1. Kokios kilmės medžiagos yra vitaminai? Kuo svarbūs žmogaus organizmui?

Vitaminai – nedidelės molekulinės masės biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini

organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai palaikyti. Žmogaus organizmo
ląstelėse jie nesintetinami, todėl turi būti gaunami su maistu. Vitaminai yra tiek augalinės, tiek
gyvulinės kilmės.
Vitaminų svarbą rodo tai, kad organizmas visai negali jų sintetinti arba sintetina
nepakankamais kiekiais. Vitaminai dalyvauja sudėtingiausiuose medžiagų apykaitos procesuose,
fermentų sintezėje. Kiekvienas vitaminas atlieka ir specifines tik jam būdingas funkcijas. Jų
trūkumo požymiai pasireiškia, kai maisto racionas yra nesubalansuotas, o sušvelninti trūkumo
požymius galima papildžius racioną vitaminais.
2. Kaip skirstomi vitaminai?
Vitaminai skiriasi chemine struktūra ir fiziologiniu veikimu. Žmogui reikalingų vitaminų yra
trylika. Jie skirstomi į dvi grupes: tirpstantys riebaluose (A, D, E, K) ir tirpstantys vandenyje (B 1,
B2, B3, B6, PP, B12, C, H). Kitą grupę sudaro į vitaminus panašios medžiagos, pasižyminčios kai
kuriomis vitaminams būdingomis savybėmis, atliekančios specifines funkcijas organizme, tačiau
dar nevisiškai ištirtos.
3. Kokius vitaminus priskirsime tirpiems vandenyje?
Vandenyje tirpūs vitaminai absorbuojami ir pasyviais, ir aktyviais mechanizmais,
transportuojami nešikliais ir nekaupiami organizme apčiuopiamais kiekiais. Vandenyje tirpūs
vitaminai įsiurbiami tiesiai į kraujotakos sistemą, kur jie laisvai cirkuliuoja. Jie greičiau suyra ir
pašalinami į šlapimą. Todėl apsinuodyti šiais vitaminais galima tik suvartojus dideles dozes.
Vitaminas B1 (tiaminas, antineuritinis)
Vitaminas B1 yra junginys, sudarytas iš pirimidinio ir tiazolio žiedų. Kadangi vitamino B 1
molekulėje yra sieros ir amino grupė, šitas junginys buvo pavadintas tiaminu. Tiaminas lengvai yra
aukštoje temperatūroje ir neutraliuose arba šarminiuose tirpaluose, bet atsparus rūgščioje terpėje.
Žmogaus virškinimo trakto bakterinė flora sintetina vitaminą B 1, tačiau to kiekio nepakanka
organizmo poreikiams patenkinti.
Vitaminas B2 (riboflavavinas, augimo vitaminas)
Vitaminas B2 priklauso natūraliems geltoniesiems pigmentams – flavinams – ir dažnai jo
pavadinimas susijęs su šaltiniu: laktoflavinas (susijęs su pienu), ovoflavinas (su kiaušiniais),
hepatoflavinas (su kepenimis). Šis vitaminas lengvai suyra neutraliuose ir šarminiuose tirpaluose
bei veikiant ultravioletiniams spinduliams. Maisto perdirbimas ir saugojimas taip pat mažina
riboflavino kiekį juose, ypač jei verdama dideliame vandens kiekyje. Tai susiję su geru riboflavino
turpumu vandenyje.
 Vitaminas B3 (pantoteno rūgštis, antidermatitinis)
Pantoteno rūgštis – gelsvos spalvos, klampus aliejinis skystis, jautrus temperatūros, šarmų ir
rūgščių poveikiui. Žmogaus organizme įeina į kofermento A, kuris dalyvauja angliavandenių
apykaitoje, sudėtį, dalyvauja riebalų rūgščių ir steroidų skilimo ir sintezės reakcijose bei acetilinant
įvairius cheminius junginius.
Vitaminas PP (B5) (nikotino rūgštis, nikotinamidas, antipelagrinis)
Vitaminas PP yra bendras nikotino rūgšties (niacino) ir nikotinamido pavadinimas. Jie lengvai
virsta vienas kitu. Vitaminas PP atsparus šilumai ir šviesos, rūgščių ir šarmų poveikiui. Žmogaus
organizme šis vitaminas gali būti sintetinamas iš triptofano. Todėl niacino poreikis apibrėžiamas
ekvivalentu niacino, kuris randamas niacino ir jo amido pavidalu maisto produktuose, ir kiekiu
niacino, kuris susidaro iš triptofano.
Vitaminas B6 (piridoksolis, antidermatitinis)
Vitaminas B6 apima tris priridino darinius, kuriems būdinga piridoksolio veikla. Jiems
priklauso piridoksolis, piridoksalis ir piridoksaminas. Tai – balta kristalinė medžiaga, gerai
tirpstanti vandenyje ir etanolyje. Biologiškai aktyvūs junginiai audiniuose yra fosfatų pavidalu.
Tokia forma jie įeina į įvairių fermentinių sistemų sudėtį, tarp kitų sistemų – į transaminazių,
dekarboksilazių, dezaminazių, aminooksidazių, glikogeno fosforilazių ir pan. sudėtį. To dėka
vitaminas B6 dalyvauja aminorūgščių, angliavandenių ir riebalų apykaitoje.
Folio rūgštis (vitaminas B9, Bc, antianeminis)
Folio rūgštis – gelsvos spalvos kristaliniai milteliai. Šviesos veikiama folio rūgštis skyla į
sudedamąsias dalis. Kraujyje 87 proc. folio rūgšties yra eritrocituose, o likusi dalis – plazmoje.
Vitaminas B12 (kobalaminas, antianeminis)
Vitaminas B12 – vienintelis vitaminas, turintis metalo kobalto. Tai – tamsūs kristalai,
termostabilūs: biologinio aktyvumo nepraranda net esant 100oC temperatūrai, bet greitai skyla
rūgščioje terpėje. Vitaminas B12, patekęs su maistu į skrandį, sudaro kompleksą su vidiniu
faktoriumi. Šis kompleksas slenka žarnynu, susijungia su klubinės žarnos gleivinės epitelinių
ląstelių receptoriais, rezorbuojamas į vartų venos kraują, jį perneša specifiniai plazmos baltymai –
transkobalaminai. Rezorbuotas vitaminas kaupiamas kepenyse.
Vitaminas H (biotinas, antiseborėjinis)
Biotinas randamas visuose augalinės ir gyvūninės kilmės audiniuose. Jis lengvai
oksiduojamas, bet atsparus aukštos temperatūros, rūgščių, šarmų ir ultravioletinių spindulių
poveikiui.
 Vitaminas C ( askorbo rūgštis, antiskorbutinis)
Vitaminas C – tai kristaliniai milteliai, gerai tirpstantys vandenyje ir labai greitai skylanitys.
Tai vienas iš nepatvariausių vandenyje tirpių vitaminų. Vitaminas C neatsparus deguonies ir
temperatūros poveikiui. Jis yra patvaresnis rūgščioje terpėje, o šarminėje greitai suyra. Verdant
maisto produktus, džiovinant ir konservuojant vaisius bei uogas, dalis šio vitamino žuva. Daugiau
išlieka raugintuose produktuose, bet daugiausia – šaldytuose.
4. Kokius vitaminus priskirsime tirpiems riebaluose?
Riebaluose tirpūs vitaminai absorbuojami visada pasyviai ir turi būti pernešami maistinių
lipidų. Riebaluose tirpūs vitaminai, kaip ir lipidai, gali būti kaupiami riebaliniuose audiniuose, o
kadangi jie kaupiami, tai gali pasiekti toksinę koncentraciją. Riebaluose tirpūs vitaminai pašalinami
su išmatomis enterohepatinės cirkuliacijos būdu.
Vitaminas A (retinolis, antiseroftalminis)
Vitamino A provitaminai yra plačiai paplię kaip geltonos ir oranžinės spalvos augaliniai
pigmentai, vadinami karotinoidais. Svarbiausias iš jų – β-karotinas. Jis veikia kaip antioksidantas.
Karotinai, įsiurbus juos plonosiose žarnose, jau žarnos sienelėje arba kepenyse dėl fermentų įtakos
iš dalies virsta junginiais, įeinančiais į vitamino A sudėtį. Jie įsiurbiami plonosiose žarnose ir
kaupiami kepenyse bei iš dalies inkstuose.
Vitaminas D (kalciferolis, antirachitinis)
Vitaminas D apima steroidinius junginius, kuriems būdingas biologinis cholekalciferolio
aktyvumas. Į jų sudėtį įeina 11-12 junginių, iš kurių svarbiausias Vitaminas D 2, arba
ergokalciferolis, ir D3, arba cholekalciferolis. Vitaminas D1 kalcitriolis dar vadinamas D hormonu.
Ypatinga reikšmė teikiama saulės vonioms, apsaugančioms nuo vitamino D trūkumo.
Vitaminas E (tokoferolis, antisterilinis)
Vitaminas E apima grupę tokoferolių ir tokotrienolių, kuriems būdingas tokoferolinis
aktyvumas, tai yra junginių, turinčių metilo grupių. Dabar žinomi 8 junginiai, pasižymintys
tokiomis savybėmis, jie iš eilės pažymėti graikų alfabeto raidėmis. Vitaminas E atsparus padidintai
temperatūrai ir šviesai. Jis nesuyra virimo metu, yra atsparus rūgštims, bet jį suardo šarmai. Yra dėl
intensyvaus ultravioletinio spinduliavimo ir apkarstant riebalams. Pasižymi stipriu antioksidaciniu
poveikiu.
Vitaminas K (filochinonas, antihemoraginis)
Vitaminas K apima visą grupę junginių, kuriems būdinga chinono veikla. Skiriamos dvi
vitamino K grupės: K1 – filochinonai, sintetinami augaluose, ir K2 – menachinonai, kuriuos sintetina
žarnyno bakterijos. Jie lengvai yra veikiami šviesos ir šarmų, bet gana atsparūs virimui ir
oksidacijai. Virškinimo trakto bakterinė flora sintetina vitaminą K ir todėl fiziologinėmis sąlygomis
su maistu jo gauti nebūtina.
5. Kokiems organiniams junginiams priskiriami vitaminai? Parašykite vitaminų
chemines formules ir pavadinkite juos.
Vitaminai priskiriami smulkiamolekuliniams organiniams junginiams.
Nr. Vitamino pavadinimas Cheminė formulė

1. Vitaminas A (retinolis)
C20H30O

2. Vitaminas D (kalciferolis)

3. Vitaminas E (tokoferolis)

4. Vitaminas K (filochinonas)

Nr. Vitamino pavadinimas Cheminė formulė

5. Vitaminas B1 (tiaminas)

C12H17ClN4OS
6. Vitaminas B2 (riboflavinas)

7. Vitaminas PP (B5) (niacinas)

8. Vitaminas B6 (piridoksinas)

9. Vitaminas C (askorbo rūgštis)

C6H8O5

10. Vitaminas B9 (folinė rūgštis)

C19H19N7O6

Nr. Vitamino pavadinimas Cheminė formulė

 11. Vitaminas B3 (pantoteno rūgštis)

12. Vitaminas H (biotinas)

C10H16N2O3S

13. Vitaminas B12 (cianokobalaminas)

C63H88CoN14O14P

6. Kokias funkcijas atlieka vitaminai? Nurodykite vitaminų šaltinius.

Vitaminas A
Veikia ląstelių struktūrą, būtinas normaliai odos bei gleivinės būklei palaikyti (ypač akių).
Svarbus organizmo augimui, atsparumui ligoms. Gerai išsilaiko aukštoje temperatūroje, bet greitai
skyla šviesoje.
Vitamino A randama galvijų, menkės kepenyse, erškėtinių žuvų ikruose, piene, svieste,
sūryje, varškėje, kiaušinio trynyje, vaisiuose, uogose, daržovėse.

Vitaminas D
 Svarbus kalcio ir fosforo druskų apykaitai, kaulėjimo procesams. Tai priešrachitinis
vitaminas. Atsparus aukštos temperatūros poveikiui, nesuyra kulinarinio perdirbimo metu.
Vitamino D randama menkės kepenyse, gyvulių kepenyse, kiaušinio trynyje, svieste, žuvų
taukuose, grietinėje.
Vitaminas E
Svarbus angliavandenių, riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų apykaitai, normaliam
lytinių hormonų susidarymui. Patvarus kaitinimui, tačiau jautrus ultravioletinių spindulių poveikiui.
Vitamino E randama javų gemaluose, aliejuje, sojos pupelėse, riešutuose, kruopose.
Vitaminas K
Didina organizmo atsparumą ligoms, mažina skausmą, palaiko normalų kraujo krešėjimą.
Atsparus aukštai temperatūrai, jautrus šarminei terpei. Žarnyno bakterijos sugeba sintetinti šį
vitaminą.
Vitamino K randama miško uogose, kopūstuose, bulvėse, salotose, šermukšniuose,
špinatuose, kiaulės kepenyse.
Vitaminas B1
Reguliuoja normalią vidaus organų veiklą. Svarbus nervų sistemos veiklai, gerina
susilpnėjusią atmintį. Jautrus šarminėje terpėje, atsparus aukštai temperatūrai.
Vitamino B1 randama rupioje duonoje, sėlenose, kopūstuose, riešutuose, pomidoruose,
ankštinėse daržovėse, kepenyse, inkstuose.
Vitaminas B2.
Svarbus medžiagų apykaitai. Jo trūkstant išsivysto stomatitas, trūkinėja oda, lūžta nagai,
sutrinka leukocitų gamyba, silpnėja regėjimas.
Vitamino B2 randama piene ir pieno produktuose, kiaušiniuose, kepenyse, inkstuose, grikių
kruopose, ankštinėse daržovėse, žuvyje, mielėse.
Vitaminas PP
Svarbus medžiagų apykaitai. Didesnių šio vitamin kiekių reikia dirbantiems įtemptą protinį
ir sunkų fizinį darbą.
Vitamino PP randama rupioje duonoje, sėlenose, grikių kruoposem jautienoje, galvijų
kepenyse.
Vitaminas B6
Svarbus baltymų, riebalų ir anglevandenių apykaitai, normaliai smegenų mitybai.
Vitamino B6 randama kepenyse, mėsoje, pupelėse, kruopose, mielėse, bulvėse.

Vitaminas B12
 Vitaminas svarbus normaliai kraujodaros veiklai užtikrinti. Būtinas augimui, mažina
cholesterolio kiekį kraujo plazmoje.
Vitamino B12 randama gyvulių kepenyse, inkstuose, širdyje, kiaušinio trynyje, rūgščiuose
pieno produktuose.
Vitaminas B9
Skatina eritrocitų, hemoglobino, trombocitų susidarymą, dalyvauja susidarant
aminorūgštims.
Vitamino B9 randama petražolėse, špinatuose, salotose, pomidoruose, galvijų kepenyse,
inkstuose, alaus mielėse, duonoje, varškėje, sūryje.
Vitaminas B3
Dalyvauja riebalų apykaitoje, nervų sistemos veikloje, padeda reguliuoti žarnyno motorinę
funkciją. Taip pat dalyvauja šalinant iš organizmo pramoninius nuodus.
Vitamino B3 randama kepenyse, kiaušiniuose, inkstuose, širdyje, ankštiniuose, žiediniuose
kopūstuose, grybuose.
Vitaminas H
Svarbus dangos audinių normaliai veiklai, nervinio audinio kai kurioms funkcijoms,
dalyvauja riebalų apykaitoje.
Vitamino H randama kepenyse, širdyse, inkstuose, mielėse, žiediniuose kopūstuose,
kiaušinio trynyje, riešutuose.
Vitaminas C
Svarbus medžiagų apykaitai, audinių kvėpavimui, būtinas normaliai imuninės sistemos
veiklai. Antioksidantas.
Vitamino C randama krapuose, petražolėse, salotose, svogūnuose, ankštpipiriuose, bulvėse,
pomidoruose, juoduosiuose serbentuose, aktinidijose, erškėtuogėse, šaltalankyje, citrusiniuose
vaisiuose.