.

Jis buvo pakartas

Londone.
Belle Elmore nunuodyta neįprastu nuodu hyoscinu, kuris veikia centrinę nervų sistemą.

Nedideliais kiekiais yra naudojamas medicinoje

(SCOPOLAMINAS).

Nuo didesnių dozių žmogus ilgam užmiega, o

atsikęlės nieko neprisimena, o nuo dar didesnių
dozių užmiega amžiams.

Dr. Hawley Harvey Crippen niekada neprisipažino, nužudęs žmoną. Keista, bet
nuodai neveikė – moteris užmigo, bet nemirė. Tada ji buvo nužudyta kažkaip kitaip,
jos galva taip ir nebuvo rasta.

Susidaro augaluose (drignė, durnaropė, kamščiamedis) biosintezės metu.

III. Edinburgo gyventoja Alexandra Agutter buvo nuodyta labai našiu į hyosciną
natūraliu nuodu atropinu.
Atropinas – labai kartus.
Vyrui nunuodyti jos Minimalus kiekis vandenyje
nepavyko. sukelia baisų kartumą.

Todėl jį pylė į džiną su

tonika!!

Atropinas yra
dviejų chiralinių
molekulių
mišinys.

Nuo hyoscino atropinas skiriasi tik vienu deguonies atomu.

 Atropinas yra vaistas (Hyosciaminas), skirtas tam tikrų nervų ligų ir
apsinuodijimų pesticidais gydymui, taip pat lėtinei širdies aritmijai gydyti ir
seilėtekiui operacijos metu mažinti.

Širdies padidėjęs plakimas, pasunkėjęs kvėpavimas, karštis, dirglumas,

haliucinacijos – apsinuodijimo atropinu požymiai.

IV. Anglijoje daktaras Harold Shipman per apytikriai 25 m. nužudė gal 200, gal 300,
o gal 400 savo pacientų.

1998 m. buvo nužudyta paskutinė pacientė Kathleen Grundy.

Žudikas nuteistas iki gyvos galvos.

Aukas – senyvo amžiaus pacientus – nuodijo suleisdamas

didesnes morfino arba diamorfino dozes. Atrodydavo, kad
mirtys buvo natūralios, nuo senatvės.
Per pastaruosius šimtą metų farmacinės įmonės susintetinto šimtus morfino
homologų. Tikslas – surasti tokį vaistą, kurio nuskausminantis efektyvumas būtų
nemažesnis nei morfino, ir nesivystytų nuo vaisto priklausomybė.
Harold Shipman buvo labai gerbiamas šeimos gydytojas, labai paslaugus ir
atsakingas.
Jis žudė dažniausiai vienišas pagyvenusias moteris. Ir, atrodo, kad be jokio
motyvo...nebent tik jis pats žinojo tą motyvą. Nei tos pacientės kankinosi nuo
skausmų, nei gydytojas jas apiplėšdavo. Kartais pasiimdavo po vieną auksinį
papuošalą. Pavyzdžiui, 1993-1998 m. laikotarpiu jis nužudė 140 savo pacientų.

Pirmieji trys asmenys, pradėję įtarinėti gydytojo žmogžudystes, buvo taksi

vairuotojas, kuris specializavosi vežioti pagyvenusius žmones, vietinis laidojimo
namų direktorius ir kita vietinė gydytoja.

Harold Shipman pražudė godumas. 1998 m. jis nusprendė pasipelnyti.

Nužudydamas Kathleen Grundy, jis siekė užvaldyti jos turtą,

sufalsifikavo testamentą, kurį atspausdino nužudytosios
mašinėle. Tačiau ant mygtukų rado tik jo vieno pirštų atspaudus.
Be to, jau senokai moteris buvo parašiusi testamentą, kuriuo
visą savo turtą paliko savo šeimai.
Kathleen Grundy kūnas buvo ekshumuotas. Palaikuose nustatytas didžiulis morfino
kiekis. Ir tada pradėjo atkasinėti kitus kūnus..... Istorija kartojosi.

Didžiulės morfino atsargos buvo rastos gydytojo automobilyje ir garaže. Jis išrašydavo
pacientams receptus, bet morfiną pirkdavo pats.

Gaila, kad daug jo pacientų kūnų buvo kremuoti.

2004 m., būdamas 58 m., Harold Shipman pasikorė kalėjimo kameroje.

V. Medicinos sesuo Kristen Gilbert (gim. 1967 m.) 1995 m. Amerikos ligoninėje
suleido pacientui Stanley Jagodowski mirtiną adrenalino injekciją.

Kristen Gilbert buvo apkaltinta dėl 4 žmogžudysčių ir 2 bandymų

nužudyti. Motyvai nelabai aiškūs.... Lyg norėjo būti pastebėta...Dar
įtarta dėl kitų 50 žmogžudysčių, bet neįrodyta. 2003 m. jai buvo
įvykdyta mirties bausmė.

Stanley Jagodowski kūnas buvo ekshumuotas po 3 metų. Ir dar buvo rastas didžiulis
adrenalino kiekis.
Ekshumacija (lot. exhumo 'iškasu iš žemės') – lavono iškasimas papildomiems
tyrimams atlikti.
Adrenalinas (epinefrinas) – katecholaminas, neurotransmiteris, šerdinės
antinksčių dalies hormonas.

Adrenalinas – fiziologiškai labai aktyvus. Jo poveikis organizmui analogiškas

simpatinės nervų sistemos sujaudinimui.

Stiprina širdies veiklą, didina kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, stimuliuoja

medžiagų apykaitą, lėtina žarnyno peristaltiką. Didina miokardo kontraktiliškumą
(širdies raumens susitraukimo jėgą).

Adrenalino susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas,

šaltis. Adrenalino hidrochlorido tirpalu gydomos alerginės ligos, jis leidžiamas
ligoniams, ištiktiems kolapso, bronchų astmos priepuolių. Adrenalinas gaminamas
iš galvijų antinksčių arba sintetinamas.

Tai pirmasis identifikuotas

hormonas.

Dažnai adrenalinas įšvirkščiamas į organizmą, kai nustoja plakti širdis.

 Sintetiniai nuodai

I. Adelaide Barlett 1885 m. Londone buvo apkaltinta dėl vyro nužudymo

chloroformu (CHCl3), bet išteisinta.

Vyro skrandyje buvo rastas didelis kiekis chloroformo, bet niekas negalėjo patikėti,
kad tokia gležna moteris per prievartą galėjo stipriam vyrui sugirdyti tiek nuodo.
CHCl3 anksčiau buvo naudojamas kaip nuskausminamoji priemonė.
Jį naudojo narkozei (anestezijai) operacijų metu. 12% tirpalas etanolyje buvo
Naudojamas astmai gydyti. Tačiau daug pacientų mirdavo nuo jo.
Kai kurie pacientai net tapdavo priklausomi nuo chloroformo.
Dabar chloroformas yra pripažintas kancerogenu, naudojamas tik pramonėje.

Atrodo, kad Adelaide Barlett savo vyrą įtikino gerti chlorofomą, maišydama jį su
brendžiu.

II. Anglies monoksidas (CO), smalkės – dujos, kurios nužudė daug daugiau žmonių,
nei kuris nors kitas nuodas. Dažniausiai – atsitiktinai.

Smalkių Detektorius
Gali Išsaugoti Gyvybę

Anglies monoksidas yra bespalvės, bekvapės, beskonės, degios, lengvesnės už

orą ir labai toksiškos dujos.

Krosnyje esant aukštai temperatūrai bei deguonies trūkumui degančios

medžiagos oksiduojasi ne iki galo. Tokios sąlygos susidaro, pavyzdžiui, per anksti
užstūmus krosnies sklendę.
Ūmiai apsinuodijus anglies monoksidu, ligonį būtina kuo greičiau išnešti į gryną orą.

CO jungiasi su hemoglobinu, kuris perneša organizme deguonį. Per pusvalandį

50% hemoglobino pavirsta į bevertį karboksihemoglobiną

CO užblokuoja deguonies transportą iš plaučių į širdį, raumenis, smegenis.

Tylus žudikas.

Viskas, kas dega, ar pūva, gamina CO.

2002 m. Adair Javier Garcia, būdamas 30 metų,
keršydamas žmonai, smalkėmis nužudė 5 savo vaikus.
2005 m. jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
 III. Cianidas (HCN, KCN) - kiekvieną mėnesį pramonė pagamina tiek HCN, kad
užtektų nužudyti visus planetos gyventojus.

Kai kuriose šalyse HCN naudoja dujų kamerose kaip dujinius nuodus mirties
bausmėms vykdyti. Oras, kuriame yra 0,03 % HCN, nužudo žmogų per kelias
minutes.

Cianido jonas blokuoja ATP sintezę mitochondrijose.

ATP molekulės – universalus visų •Oksidacija (ATP gamyba).

ląstelių energijos šaltinis. •Amino rūgščių ir steroidinių hormonų
biosintezė.
•Palaiko bendrą kalcio koncentraciją
citoplazmoje.
 KCN ir NaCN naudojami aukso ir sidabro kasybos pramonėje:
4 Au + 8 KCN + O2 + 2 H2O → 4 K[Au(CN)2] + 4 KOH

KCN ir NaCN naudojami cianidiniams elektrolitams ruošti, iš kurių, leidžiant elektros

srovę, gaunamos aukso, sidabro, cinko, vario, nikelio ir kt. labai kokybiškos dangos.

Auksuojami ir sidabruojami medaliai!!

HCN - tai pradinė medžiaga KCN ir NCN gaminti. Taip pat naudojamas sintetinti
didžiulius kiekius įvairių organinių junginių: įvairius polimerus (pvz., nailonas), amino
rūgščių darinius ir kt.
Cianidas organizme taip pat suriša geležies jonus, esančius fermentuose.
Fe3+ jonai su cianidu sudaro labai patvarų junginį (Berlyno mėlynąjį)
Fe4[Fe(CN)6]3·xH2O.
Mėlynasis pigmentas

Mirtis nuo cianido tokia greita, kad medicininei pagalbai nebelieka laiko.
Kapsules su cianidu yra perkandę nacių nusikaltėlių vadeivos: Vokietijos kancleris
Adolf Hitler, Reicho SS vadas Heinrich Himmler ir karinis lyderis Hermman Goering.
 IV. Parakvatas
Tai herbicidas. Jis  neretai yra naudojamas piktžolėms naikinti fermose ir aplinkui
greitkelius, taip yra užtikrinama greitkelių priežiūra.
Apsinuodijimo požymiai: parakvatas nėra labai toksiškas, išskyrus tuos atvejus
jeigu yra nuryjamas. Nurytas parakvatas sukelia virškinamojo trakto sudirginimo
reiškinius, vėmimą krauju (hematemezę) ir viduriavimą su krauju (meleną). Po to
palaipsniui pradeda vystytis kvėpavimo nepakankamumo reiškiniai. Mirštama
paprastai išsivysčius sunkiai plaučių fibrozei.
Ilgalaikis veikimas nedidelėmis dozėmis gali sukelti Parkinsono ligą.
Parakvatą pirmieji 1960 m. pradėjo gaminti Chevron.

Parakvatu visai atsitiktinai nusinuodydavo jo išgėrę vaikai, kai tą parakvatą

suaugusieji neatsakingai laikydavo limonado, Coca-cola ar kituose buteliukuose.

Steven Catlin 1976-1980 m.parakvatu nunuodijo kelias savo žmonas

ir tėvus. Tai darė dėl pinigų.

Dažnai Kosta Rikoje žemės ūkio darbininkai apsinuodydavo parakvatu.

1990 m. Australijoje nuo parakvato, kai jis atsitiktinai pateko į vandenį, nugaišo
700 avių pulkas.

Anglijoje 1975-1990 m. parakvatas buvo naudotas blogai nuskustai ražienai

panaikinti – žuvo tūkstančiai kiškių.

Paukščiai parakvatui labiau atsparūs nei žinduoliai???

Susan Barber Anglijoje 1981 m. parakvatu nunuodijos savo vyrą.

Vieną vakarą parakvatą ji dėjo į kepsnį, kitą – į inkstų pyragą,

dėdavo parakvato į įvairius padažus.

Nuteista iki gyvenimo pabaigos.

V. 2006 m. buvęs Rusijos KGB karininkas A. Litvinenko nužudomas poloniu-210.
Tai pirma tokia žmogžudystė.

Matyt, niekada nebus atskleista, kokia tikslia medžiaga buvo nunuodytas, bet
manoma, kad polonio chloridu (PoCl2), kuris yra tirpus vandenyje.

Žmogžudystė ne chemine medžiaga, bet radioaktyvia spinduliuote, būtent -dalelėmis.

-spinduliuotę sustabdo popieriaus lapas, bet ši

spinduliuotė visiškai sunaikina gyvąsias ląsteles.

A. Litvinenko organizmas buvo bombarduojamas

milijonu -dalelių kiekvieną sekundę.
Elementas pavadintas jį atradusios mokslininkės M. Sklodovskos-Kiuri tėvynės –
Lenkijos (lot. Polonia) garbei. Būtent ši fizikė kartu su vyru Pjeru Kiuri 1898 m.
elementą aptiko urano rūdose. 1t urano rūdos yra apie 100 g polonio.
Nuo polonio radioaktyvumo sukeltos leukemijos (polonis kaupėsi kaulų čiulpuose)
mirė Marie Curie dukra Irene Joliot-Curie.

Nobelio premija kartu su vyru Frédéric Joliot-Curie

Chemijos srityje 1935 m. už dirbtinio
radioaktyvumo atradimą.
-Dalelių radioaktyvumas naikina kraujo kūnelius, imuninę sistemą, sunaikina
kepenis. Buvo ištirtas 730 žmonių, kurie kažkiek nors kontaktavo su A.
Litvinenka, šlapimas. 17-oje pavyzdžių polonio kiekis buvo labai padidėjęs; tų
žmonių rizika susirgti onkologinėmis ligomis irgi yra padidėjusi.

A. Litvinenka glaudus ryšys su Rusijos magnatu, oligarchu Boris Berezovsky.

2013 m. Boris Berezovsky savo namuose Londone

rastas negyvas. Pasikorė arba pakartas – tokia
oficiali teismo ekspertų išvada.

2006 m. lapkričio 1 d. Londono kavinėje A. Litvinenka buvo susitikęs su A. Lugovoy

ir D. Kovtun. Manoma, kad kažkuris iš jų polonio chlorido įbėrė į žaliosios arbatos,
kurią gėrė A. Litvinenka, puodelį.

Tą dieną A. Lugovoy ir D. Kovtun stebėjo futbolo varžybas. Kėdės, kuriose jie

sėdėjo, buvo radioaktyvios. Taip pat radioaktyvumas aptiktas ir lėktuvuose, kuriais
jie kelis kartus skrido į Londoną. Rusų kompanijos lėktuvo britų sekliams nebuvo
leista apžiūrėti.

Rusų FSB (buvusi KGB) A. Litvinenkos nužudymu apkaltino B. Berezovsky.

Bet be jokių įkalčių ar įrodymų.
 Kiti galimi nuodai

Botulino toksinas – jį gamina bakterijos. Infekcija šiomis bakterijomis yra vadinama

botulizmu. Veikiama nervų sistema, sustoja širdis ir kvėpavimas.

Ši bakterija atsiranda blogai konservuotose maisto produktuose, pvz. nepakankamai

termiškai apdorotos mėsos, žuvies konservuose.
Grybuose - konservuoti, kurie laikomi 15-20 laipsnių temperatūroje, kai neprieina
oras, nepakankama druskos, cukraus ar rūgšties koncentracija, bakterijos pradeda
daugintis ir gaminti labai stiprų nuodą. Toksinas jautrus karščiui, kaitinant suyra per
10 minučių, virinant - per kelias minutes.
Šis toksinas vartojamas kosmetikoje ir medicinoje.
„Dysport“ ar Vistabel (Botox) - tai preparatas atpalaiduojantis
raumenis. Pagrindinė šių medikamentų veiklioji medžiaga yra
botulino toksinas. Injekcijos vietoje raumenys yra
„neutralizuojami“ ir kuriam laikui dingsta raukšlės .
Procedūra yra paprasta ir saugi, jei ją atlieka gydytojas,
žinantis veido raumenų anatomiją.
Procedūrą reikia kartoti.
 Vandenilio sulfidas, (H2S) – bespalvės, labai nuodingos, degios dujos, turinčios
kvapą, primenantį pūvantį kiaušinį. Šis junginys dažnai susidaro yrant
organiniams junginiams be deguonies, pvz., pelkėse, išsiveržiant ugnikalniui, taip
pat gali būti ir vandens šaltinių sudėtyje, ypač pūvant negyvam planktonui.

Vandenilio sulfido dujų veikimas – žaibiškas, jos sutrikdo audinių kvėpavimo

fermentą citochromoksidazę, taip sutrikdydamos deguonies perdavimą ląstelei ir
žmogų ištinka staigi mirtis.

Smardonės šaltinis šiaurės Lietuvoje yra pavadintas būtent pagal vandenilio sulfido
skleidžiamos smarvės kvapą.
Biržų regioniniame parke, netoli Pabiržės miestelio esančioje Likėnų reabilitacijos
ligoninės teritorijoje, trykštanti šaltinio versmė ne tik sukuria ramybės pojūtį
ligoninės pacientams, bet ir pritraukia šimtus pasaulio ir Lietuvos turistų. Ši
karstinės kilmės versmė yra garsusis Smardonės šaltinis – Smardonės upelio
pradžia.
Smardonės šaltinio vanduo yra kartokas ir turi silpną vandenilio sulfido (H 2S) dujų
kvapą, kuris asocijuojasi su supuvusio kiaušinio kvapu. Todėl ir vietovė iki 1938
m. buvo vadinama Smardone. Įdomu, kad Smardonės šaltinio vandens cheminę
sudėtį pirmasis tyrinėjo Pakruojo rajono Gedučių dvare (netoli Žeimelio miestelio)
gimęs ir gyvenęs Theodoras Grotthussas (1785–1822) – žymus prieš 230 metų
mūsų kraštą pasaulyje garsinęs mokslininkas.
Likėnų reabilitacijos ligoninė T. Grotthusso vardą įamžino gražioje medinėje
skulptūroje.
1816 m. T. Grotthusso paskelbti rezultatai liudijo, kad padidėjusio vandenilio
sulfido kiekis Smardonės šaltinio vandenyje yra neorganinės (gipsas,
CaSO4•2H2O ir piritas, FeS2) ir organinės (organinės medžiagos akmenyse bei
smėlyje ir mikrobiologinio metabolizmo produktai) kilmės. Svarbi išvada, kad
vandenilio sulfidas galimai susidaro sąveikaujant šioms neorganinėms ir
organinėms medžiagoms.
Theodoras Grotthussas – žymiausias Lietuvos fizikas ir chemikas, elektrochemijos ir
fotochemijos klasikas, sukūręs pirmąją pasaulyje elektrolizės teoriją, kurią 1805 m.
paskelbė mokslinėje studijoje „Mémoiresurladécomposition de l’eau et descorps,
qu’elletientendissolution a l’aide de l’électricitégalvanique“, ir nustatęs pagrindinius
šviesos poveikio dėsnius.
Smardonės šaltinis yra valstybės saugomas respublikinės
reikšmės hidrogeologijos paminklas.

Švinas - į organizmą gali patekti ir būna kenksmingas tik jonų pavidale, t. y. kai tai
yra vandenyje tirpus švino junginys. Todėl, pavyzdžiui, švininiai šratai ar lydmetalis
nėra nuodingas. Švinas blokuoja pažeidžia baltymų, angliavandenių ir fosforo
apykaitą organizme. Pažeidžiamos nervų, kraujo ir virškinimo sistemos, kepenys bei
širdies ir kraujagyslių sistema.
Švino baltasis – baltas mineralinis pigmentas, 2PbCO3·Pb(OH)2. Šis pigmentas
pasižymi skaisčiai balta spalva, naudojamas daugiausiai dailėje.
 Švino acetatas buvo Švino raudonasis buvo Švino taršos šaltinis yra
naudojamas vynui naudojamas maistiniu automobilių transportas.
pasaldinti. dažikliu. Benzinui švinas naudojamas
kaip antidetonuojanti priemonė
(tetraetilo švinas). 75 proc.
esančio benzine švino kartu su
automobilio išmetamomis
dujomis patenka į aplinką.

Pb(CH3COO)2·3H2O Pb3O4, arba 2 PbO·PbO2 (CH3CH2)4Pb

Gyvsidabris, Hg - blizgantis metalas, kambario temperatūroje lakus, skystas.

Garuoja temperatūroje, aukštesnėje, nei -38,8 laipsniai C. Aukštesnėje
temperatūroje garuoja intensyviau, todėl apsinuodijimo galimybė esti didesnė.

Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas

jo garais. Dažniausiai taip atsitinka metalui išsiliejus ant
grindų, garuojant iš atvirų indų, sandėliuojant sudužusias
neonines lempas ir kt. Galima apsinuodyti net nuo vieno
sudužusio medicininio termometro. Patekęs per burną,
gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas. Patekęs pro
kvėpavimo takus, jis gali susikaupti smegenyse ir
kauluose.
Hg sutrikdo fermentų veiklą, padidina nervinių ląstelių dirglumą, dėl to jos greitai
išsenka.
1500 m. pr. m. e. Kinijoje, Indijoje ir Tibete buvo manoma, kad gyvsidabrio
naudojimas prailgina gyvenimo trukmę, gydo lūžius ir stiprina sveikatą.
Pasakojama, kad pirmasis Kinijos imperatorius išprotėjo ir numirė dėl gyvsidabrio
piliulių, kurios buvo skirtos pratęsti jo gyvenimą amžinai.
Senovės graikai naudojo gyvsidabrį kūno aliejuose, senovės egiptiečiai ir romėnai –
kosmetikoje.
Alchemikai dažnai galvodavo, kad gyvsidabris yra Pirmoji Medžiaga, iš kurios
susidarė visi likusieji metalai, ir kad metalus galima išgauti keičiant sieros
gyvsidabryje kokybę ir kiekį.

Gyvsidabrio lempos.
Termometrai. Elektrodai.
 Neorganinės rūgštys (HCl, HNO3, H2SO4, H3PO4) – išgėrus jų, ar joms patekus
ant odos – gyvieji audiniai ištirpinami.

Oksalo rūgštis (etano dirūgštis), oksalatai – randama įvairiuose augaluose, pvz.

rabarbaruose, rūgštynėse, kiškio kopūstuose.
HOOC-COOH
 Dideliais kiekiais oksalo rūgštis yra kenksminga. Kadangi ji lengvai jungiasi su
kalciu, ilgalaikis maisto su dideliais oksalo rūgšties kiekiais vartojimas gali sukelti
kalcio trūkumą organizme.
Šlapimo pūslėje bei inkstuose susidaro kalcio oksalatiniai akmenys.

Akmenys - skausmo šaltinis ir

inkstų žudikai.

Tokie bemaž po 100 gramų svėrę

akmenys paciento šlapimo pūslėje
buvo rasti net trys

Kalcio oksalatinio
akmens SEM
nuotrauka.

Saikingas oksalo rūgštį turinčių produktų vartojimas sveikam žmogui neturėtų kenkti.
 Fosforas (baltasis fosforas) – naudojama kaip pagrindinė medžiaga
padegamuosiuose ginkluose ir dūmų uždangų statymo priemonėse.

Labai chemiškai aktyvus. Savaime užsidega. Kambario temperatūroje lėtai

oksiduojasi ir dėl to žalsvai švyti. Labai nuodingas (0,1 g – mirtina dozė suaugusiam
žmogui).

Geltonojo fosforo pasta

naudota žiurkėms nuodyti.

Įeina į įvairių pesticidų sudėtį.

Talis (Tl) – metalas, panašus toksiškumu į šviną. Veikia kepenis, inkstus, nervų
sistemą. Žmogui nuslenka plaukai.

Metanolis (CH3OH) – pats paprasčiausias alkoholis. Jis bespalvis, degus, labai

nuodingas (išgėręs jo tik 2 g, žmogus gali apakti, o nuo 40 g mirti), skystis su
savitu kvapu (pagal kvapą, skonį ir išvaizdą metanolis labai panašus į etanolį).
Neribotai tirpsta vandenyje. Jis dažniausiai naudojamas pramonėje kaip tirpiklis.
Naudojamas antifrizo gamyboje. Apsinuodijimo metanoliu priešnuodis –
etanolis.
Metanolis yra naudojamas įvairių plastmasių, sintetinio kaučiuko, formalino,
kuro priedų gamybai ir kitų organinių junginių sintezei.
 Kofeinas - išskirtas iš kavos 1819 m. Kofeinas stimuliuoja medžiagų apykaitą,
kvėpavimą, kraujotaką.
Vartojamas psichiniam ir fiziniam darbingumui gerinti, apsinuodijus kai kuriais
narkotikais, širdies darbui paspartinti. Geriamas tabletėmis, įšvirkščiamas į poodį
ir raumenis.
Kofeinas dedamas į gaivinamuosius gėrimus, tokius kaip daugelis kolų, taip pat
jo yra daugelyje ne vaistinėse perkamų vaistų.
Kofeino vartojimas gali tapti įpročiu.

Kofeinas Arabinis kavamedis

Kokainas - alkaloidas, išgaunamas iš tikrojo kokainmedžio lapų. Stimuliuoja centrinę

nervų sistemą, mažina apetitą, sukelia euforiško džiaugsmo ir padidėjusios energijos
jausmą. Dėl šio poveikio kokainas dažnai naudojamas kaip narkotinė medžiaga.
Didžiausi pasaulyje kokaino tiekėjai yra Kolumbija, Peru ir Bolivija.
Paprastai kokainas uostomas, kartais švirkščiamas. Perdozavus būdingi traukuliai,
sutrinka širdies veikla ir kvėpavimas. Galimos haliucinacijos ir nerimo jausmas.
Galima mirtis sustojus širdies darbui.

Inkų kultūroje kokamedis garbintas kaip dieviškos kilmės augalas. Indėnai tikėjo, kad žmonėms jį
padovanojo pats Saulės dievas. Kai 1864 m. buvo išgautas grynas kokainas, jį vartojo, kaip vaistą nuo visų
ligų: operuojant - vietinei anestazijai, vaikams - nuo dantų skausmo. Jo buvo galima gauti kiekviename
prekybos centre. Iki 1903 metų kokaino buvo dedama į populiarų gėrimą „Coca-Cola“.
1914 m. kokainas duvo pripažintas kenksmingu sveikatai ir uždraustas (beja, pirmas iš visų
narkotikų).
Kodeinas (metilmorfinas) – natūralus opijaus alkaloidas. Kodeinas įeina į
vaistingųjų preparatų nuo kosulio sudėtį. Narkotiniu požiūriu kodeinas yra 4–5
kartus silpnesnis nei morfinas.
Opijus (opiumas) – narkotinė medžiaga, išgaunama
iš aguonos, istoriškai vartota ir kaip vaistas.

Heroinas - diacetilmorfinas arba diamorfinas yra pusiau sintetinis opiatų grupei

priklausantis narkotikas, pirmą kartą sintetintas XIX amžiaus pabaigoje.

Dažniausiai būna baltų arba rudų miltelių pavidalu.[1] Gaminamas iš opijaus, o

pastarasis iš opijinių aguonų.

Kaip ir kiti opiatai, heroinas vartojamas kaip skausmą malšinantys vaistai arba
stimuliuojantys narkotikai. Reguliarus arba dažnas vartojimas sukelia fiziologinę ir
psichologinę priklausomybę, kuri dažnai gali peraugti į narkomaniją. Patvirtintas
heroino poveikis malšinant stiprią karštligę.[2
Nepaisant „blogo vardo“, kai kurie mokslininkai (medikai ir farmakologai) svarsto
galimybę pakeisti morfijų heroinu. Paskutiniai klinikiniai tyrimai leidžia daryti prielaidą,
kad jis gali būti mažiau pavojingas nei tradicinis morfijus.

Didžiojoje Britanijoje heroinas šiuo metu vadinamas diomorfinu ir išrašomas kaip

receptinis vaistas, esant stipriems skausmams arba gydant priklausomybę nuo
opijatų. Šveicarijoje vykdoma narkotikų kontrolės ir vartojimo mažinimo programa,
kurios metu nuo narkotikų priklausomiems žmonėms, ambulatorinėse sąlygose yra
duodamas chemiškai švarus heroinas.

Nikotinas – alkaloidas, bespalvis lakus, savito kvapo skystis. Ore ruduoja. Gerai
tirpsta vandenyje ir organiniuose tirpikliuose. Sintetinasi tabake ir kai kuriuose
kituose augaluose.
Labai nuodingas: nuo kelių lašų (~ 0,05 g, tiek
nikotino būna 200 g tabako) žmogus gali mirti dėl
smegenų kvėpavimo centro paralyžiaus.
Rūkant tabaką nikotinas veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, sukelia tam tikrą
trumpalaikę žvalumo būseną, tačiau rūkymas kenkia žmogaus organizmui, o jo ir
alkoholio vartojimas drauge yra dar ir žymiai pavojingesni sveikatai, nei jų
naudojimas atskirai.

Žodis kilo iš prancūzų kalbos nicotine, kuris savo ruožtu kilo nuo prancūzų diplomato
Jean Nicot, kuris 1560 m. į Prancūziją iš Portugalijos įvežė tabaką, pavardės.

Elektroninėse cigaretėse naudojamas 1,5% nikotino tirpalas.

Strichninas - labai toksiškas, bespalvis, kartus, kristalinis alkaloidas, naudojamas kaip

pesticidas, ypač mažiems stuburiniams gyvūnams, pvz., paukščiams ir graužikams,
nužudyti. Strichninas, kai įkvepiamas, nurijus arba absorbuojamas per akis ar burną,
sukelia apsinuodijimą, dėl kurio atsiranda raumenų traukuliai ir galiausiai mirtis dėl
asfikcijos (deguonies trūkumas).

Strichnino
medis
Visa gyvenimo filosofija....