Aminorūgštys ir baltymai

Projektą paruošė Paulina

Lukoševičiūtė, Artūras Pilkionis.
 Tikslas:
Išsiaiškinti aminorūgščių ir baltymų ypatybes bei jų poveikį aplinkai,
žmogui
Uždaviniai:
Sužinoti:
1. Iš ko yra sudarytos aminorūgštys;
2. Kaip susidaro junginio pavadinimas;
3. Kokios yra fizikinės/cheminės savybės;
4. Aminorūgščių panaudojimo sritis;
5. Dažniausiai sutinkamas aminorūgščių klases;
6. Junginių poveikį žmogui ir aplinkai;
Kas yra aminorūgštys?
Aminorūgštys – chemijoje taip vadinama grupė organinių junginių, kurie turi
mažiausiai po vieną amino (-NH2) bei karboksilo (-COOH) funkcines grupes.
Pagal šių grupių tarpusavio padėtį struktūroje jos skirstomos į alfa, beta, gama ir t.
t. aminorūgštis. Esminiai aminorūgšties cheminiai elementai: anglis(C), vandenilis
(H), deguonis (O), azotai(N) bei kiti elementai, kurie yra sutinkami rečiau.

https://smp2014ch.ugdome.lt/MO/Chemija/index.html?path=mo25
Junginio pavadinimo sudarymas

Pagal IUPAC nomenklatūrą aminorūgščių pavadinimai sudaromi

panašiai kaip ir kitų organinių rūgščių. Sudarant aminorūgšties
pavadinimą, ilgiausią grandinė pradedama skaičiuoti nuo karboksi grupę
sudarančio anglies atomo. Pavadinimas sudaromas nurodant
aminogrupės padėtį skaičiumi.
*Baltymus sudarančių aminorūgščių, kurias koduoja DNR, yra
20. Tačiau šis skaičius nėra griežtai apribotas.
 Fizikinės savybės
1. Amino rūgštys kietos kristalinės
medžiagos.
2. Dauguma jų tirpsta vandenyje (išskyrus
tas, kurių dideli hidrofobiniai radikalai) ir
netirpsta organiniuose tirpikliuose.
3. Turi aukštą virimo ir lydimosi temperatūrą
dėl vandenilinio ryšio, daugiau nei 200 °C.
4. Amino rūgštys gali būti saldžios (Gly, Ala)
beskonės arba karčios ( Arg ir Ile).
5. Aromatinės aminorūgštys sugeria
ultravioletinius spindulius. Triptofano ir
tirozino absorbcijos maksimumas yra 280
nm, fenilalanino – 260 nm.
Cheminės savybės
1. Aminorūgštims būdingas amfoteriškumas, jos reaguoja tiek su
rūgštimis tiek su bazėmis.
2. Kaitinant kiek aukštesnėje nei vandens virimo temperatūroje
reaguoja su savimi ir susidaro heterocikliniai aminai.
(Aminorūgštys reaguoja su rūgštimis/šarmais susidarant druskoms)
Baltymai
Baltymai – yra makromolekulės, sudarytos iš aminorūgščių,
sujungtų peptidiniais ryšiais. Nepriklausomai nuo organizmo rūšies
ar ląstelės tipo, visi baltymai sudaryti iš tų pačių aminorūgščių.
Baltymus sudaro iš viso penki elementai, kurių masės dalys
apytiksliai lygios:
• C (anglis) – 50-54 %
• O (deguonis) – 21,8-23,5 %
• H (vandenilis) – 6,5-7,3 %
• N (azotas) – 15-17,6 %
• S (siera) – 0,3-2,2 %
Baltymų molekulėse būna ir pavienių fosforo, geležies,
seleno, vario ir kitų elementų atomų.
Baltymų fizikinės savybės
1. Baltymų yra tirpių ir netirpių vandenyje.
2. Agregatinės būsenos skirtingos: nuo kietos iki tiršto skysčio.
3. Kai kurie baltymai yra spalvoti, pvz., kraujo hemoglobinas, kiti –
bespalviai arba balti kaip šilkas.
Tipiškas baltymo pavyzdys – vištos kiaušinio baltymas.
Baltymų cheminės savybės
1. Hidrolizė;
2. Denatūracija;
3. Atpažinimo reakcijos.

* Baltymų denatūracija aukšta temperatūra 

Baltymų struktūra
1. Pirminė struktūra – tai aminorūgščių seka polipeptidinėje grandinėje. Ji nusako grandinės
ilgį, iš kokių amino rūgščių liekanų ji sudaryta, kokia yra tų aminorūgščių seka (eiliškumas).
Tokiu būdu aminorūgštys gali jungtis peptidiniais ryšiais sudarydami ilgas polipeptidines
grandines.
2. Antrinė struktūra – tai kai pirminė baltymo grandinė išsidėsto erdvėje – susisuka į spiralę
arba išsidėsto plonais sluoksniais, t.y. klostėmis (tai lemia papildomi vandeniliniai ryšiai tarp
grupių -CO- ir -NH-)
3. Tretinė struktūra - vadinamas visų polipeptidinės grandinės grupių ir atomų išsidėstymas
erdvėje. Tretinė struktūra susidaro dalyvaujant funkcinėms grupėms, esančioms polipeptido
šoninėse grandinėse (dažniausiai –SH).
4. Ketvirtinė struktūra - šią struktūrą sudaro dviejų ar daugiau peptidų grandinių išdėstymas.
Baltymams nebūtina turėti ketvirtinės struktūros. Kitos struktūros yra visuose baltymuose,
tačiau ketvirtinės struktūros specifikacijos nėra. Taigi, jei baltymas neturi ketvirtinės
struktūros, jis taip pat bus laikomas baltymu.
http://smp2014ch.ugdome.lt/MO/Chemija/index.html?path=mo27
 Panaudojimo sritys
1. Skonio stiprikliai
Keletas aminorūgščių arba jų dariniai yra naudojami kaip
maisto skonio stiprikliai. Pavyzdžiui, glicinas ir alaninas
naudojami skoniui sustiprinti. Kitas pavyzdys yra natrio
glutamatas, glutamo rūgšties darinys, plačiai naudojamas
Azijos patiekaluose skoniui suintensyvinti. Natrio
glutamatas gamina kitokio tipo skonį, vadinamą „umami“,
kuris yra gyvybiškai svarbus daugeliui patiekalų.
2. Aminorūgštys taip pat dažnai naudojamos kaip
konservantai maiste ir gėrimuose. Vaisių sultys dažnai
konservuojamos naudojant cisteiną kaip antioksidantą.
Triptofanas taip pat vartojamas kartu su histidinu kaip
antioksidantas pieno milteliams išsaugoti. Aspartamas yra
maždaug 200 kartų saldesnis už sacharozę ir gaiviuosiuose
gėrimuose dažnai naudojamas kaip mažai kalorijų turinti
dirbtinio saldiklio alternatyva.
3. Kai kurie produktai dažnai papildomi tam
tikromis amino rūgštimis, kad padidėtų jų
maistinė vertė. Daugelyje augalinių produktų
trūksta tam tikrų aminorūgščių, kurios gali būti
įvestos siekiant suteikti vartotojui papildomų
maistinių medžiagų sveikatai pagerinti.
Pavyzdžiui, duoną galima praturtinti lizinu, o
sojos produktus - su metioninu. Lizinas,
metioninas ir glutamo rūgštis plačiai naudojami
gyvūnų pašaruose.
4. Keletas aminorūgščių (leucinas, valinas,
prolinas, alaninas, cisteinas ir izoleucinas) yra
naudojamos raumenų auginimo ir kūno
stiprinimo papilduose.
Dažniausiai sutinkami / žinomiausi
organinių junginių klasės junginiai
1. Leucinas (9.68% sudaro baltymus)
dažniausiai yra randamas
išrūgų,sojos,žirnių,sojų pupelių baltymuose.
2. Alaninas (8,76% sudaro baltymus)
dažniausiai yra randamas laisvas kraujo
plazmoje ir baltymų sudėtyje ir β-alaninas
(randamas smegenų audinyje ir raumenyse).
3. Serinas (7.14% sudaro baltymus) dažniausiai
yra sojoje, pieno produktuose.
4. Glicinas(7.03% sudaro baltymus) dažniausiai
yra randamas sezamo sėklose, kiaulių odelės
traškučiuose.
Poveikis žmogui
•Padeda auginti raumenis, jungiamuosius audinius ir odą;
•Palaiko raumenų tonusą ir audinių jėgą;
•Padeda palaikyti normalią virškinimo sistemą;
•Suteikia energijos mūsų kūnui;
•Reguliuoja mūsų nuotaika,nes išskiria hormonus;
•Padeda išlaikyti sveiką odą, plaukus ir nagus;

*Tyrimo rezultatai parodė, kad Covid-19 atvejais, naudojant L-glutaminą, hospitalizacijos trukmė buvo trumpesnė ir intensyvios terapijos
poreikis buvo mažesnis nei tiems, kurie nenaudojo L-glutamino. (Glutaminas – tai pati gausiausia kūne esanti amino rūgštis, turinti unikalią
donoro struktūrą, t.y. papildomą azoto atomą.)
Poveikis aplinkai
• Glicinas ir glutamo rūgštis yra pagrindiniai
metabolitai augalinio audinio susidarymo ir
chlorofilo sintezės procese. Šios aminorūgštys
padeda padidinti chlorofilo koncentraciją augale, o
tai lemia didesnį fotosintezės laipsnį. Dėl to pasėliai
tampa vešlūs ir žali.
• Be to, neseniai buvo nustatyta, kad aminorūgštys
atmosferoje gali atlikti svarbų vaidmenį įtakojant
klimatą, atsižvelgiant į akivaizdų debesų
susidarymą.
LITERATŪRA:
• https://lt.wikipedia.org/wiki/Aminor%C5%ABg%C5%A1tys
• https://www.vle.lt/straipsnis/chemijos-nomenklatura/
• https://www.youtube.com/watch?v=N3oQIeOSS2A
• https://smp2014ch.ugdome.lt/MO/Chemija/index.html?path=mo25
• https://en.wikipedia.org/wiki/Leucine
• https://www.news-medical.net/life-sciences/Amino-Acid-Uses-in-Industry
.aspx
• https://lt.wikipedia.org/wiki/Aminor%C5%ABg%C5%A1tys
• https://maxwellnutrition.com/article/l-gutamine-may-reduce-the-severity
-of-covid-19/
• http://chemijajums.emokykla.lt/denat.htm