Daržovių

VALGIAI
12000
geriausių patiekalų
iš d a r ž o v i ų

ROSMA

D a r ž o v i ų valgiai: 1200 geriausių patiekalų iš daržovių. — Vil­
n i u s : R o s m a , R o s m a , 1999.-416 p .
ISBN 9986-00-175-7
Daržovės yra pagrindinis vitaminų šaltinis. Vitaminai nesintetinami žmogaus
organizme, jis turi nuolat gauti jų su maistu.
Knygoje trumpai apibūdinama kiekviena daržovė atskirai, jų atsargų paruoši­
mas ir daugiau kaip 1200 daržovių patiekalų receptų. Kiekvieno skyriaus pradžioje
įdėti vertingi praktiniai patarimai „Įsidėmėkite
Leidinys skiriamas plačiam skaitytojų ratui.
UDK 641.5 (083)
© Rosma, 1999
D a r ž o v ė s — būtina ir nekrintanti į akis m ū s ų m i t y b o s dalis, daranti
didžiulį poveikį visiems m ū s ų virškinimo o r g a n a m s . Nustatyta, kad, var­
tojant d a r ž o v e s su mėsa, duona, pienu, grietine ir kitais p r o d u k t a i s , iš­
siskiria dvigubai daugiau skrandžio sulčių, o tai p a d e d a geriau pasisa­
vinti maistą. Taip pat yra žinoma, kad d a r ž o v ė s e d a u g ž m o g u i reikalin­
gų vitaminų. Kiekvieną pavasarį ir vasarą ž e m ė siūlo d o v a n ų — švie­
žių daržovių ir vaisių, turinčių daugybę vitaminų. O žiemą, kai iki nau­
j o derliaus toloka, o r g a n i z m a s pradeda jausti j ų trūkumą. M u m s gali
padėti vasarą sukauptos daržovių atsargos, kurios labai svarbios mity­
bai, nes yra biologiškai vertingos.
Vertingiausi iš žieminių daržovių yra kopūstai — švieži ir rauginti.
Jie skatina apetitą, gerina žarnyno darbą, teikia organizmui A, B, B 2 , C
vitaminų ir mineralinių druskų. Bulvės y r a vitamino C ir B g r u p ė s vi­
taminų šaltinis. Burokėliai turi vitamino C ir cukraus, m o r k o s — pro-
vitamino A (karotino).
Ankstyvieji ž a l u m y n a i ir p i n n o s i o s d a r ž o v ė s a p r ū p i n a m u s C, P
vitaminais, B, PP grupės vitaminais, karotinu, inozitu, kalciu, m a g n i u ,
fosforu, ypač — geležimi. Daržuose a u g a n t y s augalai plačiai vartojami
g y d y m o praktikoje, ir ne tik kaip išbandyta p r i e m o n ė n u o a v i t a m i n o -
zės. Vyno rūgštys lėtina angliavandenių virtimą riebalais ir iš dalies
stabdo tukimą. Geležis atlieka svarbų vaidmenį gydant m a ž a k r a u j y s t ę
ir užkertant jai kelią. Be to, daržovės teigiamai veikia rūgščių ir šarmų
pusiausvyrą o r g a n i z m e , p a d e d a neutralizuoti rūgščių p r o d u k t ų apykai­
tą, todėl jų negali pakeisti j o k i a kita p r i e m o n ė , gelbstinti n u o senėjimo.
K u o šviežesni ž a l u m y n a i , tuo d a u g i a u j u o s e vitaminų. P a v y z d ž i u i ,
vitamino C kiekis smarkiai sumažėja, kai nupjauti ž a l u m y n a i net neil­
gai palaikomi saulėje, šilumoje, vėjyje. Patalpose j u o s reikėtų laikyti
p a m e r k t u s į vandenį, kaip puokštę gėlių, arba suvyniotus į drėgną po-
3
 • Tačiau daržovėse tuo mažiau lieka vitaminų, kuo ilgiau jos laiko­
pierių, celofaną. N e d e r a žalumynų laikyti ryšulėliais: jie greičiau sušy­
mos. Todėl stenkitės ilgai jų nelaikyti, sudėti vėsioje, sausoje vietoje,
la, o šiluma ardo vitaminą C. Reikėtų p r i m i n t i , kad valgomieji žalumy­
šaldytuve arba rūsyje.
nai greitai genda. J u o s laikyti galima ne ilgiau kaip 2 — 3 dienas 0° C
temperatūroje. • / šaldytuvą reikia dėti gerai nuplautas daržoves. Drėgnos daržo­
Be daržovių ir žalumynų, vartoti maistui r e k o m e n d u o j a m a ir lau­ vės sudedamos į uždengtą indą arba polietileninį maišelį. Šitaip jas
k u o s e a u g a n č i u s a u g a l u s — j a u n a s dilgėles, pienes, pavasarines rakta­ galima laikyti keletą dienų.
žoles, vaistines agurkles ir daugelį kitų, nenusileidžiančių d a r ž o v ė m s
skoniu ir vitaminų kiekiu. Jas n e s u n k u paruošti. • Žalių daržovių ir vaisių negalima laikyti saulėje: saulės šviesa
neigiamai veikia vitaminus. Taip pat nereikia šviesoje palikti ir patie­
• Taigi kiaulpienių salotas — populiarų prancūzišką patiekalą — kalų, paruoštų iš vitaminų turinčių produktų. Pavyzdžiui, salotų iš sal­
galite paruošti iš perrinktų ir nuplautų kiaulpienių lapų, pamirkytų sū­ džiųjų ankštpipirių, svogūnų laiškų ir 1.1. Juos taip pat reikia laikyti
riame vandenyje pusę valandos. uždengtuose induose šaldytuve arba rūsyje.

• Gegužės mėnesį dilgėlių lapų net nereikia skabyti nuo kotelių: jie • Ankštpipirius, pomidorus, baklažanus, aguročius, saldžiuosius
dar tokie švelnūs, kad galima vartoti kartu su lapais. Iš dilgėlių galima ankštpipirius geriausia laikyti krepšiuose, pakabintuose vėdinamoje vie­
pasigaminti neįprastą plovą: 500 g dilgėlių reikia 1 svogūno, 2 šaukštų toje. Šaldytuve juos galima laikyti 5—7° C temperatūroje, sudėtus ne­
aliejaus ir 1 stiklinės ryžių. storu sluoksniu dubenyje ar emaliuotame puode. Nereikia uždengti
dangteliu, pastatyti ant apatinės šaldytuvo lentynėlės. Saugojimo lai­
• Smulkiai supjaustyti jaunų agurklių lapai, apšlakstyti actu, alie­
kas — 7—10 dienų. Jokiu būdu nevyniokite šitų daržovių į polietileną:
jumi arba tik pasūdyti, skoniu ir kvapu primena agurkų salotas.
jame įgaus negerą kvapą. Taip pat reikėtų laikyti ir agurkus.
• Daržoves ir žalumynus geriau valgyti nevirtus prieš pietus: jie
• Špinatų, salotų, rūgštynių lapus reikia laikyti šaltai, sutvarkytus
skatina apetitą, padeda pasisavinti maistą, — žodžiu, teikia sveikatos
ir nuplautus, suvyniotus į šlapią servetėlę, celofaniniame maišelyje.
žmogui.
• Jeigu pastebėjote, kad daržovės pradėjo vysti, nykti, patartina iš
• Daržovių viršutiniame sluoksnyje yra daug vitaminų, todėl sten­
jų spausti sultis, daryti salotas.
kitės lupti kuo ploniau.
• Saldytos daržovės taip pat puikiai išlaiko natūralias savybes ir
• Daržovėse esantis vitaminas C žūva nuo metalų — vario ir ge­
vitaminus. Jos atšildomos neišimtos iš maišelių kambario temperatūro­
ležies — prisilietimo. Todėl daržoves lupti ir pjaustyti reikia nerūdijan­
je per 2—3 valandas. Namuose tokios daržovės laikomos šaldytuvo šal­
čio plieno peiliu, o trinti — medinėse piestose ir sieteliuose iš plaukų.
dymo kameroje ne ilgiau kaip 10 dienų. Atitirpintų antrąkart šaldyti
• Tokias daržoves kaip burokėliai, morkos nulupkite ir supjaustyki­ nerekomenduojama, nes beveik visiškai suyra vitaminas C ir praranda­
te prieš pat virimą ir nelaikykite ilgai vandenyje — dalis vitaminų ir mas skonis.
mineralinių druskų vandenyje suyra arba ištirpsta. Pavyzdžiui, nuskus­
tos bulvės per valandą vandenyje praranda 13% vitamino C ir 5% vi­ • Džiovintas daržoves reikia laikyti sausoje, vėsioje ir vėdinamoje

tamino B, o supjaustyti špinatai — 34% vitamino C. Tik žiedinius ko­ patalpoje, geriausia lentynose, aukščiau grindų ir atskirai nuo kitų pro­
pūstus galima pusvalandžiui pamerkti į pasūdytą vandenį, kad iš jų duktų. Tinkamiausia temperatūra — 1—10° C. Jas galima laikyti stik­
išlįstų vabzdžiai ir kirmėlaitės. Skustos morkos ilgiau išlaikys vertingas lainiuose su pritrintais kamščiais arba medinėse, kartoninėse, fanerinė­
savybes, jeigu jas sudėsite į indą be vandens ir pridengsite švaria drėg­ se dėžėse, tankios medžiagos ir polietileniniuose maišuose, krepšiuose,
na servetėle. rėčiuose.

5
4
 • Taros dugnas išklojamas vyniojamuoju popieriumi, produktai su­ Tęsinys
dedami kuo tankiau, iš viršaus pridengiami popieriumi. Griežinėliais pjaustytos morkos Sutinimas Barščiams 1 5 - 2 0 min.
Šiaudeliais pjaustytos morkos Skrudinimas Sriuboms, 10—15 min.
• Netinkamai laikomos džiovintos daržovės gali sudrėkti, supelyti, padažams,
jose gali įsiveisti vabaliukų. Paskleiskite jas plonu sluoksniu ant popie­ antriesiems
riaus lakšto ir padžiovinkite orkaitėje (25—30 minučių 55—60° C tem­ patiekalams

peratūroje). Gali pagelbėti ir šaltis — jame produktus reikia laikyti Kubeliais pjaustytos ropės Virimas Garnyrams 10—15 min.
vandenyje
savaitę.
Svogūnai, susmulkinti Gruzdinimas Sriuboms 10—15 min.
• Sūdytos ir marinuotos (nepasterizuotos) daržovės laikomos O—2° Svogūnų galvelės, susmulkintos **
Padažams 1 5 — 2 0 min.
C ir 75 H0% drėgnumo ore. Jeigu sūdytos daržovės apipelijo, kruopš­ Svogūnai, supjaustyti žiedais Kepimas Garnyrams 5 — 8 min.
čiai nusemkite pelėsius, indo kraštus apšluostykite švariu rankšluosčiu, gruzdintuve
įberkite truputėlį druskos ir keletą kartų per dieną sūrymą maišykite Baltieji gūžiniai kopūstai, Virimas Antriesiems 3 0 — 5 0 min.
stambiai supjaustyti vandenyje patiekalams
kokias 4—5 dienas.
Baltieji gūžiniai kopūstai, visa Balandėliams 2 0 — 2 5 min.
• Natūralių daržovių (pavyzdžiui, žaliųjų žirnelių), daržovių užkan- galva
džiams (įdarytų ankštpipirių, aguročių ikrų), pietų patiekalų (sriubų, Baltieji gūžiniai kopūstai, Virimas Sriuboms 2 0 — 3 0 min.
susmulkinti vandenyje,
barščių) temperatūra turi būti pliusinė — nuo O iki 20° C.
sultinyje
• Vitaminai šviežiose daržovėse labai jautrūs šildymui. Daržoves Baltieji gūžiniai kopūstai, Troškinimas Antriesiems 1 — 1,5 val.
susmulkinti patiekalams ir
geriau virkite keletą minučių ant stiprios, negu ilgai ant mažos ugnies.
garnyrams
Baltieji gūžiniai kopūstai, Kepinimas Įdarams 2 0 — 3 0 min.
Kai kurių daržovių šiluminio apdorojimo t r u k m ė susmulkinti
Žiediniai kopūstai Virimas Antriesiems 20 min.
vandenyje patiekalams
Vidutinė Špinatai Virimas Sriuboms 8 — 1 0 min.
Pavadinimas Apdorojimo Paskirtis šiluminio
būdas Rūgštynės Virimas 5—7 min.
apdorojimo
trukmė Špinatai, rūgštynės Sutinimas Sriuboms, 8 — 1 2 min.
antriesiems
Nuskustos bulvės Virimas Antriesiems 30 min. patiekalams
vandenyje patiekalams ir Burokėlių lapai Virimas Sriuboms 7 — 1 0 min.
garnyrams >
vandenyje,
Jaunos bulvės t»
10—15 min. sultinyje
Kubeliais supjaustytos bulvės Virimas 20 min. Saldieji ankštpipiriai Apkepimas Antriesiems 15—20 min.
patiekalams
Luiteliais supjaustytos bulvės Kepimas 15—20 min.
Luiteliais, šiaudeliais pjaustytos Kepimas 5 — 8 min. Aguročiai, supjaustyti kubeliais Sutinimas 15—20 min.
bulvės gruzdintuve Moliūgai, supjaustyti kubeliais Sutinimas 15—20 min.
Nelupti burokėliai Virimas Garnyrams 1—1,5 vai. Pupelių ankštys, neprinokusios Virimas 8 — 1 0 min.
vandenyje (priklausomai Sriuboms 8 — 1 0 min.
Žirniai, jauni Virimas
nuo burokėlių
dydžio) Žirniai, džiovinti Garnyrams 1 val. 45 min.
Kukurūzų burbuolės, jaunos Antriesiems 2 val. 15 min.
Šiaudeliais pjaustyti burokėliai Sutinimas Barščiams 25 min. patiekalams ir
garnyrams

6
7
 • Maždaug 70 % vitaminu žūva, kai daržovės verdamos labai sū­
riame vandenyje. Todėl geriau sūdykite prieš pat baigiant virti.

• Nevirkite ir nešutinkite daržovių kelias valandas ir nepripilkite į

puodą vandens daugiau negu reikia. Puodą sandariai uždenkite dang­
čiu, tada deguonis išsiskirs su garais ir vitaminai nesioksiduos. Jeigu
nesilaikysite šitos taisyklės, pavyzdžiui, troškinamuose kopūstuose liks
tik apie 30 % vitamino C, o bulvių košėje — apie 20%. Jeigu ir vienas,
ir kitas daržoves virsite uždengtas, vitaminų liks dvigubai daugiau. Iš­
imtis — pupelės. Virkite atvirame inde, kitaip jos patamsės.

•Į verdamas daržoves niekada nepilkite papildomai šalto vandens,

N a m ų sąlygomis, jei turime nedidelį sandėliuką, galima gerai išlai­
nes tai ardo vitaminą C. Daug vertingų medžiagų (iš jų beveik visi B
kyti visą žiemą ir pavasarį bulves, šakniavaisius (burokėlius, griežčius,
grupės vitaminai) pereina į nuovirą. Todėl jo neišpilkite, suvartokite
m o r k a s ) ir s v o g ū n u s .
sriuboms, padažams. Tačiau prisiminkite, kad šitiems tikslams tinka tik
Prieš s u d e d a n t į sandėlį d a r ž o v e s reikia gerai išdžiovinti lauke ir
švieži nuovirai. Pastovėję nuovirai praranda skonį.
surūšiuoti — atrinkti apgedusias ir neužaugusias.
• Žalios daržovės turi daugiau vitaminų ir kitų naudingų medžiagų D a r ž o v e s reikia laikyti sausose, tamsiose, vėsiose patalpose, k a d
negu virtos. Todėl rekomenduojama jų įmaišyti į visas salotas ir mišrai­ gerai vėdintųsi ir storu sluoksniu supiltos daržovės. T u o tikslu bulvės,
nes, daromas iš virtų daržovių. burokėliai, griežčiai supilami į d ė ž e s , sukaltas iš lystelių, arba į k r e p ­
šius. Rūsyje ar pusrūsyje daržovės laikomos ne aukštesnėje kaip 1,5 m
krūvoje. K r ū v o s p i l a m o s ne tiesiog ant grindų, o ant m e d i n i ų grotelių.
M o r k a s geriau laikyti dėžėse su smėliu, sudėti šaknis taip, kad ne­
liestų viena kitos.
K u o patalpoje ž e m e s n ė t e m p e r a t ū r a , tuo geriau išsilaiko daržovės.
Tik negalima leisti temperatūrai nukristi žemiau 0° C, n e s daržovės gali
sušalti, o atšilusios p r a d e d a greitai gesti.
Svogūnų galvutės gerai laikosi supintos į pynes ir p a k a b i n t o s sau­
soje patalpoje.
Per žiemą visas daržovių (ypač bulvių) atsargas kartkartėmis per-
dėstykite, tas, k u r i o s pradėjo gesti, atidėkite, kad s u v a r t o t u m ė t e pir­
m i a u s i a arba i š m e s t u m ė t e . Labai svarbu laiku nulaužyti išdygusius bul­
vių daigus. J i e m s a u g a n t g u m b u o s e kaupiasi solaninas — ž m o g a u s or­
ganizmui k e n k s m i n g a medžiaga. Jeigu bulvės smarkiai sudygo, geriau
visiškai jų nevalgyti, j e i daigai t r u m p i , j a s galima vartoti maistui, bet
tik nuskustas ir išvirtas.
Dideliuose m i e s t u o s e , kur nėra reikalo kaupti didelių atsargų, šei­
m i n i n k ė m s praverstų turėti daržovių savaitei: rečiau reikės vaikščioti į
p a r d u o t u v ę . N e i l g a i laikomas d a r ž o v e s sudėkite į m a i š e l i u s ir krepše­
lius, pastatykite toliau n u o š i l u m o s šaltinių, sausai ir tamsioje vietoje.

9
 ŠALDYTOS DARŽOVĖS
Iš šaldytų ir konservuotų d a r ž o v i ų reikėtų pasirinkti šaldytas. J o s e
iSlicka daugiau n a u d i n g ų medžiagų ir v i t a m i n o C. G a m i n a n t iš jų val­
gius nereikia atšildyti! Jos d e d a m o s į karštus riebalus arba verdantį
vandenį, verdant skirstomos šakute. U ž š a l d y t o s d a r ž o v ė s išverda kur
kas greičiau n e g u šviežios.
ŽALUMYNŲ P A R U O Š I M A S IR LAIKYMAS
Prieskoniniai žalumynai pas m u s n e a u g a kiaurus m e t u s . Bet j ų at­
sargų g a l i m e pasiruošti — prisidžiovinti arba prisisūdyti. Labiausiai pa­
plitęs b ū d a s — džiovinimas. Ž a l u m y n a i d ž i o v i n a m i lauke, orkaitėje ar­
ba krosnyje. G a l i m a džiovinti ir k o m b i n u o t u b ū d u : pirmiausia lauke,
paskui — orkaitėje.
DŽIOVINIMAS LAUKE
K a d a n g i ž a l u m y n a i greitai vysta, geriausia j u o s padžiaukite tą die­
ną, kurią nupjovėte. Tai daroma vasarą arba rudenį, saulėtą dieną, po
stogeliu. Ryšulėlius žalumynų g a l i m a sukabinti virtuvėje, prie atviro
l a n g o kambaryje arba skersvėjyje. N e g a l i m a ž a l u m y n ų laikyti ten, kur
apšviečia tiesioginiai saulės spinduliai, — dėl to j i e p r a r a n d a spalvą ir
trupa.
Ž a l u m y n a i p e r r e n k a m i , stori p a g e l t ę lapai i š m e t a m i , gerai n u p l a u ­
n a m i , kad neliktų smėlio ir žemių, nestandžiai surišami ryšulėliais ir
s u k a b i n a m i ant virvės. Susmulkintus ž a l u m y n u s g a l i m a paskleisti ant
švaraus balto popieriaus arba rėtyje ne storesniu kaip 1,5 cm sluoksniu.
Ar ž a l u m y n a i išdžiūvo, p a b a n d o m ą r a n k o m i s : suspausti j i e turi lūžti,
bet ne sutrupėti. Jeigu žalumynai n e p a k a n k a m a i išdžiūvo, galima baigti
džiovinti orkaitėje.
Išdžiūvę žalumynai sutrinami p e r sietelį ir laikomi gerai uždary­
tuose stiklainiuose. Tada išlaikys ir spalvą, ir kvapą. Šitaip galima džio­
vinti baziliką, čiobrelius, peletrūną, gelsves, mairūną, melisą, r o z m a r i ­
ną, m ė t a s , k m y n u s . Deja, kiti augalai p r a r a n d a skonį ir kvapą, j u o s
geriau vartoti tik šviežius.
10
DŽIOVINIMAS ORKAITĖJE
Perrinkti ir n u p l a u t i ž a l u m y n a i supjaustomi į s m u l k i a s vienodas
dalis ir s u d e d a m i a n t s k a r d o s . Iš pradžių (pirmąsias 2 — 3 valandas)
džiovinkite 3 5 — 4 0 ° C temperatūroje. Paskui, kai ž a l u m y n a i gerokai
apvys, temperatūrą g a l i m a padidinti 50° C ( p e t r a ž o l ė m s — 6 5 — 7 0 °
C ) . D i d e s n ė t e m p e r a t ū r a nepatartina, nes išgaruos a r o m a t i n ė s medžia­
gos, ir iš dalies suirs kai kurie vitaminai.
PRIESKONINIŲ D A R Ž O V I Ų IR M O R K Ų
DŽIOVINIMAS
Šaknis reikia gerai nuplauti ( p a g e i d a u t i n a šepetėliu) ir pašalinti
smulkias šonines šakneles. Šitaip paruoštas petražolių, salierų šaknis
supjaustykite p l o n a i s žiedeliais arba p a i l g o m i s j u o s t e l ė m i s ( „ m a k a r o ­
nais"). Tada sudėliokite a n t baltu popieriumi ištiestos skardos, džiovin­
kite pusiau atviroje orkaitėje 6 0 — 6 5 °C temperatūroje. K a r t k a r t ė m i s
pajudinkite ir a p v a r t y k i t e . D ž i o v i n i m o laikas — ne t r u m p e s n i s kaip
3 — 4 valandos. G e r a i išdžiovintos šaknys pagelsta.
Džiovinti geriau cilindro formos ir ryškiai oranžines m o r k a s . To­
kiuose šakniavaisiuose daugiau karotino. M o r k o s d ž i o v i n a m o s ilgiau
negu prieskonių š a k n y s — 5 valandas, p j a u s t o m o s ir d ė s t o m o s taip pat.
Kiekviena šaknų ir ž a l u m y n ų rūšis d ž i o v i n a m a atskirai, o išdžio­
vintos a t a u š i n a m o s ir s u m a i š o m o s . Paprastai i m a m a 1 dalis salierų ir po
2 dalis krapų ir petražolių. M o r k ų i m a m a truputėlį daugiau negu krapų
ir petražolių. S a u s a s d a r ž o v e s sudėkite į švarius stiklainius, metalines
dėžutes arba polietileno maišelius. J u o s reikia sandariai uždaryti, užrišti
ir laikyti vėsioje, sausoje, tamsioje vietoje. P a r u o š t u s p r i e s k o n i u s galite
sumalti kavamale, laikyti stiklainiuose vėsioje vietoje. Vartojami taip
pat k a i p džiovinti lapai.
Ž A L U M Y N Ų IR ŠAKNINIŲ D A R Ž O V I Ų
SŪDYMAS
Kai kurios š e i m i n i n k ė s krapus, petražoles ir salierus s ū d o drauge.
Tačiau tokioje žalioje m a s ė j e dingsta specifinės m e d ž i a g o s ir kiekvie­
nos žalumynų rūšies kvapas. Todėl geriau j a s sūdykite atskirai.
 M o r k o s , petražolių ir salierų šaknys n u p l a u n a m o s , n u s k u t a m o s , su­
p j a u s t o m o s arba s u t r i n a m o s stambia trintuve, o žalumynai n u p l a u n a m i
ir s u s m u l k i n a m i . P a r u o š t o s d a r ž o v ė s m a i š o m o s su druska santykiu: 1 kg
daržovių — 2 0 0 — 2 5 0 g druskos, tada gerai suslegiamos spaudžiant
m e d i n i u šaukštu š v a r i a m e stiklainyje, u ž d e n g i a m o s polietileno plėvele
arba p e r g a m e n t i n i u popieriumi ir p a l i e k a m o s virtuvėje dvi paras.
P e r tą laiką ž a l u m y n a i truputį suslūgsta, tada p r i d e d a m a dar, kad
stiklainiai būtų pilni, neliktų vietos orui. Iš viršaus u ž p i l a m a s d r u s k o s
sluoksnis ir u ž r i š a m a arba u ž s p a u d ž i a m a polietileno dangteliu.
Sūdyti žalumynai vartojami kaip ir švieži, bet j u o s e d a u g d r u s k o s ,
todėl patiekalų, į k u r i u o s jų d e d a m e , arba visai n e s ū d o m e arba labai
mažai.
S ū d y t u s ž a l u m y n u s geriausia laikyti šaldytuve.
Krapai sūdomi atskirai. Jauni rugsėjo m ė n e s į užauginti krapai gerai
n u p l a u n a m i šaltu v a n d e n i u , atsargiai n u s a u s i n a m i švariu skudurėliu. Sū­
dyti reikia tik s m u l k i a s šakneles, storesnį stiebeliai atidedami į šalį.
G e r i a u s i a krapus dėti į nedidelius stiklainius, apibarstyti druska ir su­
grūsti m e d i n i u šaukštu. Iš viršaus dar u ž b e r k i t e druskos sluoksnį ir ge­
rai u ž d e n k i t e polietileno plėvele arba p e r g a m e n t i n i u p o p i e r i u m i . Laiky­
kite vėsioje vietoje.
.Btgi93*q «^rt5Uiž goJnivoiSbži israO .KObrttlBV b—£
NITRATAI D A R Ž O V Ė S E
"• \i}ži a i "jfeis Brnefliyojtib- ? i ž u i u i ) •ttoulsk ii luijts? Bftatvjtam .
M ū s ų ištisos chemizacijos amžiuje n a u d i n g a žinoti, kurios augalų
dalys turi daugiausia nitratų.
Nitratai —- mineralinis azotas, k u r i u o tręšiami augalai. P a t e k ę s į
ž m o g a u s organizmą, j i s virsta nitratais, kurie pastebimai k e n k i a m ū s ų
sveikatai, slopindami ląstelių kvėpavimą. Didžiausia nitratų dalis, dau­
giau k a i p 7 0 % , m u m s p a t e n k a per b u l v e s , d a r ž o v e s ir arbūzines kultū­
ras. Tačiau kiekviena š e i m i n i n k ė gali p a d a r y t i ne tokius k e n k s m i n g u s
savo p a t i e k i a m u s patiekalus. Štai keletas patarimų, kurie jai p a d ė s .
P i r k d a m i ankstyvuosius ž a l u m y n u s , n e i m k i t e sulūžusių, suplyšusių
salotų, petražolių ir špinatų lapų. Š v i e ž i u s ž a l u m y n u s geriau valgyti
n e s m u l k i n t u s , nes pjaustant susidaro d a u g nitratų, greitai vyksta oksi­
dacija, ir nitratai virsta nitritais.
v Bulvių g u m b ų žievėje nitratų 1,1—1,3 karto daugiau n e g u m i n k š ­
t i m e . Nitratai kaupiasi burokėlių širdelėje, galelyje ir viršūnėlėje. R u o ­
šiant p a t i e k a l u s būtinai reikia nupjauti viršutinę ir apatinę šakniavaisio
dalį. >oT..«
12
Baltieji gūžiniai kopūstai daugiausia nitratų sukaupia kote. Viršu­
tiniai lapai jų turi perpus m a ž i a u negu vidiniai.
M o r k o s e didelės nitratų koncentracijos vieta — viršūnėlė, šaknia­
vaisio apačia ir širdelė.
Ridikėlius geriausia vartoti normalaus d y d ž i o ir apvalius, tokiuose
kur kas m a ž i a u nitratų n e g u dideliuose ir p a i l g u o s e . Be to, šakniavaisių
viduje m a ž i a u nitratų n e g u luobe.
Nitratų s a n k a u p a a g u r k u o s e ir aguročiuose m a ž ė j a n u o v a i s k o č i o
vaisiaus viršūnėlės link, l u o b e jų mažiau n e g u m i n k š t i m e . Todėl prieš
ruošiant maistą reikia nupjauti vaisiaus dalį prie u o d e g ė l ė s (tas pats
tinka ir p a t i s o n ų vaisiams).
Pirminis produktų apdorojimas (valymas, p l o v i m a s , d ž i o v i n i m a s )
sumažina nitratų kiekį b e v e i k ketvirtadaliu. P e r šiluminį apdorojimą
dalis nitratų suyra, kita dalis pereina į nuovirą. Iš v e r d a m ų bulvių į
vandenį p a t e n k a 2 0 — 4 0 % nitratų, išgaruoja — 3 0 — 7 0 , iš k e p a m ų kep­
tuvėje — 15, g r u z d i n t u v e — 4 0 % .
M i r k y m a s m a ž a i p a d e d a , išskyrus bulves. N u s k u s t u s g u m b u s parą
palaikius 1% d r u s k o s arba askorbininės rūgšties tirpale, o p a s k u i a p k e ­
pinus gruzdintuve, liktų tik 1 0 — 3 0 % nitratų. Tačiau į tirpalą pereitų
daugelis v i t a m i n ų ir mineralinių druskų.
Išvirtuose n e l u p t u o s e b u r o k ė l i u o s e m i n e r a l i n i o a z o t o s u m a ž ė j a
3 0 % , o m o r k o s e — pusiau.
Nustatyta, k a d iš v e r d a m ų daržovių per p i r m ą s i a s 15 m i n u č i ų di­
delė dalis nitratų pereina į nuovirą. Todėl r e k o m e n d u o j a m a b a r š č i a m s
arba s r i u b o m s j a s išvirti iš anksto. Tai ypač svarbu, j e i g u v e r d a t e vai­
k a m s , l i g o n i a m s ir seneliams.
Spaudžiant sultis iš šviežių daržovių, į m o r k ų sultis p a t e n k a dau­
giau kaip 4 0 % nitratų, o į burokėlių — beveik 8 0 % . Tačiau d a k t a r a s
Vokeris teigia, k a d trąšos lieka augalo ląstelyne. Po šiluminio a p d o r o ­
j i m o p o m i d o r ų sultyse nitratų kiekis sumažėja p e r p u s . K u o ilgiau pa­
stovi sultys, t u o k e n k s m i n g e s n ė s , nes vis d a u g i a u nitratų virsta nitritais.
Iš s e n u o s e v y n u o g y n u o s e augintų vynuogių išspaustas v y n a s neturi
nitratų. Tačiau vaikantis be galo didelio derliaus dabar b e r i a m a tiek
trąšų, kad butelyje gali būti daugiau kaip 30 miligramų nitratų.
Štai k a s vyksta, kai daržovės s ū d o m o s ir k o n s e r v u o j a m o s . Jeigu
agurkai r a u g i a m i be prieskonių, nitratai p a m a ž u p e r e i n a į sūrymą ir po
m ė n e s i o k e n k s m i n g ų druskų daržovėse lieka m a ž d a u g tris kartus m a ­
žiau negu b u v o , o po p u s ė s metų — 5 — 6 k a r t u s . K o n s e r v u o j a n t pagal
taisykles, č e s n a k a i , krapai, petražolės ir salierai, turintys d a u g m i n e r a -
I iiiio Azoto* dar padidins jo kiekį k o n s e r v u o j a m a m e produkte. Pavyz­
džiui, Šviežiuose p o m i d o r u o s e jo yra 55,8 m i l i g r a m o viename kilogra­
m e , o sūdytuose bus 99,2, s ū r y m e — 157.
R a u g i n a m u o s e kopūstuose štai kas darosi. Iš pradžių j i e smarkiai
išskiria sultis ir aštuntą parą j u o s e lieka apie 3 5 % buvusių nitratų. Ta­
čiau po dviejų mėnesių smulkiai pjaustyti kopūstai vėl j u o s sugeria.
U ž š a l d y t a s daržoves geriausia tokias ir dėti į sriubas, barščius, taip
pat troškinti.- Lėtai atšildant nitratai j u o s e sparčiai virsta nitritais.
N i t r a t ų mažėja ir laikant d a r ž o v e s žiemą. Nustatyta, kad po trijų Įsidėmėkite...
mėnesių bulvėse lieka apie 8 5 % nitratų, po p u s ė s metų — a p i e 30, o
• Iš daržo surinkti šakniavaisiai gali būti užteršti mineralinėmis ir
m o r k o s e — 70 ir 4 4 % . Kitose daržovėse taip pat. Tačiau kai l a i k o m o s
organinėmis trąšomis. Štai todėl prieš valgant juos reikia atidžiai nu­
nešvarios, pažeistos arba užkrėstos grybeliais ir ligomis d a r ž o v ė s , vaiz­
das kitoks. Todėl stenkitės nusipirkti tik šviežias daržoves, be j o k i ų plauti. Kuriam laikui palikite juos vandenyje, kad atmirktų žemės, tada
defektų. atidžiai nuplaukite kiekvieną daržovę po šalto vandens srove šepečiu,
tada perskalaukite geriamu vandeniu.

• Žalias salotas, špinatus, kopūstus pirmiausia nuplaukite dubeny­

KOMENTARAS: je, paskui perdekite į kiaurasamtį, kruopščiai nuplaukite po šalto van­
kaip geriau vartoti daržoves dentiekio vandens srove, tada perpilkite virintu vandeniu.

• Daržovės valomos tik gausomis rankomis, prieš tai reikia nuplau­

A t s i s ė d u s prie stalo p i r m a s i s patiekalas turėtų būti daržovių salo­ ti kiekvieną burokėlį, morką, bulvę po šaltu vandeniu su šepečiu.
tos, atsižvelgiant į sezoną. Vasarą daugiau valgykite gaivinančių daržo­
vių, p a v y z d ž i u i , agurkų, o žiemą — morkų. Prieš valgį vartojamos dar­ • Neretai valant daržoves su atliekomis išmetamos augalų dalys,
ž o v ė s pagerina virškinimą. kurias galima panaudoti įvairiems patiekalams. Antai iš burokėlių lapų
Jei ketinate valgyti baltyminį maistą, tai d a r ž o v ė s turėtų būti lapi­ galima virti sriubą ir šaltibarščius, o iš jaunų ridikėlių lapų — sriubą,
nės, n e u t r a l a u s arba kartaus s k o n i o : kopūstai, petražolės, salotos, agur­ kaip ir iš špinatų, dilgėlių, rūgštynių. Žali petražolių ir salierų lapai bei
kai, ridikėliai ir t.t.; jei valgysite krakmolingą maistą, vartokite m a ž a i koteliai suteikia malonų skonį ir kvapą sriuboms bei padažams. Daržo­
k r a k m o l o turinčias saldokas d a r ž o v e s : m o r k a s , burokėlius ir truputį vių lapus galima vartoti ir šviežius, ir džiovintus. Būtina prisiminti, kad
neutralius kopūstus. daržoves reikia valyti ir pjaustyti prieš pat virinimą ir virti sandariai
D a u g gerkite šviežiai išspaustų daržovių ir vaisių sulčių. Prisimin­ uždengtame inde.
kite, n e t senovės išminčiai augalų sultis v a d i n d a v o energija, cirkuliuo­
• Kuo stambiau pjaustomos daržovės, tuo mažiau maistingųjų me­
j a n č i a o r g a n i z m e ir virstančia kitais audiniais, sėklomis ir i m p u l s a i s .
džiagų praranda verdamos ir konservuojamos.
Sulčių terapija — vienas veiksmingiausių ir maloniausių dalykų. Be to,
vaisių sultys daugiausia p a d e d a organizmui išsivalyti, o daržovių sultys • Daržoves pjaustykite nerūdijančio plieno peiliu: vitaminas C žū­
maitina. va prisilietus geležiai.

• Žalias daržoves geriausia pjaustyti ant plastikinės arba porcelia­

ninės lentelės — medinė sugeria sultis. Jeigu turite tik medinę, gerai
prižiūrėkite: po vartojimo nuplaukite verdančiu vandeniu ir nors kartą

15
per savaitę apibarstę druska ištrinkite porulonine kempine. Jeigu len­ • Džiovintus žalumynus sriubose reikia virti gana ilgai, nes jų sko­
telė pasidarė šiurkšti, pabrūžinkite š vi triniu popieriumi. nis atsiranda po valandos virimo.

• Daržovių patiekalus reikia gaminti prieš pat paduodant ant stalo: • Du gabalėliai cukraus, įmesti į vandenį, kuriame verda daržovės,
kad kuo daugiau išliktų organizmui vertingų medžiagų, — antrą kartą labai pagardina jų skonį.
šildant jos suyra. • Išskyrus bulves, visos' daržovės sūdomos prieš kepinant, o virti
reikia pasūdytame vandenyje (10 g druskos 1 l vandens) — tai padeda
• Daržoves dėkite ne į šaltą, o į verdantį vandenį — išsaugosite
išlaikyti jose žmogaus organizmui naudingas medžiagas. Išimtis — bu­
daugiau vitaminų. Daug jų pereina į nuovirą, todėl neišpilkite jo, sten­
rokėliai ir jauni žirniai: verdami pasūdytame vandenyje jie įgauna ne­
kitės suvartoti sriuboms, padažams.
malonų skonį.
• Nuvalytas ir supjaustytas daržoves kuo greičiau statykite ant ug­
• Verdant daržoves, skystis neturi smarkiai kunkuliuoti.
nies.
• Nevirkite daržovių kelias valandas ir nepilkite į puodą vandens
• Kiek reikia pilti vandens daržovėms virti? Atvirame inde — 1 kg daugiau negu reikia. Puodą sandariai uždenkite dangčiu — tada de­
daržovių 3—4 l vandens, uždengtame — daržoves vanduo turi apsemti guonis išgaruoja ir vitaminai nesioksiduoja. Jeigu nesilaikysite šitos
ne daugiau kaip 1—1,5 cm. Kuo mažiau vandens, tuo mažiau praran­ taisyklės, pavyzdžiui, troškintuose kopūstuose liks tik 30% vitamino C,
dama maistingųjų medžiagų. o bulvių košėje — apie 20%. Verdant ir vienas, ir kitas daržoves už­
dengtas, vitaminų lieka dvigubai daugiau. Išimtis — pupelės. Virkite
• Žalsvos spalvos daržovės (šparagai, jauni žirniai ir pupelės, špi­
jas atvirame puode, antraip — patamsės.
natai) verdamos neilgai, garuose arba verdančiame vandenyje — ši­
taip mažiau suyra askorbino rūgšties. • Pernelyg ilgas šiluminis daržovių apdorojimas prastina patiekalų
skonį ir sunaikina daug vertingų maistingų medžiagif.
• Geltonos ir oranžinės spalvos daržovės — morkos, saldūs raudo­
ni ankštpipiriai — turi daug karotino. Iš pervirtų šių daržovių karoti­ • Išvirtų daržovių negalima palikti vandenyje, kuriame virėte: jos
nas pereina į vandenį, nudažo ryškiai geltonai, o daržovės pabąla. To­ pasidaro neskanios, vandeningos. Iškart išverskite jas į kiaurasamtį.
dėl šios daržovės greitai verdamos garuose arba verdančiame vandeny­ Išimtis — žiediniai kopūstai ir šparagai, juos galima truputį palaikyti
je sandariai uždengus indą. Taip pat verdami burokėliai, į vandenį įpy­ nuovire.
lus truputį acto, citrinos sulčių arba rūgščių obuolių, kad išliktų natū­ • Išvirtas neskustas daržoves lengviausia ir greičiausia galima nu­
rali spalva. lupti karštas.

• Baltos daržovės — bulvės, žiediniai kopūstai, svogūnai, kaliaro- • Verdamą maistą reikia kuo rečiau maišyti. Nedidelį puodą patar­
pės — verdamos greitai, dedamos į verdantį vandenį, be to, indas ne­ tina sukratyti tvirtai prilaikant dangtį.
uždengiamas. Vandenį reikia nupilti daržovėms dar visiškai neišvirus
(maždaug pavirus 15 minučių). Ant silpnesnės ugnies bulvės baigia vir­
ti garuose, kurie susikaupia gerai uždengtame puode. SALOTOS IR MIŠRAINĖS
• Šviežias šaldytas daržoves (iš jų žaliuosius žirnelius, pomidorus,
Vasarą, kai d a u g šviežių ž a l u m y n ų , ant stalo turėtų būti g a u s u žalių
daržovių rinkinius barščiams ir kt.) dėkite į sultinį, padažą arba pasū­
d a r ž o v i ų arba jų salotų. K u o daugiau v a l g y s i t e ž a l u m y n ų ir įvairių dar­
dytą verdantį vandenį neatšildytas ir virkite sandariai dangteliu už­
žovių, t u o g e r i a u j a u s i t ė s , vadinasi, g e r i a u a t r o d y s i t e . P r a t i n k i t e valgyti
dengtame puode. Šitaip išsaugosite jų skonines ir maistines savybes.
d a r ž o v e s ir v a i k u s — j i e m s ypač reikia vitaminų ir m i k r o e l e m e n t ų ,
• Džiovintus vaisius nuplaukite, pamirkykite vandenyje ir virkite. kurių gausu d a r ž o v ė s e .

16 2—20
17
 Salotos tinka ir u ž k a n d ž i a m s , ir g a r n y r a m s . Jos d a r o m o s : 1) iš ža­
lių daržovių ir vaisių; 2) iš daržovių (virtų ir žalių) ir obuolių su m ė s o s ,
žuvų ar kitų produktų priedais.
P i r m o s i o s grupės salotos p a t i e k i a m o s prie keptos arba virtos m ė ­
sos, prie paukštienos arba žuvų. A n t r o s i o s grupės salotos v a l g o m o s kaip
užkandis.
Salotos d a r o m o s daugiausia iš šių daržovių: žalios — iš salotų,
agurkų, pomidorų, ridikėliu, salierų, m o r k ų , gūžinių baltųjų k o p ū s t ų ;
virtos — iš bulvių, morkų, ridikų, žiedinių kopūstų, šparagų, žaliųjų
žirnelių.
Iš vaisių j salotas dažniausiai d e d a m i obuoliai. G a l i m a vartoti ir
kriaušes, apelsinus, m a n d a r i n u s , slyvas ir įvairias uogas.
M ė s ą (jautieną, veršieną, kiaulieną, paukštieną ir laukinieną) į sa­
lotas galima dėti virtą arba keptą, žuvis — virtas.
Salotų u ž d a r a m s , be majonezų ir grietinės, galima vartoti sumaišy­
tą su actu, druska, pipirais ir c u k r u m i aliejų. N o r ė d a m i suteikti salo­
t o m s įvairesnį skonį, galite pridėti truputį garstyčių, Pietų, aštriojo arba
K u b a n ė s pomidorų p a d a ž o * .
P a d a ž a m s ir p a g a r d a m s vartojama smulki druska, c u k r a u s p u d r a ir
v y n u o g i ų arba įvairūs kitokie a r o m a t i z u o t i (su įvairiais prieskoniais)
actai. Jie paruošiami šitaip: užvirintą actą išpilkite į puodą, įberkite
žiupsnelį druskos, cukraus, supjaustytų petražolių lapelių, kelias skilte­
les č e s n a k o , lauro lapų, juodųjų pipirų. U ž d e n k i t e , o po kelių dienų actą
n u k o š k i t e , supilkite į butelius ir sandariai užkimškite.
Daržovių ir vaisių p a r u o š i m a s salotoms ir
mišrainėms
N u o to, kaip p r o d u k t a i p a r u o š i a m i s a l o t o m s ir m i š r a i n ė m s , dau­
giausia priklauso jų skonis ir vaizdas.
Lapinės salotos. Atrinkite sveikus salotų lapus ir n u p l a u k i t e šaltu
v a n d e n i u dideliame inde, keiskite v a n d e n į du tris kartus. K u o šaltesnis
v a n d u o , tuo kietesni p a s i d a r o salotų lapai. Paskui salotos i š d ė s t o m o s
ant r ė č i o , kad nuvarvėtų v a n d u o . Prieš valgant salotos i š d ž i o v i n a m o s
ant servetėlės.
Salierų salotos. Šaknis nupjaukite, nuskuskite peiliu t a m s i a s stiebų
vietas ir, palaikę 1—2 v a l a n d a s šaltame vandenyje, du kartus n u p l a u ­
kite švariu vandeniu.
i Žiediniai kopūstai išskirstomi žiedynėliais, v e r d a m i ir laikomi k a i p
* Mums Lietuvoje lengviau nusipirkti lietuviškų pomidorų padažų arba impor-
tinių padažų „Keeup" ir kt. (Vert. pastaba).
www.erdvese.org
Petražolių šakelės p a m e r k i a m o s į vandenį. Lapeliais p u o š i a m o s sa­
lotos, o stiebeliai d e d a m i į verdamą sultinį.
Švieži agurkai n u p l a u n a m i , n u l u p a m i ir supjausomi griežinėliais,
šiaudeliais arba kubeliais. Šiltnamiuose auginti agurkai n e l u p a m i .
Rauginti agurkai supjaustomi skridinėliais, dideli n u l u p a m i .
Marinuoti agurkiukai ir marinuotos daržovės supjaustomos skridi­
nėliais a r b a nepjaustomos.
Pomidorai salotoms atrenkami prinokę, kieti, n u p l a u n a m i šaltu van­
deniu, supjaustomi griežinėliais. Jeigu reikia nulupti luobelę, 1 minutei
panardinkite į verdantį vandenį, tada n u l u p k i t e .
Svogūnų galvelės ir laiškai. Salotoms geriausiai tinka dideli ir sal­
dūs s v o g ū n a i . N u l u p k i t e , supjaustykite labai plonais griežinėliais, j u o s
išardykite į skridinėlius. Taip pat paruošiami paprastieji svogūnai. K a d
nebūtų p e r aštrūs, supjaustyti svogūnai apšlakstomi actu. Atrinkti ir per­
plauti šaltu v a n d e n i u laiškai salotoms pjaustomi 3 — 4 cm ilgio j u o s t e ­
lėmis. P r i e d a m s prie silkių ir mišrainių pjaustomi smulkiau.
Obuolius ir kriaušes reikia nulupti; j e i g u o b u o l i u s pjaustysite skri­
dinėliais, sėklides išpjaukite specialiu peiliu. G a l i m a o b u o l i u s ir kriau­
šes p i r m i a u s i a supjaustyti į keturias dalis, išimti sėklides, o paskui su­
pjaustyti griežinėliais, šiaudeliais arba kubeliais.
Apelsinai ir mandarinai nulupami, išskirstomi skiltelėmis arba su­
pjaustomi skridinėliais (sėklos išimamos). Žievelių viršutinis sluoksnis
n u p j a u n a m a s (cedra), s u s m u l k i n a m a s ir j u o a p i b a r s t o m o s salotos.
Vynuogės, vyšnios, žemuogės ir kitos uogos. A t r e n k a m o s prinoku­
sios s v e i k o s u o g o s , n u p l a u n a m o s šaltu v a n d e n i u , n u d ž i o v i n a m o s rėtyje;
išimami vyšnių ir trešnių kauliukai.
N u s k u s t o s ir nuplautos morkos ir ropės v e r d a m o s (geriausia —
sultinyje). Atšaldytos daržovės supjaustomos griežinėliais arba m a ž a i s
kubeliais.
Bulvės s a l o t o m s ir m i š r a i n ė m s v e r d a m o s su l u p e n o m i s , išvirtos nu­
lupamos, a t a u š i n a m o s , supjaustomos griežinėliais.
Burokėliai v e r d a m i arba k e p a m i orkaitėje, n u l u p a m i ir supjaustomi
griežinėliais.
N u v a l y t u s ir nuplautus šparagus reikia supjaustyti 3 — 4 cm lazde­
lėmis ir virti p a s ū d y t a m e vandenyje. Šparagai ataušinami ir laikomi
nuovire.
šparagai.
Pupelių ir žirnelių ankštys, pašalinus gysleles, n u p l a u n a m o s , p u p e -
19
 • Pjaustyti ir skusti daržoves rekomenduojama nerūdijančio plieno
lių ankStys supjaustomos 2 — 3 cm gabalėliais, žirnelių pusiau. Kiek­
peiliais. Lupkite daržoves kuo ploniau — kaip tik po odele kaupiasi
vienos rūšies ankštys v e r d a m o s atskirai, d e d a m o s j pasūdytą verdantį
vertingiausios maistingosios medžiagos.
vandenį. Išvirusios išpilamos į kiaurasamlį ir a t v ė s i n a m o s .
Labai lengva daryti salotas iš konservuotų daržovių (žirnelių, pu­ • Druska į salotas beriama prieš pat paduodant ant stalo. Jei dar­
pelių, žiedinių kopūstų, morkų, burokėlių, pomidorų ir kt.), nes nereikia žoves pasūdysite iš anksto, salotos bus neskanios, išsiskirs daug daržo­
paruošti ir virti. Prieš sutaisant su užpilu, d a r ž o v ė s išverčiamos į kiau- vių sulčių.
rasamtį, kad nuvarvėtų skystis.
• Aliejų į salotas pilkite tik tada, kai pasūdėte, įpylėte acto ir įbė-
rėte pipirų (druska netirpsta aliejuje).
Įsidėmėkite...
• Keletas lašų citrinos rūgšties arba acto, įlašinto padarius salo­
• Maišyti ir laikyti salotas reikia tik emaliuotame, keraminiame
arba stikliniame inde. tas, padės išsaugoti daugiau vitamino C.

• Salotas užpilkite majonezu, grietine arba actu prieš pat valgant.

• Išvirtas daržoves salotoms rekomenduojama ataušinti. Jokiu bū­
du nemaišykite šaltų produktų su šiltais — salotos greitai suges. Pastovėjusios 2—3 valandas, praras maistinę vertę. Visiškai neverta
paruošti salotų 2—3 dienoms: ir neskanu, ir maža ndudos.
• Salotoms ir mišrainėms bulves, burokėlius, morkas geriau virkite
neskustas. Mažiau suirs vitamino C. • Padažai ir užpilai ne tik pagardina salotas. Nustatyta, kad juose
esantys riebalai apgaubia daržoves plona plėvele ir saugo vitaminus
• Daržoves salotoms galima virti ir garuose. Tada vitaminai ir ki­ nuo deguonies poveikio, tai yra nuo suirimo.
tos maistingosios medžiagos išlieka beveik visos.
• Išvirtus ir supjaustytus mišrainei burokėlius, prieš maišant su
• Sa/otoms ir mišrainėms geriau vartokite keptus burokėlius. kitomis daržovėmis, reikia apipilti trupučiu aliejaus. Mišrainė gražiau
• Išvirtas daržoves laikykite neluptas. Nuluptas ir supjaustytas dar­ atrodys.
žoves tuoj pat reikia maišyti, daryti salotas ir mišraines.
• Salotas sumaišykite sa dalimi padažo arba užpilo dubenyje, pas­
• Vfsds salotos iš žalių daržovių daromos prieš pat patiekiant ant kui būtinai perdekite kauge į kitą indą taip, kad jo kraštai liktų švarūs.
stalo: ilgai pabuvusios supjaustytos (ypač šviesoje) daržovės praranda Paruoštas salotas užpilkite likusiu padažu.
ir maistinę vertę, ir skonį.
• Ruginės duonos plutelę įtrinkite česnaku ir įkiškite giliai į žuvies
• Paprastai salotos patiekiamos šaltos. Jeigu salotų negalite tuoj salotas, mišrainę arba kitą šaltą patiekalą. Po kiek laiko įsitikinsite,
pat patiekti sumaišytų su užpilu, būtinai laikykite vėsioje vietoje. kad patiekalas maloniai pakvipo česnaku. Pakanka salotinę ištrinti čes­
naku, ir visas patiekalas įgaus apetitišką česnako kvapą.
• Suvytusius salotų lapus palaikykite 15 minučių šiltame vandeny­
je — jie atsigaus. Kitas daržoves galima atgaivinti šaltame vandenyje, • Jeigu norite, kad mišrainė subtiliai ir maloniai kvepėtų, įpilkite
įpylus 2—3 valgomuosius šaukštus acto. Tačiau žinokite, kad minerali­ I valgomąjį šaukštą pieno ir įberkite arbatinį šaukštelį cukraus pudros.
nių medžiagų ir vitaminų tada liks mažiau.
• Salotos ir mišrainės įgaus itin malonų skonį, jeigu prieš patiek-
• Beveik visas daržoves salotoms reikia pjaustyti tuo smulkiau, kuo damos neilgai palaikysite įkištą citrinos žievelę.
kietesnė jų ląsteliena (pirmiausia tai galima pasakyti apie burokėlius,
• Salotas patiekite gražiai, tvarkingai sukrautas, kad žadintų ape­
ropes, salierus, morkas). Ridikėlius, agurkus, pomidorus, svogūnus pa­
titą. Kraukite į dubenį arba salotinę laisvai, nespausdamos ir nelygin-
kanka supjaustyti griežinėliais, o švelnius salotų lapelius patiekite ne­
damos paviršiaus.
pjaustytus.

20 21
 • Galima sudedamąsias salotų dalis krauti sluoksniais, nesumaišy­ būtų minkštas, uždėkite ant viršaus porciją salotų ir papuoškite žalumy­
ti, o padažą užpilti tik iš viršaus. nų lapeliu. Galima sutepti sumuštinį: užtepti sviestu šviežios baltos ar­
• Patiekalas paruoštas tik tada, kai jo vaizdas kelia apetitą. Todėl ba juodos duonos riekelę, tada uždėti salotų. Tokie sumuštiniai papras­
tai tepami dideli ir valgomi su peiliu ir šakute.
reikia tiek pat rūpintis, kad salotos gražiai atrodytų, kiek ir jų skoniu.
• Gražiai salotos atrodo kaip įdarai: jais įdaromi švieži agurkai ir
• Salotos puošiamos tais pačiais produktais, iš kurių paruoštos.
pomidorai, pyrago arba smėlinės tešlos krepšeliai.
Papuošimui atrenkami gražūs ir lygūs obuolių, agurkų, morkų, pomido­
rų griežinėliai, kiaušinių dalelės, lašišos, eršketo gabalėliai, taip pat
salotų lapeliai, žemuogės, vyšnios, vynuogės.

• Situos produktus reikia išdėlioti simetriškai arba įvairiaspalviais

P A G A R D A I IR PADAŽAI S A L O T O M S IR
ornamentais, piešiniais. MIŠRAINĖMS
• Aštraus skonio papuošimus — krienus, svogūnus, pipirų ankštis
Acto ir aliejaus p a g a r d a s
ir kitus — sudėkite krūvelėmis, kad panorėjus būtų galima nustumti ir
A c t a s prieš p i l a n t j salotas gerai i š m a i š o m a s su druska, pipirais,
nesugadinti salotų vaizdo. Visas salotas tinka papuošti žalumynais —
c u k r u m i ir aliejumi.
petražolėmis, krapais, svogūnų laiškais. Salotos, saliero lapelį įkišote į
• Ketvirtadaliui stiklinės acto — 1—2 valgomieji šaukštai aliejaus, 1 arbatinis
kauburėlio vidurį, — ir salotos jau paruoštos. šaukštelis cukraus pudros.
• Visų salotų papuošimui tinka žalumynai, švieži agurkai ir pomi­ • Arba 2 valgomiesiems šaukštams acto — 4 — 5 valgomieji šaukštai aliejaus,
dorai, pipirai, ridikėliai. Jauni krapų, petražolių ir salierų lapeliai ne­ pagal skonį pipirų, pusė arbatinio šaukštelio cukraus pudros.

smulkinami. Agurkas supjaustomas skersai plonais griežinėliais, o iš jų

Grietinės ir acto p a g a r d a s
susukami piltuvėliai. Puikiai galima papuošti kietais virtų kiaušinių,
Sumaišykite grietinę su druska, pipirais, actu ir c u k r u m i .
morkų ir burokėlių griežinėliais.
• Ketvirtadaliui stiklinės grietinės — ketvirtadalis stiklinės acto, 1 arbatinis
• Burokėlius papuošimui galima išpjaustyti žvaigždutėmis, kube­ šaukštelis cukraus pudros, druskos, pipirų pagal skonį.
liais. Žalias morkas galima sutarkuoti. Kietus kiaušinius reikia sukapo­ • Arba pusei stiklinės grietinės — 1—1,5 valgomojo šaukšto acto, cukraus pa­
ti (atskirai baltymus ir trynius) arba supjaustyti dalelėmis ar plonais gal skonį.
griežinėliais.
Garstyčių pagardas
• Puoškite salotas saikingai, kad būtų matyti, iš ko jos padarytos. Druską, c u k r a u s pudrą ir m a l t u s pipirus trinkite su g a t a v o m i s gars­
t y č i o m i s , kol pasidarys vientisa m a s ė . Visą laiką p l a k d a m i pilkite po
• Jeigu ant stalo yra kelių rūšių salotų, nepuoškite visų vienodai,
truputį aliejų ir actą. Į pagardą g a l i m a įmušti k i a u š i n i o trynį.
duokite valią fantazijai.

• Papuošti salotas, taip pat parinkti joms produktus, galima labai Padažas-majonezas
įvairiai, pagal savo skonį ir išradingumą. Į porcelianinį arba fajansinį puodelį įmušami žali kiaušinio tryniai,
pasūdyti ir išplakti šluotele arba m e n t e l e . Paskui po truputį (po arbatinį
• Paprastai salotos patiekiamos didelėse salotinėse, dubenyse (kiek­
šaukštelį) p i l a m a s aliejus, kaskart labai gerai i š m a i š o m a s su tryniais.
vienas įsideda sau į lėkštelę salotiniu šaukštu ar specialiu dviejų šaukš­
Kai aliejus ir tryniai pavirsta tiršta vientisa m a s e , įpilama acto. Jeigu
tų komplektu) arba porcijomis mažose salotinėse, vazelėse arba ant
p a d a ž a s per tirštas, galima įpilti keletą valgomųjų šaukštų šilto van­
pyrago riekelių. Pakepinkite baltos duonos riekelių taip, kad vidurėlis
d e n s . K a d padažas būtų aštresnis, galima pridėti ketvirtadalį arbatinio

22
23
šaukštelio gatavų garstyčių, kurias galima sumaišyti su tryniais prieš
pilant aliejų.
• Pusei stiklinės aliejaus (saulėgrąžų arba alyvų) - 1 kiaušinis (trynys), 1 val­
gomasis šaukštas acto.
Padažas-majonezas su grietine
Padažas-majonczas s u m a i š o m a s su grietine, citrinų sultimis, pride­
d a m e pagal skonį „ P i e t ų " („Južnyj") arba „ M ė g ė j ų " („Liubitelskij") pa­
dažo.
• Ketvirtadaliui stiklinės padažo-majonezo — ketvirtadalis stiklinės tirštos grie­
tinės, 1 valgomasis šaukštas acto arba arbatinis šaukštelis citrinos sulčių ir ar­
batinis šaukštelis „Pietų" arba „Mėgėjų" padažo.
U Ž D A R O M O S I O S SRIUBOS
U ž d a r o m o s i o s sriubos v e r d a m o s iš mėsos, žuvų, grybų sultinio ar­
ba iš vandens su b u l v ė m i s , kopūstais, burokėliais, k r u o p o m i s , ankšti­
niais arba miltiniais gaminiais, taip pat šakninėmis d a r ž o v ė m i s .
Jeigu norite, kad sultinys būtų k v a p n u s ir m a l o n a u s g e l s v o atspal­
vio, morkų, petražolių, svogūnų n e m e s k i t e į puodą nepjaustytų, p i r m a
perpjaukite pusiau ir p a k e p i n k i t e iš vienos pusės be riebalų. P a b a n d y ­
kite įpilti į sultinį s v o g ū n ų lukštų n u o v i r o (pavirkite v i e n o s v o g ū n o
lukštą nedideliame kiekyje v a n d e n s ir nukoškite, p a m a t y s i t e , k o k s b u s
g r a ž u s ir žadins apetitą).
Sriuboms d a r ž o v ė s n u s k u t a m o s ir supjaustomos, p a g e i d a u t i n a , kad
gabalėlių forma atitiktų kitų į sriubas d e d a m ų produktų formą.
Pavyzdžiui, kai v e r d a t e bulvių sriubą su k r u o p o m i s , š a k n i n e s dar­
ž o v e s pjaustykite m a ž a i s kubeliais, o kai makaronų — šiaudeliais. K o ­
pūstienei kopūstai pjaustomi smulkiai.
Į daugelį uždaromųjų sriubų d e d a m a pomidorų tyrės, o vasarą —
šviežių pomidorų. P o m i d o r a i nededami į agurkų sriubą, šaltibarščius ir
rūgštynių, špinatų sriubas.
Bulves ir šviežius k o p ū s t u s į sriubą reikia dėti žalius; š a k n i n e s dar­
ž o v e s (morkas, p e t r a ž o l e s , salierus, pasternokus) ir s v o g ū n u s iš anksto
pakepinti, o burokėlius ir raugintus kopūstus — troškinti.
Šakniavaisių ir s v o g ū n ų negalima dėti žalių todėl, k a d v e r d a n t su
v a n d e n s garais lengvai išgaruos kvapą ir skonį teikiančios m e d ž i a g o s .
K a d j o s išliktų, supjaustytos šakninės daržovės ir s v o g ū n a i beriami į
24
nedidelį kiekį įkaitintų keptuvėje riebalų, smarkiai maišomi ir kepina­
mi, kol pasidaro šviesi plėvelė, bet n e l e i d ž i a m a , kad patamsėtų. Iš šak­
ninių daržovių ir svogūnų išsiskiriančios kvapiosios m e d ž i a g o s susige­
ria j riebalus, iš kurių garuoja lėtai, laipsniškai. Todėl, įdėjus šitaip
pakepintų šakninių daržovių ir svogūnų, sriuba įgauna būdingą kvapą
ir ilgai jį išlaiko.
Be t o , m o r k o s n u d a ž o riebalus o r a n ž i n e spalva. Riebalų spalva bū­
na ryškesnė, jeigu j i e pašildomi su p o m i d o r ų pasta. Nudažyti riebalai
sriubos paviršiuje atrodo patraukliai.
Burokėliai barščiams t r o š k i n a m i todėl, kad neprarastų spalvos. Il­
gai v e r d a m ų dideliame sultinio arba v a n d e n s kiekyje burokėlių spalva
pasikeičia; o baigiami troškinti su m a ž u kiekiu vandens nepraranda spal­
vos. Palaikyti spalvą taip p a t p a d e d a actas.
Visą neluptą, bet gerai nuplautą burokėlį užuot troškinus galima
iškepti a r b a išvirti n e d i d e l i a m e kiekyje v a n d e n s , paskui nulupti, su­
pjaustyti ir suberti į barščius kartu su r i e b a l u o s e p a k e p i n t o m i s daržovė­
m i s ir p o m i d o r a i s .
B a r š č i u s iš pradžių virkite ant s m a r k i o s ugnies, bet, n u g r a i b ę putas
ir sudėję ž a l u m y n u s , s u m a ž i n k i t e ugnį: tegul barščiai „burbuliuoja" po
dangčiu.
' J e i g u verdate bulves su d a r ž o v ė m i s , turinčiomis rūgšties (raugin­
tais agurkais, rūgštynėmis, raugintais kopūstais), tai šias d a r ž o v e s dė­
kite pačioje pabaigoje, kitaip bulvės liks kietos.
Iš a n k s t o patroškinti rauginti kopūstai k o p ū s t i e n ę p a g a d i n a .
Žirniai ir pupelės p e r r e n k a m o s , kruopščiai n u p l a u n a m o s , tik tada
b e r i a m o s į sultinį. K a d greičiau išvirtų, a n k š t i n e s daržoves (žirnius, pu­
peles, lęšius) reikia 4 — 6 v a l a n d a s mirkyti. Skaldytų žirnių (puselėmis)
mirkyti nereikia.
K a d daugiau išliktų v i t a m i n o C, žirnius reikia berti į verdantį sul­
tinį ( v a n d e n į ) ir silpnai virti. S u d ė t o s e į šaltą skystį ir laipsniškai kai­
t i n a m o s e daržovėse sparčiai y r a v i t a m i n a s C. Dėl tos pačios priežasties
n e g a l i m a daržovių pervirti.
V i t a m i n a s C kur kas geriau išlieka tirštose sriubose (iš miltų, kruo­
pų, bulvių) negu barščiuose ir kopūstienėse. Bulvėse ir k r u o p o s e esan­
tis k r a k m o l a s saugo vitaminą n u o s u i r i m o .
P r o d u k t u s į sriubą reikia dėti iš anksto apskaičiavus, kad visi baig­
tų virti kartu prieš patiekiant. K o k i u s p r o d u k t u s dėti pirma, kokius pas­
kui, n u r o d y t a kiekvienos sriubos a p r a š y m e .
25
 K a d kvepėtų ir būtų skanesnės, į sriubas įberiama truputėlis pipirų,
į m e t a m a lauro lapų, o kai kurios sriubos u ž d a r o m o s .
Miltinis u ž d a r a s r u o š i a m a s taip: į k e p t u v ę d e d a m a sviesto (vienam
šaukštui miltų — šaukštas sviesto), įberiami išsijoti miltai, m a i š o m a ir
k e p a m a 5 — 1 0 minučių, n e l e i d ž i a m a p a r u d u o t i . Iš k e p i n a m ų miltų išga­
ruoja d r ė g m ė , kartu su ja ir m e d ž i a g o s , suteikiančios m i l t a m s specifinį
kvapą ir skonį. Pakepinti miltai praskiedžiami sultiniu ir supilami į sriu­
bą ( 1 0 — 1 5 minučių iki v i r i m o pabaigos).
Kai kuriais atvejais, p a v y z d ž i u i , verdant rūgštynių ar špinatų sriu­
bą, m i l t u s galima p a k e p i n t i kartu su š a k n i n ė m i s d a r ž o v ė m i s .
K a d daržovių sriuba b ū t ų skanesnė ir m a i s t i n g e s n ė , r e k o m e n d u o ­
j a m a užbaltinti pienu, grietinėle, grietine ar rūgusiu p i e n u .
Grietinės g a l i m a įdėti tiesiai į sriubos lėkštę arba p a d u o t i atskirai.
G a t a v a s sriubas p a t a r t i n a apibarstyti smulkiai supjaustytais petra­
žolių lapeliais, krapais, s v o g ū n ų laiškais. Tai p a g a r d i n a sriubą, p a g e r i n a
j o s vaizdą ir praturtina v i t a m i n u C.
T* • / v • . , , ; . . . . . .
Išvirtos daržovių sriubos netrukus v a l g o m o s , nes p a l a i k i u s greitai
žūva vitaminas C. Antai po trijų valandų' karštai l a i k o m a k o p ū s t i e n ė
arba bulvienė beturi tik p u s ę vitamino C kiekio, kurį turėjo b a i g d a m a
virti.
D ė l tos p a č i o s p r i e ž a s t i e s nereikia virti sriubos d v i e m d i e n o m s .
Tikslinga virti d v i e m d i e n o m s tik sultinį, iš k u r i o kasdien g a l i m a virti
šviežią sriubą. Taip ne tik išsaugomi vertingi vitaminai, bet ir skonis,
o m i t y b a paįvairinama.
K a d greičiau išsivirtumėte sriubos, r e k o m e n d u o j a m vartoti m a i s t o
p r a m o n ė s g a m i n a m u s šaldytų daržovių m i š i n i u s b a r š č i a m s i r k i t o m s
s r i u b o m s . Šitie mišiniai u ž p i l a m i nedideliu kiekiu karšto sultinio ir troš­
k i n a m i , kol b ū n a gatavi, u ž d a r o m i tomatų tyre, pašildytais riebalais,
paskui užpilami karštu sultiniu ir u ž v e r d a m i .
M a i s t o p r a m o n ė t a i p p a t g a m i n a k o n s e r v u o t a s d a r ž o v i ų sriubas
(stiklainiuose). Pripylus a n t stiklainio etiketės nurodytą kiekį v a n d e n s ,
išverdamos skanios sriubos. K a d sriuba būtų mėsiška, vietoj v a n d e n s
p i l a m a s m ė s o s sultinys a r b a į d e d a m a m ė s o s konservų.
PERTRINTOS SRIUBOS
Daržovių tyrelė v e r d a m a iš vienos arba iš kelių rūšių daržovių,
pavyzdžiui, iš žiedinių k o p ū s t ų arba morkų, iš bulvių, m o r k ų ir ropių.
26
Iš kruopų tyrelėms labiausiai tinka ryžiai ir m i e ž i n ė s k r u o p o s (per­
linės), o iš ankštinių — pupelės, žirniai.
Produktai tyrelėms išvirti p e r t r i n a m i per sietelį.
Tyrelę iš daržovių, kruopų, ankštinių daržovių g a l i m a virti tų p r o ­
duktų n u o v i r o s e ir pripilti p i e n o . Ją galima virti ir m ė s o s sultinyje, iš­
virtame kaip įprasta sriubai.
K a d pertrinti produktai sultinyje nenusėstų ant d u g n o , p r i d e d a m a
truputį p a k e p i n t ų svieste miltų ir 2 0 — 3 0 minučių p a v e r d a m a .
Tyrelė turi būti grietinėlės tirštumo.
Prieš patiekiant pertrintą sriubą reikia įmesti gabalėlį sviesto ir ge­
rai išmaišyti šaukštu. Sviestas suteikia sriubai m a l o n ų skonį ir apetitiš­
ką vaizdą.
K a d pertrinta sriuba būtų m a i s t i n g e s n ė , be sviesto, g a l i m a įpilti
pasterizuotos •ar virintos grietinėlės arba kiaušinių u ž d a r o , kuris p a r u o ­
šiamas šitaip: 2 — 4 kiaušinių tryniai suleidžiami į m a ž ą puodelį ir visą
laiką m a i š a n t supilama trys ketvirtadaliai stiklinės karšto p i e n o arba
. grietinėlės, p e r k o š i a m a ir s u p i l a m a į sriubą maišant šaukštu,
j/iv Jeigu pertrinta sriuba dėl k o k i ų n o r s priežasčių negali būti iš karto
patiekta, p u o d a s statomas į karštą vandenį, kad sriuba nebevirtų, bet
būtų karšta.
Patiekiant sriubą r e k o m e n d u o j a m a įdėti ( m a ž d a u g valgomąjį šaukš­
tą lėkštei) pertrintų produktų. P a v y z d ž i u i , į žiedinių kopūstų sriubą —
kopūstų lapočių gabalėlių, išvirtų s ū d y t a m e vandenyje arba sultinyje; į
bulvių sriubą — šviežių arba k o n s e r v u o t ų žaliųjų žirnelių.
Prie visų pertrintų sriubų p a d u o d a m a orkaitėje arba keptuvėje su
sviestu paskrudintų baltos d u o n o s kubelių. Taip pat g a l i m a patiekti py­
ragėlių su įvairiais įdarais, pavyzdžiui, su m ė s a arba kopūstais ir kiau­
šiniais.
UŽPILTOS D A R Ž O V Ė S
Užpilti patiekalai g a m i n a m i iš šių daržovių: m o r k ų , ropių, žiedinių
kopūstų, šparagų, žaliųjų žirnelių ir kt. Prie daržovių galima pridėti
vaisių (obuolių, kriaušių, persikų ir kt.).
Iš sultinio arba nuoviro, k u r i a m e b u v o v e r d a m o s d a r ž o v ė s užpyli-
m u i , p a r u o š i a m a želė.
K i e k dėti želatino į nuovirą, k a d sustingtų želė, p r i k l a u s o n u o
n u o v i r o s t i p r u m o . Iš daržovių n u o v i r o gerą želė g a l i m a padaryti pridė-
27
j u s 6 — 7 g želatino j 1 stiklinę nuoviro. Želatinas b r i n k i n a m a s šaltame
vandenyje, jo turi būti penkis kartus daugiau negu želatino,
Nuoviras k a i t i n a m a s ant m a ž o s ugnies 3 — 5 m i n u t e s , prieš tai su­
pylus išbrinkintą ir nukoštą želatiną, m a i š o m a s iki u ž v i r i m o , kol visiš­
kai ištirpsta želatinas. Po to nuoviras p e r k o š i a m a s per servetėlę j kitą
indą, palengva a t a u š i n a m a s ir j u o užpilamos p a r u o š t o s daržoves. K a d
želė būtų skaidresnė, 4 — 5 stiklinėms nuoviro reikia 1 žalio kiaušinio
baltymo, išplakti dubenėlyje plaktuvu arba šakute, pripilti stiklinę atau-
šusio nuoviro, pripilti valgomąjį šaukštą acto arba citrinos sulčių, pa­
maišyti ir supilti j verdant] nuovirą. Puodas su n u o v i r u u ž d e n g i a m a s
dangčiu, p a s t a t o m a s ant m a ž o s ugnies; kai tik u ž v e r d a , n u k e l i a m a s n u o
ugnies ir leidžiama pastovėti 1 5 — 2 0 minučių, tada atsargiai, netelius-
kuojant p e r k o š i a m a per servetėlę.
VIRTOS DARŽOVĖS
Virti d a r ž o v e s galima vandenyje arba g a r u o s e . Vandens reikia jpilti
tiek, kad j i s vos a p s e m t ų d a r ž o v e s . Indo d y d i s turi atitikti daržovių
kiekį.
Virti g a r u o s e labiausiai tinka puodas su įstatomu tinkleliu. Jeigu
tokio p u o d o neturite, galite virti paprastame p u o d e su dangčiu, įstate jį
į kitą puodą. Verdant g a r u o s e ant p u o d o d u g n o reikia įpilti v a n d e n s , iš
kurio pakaitinus ima kilti garai. Daržovių v i r i m a s g a r u o s e , palyginti su
virimu vandenyje, turi p r a n a š u m ų ir trūkumų. P r a n a š u m a s — iš daržo­
vių mažiau i š p l a u n a m a mineralinių medžiagų. Be to, garuose išvirtų
daržovių skonis ir k v a p a s p a n a š e s n i s į šviežių n e g u daržovių, virtų van­
denyje. K a i p trūkumą p i r m i a u s i a reikėtų p a m i n ė t i tai, kad ilgiau verda
ir labiau a r d o m i d a r ž o v ė s e esantys vitaminai.
Virimas sandariai u ž d e n g t a m e inde n e d i d e l i a m e kiekyje v a n d e n s ,
sultinio arba savo sultyse v a d i n a m a s sutinimu. P r i p y l u s v a n d e n s arba
sultinio g a l i m a šutinti k o p ū s t u s , ridikus, m o r k a s ; savo sultyse galima
šutinti daržoves, kurios š i l d o m o s lengvai išskiria sultis, m o l i ū g u s , agu­
ročius, p o m i d o r u s .
TROŠKINTOS DARŽOVĖS
T r o š k i n i m a s — tai virinimas m a ž a m e kiekyje skysčio, pridėjus
prieskonių, p a g a r d ų arba padažų, u ž d e n g t a m e i n d e .
Troškinant ir šutinant p r a r a n d a m a m a ž i a u maistingųjų m e d ž i a g ų
28
negu paprastai verdant, geresnis d a r ž o v i ų skonis, tačiau p r a r a n d a m a
daugiau vitamino C.
KEPTOS D A R Ž O V Ė S
Kepti daržoves galima d v i e m b ū d a i s : paprastoje keptuvėje su n e ­
dideliu kiekiu riebalų ir giliame i n d e . panardintas į pakaitintus riebalus.
Kad greičiau susidarytų plutelė, kepinant daržoves, ypač bulves,
būtina gerai apdžiovinti ant-servetėlės.
Daržovių k e p i m a s d i d e l i a m e kiekyje riebalų, įkaitintų iki 1 6 0 —
180 °C, v a d i n a m a s skrudinimu. Š i u o atveju riebalų ir produktų santykis
turi būti ne mažesnis kaip du, tai yra 1 kg produktų reikia 2 kg riebalų.
DARŽOVIŲ APKEPIMAS
Produktų k e p i m a s orkaitėje k e p t u v e arba keptuvėje, kol susidaro
plutelė, v a d i n a m a s a p k e p i m u . Kartais daržovės a p v e r d a m o s arba pake­
p i n a m o s ant keptuvės, o paskui a p k e p a m o s su kokiu nors p a d a ž u orkai­
tėje.
Įsidėmėkite...
• Sriubas, priedus, mėsą nepamirškite apibarstyti smulkiai supjaus­
tytais svogūnais, petražolėmis, krapais. Galima ir ridikėlių lapeliais.
Jie net maistingesni negu patys ridikėliai.
DARŽOVIŲ PARUOŠIMAS
virimui, kepimui, apkepintu!
D a r ž o v ė s e yra organizmui būtinų maistingųjų m e d ž i a g ų : anglia­
vandenių, baltymų, mineralinių druskų ir vitaminų. D a r ž o v ė s neturi tiek
d a u g baltymų kaip gyvulinės k i l m ė s produktai, iš tikrųjų neturi riebalų,
bet j o s e kur kas daugiau mineralinių druskų ir vitaminų.
Be to, daržovės dėl j o s e esančių organinių rūgščių ir eterinių aliejų
maloniai kvepia, leidžia paįvairinti maistą.
Kai kurios d a r ž o v ė s , p a v y z d ž i u i : salotos, ridikėliai, p o m i d o r a i ,
agurkai valgomi Žali, bet daugiausia daržovės v e r d a m o s (vandenyje ar­
ba garuose), t r o š k i n a m o s , k e p a m o s arba apkepamos. Iš daržovių g a l i m a
p a g a m i n t i daugybę įvairių patiekalų, kurie skiriasi skoniu ir maistingu­
mu.
29
 Pirmiausia d a r ž o v e s reikia kruopščiai nuplauti, n e s paprastai j o s
b ū n a žemėtos, p a s k u i — nuskusti. Bulvės, m o r k o s , burokėliai ir kiti
šakniavaisiai skutami aštriu peiliu, kad nusiluptų kuo p l o n e s n ė žievelė.
R e k o m e n d u o j a m a skusti specialiu skutikliu.
Skusti d a r ž o v e s r e k o m e n d u o j a m a prieš pat p a t i e k a l o paruošimą,
nes iš anksto n u s k u s t o s p r a r a n d a kvapą ir suvysta. N u s k u s t o s bulvės be
v a n d e n s greitai patamsėja.
Kad nepatamsėtų, nuskustas bulves reikia įmesti į šaltą vandenį.
N u s k u s t a s d a r ž o v e s reikia vėl nuplauti šaltame vandenyje, tada su­
pjaustyti (griežinėliais, luiteliais, šiaudeliais, kubeliais ir t.t.).
Daržoves, y p a č virtas, patartina patiekti su kokiu n o r s padažu. Pa­
dažai suteikia j o m s m a l o n ų skonį.
D A R Ž O V I Ų PATIEKALŲ P A D A Ž A I
Pieno padažas
(kopūstų a r b a morkų kotletams ir kitiems patiekalams)
Vienas v a l g o m a s i s šaukštas miltų p a l e n g v a p a k e p i n a m a s su tokiu
pat kiekiu sviesto ir p r a s k i e d ž i a m a s karštu pienu, pilant jį iš lėto. Pa­
dažas verdamas n u o l a t maišant 10 minučių ir p a s ū d o m a s pagal skonį.
• 1 valgomajam šaukštui miltų — 1,5 stiklinės pieno, 1 valgomasis šaukštas
sviesto.
Grybų padažas
(bulvių kotletams ir a p k e p a m s )
Šiltame vandenyje nuplauti džiovinti grybai m i r k o m i 3 stiklinėse
šalto v a n d e n s 2 — 3 v a l a n d a s , paskui t a m e p a č i a m e vandenyje išverdami
be druskos.
Vienas v a l g o m a s i s šaukštas miltų su tokiu pat kiekiu sviesto pake­
p i n a m i , kol p a s i d a r o šviesiai rudi, ir praskiedžiami 2 stiklinėmis nukoš-
to karšto grybų sultinio. G a u t a s p a d a ž a s silpnai v e r d a m a s 1 5 — 2 0 mi­
nučių. Smulkiai supjaustyti svogūnai p a k e p i n a m i su sviestu, p r i d e d a m a
supjaustytų išvirtų grybų, ir dar kartą viskas kartu truputį p a k e p i n a m a ,
po to s u d e d a m a į padažą, p r i d e d a m a druskos pagal skonį ir leidžiama
pavirti.
• 50 g džiovintų grybų —- 1 valgomasis šaukštas grybų, 1 svogūnas ir 2 šaukš­
tai sviesto.
30
Pomidorų padažas
(bulvių pyragėliams, įdarytoms daržovėms ir kitiems patiekalams)
Prieskoninės daržovės ir s v o g ū n a s nuvalomi, smulkiai supjaustomi
ir kepinami su sviestu pilant po truputį miltus. Po to įpilama pomidorų
lyrės, išmaišoma, p r a s k i e d ž i a m a stikline v a n d e n s (arba m ė s o s sultinio),
pa v e r d a m a ant m a ž o s ugnies 5 — 1 0 minučių. Baigiant virti p a d a ž a s per-
trinamas, p a s ū d o m a s pagal skonį, į m e t a m a s gabalėlis sviesto ir išmai­
šoma.
• Pusei stiklinės pomidorų tyrės — 0,5 valgomojo šaukšto miltų, po pusę mor­
kos, petražolės ir svogūno, 1 valgomasis šaukštas sviesto.
Padažas su kiaušiniu
(bulvių vyniotiniui ir kopūstų kotletams)
Miltai p a m a ž u p a k e p i n a m i su sviestu, praskiedžiami sultiniu ir lei­
d ž i a m a padažui pavirti 1 0 — 1 5 minučių, tada kiaušinio trynys išplaka­
m a s ketvirtadalyje stiklinės sultinio arba pieno, supilama į padažą ir
išmaišoma.
Vietoj trynio į padažą galima dėti virtą sukapotą kiaušinį.
• 1 valgomajam šaukštui miltų — 1 kiaušinis ir 1 valgomasis šaukštas sviesto.
Kiaušinių ir sviesto p a d a ž a s
(žiediniams kopūstams, š p a r a g a m s , artišokams)
Į puodą įpilami 2 valgomieji šaukštai šalto v a n d e n s , įmušami 2
kiaušinio tryniai, n u o jų atsargiai atskyrus baltymus, įberiama druskos
ir i š p l a k a m a plaktuvu; p u o d a s p a s t a t o m a s ant ugnies arba į v a n d e n s
vonią ir pamažu, po mažą gabalėlį m e t a m a s sviestas, nuolat m a i š o m a ,
kad ne tik neužvirtų, bet ir smarkiai neužkaistų. K i e k v i e n a m kiaušinio
tryniui reikia 75 g sviesto. K a i tik p a d a ž a s sutirštėja, reikia pridėti pa­
gal skonį citrinos sulčių.
Kiaušinių padažas su vynu
(žiediniams kopūstams, š p a r a g a m s , artišokams)
Kiaušinių tryniai ištrinami su cukraus pudra, įberiama citrinos ced-
ros ir pilant vyną mišinys išplakamas plaktuvu. P u o d a s su mišiniu pa­
s t a t o m a s ant m a ž o s u g n i e s arba į v a n d e n s vonią ir toliau plakama, kol
sutirštėja; be to, negalima leisti, kad užvirtų. Baigiant virti cedra išgrie­
b i a m a , o į gatavą padažą p r i d e d a m a citrinos sulčių pagal skonį.
• 3 kiaušinio baltymams — 3 valgomieji šaukštai cukraus pudros, trys ketvir­
tadaliai stiklinės baltojo vyno, ketvirtadalis citrinos.
31
 Džiūvėsių padažas
(žiediniams kopūstams ir š p a r a g a m s )
Į ištirpintą sviestą įberiami smulkiai sugrūsti džiūvėsiai ir pastačius
puodą ant ugnies p a k a i t i n a m i , kol parausvėja, galima iš pradžių džiū­
vėsius pakepinti keptuvėje be sviesto, paskui sumaišyti su lydytu svies­
tu.
• 2 valgomiesiems šaukštams džiūvėsių — 3 — 4 šaukštai sviesto.
Šito p a d a ž o negalima virti ir smarkiai kaitinti ant ugnies, nes kiau­
šiniai verdami sukrekės, o sviestas atsiskirs n u o m a s ė s ir p l a u k i o s pa­
viršiuje. Todėl j e i g u p a d a ž a s n e b u s vartojamas tuojau, indas su j u o sta­
t o m a s į didelį indą su karštu v a n d e n i u . Šitaip padažą galima laikyti ne
ilgiau kaip 1,5—2 valandas.
• 150 g sviesto -- 2 kiaušinio tryniai, 2 valgomieji šaukštai vandens, pusė
citrinos sulčių arba 1 arbatinis šaukštelis vandeniu atskiestos citrinos rūgšties,
druskos pagal skonį.

Džiūvėsių padažas su citrinos sultimis

(virtiems k o p ū s t a m s , š p a r a g a m s ir kitiems daržovių p a t i e k a l a m s )
ĮDARYTOS DARŽOVĖS
Malti kvietiniai džiūvėsiai p a k e p i n a m i , kol pasidaro šviesiai auk­
sinės spalvos, pripilama lydyto, nukošto ( b e n u o s ė d ų ) sviesto, pagardi­
Įdaryti g a l i m a įvairias d a r ž o v e s : aguročius, b a k l a ž a n u s , p o m i d o ­
nama citrinos sultimis arba citrinos rūgštimi ir p a s ū d o m ą .
rus, ridikus, pipirus ir kitas. P a r u o š t a s daržoves g a l i m a įdaryti visokiais
Grietinės padažas įdarais: m ė s o s , kruopų, grybų arba daržovių. Įdarytos daržovės deda­
(daržovių k o t l e t a m s Ir a p k e p a m s ) m o s ant keptuvės ir t r o š k i n a m o s arba a p k e p a m o s orkaitėje. G a t a v a s
daržoves galima patiekti apipiltas sviestu, grietine ar p a d a ž u ( p i e n o ,
Miltai truputį p a k e p i n a m i su sviestu, m a i š a n t atskiedžiami nuoviru,
grietinės arba p o m i d o r ų ) .
kuriame virė daržovės, įdedama grietinės, p a m a i š o m a , p a s t a t o m a ant
mačus ugnies, p a v e r d a m a 5 — 1 0 minučių, n u k e l i a m a n u o ugnies, pasū­
domą ir p e r k o š i a m a ,
• 0.5 stiklinės daržovių nuoviro I stiklinė grietinės, 1 valgomasis šaukštas ĮDARO PARUOŠIMAS
k\ ictinių miltų, I šaukštas sviesto, druskos pagal skonį.
(produktų kiekis numatytas m a ž d a u g 1 kg daržovių įdaryti)
Riešutų padažas
( k e p t i e m s a g u r o č i a m s , b a k l a ž a n a m s . pipirams) Daržovių įdaras
Riešutai sugrūdami su česnaku ir druska. P r i d e d a m a vandenyje iš­
N u v a l y t o s ir n u p l a u t o s d a r ž o v ė s supjaustomos šiaudeliais ir p a k e ­
mirkyto ir gerai n u s p a u s t o pyrago, įpilama aliejaus ir acto. Mišinys
p i n a m o s su sviestu, p r i d e d a m a dalelėmis supjaustytų p o m i d o r ų ir d a r
smarkiai išplakamas, tada praskiedžiamas šiltu v a n d e n i u iki v i d u t i n i o
kartą kepinamos m a ž d a u g 5 m i n u t e s . Tada įberiama druskos, pipirų,
tirštumo. Paruoštas p a d a ž a s vėl gerai s u p l a k a m a s .
smulkiai supjaustytų petražolių lapų.
• 1 stiklinei graikinių riešutų branduolių r- 5 — 6 skiltelės česnako, 1 riekelė • 5 morkos, 3 svogūnai, ,1 petražolės arba saliero šaknis ir 2 pomidorai, 3 val­
padžiūvusios baltos duonos, 3 valgomieji šaukštai sviesto ir 2 šaukštai acto,
gomieji šaukštai sviesto.
druskos pagal skonį.
G r y b ų įdaras
Grybai nuvalomi, n u p l a u n a m i , užpilami verdančiu vandeniu ir pa­
Olandiškas padažas
liekami j a m e 5 minutes, paskui išverčiami į rėtį ir išplaunami. Tada
(virtiems k o p ū s t a m s , š p a r a g a m s )
grybai sukapojami, p a k e p a m i svieste, pridedama p o m i d o r ų tyrės, u ž ­
Žalio kiaušinio tryniai ištrinami su šaltu v a n d e n i u , d e d a m a nedide­
verdanti ir s u m a i š o m i su s m u l k i a i sukapotais p a k e p i n t a i s s v o g ū n a i s ,
liais gabalėliais sviesto, p a s t a t o m a ant n e d i d e l ė s ugnies ir v e r d a m a visą
druska ir pipirais.
laiką maišant, kol sutirštės, bet n e u ž v e r d a m a . N u k e l i a m a n u o ugnies,
• 500 g šviežių grybų — 2 svogūnai, 2 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės ir
pasūdomą, įlašinama citrinos sulčių arba atskiestos citrinos rūgšties. 3 šaukštai sviesto.

32 33
3—20
 Ryžių įdaras su grybais • Pusė stiklinės rūgusio pieno, pusė stiklinės majonezo, du valgomieji šaukštai
„Kečupo" padažo, 2 — 3 valgomieji šaukštai vandens, pagal skonį druskos, cuk­
Ryžiai išplaunami, išvcrdami ir išverčiami j kiaurasamtį arba rėtį.
raus, 1 valgomasis šaukštas susmulkintų petražolių.
Švieži nuvalyti ir perplauti grybai sudedami 5 m i n u t ė m s į verdantį van­
denį, paskui išverčiami į rėtį, išplaunami, smulkiai sukapojami ir pake­
„Čilės" padažas
pinami svieste. Jeigu vietoj šviežių grybų d e d a m i džiovinti, j u o s reikia
Pomidorai, s v o g ū n a s , ankštpipiriai smulkiai sukapojami ir pastato­
iš anksto išvirti, paskui sukapoti ir taip pat pakepinti svieste. Išvirti
ryžiai s u m a i š o m i su grybais, sudedami pakepinti svogūnai, įberiama mi troškinti 30 m i n u č i ų aliejuje, įberiama kitų prieskonių. Paskui vis­
druskos ir pipirų. k a s pertrinama p e r sietelį, įpilama acto, įberiama cukraus, c i n a m o n o ,
maltų raudonųjų pipirų, druskos ir pastatoma ant nedidelės ugnies 1,5
• 1 stiklinei ryžių — 2 svogūnai, 500 g šviežių grybų (arba 50 g džiovintų) ir
3 valgomieji šaukštai sviesto. valandos.
Verdama n e u ž d e n g u s , visą laiką maišoma, kol p a d a ž a s sutirštėja.
M ė s o s įdaras Šitą padažą g a l i m a laikyti gana ilgai, supylus į stiklainį ir priden­
N u p l a u t a m ė s a supjaustoma, s u m a l a m a m ė s m a l e , a p k e p i n a m a kep­ gus celofanu. P a d a ž a s tinka su k e p t o m i s žuvimis arba mėsa.
tuvėje su sviestu, paskui antrą kartą p e r l e i d ž i a m a p e r mėsmalę, pride­
Raudonasis padažas
dama smulkiai supjaustytų ir pakepintų svogūnų ir įpilama sulčių, išsi­
(kapotiems kotletams, vyniotiniams, keptai mėsai ir kt.)
skyrusių kepant mėsą, taip pat įberiama druskos, pipirų, petražolių arba
krapų lapelių, ir viskas s u m a i š o m a . M ė s o s įdarą g a l i m a ruošti ir iš vir­ Valgomasis šaukštas miltų p a k e p i n a m a s su tokiu pat kiekiu sviesto,
tos m ė s o s , kurią taip pat reikia sumalti m ė s m a l e . Tada atskirai pakepi­ kol pasidaro šviesiai rudos spalvos, paskui s u m a i š o m a su pomidorų ty­
n a m a s s v o g ū n a s , įberiamas arbatinis šaukštelis miltų; vėl p a k e p i n a m a , re ir praskiedžiama d v i e m stiklinėmis mėsos sultinio. S u d e d a m o s tru­
p r a s k i e d ž i a m a 2 — 3 valgomaisiais šaukštais sultinio, leidžiama j a m už­ putį pakepintos p r i e s k o n i n ė s d a r ž o v ė s ir svogūnas, p a v e r d a m a ant
virti, s u m a i š o m a su mėsa, įberiama druskos, pipirų, petražolių lapelių silpnos ugnies 2 0 — 3 0 minučių. Baigiant virti į padažą įberiama drus­
arba krapų. k o s , įpilami I — 2 valgomieji šaukšai vyno ( m a d e r o s arba portveino),
perkošiama per sietelį ir p a g a r d i n a m a sviesto gabalėliais.
• 500 g mėsos (raumens) •— 1—2 svogūnai ir 3 valgomieji šaukštai sviesto.
• 1 valgomajam šaukštui miltų - 1 morka, 1 petražolės šaknis, 1 svogūnas, 1
valgomasis šaukštas pomidorų tyrės, 1,5 valgomojo šaukšto sviesto.
M ė s o s įdaras su grybais
N u p l a u t a m ė s a supjaustoma, s u m a l a m a m ė s m a l e , s u m a i š o m a s u
virtais biriais ryžiais ir smulkiai sukapotais pakepintais svogūnais, įbe­
riama d r u s k o s ir pipirų.
• 500 g mėsos (raumens) — 0,5 stiklinės ryžių, 1 svogūnas ir 3 valgomieji
šaukštai sviesto.

D A R Ž O V I Ų PADAŽAI
kruopų, mėsos ir žuvų patiekalams

Salotų padažas „Aurora"

K o m p o n e n t a i sumaišomi, kad būtų j a u č i a m a s aštrus prieskonių sko­
nis.

34

N u o seno beveik visose pasaulio šalyse šviežių vaisių, uogų, dar­
žovių, daugelio valgomųjų ir gydomųjų žolių sultys b u v o ir yra nepa­
keičiamos m i t y b o s ir sveikatos p a l a i k y m o k o m p o n e n t a s . Ir neatsitikti­
nai. Žiemą ir anksti pavasarį, kai smarkiai j a u č i a m a s vitaminų stygius,
sultys — puikus dietinis ir gydomasis-profilaktinis m i t y b o s produktas
visokio a m ž i a u s ž m o n ė m s , nes yra labai skystas ir daugiausia suside­
dantis iš puikios k o k y b ė s organinio vandens maistas. Vandenyje yra
m i k r o s k o p i n i s a t o m ų ir molekulių kiekis, kaip tik tų, kurių organizmo
ląstelėms ir a u d i n i a m s labiausiai reikia.
Daržovių, kaip ir vaisių bei uogų, sultyse yra visų maistinių m e ­
džiagų, kurių turi švieži vaisiai ir kurias lengvai pasisavina organizmas.
Sultys išlaiko natūralias šviežio p r o d u k t o savybes, o kai kurių skonis
pagerėja ir m a i s t i n g u m a s padidėja, nes p r i d e d a m a cukraus. Vertingiau­
sios sultys, išspaustos iš vaisių kartu su m i n k š t i m u . Tokiose sultyse be
kitų naudingų m e d ž i a g ų išlieka ląsteliena ir pektininės (drebučių) m e ­
džiagos, skatinančios žarnyno veiklą.
K a d sultys būtų pilnavertės, svarbu gerai sutrinti produktų ląstelie­
ną. Tik tada labai svarbūs elementai atpalaiduojami iš ląstelienos, todėl
pilnavertės sultys puikiai atstato organizmą.
Jeigu sultys n e r u o š i a m o s atsargai, tai parą laikomos šaldytuve. Il­
gam laikymui ir vartojimui visus metus sultys k o n s e r v u o j a m o s sterili­
zavimo būdu.
Sultys laikomos supilstytos į butelius arba stiklainius, atsparius di­
deliam spaudimui. Stiklainiai uždaromi hermetiškais metaliniais dang­
teliais. Buteliai pripilami tiek, kad 5 — 6 cm nesiektų viršaus, kitaip gali
sprogti, kai šildomos sultys išsiplečia. Jie sustatomi į didelį indą arba
katilą, ant d u g n o į d e d a m o s m e d i n ė s arba metalinės grotelės, ir šildomi
t o k i a m e sterilizatoriuje. K a i p padėklą galima įkloti kartoną a r b a keliais
sluoksniais sulankstytus laikraščius. Vanduo sterilizatoriuje iš anksto
įkaitinamas iki 80° C t e m p e r a t ū r o s . K a i jis vėl pasiekia tokią tempera­
tūrą, nustojama kaitinti. Ši t e m p e r a t ū r a p a l a i k o m a 10 mi n u č i ų . Jeigu
neturite t e r m o m e t r o t e m p e r a t ū r a i matuoti, nustokite šildyti po 5 m i n u ­
čių, kai v a n d u o sterilizatoriuje užvirs. Buteliai sterilizatoriuje ataušina­
mi p a m a ž u pilant šaltą vandenį, po to ištraukiami. Šaltą vandenį reikia
pilti atsargiai, kad srovė nepatektų ant karštų butelių. Jei butelių nega­
lite ataušinti sterilizatoriuje, ištraukite tuoj pat, bet u ž d e n k i t e audeklu
arba rankšluosčiu, kad staigiai atvėsę nesprogtų.
Sultis galima išlaikyti ir kitaip paruoštas: dideliame inde pakaitina­
m o s iki virimo ir tuoj pat išpilstomos į stiklainius arba didelį 10 1 talpos
butelį. Jį reikia susukti į popierių, kad galima būtų laikyti r a n k o s e ir
kad ilgiau laikytųsi t e m p e r a t ū r a , reikalinga vidinių stiklainių sienelių ir
dangtelių sterilizavimui. Karštų sulčių pripilama iki pat butelių viršaus,
j u o s patogiau užspausti metaliniais dangteliais.
U ž d a r y t u s butelius reikia tučtuojau apversti kakleliu ž e m y n ir pa­
likti tokioje padėtyje (stovinčius ant dangtelių) kurį laiką. Taigi karštas
skystis sterilizuoja dangtelį, o palaipsniui vėstant ir spaudžiant sultis,
inde susidaro beorė erdvė, stiklainis dar stipriau u ž s p a u d ž i a m a s .

Įsidėmėkite...
SULČIŲ PARUOŠIMAS
• Idealiu atveju sultys neturi būti užverdamos, konservuojamos ar
pasterizuojamos, nes tai iš pagrindų pakeičia jų cheminę sudėtį. Beje,
Yra d a u g y b ė būdų, kaip išspausti sultis. Paprasčiausias yra šis.
šiuos vertingus vaistus dauguma žmonių gali pasigaminti iš šalia namų,
Smulkiai supjaustyti augalai (šaknys, gumbai, lapai ir kt.), prieš tai
prie vasarnamio, sode, sodybiniame sklype augančių daržovių.
nuvalyti, atrinkti, nuplauti keliais v a n d e n i m i s , s u m a l a m i m ė s m a l e arba
sulčiaspaude. Gauti tarkiai su sultimis d e d a m i ant t a n k a u s audinio ga­ • Šviežias daržoves trinkite smulkia trintuve ir švariomis rankomis
balo (flanelės arba 4 — 6 sluoksnių m a r l ė s ) ir i š s p a u d ž i a m o s sultys. Į išspauskite sultis per marlę. Šaldytuve jas laikyti galima ne ilgiau kaip
išspaudas įpilama n e d a u g vandens, j a m leidžiama susigerti ir išspau­ parą.
džiama dar kartą. Abu skysčiai s u m a i š o m i ir vartojami pagal paskir­ • Vaisių arba pomidorų sulčių stiklinė, išgerta rytą mažais gurkš­
tį — švieži arba d a r o m a s sulčių m i š i n y s ir t.t. neliais prieš valgį, gerai veikia virškinimą.

36 37
 Kai k u r i ų d a r ž o v i ų sulčių
MAISTINĖS IR G Y D O M O S I O S SAVYBĖS
Morkų sultys
Š v i e ž i o s jų sultys turi elementų, kurie m a i t i n a visą organizmą, nor­
m a l i z u o j a svorį ir cheminį balansą. Sultyse yra daug vitamino A, taip
pat B, C, D, E, K. Jose gausu organinių šarminių elementų — natrio,
kalio, k a l c i o , m a g n i o ir geležies. E n d o k r i n i n ė m s liaukoms (vidaus sek­
recijos l i a u k o m s ) reikia maistinių elementų, kurių yra žalių m o r k ų sul­
tyse. J o s s a u g o nervų sistemą n u o i š s e k i m o , stiprina o r g a n i z m o atspa­
r u m ą infekcijoms, gerina virškinimą, m a ž i n a širdies r a u m e n s nuovargį.
M o r k ų sultys p r a n a š e s n ė s už kitų daržovių sultis tuo, kad kaloringesnės
ir lengviau p a s i s a v i n a m o s . Ypač n a u d i n g o s vaikams, n č š č i o s i o m s ir
maitinančioms motinoms.
Šitų sulčių lengva pasigaminti n a m u o s e ir vartoti grynas arba su­
m a i š y t a s su augalų natūraliomis sultimis. K a i pažeista oda (yra žaizde­
lių, išbėrimų, dedervinių, pūlinių), j a s g a l i m a vartoti ir kaip išorinius
vaistus.
Burokėlių sultys
J o s turi d a u g i a u k a i p 5 0 % organinio n a t r i o ir tik 5% kalcio. Šis
s a n t y k i s labai vertingas, kai reikia, k a d tirptų kalcis, ypač kai organiz­
me s u s i k a u p ę dideli kiekiai neorganinio kalcio, sukeliančio rimtų šir­
dies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. B u r o k ė l i u o s e esantis kalis (jo
taip p a t d a u g razinose, džiovintuose a b r i k o s u o s e ) gerina fiziologines
o r g a n i z m o funkcijas, o chloras p a d e d a išvalyti kepenis, inkstus ir tul­
žies p ū s l ę , skatina limfos veiklą. Burokėlių sultyse yra fosforo ir sieros.
Iš d a r ž o v i ų jie yra vienoje iš pirmųjų vietų pagal mikroelementų gau­
sumą. Be to, burokėliai vieninteliai iš daržovių turi c h r o m o , atliekančio
svarbų v a i d m e n į aterosklerozės profilaktikoje. Burokėlių sultys — pa­
čios vertingiausios eritrocitų susidarymui ir apskritai kraujo sudėties
gerinimui.
Šviežių kopūstų sultys
S i e r o s ir chloro j u n g i n i a i valo s k r a n d ž i o ir žarnyno gleivinę. Jose
esantis v i t a m i n a s U suteikia sultims o p a s gydančių savybių. Tačiau var­
toti k o p ū s t ų sultis labai svarbu nustačius individualią dozę. Žalios ko­
pūstų sultys efektyviai g y d o ir ž a r n y n o užkietėjimą. Reikėtų prisiminti,
38
kad kopūstų sultys skatina dujų susidarymą, o tai galima susilpninti
derinant j a s su m o r k ų sultimis.
P o m i d o r ų sultys
Į p o m i d o r ų sulčių sudėtį įeina beveik visi vitaminai, pasitaikantys
augaliniame m a i s t e . Tačiau j o s e ypač gausu k a r o t i n o ir v i t a m i n o C; taip
pat daug mineralinių druskų, cukraus, organinių rūgščių. P o m i d o r ų sul­
čių labai m a ž a s r ū g š t i n g u m a s , skonis gaivinantis, m a l š i n a troškulį. P o ­
midorų sulčių stiklinė turi p u s ę vitamino A p a r o s dozės.
Šitos sultys plačiai vartojamos cukriniam diabetui gydyti. Iš tiesų
tai vienintelės p r a m o n i n ė s g a m y b o s sultys, t i n k a m o s sergančiųjų diabe­
tu mitybai. Šviežios sultys yra šarminės reakcijos, turi daug geležies
druskų, citrinos ir obuolių rūgšties, natrio, kalcio, kalio, m a g n i o , o tai
ypač n a u d i n g a ir būtina n o r m a l i a m apykaitos procesų vyksmui, g e r a i ,
veikia virškinimo procesus. Tačiau sergant p o d a g r a reikia apriboti p o ­
midorų sulčių ir p o m i d o r ų tyrės vartojimą, nes kai kurios p o m i d o r u o s e
esančios m e d ž i a g o s skatina purinų susidarymą. Tai irgi reikia turėti gal­
voje sergant inkstų ir tulžies pūslės akmenlige.
Agurkų sultys
Jose d a u g i a u kaip 4 0 % kalio, 1 0 % natrio, 7 , 5 % kalcio, 2 0 % fosfo­
ro, 7% chloro, taip pat d a u g silicio ir sieros. P r i p y l u s į šias sultis bu­
rokėlių ir m o r k ų sulčių, p i r m a , susidaro daug fosforo ir sieros, antra,
kalio ir kitų šarminių e l e m e n t ų . Šitos sultys p a l e n g v i n a r e u m a t i n i u s
skausmus, nes išplauna iš o r g a n i z m o šlapimo rūgšties perteklių. Jos
taip pat n o r m a l i z u o j a arterinį kraujospūdį, p a d e d a gydyti daugelį o d o s
ligų ir varo šlapimą.
Salotų salotos
Jose esanti geležis yra aktyviausias e l e m e n t a s . Svarbu, kad ji atsi­
naujintų d a ž n i a u negu kuris nors kitas e l e m e n t a s . K e p e n y s ir blužnis
kaupia geležį, o r g a n i z m a s ją prireikus naudoja. Pavyzdžiui, kai reikia
greitai atstatyti eritrocitus n e t e k u s daug kraujo. G e l e ž i e s atsargos bluž­
nyje veikia k a i p elektrinės baterijos akumuliatorius, p a k r a u n a n t i s krau­
ją. Salotose esantis m a g n i s labai svarbus m e d ž i a g ų apykaitai, vykstan­
čiai žarnyno audiniuose, s m e g e n y s e ir nervų sistemoje. M a g n i o druskos
gali efektyviai veikti tik tada, kai pakanka kalcio. K a i p tik šių e l e m e n t ų
derinys r e i k i a m o m i s proporcijomis salotose d a r o j a s labai vertingas. O
čia esanti siera, fosforas ir silicis būtinai reikalingi n o r m a l i a i o d o s ,
sausgyslių b ū k l e i ir plaukų a u g i m u i .
39
 Saldžiųjų ankštpipirių sultys
Turi d a u g silicio, n a u d i n g o s sulėtėjus p l a u k ų ir nagų a u g i m u i , su­
trikus riebalų liaukų ir seilių latakų funkcijoms. Su morkų sultimis j o s
p a d e d a n o r m a l i z u o t i o d o s pigmentaciją, gerina storųjų žarnų b ū k l ę (ša­
lina užkietėjimą). Paskutiniu atveju sultis reikia gerti nevalgius.
Bulvių sultys
Žalių bulvių sultyse g a u s u v i t a m i n o C, todėl j o s vartojamos n u o
p i g m e n t i n i ų o d o s dėmių ir sutrikus virškinamojo trakto gleivinei. N a u ­
dingos sutrikus periferinei nervų sistemai, skydliaukės veiklai. Tačiau
j o s truputį n e m a l o n i o s , tad r e i k i a gerti s u m a i š y t a s su morkų arba agur­
kų sultimis. Tokių sulčių m i š i n y s g a n a greitai pašalina minėtus sutriki­
mus.
Špinatų sultys
Jų oksalo rūgštis atlieka svarbų vaidmenį virškinamojo trakto funk­
cijoje, palaiko ž a r n y n o tonusą ir skatina peristaltiką. Todėl špinatų sul­
tys labai v e i k s m i n g o s nuo užkietėjimo. Žaliuose špinatuose esanti ge­
ležis o r g a n i z m o pasisavinama šimtu procentų. Ir tik vienas penktadalis
pasisavinamas, j e i g u špinatus išverdate. Špinatų sultys p a d e d a n u o ne­
vaisingumo ir impotencijos.
Petražolių sultys
Jos p a d e d a stiprinti kraujagysles, ypač kapiliarus ir arterijas; j o s e
yra biologiškai aktyvių medžiagų, pašalinančių širdies r a u m e n s nuovar­
gį. Su morkų sultimis j o s skatina d e g u o n i e s apytaką ir palaiko normalią
antinksčių ir skydliaukės veiklą.

S v o g ū n ų sultys Salierų sultys

Šviežios svogūnų sultys n a u d i n g o s todėl, kad j o s e labai d a u g fiton­ Jose esantis nedidelis natrio kiekis neleidžia tirštėti kraujui ir lim­
cidų, ir j o s skatina atsikosėjimą. R e k o m e n d u o j a m a gerti persisaldžius fai, padeda šalinti iš organizmo angliarūgštės dujas. Šiose sultyse gausu
kaip c u k r a u s kiekį mažinanti p r i e m o n ė , o iš išorės p a d e d a greičiau gyti m a g n i o ir geležies, būtinos mitybai ir kraujodarai. Viena iš daugelio
ž a i z d o m s ir gydyti odos pūlinius. Gali sudirginti virškinimo traktą, to­ nervų ligų ( a s t m o s , r e u m a t o , radikulito ir kt.), kraujotakos (hemorojaus,
dėl reikėtų sumaišyti su m o r k ų sultimis. Vartojama tuoj pat p a r u o š u s . hipertonijos, tromboflebito, vainikinių arterijų n e p a k a n k a m u m o ) , kaulų
(artritų, s p o n d i l i o z ė s , podagros, osteochondrozės) sistemų ligų priežas­
Ridikų, ropių sultys čių yra ta, k a d į organizmą su maistu patenka didelis kiekis neorganinių
Šios sultys s p a u d ž i a m o s ne tik iš šakniavaisių, bet ir iš lapų; padi­ medžiagų ir jų druskų. Salierų sultys drauge su m o r k ų ir burokėlių sul­
dina šarmų sudėtį organizme, y p a č s u m a i š y t o s su salierų ir m o r k ų sul­ timis saugo n u o šitų ligų ir gydo, j e i g u j o m i s j a u sergate.
timis. R o p i ų sultys gerokai s u m a ž i n a s k r a n d ž i o sulčių rūgštingumą, o
s u m a i š y t o s su kiaulpienių sultimis ar šaknų n u o v i r u yra puiki profilak­ Įsidėmėkite...
tikos p r i e m o n ė n u o a k m e n ų s u s i d a r y m o š l a p i m o ir lyties organų siste­ • Žinoma, daugelį iš šių sulčių žiemą negalite išsispausti. Nesi­
moje bei tulžies pūslėje, a k m e n i m s tirpdyti. J o s efektyvios sergant p o ­ krimskite, atidėkite iki ateinančios vasaros, o dabar spauskite ir gerkite
dagra ir o s t e o c h o n d r o z e , užkerta kelią š i o m s ligoms. Pasūdyti ir pagar­ sultis tų daržovių, kurios ir per šalčius po ranka,— morkų, burokėlių,
dinti saulėgrąžų aliejumi ridikų griežinėliai labai efektyviai veikia ser­ kopūstų, ridikų, ropių. Sveikam organizmui viskas bus tik naudinga.
gant b r o n c h ų ir plaučių l i g o m i s .

Pupelių ankščių sultys

Ypač n a u d i n g o s s e r g a n t i e m s cukriniu diabetu, nes j o s e yra augali­
nio insulino, efektyviai v e i k i a n č i o ir angliavandenių apykaitą ž m o g a u s
o r g a n i z m e . Sultys s p a u d ž i a m o s iš žalių arba gelstelėjusių pupelių a n k š ­
čių, v a r t o j a m o s sumaišytos su morkų, k o p ū s t ų sultimis po 1 litrą kas­
dien.

41
 daro agurkus labai reikalingu produktu, kai ž m o g u s j a u č i a įvairių ligų
simptomus.
Tradicinėje m e d i c i n o j e šviežios a g u r k ų sultys v a r t o j a m o s n u o
skrandžio dieglių k a i p skausmą malšinanti ir raminanti p r i e m o n ė . Su­
maišytos su m e d u m i vartojamos kosint ir sergant viršutinių k v ė p a v i m o
takų kataru (po 2 — 3 valgomuosius šaukštus 2 — 3 kartus per dieną);
vartojamos kosmetikoje.
Ypatingą poveikį organizmui agurkai d a r o , kai pažeista širdies veik­
Tai vienas seniausių žmonių vartojamų augalų. Agurkai a u g i n a m i la: š a r m i n a m a vidinė terpė, subalansuojamas natrio ir kalio druskų san­
j a u daugiau kaip 6000 metų. Jų g i m t i n ė laikoma Indija. D a b a r Šiaurės tykis, p a š a l i n a m a s iš o r g a n i z m o vandens ir natrio druskų perteklius, dėl
vakarų Indijoje pasitaiko laukinių šito a u g a l o brūzgynų, besivejančių to sumažėja p a b r i n k i m a i .
apie m e d ž i u s kaip lianos ir siekiančių 1 5 — 2 0 metrų aukštį. Reguliariai valgant agurkus, organizme angliavandeniai lėčiau virs­
Archeologinių kasinėjimų d u o m e n i m i s , agurkų b u v o rasta senovės ta riebalais, taigi agurkai naudingi linkusiems tukti ž m o n ė m s . Plačiai
Egipto kapavietėse, įrengtose 2 tūkstančiai metų iki mūsų eros. praktikuojamos agurkų dienos, skiriamos sergantiems n u t u k i m u , podag­
G a l iš Indijos, gal iš Egipto augalai plito į Senovės Graikiją, b u v o ra, širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimu, kepenų ir inkstų ligomis.
d e r a m a i įvertinti gyventojų ir s e n o v ė s medikų, o vėliau pasidarė p o p u ­ Tačiau reikia turėti galvoje, kad rauginti ir marinuoti agurkai gali
liarūs v i s a m e pasaulyje. labai sužadinti apetitą, todėl nutukusiems jų neverta valgyti. Taip pat
Į Rusiją agurkai pateko XV a. iš Ost Indijos. Ypač paplito P e t r o I nereikia vartoti raugintų ir marinuotų agurkų sergantiems skrandžio,
v a l d y m o laikais, kai Pamaskvėje, I z m a i l o v e , b u v o įrengti du sodai — ž a r n y n o ligomis, turintiems širdies ligą, t i e m s , kuriems sutrikusi kepe­
daržai (vadinamieji „caro s o d a i " ) , kur b ū d a v o a u g i n a m o s įvairios dar­ nų funkcija, kurie serga ateroskleroze, hipertonija, v a n d e n s ir druskų
žovės. Antai „ v y n u o g i ų " sode a u g o kopūstai, „ s o r ų " sodo šiltnamiuo­ apykaitos sutrikimais, ypač endokrininės kilmės, sulėtėjus skydliaukės
se — agurkai, melionai, arbūzai. X V I I I a. pabaigoje iš P a m a s k v ė s agur­ veiklai.
kai paplito visoje Rusijoje. Agurkų m a i s t i n g u m a s nedidelis. J u o s e yra A g u r k u s vartoti maistui galima įvairiais būdais, net yra susiklos­
9 5 — 9 6 % v a n d e n s . Agurkuose yra ląstelienos, pektino, baltymų, n e d a u g čiusios t a m tikros tradicijos. Antai Anglijoje populiarūs sumuštiniai su
vitaminų A , C , B Į . agurkais. Vokietijoje labai paplitusios agurkų salotos su varške, o Len­
Iš mineralinių druskų agurkai turi kalio (iki 15 m g — 1 0 0 g), fosfo­ kijoje — m e d a l i o n a i iš agurkų...
r o , kalcio, m a g n i o ir geležies. Be to, geležies j u o s e daugiau n e g u že­ Iš agurkų dažnai g a m i n a m i originalūs ir skanūs pirmieji patiekalai:
m u o g ė s e , j u o d u o s i u o s e serbentuose, vynuogėse. Agurkuose gausu ori­ agurkų sriubos, šiupininės, šaltibarščiai, burokėlių sriubos, garsieji ru­
ginalios sudėties mikroelementų: vario, m a n g a n o , kobalto, cinko, j o d o . siški kriušiniai, kuriuos ypač malonu valgyti vasarą.
Varis y p a č reikalingas normaliai centrinės nervų sistemos veiklai, ge­
r a m o r g a n i z m o j u d ė j i m o funkcijų reguliavimui. A g u r k u o s e esantis j o ­ Įsidėmėkite...
das palaiko normalią skydliaukės funkciją, turi labai ryškų antisklero- • Kad agurkai ilgiau išliktų švieži, suvyniokite į popierių arba su­
zinį poveikį. C i n k a s palaiko insulino g a m y b o s procesus, o insulinas dėkite į emaliuotą puodą ir laikykite ant žemutinės šaldytuvo lentynėlės
reikalingas angliavandenių apykaitai, todėl agurkai y r a n e p a k e i č i a m a s neuždengtus. Galima juos suvynioti į šlapią rankšluostį arba sustatyti
ir svarbus m a i s t o produktas sergantiems cukriniu diabetu. vandenyje apsemtus trimis ketvirtadaliais, uodegėlėmis žemyn, be to,
Druskų, m a k r o - ir m i k r o e l e m e n t ų santykis palaiko šarminės terpės vandenį reikia keisti kasdien.
lygį, todėl a g u r k a m s priskiriamos n u š a r m i n i m o , lengvos vidurius lais­
• Agurkus galima išlaikyti iki žiemos. Atrinkite vaisius su uodegė­
v i n a m o s i o s ir ryškios šlapimo v a r y m o savybės. Viskas, kas pasakyta,
lėmis, nuplaukite virintu vandeniu, sausai nušluostykite. Paskui kiek-

42
vieną agurką aptepkite kiaušinio baltymu, kad neliktų nepateptų vietų,
• Supelijusius raugintus agurkus galima „išgydyti". Perplaukite sū­
ir pakabinkite už uodegėlių sausoje patalpoje.
dytu vandeniu, sudėkite į kitą švarų indą ir vėl užpilkite nauju, stipres­
• Agurkų kartumas išnyks, jeigu nulupsite ir palaikysite pasaldin­ niu sūrymu. Tą patį galima daryti ir su obuoliais.
tame piene.

• Salotas, taip pat kiekvieną užkandį labai papuoš vėduoklė iš agur­ A G U R K Ų PATIEKALAI
kų. Įpjaukite kietus nedidelius agurkiukus išilgai, ne iki pat galo, plo­
nomis plokštelėmis ir išskleiskite — štai ir vėduoklė. Lenkiškas užkandis
• Stambūs rauginti arba marinuoti agurkai nepatiekiami nepjaus­ Ant storų agurkų skridinėlių u ž p i l a m a po arbatinį šaukštelį sumai­
tyti, būtinai supjaustykite neplačiomis juostelėmis. šytos su grietine ir svogūnų laiškais varškės.

• Rauginti bei marinuoti agurkai ir vaisiai, kapariai ir alyvuogės

Šviežiu agurkų salotos
žuvims suteikia pikantiško skonio.
Salotos paruošiamos prieš pat patiekiant. Agurkai n u p l a u n a m i , nu­
• Agurkus sriubai virkite atskirai, nedideliame kiekyje vandens ir lupami (jei žievelė labai stora) ir supjaustomi skridinėliais bei ilgais
supilkite drauge su tuo vandeniu į jau išvirusią sriubą. plonais gabalėliais. Sudedami į lėkštę, p a s ū d o m i , apšlakstomi actu ir
aliejumi^ s u s m u l k i n t a i s krapais ir petražolių lapais. Salotos bus skanes­
• Geriausia rauginti agurkus su „spuogeliais" — nelygiu pavir­
nės, j e i g u , be acto ir aliejaus, apipilsite suplaktu rūgusiu pienu, į kurį
šiumi.
pagal skonį g a l i m a dėti ir sugrūsto č e s n a k o . Salotas g a l i m a užpilti grie­
• Prieš raugdami agurkus perpilkite verdančiu vandeniu, tada ir tine, tik ne aliejumi.
įrūgę bus ryškiai žalios spalvos. P a p u o š i a m o s raudonais ridikėliais, a l y v u o g ė m i s ir virto kiaušinio

• Atvirame inde raugiami agurkai nepelys, jeigu iš viršaus apibars­ gabalėliais.

tysite susmulkintais krienais arba džiovintais krienų lapais.
• / indą su sūrymu, kuriame rauginami agurkai,
garstyčių: rauginti agurkai bus dar skanesni ir ilgiau
• Kad rauginti agurkai nepelytų, sūdydami į indą įleiskite drobinį
maišelį su juodaisiais pipirais (50 g kibirui sūrymo), o kai agurkai
įrūgs, traukite juos švariu šaukštu arba šakute.
• Kad agurkų sūrymas nebūtų balzganas, nepelytų, reikia (berti
valgomąjį šaukštą susmulkintų džiovintų krienų lapų — pelėsių nebus,
sūrymas visada bus skaidrus ir skanus.
• 600 g agurkų, 40 ml aliejaus, 160 ml rūgusio pieno, krapų arba petražolių
lapelių, acto, druskos.
įberkite truputį
išsilaikys.
Šviežių agurkų salotos grietinėje
Nuplauti ir nulupti agurkai supjaustomi plonais griežinėliais, sude­
dami į salotinę. Prieš patiekiant agurkai truputį p a s ū d o m i , apibarstomi
pipirais ir apipilami grietine, sumaišyta su d r u s k a ir actu. Iš viršaus
pabarstomą krapų. Salotos p a t i e k i a m o s prie m ė s o s ir žuvų kotletų, k e p ­
tos m ė s o s arba žuvų arba kaip atskiras patiekalas.
• 3 agurkams ketvirtadalis stiklinės grietinės, 0,5 valgomojo šaukšto acto.

• Pasitaiko, kad rauginti agurkai ilgainiui įgauna nemalonų kvapą.

A g u r k ų ir s v o g ū n ų laiškų salotos
Tada į statinaitę suberkite supjaustytą žalią cukrinį runkelį ir po 2—3
Agurkai n u v a l o m i , supjaustomi skrituliais, svogūnų laiškai smul­
dienų pridvisęs kvapas išnyks. Cukriniai runkeliai suteikia agurkams
kiai supjaustomi, sumaišomi su grietine arba majonezu. Patiekiami api­
kietumo ir saugo nuo sugedimo. 8—10-čiai kibirų sūrymo ant statinai­
berti krapais ir petražolėmis.
tės dugno reikia sudėti 2—3 kg daržovių tarka sutarkuotų cukrinių run­
kelių. • 120 g agurkų, 30 g svogūnų laiškų, 20 g grietinės (15 g majonezo), 15 g krapų
ir petražolių.
44
45
 A g u r k ų , ridikėlių ir ž a l u m y n ų salotos
Agurkai ir ridikėliai supjaustomi skridinėliais, užpilami grietine,
s u m a i š o m i su smulkiai supjaustytais svogūnų laiškais, krapais ir petra­
žolėmis.
• 120 g agurkų, 30 g svogūnų, 5 g krapų, 20 g grietinės, druskos pagal skonį.
A g u r k ų ir pomidorų salotos
P o m i d o r a i ir agurkai supjaustomi griežinėliais, s u m a i š o m i , p r i d e ­
d a m a smulkiai supjaustytų s v o g ū n ų laiškų. U ž p i l a m a grietine, p a g a l
skonį įberiama druskos. P a b a r s t o m o s ž a l u m y n a i s ir p a p u o š i a m o s petra-
žolėmis.
• 120 g agurkų, 60 g pomidorų, 20 g svogūnų, 20 g grietinės, 2 g krapų, 3 g
petražolių.
migli jQ&m*wĘ№Bm *f^№illtR№&'№ feMMV> fadwfc jMMjyjfr ta})><taNtqtH
A g u r k ų ir bulgariškųjų ankštpipirių salotos su
grietine ,
Švieži agurkai n u p l a u n a m i , p e r p j a u n a m i išilgai ir supjaustomi grie­
žinėliais a r b a sutarkuojami stambia tarka. Saldieji ankštpipiriai n u p l a u ­
n a m i , perpjaunami išilgai, i š i m a m o s sėklos, supjaustomi p l o n a i s šiau­
deliais, s u m a i š o m i su agurkais, apšlakstomi actu, p a s ū d o m i , p a g a r d i n a ­
mi prieskoniais, išmaišomi, u ž p i l a m i grietine, p a p u o š i a m i p o m i d o r a i s ir
petražolių lapeliais.
• 1 šviežias agurkas, druskos pagal skonį, acto, maltų pipirų, 2 — 4 saldieji ap­
valūs ankštpipiriai, 250 g tirštos grietinės, 2 pomidorai, petražolių lapelių.
A g u r k ų ir varškės salotos
Du vidutinio dydžio a g u r k a i supjaustomi griežinėliais ir p a s ū d o m i .
Po kelių m i n u č i ų supilamos sultys, agurkai s u m a i š o m i su trinta Varške
( 1 5 0 g) ir grietine (pusė stiklinės). R e i k i a m ą skonį ir kvapą s a l o t o m s
suteikia griežinėliais supjaustytas s v o g ū n a s ir žiupsnelis pipirų. P a r u o ­
šiamos prieš pusvalandį iki v a l g y m o , o paskutiniu m o m e n t u p a b a r s t o ­
m o s krapais.
Agurkai su salotų lapais
G e r a i nuplauti agurkai pjaustomi s t a m b i o m i s drožlėmis, s v o g ū n a i
ir salotos sukapojami. Viskas p a s ū d o m ą , s u m a i š o m a , įpilama a c t o , grie­
tinės, c u k r a u s .
• 2 agurkams — 200 g salotų lapų, 100 g svogūnų laiškų, po arbatinį šaukštelį
cukraus ir acto, pusė stiklinės grietinės, druskos pagal skonį.
46
Agurkų ir varškės masės drebučių salotos
Želatinas s u b e r i a m a s į šaltą vandenį (0,5 stiklinės), leidžiama pa­
stovėti 30 m i n u č i ų . P u o d e u ž v e r d a m o s 2 stiklinės v a n d e n s , įpilamas
paruoštas želatinas, leidžiama j a m visiškai ištirpti, paskui p e r k o š i a m a s ,
a t a u š i n a m a s iki 3 5 — 4 0 ° C, įlašinama citrinų sulčių, s u d e d a m i plonais
griežinėliais supjaustyti agurkai, įberiama druskos, s u m a i š o m a , supila­
ma į metalinę formą ir aušinama, kol sukietėja želė, paskui s u d e d a m a
į lėkštę, ant k u r i o s d u g n o padėta salotų lapų. Į varškės m a s ę įpilama
pieno, masė plakama, kol išsipučia. Gauta mase apkrečiama gatava žele.
• 0,75 valgomojo šaukšto želatinos, 2,5 stiklinės vandens, 0,75 valgomojo šaukš­
to citrinos sulčių, 5 švieži agurkai, 100 g saldžios varškės, 2 valgomieji šaukštai
pieno, 15 g salotų lapų, druskos pagal skonį.
.amoaScru/ž leis*} e&Aiíiv tyiV>ą&\ uiróSetíáq ufvlauBįąuz ^nfigove uinul
Šaitsriubė su rūgpieniu
Į sugrūstą č e s n a k ų košelę ir susmulkintus riešutus supilamas su­
plaktas r ū g p i e n i s , aliejus, smulkiai pjaustyti agurkai ir įberiama drus­
kos pagal skonį. M i š i n y s p r a s k i e d ž i a m a s šaltu v a n d e n i u iki pageidau­
j a m o tirštumo.
Sriubą taip pat galima paruošti ne iš agurkų, o iš smulkiai supjaus­
tytų arba suplėšytų salotų lapų.
• 300 g agurkų, 400 ml rūgusio pieno, 3 — 4 skiltelės česnako, 50 g graikinių
riešuti; branduolių, 15 ml aliejaus, krapų, druskos pagal skonį.
i ifflCtDODlJP l i i r t l í j i í f r ifYtBDl Cnfitti! , < s i r n O I 0 — S^lntlfin fvĮ tifiI6lifJIQ
Šaitsriubė su kiaušiniais
Rūgusis p i e n a s išplakamas, įpilama aliejaus, p r i d e d a m a smulkiai
supjaustytų agurkų, smulkiais kubeliais sukapotų kiaušinių ir pasūdomą
pagal skonį. P r a s k i e d ž i a m a šaltu v a n d e n i u ir apibarstoma susmulkintais
krapais arba m a l t a i s juodaisiais pipirais.
• 400 g agurkų, 750 ml rūgusio pieno, 2 virti kiaušiniai, 20 ml aliejaus, 300 ml
šalto vandens, krapų, druskos pagal skonį.
Ot?7fi)f i ' i t'"'fljí- \'.
,x
C'CÍÍÍ'i ¿lt>iiÜuto9fi BrftOííSlíwlvit/z nr5
Šaitsriubė su actu
Agurkai smulkiai supjaustomi arba sutarkuojami ir sudedami į šal­
tą vandenį. Ten įberiama sugrūsto č e s n a k o , pagal skonį acto, druskos ir
smulkintų krapų. Jei norite, galite dar įberti smulkiai supjaustytų aštrių
arba saldžiųjų pipirų ankščių.
Šitaip paruoštą sriubą ypač m a l o n u valgyti k a r š t o m i s vasaros die­
n o m i s . Patiekiant g a l i m a įmesti ledo gabalėlių.
• 500 g agurkų, 1 1 šalto vandens, 5—6 skiltelės česnako, acto ir druskos pagal
skonį, jei norite — 2 aštriuosius arba saldžiuosius ankštpipirius.
47
 Agurkų su rūgusiu pienu garnyras
Rūgusiam pienui leidžiama koštis per marlę keletą valandų. Paskui
visą laiką maišant beriama sugrūstų riešutų branduolių ir labai smulkiai
supjaustytų agurkų, druskos pagal skonį. Patiekiama prie virtų arba k e p ­
tų kiaušinių, virtos m ė s o s arba žuvų.
• 500 g agurkų, 1 1 rūgusio pieno, 70 g graikinių riešutų branduolių, 40 ml
aliejaus, druskos.
į f .-. ^IV/y^ogįMoSE įpįjm onjįiib t v>.p\,
Padažas su raugintais agurkais
Iš kiaušinių trynių ir sviesto p a r u o š i a m a s majonezas. P r i d e d a m a
labai smulkiai supjaustytų agurkų, taip pat sutrintų arba labai s u s m u l ­
kintų svogūnų, supjaustytų petražolių lapelių, viskas gerai s u m a i š o m a .
Padažas p a t i e k i a m a s šaltas p r i e kotletų, virtų arba keptų žuvų ir
kitų patiekalų.
• 200 g raugintų agurkų, kiaušinių trynių (1 virtas ir 3 žali), 200 ml aliejaus,
20 g svogūno galvelės, petražolių.
Svfefc ag,: :,,> ::• cunami, p e r p j a u n a n t 7rttilAĮft ( № {
Rauginti agurkai su žuvimis arba viščiuko m ė s a
Agurkai perpjaustomi išilgai pusiau, vidurys išpjaunamas. Prideda­
ma majonezo, sumaišyto su virtų žuvų susmulkinta filė. P a g a r d i n a m a
pipirais, jei patinka — g a r s t y č i o m i s . Šitaip įdaryti agurkai s u d e d a m i į
lėkštę ir užpilami majonezu. P a p u o š i a m a alyvuogėmis.
R a u g i n t u s agurkus taip pat g a l i m a įdaryti smulkiai supjaustyta viš­
č i u k o mėsa, pagardinta majonezu.
• 4 agurkai (maždaug 12 cm ilgio), 200 g žuvų, 100 g majonezo, maltų juodųjų
pipirų, garstyčių, petražolių, druskos.
Kiauliena pikantiškame padaže
M ė s a s u p j a u s t o m a n e d i d e l i a i s gabalėliais, u ž p i l a m a 1,5 1 k a r š t o
vandens, įberiami 5 — 7 grūdeliai pipirų, smulkiai supjaustytų svogūnų,
lauro lapų ir v e r d a m a , kol išverda m ė s a . Dalis m ė s o s sultinio ataušina­
ma, ir j a m e išmaišomi miltai. T a d a p u o d a s pastatomas ant ugnies, visą
laiką maišant į jį p i l a m a s n u k o š t a s karštas sultinys (likęs). U ž v e r d a m ą
i r p r i d e d a m a p o m i d o r ų tyrės. G a t a v a s padažas n u k e l i a m a s n u o u g n i e s ,
p a g a r d i n a m a s garstyčiomis, p r i d e d a m a susmulkintų raugintų agurkų ir
virtos m ė s o s .
• 500 g mėsos be kaulų, 80 g svogūnų, 60 g miltų, 200 g raugintų agurkų, 20 g
pomidorų tyrės, juodųjų pipirų žirnelių, lauro lapų, garstyčių.
48
Įdaryti agurkai
A g u r k a i n u l u p a m i , perpjaunami p u s i a u (sėklos i š i m a m o s ) , viena
puselė p r i k e m š a m a įdaro, kita pusele p r i d e n g i a m a , p u s e l ė s s u r i š a m o s
siūlu ir 20 minučių t r o š k i n a m o s p a d a ž e , p a d a r y t a m e iš k e l e t o šaukštų
grietinės ir vieno šaukšto pomidorų tyrės. Į padažą g a l i m a įlašinti cit­
rinos sulčių. Įdaras p a r u o š i a m a s iš k a p o t o s virtos m ė s o s ir troškintų
grybų, sumaišytų su svogūnų galvelėmis, virtais ryžiais, k a p o t a i s kiau­
šiniais, petražolių lapais — viskas s u m a i š o m a , įberiama d r u s k o s ir pi­
i pirų. A g u r k u s galima įdaryti šviežiomis d a r ž o v ė m i s (smulkiai sukapo­
tais agurkais, p o m i d o r a i s , kopūstais) ir kietai virtais kiaušiniais, sumai­
šytais su grietine. U ž p i l a m a grietine ir a p i b a r s t o m a krapais.
G a l i m a įdaryti ir pageltusius a g u r k u s .
ijjjfiMj'iSoivJ ...vyii' i-.iT. lą >i." ; !;a.v.vf)'iretB)lf.' = ""j^^KL,.
Žuvys su agurkais
Ištirpintame m a r g a r i n e p a k e p i n a m i , k o l parausvėja, miltai, pride­
d a m a grietinės. P a r u o š t o s žuvys p a š u t i n a m o s p a d a ž e . N u l u p a m a s agur­
kas, s u p j a u s t o m a s p l o n a i s skrituliukais ir į d e d a m a s prie žuvų. Įberiama
d r u s k o s , pipirų, a p i b a r s t o m a krapais. P a t i e k i a m a su v i r t o m i s b u l v ė m i s
arba ryžiais.
• 2 valgomieji šaukštai margarino, 2 valgomieji šaukštai miltų, 250 g grietinės,
400 g žuvų filė, 1 nedidelis agurkas, pipirų, krapų, citrinos sulčių, druskos.
Troškinti grietinėje agurkai
N u l u p a m i švieži agurkai, supjaustomi p l o n a i s griežinėliais (maž­
d a u g 1 c m ) , apibarstomi smulkia d r u s k a , pipirais, apvoliojami kvieti­
niais miltais ir a p k e p a m i lydytame svieste. Apkepinti agurkai sudedami
į puodą, p r i d e d a m a grietinės, p o m i d o r ų tyrės ir u ž d e n g u s d a n g č i u troš­
k i n a m a silpnai verdant, kol pasidaro p a k a n k a m a i minkšti. Patiekiami
kartu su p a d a ž u lėkštėje, apibarstomi k r a p a i s .
• 600 g šviežių agurkų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 2 valgomieji
šaukštai lydyto sviesto, 0,5 stiklinės grietinės, 1 valgomasis šaukštas pomidorų
tyrės, druskos, pipirų, krapų pagal skonį.
Su grybais ir razinomis troškinti agurkai
A g u r k a i n u l u p a m i , supjaustomi piršto s t o r u m o dalelėmis, troškina­
mi svieste su grybais ir razinomis be kauliukų. Truputį pasūdomą. Troš­
k i n a n t gautas nuoviras sumaišomas su kiaušinių tryniais, išplaktais su
v y n u o g i ų sultimis. Nevirkite!
• 500 g vaisių, 250 g konservuotų grybų, 50 g razinų, 50 g sviesto, 2 kiaušinių
tryniai, 0,5 stiklinės vynuogių sulčių, druskos pagal skonį.
49
4—20
 Apkepinti grietinėje agurkai
Švieži agurkai perpjaustomi išilgai, pabarstomi smulkia druska, pi­
pirais, apvoliojami miltais ir a p k e p i n a m i svieste, kol u ž s i d e d a rusva
plutelė. Paskui apkepinti agurkai d e d a m i į keptuvę, apipilami grietine,
sumaišyta su kiaušiniu, ir a p k e p a m i orkaitėje.
• 600 g šviežių agurkų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 30 g sviesto, 0,5
stiklinės grietinės, 3 kiaušiniai, druskos ir pipirų pagal skonį.
A G U R K Ų P A R U O Š I M A S ATSARGAI
Rauginti agurkai
R a u g i n i m u i a t r e n k a m i n e s t a m b ū s , p l o n a žieve, švieži (geriausia,
kai tiesiai iš lysvės) agurkai (pageltę ir sugedę atidedami). N u p l a u n a m i
šaltu vandeniu. M e d i n ė s statinės d u g n a s išklojamas n u p l a u t a i s ąžuolo,
juodųjų serbentų arba vyšnių lapais, į d e d a m a krapų, k r i e n o , p e l e t r ū n o ,
česnako. Paskui vienas prie kito stačiai sustatomi agurkai. Tarp eilių
d e d a m i lapų ir prieskonių sluoksniai, statinė sandariai u ž d e n g i a m a . P r o
d a n g č i o angą supilamas s ū r y m a s , a n g a u ž k e m š a m a m e d i n i u k a m š č i u .
A g u r k u s galima rauginti kubilėlyje. Supylus sūrymą, reikia gerai
prislėgti mediniu dangčiu, kad agurkai neiškiltų į paviršių. Tačiau už­
dėtas krūvis neturi agurkų suploti. S ū r y m a s agurkus turi a p s e m t i ne
m a ž i a u k a i p 3 — 4 c m . Kubilėlis p r i d e n g i a m a s švariu a u d i n i u ir laiko­
m a s vėsioje vietoje.
• Kibirui vandens — 600 g druskos, 50 g krapų, 5 g peletrūno, pusė raudonojo
ankštpipirio, 1 galvelė česnako, pusė krieno šaknies.
Su actu rauginti agurkai
Paruošti, kaip aprašyta anksčiau, agurkai sudedami į statinaitę arba
stiklainį su p r i e s k o n i n ė m i s ž o l ė m i s ir u ž p i l a m i sūrymu, į kurį įpilta
degtinės ir vynuogių acto. Kitą dieną į agurkus p a p i l d o m a šalto sūry­
m o , statinaitė u ž d e n g i a m a d a n g č i u (arba sandariai u ž d a r o m a s stiklai­
nis) ir p a s t a t o m a šaltoje vietoje. Šitaip paruošti agurkai ilgai išsilaiko.
• Sūrymui imama 10 1 vandens — 500 g druskos, 1 stiklinė acto ir trys ketvir­
tadaliai stiklinės degtinės.
Trumpai rauginti agurkai
Jeigu norite turėti silpnai įrūgusių agurkų, kitą dieną užpilkite j u o s
v e r d a n č i u sūrymu. K a d agurkai būtų kieti, ant statinaitės d u g n o pa-
50
skleiskite dvi tris saujas ąžuolo lapų, iš viršaus taip pat pridenkite la­
pais. Agurkus rauginimui paruoškite šitaip: iš abiejų galų nulupkite žie­
velę, vidurį galima perdurti peiliu. S ū r y m a s d a r o m a s stiprus (2,5 I van­
dens — 280 g druskos). Šitokio kiekio sūrymo p a k a n k a užraugti 3 ki­
l o g r a m a m s agurkų.
M e n k a i įrūgę agurkai
Ilgesnį laiką galima išlaikyti ir menkai įrūgusius agurkus. T a m rau­
ginkite j u o s e m a l i u o t a m e arba stikliniame inde ( 4 — 5 1 talpos) su prie­
skoniais: 100 g krieno, 3 — 5 skiltelėmis č e s n a k o , trupučiu raudonųjų
karčiųjų pipirų. Ž a l u m y n u s paskleiskite ant d u g n o . Agurkus nuplaukite,
apdėkite ž a l u m y n a i s ir užpilkite 3 — 4 minutes virtu ir atšaldytu sūrymu
(1 1 v a n d e n s , 50 g druskos), uždenkite audiniu ir 3 — 4 dienas palaiky­
kite kambaryje ( 1 8 — 2 0 ° C temperatūroje). Kai sūrymas įgaus malonų
rūgštoką skonį, nudenkite audinį, nupilkite sūrymą į kitą indą, o agur­
kus gerai nuplaukite šaltu virintu vandeniu ir sudėkite į stiklainius kar­
tu su šviežiais žalumynais. Nupiltą sūrymą pavirinkite (putas būtinai
nugraibykite) ir užpilkite j u o agurkus, kad 3 — 4 cm liktų iki viršaus.
U ž d e n k i t e išvirintais metaliniais dangteliais ir pastatykite į puodą su
karštu v a n d e n i u ( 5 0 — 6 0 ° C temperatūros) ant silpnos ugnies, kad ste­
rilizuotus!. Litro talpos stiklainius kaitinkite 15 minučių, trijų litrų —
2 0 — 2 5 m i n u t e s , po to sandariai uždarykite stiklainį ir ataušinkite ap­
vertę d u g n u aukštyn. S ū r y m a s stiklainyje iš pradžių bus d r u m s t a s , vė­
liau pašviesės.
Marinuoti agurkai
A t r e n k a m i lygūs, vienodo d y d ž i o agurkai, n u p l a u n a m i , nupjauna­
mi galiukai. \ išplautus stiklainius ant d u g n o beriami kartieji ir kvapieji
pipirai, gvazdikėliai ( 2 — 3 ) , į d e d a m o s 1—2 skiltelės č e s n a k o , 2 lauro
lapai, 15 g prieskoninių žalumynų. Ž a l u m y n a i s p r i d e n g i a m a s kiekvie­
nas agurkų sluoksnis. Atskirai paruoštas s ū r y m a s (1 1 v a n d e n s — 50 g
druskos, 25 g cukraus) gerai pavirinamas, į jį įpilama 8 0 — 1 0 0 g 9%
acto. Paruošti agurkai tuoj pat užpilami m a r i n a t u , u ž d e n g i a m i metali­
niais išvirintais dangteliais ir sterilizuojami (1 I talpos stiklainiai —
8 — 1 0 minučių, 3 litrų — 1 8 — 2 0 m i n u č i ų ) . Kai tik ryškiai žalia spalva-
pasidaro alyvinio atspalvio, tučtuojau stiklainius nukeliate n u o ugnies,
sandariai u ž d a r o t e ir ataušinate.
M a r i n a t u i galima imti ir kitokį sudedamųjų dalių santykį: rūgščiam
marinatui — tris ketvirtadalius stiklinės acto 1 litrui, 1 valgomąjį šaukš­
tą druskos ir pusantros stiklinės cukraus.
51
 Marinuoti ir sterilizuoti agurkai
Paprastai tokios rūšies konservams imami 7 — 8 cm ilgio agurkai. Juos
reikia nuplauti, standžiai sukišti į stiklainius (1 1 talpos) ir užpilti marinatu,
paruoštu šitaip: 10 dalių vandens, 5 dalys acto, 1 dalis druskos ir 1 dalis
cukraus. Į kiekvieną stiklainį įberkite po 2 žirnelius juodųjų pipirų, gvaz­
dikėlių, įmeskite šakelę krapų ir, jei norite, keletą gabalėlių svogūno. Stik­
lainiai sterilizuojami 5 minutes, prieš tai sandariai uždaromi.
Tarp agurkų g a l i m a įkišti keletą žiedinių kopūstų žiedynėlių ir m o r ­
kų, supjaustytų skridinėliais b a n g u o t u peiliu. Šitaip u ž p i l d o m a t u š t u m a
tarp agurkų, o iš jų p a r u o š t o s salotos gražiau a t r o d o .
.vuAut lqun eoiitfsA . o a g u o tos MA-tntttsą mštrymiluS .irciąią uįyiiiie^
Marinuoti agurkai su juodųjų serbentų padažu
P a r e n k a m i lygūs, v i e n o d o dydžio agurkai. Gerai n u p l a u n a m i , n u ­
pjaunami abiejų galų s m a i l u m a i ir statmenai sustatomi į stiklainius. A n t
kiekvieno stiklainio d u g n o įberiami 2 — 3 grūdeliai juodųjų pipirų, gvaz­
dikėlių, į d e d a m o s 1—2 skiltelės česnako, k r ap o ir mėtų šakelė. U ž p i ­
lama skysčiu, p a g a m i n t u iš 1 1 vandens, 250 ml prinokusių juodųjų
serbentų sulčių, 50 g d r u s k o s ir 20 g cukraus. U ž v e r d a m ą ir p i l s t o m a
į stiklainius. Jie tuojau sandariai uždaromi ir 8 m i n u t e s sterilizuojami.
> : < ; C 5 K Qft •^•'O^i.i/inabujėV
S a v a i m e sterilizuoti marinuoti agurkai
M a r i n u o t i agurkai p a r u o š i a m i labai greitai ir lengvai, nesterilizuo­
j a m i , tik tris kartus u ž p i l a m i karštu skysčiu.
A n t trijų litrų talpos stiklainio dugno (nedideli stiklainiai šitam tiks­
lui nep atogūs) į m e t a m a po 10 g krapų, petražolių, salierų, krienų, j u o ­
dųjų serbentų ir mėtų lapų. G e r a i nuplauti agurkai s u d e d a m i s t a č i o m i s
ir gulsčiomis eilėmis, kiek g a l i m a standžiau. Iš viršaus p r i d e n g i a m a
krap o šakele su žaliomis sėklomis. Į stiklainį atsargiai p i l a m a s švarus
verdantis v a n d u o iš a r b a t i n u k o taip, kad netekėtų stiklainio kraštais (jie
patys vienodai įkaista). Pripiltą iki viršaus stiklainį reikia u ž d e n g t i m e ­
taliniu dangteliu, kurį iki tol reikia laikyti v e r d a n č i a m e vandenyje. U ž ­
dengtas stiklainis laikomas 3 — 5 minutes, tada v a n d u o išpilamas, o stik­
lainis tuoj pat vėl p r i p i l a m a s v e r d a n č i o vandens. Prieš pilant trečią kar­
tą į agurkų stiklainį į d e d a m o s kelios nuluptos č e s n a k o skiltelės ir 10 g
krieno. Vietoj v a n d e n s šįkart stiklainis pripilamas karšto m a r i n a t o , ku­
ris p a r u o š i a m a s iš pirmą kartą nupilto vandens. Marinatą (90 g d r u s k o s ,
35 g cukraus) reikia užvirti. Pavirinus dvi m i n u t e s , į verdantį skystį
reikia įpilti 1 5 0 — 2 0 0 ml a c t o . Verdančio marinato stiklainis p r i p i l a m a s
sklidinas, sandariai u ž d a r o m a s ir apverčiamas — tokioje padėtyje lai­
koma, kol visiškai atvėsta.
flH ,X u n i m a t i v UčiJfig o a o i n o b i m o ą ,ol sfl>.oi}fot:)( KRMį o g n i l o l i a i
M a n o m a , k a d pomidorų t ė v y n ė — M e k s i k a ir P e r u , kurių gyven­
tojai senovėje v a r t o d a v o „ t o m a t l į " * — stambias u o g a s , šitaip v a d i n a m o
augalo vaisius.
Į Europą p o m i d o r u s atvežė Ispanijos konkistadorai. Ispanijoje ir
Portugalijoje actekų ir inkų a u g i n a m i vaisiai b u v o v a d i n a m i „ p o m del
P e r u " , t.y. o b u o l i a i iš Peru; Italijoje — „ p o p d ' o r o " — „auksiniais
o b u o l i a i s " , matyt, todėl, kad kai kurių rūšių p o m i d o r a i b u v o a u k s i n i o
atspalvio; Prancūzijoje — „ p o m d ' a m u r " — „ m e i l ė s o b u o l i a i s " arba
„ A m ū r o o b u o l i a i s " . K a i kuriose E u r o p o s kalbose, taip pat ir rusų, išliko
ir senasis meksikiečių p a v a d i n i m a s „ t o m a t l i s " , tik be g a l ū n ė s .
Ilgą laiką p o m i d o r a i b u v o l a i k o m i dekoratyviniais augalais: gražūs
ir švelnūs jų žiedeliai ir tokie p a t vaisiai. D a r X V I I I a m ž i a u s pabaigoje
b u v o g a l i m a m a t y t i gėlių p u o d u o s e a u g i n a m u s šiuos a u g a l u s daugelyje
p a s a u l i o šalių.
Iki X V I I I a m ž i a u s pabaigos E u r o p o j e p o m i d o r a i b u v o laikomi n u o ­
dingais, o A m e r i k o j e — mirtinai n u o d i n g a i s . Tik X I X a m ž i a u s pačioje
pradžioje ispanų ir prancūzų tyrinėtojai nustatė, kad p o m i d o r ų vaisiai,
n o r s ir n u o d i n g i , b e t labai n a u d i n g i . Šių augalų n u o d i n g i tik stiebai, jų
n u o v i r a s ir d a b a r vartojamas d a u g e l i u i ž e m ė s ūkio kenkėjų naikinti.
Rusijoje p i r m o s i o s žinios a p i e p o m i d o r u s išliko iš i m p e r a t o r ė s Je­
katerinos II v a l d y m o laikų. 1780 m e t ų vasaros vidury Rusijos pasiun­
tinys diližanu iš Paryžiaus p a r s i v e ž ė krepšį Rusijoje n e m a t y t ų vaisių ir
perskaitė carienei paskaitą „ A p i e r e t u s vaisius ir n e p a p r a s t u s a u g a l u s
E u r o p o s l a u k u o s e " . Tačiau praėjo d a r n e vienas d e š i m t m e t i s , kol p o m i ­
d o r a i b u v o p r a d ė t i auginti Rusijoje. P i r m o s i o s plantacijos b u v o užveis­
tos K r y m e , Gruzijoje ir Ž e m u t i n i a m e Pavolgyje. D a b a r p o m i d o r a i au­
g i n a m i net u ž Poliarinio rato.
P o m i d o r u s ž m o n ė s valgo dar ne ilgiau kaip šimtmetį. Atsargios
u ž u o m i n o s , k a d j u o s galima vartoti "kaip maistą, r a n d a m o s 1811 m e t ų
„ B o t a n i k o s ž o d y n e " . D a b a r m u m s tai a t r o d o kaip istorijos k u r i o z a s .
53
 Ten sakoma, kad „nors p o m i d o r a s ir laikomas n u o d i n g u augalu, bet kambarį, patikrinkite, per kiek laiko akys pripranta prie tamsos. Jeigu
Italijoje valgomas su pipirais, česnaku ir sviestu, o Portugalijoje ir Bo­ reikia daugiau negu 6 sekundžių, vadinasi, jūsų organizme trūksta vi­
hemijoje iš jų net d a r o m i labai m a l o n a u s skonio rūgštoki p a d a ž a i " . tamino A. Tada rekomenduojama kasdien išgerti mažiau kaip stiklinę
Dabai pomidorai visur a u g i n a m i , bent šiltnamiuose. pomidorų sulčių. Galima įberti truputį smulkiai supjaustytų petražolių
Pomidorų vaisiai labai vertingi, pirmiausia dėl to, kad j u o s e d a u g arba suvalgyti morką.
vitamino C ir karotino. A s k o r b i n o rūgšties kiekiu j i e nenusileidžia cit­
• Kad perplyšęs pomidoras nesupelytų, storai apibarstykite rupia
rinoms ir apelsinams, o šimte gramų vaisių karotino yra pusė žmogui
druska.
reikalingo p a r o s kiekio. B e to, p o m i d o r u o s e gausu vitaminų K , PP, B b
B 2 , B 3 , B 6 , taip pat folinės rūgšties. Pomidorai turi n e m a ž a rūgščių ir • Pomidoro oda lengvai nusilupa, kai pomidoras kelioms sekun­
mikroelementų: kalio, kalcio, geležies, fosforo, vario, cinko, j o d o , flo- dėms panardinamas į verdantį vandenį.
ro. Geležies p o m i d o r u o s e kelis kartus daugiau n e g u vištienoje, piene,
• Švieži pomidorai į sriubą dedami prieš 10 minučių iki baigiant
žuvų produktuose, todėl j i e yra g y d o m a s i s p r o d u k t a s n u o mažakraujys­
virti, bet ne anksčiau negu išverda mėsa.
tės.
Kadangi p o m i d o r u o s e d a u g mikroelementų, j i e yra svarbus maisto • Pomidorų griežinėlius, apibarstytus miltais bei druska ir pake­
p r o d u k t a s sergantiems cukriniu diabetu ž m o n ė m s . pintus aliejuje, galima patiekti kaip atskirą patiekalą.
Į pomidorų sudėtį įeina cukrus, baltymai, ląsteliena, pektininės m e ­ • Tvirti raudoni pomidorai pjaustomi į dalis arba griežinėliais ašt­
džiagos, fitoncidai, organinės rūgštys. Iš pastarųjų y p a č d a u g obuolių ir riu peiliu. Juos galima dėlioti drauge su neluptų žalių agurkų skridinė­
citrinų rūgšties, kurios sukelia apetitą, aktyvina v i r š k i n i m o procesus,
liais.
slopina žarnyno m i k r o o r g a n i z m u s .
• Tirštą pomidorų pastą sudėkite į stiklainį, kad nesupelytų, api­
Dietinės p o m i d o r ų savybės y r a pripažintos šiuolaikinės medicinos,
todėl j i e įtraukiami į įvairiomis ligomis, iš jų ir cukriniu diabetu, ser­ barstykite druska ir užpilkite piršto storumo aliejaus sluoksniu — ji
gančių įvairaus a m ž i a u s a s m e n ų dietinę mitybą. P a m i d o r ų sultys palan­ ilgiau liks šviežia.
kiai veikia sergančiųjų hipertonija, taip pat nervų s i s t e m o s pervargimu, • Atvirame stiklainyje pomidorų tyrė nepelys, jeigu apibarstysite
būklę. Liaudies m e d i c i n o j e p o m i d o r a i vartojami n i e ž a m s , akių ir skran­ džiovintais krienų lapais.
džio bei žarnyno ligoms gydyti.
• Pamatę, kad stiklainių su pomidorų konservais (marinuotais po­
Pomidorai išsiskiria fitoncidinėmis savybėmis. Jų sultys naikina
midorais, pomidorų tyre, pomidorų pasta) dangteliai išsipūtę, išdekite
daugelį mikroorganizmų, todėl plačiai vartojamos pūliuojančioms o d o s
juos į puodą, gerokai pavirkite pridėję druskos (10% produktų svorio),
žaizdoms, taip pat s u ž e i d i m a m s gydyti.
perdekite į švarius stiklainius ir vėl uždarykite. Kitas daržoves ir vai­
Naudingiausi yra švieži pomidorai. Tačiau j i e — sezoninė daržo­
sius gerai nuplaukite sūriu vandeniu, sudėkite į švarius sausus stiklai­
vė, todėl yra d a u g y b ė būdų, kaip pasiruošti atsargų, taip pat d a u g y b ė
nius ir užpilkite šviežiu, stipresniu marinatu.
būdų, kaip vartoti. Ž i n o m a d a u g i a u kaip 100 būdų, kaip p o m i d o r u s
kulinariškai apdoroti n a m ų sąlygomis. • Išvirti žiemai pomidorai paprastai išpilstomi į butelius ir stiklai­
Iš jų d a r o m o s įvairios salotos, su p o m i d o r a i s m a i š o m a daugybė nius, bet jiems ne visada randami tinkami dangteliai. Uždenkite indo
daržovių, g a m i n a m a gausybė patiekalų. P o m i d o r a i skanūs marinuoti, kaklelį dviejų sluoksnių marle (ją prieš tai išlyginkite lygintuvu), trupu­
įdaryti, kepti, sriuboje ir kaip antrųjų patiekalų priedai. tį įspauskite pirštu (marlė neturi liesti pomidorų masės). Į įdubą įber­
kite druskos. Toks kamštis nuo garų sudrėks, sukietės ir neleis patekti
Įsidėmėkite... orui. Šitaip uždengtus indus su pomidorų tyre galima laikyti kambario
• Vienintelis vitaminas, kurio trūkumą žmogus gali nustatyti pats temperatūroje. Prieš atidarant druskos kamštis sudrėkinamas vandeniu,
sau, yra vitaminas A: kai iš šviesios patalpos pereinate į neapšviestą o paskui ištraukiamas kartu su marle.

54 55
 • Pomidorų sulčių nelaikykite metaliniame inde. Vitaminas A žūva
ir nuo šviesos, taigi supiltas į butelius sultis apvyniokite popieriumi
arba pastatykite tamsioje vietoje.
• Šviežius pomidorus galima išlaikyti iki sausio. Atrinkite sveikus
žalius vaisius, kiekvieną suvyniokite į popierių, sudėkite į dėžę arba
išklotų šiaudais pintinę ir laikykite 11—13° C temperatūroje, tamsioje
vietoje.
• Pomidorai ilgiau laikosi sudėti į neuždengtą emaliuotą puodą ir
laikomi apatinėje šaldytuvo lentynėlėje.
• Kad pomidorai išsilaikytų švieži, reikia raudonus ir rožinius vai­
sius pirmiau atšaldyti (vieną parą), paskui sudėti viena eile į dėžutę
koteliu į viršų ir laikyti sausoje vietoje 1—3 °C temperatūroje. Vaisiai
neturi liestis, pala/pa turi būti vėdinama. Vaškinės brandos pomidorai
gali išsilaikyti vieną —pusantro mėnesio, rausvi — iki mėnesio. Ilgiau
laikyti tinka tik vėlyvosios veislės.
• Rudenį patalpoje, kurios temperatūra pliusinė, sukabinkite kartu
su stiebu nupjautus pomidorus, vaisiai kurį laiką dar augs ir baigs
nokti.
A • v«mU< • • ;,:„„./•, .,v - v ' . .„-a...,-^
POMIDORŲ PATIEKALAI
Pomidorai su majonezu
Kieti raudoni p o m i d o r a i nuplaunami, perpjaustomi j kelias dalis
arba m a ž d a u g 1 cm storio skridinėliais, sudėliojami į plokščią lėkštę
„laipteliais". Majonezas p i l a m a s į laiptelių vidurį. Kiaušiniai supjausto­
mi, sumaišomi su labai susmulkintomis petražolėmis, p a s ū d o m i , sude­
dami greta pomidorų, užpilami majonezu. Patiekalą g a l i m a iš viršaus
papuošti figūriškai supjaustytais agurkiukais, o jei norite — smulkio­
mis aštriojo ankštpipirio drožlėmis.
• 500 g raudonų pomidorų, 150 g majonezo, 2 kietai virti kiaušiniai, 100 g
šviežių agurkų, petražolių lapų, druskos pagal skonį.
Šviežių p o m i d o r ų ir agurkų salotos
Nuplauti pomidorai ir švieži agurkai supjaustomi plonais griežinė­
liais, apibarstomi druska ir pipirais, gražiai sudedami j salotinę. Patie-
56
kiant apšlakstomi actu, s u m a i š y t u su aliejumi, apibarstomi krapais arba
petražolių lapeliais.
Salotas galima paruošti vien iš agurkų arba vien iš p o m i d o r ų . Švie­
žius p o m i d o r u s galima pakeisti konservuotais. Jei norima, į šias salotas
p r i d e d a m a plonais griežinėliais supjaustytų svogūnų galvelių arba smul­
kiai supjaustytų svogūnų laiškų. Salotos p a t i e k i a m o s su m ė s o s ir žuvų
kotletais, virta arba kepta m ė s a ir žuvimi, taip pat k a i p atskiras patie­
kalas.
, 5—6 pomidorams — 2 — 3 agurkai, 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 3—4 šauks
tai acto.
P o m i d o r ų salotos su riešutais ir česnakais
P o m i d o r a i supjaustomi, s v o g ū n a i smulkiai sukapojami, p a s ū d o m i ,
įberiama pipirų. Viskas s u m a i š o m a su smulkintais riešutais ir aliejumi.
Pusei v a l a n d o s p a s t a t o m a šaltai. Prieš patiekiant a p i b a r s t o m a žalumy­
nais.
• 120 g pomidorų, 15 g aliejaus, 5 g žalumynų, 5 graikiniai riešutai, druskos,
, . • i^maammsBM^H,itiokir.mu?. ,<*u;iiqiq *ifitlsm ,B»?.mb ernoJ
pipirų pagal skoni.
P o m i d o r ų salotos su riešutais
P o m i d o r a i ir svogūnai supjaustomi, sudedami į salotinę. P a g a l sko­
nį įberiama druskos, pipirų, gerai s u m a i š o m a su grūstais riešutais ir
česnaku, apipilama aliejumi.
Salotos patiekiamos atšaldytos.
• 400 g pomidorų, 60 g svogūno galvelių, 100 g gvaldytų graikinių riešutų, 40 g
aliejaus, 3—4 česnako- skiltelės, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
P o m i d o r ų salotos su grietine
P o m i d o r a i ir svogūnai supjaustomi, s u m a i š o m i , įlašinama citrinos
sulčių, įberiama druskos, c u k r a u s , a p i p i l a m a grietine ir p a p u o š i a m a ža­
lumynais.
• 100 g pomidorų, 15 g svogūnų, 20 g grietinės, 3 g petražolių lapelių, dalis
citrinos, pagal skonį druskos ir cukraus.
P o m i d o r ų ir obuolių salotos
P o m i d o r a i , obuoliai ir s v o g ū n a i smulkiai supjaustomi, s u m a i š o m i ,
įlašinama citrinos sulčių, įpilama grietinės, įberiama druskos, c u k r a u s .
• 100 g pomidorų, 40 g obuolių, 15 g svogūnų, 20 g grietinės, dalis citrinos,
pagal skonį druskos, cukraus.
57
 P o m i d o r ų ir žaliųjų žirnelių salotos
Pomidorai supjaustomi kubeliais, p r i d e d a m a žirnelių ir s u m a i š o m a
s u majonezu. P a p u o š i a m a žalumynais.
• 120 g pomidorų, 20 g žaliųjų žirnelių, 20 g majonezo, 5 g petražolių lapelių,
druskos.
P o m i d o r ų salotos su svogūnais ir grietine
Pomidorai n u p l a u n a m i , supjaustomi skiltelėmis, p r i d e d a m a smul­
kiai supjaustytų svogūnų galvelių, pagal skonj druskos, pipirų ir api­
barstoma petražolių lapeliais.
• 600 g pomidorų, 2 svogūnų galvelės, 0,75 stiklinės grietinės, pagal skonį
druskos, pipirų, petražolių lapelių.
P o m i d o r ų salotos su sūriu
Nuplauti pomidorai supjaustomi mažais kubeliais, pridedama smul­
kiai supjaustytų svogūnų, agurkų, kubeliais supjaustyto sūrio, apibars­
toma druska, maltais pipirais, sumaišoma su majonezu.
• 300 g pomidorų, 150 lydyto rūkyto sūrio, 30 g svogūnų galvelių, 50 g kon­
servuotų agurkų, 100 g majonezo, pagal skonį druskos, maltų pipirų.
P o m i d o r ų ir brinzos salotos
Kieti raudoni p o m i d o r a i nuplaunami, supjaustomi skridinėliais ir
sudedami į salotinę. N u l u p a m o s česnako skiltelės ir trinamos su druska,
kol pasidaro košelė. Ant pomidorų krečiami česnakai ir apibarstoma
smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais. P a g a r d i n a m a mišiniu iš acto,
aliejaus, v a n d e n s ir druskos pagal skonį. Iš viršaus stambia tarka užtar­
kuojama brinza.
• 500 g raudonų pomidorų, 100 g brinzos, 10 g česnako, 10 ml acto, 40 ml
aliejaus, 20 ml vandens, petražolių, druskos pagal skonį.
P o m i d o r ų ir kiaušinių salotos su grietine
Kiaušiniai išverdami kietai, ataušinami, n u l u p a m i . Kiaušiniai, p o ­
midorai, agurkai supjaustomi skridinėliais, atsargiai sumaišomi su grie­
tine, pagal skonį įberiama cukraus, druskos ir įpilama acto. S u d e d a m a
į salotinę ir apibarstoma smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais, kra­
pais ir salotų lapais.
• 3 kiaušiniai, 0,5 stiklinės grietinės, 400 g pomidorų, 100 g agurkų, cukraus,
acto ir druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų.
R a u d o n ų p o m i d o r ų ir ž u v ų salotos
Žuvys n u l u p a m o s , išimami kaulai, supjaustomos m a ž a i s gabalėliais,
p a s ū d o m o s , s u d e d a m o s į plokščią indą, aptepamos sviestu ir k e p a m o s
orkaitėje. Kai iškepa, a p š l a k s t o m o s citrinos sultimis, o kai ataušta —
s u m a i š o m o s su pomidorų skridinėliais ir svogūnų pusžiedžiais. Prieš
pat patiekiant mišinys a p i b a r s t o m a s juodaisiais pipirais, smulkiai su­
pjaustytais petražolių lapeliais, a p i p i l a m a s aliejumi ir i š m a i š o m a s .
• 250 g raudonų pomidorų, 250 g žuvų (jūrų lydekos, skumbrės, merlūzos ir
kt.), 100 g svogūnų, 20 ml aliejaus, 20 g sviesto, citrinos sulčių, juodųjų maltų
pipirų, petražolių, druskos pagal skonį.
Raugintų pomidorų ir a g u r k ų salotos
Pomidorai ir agurkai (rauginti) supjaustomi, p r i d e d a m a smulkiai
pjaustytų svogūnų, p a g a r d i n a m a pipirais, aliejumi ir ž a l u m y n a i s .
• 100 g pomidorų, 40 g agurkų, 15 g aliejaus, 5 g žalumynų, pagal skonį maltų
pipirų.
Pomidorų „tulpės"
R a u d o n i , v i e n o d o d y d ž i o p o m i d o r a i įpjaunami k r y ž m a i , vidurys
i š i m a m a s ir įdaroma varške, išplakta iki grietinėlės t i r š t u m o su dideliu
kiekiu pieno ir p o m i d o r o viduriais, pagardinta smulkiai supjaustytais
svogūnais, saldžiaisiais ankštpipiriais, druska ir ž a l u m y n a i s . Patiekiama
ant salotų lapų.
R a u d o n ų p o m i d o r ų ikrai s u varške
Varškė išplakama, p r i d e d a m a smulkiai supjaustytų (be sėklų) p o ­
midorų, smulkiai tarkuotų svogūnų, maltų juodųjų pipirų ir druskos pa­
gal skonį. Viskas gerai s u m a i š o m a , s u d e d a m a į lėkštę, a p l y g i n a m a ir iš
viršaus p a p u o š i a m a agurkų skiltelėmis, morkomis, kietai virtu kiauši­
niu ir petražolių šakelėmis.
• 250 g raudonų pomidorų, 250 g šviežios varškės, 100 g svogūnų, 50 ml
aliejaus, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Papuošimui — morka, agur­
kas, kiaušinis, petražolė.
Ž a l i ų p o m i d o r ų ikrai
P o m i d o r a i p a v e r d a m i n e d i d e l i a m e kiekyje v a n d e n s , kad pasidarytų
minkšti, arba iškepami, kad odelė vietomis pajuoduotų. O d e l ė nulupa­
m a , pomidorai supjaustomi ir p a g r ū d a m i medinėje grūstuvėje arba ki­
t a m e p a t o g i a m e inde. P r i d e d a m a grūstų riešutų ir č e s n a k o , įpilama ac-
59
to, įberiama smulkiai pjaustytų petražolių, p a s ū d o m ą ir s u m a i š o m a . M i ­
mis-. | sultinį su b u l v ė m i s sudėkite p a k e p i n t a s daržoves, pridėkite skil­
šinys d e d a m a s ant lėkštės, aplyginamas ir p a p u o š i a m a s plonais svogū­
telėmis supjaustytų r a u d o n ų p o m i d o r ų ir pavirkite. Papipirinkite ir pa­
no ir alyvuogių skridinėliais.
šildykite. Pagardinkite sviestu arba kiaušinio tryniu, išplaktu su grieti­
Ikrai p a d u o d a m i kaip salotos. Juos galima tepti ant sumuštinių arba
ne. Patiekdami pabarstykite krapų ir petražolių lapeliais.
patiekti kaip priedą prie keptos mėsos ar žuvų.
• 6 pomidorams — 3 morkos, 2 petražolės šaknys, 3 galvelės svogūnų, 6—8
• 700 g žalių pomidorų, 50 ml aliejaus, 80 g graikinių riešutų branduolių, 10
bulvės, 4 valgomieji šaukštai sviesto, viso kito pagal skonį.
česnako skiltelių, 30 ml acto, 40 g svogūno, 16 alyvuogių, petražolių, druskos
pagal skonį.
Pomidorų sriuba su rūgusiu pienu
G e r a i prinokusius p o m i d o r u s sutrinkite plastmasine trintuve ir per­
Pomidorai su česnakų užpilu
trinkite per tankų sietelį. G a u t a s sultis uždarykite išplaktu rūgusiu pie­
Prinokusius kietus p o m i d o r u s supjaustykite skridinėliais. Kietai iš­
nu, aliejumi ir s u s m u l k i n t a i s petražolių lapeliais. P a s ū d y k i t e p a g a l
virkite kiaušinius, nulupkite ir taip pat supjaustykite skridinėliais. Pa­
skonį.
darykite užpilą: su druska sugrūskite česnakus ir papriką, įpilkite pusę
Sriuba patiekiama atšaldyta.
stiklinės v a n d e n s ir truputį acto. Atsargiai sudėstykite p o m i d o r u s ir kiau­
šinius į salotinę, užpilkite užpilu, apibarstykite svogūnais ir krapais. • 1 kg pomidorų, 200 g rūgusio pieno, 40 ml aliejaus, petražolių lapelių, drus­
kos pagal skonį.
• 3 dideliems pomidorams 4 kiaušiniai, galvelė svogūno, skiltelė česnako,
2 3 krapų šakelės. Pipirų, druskos pagal skonį.
P o m i d o r ų sulčių ir varškės sriuba
Šviežia, atšaldyta varškė gerai i š p l a k a m a su pomidorų sultimis. Pri­
Pomidorų sriuba
d e d a m a aliejaus, citrinos sulčių, cukraus, juodųjų pipirų arba kmynų,
Iš pradžių v e r d a m o s nuvalytos petražolių šaknelės ir morka. Nu­
j e i g u r e i k i a , — druskos.
plauti ir supjaustyti pomidorai verdami atskirai n e d i d e l i a m e kiekyje
Sriuba patiekiama šalta, dar p r i d e d a m a kietai išvirto kiaušinio ku­
vandens su sviestu ir žiedeliais supjaustytais svogūnais. Kai išverda,
belių ir smulkiai supjaustytų petražolių lapelių.
masė pertrinama per sietelį ir sukrečiama į perkoštą pirmąjį nuovirą.
Užvirę sriubą, p r i d e d a m e grietinės, įberiame d r u s k o s ir pipirų pagal • 4 stiklinės šviežių arba pasterizuotų pomidorų sulčių, 250 g varškės, 20 ml
skonį. aliejaus, 20 ml citrinos sulčių, 5 g cukraus, virtas kiaušinis, petražolė, malti
juodieji pipirai arba kmynai, druskos pagal skonį.
• 600 g pomidorų 200 g petražolių šaknelių, morka, stiklinė grietinės, gal­
velė svogūno, arbatinis šaukštelis sviesto, pusantro litro vandens, druskos ir
P o m i d o r ų s r i u b a su avižiniais miltais
pipirų pagal skonį.
P r i n o k ę švieži p o m i d o r a i n u l u p a m i ir paskrudinami. Į gautą p o m i ­
dorų tyrę sudedami visi kiti produktai. Mišinys p a l a i k o m a s ant ugnies,
Pertrinta p o m i d o r ų sriuba
kol užverda. Tada iškart n u k e l i a m a .
Pirmiausia p a r u o š k i t e pomidorų padažą: supjaustykite ir pavirkite
• 1 kg šviežių pomidorų arba stiklainis (0,8 1) konservuotų pomidorų, 60 g
prinokusius p o m i d o r u s , paskui gautą košę pertrinkite per sietelį, įdėkite
pagal skonį č e s n a k o , druskos ir v i e n m e t ė s paprikos. Praskicskite pada­ avižinių miltų, 10 g sviesto, 5 ml citrinos rūgšties, petražolė, muskato riešutas,
žą karštu sultiniu, kad košelė būtų skysta — štai ir sriuba. 500 ml vandens.

Pomidorų ir a g u r k ų sriuba
Bulvienė su pomidorais
3 valgomieji šaukštai avižinių dribsnių užpilami 10 šaukštų van­
Supjaustytas bulves virkite 20 minučių ant n e d i d e l ė s ugnies. N u -
d e n s . L e i d ž i a m a pastovėti keletą valandų, paskui sutarkuoti agurkai su­
skuskite morką, petražolę, nulupkite s v o g ū n o galvelę, supjaustykite plo­
m a i š o m i perpus su p o m i d o r a i s . Į sriubą įberiama sauja k a p o t ų petražo­
nomis j u o s t e l ė m i s ir pakepinkite su sviestu ir šviežių pomidorų sulti-
lių arba salierų.

60
61
 P o m i d o r ų sriuba su ryžiais ir č e s n a k a i s
Truputį pakepinkite aliejuje smulkiai supjaustytą svogūno galvelę.
Sudėkite p o m i d o r u s ir troškinkite u ž d e n g t a m e inde ant nedidelės ug­
nies. Kai p o m i d o r a i suminkštės, įdėkite truputį skrudintų morkų ir pet­
ražolių, ryžių, užpilkite sultiniu arba daržovių nuoviru, pasūdykite, įber­
kite cukraus. Virkite 35 minutes, kol išvirs ryžiai. Viską pertrinkite per
sietelį, įdėkite į sriubą č e s n a k o ir dar kartą užvirinkite visą laiką mai­
šydami.
• 1 svogūno galvelė, 4 arbatiniai šaukšteliai aliejaus, 1 morka, 2 valgomieji
šaukštai ryžių, nepilnas arbatinis šaukštelis cukraus, skiltelė česnako.
. <ujsiiciqd yjįosijifjtj •inmMutn?.u<\i • c ;;«*,
Pertrinta p o m i d o r ų ir perlinių kruopų sriuba
P u o d e su v a n d e n i u išvirkite prinokusius p o m i d o r u s . Kai suminkš­
tės, pertrinkite p e r sietelį, įmeskite sviesto, įpilkite vandens, sutarkuotų
šaknų, keletą žirniukų pipirų, atskirai išvirtas kruopas, grietinę, viską
išvirkite ir patiekite.
• Dešimčiai pomidorų — 100 g sviesto, 10 stiklinių vandens, petražolės šakne­
lė, morka, svogūno galvelė, 200 g perlinių kruopų, 2 stiklinės grietinės.
Sūrio sriuba su pomidorais
Stipriame sultinyje apvirkite luiteliais arba dalelėmis supjaustytus
p o m i d o r u s . Įdėkite sutrinto su kiaušinio tryniais ir tarkuotu sūriu svies­
to, po to sriubos nevirkite. Patiekiant įberiama petražolių lapelių.
Dėl įvairumo galima į sriubą įberti konservuotų žaliųjų žirnelių.
• 1,25 1 stipraus kokios nors mėsos arba vištienos sultinio, 4 — 6 nedideli pomi­
dorai, 40 g sviesto, 2 kietai virtų kiaušinių tryniai, 80 g kieto sūrio, svogūnų
laiškų arba petražolių lapų. fiijfr M ji
P o m i d o r ų sriuba su grietine arba grietinėle
Paruoškite uždarą iš svieste paskrudintų svogūnų ir miltų, sudėkite
supjaustytus p o m i d o r u s , prieskonius ir šakneles, pasūdykite ir gerokai
pavirkite sultinyje. Perkoškite, prieskonius išgriebkite, sriubą suplakite
plaktuvu, pašildykite joje troškintus ryžius ir pagardinkite grietine arba
grietinėle. Atskirai patiekite tarkuoto sūrio ir petražolių lapelių.
Kitokia sriuba. Vietoj grietinėlės į sriubos puodelius galima įpilti
išplaktos p a s ū d y t o s grietinėlės, apibarstyti tarkuotu sūriu ir petražolė­
mis.
• 1 1 kaulų sultinio, prieskoninių daržovių ir prieskonių, 40 g taukų arba sviesto.
40 g svogūno, 20 g miltų, 400 g pomidorų, maltų juodųjų pipirų, citrinos ced-
62
ros, druskos pagal skonį, 4 valgomieji šaukštai troškintų ryžių, cukraus, acto, 40
g kieto sūrio, petražolių lapelių, grietinės arba grietinėlės.
Pieniška sriuba su pomidorais
M o r k a , ropė, petražolė, svogūnas, pomidorai n u l u p a m i , supjausto­
mi, sudedami į puodą, u ž p i l a m i vandeniu ir verdami 45 m i n u t e s . Tada
maišant pilamos m a n ų k r u o p o s , įdedama sviesto ir leidžiama pavirti 15
minučių, paskui įpilama p i e n o , ir pasūdomą pagal skonį.
• 3 morkos, 200 g ropės, petražolė, svogūno galvelė, 2 pomidorai, 3 stiklinės
vandens, 0,5 stiklinės manų kruopų, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 2 stiklinės
pieno ir pagal skonį druskos.
Pomidorų padažas
Paskrudintuose miltuose troškinami supjaustyti p o m i d o r a i , pride­
d a m a prieskonių, u ž p i l a m a sultiniu, paverdama, u ž d a r o m a grietine ir 10
g miltų, v e r d a m a ne t r u m p i a u k a i p 20 minučių. P e r t r i n a m a ir pagardi­
n a m a pagal skonį.
• 40 g taukų, 70 g miltų, 2 5 0 — 3 0 0 g pomidorų, druskos pagal skonį, nedidelis
lauro lapas, 2 grūdeliai kvapiųjų pipirų, 4 grūdeliai juodųjų pipirų, 1 gvazdikė­
lis, citrinos žievelės gabalėlis, maždaug 0,5 1 mėsos, kaulų ir šaknelių sultinio,
250 g grietinės, citrinos rūgšties arba acto, pagal skonį cukraus, druskos.
Pomidorų padažas su pagardais
Smulkiai supjaustyti arba sutarkuoti svogūnai, m o r k o s , petražolių
ir salierų šaknys p a s k r u d i n a m o s aliejuje, kad suminkštėtų. Įberiama mil­
tų ir dar patroškinama 5 m i n u t e s , paskui įberiama cukraus, raudonųjų
pipirų ir įdedami nulupti bei smulkiai supjaustyti arba sutarkuoti p o m i ­
dorai. Troškinama 20 m i n u č i ų be vandens. Jei neturite šviežių p o m i d o ­
rų, įpilkite karštu v a n d e n i u praskiestos pomidorų pastos.
Į padažą įpilama v e r d a n č i o v a n d e n s arba m ė s o s , žuvų arba daržo­
vių sultinio, tada s u d e d a m i kiti pagardai ir dar p a v e r d a m a 10 minučių.
Paskui perkošiama ir įberiama smulkiai pjaustytų petražolių lapelių.
Jei norite, į gatavą p a d a ž ą galite įdėti tarkuoto č e s n a k o , įpilti 2 0 0
ml baltojo vyno, įmesti sviesto, tada nukelkite n u o ugnies.
Į šitą padažą dar g a l i m a įdėti susmulkintų virtų grybų, praskiestų
nuoviru, k u r i a m e j i e virė.
• 500 g pomidorų arba 60 g pomidorų pastos, 150 g svogūnų, po 40 g morkų,
salierų ir petražolių šaknų, 100 ml aliejaus, 20 g miltų, sultinio arba 600 ml
karšto vandens, cukraus, juodųjų pipirų žirniukų, lauro lapų, petražolių, maltų
raudonųjų pipirų, pagal skonį druskos.
 Įdarą taip pat g a l i m a padaryti iš šviežių virtų arba konservuotų
Pomidorų pastos padažas
žaliųjų žirnelių, gerai sumaišytų su smulkiais bulvių kubeliais arba su
Su pakepintais svogūnais t r o š k i n a m o s p r i e s k o n i n ė s daržovės, su­
susmulkintu k u m p i u , mišinys apipilamas majonezu. Vietoj žalių salotų
pjaustytos griežinėliais ir užpiltos kaulų sultiniu su prieskoniais, pagar­
lapų ant lėkštės d u g n o galima paberti smulkiai supjaustytų kietai virtų
dinama pakepintais svieste miltais, p a v i r i n a m a ir perkošiama. Prideda­
kiaušinių, sumaišytų su smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais.
ma p o m i d o r ų pastos, s u m a i š y t o s su grietine (jei norite — su baltuoju
• 400 g pomidorų, 2 žali kiaušiniai, 150 g brinzos, 50 g sviesto, maltų juodųjų
vynu), p a g a r d i n a m a pagal skonį.
pipirų, petražolių. Priedas: salotos (vienas stiebelis), 100 g majonezo, 2 virti
P o m i d o r ų p a d a ž a s p a d u o d a m a s prie virtos j a u t i e n o s , maltinukų,.,
kiaušiniai.
prie patiekalų iš m a k a r o n ų , p l o v o , sūrio patiekalų.
• 20 g aliejaus, 40 g svogūnų galvelių, 100 g šakninių daržovių (morka, petra­ D a r ž o v ė m i s įdaryti pomidorai
žolė, salieras), pagal skonį druskos, apie 0,5 1 kaulų sultinio, prieskonių, 30 g Pomidorų m i n k š t i m a s išskobiamas, sumaišomas su smulkiai suka­
sviesto, 20 g miltų, 1 nedidelis stiklainis pomidorų pastos, 250 g grietinės arba
potais svogūnais, agurkais, ž a l u m y n a i s , bulgariškais ankštpipiriais, pa­
grietinėlės (4 valgomieji šaukštai baltojo vyno), cukraus, citrinų sulčių, druskos
pagal skonį. gardinama grietine, suberiami smulkiai supjaustyti kietai virti kiauši­
f: niai, pomidorai p r i k e m š a m i . P a g r a ž i n a m i petražolių lapeliais ir patie­
" b n q \mobi• <io i №$wĄqu?, jrriėni&b-rj' ypuJiiiSi &ouJčibuiJ6W
:

kiami.
Grietinės padažas su pomidorų tyre
Kvietiniai miltai p a k e p i n a m i svieste, kol pagelsta, p r i d e d a m a po­ • 120 g pomidorų, 30 g agurkų, 20 g svogūnų, 20 g pipirų, 20 g grietinės, 5 g
midorų tyrės, vėl p a k e p i n a m a , p r a s k i e d ž i a m a m ė s o s sultiniu ir v e r d a m a petražolių lapelių, 1 kiaušinis.
5 — 1 0 minučių. Tada į padažą įpilama grietinės, įberiama maltų pipirų,
R i d i k ė l i a i s i r a g u r k a i s įdaryti p o m i d o r a i
pagal skonį druskos ir užverdamą. Padažas p a d u o d a m a s prie virtų, troš­
Parenkami švieži pomidorai su lygiu paviršiumi prie kotelio. Vir­
kintų m ė s o s ir žuvų patiekalų.
šūnėlės n u p j a u n a m o s , iš p o m i d o r ų išskobiamas m i n k š t i m a s . Jis sumai-
• 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 0,5 valgomojo šaukšto pomidorų tyrės,
g o m a s su smulkiai supjaustytais ridikėliais, agurkais, p r i d e d a m a s smul­
1 stiklinė mėsos sultinio, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5 stiklinės grietinės,
pagal skonį druskos ir pipirų. kiai pjaustytas kiaušinis ir grietinės, sumaišoma. Daržovių įdaras su-
:• yjioSuitttf • įtoMhott vfen0g<№ i iJotifltaitar tttfts i t y e c A ^ taMitai? k e m š a m a s į išskobtus p o m i d o r u s , pridengiama n u p j a u t o m i s viršūnėlė­
Pomidorų „krepšeliai" m i s . Patiekiami švieži.
P a r e n k a m i kieti raudoni vidutinio d i d u m o p o m i d o r a i . N u p j a u n a ­ • 60 g pomidorų, 30 g ridikėlių, 30 g agurkų, 10 g svogūnų, 30 g grietinės, 0,5
mas stogelis prie vaiskočio, šaukšteliu i š k r a p š t o m a s m i n k š t i m a s , lei­ kiaušinio, druskos pagal skonį.
džiama ištekėti sultims.
Grybais įdaryti pomidorai
Žali kiaušiniai išplakami ir p a k e p a m i , s u s m u l k i n a m i ir s u m a i š o m i
Parenkami kieti vidutinio d i d u m o raudoni p o m i d o r a i . Ties vaisko-
su smulkiai sutarkuota brinza. Į šį mišinį įberiama juodųjų pipirų, drus­
čiu nupjaunami „stogeliai", šaukšteliu išskobiamas m i n k š t i m a s , leidžia­
kos, smulkiai supjaustytų petražolių lapelių ir atsargiai s u m a i š o m a . Šito
m a nuvarvėti s u l t i m s .
mišinio p r i k r a u n a m i tuščiaviduriai p o m i d o r a i , iš viršaus švirkštu pagra­
Į majonezą s u d e d a m i s ū d y t a m e vandenyje virti grybai, k u m p i s , svo­
žinama majonezu. Iš pusiau perpjauto ir be m i n k š t i m o bei sėklų p o m i ­
gūnai ir petražolės (viskas smulkiai supjaustyta), gerai išmaišoma. M i ­
doro išpjaunamos m a ž d a u g 0,5 cm pločio j u o s t e l ė s , pritvirtinamos prie
šinys s u d e d a m a s į p o m i d o r ų kaušelius, iš viršaus u ž p i l a m a s šaukštelis
kiekvieno kaušelio, kad išeitų krepšelis su lankeliu. Didelės plokščios
tiršto majonezo.
lėkštės viduryje p a s t a t o m a vazelė su m a j o n e z u , aplink ją sudėliojami
Šitaip įdaryti p o m i d o r a i sustatomi į plokščią lėkštę ant šviežių, ge­
nedideli švieži, m a ž d a u g v i e n o d o d i d u m o salotų lapai. Ant jų statomi
rai nuplautų salotų lapų, truputėlį apšlakstytų actu (citrinos sultimis) ir
pomidorų krepšeliai, o tarp jų dėliojami dviejų virtų kiaušinių griežinė­
aliejumi. P a s ū d o m ą prieš pateikiant, kad žalumynai nesukristų. Iki pa­
liai arba skiltelės.
tiekiant p a r u o š t a s patiekalas l a i k o m a s šaltai.
Šis p a t r a u k l u s patiekalas p a t i e k i a m a s k a i p šaltas užkandis.
.ohii* o'Y.teusįe|

64 5—20
65
 • K pomidorai, 130 g majonezo, 100 g grybų (šviežių, sūdytų, marinuotų arba
džiovintu mažiau), 50 60 g neriebaus kumpio, 30 g svogūnų galvelių, mal­
tų juodųjų pipirų, pagal skonį druskos, petražolių lapelių.
M ė s o s s a l o t o m i s įdaryti p o m i d o r a i
Prinokę nelabai dideli pomidorai n u l u p a m i , mažo peilio galeliu iš­
pjaunama gili duobelė prie vaiskočio, iš vidaus išvarvinamos sultys ir
pašalinamos sėklos (palengva išspaudžiamos), pasūdomi, papipirinami
ir pripildomi mėsos salotų.
Žirneliais ir k u m p i u įdaryti p o m i d o r a i
Dalis p o m i d o r o prie vaiskočio n u p j a u n a m a ir atsargiai išskobiamas
vidus. M i n k š t i m a s s u m a i š o m a s su žaliaisiais žirneliais, kubeliais su­
pjaustytu kumpiu, svogūnais, {dedama grietinės, įberiama druskos, pi­
pirų pagal skonį. | d a r a s s u k e m š a m a s į p o m i d o r u s , pomidorai papuošia­
mi žalumynais.
• 120 g pomidorų, 10 g svogūnų, 30 g žaliųjų žirnelių, 20 g grietinės, 5 g
žalumynų, druskos, pipirų pagal skonį.
Obuoliais ir krienais įdaryti p o m i d o r a i
" 2 5 0 g vienodo d i d u m o pomidorų n u p j a u n a m i , atsargiai išskobia­
mas vidus, p r i k e m š a m a s stambia tarka sutarkuotų obuolių, sumaišytų
su tarkuotais krienais, riešutais ir citrinos sultimis.
V a r š k e įdaryti p o m i d o r a i
Pomidorai perpjaunami pusiau, išskobiamas minkštimas, m a i š o m a s
su varške, pienu ir druska, kol g a u n a m a vientisa masė. G a u t o s masės
prikemšami pomidorai ir apibarstomi smulkiai supjaustytais petražolių
lapeliais arba krapais.
• 6 - 8 pomidorai, 200 g riebios varškės, 4 - 6 valgomieji šaukštai pieno, 15 g
petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.
Varške ir salotų lapais įdaryti pomidorai
(šveicarų valgis)
Salotų lapai apšlakstomi pieno padažu arba pienu. Gerai sumaišo­
mi su riebia varške ir pienu, druska, pipirais, smulkiai supjaustytais
svogūnų laiškais ir petražolių lapeliais.
Pomidorai skersai perpjaunami į 3 dalis, patepami varškės mase,
tada sudedami vienas ant kito ir dedami ant salotų lapų. Priedas prie
pomidorų — pieno padažas ir gabalėliai sūrio.
• 200 g riebios varškės, 4 - 5 valgomieji šaukštai pieno, 6 pomidorai, 15 -20 g
salotų lapų, druskos ir pipirų pagal skonį, 25 g smulkiai supjaustytų laiškų ir
petražolių lapelių, trys ketvirtadaliai stiklinės pieno padažo, 30 g plonai su­
pjaustyto sūrio.
66
Brinza įdaryti pomidorai
Prie vaiskočio išpjaunamas pomidoro skritulėlis, šaukšteliu išsko-
biamas m i n k š t i m a s . Brinza gerai sutrinama, p r i d e d a m a labai smulkiai
supjaustytų agurkų, svogūnų laiškų ir petražolių lapelių, viskas sumai­
š o m a . Pasūdomą, įpilma acto ir aliejaus. P o m i d o r a i prikemšami to įdaro
ir papuošiami petražolės šakele.
Patiekiami kaip šaltas užkandis dubenyje, išklotame sveikais arba
supjaustytais salotų lapais.
• 8 raudoni pomidorai, 200 g brinzos, 100 g šviežių agurkiukų, 1—2 svogūnų
laiškai, petražolių lapeliai, aliejaus, acto, druskos pagal skonį.
Sūriu įdaryti pomidorai
( p r a n c ū z ų valgis)
P a r e n k a m i nedideli apvalūs pomidorai, n u p j a u n a m o s viršūnėlės, at­
sargiai šaukšteliu išskobiamas vidus, truputėlį p a s ū d o m i ir apverčiami,
kad ištekėtų sultys. Sutarkuojamas sūris. Ištrinamas sviestas, įdedamas
sutarkuotas sūris, grietinė, įpilama citrinos sulčių, įberiama pipirų. Po­
midorai p r i k e m š a m i trintos masės, tada kiekvienas pridengiamas nu­
pjauta viršūnėle. Iš viršaus papuošiami petražolių lapeliais, krapais arba
apibarstomi tarkuotu sūriu.
• 8 pomidorai, 50 g sviesto, 150 g aštraus sūrio, 3 valgomieji šaukštai tirštos
grietinės, pipirų, citrinos sulčių.
Kepti įdaryti pomidorai
Nupjaukite pomidorų viršūnėles kartu su vaiskočiu, išskobkite dalį
vidaus, prikimškite p o m i d o r u s įdaro, apibarstykite tarkuotu sūriu, su­
maišytu su džiūvėsiais, apšlakstykite aliejumi ir apkepkite. Patiekdami
apipilkite grietine.
Įdaras gali būti įvairiopas:
Grybų: smulkiai sukapokite ir pakepinkite su svogūnais šviežius
grybus, pridėkite pomidorų tyrės, petražolių lapelių, česnako ir troškin­
kite, kol bus gatava.
Ryžių su grybais ir mėsa: atskirai išvirkite ryžius, pakepinkite gry­
bus ir svogūnus, papipirinkite ir pasūdykite. Lygiomis dalimis sumaišy­
kite naltą jautieną ir kiaulieną. Mėsą (300 g) sumaišykite su beveik
išvirusiais ryžiais (l stiklinė), papipirinkite.
/ mėsos įdarą (300 g) įdėkite maltų daržovių: 3 — 4 morkas, pastar­
noko šaknelę, 2 — 3 ankštpipirius. Visada į įdarą galima įdėti truputį
67
 grietinės - tiek, kad įdaras nesuskystėtų. P i e n o nereikia pilti, j i s pri­
dega ir pablogina patiekalo skonį.
Įdarytus p o m i d o r u s reikia troškinti p a d a ž e (žr. toliau).
Padažas įdarytiems pomidorams
Iš išskobtų vidurių ir kelių n u n o k u s i ų p o m i d o r ų išvirkite netirštą
p o m i d o r ų tyrę, pertrinkite p e r sietelį, kad neliktų odelės ir sėklų. Pake­
pinkite 3 v a l g o m u o s i u s šaukštus miltų, kol pasidarys aukso spalvos,
sumaišykite su p o m i d o r ų tyre, sutrinkite, kad nebūtų gumuliukų, supil­
kite į p u o d ą storu d u g n u ir kaitinkite, kol p r a d ė s virti. D a b a r įmeskite
šaukštą sviesto, tiek pat cukraus, p a s ū d y k i t e , papipirinkite. N e p a m i r š ­
kite prieskonių — lauro lapų, gvazdikėlių, kvapiųjų pipirų, m u s k a t o
riešuto. N e b ū t i n a i dėti viską, įmeskite, ką turite (po 3 grūdelius arba
gabalėlį). A n t nedidelės ugnies padažą pavirkite 1 0 — 1 5 minučių, užpil­
kite j u o p o m i d o r u s ir pastatykite į orkaitę.
Šitas p a d a ž a s labai tinka ir ž u v i m s — virtoms ar k e p t o m s , viso­
k i e m s m ė s o s p a t i e k a l a m s . G a l i m a patiekti prie virtų bulvių ir kitų dar­
žovių.
Grybais ir ryžiais įdaryti pomidorai
Smulkiai supjaustyti svogūnai ir grybai troškinami 70 ml aliejaus,
kol suminkštėja. Į j u o s dedami ryžiai, dalis šaukšteliu išskobto iš p o m i ­
dorų m i n k š t i m o , raudonųjų pipirų, d r u s k o s pagal skonį, truputėlis van­
dens. Verdama, kol išbrinksta ryžiai. P r i d e d a m a petražolių, įberiama
juodųjų pipirų, ir m i š i n i o p r i k e m š a m i paruošti pomidorai (su išskobtu
v i d u m i ) , pjūvio kraštai p a b a r s t o m i miltais. Į keptuvę s u d e d a m a s likęs
p o m i d o r ų m i n k š t i m a s , a p i p i l a m a aliejumi, p o m i d o r a i sustatomi nupjau­
tais galais į viršų ir k e p a m i orkaitėje.
Kai iškepa, patiekalas apipilamas išplaktais su pienu kiaušiniais ir
dar p a l a i k o m a s orkaitėje.
• 800 g pomidorų, 300 g kokių nors grybų, 120 g ryžių, 120 g svogūnų, 100
ml aliejaus, 2 kiaušiniai, 120 ml pieno, 20 g miltų, maltų juodųjų ir raudonųjų
pipirų, petražolių, druskos pagal skonį.
„ ' ' ••••»i<"J .X<W$-mv »r(Mmąi<įt,į 'p.Jiiuaovįfii
Varške įdaryti kepti p o m i d o r a i
Įdarui atidžiai ištrinama riebi varškė, grietinėlė, kiaušinis, druska,
k m y n a i ir pipirai. Paskui iš p o m i d o r ų išskobiamas minkštimas, prikem­
šama p a r u o š t o įdaro, p o m i d o r a i d e d a m i ant gerai sviestu ištepto keptu-
68
vo (arba keptuvės) ir a p k e p a m i orkaitėje nestipriai kaitinant 15 mi­
nučių.
• 250 g riebios varškės, 0,8 stiklinės grietinėlės, 1 kiaušinis, druskos, kmynų,
pipirų pagal skonį, 6 pomidorai, 20 g sviesto.
Sūrio suflė įdaryti pomidorai
P o m i d o r a i skersai perpjaunami pusiau, išskobiamas vidus, statomi
ant lėkštės nupjautu galu ž e m y n , kad išvarvėtų sultys. Paskui r u o š i a m a s
tirštas p i e n o p a d a ž a s , į jį d e d a m a tarkuoto sūrio, kiaušinio trynys, p a g a l
skonį d r u s k o s , s u m a i š o m a ir supilamos išplaktos k i a u š i n i o b a l t y m o
putos.
Išskobti p o m i d o r a i d e d a m i nupjautu galu į viršų ant keptuvės, kuri
ištepta sviestu. Tada į kiekvieną pomidoro puselę šaukštu įkrečiama
tiršto p a d a ž o , padalyto, kad užtektų visoms p u s e l ė m s , a p i b a r s t o m a tar­
kuotu Sūriu, statoma į orkaitę, kepama, kol iškepa.
• 6 pomidorai, 0,75 stiklinės tiršto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas tarkuoto
sūrio, druskos pagal skonį, 15 g sviesto.
p y * tanaH>t#wO#*<> x < $*« "*<?• wc
• %Immmiį^mMm^^Į*ĮPĮĮaiac''
Kepti pomidorai
Atrenkami prinokę sveiki pomidorai, n u p l a u n a m i šaltu v a n d e n i u ,
perpjaunami skersai į dvi dalis, pabarstomi d r u s k a ir pipirais. K e p t i
pomidorai d e d a m i nupjauta dalimi ant išteptos sviestu k e p t u v ė s . K a i tik
iš Viršaus a p k e p a , reikia apversti ir truputį pakepti tuo galu, kuris b u v o
nupjautas.
Paniruoti pomidorai
Dideli r a u d o n i kieti p o m i d o r a i n u p l a u n a m i , supjaustomi 1 cm sto­
rumo žiedeliais. Šiek tiek pasūdomą ir papipirinama. Apvoliojama džiū­
vėsėliuose, s u m a i š y t u o s e su žaliais kiaušiniais, ir p a k e p i n a m a k a r š t u o s e
taukuose.
Patiekiami su rūgusiu p i e n u (grietine), p a g a r d i n t a gerai sutrintais
pomidorais ir druska pagal skonį.
• 400 g pomidorų, 100 ml aliejaus, 2—3 kiaušiniai, 60 g džiūvėsėlių, maltų
juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Pagardui — 400 ml rūgusio pieno (grie­
tinės), 100 g pomidorų.
-ą&n imufetia un№iiqtc}6 .eiailąoat jjilotąiteą Bismeoaįgue lį usilspšy
Tešloje kepti pomidorai
Į m i l t u s į m u š a m a s kiaušinio trynys, įpilamas šaukštas aliejaus ir
vandens arba p i e n o tiek, k a d tešla būtų grietinės t i r š t u m o . B a i g i a n t
69
maišyti tešlą, supilami išplakti baltymai, p a s ū d o m ą ir p a g a r d i n a m a
smulkiai s u k a p o t a i s krapais arba petražolių lapeliais. P o m i d o r a i su­
pjaustomi g a n a storais skridinėliais, šiek tiek p a s ū d o m i . Skridinėliai
p a n a r d i n a m i į tešlą, d e d a m i j įkaitintus riebalus ir kepami, kol pagelsta.
• 3 — 4 pomidorai, 150 g miltų, 2 kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas aliejaus,
vandens arba pieno, krapų, taukų.
Troškinti pomidorai
N u p l a u t i pomidorai supjaustomi skridinėliais arba vidutinio d y d ž i o
kubeliais, p a š u t i n a m i k a r š t a m e svieste; išsiskyrus sultims, a p i b a r s t o m a
trupučiu miltų. Tada p a g a r d i n a m a grietine arba prieskoniais, n u k e l i a m a
n u o u g n i e s ir a p i b a r s t o m a ž a l u m y n a i s . P a t i e k a l a s bus pikantiškesnis
sumaišytas su troškintais grybais.
• 750 g pomidorų, 30 g sviesto, 125 g grietinės, smulkiai supjaustytų petražolių
lapelių ir krapų, druskos, maltų raudonųjų pipirų.
Apkepti džiūvėsėliuose su petražolėmis
pomidorai
Skridinėliais supjaustyti pomidorai s u d e d a m i į keptuvą, kurio dug­
nas pabarstytas puse susmulkintų petražolių. P a s ū d o m ą ir a p i b a r s t o m a
trečdaliu džiūvėsėlių ir petražolių. Paskui d e d a m a antroji p o m i d o r ų ei­
lė, taip pat apibarstoma džiūvėsėliais. Trečioji eilė skridinėlių apibars­
t o m a likusiais džiūvėsėliais ir petražolių lapeliais, papipirinama. Apipi­
lama aliejumi ir a p k e p a m a orkaitėje be v a n d e n s .
• 1,5 kg pomidorų, 120 ml aliejaus, 40 g džiūvėsėlių, maltų raudonųjų pipirų,
petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
Apkepti džiūvėsėliuose su svogūnais
pomidorai
P u s ž i e d ž i a i s supjaustyti svogūnai p a t r o š k i n a m i aliejuje, kol pagel­
tonuoja. Į k e p i m o skardą arba kitą plokščią indą d e d a m a viena eilė
troškintų svogūnų, kita eilė — skridinėliais supjaustytų pomidorų. Ši­
taip sudėliokite keletą eilių, p r a d ė d a m i eile svogūnų ir b a i g d a m i eile
p o m i d o r ų , nepamirškite kaskart pasūdyti. Iš viršaus apibarstoma džiū­
vėsėliais ir supjaustytais petražolių lapeliais, a p i p i l a m a aliejumi ir ap­
k e p a m a nekarštoje orkaitėje.
• 1,2 kg pomidorų, 500 g svogūnų galvelių, 120 ml aliejaus, 40 g džiūvėsėlių,
petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
70
Apkepti su sūriu pomidorai
Molinis p u o d a s ištepamas sviestu, į jį keliais sluoksniais s u d e d a m i
pomidorų luiteliai, p a b a r s t o m i druska, pipirais, smulkiai supjaustytais
pakepintais virtais grybais, smulkiai supjaustytais svogūnais, tarkuotu
sūriu ir p y r ag o trupinėliais. Viskas apipilama p i e n e išplaktais kiauši­
niais ir lydytu sviestu, a p i b a r s t o m a tarkuotu sūriu ir a p k e p a m a orkaitė­
j e . Patiekiami t a m e p a č i a m e p u o d e , k u r i a m e b u v o k e p a m a visa m a s ė .
• 60 pomidorų, 150 g virtų grybų, 0,75 svogūno, 0,75 stiklinės tarkuoto sūrio,
100 g pyrago, 0,5 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, 0,5 valgomojo šaukšto lydyto
sviesto, druskos ir pipirų pagal skonį, 15 g sviesto.
-*«
A p k e p t i s u s ū r i u i r ž u v ų filė p o m i d o r a i
Nuplauti p o m i d o r a i supjaustomi stambiai, s u d e d a m i į gerai alieju­
mi pateptą k e p i m o formą (galima pabarstyti sūriu a r b a džiūvėsėliais),
pasūdomą, a p i b a r s t o m a stambiai supjaustytomis ž u v i m i s (žuvų filė iš
anksto p a s ū d o m ą ir a p k e p a m a aliejuje su česnakais b e i svogūnais), su
puse tarkuoto sūrio. U ž p i l a m a p a s ū d y t a grietine, s u m a i š y t a su grietine,
šiek tiek a p k e p i n a m a . Apibarstoma.likusiu sūriu, sumaišytu su džiūvė­
sėliais, ir a p k e p a m a orkaitėje, kol iškeps. Supjaustoma ir a p i b a r s t o m a
petražolių lapeliais. P a t i e k i a m a su k e p t o m i s b u l v ė m i s ir g ū ž i n ė m i s sa­
lotomis, u ž d a r y t o m i s citrinų pagardų.
• 8 dideli pomidorai, 500 g aliejaus formai patepti ir žuvų filė apkepti, česnakų
ir svogūnų, 120 g kieto sūrio, 300 g žuvų filė, 250 grietinės, 2 — 4 kiaušiniai,
10 g džiūvėsėlių, petražolių lapelių.
Apkepti su kiaušiniais ir sūriu pomidorai
Dideli p o m i d o r a i n u p l a u n a m i , n u p j a u n a m o s viršūnėlės, arbatiniu
šaukšteliu i š s k o b i a m a s vidus, iš vidaus pasūdomą, s u d e d a m a į sviestu
išteptas k e p i m o formas. Į kiekvieną pomidorą į d e d a m a grietinės, žalio
kiaušinio trynys, a p i b a r s t o m a druska ir pipirais. P o m i d o r a i a p d e d a m i
k u m p i o arba d e š r o s gabalėliais, aplink sukrečiami plakti pasūdyti bal­
tymai su tarkuotu sūriu. P o m i d o r a i p a t e p a m i sviestu ir a p k e p a m i (try­
ny s turi būti p u s i a u skystas). Patiekiami kaip karštas u ž k a n d i s su sūdyta
d u o n a ar pyragu.
• 4 dideli pomidorai, 40 g sviesto formoms ir pomidorams tepti, 125 g grietinės,
4 kiaušinių tryniai, druskos pagal skonį, maltų pipirų, 200 g kumpio arba deš­
ros, 4 kiaušinių baltymai, 80 g sūrio.
71
 Pomidoruose apkepti kiaušiniai
G r a ž ū s ir v i e n o d o dydžio p o m i d o r a i n u p l a u n a m i , n u p j a u n a m o s vir­
šūnėlės, atsargiai išskobiamas vidus. S u d e d a m i j žemą, negilų puodą,
k u r i a m e ištirpdyta truputis m a r g a r i n o . Į kiekvieną pomidorą į m u š a m a s
vienas šviežias kiaušinis. A p k e p a m a orkaitėje. Pomidorai apibarstomi
smulkiai supjaustytais svogūnais ir p a t i e k i a m i ant salotų lapų.
Kiaušinienė su pomidorais
P o m i d o r ų griežinėliai a p k e p i n a m i keptuvėje su taukais, u ž p i l a m i
kiaušinio, miltų, druskos, pipirų plakiniu ir a p k e p a m i .
• 250 g pomidorų, 6 kiaušiniai, 1—2 valgomieji šaukštai miltų, 60 g pieno,
druskos pagal skonį, pipirų.
iv. Tft^<6te(sw«Hts v l I t ' t l V i r i l it''uH6s u i s i ' l t c t ė ' i l d A
Kiaušiniai, kepti ant r a u d o n ų p o m i d o r ų
A t r e n k a m i sveiki dideli r a u d o n i p o m i d o r a i , supjaustomi 1 cm sto­
r u m o žiedais. Į didelę keptuvę su stipriai įkaitintais riebalais d e d a m i
supjaustyti p o m i d o r a i , p a s ū d o m i ir p a k e p i n a m i nevartant ir n e m a i š a n t .
A n t kiekvieno žiedo užleidžiamas žalias kiaušinis, iš viršaus p a s ū d o ­
m a s . P a l a i k o m a ant ugnies, kol s u k r e k a b a l t y m a s .
Patiekiami šilti. Prieš patiekiant aplaistomi karštais riebalais, n u d a ­
žytais raudonaisiais pipirais, a p i b a r s t o m a susmulkintais ž a l u m y n a i s .
• 400 g raudonų pomidorų, 8 kiaušiniai, 80 ml aliejaus, petražolių lapelių, maltų
raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Su bulvėmis ir kiaušiniais apkepti pomidorai
Supjaustykite griežinėliais p o m i d o r u s ir apkepkite. Atskirai p a k e ­
p i n k i t e bulves, atskirai — svogūnų galveles. Po to viską išdėliokite ant
k e p t u v ė s , išteptos sviestu. U ž p i l k i t e plaktais kiaušiniais ir a p k e p k i t e
orkaitėje.
• 2 pomidorams — 2 didelės bulvės, 4 kiaušiniai, svogūno galvelė, 1 valgoma­
sis šaukštas sviesto.
injn i u i u u i m J . « i J s i l ų i O i i M A S U OJ firuOjetnOlųB ,8Yn^tJ OfflrcilfiDį
P o m i d o r ų ir sūrio o m l e t a s
P u o d e šakute išmaišykite k i a u š i n i u s su pienu ir pasūdykite. A n t
k e p t u v ė s ištirpinkite gabalėlį sviesto, išpilkite ant jo kiaušinius ir m a i ­
šykite po visą keptuvę. Kai kiaušiniai ims krekėti, dėkite ant jų p o m i ­
dorų žiedus, pasūdykite, apibarstykite pipirais ir tarkuotu sūriu. Patie­
k i a m a s su virtomis bulvėmis, a p i b a r s t y t o m i s svogūnų laiškais.
• 4 dideli pomidorai, 8 kiaušiniai, 100 g olandiško sūrio, 100 g sviesto, 50 ml
pieno ir maltų pipirų.
72
P o m i d o r ų a p k e p a s su kiaušiniais ir brinza
Svieste p a k e p i n a m i iki geltonumo smulkiai supjaustyti svogūnai,
dedami supjaustyti p o m i d o r a i ir kartu su s v o g ū n a i s k e p i n a m i 1 0 — 1 5
minučių; įberiama kvietinių miltų, ir gautas m i š i n y s d e d a m a s į k e p i m o
skardą. Iš viršaus a p i b a r s t o m a susmulkinta brinza, smulkiai supjausty­
tais petražolių lapeliais, a p k e p a m a orkaitėje, kol iškepa.
• 50 g sviesto, 1 svogūnas, 6 pomidorai, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų,
1 kiaušinis, 0,75 stiklinės pieno, 100 g susmulkintos brinzos, petražolių lapelių.
Iu§«q 2«>fokrttį' .f8hwfrJįnMH^.wWlfcljWĮ «!•<»•• pirato} rv">
Apkeptos su pomidorais žuvys
Smulkiai supjaustomi svogūnai ir g r u z d i n a m i svieste, k o l pagelsta.
Į j u o s į d e d a m a nuluptų ir smulkiai supjaustytų p o m i d o r ų , t r o š k i n a m a
tol, k o l išgaruoja v a n d u o . Įberiama miltų, raudonųjų pipirų, p a s ū d o m ą
ir p r a s k i e d ž i a m a t r u p u č i u karšto v a n d e n s . P a d a ž a s išpilamas į k e p i m o
skardą, ant jo d e d a m o s dideliais gabalais supjaustytos žuvys, iš viršaus
apibarstoma džiūvėsėliais, susmulkintomis p e t r a ž o l ė m i s ir a p k e p a m a or­
kaitėje.
• 1 kg žuvų (skumbrių, stauridžių, karpių ir kt.), 600 g raudonųjų pomidorų,
100 g svogūnų, 120 ml aliejaus, 20 g džiūvėsėlių, 15 g miltų, maltų raudonųjų
pipirų, pluoštelis petražolių, druskos pagal skonį.
Žuvys su pomidorais ir sūriu moliniuose
puodeliuose
Iš žuvų i š i m a m i kaulai, ir mėsa p a s k i r s t o m a į keturias porcijas. Iš
viršaus u ž p i l a m a smulkiai supjaustytais ir aliejuje patroškintais svogū­
nais, supjaustytų p o m i d o r ų gabalėliais ir u ž p i l a m a lydytu sviestu. P u o ­
deliai p a s t a t o m i kepti į orkaitę. Kai žuvys b u s b e v e i k iškepusios, ištrau­
kiama, a p i b a r s t o m a tarkuotu sūriu ir vėl p a s t a t o m a kepti. Prieš patie­
kiant įberiama maltų pipirų ir smulkiai supjaustytų petražolių lapelių.
• 800 g žuvų jūrinių lydekų, merlūzų, vėgėlių ir kt.), 300 g pomidorų, 250 g
svogūnų, 50 ml aliejaus, 80 g sviesto, 150 sūrio, citrina, žiupsnelis petražolių,
maltų juodųjų pipirų.
Priedas — 500 g bulvių, 60 g sviesto.
I«a«q eoiteinb ,pr$lu* aonhlb ,ui5vima ,tniqiq pįubooį pllsm jiqu\ «nusi .cm^v
Apkeptos su pomidorais ir kitomis daržovėmis
žuvys
S v o g ū n a i s u p j a u s t o m i žiedais arba p u s ž i e d ž i a i s ir p a t r o š k i n a m i
svieste su smulkiai supjaustytomis m o r k o m i s , k a d visiškai suminkštėtų.
Į d e d a m a č e s n a k o ( n u l u p t o ir susmulkinto) ir dalis smulkiai supjaustytų
pomidorų. Toliau t r o š k i n a m a . Viskas p a s ū d o m ą , p a g a r d i n a m a r a u d o n a i -
73
 šiais ir juodaisiais pipirais, į m e t a m a lauro lapų ir įpilama šiek tiek šilto
v a n d e n s . Kai viskas užverda, u ž p i l a m a ant nuvalytų, supjaustytų arba
nepjaustytų žuvų, sudėtų į k e p i m o skardą. A n t žuvų s u d e d a m i žiedais
supjaustyti pomidorai, ploni citrinos griežinėliai, a p i b a r s t o m a džiūvėsė­
liais ir susmulkintais petražolių lapeliais, p a s t a t o m a kepti į orkaitę.
Šitaip galima kepti karpius, skumbres, staurides ir kitokias žuvis.
• 1 kg žuvų, 1 kg raudonų pomidorų, 400 g svogūnų galvelių, 100 g morkų, 200
ml aliejaus, 100 g džiūvėsėlių, česnako galvelė, maltų raudonųjų pipirų ir juo­
dųjų pipirų žirniukų, lauro lapų, pluoštelis petražolių, citrina, druskos pagal
skonį.
Viščiukas pomidorų padaže
Viščiukas sutvarkomas, supjaustomas porcijomis ir u ž p i l a m a s šaltu
v a n d e n i u . Pastatomas ant u g n i e s ir v e r d a m a s , kol pusiau išverda. Dalis
sultinio nupilama, į jį s u d e d a m i dideliais gabalais supjaustyti p o m i d o ­
rai, ankštpipiris, svogūnai, salierų ir petražolių lapeliai. Kai viskas iš­
virs, p e r t r i n a m a p e r sietelį. Į daržovių tyrę g a l i m a pridėti sviesto, prieš
tai j a m e p a k e p i n a m i iki g e l t o n u m o miltai. G a u t a s p a d a ž a s praskiedžia­
m a s likusiu sultiniu, k u r i a m e virė viščiukas, ir s u d e d a m a p u s i a u išviru­
si m ė s a . Patiekalas b a i g i a m a s virti.
Patiekiant apibarstoma smulkiai supjaustytomis p e t r a ž o l ė m i s .
• 750 g viščiuko, 40 g sviesto, 1 kg pomidorų, 100 g svogūnų, vienmetė rau­
dona paprika, salierų ir petražolių lapų, 30 g miltų, druskos pagal skonį.
Dešrelės pomidorų padaže
P o m i d o r ų odelė n u l u p a m a , p o m i d o r a i smulkiai supjaustomi ir pa­
troškinami svieste. Įberiama cukraus, į m e t a m a lauro lapelių, įberiama
pipirų ir įpilama vyno. P a d a ž a s turi pavirti apie 10 minučių, tada j i s
sutirštės. Į jį s u d e d a m o s nuluptos ir supjaustytos griežinėliais dešrelės
ir u ž v e r d a m ą . Patiekalas p a g a r d i n a m a s citrinos sultimis ir garstyčiomis.
Atskirai g a l i m a patiekti bulves su sviestu, bulvių košę ir salotas.
• 8 dešrelės, 300 g pomidorų, 60 ml aliejaus, 15 g cukraus, 200 ml raudonojo
vyno, lauro lapų, maltų juodųjų pipirų, garstyčių, citrinos sulčių, druskos pagal
skonį.
Keptas su pomidorais ir sūriu viščiukas
Sutvarkytas viščiukas p a s ū d o m a s , v i d u n įkišamas n e k e p t a s o b u o ­
lys su gvazdikėliu, a p t e p a m a s suminkštėjusiu sviestu, p a d e d a m a s ant
k e p t u v ė s kartu su pakepintais lašinukais, įpilama v e r d a n č i o v a n d e n s ir
74
k e p a m a 45 m i n u t e s . K e p a n t laistoma sultimis ir sultiniu. Iškepęs viš­
čiukas ir obuolys padalijamas porcijomis (galima išimti kaulus ir mėsą
padalyti porcijomis). Dalis n u o k e p i m o likusių sulčių supilama į ugniai
atsparią k e p t u v ę , viduty sudėliojamos viščiuko porcijos, a p d e d a m o s p o ­
midorų skiltelėmis, p o m i d o r a i p a s ū d o m i , apibarstomi pipirais, tarkuotu
sūriu, petražolių lapeliais, apšlakstoma likusiomis sultimis ir apkepa­
ma. K a d nesudžiūtų, viščiukas a p s u k a m a s folija arba a p d e d a m a s laši­
nukais. P a t i e k i a m a su bulvių koše, ryžiais ir t.t.
• 1 viščiukas, druskos pagal skonį, 100—150 g sviesto, lašinių, 1 obuolys, 2—
4 gvazdikėliai, 400 g pomidorų, maltų pipirų, 40 g kieto sūrio, petražolių lape-
-oiafli«|^;<luiwv;vuU§it«iįU)5!. ,«fe«^.*n»iwwii«^
Kiauliena su pomidorais ir makaronais
Gabalėlis kiaulienos vienur kitur p r i s m a i g s t o m a s česnakų ir p a d e ­
d a m a s ant gilaus keptuvo su taukais, kad apkeptų iš visų šonų, visą
laiką po truputį p i l a m a karšto vandens. Paskui s u d e d a m i smulkiai su­
pjaustyti p o m i d o r a i , įberiama juodųjų pipirų ir petražolių, v e r d a m a , kol
išvirs, atvirame inde. Išvirusi mėsa supjaustoma plonais luiteliais. At­
skirai v e r d a m i m a k a r o n a i su sviestu.
Patiekiant pirmiausia d e d a m i m a k a r o n a i , ant jų — gabalėlis m ė s o s
ir apipilama pomidorų p a d a ž u.
• 800 g kiaulienos (menties arba kumpio), 400 g pomidorų, 60 g taukų, česna­
kas, juodųjų pipirų grūdelių, petražolės, druskos; priedas — makaronai (spage-
čiai) ir sviestas.
Pjausnys su pomidorų padažu
Smulkiai supjaustyti lašiniai p a k e p i n a m i kartu su pjaustytais čes­
nakais ir petražolėmis. P r i d e d a m a nuluptų ir smulkiai supjaustytų po­
midorų ir p a v e r d a m a . Baigiant virti dar p r i d e d a m a smulkintų petražolių
lapelių, m a ž ų citrinos gabalėlių, cukraus ir d r u s k o s pagal skonį. Pjaus­
nys k e p i n a m a s atskirai, paskui įdedamas į gatavą padažą ir užverdamą.
P a t i e k i a m a su virtomis bulvėmis arba m a k a r o n a i s su sviestu.
• 500 g pomidorų, 50 g česnakų, 60 g lašinukų, 50 g taukų, 10 g cukraus,
citrina, petražolės, druska, 4 pjausniai.
.imutpitfi 'titMžibftąh : r š r t ^ ^fVi
Neapolietiška pica
Iš miltų s u m a i š o m a tešla pripylus puodelį k a m b a r i o t e m p e r a t ū r o s
vandens, k u r i a m e išleidžiamos mielės, įpilami du valgomieji šaukštai
aliejaus ir truputis druskos. Tešla laikoma šaltai m a ž d a u g dvi valandas.
Vėl p e r m i n k o m a , ir išklojamas ant riebalais išteptos skardos apie 1 cm
storio apvalus lakštas. Ant tešlos sutrupinama vandenyje mirkyta brin-
75
za, o ant j o s sudedami s m u l k i a i s gabalėliais supjaustyti ančiuviai, žie­
dais arba skiltelėmis supjaustyti p o m i d o r a i , apšlakstoma riebalais, api­
b a r s t o m a maltais juodaisiais pipirais, druskos pagal skonį.
K e p a m a orkaitėje ant v i d u t i n ė s ugnies apie 30 minučių. P a t i e k i a m a
karšta.
• Tešlai — 400 g miltų, 40 ml aliejaus, 25 g mielių, 200 g brinzos, 100 g
ančiuvių, 400 g pomidorų, 50 g riebalų, druskos pagal skonį, maltų juodųjų
pipirų.
Itališka pica
Persįjojami miltai, supilami ant lentos kauburėliu, viduryje p a d a r o ­
ma d u o b u t ė , į kurią supilami išplakti su p i e n u kiaušiniai, mielės, aliejus
ir druska. S u m i n k o m a m i n k š t a m i e l i n ė tešla, s u d e d a m a į g a n a aukštą
formą arba ant folijos lapo, gerai ištepto riebalais, ir s u f o r m u o j a m a s
m a ž d a u g 1 cm storumo k e t u r k a m p i s . Ant tešlos d e d a m a s sluoksnis žie­
dais supjaustytų pomidorų, apibarstytų dalimi sutarkuoto sūrio ir d a l i m i
smulkiai supjaustytų svogūnų. Iš viršaus d e d a m i gabalėliai žuvų ir pu­
siau perpjautos alyvuogės. A p i b a r s t o m a susmulkintais petražolių lape­
liais, palaistomą riebalais, s u d e d a m a s antrasis žiedais supjaustytų p o ­
midorų sluoksnis ir a p i b a r s t o m a svogūnais. Vėl apibarstoma t a r k u o t u
sūriu, p e t r a ž o l ė m i s ir p a l a i s t o m ą likusiais taukais.
• Tešlai — 500 g miltų, 40 ml aliejaus, 200 ml pieno, 2 kiaušiniai, 25 g mielių;
150 g sūrio, 120 g ančiuvių, 100 g alyvuogių, 50 g taukų, svogūnas, petražolių
lapelių, čiobrelių, druskos pagal skonį.
Pica su pomidorais ir rūkyta žuvimi
M i e l ė s išleidžiamos puodelyje šilto v a n d e n s su nedideliu k i e k i u
miltų, kol pasidaro skysta košelė. Kai tešla pakyla, s u d e d a m a s trynys,
įberiama šiek tiek druskos, įpilami 25 ml aliejaus arba ištirpinto svies­
to, ir u ž m i n k o m a tešla. L e i d ž i a m a , kad tešla iškiltų, tada iškočiojamą 1
cm storio sluoksniu, d e d a m a ant taukais p a t e p t o s skardos, s u t e i k i a m a
apvali forma. A n t picos išpilamas nedidelis buteliukas tomatų tyrės. Iš
viršaus s u d e d a m o s n e d i d e l i a i s gabalėliais supjaustytos žuvys, o ant
jų — p o m i d o r ų žiedeliai ir supjaustyti svogūnai. Apšlakstoma aliejumi,
a p i b a r s t o m a sutrintais čiobreliais, juodaisiais pipirais, smulkiai supjaus­
tytomis petražolėmis ir druska.
R a u d o n ų pomidorų sultys
A t r e n k a m i gerai n u n o k ę r a u d o n i p o m i d o r a i , sutarkuojami, šiek tiek
p a s ū d o m i ir perkošiami p e r sietelį. Į sultis įpilama svogūnų ir salierų
76
sulčių (jie sutarkuojami ir išspaudžiami p e r marlę arba sumalami sul­
čiaspaude). P a g a r d i n a m a juodaisiais pipirais, druska, smulkiai supjaus­
tytais petražolių arba salierų lapeliais ir a t š a l d o m a ledu arba šaldytuve.
Šitaip paruoštas sultis galima patiekti vietoj sriubos arba gaiviojo
gėrimo.
• 1 kg raudonų pomidorų, 10 ml svogūnų sulčių, 10 ml salierų sulčių, maltų
juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
JFUAžJfi IfcbC
Vitaminų gėrimas iš p o m i d o r ų ir kefyro
Šaltas kefyras ar rūgusis pienas s u m a i š o m a s su smulkiai pjausty­
tais petražolių lapeliais ir krapais, tada greitai m a i š a n t iš lėto p i l a m o s
pomidorų sultys, įberiama druskos ir c u k r a u s . P a t i e k i a m a vasarą vietoj
sriubos.
K a d skonis būtų pikantiškas ir specifinis, į paruoštą gėrimą galima
įberti smulkiai pjaustyto česnako.
• 60 g pomidorų, 250 g kefyro, krapų, 10 g petražolių, draskos, cukraus pagal
skonį.
Išrūgų gėrimas su pomidorų sultimis
Atšaldytos išrūgos, pomidorų sultys ir grietinė s u p l a k a m o s . Įberia­
ma smulkiai supjaustytų žalumynų, druskos ir c u k r a u s . Patiekiama į
taurę įmetus s m u l k i n t o ledo.
• 100 ml išrūgų, 50 g grietinės, 50 ml pomidorų sulčių, petražolių lapelių ir
krapų, cukraus, ledo.
P o m i d o r ų gėrimas su grietinėle
Kiaušinių tryniai gerai sumaišomi su grietinėle, įberiama smulkiai
supjaustytų žalumynų. Visą laiką m a i š a n t plona srovele pilamos p o m i ­
dorų sultys. G a t a v a s gėrimas p a g a r d i n a m a s druska ir cukrumi pagal
skonį.
• 200 ml pomidorų sulčių, 2 kiaušinių tryniai, 50 ml grietinėlės, smulkiai pjaus­
tytų petražolių lapelių, druskos pagal skonį ir cukraus.
P o m i d o r ų kokteilis
Plaktuvu s u p l a k a m a 250 g atšaldytų p o m i d o r ų sulčių ir 250 g šalto
rūgusio p i e n o , išpilstoma į taures, į kiekvieną taurę į m e t a m a ledo.
77
 P o m i d o r ų tyrelė
P O M I D O R Ų ATSARGŲ PARUOŠIMAS
Atrenkami labiausiai prinokę p o m i d o r a i , n u p l a u n a m i , perpjaunami
pusiau, sudedami į puodą ir pastatomi ant nedidelės ugnies, retkarčiais
Konservuotos p o m i d o r ų sultys
p a m a i š o m a , kol susidaro tiršta vientisa m a s ė . P e r t r i n a m a p e r sietelį,
G e r a i prinokę p o m i d o r a i n u l u p a m i . Kad o d a lengviau nusiluptų,
supilama į puodą ir vėl verdama maišant, kol tyrelė sutirštėja.
vaisiai sietelyje apiplikomi v e r d a n č i u , paskui perpilami šaltu vandeniu.
Išvirta tyrelė p a s ū d o m ą (1 kg p o m i d o r ų — 0,5 v a l g o m o j o šaukšto
N u l u p t i pomidorai sutarkuojami p l a s t m a s i n e trintuve.
druskos), ataušinama, perdedamą į stiklainį ir u ž p i l a m a p l o n u sluoksniu
G a l i m a p o m i d o r u s sumalti m ė s m a l e su specialiu priedu s ė k l o m s ir
taukų arba aliejaus. Stiklainis u ž d e n g i a m a s pergamentiniu p o p i e r i u m i ir
odai atskirti.
užrišamas.
Išspaustos sultys supilstomos į stiklainius, paliekant 5 — 6 cm iki
B m U 4 8 P ^ W O » U i i * > a f i t o b » b r aamafeofm* Si oe^aii^ėgotm**
kaklelio. U ž d a r o m a sandariais dangteliais. Sultys 0,5 1 stiklainiuose ste­
Rauginti pomidorai
rilizuojamos 15 minučių, o d i d e s n ė s talpos stiklainiuose — 20 m i n u ­
P o m i d o r a i s u d e d a m i į stiklainius arba statinaites p a k a i t o m su prie­
čių. Sterilizuoti stiklainiai ištraukiami iš vandens ir p a s t a t o m i , kad at­
skoniais, užpilami sūrymu. Stiklainiai nesandariai u ž d e n g i a m i dangte­
vėstų, arba laikomi sterilizatoriuje, ir atsargiai p i l a m a s šaltas v a n d u o .
liais, o į statinaites d e d a m a s apvalus d a n g t i s ir ant jo nedidelis krūvis.
G a l i m a sulčių pasidaryti ir kitaip. Sumalti m ė s m a l e p o m i d o r a i u ž ­
10-čiai kilogramų p o m i d o r ų reikia 2 k r a p ų krūmelių ir 1 p e l e t r ū n o , 1—
verdanti ir verdami 15 minučių. K a r š t o s sultys p i l a m o s į a p v y n i o t u s
2 aštriųjų paprikų, šiek tiek šviežių juodųjų serbentų lapų, krienų, sa­
p o p i e r i u m i stiklainius, kurie p r i p i l a m i iki viršaus. Sandariai uždarius
lierų ir petražolių, pastarnokų. 10-čiai litrų s ū r y m o i m a m a 0,6 kg drus­
dangteliais, a p v e r č i a m i d u g n u a u k š t y n ir laikomi tol, k o l visiškai
kos. P r i n o k ę p o m i d o r a i užpilami stipresniu sūrymu. G a l i m a tiesiog api­
ataušta.
barstyti druska, nepilti s k y s č i o , — p o m i d o r a i išskirs sultis.
Pomidorų sultis galima a r o m a t i z u o t i : prieš 5 m i n u t e s iki u ž d a r y m o
įberiama smulkiai supjaustytų petražolių, krapų, salierų, s v o g ū n ų arba
Rauginti pomidorai su garstyčiomis
česnakų.
Ne visai p r i n o k ę kieti pomidorai gerai n u p l a u n a m i ir s u d e d a m i į
P o m i d o r ų sultys vartojamos įvairiems patiekalams. G a l i m a patiekti
statinaitę, kibirą arba puodą, p e r d e d a n t juodųjų serbentų lapais. D u g n a s
k a i p gėrimą, į kurį įberiama šiek tiek cukraus arba įlašinama citrinos
taip pat išklojamas šitais laais.
sulčių, b e r i a m a citrinos c e d r o s , m a l t ų juodųjų pipirų arba susmulkintų
S ū r y m a s p r u o š i a m a s taip: kibirui v a n d e n s — 2 stiklinės cukraus,
petražolių lapelių.
stiklinė druskos, 15 l a u r o lapų, po arbatinį šaukštelį kvapiųjų ir karčių­
P o m i d o r ų sulčių skonį g a l i m a p a g a r d i n t i kai k u r i o m i s d a r ž o v ė m i s . jų pipirų grūdelių. Viskas virinama, a t a u š i n a m a ir įberiamas pakelis
Paprastai į 10 kg p o m i d o r ų tyrelę d e d a m i 3 kg r a u d o n ų saldžiųjų ankšt- (100 g) sausų garstyčių, p a m a i š o m a ir leidžiama nusistovėti. Kai sūry­
pipirių, 1. kg morkų, 500 g s v o g ū n ų ir viena salierų šaknis. Košelei m a s p a s i d a r o skaidrus, geslvokas, g a l i m a j u o užpilti p o m i d o r u s . Iš vir­
d a r ž o v ė s troškinamos dviejuose p u o d e l i u o s e v a n d e n s , gerai u ž d e n g t a ­ šaus k a i p visada u ž d e n g i a m a švariu a u d i n i u ir prislegiama,
m e inde, paskui p e r k o š i a m o s arba s u m a l a m o s . Į b e r i a m a sugrūstų j u o ­ -uaž oiirf inrnsrj on,Ų\pXsf)7i ii ugir t)«to$Bq3!i (ianobirrToq rlaia , 2 u b i ž i i v
dųjų pipirų (10 grūdelių), grūsto m u s k a t o riešuto ir 5 g m a l t o cina­
Rauginti pomidorai su morkomis
mono.
P r i n o k ę kieti nedideli pomidorai gerai n u p l a u n a m i . Vaiskočių ne­
N e r e k o m e n d u o j a m a sulčių virti ilgiau kaip 2 0 — 3 0 minučių, n e s
nutraukite — iš p o m i d o r ų neištekės sultys, j i e bus kieti, galėsite pjaus­
p o m i d o r u o s e suirs vertingos m a i s t o m e d ž i a g o s .
tyti dalelėmis kaip šviežius.
Sultys p i l a m o s į stiklainius v e r d a n č i o s , pripilama iki viršaus, stik­
P o m i d o r u s sudėkite į statinaitę, kibirą, puodą eilėmis, u ž b e r d a m i
lainiai sandariai u ž d a r o m i dangteliais ir, apversti d u g n u į viršų, laiko­
tarkuotų morkų. R e i k i a imti 1 dalį m o r k ų 10-čiai dalių p o m i d o r ų . Įber­
m i , kol visiškai ataušta.
kite raudonųjų pipirų, įmeskite krapų, č e s n a k o , lauro lapų ir užpilkite

78 79
s ū r y m u (0,5 kg druskos kibirui vandens). Nepamirškite prislėgti. Lai­
kykite vėsioje vietoje.
Jeigu žiemos pabaigoje p o m i d o r a i pradės rūgti, ištraukite iš sūry­
m o , perplaukite, vėl s u d ė k i t e ir užpilkite šviežiu vandeniu. Po šito j i e
išbus dar 3 — 4 m ė n e s i u s .
i'a :,, u ohi-fą.fj .y • . .bi> ,. <r: •<s
Raudoni marinuoti pomidorai
P a r e n k a m i sveiki, kieti, ne visai p r i n o k ę pomidorai, nuskinti su
vaiskočiais. N u p l a u n a m i , kiekvienas vaisius suvyniojamas j gerai n u ­
plautą vynuogės lapą ir s u d e d a m a s į didelius stiklainius, kur g a l i m a
įmesti ir krapų, jei n o r i t e , — aštriosios vienmetės paprikos. Prislegiami
k r y ž m a iš medinių lazdelių ir u ž p i l a m i m a r i n a t u ( 5 % actu, pavirintu su
j u o d ų j ų pipirų grūdeliais, lauro lapais, gvazdikėliais ir d r u s k a pagal
s k o n į ) . Marinatas p i l a m a s į stiklainius ataušintas.
Stiklainiai užtaisomi ir statomi šaltoje vietoje.
Žali marinuoti pomidorai
P a r e n k a m i lygūs, rausvi taisyklingos formos ir b ū d i n g o veislei dy­
džio vaisiai. Geriausia m a ž i , pailgi p o m i d o r a i .
N u p l a u n a m i , s u d e d a m i į didelius stiklainius, tarp vaisių d e d a m o s
nuluptų svogūnų galvelės, smulkiosios v i e n m e t ė s paprikos a n k š t y s , kra­
pų, serbentų lapų ir krienų. Iš viršaus p r i s p a u d ž i a m a k r y ž m a iš medinių
pagaliukų. U ž p i l a m a virintu m a r i n a t u (3 1 acto — 1 1 v a n d e n s , 3 5 0 g
c u k r a u s , 2 5 0 g druskos ir prieskonių: po 10 prieskoninių gvazdikėlių,
juodųjų ir kvapiųjų pipirų grūdelių, 5 lauro lapai).
I n d a s su p o m i d o r a i s sandariai u ž d a r o m a s ir p a s t a t o m a s šaltoje
vietoje.
Nelupti konservuoti pomidorai
K o n s e r v a v i m u i a t r e n k a m i švieži, taisyklingos formos, lygaus pa­
viršiaus, kieti pomidorai, nepažeisti ligų ir kenkėjų, be d ė m i ų n u o sau­
lės. Be to, pomidorai turi būti visiškai n u n o k ę — ryškiai r a u d o n i , be
žalių ar geltonų dėmių p r i e vaiskočio. Minkšti arba ne visai p r i n o k ę
p o m i d o r a i , taip pat p o m i d o r a i , kuriuose d a u g sėklų ar skystas minkšti­
m a s , n e t i n k a konservavimui. N e g a l i m a vartoti ir labai didelių, įplyšusių
vaisių. Iš jų verdamos sultys p a g a r d a m s .
Atrinkti konservavimui p o m i d o r a i labai gerai n u p l a u n a m i šaltu te­
k a n č i u vandeniu. K a d a n g i p o m i d o r a i neplikomi v e r d a n č i u v a n d e n i u ,
reikia būtinai nuplauti prilipusius m i k r o o r g a n i z m u s . P o m i d o r a i s u b a d o -
80
mi šakute keliose vietose, sudedami į stiklainius ir užpilami šviežiomis
p a r u o š t o m i s pomidorų sultimis, pridėjus rupios druskos. Pripilti stiklai­
niai sterilizuojami ir uždaromi.
P o m i d o r ų sultys paruošiamos iš kietų, gerai prinokusių pomidorų,
g a l i m a ir iš pernokusių, minkštų. N u s k i n a m i koteliai, žalios, pažeistos
saulės spindulių ir ligų vietos n u p j a u n a m o s , p o m i d o r a i n u p l a u n a m i te­
kančiu v a n d e n i u , supjaustomi gabalėliais, s u d e d a m i į t i n k a m u s indus ir
verdami, kol suminkštėja ir išsiskiria sultys. Tada pertrinami per tankų
sietelį ( k a d atsiskirtų sėklos ir odelė).
Į pertrintų pomidorų sultis b e r i a m a 2 — 3 % druskos, t.y. v i e n a m
litrui sulčių — 2 0 — 3 0 g druskos. Paskui sultys u ž v e r d a m o s . Sudėti į
stiklainius p o m i d o r a i užpilami p a k a i t i n t o m i s iki 8 0 — 8 5 ° C sultimis.
P a r u o š t o s pomidorų sultys t i n k a m o s vartoti p u s ę v a l a n d o s — v a l a n ­
dą. Paskui p r a d e d a greitai rūgti ir n e b e t i n k a užpilti. Todėl, kai gamina­
ma d a u g konservų, pomidorų sultis u ž p y l i m u i reikia virti atskiromis
porcijomis.
oir>rb>riSLii n i . š i „itpvltiz 20001113 ozosLv ijmauB.Bl6b£iq tiuhiąiąP.AtiB .b
Savo sultyse konservuoti pomidorai
Atrinkti koservavimui be odelės p o m i d o r a i p l i k o m i verdančiu van­
deniu įleidus kiaurasamtyje 1—1,5 m i n u t ė s , paskui tuoj pat ataušinami
šaltame vandenyje ar perpilami šaltu v a n d e n i u . P o m i d o r ų odelė po šito
supleišėja ir gerai nusilupa.
Šitaip paruošti pomidorai konservuojami savo sultyse.
3101
onim
i H8M
.-ta irnim
81
6—20
 i taminų A , , B b B 2 , PP, folinės rūgšties, mineralinių druskų, pektininių
medžiagų, citrinos ir obuolių rūgščių.
Tradicinėje medicinoje d a ž n i a u vartojamos karčiosios pipirų rūšys.
Dažniausiai t a i k o m o s kaip s k a u s m ą malšinanti ir r a m i n a n t i p r i e m o n ė
sergant miozitais, išiju, reumatiniais sąnarių s k a u s m a i s , taip pat p o d a g ­
ra, viršutinių k v ė p a v i m o takų kataru. Aštriosios ankštpipirių rūšys taip
pat turi antibakterinių savybių, skatina virškinimą. Todėl vartojamos
apetitui žadinti ir virškinimui gerinti esant dideliems ž a r n y n o sutriki­
mams.
Pipirai priklauso pipirinių šeimai, laukinių augalų pasitaiko tropikų Mokslinėje medicinoje saldieji ankštpipiriai vartojami k a i p d a u g
šalyse, daugiausia tropikų A m e r i k o j e ir m u s o n i n i u o s e Rytų Azijos re­ vitaminų turinti p r i e m o n ė susilpnėjus kraujodarai, sergant hipotonija,
gionuose. Priskaičiuojama a p i e 2000 rūšių. K u l t i v u o j a m o s įvairios pi­ hipo- ir a v i t a m i n o z e , kad sužadintų apetitą.
pirų rūšys. Aštrios ir p u s i a u aštrios rūšys vartojamos kaip prieskoniai. Sutrikus nagų, plaukų a u g i m u i , o d o s liaukų (riebalų ir prakaito)
Saldieji ankštpipiriai yra vertingas maisto p r o d u k t a s daugelyje p a s a u l i o veiklai, sergant cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, r e k o m e n d u o j a m o s
žalių saldžiųjų ankštpipirių sultys. O d o s p i g m e n t i n e s d ė m e s gerai pa­
šalių.
n a i k i n a saldžiųjų ankštpipirių ir m o r k ų sulčių mišinys. Įmaišius į šį
Į Europą ankštpipirius atvežė K o l u m b a s . Pirmieji pradėjo auginti mišinį špinatų sulčių pavyksta sumažinti vidurių užkietėjimą.
ispanai, iš pradžių kaip dekoratyvini s ° d o augalą ir vaistus. X V I — X V I I
a. ankštpipirius pradėta auginti visose E u r o p o s šalyse, iš jų ir Rusijoje,
Įsidėmėkite...
tačiau ypač j i e paplito B a l k a n ų pusiasalyje, Vengrijoje, Rumunijoje ir
• Šviežius ankštpipirių vaisius visą žiemą galima išlaikyti medinėje
Moldavijoje. K a i p tik vengrų ir bulgarų selekcininkai išvedė ankštpipi-
dėžėje, pripiltoje sauso upių smėlio.
rių rūšis su dideliais vaisiais, saldaus skonio, t.y. sukūrė ankštpipirį
• Ankštpipirius lengva sudžiovinti. Vienmetės aštriosios paprikos
kaip daržovę. Rusijoje p i r m o s i o s prekybinės ankštpipirių plantacijos bu­
vaisiai suveriami ant siūlo arba špagato per kiekvienos ankšties vidurį.
vo apsodintos X I X a. Ž e m u t i n i a m e Pavolgyje. Iš pradžių ankštpipiriai
Saldžiųjų ankštpipirių vaisiai perveriami per uodegėles. Be to, kiekvie­
b u v o auginami pietinėse srityse ir respublikose, o paskutiniais m e t a i s
na ankštis perduriama ties uodegėle, kad išdžiūtų iš vidaus. Suvertos
paplito Baltarusijoje, S m o l e n s k o , Maskvos, B r i a n s k o srityse. M o l d a v i ­
ankštys pakabinamos pavėsyje arba saulėje, bet būtinai vėjyje.
joje kultivuojama didelių, gražių, sultingų ankštpipirių G o g o š a r o s rūšis,
vartojama šviežia ir k o n s e r v u o t a .
Saldžiųjų ankštpipirių n a u d i n g u m ą pirmiausia n u l e m i a didelis vita­
ANKŠTPIPIRIŲ V A L G I A I ifijlfie uįujiėhfteiuS
minų kiekis. Askorbino rūgšties (vitamino C) kiekiu kai kurios jų rūšys
lenkia citrinas, visas d a r ž o v e s ir turi jo beveik tiek pat ar net d a u g i a u Saldžiųjų ankštpipirių salotos
negu juodieji serbentai. V i t a m i n a s C gerai išsilaiko ir k o n s e r v u o t u o s e A n k š t y s iškepamos, s u d e d a m o s į puodą, p a s ū d o m o s ir p a s t a t o m o s
ankštpipiriuose, nes j u o s e n ė r a vitaminą C a r d a n č i ų fermentų. Sal- ataušti. N u l u p a m a odelė, p a m i r k o m o s padaže ir s u d ė s t o m o s dubenyje.
džiuosiuose a n k š t p i p i r i u o s e esantis vitaminų C ir P derinys suteikia • Padažas: aliejus, druska, actas arba citrinos rūgštis, česnakas, vanduo.
j i e m s ypatingą gydomąją savybę — stiprina kraujagyslių sieneles. Tai • 120 g ankštpipirių, 15 g aliejaus, citrinos rūgšties (acto), česnako pagal skonį.
labai svarbu sergant c u k r i n i u diabetu, kai kraujagyslės a r d o m o s ir ka­
piliarų sienelėms sustiprinti reikia askorutino p r e p a r a t o arba m a i s t o pro­ Raudonųjų ankštpipirių salotos su pomidorais
duktų, turinčių v i t a m i n o C ir P. Vitaminų C ir P p a r o s normą gali atstoti Smulkiai supjaustomi ankštpipiriai ir pomidorai, p a s ū d o m i , sumai­
4 0 — 5 0 g saldžiųjų ankštpipirių per dieną. Ankštpipiriuose g a u s u vi- šomi, į d e d a m a smulkiai supjaustytų svogūnų galvučių, žalumynų, pa­
g a r d i n a m a aliejumi arba grietine, pabarstomą ž a l u m y n a i s .

82 83
0£—3
 • 80 g ankštpipirių, 40 g pomidorų, 20 g grietinės (15 g aliejaus), 5 g žalumynų,
druskos pagal skonį.
Saldžiųjų ankštpipirių ir agurkų salotos
Smulkiais šiaudeliais supjaustomi saldieji ankštpipiriai, m a ž a i s ku­
beliais — agurkai ir s v o g ū n a i . Pasūdomą, s u m a i š o m a , p a g a r d i n a m a
grietine.
• 80 g ankštpipirių, 60 g agurkų, 15 g svogūnų, 20 g grietinės, druskos pagal
skonį.
•
Ankštpipirių, č e s n a k ų ir riešutų salotos
Ankštpipiriai iškepami, n u l u p a m a odelė. Č e s n a k a s s u g r ū d a m a s su
druska, riešutais, pridėjus grietinės sumaišoma su j u o d a i s i a i s arba kva­
piaisiais pipirais, citrinos rūgštimi. Ankštys išdėliojamos dubenyje, api­
pilamos grietinės mišiniu su riešutais ir prieskoniais, a p i b a r s t o m a žalu­
mynais.
• 120 g ankštpipirių, 20 g grietinės, 15 g graikinių riešutų, citrinos rūgšties,
druskos, juodųjų arba kvapiųjų pipirų pagal skonį.
Ankštpipirių salotos su majonezu
Ankštys n u p l a u n a m o s , iškrapštomos sėklos, s u p j a u s t o m a šiaude­
liais. P r i d e d a m a susmulkintų kietai išvirtų kiaušinių, svogūnų laiškų ir
pomidorų. I š m a i š o m a ir p a s ū d o m ą , p a g a r d i n a m a majonezu, s u m a i š y t u
su rūgusiu pienu. A p i b a r s t o m a smulkiai supjaustytais petražolių lape­
liais. P a p u o š i a m a p o m i d o r ų gabalėliais, petražolių šakelėmis.
• 500 g saldžiųjų ankštpipirių, 2 kiaušiniai, 150 g pomidorų, 80 g majonezo, 80
g rūgusio pieno, 3 — 4 svogūnų laiškai, petražolių, druskos pagal skonį.
Bulgariškųjų ankštpipirių paštetas
Sviestas išplakamas, į d e d a m a ištrintos varškės, p a s ū d o m ą , atskie-
d ž i a m a p i e n u iki r e i k i a m o tirštumo, sudedami s m u l k i a i supjaustyti
ankštpipiriai, smulkiai supjaustyti svogūnai ir malti baltieji pipirai.
• 150 g minkštos varškės, 50 g sviesto, 30 g konservuotų apvalių raudonųjų
ankštpipirių, 20 g svogūnų galvelių, žiupsnelis maltų baltųjų pipirų, druskos
pagal skonį, pieno.
Pikantiškas sūrio paštetas
Sūris sutarkuojamas smulkia tarka. Sviestas ištrinamas, kol pasida­
ro purus, s u m a i š o m a s su sūriu, smulkiai supjaustytais s v o g ū n a i s ir
ankštpipiriais, p a m a ž u p i l a m a s pienas. Pasūdomą ir p r i d e d a m a p a g a l
skonį maltų baltųjų pipirų.
84
Keptų ankštpipirių paštetas su brinza
Iškepta, nulupta ankštis be sėklų smulkiai supjaustoma, sutrinama
į k o š e l ę medinėje grūstuvėje. Sviestas gerai i š p l a k a m a s , p r i d e d a m a
smulkiai sutrupintos brinzos, ir viskas gerai išmaišoma, kad sviestas
susigertų į brinzą. Į tą mišinį s u d e d a m a ankštpipirio košelė, smulkiai
supjaustytų petražolių lapelių, citrinos sulčių arba citrinos rūgšties pa­
gal skonį, ir viskas gerai išmaišoma, kol pasidaro vientisa m a s ė .
Paštetas patiekiamas kaip šaltas u ž k a n d i s , p a p u o š i a m a s virtais kiau­
šiniais, supjaustytais žiedeliais arba skiltelėmis, a l y v u o g ė m i s ir p o m i ­
dorų skiltelėmis.
• 500 g ankštpipirių, 100 g sviesto, 150 g brinzos, citrinos sulčių arba citrinos
rūgšties, 2 kietai išvirti kiaušiniai, 1 0 — 1 2 alyvuogių, 100 g pomidorų.
Keptų ankštpipirių salotos
Vienmetė paprika n u p l a u n a m a ir n u š l u o s t o m a servetėle. P u o d e už­
v e r d a m a s aliejus, į jį įleidžiama paprika. T r o š k i n a m a tol, kol suminkš­
tės ir iš visų pusių pagels. I š d ė s t o m a ant lėkštės smailu galu į vidų,
p a k a i t o m r a u d o n o s ir žalios ankštys. Č e s n a k a s s u g r ū d a m a s su druska į
košelę, įpilama acto, įberiama juodųjų pipirų ir smulkiai supjaustytų
petražolių lapelių. Šituo mišiniu palaistomą paprika.
Salotos p a t i e k i a m o s su k e p t a ir troškinta m ė s a arba žuvimis.
• 8 ankštys šviežios (žalios ir raudonos) saldžiosios paprikos, 50 ml aliejaus,
4 — 5 skiltelės česnako, 40 ml acto, maltų juodųjų pipirų, petražolių, druskos
pagal skonį.
jį JO/1 ,įni'Ž!!Tl j
Keptų ankštpipirių salotos su žiediniais
kopūstais
Ankštys i š k e p a m o s , n u l u p a m o s , i š i m a m o s sėklos. P a s ū d o m ą , užpi­
l a m a actu ir aliejumi, p a s t a t o m a , kad įsigertų pagardas ir ankštpipiriai
b ū t ų skanesni. K o p ū s t a i s u s m u l k i n a m i ir apverdami s ū d y t a m e vandeny­
j e , kad šiek tiek suminkštėtų. Vanduo n u k o š i a m a s , kopūstai apšlakstomi
actu ir aliejumi. Į didelės plokščios lėkštės vidurį s u d e d a m i kopūstai.
A p l i n k gražiai spinduliais išdėstomos k e p t o s r a u d o n o s ankštys pakai­
t o m su žiediniais kopūstais, supjaustytais žiedynėliais. P a p u o š i a m a n e ­
didelėmis petražolių šakelėmis.
• 400 g raudonų ankštpipirių, 300 g žiedinių kopūstų, 40 ml aliejaus, 30 ml
•' * • '' ii* A t)L' ' *1 ai * I'" ta ' Q' i - Ifif jfllHTl? n i 1• 'A ' • '~ \ 'l'*'/ 9 i t I
acto, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
•s •''•i.it%tBimv'oiJti -įnuą ąmi u B i y u e b į ) u q u i t o)i>fliqj . z i s n ū s o v g ii z'm
85
 Keptų ankštpipirių salotos su riešutais
Ankštys i š k e p a m o s , n u l u p a m o s , i š i m a m o s sėklos; supjaustoma
stambiomis j u o s t e l ė m i s . Grūsti riešutai ir česnakai s u m a i š o m i su svies=-
tu, rūgusiu pienu, p a s ū d o m i pagal skonį. Viskas gerai i š m a i š o m a ir mi­
šiniu u ž p i l a m o s ankštys.
• 500 g rūgusio pieno, 40 ml aliejaus, 3—4 skiltelės česnako, druskos pagal
skonį.
Keptų ankštpipirių, įdarytų aguročiais, salotos
A t r e n k a m a tiesi v i e n m e t ė paprika, iškepama, n u l u p a m a , išimamos
sėklos. Aguročiai taip pat iškepami, kad būtų minkšti. N u l u p a m i ir su-
grūdami medinėje grūstuvėje į košelę, kuri p a g a r d i n a m a sugrūstu čes­
naku, sviestu, actu ir druska. Vienmetė paprika p r i k e m š a m a aguročių
košės, įbedama po n e d i d e l ę petražolės šakelę. Didelio d u b e n s viduryje
pomidorų skiltelės sudėliojamos taip, kad susidarytų žiedas, aplink gra­
žiai išdėstomos įdarytos ankštys, tarp kurių įterpiamos p o m i d o r ų skil­
telės arba žiedeliai.
• 500 g didelių žalių saldžiųjų (salotinių) ankštpipirių, 400 g aguročių, 200 g
pomidorų, 60 ml aliejaus, 20 ml acto, 3 — 4 skiltelės česnako, petražolių lapelių,
druskos pagal skonį.
Kepti ankštpipiriai su rūgusiu pienu
I š k r a p š t o m o s sėklos, ankštys iškepamos, n u l u p a m a odelė, ankštys
supjaustomos ir šiek tiek p a k e p i n a m o s svieste. Įberiama miltų ir mai­
šant kepinama, k a d miltai neprisviltų. A p i b a r s t o m a raudonaisiais pipi­
rais. Į mišinį, kol j i s dar karštas, d e d a m a s gerai išplaktas rūgusis pienas
(arba grietinė), p a s ū d o m ą pagal skonį.
Patiekiant a p i b a r s t o m a maltais pipirais ir labai smulkiai supjausty­
tais petražolių lapeliais.
• 1 kg didelių mėsingų saldžiųjų ankštpipirių, 100 ml aliejaus, 40 g miltų, 300
g rūgusio pieno, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, petražolių lapelių, druskos
pagal skonį.
Keptų ankštpipirių sriuba
Smulkiai supjaustykite 2 svogūnų galveles ir pakepinkite aliejuje,
kol pagels. S u d ė k i t e n u l u p t u s ir susmulkintus p o m i d o r u s ( 3 — 4 ) ir troš­
kinkite, kol sutirštės. Iš anksto iškepkite 500 g ankštpipirių, iškrapšty-
kite sėklas, ankštis smulkiai supjaustykite. Sudėkite kartu su pomido­
rais ir svogūnais, įpilkite truputį daugiau kaip pusę litro verdančio van-
86
dens, pasūdykite pagal skonį. Pavirkite 1 0 — 1 5 minučių, n u k e l k i t e nuo
viryklės. Įmuškite 2 kiaušinius ir pagardinkite sriubą, kol n e a t a u š o , grie­
tine, kad pasidarytų baltos spalvos. Šitą sriubą galima patiekti ir karštą,
ir šaltą.
Saldžiųjų ankštpipirių padažas
M o r k a , salieras, poras, svogūno galvelė supjaustomi, a p k e p i n a m i
su sviestu arba lašinukų spirgučiais, pagardinama, p r i d e d a m a stambiai
pjaustytų saldžiųjų ankštpipirių su sėklomis, užpilama sultiniu ir verda­
ma a p i e 20 minučių. D ė l tirštumo u ž d a r o m a grietine ir miltais, perko-
šiama ir pertrinama p e r sietelį. Prieš patiekiant į s p a u d ž i a m a citrinos
sulčių, pridedama kiaušinio trynio ir šviežio sviesto, i š m a i š o m a .
Patiekiamas prie ryžių, bulvių, m ė s o s patiekalų.
• 30 g aliejaus arba lašinukų, 50 g daržovių (morka, salieras, poras), 1 nedidelė
galvelė svogūno, druskos, maltų pipirų, 4 raudoni saldieji ankštpipiriai, apie
0, 25 1 stipraus mėsos sultinio, 250 g grietinės, 30 g miltų, citrinos sulčių, 2
kiaušinio tryniai, 20 g šviežio sviesto.
ateLinm№Ui* •'• :uK;«-.;;*;įrm i.iAUnv,? ,>o>%hx .tyiftvnU* ,mtt• (.•.••()f- u. sut
Ankštpipirių pagardas
Supjaustykite ir p a k e p i n k i t e su sviestu arba lašiniais paruoštus
ankštpipirius, apibarstykite miltais. Įberkite druskos, įdėkite pomidorų
p a s t o s , rūgusio p i e n o , įberkite žiupsnelį cukraus ir užvirinkite. Šitaip
paruoštus ankštpipirius galima patiekti prie virtų makaronų, bulvių ko­
šės, ryžių.
• 4 — 6 ankštpipiriai, 50 g aliejaus arba lašinių, 0,25 stiklinės rūgusio pieno,
20 g miltų, druskos pagal skonį, pomidorų pastos, cukraus.
Ankštpipiriai su p a d a ž u
Pakepinkite keptuvėje 8 — 1 0 ankščių, nulupkite odelę ir dar 1—2
m i n u t e s kepinkite aliejuje, kad paruduotų. Paskui sudėkite į dubenį. Į
k e p t u v ę įmeskite šiek tiek sviesto, apkepinkite 3 — 4 smulkiai sukapotas
svogūnų galveles. Kol svogūnai spirga ant nedidelės u g n i e s , atskirai
dubenėlyje verdančiu vandeniu užpilkite 5 — 6 nunokusius p o m i d o r u s ,
u ž d e n k i t e dangteliu ir palaikykite 2 — 3 minutes. Paskui n u l u p k i t e po­
midorų odelę, p o m i d o r u s supjaustykite ir sudėkite į k e p t u v ę su svogū­
nais, įmeskite lauro lapų, įberkite druskos pagal skonį, m a i š y d a m i ant
u g n i e s laikykite dar 5 — 7 minutes, kol suvirs į tirštą k o š ę . Šita koše
užpilkite ankštis.
87
 Ankštpipiriai su keptomis bulvėmis
Supjaustykite griežinėliais nuskustas bulves, p a s ū d y k i t e ir pake­
pinkite su taukais, kol iškeps. Sudėkite smulkiai pjaustytus ankštpipi-
rius ir toliau kepinkite, kol baigs kepti. P a t i e k d a m i apibarstykite su­
pjaustytais svogūnų laiškais.
• 250 g ankštpipirių, 500 g bulvių, 100 g lašinių arba aliejaus, svogūnų laiškų.
Saldieji ankštpipiriai su kiaušiniais ir sūriu
( b u l g a r ų valgis)
Saldieji ankštpipiriai n u p l a u n a m i , išpjaunamas vidus su sėklomis,
supjaustomi dideliais gabalais, p a s ū d o m i ir t r o š k i n a m i aliejuje arba
svieste. S u d e d a m i kiaušiniai, sumaišyti su trupintu sūriu, laikomi ant
ugnies, kol sukreka. Patiekiami su pyragu.
•
Omletas su ankštpipiriais ir pomidorais
Iškepti, nulupti, be sėklų ankštpipiriai smulkiai supjaustomi. P o m i ­
dorai n u l u p a m i , i š i m a m o s sėklos, smulkiai supjaustomi ir sudedami prie
ankščių. Žali kiaušiniai išplakami ir kartu su smulkintais petražolių la­
peliais sudedami prie pipirų ir pomidorų. Viskas p a s ū d o m ą , sumaišoma
ir p a k e p a m a keptuvėje.
O m l e t a s p a t i e k i a m a s sulenktas dvilinkas, iš viršaus u ž b e r i a m a tru­
pintos brinzos.
• 140 g ankštpipirių, 100 g pomidorų, 10 g sviesto, 2 kiaušiniai, 20 g brinzos,
petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
Ankštpipiriai su voveraitėmis
Svogūna i smulkiai supjaustomi, p a k e p i n a m i su lašinukais, paskui
s u m a i š o m i su voveraitėmis, nuluptais, skiltelėmis supjaustytais pomi­
dorais ir s u s m u l k i n t a v i e n m e t e paprika be sėklų. G a t a v a s patiekalas
gausiai a p i b a r s t o m a s sukapotais petražolių lapeliais.
• 8 vienmetės paprikos ankštys, 1 svogūnas, 50 g lašinukų, 250 g voveraičių,
500 g pomidorų, druskos pagal skonį, petražolių lapelių.
j-"--. .• -i-i:. • .k- .ijoiunim
s
3 -''Judt.n ii uibransi) pvfoįįj&n
Vengriškas lečo
Iš v i e n m e t ė s p a p r i k o s išimamos sėklos, ankštis supjaustoma juos­
telėmis, nuvalyti p o m i d o r a i — puselėmis, svogūnai — žiedeliais, kum­
pis — kubeliais. Gilioje keptuvėje ištirpinami kiaulės taukai, j u o s e ap­
k e p i n a m o s p a r u o š t o s daržovės ir k u m p i s . Paskui viskas pasūdomą, pa-
88
pipirinama aštriais raudonaisiais pipirais ir troškinama ant viryklės arba
orkaitėje, pridengus k e p t u v ę dangčiu.
• 300 g paprikos, 250 g pomidorų, 30 g kumpio, 2 — 3 svogūno galvelės, 1—
2 valgomieji šaukštai kiaulės taukų, druskos, maltų aštrių raudonųjų pipirų.
qt: -fi.^isKHt «thr} ' i f i t i k | n | l l t o s į i b p i | j a j q t o ^ i
Lečo su sūriu ir kiaušiniais
Su pakepintais svogūnais nedideliame kiekyje p a s ū d y t o v a n d e n s ,
kur įberta kmynų, t r o š k i n a m a saldžioji ir aštrioji bulgariška paprika,
supjaustyta šiaudeliais. K a i suminkštėja, sudedami gabalėliais supjaus­
tyti pomidorai ir troškinami tol, kol išgaruoja beveik visos sultys. Su­
pilami plakti kiaušiniai, gerai išmaišoma ir ant silpnos ugnies l a i k o m a
tol, kol pasidaro košelė. P a g a r d i n a m a ir prieš patiekiant a p i b a r s t o m a
tarkuotu sūriu. P a t i e k i a m a su duona, sūriomis b a n d e l ė m i s , b u l v ė m i s .
Apibarstoma petražolių lapeliais.
Ankštpipirių kotletai
Ankštys iškepamos, n u l u p a m a odelė, iškrapštomos sėklos, ankštys
sukapojamos. Į m u š a m a s vienas žalias kiaušinis ir vienas kiaušinio try­
nys, s u d e d a m a tarkuota brinza arba varškė, įberiama juodųjų pipirų,
susmulkintų petražolių, druskos pagal skonį, džiūvėsėlių ir miltų tiek,
kad masė būtų panaši į tinkamą kotletams. Kotletai d a r o m i šlapiomis
rankomis, formuojami apvalūs, panašūs į elipsę arba dešreles. Apvolio-
jami miltais, plaktais žaliais kiaušiniais ir k e p a m i smarkiai įkaitintame
aliejuje.
Patiekiami šilti su p o m i d o r ų , agurkų ir svogūnų galvelių salotomis,
užpiltomis rūgusiu p i e n u , — k a i p užkandis arba pagrindinis patiekalas.
• 1 kg mėsingų žalių arba raudonų ankštpipirių, 250 g brinzos arba varškės, 100
ml aliejaus, 3 kiaušiniai, kiaušinio trynys, maltų juodųjų pipirų, petražolių la­
pelių, džiūvėsėlių, miltų, druskos pagal skonį.
Saldžiųjų ankštpipirių guliašas
Supjaustyti svogūnai šiek tiek pakepinami su sviestu, s u d e d a m i ga­
balėliai saldžiųjų ankštpipirių, pasūdomą, įberiama raudonųjų pipirų,
užpilama m ė s o s nuoviru ir t r o š k i n a m a m a ž d a u g 15 minučių. Kai ankš­
tys truputį suminkštėja, a p i b a r s t o m a miltais, užpilama grietinėle ir p o ­
midorų pasta, b a i g i a m a troškinti.
• 500 g saldžiųjų ankštpipirių, 2 svogūnų galvelės, 6 0 — 8 0 g sviesto, 1 valgo­
masis šaukštas miltų, 1,stiklinė grietinėlės, 1 valgomasis šaukštas pomidorų
pastos.
89
 Ankštpipirių apkepas su kiaušiniais ir brinza
{ keptuvą, kuriame b u s a p k e p a m o s d a r ž o v ė s , įpilama lydyto svies­
to. Stambiai sutarkuojamos m o r k o s , svogūnai, sudedami į keptuvą ir
kišama į orkaitę. Kai suminkštėja, į keptuvą s u d e d a m i nuvalyti, nuplau­
ti ir nedideliais gabalėliais supjaustyti, ankštpipiriai (arba porai) ir ap­
k e p a m a . Kai tik ankštys (arba porai) suminkštėja, sudedami supjaustyti
p o m i d o r a i , petražolės, įberiama juodųjų pipirų ir druskos. Pabaigoje
suberiamą tarkuota brinza, užpilama su p i e n u išplaktais kiaušiniais ir
b a i g i a m a apkepti orkaitėje.
Su tais pačiais prieskoniais taip pat k e p a m a s aguročių apkepas, bet
s v o g ū n u s ir m o r k a s geriau kepinti kvietiniuose miltuose (pusė valgo­
mojo šaukšto), o aguročius — stambiai sutarkuoti. Jų s u d e d a m a apie
0,5 kg.
• 0,5 morkos, 0,5 svogūno galvelės, 6—7 ankštpipiriai arba porai, 0,25 stiklinės
lydyto sviesto, 2 pomidorai, petražolių lapelių, juodųjų pipirų ir druskos pagal
skonį, 0,5 stiklinės tarkuotos brinzos, 2 — 3 kiaušiniai, 0,5 stiklinės pieno.
c\tKjiTiS '(ZOiJt3c cOm OTcuo I jkci " t vl9DO %lll£rrjtJ t lt r? ,?.On i K\tjA% t c vic n n A
Su saldžiaisiais ankštpipiriais troškintas
viščiukas
P a s p i r g i n a m i lašinukai, su jais p a k e p i n a m i svogūnai. Paruošto viš­
čiuko gabalai s u d e d a m i , p a s ū d o m i ir u ž p i l a m i verdančiu v a n d e n i u .
T r o š k i n a m a , kol bus pusiau gatava, tada d e d a m a bulgariškoji paprika
(dalis — aštriosios) ir p o m i d o r a i , pasūdomą. Prieš baigiant troškinti
į d e d a m a p o m i d o r ų pastos, pakaitinama ir p a g a r d i n a m a pagal skonį. Į
paruoštą patiekalą d e d a m a sviesto. P a t i e k i a m a su keptomis b u l v ė m i s
arba ryžiais.
• 1 viščiukas, 60 g lašinių, 100 g svogūnų galvelių, druskos pagal skonį, 400 g
žalios bulgariškosios paprikos, 250 g pomidorų, 1 valgomasis šaukštas pomido­
rų pastos, 40 g sviesto, 40 g kieto sūrio.
• i s nuikįnta vienmete paprika be sėklų. G a t a v a s patieksiąs
Saldieji ankštpipiriai, įdaryti obuoliais
A t r e n k a m o s m ė s i n g o s šviežios ankštys, p a š a l i n a m o s sėklos. Paruo­
šiamas daržovių įdaras, j u o p r i k e m š a m o s ankštys, apipilama grietine
arba aliejumi, laikomos pusę valandos ir p a t i e k i a m o s .
• Įdaras: smulkiai supjaustomi svogūnai, pomidorai, agurkai, morkos, sumaišo­
ma, užpilama grietine, įberiama pagal skonį druskos, kvapiųjų pipirų, pagardi­
nama citrinos sultimis arba citrinos rūgštimi.
• 100 g ankštpipirių, 50 g pomidorų, 40 g agurkų, 20 g svogūnų, 20 g morkų,
30 g grietinės, kvapiųjų pipirų, citrinos rūgšties pagal skonį.
90
Bulgariškoji paprika, įdaryta burokėliais
Paprika p a r u o š i a m a įdaryti. Smulkiai sutarkuojami virti burokėliai,
sumaišomi su agurkais (šviežiais arba raugintais), supjaustytais smul­
kiais gabalėliais, p a s ū d o m ą , apipilama grietine arba majonezu.
Paprika į d a r o m a paruoštu įdaru, sudedama į dubenį ir apipilama
majonezu arba aliejumi.
• 60 g paprikos, 80 g burokėlių, 200 g aliejaus (arba majonezo), 30 g agurkų,
40 g grietinės, druskos pagal skonį.
;•!••>;! ;roi)fAi# Aii-iuft .'^srnostftV 1 ,jniqiq y į u n o b u F i p t l u m eil3lž)lusS
Bulgariškoji p a p r i k a , įdaryta ridikėliais ir
daržovėmis
P a r u o š i a m a s daržovių įdaras: smulkiai supjaustyti p o m i d o r a i , agur­
kai, ridikėliai, svogūnai, ž a l u m y n a i , virtas kiaušinis, p a s ū d o m i , sumai­
šomi, apipilami aliejumi. P a p r i k a p r i k e m š a m a , p a l i e k a m a pusę valan­
dos pastovėti ir p a t i e k i a m a šviežia.
70 g paprikos, 40 g ridikėlių, 40 g agurkų, 40 g pomidorų, 30 g grietinės, virtas
kiaušinis
Ankštpipiriai, įdaryti aguročiais
N u p l a u k i t e saldžiąją v i e n m e t ę papriką, nupjaukite vaiskočius, iš­
imkite sėkleles ir pavirkite s ū d y t a m e vandenyje. P a s k u i įdarykite agu­
ročių įdaru.
Įdaras: n u l u p k i t e aguročius, supjaustykite kubeliais arba sumalkite
mėsmale, p a k e p i n k i t e su aliejumi, pasūdykite, p a g a r d i n k i t e pipirais ir
pakepintais s v o g ū n a i s . Papriką apkepkite orkaitėje apšlakstę sviestu.
Patiekite su grietine.
Saldieji ankštpipiriai, įdaryti g r y b a i s
Su paskrudintais svogūnais troškinami supjaustyti pasūdyti grybai,
s u d e d a m a didžioji t a r k u o t o sūrio dalis, žali kiaušiniai, p a g a r d i n a m a
džiūvėsėliais, įberiama pipirų.
Vienmetė paprika n u p l a u n a m a , perpjaunama pusiau, i š i m a m o s sėk­
los, p a v e r d a m a sultinyje. Ištraukta iš sultinio paprika n u v a r v i n a m a , pri­
k e m š a m a įdaro, d e d a m a į pateptą sviestu k e p i m o formą, ant kiekvienos
paprikos d e d a m a s griežinėlis b e k o n i e n o s su įpjautais galais ir pabars­
tomą likusiu tarkuotu sūriu. Apliejama sultiniu ir k e p a m a m a ž d a u g 10
minučių. P u o š i a m a p o m i d o r a i s ir petražolių lapeliais.
• 40 g sviesto, 40 g svogūno galvelių, 160 g grybų, druskos pagal skonį, 120
g kieto sūrio, 2 kiaušiniai, 2 — 4 valgomieji šaukštai džiūvėsėlių, maltų pipirų,
91
 4 žali ankštpipiriai, sultinio, 20 g sviesto formoms patepti, 8 griežinėliai beko-
nienos, pomidorai, petražolių lapeliai.
Ankštpipiriai, įdaryti sūriu
Iš saldžiųjų žalių ankštpipirių i š i m a m a s vidus, įdaroma m a s ė iš sū­
rio, sviesto ir kitų produktų, p a l a i k o m a šaltai. P r i e š patiekiant supjaus­
tomi 1 cm s t o r u m o griežinėliais ir s u d e d a m i į atšaldytą dubenį.
• 4 — 5 dideli ankštpipiriai, 200 g sviesto, 150 g tarkuoto sūrio, 1 arbatinis
šaukštelis maltų raudonųjų pipirų, 1 valgomasis šaukštas sukapotų svogūnų gal­
velių arba laiškų, kmynų, druskos pagal skonį.
Ankštpipiriai, įdaryti varške
Ankštpipiriai nuvalomi, p a š a l i n a m o s sėklos (uodegėlės įspaudžia­
m o s vidun, o paskui ištraukiamos drauge su sėklomis). Šitaip p a s i d a r o
apvalios skylės. Varškė s u m a i š o m a su kiaušiniais, su puse n u p l a u t ų ir
susmulkintų pomidorų, taip p a t smulkiai supjaustytomis p e t r a ž o l ė m i s .
Įdaryti ankštpipiriai sudedami į pateptą sviestu k e p i m o skardą, t a r p u o s e
dedami gabalėliai pomidorų. A p i p i l a m a aliejumi ir vidutinėje t e m p e r a ­
tūroje a p k e p a m a orkaitėje.
• 1 kg šviežių ankštpipirių, 300 g varškės, 2 kiaušiniai, 300 g pomidorų, 80 ml
aliejaus, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
Ankštpipiriai, įdaryti m ė s a
Iš ankščių pašalinami vaiskočiai ir sėklelės, specialiu įtaisu arba
peilio galeliu išpjaunamos apvalios skylutės. Į d a r o m a mišiniu, kuris a p ­
rašytas toliau, ir angelės u ž d e n g i a m o s „stogeliais", nuo kurių n u k r a p š ­
tytos sėklelės ir nupjautos „ u o d e g ė l ė s " .
Įdaras paruošiamas iš smulkiai supjaustytų ir paskrudintų karštuo­
se t a u k u o s e svogūnų. Į j u o s d e d a m a perrinktų ir nuplautų ryžių, d a r
k e p i n a m a keletą minučių, p a s k u i ten pat p r i d e d a m a dalis n u l u p t ų ir
smulkiai supjaustytų pomidorų, pasūdomą, įberiama maltų raudonųjų
pipirų, įpilama karšto v a n d e n s (pusantro k a r t o daugiau negu ryžių). Su­
maišius d e d a m a maltos m ė s o s , maltų juodųjų pipirų, susmulkintų pet­
ražolių. Viskas gerai i š m a i š o m a , kad m ė s a pabaltų, bet n e k e p i n a m a .
Ankštpipiriai prikemšami m i š i n i o ir sustatomi į nedidelį puodelį v i e n a
eile. U ž p i l a m a praskiestomis p o m i d o r ų sultimis ir verdama ant silpnos
ugnies, n e s p a u d ž i a n t iš viršaus. Prieš verdant įberiama šiek tiek d r u s­
kos. Kai v a n d u o išgaruoja, n u o l a t p a p i l d o m a v a n d e n s arba sultinio. K a i
išverda, a p k e p a m a orkaitėje, k a d ankštpipiriai pageltonuotų. A t s k i r a i
92
paruošiamas p a d a ž a s : išplakamas rūgusis pienas, kiaušiniai ir miltai,
įpilama truputis skysčio iš p u o d e l i o ; užverdamą, n u o l a t m a i š o m a , kad
padažas šiek tiek sutirštėtų.
Prieš patiekiant ant kiekvienos porcijos u ž d e d a m a s šaukštelis svies­
to, kuris p a b a r s t o m a s maltais raudonaisiais pipirais.
Į įdarą g a l i m a sudėti ir dalį pomidorų, kurie v e r d a d r a u g e su įda­
rytais ankštpipiriais, m i n k š t i m o . Šitaip paruoštas p a t i e k a l a s b ū n a m a l o ­
naus skonio ir gražiai atrodo.
P a t i e k i a m a po 2 ankštpipirius porcijai. R a u d o n i ankštpipiriai atro­
do įdomiau ir s k a n e s n i . Žiemą galima vartoti šaldytus arba džiovintus
ankštpipirius.
• 500 g maltos mėsos, 80 g taukų, 600 g vidutinio didumo vienmetės paprikos
(žalios arba raudonos saldžiosios), 50 g ryžių, 80 g svogūnų, 150 g raudonų
pomidorų, 20 ml rūgusio pieno, 30 g miltų, kiaušinis, maltų juodųjų ir raudo­
nųjų pipirų, čiobrelių, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
Džiovinti ankštpipiriai, įdaryti p u p e l ė m i s
D ž i o v i n t a v i e n m e t ė paprika u ž p i l a m a karštu v a n d e n i u , kad su­
minkštėtų. Atskiriami vaiskočiai ir iškrapštomos sėklos. Pupelės šiek
tiek s u s m u l k i n a m o s , užpilamos verdančiu vandeniu ir p a l i e k a m o s brink­
ti. Smulkiai supjaustyti svogūnai paskrudinami svieste, apibarstomi mal­
tais r a u d o n a i s i a i s pipirais ir supilami į išbrinkusias p u p e l e s . Įberiama
tarp delnų sutrintų čiobrelių arba mėtų ir gerai s u m a i š o m a . Šio mišinio
p r i k e m š a m a į papriką, sudedama į puodą, u ž p i l a m a nedideliu kiekiu
v a n d e n s ar k o p ū s t ų sūrymu ir v e r d a m a ant silpnos u g n i e s , kol išverda
pupelės.
P a t i e k i a m i šalti.
• 250 g džiovintos paprikos, 250 g pupelių, 200 g svogūnų galvelių, 80 ml
aliejaus, čiobrelių arba mėtų, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį.
ANKŠTPIPIRIŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S
Ankštpipirių padažas
N u p l a u k i t e 1 kg žalios vienmetės paprikos, sukapokite peiliu, su­
dėkite į puodą, užpilkite dviem litrais p i e n o išrūgų ir ant nedidelės ug­
nies virkite m a ž d a u g valandą. Paskui supilkite į stiklainius ir sandariai
uždarykite. Šitaip paruošta paprika gali stovėti 6 mėnesius. Ankštpipi-
93
rių p a d a ž a s patiekiamas su grietine kaip aštrus p a g a r d a s prie m ė s o s
patiekalų.
Aštrus pagardas
N u p l a u k i t e saldžiuosius ankštpipirius, išvalykite, p r i k i m š k i t e n u ­
luptų č e s n a k o skiltelių, sumalkite m ė s m a l e . (Šitaip d a r o m a todėl, k a d į
vidinę ankščių.sienelę įsigertų eteriniai č e s n a k o aliejai). R a u d o n i kar­
tieji ankštpipiriai be vaiskočių ir sėklų ir n u n o k ę pomidorai taip pat
s u m a l a m i m ė s m a l e . Jeigu turite, įberkite kvapiųjų žolelių chmeli s ū n e ­
li, dar kartą viską permalkite. P a s ū d ę gerai išmaišykite, įpilkite aliejaus,
jei norite, įberkite grūstų graikinių riešutų. Laikykite sandariai užtaisy­
tuose stiklainiuose.
• 500 g saldžiųjų ankštpipirių — 200 g raudonų karčiųjų, 300 g česnakų, 500 g
pomidorų, 50 g chmeli sūneli, 150 g druskos, 50 g aliejaus.
Ankštpipiriai su p o m i d o r ų p a d a ž u ir d a r ž o v ė m i s
Iš gerai nunokusių p o m i d o r ų išspaudžiamos sultys, kurios verda­
m o s dideliame p u o d e 30 m in u čių. P e r tą laiką n u p l a u n a m i ankštpipiriai,
pašalinami jų vaiskočiai ir sėklelės, supjaustomi 1 cm p l a t u m o j u o s t e ­
lėmis ir p a n a r d i n a m i į verdančias pomidorų sultis kartu su t a r k u o t o m i s
m o r k o m i s , smulkiai supjaustytais krapais ir petražolėmis, įberiama cuk­
raus, įpilama aliejaus, acto ir p a s ū d o m ą . Daržovės ir pagardai turi pa­
virti su p o m i d o r ų sultimis 10 minučių, paskui j o s verdančios supilsto-
m o s į gerai išplautus ir išdžiovintus stiklainius, kurie pripilami iki vir­
šaus. Prieš tai apvynioti popieriais stiklainiai iškart sandariai u ž d a r o m i
ir laikomi d u g n u aukštyn, kol visai ataušta.
3 litrams pomidorų sulčių d e d a m a 1,5 kg supjaustytų ankštpipirių,
300 g tarkuotų morkų, 50 g tarkuotų salierų šaknų, 10 skiltelių č e s n a k o ,
ryšelis krapų ir petražolių, 200 ml aliejaus, 50 g cukraus, 50 g d r u s k o s
(arba pagal skonį) ir 50 ml a c t o .
Patiekiami kaip priedas prie keptos arba troškintos mėsos, taip pat
kaip atskiras patiekalas arba kitų patiekalų garnyras.
K e p t ų aštriųjų ankštpipirių a t s a r g ų p a r u o š i m a s
S m u l k ū s aštriųjų ankštpipirių vaisiai n u p l a u n a m i , 1—2 cm n u o pa­
grindo n u p j a u n a m o s uodegėlės, šiek tiek p a k e p i n a m a aliejuje. P a r u o ­
šiamos p o m i d o r ų sultys iš maltų arba sutrintų pomidorų, paskui patroš­
kinama, kad liktų tik pusė. N u k o š i a m a , įpilama- sulčių, įberiama 50 g
94
druskos ir 200 g c u k r a u s . Ankštpipirių vaisiai dedami į stiklainius, kiek­
viena eilė a p i p i l a m a paruoštomis p o m i d o r ų sultimis.
Stiklainiai sandariai uždaromi ir sterilizuojami 20 minučių.
Kepinti saldieji ankštpipiriai
Žali arba r a u d o n i saldžiųjų ankštpipirių vaisiai n u p l a u n a m i , išima­
m o s sėklos. Šiek tiek pakepinami p a s ū d y t a m e aliejuje, kad suminkštė­
tų. P a r u o š i a m a s m a r i n a t a s (1,5 1 aliejaus, 500 ml acto, 2 5 0 cukraus ir
druskos pagal skonį), užvirinamas ir a t a u š i n a m a s . P a s k u i ankštpipiriai
p a n a r d i n a m i į marinatą, palaikomi 1 0 — 1 5 minučių, ištraukiami ir de­
dami į stiklainius apiberiant tarkuotomis m o r k o m i s ir smulkiai pjausty­
tais salierais bei petražolėmis, kurias taip pat reikia palaikyti marinate.
Stiklainiai p r i p i l a m i 1,5 cm ž e m i a u kaklelio, sandariai u ž d a r o m i ir
sterilizuojami 15 m i n u č i ų .
Kepinti ankštpipiriai
Lygūs mėsingi įvairių rūšių ankštpipiriai n u p l a u n a m i , nupjaustomi
vaiskočiai, i š k r a p š t o m o s sėklos, ir ankštys k e p a m o s ant didelės ugnies.
P a s ū d o m ą ir p a l a i k o m a u ž d e n g t a m e inde, kad lengviau nusiluptų odelė.
N u l u p a m a ir iš abiejų pusių p a k e p i n a m a aliejuje, kol pageltonuoja.
A n k š t y s d e d a m o s į stiklainius nuolat apipilant aliejumi, kuriame kepė.
Sterilizuojama 90 mi n u č i ų.
P a t i e k i a m o s k a i p salotos, p a g a r d i n t o s citrinos sultimis arba actu,
jei patinka, ir grūstu česnaku.
Kepti ankštpipiriai
A t r e n k a m o s d i d e l ė s mėsingos ir lygios ankštys. G e r i a u raudonos.
N u p l a u n a m o s , p a š a l i n a m o s uodegėlės ir sėklos; ankštys k e p a m o s ant
didelės ugnies arba orkaitėje, bet taip, kad nesudegtų mėsingoji dalis ir
ankštys nesuminkštėtų. Kad geriau luptųsi odelė, reikia pasūdyti kiek­
vieną ankštį ir palaikyti u ž d e n g t a m e p u o d e . N u l u p t o s ankštys sukiša-
m o s į stiklainius, ant kurių dugno įpilta šiek tiek sulčių, išsiskyrusių iš
ankštpipirių. Ankštis reikia truputėlį spustelėti, kad būtų a p s e m t o s sul­
timis ir neliktų o r o . N e r e k o m e n d u o j a m a jų užpilti p o m i d o r ų sultimis,
nes po sterilizavimo ankštpipiriai įgautų virtų, o ne keptų skonį. N ė r a
reikalo pilti ir aliejaus, nes sterilizuojant j i s išsilietų iš stiklainio. Ste­
rilizuojama 80 m i n u č i ų .
95
 Kepti ankštpipiriai su brinza
Iškepami 5 kg mėsingų saldžiųjų ankštpipirių, i š k r a p š t o m o s sėklos,
n u l u p a m a odelė, ankštys s u m a l a m o s . Į gautą košelę p r i d e d a m a 500 g
susmulkintos brinzos ir 300 ml aliejaus. Gerai s u m a i š o m a (galima ir
plaktuvu). Sudedama į nedidelius stiklainius ir sterilizuojama 20 mi­
nučių.
•
Raudoni sūdyti ankštpipiriai
R 8 kg sveikų didelių r a u d o n ų ankštpipirių (salotinių) i š i m a m o s
sėklos, iš vidaus p a s ū d o m a s k i e k v i e n a s vaisius. Šitam kiekiui būtinai
reikia 400 g druskos. Ankštpipiriai vertikaliai sustatomi k i a u r y m e į vir­
šų dviem eilėmis dideliame p u o d e . Šitaip laikoma 8 — 1 0 valandų, nu­
p i l a m o s išsiskyrusios sultys, j j a s įpilama tiek pat kiek sulčių acto ir
500 g cukraus. Sultys i š v e r d a m o s ir ataušinamos, tada j o m i s užpilami
j stiklainius sukišti vaisiai. Dėl k v a p o įmetama susmulkintų lauro lape­
lių ir grūstų juodųjų pipirų. Iš viršaus užpilama aliejumi ( 2 — 3 cm
sluoksniu).
Marinuoti raudoni ankštpipiriai
Sveiki raudoni mėsingi saldieji ankštpipiriai n u p l a u n a m i , nupjau­
n a m i vaiskočiai, iškrapštomos sėklos, trumpai pavirinami 2 — 3 minu­
tes, kad suminkštėtų ir kišami į stiklainius sulenkti nclūžtų. Karšti vai­
siai dedami į paruoštus stiklainius ir tuoj pat užpilami verdančiu mari­
n a m (1 1 vandens, 30 g druskos, 30 g cukraus, 1 5 0 — 2 0 0 ml 6% acto).
A n t kiekvieno stiklainio d u g n o iš a n k s t o įberkite 2 — 3 žirniukus juodų­
jų pipirų, lauro lapelių gabalėlių, 2 — 3 nuluptas č e s n a k o skilteles.
Ankštpipirių vaisiai stiklainyje sustatomi vertikaliai, v i e n a dalis plačią­
ja dalimi aukštyn, kita dalis — smailiąja, truputėlį p a s p a u d ž i a n t .
Į kiekvieną ankštpipirių prikištą stiklainį įpilama po valgomąjį
šaukštą aliejaus ir u ž p i l a m a verdančiu marinatu. Stiklainiai hermetiškai
uždaromi, sustatomi į indą, su karštu vandeniu ir sterilizuojami 15 mi­
nučių. , e
Šitaip paruošti ankštpipiriai patiekiami kaip priedas prie m ė s o s ar­
ba žuvų patiekalų.
Nelabai aštrūs marinuoti ankštpipiriai
N u p l a u n a m i 3 kg pailgos nelabai aštrios paprikos, ties pagrindu
nupjaunami vaiskočiai, supjaustoma stambiais 4 — 5 cm d y d ž i o gaba­
lais. P a n a r d i n a m a į 2 5 0 g v e r d a n č i o aliejaus, paskui p r i d e d a m a 1,5 kg
96
} 7—20
stambiai pjaustytų morkų, taip pat 4 ryšeliai smulkiai supjaustytų krapų
ir k e l e t a s skiltelių česnako. Standžiai s u k i š a m i į stiklainius, p a k a i t o m i s
viena eilė ankštpipirių ir viena eilė m o r k ų , a p i b a r s t o m a m o r k o m i s ir
č e s n a k a i s . U ž p i l a m a verdančiu m a r i n a t u , paruoštu iš 6 0 0 ml a c t o , 2 0 0 g
c u k r a u s ir 80 g druskos.
Stiklainiai sandariai u ž d a r o m i ir sterilizuojami 20 m i n u č i ų .
Smulkiavaisiai aštrieji ankštpipiriai aliejuje
Ankštpipiriai n u p l a u n a m i , n u p j a u n a m o s u o d e g ė l ė s ( p e r 1 cm n u o
p a g r i n d o ) , truputį p a k e p i n a m a ant n e d i d e l ė s ugnies. A t a u š i n a m a , nu­
p l a u n a m a šaltu vandeniu, p a n a r d i n a m a į actą, kur įpilta p a g a l skonį
d r u s k o s , ir p a l a i k o m a 15 minučių. P a s k u i s u d e d a m a į stiklainius, tarp
vaisių b e r i a m o s smulkiai supjaustytos arba sutarkuotos m o r k o s , susmul­
kinti salierai, petražolės, juodųjų pipirų žirniukai, lauro lapai. U ž p i l a m a
aliejumi.
Stiklainiai hermetiškai u ž d a r o m i ir 5 m i n u t e s sterilizuojami.
Raudoni ankštpipiriai įdarui
S t a m b ū s , lygūs raudoni vaisiai n u p l a u n a m i ir p a š a l i n a m o s sėklos.
\ kiekvieną vaisių šaukšteliu įberiama šiek tiek d r u s k o s ir c u k r a u s
$\0kg ankštpipirių — 700 g d r u s k o s ir 1 kg cukraus). S u d e d a m a į
indą, kuris laikomas palenktas 10 valandų, kol išteka sultys. Tada pa­
p r i k a s u d e d a m a į stiklainius ir u ž p i l a m a išsiskyrusiomis sultimis. Iš vir­
š a u s p r i s p a u d ž i a m a mediniu skridinėliu i r u ž p i l a m a s 2 — 3 c m aliejaus
sluoksnis. Šitaip paruošti vaisiai įgauna saldžiai sūrų skonį.
Vartojami įdaryti mėsa, ryžiais arba kitokiu įdaru, taip p a t patiekia­
mi k a i p salotos, užpiltos actu ir aliejumi.
Sterilizuoti ankštpipiriai įdarui
A t r e n k a m i platūs, lygūs, m ė s i n g i (žalia ir r a u d o n a ) įvairių rūšių
ankštpipiriai, n u p j a u n a m i vaiskočiai, i š k r a p š t o m o s sėklos. G e r i a u s i a
u
specialiu prietaisu ( J i g neturite, peilio galeliu), kad k i a u r y m ė būtų
taisyklingos apvalios formos ir n e s u p l ė š y t u m ė t e pačios ankšties. N u v a ­
lyti ankštpipiriai dalimis p a l a i k o m i v e r d a n č i a m e p a s ū d y t a m e vandenyje
2 — 4 m i n u t e s , k a d šiek tiek suminkštėtų ir nelūžtų lenkiami. Iš anksto
išplautus ir išdžiovintus stiklainius p a g u l d y k i t e ant stalo š o n u ir kiškite
į j u o s ankštpipirius — vieną k i a u r y m e į viršų, kitą — k i a u r y m e že­
m y n . U ž p i l a m a v e r d a n č i o m i s p o m i d o r ų sultimis, p a s ū d y t o m i s santykiu
20 g druskos v i e n a m litrui skysčio. Sultys p a r u o š i a m o s iš prinokusių
97
pomidorų, sutrintų p l a s t m a s i n e trintuve arba sumaltų m ė s m a l e , ant ku­
rios užsuktas apvalus įtaisas sėkloms ir odelei atskirti. Skysčio lygis
stiklainiuose turi būti 1,5 cm ž e m i a u kraštų. Stiklainiai sandariai užda­
r o m i dangteliais ir sterilizuojami 40 minučių. Po sterilizavimo stiklai­
niai ištraukiami iš sterilizatoriaus arba a u šin am i j a m e .
Šitaip laikomi ankštpipiriai vėliau gali būti įdaromi m ė s a , ryžiais
arba daržovmis.
Ankštpipiriai priedams
Atrenkami geri, švieži žali arba raudoni vaisiai, n u p j a u n a m i vais-
kočiai, išimamos sėklos, prieš tai ankštpipiriai n u p l a u n a m i . Supjausto­
mi siauromis 5 — 6 mm j u o s t e l ė m i s . P a n a r d i n a m i į v e r d a n č i a s pomidorų
sultis, iš kurių išgarinta p u s ė skysčio ir kurios p a g a r d i n t o s kvapiųjų
pipirų grūdeliais, gvazdikėliais, c i n a m o n u , m u s k a t o riešutais ir druska.
Į litrą sutirštėjusios p o m i d o r ų tyrės d e d a m a 1 kg šiaudeliais supjausty­
tos paprikos, 10 grūdelių juodųjų pipirų, 5 kvapieji gvazdikėliai, cina­
m o n o ant peilio galelio, sutrinto m u s k a t o riešuto ir d r u s k o s pagal skonį.
M i š i n y s verdamas 10 minučių, verdantis p i l s t o m a s į gerai išplautus ir
išdžiovintus stiklainius iki pat viršaus. Sandariai uždaryti stiklainiai ap­
verčiami dugnu aukštyn. K a d ilgiau išsilaikytų karšti ir k a d ilgiau būtų
g a l i m a išlaikyti r a n k o s e pilant, stiklainiai susukami į popierių. Palieka­
mi sustatyti d u g n u aukštyn, kol visiškai ataušta, paskui išvyniojami,
nušluostomi ir sustatomi sausoje vėsioje vietoje.
Patiekiami k a i p p r i e d a s su aliejumi prie k e p t o s ir troškintos m ė s o s
arba žuvies. Pagal skonį p a g a r d i n a m a grūstu č es nak u .
Papri kasas
P a r e n k a m a žalia arba r a u d o n a įvairių rūšių paprika, geriausia su
švelnia odele. N u p l a u n a m a , n u p j a u n a m i vaiskočiai, i š k r a p š t o m o s sėk­
los, ankštys s u s m u l k i n a m o s 2 — 3 cm pločio šiaudeliais. Standžiai suki-
š a m o s į stiklainius, k a d 2 cm nesiektų viršaus. Jeigu p a p r i k a šviežia,
sveika, gerai n u p l a u t a , greitai ir švariai apdorota, n ė r a reikalo kišti j o s
į verdantį skystį. Šitaip paruošta p a p r i k a nekeičia savo vaizdo, išlieka
kieta ir nesuverda į k o š ę . Tarp p a p r i k o s d e d a m a stambiai pjaustytų pet­
ražolių. Į paprikos prikištus stiklainius p r i p i l a m a v e r d a n č i ų pomidorų
sulčių, paruoštų iš p r i n o k u s i ų pomidorų, sutrintų p l a s t m a s i n e trintuve
arba sumaltų m ė s m a l e . Sultys s ū d o m o s pagal skonį. Skysčio lygis stik­
lainiuose turi būti 1,5 cm ž e m i a u kraštų. Sandariai uždaryti stiklainiai
tuojau pat statomi į didelį p u o d ą su karštu (80° C) v a n d e n i u ir sterili­
zuojami 30 minučių. Po to stiklainiai ištraukiami ir a t a u š i n a m i arba
paliekami p u o d e , kuriame b u v o sterilizuojami. Tada atsargiai, k a d stik­
lainiai nesusprogtų, po truputį p i l a m a s šaltas v a n d u o .
1
Liutenica su raudonais pomidorais
Lygūs mėsingi r a u d o n i arba žali ankštpipiriai n u p l a u n a m i , nupjau­
n a m i vaiskočiai, p a š a l i n a m o s sėklos, iškepami ant didelės u g n i e s (bet
taip, kad ankštys neapdegtų ir n e s u m i n k š t ė t ų ) . S u d e d a m i į puodą, pa-
s ū d o m i ir u ž d e n g i a m i d a n g č i u , kad paskui būtų lengviau nulupti odelę,
tada n u l u p a m i , n u p l a u n a m i šaltu vandeniu, supjaustomi j u o s t e l ė m i s ir
sudedami į stiklainius. Tarp ankštpipirių eilėmis d e d a m o s t a r k u o t o s
m o r k o s , susmulkintos p e t r a ž o l ė s ir krapai. U ž p i l a m a p o m i d o r ų sultimis
iš luptų r a u d o n ų pomidorų, smulkiai supjaustytų arba sumaltų m ė s m a l e
ir pakepintų aliejuje. Litrui sutirštėjusių (kepinant) p o m i d o r ų sulčių pi­
lama 100 ml aliejaus. P o m i d o r ų sultys v e r d a m o s tol, kol n u g a r u o j a treč­
dalis kiekio, kuris buvo iš pradžių. Vienam kilogramui ankštpipirių rei­
kia 1,5 kg pomidorų. Sterilizuojama 60 minučių.
L i u t e n i c a patiekiama k a i p atskiras valgis arba kaip salotos, pagar­
dintos grūstais česnakais, o pavasarį žaliais česnakų laiškais.
Liutenica su žaliais pomidorais
Lygūs mėsingi žali ankštpipiriai n u p l a u n a m i , iškrapštomos sėklos,
ankštys p a k e p i n a m o s ant didelės ugnies. N u l u p a m a odelė, vaisiai su­
pjaustomi 1 cm dydžio gabalėliais ir p a k e p i n a m i aliejuje kartu su ža­
liais p o m i d o r a i s , iškeptais orkaitėje aukštoje temperatūroje arba elektri­
n i a m e p u o d e . Galima smulkiai supjaustyti ir kepti aliejuje, kol suminkš­
tėja. Tada sugrūdami m e d i n ė j e grūstuvėje arba kokiu n o r s kitu b ū d u ir
d e d a m a į keptus ir supjaustytus ankštpipirius. Mišinys p a s ū d o m a s pa­
gal skonį, verdantis s u p i l a m a s į pašildytus stiklainius. K i l o g r a m u i ankšt­
pipirių reikia 100 ml aliejaus. Sterilizuojama 30 minučių.
Jeigu viską padarote greitai, galite ir nesterilizuoti, nes stiklainyje
viskas p a k a n k a m a i rūgštu ir sterilu. Tada uždaryti stiklainiai statomi
d u g n u aukštyn, kad dangtelis n u o aukštos t e m p e r a t ū r o s geriau priliptų.
P a t i e k i a m a kaip salotos arba priedas, pagardintas porais.
99
 Apvalūs ankštpipiriai su actu ir m e d u m i
N u p l a u n a m i 3 kg apvalių r a u d o n ų ankštpipirių, 1 cm n u o p a g r i n d o
nupjaunami vaiskočiai ir k e l i o s e vietose p r a d u r i a m i ties s ė k l o m i s . Su­
d e d a m i j stiklainius p a k a i t o m su žiedinių kopūstų žiedynėliais, apibars­
tant juodųjų pipirų grūdeliais, krienų gabalėliais, d e d a m a serbentų ir
vynuogių lapų. U ž p i l a m a a c t u , k u r i a m e ištirpinta 2 5 0 g d r u s k o s ir 2 5 0 g
Saloto*
m e d a u s . Mišinio nereikia virti, o acto p i l a m a tiek, kad būtų a p s e m t i
vaisiai. Ankštpipiriai p r i s l e g i a m i apvaliu m e d i n i u dangteliu, stiklainiai
sandariai u ž d a r o m i ir p a s t a t o m i vėsioje vietoje. Salotos v a d i n a m o s vitaminų t a u p y k l e . K a i p kultūrinis augalas, j o s
ž i n o m o s n u o žilos senovės. Salotas a u g i n d a v o graikai, r o m ė n a i , bizan-
tiečiai, taip p a t j a s kaip maistą ir vaistą vartodavo egiptiečiai.
XVI a. salotos atsirado Ispanijoje ir Prancūzijoje, vėliau p r a d ė t o s
auginti visose E u r o p o s šalyse. Rusijoje iš pradžių salotos b u v o augina­
m o s rūmų d a r ž u o s e , paskui ir p r a s t u o m e n ė s lysvėse.
Salotų lapai sultingi, švelnūs, m a l o n a u s skonio. G ū ž i n i ų salotų la­
pai blizgantys, švelnūs, o gūželės apvalios, sveria 40-—50 g. Vidutinėse
p l a t u m o s e išvestos geltonosios g ū ž i n ė s B e r l y no salotos. Jų lapai gels­
vai žali, g ū ž e l ė s sveria 8 0 — 1 8 0 g, labai m a l o n a u s skonio.
Salotos — vertingas dietinis ir g y d o m a s i s augalas, labai n a u d i n g a s
ligoniams ir v a i k a m s , ypač s e r g a n t i e m s skrandžio ir ž a r n y n o ligomis,
m e d ž i a g ų a p y k a i t o s , šlapimo išsiskyrimo sutrikimu, n u t u k i m u , cukriniu
diabetu, c e n t r i n ė s nervų sistemos ligomis, n e m i g a ir t.t.
Salotų g y d o m ą s i a s savybes l e m i a jų sudėtis. J o s e aptiktas visas
vitaminų spektras. Ypač daug B g r u p ė s vitaminų (devyni), vitaminų PP,
K, E, taip pat mineralinių druskų, d a u g i a u s i a kalcio, kalio, geležies. D ė l
labai p a l a n k a u s kalio ir natrio druskų santykio salotos yra gera šlapimą
varanti p r i e m o n ė . Šviežiose salotų sultyse daug citrinos rūgšties, todėl
j o s r a m i n a m a i v e k i a centrinę nervų sistemą, pašalina nerimą ir nemigą.
Salotos r a m i n a m a i veikia dar ir todėl, kad jų sudėtyje yra laktucino,
kuris ir yra svarbiausia raminanti p r i e m o n ė . K a i p ir ankštpipiriuose,
salotose g a u s u v i t a m i n o P, kuris d r a u g e su vitaminu C stiprina smulkių
kraujagyslių ir kapiliarų sieneles. Tai ypač svarbu sergant cukriniu dia­
betu, kurio d a ž n i a u s i a komplikacija y r a kapiliarų p a ž e i d i m a s .
Salotose taip pat yra m e d ž i a g ų , palankiai veikiančių riebalų ir li-
poidų apykaitą, iš dalies cholesterino, o tai užkerta kelią aterosklerozei,
hipertonijai, n u t u k i m u i .
D ė l gydomųjų savybių salotos t a p o labai populiaria lapine d a r ž o v e
ne s e z o n o m e t u visose šalyse, visose p l a t u m o s e .

101
 Salotos vartojamos maistui žalios, jų d e d a m a į sriubas ir a n t r u o s i u s
patiekalus. Tik retkarčiais troškinami ir a p k e p i n a m i lapai, bet tada pra­
r a n d a m a dalis vitaminų.
* pagal skonį. Salotos s u d e d a m o s į salotinę ir a p i b a r s t o m o s kapotais svo­
S A L O T Ų PATIEKALAI
Salotos su aliejumi ir actu
Nuplauti ir nusausinti salotų lapai supjaustomi skersai ir s u d e d a m i
j salotinę. Prieš patiekiant apipilami actu ir aliejumi, s u m ai š o mi ir api­
barstomi krapais arba petražolių lapeliais. G a l i m a ant viršaus užberti
griežinėliais supjaustytų šviežių agurkų, taip p a t p y r a g o plutelių, ištrin­
tų česnaku ir supjaustytų m a ž y č i a i s rombeliais. Salotos tinka prie visų
keptos ir virtos m ė s o s patiekalų, taip pat prie k e p t ų žuvų.
• 300 g salotų lapų — 0,25 stiklinės acto ir aliejaus užpilo.
Salotos su grietine
Salotų lapai atrenkami, n u p l a u n a m i , stambiai supjaustomi, p a s ū d o -
mi pagal skonį, sudedami į salotinę, užpilami grietine ir atsargiai išmai­
šomi. Prieš patiekiant apibarstomi krapais ir s v o g ū n ų laiškais.
• 600 g salotų, 1 stiklinė grietinės, druskos pagal skonį, svogūnų laiškų ir krapų.
S a l o t o s su s v o g ū n ų laiškais, k r a p a i s ir grietine
Salotos n u p l a u n a m o s , leidžiama nuvarvėti v a n d e n i u i , lapeliai stam­
biai supjaustomi. S u d e d a m i į salotinę ir apipilami grietine, į kurią įber-
ta pagal skonį druskos, cukraus, įpilta acto. Tada salotos a p i b a r s t o m o s
kapotais s v o g ū n ų laiškais ir krapais.
• 600 g salotų, 0,75 stiklinės grietinės, cukraus, acto, druskos pagal skonį, svo­
gūnų laiškų ir krapų.
Salotos su grietine ir kiaušiniu
N u p l a u t o s ir nusausintos salotos supjaustomos ir s u d e d a m o s į du­
benėlį. Kietai virtas kiaušinis supjaustomas p l o n a i s griežinėliais ir su­
m a i š o m a s su grietine ir actu. Prieš pat patiekiant salotos p a g a r d i n a m o s
grietinės ir kiaušinio padažu, s u d e d a m o s į salotinę, a p d e d a m o s šviežių
agurkų skridinėliais ir a p i b a r s t o m o s smulkiai supjaustytais krapais arba
petražolių lapeliais. P a t i e k i a m o s prie visų m ė s o s ir žuvų valgių.
• 300 g salotų lapų — 1 šviežias agurkas, 1 kiaušinis, 0,5 stiklinės grietinės ir
acto padažo.
102
Salotų lapai, ridikėliai ir agurkai su grietine
Salotos n u p l a u n a m o s , leidžiama nuvarvėti v a n d e n i u i , lapeliai stam­
biai supjaustomi. S u s m u l k i n a m i skridinėliais nuvalyti agurkai ir ridikė­
liai. Daržovės u ž p i l a m o s grietine, sutaisyta su c u k r u m i , actu, druska
gūnų laiškais.
• 400 g salotų, 200 g agurkų, 100 g ridikėlių, 1 stiklinė grietinės, cukraus, acto,
druskos pagal skonį, svogūnų laiškų.
Salotos su rūgusio pieno padažu
Salotų lapai gerai n u p l a u n a m i šaltu vandeniu ir supjaustomi plo­
nais šiaudeliais. Į j u o s į d e d a m a susmulkintų petražolių, s u m a i š o m a ir
s u d e d a m a į didelės lėkštės vidurį.
Vienas virtas kiaušinis s u p j a u s t o m a s į šešias pailgas skilteles, o
kitas — griežinėliais. Vieno griežinėlio trynys p a d e d a m a s vidury salo­
tų, aplink jį pailgos skiltelės b a l t y m a i s į viršų, kad būtų p a n a š u į ramu­
nę. Aplink salotas gražiai s u d ė s t o m i skridinėliais supjaustyti kiaušiniai,
ridikėliai (nepjaustyti arba išpjaustyti kaip rožytės, skridinėliais), skri­
dinėliais ar pailgomis j u o s t e l ė m i s supjaustyti agurkai, o tarp jų — pet­
ražolių lapeliai. Gražiai sudėliotos salotos p a s ū d o m o s prieš patiekiant,
k a d būtų šviežios.
Rūgusis pienas i š p l a k a m a s ir p a s ū d o m a s pagal skonį. Įberiama cuk­
raus, įpilama acto, aliejaus ir s u m a i š o m a . Paruoštas p i e n o padažas pa­
d u o d a m a s padažinėje kartu su s a l o t o m i s .
• 2 — 3 gūželės salotų, 2 virti kiaušiniai, 400 ml aliejaus, 15 ml acto, 10 raudonų
ridikėlių, 200 g šviežių agurkų, petražolių, 200 ml rūgusio pieno, 2 g cukraus,
druskos pagal skonį.
Salotų lapai su m a j o n e z u
Nuvalytos, n u p l a u t o s tekančiu v a n d e n i u salotos supjaustomos plo­
n a i s šiaudeliais. Į j a s p r i d e d a m a smulkiai supjaustytų svogūnų laiškų,
česnakų ir petražolių. P a s ū d o m ą , patiekiant apipilama majonezu, su­
m a i š y t u su grietine. P a p u o š i a m a a l y v u o g ė m i s .
• Salotų lapai arba salotų gūželė, vienas svogūno laiškas ir vienas česnakas,
petražolė, 100 g majonezo, 2 valgomieji šaukštai grietinės.
Salotų lapai su kiaušinių trynių p a d a ž u
Virtų kiaušinių tryniai ištrinami ir p a s ū d o m i . P r i d e d a m a garstyčių
ir acto, visą laiką m a i š o m a , p i l a m a aliejaus ir grietinės, kad pasidarytų
vientisas p ad a ž a s.
103
 Salotų lapai švariai n u p l a u n a m i tekančiu v a n d e n i u ir supjaustomi
siauromis j u o s t e l ė m i s . P r i d e d a m a smulkiai supjaustytų petražolių ir
susmulkintų kiaušinių baltymų, sumaišoma. U ž p i l a m a padažu iš trynių ir
rūgusio pieno. Papuošiama raudonais ridikėliais, supjaustytais žiedeliais.
• Lapinės (arba gūžinės) salotos — vienas stiebas arba viena vidutiniška galve­
lė, 2 virti kiaušiniai, 50 ml aliejaus, 150 g grietinės, 10 g garstyčių, 150 ml acto,
petražolių lapelių, raudonų ridikėlių, druskos pagal skonį.
\ J > • ' - , .

Šalta salotų sriuba

Rūgusis p i e n a s išplakamas, s u m a i š o m a s su aliejumi, actu, druska,
grūstu č e s n a k u ir smulkiai supjaustytais salotų lapais. P r a s k i e d ž i a m a
šaltu v a n d e n i u .
P a t i e k i a n t a p i b e r i a m a smulkiai supjaustytais krapais.
• 300 g salotų lapų, 500 g rūgusio pieno, 50 g graikinių riešutų branduolių, 20 mí
aliejaus, 200 ml vandens, 4—5 skiltelės česnako, acto, druskos pagal skonį.
Daržovių zrazai su sūriu ir m ė s a
Salotų lapai n u p l a u n a m i , p a n a r d i n a m i į verdantį vandenį (blanši-
ruojami). K i e k v i e n a m zrazui — 1—2 salotų lapai.
Su p a s k r u d i n t a i s svogūnais a p k e p i n a m a virta ir smulkiai supjaus­
tyta rūkyta m ė s a , v i e n o d o s t o r u m o sluoksniu s u d e d a m a ant salotų lapų,
iš viršaus u ž b e r i a m a kubeliais supjaustyto sūrio, a p š l a k s t o m a p o m i d o r ų
pasta, salotų lapų kraštai u ž l e n k i a m i ir v y n i o j a m i (galima susmeigti
mediniais s m e i g t u k a i s ) , pasūdomą, apvoliojama džiūvėsėliuose ir a p k e ­
pinama. Z r a z a i patiekiami su b u l v ė m i s ir daržovių salotomis.
• 8—16 viršutinių gūžinių salotų lapų, 40 g sviesto, 4 0 — 6 0 g svogūnų, 200 g
rūkytos mėsos, 50—100 g sūrio, maždaug 2 valgomieji šaukštai pomidorų pastos,
druskos pagal skonį, 80 g miltų, 2 kiaušiniai, 100 g džiūvėsėlių, aliejaus kepimui.
Sluoksniuotos tešlos krepšeliai su salotomis
M a ž y t ė s m e t a l i n ė s 5 — 6 c m k e p i m o fórmeles išklojamos sluoks­
niuota tešla; t a m tešla plonai iškočiojamą, s u p j a u s t o m a m a ž d a u g kepi­
m o formelių d y d ž i o a p s k r i t i m a i s , p a d e d a m a ant k e p i m o formelių i r
įspaudžiama. Kraštai išlyginami, į fórmeles p r i d e d a m a žalių žirnių, lę­
šių arba grikių kruopų, p a s t a t o m a ant k e p i m o s k a r d o s arba k e p t u v o ir
k e p a m a orkaitėje. Gatavi krepšeliai ištraukiami iš formelių, iškrapštomi
žirniai arba k r u o p o s , a t a u š ę p r i d e d a m i p a u k š t i e n o s arba kitos m ė s o s
salotų, s u d ė l i o j a m i ant didelės arba desertinės lėkštės (priklauso n u o
krepšelių skaičiaus), a p d e n g i a m i servetėle arba ant lėkštės p a d e d a m a s
sluoksnis s m u l k i a i supjaustytų salotų, o ant jų sustatomi krepšeliai.
M a n o m a , k a d ridikų gimtinė — Viduržemio j ū r o s p a k r a n t ė s . Seno­
vės Graikijoje ridikai b u v o labai šlovinami. Juos p a t i e k d a v o auksinia­
me dubenyje Delfų šventykloje. Nulietą iš aukso ridiką graikai d o v a n o ­
d a v o dievui A p o l o n u i . Garsusis s e n o v ė s gydytojas D i o s k o r i d a s patarda­
vo vartoti ridikus k a i p gerinantį virškinimą, regėjimą, švelninantį ir mal­
šinantį kosulį vaistą. Plinijus m a n ė , kad ridikas tirpdo inkstų a k m e n i s ,
gelbsti nuo s k r e p l i a v i m o kraujais.
Senovėje garsėjo Egipto ridikai, auginami u ž l i e j a m u o s e N i l o slė­
niuose. Ridikų piešinių išliko ant A m o n o Ra šventovės sienų Egipte.
R i d i k ų pasėlius egiptiečiai tręšdavo gamtinėmis a z o t i n ė m i s trąšomis,
p a n a š i o m i s į a m o n i o salietrą, todėl ridikų skonis ir k v a p a s b u v o ypatin­
g a s . Ridikų d u o d a v o valgyti garsiosios Cheopso p i r a m i d ė s statytojams.
Senovės judėjai vartodavo ridikus kartu su karčiosiomis žolėmis,
kurios būdavo v a l g o m o s prieš Velykas.
Ridikai b u v o ž i n o m i senovės Kinijos ir Japonijos t a u t o m s , šiandien
k i n i š k a augalo rūšis Sinlinėjus (Raudonoji širdis) l a i k o m a nuostabiu
g a r d u m y n u . Garsi ir j a p o n ų rūšis D a i k o n , kurios vaisius u ž a u g a iki
16 kg.
Rusijoje ridikai ž i n o m i seniai ir auginami visur. Praeityje j i e daž­
niausiai būdavo p r a s t u o m e n ė s valgis. Ne veltui liaudis s a k y d a v o : „Sep­
tyniais būdais p a r u o š t a s ridikas vis tiek ridikas: ridikas smulkintas, ri­
d i k a s su gira, ridikas su sviestu, ridikas gabalėliais, ridikas griežinėliais
ir visas ridikas. R i d i k o b u v o d e d a m a ir į seniausią tautinį valgį — tiuri.
Rusijoje liaudis ridiką v a d i n d a v o atgailos daržove. Šis p a v a d i n i m a s at­
spindi liaudies b u i t i e s tradicijas: ridikus daugiausia valgydavo „atgailos
d i e n o m i s " — p e r septynių savaičių Gavėnią, patį sunkiausią bažnyčios
skiriamą pasninką. Tačiau ridikai b ū d a v o valgomi ir p e r šventes. Šitos
d a r ž o v ė s puikiai laikosi ir gali būti valgomos ištisus m e t u s .

104
105
 R i d i k u o s e yra cholino, kuris reguliuoja cholesterino kiekį kraujyje ant palangių ir b a l k o n e . Daržininkai mėgėjai ištisus m e t u s , ypač žiemą,
ir m e d ž i a g ų apykaitą. Šiuose a u g a l u o s e aktyvi angliavandenių apykai­ imasi šitokios daržininkystės savo bute.
ta, todėl jų sultys gali labai sumažinti cukraus kiekį. Ridikas plačiai N e d a u g k a s žino, kokios naudingos ropės. Be to, ropių šakniavai­
vartojamas liaudies medicinoje. P i r m i a u s i a kaip šlapimą, tulžį varanti siai, ypač tie, kurių m i n k š t i m a s geltonas, yra puikus vitaminų B,, B 2 ,
p r i e m o n ė , kuri gerina virškinimą. Tačiau ridikai labai aktyviai veikia C šaltinis, j u o s e taip pat yra vitamino P, karotino, p r o v i t a m i n o A. Ro­
v i r š k i n i m o sistemą, kraujagyslių tonusą, todėl n e p a t a r t i n a jų vartoti pėse yra kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kitų o r g a n i z m u i ver­
tiems, kurie serga kepenų ligomis, k e p e n ų ir tulžies takų u ž d e g i m u , tingų mineralinių medžiagų. Šios m e d ž i a g o s įeina į kaulų, dantų sudėtį,
opalige, taip pat sunkiomis širdies ligomis (ydos, stenokardija, infark­ palaiko normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
tas, poinfarktinė kardiosklerozė, virpamoji aritmija ir kt.). Tarkuoti ri­ N e t vidutinėse p l a t u m o s e galima išauginti du ropių derlius per se­
dikai arba jų sultys vartojamos k a i p sąnarių skausmą malšinanti, taip zoną!
pat gydanti druskų apykaitos sutrikimus, podagrą, radikulitą, ž a i z d a s
p r i e m o n ė , n e s j u o s e yra fitoncidų ir lizoeimo — fermento, kuris akty­ Įsidėmėkite...
viai tirpdo kai kuriuos m i k r o o r g a n i z m u s .
• Skaniausi ridikėliai rausvi su baltu galeliu.
Sergantys cukriniu diabetu ž m o n ė s , kurie n u o l a t valgo ridikus, gali
papildyti organizmui reikalingas mineralinių druskų ir vitaminų atsar­ • Ridikėliai nesuvysta ir keletą dienų išlieka švieži suvynioti į šla­
gas; ridikai išvalo burnos gleivinę, taip pat gerokai s u m a ž i n a c u k r a u s pią rankšluostį arba polietileniniame maišelyje, padėtame į šaldytuvą.
kiekį, nes šiuose augaluose yra g a n a d a u g inulino.
• Ridikėlius, nupjovus lapus, galima laikyti dešimt dienų šaldytuve,
Ridikėliai — giminiškas ropei augalas, taip p a t labai seniai ž i n o ­
polietileniniame maišelyje, kurį užrišant reikia pasistengti, kad liktų
m a s . M a n o m a , kad jų tėvynė yra Kinija, o į Europą atkeliavo kartu su
kuo daugiau oro.
keliautoju M a r k u Polu. Italijos valstiečiai ir daržininkai iškart ė m ė la­
bai vertinti ridikėlius ir išvedė įvairių spalvų ridikėlių rūšių. A u g a l a s , • Prieš patiekdami ridikėlius palaikykite 20 minučių šaltame van­
kaip skani daržovė, paplito Prancūzijoje, kur iki šiol laikomas tautiniu denyje.
valgiu, o vėliau tolyn — į Vokietiją, Olandiją, kitas E u r o p o s šalis.
• Ridikai praranda kartumą ir nemalonų skonį, kai smulkiai su­
Į Rusiją ridikėliai buvo atvežti Petro I įsakymu, kuris susidomėjo
pjaustyti keletą kartų nuplaunami šaltu vandeniu.
šia d a r ž o v e b ū d a m a s Olandijoje ir Anglijoje. C a r o potvarkiu netoli Va­
saros s o d o įveistuose daržuose, M o i k o j e , šios d a r ž o v ė s pradėtos auginti • Ridikai ir krienai turi daug vitaminų, mikrobus naikinančių savy­
ir b u v o įtrauktos į kasdieninį c a r o ir jo šeimos valgiaraštį. Prie naujos bių, gerina virškinimą ir apetitą. Tačiau jų reikia valgyti po truputį.
d a r ž o v ė s pratinosi ir caro dvariškiai. Po Petro I mirties ridikėliai b e v e i k
• Ridikų sultys, sumaišytos su medumi, padeda nuo bronchito, pa­
n e b e b u v o a u g i n a m i ir vėl b u v o prisiminti j a u po šimtmečio, kai šito
lengvina atsikosėjimą. Ridikuose esančios medžiagos pašalina iš orga­
aktyviai ėmėsi garsūs rusų selekcininkai V. L e v š i n a s ir J. G r a č i o v a s .
nizmo cholesterino perteklių, vadinasi, apsaugo nuo aterosklerozės.
M a i s t i n ė m i s ir g y d o m o s i o m i s y p a t y b ė m i s ridikėliai daug k u o pa­
n a š ū s į ridikus. Juose taip pat gausu baltymų, angliavandenių, organinių • Ridikų salotos būna skanesnės, kai į jas pridedama aliejuje pa­
rūgščių, fermentų, ląstelienos, v i t a m i n ų ( C , PP, B Į , B 2 ) , kalcio, kalio, kepintų svogūnų. Neblogą skonį turi ir tarkuoti ridikai su morkomis ir
m a g n i o , geležies druskų. majonezu.
Ridikėlių sultys skatina virškinimą, gerina medžiagų apykaitą, o tai • Ridikai turi nuodingos medžiagos glikozido, todėl daug jų val­
ypač gerai sergant podagra, n u t u k i m u , cukriniu diabetu su n u t u k i m o gant gali skaudėti kepenys, svaigti galva ir pasireikšti kiti negalavimai.
požymiais. Ridikėlių lapų ir šakniavaisių sultys su morkų sultimis at­
• Žali griežčiai ir ropės yra kartoki. Kad kartumo nebeliktų, prieš
stato s k r a n d ž i o ir žarnyno gleivinės tonusą, storosios žarnos funkciją.
gaminant apipilama verdančiu vandeniu.
Ridikėlius lengva užauginti ir improvizuotose lysvėse — d ė ž ė s e

106 107
 • Po šiluminio apdorojimo griežčiai įgauna specifinį kvapą, todėl • 600 g ridiko, 1 stiklinė grietinės, pusė valgomojo šaukšto smulkaus cukraus,
į daržovių sriubas jų reikia dėti labai nedaug. 1 valgomasis šaukštas 3% acto, druskos pagal skonį, krapų, petražolių lapelių
arba salotų lapų.
• Ropes ir griežčius reikia virti pasūdytame vandenyje (10 g drus­
kos 1 litrui vandens). Ridikų ir s v o g ū n ų salotos su grietine
• Nelaikykite virtų griežčių ilgiau kaip 3 valandas, nes praėjus ši­ R i d i k a s gerai n u p l a u n a m a s , n u l u p a m a s , sutarkuojamas s t a m b i a tar­
tiek laiko juose visiškai suyra vitaminas C. ka, truputį n u s u n k i a m a s ir p a s ū d o m a s , tada n u l u p a m a s s v o g ū n a s , smul­
kiai s u k a p o j a m a s ir s u m a i š o m a s su ridiku ir grietine. Viskas d e d a m a į
salotinę ir p a p u o š i a m a p o m i d o r ų skiltelėmis.

RIDIKŲ VALGIAI • 400 g ridikų, 100 g svogūno, 0,5 stiklinės grietinės, 100 g pomidorų, druskos
pagal skonį.

Ridikų salotos su sviestu

Ridikų salotos su pomidorais
R i d i k a s n u l u p a m a s ir gerai n u p l a u n a m a s , įmetamas į šaltą vandenį
Ridikai sutarkuojami tarka, n u s u n k i a m i , s u m a i š o m i su druska. Pri­
ir l a i k o m a s 1 5 — 2 0 minučių. Paskui leidžiama nuvarvėti v a n d e n i u i . Su­
d e d a m a supjaustytų svogūnų, skiltelėmis supjaustytų p o m i d o r ų . Salotos
tarkuojamas, p a g a r d i n a m a s aliejumi, druska, actu. S u d e d a m a į salotinę.
u ž p i l a m o s grietine, a p t r u p i n a m o s varške.
P a p u o š i a m a salotų lapais, a p i b a r s t o m a petražolių lapeliais. Į tarkuotą
• 120 g ridiko, 50 g pomidorų, 20 g svogūno, 40 g varškės, 30 g grietinės,
ridiką galima pridėti kapotų svogūnų, paskrudintų aliejuje. Ridiką ga­
druskos pagal skonį.
l i m a pagardinti ne aliejumi ir actu, o grietine.
• 120 g ridiko, 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 3% acto, 1 svogūnas, salotų.i Ridikų, m o r k ų ir obuolių salotos
petražolių lapelių.
R i d i k a s , m o r k a ir obuoliai sutarkuojami stambia tarka, s u m a i š o m i ,
apipilami grietine, apibarstomi žalumynais.
Ridikų salotos su rūgusiu pienu
• 80 g ridiko, 30 g morkos, 50 g obuolių, 20 g grietinės, 5 g žalumynų, druskos
R i d i k a s n u l u p a m a s , n u p l a u n a m a s , sutarkuojamas stambia tarka, pa­
pagal skonį.
s ū d o m a s , papipirinamas. U ž p i l a m a rūgusio pieno. Apibarstoma petra­
žolių lapeliais, arba svogūnų laiškais.
Ridikų, petražolių ir krapų salotos
• 800 g ridiko, 200 g rūgusio pieno, druskos, maltų juodųjų pipirų, petražolių R i d i k a s sutarkuojamas, sumaišomas su smulkiai supjaustytomis pet­
lapelių arba svogūnų laiškų.
ražolėmis ir krapais, apipilama grietine, įberiama druskos pagal skonį.
• 80 g ridiko, 30 g petražolių, 15 g krapų, druskos pagal skonį.
R u d e n s salotos iš ridikų
R i d i k a s sutarkuojamas stambia tarka, s u m a i š o m a s su smulkiai su­
Ridikų ir raugintų agurkų salotos
pjaustytais svogūnų laiškais, pasūdomą, p a g a r d i n a m a grietine. Prie sa­
N u l u p t a s ridikas sutarkuojamas stambia tarka. Įberiama cukraus,
lotų g a l i m a duoti ruginės d u o n o s su sviestu.
m a ž a i s kubeliais supjaustytų raugintų agurkų ir įpilama grietinės. Drus­
• 400 g ridiko, 1—2 galvelės svogūnų, 150 g grietinės, druskos pagal skonį. kos b e r i a m a pagal skonį.
• 500 g ridiko, 200 g agurkų, 175 g grietinės, 20 g cukraus, druskos pagal skonį.
Ridikų salotos su grietine
N u l u p t a s ir nuplautas ridikas s u s m u l k i n a m a s skutikliu. Po to pa­
Salotos „Užkandis"
g a r d i n a m a s druska, c u k r u m i , actu, s u d e d a m a s kauge į salotinę, užpila­
N u l u p k i t e , n u p l a u k i t e ir sutarkuokite ridiką. Supjaustykite ir su­
m a s gietine ir apibarstomas smulkiai supjaustytais krapais arba petražo­
maišykite su ridikais šviežius agurkus. P a s ū d y k i t e pagal skonį ir įlašin­
lių lapeliais. Patiekalą taip pat galima papuošti salotų lapais.
kite atskiestos citrinos rūgšties arba citrinos sulčių. Salotas k a u g e su-

108 109
k r a u k i t e dubenyje, u ž b a r s t y k i t e supjaustytais svogūnų laiškais, apipil­
kite grietine ir apibarstykite smulkiai supjaustytais žaliais k r a p a i s .
• 1 ridikas, 1—2 agurkai, 3 valgomieji šaukštai grietinės, 40 g svogūnų laiškų,
0,5 valgomojo šaukšto 2% citrinos rūgšties tirpalo arba citrinos sulčių, krapų,
druskos pagal skonį.
Ridikas su aliejumi
S m u l k i a tarka sutarkuotas ridikas p a g a r d i n a m a s aliejumi, actu ir
p a s ū d o m a s pagal skonį. G a l i m a sutaisyti ir tik su grietine arba aliejuje
p a s k r u d i n t a i s svogūnais. A p i b a r s t o m a susmulkintais petražolių lapeliais.
• 250 g ridiko, 30 ml aliejaus arba 40 g grietinės, 60 g svogūno galvelės, drus­
kos pagal skonį.
Ridikas su grietine ir m o r k o m i s
R i d i k a s sutarkuojamas stambia tarka, p a s ū d o m a s , u ž p i l a m a s grie­
tine, ir gerai išmaišoma. Patiekiant p a p u o š i a m a s žalumynais, m o r k a .
• 120 g ridiko, 20 g grietinės, 5 g krapų, 5 g morkų, druskos pagal skonį.
Ridikas su kopūstais
50 g ridiko supjaustoma nedideliais kubeliais, tiek pat p r i d e d a m a
supjaustyto kopūsto, įberiami 3 arbatiniai šaukšteliai smulkiai m a l t ų
džiūvėsių ir įpilama 15 g aliejaus, d r u s k o s pagal skonį.
P a t i e k i a m a s apibarstytas ž a l u m y n a i s .
Ridikas su spanguolių sultimis
R i d i k a s sutarkuojamas, įpilami 2 valgomieji šaukštai spanguolių
sulčių, 15 g aliejaus. S u m a i š o m a , p a s ū d o m ą pagal skonį. P a s t a t o m a
p u s v a l a n d ž i u i ar valandai ir p a t i e k i a m a .
Ešeriai su ridiku
N u v a l y t i ešeriai v e r d a m i vandenyje su prieskoninėmis d a r ž o v ė m i s ,
druska ir prieskoniais, kol išverda. N u l u p t a s ridikas s u p j a u s t o m a s sto­
rais šiaudeliais, p a v e r d a m a s vandenyje, n u v a r v i n a m a s ir 5 m i n u t e s pa­
k a i t i n a m a s su sviestu. Į grietinę įplakami miltai, praskiesti žuvų sulti­
niu, ir p a v e r d a m a 10 m in u čių. Šituo p a d a ž u užpilamos p a r u o š t o s žuvys.
Priedas — virtas ridikas.
• 500 g ešerių, po pusę morkos ir petražolės šaknies, 1 svogūno galvelė, lauro
lapas, 1 vidutinis ridikas, 1 valgomasis šaukštas sviesto, petražolių lapelių, prie­
skonių. Padažui: po pusę stiklinės grietinės ir žuvų sultinio, 0,5 valgomojo
šaukšto miltų, citrinos sulčių.
110
RIDIKĖLIŲ PATIEKALAI
Ridikėliai paprastai patiekiami nesupjaustyti. Balti ridikėliai nulu­
p a m i , r a u d o n ų n u p j a u n a m o s uodegėlės ir lapai, kartais dėl g r a ž u m o pa­
liekami 2 — 3 lapeliai. Kad atrodytų labai gražiai, keletui ridikėlių įpjau­
kite odelę, k a d būtų panašu į rožių lapelius. Į salotinę įmeskite sutru­
pinto ledo, o ant jo kaugę ridikėlių sa ž a l u m y n a i s ir roželes. N e p a m i r š ­
kite atskirai pastatyti druskos ir sviesto.
Ridikėlių sriuba
N u k o š t a s kaulų ir daržovių sultinys u ž d a r o m a s taukuose pakepin­
tais miltais ir p a v e r d a m a s 20 minučių. N u p l a u n a m i ir n u v a l o m i ridikė­
liai (odelė n e n u l u p a m a ) , supjaustomi griežinėliais ir verdami sriuboje,
kol išverda. P a g a r d i n a m a p i e n o (arba grietinėlės) ir kiaušinio trynio
plakiniu, įberiama prieskonių ir petražolių lapelių.
• 500 g kiaulienos kaulų, 80 g prieskoninių daržovių, druskos pagal skonį, 20
g taukų, 40 g miltų, 2 ryšulėliai ridikėlių, aštuntadalis litro pieno arba grietinė­
lės, 1 kiaušinio trynys, pipirų, petražolių lapelių.
Ridikėlių salotos su grietine
Ridikėliai n u p l a u n a m i ir supjaustomi p l o n a i s griežinėliais. Kietai
virto k i a u š i n i o trynys ištrinamas dubenyje pilant grietinę ir beriant drus­
ką. Tada s u d e d a m i ridikėliai, s u b e r i a m a s smulkiai supjaustytas kiauši­
nio b a l t y m a s ir išmaišoma.
• 2 — 3 ryšulėliams ridikėlių — 1 kiaušinis, 0,5 stiklinės grietinės.
Ridikėlių salotos su grietine ir kiaušiniais
K i a u š i n i s išverdamas kietai, n u l u p a m a s ir smulkiai supjaustomas.
Ridikėliai švariai n u p l a u n a m i , nupjaunami galeliai, sutarkuojami stam­
bia tarka. Tada kiaušiniai ir ridikėliai išmaišomi su grietine, truputį pri­
d e d a m a s m u l k i a i pjaustytų j a u n ų ridikėlių lapų ir įberiama pagal skonį
druskos. P a p u o š i a m a salotų lapais ir p a t i e k i a m a .
• 6 kiaušiniai, 600 g ridikėlių, 1 stiklinė grietinės, ridikėlių lapų, druskos pagal
skonį.
Ridikėlių, svogūnų laiškų ir kiaušinio salotos su
grietine
Ridikėliai supjaustomi gabalėliais, s u m a i š o m i su kapotais svogūnų
111
laiškais, įberiama druskos pagal skonį. U ž d e d a m i kiaušiniai, supjausty­
ti žiedais. P a t i e k i a m a su grietine.
• 120 g ridikėlių, 20 g svogūnų laiškų, 20 g grietinės, 0,5 kiaušinio, druskos
pagal skonį.
Vasaros salotos „Asorti"
P l o n a i s žiedeliais supjaustomi ridikėliai, p o m i d o r a i , svogūnai, agur­
kai. P a s ū d o m ą , įpilama grietinės, atsargiai s u m a i š o m a .
• 60 g ridikėlių, 50 g pomidorų, 50 g agurko, 20 g svogūnų, 5 g žalumynų, 30 g
grietinės, druskos pagal skonį.
Ridikėlių salotos su morkomis ir rope
Ridikėliai gerai n u p l a u n a m i , nuplikomi v e r d a n č i u v a n d e n i u ir su­
tarkuojami stambia tarka. Tada s u d e d a m o s n u p l a u t o s ir sutarkuotos mor­
kos, r o p ė , p a s ū d o m ą ir p a g a r d i n a m a aliejumi. A p i b a r s t o m a smulkiai
supjaustytais petražolių lapeliais arba krapais.
• 20 g ridikėlių, 10 g morkų, 10 g ropės, petražolių lapelių, aliejaus.
Sūrio salotos su ridikėliais ir salierais
Salieras supjaustomas šiaudeliais, p r i d e d a m a griežinėliais pjausty­
tų ridikėlių ir kubeliais supjaustyto sūrio, p a g a r d i n a m a majonezu, p a g a l
skonį įberiama druskos ir c u k r a u s , rūgšties.
• 200 g olandiško sūrio, 2 ryšulėliai ridikėlių, 200 g virtų salierų, 150 g majo­
nezo, druskos pagal skonį, cukraus, acto.
Ridikėliai su agurkais
Nuvalyti ir nuplauti ridikėliai ir agurkai smulkiai s u p jau s t o mi ir
p a g a r d i n a m i virtų kiaušinių tryniais, išplaktais su grietine. P a s ū d o m ą ir
gerai i š m a i š o m a . Salotos s u d e d a m o s ant lėkštės, a p i b a r s t o m o s smulkiai
supjaustytais kiaušinių b a l t y m a i s ir krapais.
• 500 g ridikėlių, 200 g šviežių agurkų, 2 kiaušiniai, 175 g grietinės, krapų,
druskos pagal skonį.
Ridikėliai su b u l v ė m i s
Bulvės gerai n u p l a u n a m o s ir v e r d a m o s neskustos. N u l u p a m o s ir
s u m a i š o m o s su nuvalytais ir supjaustytais ridikėliais, svogūnais, grieti­
n e , cukrumi, actu ir druska. Viskas gerai i š m a i š o m a ir s u d e d a m a ant
lėkštės, a p i b a r s t o m a smulkintais krapais.
• 500 g ridikėlių, 300 g bulvių, 150 g svogūnų laiškų, 80 g grietinės, 5 g
cukraus, 9% acto (10 ml), krapų, druskos.
112
Ridikėliai su sviestu
Balti ridikėliai nulupami ir n u p j a u n a m i lapai, p a l i e k a m a tik kele­
tas. R a u d o n i ridikėliai nelupami, jų lapai taip pat n u p j a u n a m i . P a p u o ­
šimui keletas r a u d o n ų ridikėlių įpjaunami, kad odelė būtų panaši į ro­
želės lapelius.
Paruošti ridikėliai 2 0 — 3 0 m i n u č i ų laikomi š a l t a m e vandenyje. Pa­
tiekiami salotinėje ant susmulkinto l e d o , sviestas d e d a m a s ant roželių.
Ridikėliai su brinza ir sviestu
Ridikėlių lapai nupjaunami, ridikėliai 1 5 — 2 0 m i n u č i ų laikomi šal­
t a m e vandenyje. Svogūnų laiškai p e r r e n k a m i , n u p j a u n a m i galai, nuplau­
nami. Ant lėkštės d e d a m i paruošti ridikėliai (didelius g a l i m a perpjauti
pusiau), svogūnų laiškų juostelės, supjaustyta brinza ir sviestas.
Ridikėliai su grietine
Ridikėliai supjaustomi žiedais, p a s ū d o m i , apipilami grietine.
• 50 g ridikėlių, 20 g grietinės, druskos pagal skonį.
Ridikėliai su varške
Sumaišykite 2 valgomuosius š a u k š t u s varškės, 1 valgomąjį šaukštą
p i e n o , arbatinį šaukštelį aliejaus, 4 — 5 smulkiai supjaustytus ridikėlius,
truputį petražolių, pasūdykite. G a l i m a į salotas dėti kitų šviežių daržo­
vių: saldžiųjų ankštpipirių, pomidorų, morkų, svogūnų, obuolių.
Ridikėliai su kiaušiniu grietinėje
Balti ir raudoni ridikėliai s u p j a u s t o m i plonais griežinėliais (balti
ridikėliai n u l u p a m i ir supjaustomi įstrižai), pagardinami grietine, drus­
ka (galima įberti pipirų, cukraus, įpilti acto). Ridikėliai kauburėliu su­
d e d a m i į salotinę, papuošiami skiltelėmis supjaustytu kiaušiniu, salotų
lapais, apibarstomi krapais.
•
ROPIŲ PATIEKALAI
Ropės v a l g o m o s ir žalios ( p a s ū d y t o s ) , ir virtos. Ž a l i o s ropės deda­
m o s ir į daržovių salotas. Beje, salotos d a r o m o s ne tik iš vienų ropių.
Ropių salotos su kiaušiniu
N u l u p k i t e , nuplaukite ropę, supjaustykite griežinėliais, pagardinki­
te grietine, pagal skonį papipirinkite, pasūdykite, įpilkite šiek tiek acto,
8—20
113
• įpjaustykite svogūnų. Kietai virto kiaušinio skilteles sudėliokite ant vir­
šaus.
• 100 gramų ropės- —1 kiaušinis, 30 g grietinės.
Ropių, k o p ū s t ų ir m o r k ų salotos
Smulkiai sutarkuokite r o p ę ir morką, sumaišykite su 50 g smulkiai
s u k a p o t o kopūsto, įdėkite p u s a n t r o šaukšto medaus ir p u s a n t r o s stikli­
nės spanguolių. Jeigu reikia, p a s ū d y k i t e .
Troškintos ropės
Tris vidutinio d y d ž i o šakniavaisius nulupkite, supjaustykite grieži­
nėliais ir įpylę šiek tiek karšto v a n d e n s troškinkite u ž d e n g t u s ant nedi­
delės ugnies. Kai r o p ė s s u m i n k š t ė s , padarykite uždarą iš ketvirčio stik­
linės kvietinių miltų, išmaišytų ketvirtyje stiklinės p i e n o arba ataušinto
m ė s o s sultinio. P a s ū d y k i t e pagal skonį, įberkite c u k r a u s ir pavirkite.
Patiekite įmetę sviesto arba m a r g a r i n o .
•
Troškintos ropės grietinės padaže
R o p ė supjaustoma gabalėliais, panašiais į graikinį riešutą, nuplau­
n a m a ir leidžiama nudžiūti v a n d e n i u i . Tada šiek tiek a p k e p i n a m a svies­
te (30 g), s u d e d a m a į negilų puodą su dangčiu, įpilama truputis v a n d e n s
ir troškinama apie 20 minučių ant vidutiniškos ugnies, tarpais pakratant
puodą, kad ropė neprisviltų. Prieš baigiant troškinti įberiama druskos.
Ropei troškinantis, d a r o m a s p a d a ž a s . Kvietiniai miltai truputėlį pa­
k e p i n a m i su sviestu (10 g), p r a s k i e d ž i a m i karštu pienu, p a v e r d a m i 5
m i n u t e s , p r i d e d a m a grietinės, ir p a d a ž a s užpilamas ant ropės. Tada ropė
p u o d e troškinama ant silpnos u g n i e s 20 minučių.
• 600 g ropės - 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 40 g sviesto, du treč­
daliai stiklinės pieno, 2 valgomieji šaukštai grietinės, druskos pagal skonį, 1
stiklinė vandens.
Įdarytos ropės
Šakniavaisiai n u v a l o m i , u ž p i l a m i karštu vandeniu ir v e r d a m i . Iš­
s k o b i a m a s vidus, kad r o p ė būtų kaušelio formos. Į d a r o m a virtais ry­
žiais (į įdarą p r i d e d a m a smulkiai supjaustytų obuolių, įberiama cuk­
raus, įdedama sviesto, kiaušinis). U ž p i l a m a pieno p a d a ž u , a p k e p a m a .
Patiekiant p a g a r d i n a m a sviestu.
• 150 g ropės — 20 g ryžių, 60 g obuolių, 10 g cukraus, pusė kiaušinio, 5 g
miltų, 60 g pieno, 10 g sviesto.
114
M a n ų koše įdaryta ropė
R o p ė n u l u p a m a , n u p l a u n a m a , u ž p i l a m a karštu v a n d e n i u ir troški­
n a m a , kol pasidaro pusiau minkšta. Iš p a r u o š t o s ropės i š s k o b i a m a s vi­
d u s ir išverdamas, tada pertrinamas p e r sietelį, s u m a i š o m a s su j a u išvir­
ta su p i e n u m a n ų koše, įberiama c u k r a u s , į m e t a m a sviesto. P a r u o š t o
įdaro p r i d e d a m a į ropę, ropė d e d a m a ant riebalais p a t e p t o s keptuvės,
a p i b a r s t o m a tarkuotu sūriu, a p t e p a m a sviestu ir a p k e p a m a orkaitėje per
2 0 — 2 5 minutes.
R o p ę galima įdaryti ne tik m a n ų koše, bet ir mėsa.
• 10 vidutinio didumo ropių — 0,25 stiklinės manų kruopų, 1 stiklinė pieno, 1
valgomasis šaukštas cukraus, 25 g sūrio, 3 valgomieji šaukštai sviesto.
G R I E Ž Č I Ų PATIEKALAI
Griežčių sriuba
Supjaustykite griežčius griežinėliais, kartu su n u s k u s t o m i s bulvė­
m i s s u m e s k i t e į m ė s o s sultinį ir virkite, kol išvirs. P a g a r d i n k i t e grietine.
• 3 griežčiams — 6 bulvės, 3 1 sultinio, grietinės pagal skonį.
•
Pieniška griežčių sriuba
N u p l a u k i t e griežčius, sudėkite į puodą su šaltu v a n d e n i u , užvirkite,
išgriebkite, smulkiai supjaustykite, vėl s u m e s k i t e į puodą su verdančiu
v a n d e n i u . Įberkite grikių kruopų, pridėkite smulkiai supjaustytų žalių
bulvių ir sviesto. Pasūdykite. Kai griežčiai b u s beveik išvirę, įpilkite
p i e n o ir pavirkite, kol visiškai išvirs.
• 3 griežčiams — 4 stiklinės vandens, 6 stiklinės pieno, pusė stiklinės grikių
kruopų, 5 bulvės, 100 g sviesto, druskos pagal skonį.
Grikių košė su griežčiais
J a u n i griežčiai n u v a l o m i , sutarkuojami, d e d a m i į k e p t u v ę ir kepi­
n a m i svieste, dažnai pamaišant. Grikių k r u o p o s p e r r e n k a m o s , pakepi­
n a m o s , s u m a i š o m o s su keptais griežčiais, p e r d e d a m o s į puodą, užpila­
m o s pienu ir verdamos, kol sutirštės. Tada įdedama sviesto (pusė val­
g o m o j o šaukšto), įberiama cukraus, d r u s k o s pagal skonį, i š m a i š o m a ,
p u o d a s u ž d e n g i a m a s d a n g č i u ir s t a t o m a s į orkaitę d v i e m v a l a n d o m s .
Patiekiant košė išmaišoma, kad n e b ū t ų griežčių gabalėlių. P a t a r i a m e
apipilti lydytu sviestu (2 valgomieji šaukštai).
115
 • 500 g griežčių — pusantros stiklinės grikių kruopų, 4 stiklinės pieno, 3 ir
pusė valgomojo šaukšto sviesto, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, drus­
kos pagal skonį.
Griežčiai pieno padaže
Griežčiai n u v a l o m i , supjaustomi nedideliais kubeliais (apie 1,5 c m ) ,
v e r d a m i p a s ū d y t a m e vandenyje, kurio įpilta tiek, k a d griežčius apsemtų
1 cm.
Išvirti griežčiai išgriebiami kiaurasamčiu arba sieteliu ir perkeliami
į puodą, į kurį supilamas p i e n o p a d a ža s. Tada g r i e ž č i a m s leidžiama
truputį pavirti su p a d a ž u . Patiekiant griežčiai s u d e d a m i ant lėkštės, api­
b a r s t o m i susmulkintais petražolių lapeliais arba krapais.
• 750 g griežčių — pusantros stiklinės vidutinio tirštumo pieno padažo, petra­
žolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.
Griežčiai su grietine ir bulvėmis
Griežčiai sutarkuojami, išspaudžiamos sultys. Į gautą m i n k š t i m ą
į d e d a m a grietinės, m a i š o m a , kad pasidarytų košė, p a s ū d o m ą p a g a l sko­
nį. Griežčiai su grietine paprastai patiekiami p r i e karštų virtų bulvių.
• 750 g griežčių — pusantros stiklinės grietinės, druskos pagal skonį, 600 g
virtų bulvių.
m a s v a n d u o , griežčiai s u d e d a m i į puodą, u ž p i l a m i v e r d a n č i u v a n d e n i u
ir v e r d a m i , kol suminkštėja; po to p e r m a l a m i m ė s m a l e , p a s ū d o m i , įmu-
šami 4 kiaušiniai, įdedami 2 valgomieji šaukštai lydyto sviesto, sugrūsti
p y r a g o džiūvėsiai (200 g), m u s k a t o riešutas, ir viskas gerai išplakama;
iš susidariusios m a s ė s d a r o m i kotletai, apibarstomi džiūvėsėliais ir ke­
p i n a m i su sviestu.
K o t l e t a m s paruošiamas p a d a ž a s : n u p l a u t o s razinos (1 stiklinė) su­
d e d a m o s į puodą, u ž p i l a m o s 2 — 3 stiklinėmis v a n d e n s , įdedami 2 val­
gomieji šaukštai sviesto, įberiama p u s ė stiklinės c u k r a u s ir v e r d a m a 15
minučių ( p o to, kai u ž v e r d a ) ; paskui į padažą p r i d e d a m a p u s ė stiklinės
grietinės, v a l g o m a s i s šaukštas miltų, s u m a i š o m a ir užverdamą.
V a r š k e įdaryti griežčiai
Griežčiai nuvalomi, i š v e r d a m i , p e r p j a u n a m i pusiau, iš kiekvienos
puselės išskobiamas vidurys, k a d pasidarytų kaušelis. Ištrinama varškė,
s u m a i š o m a su m a n ų koše, c u k r u m i , kiaušiniais ir smulkiai supjaustytais
griežčiais, išskobtais iš v i d u r i o . Pridėkite sviesto. Įdarykite kaušelius,
apšlakstykite svietu ir a p k e p k i t e orkaitėje. Patiekite su grietine.
• 1 griežčiui — 2 — 3 šaukštai grietinės, 1—2 šaukštai manų košės. Kiaušinis,
cukraus, sviesto, grietinės pagal skonį.

Apkepti su grietine griežčiai Baravykais įdaryti griežčiai

N u v a l y t i griežčiai supjaustomi nedideliais k u b e l i a i s ( m a ž d a u g I š k e p a m a 1 kg griežčių, n u l u p a m a , išskobiamas iš v i d a u s minkšti­
1,5 c m ) , apibarstomi s m u l k i a druska, pipirais, apvoliojami kvietiniuose m a s ir sukapojamas. M a r i n u o t i baravykai (300 g) n u p l a u n a m i , s u k a p o -
miltuose, tada k e p i n a m i l y d y t a m e svieste, kol iš abiejų pusių susidaro j a m i ir p a k e p i n a m i svieste su d v i e m smulkiai supjaustytomis svogūnų
rusva plutelė. galvutėmis. Pakepinti grybai s u m a i š o m i su griežčių m i n k š t i m u ir jais
Į pakepintus griežčius į d e d a m a grietinės, sviesto, sumaišytų kaip įdaromi griežčiai. Įdaryti griežčiai apipilami sviestu, u ž d e n g i a m i d a n g ­
p a d a ž u i su truputį p a k e p i n t a i s miltais, i š m a i š o m a ir l e i d ž i a m a pavirti. teliu ir p a s t a t o m i į karštą orkaitę pusvalandžiui. Paskui įpilama stiklinė
Paskui visa m a s ė i š d ė d a m a į k e p t u v ę , išteptą sviestu, a p i b a r s t o m a tar­ tirštos grietinės ir dar p a k e p a m a , kol viršus parausta.
k u o t u sūriu, sumaišytu su m a l t a i s džiūvėsiais, a p š l a k s t o m a l y d y t u svies­
tu ir a p k e p a m a orkaitėje. Patiekiant a p i b a r s t o m a smulkiai supjaustytais
petražolių lapais ir k r a p a i s .
• 750 g griežčių — trys valgomieji šaukštai lydyto sviesto, du trečdaliai stik­
linės grietinės, 30 g sviesto, 2 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, 1 valgomasis
šaukštas tarkuoto sūrio, pusė valgomojo šaukšto maltų džiūvėsių, druskos pagal
skonį, pipirų, petražolių lapelių arba krapų.

Griežčių kotletai
K i l o g r a m a s griežčių n u l u p a m a , s u p j a u s t o m a gabalais, u ž p i l a m a
karštu vandeniu ir l e i d ž i a m a pastovėti 1 0 — 1 5 m i nu č i ų. P a s k u i nupila-

116 117
 medžiagų įvairovė burokėliuose. J u o s e gausu mineralinių druskų: nat­
rio, kalio, kalcio, fosforo, m a g n i o , m a n g a n o , geležies, k o b a l t o . Pasku­
tinė labai reikalinga vitaminui B 1 2 susidaryti, aktyviai dalyvauja krau-
j o d a r o s p r o c e s u o s e. Burokėliuose y r a b e t a i n o ir b e t a n i n o , kurie drauge
sū kitomis m e d ž i a g o m i s stiprina kraujagyslių kapiliarų sieneles, m a ž i n a
kraujospūdį, cholesterino kiekį kraujyje, gerina riebalų apykaitą ir ke­
penų veiklą. Visos šitos m e d ž i a g o s b u r o k ė l i u s daro labai vertingus ser­
g a n t i e m s cukriniu diabetu. Tačiau reikia griežtai apskaičiuoti, kiek ga­
lima suvartoti šito produkto, nes j a m e d a u g angliavandenių. Taip pat
Laukinių burokėlių ir d a b a r pasitaiko V i d u r ž e m i o ir J u o d o s i o s j ū ­
ros p a k r a n t ė s e . B u r o k ė l i a i p r a d ė t i kultivuoti p r i e š du t ū k s t a n t m e č i u s svarbus burokėlių naudingas e l e m e n t a s yra j o d a s, kurio taip pat labai
Armėnijoje, Irane, Babilone, Sirijoje. Tačiau senieji raštai r o d o , kad daug, o jis aktyvina apykaitos p r o c e s u s , ypač kai sutrinka medžiagų
burokėlių šakniavaisiai tada b u v o vartojami kaip vaistai, o lapai valgo­ apykaita n u t u k u s i e m s .
mi. Šakniavaisius p r a d ė t a valgyti truputį vėliau, iš pradžių arabų kraš­ Burokėlių sultys dažniausiai v a r t o j a m o s mažakraujystei, padidėju­
tuose, o arabų gydytojai augalą n u v e ž ė į Indiją ir Afganistaną, iš k u r j i s siam arteriniam kraujospūdžiui, padidėjusiam dirglumui, plaučių užde­
nukeliavo į S e n o v ė s Graikiją ir Romą. gimui gydyti.
Senovės Graikijoje b u r o k ė l i a i iš pradžių b u v o nesutarimų simbolis. Burokėliai taip pat turi vidurius paleidžiančių savybių, plačiai var­
Jei sutuoktiniai p y k d a v o s i , k a i m y n a i virš durų p a k a b i n d a v o burokėlių tojami vidurių užkietėjimui ir ž a r n y n o sutrikimams gydyti, o tai būdin­
lapų vainiką. Burokėlį n u s i ų s d a v o dovanų tam, iš kurio n o r ė d a v o pasi­ ga sergantiems cukriniu diabetu.
šaipyti. Iš burokėlių d a r o m o s salotos, sriubos, priedai prie antrųjų patieka­
R o m o j e į b u r o k ė l i u s b ū d a v o žiūrima visiškai priešingai. P a v y z ­ lų ir kt.
džiui, valgiai iš burokėlių b ū d a v o laikomi geriausiais daržovių patieka­ Burokėlius reikia gana ilgai virti, todėl p r a r a n d a m a didelė gydo­
lais. R o m o s imperatorius Tiberijus pareikalavo, kad r o m ė n ų nukariauti mųjų savybių dalis. Taigi geriau j u o s vartoti nevirtus — pasidaryti sul­
germanai d u o k l ę atiduotų burokėliais, todėl prie R e i n o j i e b u v o pradėti čių iš žalių burokėlių arba salotų k a r t u su kitomis žaliomis daržovėmis.
labai plačiai auginti.
Į Rusiją burokėliai atvežti iš Graikijos, iš pradžių a u g i n a m i Pad- Įsidėmėkite...
neprėje, kur b u v o graikų gyvenviečių, paskui paplito Kijevo Rusioje
• Geriausia burokėlių rūšių odelė tamsi, o šakniavaisis truputį su­
( I X — X a.). M a s k v o s Rusioje, Didžiajame N o v g o r o d e ir P s k o v e , tada
plotas.
burokėliai b u v o a u g i n a m i sodybvietėse, laukuose ir soduose. Prie La­
dogos vienuoliai išaugindavo burokėlių net Valaamo saloje. • Burokėlius lengviau nulupti, kai ištraukti iš verdančio vandens jie
M ū s ų p r o t ė v i a m s p a t i k o burokėlių skonis, j i e įdėjo n e m a ž a i pa­ panardinami į šaltą.
stangų, kad gautų didelį derlių. Rusijoje buvo išmokta ir tinkamai k o n ­
• Raudonieji burokėliai verdami nelupti, o cukriniai burokai būti­
servuoti b u r o k ė l i u s — j u o s r a u g d a v o sūryme, tad šios daržovės pasida­
nai lupami, nes jų oda kartoka.
rė p r a n a š e s n ė s už ropes ir griežčius.
D a r X V I amžiuje Rusijoje virdavo barščius — m ė g s t a m ą U k r a i ­ • Nelaikykite nuluptų burokėlių neuždengtų — vitaminas C suyra
nos, Baltarusijos ir kitų šalių patiekalą. sąveikoje su deguonimi. Dėl tos priežasties burokėlius virkite aukštame
Į burokėlių sudėtį įeina d a u g y b ė k o m p o n e n t ų : j u o s e yra b a l t y m ų , uždengtame puode. Dėkite tik į verdantį vandenį.
angliavandenių, askorbino rūgšties, B grupės vitaminų, pektinų, kurie • Ilgai verdami ir troškinami burkėliai praranda tamsiai raudoną
slopina p u v i m o p r o c e s u s , organinių rūgščių. Savita ir m i n e r a l i n i ų spalvą ir pasidaro rudi arba pilkai geltoni. Actas, rūgšti gira arba citri-

118 119
 nos rūgštis, įpilta į vandenį, kuriame verda burokėliai, padeda išlaikyti BUROKĖLIŲ PATIEKALAI
jų pirminę natūralią spalvą.

• Naudinga dar kartą priminti, kad burokėlius reikia virti nesūdy­
tame vandenyje. Verdami sūdytame vandenyje jie ne tik praranda spal­
vą, bet ir mineralines druskas. Sūdytas vanduo pablogina ir burokėlių
skonį.
• Kad burokėliai būtų sultingi, skanūs ir neprarastų spalvos, virkite
neluptus ir nenupjaukite iki pat pagrindo šaknelių.
Burokėlių lapų salotos
Smulkiai supjaustomi burokėlių, salotų lapai, truputėlis krapų ir
petražolių lapelių, įpilama aliejaus ir suberiamas smulkiai sukapotas
kietai virtas kiaušinis.
• 100 g burokėlių lapų, 30 g salotų lapų, 5 g krapų, 5 g petražolių lapelių, 15 g
aliejaus, kiaušinis, druskos pagal skonį.

• Burokėliai verdami labai ilgai: 3—3,5 valandos. Galima juos vir­ Žalių burokėlių salotos su obuoliais ir krienais
ti tik valandą, paskui nukelti nuo ugnies ir minutę palaikyti po šalto Burokėliai n u p l a u n a m i , n u l u p a m i , perplaunami šaltu v a n d e n i u ir
vandens srove. sutarkuojami stambia tarka. Nuplauti obuoliai supjaustomi šiaudeliais.
K r i e n o šaknelė n u p l a u n a m a , n u s k u t a m a ir sutarkuojama. Petražolių ir
• Kad burokėliai išvirtų greičiau, nuplaukite juos, nulupkite, su­ k i n z o s lapai smulkiai supjaustomi. Viskas sumaišoma su grietine ir pa­
pjaustykite kubeliais, sudėkite į puodą ir užpilkite karštu vandeniu, kad gal skonį pasūdomą, įberiama s m u l k a u s cukraus ir į s p a u d ž i a m a citrinos
jis apsemtų burokėlius. Virkite uždengtus, retkarčiais pamaišykite ir įpil­ sulčių (vietoj sulčių glima įpilti vandenyje ištirpintos citrinos rūgšties).
kite po truputį vandens. Kol burokėliai išvirs, vanduo turi išgaruoti P r i e š patiekiant p a p u o š i a m a petražolių, kinzos lapeliais.
visas.
• 100 g burokėlių — 100 g rūgščių obuolių, 1 arbatinis šaukštelis tarkuotų arba
• Į verdamų burokėlių puodą įmesta plutelė duonos sugers nema­ sutaisytų krienų, 2 valgomieji šaukštai grietinės, 1 valgomasis šaukštas smulkiai
supjaustytos kinzos ir petražolių lapelių, druskos pagal skonį, smulkaus cuk­
lonų kvapą.
raus, citrinos sulčių.
• Džiovintus burokėlius pirmiausia nuplikykite verdančiu, tada už­
pilkite kambario temperatūros vandeniu ir palaikykite, kol išbrinks. Ta­ Burokėlių salotos su aliejumi
me pačiame vandenyje ir virkite, kad kuo mažiau būtų prarasta maisto Burokėliai išverdami arba iškepami orkaitėje, n u l u p a m i , supjausto­
medžiagų. mi šiaudeliais, s u d e d a m i į dubenėlį, p a s ū d o m i , p a p i p i r i n a m i , įpilama
aliejaus, acto, s u m a i š o m a ir s u d e d a m a į salotinę. A p i b a r s t o m a krapais
• Iš burokėlių nuoviro galima pasidaryti malonaus gaivinančio gė­
arba petražolių lapeliais. Salotos p a t i e k i a m o s prie k e p t o s ir virtos m ė ­
rimo — įberkite į jį grūsto imbiero, cinamono ir citrinos rūgšties. sos. Burokėlių salotas g a l i m a daryti ir su bulvėmis. B u r o k ė l i a i su bul­
• Salotoms ir mišrainėms geriau tinka kepti burokėliai. v ė m i s m a i š o m i lygiomis dalimis.
• Dviem trims burokėliams — 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 0,25 stiklinės
• Ruošdami patiekalus iš burokėlių, dėkite prieskonių, antraip pa­
acto.
tiekalai bus prėski ir neskanūs.

• Nepamirškite, kad burokėliai bus skanesni, jei į pagardą įbersite Burokėlių salotos su graikiniais riešutais
žiupsnelį cukraus. Burokėliai išverdami arba iškepami, nulupami ir sutarkuojami stam­
bia tarka arba supjaustomi šiaudeliais, česnakas ištrinamas su druska,
• Burokėlius reikia laikyti dėžėse, užpiltus sausu upių smėliu, 3—
s u g r ū d a m i riešutai. Viskas s u m a i š o m a su majonezu, įberiama druskos ir
5° C temperatūroje rūsyje arba sandėliuke.
s m u l k a u s cukraus. Vietoj č e s n a k o g a l i m a dėti krienų. Jei patinka, galite
Kai burokėliai lysvėje pradeda auginti šakniavaisius, vandenyje iš­ dar pridėti džiovintų slyvų.
tirpinkite druską ir palaistykite ties šaknimis — burokėliai bus saldes­ • 200 gramų burokėlių — 2 skiltelės česnako arba 1 arbatinis šaukštelis sutai­
ni. Norma: 1 arbatinis šaukštelis druskos kibirui vandens — 1 kv. m sytų krienų, 2 valgomieji šaukštai sugrūstų riešutų, 3—4 džiovintos slyvos, 2
dirvos palaistyti. valgomieji šaukštai majonezo, druskos, smulkaus cukraus pagal skonį.

120 121
 Burokėlių salotos su džiovintomis slyvomis
Burokėliai sutarkuojami stambia tarka, džiovintos slyvos (iš anksto
išmirkytos ir be kaulų) supjaustomos gabalėliais, viskas s u m a i š o m a ,
a p š l a k s t o m a citrinų sultimis, pasūdomą, p a g a r d i n a m a majonezu, sumai­
šytu su grietine.
• 2 vidutinio dydžio virti burokėliai, 200 g džiovintų slyvų, pusė citrinos sulčių,
100 g majonezo, 100 g grietinės, I arbatinis šaukštelis cukraus, druskos pagal
skonį.
Burokėlių ir a g u r k ų salotos
Virti burokėliai .supjaustomi kubeliais. Su jais s u m a i š o m i supjaus­
tyti švieži ir rauginti agurkai, svogūnų laiškai, įberiama c u k r a u s ir už­
p i l a m a majonezu. P a s ū d o m ą pagal skonį.
• 300 g burokėlių, 100 g šviežių ir 100 g raugintų agurkų, svogūnų laiškų, 100
g majonezo, 5 g cukraus, druskos.
Virti burokėliai su krienais
Burokėliai n u p l a u n a m i , išverdami nepjaustyti, n u l u p a m i ir supjaus­
tomi plonais griežinėliais. Burokėlius galima supjaustyti žalius, apšlaks­
tyti actu ir u ž d e n g t a m e p u o d e virti (šutinti) n e d i d e l i a m e kiekyje van­
dens, kol išverda. Burokėliai atšaldomi, p r i d e d a m a tarkuotų krienų, už­
pilama grietine, a p i b a r s t o m a žalumynais.
• 120 g burokėlių, grietinės, krienų, petražolių arba krapų lapelių.
Burokėlių užkandis
Burokėliai v e r d a m i , kol suminkštėja, įmetami į šaltą vandenį ir lai­
komi 1 5 — 2 0 minučių. Tada n u l u p a m i ir sutarkuojami kartu su lydytu
sūriu vidutine arba s m u l k i a tarka. P r i d e d a m a tarkuoto č e s n a k o ir smul­
kintų graikinių riešutų, p a g a r d i n a m a majonezu, p a s ū d o m ą , gerai išmai­
šoma.
• 200 g burokėlių, 8:—10 graikinių riešutų, 100 g lydyto sūrio, 2 — 3 skiltelės
česnako, 100 g majonezo.
Burokėlių užkandis su krienais
Virti burokėliai supjaustomi nedideliais griežinėliais arba sutarkuo­
j a m i stambia tarka. S u d e d a m i sluoksniais, kiekvienas sluoksnis apibars­
t o m a s tarkuotais k r i e n a i s . U ž p i l a m a acto, aliejaus, c u k r a u s , citrinos
rūgšties mišiniu, įberiama c i n a m o n o ir juodųjų pipirų. D r u s k o s ir cuk­
raus įberiama pagal skonį.
122
• 300 g burokėlių, 60 g krienų; užpilas — 30 g acto, 15 ml aliejaus, 5 g cuk­
raus, pusė citrinos su žievele, cinamono, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal
skonį.
B u r o k ė l i ų ikrai
Burokėliai n u p l a u n a m i , išverdami, n u l u p a m i ir s u m a l a m i m ė s m a l e .
Į pasidariusią tyrę įberiama cukraus, įdedama sviesto, įtarkuojama cit­
rinos žievelės ir į s p a u d ž i a m a citrinos sulčių (arba ištirpintos citrinos
rūgšties). Viskas išmaišoma, p u o d a s p a s t a t o m a s ant u g n i e s ( 5 — 1 0 mi­
nučių), dažnai p a m a i š o m a , kad m a s ė neprisviltų.
• Pusei kilogramo žalių burokėlių — 2—3 valgomieji šaukštai cukraus, 2 val­
gomieji šaukštai šviesto, 0,5 citrinos.
B u r o k ė l i ų ikrai s u ž a l u m y n a i s
N u l u p t i virti burokėliai sutarkuojami arba sumalami m ė s m a l e . Pa­
g a r d i n a m a aliejumi, svogūnų laiškais, susmulkintais petražolių lapais ir
krapais. Įberiama cukraus, įpilama citrinos rūgšties ir druskos p a g a l
skonį.
Jeigu d e d a m a sviesto, jį reikia išlydyti, sudėti į jį ikrus ir m a i š a n t
pašildyti.
• 600 g burokėlių, 40 g aliejaus arba sviesto, 15 g cukraus, svogūnų laiškų,
petražolių lapelių arba krapų, citrinos rūgšties arba acto, druskos pagal skonį.
Baršteliai sultinyje
Į skaidrų sultinį 1 0 — 1 5 minučių prieš baigiant virti įmetami ploni
luptų raudonųjų burokėlių griežinėliai, įpilami 2 valgomieji šaukštai
acto, įberiama šiek tiek druskos ir truputėlis aštrių raudonųjų pipirų.
Gatavi baršteliai n u k o š i a m i ir išpilstomi į sultinio puodelius. Atskirai
p a d u o d a m i skrebučiai su sūriu.
• 2—2,5 1 sultinio, 250 g burokėlių, 2 — 3 valgomieji šaukštai acto, 1 valgoma­
sis šaukštas cukraus, skrebučių.
Rusiška buroklapių sriuba
Jauni burokėlių lapai a p v e r d a m i nepjaustyti, n u s p a u d ž i a m i , smul­
kiai sukapojami ir atskiedžiami gira. Į d e d a m a s valgomasis šaukštas tar­
kuotų krienų, smulkiai supjaustytų svogūnų laiškų, krapų, šviežių arba
mažai įrūgusių agurkų ir keptų smulkiai sukapotų burokėlių. Ataušina­
m a . Patiekiama su virtomis ž u v i m i s .
• 30 g burokėlių šakniavaisių, 40 g buroklapių, 10 g agurkų, 10 g krienų, 10
g svogūnų laiškų, 5 g krapų, 60 g virtų žuvų, 100 ml giros, druskos pagal skonį.
123
 Borani iš burokėlių lapų su kefyru
Burokėlių lapai n u p l a u n a m i , supjaustomi, a p v e r d a m i p a s ū d y t a m e
vandenyje, išpilami į sietelį. Po to p e r d e d a m i į puodą, p r i d e d a m a pake--
pintų, smulkiai pjaustytų svogūnų galvelių ir gerai išmaišoma.
Borani p a t i e k i a m a karšta, atskirai p a d u o d a m a s kefyras su smulkin­
tu česnaku.
Saltibarsciai
N u l u p t i , gerai nuplauti, šiaudeliais arba nedideliais kubeliais su­
pjaustyti švieži burokėliai (kartu su smulkiai supjaustytais lapkočiais)
išverdami n e d i d e l i a m e kiekyje vandens su actu.
Kai lieka 10 minučių iki virimo p a b a i g o s , įberiama šiek tiek j a u n ų
supjaustytų burokėlių lapų, pasūdomą, tada a t a u š i n a m a .
Švieži agurkai n u p l a u n a m i , n u l u p a m a žievelė, supjaustomi kube­
liais. S v o g ū n ų laiškai, krapai, ridikėliai p e r r e n k a m i , n u p l a u n a m i , atski­
rai supjaustomi. Kiaušinis smulkiai s u k a p o j a m a s .
Į ataušusį burokėlių nuovirą įpilama giros, įberiama druskos, cuk­
raus, supjaustytų agurkų, ridikėlių, svogūnų laiškų, krapų, kapotas kiau­
šinis. Atskirai p a d u o d a m a grietinė.
• 10 stiklinių vandens — 500 g jaunų burokėlių, 2 agurkai, 100 g svogūnų
laiškų, 0,5 stiklinės grietinės, 1,5 1 giros, acto, žalumynų, cukraus ir druskos
pagal skonį, ridikėlių, 1 kietai virtas kiaušinis.
Šaltibarščiai su gira
Kubeliais arba šiaudeliais supjaustykite šviežius burokėlius, užpil­
kite stikline v a n d e n s , įpilkite šiek tiek acto ir troškinkite uždengtus
2 0 — 3 0 m i n u č i ų . Likus 10 minučių iki v i r i m o p a b a i g o s suberkite su­
pjaustytus burokėlių lapus. Ataušinkite. Virtas m o r k a s , nuluptus agur­
kus, kietai virtus kiaušinius supjaustykite, o s v o g ū n ų laiškus sutrinkite
su druska, k a d ištrykštų sultys. Viską atskieskite burokėlių nuoviru, iš­
maišykite, įpilkite d u o n o s giros, grietinės, c u k r a u s , druskos pagal sko­
nį. Patiekiant įdėkite krapų.
• 2 - 3 burokėlių gumbeliams su lapais — stiklinė vandens, 1 1 duonos giros,
1 morka, 2 agurkai, 100 g svogūnų laiškų, 2 kiaušiniai. Grietinės, cukraus,
druskos, acto, petražolių lapelių arba krapų pagal skonį.
S e n ų burokėlių barščiai
N u l u p t i ir nuplauti burokėliai verdami n e s m u l k i n t i . Seni burokėliai
verda ne t r u m p i a u kaip 2 , 5 — 3 valandas, todėl visą laiką reikia papildy-
124
t i karšto vandens, kad jo kiekis verdant nesumažėtų. Verdama nestip­
riai. Išvirę burokėliai sutarkuojami stambia tarka, įpilama citrinos rūgš­
ties, įberiama s m u l k a u s cukraus, druskos, užpilama karštu nuoviru ir
išmaišoma. P a g a r d i n a m a žalio kiaušinio trynio uždaru. U ž d a r a s ruošia­
m a s prieš patiekiant.
• 10 stiklinių vandens — 600 g burokėlių, 0,5 arbatinio šaukštelio citrinos rūgš­
ties, 1,5 arbatinio šaukštelio druskos, 2 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus.
• Uždarui — žali kiaušinių tryniai ištrinami su žiupsneliu druskos, atskiedžiami
vienu valgomuoju šaukštu virinto vandens ir po truputį pilant karštą nuovirą
visą laiką trinami, kad sukrekėtų, paskui supilami į burokėlių sriubą.
Dietiniai b a r š č i a i
Dietiniai barščiai daromi be giros, užpilama burokėlių nuoviru, vie­
toj acto įpilama citrinos rūgšties, j e i g u n e r e k o m e n d u o j a m a s kiaušinio
trynys, įberiama smulkiai supjaustyto virto kiaušinio b a l t y m o .
• 300 gramų burokėlių nuoviro — 150 g burokėlių, 1 šviežias agurkas, petra­
žolių lapelių arba krapų, vienas kiaušinio baltymas (arba trynys), 0,25 stiklinės
grietinės, citrinos rūgšties, smulkaus cukraus ir druskos pagal skonį.
Grietinėje troškinti burokėliai
Nulupti ir nuplauti burokėliai, taip pat morkos, petražolės arba sa­
lierai supjaustomi šiaudeliais, s u d e d a m i į puodą, p r i d e d a m a sviesto, įpi­
l a m a acto ir šiek tiek v a n d e n s , s u m a i š o m a ir troškinama u ž d e n g u s , kol
suminkštėja, prižiūrint, kad d a r ž o v ė s neprisviltų. Kai daržovės gatavos
(paprastai reikia troškinti 4 5 — 6 0 m i n u č i ų ) , įberiama miltų, gerai išmai­
š o m a ; įdedama grietinės, įberiama druskos, cukraus, į m e t a m a lauro la­
pų, vėl p a m a i š o m a ir v e r d a m a d a r 10 minučių.
• 500 gramų burokėlių — po 1 morką, petražolę arba salierą, po 1 arbatinį
šaukštelį acto ir cukraus, 1 stiklinė grietinės, 1 valgomasis šaukštas miltų, 2
valgomieji šaukštai sviesto.
Burokėliai su obuoliais ir grietine
Gerai nuplauti j a u n i burokėliai nulupami, supjaustomi smulkiais
kubeliais, užpilami nedideliu kiekiu verdančįo v a n d e n s ( 1 — 1 , 5 stikli­
nės) ir verdami u ž d e n g t a m e p u o d e . Nuoviras n u p i l a m a s , p e r k o š i a m a s
p e r sietelį. Į išvirusius burokėlius pridedama pagal skonį druskos, cuk­
raus, įberiama miltų, praskiestų šaltu burokėlių nuoviru (3 v a l g o m a i ­
siais šaukštais), leidžiama pavirti, pagal skonį įpilama acto. Paskui su­
tarkuojami obuoliai, s u m a i š o m i su grietine ir s u d e d a m i į b u r o k ė l i u s .
Viskas gerai i š m a i š o m a ir s u d e d a m a į salotinę. Šviežius burokėlius gali­
m a paruošti b e obuolių.
125
 Burokėliai pieno padaže
Burokėliai n u l u p a m i , supjaustomi griežinėliais ir palengva troški­
nami su nedideliu kiekiu v a n d e n s ir sviestu, indas u ž d e n g i a m a s dang­
teliu ir dar laikomas ant ugnies 1 5 — 2 0 minučių. Paskui vanduo nupi­
lamas, burokėliai sutaisomi su p i e n o padažu, druska ir patiekiami.
• 600 g burokėlių, 1 valgomasis šaukštas sviesto, pusė stiklinės skysto pieno
padažo, druskos pagal skonį.
Burokėliai grietinėlės padaže
Išvirti burokėliai nulupami, supjaustomi kubeliais, miltų uždaras
p r a s k i e d ž i a m a s sultiniu, virtu su prieskoniais ir svogūnu, įpilama grie­
tinėlės ir gerokai p a v e r d a m a . P e r k o š t a m e p a d a ž e burokėliai pašildomi
ir p a g a r d i n a m i pagal skonį. Patiekiami kaip priedas p r i e greitai p a g a m i ­
n a m ų patiekalų arba prie virtos kiaulienos.
• 400 g burokėlių, 20 g sviesto, 20 g miltų, druskos pagal skonį, pipirų, 0,25 I
mėsos sultinio, 1 lauro lapas, 6 pipirų žirniukai, 1 nedidelė svogūno galvelė,
citrinos cedros, 0,25 1 grietinėlės, citrinos rūgšties, cukraus.
Burokėlių kotletai
Burokėliai išverdami ir n u l u p a m i , sutarkuojami smulkia tarka, su­
d e d a m i į puodą, užpilami pienu, į d e d a m a sviesto ir t r o š k i n a m a ant n e ­
didelės ugnies 10 minučių. Paskui įberiama kruopų ir troškinama dar 10
minučių. P u o d a s nukeliamas n u o ugnies, leidžiama ataušti. Kai bus vos
šilti, į m u š a m a s kiaušinis ir gerai išmaišoma. Iš gatavo įdaro daromi
kotletai, apvoliojami miltuose ir a p k e p i n a m i v e r d a n č i a m e svieste. Pa­
tiekiami su grietine.
• Dviem vidutinio dydžio burokėliams — 1 valgomasis šaukštas manų kruopų,
1 valgomasis šaukštas sviesto (margarino), 1 kiaušinis, 1 valgomasis šaukštas
miltų, druskos pagal skonį.
Burokėlių ir varškės sklindžiai
Burokėliai n u l u p a m i ir sutarkuojami smulkia tarka. Į košę įberiama
kvietinių miltų, plonais griežinėliais supjaustytų n u l u p t ų obuolių, gerai
ištrintos varškės, įpilamą p i e n o , į m u š a m a s kiaušinis, įberiama cukraus,
druskos, viskas i š m a i š o m a ir k e p a m i nedideli sklindžiai. Patiekiant api­
pilami lydytu sviestu. Atskirai p a d u o d a m a grietinė.
• 200 g burokėlių, 4 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, 100 g obuolių, 350 g
varškės, 0,7 stiklinės pieno, 1 kiaušinis, 0,5 valgomojo šaukšto smulkaus cuk­
raus, 30 g lydyto sviesto, 0,75 stiklinės grietinės, draskos pagal skonį.
126
Įdaryti b u r o k ė l i a i
Burokėliai n u p l a u n a m i , iškepami, tada n u l u p a m i ir arbatiniu šaukš-
leliu išskobiamas v i d u s . Šitaip paruošti burokėliai įdaromi m a l t a m ė s a
su ryžiais, dedami į sviestu išteptą keptuvę ir k e p a m i orkaitėje 1 5 — 2 0
minučių. Prieš p a t i e k i a n t burokėliai apipilami grietine, vėl pastatomi
kelioms m i n u t ė m s į orkaitę, paskui perdedami į dubenį ir apipilami
susidariusiu p a d a ž u .
Burokėlių gėrimas
Burokėliai n u p l a u n a m i , n u l u p a m i , supjaustomi šiaudeliais. Paskui
užpilami vandeniu, šiek tiek įberiama citrinos rūgšties, išverdamą ir
k e l i o m s m i n u t ė m s p a s t a t o m a šaltoje vietoje. P e r k o š i a m a p e r m a r l ę , įbe­
riama smulkaus c u k r a u s .
• Trims vidutinio dydžio burokėliams — 4 stiklinės vandens, citrinos rūgšties
ant peilio galo, 0,5 stiklinės smulkaus cukraus.
•
Pieno ir b u r o k ė l i ų gėrimas
Į išplaktą rūgusį pieną po truputį p i l a m o s burokėlių ir pomidorų
sultys, obuolių tyrė ir suberiami smulkiai supjaustyti petražolių lapeliai.
\ gatavą gėrimą įberiama druskos, c u k r a u s ir pipirų.
• 100 ml rūgusio pieno, 50 ml burokėlių sulčių, 25 ml pomidorų sulčių, 25 g
obuolių tyrės, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį, cukraus, pi­
pirų.
BUROKĖLIŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S
Rauginti burokėliai
Šitokie burokėliai tinka barščiams. Be to, ne tik patys burokėliai,
bet ir sūrymas. R a u g i n t i i m a m i tvirti, sveiki gumbai. Burokėliai surū­
šiuojami pagal didumą, n u p j a u n a m o s viršūnėlės ir šaknelės, n u l u p a m i .
Nuvalyti burokėliai n u p l a u n a m i , sudedami į indą, paprastai u ž d e n g i a m a
audiniu, p r i s p a u d ž i a m a dangčiu, svarmeniu ir užpilami druskos tirpalu
(300 g druskos kibirui v a n d e n s ) . S ū r y m a s turi a p s e m t i dangtį 1 0 —
15 c m . Rauginami 20° C temperatūroje, be to, kartkartėmis reikia nu­
plauti dangtį, pašalinti pelėsius, putas. Penkioliktąją dieną šakniavaisiai
ima balti, sūrymas p a s i d a r o tamsiai rudas — burokėlius g a l i m a valgyti.
R a u g i n t u s burokus reikia laikyti šaltai (rūsyje).
127
 Rauginti su ruginiais miltais ir k m y n a i s
burokėliai
10 kilogramų b u r o k ė l i ų i m a m a 100 g ruginių miltų, p u s ė arbatinio
šaukštelio kmynų, 8 1 v a n d e n s . Šakniavaisiai dedami į statinaitę, kiek­
viena eilė apibarstoma k m y n a i s , u ž p i l a m a šaltu vandeniu. Tada su šiltu
v a n d e n i u išmaišomi miltai ir supilami į statinaitę. Po to u ž d e n g i a m a
audiniu, pridengiama d a n g č i u , p r i s p a u d ž i a m a svarmeniu ir dvi savaites
l a i k o m a kambario t e m p e r a t ū r o j e .
Marinuoti su kopūstais burokėliai
N u l u p k i t e , nuplaukite ir perpjaukite į 4 dalis k o p ū s t o galvą. N u l u p ­
kite, n u p l a u k i t e ir supjaustykite žiedais burokėlius. K o p ū s t u s ir b u r o k ė ­
lius p a k a i t o m eilėmis s u d ė k i t e j emaliuotą puodą, užpilkite v e r d a n č i u
v a n d e n i u su actu ir druska, uždenkite dangčiu (mažesniu n e g u p u o d a s ,
kad pasinertų į vandenį ir prispaustų daržoves). Ant viršaus u ž d ė k i t e
svarmenį. Po 6 — 7 dienų b u s gatava.
• 125 g daržovių —- 5 g acto, 10 g druskos.
Džiovinti burokėliai
N e l u p t i burokėliai n u p l a u n a m i , standžiai s u d e d a m i į puodą, užpi­
lami v e r d a n č i u vandeniu ir v e r d a m i , kol suminkštėja. N u l u p a m i , smul­
kiai supjaustomi, išdėliojami ant popieriumi ištiestų skardų ir p a s t a t o m i
j orkaitę arba krosnį, laikomi 1 0 — 1 5 minučių 5 0 — 6 0 ° C t e m p e r a t ū r o ­
j e ; paskui apvartomi ir d a r laikomi karštyje 1 valandą. Pabaigti džiovin­
ti b u r o k ė l i u s galima kambaryje, šiltoje vietoje.
128
Senų senovėje m o r k o s b u v o labiausiai paplitusios daržovės. M o r ­
k o s vartojamos turbūt daugiau kaip 4 tūkstantmečiai. Tai r o d o tyrimai
ir archeologų surinkta medžiaga. Šveicarijoje, netoli B e r n o , virš polinių
pastatų sluoksnio rasta suakmenėjusių m o r k ų liekanų. P o m p ė j o s , Her-
k u l a n u m o ir Stabijos kasinėjimai p a r o d ė , kad 79 metais išsiveržusio
Vezuvijaus lava užpiltų senų n a m ų sienų p i e š i n i u o s e yra pavaizduoti
ryšeliai m o r k ų .
S e n o v ė s graikai m o r k a s v a d i n o „ d a u k u s " (aštriomis), n e s b u v o kar­
tus, aštrus jų sėklų skonis. Jų šakniavaisiai b ū d a v o v a l g o m i , o sėklomis
Senovės Graikijos gydytojai g y d y d a v o plaučių ligas. Senovės R o m o j e
m o r k o s labai išpopuliarėjo. D a r ž o v ė s garbei p o e t a i eiliuodavo odes, su­
k u r d a v o ilgiausius traktatus apie m o r k ų n a u d i n g u m ą , kulinarai iš mor­
kų g a m i n d a v o įvairius valgius, o gydytojai j o m i s g y d y d a v o .
Viduriniais amžiais m o r k o s b u v o plačiai vartojamos ir p r i t a i k o m o s
E u r o p o s šalyse, iš čia buvo atvežtos į Ameriką, Australiją ir Naująją
Zelandiją.
I š V i d u r ž e m i o j ū r o s pakrančių m o r k o s n u k e l i a v o prie J u o d o s i o s
j ū r o s , į P a d n e p r ę , iš kur j a u X I V a. p a m a ž u ė m ė plisti Rusijon.
Daugelyje senųjų kulinarijos knygų yra į d o m i ų receptų, kaip ga­
minti iš m o r k ų patiekalus, p a d a ž u s ir sulčių m i š i n i u s su morkų sultimis.
Įdomiai m o r k o s vartojamos Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Viduriniais amžiais Vokietijoje b u v o tikima, kad tamsoje m o r k o m i s
smaguriauja nykštukai, o pavaišinęs n y k š t u k u s m o r k o m i s , kitąryt toje
vietoje, kur buvai palikęs maisto, rasi aukso lydinį. Ž i n o m a , šito nebū­
davo, bet legenda gyvavo ilgai, o d a b a r persikėlė į pasakų siužetus.
Krivičiai — tautelė, gyvenusi v i e n a m e senosios Rusios regione,
m o r k a s d o v a n o d a v o velioniui. Į valtį šalia n u m i r ė l i o dėdavo m o r k ų , o
paskui p a d e g d a v o . Sudegusios m o r k o s turėjo būti numirėlio maistas
a n a p u s i n i a m e gyvenime.
M o r k ų daržai būdavo aplink didelius m i e s t u s .
9—20 ¡29
 Dar senovės R o m o s rašytojai garbindavo m o r k a s , v a d i n d a v o dar­ Įsidėmėkite...
žovių karalienėmis. Iš tiesų m o r k o s e labai g a u s u vitaminų (A, B [ , B 3 , • Sultingiausios yra storos neilgos morkos (karotelės). Iš tokių mor­
B 6 , B 9 , C, E, K, P P ) , m i n e r a l i n i ų kalio, kobalto, geležies, vario, j o d o , kų išspaudžiamos geros sultys, jų dedama į salotas, valgomos žalios
fosforo druskų ir fermentų, a z o t o ir kitų m e d ž i a g ų , j o s e vyksta aktyvi kaip priedas, taip pat marinuojamos. Kitų rūšių morkas reikia ilgai
angliavandenių a p y k a i t a (iki 1 5 % fruktozės ir g l i u k o z ė s ) ir d a u g auga­ virti, todėl rekomenduojama troškinti, virti, daryti iš jų apkepus, kotle­
linio insulino. M o r k o s e labai g a u s u karotino (9 mg 100 g žalios m a s ė s ) , tus, pudingus.
o tai s u d a r o 2 — 3 parų n o r m ą , kurios būtinai reikia o r g a n i z m u i . K a i
• Kad morkos nepatamsėtų, reikia skusti labai plonai, aštriu peiliu.
trūksta m a i s t e k a r o t i n o , s u t r i n k a ž m o g a u s m e d ž i a g ų apykaita, liesėja-
Pažaliavusi morkos viršūnėlė visada kartoka, ruošdamos būtinai ją nu­
m a , blogai a u g a m a , sutrinka nervų sistemos ir įvairių vidaus sekrecijos pjaukite. Nuskustos' morkos greičiau vysta. Vandenyje jų negalima lai­
liaukų veikla, susilpnėja o r g a n i z m o atsparumas infekcijoms, ir p a b l o g ė ­ kyti: suyra vitaminas C, prarandamos mineralinės druskos. Nuskustas
ja regėjimas. M o r k o s gerai veikia virškinimą, taip pat kasą, gerina ke­ morkas geriau laikykite inde be vandens, pridengtas švariu sudrėkintu
penų veiklą, teigiamai veikia ligonius, sergančius vainikinių arterijų ne­ audiniu, ne ilgiau kaip 2—3 valandas.
p a k a n k a m u m u su stenokardijos p o ž y m i a i s . M o r k ų sultimis g y d o m i li­
• Žalias morkas salotoms sutarkuokite smulkia tarka ir sumaišykite
goniai, sergantys k e p e n ų funkcijos sutrikimais. S u m a i š y t o s su m e d u m i
su pagardų (majonezu, grietine). Šitaip paruoštų morkų geriausiai pa­
m o r k o s gydo n u o viršutinių k v ė p a v i m o takų u ž d e g i m o .
sisavinamas jose esantis karotinas, iš kurio žmogaus organizme susida­
Į d o m i a u s i a tai, k a d m o r k o s e , kaip ir č e s n a k u o s e bei s v o g ū n u o s e ,
ro vitaminas A.
gausu fitoncidų, n o r s j o s n e t u r i j o k i o kvapo. P a k a n k a p a k r a m t y t i gaba­
lėlį m o r k o s , ir burnoje g e r o k a i sumažėja mikrobų. • Morkos pjaustomos pailgais šiaudeliais. Lygiai taip pat pjausto­
Gerai l a i k o m o s m o r k o s ilgai išbūna ir tinka m a i s t u i ištisus m e t u s . mi burokėliai ir ropės.
Visur yra s p a u d ž i a m o s m o r k ų sultys, kurios d a ž n i a u s i a i v a r t o j a m o s vai­ • Virti morkos dedamos į verdantį vandenį — geriau išlieka vita­
kų mityboje. minas C. Ypač daug vitaminų suyra, kai morkos verdamos atidengtame
M o r k o s skatina žindyvių p i e n o išsiskyrimą, v a r o k i r m ė l e s ir spa- puode. Todėl puodą, kuriame verdate arba troškinate morkas, būtinai
lines. uždenkite dangteliu. Dar svarbu, kad po dangčiu būtų kuo mažiau tuš­
Morkų sultys gerai g y d o pūliuojančias ir n u d e g i m o žaizdas. tumos.
Iš m o r k ų sėklų g a m i n a m a s daukarino p r e p a r a t a s , vartojamas n u o
• Morkas, kaip beveik visus verdamus šakniavaisius, geriausia
spazmų. Šis vaistas tinka ir n u o akmenligės bei stenokardijos.
pjaustykite šiaudeliais.
M o r k a s ruošti ir vartoti reikia su riebalais, n e s v i e n a s svarbiausių
• Sriuba su morkomis visada labai gražiai atrodo: karotinas nuda­
morkų k o m p o n e n t ų — k a r o t i n a s — pasisavinimas tik kartu su rieba­
žo riebalus, kuriuose pakepinamos morkos, oranžine arba gintarine
lais. Į d o m u , kad dar gerokai iki tol, kai b u v o atskleista vitaminų pri­
spalva.
gimtis ir jų v a i d m u o o r g a n i z m e , senovės gydytojai praktikai g y d y d a v o
riebalais, n u d a ž y t a i s m o r k ų sultimis. • Dalis vitaminų suyra dėl šiluminio apdorojimo. Verdamas morkas
M o r k o s normalizuoja s k r a n d ž i o , ž a r n y n o bei k e p e n ų funkciją, stip­ visada meskite tik į jau verdantį vandenį. Verdančiame vandenyje ge­
rina kraujagysles ir regėjimą, reguliuoja kraujotaką, yra n e p a k e i č i a m a s riau išlieka vitaminai.
dietinės ir g y d o m o s i o s m i t y b o s p r o d u k t a s . Tačiau valgant m o r k a s reikia • Pervirtos morkos ne tik nebe tokios skanios, bet ir nebe tokios
apskaičiuoti bendrą a n g l i a v a n d e n i ų kiekį g y d o m a j a m e valgiaraštyje ir maistingos, nebe tokios naudingos.
atitinkamai m a ž i a u vartoti d u o n o s arba kruopų patiekalų, k a d n e b ū t ų
• Jei vartojate džiovintas morkas, perpilkite jas verdančiu vande­
pažeistas angliavandenių b a l a n s a s .
niu ir 1—2 valandas palaikykite užpiltas šiltu vandeniu, kad išbrinktų.

130 131
Morkos verdamos tume pačiame vandenyje, kuriame mirko, kad kuo Morkos su obuoliais
mažiau būtų prarasta maistingųjų medžiagų. M o r k o s sutarkuojamos stambia tarka, p r i d e d a m a pjaustytų žalių
obuolių, įspaudžiama citrinos rūgšties, įberiama cedros ir s m u l k a u s cuk­
• Morkų sultis galima laikyti ne ilgiau kaip dvi paras, pageidautina raus, viskas gerai s u m a i š o m a . Vietoj citrinos sulčių galima vartoti apel­
šaldytuve. sinų sultis.
• Morkas ruošiant ilgam laikymui, nupjaunami lapeliai, paskui su­ • 300 g morkų — 300 g obuolių, 2 citrinos, žiupsnelis druskos, 2 valgomieji
dedamos krūvelėmis, galvutėmis į išorę, kiekviena eilė apipilama trupu­ šaukštai smulkaus cukraus.

tį drėgnu smėliu. Laikomos maždaug + 2° C temperatūroje.

Morkos su krienais
• Morkos išsilaiko 2—4 mėnesius sudėtos į dėžes ir apibarstytos M o r k o s sutarkuojamos s t a m b i a tarka, s u m a i š o m o s s u tarkuotais
sausu upių smėliu. Dėžės sustatomos rūsyje, kuriame, kaip ir bulvėms, krienais ir užpilamos actu. P a t i e k i a m a p r i e virtos j a u t i e n o s , kepsnio,
burokėliams, turi būti 3—5° C temperatūra. Jei neturite rūsio, galima kotletų.
laikyti sandėliuke, bet reikia žiūrėti, kad smėlis būtų truputį drėgnas. • 200 g morkų — 4 valgomieji šaukštai tarkuotų krienų, aštuntadalis stiklinės
vandens su actu, druskos ir smulkaus cukraus pagal skonį.
• Morkos geriau išsilaiko, jeigu prieš sudedant apšlakstomos van­
deniu, kuriuo buvo apipilti svogūnų lukštai.
Morkos su česnaku
M o r k o s n u p l a u n a m o s , n u s k u t a m o s ir sutarkuojamos. Į j a s į d e d a m a
tarkuoto česnako. A p i p i l a m a grietine arba majonezu, p a s ū d o m ą ir gerai
MORKŲ PATIEKALAI išmaišoma.
• 120 g morkų, 1—2 skiltelės česnako, majonezo arba grietinės.
Varškė su grietine ir m o r k o m i s
Varškė gerai ištrinama su tarkuotomis m o r k o m i s , c u k r u m i , grietine
M o r k ų salotos su č e s n a k a i s ir riešutais
ir druska. Ja tepami sumuštiniai.
Stambia tarka sutarkuotos m o r k o s s u m a i š o m o s su grūstu česnaku
• 250 g varškės, 1,5 morkos, 1 valgomasis šaukštas smulkus cukraus, 3 valgo­
mieji šaukštai grietinės, druskos pagal skonį. ir susmulkintais graikiniais riešutais, p a s ū d o m ą , įberiama c u k r a u s , įpi­
lama majonezo.
Morkų paštetas su varške • 400 g žalių morkų, 4 dalelės česnako, 100 g majonezo, 100 g graikinių riešutų
Ištrinta varškė s u m a i š o m a su jogurtu, p r i d e d a m a smulkiai pjausty­ banduolių, druskos ir cukraus pagal skonį.
tų svogūnų galvelių ir laiškų, druskos pagal skonį, tarkuotų morkų ir
M o r k ų ir saldžiųjų žirnelių salotos
išmaišoma.
N e d i d e l ė sutarkuota m o r k a s u m a i š o m a su 2 valgomaisiais šaukš­
• 100 g minkštos varškės, 70 g žalių karotelių (bukagalių morkų), 20 g svogūnų
galvelių, 50 ml jogurto, druskos pagal skonį, svogūnų laiškų. tais žirnelių, įpilamas šaukštas uogų arba vaisių sulčių, šaukštas alie­
«
j a u s , p u s ė galvelės smulkiai supjaustyto s v o g ū n o . Jeigu reikia, pasūdy-
Sūrio paštetas su m o r k o m i s kite. G a l i m a dėti obuolių, įberti c u k r a u s , pagardinti m a j o n e z u .
Sviestas ištrinamas, įdedama m i n k š t o sūrio, d r u s k o s , prieskonių,
smulkiai sutarkuotų m o r k ų ir m a j o n e z o . Paštetas p a r ū g š t i n a m a s citrinos M o r k ų , obuolių ir riešutų salotos
sultimis. S t a m b i a tarka sutarkuojamos arba p l o n a i s šiaudeliais supjaustomos
• 100 g minkšto sūrio, 50 g sviesto, 50 g skustų morkų, 50 g majonezo, druskos m o r k o s . Obuoliai n u l u p a m i , i š i m a m o s sėklos, supjaustomi p l o n a i s grie­
pagal skonį, maltų saldžiųjų pipirų, citrinos rūgšties. žinėliais. Graikinių riešutų branduoliai nuplikinami v e r d a n č i u vande-

132 133
niu, n u l u p a m a s apvalkalėlis ir supjaustomi. Obuoliai, m o r k o s , riešutai
sumaišomi, p a s ū d o m i , p a g a r d i n a m i majonezu. S u d e d a m a j salotinę ir
p a p u o š i a m a petražolių lapeliais.
• 200 g morkų, 300 g obuolių, 100 g graikinių riešutų branduoių, 2 valgomieji
šaukštai majonezo.
Morkų, obuolių ir krienų salotos su grietine
M o r k o s , obuoliai, krienai gerai n u p l a u n a m i , n u s k u t a m i , sutarkuo­
j a m i ir gerai s u m a i š o m i su grietine. Pagal skonį p a g a r d i n a m i c u k r u m i ,
p a s ū d o m i . S u d e d a m i į salotinę ir p a p u o š i a m i petražolių lapeliais.
• 400 g morkų, 200 g obuolių, 70 g krienų, 1 stiklinė grietinės ir druskos pagal
skonį, 15 g petražolių lapelių.
Morkų, žaliųjų žirnelių ir obuolių salotos
Virtos m o r k o s ir švieži nulupti obuoliai be sėklelių supjaustomi
smulkiais kubeliais. Į j u o s p r i d e d a m a žaliųjų žirnelių, įberiama druskos
ir cukraus pagal skonį, įpilama majonezo. G e r a i s u m a i š o m a , s u d e d a m a
į lėkštę ir išlyginama. P a p u o š i a m a gražiai supjaustytais m o r k ų ir obuo­
lių gabalėliais.
• 300 g morkų, 150 g konservuotų žaliųjų žirnelių, 100 g obuolių, 100 g ma­
jonezo, cukraus ir druskos.
M o r k ų salotos su ragučiais
Išverdamą 2 5 0 g ragučių, perpilama šaltu v a n d e n i u , s u m a i š o m a su
2 0 0 g troškintų m o r k ų , supjaustytų kubeliais, 100 g žaliųjų žirnelių,
100 g supjaustyto k u m p i o (galima p a n a u d o t i virtos m ė s o s likučius),
į d e d a m a smulkiai supjaustyto rauginto a g u r k o , citrinos sulčių arba ac­
to, druskos, šaukštelis garstyčių, p a g a r d i n a m a m a j o n e z u arba pomidorų
padažu.
Morkos su bananais
Šviežios m o r k y t ė s n u p l a u n a m o s , n u š l u o s t o m o s , sutarkuojamos, ly­
giu sluoksniu s u d e d a m o s į dubenį. B a n a n a i n u l u p a m i , supjaustomi grie­
žinėliais ir s u d e d a m i s l u o k s n i u virš morkų. A p i p i l a m a grietinės padažu,
citrinos sultimis, įberiama druskos ir pipirų. A p i b a r s t o m a petražolių la­
peliais.
• 200 g morkų, vienos citrinos sultys, supjaustyti petražolių lapeliai, 2 bananai,
2 valgomieji šaukštai grietinės, druskos pagal skonį, pipirų.
134
M o r k ų ir vaisių salotos
Obuolys, apelsinas ir b a n a n a s supjaustomi gabalėliais, s u m a i š o m i
su dviem smulkia tarka sutarkuotomis vidutinio d i d u m o m o r k o m i s , ra­
zinomis ir susmulkintais riešutais, įberiama cukraus pagal skonį. Jeigu
salotos nelabai sultingos, g a l i m a įspausti apelsinų sulčių.
M o r k ų ir kuragos (džiovintų abrikosų be
kauliukų) salotos
Supjaustytas morkas užpilkite valgomuoju šaukštu v a n d e n s , puodą
uždenkite ir pastatykite ant ugnies. Kai troškintos m o r k o s atvės, sumai­
šykite j a s su išmirkyta m i n k š t a kuraga, pagardinkite grietine ir cuk­
rumi.
• Dviem morkoms — 30 g kuragos, valgomasis šaukštas grietinės, šaukštelis
cukraus.
M o r k ų , medaus ir riešutų salotos
Sveikos ryškiai o r a n ž i n ė s m o r k o s labai plonai n u s k u t a m o s ir nu­
p l a u n a m o s . Sutarkuojamos smulkia tarka, p a s ū d o m o s ir a p i p i l a m o s cit­
rinos sultimis. įberiama grūstų riešutų, įkrečiama m e d a u s ir išmaišoma.
Patiekiamos kaip šaltas u ž k a n d i s arba priedas prie m ė s o s ir žuvų.
• 350 g morkų, 70 g graikinių riešutų branduolių, 20 g medaus, citrinos sulčių,
druskos pagal skonį; papuošiama vyšniomis iš kompoto.
M o r k ų sriuba
N u s k u s k i t e 5—6 vidutinio d i d u m o morkas, nuplaukite, supjausty­
kite. Virkite, kol bus m i n k š t o s , 7 — 8 stiklinėse pasūdyto v a n d e n s . Įber­
kite 2 valgomuosius šaukštus ryžių, saujelę vermišelių ir valgomąjį
šaukštą miltų, pakepintų su 3 — 4 valgomaisiais šaukštais sviesto.
Sriubą virkite tol, kol vermišeliai arba kruopos pasidarys minkšti.
N u k ė l ę n u o viryklės, įberkite smulkiai supjaustytų petražolių lapelių,
uždarykite 2 kiaušiniais ir p u s e stiklinės rūgusio pieno.
M o r k ų ir ryžių sriuba
N u s k u s t a s morkas supjaustykite šiaudeliais. Ryžius perrinkite, nu­
plaukite, užpilkite karštu v a n d e n i u ( 7 0 — 8 0 ° C ) , uždenkite, užvirkite,
nukelkite n u o ugnies ir leiskite pastovėti 1 5 — 2 0 minučių. Paskui užvi­
rinkite. Sriubą patiekite su sviestu.
• 3 morkos, 3 valgomieji šaukštai ryžių kruopų, 3 stiklinės pieno, 4 stiklinės
vandens, 2 valgomieji šaukštai sviesto.
135
 M o r k ų ir salierų sriuba
M o r k o s ir salierai n u s k u t a m i , supjaustomi kubeliais ir patroškina­
mi su 30 g sviesto, kad suminkštėtų. U ž p i l a m a 1 1 karšto v a n d e n s arba
sultinio ir šiek tiek p a v e r d a m a . M a n ų k r u o p o s p a k e p i n a m o s be sviesto,
kad pageltonuotų, s u b e r i a m o s į sriubą ir v e r d a m o s 8 — 1 0 minučių. Į m e ­
tama 20 g sviesto ir n u k e l i a m a n u o ugnies. U ž d a r o m a išplaktu su ža­
liais kiaušiniais rūgusiu p i e n u .
Patiekiant sriuba p a g a r d i n a m a juodaisiais pipirais ir susmulkintais
petražolių lapeliais.
• 200 g morkų, 20 g salierų šaknų, 50 g svogūnų galvelių, 50 g sviesto, 30 g
manų kruopų, 2 kiaušiniai, 100 g rūgusio pieno, maltų juodųjų pipirų, druskos
pagal skonį.
Pieniška morkų sriuba su obuoliais
4 m o r k o s , 2 obuoliai sutarkuojami s t a m b i a tarka, užpilami šaltu
pienu (1 litru), p r i d e d a m i 2 valgomieji šaukštai m e d a u s .
Pieniška morkų sriuba
M o r k o s n u s k u t a m o s , gerai n u p l a u n a m o s , s u p j a u s t o m o s , s u d e d a m o s
j puodą, į b e r i a m a c u k r a u s , į d e d a m a sviesto ( p u s ė v a l g o m o j o šaukšto),
įberiama d r u s k o s pagal skonį, įpilama karšto v a n d e n s ir troškinama ret­
karčiais p a m a i š a n t . G a t a v o s m o r k o s kartu su n u o v i r u pertrinamos p e r
tankų sietelį.
Atskirai šiek tiek p a k e p i n a m i miltai, l e i d ž i a m a ataušti, s u d e d a m i į
puodą, p r a s k i e d ž i a m i karštu pienu, gerai i š m a i š o m a , p r i d e d a m a tarkuo­
tų morkų, viskas gerai s u m a i š o m a ir v e r d a m a 8 — 1 0 minučių nugrai­
bant p u t a s . Išvirusį sriuba p a g a r d i n a m a sviestu (1 valgomuoju šaukštu).
Jeigu yra gumuliukų, sriuba p e r k o š i a m a ir vėl u ž v e r d a m ą .
• 500—600 g morkų, 1 arbatinis šaukštelis smulkaus cukraus, 1,5 valgomojo
šaukšto sviesto, 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 5 stiklinės pieno, drus­
kos pagal skonį, 1 stiklinė vandens.
Pieniška morkų ir ryžių kruopų sriuba
Supjaustytos m o r k o s s u d e d a m o s į puodą: į d e d a m a sviesto (1 val­
gomasis šaukštas), įberiama c u k r a u s , įpilama šiek tiek karšto v a n d e n s
ir t r o š k i n a m a u ž d e n g u s d a n g č i u . Kai v a n d u o u ž v e r d a , beriami ryžiai,
pilamas p i e n a s , pusiau praskiestas vandeniu, ir v e r d a m a u ž d e n g u s 25
minutes. P a s k u i viskas p e r t r i n a m a ; kiek n o r i m a , p r a s k i e d ž i a m a karštu
136
pienu (maždaug 1 stikline); p a s ū d o m ą pagal skonį, p a k a i t i n a m a . Į ga-
Invą sriubą prieš patiekiant Į m e t a m a sviesto (1 valgomasis šaukštas).
• 7 8 morkytės, 5 valgomieji šaukštai ryžių, 3 stiklinės pieno, 2,5 stiklinės
vandens, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 2 arbatiniai šaukšteliai smulkaus cuk­
raus, druskos pagal skonį.
Manų košė su morkomis
( sutarkuotas m o r k a s įberiama cukraus, įdedama sviesto ir troški­
n a m a ant nedidelės ugnies 1 valandą. Paskui įpilama p i e n o , užverdamą,
įberiama manų kruopų, p a m a i š o m a ir pastatoma į orkaitę 30 minučių,
po to patiekiama.
• 400 g morkų, 1 stiklinė manų kruopų, 4 stiklinės pieno, 2 valgomieji šaukštai
smulkaus cukraus, 2 valgomieji šaukštai sviesto, druskos pagal skonį.
Virtos m o r k o s
Nuskustos m o r k o s s u p j a u s t o m o s , sudedamos į puodą, užpilamos
nedideliu kiekiu v a n d e n s , kad būtų tik pusiau apsemtos, įberiama drus­
kos, cukraus, į d e d a m a pusė v a l g o m o j o šaukšto sviesto ir u ž d e n g u s ver­
d a m a 2 0 — 3 0 minučių. Tada m o r k o s u ž d a r o m o s sviestu, p e r d e d a m o s į
dubenį, apibarstomos petražolių lapeliais, a p d e d a m o s p y r a g o skrebu­
čiais.
Taip pat g a l i m a paruošti kaliaropes, griežčius ir ropes, bet reikia iš
anksto nuplikyti v e r d a n č i u v a n d e n i u , vanduo paskui išpilamas.
• Vienam kilogramui daržovių — 0,5 valgomojo šaukšto cukraus ir 2 valgomie­
ji šaukštai sviesto.
Troškintos morkos
Nuskustos m o r k o s s u p j a u s t o m o s žiedeliais arba griežinėliais, sude­
d a m o s į puodą, iki p u s ė s u ž p i l a m o s vandeniu, p a s ū d o m o s , įdedamas 1
valgomasis šaukštas sviesto, u ž d e n g i a m a ir t r o š k i n a m a 2 0 — 3 0 minu­
čių. M o r k o s u ž d a r o m o s miltais, sumaišytais su likusiu sviestu, ir troš­
k i n a m o s dar 5 — 1 0 minučių.
Vienam kilogramui morkų — 2 valgomieji šaukštai miltų, 2 valgomieji šaukštai
sviesto.
Troškintos m o r k o s su svogūnais ir žalumynais
P u o d e ištirpinami taukai, j u o s e patroškinamos supjaustytos m o r k o s
ir smulkiai pjaustyti svogūnai, įpilama pieno ir troškinama. M o r k o s pa­
g a r d i n a m o s pienu praskiestais miltais ir kaitinamos, kol užverda, įbe­
r i a m a druskos p a g a l skonį ir c u k r a u s , apibarstoma ž a l u m y n a i s .
137
 • 800 g morkų, 2 valgomieji šaukštai taukų, 2 svogūnų galvelės, 1 valgomasis
šaukštas miltų, 2 valgomieji šaukštai žalumynų, 1 stiklinė pieno, druskos pagal
skonį, cukraus.
Troškintos su ryžiais m o r k o s
Žiedeliais supjaustytos morkos sudedamos į puodą, įberiami nuplau­
ti ryžiai, 1 valgomasis šaukštas sviesto, užpilama vandeniu arba pienu,
uždengiama dangčiu ir troškinama. Patiekiant apibarstoma petražolių la­
peliais.
• Vienam kilogramui morkų— 1,5—2 valgomieji šaukštai ryžių, 2 valgomieji
šaukštai sviesto.
Troškintos su džiovintomis slyvomis ir medumi
morkos
Nuskustas m o r k a s supjaustykite smulkiais kubeliais ir troškinkite
piene su sviestu, kol bus pusiau gatavos, paskui, įberkite razinų, išmir­
kytų džiovintų slyvų, įdėkite medaus ir troškinkite, kol bus gatavos. Džio­
vintas slyvas galima pakeisti kuraga.
• 2 morkoms - -2 valgomieji šaukštai pieno, šaukštas medaus, šaukštas razinų,
6—7 džiovintos slyvos.
M o r k o s su žaliais pomidorais
Šviežios m o r k o s ir žali pomidorai nuplaunami ir supjaustomi žiede­
liais. Pasūdomi ir papipirinami, užpilami aliejumi ir troškinami 20 minu­
čių. Nukeliami n u o ugnies ir ataušinami. P r i d e d a m a grūsto česnako ir
susmulkintų petražolių lapelių.
Patiekiamos kaip šaltas užkandis. Panašias salotas galima padaryti iš
morkų ir žalių raugintų pomidorų.
• 400 g morkų, 400 g žalių pomidorų, 50 g svogūno galvelių, 50 g aliejaus, 5
petražolių šakelės, 4 — 5 skiltelės česnako, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal
skonį.
M o r k o s su grietinėle
Gerai nuskustos, nuplautos morkos išverdamos p u o d e , pasūdytame
vandenyje. Po to v a n d u o nupilamas, paliekama tik labai nedaug, įmeta­
ma sviesto ir truputį pavirinama dangčiu u ž d e n g t a m e puode.
Šitaip išvirtos m o r k o s sudedamos į salotinę ir užpilamos grietinėle.
Nedidelės m o r k o s verdamos nepjaustytos, didelės perpjaunamos.
• 500 g morkų, 1 arbatinis šaukštelis sviesto, 0,5 stiklinės 2 0 % riebuno grieti­
nėlės, druskos pagal skonį.
138
»
Morkos su jogurtu
Morkos nusunkiamos, pašildomos su sviestu, apibarstomos miltais,
užpilamos vandeniu ir p a v e r d a m o s . Prieš patiekiant užpilamos išmaišytu
logurtu, pašildomos (galima įdėti tarkuotų krienų) ir u ž d a r o m o s .
Patiekiamos su b u l v ė m i s arba kaip priedas prie virtos m ė s o s , pjaus-
nio ir t.t.
• 40 g sviesto, 500 g konservuotų morkų, 10 g miltų, druskos pagal skonį,
cukraus, jogurto.
Morkos pieno padaže
Nuskustos m o r k o s supjaustomos dalelėmis, sudedamos į puodą, įpi­
lama šiek tiek sultinio arba vandens, įdedama pusė valgomojo šaukšto
sviesto, druskos ir cukraus, uždengiama dangčiu ir t r o š k i n a m a 2 0 — 3 0
minučių. Šitaip paruoštos m o r k o s užpilamos karštu pieno p a d a ž u ir at­
sargiai pamaišomos.
• Padažui: 1 valgomasis šaukštas miltų truputėlį pakepinamas su tiek pat svies­
to ir praskiedžiamas karštu pienu, pilant po truputėlį. Padažas verdamas visą
laiką maišant, 10 minučių, paskui pasūdomas.
• 500 gramų morkų — 0,5 valgomojo šaukšto miltų, 160 g pieno, 1 arbatinis
Šaukštelis cukraus, 1 v a l g o m a s i s šaukštas svipsto
Švediškai troškintos morkos
M o r k o s ir bulvės supjaustomos, su žaliaisiais žirneliais patroškina­
m o s 1 5 — 2 0 minučių kartu su smulkiai supjaustytu riebiu kumpiu, pride­
d a m a stambiai pjaustytų svogūnų, įpilama mėsos sultinio, įberiama šiek
tiek pipirų ir druskos. Į troškintas daržoves dedama žuvų filė, supjaustyta
kubeliais, ir leidžiama dar pastovėti 10 minučių su daržovėmis. Prieš
patiekant į daržoves įpilamas puodelis grietinės ir apibarstoma smulkiai
supjaustytais petražolių lapeliais.
• 300 g morkų, 300 g bulvių, 100 g jaunų žirnelių, 100 g kumpio, 1 svogūnas,
130 g mėsos sultinio, druskos pagal skonį, pipirų, žalumynų, 250 g žuvų filė.
Morkos su pupelėmis
Perrinktos pupelės p a m e r k i a m o s dviejuose litruose v a n d e n s ilgam
laikui. Rūkyta mėsa v e r d a m a įpylus 0,5 1 vandens. Į verdantį sultinį įme­
t a m a supjaustyta m o r k a ir patroškinama uždengtame p u o d e . Pupelės ver­
d a m o s tame vandenyje, kuriame mirko, šiek tiek p a s ū d o m o s . Smulkiai
supjaustyta virta m ė s a s u m a i š o m a su morkomis ir pupelėmis. Pridedama
šaltu vandeniu atskiestų miltų ir dar karą paverdama.
139
 • 150 g rūkytos mėsos, 2,5 1 vandens, 200 g pupelių, 600 g morkų, 1 valgomasis
šaukštas miltų, druskos pagal skonį.
Žuvys su morkomis
M a ž a i s kubeliais supjaustyta s v o g ū n o galvelė patroškinama rieba­
luose. Keptuvėje išdėliojami ploni lašinių gabalėliai, ant viršaus — svo­
gūnai, nuskustos ir žiedeliais supjaustytos bulvės ir morkos, šiek tiek
pasūdyti žuvų gabalėliai ir apipilama p o m i d o r ų pasta, praskiesta vande­
niu. B a i g i a m a virti u ž d e n g t a m e puode. Prieš patiekiant apibarstoma ža­
lumynais.
• 1 didelis svogūnas, 1 valgomasis šaukštas taukų, 50 g lašinių, po 350 g bulvių
ir morkų, 500 g žuvų filė, 2 valgomieji šaukštai pomidorų pastos, 0,5 1 vandens,
žalumynų, druskos pagal skonį.
Mokos su česnaku
(bulgariškas valgis)
M o r k a s supjaustykite lakštinių forma, užpilkite nedideliu kiekiu van­
dens ir troškinkite dangčiu uždengtame p u o d e . Paskui ištrinkite keptuvė­
je n e d a u g sviesto ir truputį pakepinkite su druska bei petražolėmis ištrin­
tą česnaką. Sumaišykite su morkomis ir d a r kartą šiek tiek pakepinkite.
Patiekite su virtomis bulvėmis.
M o r k ų dešrelės
Sardeles nulupkite, supjaustykite smulkiais kąsneliais arba sumalki­
te m ė s m a l e kartu su nuskustomis, pusiau išvirtomis m o r k o m i s ir svogū­
nu. Į įdarą įmušamas kiaušinis, beriama miltų, pipirų, druskos pagal sko­
nį. Iš įdaro p a d a r o m o s dešrelės, pavoliojamos džiūvėsėliuose ir apkepi­
namos, kol parausvėj a.
Patiekiant apibarstomos tarkuotais krienais.
• 250 g morkų, 3 sardelės, 2 valgomieji šaukštai tarkuotų krienų, didelis svo­
gūnas, druskos pagal skonį, po žiupsnelį raudonųjų ir juodųjų pipirų, 50 g maltų
džiūvėsių, 1—2 kiaušiniai, 1—2 valgomieji šaukštai miltų, taukų.
Lietiniai su m o r k o m i s
Išplakite kiaušinius, suberkite miltus, žiupsnelį druskos ir įpilkite
tiek p i e n o , kad tešla būtų skysta.
Įdaras: sutarkuokite nuskustą morką, sumaišykite su cukrumi, citri­
nos sultimis, uždenkite dangteliu ir pastatykite į šaldytuvą.
Iš tešlos iškepkite plonų lietinių, dėkite m o r k ų įdarą ir apkepkite iš
abiejų pusių.
140
• 400 g morkų, 2 arbatiniai šaukšteliai cukraus, žiupsnelis cinamono, 2 — 3 val­
gomieji šaukštai citrinos rūgšties, pusė litro pieno, 1 stiklinė miltų, 3 — 4 kiau­
šiniai, druskos pagal skonį, sviesto.
•
M o r k ų Įdaras su kiaušiniais
Morkos n u s k u t a m o s , n u p l a u n a m o s , sutarkuojamos rupia tarka, sude­
damos į troškintuvą arba gilią keptuvę, įdedama sviesto arba margarino,
įpilama nedaug vandens. M o r k o s pašutinamos, tada p a s ū d o m o s , sumai­
šomos su cukrumi ir kapotais kiaušiniais.
• 1 kg morkų, 3 — 4 kietai virti kiaušiniai, 3—4 valgomieji šaukštai sviesto arba
margarino, cukraus ir druskos pagal skonį.
•
Morkų kamuoliukai
Į smulkia tarka sutarkuotas morkas sudedamos virtos ir sumaltos
bulvės, įmušamas kiaušinis, suberiami smulkiai sukapoti žalumynai, ma­
nų kruopos, šiek tiek druskos. Viskas gerai išmaišoma. Iš paruoštos ma­
sės daromi kamuoliukai, apvoliojami džiūvėsėliuose ir kepinami marga­
rine, kol pagelsta.
• 250 g morkų, 250 g bulvių, 1 kiaušinis, žalumynų, 40 g manų kruopų, druskos
pagal skonį, maltų džiūvėsių.
Morkų kotletai
Nuskustos ir nuplautos m o r k o s plonai supjaustomos griežinėliais ar­
ba šiaudeliais, s u d e d a m o s į puodą, užpilamos karštu pienu, įdedamas
valgomasis šaukštas sviesto, įberiama cukraus, druskos, u ž d e n g i a m a
dangčiu ir troškinama ant vidutinės ugnies maišant, kad m o r k o s nepri­
sviltų. Kai m o r k o s išverda, apibarstomos manų kruopomis ir maišant ver­
damos ant m a ž o s ugnies 8 — 1 0 minučių. Paskui m o r k o s nukeliamos n u o
ugnies, į j a s įleidžiami kiaušinių tryniai, gerai išmaišoma ir ataušinama.
Iš ataušusios m a s ė s daromi kotletai, pavoliojami kiaušinių baltymuose,
džiūvėsėliuose ir iš abiejų pusių apkepami. Gatavi kotletai patiekiami sų
grietine arba p i e n o padažu.
• Vienam kilogramui morkų — 0,5 stiklinės manų kruopų, 0,5 stiklinės pieno,
3 kiaušiniai, 0,5 stiklinės džiūvėsėlių, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, 3 valgo­
mieji šaukštai sviesto.
Morkų sklindžiai
Nuskustos ir gerai nuluptos morkos sutarkuojamos smulkia tarka, į
sutarkuotą masę įmušami kiaušiniai, druska, miltai. Viskas gerai išmai­
šoma ir k e p a m a su aliejumi kaip paprasti sklindžiai.
• Pusantros stiklinės miltų — 3 kiaušiniai, 500 g morkų, druskos pagal skonį.
141

M o r k ų ir obuolių sklindžiai
Smulkia tarka sutarkuokite morkas, supilkite kefyrą, manų kruopas,
suleiskite iš anksto išplaktus kiaušinius, įberkite druskos ir actu nugesin-
tos sodos, sumaišykite. Leiskite pusę valandos pastovėti. Rupia tarka
sutarkuokite obuolius, j e i g u labai sultingi, supjaustykite peiliu. Smulkiai
supjaustykite nuplautas džiovintas slyvas ir kartu su obuoliais sudėkite į
tešlą ir išmaišykite. Kepkite saulėgrąžų aliejuje, patiekite su grietine arba
uogiene.
• 400 gramams morkų — 2 obuoliai, 3 valgomieji šaukštai kefyro arba kildyto
pieno, 2 valgomieji šaukštai manų kruopų, 4 arbatiniai šaukšteliai smulkaus
cukraus, 2 kiaušiniai, 100 g džiovintų slyvų, ketvirtis arbatinio šaukštelio so­
dos, druskos pagal skonį.
M o r k ų zrazai
M o r k a s nuskuskite, supjaustykite smulkiais šiaudeliais arba sutar­
kuokite rupia tarka ir patroškinkite puode ant nedidelės ugnies su pienu,
pridėję sviesto, įbėrę cukraus, druskos. Šiek tiek ataušinkite, įmuškite
kiaušinį ir išmaišykite. Paruoštą masę padalykite į paplotėlius. Į vidurį
padėkite įdaro: su grietine, miltais, kiaušiniu sumaišytos varškės arba
cukrumi apibarstytų supjaustytų obuolių. Paplotėlio galus sulipdykite ir
suteikę ovalo formą apvoliokite džiūvėsėliuose. Apkepkite iš abiejų pu­
sių ir patiekite su grietine, uogiene arba m e d u m i .
• 6—8 m o r k o m s — pusė stiklinės pieno arba vandens, 2 valgomieji šaukštai
sviesto, 3 valgomieji šaukštai cukraus, tiek pat manų kruopų, 1 kiaušinis.
• Varškės įdarui— 4 — 5 valgomieji šaukštai varškės, šaukštas miltų, šaukštas
grietinės, 1 kiaušinis.
• Obuolių įdarui— 2 obuoliai, 1 valgomasis šaukštas cukraus.
Varškėčiai su morkomis
M o r k o s n u p l a u n a m o s , nuskutamos, supjaustomos plonais griežinė­
liais ir s u d e d a m o s į puodą, kur įpilama vandens ir įmetama sviesto (25 g).
Dangčiu u ž d e n g t a m e p u o d e morkos troškinamos prižiūrint, kad nepri­
sviltų. Jeigu išverda visas vanduo, o m o r k o s dar kietos, įpilama v a n d e n s
tiek, kad išgaruotų, kol m o r k o s išvirs.
Išvirusios m o r k o s pertrinamos per sietelį, ataušinamos ir sumaišo­
mos su ištrinta varške. Paskui įpilama kvietinių miltų arba manų kruopų,
įmušamas kiaušinis, įberiama cukraus, druskos, ir viskas sumaišoma. Iš
gautos m a s ė s daromi varškėčiai ir pakepinami svieste (25 g). Patiekiami
karšti su grietine.
142
• 80 g morkų, 1,5 stiklinės vandens, 50 g sviesto, 450 g varškės, 1 stiklinė
kvietinių miltų arba manų kruopų, 3 kiaušiniai, du trečdaliai stiklinės smulkaus
cukraus, druskos pagal skonį, du trečdaliai stiklinės grietinės.
Morkų ir pupelių apkepas
Pupeles pamirkykite šaltame vandenyje 2 — 3 valandas, paskui su­
malkite mėsmale, sudėkite šiaudeliais supjaustytas morkas, įberkite drus­
kos pagal skonį. M a s ę gerai išmaišykite. Ant sausos k e p i m o skardos dė­
kite masę ir apkepkite 1 0 — 1 5 minučių 2 0 0 — 2 2 0 ° C temperatūroje. Kiau­
šinį praskieskite pienu, gerai išplakite ir supilkite ant apkepo. Kepkite
dar 5—7 minutes.
• 3 morkos, 1 stiklinė pupelių, 3 kiaušiniai, 1 stiklinė pieno, druskos pagal
skonį.
Varškės ir m o r k ų apkepas
Virtos arba žalios morkos sutarkuojamos, s u d e d a m a ištrinta varškė,
įberiama manų kruopų, išmirkytų piene, įleidžiami dviejų kiaušinių try­
niai, ištrinti su smulkiu cukrumi ir druska. Viskas gerai išmaišoma ir
atsargiai maišant supilami dviejų kiaušinių plakti baltymai. Po to masė
išdėdama į pateptą sviestu ir maltais džiūvėsėliais pabarstytą kepimo skar­
dą, patepama kiaušinio ir grietinės (1 valgomasis šaukštas) plakiniu,
sviestu ir a p k e p a m a orkaitėje. Patiekiant apkepas supjaustomas gabalais.
Atskirai d u o d a m a grietinės.
• 500 g morkų, 300 g varškės, 3 valgomieji šaukštai manų kruopų, 4 valgomieji
šaukštai pieno, 3 kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, 10 g mal­
tų džiūvėsėlių, 0,75 stiklinės grietinės, 25 g sviesto, druskos pagal skonį.
Morkų tyrė
Morkos n u s k u t a m o s , supjaustomos plonais žiedeliais ir išverdamos
nedideliame kiekyje vandens, pasūdytame pagal skonį. Pertrinama per
sietelį. Į tyrę supilami pakepinti svieste ir praskiesti pienu miltai, ir ver­
dama, kol pasidarys reikiamo tirštumo. Nukeliama n u o ugnies, maišant
suleidžiami kiaušinio tryniai.
Patiekiant apipilama karštu sviestu. Jei patinka, m o r k a s galima virti
pusiau su bulvėmis.
• 800 g morkų, 60 g lydyto sviesto arba margarino, 40 g miltų, 200 ml pieno,
2 kiaušinių tryniai, druskos pagal skonį.
Kiaušiniai su m o r k ų tyre
Iš morkų, sviesto ir pieno išverdamą tyrė (kaip aprašyta ankstesnia-
143
me recepte). Jei patinka, tyrę galima pasaldinti cukrumi ir padalyti por­
cijomis j lėkštes. Kiekvienai porcijai išverdamą po 2 kiaušinius (iš viso
8) be kevalų ir p a d e d a m a ant riekelės d u o n o s . Prieš tai duona aptepama
dviem plaktais kiaušiniais ir a p k e p a m a svieste iš abiejų pusių, kol pa­
gelsta. Pakepintos riekelės duonos gražiai sudėliojamos ant tyrės. Kiau­
šiniai apipilami sviestu, nudažytu raudonaisiais pipirais.
Patiekiama su salotomis.
• 800 g morkų, 10 kiaušinių, 60 g sviesto, 40 g miltų, 200 ml pieno, cukraus,
maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį, duonos, sviesto pakcpinimui.
M o r k ų tyrė su pieno p a d a ž u
M o r k o s nuskutamos, n u p l a u n a m o s , supjaustomos, sudedamos j p u o ­
dą, užpilamos karštu vandeniu tiek, kad būtų tik truputį apsemtos. Įbe­
riama cukraus, įmetama sviesto, p u o d a s u ž d e n g i a m a s dangčiu, ir morkos
troškinamos, kol pasidaro minkštos. Paskui pertrinamos per sietelį, pasū-
d o m o s pagal skonį, įpilama tiršto pieno padažo, pakaitinama iki virimo
ir patiekiama.
• 400 g morkų, 2 arbatiniai šaukšteliai smulkaus cukraus, 2 arbatiniai šaukšteliai
sviesto, 1 stiklinė tiršto pieno padažo ir druskos pagal skonį.
Viščiukas su morkų padažu
M ė s a supjaustoma porcijomis, s u m e t a m a į karštą vandenį ir verda­
ma kartu su m o r k o m i s , pomidorais, kvapiųjų pipirų žirniukais, lauro la­
pais, maltais juodaisiais pipirais ir druska. M ė s o s gabalėliai ištraukiami
ir p a k e p i n a m i svieste, kad iš abiejų pusių apskrustų. Tame pačiame svies­
te p a k e p i n a m a tiek riekelių duonos, kiek porcijų mėsos. Likusiame svies­
te pakepinami miltai ir praskiedžiami sultiniu, kuriame virė viščiukas.
S u d e d a m o s virtos, pertrintos per sietelį daržovės.
Patiekiant į kiekvieną lėkštę p a d e d a m a riekelė keptos duonos, o ant
j o s — gabalas m ė s o s , apipiltos morkų padažu, ir d u o d a m a s keptų bulvių,
troškintų žirnelių arba kitų daržovių priedas bei salotų.
• 600 g viščiuko mėsos, 150 g morkų, 100 g pomidorų, 80 g sviesto, 30 g miltų,
150 g duonos, stambūs kvapiųjų pipirų žirniukai, lauro lapas, maltų raudonųjų
ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Pica su žaliomis tarkuotomis m o r k o m i s
U ž m i n k o m a tešla, apibarstoma miltais, suvoliojama į rutulį ir ap­
dengta servetėle laikoma pusę valandos.
Tešla padalijama į 8 dalis. Iš kiekvienos dalies suformuojami plokš­
tainiai. Iškepami. Plokštainiai p a t e p a m i pomidorų pasta, sumaišyta su
144
grietine, apibarstomi smulkiai sutarkuotomis m o r k o m i s , pagardintomis
citrinų sultimis su m e d u m i , garuose virtomis bulvėmis, apibarstomi ža­
lumynais, svogūnais ir papuošiami roželėmis iš morkų, u o g o m i s . Prieš
dedant į orkaitę pica apšlakstoma grietinėle, sumaišyta su kiaušinio
tryniu.
Šis valgis p a t i e k i a m a s karštas.
• Įdarui— 3 0 0 — 4 0 0 g morkų, svogūnų laiškų, 4 valgomieji šaukštai pomidorų
tyrės, pusė stiklinės grietinės, pusė stiklinės grietinėlės, 1 kiaušinio trynys, pusė
citrinos, 1 valgomasis šaukštas medaus, bulvių košės.
• Tešlai— pusė stiklinės išrūgų ir grietinės, kvietinių miltų.
M o r k ų p u d i n g a s su džiūvėsiais
Pusė kilogramų m o r k ų nuplaunama, verdama, kol suminkštėja, nu­
lupama ir sutarkuojama. Į morkų košelę suberiami sugrūsti išsijoti džiū­
vėsiai (100 g), į m u š a m i 6 kiaušinių tryniai, 0,5 stiklinės cukraus, pašil­
dytas sviestas (100 g) ir trinami kartu, kol pasidaro purūs (pusę valan­
dos). Tada į ištrintus trynius sudedama morkų košelė, supjaustytos cuka-
tos arba razinos, s u m a i š o m a , įberiama druskos pagal skonį ir supilami
išplakti baltymai, išmaišoma, po to atsargiai sukrečiama į sviestu pateptą
kepimo formą ir k e p a m a pusantros valandos.
Saldi m o r k ų suflė
350 g nepjaustytų morkų troškinama nedideliame kiekyje vandens,
kol suminkštėja, paskui sutarkuojama smulkia tarka. Išplakama su 2 kiau­
šinių tryniais ir 50 g cukraus, kol suputoja, įpilama vieno apelsino (arba
citrinos) sulčių, įberiama razinų ir susmulkintų riešutų. Atsargiai įmaišo­
mi gerai išplakti baltymai, m a s ė sudedama į k e p i m o formą ir k e p a m a 30
minučių vidutinėje temperatūroje.
M o r k ų ir o b u o l i ų suflė
Smulkiai supjaustytos m o r k o s užpilamos karštu virintu pienu ir troš­
kinamos, kol pasidaro minkštos, tada pertrinamos per sietelį, įberiama
cukraus, druskos pagal skonį, manų kruopų ir paverdama visą laiką mai­
šant. Po to m a s ė ataušinama, įmušamas kiaušinis, įdedamas tarkuotas
obuolys, i š m a i š o m a ir išdėdama į sviestu išteptą formelę. Suflė galima
apkepti orkaitėje arba išvirti garuose įleidus formelę į puodą su verdan­
čiu vandeniu.
• 50 g morkų, 30 g obuolių, ketvirtadalis kiaušinio, manų kruopų, pieno, cuk­
raus.
10-20
145
 Morkų kremas
M o r k ų sultys su grietinėle
M o r k o s sutarkuojamos ir patroškinamos su sviestu bei keliais šaukš­
Morkos nuskutamos, sutarkuojamos smulkia tarka, įpilama virinto
tais v a n d e n s uždengtame inde arba elektriniame puode, kad pasidarytų
šalto vandens, išmaišoma, sultys išspaudžiamos per marlę, s u m a i š o m o s
visiškai minkštos. Sutrinama košelė. Į ją įpilamas pienas su išplaktais
su grietinėle ir patiekiamos.
žaliais kiaušiniais ir krakmolu. Sumaišius išpilama į kepimo skardą, ant
• 600 g morkų, pusė stiklinės vandens, 1 stiklinė grietinėlės.
kurios b u v o truputį p a d e g i m a s cukrus. Jeigu cukraus nedeginote, o ištir­
p i n o t e piene, į košelę įberiama vanilino arba citrinos cedros. K r e m a s
M o r k ų ir pieno gėrimas
a p k e p a m a s orkaitėje nedidelėje temperatūroje iki norimo tirštumo.
250 g p i e n o (galima ir rūgusio pieno arba jogurto), 125 g morkų
• 1 kg morkų, 1 1 pieno, 50 g sviesto, 3 kiaušiniai, 50 g cukraus, 100 g krak­
sulčių, pusės citrinos arba 1 apelsino sulčių, cukraus arba m e d a u s pagal
molo, citrinos cedros arba vanilino.
skonį s u m a i š o m a plaktuvu ir tuoj pat patiekiama.

Baltymų biskvitas su morkomis

Kiaušinių baltymai plakami, kol susidaro tirštos putos, įberiama cuk­
raus ir plakama 10—15 minučių. Tada įberiama miltų, citrinos rūgšties
ir sumaltų m ė s m a l e morkų. Masė atsargiai išmaišoma. K e p a m a orkaitėje
ant p e r g a m e n t i n i o popieriaus 160—180° C temperatūroje 2 0 — 3 0 mi­
nučių.
• 5 kiaušinių baltymai, 3 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus, 4 valgomieji
šaukštai kvietinių miltų, citrinos rūgšties ant peilio galelio, 2 morkos.
Tortas su morkomis
M o r k o s nuskutamos, sutarkuojamos plastmasine trintuve ir sumaišo­
m o s su m e d u m i , cukrumi, kiaušinių tryniais, grūstais riešutais, citrinų
Išrūgų gėrimas su m o r k ų sultimis
M o r k o s gerai n u p l a u n a m o s , nuskutamos ir sutarkuojamos smulkia
tarka. Į sutarkuotas morkas įpilama išrūgų, gerai išmaišoma, p e r k o š i a m a
per marlę ir įberiama cukraus pagal skonį.
• 3 morkos, 3 stiklinės išrūgų, cukraus pagal skonį.
Morkų putėsiai
20 g avižinių dribsnių sumaišoma su smulkiai sutarkuotomis morko­
mis, 1 obuoliu, sutarkuotu stambia tarka, susmulkintais riešutais, razino­
mis, įberiama cukraus pagal skonį ir šiek tiek įspaudžiama citrinos sul­
čių. Viskas atskiedžiama pienu, kad pasidarytų nelabai tiršta košelė.
•

sultimis ir cedra.- Mišinys plakamas, kol susidaro putos, {beriama manų

kruopų, sumaišytų su džiūvėsėliais, k e p i m o miltelių, ir supilami išplakti
baltymai. Viskas palengva išmaišoma, išpilama į sviestu pateptą ir mil­
tais pabarstytą torto formą ir kepama vidutinės temperatūros orkaitėje.
Kai atvėsta, supjaustoma trimis vienodais sluoksniais, sutepama uogiene
arba m a r m e l a d u . Galima tortą patiekti tik apibarstytą cukraus pudra.
• 150 g morkų, 150 g medaus, 5 kiaušiniai, 90 g manų kruopų, 50 g maltų
džiūvėsių, 100 g cukraus pudros, pusės citrinos sulčių ir cedros, 50 g lazdynų
riešutų branduolių, šiek tiek kepimo miltelių (tešlos puriklio).
MorKų sultys
M o r k o s nuskutamos ir sutarkuojamos. Sultys išspaudžiamos per mar­
lę arba rankine sulčiaspaude. Sultys geriausia išsiskiria, kai m o r k o s per­
leidžiamos per sulčiaspaudę. ] sultis galima dėti medaus ar cukraus arba
obuolių sulčių.
M O R K Ų ATSARGŲ PARUOŠIMAS
Raugintos morkos
Morkos gerai nuskutamos, nuplaunamos, supjaustomos, s u m a i š o m o s
su cukrumi ir druska. Nuluptos svogūnų galvelės supjaustomos plonais
žiedeliais, s u m a i š o m o s su m o r k o m i s , viskas standžiai sukišama į stiklai­
nį, apdengiama linine servetėle ir aprišama. L a i k o m a vėsioje sausoje pa­
talpoje.
• 1 kilogramui morkų — 2 svogūno galvelės, po 1 valgomąjį šaukštą cukraus
ir druskos.
Sūdytos morkos
Nupjaukite morkų viršūnėles, gerai nuplaukite ir sudėkite į kubiliu­
kus (stiklainius), uždenkite audiniu, dangteliu, prislėkite svarmeniu ir
užpilkite sūrymu ( 4 0 0 — 5 0 0 g druskos kibirui vandens).

146
147
 Konservuotos morkos
M o r k a s supjaustykite gabalėliais, pakaitinkite verdančiame v a n d e ­
nyje 3 — 5 minutes, atvėsinkite, nulupkite ir sudėliokite į stiklainius. U ž ­
pilkite d r u s k o s tirpalu (200 g druskos kibirui vandens), sterilizuokite 60
minučių v e r d a n č i a m e vandenyje, uždarykite dangteliu ir ataušinkite.
Sterilizuotos morkos
Šviežios morkos n u s k u t a m o s , n u p l a u n a m o s ir supjaustomos 2 — 2 , 5
cm storumo žiedeliais. 5 minutes pakaitinamos verdančiame p a s ū d y t a m e
pagal skonį vandenyje. S u d e d a m o s į stiklainius ir užpilamos karštu tir­
palu, paruoštu iš 500 ml vandens, 15 g druskos, 20 g cukraus, 30 ml 6%
acto.
Stiklainiai sandariai u ž d a r o m i , sustatomi į didelį indą su karštu van­
deniu (80° C) ir sterilizuojami 20 minučių. Paskui ištraukiami ir p al i e­
kami ataušti.
Sterilizuotos morkos p a t i e k i a m o s kaip priedas prie mėsos patiekalų
arba d e d a m o s į salotas.
Morkos pomidorų padaže
N u p l a u t o s ir gerai nuvarvėjusios m o r k o s supjaustomos 5—6 mm
griežinėliais arba sutarkuojamos rupia tarka, tada apkepamos aliejuje,
kad suminkštėtų. Sudedamos į k e p i m o skardą, palenktą taip, kad n u t e k ė ­
tų aliejaus perteklius. Atskirai p a r u o š i a m o s sultys iš gerai nunokusių p o ­
midorų, p a v e r d a m o s 15—20 minučių, p a g a r d i n a m o s druska, c u k r u m i ,
pakepintais svogūnais, juodaisiais pipirais (žirniukais), lauro lapais ir
s m u l k i n t o m i s petražolėmis bei krapais. Šitaip paruoštas pomidorų pada­
žas s u m a i š o m a s su apkepintomis m o r k o m i s : trys dalys m o r k ų — dvi da­
lys p o m i d o r ų padažo. Mišinys kaitinamas, kol užverda ir verdantis su-
pilstomas į stiklainius, kad per 2 cm nesiektų krašto. Stiklainiai sandariai
uždaromi ir 40 minučių sterilizuojami iki 80° C įkaitintame vandenyje.
K o n s e r v a i valgomi kaip užkandis.
148
Bulvės kilusios iš Pietų Amerikos, kur n u o n e a t m e n a m ų laikų buvo
svarbiausias A n d ų gyventojų maistas. Vietiniai indėnai dar prieš daugiau
kaip du tūkstančius metų bulves džiovindavo, kad ilgiau išbūtų.
1570 metais ispanai iš Meksikos į Europą parvežė bulvių gumbų.
Tačiau Europoje j o s dar ilgai buvo laikomos n u o d i n g o m i s ir maistui ne­
buvo vartojamos. Daugelyje šalių (Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt.) tik po
to, kai valdžia ėmėsi atitinkamų administracinių priemonių, gyventojai
pradėjo valgyti bulves.
Mūsų laikais bulvės — labai paplitęs kultūrinis augalas. Planetoje
sukurta apie tūkstantį bulvių rūšių.
Bulvės vartojamos labai plačiai ir įvairiausiais tikslais. Iš jų gami­
nama daugiau k a i p du šimtai produktų, kaip antai: etilo spiritas, krakmo­
las, acetonas ir kt. Plačiai vartojamos gyvulininkystėje k a i p pašaras gy­
vuliams Tačiau svarbiausia bulvių paskirtis — žmonių mityba. Maisto
produktai iš bulvių arba iš jų pagaminti valgiai užima svarbią vietą ž m o ­
nių mityboje. Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, N y d e r l a n d u o s e ir kitose
šalyse bulvės dažniausiai pakeičia duoną. Dideliu k r a k m o l o kiekiu j o s
artimos duonai, o mineralinėmis druskomis ir vitaminais — daržovėms.
Bulvėse yra 7 6 , 7 % vandens, 19,2% angliavandenių, 0 , 5 % celciuliozės,
0 , 1 % riebalų ir 2 , 4 % baltymų. Bulvėse baltymų nedaug, užtai n e m a ž a
įvairių amino rūgščių.
Bulvėse gausu mineralinių medžiagų, daugiausia kalio— 417
mg/%, fosforo — 51,5 mg/%, magnio — 23,2 mg/% ir m a ž i a u natrio bei
geležies. Didelis kiekis kalio gerai veikia vandens ir druskų apykaitą.
Bulvių gumbai — geras maistas ž m o n ė m s , kurių organizmas linkęs kaup­
ti skystį audiniuose. Bulvėse taip pat yra mikroelementų — silicio, bro­
m o , j o d o , m a n g a n o , aliuminio, kobalto, cinko, nikelio ir kt. N o r s jų kie­
kis ir nedidelis, šie elementai būtinai reikalingi o r g a n i z m o veiklai, nes
dalyvauja h o r m o n ų , fermentų ir vitaminų gamyboje. B u l v ė s e taip pat
gausu vitaminų. Pavyzdžiui, vitamino C v i d u t i n i š k a i — 21 mg/%.
149
 Įrodyta, kad vitamino C yra daugiau gumbuose, išaugintuose smė­
• Kad bulvės nesukristų, verdant į vandenį galima įpilti 1—2 šaukš­
lingose dirvose. Šviežiose bulvėse d a u g i a u vitamino C negu ilgai laiky­
tus kopūstų arba agurkų sūrymo.
tose, ypač vėlesniais laikotarpiais. Vitaminas C geriau laikosi sveikuose
g u m b u o s e , o pažeistuose ir pašalusiuose greitai suyra. • Kad bulvės būtų birios ir skanios, nuskustas užpilkite pasūdytu
verdančiu vandeniu ir virkite uždengtas ant didelės ugnies.
Įsidėmėkite ... • Neluptos bulvės verdamos per daug nesuvirs, jeigu į vandenį įber-
•Kad bulvės ilgiau išbūtų miesto sąlygomis, reikia jas perplauti site daugiau druskos, ir geriaus lupsis, jeigu iškart po virimo perpilsite
silpnu permanganato skiediniu (rožinės spalvos) ir gerai išdžiovinti. Pas­ šaltu vandeniu.
kui supilti į kartoninę dėžę su skylėmis ir laikyti tamsioje vietoje.
• Verdamos su lupenomis bulvės nesuskilinės, jeigu į vandenį įlašin­
• Bulvės nesudygs, jeigu švarius gumbus keturioms sekundėms pa­ site keletą lašų acto. Galima padaryti ir taip: subadykite odelę keliose
nardinsite į kunkuliuojantį vandenį, o paskui kuo greičiau išdžiovinsite vietose šakute. Taip pat galima padaryti, kai neluptos bulvės kepamos
gryname ore, sudėliotas viena eile ant sauso audinio arba laikraščio. orkaitėje.
Virinimas nuslopina dygimą.
• Verdamose su lupenomis bulvėse išlieka visas vitaminų ir minera­
• Skutant reikia nupjauti kuo plonesnį bulvės sluoksnelį, nes po oda linių druskų rinkinys, ypač kalio druskų, kurios gerina širdies veiklą ir
yra maistingosios medžiagos. / vandenį, kuriame laikote bulves, įpilkite reguliuoja ritmą. Bulves reikia sumesti į puodą su karštu vandeniu, san­
truputį acto. Pažaliavusius ir sudygusius gumbus galima virti tik gerai dariai uždengti dangčiu ir virti ant nedidelės ugnies. Vanduo turi vos
nuskutus (nupjaunamos pažaliavusios vietos, ir išskobiamos akutės), nes apsemti bulves. Likus 5—10 minučių iki virimo pabaigos įberkite truputį
jose yra kenksmingos medžiagos — solanino. Jeigu pažaliavusios vietos druskos. Šitaip išvirtose bulvėse lieka daugiau mineralinių druskų negu
nenupjaustomos, o akutės neišskobiamos arba valgoma daug bulvių, vir­ nenuskustose.
tų su lupenomis ir turinčių rūgščiai saldų aitrų skonį, galima susirgti.
• Senos bulvės bus skanesnės ir ant jų neatsiras po virimo tamsių
• Šviežias bulves bus lengviau skusti, jeigu trumpam panardinsite į dėmių, jeigu į vandenį įpilsite truputį acto (1 valgomąjį šaukštą 1 l van­
karštą vandenį, o paskui — į šaltą. Taip pat lengva lupti pabuvusias 15— dens). Beje, bulvės tada nesuvirs.
20 minučių šaltame pasūdytame vandenyje bulves.
• Senos bulvės bus kur kas skanesnės, jeigu virdami įbersite trupu­
• Nuo jaunų virtų bulvyčių odelę geriau lupkite plonu nusmailintu tėlį cukraus. Jos verdamos nepajuoduos, jeigu į vandenį įpilsite šiek tiek
pagaliuku. pieno.
• Smulkias bulvytes supilkite į tankų drobinį maišą, įberkite saują • Jeigu reikia virti apšalusias bulves, palaikykite jas minutę šaltame
rupios druskos, užriškite ir stipriai keletą kartų paridenkite per stalą. vandenyje, o paskui— verdančiame, kur, be šaukšto druskos, įpiltas
Paskui bulves išpilkite į kiaurasamtį ir nuplaukite šaltu vandeniu. Nebe­ šaukštas acto.
reikės lupti. Sūdyti verdant nereikia.
• Saldus truputėlį apšalusių bulvių skonis išnyks, jeigu 5—7 dienas
• Nuskustas bulves pakiškite po tekančio vandens srove — išvirtos bulves palaikysite 18—20° C temperatūroje.
jos bus birios.
• Bulvės mažiau praranda vitaminų, kai verdamos ne vandenyje, o
• Nuskustos bulvės nuo oro patamsėja, praranda vitaminus. Todėl garuose.
meskite jas į šaltą vandenį, bet neilgam. Vandenyje bulvės praranda tam
tikrą kiekį krakmolo ir vitamino C, minkštimas kietėja. Valandą ar pus­ • Bulves salotoms reikia virti vandenyje su nedideliu kiekiu acto.
antros bulves galima palaikyti ir be vandens, bet uždengtas švariu drėg­ • Jeigu norite, kad bulvės išvirtų greičiau, įmeskite į vandenį 1 val­
nu audiniu. gomąjį šaukštą margarino.

150
151
 • Pagal taisykles, bulves reikia dėti į verdantį vandenį ir virti ant • Kad bulvės greičiau apkeptų, panardinkite jas žalias į karštą van­
vidutinės ugnies, sandariai uždengtas dangčiu. Jeigu ugnis bus didelė, denį kelioms minutėms, leiskite apdžiūti, tada dėkite ant karštos kep­
bulvės suvirs iš išorės, o viduje liks žalios. tuves.

• Skustas bulves reikia virti nedideliame kiekyje vandens, ne dau­ • Prieš dėdami bulves į gruzdintuvą, nusausinkite jas rankšluosčiu,
giau kaip pusiau apsemtas, o dar geriau — garuose. Askorbino rūgštis tada apkeps sausa traškanti plutelė.
gumbuose sparčiai yra, kai bulvės ilgai pabūna vandenyje. Bulves reikia
• Bulvės kepamos stipriai įkaitintoje keptuvėje, o sūdomos tada, kai
tuoj pat sumesti į karštą vandenį.
griežinėliai pagelsta iš visų pusių. Jeigu pasūdysite bulves, kol dar ne­
• Nepatartina bulves virti skardiniame arba variniame inde, nes nuo apkepė plutelė, iš jų ištekės sultys, susimaišys su taukais, griežinėliai
to prarandama daug maistingųjų medžiagų. praras formą, spalvą ir skonį.

• Kai kurių rūšių bulvės suverda ir pavandenija. Kad šito išvengtu­ • Keptos bulvės traškės, jeigu laikysitės šių sąlygų: taukai keptuvėje
me, reikia vandenį nupilti 15 minučių po to, kai užverda, uždengti puodą turi būti labai įkaitę, o bulvės — nusausintos rankšluosčiu.
dangčiu ir toliau virti ant nedidelės ugnies kuo mažesniame vandens
• Žalios skustos bulvės, supjaustytos nedideliais gabalėlias, kepa­
kiekyje.
mos keptuvėje uždengtos dangčiu, iškepa kur kas greičiau negu neuž­
• Dvi trys skiltelės česnako, lauro lapas arba į skiautelę marlės su­ dengtos.
vyniotas truputis džiovintų krapų, įmestų į vandenį, kuriame verda bul­
• Kad nedideliais griežinėliais supjaustytos bulvės iškeptos svieste
vės, pagerina jų skonį.
būtų traškios, jas reikia sūdyti ataušusias.
• Verdamos nuskustos bulvės bus itin baltos, jeigu į vandenį įlašin­
• Kepamos bulvės gerai apskrus, jeigu prieš tai truputėlį apibarsty­
site truputį citrinos sulčių.
site miltais.
• Senos bulvės verdamos ne su lupenomis, o tik nuskustos. Kad būtų
• Virtose bulvėse daugiau vitaminų negu keptose. Nors keptos bulvės
skanesnės, įmeskite į vandenį 2—3 skilteles česnako ir lauro lapą arba
ir skanesnės, bet sunkiau virškinamos. Labai skanios ir maistingos karš­
truputėlį krapų. Kad verdamos bulvės nepatamsėtų, įpilkite į vandenį
tuose pelenuose arba orkaitėje keptos bulvės.
truputį acto.

• Neišmeskite ilgai laikytų bulvių, net jeigu sudygo ir suvyto. Prieš • Kad bulvės būtų purios, supjaustykite griežinėliais, 2—3 minutėms
virdami, iškrapštykite akutes ir palaikykite šaltame vandenyje. Lupeną sumeskite į verdančius taukus, bet neleiskite apskrusti, ištraukite ir kep­
lupkite storesnę (per ilgą laiką po oda susikaupia kenksminga medžiaga kite, kol iškeps.
solaninas) ir virkite gumbus supjaustytus, meskite į verdantį pasūdytą • Prieš kepdami bulves orkaitėje, subadykite šakute, kad nesuskiltų.
vandenį. Nuovirą būtinai nupilkite. Tačiau labai sudygusių, pažaliavusių Keptos bulvės patiekiamos karštos, gumbai nepjaustomi, su luobele. Jas
bulvių nevalgykite. skanu valgyti su sviestu, raugintomis arba marinuotomis daržovėmis, sa­
lotų lapais, daržovių ikra, silke.
• Bulvių košę skieskite tik verdančiu pienu, kitaip ji papilkės. Kad
košė būtų puri, įdėkite sviesto ir pamažu pildami pieną plakite. • Bulvių kotletai bus puresni, jeigu įpilsite trupučiuką vandens ar
• Bulvių košė naudingesnė negu pjaustytos bulvės. skusdami neištrauksite iš vandens.

• Senų bulvių tyrė bus skani ir puri, jeigu į ją supilsite išplaktą • Bulvių kotletai bus purūs, jeigu įbersite truputį sodos.
kiaušinio baltymą. • Kad tarkuotos bulvės, iš kurių kepate blynus, nepatamsėtų, įpilkite
• Virtas bulves geriau ne malti mėsmale, o trinti per šerių sietelį. truputėlį karšto pieno.

152

nai. Paverdama dar 20 minučių. Nukeliama nuo ugnies ir tuoj pat užku-
lama sumaišytu su grietine kiaušiniu. Į sriubą įmetama sviesto, įberiama
pipirų. Patiekiant apibarstoma smulkiai supjaustytais krapais arba petra­
žolių lapais.
• 500 g bulvių, 50 g vcrmišelių arba makaronų, 30 g sviesto, žalias kiaušinis,
100 g grietinės, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, druskos
pagal skonį.
Trintų bulvių sriuba
Nuskustos bulvės išverdamos su visa svogūno galvele (paskui ji iš­
griebiama). Miltai p a g r u z d i n a m i su sviestu. Bulvės, miltai ir pienas iš­
maišomi, atskiedžiami sultiniu arba bulvių nuoviru. Užverdamą. Į lėkštę
dedami kubeliais supjaustyti kiaušiniai, užpilami sriuba ir apibarstoma
žalumynais.
• 1 1 vandens arba sultinio, 4 — 5 didelės bulvės, 1 svogūno galvelė, 1 valgoma­
sis šaukštas pieno, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 1 valgomasis šaukštas miltų,
2 kiaušiniai, petražolių lapelių arba krapų.
Pertrinta bulvių sriuba su grietinėle
Neskustos bulvės išverdamos pasūdytame vandenyje ir p e r t r i n a m o s
per sietelį. Pašildytas sviestas ištrinamas su kiaušinių tryniais, sudeda­
m o s pertrintos bulvės, praskiedžiamos grietinėle ir bulvių nuoviru. Pri­
d e d a m a supjaustytų svogūnų laiškų.
• 500 g bulvių, 30 : —40 g sviesto, druskos pagal skonį, 1—2 kiaušinių tryniai,
0,25 1 grietinėlės, svogūnų laiškų.
Pertrinta sriuba su bulvėmis
Bulvės nuskutamos, gerai n u p l a u n a m o s , užpilamos šaltu vandeniu,
kad būtų apsemtos, p a s ū d o m o s ir verdamos, kol išverda. Karštos bulvės
greitai pertrinamos per sietelį (kartu su nuoviru), atskiedžiamos karštu
pienu, maišoma, kol pasidaro vientisa masė, paskui verdama 5 — 8 minu­
tes, retkarčiais pamaišoma, kad neprisviltų, pasūdomą. Sriuba pagardina­
ma sviestu ir cukrumi.
• 700 g bulvių, 3,5 stiklinės pieno, cukraus ir druskos pagal skonį, 1 valgomasis
šaukštas sviesto, 2 stiklinės vandens.
Pertrinta pieniška sriuba su bulvėmis ir m a n ų
kruopomis
Nuskustos bulvės supjaustomos ir užpilamos vandeniu, įmetamas po­
ras, pasūdomą ir verdama u ž d e n g t a m e p u o d e 30 minučių. Karštos bulvės
158
su skysčiu p e r t r i n a m o s per ašutinį sietelį, u ž v e r d a m o s , visą laiką m a i š a n t
suberiamos m a n ų kruopos ir leidžiama pavirti 10 minučių. Puode ištri­
nami kiaušinių baltymai su pienu ir sviestu, paskui į sriubą p a m a ž u pi­
lamas pienas, visą laiką m a i š o m a ir žiūrima, kad trynys nesukrekėtų,
pasūdomą.
• 700 g bulvių, 4 stiklinės vandens, 60 g porų, 0,5 stiklinės manų kruopų, 4
kiaušinių tryniai, 1 stiklinė pieno, 1 valgomasis šaukštas sviesto, druskos pagal
skonį.
Balta bulvių sriuba
500 g nuskustų žalių bulvių užpilkite litru pasūdyto verdančio van­
dens ir virkite, kol pasidarys minkštos. Vandenį nupilkite į puodą, bulves
pertrinkite p e r sietelį arba sutrinkite. Žalią kiaušinio trynį išmaišykite
stiklinėje p i e n o , sumaišykite su bulvių koše ir viską užpilkite bulvių n u o ­
viru. Į sriubą suberkite žalumynus, pakepintus svogūnus ir pagardinkite
trupučiu sviesto.
Palestinietiška sriuba
Išvirtas nuluptas bulves pertrinkite p e r sietelį, sudėkite į verdantį
pieną, įmeskite sviesto, įberkite druskos, įmaišykite ištrintus su grietinėle
virtus kiaušinio trynius. Patiekiama apibarstyta žalumynais.
• 500 g bulvių, 1,5 1 pieno, 1—2 valgomieji šaukštai sviesto, 2 virti kiaušinio
tryniai, 0,75 stiklinės grietinėlės, petražolių lapelių arba krapų.
Pieniška sriuba su bulvėmis
Bulvės nuskutamos, n u p l a u n a m o s , supjaustomos plonomis skiaute­
lėmis. D e d a m o s į puodą šalto pasūdyto vandens, kurio turi būti tiek, kad
truputį apsemtų bulves, ir v e r d a m a 10 minučių. Supilamas pašildytas
pienas ir įberiama druskos. Sriuba nesmarkiai v e r d a m a 3 — 5 m i n u t e s . Į
lėkštes į m e t a m a sviesto.
• 700 g bulvių, 4 stiklinės pieno, druskos pagal skonį, 1 valgčmasis šaukštas
sviesto, 2 stiklinės vandens.
Pieniška bulvių, špinatų ir rūgštynių sriuba
N u s k u s t o s bulvės supjaustomos dideliais gabalais, sudedamos į p u o ­
dą, įpilama truputis vandens, įdedama sviesto (1 valgomasis šaukštas) ir
šutinama u ž d e n g t a m e puode, kol pusiau išverda. Paskui į bulves sudeda­
mi sutvarkyti špinatai, rūgštynės, miltai, gerai išmaišyti su pienu (1 stik­
line), įberiama druskos pagal skonį ir toliau šutinama, kol bulvės visiškai
b ū n a gatavos. Tada visa masė pertrinama p e r sietelį, praskiedžiama pie­
nu, atskiestu pusiau su vandeniu, pakaitinama, bet neužverdama.
Prieš patiekiant sriuba p a g a r d i n a m a sviestu (1 valgomuoju šaukštu).
159
 • 600 g bulvių, 200 g špinatų, 200 g rūgštynių, 2 valgomieji šaukštai sviesto,
1,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 2 stiklinės pieno, 3 stiklinės vandens,
druskos pagal skonį.
Pieniška bulvių ir m o l i ū g ų sriuba
M o l i ū g o oda n u l u p a m a , iškrapštomos sėklos. Į verdantį pasūdytą
vandenį sumetami bulvių ir moliūgų kubeliai, verdama, kol išverda. Į
sriubą įpilama pieno, į m e t a m a sviesto ir užvirinama.
• 500 g bulvių, 200 g moliūgo, 1 I pieno, 0,5 valgomojo šaukšto sviesto, drus­
kos pagal skonį.
Bulvių tyrės sriuba
Išverdamas sultinys iš rūkytos mėsos ir petražolių šaknelių, įmaišo­
m a s j bulvių tyrę su sviestu. Rūkyta mėsa n u g r a m d o m a nuo kaulų, su­
pjaustoma mažais gabalėliais ir sudedama į sriubą kartu su pjaustytais
svogūnų laiškais. Sriuba patiekiama tuoj pat, kai baigiama ruošti.
• 300 g liesos rūkytos krūtininės, 80 g petražolių šaknelių, 600 g bulvių, drus­
kos pagal skonį, 0,5 1 pieno, 40 g sviesto, svogūnų laiškų.
i
Pieniška bulvių kukuliukų sriuba
(lietuvių valgis)
Dalis bulvių (150 g) n u s k u t a m a , nuplaunama, sutarkuojama ir iš­
spaudžiama. Kita dalis bulvių (250 g) išverdamą ir sugrūdama, kol bul­
vės karštos. Žalios tarkuotos bulvės gerai s u m a i š o m o s su virtomis
grūstomis, ir daromi kukuliukai, kurie suleidžiami į verdantį pasūdytą
vandenį ir išverdami. Tada kukuliukai sumetami į verdantį pieną ir pa-
verdami 5 — 1 0 minučių. Prieš patiekiant į sriubą įmetama sviesto.
• 400 g bulvių, 4 stiklinės pieno, 2 stiklinės vandens, 1 valgomasis šaukštas
sviesto, druskos pagal skonį.
Rūgusio pieno sriuba su bulvėmis
N u p l a u t o s ir nuskustos bulvės supjaustomos kubeliais ir v e r d a m o s
nedideliame kiekyje vandens su druska ir kmynais, kol pusiau išverda.
U ž p i l a m a p i e n o ir miltų mišiniu, verdama dar 1 5 — 2 0 minučių. G e r a i
m a i š o m a prieš užverdant, kad pieno nesutrauktų. Į m e t a m a sviesto, acto
ir cukraus, bet tiek, kad jų skonis nebūtų smarkiai j a u č i a m a s . G a t a v a
sriuba turi būti panaši į vientisą tyrelę.
• 4 0 0 — 5 0 0 g bulvių, druskos pagal skonį, kmynų, 1 I rūgusio pieno, 40 g miltų,
20 g sviesto, acto, cukraus.
160
Rūgusio pieno sriuba su bulvėmis ir kiaušiniais
(slovakų valgis)
Nuskustos bulvės supjaustomos kubeliais, užpilamos pasūdytu ver­
dančiu vandeniu su lauro lapu; į paruoštas bulves supilamas užkulas iš
rūgštaus pieno ir miltų, gerai p a v e r d a m a . Prieš patiekiant lauro lapas
išgriebiamas, į verdančią sriubą įleidžiami plakti kiaušiniai — baltymai
ir tryniai sukreša.
• 500 g bulvių, druskos pagal skonį, 1 nedidelis lauro lapas, 0,5 1 vandens
virimui, 20 g miltų, 1 1 rūgusio pieno, 2 kiaušiniai.
Bulvių sriuba su grybais
Smulkiai supjaustytas svogūnas, m o r k a , salieras ir pastarnokas pa­
troškinami taukuose. Į j u o s sudedami p o m i d o r a i arba 15 g pomidorų
tyrės, įberiama pipirų ir įpilama v a n d e n s arba sultinio. K a i užverda, su-
beriamos kubeliais supjaustytos bulvės ir susmulkinti grybai. Verdama
apie 40 minučių. Baigiant virti sudedami smulkiai supjaustyti pomidorai.
• 400 g bulvių, 200 g šviežių grybų, 60 g svogūno galvelių, 20 g morkų, 20 g
salierų, 20 g pastarnokų, 100 g pomidorų, 50 ml aliejaus, 100 g grietinės, žalias
kiaušinis, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal
skonį.
Bulvių sriuba su brinza
Nuskustos bulvės supjaustomos kubeliais ir užpilamos karštu vande­
niu. Kai išverda, pridedama sutarkuotos brinzos, sviesto ir smulkiai su­
pjaustytų petražolių lapelių, nukeliama n u o ugnies.
Patiekiant įberiama pipirų.
• 500 g bulvių, 120 g brinzos, 30 g sviesto, maltų juodųjų pipirų, petražolių
lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.
Bulvių sriuba su žaliaisiais žirneliais
Smulkiai supjaustytos morkos, petražolių šaknelės ir svogūnas pa­
troškinami kartu su žaliaisiais žirneliais aliejuje, kad suminkštėtų. Į j u o s
įberiama raudonųjų pipirų ir įpilama verdančio vandens, į kurį sumeta­
m o s kubeliais supjaustytos bulvės. L e i d ž i a m a pavirti 1 5 — 2 0 minučių.
Sriuba pasūdomą pagal skonį ir u ž d a r o m a kiaušinių tryniais, sumaišytais
su pienu.
• 300 g bulvių, 200 g žaliųjų žirnelių, 50 g morkų, 50 g petražolių šaknelių, 50
ml aliejaus, 2 kiaušinių tryniai, 200 ml pieno, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų,
petražolių lapelių, druskos pagal skonį, svogūno galvelė.
11—20 161
 Bulvių, p o m i d o r ų ir špinatų tyrės sriuba
Bulvių tyrė sumaišoma su pomidorų sultimis ir atskiedžiama bulvių
nuoviru. Sriuba kaitinama, kol užverda, į ją pridedama virtų ir supjaus­
tytų špinatų. Mišinys u ž d a r o m a s kiaušinių tryniais ir grietinėlė, įmetama
sviesto.
• 400 g bulvių tyrės, 200 g šviežių pomidorų sulčių, 1 1 sultinio, 100 g špinatų,
5 valgomieji šaukštai grietinėlės, 2 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai sviesto,
druskos pagal skonį.
Bulvių sriuba su špinatais ir rūgštynėmis
Morka, petražolių šaknelės, svogūno galvelė ir p o r a s smulkiai su­
pjaustomi ir pakepinami aliejuje, kol suminkštėja. Tada į j u o s įpilama
karšto vandens. Bulvės n u s k u t a m o s ir supjaustomos kubeliais, sumeta­
m o s į verdantį vandenį, p a v e r d a m a dar 10 minučių. Špinatai ir rūgštynės
supjaustomi siauromis j u o s t e l ė m i s ir sumetami į sriubą. P a v e r d a m a dar
10 minučių, pasūdomą, pripilama karšto pieno ir n u k e l i a m a n u o ugnies.
Patiekiama įbėrus maltų juodųjų pipirų ir susmulkintų krapų bei pet­
ražolių lapelių.
Žuvų sriuba su bulvėmis
Į gatavą sultinį suberiamos kubeliais pjaustytos bulvės, pagruzdintos
svieste daržovės ir išverdamą. Į gatavą sriubą s u m e t a m o s virtos žuvys.
• 40 g jūrų ešerio arba menkės filė, 60 g bulvių, svogūno galvelė, petražolės
šaknis, morka, sviesto.
Bulvių kukuliukai su brinza ir rūkytais lašiniais
(slovakų valgis)
Nuskustos bulvės supjaustomos, sudedamos į verdantį pasūdytą van­
denį, kai išverda, dalis v a n d e n s nupilama, bulvės apipilamos miltais, pa-
sūdomos, pagarinamos ant vidutinės ugnies 1 0 — 1 5 minučių, u ž m i n k o ­
ma tešla, iškočiojamą 3 cm storio juosta, supjaustoma gabaliukais ir iš jų
voliojami rutuliukai. P a k e p i n a m i kartu su paspirgintais rūkytais lašinu­
kais. Patiekiant apiberiami tarkuota brinza, apipilama pakepintais su rū­
kytais lašinukais svogūnais. Patiekiami kaip karštas patiekalas su pomi­
dorų arba burokėlių salotomis.
• 800 g bulvių, 100 g miltų, druskos pagal skonį, 100 g rūkytų lašinukų, 80 -
100 g brinzos, 50 g svogūnų galvelių.
162
Bulvių kukulaičiai su sviestu
Bulvės išverdamos, tuoj pat n u l u p a m o s ir pertrinamos per sietelį
arba s u m a l a m o s mėsmale. Įberiama miltų, įmušami kiaušiniai, pasūdo­
mą, papipirinama. Masė gerai išmaišoma, suvoliojami rutuliukai, sulei­
džiami į verdantį pasūdytą vandenį ir verdami 15 minučių neleidžiant
kunkuliuoti. Išverčiami į kiaurasamtį, kai vanduo nuvarva, sudedami į
dubenį, apšlakstomi lydytu sviestu, apibarstomi maltais džiūvėsiais ir ke­
letui minučių pastatomi į orkaitę.
• 5 bulvėms — 2 valgomieji šaukštai sviesto, 2 kiaušiniai, po 2 valgomuosius
šaukštus miltų ir maltų džiūvėsių, pipirų ir druskos pagal skonį.
•
Bulvių papločiai
N u s k u s t o s ir nuplautos žalios bulvės sutarkuojamos smulkia tarka ir
išspaudžiamos per marlę.
Į žalias tarkuotas bulves sudedamos per sietelį pertrintos ar m ė s m a l e
sumaltos virtos bulvės, pasūdomą, sumaišoma.
Iš m a s ė s daromi paplotėliai, į kiekvieno paplotėlio vidų įdedama
maltos mėsos, paplotėlio kraštai sulipdomi, ir paplotėlis truputį paploja-
mas. Tada paplotėliai suleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį ir atsargiai
maišant verdami 2 5 — 3 0 minučių. Gatavi paplotėliai iš vandens ištrau­
kiami graibštu.
Prieš patiekiant apipilami svogūnais, pakepintais su rūkytais laši­
niais ir grietine arba sviestu.
• 15 žalių bulvių — 5 virtos bulvės, 75 g rūkytų lašinių, 1 svogūno galvelė, 3—
4 valgomieji šaukštai grietinės.
• Mėsos įdarui: 400 g mėsos, 2 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai sviesto (lydy­
to), 1 svogūno galvelė, pipirų ir druskos pagal skonį.
Bulvių auselės
Žalios nuskustos bulvės sutarkuojamos smulkia tarka, s u d e d a m o s į
dvigubą marlę, išspaudžiamos, sumaišomos su varške, gerai išminkoma,
daromi apvalūs graikinio riešuto dydžio rutuliukai, pirštu įspaudžiama
nedidelė d u o b e l ė — „auselė". Verdama pasūdytame vandenyje p o ne­
daug, 1 0 — 1 5 minučių. Ištraukiamos graibštu, apipilamos rūkytų lašinu­
kų riebalais su svogūnais ir grietine. Spirgučiai p a d u o d a m i atskirai.
• 10—15 didelių bulvių, 2 0 0 — 3 0 0 g varškės, 150 g rūkytų lašinių, 1—2 svo­
gūnų galvelės, 2—3 valgomieji šaukštai grietinės.
163
 Virtiniai su v a r š k e ir bulvėmis
Bulvės n u p l a u n a m o s vandeniu, nuskutamos, išverdamos, s u m a l a m o s
m ė s m a l e kartu su varške. Į gautą košę įdedama kubeliais supjaustytų ir
iki geltonumo apskrudintų svogūnų. Viskas gerai ištrinama įbėrus drus­
kos ir pipirų. Ant lentos paberiama kvietinių miltų, įmušamas žalias kiau­
šinis, įberiama druskos pagal skonį, įpilama v a n d e n s ( m a ž d a u g 4 valgo­
mieji šaukštai), ir u ž m a i š o m a nekieta tešla, padalijama į kelias dalis.
Kiekviena dalis plonai iškočiojamą ir puodeliu išpjaunami 5 cm sker­
smens apskritimai. Vidury apskritimo šaukšteliu d e d a m a varškės ir bul­
vių įdaro, skrituliukas sulenkiamas pusiau ir kraštai suspaudžiami sten­
giantis, kad tarp jų nepatektų įdaro (tada virtiniai išsiskirs). Padaryti vir­
tiniai suleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį (maždaug 4 stiklinės) ir
verdami u ž d e n g t a m e p u o d e , kol iškyla į paviršių. Tada išgriebiami į kiau-
rasamtį, o kai v a n d u o nuvarva, sudedami į dubenį, apipilami ištirpintu
sviestu ir patiekiami su grietine.
• 500 g bulvių, 150 g varškės, 0,5 svogūno galvelės, 1,5 stiklinės kvietinių
miltų, 4,3 stiklinės vandens, 50 g sviesto, kiaušinis, druskos, pipirų pagal skonį.
Bulvių leistinukai su brinza a r b a varške
Bulvės n u p l a u n a m o s , išverdamos, nulupamos, s u m a l a m o s m ė s m a l e
ir sudedamos ant miltais pabarstytos lentos, ataušinamos. B e r i a m a kvie­
tinių miltų, įmušamas kiaušinis, įberiama druskos ir s u m i n k o m a . Bulvių
tešla dalijama į 3 dalis, kočiojami 3 cm skersmens voleliai, supjaustomi
nedideliais skridinėliais ir ant jų šaukšteliu d e d a m a tarkuota brinza. Skri­
dinėlių kraštai suspaudžiami ir padaromi rutulio formos. Rutuliukai su­
leidžiami į puodą su verdančiu vandeniu ir verdami uždengti dangčiu,
kol išverda. Išpilami į kiaurasamtį, nuvarvinami, sudedami į dubenį ir
apipilami ištirpintu sviestu. Vietoj brinzos galima dėti varškės.
• 750 g bulvių, 1,5 stiklinės kvietinių miltų, 1 kiaušinis, druskos pagal skonį,
1,5 stiklinės tarkuotos brinzos, 100 g ištirpinto sviesto.
Bulvių ir b r i n z o s kukuliukai
Pienas, virtos bulvės, brinza, kiaušinis, druska ir miltai s u m ai š o mi
maišytuvu. Šaukštu i m a m a s tešlos gabalas, kukuliukai leidžiami į ver­
dantį vandenį ir verdami, kol iškyla. Kukuliukai išgriebiami, apipilami
ištirpintu sviestu, apibarstomi tarkuotu sūriu.
• 500 ml pieno, 200 g virtų bulvių, 100 g brinzos, 2 kiaušiniai, 120 g rupių
miltų, 100 g tarkuoto kieto sūrio, 100 g sviesto.
164
Virtos bulvės
Bulvės nuskutamos, n u p l a u n a m o s , užpilamos karštu vandeniu ir pa­
statomos virti. Kai tik užverdamą, įberiama druskos ir v e r d a m a dar 20
minučių, kol bulvės pasidaro m i n k š t o s .
Reikia žiūrėti, kad bulvės nepervirtų. Kai tik bulvės išverda, nusun­
kiamas vanduo, puodas u ž d e n g i a m a s dangčiu ir p a l a i k o m a s ant labai sil­
pnos ugnies, kad bulvės apsaustų. Gatavos bulvės s u d e d a m o s į karštą
dubenį. Atskirai p a d u o d a m a m ė s a .
Virtos bulvės su sviestu ir žalumynais
Bulvės išverdamos, kaip aprašyta anksčiau. Kai apsausta, į bulvių
puodą įmetama sviesto, įberiama petražolių lapelių arba krapų, p a m a i š o ­
ma, p ak r at o m a ir sudedama į lėkštę.
G a r u o s e virtos bulvės
Į puodą su įstatomu sieteliu įpilamos 3 — 4 stiklinės vandens, sude­
damos visos nuskustos arba į 2 — 4 dalis supjaustytos bulvės, truputį api­
barstoma smulkia druska, ir gerai uždengtas dangčiu p u o d a s statomas ant
didelės ugnies. Kai tik v a n d u o užverda, ugnis m a ž i n a m a ir toliau verda­
ma labai silpnai. Bulvės garuose Verda m a ž d a u g 2 5 — 3 0 minučių. Ga­
ruose virtos bulvės ypač tinka bulvių tyrėms ir kotletams daryti.
Bulvių tyrė
Nuskustos ir nuplautos bulvės išverdamos, n u p i l a m a s vanduo, p u o ­
das dar truputį palaikomas ant silpnos ugnies arba orkaitėje, kad išgaruo­
tų vandens likučiai. Paskui dar neataušusios bulvės pertrinamos per sie­
telį arba sugrūdamos mediniu grūstuvu, įdedama sviesto, įberiama drus­
kos ir maišant pamažu pilamas karštas pienas. Bulvių tyrė patiekiama
kaip atskiras patiekalas arba kaip priedas prie kumpio, liežuvio, kotletų,
dešrelių ir kitų mėsos patiekalų.
• 1 kilogramui bulvių— 1 stiklinė pieno, 2 valgomieji šaukštai sviesto.
Bulvės (žalios) p i e n e
N u s k u s t o s ir nuluptos bulvės supjaustomos kubeliais, p a v e r d a m o s
10 minučių vandenyje, tada v a n d u o nupilamas, bulvės užpilamos karštu
pienu ir v e r d a m o s dar 2 0 — 3 0 minučių. Būtinai reikia žiūrėti, kad bulvės
neprisviltų, todėl j o s verdamos ant nedidelės ugnies.
Į išvirusias bulves įmetama sviesto, puodas p a k r a t o m a s , ir apibars­
toma smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais arba krapais.
• 1 kilogramui bulvių — 2 stiklinės pieno ir 2 valgomieji šaukštai sviesto.
165
 Bulvės (virtos) piene
Virtos bulvės supjaustomos kubeliais, užpilamos pienu ir užverda­
mą. Paskui įdedama sviesto, sumaišyto su kvietiniais miltais, įberiama
druskos pagal skonį ir leidžiama pavirti. Patiekiama apibarsčius petražo­
lių lapeliais ir krapais.
• 600 g virtų b u l v i ų — 2 stiklinės pieno, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5
arbatinio šaukštelio kvietinių miltų, druskos pagal skonį.
Bulvės grietinėje
Gerai n u p l a u t o s bulvės s u d e d a m o s į puodą, užpilamos verdančiu
vandeniu, įberiama truputis druskos ir verdama, kol pasidaro minkštos.
Atskirai užvirinamas pienas. Išvirtos bulvės n u l u p a m o s , supjaustomos
griežinėliais ir s u m e t a m o s į verdantį pieną, įdedama sviesto. Verdama
dar 15 minučių ant nedidelės ugnies. Paskui kratant puodą pilama grie­
tinė, kad vienodai apliptų visos bulvės. Puodas dar palaikomas ant ug­
nies 5 — 6 minutes. Bulvės apibarstomos smulkiai sukapotais krapais ir
patiekiamos karštos.
Bulvės pieno p a d a ž e
Bulvės n u s k u t a m o s ir n u p l a u n a m o s , supjaustomos dideliais kube­
liais, užpilamos karštu vandeniu ir verdamos 10 minučių, kol pusiau iš­
verda. Per tą laiką keptuvėje paskrudinami kvietiniai miltai ir ištrinami
su sviestu.-
N u o bulvių n u p i l a m a s v a n d u o ir pripilama karšto pieno, sudedami
miltai su sviestu, viskas p a m a i š o m a ir verdama, kol išverda ( 1 0 — 1 5 mi­
nučių). Kad bulvės neprisviltų, reikia virti ant silpnos ugnies. Į gatavas
bulves įdedama sviesto, druskos pagal skonį, išmaišoma, leidžiama ke­
letą minučių pastovėti ir patiekiant apibarstoma smulkiai supjaustytais
petražolių lapeliais arba krapais.
• 750 g bulvių, 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 1 valgomasis šaukštas
sviesto, 1,5 stiklinės pieno, druskos pagal skonį, 20 g žalumynų, 2 stiklinės
vandens.
Bulvės su frikasė padažu
Nuskustos ir supjaustytos griežinėliais bulvės išverdamos pasūdyta­
me vandenyje ir n u s u n k i a m o s . Paruošiamas p a d a ž a s : ant keptuvės pa­
skrudinami su sviestu miltai, į j u o s įpilama p i e n o ir maišant paverdama,
kol pasidaro vientisa m a s ė . U ž d a r o m a kiaušiniu, citrinos sultimis ir pa­
sūdomą pagal skonį.
Bulvės patiekiamos su paruoštu frikasė p ad až u .
166
• 1 kg bulvių, 80 g aliejaus arba ištirpinto sviesto, 200 ml pieno, 20 g miltų,
kiaušinis, 40 g citrinos, druskos pagal skonį.
Bulvės su rūkytais lašiniais
Keptuvėje paspirginami nedideli gabalėliai rūkytų lašinių, įberiama
0,5 valgomojo šaukšto miltų, leidžiama j i e m s paruduoti; maišant beriami
pipirai ir žiupsnelis druskos,, petražolių, kmynai, įmetamas lauro lapas;
įpilama sultinio arba vandens, leidžiama pavirti 5 minutes, paskui į p u o ­
dą sudedamos nuskustos, supjaustytos gabalėliais žalios bulvės. K a i bul­
vės išverda, nukeliama n u o viryklės ir patiekiama.
. A .•i'f .. t 'Ois!uf;:ffi-': m<i w m i V
Bulvės su vynu
Į puodą s u d e d a m a mėsa, įberiama pipirų, druskos, kapotų petražolių
lapelių ir svogūnų, žiupsnelis miltų, įpilama sultinio, stiklinė arba dau­
giau vyno, atsižvelgiant į tai, kiek p a d a ž o reikia. Šis p a d a ž a s pastatomas
ant ugnies, į jį suberiamos virtos, gabalėliais supjaustytos bulvės. Pada­
žas verdamas, kol sutirštėja.
Šviežios bulvės su sviestu
Nedidelės vienodo didumo bulvytės apibarstomos druska, patrina-
m o s tarp delnų, kad nusmuktų odelė. N u p l a u n a m o s , gerai nuvarvinamas
vanduo ir p a k e p i n a m o s karštame svieste, maišoma, kad apskrustų iš visų
pusių. Paskui pasūdomą, apibarstoma pipirais, apšlakstoma citrinos sul­
timis, apiberiama tarkuotu sūriu ir susmulkintais petražolių lapeliais.
Patiekiamos su antraisiais patiekalais kaip priedas prie keptos, virtos
arba troškintos mėsos, prie žuvų.
• 500 g šviežių bulvių, 50 g sviesto, 40 g sūrio, maltų juodųjų pipirų, citrinos
sulčių, petražolių, druskos pagal skonį.
Šviežios bulvės grietinėje
Nuskustos šviežios bulvės išverdamos pasūdytame vandenyje, van­
d u o nupilamas, įpilama grietinės, į m e t a m a sviesto ir sukratoma, kad su­
simaišytų. Apibarstoma supjaustytais krapais arba petražolių lapeliais.
• 1 kilogramui bulvių — 0,5 stiklinės grietinės, 1 valgomasis šaukštas sviesto.
Šviežios bulvės su varške
N u s k u s t o s bulvės išverdamos p a s ū d y t a m e vandenyje su k m y n a i s
prieš pat patiekiant. S u d e d a m o s į lėkštę, apibarstomos ištrinta varške ir
167
apipilamos ištirpintu sviestu. Patiekiamos vakarienei su rūgusiu pienu,
p a s u k o m i s arba g ū ž i n ė m i s salotomis, apipiltomis grietine, jogurtu su
garstyčiomis.
• 1 kilogramui šviežių bulvių — druskos pagal skonį, kmynų, 200 g varškės,
120 g sviesto.
Keptos bulvės
Bulves galima kepti žalias arba virtas. Sultingesnės ir skanesnės ža­
lios keptos bulvės, bet reikia daugiau laiko negu virtoms bulvėms pake­
pinti.
Virtos bulvės supjaustomos griežinėliais, s u d e d a m o s nestoru sluoks­
niu į pakaitintą keptuvę, į kurią įdėtą sviesto, įberiama pagal skonį drus­
kos ir maišant k e p a m a ant didelės ugnies 5 — 1 0 minučių. Iškepusios
bulvės apibarstomos petražolių lapeliais arba krapais.
Žalios bulvės k e p a m o s taip pat kaip virtos, bet j a s galima kepti karš­
tuose taukuose. Tada bulvės supjaustomos luiteliais, griežinėliais arba
šiaudeliais. Paskui nuplaunamos, apdžiovinamos ant servetėlės ir kepa­
m o s panardintuos karštuose taukuose maišant, kol pasidaro rusva plutelė,
1 0 — 1 5 minučių. Iškepusios bulvės ištraukiamos graibšteliu, sudedamos
į sietelį arba kiaurasamtį ir p a sū d o m o s.
Aliejuje keptas bulves galima patiekti pusryčiams arba vakarienei su
agurkais, p o m i d o r a i s arba kaip priedą prie keptos m ė s o s , kotletų,, keptų
žuvų.
Keptos su svogūnais bulvės
(slovakų valgis)
Išvirtos bulvės n u l u p a m o s , supjaustomos luiteliais, s u d e d a m o s į pa­
teptą riebalais keptuvą, pasūdomos, apibarstomos pipirais ir supjausty­
tais svogūnais, iš viršaus d e d a m a s kitas bulvių sluoksnis, sudėjus kelis
sluoksnius, paskutinis paspaudžiamas. Kai bulvės orkaitėje įšyla, užpila­
m o s su kiaušiniais išmaišyta grietine. K e p a m o s vidutinio karštumo or­
kaitėje. Patiekiamos kaip pagrindinis patiekalas su kopūstų salotomis, su
kepenų arba pomidorų padažu, kaip priedas prie j a u t i e n o s arba kiaulie­
nos kepsnio.
• 1 kilogramui b u l v i ų — 4 0 — 6 0 g sviesto, aliejaus, lašinių, maltų pipirų, 100
g svogūnų galvelių, 250 g grietinės, 2 — 4 kiaušiniai.
Keptos su kiaušiniais bulvės
Nuskustos ir išvirtos bulvės supjaustomos griežinėliais ir apkepina­
m o s aliejuje. Kiaušiniai įmušami į keptuvę, įpilama p i e n o , įberiama drus-
168
kos ir gerai sumaišoma. Apkeptos bulvės užpilamos kiaušiniais ir apke­
pamos.
• 1 kilogramui bulvių — 3 kiaušiniai, 1 stiklinė pieno ir 2 valgomieji šaukštai
aliejaus.
I ir < VU
Pietietiškai k e p t o s bulvės
Supjaustykite luiteliais skustas išvirtas bulves, apiberkite petražolių
lapeliais, svogūnų laiškais, krapais, pasūdykite, apibarstykite pipirais, pa­
kepinkite aliejuje.
Keptos su obuoliais bulvės
Dideliais luitais supjaustytos bulvės iš abiejų pusių k e p i n a m o s sau­
lėgrąžų aliejuje, kol pusiau iškepa, tada sudedami plonomis skiltelėmis
supjaustyti lupti obuoliai, sumaišoma. Pasūdomą prieš baigiant kepti; bul­
vės baigia kepti, kol suminkštėja obuoliai.
-
Kubaniškos bulvės
Atrinkite didelius, bet vienodo d i d u m o bulvių gumbus, gerai nu­
plaukite, perpjaukite pusiau. Iš vidurio arbatiniu šaukšteliu išskobkite
šiek tiek minkštimo, per visą pjūvį bulves patepkite sviestu, gražiai su­
dėkite ant kepimo skardos (perpjauta puse į viršų) taip, kad sviestas ne­
ištekėtų per kraštus, ir įdėkite į įkaitintą orkaitę.
Kai bulvės iškeps, per visą pjūvį iškils didelė pūslė, j o s plėvelė su­
sidarys iš apkepusio sviesto. Pūslė pilna karštų garų, todėl atsargiai kąs­
kite, nes galite nusideginti. Bulves nulupkite, pasūdykite pagal skonį ir
valgykite. Šis originalus patiekalas gali būti patiektas bet kada, bet tuoj
pat ištrauktas iš orkaitės d e d a m a s ant stalo kepimo skardoje.
Maišytos bulvės
Žalias bulves reikia supjaustyti luiteliais ir sumesti į šaltą vandenį.
Tiek pat išverdamą neskustų bulvių, nulupama, supjaustoma tokiais pat
luiteliais, sumaišoma su džiūvėsiais, susmulkintais riešuto dydžio gaba­
lėliais. Tada į keptuvę d e d a m a s sviestas arba margarinas, s u d e d a m o s ža­
lios ir virtos bulvės su džiūvėsiais, sumaišomos ir kepamos visą laiką
maišant, kol iškeps. Iškepa labai skanus patiekalas.
Bulvės „Sosto įpėdinis"
Bulves nuplaukite, išvirkite su lupenomis sūdytame vandenyje, tada
leiskite apsausti, nulupkite odelę ir sutrinkite. įdėkite sviesto, truputį
169
smulkintų riešutų, miltų, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. Pa­
statykite puodą ant m a ž o s ugnies, viską gerai išmaišykite, tada įmuškite
kiaušinius. Paskui ataušinkite, padalykite lygiomis dalimis, padarykite
apvalius, truputį suplotus rutuliukus (kroketus), apvoliokite miltuose ar­
ba džiūvėsėliuose ir kepkite ant didelės ugnies 5—6 minutes. Patiekite
tuojau pat.
• 1 kilogramui bulvių — 7 0 — 1 0 0 g sviesto, 3 kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas
miltų, riešutai.
Bulvių kotletai
N u s k u s t o s bulvės išverdamos, v a n d u o nupilamas, o bulvės palieka­
m o s dešimt minučių ant viryklės, kad apsaustų. D a r neataušusios bulvės
sugrūdamos mediniu grūstuvu.
Į košę įdedamas valgomasis šaukštas sviesto, įleidžiami kiaušinių
tryniai, gerai išmaišoma ir daromi kotletai. Padaryti kotletai apvoliojami
miltuose arba džiūvėsėliuose, paskui iš abiejų pusių apkepami aliejuje.
Prie kotletų atskirai p a d u o d a m a s grybų padažas.
• 1 kilogramui bulvių — 2 kiaušiniai, 0,5 stiklinės miltų, 4 valgomieji šaukštai
aliejaus.
Bulvių kotletai su varške
N u s k u s t o s išvirtos bulvės pertrinamos per sietelį, įdedama sviesto ir
varškės, pasūdomą ir išmaišoma. P a d a r o m i kotletai, apvoliojami džiūvė­
sėliuose ir apkepinami keptuvėje su aliejumi. Patiekiami su grietinės ir
česnakų padažu.
• 500 g bulvių, 200 g varškės, 100 g sviesto, druskos pagal skonį.
Bulvių kotletai su kopūstais
Virtos bulvės s u g r ū d a m o s mediniu grūstuvu, įmušami kiaušiniai, įde­
dama sviesto, pakepintų svogūnų. Atskirai aliejuje p a k e p i n a m i smulkiai
supjaustyti švieži kopūstai, sumaišomi su bulvių koše, p a s ū d o m i , pada­
romi kotletai, apvoliojami džiūvėsėliuose ir iškepami.
• 400 g bulyių, 600 g šviežių kopūstų, 3 kiaušiniai, 3 svogūnų galvelės, 4
valgomieji šaukštai džiūvėsėlių, 3 valgomieji šaukštai sviesto, 3 valgomieji
šaukštai aliejaus, druskos pagal skonį.
Bulvių kotletai su džiovintais grybais
Grybai m i r k o m i 2 — 3 valandas, išverdami, smulkiai supjaustomi ir
skrudinami aliejuje kartu su smulkiai supjaustytomis svogūnų galvelė-
170
mis. Bulvės išverdamos ir dar karštos pertrinamos per sietelį, sumaišo­
mos su pakepintais grybais ir svogūnais, iš masės daromi kotletai, pavo-
liojami džiūvėsėliuose ir p a k e p i n a m i kokiuose nors riebaluose.
• 500 g bulvių, 100 g džiovintų grybų, 200 g svogūnų galvelių, druskos pagal
skonį.
Bulvių sklindžiai
Žalios nuskustos bulvės greitai, kad nepatamsėtų, sutarkuojamos, su­
dedamos į puodą arba dubenį, supilamos viename ketvirtadalyje stiklinės
vandens atskiestos mielės, pasūdomą, suberiami miltai (galima įmušti
vieną kiaušinį). Viskas gerai išmaišoma ir pastatoma šiltoje vietoje, kad
pakiltų. Sklindžius reikia kepti labai įkaitintoje keptuvėje su aliejumi.
Patiekiami karšti su grietine arba sviestu.
• 500 gramų bulvių — 0,5 stiklinės miltų, 25 g mielių, 3 valgomieji šaukštai
aliejaus.
Bulvių kroketai su m ė s a
Sutarkuotos bulvės suverčiamos į sietelį. Kai skystis nuteka, įmuš­
kite žalius kiaušinius, įberkite druskos pagal skonį ir gerai išmaišykite.
Sukočiokite rutuliukus, įdarykite (kiaulieną sumalkite m ė s m a l e , pasūdy-
kite, įberkite juodųjų pipirų, pakepintų svogūnų).
Šituos rutuliukus pavoliokite miltuose, suvilgykite kiaušiniu, tada
apvoliokite maltuose džiūvėsėliuose, aptepkite riebalais, apipilkite svies­
tu ir troškinkite. Patiekite karštus su grietine.
• 1,5 kg bulvių — 2 kiaušiniai, 300 g kiaulienos, 3 svogūnų galvelės, 3 valgo­
mieji šaukštai spirgintų taukų, 2 valgomieji šaukštai miltų, 3 valgomieji šaukš­
tai maltų džiūvėsių, 3 valgomieji šaukštai grietinės.
Bulvių blynai
Pasūdytame vandenyje išverdamos bulvės, dar karštos n u l u p a m o s ir
tuojau sutrinamos. Maišant pilamas karštas pienas, kad pasidarytų košė
be gumuliukų. Leidžiama ataušti. Paskui iš eilės beriami miltai (per sie­
telį), kad nepasidarytų gumuliukų, įmušami kiaušiniai, pilama grietinė
arba rūgusis pienas. Gauta tešla turi būti blynų tešlos tirštumo. Jeigu
lirštoka, praskiedžiama pienu. Tešlai leidžiama 1 valandą pastovėti, kad
pakiltų. Paskui nedidelėje keptuvėje kepami blynai.
• 1 kg bulvių, 1 1 pieno, 6 kiaušiniai, 150 g miltų, 80 g grietinės arba rūgusio
pieno, sviesto arba aliejaus kepimui, cukraus arba uogienės.
171
 Bulvių blynai su įdaru
Iš 1 kg virtų bulvių, 1—2 kiaušinių, 100 g miltų užminkoma tešla.
Paruošiamas įdaras. J a m paimkite 500 g m ė s o s , pakepinkite vieną svo­
gūną. Sumaltą m ė s m a l e mėsą sumaišykite su svogūnu. Iš bulvių tešlos
suplokite paplotėlius, įdarykite maltą mėsą, sulenkite, padarykite apva­
lios f o n u o s ir pavoliokite miltuose arba m a l t u o s e džiūvėsiuose. Apkepin­
kite, kad blynai apskrustų. Patiekite apipiltus ištirpintu sviestu (50 g).
Bulviniai blynai, troškinti su lašinukais
Žalios tarkuotos bulvės sumaišomos su miltais, pasūdomos, ir iške­
pami blynai. Lašiniai (rūkyti) supjaustomi smulkiais kubeliais ir paspir­
ginami su svogūnais. Blynai sudedami sluoksniais, kiekvienas sluoksnis
apipilamas spirgais su svogūnais, trumpam įkišama į orkaitę.
• 12 b u l v i ų — 2 valgomieji šaukštai miltų, 200 g rūkytų lašinių, 2 svogūnų
galvelės, druskos.
Varškėčiai su virtomis bulvėmis
Virtos bulvės sumalamos mėsmale, s u d e d a m a varškė, įmušami žali
kiaušiniai, įberiama druskos pagal skonį, kvietinių miltų (2 valgomieji
šaukštai), viskas gerai išmaišoma ir vėl s u m a l a m a mėsmale. Iš košės
daromi varškėčiai, pavoliojami kvietiniuose m i l t u o s e (1 valgomasis
šaukštas) ir k e p a m i lydytame svieste, apverčiami, kai susidaro rusva plu­
telė. Varškėčiai patiekiami karšti su grietine arba grietinės padažu.
• 250 g virtų bulvių, 400 g varškės, 3 kiaušiniai arba 0,5 valgomojo šaukšto
kiaušinių miltelių, 3 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, 0,5 stiklinės grietinės
arba I stiklinė grietinės padažo, 30 g ištirpinto sviesto, druskos pagal skonį.
Varškėčiai su žaliomis bulvėmis
Bulvės n u s k u t a m o s ir nepjaustytos išverdamos pasūdytame vande­
nyje. Išvirusios bulvės išverčiamos į sietelį arba kiaurasamtį, leidžiama
nuvarvėti ir p e r d e d a m o s į puodą, gerai s u g r ū d a m o s mediniu grūstuvu
arba sutrinamos šaukštu. Sugrūstos bulvės s u m a i š o m o s su varške, kiau­
šiniais, kvietiniais miltais (2 valgomieji šaukštai), cukrumi. Iš gautos teš­
los daromi paplotėliai, apvoliojami kvietiniuose miltuose (1 valgomasis
šaukštas) ir a p k e p a m i iš abiejų pusių ištirpintame svieste, kol parausta.
Varškėčiai patiekiami su grietine.
• 400 g žalių bulvių, 250 g varškės, 2 kiaušiniai, 3 valgomieji šaukštai kvietinių
miltų, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, 0,5 stiklinės ištirpinto sviesto,
druskos pagal skonį.
172
Bulvės, troškintos su rūkyta krūtinine
Nuskustos b ū v ė s supjaustomos dideliais kubeliais arba skiltelėmis.
Svogūnai susmulkinami ir pakepinami svieste. Rūkyta krūtininė supjaus­
toma nedideliais kąsneliais. Viskas sudedama į puodą, vandens pilama
tiek, kad apsemtų, įdedama pomidorų tyrės, įberiama druskos, pipirų,
įmetamas lauro lapelis, u ž d e n g i a m a dangčiu ir troškinama 4 0 — 5 0 minu­
čių.
• 500 g b u l v i ų — 100 g rūkytos krūtininės, svogūno galvelė, 1 valgomasis
šaukštas pomidorų tyrės ir tiek pat sviesto.
Bulvės, troškintos su šviežiais grybais
Nuvalyti ir išplauti švieži grybai nupilami verdančiu vandeniu ir pa­
kepinami keptuvėje su smulkiai supjaustytais svogūnais. Nuskustos bul­
vės supjaustomos gabalėliais, a p k e p i n a m o s ir drauge su pakepintais gry­
bais sudedamos į puodą, vandens pilama tiek, kad apsemtų, įberiama
druskos, įmetamas lauro lapas, įberiama pipirų, 1—2 petražolių šakelės,
uždengus dangčiu troškinama 2 5 — 3 0 minučių. Į bulves galima įpilti 1—
2 valgomuosius šaukštus grietinės. Patiekiant išgriebiamos petražolių ša­
kelės ir lauro lapelis, o bulvės apibarstomos kapotais žalumynais.
Bulves galima troškinti ir su džiovintais grybais. Tada grybus reikia
iš anksto išvirti, supjaustyti, paskui pakepinti su svogūnais. Dalį grybų
nuoviro galima supilti į troškinamas bulves, dalį — į sriubą.
• 750 gramų bulvių — 500 g šviežių grybų, 1—2 svogūnų galvelės, 0,5 stikli­
nės grietinės, 3 valgomieji šaukštai sviesto.
I.-."'',"'.;!!
Bulvės su saldžiaisiais ankštpipiriais ir grietine
Paskrudinti miltai sumaišomi su saldžiaisiais ankštpipiriais, nuskus­
tomis, kubeliais supjaustytomis bulvėmis, druska ir k m y n a i s . U ž p i l a m a
karštu vandeniu (bulvės turi būti vos apsemtos), troškinama 2 0 — 2 5 mi­
nutes, nepapildant vandens. B a i g i a m o s virti bulvės gali likti beveik be
vandens. Patiekiant apipilamos grietine.
Patiekiamos kaip atskiras patiekalas vakarienei. Vietoj grietinės ga­
lima apibarstyti sūriu ir petražolių lapeliais.
Įdarytos bulves
Šį patiekalą g a l i m a išvirti ir šventėms — tai gražus ir skanus valgis.
Atrinkite didelius g u m b u s , nuplaukite, suteikite j i e m s cilindro formą. Iš
vienos pusės aplink įpjaukite — tai b u s dangtelis. Apkepinkite cilindrus
karštuose taukuose, kad būtų rausvai geltoni, o paskui pabaikite kepti
173
orkaitėje. N u o karštų bulvių nupjaukite dangtelius, m a ž u šaukšteliu iš­
skobkite bulvės vidų — bus tarsi stiklinaitė 1 cm s t o r u m o sienelėmis. Iš
išskobto m i n k š t i m o sutrinkite košę, pridėkite sviesto ir kiaušinio trynių.
Į bulvių stiklinaites dėkite šiek tiek paruoštos košės, ant j o s — grybus,
pakepintus su svogūnais. Apipilkite grietine, tarkuotu sūriu, apkepkite
orkaitėje.
Mėsa įdarytos bulvės
A t r e n k a m a 1 kg didelių bulvių, gerai nuplaunama, užpilama verdan­
čiu vandeniu, p a s ū d o m ą ir išverdamą. Paskui bulvės nulupamos, vienas
šonas n u p j a u n a m a s ir išskobiamas vidus. M ė s a (300 g) sumalama m ė s ­
male kartu su išskobtu bulvių vidumi, įmušamas kiaušinis, įberiama smul­
kiai pjaustytų krapų, druskos pagal skonį ir maltų juodųjų pipirų. Viskas
gerai išmaišoma. G a u t o įdaro p r i k e m š a m o s bulvės ir uždengiamos nu­
pjautais gabalėliais. Bulvės standžiai sustatomos į katiliuką, įpilama sul­
tinio arba v a n d e n s ir troškinama, kiek reikia. U ž d a r o m a pomidorų pada­
žu, miltais ir grietine.
Grybais įdarytos bulvės
A t r e n k a m o s vidutinio didumo lygios bulvės. P a v e r d a m o s nedidelia­
me kiekyje v a n d e n s . Nulupama odelė, iš vieno galo truputį nupjaunama,
kad stovėtų. Vidurys išskobiamas šaukšteliu taip, kad sienelės nebūtų
storesnės kaip 1 c m . Dalį išskobtų bulvių reikia susmulkinti ir sumaišyti
su keptais supjaustytais grybais. Sumaišius pasūdomą, papipirinama ir
išmaišoma. T u o mišiniu prikemšami paruošti įdarymui gumbai, prieš tai
į kiekvieną įkrečiamas šaukštelis sviesto. Įdarytos bulvės iš viršaus api­
b a r s t o m o s tarkuotu sūriu, sudedamos į sviestu pateptą gilią keptuvę ir
apipilamos ištirpintu sviestu. Į keptuvę įpilama 100 ml vandens.
K e p a m a orkaitėje nedidelėje temperatūroje. Jeigu lieka įdaro, su­
kraukite jį aplink bulves. Patiekiamos su grietine arba salotomis.
• 1 kilogramui b u l v i ų — 100 g grybų, 20 g sviesto, 50 g sūrio, maltų juodųjų
pipirų, druskos pagal skonį.
Silkėmis Įdarytos bulves
1 kg bulvių paruošiamos taip, k a i p nurodyta recepte „ M ė s a įdarytos
bulvės". Išskobtas iš vidaus minkštimas s u m a l a m a s m ė s m a l e su nuvaly­
tomis silkėmis, į d e d a m o s 2 smulkiai supjaustytos svogūnų galvelės, įme­
t a m a kvapiųjų pipirų, lauro lapas (sutrintas), įmušamas žalias kiaušinis ir
įpilama grietinės; viskas gerai suplakama. Gauto įdaro prikemšamos bul-
174
vės, apkepinamos svieste, užpilamos grietine ir a p k e p a m o s karštoje or­
kaitėje.
Varške įdarytos bulvės
( r u m u n ų valgis)
Bulvės n u s k u t a m o s , perpjaunamos skersai, išskobiamas vidus, palie­
kamos maždaug 1 cm storumo sienelės, truputį nupjaunama gumbų apa­
čia, kad būtų galima sustatyti. Kartu daromas įdaras: gerai sumaišoma
varškė, kiaušiniai, kvietiniai miltai, druskos pagal skonį ir brinza. G a u t o s
košės prikemšamos bulvių puselės. Tada puode ištirpinamas sviestas, de­
damos bulvės ir kaitinamos, kol parausvėja. Paskui įpilama šiek tiek van­
dens (maždaug stiklinė), puodas uždengiamas dangčiu, bulvės troškina­
mos, kol pasidaro minkštos. Prieš patiekiant bulvės apipilamos grietine.
Vietoj brinzos galima dėti sūdyto arba naminio sūrio.
• 600 g bulvių, 200 g varškės, 2 kiaušiniai, 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių
miltų, 50 g brinzos, 25 g sviesto, 3 valgomieji šaukštai grietinės, druskos pagal
skonį.
Sūriu įdarytos bulvės
4 bulvės n u s k u t a m o s ir nuplaunamos, perpjaunamos pusiau, išsko­
biamas vidus ir įdaromas sūriu (150 g). Kiekviena puselė u ž d e n g i a m a
nupjautu dangteliu. B u l v ė s sudedamos ant k e p i m o skardos, apšlakstomos
sviestu ir apkepamos orkaitėje.
Keptos, sūriu įdarytos bulvės
Gerai nuplautos šaltu vandeniu bulvės įtrinamos druska, d e d a m o s
ant keptuvės ir i š k e p a m o s orkaitėje. Iškepusioms karštoms b u l v ė m s nu­
pjaunamos viršūnėlės, išskobiamas visas minkštimas, p e r t r i n a m a s p e r
kiaurasamtį, s u m a i š o m a s su sviestu, sūriu, tryniais ir grietine, įberiama
pagal skonį druskos ir pipirų. Šia mase įdaromi išskobti bulvių gumbai,
apibarstomi tarkuotu sūriu ir apkepami orkaitėje.
• 10-čiai vienodų b u l v i ų — 150 g sviesto, 3 kiaušinių tryniai, 100 g tarkuoto
sūrio, 1 stiklinė grietinės.
Omletas su bulvėmis
Bulvės išverdamos, į j a s įmušami 2 kiaušiniai, pasūdomą, papipiri­
nama, įberiama miltų tiek, kad tešla nebūtų labai kieta. Iš tešlos daromi
nedideli rutuliukai ir pakočiojami. Paspirginami smulkiai supjaustyti la­
šiniai, ant keptuvės d e d a m i bulvių paplotėliai, ir viskas užpilama kiau­
šinių, ir pieno plakiniu. Apkepama.
¡75
V/
 Varškės ir bulvių plokštainis
Žalios bulvės nuskutamos, sutarkuojamos, išspaudžiamos sultys. Į
bulves įdedama ištrintos varškės, druskos pagal skonį, viskas gerai iš­
m a i š o m a . Keptuvas ištepamas sviestu, į jį s u d e d a m a paruošta tešla, išly­
ginamas paviršius ir kepama, kol iškepa. G a t a v a s plokštainis supjausto­
mas kvadratiniais gabalais, apipilamas ištirpintu sviestu ir grietine. Prieš
patiekiant plokštainis pašildomas.
• 500 g bulvių, 150 g varškės, druskos pagal skonį, 50 g sviesto, 3 valgomieji
šaukštai grietinės.
Bulvių apkepas
Į sugrūstas virtas bulves įpilama karšto p i e n o , įmušami žali kiauši­
niai, įberiama druskos pagal skonį, įpilama ištirpinto sviesto ir gerai iš­
m a i š o m a . Pusė košės sudedama į sviestu pateptą keptuvę, išlyginama,
ant j o s s u d e d a m a s sluoksnis pakepintų svogūnų ir uždengiamas kitu
sluoksniu košės, vėl išlyginama, p a t e p a m a grietine arba apšlakstoma
sviestu, pastatoma į karštą orkaitę ir k e p a m a 2 0 — 3 5 minutes. Prie apke­
po galima duoti pieno, grietinės arba grybų p a d a ž o .
• 1 kilogramui bulvių — 3 kiaušiniai, 3 svogūnų galvelės, 2 stiklinė pieno, 3
valgomieji šaukštai sviesto.
B u l v ė s , a p k e p t o s su s v o g ū n a i s ir žaliais
ankštpipiriais
Kiekvieną bulvę supjaustykite skersai žiedeliais, neperpjaudami iki
galo, kad įpjauta bulvė būtų panaši į vėduoklę. { pjūvius pakaitomis at­
sargiai įkiškite gabalėlį svogūno ir rėželį ankštpipirio. Apipilkite ištirpin­
tu margarinu, apibarstykite druska ir pipirais. Kiekvieną bulvę suvynio­
kite į foliją ir iškepkite.
• 8 bulvės, 1 svogūno galvelė, 1 žalias ankštpipiris, 2 valgomieji šaukštai ištir­
pinto margarino, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų.
Šviežių bulvių apkepas su daržovėmis
Smulkiai supjaustykite svogūno galvelę, morką ir salierą, patroškin­
kite su riebalais ir nedideliu kiekiu vandens. Į j u o s sudėkite žiedais su­
pjaustytas bulves ir pomidorus, įmeskite lauro lapą, įberkite juodųjų pi­
pirų ir pasūdykite. Viską sudėkite į keptuvą, iš viršaus užberkite sutrinto
česnako, įpilkite truputį acto ir įberkite smulkiai supjaustytų petražolių
lapelių. Supilkite miltus, išmaišytus su nedideliu kiekiu vandens, iš vir­
šaus išdėliokite citrinos skilteles. Apkepkite orkaitėje (laikykte 30 minu­
čių).
176
Apkepas patiekiamas šaltas. Jeigu bulvės nebešviežios, miltų berti
nereikia, patiekalas ir taip būna tirštas.
• 1 kilogramui bulvių — 80 ml aliejaus, 80 g svogūno, 60 g salierų, 60 g
morkų, 120 g pomidonĮ, 30 g česnakų, 20 g miltų, 40 g citrinos, lauro lapas,
maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių, acto, druskos pagal skonį.
Lenkiškos bulvės su riešutais
Išvirkite (geriausia garuose) 6 neskustas bulves, nulupkite, supjaus­
tykite į dalis, sudėkite į ugniai atsparų indą, įdėkite 2 šaukštus varškės.
Pašildykite 3 — 4 valgomuosius šaukštus sviesto arba margarino, sumai­
šykite su 3 šaukštais pieno ir supilkite ant bulvių. Kepkite 10 minučių
orkaitėje arba ant m a ž o s ugnies uždengtas. Vėl užpilkite bulves (šįkart 2
kiaušinių ir 2 valgomųjų šaukštų pieno arba grietinės plakiniu). Kepkite
dar 12 minučių. Patiekite karštas, apibarstytas riešutais.
Bulvių apkepas su mėsa
Bulvių košė paruošiama taip pat, kaip ir apkepui be mėsos. Pusė
bulvių košės lygiu sluoksniu sudedama į keptuvę, pateptą sviestu ir pa­
barstytą džiūvėsėliais. Iš viršaus dedamas sluoksnis maltos mėsos, ant
j o — likusi košė, sulyginama, aptepama kiaušiniu i r k e p a m a orkaitėje
2 0 — 3 0 minučių. Sumalti galima visokią mėsą: jautieną, veršieną, kiau­
lieną, paukštieną, taip pat kepenis, plaučius arba širdį. Virta arba troškin­
ta mėsa s u m a l a m a m ė s m a l e arba smulkiai sukapojama, pridedama pake­
pintų svogūnų, druskos, j u o d ų maltųjų pipirų, ir viskas s u m a i š o m a . Iš
sultinio arba keptos ir trosKintos mėsos sulčių galima išvirti raudonąjį
padažą, kuriuo patiekiant užpilama, arba padažas paduodamas atskirai.
Bulvių a p k e p a s su rūkytais lašiniais ir sūriu
Išvirtos sū lupenomis bulvės nulupamos, supjaustomos luiteliais, su­
dedamos į keptuvą su pašildytu aliejumi ir pakepintais svogūnais, pasū­
domą ir a p k e p a m a orkaitėje, kol parusvėja. I š d e d a m o s į lėkštę apibars­
tomos tarkuotu sūriu, apipilamos spirgintais rūkytais lašiniais, papuošia­
mos pomidorais.
Patiekiamos kaip priedas prie mėsos kartu su daržovių salotomis.
Galima patiekti ir kaip atskirą patiekalą su rūgusiu pienu.
• 1 kilogramui bulvių— druskos pagal skonį, 40 g aliejaus, 1 svogūno galvelė,
60 g kieto sūrio, 40 g rūkytų lašinių, pomidorų.
B u l v ė s , a p k e p t o s su sūriu ir m ė s o s k o n s e r v a i s
Išvirtos neskustos bulvės nulupamos ir ataušinamos, supjaustomos
luiteliais ir padalijamos į tris dalis. Ant patepto taukais keptuvo, pabarsty-
12—20 ^ ^7
to džiūvėsėliais, dedamas bulvių sluoksnis, kapotos mėsos sluoksnis, a p ­
šlakstoma saldžiųjų ankštpipirių pasta ir ištirpintais konservų riebalais.
Sluoksniai dedami pakaitomis, viršutinis sluoksnis — bulvių. Sluoksniai
paspaudžiami. Greitai apkepama orkaitėje ir u ž p i l a m a pienu, suplaktu su
kiaušiniais. K a i susigeria, iš viršaus apibarstoma tarkuotu sūriu ir apke­
p a m a . Patiekiama su daržovių salotomis.
• 1 kilogramui bulvių — druskos pagal skonį, petražolių lapelių, 1 skardinė
kiaulienos konservų, 1 nedidelis stiklainis saldžiųjų ankštpipirių pastos, 0,25 1
pieno, 40 g sūrio, 4 kiaušiniai, konservų riebalai, džiūvėsėlių keptuvui pabars­
tyti.
B u l v ė s , apkeptos su rūkyta m ė s a ir sūriu
N u s k u s t o s bulvės išverdamos su druska ir kmynais, perpjaunamos į
keturias dalis, sudedamos viena prie kitos ant taukais ištepto keptuvo, iš
viršaus d e d a m i gabalėliai apkepintos rūkytos m ė s o s , apibarstoma miltais,
užpilama pasūdytais plaktais kiaušiniais, apiberiama sūriu, sumaišytu su
džiūvėsėliais. K e p a m a įkaitusioje orkaitėje tol, kol kiaušiniai šiek tiek
sukeps. Patiekiama su šviežių daržovių salotomis.
• 1 kilogramui bulvių — druskos pagal skonį, kmynų, 60 g rūkytų lašinių, 20
g miltų, 6 kiaušiniai, 40 g maltų džiūvėsių, 40 g kieto sūrio, petražolių lapelių.
Bulvių apkepas su jūrų kopūstais
Jūrų kopūstai išverdami ir perplaunami šaltu vandeniu. Svogūnai
nulupami, smulkiai supjaustomi ir paskrudinami aliejuje. Bulvės nuplau­
n a m o s , n u s k u t a m o s , išverdamos užpiltos verdančiu vandeniu, karštos per-
trinamos per sietelį, pripilama karšto virinto p i e n o , pasūdomą ir išmai­
šoma, kad pasidarytų vientisa masė.
Kiaušiniai kietai išverdami, nulupami ir susmulkinami peiliu. P u s ė
bulvių košės sudedama lygiu sluoksniu į pateptą aliejumi kepimo formą
arba gilią keptuvę. Išvirti jūrų kopūstai, paskrudinti svogūnai ir susmul­
kinti kiaušiniai sumaišomi, pasūdomi ir sudedami ant bulvių sluoksnio ir
išlyginamas paviršius. Iš viršaus lygiu sluoksniu dedama likusi bulvių
košė, paviršius išlyginamas ir p a t e p a m a s žaliu kiaušiniu.
Pilna k e p i m o forma įkišama į orkaitę, ir k e p a m a , kol apkepas parus-
vėja.
• 1 kilogramui bulvių — 200 g jūrų kopūstų, 200 g svogūnų, 200 g pieno, 2—
3 kiaušiniai, 30 g aliejaus, druskos pagal skonį.
Bulvių ir špinatų a p k e p a s su brinza
I š v e r d a m o s neskustos bulvės ir n u l u p a m o s karštos, kai ataušta, su­
tarkuojamos stambia tarka ir p a s ū d o m o s .
178
Špinatai n u v a l o m i , nuplaunami, nuplikinami verdančiu sūdytu van­
deniu. Gerai nuvarvinami ir smulkiai supjaustomi. Gerai sumaišomi su
tarkuota brinza, trečdaliu aliejaus, pipirais ir smulkiai supjaustytais pet­
ražolių lapeliais. Į taukais pateptą skardą arba keptuvą lygiu sluoksniu
sudedama pusė tarkuotų bulvių ir apipilama trečdaliu aliejaus. Lygiai
sudedami supjaustyti špinatai, ant jų sudedamas sluoksnis likusių bulvių
ir apipilama likusia dalimi aliejaus. U ž p i l a m a išplaktais su pienu kiauši­
niais ir a p k e p a m a vidutinio karštumo orkaitėje, kol pasidaro gelsva plu­
telė.
• 750 g bulvių, 500 g špinatų, 150 g brinzos, 90 ml aliejaus, 3 kiaušiniai, 400
ml pieno, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
t
Grietinės p a d a ž e apkeptos bulvės
Šviežios bulvės nuplaunamos, sudedamos į verdantį pasūdytą van­
denį ir verdamos, kol išverda. Virtos bulvės išverčiamos į kiaurasamtį
arba sietelį, paskui sudedamos į gilų keptuvą, pateptą sviestu, apipilamos
grietinės padažu, apibarstomos tarkuotu sūriu, apšlakstomos ištirpintu
sviestu ir a p k e p a m o s orkaitėje.
Patiekiant bulvės apibarstomos krapais ir petražolių lapeliais.
• 700—800 g bulvių, 0,5 stiklinės grietinės padažo (daržovių patiekalams), 1
valgomasis šaukštas tarkuoto sūrio, 25 g sviesto, krapų arba petražolių lapelių.
Su bešamelio padažu apkeptos bulvės
Dideli bulvių gumbai nuskutami, išverdami su druska, žalumynais ir
sultinio kubeliu (galima ir be j o ) . Bulvės perpjaunamos pusiau, sudėlio­
j a m o s ant sviestu ištepto keptuvo, storai aptepamos bešamelio padažu,
apibarstomos tarkuotu sūriu ir labai greitai apkepamos orkaitėje.
Bešamelio p a d a ž o paruošimas: miltai pakepinami, kol pagelsta, at-
skiedžiami grietine ir paverdami. Šaltas pagardas ištrinamas su ančiu-
viais (be kaulų) arba su ančiuvių pasta, kapotu kietu kiaušiniu, prideda­
ma kumpio, citrinos sulčių ir prieskonių. Bešamelis turi būti tirštas, kad
nenuvarvėtų n u o bulvių.
Bulvės m e n t e l e dedamos ant salotų lapų, p a p u o š i a m o s pomidoru ir
petražolės šakele.
• 1 kg bulvių, druskos pagal skonį, petražolių arba salierų šakelių, sultinio ku­
belis.
• Bešamelio padažui: 40 g sviesto, 40 g miltų, 0,25 1 grietinėlės, 4 kiaušiniai,
2 ančiuviai arba ančiuvių pastos, citrinos sulčių, 50 g kumpio, 40 g sūrio.
Su lydytu sūriu apkeptos bulvės
Didelės v i e n o d o d i d u m o bulvės gerai n u p l a u n a m o s , neskutamos,
skersai supjaustomos 1,5 cm storumo luiteliais, a p k e p a m o s ant pateptos
179
skardos, apvartomos, p a sū d o m o s. Gabalėliais supjaustyti švieži grybai
patroškinami svieste su druska ir kmynais, pašildomi su kiaušiniais, kol
pasidaro košelė. Ant grybų sluoksnio dedami ploni lydyto sūrio grieži­
nėliai (galima ir su džiūvėsėliais) ir apkepami. Patiekiant bulvės deda­
m o s ant apkeptų grybų. Patiekiama su daržovių salotomis.
• 800 g bulvių, 20 g aliejaus skardai patepti, druskos pagal skonį, 40 g sviesto,
400 g grybų, kmynų, 2 kiaušiniai, 1—2 lydyti sūreliai. • Balandėliai su bulvėmis
Kazokiškai apkeptos bulvės
Išvirtos bulvės supjaustomos storais luiteliais, iš abiejų pusių apke­
p i n a m o s . Svieste p a k e p i n a m o s dvi svogūnų galvelės ir virta, m ė s m a l e
sumalta mėsa. Bulvės sudedamos į taukais pateptą keptuvę, pakaitomis
sluoksniais su m ė s a bei svogūnais ir tarkuota brinza. Viršutinis sluoksnis
turi būti bulvių. Pavirkite valgomąjį šaukštą miltų stiklinėje grietinės su
trimis ištrintais tryniais ir stikline sultinio, apipilkite bulves ir kepkite
orkaitėje vieną valandą.
Bulvių ir varškes a p k e p a s
Varškė pertrinama per sietelį, į m u š a m a s kiaušinis, įberiama druskos,
įpilama pieno ir gerai išmaišoma. Paskui išverdamos nuskustos bulvės,
supjaustomos gabalėliais ir s u m a i š o m o s su varške. Visa masė s u d e d a m a
į keptuvą arba keptuvę, pateptą sviestu, ir k e p a m a orkaitėje, kol susidaro
auksinė plutelė.
• 500 g varškės, 1 kiaušinis, 0,5 stiklinės pieno, draskos pagal skonį, 400 g
bulvių, 30 g sviesto.
Apkeptos su kiaušiniais bulvės
Bulvės n u s k u t a m o s ir supjaustomos m a ž d a u g 1 cm storio žiedais.
S u d e d a m o s į keptuvą arba keptuvę, p a s ū d o m o s ir užpilamos stikline van­
d e n s . K e p a m a orkaitėje apie 30 minučių. Paskui apipilama kiaušiniais,
suplaktais su pienu, ir k e p a m a dar 1 0 — 1 5 minučių. Ištraukus iš orkaitės
apibarstoma susmulkintais petražolių lapeliais arba krapais.
Patiekiamos karštos su šviežių daržovių salotomis arba raugintomis
daržovėmis.
• 500 g bulvių, 3 kiaušiniai, 500 ml pieno, 60 ml aliejaus, petražolių lapelių
arba krapų, druskos pagal skonį.
A p k e p t o s su kiaušiniais ir sūriu bulvės
Išvirtos neskustos bulvės n u l u p a m o s , supjaustomos kubeliais, apke­
p i n a m o s aliejuje, p a s ū d o m o s , įberiama grūstų kmynų, užpilama pienu,
180
sumaišytų su kiaušiniais, apibarstoma kapotais žalumynais, tarkuotu sū­
riu ir greitai a p k e p a m o s orkaitėje. Patiekiamos tuoj pat su burokėlių,
morkų salotomis su krienais ir pan.
• 1 kg bulvių, 60 g lašinių, druskos pagal skonį, kmynų, 0,25 1 pieno, 4 kiau­
šiniai, svogūnų laiškai, 4 0 — 6 0 g kieto sūrio.
Išvirkite bulves garuose ir karštas pertrinkite per sietelį. Supjausty­
kite šiaudeliais svogūnų galveles ir pakepinkite aliejuje. Į karštą košę
sudėkite svogūnus, supilkite karštą pieną, įberkite druskos pagal skonį ir
gerai suplakite. Su šituo įdaru darykite balandėlius. Sudėliokite j u o s ant
keptuvės, apkepinkite, užpilkite grietinės p a d a ž u (miltus užpilkite grie­
tine, gerai išmaišykite, pasūdykite ir virkite 1—2 minutes), balandėlius
apibarstykite tarkuotų sūriu ir kepkite orkaitėje 1 0 — 1 2 minučių.
• 5 bulvės, 2 svogūnų galvelės, 4 valgomieji šaukštai aliejaus, 0,5 stiklinės
grietinės, 1 arbatinis šaukštelis miltų, 100 g sūrio, kopūstas, pipirai, druskos
pagal skonį.
.
Bulvių vyniotinis su daržovėmis
Bulvės p a r u o š i a m o s kaip apkepui. Įdarui daržovės supjaustomos
šiaudeliais ir ištroškinamos. Nukeliamos n u o ugnies, p a s ū d o m o s , įmuša-
mi kiaušiniai ir išmaišoma. Paruošta bulvių košė plonu sluoksniu (maž­
daug 2 c m ) išdėdama ant drėgnos staltiesėlės, p e r vidurį s u d e d a m a s
įdaras.
Bulvių kraštai gerai suspaudžiami (staltiesėle), suteikiama vynioti-
nio forma, vyniotinis siūle į apačią perkeliamas į kepimo skardą, pateptą
aliejumi, patepamas kiaušiniu arba grietine, apibarstomas džiūvėsėliais,
apšlakstomas sviestu ir įkišamas į karštą orkaitę 2 5 — 3 0 minučių, kad
vyniotinis paruduotų.
Gatavas vyniotinis supjaustomas porcijomis, sudedamas į dubenėlį
ir apipilamas ištirpintu sviestu. Prie vyniotinio galima paduoti grietinės
arba p i e n o padažą.
Tokį pat vyniotinį galima įdaryti mėsa su svogūnais arba kiaušiniais,
taip pat ryžiais su grybais ir svogūnais.
Mėsa su bulvėmis
Porcijomis supjaustyta mėsa kartu su pjaustytais svogūnais, salierais
ir m o r k o m i s troškinama su riebalais, visą laiką pilant po truputį karšto
vandens. Kai mėsa pusiau gatava, įberiama druskos, raudonųjų ir juodųjų
pipirų, įpilama karšto v a n d e n s arba sultinio ir paliekama virti ant nedide-
181
 lės ugnies. Kai mėsa išverda, viskas s u d e d a m a į keptuvą, ten pat sude­
d a m o s nuskustos ir luiteliais supjaustytos bulvės, įkišama 15 minučių į
orkaitę, paskui pridedama stambiai supjaustytų pomidorų. Žiemą vietoj
jų g a l i m a įpilti valgomąjį šaukštą sumaišytos su vandeniu p o m i d o r ų
tyrės.
K e p a m a , kol išgaruoja vanduo. Jei norite, baigdami kepti galite pa­
tiekalą užpilti 3—4 gerai išplaktais kiaušiniais ir vėl apkepti.
• 750 g mėsos (avienos, veršienos arba kiaulienos), 600 g bulvių, 150 g svo­
gūnų galvelių, gabalėlis saliero šaknies, morka, 250 g pomidorų, 100 g riebalų,
maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
A k e p t a su bulvėmis ir grietinėle kiauliena
M ė s a apkepama iš abiejų pusių riebaluose, kad apskrustų, kartu su
pjaustytais svogūnais ir morka. Į keptuvę įpilama karšto vandens ir troš­
kinama, kol suminkštėja daržovės. Perdedamą į kepimo skardą, sudeda­
m o s supjaustytos bulvės, pasūdomą pagal skonį, pagardinama raudonai­
siais pipirais ir.įkišama į labai karštą orkaitę. Po 15 minučių į mėsą reikia
sudėti nuplautas ir išmirkytas džiovintas slyvas. Kepama, kol iškepa bul­
vės ir slyvos.
• 600 g mėsos, 600 g bulvių, 150 g svogūnų galvelių, 100 g morkų, 100 g
riebalų, 100 g džiovintų slyvų, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
i\ . M , • . .c ' » ' . . ' ! > < : / < ' it'i
Ukrainietiškai troškinta kiauliena
M ė s a supjaustoma nedideliais gabalėliais, šiek tiek pasūdomą ir iš
pradžių pakepinama su trupučiu sviesto, o paskui troškinama, kol pusiau
suminkštėja, pomidorų tyrėje, atskiestoje vandeniu. Bulvės ir m o r k o s šiek
tiek paskrudinamos likusiame svieste. S u m a i š o m o s su pjaustytais svogū­
nais, p a s ū d o m o s ir pagardinamos raudonaisiais pipirais. Šitaip paruoštos
daržovės sudedamos į puodą, sluoksniais pakaitom su mėsa. Ten sudeda­
mi išvirti ir supjaustyti grybai, įmetamas lauro lapas, užpilama nuoviru,
k u r i a m e virė grybai, ir troškinama, kol suminkštėja mėsa ir daržovės.
• 750 g kiaulienos, 1 kg bulvių, 80 g sviesto, 150 g morkų, 100 g svogūnų
galvelių, 2 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, 50 g džiovintų grybų, lauro
lapelis, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Viščiukas aluje su bulvėmis
Išdorojamas, nuplaunamas ir p a s ū d o m a s viščiukas, iš vidaus ir iš­
orės p a t e p a m a s pašildytu sviestu, papipirinamas. Dedamas į elektrinį p u o ­
dą arba kitą sandarų, ugniai atsparų indą. B u l v ė s supjaustomos dalelė­
mis, o m o r k o s — šiaudeliais. Pasūdomą pagal skonį ir sudėliojama ap-
182
link viščiuką. Papipirinama. Ant viščiuko supilamas butelis alaus. Įkiša­
mas į orkaitę ir kepamas uždengtas dideliame karštyje.
Gatavas patiekalas p a d u o d a m a s su kokiomis nors salotomis.
• Viščiukas (1 kg), 800 g bulvių, 150 g morkų, 125 g sviesto, butelis alaus,
maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Bulvių pyragėliai su morkomis
Bulvės išverdamos, nusausinamos ir pertrinamos. Įmušami žali kiau­
šiniai (geriau tryniai) ir gerai išmaišomi. Iš bulvių košės daromi paplo­
tėliai, ant jų d e d a m a s morkų įdaras. Padaromi pyragėliai, apvoliojami
miltais ir aptepami kiaušiniu. Sudedami į k e p i m o skardą, pateptą sviestu,
ir apkepami orkaitėje.
Įdarui žalios morkos sumalamos m ė s m a l e ir patroškinamos su cuk­
rumi ir sviestu ant silpnos ugnies. Paskui suberiami smulkiai pjaustyti
kietai virti kiaušiniai ir druska.
• 10 bulvių, 2 kiaušiniai. Įdarui: 4 morkos, 2 arbatiniai šaukšteliai cukraus, 3
valgomieji šaukštai sviesto, 1—2 kiaušiniai, druskos pagal skonį.
Bulvių pyragėliai su grybais
Bulvės paruošiamos kaip bulvių kotletams. Įdarui džiovinti grybai
nuplaunami, išverdami, smulkiai sukapojami ir p a k e p i n a m i svieste, pas­
kui pridedama smulkiai sukapotų pakepintų svogūnų, druskos pagal sko­
nį, maltų juodųjų pipirų ir sumaišoma. Iš paruoštos bulvių košės lipdomi
nedideli paplotėliai, į kurių vidurį įdedama grybų įdaro, paplotėlis sulen­
kiamas, kraštai suspaudžiami, padaromi p u s m ė n u l i o formos pyragėliai.
Sudrėkinami kiaušiniu, apvoliojami džiūvėsėliais ir apkepinami su ištir­
pintu sviestu keptuvėje. Atskirai paduodamas grybų padažas. Jis išverda­
mas su grybų nuoviru, pridėjus grietinės arba pomidorų tyrės. Tokius
pyragėlius galima daryti ir su daržovių įdaru.
• 1 kilogramui bulvių — 100 g džiovintų grybų, 2 svogūnų galvelės, 2 kiauši­
niai, 0,5 stiklinės džiūvėsėlių, 4 valgomieji šaukštai sviesto.
Bulvių pyragėliai su mėsa
Karštos virtos bulvės sumalamos mėsmale, įmušami kiaušiniai, įbe­
riama druskos pagal skonį. Sumaišoma, p a d a r o m i apvalūs paplotėliai. Į
juos įdedama m ė s o s įdaro, suspaudžiami kraštai, suapvalinami. Pyragėliai
apibarstomi miltais ir apkepinami. Patiekiami karšti su sviestu.
• 500 g b u l v i ų — 1 kiaušinis, 100 g jautienos arba kepenų, 1 svogūnas, 1 val­
gomasis šaukštas miltų, šaukštas sviesto, pipirų ir druskos pagal skonį.
183
 Bulvių pyragėliai su dešra ir brinza
(slovakų valgis)
Paruoškite pasūdytą bulvių tešlą (ketvirtadalį bulvių normos palikite
įdarui), iškočiokite 0,5 cm s t o r u m o sluoksniu, supjaustykite 6><8 cm dy­
džio stačiakampiais, padėkite įdaro, sulenkite, tešlos kraštus paspaudyki­
te. Pyragėlius pavirkite s ū d y t a m e vandenyje 6 — 8 minutes, išgriebkite.
Patiekdami apiberkite susmulkinta brinza, apipilkite paspirgintais rūky­
tais lašinukais ir apiberkite supjaustytais krapais. Patiekite kaip pagrin­
dinį patiekalą su daržovių* salotomis.
Įdaro paruošimas. Pertrintos bulvės p a s ū d o m o s , s u m a i š o m o s su
smulkiai supjaustyta brinza (puse normos), pjaustyta griežinėliais dešra.
• 800 g bulvių, 2 0 0 — 2 4 0 g rupių miltų, 1 kiaušinis, druskos pagal skonį, 200 g
dešros, 400 g brinzos, 80 g rūkytų lašinių, krapų.
Bulvių pyragas su grybais
N u p l a u k i t e 1 kg bulvių, išvirkite neskustas, nulupkite ir sutrinkite,
įberkite 1 stiklinę manų kruopų, 1 arbatinį šaukštelį druskos, 2 valgo­
muosius šaukštus sviesto ir sumaišykite.
Patepkite sviestu gilią keptuvę, dugną išklokite bulvių koše 2 cm
storumo sluoksniu, tada dėkite sluoksnį grybų įdaro. Pakartokite 3 kar­
tus. Viršutinis sluoksnis turi būti bulvių. Paskui viršų patepkite sviestu,
apibarstykite susmulkintais džiūvėsiais. Įkiškite valandai į orkaitę ir žiū­
rėkite, kad neapdegtų iš viršaus. Patiekite karštą keptuvėje, supjaustytą
gabalais.
Grybų įdaras: 1,5 kg šviežių baravykų virkite pasūdytame vandeny­
je 20 minučių, nukoškite vandenį, nugarinkite, smulkiai supjaustykite
(jeigu grybai džiovinti, 25 g p a m e r k i t e iš vakaro). Smulkiai supjaustykite
du didelius svogūnus, sumaišykite su trimis valgomaisiais šaukštais alie­
j a u s (geriau saulėgrąžų). Į patroškintus grybus įberkite 1 valgomąjį šaukš­
tą miltų, 3 valgomuosius šaukštus grietinės, truputį krapų ir petražolių
lapelių, sumaišykite. Įberkite druskos ir pipirų pagal skonį.
Sūdytos bulvių lazdelės
Į išvirtas ir pertrintas per sietelį bulves supilkite ištirpintą sviestą,
suberkite miltus, įmuškite žalią kiaušinį ir pagal skonį įberkite druskos.
Gerai išmaišykite ir iškočiokite tešlą m a ž d a u g 0,5 cm sluoksniu. Su­
pjaustykite 8 — 1 0 cm ilgio, 2 cm pločio juostelėmis arba plona stikline
supjaustykite skrituliais. Sudėliokite ant sviestu išteptos k e p i m o skardos,
iš viršaus patepkite suplaktu kiaušiniu ir apibarstykite kmynais.
184
Kepkite vidutinio karštumo orkaitėje, kol pasidarys auksinės
spalvos.
• 250 g bulvių, 250 g miltų, 2 kiaušiniai, 250 g sviesto, kmynų, druskos pagal
skonį.
Bulvinės bandelės su varške
Virtos bulvės pertrinamos, paskui į j a s beriami kvietiniai miltai, įmu-
šami 3 kiaušiniai. Viskas gerai išmaišoma ir iškočiojamas 1 cm storumo
tešlos sluoksnis. Iš jo stikline išpjaunami skrituliai ir sudėliojami ant
k e p i m o skardos, pateptos sviestu. Kiekvieno skritulio viduje įspaudžia­
ma duobelė, į kurią d e d a m a s įdaras.
Įdaras paruošiamas šitaip: ištrinama riebi varškė, įmušami 3 kiau­
šiniai, įberiama smulkaus cukraus ir gerai išmaišoma. Varškėtės patepa­
m o s kiaušiniu ir k e p a m o s orkaitėje.
• 600 g bulvių, 0,3 stiklinės kvietinių miltų, 7 kiaušiniai, 1 stiklinė riebios
varškės, 1,5 arbatinio šaukštelio smulkaus cukraus, 15 g sviesto, 4 stiklinės
vandens, druskos pagal skonį.
Bulvinės bandelės su žuvimis
Bulvės v e r d a m o s neskustos, a t a u š i n a m o s , n u l u p a m o s . S u m a l a m o s
m ė s m a l e . Įdedama sviesto arba taukų, įmušamas kiaušinis, įberiama cuk­
raus. Nuvalytos ir be kaulų žuvys s u m a l a m o s m ė s m a l e , į m u š a m a s žalias
kiaušinis, įdedama pakepintų svogūnų ir sviesto. Į bulvių tešlą d e d a m a
žuvies įdaro, bandelių viršus patepamas kiaušiniu. K e p a m a orkaitėje 5 —
6 minutes.
• 1 bandelei reikia 1—2 bulvių, 20 g žuvies, kiaušinio, ketvirtadalio svogūno,
sviesto.
Bulvių vafliai
Miltai išsijojami į dubenį. Mielės ištrinamos su 1 arbatiniu šaukšte­
liu cukraus, įpilama šilto pieno, supilami plakti kiaušiniai, d e d a m a svies­
to, įberiama vanilino (arba cedros), ir po truputį beriant m i l t u s užmaišo­
ma tešla. Šaltos virtos bulvės sutarkuojamos ir s u m a i š o m o s su tešla. Teš­
la laikoma 1 valandą, kol pakyla, ir iškepami ploni vafliai.
• 2 kiaušiniai, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, druskos pagal skonį, 0,5 citrinos
cedros arba vanilino, 1 stiklinė pieno, 15—20 g mielių, 150 g miltų, 150 g virtų
bulvių, 3 valgomieji šaukštai ištirpinto sviesto arba margarino.
Bulvių pudingas
Sviestas trinamas su cukraus pudra, kol pasidaro purus kremas. Į jį
įmušami vienas po kito du kiaušiniai, visą laiką maišoma, kol pasidaro
185
vientisa masė. \ ją pridedama razinų, įspaudžiama citrinos sulčių, deda­
ma virtų nuluptų ir sutarkuotų bulvių, įberiamas žiupsnelis druskos. Vis­
kas palengva išmaišoma ir išdėdama į k e p i m o formą arba skardą, pateptą
sviestu ir pabarstytą miltais.
Kepamas orkaitėje vidutinėje temperatūroje. Patiekiamas supjausty­
tas porcijomis, iš viršaus apibarstoma cukraus pudra arba vanilinu.
• 250 g bulvių, 4 kiaušiniai, 125 g sviesto, 125 g cukraus, vienos citrinos sultys,
2 0 — 3 0 g razinų, cukraus pudros, aromatizuoto vanilino.
Saldūs bulviniai rutuliukai
Išvirtos su lupenomis bulvės n u l u p a m o s ir karštos pertrinamos per
sietelį. Įmušami kiaušiniai ir įberiama dalis miltų. Išmaišoma ir iš tešlos
d a r o m i nedideli paplotėliai, į kiekvieno paplotėlio vidurį įdedama po
šaukštelį marmelado. Kraštai sulipdomi, pakočiojama, kad būtų apvalūs,
apvoliojami miltuose ir apkepinami iš visų pusių, kad pagelstų.
Patiekiami karšti, apibarstyti cukraus pudra, aromatizuotu vanilinu.
• 1 kg bulvių, 200 g miltų, 120 g lydyto sviesto, 4 kiaušiniai, 150 g cukraus
pudros, 150 g marmelado, vanilino.
BULVIŲ ATSARGŲ P A R U O Š I M A S
Džiovintos bulvės
Bulvės nuskutamos, išverdamos, išverčiamos į sietelį, supjaustomos
griežinėliais, sudedamos ant k e p a m o s i o s skardos ir įkišamos į šiltą orkai­
tę, durelės paliekamos praviros 1 0 — 1 5 minučių (kad išgaruotų d r ė g m ė ) .
Po 1 0 — 1 5 minučių bulvės apvartomos ir baigiamos džiovinti. G a l i m a
džiovinti ir mėsmale sumaltas virtas bulves, ištrupintas plonu sluoksniu
ant kepamosios skardos.
186
Kokių įvairių rūšių kopūstų šiandien žino ž m o n ė s !
Ir baltieji gūžiniai, ir Savojos, ir raudonieji gūžiniai, ir žiediniai, ir
brokoliai, ir ropiniai kopūstai... Visi jie naudingi ž m o n ė m s daugelį tūks­
tantmečių.
Augalo pavadinimas kilo iš senovės romėnų „ k a p u t u m " (galva), nu­
sakančio svarbiausią savitos sandaros augalo dalį.
Senieji raštai ir archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad kopūstai, matyt,
paplito iš Senovės R o m o s . Romėnai augindavo daug kopūstų rūšių —
gūžinius, lapinius, ir net brokolius. „Pirmieji tarp visų daržovių" — taip
kopūstus vadino Senovės R o m o s karvedys ir rašytojas M a r k a s Porcijus
Katonas Vyresnysis. R o m ė n a i manė, kad ž m o n ė s , nuolatos valgantys ko­
pūstus, tampa ypač stiprūs, narsūs ir neserga j o k i o m i s ligomis. O Pita­
goras m a n ė , kad kopūstai „... palaiko žvalumą ir linksmą nuotaiką".
Senovės Romoje kopūstai buvo labai plačiai vartojami kaip maistas
ir kaip vaistas, jie buvo laikomi maistingais ir galinčiais sustiprinti žmo­
gaus atsparumą daugeliui ligų, suteikti organizmui tvirtumo, pašalinti ne­
migą, nuraminti galvos skausmus.
Senovės Egipto gydytojai primygtinai patarinėdavo kopūstų duoti ir
vaikams, nes nuo jų vaikai „tampa stiprūs".
J Rusiją kopūstai b u v o atvežti iš K r y m o ir Juodosios j ū r o s pakran­
tės, kur nuo senovės buvo įsikūrusios graikų ir romėnų kolonijos. Auga­
las paplito ir Kijevo Rusioje, buvo pripažintas anksčiau negu Vakarų
Europos šalyse. Vėliau kopūstai nukeliavo dar toliau į šalies šiaurę.
Gamtoje baltieji gūžiniai kopūstai n e a u g a tokie, kokius m e s dabar
matome. Viduržemio j ū r o s ir Atlanto v a n d e n y n o pakrančių šalyse auga
laukiniai lapiniai kopūstai — nedidelis augalas su tankiais lapais, augan­
čiais rozetės pavidalu. Daugelį amžių šis augalas buvo kultūrinamas, bū­
davo atrenkami sveikiausi ir tvirčiausi egzemplioriai, dauginami, kryž­
minami apdulkinimu; būdavo taikomi ir kiti selekcijos metodai. Todėl
187
šiuo m e t u įvairiose šalyse i š v e d a m o s dešimtys veislių kopūstų savo se­
lekcijos, j u o s vartoja vietiniai gyventojai.
Rusų protėviai p a m ė g o kopūstus. Valgydavo šviežius, raugintus,
troškintus, kaip priedą prie kitų patiekalų, ypač mėsos ir žuvų. P e r ilgus
pasninkus, kurių versdavo laikytis religija ir j o s taisyklės, gyventojai mis-
davo kopūstais ir žuvimis. Neturtingi ž m o n ė s kopūstus valgydavo ištisus
metus. Matyt, ne veltui Rusijoje buvo paplitusi patarlė: „Kopūstai pilvą
pripildo, patys į burną l e n d a " .
K a d kopūstai naudingi, ž m o n ė s žinojo seniai. Dar neatskleidę šito
augalo cheminės sudėties, m ū s ų pastabūs protėviai gyrė jo nuostabias
savybes. Pavyzdžiui, XVII a. vaistažolių knygoje „Vėsusis s o d a s " apie
kopūstų gydomąją galią b u v o rašoma, kad j i e „pravalo vidurius, paleng­
vina skrepliavimą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir padeda n u o vidurių pū­
timo. Virti minkština v i d u r i u s " .
Dabar, kaip ir anksčiau, kopūstai valgomi švieži, rauginti, virti, troš­
kinti. Su kopūstais kepami pyragai, verdami virtiniai — m ė g s t a m i rusų
valgiai. Garsieji ukrainietiški barščiai ir rusiška kopūstienė, šiupininė ne-
išverdamos ir kopūstų p y r a g a s neiškepamas be kopūstų.
Kopūstai tradiciškai laikomi naudingais sergant opalige, kepenų li­
gomis, avitaminoze, vandenlige, podagra, cukriniu diabetu ir u ž d e g i m a i s .
Kopūstų sultys gydo žaizdas, pūlinius, paviršinius n u d e g i m u s .
Kopūstų lapų pavilgai d e d a m i sergant podagra, radikulitu ir reuma­
tu, kad numalšintų skausmą.
Kopūstų gydomąsias savybes galima paaiškinti jų c h e m i n e ir bio­
c h e m i n e sudėtimi. Pirmiausia j u o s e gana daug ( 1 , 5 % ) ląstelienos, o ji
palankiai veikia motorines ž a r n y n o funkcijas ir jo mikroflorą; j u o s e prak­
tiškai yra visų vitaminų, tarp jų ir vitamino U (metilmetionino), palankiai
veikiančio skrandžio ir ž a r n y n o gleivinės epitelį, o tai užkerta kelią
o p o m s šituose organuose. K o p ū s t u o s e esanti vyno rūgštis neleidžia cuk­
rui virsti riebalais ir a p s a u g o organizmą nuo nutukimo. Tačiau nereikia
pamiršti, kad ši rūgštis labai neatspari, n u o šiluminio apdorojimo suyra,
bet išlieka raugintuose kopūstuose.
K o p ū s t u o s e daug kalio, fosforo, kalcio mangano, m a g n i o , geležies
druskų, organinių rūgščių, fermentų, fitoncidų. Juose taip pat pakanka­
mai j o d o , todėl jie n e p a k e i č i a m a s maistas sergantiems skydliaukės funk­
cijos sutrikimais.
Šitoje daržovėje m a ž a azoto junginių, todė ji labai reikalinga ligo­
niams su nesveikais inkstais, iš jų ir sergantiems cukriniu diabetu.
188
Tam tikras kiekis vario kopūstuose d a r o j u o s n e p a k e i č i a m u s sutriku­
sios nervų sistemos ligonių mityboje.
Rusijoje labiausiai paplitę baltieji gūžiniai kopūstai. Jie v a l g o m i
kiaurus m e t u s švieži ir rauginti, iš jų v e r d a m o s sriubos ir antrieji patie­
kalai, paruošiami užkandžiai; j i e skanūs ir maistingi.
D a u g maistingųjų ir gydomųjų savybių turi Savojos kopūstai, kurių
p a v a d i n i m a s kilo iš m a ž o s grafystės Italijoje p a v a d i n i m o , šios grafystės
gyventojai d a u g augina tokių kopūstų.
Skirtingai negu baltieji gūžiniai, Savojos kopūstų lapai labai išpūs-
liję, švelnūs, glebios gūželės ir trumpesnis kopūstkotis. D a b a r šie k o p ū s ­
tai populiariausi Prancūzijoje ir Vokietijoje. Rusijos teritorijoje Savojos
kopūstai a u g i n a m i n u o XVII amžiaus. Jie labai gerai dera sausose stepių
klimato z o n o s e .
C h e m i n e sudėtimi Savojos kopūstai turtingesni baltymų ir vitaminų,
skanesni n e g u baltieji gūžiniai. Jie plačiai vartojami dietinėje mityboje
ligoninėse ir sanatorijose. Savojos kopūstai n e r a u g i a m i — jų lapai
švelnūs.
Raudonųjų gūžinių kopūstų lapai melsvai violetiniai n u o dažančios
medžiagos antocianino, tai baltųjų gūžinių kopūstų atmaina.
Šie kopūstai išvesti XVI amžiuje Vakarų Europoje. Pirmąkart r a u d o ­
nieji gūžiniai kopūstai Rusijoje p a m i n ė t i 1672 m. („Vėsusis s o d a s " ) , o
intensyviai p r a d e d a m i auginti X V I I I a m ž i a u s pabaigoje — X I X a m ž i a u s
pradžioje.
Raudonieji gūžiniai kopūstai plaučių ligoms gydyti b u v o vartojami
dar Senovės R o m o j e , o ūmiems ir lėtiniams b r o n c h i t a m s — ir dabartiniu
metu.
G y d o m ą s i a s raudonųjų gūžinių kopūstų savybes lemia kalio, m a g ­
n i o , geležies druskų, fermentų, ląstelienos, fitoncidų gausumas. Vitami­
no C raudonieji gūžiniai kopūstai turi 2 kartus, o karotino (provitami-
no A) — 4 kartus daugiau negu baltieji gūžiniai kopūstai. Tačiau r a u d o ­
nųjų gūžinių kopūstų ląsteliena kur kas šiurkštesnė n e g u kitų rūšių. To­
dėl sutrikus virškinimo organų funkcijoms r a u d o n u o s i u s gūžinius k o p ū s ­
tus reikia vartoti nedideliais kiekiais kaip salotas, priedus arba m a r i ­
nuotus.
Žiediniai kopūstai žinomi n u o senų laikų. Juos išvedė dar Sirijos
felachai ir p a v a d i n o Sirijos kopūstais. Daugiau kaip prieš tūkstantmetį
garsusis gydytojas Avicena r e k o m e n d a v o Sirijos k o p ū s t u s valgyti ž i e m o s
metu.
Daugelį amžių žiediniai kopūstai b u v o auginami t i k Sirijoje ir kitose
arabų šalyse, XVII amžiuje arabai atvežė jų į Ispaniją, o iš Sirijos šitie
189
kopūstai buvo nuvežti į Kiprą. Daugelį amžių Kipras buvo vos ne svar­ Ropiniai kopūstai buvo žinomi dar Senovės R o m o j e , vadinamieji
biausias šių sėklų tiekėjas E u r o p o s šalims. koulorapa, tai yra stiebinė ropė. Taip vadinama todėl, kad kopūstas turi
XVI amžiuje kai kurios žiedinių kopūstų rūšys buvo pradėtos augin­ storą vešlų stiebą, vadinamąjį stiebavaisį, kurio minkštimas švelnus ir
ti Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir Anglijoje. sultingas. Stiebavaisio spalva labai įvairi — nuo šviesiai žalios iki tam­
Į Rusiją žiediniai kopūstai atkeliavo Jekaterinos II valdymo metais, siai violetinės.
jie buvo auginami tik kai kurių didikų daržuose. Šie kopūstai labai vertingi vaikų mitybai, nes turi daug kalcio. O
Mūsų laikais žiediniai kopūstai auginami ir valgomi visuose pasau­ vitamino C j u o s e gausiau negu apelsinuose, todėl j i e vadinami šiaurės
lio kraštuose. apelsinais.
Maistingumu žiediniai kopūstai kur kas vertingesni negu baltieji gū­
žimai. Daugiau kaip pusę azoto medžiagų juose sudaro lengvai virškina­ Visų rūšių ir atmainų kopūstų valgių sąrašas būtų labai ilgas.
mi baltymai, ląstelienos n e d a u g , kopūstuose gausu vitaminų (PP, C, B | ,
B 2 , B 3 , B 6 ) , kalio, magnio, fosforo druskų, j u o s e ' y r a kobalto, j o d o , fer­ Įsidėmėkite...
mentų, medžiagų, reguliuojančių cukraus ir cholesterino kiekį. • Skaniausi kopūstai tie, kurių kotai apvalūs arba plokšti, standūs,
Žiediniai kopūstai — vertingas dietinis produktas ir plačiai vartoja­ lapai sultingi, ir negiliai įaugęs į galvą kopūstkotis.
mi dietiniam įvairiomis ligomis sergančių ligonių maitinimui. • Kopūstus neretai užpuola kirmėlės, skruzdėlės, musės ir kiti ken­
Žiediniai kopūstai valgomi virti, troškinti ir kepti. kėjai. Todėl palaikykite juos 10—15 minučių pasūdytame arba actu pa­
Briuselinius kopūstus išvedė iš lapinių kopūstų Belgijos daržininkai, rūgštintame vandenyje, kad visi gyviai išplauktų į paviršių, paskui gerai
j i e išsiskiria gražia išvaizda. Pusės metro aukščio kopūsto stiebas su la­ nuplaukite kopūstą po šalto vandens srove.
* '
pais viršuje visas apkibęs m a ž o m i s gūželėmis (iki 50), nuo riešuto iki
• Pirmiausia iš kopūsto išpjaunamas kotas, paskui supjaustomas
vištos kiaušinio didumo.
maždaug pusės centimetro pločio juostelėmis (jeigu recepte nenurodyta
Iš Belgijos kopūstai paplito į Olandiją, Vokietiją, kur j i e b u v o vadi­
kitaip).
nami rosenkohl— rožiniais kopūstais.
• Niekada nereikia kepinti žalių kopūstų. Jie pasidaro sausi ir neska­
Karlas Linėjus pirmasis moksliškai aprašė kopūstą ir pavadino briu-
nūs. Pirmiausia išvirkite O Įdarams susmulkinti žali kopūstai prieš ke­
seliniu Belgijos daržininkų iš Briuselio garbei.
pinant apiplikomi verdančiu vandeniu.
Rusijoje briuseliniai kopūstai atsirado tik X I X amžiuje. D a b a r dide­
liuose plotuose briuseliniai kopūstai auginami Anglijoje ir JAV. Vis dau­ • / troškinamus šviežius kopūstus įpilkite truputį acto arba citrinos
giau vietos j i e užima Lenkijos ir Vengrijos daržuose. rūgšties, kad jie per daug nesuminkštėtų. Apskritai rūgštis sulėtina dar­
Briuseliniai kopūstai laikomi skania ir vertinga daržove. Juose yra žovių virimą, todėl rūgštį, taip pat jos turinčius produktus (pomidorų
visų vitaminų, fermentų, organinių rūgščių, lengvai virškinamų baltymų. pastą, šviežius pomidorus, agurkų sūrymą, raugintus agurkus ir t.t.) dė­
Vitamino C briuseliniuose kopūstuose trigubai daugiau negu baltuosiuo­ kite į patiekalus tik baigdami virti.
se gūžiniuose. O magnio, kalio ir geležies šituose kopūstuose daugiau
• Šviežių kopūstų sriuba bus itin skani, jeigu kopūstus sudėsite į
negu kitose jų rūšyse. Labai skanios briuselinių kopūstų sriubos ir sul­
verdantį sultinį.
tiniai — skoniu ir maistingumu nenusileidžia vištienos sultiniams.
Kaip tik briuseliniai kopūstai įrašomi į operuotų ligonių valgiaraštį, • Barščius iš pradžių virkite ant didelės ugnies, bet nugraibę putas
j i e naudingi ligoniams, kurių sutrikusi širdies ir kraujagyslių sistema, itin ir sudėję žalumynus, primažinkite, tegul barščiai baigia virti uždengti.
naudingi cukriniu diabetu sergantiems ligoniams, ypač kartu su morkų • Nesūdykite kopūstų įdarui: išsiskiria daug skysčio, ir įdaras bus
sultimis, salotomis, pupelėmis. sausas.
Briuseliniai kopūstai vartojami virti, marinuoti, troškinti, džiovinti,
• Kad pyragas su kopūstais nusisektų, pasistenkite kurį laiką neati­
konservuoti.
darinėti orkaitės durelių.

190 191
 • Raugintų kopūstų sriubą sūdykite tada, kai kopūstai išvirs, antraip
• Raugintus kopūstus geriau laikyti 1—4" C temperatūroje, o sūrv-
lengva persūdyti.
mas turi apsemti jį keliais centimetrais. Pasiėmę kopūstus iš statinaitės,
• / raugintų kopūstų salotas vietoj obuolių galima dėti apelsinų ir sulyginkite paviršių ir nepamirškite iš viršaus uždėti svarmenį. Kopūstus
mandarinų skiltelių. galima perdėti į stiklainius ir užpilti aliejumi, kad apsemtų per du pirš­
tus — šitaip jie išbus iki pavasario pabaigos.
• Darydami salotas iš raugintų kopūstų, nuspauskite sultis, nupliky­
kite karštu vandeniu, o kai vanduo nuvarvės, sudėkite į salotinę ir įpilkite • Skaniausi kopūstai— rauginami medinėse statinaitėse. Kopūstų
nuspaustų sulčių. sluoksnius reikia suplūkti mediniu grūstuvu. Viršutinį sluoksnį uždenkite
švariu audiniu, iš viršaus prislėkite mediniu dangčiu ir svarmeniu (nu­
• Kopūstų sūrymą pavasarį galite pilti į įvairių daržovių salotas
plautu ir nuplikytu verdančiu vandeniu akmeniu). Laikomi emaliuotuose
vietoj acto ir citrinų sulčių: skanu ir daugiau vitaminų.
induose, polietileninėse plėvelėse ir kitokios medžiagos svarmenimis pri­
• Žiediniai kopūstai — labai jautrūs ir gerai išsilaiko tik tamsoje. slėgti kopūstai gali įgauti nemalonių skoninių savybių.
Net neilgai palaikyti šviesoje tamsėja, pažaliuoja ir apkarsta. Mėgsta
• Užraugtos kopūstų gūžės bus švelnios ir standžios, jeigu jų sluoks­
vėsą ir nemėgsta būti suspausti.
nius apibersite stambiai grūstais kukurūzais.
• Prieš ruošdami žiedinius kopūstus nupjaukite žalius lapus, kopūst- į. ui uyį • Ą '•
kotį, nupjaustykite patamsėjusias vietas. Paskui gerai nuplaukite ir 30 • Iš sūrymo išgriebti rauginti kopūstai jau po 3 valandų praranda
minučių palaikykite šaltame sūdytame vandenyje. 33% vitamino C, o po 12 valandų — 50%. Todėl juos reikia arba tuojau
suvartoti, arba išvirti ar patroškinti.
• Žiediniai kopūstai verdami sūdytame verdančiame vandenyje. La­
• Net labai rūgščių raugintų kopūstų negalima plauti — praranda­
pų išmesti nereikia, iš jų galima išvirti sriubą.
ma dalis vitaminų ir mikroelementų. Prieš virdami nuspauskite ir pagal
• Kad žiediniai kopūstai išliktų balti, reikia virti žiedynėliais žemyn, skonį įberkite cukraus arba sumaišykite su šviežiais kopūstais.
įpylus į vandenį 2—3 valgomuosius šaukštus šviežio pieno, skiltelę cit­
• Patamsėjusius raugintus kopūstus reikia išmesti.
rinos arba keletą lašų citrinos sulčių.

• Jei žiedinius kopūstus prieš virdami įdėsite į šaltą vandenį, į kurį • Indus, kuriuose buvo laikomi rauginti kopūstai, reikia perskalauti

įpilta truputį citrinos rūgšties arba acto, ir virsite atvirame inde ant karštu vandeniu, į kurį įpilta 2—3 arbatiniai šaukšteliai acto.

didelės ugnies, jie išlaikys baltą spalvą. • Ilgesniam laikymui parenkamos vėlyvos rudeninių kopūstų rūšys,

• Nevirkite kopūstų skardiniuose ir aliuminiuose puoduose: juose kurių kietos galvos. Jie visą žiemą gali išbūti švieži vėsiame rūsyje arba
sandėliuke, jeigu kotai neapvytę, nepašalę ir nepažeisti. Ant kopūstkočių
taip pat pasikeis jų spalva. Geriau virkite emaliuotame puode. Žiedinius
reikia palikti 3—4 žalius lapus. Kopūstai laikomi ne krūvomis, o lenty­
kopūstus geriau troškinkite piene.
nose arba dėžėse su skylėmis, kotai neturi liestis. Kopūstkočiai paliekami
• Kad virtuvėje nepasklistų blogas kvapas, kai verdate gūžinius arba 2—3 cm ilgio. Jeigu surišti po du kopūstai pakabinami kotais aukštyn,
žiedinius kopūstus, apdenkite puodą marle, suvilgyta actu, o iš viršaus tada kopūstkočių nereikia nupjauti. Kasdami kopūstus, nenukirskite ko­
uždenkite dangčiu. Arba į puodą su vandeniu, kur verdami kopūstai, įber­ pūstkočių, jie turi būti gana ilgi. Žiemą retkarčiais apžiūrėkite kopūstus
kite truputį cukraus. ir nupieškite pageltusius lapus.

• Kad nebūtų nemalonaus kvapo, kai verdami kopūstai, įmeskite į

puodą riekelę pyrago minkštimo, suvynioto į švarią drobės skiautelę.

192
13—20 193
 BALTŲJŲ GUZINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI pjaustytus petražolių ir salierų lapus. Užpilkite actu ir aliejumi. P a p u o š -
. •
kitė pomidorų skiltelėmis.
Šitokias salotas galima paruošti ir iš raudonųjų gūžinių kopūstų. Ga­
Baltųjų gūžinių kopūstų salotos
lite gražiai sudėlioti salotas iš atskirai supjaustytų baltųjų ir raudonųjų
N u v a l o m a ir n u p l a u n a m a kopūsto galva, išpjaunamas kopūstkotis,
gūžinių kopūstų.
tada kopūstas susmulkinamas, šiek tiek p a s ū d o m a s ir p a g r u m d o m a s ran­
Salotos b ū n a skanesnės, kai įdedama dalis tarkuotų morkų ir įberia­
komis, kad pasidarytų minkštas. Sultys nupilamos. Tada kopūstai sude­
ma dvigubai daugiau cukraus negu druskos.
dami į salotinę, įpilama acto, sumaišyto su cukrumi, ir palaikomi 3 0 —
40 minučių. Į kopūstus galima įpilti 1 valgomąjį šaukštą aliejaus.
K o p ū s t ų ir žaliųjų žirnelių salotos
Salotas galima paruošti ir kitaip. Susmulkinti kopūstai sudedami į
Smulkiai supjaustykite nedidelę kopūsto gūželę, įdėkite žiupsnelį
puodą, įberiama druskos, įpilama acto ir visą laiką maišant šildoma, kol
svogūnų laiškų, stambia tarka sutarkuotas morkas, stiklinę žaliųjų žirne­
kopūstai suslūgsta ir p a s i d a r o minkšti. Paskui kopūstai ataušinami, pa­
lių, 2 smulkiai supjaustytus agurkus, įberkite druskos, juodųjų pipirų (pa­
gardinami cukrumi ir aliejumi.
gal skonį), išmaišykite ir užpilkite 3 valgomaisiais šaukštais majonezo.
• 500 gramų kopūstų — 0,25 stiklinės acto, pusė valgomojo šaukšto cukraus.
Kopūstų ir raugintų a g u r k ų salotos
Baltųjų gūžinių kopūstų salotos su m a j o n e z u Smulkiai supjaustykite kopūstą, pridėkite kubeliais supjaustytų rau­
Kopūstai supjaustomi, įberiama druskos, sumaišoma, p r i d e d a m a tar­ gintų agurkų, petražolių lapelių ir apipilkite aliejumi. Druskos ir cukraus
kuotų morkų, p a d u o d a m a su majonezu. įberkite pagal skonį.
• Nedidelei kopūsto gūželei — 2 agurkai, 2 valgomieji šaukštai supjaustytų pet­
•

• 120 g kopūstų, 10 g morkų, 15 g majonezo, druskos pagal skonį.

ražolių lapelių, 3 valgomieji šaukštai aliejaus.
'..t t U i \' Į ' t y . . ; <• i \ A, \ V j Vi "

Šviežių kopūstų salotos su morkomis

„Aksajaus" salotos
Kopūstą smulkiai supjaustykite, įberkite druskos, įpilkite acto, visą
Šviežius kopūstus, raugintus agurkus, virtas m o r k a s ir burokėlius,
laiką maišydami pašildykite, kol kopūstai sukris. Tada nupilkite sultis,
obuolius (prieš tai iškrapštę sėklas ir išpjovę sėklalizdžius) supjaustykite
sudėkite morkas, supjaustytus svogūnus, šiaudeliais supjaustytus obuo­
plonais šiaudeliais. Apiberkite druska ir išmaišykite. Sutaisykite su grie­
lius, grietinę, įberkite cukraus, pipirų.
tine, maišyta su majonezu.
• Nedidelei kopūsto galvelei — 2 obuoliai, 2 morkos, 1 svogūno galvelė, pusė
• 200 gramų kopūstų — 2 agurkai, 2 morkos, 1 burokėlis, 2 obuoliai, 0,5 stik­
stiklinės grietinės, cukraus, druskos, acto, pipirų pagal skonį.
linės majonezo ir 0,5 stiklinės grietinės.

Šviežių kopūstų salotos su burokėliais

Smulkiai supjaustykite kopūstus, šiek tiek pasūdykite, nuspauskite
rankomis ir sumaišykite su pjaustytais keptais burokėliais. Įberkite cuk­
raus, įpilkite truputį vandeniu praskiestos citrinos rūgšties ir užpilkite
aliejumi.
• 200 gramų kopūstų — 1 burokėlis, 1 valgomasis šaukštas aliejaus, 1 arbatinis
šaukštelis cukraus, druskos ir citrinos rūgšties pagal skonį.
Šviežių kopūstų ir p o m i d o r ų salotos
Šviežius kopūstus supjaustykite šiaudeliais. Pasūdykite ir pagrum-
dykite rankomis, kad pasidarytų sultingi. Sudėkite į j u o s smulkiai su­
K o p ū s t ų salotos su riešutais ir česnakais
Švieži kopūstai supjaustomi stambiai, užpilami sūdytu verdančiu
vandeniu, uždengiami dangčiu, pastatomi ant didelės ugnies. Kai užver­
da, nukeliamas dangtis, ir 5 minutes kopūstai verdami atvirame p u o d e ,
kad išgaruotų specifinis kvapas. Riešutai sugrūdami grūstuvėje kartu su
česnaku, kol pasidaro vientisa masė, panaši į tirštą tešlą. Gatavi kopūstai
sudedami į marlinį maišelį ir nusunkiami, sudedami į dubenį, kur pride­
d a m a riešutų ir česnakų masės. Viskas grūdama mediniu grūstuvu, kol
kopūstai visiškai susigrūda ir pasidaro vientisa masė. Įpilama majonezo
ir įberiama pipirų pagal skonį.

195
 • 500 g šviežių kopūstų, 100 g išgliaudytų graikinių riešutų, 3 — 4 skiltelės
česnako, majonezo.
Kopūstų salotos su obuoliais ir salierais
Nulupti obuoliai supjaustomi skiltelėmis, salierai — 4-—5 cm ilgio
šiaudeliais; baltasis gūžinis kopūstas paruošiamas kaip aprašyta anks­
čiau; viskas sumaišoma, s u d e d a m a į salotinę, įberiama cukraus ir apipi­
lama actu. Šios salotos patiekiamos prie visų keptų ir virtų m ė s o s valgių,
prie keptų ir virtų žuvų, kaip priedas prie šaltų m ė s o s ir žuvų patiekalų,
taip pat kaip atskiras patiekalas.
• 500 g baltųjų gflžinių kopūstų — 1 salieras (šakelė arba šaknelė), 1 obuolys,
0,25 stiklinės acto, 0,5 valgomojo šaukšto cukraus.
Šviežių kopūstų salotos su daržovėmis
Susmulkinkite kopūstus, apiberkite druska ir truputį nuspauskite sul­
čių. Sutaisykite su actu ir aliejumi. Galima įdėti tarkuotų morkų, šviežių
pomidorų, agurkų, obuolių skiltelių, slyvų. Vietoj acto ir sviesto į kopūs­
tus galima pilti grietinę.
• 700 gramų kopūstų — 1 valgomasis šaukštas 3% acto, 2 valgomieji šaukštai
aliejaus arba pusantros stiklinės grietinės.
. .i:
Salotos „Smaližius"
Kopūstus supjaustykite smulkiais šiaudeliais. M o r k a s sutarkuokite
rupia tarka, sumaišykite su kopūstais, pasūdykite, ištrinkite, įdėkite smul­
kiai tarkuotų krienų, smulkintų krapų. Pipirų įberkite pagal skonį. Sutai­
sykite su rūgščių obuolių sultimis ir aliejumi.
• Ketvirtadalis baltojo gūžinio kopūsto, 2 morkos, 3 - - 4 valgomieji šaukštai
obuolių sulčių, ketvirtadalis krieno šaknies, 2 valgomieji šaukštai susmulkintų
krapų, druskos pagal skonį, pipirų, aliejaus.
Šviežių kopūstų salotos su spanguolėmis
Smulkiai supjaustykite kopūstus, pagrumdykite, kad išskirtų sulčių,
įberkite cukraus, įpilkite citrinos rūgšties ir sutaisykite su grietine. Vietoj
grietinės galima įpilti spanguolių, juodųjų serbentų arba rabarbarų sulčių
(tinka visokių rūgščių obuolių sultys), pridėkite m e d a u s ir įpilkite alie­
jaus. Dar vienas variantas: į kopūstus dedama sutrinto p o m i d o r o , ir įpi­
lamas šaukštas aliejaus.
• Nedidelei kopūsto galvelei — 2 valgomieji šaukštai aliejaus arba 2 valgomieji
šaukštai spanguolių sulčių, arba 4 arbatiniai šaukšteliai rabarbarų sulčių, 1 val-
196
gomasis šaukštas medaus, 1 valgomasis šaukštas aliejaus, cukraus, citrinos rūgš­
ties pagal skonį.
Šviežių kopūstų salotos su kiaušiniu
Švieži kopūstai ir morkos n u v a l o m i , nuplaunami, kopūstai susmul­
kinami šiaudeliais, sutrinami su druska, sudedamos tarkuotos m o r k o s ,
žalieji žirneliai, kapotas kiaušinis, sutaisoma su majonezu ir apibarstoma
smulkiai pjaustytais žalumynais.
• Mažai kopūsto gūželei (350 g) — 1 morką.
Kopūstų salotos su sūriu
Supjaustyti kopūstai išverdami su druska ir kmynais, nukošiami ir
ataušinami. Sūris supjaustomas smulkiais kubeliais (sušlapintu peiliu),
p r i d e d a m a smulkiai pjaustytų agurkų, svogūnų, ir sudedami visi kopūs­
tai. Salotas galima sutaisyti su m a j o n e z o padažu, įberti cukraus, pasūdy­
ti, įpilti rūgšties pagal skonį.
• 400 g gūžinių kopūstų, 5 g konservuotų agurkų, 30 g svogūno galvelių, 10 g
cukraus, 100 g lydyto sūrio su kumpiu, 100 g majonezo, garstyčių, druskos,
kmynų, acto.
Apetitiškos salotos
Nuplaukite ir supjaustykite baltąjį gūžinį kopūstą. Virtą dešrą („Dak­
tarišką", „Mėgėjų") supjaustykite plonais šiaudeliais ir sumaišykite su
pjaustytais kopūstais. Apiberkite pipirais, sutaisykite su majonezu. Gerai
sumaišykite, apibarstykite petražolių lapeliais arba krapais.
• 4 5 0 — 5 0 0 gramų gūžinių kopūstų — 200 g virtos dešros, 1 stiklinė majonezo.
Druskos, pipirų pagal skonį.
Karpatų salotos
Susmulkinami baltieji gūžiniai kopūstai. P r i d e d a m a supjaustytų
obuolių, viskas apibarstoma tarkuotu sūriu, įpilama majonezo ir sumai­
šoma. Viskas sudedama kaugele į salotinę, apiberiama grūstais riešutais,
sumaišytais su cinamonu, ir p a p u o š i a m a agurkų griežinėliais, galima net
raugintų, ir mandarinų skiltelėmis. Salotos turi kvepėti kmynais ir turėti
riešutų skonį. Į majonezą galima įberti žiupsnelį cukraus, tada skonis bus
pikantiškas.
• Vienai porcijai — 45 g šviežių kopūstų, 30 g šviežių obuolių, 10 g sūrio, 15
g riešutų, 0,01 g cinamono, smulkaus cukraus, įvairių žalumynų, po 20 g švie­
žių agurkų ir mandarinų salotoms papuošti, majonezo.
797
 Raugintų kopūstų salotos
Raugintus kopūstus sumaišykite su cukrumi ir aliejumi. Galima pri­
dėti šviežių arba mirkytų džiovintų obuolių, supjaustytų gabalėliais, sa­
lotinių salierų, šviežių arba mirkytų bruknių. Salotos d u o d a m o s prie deš­
relių, sardelių, keptos kiaulienos, virtos naminių paukščių mėsos.
• 500 gramų raugintų pjaustytų kopūstų— 1 valgomasis šaukštas aliejaus, 1—
2 valgomieji šaukštai cukraus.
Salotos „Provansalis"
Marinuotos daržovės ir vaisiai nusunkiami, obuoliai supjaustomi ga­
balėliais, į marinatą sudedami prieskoniai, pavirinama ir ataušinama. Vi­
sos daržovės ir vaisiai sudedami į dubenį, apipilami marinatu ir aliejumi.
Svogūnai j salotas d e d a m i prieš patiekiant.
• Pusė stiklinės razinų, 1 kg raugintų kopūstų, 2 — 3 obuoliai, marinuotų bruk­
nių ir vyšnių, 250 g aliejaus, cukraus, druskos ir kvapiųjų gvazdikėlių pagal
skonį, svogūnų.
Pieniška kopūstų sriuba
Švieži kopūstai labai smulkiai supjaustomi ir verdami, kol suminkš­
tėja, nedideliame kiekyje vandens kartu su m o r k o m i s ir petražolių šak­
nelėmis. Įpilama p i e n o , įmetama krapų ir petražolių lapelių, uždaroma
kepintais su sviestu miltais.
• Kopūsto gūžei — 6 stiklinės pieno, 1 morka, 1 petražolės šaknis, žiupsnelis
krapų. Druskos, miltų, sviesto — pagal skonį.
Parūgštinta šviežių kopūstų sriuba
Išverdamas sultinys su prieskoninėmis daržovėmis ir žiupsneliu ža­
lumynų. P a i m a m a 1 0 — 1 2 rūgščių obuolių, užpilamas vandeniu, įmeta­
ma svogūno galvelė, verdama, kol išverda. Smulkiai supjaustoma ir pa­
sūdomą nedidelė k o p ū s t o gūželė. Po 10 minučių n u s u n k i a m o s sultys,
kopūstai sudedami į sultinį, gerokai paverdami. Įpilama virtų obuolių
sulčių. Prieš pat valgant pietus pakepinkite su sviestu smulkiai sukapotą
svogūną, įberkite 2 valgomuosius šaukštus miltų, gerai išmaišykite ir
pagardinkite jais -kopūstienę. Leiskite užvirti. Įpilkite grietinės, įberkite
žalumynų.
i t, y 1 t I .lt} r " ' r . ' » ' i i i ..
Zaporožės kopūstienė
Išvirkite kiaulieną, sultinį būtinai nukoškite. N u s p a u s k i t e raugintus
kopūstus, sudėkite į keptuvę ir pusiau ištroškinkite, visą laiką papildykite
sultinio ir riebalų. Supjaustykite šiaudeliais ir šiek tiek apkepinkite mor­
kas, petražoles, pastarnokus. Sumalkite m ė s m a l e lašinius. Sutrinkite j u o s
198
(geriausia grūstuvėje) su kapotais svogūnais, petražolių lapeliais ir per­
rinktomis sorų kruopomis. Į išvirusį sultinį sumeskite kubeliais supjaus­
tytas bulves ir virkite 1 5 — 2 0 minučių, sudėkite troškintus k o p ū s t u s su
pakepintomis morkomis, petražolėmis, pastarnokais ir svogūnų, petražo­
lių, sorų mišiniu. Gatavą sriubą išpilstykite į lėkštes, įpilkite grietinės ir
apibarstykite petražolių lapeliais.
• 400 g kiaulienos, 600 g raugintų kopūstų, 80 g morkų, 40 g petražolių, 80 g
svogūnų galvelių, 40 g pastarnokų, 1—2 lauro lapai, 80 g sorų kruopų, 0,008
g juodųjų pipirų, 80 g riebalų, 40 g lašinių, 80 g grietinės, 20 g petražolių
lapelių.
Rūgusio pieno sriuba su kopūstais
Supjaustyti svogūnai išverdami su druska ir kmynais, u ž d a r o m i rū­
gusiu p i e n u ir miltais, užverdami. Sriuba gali būti ir rūgšti, n e s prie j o s
dažniausiai duodama neluptų bulvių. Sriuba ypač skani pastovėjusi.
• 300—400 g rūgščių kopūstų, druskos pagal skonį, kmynų, 0,5 1 vandens, 1 1
pieno (arba grietinėlės), 40 g miltų, acto, cukraus.
Rūgusio pieno sriuba su raugintais kopūstais ir
bulvėmis
Kubeliais supjaustytos bulvės ir kopūstai verdami su druska ir kmy­
nais, kol pusiau išverda. Sriuba u ž d a r o m a rūgusiu pienu ir v e r d a m a 1 5 —
20 minučių. Prieš patiekiant įpilama acto ir cukraus. Į kiekvieną porciją
d e d a m a puselė kietai virto kiaušinio.
• 2 0 0 — 3 0 0 raugintų kopūstų, 200 g bulvių, druskos pagal skonį, kmynų, 1 1
rūgusio pieno, 40 g miltų, acto, cukraus, 2 kiaušiniai.
Rūgusio pieno sriuba su kopūstais ir sardelėmis
P u o d e su spirgučiais pakepinami supjaustyti svogūnai, p a g a r d i n a m a
pipirais ir kmynais, p r i d e d a m a pjaustytų raugintų kopūstų ir verdama,
kol pusiau išverda, užpilama rūgusio p i e n o , grietinėlės ir miltų užkulu.
Verdama 15—20 minučių, kad kopūstai suminkštėtų. Sriuba pagardina­
ma actu ir cukrumi, s u d e d a m i pakepinti sardelių gabaliukai.
• 40 g rūkytų lašinių, 60 g svogūno galvelių, maltos aštriosios paprikos, kmynų,
2 5 0 — 3 0 0 g raugintų kopūstų, 0,75 1 rūgusio pieno, 0,25 1 grietinėlės, 40 g
miltų, acto, cukraus, 1—2 sardelės.
•
Raugintų kopūstų sriuba su dešra
(slovakų valgis)
Supjaustomi rauginti kopūstai, griežinėliais supjaustoma dešra ir pa-
v e r d a m a su druska. Sriuba sutaisoma su rūgusiu pienu ir p a v e r d a m a .
199

• 400 g raugintų kopūstų, 200 g dešros, druskos pagal skonį, 1 1 rūgusio pieno,
2 0 — 4 0 g miltų.
Kopūstų sriuba su grybais
(slovakų valgis)
Pamirkyti džiovinti grybai verdami su raugintais kopūstais ir kmy­
nais m a ž d a u g 15 minučių, pridedama pjaustytų bulvių, druskos, verda­
ma, kol pusiau išverda, u ž d a r o m a grietine ir dar p a v e r d a m a apie 20 mi­
nučių.
• 20 g džiovintų grybų, 400 g raugintų kopūstų, kmynų, 200 g bulvių, druskos
pagal skonį, 500 g grietinės, 200 g miltų.
Jogurto sriuba su kopūstais ir m ė s a
Supjaustyti svogūnai paskrudinami, įberiama aštriųjų pipirų, įdeda­
ma kubeliais pjaustytos m ė s o s , supjaustytų raugintų kopūstų, pasūdomą,
įberiama maltų juodųjų pipirų ir troškinama, kol suminkštėja. Supilamas
miltų ir pieno užkulas ir gerokai paverdama. Prieš patiekiant sriuba už­
daroma sumaišytu su kiaušinių tryniais j o g u r t u .
V a r i a n t a s . Vietoj m ė s o s su kopūstais troškinami nulupti ir supjaus­
tyti p o m i d o r a i .
• 40 g rūkytų lašinių arba taukų, 60 g svogūnų galvelių, maltos aštriosios pa­
prikos, 150 g kiaulienos, 250 g raugintų kopūstų, druskos pagal skonį, maltų
juodųjų pipirų, 0,5 1 pieno, 20 g miltų, 1 litrui jogurto — 1—2 kiaušinio tryniai.
Virti k o p ū s t a i s u p i e n o p a d a ž u
Kopūstai perplaunami vandeniu, perpjaunami į 4 — 6 dalis, sudedami
į puodą, užpilami iki p u s ė s verdančiu pasūdytu vandeniu ir uždengiami
dangčiu. K a i kopūstai paverda, dangtis kuriam laikui nukeliamas. Paskui
kopūstai apipilami skystu pieno padažu ir patiekiami.
• 600 g kopūstų, 1 stiklinė skysto pieno padažo.
Kopūstai su obuoliais ir grietine
Kopūstai supjaustomi, užpilami trupučiu v a n d e n s , uždengiami dang­
čiu, leidžiama pavirti, t r u m p a m nukeliamas dangtis (kad išgaruotų iš ko­
pūstų išsiskiriančios medžiagos). Pridedama supjaustytų obuolių ir bai­
giama virti uždengus dangčiu. Nuoviras n u p i l a m a s , minkšti kopūstai pa­
gal skonį pasūdomi, įpilama kvietinių miltų, atskiestų šaltu kopūstų nuo­
viru (0,5 stiklinės), dar kartą paverdama, j e i g u reikia, įpilama acto, tada
pagardinama grietine. Prieš patiekiant apibarstoma kapotais petražolių
lepeliais ir krapais. Patiekiami prie mėsos arba kaip atskiras patiekalas.
200
• 800 g baltųjų gūžinių kopūstų, 150 g obuolių, 1 valgomasis šaukštas kvietinių
miltų, 0,5 stiklinės grietinės, 2 stiklinės vandens, acto, druskos pagal skonį,
cukraus, kapotų petražolių lapelių ir krapų.
Kopūstai su lakštiniais
Kopūstai smulkiai supjaustomi ir troškinami pridėjus smulkiai pjaus­
tyto svogūno, įbčrus druskos ir su gerai išrūkytais lašiniais. Verdančiame
pasūdytame vandenyje išverdamą 250 g lakštinių, perplaunami šaltu van­
deniu, įpilama margarino (ištirpinto), lakštiniai sumaišomi su troškintais
kopūstais, pastatomi ant ugnies ir baigiami troškinti.
• 500 g kopūstų, 1 svogūno galvelė, druskos pagal skonį, 30 g rūkytų lašinių,
250 g lakštinių, margarino.
Kiaušinių košė su baltaisiais gūžimais
kopūstais
Šiaudeliais supjaustyti kopūstai sumaišomi su kiaušiniais ir pienu,
įberiama druskos ir paverdama 2 — 3 minutes. Košė patiekiama su sviestu.
• 2 stiklinės pjaustytų kopūstų, 4 kiaušiniai, 2 stiklinės pieno, druskos pagal
skonį, 2 valgomieji šaukštai sviesto.
Šviežių kopūstų garnyras
Kopūstai smulkiai supjaustomi, įberiama druskos ir įpilama acto,
p a g r u m d o m a rankomis. Paskui patroškinama riebaluose, po truputėlį pa­
pildant vandens. Kai kopūstai suminkštėja, papipirinami ir nukeliami n u o
ugnies. Patiekiami kaip garnyras prie keptos arba troškintos m ė s o s ar
prie daržovių kotletų.
• 600 g kopūstų, 50 g aliejaus arba kiaulių taukų, 20 ml acto, maltų juodųjų
pipirų, druskos pagal skonį.
Karštas užkandis
Pjaustyti kopūstai s u d e d a m i į vandenį, paverdami su druska, cukru­
mi, taukais ir svogūnų kubeliais, pusiau ištroškinami. Sutaisomi su actu
(pagal skonį), pridedama m a ž a i s kubeliais pjaustytų obuolių, puodas už­
dengiamas ir baigiama troškinti.
• 800 g baltųjų gūžinių kopūstų, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 1 arbatinis
šaukštelis cukraus, 50 g taukų arba 3 valgomieji šaukštai aliejaus, 1 svogūno
galvelė, 250 g vandens arba obuolių sulčių, 2 obuoliai, acto.
.
Guliašas su raugintais kopūstais
M ė s a n u p l a u n a m a ir supjaustoma 3 0 — 4 0 g gabalėliais. Supjaustytas
svogūnas truputį p a k e p i n a m a s riebaluose, apibarstomas pipirais. Į tą pa-
201
čią keptuvę d e d a m a mėsa ir susmulkintas česnakas. Kai mėsa kiek pa­
Bavariški kopūstai prie m ė s o s ir b u l v i ų valgių
spirgs, įpilkite šiek tiek vandens ir troškinkite ant silpnos ugnies papil­
500 g baltųjų gūžinių kopūtų susmulkinama ir troškinama su 30 g
dydami v a n d e n s . Po pusantros valandos sudėkite perplautus raugintus
spirgintų lašinių, įbėrus druskos, cukraus, pjaustytų svogūnų, kmynų, įpy­
kopūstus, įpilkite dar vandens (kad būtų apsemtas visas guliašas) ir troš­
lus acto, pridėjus smulkiai pjaustytą obuolį ir įpylus n e d a u g skysčio.
kinkite. Kai m ė s a bus gatava, suberkite ryžius. Prieš patiekdami apipil­
Prieš baigiant troškinti dėl skonio įpilama truputis baltojo vyno.
kite grietine, gerai išmaišykite ir sukraukite į gilų dubenį.
• 1 kilogramui jautienos— 120 g taukų, 2 — 3 svogūnų galvelės, skiltelė česna­
Baltieji g ū ž i n i a i k o p ū s t a i , troškinti g r i e t i n ė j e
ko, 80 g ryžių, 200 g grietinės, 500 g raugintų kopūstų, pipirų, kmynų, druskos
pagal skonį. Kopūstas nudorojamas, supjaustomas nedideliais gabalėliais ir api­
pilamas pasūdytu verdančiu vandeniu.
Troškinti kopūstai Paskui į gilų puodą dedami kopūstai, pilama grietinė, lydytas svies­
Nuvalyti ir nuplauti kopūstai susmulkinami. Ištirpinami taukai, į j u o s tas, beriama druskos, u ž d e n g i a m a dangčiu ir troškinama. Patiekiami api­
suberiamas supjaustytas svogūnas, pakepinamas, kol pagelsta, ir troški­ barstyti krapais.
namas kartu su prieskoniais sumaišytais su kopūstais ant silpnos ugnies • 600 g kopūstų, du trečdaliai stiklinės grietinės, 2 valgomieji šaukštai lydyto
sviesto, druskos pagal skonį, krapų, 1 stiklinė vandens.
tol, kol išsiskiria sultys ir kopūstai išverda. Paskui užpilama nedideliu
kiekiu v a n d e n s arba sultiniu, puodas uždengiamas dangčiu ir verdama,
Airiški k o p ū s t a i
kol išverda. Patiekiami apibarstyti petražolių lapeliais.
Puodelyje suspirginama 5 0 — 7 5 g rūkytų lašinių ir sluoksniais deda­
• 750 g kopūstų, 40 g taukų arba aliejaus, 1 svogūno galvelė, 1 arbatinis šaukš­
mi supjaustyti kopūstai ir svogūnai, o iš viršaus žalios m ė s o s gabalėliai,
telis kmynų, apie 125 g vandens, petražolių lapelių.
įberiama druskos ir maltų kmynų. Paskui įpilama v a n d e n s arba sultinio
ir troškinama sandariai uždengus dangčiu. Beveik baigiant troškinti deda­
Su p o m i d o r ų tyre troškinti kopūstai
m o s žalios bulvės, supjaustytos žiedais, tada įberiama petražolių lapelių.
N u d o r o t i kopūstai susmulkinami, sudedami į puodą, įdedamas 1 val­
gomasis šaukštas sviesto, 0,5 stiklinės vandens arba mėsos sultinio, puo­ • 250 g baltųjų gūžinių kopūstų, 250 g bulvių, 250 g gerai nuplautos avienos
arba riebios jautienos ir 250 g svogūnų galvelių.
das u ž d e n g i a m a s dangčiu ir troškinama 40 minučių. Paskui pridedama
kepinto s v o g ū n o , pomidorų tyrės, įpilama acto, įberiama cukraus, drus­
Rumuniškai troškinti rauginti kopūstai
kos pagal skonį, įmetamas lauro lapas, pipirų ir toliau troškinama kokį
Smulkiai supjaustyti svogūnai truputį paskrudinami riebaluose. Mal­
10 minučių. K a i kopūstai gatavi, į puodą supilami svieste paskrudinti
ta m ė s a pasūdomą, papipirinama, į ją sudedami pakepinti svogūnai ir
miltai, i š m a i š o m a ir užverdamą. Vietoj šviežių kopūstų galima troškinti
ryžiai. Į neaukštą puodą, pateptą likusiais riebalais, d e d a m a eilė pjausty­
raugintus, b e t tada nereikia pilti acto.
tų kopūstų, eilė maltos mėsos. U ž p i l a m a nedideliu kiekiu vandens, už­
• 1 kilogramui kopūstų — 2 svogūnų galvelės, 2 valgomieji šaukštai pomidorų
dengiama dangčiu ir ištroškinama orkaitėje. Prieš patiekiant miltai ir po­
tyrės, 1 valgomasis šaukštas acto, 1 valgomasis šaukštas cukraus, taip pat šaukš­
tas miltų ir 3 valgomieji šaukštai sviesto. midorų tyrė išmaišoma piene, šituo mišiniu užpilamas patiekalas, užvi­
rinama kartu su užpilu visą laiką kratant puodą, bet nenukeliant dangčio.
Kopūstų šiupininė Gatavas patiekalas turi būti sultingas.
Kopūstai stambiai supjaustomi ir troškinami su spirgučiais ir nedi­ • 800 g raugintų kopūstų, 800 g maltos kiaulienos, 100 g taukų, 60 g ryžių, 20
deliu kiekiu p a s ū d y t o vandens. Į karštus troškintus kopūstus sudedamas g pomidorų tyrės, 20 g miltų, 80 ml pieno, maltų raudonųjų pipirų, kmynų,
druskos.
smulkiai pjaustytas svogūnas, įpilama truputį acto ir aliejaus. Prieš patie­
kiant s u d e d a m a s stambiai pjaustytas obuolys.
Troškinti s u o b u o l i a i s r a u g i n t i k o p ū s t a i
• 250 g baltųjų gūžinių kopūstų, 20 g spirgintų lašinių, 1 svogūno gelvelė, acto,
Kopūstai smulkiai supjaustomi ir patroškinami svieste. Pridedama
aliejaus, didelis obuolys.
nedidelėmis skiltelėmis pjaustytų obuolių ir toliau troškinama dar 5-—10
202
203
minučių, tada sutaisoma su cukrumi (pagal skonį). Patiekiami kaip priei
das prie mėsos arba žuvų.
• 1,2 kg raugintų kopūstų, 300 g obuolių, 100 g sviesto, cukraus.
kad pasidarytų minkšti. Nuspauskite kopūstus, sudėkite į puodą, sudėkite
pertrintus per sietelį p o m i d o r u s ir pastatykite ant silpnos ugnies. Įmeskite
gabalėlių pakepintų lašinių ir svogūnų. Vietoj šviežių kopūstų galima
troškinti raugintus.

Vengriškai troškinti rauginti kopūstai • Kopūsto galvai — 1 svogūno galvelė, 5 pomidorai, sviesto ir lašinių — pagal
skonį.
250 g raugintų kopūstų, 2 saldieji ankštpipiriai, perpjauti išilgai, ir
100 g smulkiai supjaustytų svogūnų troškinami įmetus pusę lauro lapo ir
Su obuoliais troškinti kopūstai
3 kadagio uogas su 40 g lašinių, paskui įpilami 2 valgomieji šaukštai
Supjaustykite kopūstus, sudėkite į puodą, įpilkite truputį vandens ir
pomidorų tyrės ir truputis baltojo vyno.
pastatykite troškinti ant silpnos ugnies. Nuvalykite ir supjaustykite skil­
telėmis obuolius. Sumaišykite su kopūstais ir troškinkite. Baigiant troš­
Kopūstai grietinėje
kinti įberkite cukraus, įdėkite sumaišyto su miltais sviesto, ir viską pa­
Susmulkinkite kopūstus, 15—20 minučių palaikykite verdančiame
troškinkite dar 1 0 — 1 5 minučių.
pasūdytame vandenyje, ataušinkite. Truputėli apkepinkite smulkiai suka­
potus svogūnus su d v i e m valgomaisiais šaukštais sviesto, sumaišykite su
Medžiotojų kopūstai
kopūstais, užpilkite sultiniu arba vandeniu, pasūdykite pagal skonį. Troš­
Į puodą sluoksniais sudėkite virtas bulves, stambiai pjaustytus ko­
kinkite, kol suminkštės, ant nedidelės ugnies, paskui užpilkite grietine ir
pūstus ir truputį patroškintus grybus. Paspirginkite smulkiais kubeliais
patiekite.
supjaustytus rūkytus lašinius ir pakepinkite juose miltus. Pamažu visą laiką
• 1 kilogramui kopūstų — 50 g svogūnų galvelių, 100 g sviesto, 200 g grietinės.
maišydami pilkite karštą sultinį, kol pasidarys tirštas padažas. Įberkite drus­
kos, pipirų ir padažu užpilkite bulves, kopūstus ir grybus. Uždenkite dang­
Kopūstai su ryžiais
čiu ir ištroškinkite. (Vietoj šviežių grybų galima dėti džiovintų).
Susmulkinkite kopūstus. Truputį pakepinkite svieste žiedais supjaus­
• 500 g kopūstų, 750 g bulvių, 250 g grybų, 50 g rūkytų lašinių, 30 g miltų,
tytus svogūnus, sumaišykite su kopūstais, įpilkite šiek tiek vandens ir
sultinio, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų.
troškinkite, kol suminkštės. Paskui suberkite ryžius, maltų raudonųjų pi­
pirų ir vėl troškinkite ant silpnos ugnies, kol ryžiai suminkštės. Kad būtų
Angliškai paruošti kopūstai
skaniau, galima įdėti šiek tiek pomidorų arba citrinos sulčių.
Nupjaukite viršutinius gūžės lapus, galvą supjaustykite į dalis ir iš­
• 1 kilogramui kopūstų— 150 g sviesto, 50 g svogūnų, 150 g ryžių, 3 — 4 virkite pasūdytame vandenyje. Perdekite į kitą puodą, užpilkite mėsos
pomidorai, pipirų, druskos pagal skonį.
sultiniu, pagardinkite sviestu ir pastatykite ant ugnies 1 5 — 2 0 minučių.
• 1 kilogramui kopūstų: 150 g sviesto ir 1,5 stiklinės sultinio.
Kopūstai su riešutų p a d a ž u
Supjaustykite vidutinio dydžio kopūstą ir išvirkite pasūdytame van­
Pakepinti kopūstai, apkepti su kiaušiniais
denyje, sudėkite plonu sluoksniu į keptuvą, iš viršaus k u o nors prislėkite.
Šviežius kopūstus supjaustykite kubeliais ir 5—10 minučių pavirkite
Po valandos sutaisykite su grūstais riešutais, česnaku, pjaustytomis svo­
pasūdytame vandenyje, išgriebkite, leiskite nuvarvėti vandeniui. Tada ko­
gūnų galvelėmis, žalumynais, maltais juodaisiais pipirais.
pūstus apkepinkite, užpilkite išplaktu kiaušiniu ir apkepkite orkaitėje.
• Vidutinei kopūsto galvai — 2 nedidelės svogūnų galvelės, keletas skiltelių
• 1 - 1 , 5 kilogramo kopūstų— 2 kiaušiniai, 6 valgomieji šaukštai sviesto.
česnako, pusė stiklinės gliaudytų graikinių riešutų, žalumynų pagal skonį.

Įdaryti k o p ū s t a i
S u p o m i d o r a i s troškinti kopūstai
Nuvalykite galvą, iš viršaus išpjaukite tokią skylę, kad lapų sluoks­
Smulkiai supjaustykite kopūstus, pasūdykite, leiskite pastovėti 20
nis būtų maždaug 2 cm storumo. Išpjautus iš vidaus kopūstus sukapokite,
minučių. N u n o k u s i u s pomidorus patroškinkite savo sultyse, be vandens,

205
204
pasūdykite, leiskite pastovėti, nusunkite sultis, paskui suleiskite žalius
kiaušinius, supilkite grietinėlę, įdėkite sviesto, įberkite cukraus, maltų
džiūvėsių,' išmaišykite. Padarytu įdaru prikimškite galvą, uždenkite la 7
pais, perriškite siūlais ir dėkite į puodą. Užpilkite verdančiu vandeniu,
pasūdykite, pastatykite ant ugnies ir išvirkite. Ištraukite iš puodo, nu­
pjaukite siūlus, dėkite ant keptuvės ir apkepkite orkaitėje, kol parus. Pa­
tiekite su grietine.
M ė s a įdaryti kopūstai
Įdarui i m a m a visa nedidelė kopūsto galvelė, nupjaunami viršutiniai
lapai, išpjaunamas kopūstkotis, ir d e d a m a į verdantį pasūdytą vandenį.
Kai k o p ū s t a s išvirs tiek, kad lapai nebelūš, išgriebkite iš vandens siete­
liu, kad v a n d u o nutekėtų. Mėsa įdarui n u p l a u n a m a , sumalama mėsmale,
sumaišoma su piene išmirkytu pyragu ir antrą kartą sumalama m ė s m a l e .
Į įdarą d e d a m a sviesto, druskos ir viskas gerai išmaišoma. Kai kopūstas
ataušta, išardomi lapai, truputį pasūdomi, tarp jų d e d a m a įdaro, paskui
lapai vėl sudėliojami gūžės forma, dedami ant keptuvės, apipilami svies­
tu, įpilama sultinio arba vandens ir valandai pastatomi orkaitėn.
Likus 1 5 — 2 0 minučių iki iškepimo kopūstas apipilamas grietine.
Gatava k o p ū s t o galva perdedamą į dubenį, perpjaunama į kelias dalis ir
apipilama nukoštu padažu, kuriame b u v o troškinamas kopūstas.
M ė s o s įdarą galima pakeisti įdaru, padarytu iš ryžių, grybų ir svo­
gūnų; tada į įdarą reikia įmušti 2 — 3 žalius kiaušinius.
• Vienai vidutinio dydžio kopūsto g a l v a i — 500 g mėsos (raumens), 125 g
pyrago, 0,75 stiklinės pieno, 1 stiklinė grietinės ir 3 valgomieji šaukštai alie­
jaus.
.i/išir tli/, • i. " , • 1» : sviesto, 1 stiklinė skysto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas maltų džiūvėsių.
Raugintų kopūstų šiupininė
Džiovinti grybai 1 valandą mirkomi vandenyje, ištraukiami, smul­
kiai supjaustomi, nuoviras nukošiamas, p a s ū d o m a s . Į sausą keptuvę de­
d a m a pusė galvos raugintų kopūstų, į vidurį — grybai, kapoti svogūnai,
pjaustytos žalios morkos, užpilama aliejumi, uždedamas sluoksnis liku­
sių kopūstų. Įpilama vandens, kuriame m i r k o grybai. Pastatoma į karštą
orkaitę ir k e p a m a 3 0 — 3 5 minutes.
• 1 stiklinė raugintų kopūstų, 10 džiovintų grybų, 2 svogūnai, 1 morka, aliejaus,
1 stiklinė vandens.
Orkaitėje apkepti kopūstai
K o p ū s t a i smulkiai supjaustomi, p a s ū d o m i ir patroškinami svieste.
Kai truputį suminkštėja, įberiama raudonųjų pipirų. Į keptuvą troškinti
206
kopūstai dedami kartu su skiltelėmis supjaustytais pomidorais. A p k e p a m i
vidutinio k a r š t u m o orkaitėje. Patiekiama su virtų arba keptų bulvių prie­
du, apibarstoma smulkintais petražolių lapeliais.
• 1,5 kg kopūstų, 300 g pomidorų, 100 ml aliejaus, maltų raudonųjų pipirų,
druskos pagal skonį.
• Įdarui: 250 g bulvių, petražolių, druskos pagal skonį.
Su obuoliais apkepti kopūstai
Kopūstai supjaustomi, suberiami į puodą, įpilama vandens, užden­
giami dangčiu ir troškinami, kartkartėmis p a m a i š o m i . Baigiant troškinti
sudedami griežinėliais supjaustyti obuoliai ir sviestas. Miltai suplakami
su grietine ir kiaušiniais, p a s ū d o m i , supilami į kopūstus ir gerai išmai­
šoma. Viskas s u d e d a m a į pateptą sviestu ir pabarstytą džiūvėsėliais ke­
p i m o formą. Iš viršaus a p t e p a m a kiaušinio tryniu ir apšlakstoma sviestu.
Apkepama orkaitėje.
• 500—600 g baltųjų gūžinių kopūstų, 4 — 6 obuoliai, 0,5 stiklinės grietinės, 2
valgomieji šaukštai miltų, 1 kiaušinis, 1 kiaušinio trynys, 1 valgomasis šaukštas
maltų džiūvėsių, 3 valgomieji šaukštai sviesto, druskos pagal skonį.
Užpilti p i e n o p a d a ž u a p k e p t i k o p ū s t a i
Kopūstų lapai verdami pasūdytame vandenyje, kol išverda, tada iš­
verčiami į sietelį ir n u s u n k i a m i . Kiekvienas lapas sulankstomas voko
forma, tada apvoliojami kvietiniuose miltuose, d e d a m i į keptuvę, apke­
pinami svieste, užpilami skystu pieno padažu, apiberiami tarkuotu sūriu
ir pyrago džiūvėsėliais, apšiaksiumi sviestu ir k e p a m i orkaitėje 1 0 — 1 5
minučių.
• 500 g kopūstų, 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 2 valgomieji šaukštai
Apkepti su sūriu kopūstai
Kopūstai susmulkinami, sudedami į verdantį vandenį ir verdami 10
minučių. Išverčiami į sietelį. T u o metu keptuvėje išlydomas sviestas, ja­
me 5 minutes p a k e p i n a m i svogūnai, įberiama miltų, m u s k a t o riešutų,
pipirų ir duskos pagal skonį, gerai išmaišoma. Plona srovele pilamas
pienas, visą laiką maišoma, kol užverda. Į m e t a m a s lauro lapas ir verda­
ma ant mažos ugnies 20 minučių. Lauro lapas ištraukiamas, suberiamą
0,75 stiklinės tarkuoto sūrio. Sumaišoma su kopūstais, p a s ū d o m ą pagal
skonį ir s u d e d a m a į gilų keptuvą. Iš viršaus apibarstoma likusiu sūriu,
sumaišytu su maltais džiūvėsiais, įkišama į iš anksto įkaitintą (iki 210°
C) orkaitę ir laikoma tol, kol kopūstai iš viršaus parausvėja ( m a ž d a u g 15
minučių).
207
 • 2 kilogramams baltųjų gūžinių kopūstų-- 3 valgomieji šaukštai sviesto, 3
valgomieji šaukštai smulkiai kapotų svogūnų, 3 valgomieji šaukštai kvietinių
miltų, aštuntadalis arbatinio šaukštelio muskato riešutų, 2 arbatiniai šaukšteliai
druskos, aštuntadalis arbatinio šaukštelio ką tik sumaltų kvapiųjų pipirų, 3 stik­
linės pieno, 1 lauro lapas, 1 stiklinė kieto tarkuoto sūrio, 3 valgomieji šaukštai
maltų džiūvėsių.
A p k e p a s su šviežiais kopūstais ir m ė s a
Pirmieji kopūsto lapai nupjaunami, kopūstas susmulkinamas, pasū­
domas pagal skonį, gerai išmaišoma ir leidžiama valandą pastovėti. Pas­
kui n u s u n k i a m o s išsiskyrusios sultys ir patroškinama dalyje riebalų, kad
kopūstas suminkštėtų. Atskirai kitoje dalyje riebalų pakepinami smulkiai
supjaustyti svogūnai, sumaišomi su malta mėsa, kartu pakepinama, pasū­
domą, įberiama maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, smulkiai supjaustytų
petražolių lapelių. Pusė troškintų kopūstų lygiu sluoksniu sudedama į
kepimo skardą, ant jų — pakepinta mėsa. Iš viršaus sudedama likusi k o ­
pūstų dalis. Apipilama nedideliu kiekiu riebalų ir apkepama orkaitėje.
Gatavas apkepas apipilamas su piene arba grietinėje išplaktais kiauši­
niais, truputį pasūdžius, ir vėl palaikoma krosnelėje, kol susidaro rausva
plutelė.
• 800 g kopūstų, 600 g maltos veršienos arba jautienos, 80 g svogūnų, 100 g
taukų, 3 kiaušiniai, 300 ml pieno arba grietinės, 30 g miltų, petražolių lapelių,
maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
A p k e p a s su raugintais kopūstais ir bulvėmis
Kopūstai supjaustomi šiaudeliais ir patroškinami dalyje aliejaus, kad
pasidarytų minkšti. Apibarstomi maltais raudonaisiais pipirais, pamaišo­
mi ir nukeliami n u o ugnies. Bulvės nuskutamos, supjaustomos kubeliais
arba žiedais, pakepinamos.
Į keptuvą arba elektrinį puodą d e d a m a s sluoksnis keptų bulvių, a p i ­
barstoma druska, juodaisiais pipirais ir tarkuotu sūriu. Ant jų lygiu
sluoksniu s u d e d a m a pusė troškintų kopūstų. Po to — antras bulvių
sluoksnis, kuris apibarstomas prieskoniais. Tada dedamas troškintų kopūstų
sluoksnis, o iš viršaus — trečias keptų bulvių sluoksnis. Apkepama orkai­
tėje, kol pagelsta. Apipilama išplaktais piene kiaušiniais ir vėl apkepama.
• 1 kg raugintų kopūstų, 1 kg bulvių, 120 ml aliejaus, 60 g sūrio, 3 kiaušiniai,
300 ml pieno, maltų raodonųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
•
Ryžių ir mėsos įdaras kopūstų lapuose
Virti ryžiai sumaišomi su žaliais kapotais svogūnais ir tarkuotomis
morkomis. S u d e d a m a malta mėsa, įberiama džiovintų mėtų, druskos. Vis­
kas gerai išmaišoma.
208
Kopūsto galva išardoma, lapai gerai nuplaunami, dalis susmulkina­
ma ir sudedama į įdarą.
J puodą įpilama karšto pasūdyto vandens maždaug 8 — 1 0 cm virš
dugno. Ant lapų d e d a m a s paruoštas įdaras ir sudėliojamas ant p u o d o
dugno tarsi šulinys.
Vandens pilama tiek, kad nebūtų visiškai apsemtas viršutinis sluoks­
nis. Užverdamą. P a v e r d a m a 8—10 minučių ir palaikoma neverdant 1 0 —
15 minučių. Lapai su įdaru sudedami į dubenį. I p u o d e likusį skystį
įpilama grietinės ir tuo padažu apipilamos porcijos lėkštėse.
• 5 valgomieji šaukštai ryžių, 1 morka, 2 svogūnų galvelės, 2 valgomieji šaukš­
tai maltos mėsos, nedidelė baltųjų gūžinių kopūstų galvelė, grietinės, 1 arbatinis
šaukštelis džiovintų mėtų, 1 I vandens, druskos pagal skonį.
Daržovių balandėliai
Kopūsto galva nuvaloma, išpjaunamas kopūstkotis, įdedamas į pasū­
dytą verdantį vandenį ir paverdamas 10—20 minučių. Tada išgriebiamas
kiaurasamčiu, leidžiama nuvarvėti vandeniui, išardomas, lapai išdėlioja­
mi ant stalo. L a p k o č i u s reikia sutraiškyti kapokle arba nupjaustyti peiliu.
Ant šitaip paruoštų kopūstų lapų dedamas daržovių įdaras, suvyniojamas
į lapus taip, kad balandėliai būtų pailgi. Jie pakepinami keptuvėje su
aliejumi, sudedami į negilų puodą, įpilama grietinės, pomidorų tyrės,
puodas uždengiamas dangčiu ir pastatomas troškinti ant nedidelės ugnies
arba įkišamas į orkaitę 3 0 — 4 0 minučių. Kol balandėliai troškinasi, rei­
kia juos keletą kartų apipilti padažu. Gatavi balandėliai sudedami į du­
benį ir apipilami padažu, kuriame buvo troškinami.
• 1 kilogramui kopūstų — 3 - 4 morkos, 2—3 svogūnų galvelės, po 1 petražolę
ar salierą, 2 pomidorai, 1 stiklinė grietinės, po 2 valgomuosius šaukštus pomi­
dorų tyrės ir aliejaus.
Balandėliai su varške
Virti ryžiai ataušinami iki 4 0 — 4 5 ° C temperatūros ir sumaišomi su
žaliais kiaušiniais ir varške, ištrinta su druska ir pipirais. Paruoštas įdaras
įvyniojamas į pusiau išvirtus kopūstų lapus. Balandėliai apkepinami
svieste, sudedami į puodą, apipilami grietine ir uždengti 3 0 — 4 0 minučių
troškinami orkaitėje. Patiekiant balandėliai apipilami grietine, kurioje bu­
vo troškinami, apibarstomi petražolių lapeliais ir krapais.
• 0,5 stiklinės virtų ryžių, 3 kiaušiniai, 300 g varškės, 800 g baltųjų gūžinių
kopūstų, 25 g sviesto, 0,5 stiklinės grietinės, 25 g petražolių lapelių arba krapų,
druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų.
14-20 209
 Balandėliai su grybais
Išvirkite grybus (šviežius arba džiovintus), smulkiai sukapokite, su­
maišykite su virtais ryžiais, svogūnais, pakepintais aliejuje, įberkite pa­
gal skonį druskos, pipirų ir gerai išmaišykite. Gautą įdarą įvyniokite į
kopūstų lapus, paruoštus šitaip: didelė kopūsto galva apiplikoma verdan­
čiu vandeniu ir išardomi lapai. Jeigu j i e n e p a k a n k a m a i minkšti, sudeda­
mi į puodą, vėl apipilami verdančiu vandeniu ir palaikomi uždengti 15
minučių.
Balandėliai šiek tiek pakepinami, s u d e d a m i į puodą, užpilami bulvių
sultiniu, pastatomi ant ugnies. Kai patiekalas bus beveik gatavas, įpilkite
grietinės arba pomidorų padažo. Tokius balandėlius galima daryti ir iš
raugintų kopūstų galvų. Plikyti lapų nereikia.
• Kopūsto galvai — 100 g džiovintų grybų, 300 g ryžių, svogūnas. Sviesto,
druskos, pipirų — pagal skonį, stiklinė grietinės arba pomidorų padažo.
Balandėliai su mėsa
Nupjaustykite didelių kopūstų lapų lapkočius, panardinkite į verdan­
tį vandenį, užvirkite ir išverskite į kiaurasamtį.
Mėsą sumalkite ir sumaišykite su virtais ryžiais, pakepintais svieste
su svogūnais bei kapotais kiaušiniais. Įdaras dedamas kopūsto lapo vidu­
ryje, suvyniojamas į lapą, balandėliai apvoliojami miltuose arba džiūvė­
siuose ir pakepinami svieste. Tada s u d e d a m a į nedidelį puodą, apipilama
p a d a ž u ir troškinama orkaitėje 3 0 — 4 0 minučių.
• 50 gramų kopūstų — 30 g mėsos raumens, 1 valgomasis šaukštas ryžių, svo­
gūnas, pusė valgomojo šaukšto sviesto, kiaušinis.
• Padažui — po 1 arbatinį šaukštelį grietinės ir sviesto, 0,5 arbatinio šaukštelio
miltų ir pomidorų tyrės, 0,25 arbatinio šaukštelio cukraus, sultinio.
Sviestas ištirpinamas, j a m e p a k a i t i n a m a pomidorų tyrė, įberiama
cukraus, miltų, praskiedžiama silpnu sultiniu ir grietine, paverdama 10
minučių.
Virtiniai su kopūstais
Iš šviežių kopūstų padaromas įdaras, įberiama pagal skonį druskos,
pipirų, įpilama aliejaus. Kopūstai patroškinami, sutaisomi su svogūnais,
skrudintais su pomidorų tyre ir cukrumi.
U ž m i n k o m a tešla. Į išsijotus miltus pilamas karštas vanduo, gerai
išmaišius dar įpilama kambario temperatūros vandens, įberiama druskos,
įmušami kiaušiniai. Tešla vėl gerai s u m i n k o m a ir paliekama brinkti 30
minučių, tada iškočiojamas 1,5 mm storio sluoksnis. Įdaras rutuliukais
210
sudėliojamas ant iškočiotos tešlos, iš viršaus užklojamas kitas tešlos
sluoksnis ir išpjaunami virtiniai. Po vieną atsargiai leidžiami į pasūdytą
verdantį vandenį, p a m a ž u judinant graibštu nuo dugno, verdami 6—8
minutes ant nedidelės ugnies. Virtiniai patiekiami su aliejuje pakepintais
arba skrudintais su pomidorų tyre ir cukrumi svogūnais.
• 500 g tešlos reikia 500 g įdaro. Tešlai: 2 stiklinėms miltų — nepilna stiklinė
(150 g) vandens, kiaušinis, druskos. Įdarui: kopūsto gūželės, valgomojo šaukš­
to cukraus, pipirų, acto pagal skonį, 2—3 svogūno galvelių, 100 g aliejaus.
Kopūstų Įdaras
Daromas iš žalių kopūstų. Kopūstai kapojami, plikinami verdančiu
vandeniu, nusunkiami ir sutaisomi su aliejumi ir trupučiu p i e n o . Paruošti
kopūstai pasūdomi. Galima dėti virtų kapotų kiaušinių.
Virtiniai s u v a r š k e i r š v i e ž i a i s k o p ū s t a i s
Pašalinami pirmieji kopūstų lapai, galva supjaustoma į dalis, paver­
dama pasūdytame vandenyje, nusunkiama, gerai nuspaudžiama ir suma­
lama mėsmale kartu su varške. Į gautą masę pridedama kapotų pakepintų
svogūnų, druskos, pipirų pagal skonį, ir viskas gerai išmaišoma.
Suminkoma nekieta tešla. Imami kvietiniai miltai, kiaušiniai, van­
duo (mašdaug keturi valgomieji šaukštai), beriama druska. Tešla padali­
j a m a į kelias dalis, kiekviena jų iškočiojamą ir taurele arba puodeliu
išpjaunami 5 cm skersmens skrituliukai. Į kiekvieno skrituliuko vidurį
padedama paruošto įdaro, skrituliukas perlenkiamas pusiau, kraštai su­
lipdomi, reikia žiūrėti, kad tarp kraštelių nepakliūtų įdaro (kitaip virtiniai
išsiskirs). Padaryti virtiniai suleidžiami į verdantį vandenį ( m a ž d a u g 4
stiklines) ir verdami uždengtame puode, kol pradeda kilti į viršų. Tada
išgriebiami kiaurasamčiu, leidžiama nuvarvėti vandeniui, sudedami į du­
benį ir apipilami ištirpintu svietu (50 g).
• 600 g kopūstų, 150 g varškės, 0,5 svogūno galvelės, 1,5 stiklinės kvietinių
miltų, 2 kiaušiniai, 4,5 stiklinės vandens, 50 g sviesto, druskos pagal skonį.
Kopūstų kukuliukai
Sūdytame vandenyje išvirkite 500 g kopūstų, išverskite į kiaurasam­
tį, kad nutekėtų vanduo, ir sumalkite.
Įdėkite 2 valgomuosius šaukštus tarkuoto sūrio, įberkite šaukštą ma­
nų kruopų, įmuškite 2 kiaušinius, įberkite druskos, maltų juodųjų pipirų,
sumaišykite. Į verdantį vandenį leiskite po nedidelį gabalėlį arbatiniu
šaukšteliu atgnybtos tešlos. Kukuliukus pavirkite 1 5 — 2 0 minučių, pas­
kui išverskite į kiaurasamtį, sudėkite į lėkštes, apibarstykite paskrudin­
tais džiūvėsiais ir apipilkite pomidorų padažu.
211
 K o p ū s t ų kotletai
Kopūstai apdorojami, smulkiai supjaustomi ir suberiami į puodą. Įpi­
lama karšto pieno, p u o d a s p a s t a t o m a s ant viryklės, uždengiamas dangčiu
ir t r o š k i n a m a 3 0 — 4 0 minučių. Į gatavus kopūstus pamažu beriamos ma­
nų k r u o p o s , visą laiką m a i š o m a , kad nesukibtų gumuliukai, ir patroški­
n a m a d a r 5 — 1 0 minučių. Paskui p u o d a s nukeliamas nuo ugnies, į ko­
pūstus suleidžiami kiaušinių tryniai, įberiama druskos, gerai i š m a i š o m a
ir ataušinama. Iš atvėsusios m a s ė s daromi kotletai, apveliami kiaušinių
baltymais, apvoliojami džiūvėsiuose ir iš abiejų pusių apkepinami. Patie­
kiami su pieno arba grietinės padažu.
• 1 kilogramui kopūstų — 0,5 stiklinės manų kruopų, 0,5 stiklinės pieno, 3
kiaušiniai, 0,5 stiklinės džiūvėsių, 3 valgomieji šaukštai sviesto.
K o p ū s t ų kotletai su obuoliais
K o p ū s t a i nuplaunami, smulkiai supjaustomi ir pašutinami vandeniu
praskiestame piene. Į paruoštus kopūstus d e d a m a nuluptų, smulkiai su­
pjaustytų obuolių, beriama m a n ų kruopų, sumaišoma, 10—15 minučių
p a š u t i n a m a , įmušamas kiaušinis. D a r o m i kotletai, apvoliojami džiūvė­
siuose ir apkepinami.
• 800 gramų kopūstų — 1 stiklinė pieno, 200 g obuolių, 70 g manų kruopų, 1
kiaušinis, maltų džiūvėsių, sviesto, druskos pagal skonį.
Kopūstų pjausnys
K o p ū s t a s sutvarkomas, išpjaunamas kopūstkotis ir išverdamas pasū­
d y t a m e vandenyje. Paskui išverčiamas į rėtį, leidžiama nutekėti vande­
niui, lapai išardomi, stori lapkočiai paplojami mėsos kapokle arba nu-
pjaustomi peiliu. Kiekvienas lapas sulankstomas voko forma, apvolioja-
m a s miltuose, kiaušiniuose, džiūvėsiuose ir iš abiejų pusių a p k e p i n a m a s
aliejuje. Pjausniai patiekiami dubenyje, atskirai paduodama grietinė arba
grietinės padažas.
• 1 kilogramui kopūstų — 0,5 stiklinės miltų, 2 kiaušiniai, 0,5 stiklinės džiūvė­
sių ir 3 valgomieji šaukštai aliejaus.
Kopūstų sklindžiai
K o p ū s t a i nuvalomi, n u p l a u n a m i , susmulkinami ir troškinami piene,
kol pasidaro minkšti. Troškinti kopūstai sumalami mėsmale, p a s ū d o m i ,
s u m a i š o m i su žaliu kiaušiniu ir džiūvėsiais; šaukštu sklindžiai liejami ant
sviestu pateptos keptuvės. Prie sklindžių d u o d a m a grietinės.
• 200 g kopūstų— 1 kiaušinis, 1 arbatinis šaukštelis džiūvėsių, 2 arbatiniai
šaukšteliai sviesto, 1 arbatinis šaukštelis grietinės, 0,25 stiklinės pieno.
212
Kopūstų maltinukai
Išvirkite ir sumalkite kopūstus. Miltus pakepinkite svieste, praskies-
kite pienu, pavirkite, kad sutirštėtų. Padažą supilkite į sumaltus kopūstus,
taip pat įmuškite kiaušinių, pastatykite ant ugnies ir palaikykite, kol ma­
sė sutirštės. Tada įberkite maltų džiūvėsių, kad iš tešlos būlų galima su­
lipdyti maltinukus-muštinukus. Apvoliokite j u o s džiūvėsiuose ir apke­
pinkite iš abiejų pusių. Patiekite užpylę smulkiai sukapotų kiaušinių ir
lydyto sviesto padažu.
• Vidutinio dydžio kopūsto galvai (500 g) 1 valgomasis šaukštas miltų, 1
arbatinis šaukštelis sviesto, 2 kiaušiniai, 4 valgomieji šaukštai pieno, 2 stiklinės
išsijotų pyrago džiūvėsių.
Kopūstų pudingas
Kopūstas n u p l a u n a m a s , supjaustomas į kelias dalis ir išverdamas
truputį p a s ū d y t a m e vandenyje. Bandelė p a m i r k o m a piene, nuspaudžia­
ma. Svogūnas pakepinamas, bet nesmarkiai, kad tik apšiltų. Išvirtas ko­
pūstas n u s p a u d ž i a m a s ir kartu su bandele bei svogūnais sumalamas mės­
male. Tryniai ištrinami su riebalais, sudedamas kopūstų įdaras, pagal sko­
nį beriama prieskonių, paskui — išplakti baltymai, viskas išmaišoma.
Masė iškrečiama į taukais pateptą ir džiūvėsiais pabarstytą k e p i m o
formą. Forma uždengiama ir įkišama 1 valandai į įkaitusią orkaite.
Ištraukę formą ataušinkite, tada išimkite pudingą, supjaustykite ga­
balais ir užpilkite ištirpintu sviestu. Patiekiamas su pomidorų sultimis.
Į kopūstų pudingą galima dėti 50 g rūkytos nugarinės, supjaustytos
mažyčiais kubeliais. Nugarinė dedama tada, kai masė maišoma su išplak­
tais baltymais.
• 750 g baltųjų gūžinių kopūstų, 1 svogūno galvelė, 20 g riebalų, 1 bandelė, 0,5
stiklinės pieno, 4 kiaušiniai, 30 g sviesto arba margarino, druskos pagal skonį,
maltų juodųjų pipirų, riebalų pakepinimui, maltų džiūvėsių.
Kiaulienos ir raugintų kopūstų plovas
Smulkiai supjaustytą svogūno galvelę pakepinkite su lydytais tau­
kais (3 valgomaisiais šaukštais), sudėkite pjaustytus raugintus kopūstus
ir kepinkite, kol suminkštės. Tada įpilkite keletą šaukštų vandens arba
sultinio, 300 g minkštos, gabalėliais supjaustytos kiaulienos ir toliau ke­
pinkite įpylę truputį kopūstų sūrymo arba sultinio. Kai mėsa ir kopūstai
pasidarys visai minkšti, suberkite 400 g virtų ryžių, įberkite judųjų pipirų
pagal skonį, įpilkite truputį sūrymo arba sultinio ir baikite virti.
213

K o p ū s t ų vyniotinis su grybais ir ryžiais
Nuplaukite didelę kietą kopūsto galvą, išpjaukite kopūstkotį, išardy-
kite lapus ir nuplikykite sūdytu verdančiu vandeniu. 250 g smulkiai su­
pjaustytų grybų ir susmulkintus svogūnus patroškinkite 10 minučių su
sviestu. Sumaišykite su 2 stiklinėmis virtų birių ryžių, druska, raudonai­
siais pipirais ir pomidorų padažu. 3—4 kopūstų lapus (storesnes vietas
reikia pamušti kapokle) sudėkite vieną ant kito, tada dėkite įdarą, susu­
kite vyniotinį ir apriškite siūlu. Kopūstų vyniotinius apvoliokite miltais
ir apkepinkite aliejuje arba margarine, užpilkite mėsos sultiniu ir uždeng­
tame p u o d e ištroškinkite.
Kopūstų suflė
Kopūstus išvirkite ir sumalkite. Įdėkite kiaušinių trynius, pienu pra­
skiestus miltus ir išplaktą baltymą. Atsargiai sumaišykite, įberkite drus­
kos pagal skonį, išdekite į k e p i m o formą, storai pateptą sviestu, pastaty­
kite į puodą su verdančiu vandeniu ir virkite, kol suflė sukietės ir pradės
atšokti nuo formos kraštų. Patiekite su ištirpintu sviestu arba grietine.
• Nedidelei kopūsto galvai — 1 valgomasis šaukštas miltų, 1 valgomasis šaukš­
tas sviesto, 0,5 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai.
Višta su raugintais kopūstais
Visą vištą išvirkite pasūdytame vandenyje kartu su pjaustytomis dar­
žovėmis — svogūnu, m o r k a ir salieru. Kopūstus plonai supjaustykite ir
patroškinkite kiaulės taukuose, kad pasidarytų minkšti, kartkartėmis pa­
pildykite sultinio, kuriame virė višta. Kai kopūstai bus beveik išvirę,
įberkite raudonųjų pipirų, sudėkite kopūstus į keptuvą kartu su yišta,
kurią galima apkrauti kopūstų sluoksniu. Apkepkite labai karštoje orkai­
tėje. Kai patiekalas bus beveik gatavas, nukelkite indo dangtį, kad višta
gražiai parustų ir keltų apetitą.
• 1,5 kg vištienos, 1,5 kg raugintų kopūstų, 150 g lydytų taukų, 50 g svogūnų,
po 60 g morkų ir salierų šaknų, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Kalakutas su raugintais kopūstais
M ė s a supjaustoma 250 g svorio porcijomis. Kiekvienai porcijai at­
pjaunamas gabalas rauginto kopūsto kartu su kopūstkočiu, kuris svertų
m a ž d a u g tiek pat, kiek porcija mėsos. Kopūstų gabalai d e d a m i į puodą
kopūstkočiu į apačią, tarp jų dedamas gabalas mėsos ir šaukštas taukų.
214
Apibarstoma raudonaisiais ir juodaisiais pipirais, užpilama karštu vande­
niu ir kopūstų sūrymu. Iš viršaus užklojama keliais kopūstų lapais, ir
puodas uždengiamas dangčiu. Kepama orkaitėje 3 valandas.
Gabalas mėsos patiekiamas su kopūsto gabalu.
• 1,2 kg rauginto kopūsto, I kg kalakutienos, 120 g lydytų taukų, maltų raudo­
nųjų ir juodųjų pipirų, 200 ml kopūstų sūrymo.
.» * ' \ ' ,
Guliašas su raugintais kopūstais
Mėsa supjaustoma nedideliais kąsneliais, kad vienai porcijai tektų
4 — 5 gabalėliai. Truputį pakepinama su trečdaliu taukų kartu su smulkiai
pjaustytais svogūnais. Kai svogūnai suminkštėja, įberiama druskos ir rau­
donųjų pipirų. Indas uždengiamas dangčiu ir tarpais įpilama po truputį
karšto vandens. Troškinama, kol mėsa būna pusiau gatava. Sukapoti ko­
pūstai patroškinami likusiuose taukuose, paskui sumaišomi su mėsa. Taip
pat dedama ryžių, išvirtų atskirai 500 ml karšto vandens.
Patiekalas pasūdomas pagal skonį ir šiek tiek palaikomas orkaitėje.
• 1 kg raugintų kopūstų, 750 g kiaulienos, 120 g taukų, 100 g svogūnų, 100 g
ryžių, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Pyragas su raugintais kopūstais
Kopūstai susmulkinami šiaudeliais ir patroškinami su puse kiekio
taukų, kad pasidarytų minkšti. Kituose taukuose patroškinami porai. Į
j u o s dedama susmulkintos brinzos arba varškės. \ taukais pateptą kepimo
skardą dedamas sluoksnis tešlos, apšlakstomas taukais, kas antras sluoks­
nis dedamas įdaras — vienąkart raugintų kopūstų, kitąkart — porų. Iš
viso taukų turi būti ne daugiau kaip 200 g. Kopūstų pyragas p a š a u n a m a s
į orkaitę, kepamas labai karštai, kad parustų.
Patiekiamas karštas.
• 1 kg raugintų kopūstų, I kg iškočiotos tešlos, 200 g taukų, 4 5 porai, 200
g brinzos arba varškės.
Sluoksniuotas pyragas su kopūstais
Iš miltų, vandens, dviejų valgomųjų šaukštų aliejaus ir druskos už­
minkoma tešla sluoksniuotam pyragui. Iš šitos tešlos iškočiojami 4 — 5
skrituliai, vienas truputį didesnis ir storesnis už kitus. Palaikomi, kad
truputį apdžiūtų, bet nesudžiūtų. Kopūstai susmulkinami, patroškinami,
kad suminkštėtų, pasūdomi ir įberiama juodųjų pipirų. Ant taukais patep­
tos kepimo skardos dedamas storasis tešlos skritulys, apšlakstomas alie­
j u m i , į jo vidurį dedamas kopūstų įdaras ir išlyginamas, bet tešlos kraštai
turi likti be įdaro. Iš viršaus dedami vienas ant kito sluoksniai, kiekvie­
nas apšlakstomas aliejumi. Apatinio sluoksnio tešlos kraštai užverčiami
į viršų ir suspaudomi. Iš viršaus gerokai apšlakstoma aliejumi ir apkepa­
ma orkaitėje, kol pasidaro rusva plutelė. Gatavas kopūstų pyragas ap­
šlakstomas vandeniu, apdengiamas audiniu, kad suminkštėtų.
Patiekiamas karštas.
Panašiai kopūstų pyragą galima iškepti ir su raugintais kopūstais.
• 250 g miltų, 100 ml vandens, 250 g šviežių kopūstų, maltų juodųjų pipirų,
druskos, aliejaus.
Bandelės su kopūstais
Į pašildytą iki 3 5 — 4 0 ° C temperatūros vandenį supilamos iš anksto
praskiestos ir nukoštos mielės, suberiamą druska, cukrus, išsijoti miltai,
išmaišoma. Tešla išlyginama ant lentos.
Kopūstai nuvalomi, nuplaunami, išpjaunamas kopūstkotis ir supjaus­
tomi šiaudeliais. Kopūstai sudedami į paruoštą tešlą. Tešla suminkoma,
išmušama ir pastatoma, kad pakiltų, 1—2 v a l a n d o m s . Iš gatavos tešlos
daromos bandelės. Ant sausos kepimo skardos d e d a m o s bandelės, lei­
džiama pakilti 2 0 — 2 5 minutes, ir iškepamos 2 0 0 — 2 2 0 ° C temperatūro­
je. Karštos bandelės patepamos aliejumi.
. gūželės nuvalomos, pašalinami suplyšę lapai, galvos perpjaunamos pu­
BALTŲJŲ GŪŽINIŲ KOPŪSTŲ A T S A R G Ų
PARUOŠIMAS
Raugintos kopūstų galvos
Iš raugintų kopūstų galvų galima daryti balandėlius. Bet tada kopūs­
tai praranda dalį maistingumo, nes dalis maistingųjų medžiagų būna per­
ėjusios į sūrymą, jų nebegalima panaudoti. Todėl kartu su kopūstais rei­
kia vartoti ir sūrymą — kaip gėrimą ar kaip pagardą įvairiems patieka­
lams.
Rauginimui reikia atrinkti standžias gūželes, netuščias viduryje, sve­
riančias daugiau kaip 1 kg. Nupjaunami tik patys viršutiniai nešvarūs
lapai. Kopūstkotis nupjaunamas lygiai ties galvos pagrindu, ir aštriu pei­
liu kryžmai įpjaunamos 3—4 cm gilumo įpjovos taip, kad gūželė nesu­
irtų. Nepatartina išpjauti kopūstkočio, nes j a m e dvigubai daugiau vitami­
no C negu lapuose. Galvos d e d a m o s kuo standžiau viena prie kitos, iš
viršaus prispaudžiamos medinėmis grotelėmis arba kryžma. Tarp galvų,
jei norite, galite įdėti raudonųjų salotinių burokėlių arba raudonųjų ko-
216
pūstų gūželių, kad sūrymas būtų rausvokas. Kad geriau rūgtų, galima
įdėti keletą kukurūzų burbuolių. Kopūstai užpilami šaltu vandeniu, 10
litrų vandens dedama 4 0 0 g druskos. Sūrymas turi būti 10 cm virš ko­
pūstų. Penktąją dieną po kopūstų užpylimo sūrymu reikia keletą kartų
nupilti, kad sūrymas lygiai pasiskirstytų visame inde. Po d i e n os vėl da­
r o m a tas pats. D a r po kelių dienų kopūstai pradeda rūgti, rūgsta kelias
savaites. Kad prie kopūstų neprieitų oras, kuris ardo p i e n o rūgštį, reko­
m e n d u o j a m a sūrymo paviršių apiberti keliomis saujomis miežių, kurie
vėliau sudygsta, ir s ū r y m o paviršių apdengia daigų dangalas. Taip pat
rekomenduojama užraugtas inde kopūstų galvas uždengti švariu audiniu,
ant jo dėti medines groteles arba kryžmą, tada prispausti švariu upelio
akmeniu. Kiekvieną kartą, kai imate kopūsto galvą, audeklą išplaukite
švariame vandenyje. Indą sandariai uždenkite dangčiu.
Visą laiką žiūrėkite, kad kopūstai būtų apsemti sūrymu.
Raugintus kopūstus galima laikyti ilgai, net iki pavasario, jeigu už­
raugsite nedidelėse statinaitėse, j a s sandariai uždarysite ir laikysite pa­
verstas šaltame rūsyje arba kitoje patalpoje, ir tarpais j a s apversite.
Smulkinti rauginti kopūstai
Rauginimui taip pat nukertamos vėlyvosios kopūstų rūšys. Kietos
siau arba į keturias dalis, supjaustomos 3—5 mm pločio juostelėmis.
Paprastai šitaip paruošti kopūstai dedami į stiklainius arba nedideles sta­
tinaites, bet prieš tai p a s ū d o m i ir gerai išmaišomi dideliame inde. Drus­
k o s reikia berti ne daugiau kaip 2 0 — 2 5 g 1 kg kopūstų. Įbėrus daug
druskos rauginti kopūstai b ū n a labai sūrūs, be to, druskos perteklius stab­
do pieno rūgšties fermentų vystymąsi, todėl susidaro sąlygos įvairiems
nepageidautiniems m i k r o o r g a n i z m a m s daugintis. Jeigu druskos per maža
( 1 5 — 1 7 g kilogramui kopūstų), kopūstai suminkštėja, nes j u o s e pradeda
daugintis puvimo bakterijos.
Sudėti į indą kopūstai gerai grūdami rankomis arba specialiu medi­
niu grūstuvu, kol iš jų išsiskiria sultys. Ant indo dugno ir iš viršaus
d e d a m a s sveikų kopūstų lapų sluoksnis, kuriuos taip reikia pasūdyti iš
anksto, kad suminkštėtų (paskui iš jų galima daryti balandėlius). Jeigu
kopūstai raugiami statinaitėje, tarp pjaustytų kopūstų galima įdėti sveikų
arba pusiau perpjautų galvų, iš kurių taip pat bus galima daryti balan­
dėlius.
Supjaustyti kopūstai uždengiami švariu audiniu, iš viršaus prispau­
džiami mediniu dangčiu ir svarmeniu. Vos po kelių valandų iškils sūry-
217
mas ir putos; tai rodo, kad prasideda rūgimas. Paprastai jis trunka 1 0 —
15 dienų. Per tą laiką kopūstuose susikaupia m a ž d a u g 1 % p i e n o rūgšties,
kuri saugo j u o s nuo g e d i m o . Rūgščius kopūstus reikia prižiūrėti, nuolat
graibyti putas, nes j o s e paprastai pradeda daugintis kenksmingi mikoor-
ganizmai. Jei atsiranda pelėsių, j u o s reikia rūpestingai pašalinti. Rauginti
kopūstai gerai išsilaiko vėsioje patalpoje arba žemoje temperatūroje. To­
kiomis sąlygomis kopūstai rūgsta labai lėtai ir neįgauna nemaloniai rūgš­
taus skonio.
Kad kopūstų skonis būtų malonus ir j i e gražiai atrodytų, rekomen­
duojama dėti saldžių arba rūgščių obuolių, turinčių cukraus, kuris skatina
rūgimą ir gerina kopūstų kvapą bei skonį. Obuolius galima dėti kas ke­
lios kopūstų eilės, nepjaustytus arba supjaustytus, santykiu: 500 g obuo­
l i ų — 10 kg kopūstų. Be obuolių, tuo pačiu santykiu d e d a m a ir šiaude­
liais pjaustytų morkų. N o r i n t galima įdėti keletą lauro lapų arba įberti 5 g
kmynų 10 kg kopūstų.
Rauginti sterilizuoti kopūstai
Sveikos, kietos galvos nuvalomos, nupjaunami viršutiniai lapai ir
kartu su kopūstkočiu supjaustomi iki 5 mm pločio juostelėmis. 10 kilog­
ramų kopūstų reikia 170 g druskos, 170 g cukraus arba m e d a u s ir, j e i
norima, 4 — 5 lauro lapų. Viskas gerai sumaišoma plačiame inde, paskui
gerai sugrūdama į stiklainį. Ant viršaus į kiekvieną stiklainį d e d a m a ke­
letas sveikų lapų ir u ž d e n g i a m a marle. Prispaudžiama mediniu skridinė­
liu taip, kad j i s panirtų išsiskyrusiose sultyse. Po 5 — 6 dienų, kai kopūs­
tai pradeda rūgti ir pasidaro maloniai rūgštaus skonio, sudedami į stiklai­
nius, bet 2 cm iki krašto neužpildoma. Stiklainiai sandariai u ž d a r o m i ir
sustatomi į didelį indą su karštu (80° C) vandeniu. Sterilizuojama 30
minučių. Ataušinama ore.
G a l i m a sterilizuoti kopūstus, raugintus sveikomis gūželėmis, dar
prieš j i e m s įrūgstant.
Bulgariškai rauginti kopūstai
Šitaip kopūstams paruošti imamos tvirtos baltųjų gūžinių kopūstų
vidutinio d i d u m o galvos ir keletas raudonųjų kopūstų galvų, kurios nu­
dažys sūrymą. N u p j a u n a m i viršutiniai galvų lapai, kryžmiškai įpjaunami
kopūstkočiai prie p a g r i n d o ir kopūstkočiąis į viršų sudedami į statinę,
kurioje yra anga sūrymui nutekėti. Ant statinaitės dugno įberiama šiek
tiek miežių. Virš kopūstų gūžių dedama k r y ž m a ir svarmuo. U ž p i l a m a
sūrymo tiek, kad j i s apsemtų kopūstus. 50 kg kopūstų sūrymui reikia 20 1
218
vandens ir 1,6 kg druskos. Druska ištirpinama verdančiame vandenyje.
Jeigu skystis susidrumsčia, jį reikia perkošti per marlę. Svarbu nustatyti
tinkamą druskos kiekį sūrymui. Įbersite per daug — rūgimas sulėtės, ko­
pūstai gali sugesti; per mažai — rūgimas paspartėja, bet ir kopūstai grei­
tai sugenda.
Kol sūrymas kyla į viršų, reikia keletą kartų nupilti ir vėl supilti
skystį į statinę, tada kopūstai vienodai įrūgsta. Pirmąją savaitę sūrymas
nupilamas kas antrą dieną, antrąją — kas 2 — 3 dienas, o paskui — kartą
per savaitę. Atidžiai stebėdami rūgimą, galėsite ištaisyti padarytą klaidą.
Jei druskos per maža, sūrymas tirštėja, jis nesūrus. Vadinasi, reikia tuč­
tuojau jį nupilti ir pavirinti įbėrus druskos. Į kopūstus sūrymas pilamas
ataušintas. Jeigu sūrymas per sūrus ir kopūstai lėtai rūgsta, reikia dalį
sūrymo nupilti ir pripilti tiek pat šalto vandens. Tada sūrymas nupilamas
keletą dienų iš eilės. Kai kopūstai jau įrūgę, statinaitė sandariai užkala­
ma. Kopūstai laikomi patalpoje, kur žiemą ir vasarą 10—12° C šilumos.
Marinuoti ir sterilizuoti k o p ū s t a i
Pašalinami viršutiniai kopūstų lapai. Kopūstai supjaustomi šiaude­
liais su kopūstkočiu. Pasūdomą pagal skonį (20 g druskos — 1 kg kopūs­
tų). Po 1—2 valandų, kai truputį suminkštėja, kopūstus standžiai sukimš-
kite į stiklainius ir užpilkite verdančiu marinatu, paruoštu iš 600 ml van­
dens ir 200 ml 6% acto. Ant kiekvieno stiklainio dugno paberkite 3 — 4
žirnelius juodųjų pipirų, įmeskite nedidelį gabalėlį cinamono, gvazdike-
lių.
Stiklainius sandariai uždarykite ir pastatykite į karštą (80° C) van­
denį. Sterilizuokite 20 minučių, tada iškelkite ir ataušinkite. Pastatykite
laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje.
Kopūstai su krienais
Nupjaukite nedidelių, bet standžių kopūstų gūželių viršutinius lapus.
Perpjaukite į keturias dalis, bet taip, kad gūželė nesuirtų, laikytųsi ant
kopūstkočio. Įmeskite į verdantį pasūdytą vandenį, kai užverda, leiskite
pavirti 5 minutes. Tada išgriebkite, nusunkite vandenį ir sudėkite į stik­
lainius su krienų šaknimis tarp kopūstų eilių. Užpilkite marinatu, paruoš­
tu šitaip: viena dalis vandens, kurioje virė kopūstai, ir viena dalis 6%
acto, 50 g druskos 1 litrui mišinio. Kopūstai užpilami ataušintu marinatu,
jeigu dedami į ne sandariai uždaromus indus, ir pastaiomi tamsioje šal­
toje vietoje. Jeigu kopūstai dedami į sandariai uždaromus stiklainius, už­
pilti reikia verdančiu skystimu, o stiklainiai (3 1 talpos) iškart sterili­
zuojami 30 minučių.
219
 R A U D O N Ų J Ų GUZINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI
Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos
Kopūsto galva nuvaloma h nuplaunama, perpjaunama j keturias da­
lis, išpjaunamas kopūstkotis, ir kopūstas labai smulkiai supjaustomas pei­
liu arba pjaustykle. Kopūstai suberiami j puodą, apiplikomi smarkiai ver­
dančiu vandeniu, uždengiami dangčiu, leidžiama pastovėti 2 0 — 3 0 minu­
čių, išverčiami į sietelį arba kiaurasamtį; tada perpilami šaltu vandeniu,
nuspaudžiami, sudedami į salotinę, užpilami actu, pasūdomi, įberiama
cukraus, išmaišoma ir leidžiama pastovėti 2 0 — 3 0 minučių. Į kopūstus
galima įpilti valgomąjį šaukštą aliejaus. Kopūstų šitoms salotoms galima
ir neplikyti, o apibarstyti druska ir trinti rankomis, kol kopūstai pasidarys
minkšti ir iš jų pradės tekėti tamsios sultys; tada galima nuspausti ir
užpilti actu, įberti cukraus ir išmaišyti. Po kelių minučių kopūstų spalva
pasidarys ryški. Šitos salotos tinka prie mėsos, laukinienos, paukštienos
ir žuvų.
• 500 gramų kopūstų 0,25 stiklinės cukraus, 0,5 valgomojo šaukšto acto.
R a u d o n ų j ų gūžinių kopūstų salotos su krienais
Kopūstai supjaustomi siauromis juostelėmis, keletui minučių sube­
riami į verdantį vandenį, išverčiami į kiaurasamtį ir perpilami šaltu vi­
rintu vandeniu. Sumaišomi kiti produktai, sudedami į kopūstus. Patiekia­
mi ataušinti.
• 200 g raudonųjų gūžinių kopūstų, 10 g krienų, 2 g grietinės, cukraus, pipirų,
druskos pagal skonį, skiltelė citrinos.
Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos su agurkais
Švieži kopūstai supjaustomi šiaudeliais, truputį patrinami, kad' būtų
minkštesnį. Agurkai ir obuoliai nulupami ir supjaustomi griežinėliais.
Svogūno galvelė supjaustoma smulkiai. Viskas išmaišoma ir užpilama
aliejumi.
• 150 g raudonųjų gūžinių kopūstų, 1 obuolys, 1 raugintas agurkas, 1 svogūno
galvelė, aliejaus.
Raudonieji gūžiniai kopūstai su obuoliais ir
dešra
Kopūstus išvirkite, supjaustykite šiaudeliais, sumaišykte su nulup­
tais ir supjaustytais obuoliais, apibarstykite cukraus pudra. Puode ištir­
pinkite sviestą, patroškinkite j a m e griežinėliais supjaustytą svogūną, tada
220
sudėkite kopūstus ir obuolius. Pagardinkite actu, raudonuoju vynu, j u o ­
daisiais pipirais, pasūdykite ir troškinkite ant nedidelės ugnies. Paskui
išdekite į dubenį, aplink sudėliokite pakepintus virtos dešros griežinė­
lius.
• 700 gramų kopūstų — 300 g obuolių, 40 g cukraus, 150 g sviesto, 50 g
svogūnų galvelių, 100 g raudonojo vyno, 40 g acto, 250 g dešros.
Sūrio salotos su raudonaisiais kopūstais
Lydytas sūris supjaustomas mažais kubeliais, pridedama smulkiai
pjaustytų svogūnų, įberiama pipirų, dedama agurkų, kietai virtų kiauši­
nių, kopūstų, žirnelių. Visi produktai atsargiai sumaišomi su jogurtu. Pa­
gal skonį įberiama cukraus, pasūdomą, galima parūgštinti actu.
• 150 g rūkyto lydyto sūrio, 2 kiaušiniai, 50 g konservuotų žaliųjų žirnelių, 30
g apvalių raudonų bulgariškųjų ankštpipirių, 150 g raudonųjų konservuotų ko­
pūstų, 50 g konservuotų agurkų, 30 g svogūnų galvelių, 20 g svogūnų laiškų,
200 ml jogurto.
Raudonųjų gūžinių k o p ū s t ų salotos su obuoliais
Kopūstai smulkiai supjaustomi, pasūdomi pagal skonį ir gerai su­
m a i š o m i , kad lygiai pasiskirstytų druska. Pridedamas gabalėliais supjaus­
tytų obuolių. Salotos sutaisomos su actu, cinamono ir gvazdikėlių nuo­
viru ir apipilamos aliej umi.
• 600 g raudonųjų kopūstų, 300 g obuolių, cukraus, acto, 50 ml aliejaus, 1 g
cinamono, 1 g gvazdikėlių, druskos pagal skonį.
Raudonųjų gūžinių k o p ū s t ų salotos su bulvėmis
Kopūstai smulkiai sukapojami, pasūdomi pagal skonį ir išmaišomi.
Į j u o s dedama virtų su lupenomis bulvių, kurios nuluptos ir supjaustytos
kubeliais arba p l o n o m i s skiltelėmis. Salotos sutaisomos su actu ir alie­
jumi.
• 500 g kopūstų, 200 g bulvių, 50 ml aliejaus, acto, druskos pagal skonį.
Raudonųjų ir baltųjų gūžinių kopūstų salotos
Raudonieji ir baltieji gūžiniai kopūstai atskirai supjaustomi juostelė­
mis, sutaisomi su smulkiai pjaustytais svogūnais, tarkuota citrinos cedra,
smulkiai sutarkuotais krienais ii obuolių arba vyšnių sultimis pagal sko­
nį. Šitaip paruošti kopūstai į salotinę dedami taip, kad baltieji gūžiniai
kopūstai būtų viduryje, o raudonieji aplink iš kraštų. Baltieji gūžiniai
kopūstai apibarstomi susmulkintais petražolių lapeliais.
221
 • 200 g raudonųjų ir 200 g baltųjų gūžinių kopūstų, 80 g svogūnų, 15 g krienų,
vienos citrinos cedra, obuolių arba vyšnių sulčių, 50 ml aliejaus, petražolių
lapelių, druskos pagal skonį.
Raudonųjų gūžinių kopūstų garnyras
Karštuose taukuose patroškinamas smulkiai supjaustytas svogūnas.
Kopūstai smulkiai sukapojami ir sudedami į svogūnus, ištroškinami, prieš
baigiant troškinti pridedama plonomis skiltelėmis pjaustytų obuolių, kva­
piųjų gvazdikėlių, cukraus, acto ir druskos pagal skonį. Pabaigoje įpila­
ma karšto vandens, o dar geriau — raudonojo vyno arba raudonų vaisių
sulčių (juodųjų serbentų, vyšnių ir kt.), jei norima — truputis bulvių krak­
molo, kad sultys būtų tirštesnės.
• 500 g kopūstų, 50 g svogūnų, 50 g taukų, kvapiųjų gvazdikėlių, raudonojo
vyno arba raudonų vaisių-uogų sulčių, cukraus, druskos pagal skonį, acto.
Rusiškai paruošti raudonieji gūžiniai kopūstai
Kopūstas, salieras ir petražolių šaknelės susmulkinama ir kartu su
svogūnu patroškinama taukuose, įberiama cukraus ir druskos pagal sko­
nį. Daržovės troškinamos, k o ! visiškai suminkštėja; k a i išverda skystis,
papildoma po truputį sultinio.
Graikiškai paruošti raudonieji gūžiniai kopūstai
Juostelėmis supjaustyti kopūstai šiek tiek patroškinami, kad suminkš­
tėtų, taukuose su pjaustyta dešra, česnaku, žirneliais ir pipirais. Patiekia­
mi su žaliomis salotomis.
• 500 g kopūstų, 50 g lajaus, 100 g žaliųjų žirnelių, 50 g saldžiosios paprikos,
100 g dešros, 2 skiltelės česnako, druskos.
R A U D O N Ų J Ų GŪŽINIŲ KOPŪSTŲ A T S A R G Ų
PARUOŠIMAS
Marinuoti raudonieji gūžiniai kopūstai
Kopūstai supjaustomi iki 5 mm pločio juostelėmis, sudedami į stik­
lainius ir užpilami virintu ataušusių marinatu (100 ml acto, 100 ml van­
dens, 5 g druskos, 100 grūdelių juodųjų kvapiųjų pipirų, kvapiųjų gvaz­
dikėlių, lauro lapų, c i n a m o n o gabalėlis, 15 g cukraus 1 kilogramui su­
pjaustytų k o p ū s t ų ) . Marinatas d a r o m a s šitaip: pirmiausia užverdamas
vanduo, paskui suberiami nurodyti prieskoniai (be acto). K a i nukeliate
222
nuo ugnies, įpilkite ir acto. Į marinatą galima įmesti ir peletrūno (estra-
Įgono) šakelę.
Po 10—15 dienų kopūstus galima valgyti. Patiekiami kaip salotos,
sutaisyti su aliejumi.
i, ' ' v ' r ,» • .v n : • '.,
Sterilizuoti raudonieji gūžiniai kopūstai
Nuvalytus kopūstus, be išorinių lapų, smulkiai supjaustykite ir pasū-
dykite (20 g druskos 1 kilogramui kopūstų). Po 2 valandų stipriai grūs-
dami sukimškite į stiklainius, į kiekvieną stiklainį įmeskite 3 — 4 juodųjų
pipirų žirnelius, kvapiųjų gvazdikėlių, c i n a m o n o ir lauro lapą. Kopūstus
užpilkite karštu marinatu, paruoštu iš 200 ml acto, 400 ml vandens, dvie­
jų stiklinių cukraus, druskos pagal skonį. Stiklainiai sandariai uždaromi
ir sterilizuojami 30 minučių. Ištraukiami iš karšto vandens ir ataušina­
mi ore.
•
ŽIEDINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI
Žiedinių kopūstų užkandis
Nupjaunami žiedinių kopūstų lapai ir patamsėjusios dėmės, išverda-
mi pasūdytame vandenyje, ataušinami, suskirstomi mažais žiedynėliais ir
1—1,5 valandos laikomi užpilti marinatu, paruoštu iš aliejaus, druskos
pagal skonį, smulkiai kapotų žalumynų ir česnakų. Prieš patiekiant žie­
dinių kopūstų žiedynėliai sudėliojami ant mažų salotų lapelių, apibarsto­
mi smulkiai sukapotais kiaušiniais ir papuošiami žalumynų šakele.
Žiedinių kopūstų salotos
Išvirkite kopūstus, ataušinkite nuovire, išskirstykite žiedynėliais, su­
maišykite su pjaustytais ankštpipiriais, m o r k o m i s , salotų lapais, pasūdy-
kite ir sutaisykite su majonezu. Kas mėgsta aštrius valgius, gali įberti
pįpirų pagal skonį ir-įpilti acto, iš viršaus galima apibarstyti kapotais
kiaušiniais, krapais, petražolių lapeliais. Iš nuaviro galima virti sriubą.
• Mažai kopūsto gūželei (300 g) — 1—2 saldieji marinuoti ankštpipiriai, 2 mor­
kos, 50 g salotų lapų, stiklainis majonezo.
ml . . . i - -
Delikatesines salotos
Atskirai išverdami žiediniai kopūstai, pupelių ankštys ir ataušinami
tame pačiame nuovire. Žiediniai kopūstai suskirstomi mažais žiedynė­
liais, pupelių ankštys ir salotos supjaustomos, agurkai ir pomidorai su-
223
smulkinami plonais griežinėliais. Viskas gerai išmaišoma, sutaisoma s u i
salotų uždaru arba majonezu su grietine, Įberiama druskos, pipirų. Pa­
puošiama gražiai išpjaustytomis daržovėmis ir apibarstoma krapais.
Makedoniškos salotos
Žiediniai kopūstai suskirstomi žiedynėliais. Žalios pupelių ankštys*
nulupamos ir smulkiai supjaustomos. Supjaustomos morkos ir saldusis,
ankštpipiris. Visos daržovės atskirai verdamos pasūdytame vandenyje,
išverčiamos j kiaurasamtį ir ataušinamos. Supjaustykite šviežius agurkus
ir svogūnus. Daržoves sumaišykite ir užpilkite pagardų, paruoštu iš alie­
jaus, garstyčių, cukraus ir maltų pipirų. Pasūdykite. Viską sudėliokite ant
salotų lapų, iš viršaus apibarstykite petražolių lapeliais.
Žiedinių kopūstų, šviežių agurkų ir pomidorų
salotos
Nuplauti ir žiedynėliais suskirstyti žiediniai kopūstai suleidžiami į
verdantį pasūdytą vandenį ir verdami, kol suminkštėja (bet nereikia per­
virti). Švieži agurkai ir pomidorai supjaustomi griežinėliais, svogūnų laiš­
kai susmulkinami. Daržovės sumaišomos, p a g a r d i n a m o s cukrumi, drus­
ka ir majonezu.
• 600 g žiedinių kopūstų, po 200 g agurkų ir pomidorų, l ryšulėlis svogūnų
laiškų, majonezo.
Žiedinių k o p ū s t ų salotos su vaisiais
Žiediniai kopūstai nuplaunami, 30 minučių palaikomi sūdytame van­
denyje, paskui perplaunami, išverdami ir išverčiami į kiaurasamtį. Agur­
kai ir obuoliai supjaustomi kubeliais, pomidorai — gabalėliais, morkos —
plonais šiaudeliais, slyvos perpjaunamos pusiau, išimami kauliukai. Vis­
kas sudedama kaugele į salotinę, užpilama grietine, sumaišyta su cukraus
pudra, citrinos sultimis, ir įberiama pagal skonį druskos.
• 100 g žiedinių kopūstų, 1 šviežias agurkas, 100 g šviežių pomidorų, 100 g
obuolių, 100 g morkų, 50 g slyvų arba vynuogių, 100 g grietinės, 1 arbatinis
šaukštelis cukraus pudros, 2 arbatiniai šaukšteliai citrinos sulčių, druskos pagal
skonį.
Žiedinių kopūstų salotos su majonezu
Išoriniai kopūstų lapai nupjaunami, kopūstai nuplaunami tekančiu
vandeniu ir suskirstomi žiedynėliais. Iš kiaušinių trynių ir sviesto ištri­
namas majonezas, sutaisomas su druska, citrinos sultimis arba actu pagal
skonį, užpilamas ant kopūstų ir išmaišomas.
224
Patiekiamos salotinėje, papuoštos petražolių lapeliais. Dalį žiedinių
kopūstų galima pakeisti žaliomis tarkuotomis morkomis.
• 600 g žiedinių kopūstų, 2 kiaušinių tryniai, 100 ml aliejaus, citrinos sulčių
arba acto, petražolių, druskos pagal skonį.
Žiedinių kopūstų salotos su aguročiais
Žiediniai kopūstai suskirstomi m a ž a i s žiedynėliais. Į j u o s sudedami
dideliais kubeliais supjaustyti j a u n i aguročiai. Apibarstomi druska ir su­
dedami į lėkštę. Užpilami majonezu ir apibarstomi susmulkintais petra­
žolių lapeliais.
• 400 g kopūstų, 200 g aguročių, 200 g majonezo, 5 g cukraus, petražolių
lapelių, druskos pagal skonį.
Žiedinių k o p ū s t ų salotos su ridikėliais
Žiediniai kopūstai suskirstomi mažais žiedynėliais, išverdami pasū­
d y t am e vandenyje, į kurį truputį įlašinama citrinos sulčių. Salotos apipi­
lamos citrinos sultimis ir apibarstomos kietai virtais smulkintais kiauši­
niais.
Virtus žiedinius kopūstus galima sudėti į negilią lėkštę ant sumaišy­
tų svogūnų laiškų ir petražolių lapelių, papuošiama raudonais ridikėliais,
apšlakstoma citrinos sultimis ir aliejumi, pasūdomą pagal skonį.
• 500 g kopūstų, 80 g ridikėlių, 50 g svogūnų laiškų, 50 ml aliejaus, citrina arba
actas, 2 kiaušiniai, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
Pieniška žiedinių k o p ū s t ų ir ryžių sriuba
Ryžiai nuplaunami keliais vandenimis ir suberiami į verdantį vande­
nį, įdedama truputį sviesto. P a v e r d a m a 15 minučių, paskui supilama da­
lis pieno ir sudedami žiedynėliais suskirstyti kopūstai. Verdama dar 10
minučių ant labai m a ž o s ugnies Gatava sriuba pasūdomą, p a g a r d i n a m a
likusiu sviestu ir apibarstoma maltais juodaisiais pipirais.
• 300 g kopūstų, 1 1 pieno, 100 g ryžių, 300 ml vandens, 50 g sviesto, druskos
pagal skonį, maltų juodųjų pipirų.
Pieniška žiedinių kopūstų ir manų kruopų sriuba
Žiediniai kopūstai nuvalomi, nuplaunami, sumetami į verdantį yan-
dehį, įberiama druskos pagal skonį ir verdama maždaug 15 minučių (kol
suminkštėja). Išvirę kopūstai perdedami į kiaurasamtį, į verdantį nuovirą
supilamos persijotos manų kruopos ir verdamos 15 minučių. Į gatavą
225
15-20
košę pilamas verdantis pienas, sudedami virti kopūstai ir verdami 2 — 3
minutes, paskui įdedama sviesto. Prie sriubos galima duoti kvietinių
dribsnių.
• 300 g žiedinių kopūstų, 3 stiklinės vandens, 1 valgomasis šaukštas manų kruo­
pų, 2,5 stiklinės pieno, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 30 g kvietinių dribsnių.
Žiedinių kopūstų garnyras
Kopūstai suskirstomi žiedynėliais (smulkiomis dalelėmis) ir išverda-
mi pasūdytame pagal skonį vandenyje. N u s u n k i a m i , apibarstomi smul­
kiai supjaustytais petražolių lapeliais ir apipilami ištirpintu sviestu.
• 600 g žiedinių kopūstų, 50 g sviesto, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
Žiediniai kopūstai su sviestu ir kiaušiniais
Kopūstai nuplaunami, suskirstomi nedideliais žiedynėliais ir išver-
dami nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį v a n d e n s arba garuose.
Apipilama ištirpintu sviestu, į kurį suberiami smulkiai supjaustyti kietai
virti kiaušiniai ir susmulkinti petražolių lapeliai, krapai. Sutaisoma su
citrinų sultimis arba praskiesta citrinos rūgštimi ir druska pagal skonį.
• 1 kg kopūstų, 100 g sviesto, 4 kiaušiniai, citrinos rūgšties, krapų, petražolių
lapelių, druskos pagal skonį.
.į. . . . . , _ . . . .
Žiediniai kopūstai su brinza
Suskirstyti smulkiais žiedynėliais kopūstai išverdami pasūdytame pa­
gal skonį vandenyje, nukošiami ir apibarstomi susmulkinta brinza, su­
maišyta su smulkintais krapais. Apipilama ištirpintu sviestu.
• 600 g kopūstų, 100 g brinzos, 60 g sviesto, krapų, druskos pagal skonį.
Viščiukas su žiediniais kopūstais
Viščiuką supjaustykite porcijomis ir pakepinkite taukuose. Išėmus
viščiuką, tuose pačiuose taukuose paskrudinami smulkiai pjaustyti svo­
gūnai, miltai ir nulupti bei sutarkuoti pomidorai. Apibarstoma raudonai­
siais pipirais ir pasūdomą. Sumaišoma su kepta mėsa, truputį įpilama
karšto vandens, j u o apiplikomas viščiukas. Paliekama virti, kol suminkš­
tės. Paskui sudedami žiedynėliais suskirstyti žiediniai kopūstai. Palieka­
ma virti ant m a ž o s ugnies, kol visiškai išverda viščiukas ir žiediniai ko­
pūstai.
Patiekiamas apibarstytas tarkuotu sūriu ir smulkiai supjaustytais pet­
ražolių lapeliais.
• Viščiukas (1 kg), 800 g žiedinių kopūstų, 120 g taukų, 60 g svogūno galvelių,
226
150 g pomidorų, 20 g miltų, maltų raudonųjų pipirų, 100 g sūrio, petražolių
lapelių, druskos pagal skonį.
Veršiena su žiediniais kopūstais
M ė s a supjaustoma porcijomis ir apkepinama karštuose taukuose. Su­
maišoma su smulkiai pjaustytais svogūnais, dalimi nuluptų pomidorų,
miltais ir raudonaisiais pipirais. Viskas pasūdomą ir užpilama karštu van­
deniu. Verdama ant nedidelės ugnies, kol pusiau išverda. Tada sudedami
žiedynėliais suskirstyti žiediniai kopūstai ir likę nulupti, stambiai supjaus­
tyti pomidorai. Gatavas patiekalas apibarstomas susmulkintais petražolių
lapeliais.
Taip galima pagaminti ir paukštieną su žiediniais kopūstais.
• 600 g veršienos, 800 g kopūstų, 80 g taukų, 160 g pomidorų, maltų raudonųjų
pipirų, druskos pagal skonį.
Virti žiediniai k o p ū s t a i
Kopūstų lapai ir kopūstkotis nupjaunami prie pat koto išsišakojimo.
Nuvalyta gūželė 30 minučių palaikoma šaltame p a s ū d y t a m e vandenyje.
Po to kopūstai n u p l a u n a m i šaltu vandeniu, sudedami į puodą, užpilami
karštu vandeniu, įberiama druskos, uždengiama dangčiu ir pastatoma vir­
ti. Žiediniai kopūstai išverda per 2 0 — 3 0 minučių, tai priklauso n u o gal­
vos d i d u m o .
Ar kopūstas išviręs, galima patikrinti šitaip: jeigu peilio galas leng­
vai sminga į kopūstkotį, kopūstas gatavas. Išvirę kopūstai išgriebiami
graibštu ir padedami į sietelį, leidžiama nuvarvėti vandeniui, tada deda­
mi kopūstkočiais ž e m y n .
Aplink kopūsto galvą sudėstomos petražolių šakelės. Prie žiedinių
kopūstų atskirai padažinėje pastatomas ištirpintas sviestas arba padažas
(džiūvėsių, kiaušinių su sviestu arba kiaušinių su vynu).
•
Žiediniai kopūstai su pomidorais
Paruošti kopūstai išverdami visi arba suskirstyti žiedynėliais truputį
pasūdytame vandenyje, įbėrus cukraus. Nuoviras nupilamas, o kopūstai
dedami ant pašildytų lėkščių, apibarstomi kapotais kiaušiniais, taukuose
pakepintais smulkintais džiūvėsiais, apibarstomi petražolių lapeliais ir
patiekiami su žiedais supjaustytais pomidorais.
• Žiedinio kopūsto galva, 30 g sviesto arba margarino, 0,5 valgomojo šaukšto
cukraus pudros, 2 — 3 virti kiaušiniai, 2 — 3 valgomieji šaukštai maltų džiūvėsių,
petražoių lapelių, pomidorų griežinėlių.
227
 Žiediniai kopūstai su sūriu
Nuvalyti kopūstai užpilami verdančiu vandeniu, įberiama druskos,
išverdami neuždengtame p u o d e , ištraukiami ir sudedami į lėkštę, api­
barstomi tarkuotu sūriu, smulkiai pjaustytu kumpiu ir apšlakstomi ištir­
pintu sviestu. Patiekiami su bulvėmis arba sūriais pyragais.
• 2 didelės arba 4 mažos žiediniu kopūstų galvos, druskos pagal skonį, 100 g
sviesto, 40 g sūrio, 50 g kumpio.
Žiediniai kopūstai su kiaušiniais ir sūriu
Nuvalyti kopūstai užpilami verdančiu vandeniu, įberiama druskos,
išverdami, ištraukiami, supjaustomi, sudedami ant pakepintų svogūnų,
pakaitinami, užpilami su piene išplaktais kiaušiniais. Pasūdomi, pagardi­
nami, silpnai šildant leidžiama sukrekėti kiaušiniams. Prieš patiekiant
apibarstomi tarkuotu sūriu, papuošiami pomidorais ir petražolių šakele.
Patiekiami su bulvėmis, sūriais pyragais.
• 2 didelės žiedinių kopūstų galvos, 80 g sviesto, 40 g svogūnų galvelių, 4
kiaušiniai, 4 valgomieji šaukštai pieno, druskos pagal skonį, pipirų, 40 g sūrio.
Žiediniai kopūstai su p o m i d o r ų pasta ir sūriu
Žiediniai kopūstai pusiau išverdami p a s ū d y t a m e vandenyje, nuko-
šiami, suskirstomi nedideliais žiedynėliais. į puodą įpilama taukų, pake­
pinami plonai supjaustyti česnakai, sudedami žiediniai kopūstai, petražo­
lių lapeliai, pomidorų pasta, įpilama truputį kopūstų nuoviro, baigiama
troškinti orkaitėje, pagardinama pagal skonį. Patiekiami dubenyje su šiau­
deliais supjaustytu sūriu. D u o d a m a sūdytų raguolių arba pakepintų su­
muštinių.
• 2 didelės žiedinių kopūstų galvos, druskos pagal skonį, 50 g aliejaus arba
sviesto, 3 skiltelės česnako, petražolių lapelių ir krapų, aštuntadalis litro pomi­
dorų pastos, 40 g sūrio.
Ž i e d i n i a i k o p ū s t a i , užpilti p a d a ž u
Išvirti pasūdytame vandenyje žiediniai kopūstai suskirstomi žiedy­
nėliais, sudedami į gerai pavirusį uždarą iš miltų, pieno ir taukų, įdedama
sviesto, pagardinama citrinos sultimis ir muskato riešutais. Jei reikia,
atskiedžiama kopūstų nuoviru, kad padažas būtų panašus į kremą. Gali­
ma įmušti kiaušinio trynį, bet jis neužverdamas. Patiekiamas su bande­
lėmis arba makaronais.
• 2 didelės žiedinių kopūstų galvos, druskos pagal skonį, 50 g taukų, 40 g miltų,
muskato riešuto, 0,5 1 pieno arba grietinėlės, petražolių lapelių, 20 g sviesto,
citrinos sulčių.
228
Žiediniai kopūstai ir voveraitės su grietinės
padažu
Nuvalyti grybai supjaustomi, patroškinami su druska ir prieskoniais,
užpilami grietinės uždaru, gerai paverdami ir pagardinami. Prieš patie­
kiant padaže pašildomi žiediniai kopūstai, išvirti pasūdytame vandenyje
ir suskirstyti dideliais žiedynais. Į padažą įberiama krapų, ir jis nebevi-
rinamas. Patiekiami pietums su troškintais ryžiais arba bulvėmis.
• 500 g voveraičių, druskos pagal skonį, kmynų, maltų pipirų, 500 g grietinės,
20 g miltų, acto, cukraus, 1 didelė žiedinių kopūstų galvelė, apie 2 valgomuo­
sius šaukštus smulkiai supjaustytų krapų.
Žiediniai kopūstai, pakepinti su džiūvėsiais
Žiediniai kopūstai išverdami, suskirstomi nedideliais žiedynėliais ir
apkepinami keptuvėje su sviestu. Prieš patiekiant apibarstomi pakepin­
tais džiūvėsiais, pakratomi ir sudedami į dubenį.
!i 'KP t u " •
Kepti tešloje žiediniai kopūstai
Kopūstai apverdami. Suskirstomi žiedynėliais. U ž m a i š o m a skysta
tešla, pasūdomą. Kopūstų žiedynėliai pavoliojami tešloje ir apkepinami
dideliame kiekyje lydyto sviesto.
• Kopūsto galvai — 4 valgomieji šaukštai pieno, miltų, kiek reikta, 100 g lydyto
sviesto.
Žiediniai kopūstai, apkepti su pieno p a d a ž u
Žiediniai kopūstai išverdami pasūdytame vandenyje, vanduo nupila­
mas, galvos apsausinamos. Keptuvė ištepama sviestu (1,5 arbatinio šaukš­
telio), pilamas vidutinio tirštumo pieno padažas, o ant padažo d e d a m i
virti kopūstai. Paskui užpilami karštu pieno padažu, apibarstomi maltu
sūriu, maltais džiūvėsiais, apšlakstomi sviestu ir apkepami orkaitėje. Pa­
tiekiant kopūstai apipilami ištirpintu sviestu (1,5 arbatinio šaukštelio),
paliekami toje pačioje keptuvėje, kurioje apkepė.
• 750 g žiedinių kopūstų, 3 arbatiniai šaukšteliai sviesto, 0,75 stiklinės vidutinio
tirštumo karšto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas tarkuoto sūrio, 1 valgoma­
sis šaukštas maltų džiūvėsių.
Žiediniai kopūstai, apkepti majoneze
Kopūstai pusiau išverdami, suskirstomi žiedynėliais, sudedami į tau­
kais pateptą keptuvę, užpilami majonezu ir apkepami orkaitėje.
• Didelei žiedinio kopūsto galvai -- indelis majonezo.
229
 Žiediniai kopūstai, apkepti su j o g u r t u
Žiediniai kopūstai išverdami pasūdytame vandenyje, išskirstom! žie­
dynėliais, išdėliojami keptuvėje, pateptoje taukais ir pabarstytoje grūstais
džiūvėsiais.
Sviestas ištrinamas su druska ir kiaušinio tryniais, įdedama tarkuoto
sūrio ir praskiedžiama jogurtu. Šiuo mišiniu užpilami žiediniai kopūstai,
paviršius apibarstomas kapota virta mėsa arba supjaustyta dešra. Apke­
pama taip, kad mėsa nesudžiūtų. Patiekiama su k e p t o m i s bulvėmis, api­
barstoma petražolių lapeliais arba svogūnų laiškais.
• 2 didelės žiedinių kopūstų galvos, 20 g taukų ir 20 g grūstų džiūvėsių formai
patepti ir pabarstyti, 40 g sviesto, 2 — 4 kiaušinių tryniai, 20 g kieto sūrio, 1
indelis jogurto, maltų pipirų, 120—150 g virtos mėsos arba pusiau riebios
dešros.
Žiedinių kopūstų apkepas
Šviesus miltų uždaras (iš miltų ir sviesto) p a v e r d a m a s su pienu ir
kopūstų nuoviru, įleidžiami išplakti kiaušinių tryniai. Šaltas padažas pa­
gardinamas, sudedami sūdytame vandenyje išvirti kopūstai, suskirstyti
žiedynėliais, ir supjaustyta rūkyta mėsa. S u m a i š o m a su plaktais balty­
mais, kad būtų puresni; išpilama į sviestu pateptą ir džiūvėsiais pabars­
tytą kepimo formą, iš viršaus apibarstoma tarkuotu sūriu. Apkepama or­
kaitėje, kol pasidaro aukso geltonumo. Supjaustomas gabalėliais kaip tor­
tas. Patiekiamas su bulvėmis, apibarstytomis ž a l u m y n a i s .
• 2. didelės žiedinių kopūstų galvos, 60 g sviesto, 60 g miltų, 0,25 1 pieno,
kopūstų nuoviro, 4 kiaušinių tryniai, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų,
krapų, 200 g kieto sūrio, 20 g sviesto ir 20 g sugrūstų džiūvėsių kepimo formai
patepti ir pabarstyti.
Žiedinių kopūstų apkepas su kumpiu
Kopūstai suskirstomi mažais žiedynėliais ir išverdami garuose arba
nedideliame kiekyje vandens. \ taukais pateptą indą, kuriame paskui bus
p a d u o d a m a s patiekalas, dedama eilė žiedynų, ant j ų — kapotas kumpis,
ant jo — likę kopūstai; užpilama piene arba rūgpienyje išplaktais kiau­
šiniais. Iš viršaus dedami gabalėliai mėsos, ir viskas užberiama tarkuotu
sūriu.
Apkepama karštoje orkaitėje, kol paruduoja. Apibarstoma juodai­
siais pipirais.
• 800 g kopūstų, 350 g kumpio, 200 ml pieno arba rūgusio pieno, 3 kiaušiniai,
100 g sviesto, 150 g tarkuoto sūrio, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
230
Žiedinių k o p ū s t ų pudingas
Ištirpinamas sviestas, gerai išmaišomas su miltais ir p a k e p i n a m a ne­
leidžiant paruduoti. Paskui miltai praskiedžiami pienu, viskas paverdama
15—20 minučių, tada nukeliama nuo ugnies. Į ataušusį padažą suberiami
smulkiai pjaustyti krapai, suleidžiami kiaušinių tryniai, įberiama druskos
pagal skonį, viskas gerai išmaišoma. Baltymai išplakami, atsargiai su­
maišomi su padažu ir virtais žiediniais kopūstais. Jei norite, į pudingą
galite dėti šviežios varškės. M a s ė sudedama į sviestu pateptą ir džiūvė­
siais pabarstytą troškintuvą, pastatoma į orkaitę 3 0 — 3 5 m i n u t ė m s . Pu­
dingas patiekiamas karštas su grietine.
• 1,5 kg žiedinių kopūstų, 150 g sviesto, 4 valgomieji šaukštai miltų, 400 g
pieno, 5 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai tarkuotų džiūvėsių, grietinės, petražo­
lių lapelių ir kmynų, druskos pagal skonį, 150 g varškės.
ŽIEDINIŲ KOPŪSTŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S
Šaldyti žiediniai kopūstai
Nuvalyti ir suskirstyti smulkiais žiedynėliais kopūstai panardinami
2 — 3 minutėms į verdantį vandenį pridėjus druskos. Paskui ataušinami,
standžiai suspaudžiami formelėse ir užšaldomi šaldyklėje. Laikomi 6 mė­
nesius.
Sterilizuoti žiediniai kopūstai
Sterilizuoti žiediniai kopūstai labai gero skonio ir švelnūs, bet kaž­
kodėl retai sterilizuojami.
Sterilizavimui reikia atrinkti tik standžias baltas dideles galvas; nu­
pjaunamos dvi trys eilės lapų, kad nebūtų pageltusių ar pamėlynijusių, o
tai rodo, kad kopūstai p e r n o k ę . Nupjovus išorinius lapus, galvas galima
dėti į druskos tirpalą (70 g druskos 1 litrui vandens) ir laikyti j a m e keletą
valandų. Šitaip išvalomi kenkėjai ir purvas. Paskui kopūstai gerai nu­
plaunami vandeniu ir padalijami nedideliais gabalėliais, žiedynėliai stan­
džiai sukišami į stiklainius, išsipūtusi dalis atsukama į sieneles, kad kon­
servai gražiau atrodytų. U ž p i l a m a karštu vandeniu (90° C ) , kuriame yra
2% druskos ir 0 , 0 5 % citrinos rūgšties. Pastarosios pilama todėl, kad žie­
diniai kopūstai išlaikytų baltą spalvą. Paskui stiklainiai sandariai uždaro­
mi, pastatomi į didelį indą su karštu vandeniu ir sterilizuojami 20 minu­
čių. Ataušinami ore.
Stiklainiuose turi būti 6 0 % kopūstų ir 4 0 % užpilo.
231
 Vartojant šiuos konservus, iš stiklainio reikia viską išpilti j emaliuo­ R O P I N I Ų KOPŪSTŲ PATIEKALAI
tą indą, kaitinti, kol užverda, paskui nupilti skystį, iš kurio galima išvirti
sriubą, o žiedinius k o p ū s t u s patiekti karštus, apipiltus ištirpintu sviestu ir Ropinių kopūstų sriuba
apibarstytus maltais džiūvėsiais.
Nuvalyti ropinių kopūstų stiebavaisiai supjaustomi ir sumetami į ver­
Šitaip laikomus žiedinius kopūstus galima patiekti ir kaip priedą prie
dantį sultinį kartu su bulvėmis, supjaustytomis kubeliais. Verdama, kol
mėsos patiekalų.
suminkštėja. Kai sriuba beveik gatava, įdedama smulkiai pjaustytų ropi­
nių kopūstų lapų ir paskrudintų margarine smulkiai pjaustytų svogūnų.
Marinuoti žiediniai kopūstai
Gatava sriuba pasūdomą ir praskiedžiama, kiek reikia, karštu vandeniu.
Atrenkamos gražios standžios žiedinių kopūstų galvelės, kaip apra­
• 500 g ropinių kopūstų, 60 g svogūnų galvučių, 300 g bulvių, 500 ml sultinio,
šyta ankstesniame recepte (sterilizuotų kopūstų paruošimas). D ė d a m i ko­ 40 g margarino, druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų, debesylų.
pūstus į stiklainį, į kiekvieną įkiškite skiautelę lauro lapo, gabalėlį cina­
m o n o ir 5—6 žirniukus kvapiųjų pipirų. U ž p i l a m a karštu užpilu, paruoš­ Ropinių kopūstų salotos su pomidorais
tu iš 1 1 vandens ir 200 ml 8% acto, 30 g druskos ir 50 g cukraus. Paimkite ropinio kopūsto galvelę, svogūno galvelę, 2 vidutinio dy­
Pripildyti stiklainiai sandariai uždaromi ir sterilizuojami 20 minučių, ta­ džio pomidorus, krapų, 100 g grietinės.
da ataušinami. Kopūstą nuvalykite, supjaustykite pomidorus. Pasūdykite pagal sko­
Konservus galima vartoti kaip priedą prie mėsos ir žuvų patiekalų, nį kopūstą, sumaišykite su pomidorais ir pastatykite šaltoje vietoje. Po
užpilą — patiekalams, sriuboms pagardinti. pusės valandos plonai supjaustykite svogūną, sumaišykite su paruoštu
i kopūstu, sutaisykite salotas ir apibarstę žaliais krapais patiekite.
Rauginti žiediniai kopūstai Šias salotas galima sutaisyti su grietine (100 g), aliejumi (3 valgo­
Gerai nuaugusias, tvirtas žiedinių kopūstų gūželes suskirstykite į maisiais šaukštais), majonezu (100 g) pagal skonį.
smulkius žiedynėlius. Dideliame puode p a s ū d y k ų e pagal skonį. Po kelių
valandų užpilkite sūrymu, paruoštu iš 1 1 vandens, 2 valgomųjų šaukštų Ropinių kopūstų salotos su salotų lapais
acto ir 200 g druskos. Po 10 valandų sūrymą nukoškite, užvirinkite ir N u l u p a m a ropinio kopūsto oda, kopūstas sutarkuojamas smulkia tar­
karštą vėl supilkite į kopūstus. \ sūrymą įdėkite gerai išmaišytų garsty­
ka. Sumaišoma su smulkiai pjaustytu svogūnu, sutaisoma su majonezu
čių — 2 valgomuosius šaukštus 2 litruose vandens.
arba salotų padažu (iš acto ir aliejaus) ir susmulkintais krapais, peletrū­
Kai kopūstai atauš, sudėkite į stiklainius, iš viršaus prislėkite medi­
nu, svogūnų laiškais ir čiobreliais. Mišinys dedamas ant salotų lapų, pa­
ne kryžma arba skridinėliu. Stiklainius gerai uždarykite ir pastatykite
puošiama ridikėliais ir petražolių lapeliais.
šaltoje vietoje.
• 250 g ropinių kopūstų, 40 g svogūnų galvelių, 50—75 g majonezo arba salotų
padažo, krapų, peletrūno, svogūnų laiškų, čiobrelių, salotų lapų, druskos pagal
Rauginti žiediniai kopūstai ir m o r k o s
skonį.
Žiediniai kopūstai suskirstomi žiedynėliais ir gerai nuplaunami. Mor­
kos n u s k u t a m o s ir supjaustomos griežinėliais. Stiklainio dugnas iškloja­
Ropinių kopūstų ir bulgariškųjų ankštpipirių
mas vynuogių arba juodųjų serbentų, salierų lapais ir krapais, trys ket­
salotos
virtadaliai indo p r i d e d a m a kopūstų ir morkų, iš viršaus vėl dedama sa­
Paimkite ropinių kopūstų galvelę, 3 didelius saldžiuosius ankštpipi-
lierų ir krapų.
rius, didelę svogūno galvelę, petražolių lapelių, pusę arbatinio šaukštelio
Sūrymui į 1 1 v a n d e n s beriama 50 g druskos ir keletas grūdelių
citrinos rūgšties, 3 valgomuosius šaukštus aliejaus.
pipirų. Pavirintas sūrymas šiek tiek atšaldomas ir supilamas į stiklainius,
Nuluptą kopūstą supjaustykite šiaudeliais. Nupjovę vaiskotį su sėk­
kurie gerai uždengiami pergamentiniu popieriumi arba celofanu ir apri-
lomis, perpjaukite išilgai ir smulkiai supjaustykite ankštpipirius, nuluptą
šami virvele. Laikoma šaltai. Rauginti žiediniai kopūstai vartojami sriu­
svogūną supjaustykite pusžiedžiais. Visas daržoves sumaišykite, apibars-
boms ir salotoms.

232 233
tykite petražolių lapeliais. Pasūdykite pagal skonį ir įpilkite citrinos rūgš­
ties. D a b a r galima sutaisyti su aliejumi ir patiekti.
• 120 g ropinių kopūstų, 50 g bulgariškųjų ankštpipirių, 20 g svogūno galvelė,
10 g žalumynų, 15 g aliejaus, druskos pagal skonį, citrinos rūgšties.
Ropinių kopūstų salotos su obuoliais
Nuluptus ropinius kopūstus ir neluptus obuolius supjaustykite, įber­
kite petražolių lapelių, cukraus, druskos pagal skonį, įpilkite aliejaus,
grietinės arba kefyro. Viską išmaišykite ir iškart patiekite.
• 2 — 4 ropiniai kopūstai, 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 5 valgomieji šaukštai
grietinės arba kefyro, druskos pagal skonį, cukraus, petražolių lapelių.
Ropinių kopūstų salotos su m o r k o m i s ir rūgusiu
pienu
Ropiniai kopūstai ir m o r k o s nulupamos, n u p l a u n a m o s ir sutarkuoja­
mos. Į j u o s p r i d e d a m a smulkiai pjaustytų krapų, sumaišoma, pasūdomą,
ir viskas apipilama gerai išplaktu rūgusiu pienu, vėl viskas išmaišoma.
Salotos patiekiamos gražia kaugele vidury negilios lėkštės, papuo­
šiamos petražolių lapeliais.
• 400 g ropinių kopūstų, 100 g morkų, 100 g rūgusio pieno, krapų, druskos
pagal skonį.
Ropinių kopūstų salotos su m o r k o m i s ir
aliejumi
Ropiniai kopūstai nulupami, morkos n u s k u t a m o s ir sutarkuojamos
smulkia tarka. Sumaišomi ir sutaisomi su cukrumi, druska, citrinos sul­
timis (arba actu) ir aliejumi. Salotos patiekiamos papuoštų morkų žiede­
liais ir alyvuogėmis. t
Ropinius kopūstus ir morkas galima sutaisyti atskirai, į vidurį salo­
tinės sudedami ropiniai kopūstai, aplink j u o s lanku — morkos.
• 400 g ropinių kopūstų, 40 g morkų, 20 g cukraus, 40 ml aliejaus, citrinos
sulčių arba acto, alyvuogių, druskos pagal skonį.
Ropinių kopūstų, špinatų ir m o r k ų salotos
Ropiniai kopūstai nulupami, morkos n u s k u t a m o s , sutarkuojamos
smulkia tarka, o špinatai nuplaunami ir supjaustomi siauromis juostelė­
mis (maždaug 5 m m ) . Šitaip paruoštos daržovės sumaišomos, sutaisomos
su cukrumi, druska ir actu (arba citrinos sultimis) ir apipilamos aliejumi.
Salotos p a p u o š i a m o s alyvuogėmis ir morkų skridinėliais.
234
Salotas galima sudėlioti gražiau, kai kiekviena daržovė paruošiama
atskirai, o tada d e d a m o s į salotinę: viduryje nedidele kaugele kraunami
špinatai, aplink j u o s — ropiniai kopūstai, o paskui morkos. Alyvuogės
dedamos ant kopūstų, o aplink m o r k a s sudėliojami vienodos formos jau­
ni špinatų lapeliai.
• 200 g ropinių kopūstų, 200 g špinatų, 200 g morkų, 20 g cukraus, 40 ml
aliejaus, citrinos sulčių arba acto, alyvuogių, druskos pagal skonį.
Ropinių k o p ū s t ų ir m o r k ų salotos su riešutais
Ropiniai kopūstai nulupami, m o r k o s nuskutamos ir sutarkuojamos
smulkia tarka, sumaišomos, p a s ū d o m o s pagal skonį ir sutaisomos su me­
dumi arba cukrumi, actu arba citrinos sultimis. Sudėliojamos kaugele ant
lėkštės. Apipilamos aliejumi ir apibarstomos grūstais riešutais. Salotos
papuošiamos morkų skridinėliais.
Ropinius kopūstus galima paruošti ir sutaisyti atskirai, paskui vienas
daržoves sudėti vienoje lėkštės pusėje, kitas — antroje. Ropiniai kopūs­
tai puošiami alyvuogėmis ir morkų skridinėliais, o morkos — nedideliais
smulkiai tarkuotų ropinių kopūstų kupsteliais, iš viršaus d e d a m a po aly­
vuogę.
• 300 g ropinių kopūstų, 300 g morkų, 20 g medaus arba cukraus, 50 ml alie­
jaus, acto ar citrinos sulčių, 30 g gliaudytų graikinių riešutų, druskos pagal
skonį.
Ropiniai kopūstai su majonezu
Ropiniai kopūstai nulupami ir sutarkuojami smulkia tarka. Sumaišo­
mi su smulkiai pjaustytais svogūnais, peletrūno lapais, krapais ir čiobre­
liais. Viskas sumaišoma ir įpilama majonezo. Salotos papuošiamos ridi­
kėliais ir petražolių lapeliais. Patiekalas bus itin skanus, jeigu įbersite
smulkintų graikinių arba žemės riešutų (arachisų).
• 400 g ropinių kopūstų, 50 g svogūnų galvelių, 20 g peletrūno, krapų, čiobre­
lių, 50 g majonezo.
Ropiniai kopūstai su grietine
Ropiniai kopūstai nulupami ir sutarkuojami rupia tarka. Grietinė ar­
ba rūgusis pienas gerai išplakama su m e d u m i arba cukrumi, citrinos ced-
ra bei citrinos sultimis ir supilama ant tarkuotų ropinių kopūstų. Iš vir­
šaus apibarstoma petražolių lapeliais.
• 500 g ropinių kopūstų, 50 medaus arba cukraus, 150 g grietinės ar šviežio
rūgusio pieno, pusė citrinos, petražolių lapelių.
235
 Ropiniai kopūstai pieno padaže
Ropiniai kopūstai nulupami, supjaustomi gabalėliais ir išverdami ne­
dideliame kiekyje sūdyto vandens su sviestu. Išvirti ropiniai kopūstai
sutaisomi su skystu pieno padažu. Vartojami kaip atskiras patiekalas arba
kaip priedas.
• 750 g ropinių kopūstų, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5 stiklinės skysto
pieno padažo.
Kepti su sūriu ropiniai kopūstai
Jauni ropiniai kopūstai nulupami, nuplaunami, dedami j verdantį pa­
sūdytą vandenį, išgriebiami, ataušinami ir supjaustomi skridinėliais. Pas­
kui kiekvienas skridinėlis dedamas į plaktus žalius kiaušinius, apvolio-
j a m a s maltais džiūvėsiais ir apkepamas iš abiejų pusių svieste. Kepti
ropiniai kopūstai apibarstomi tarkuotu sūriu.
• 600 g ropinių kopūstų, 30 g maltų džiūvėsių, 50 g sviesto, 0,5 stiklinės tar­
kuoto sūrio, 2 kiaušiniai.
Kepti ropinių kopūstų griežinėliai
Nulupti ropiniai kopūstai supjaustomi m a ž d a u g centimetro storio
griežinėliais ir patroškinami nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį
vandens, kad atsiskirtų vienas nuo kito. Gerai nusunkiama, apveliama
plaktais žaliais kiaušiniais, paskui apvoliojama miltų ir džiūvėsių miši­
niu. Kepinami karštuose taukuose, kol pasidaro rusvai auksinio atspal­
vio. Gatavi griežinėliai apšlakstomi citrinos sultimis.
Tokie karšti ropiniai kopūstai — skanus priedas prie mėsos patieka­
lų; šalti, sumaišyti su majonezu ir smulkintais petražolių lapeliais — pi­
kantiškais šaltas patiekalas vakarienei.
• 400 g ropinių kopūstų, 2 kiaušiniai, miltų ir maltų džiūvėsių, 80 g taukų,
citrinos sulčių, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
Troškinti ropiniai kopūstai
Paimkite 800 g ropinių kopūstų, 60 g sviesto, arbatinį šaukštelį mil­
tų, pusę arbatinio šaukštelio cukraus, 0,25 arbatinio šaukštelio citrinos
rūgšties, pusę stiklinės pieno, 1 kiaušinio trynį, žiupsnelį kmynų.
Ropinius kopūstus supjaustykite šiaudeliais, svogūnus taip pat. Gi­
lioje keptuvėje, įmetę 30 g sviesto, pakepinkite svogūnus, paskui sudė­
kite ropinius kopūstus, pasūdykite, įberkite kmynų ir troškinkite uždeng­
tus dangčiu, kol bus gatavi. Kitoje keptuvėje paruoškite padažą: likusia­
me svieste pakepinkite miltus, užpilkite pienu visą laiką maišydami,
236
virkite, kol pasidarys grietinės tirštumo; pasūdykite, nukėlę nuo ugnies
supilkite ištrintą trynį, įberkite cukraus, citrinos rūgšties, gerai išmaišy­
kite; paruoštu padažu užpilkite troškintus ropinius kopūstus ir patiekite
karštus.
Su p o m i d o r ų tyre troškinti ropiniai kopūstai
Ropiniai kopūstai nulupami, supjaustomi nedideliais gabalėliais, pa-
sūdomi, apvoliojami miltais ir truputį pakepinami svieste. Tada sudedami
į puodą, įberiama truputis pipirų, cinamono ir įpilama grietinės, sumai­
šytos su pomidorų tyre. Ropiniai kopūstai troškinami u ž d e n g t a m e dang­
čiu puode ant nedidelės ugnies 40 minučių. Patiekiant apibarstomi pet­
ražolių lapeliais arba krapais.
• 500 g ropinių kopūstų — 1 valgomasis šaukštas miltų, 1 stiklinė grietinės ir
po 2 valgomuosius šaukštus pomidorų tyrės ir sviesto.
•
S a r d e l ė m i s įdaryti ropiniai kopūstai
Nulupti ropiniai kopūstai pusiau išverdami pasūdytame vandenyje.
Arbatiniu šaukšteliu išskobiamas vidus, į kiaurymę prikemšama įdaro.
Įdarui: nulupkite, smulkiai sukapokite sardelę, įmuškite kiaušinius,
įpilkite pomidorų tyrės, sudėkite smulkiai supjaustytus išskobtus ropi­
nius kopūstus, pakepinkite su taukais keptuvėje.
Įdarytus ropinius kopūstus sudėkite į puodą, įpilkite šiek tiek van­
dens, įdėkite taukų, uždenkite dangčiu ir troškinkite. Gatavą patiekalą
apibarstykite smulkiai kapotais petražolių lapeliais arba krapais.
• 5—6 ropiniai kopūstai, 200 g sardelių, 2 kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas
pomidorų tyrės, taukų, druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų.
Jautiena įdaryti ropiniai kopūstai
Nulupti ropiniai kopūstai pusiau išverdami p a s ū d y t a m e vandenyje.
Arbatiniu šaukšteliu išskobiamas vidus, į kiaurymę prikemšama įdaro.
Įdarui smulkiai sukapokite jautieną, kiaušinius, ropinių kopūstų iš­
skobtą minkštimą, įpilkite pomidorų tyrės, pakepinkite riebaluose.
Įdarytus ropinius kopūstus sudėkite į puodą, įpilkite šiek tiek van­
dens, įdėkite riebalų ir ištroškinkite. Gatavas valgis patiekiamas su žalu­
mynais.
• 200.g ropinių kopūstų, 20 g mėsos, 20 g pomidorų tyrės, 20 g aliejaus, 10 g
krapų, 1 kiaušinis, druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų.
237

R O P I N I Ų KOPŪSTŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S
Rauginti ropiniai kopūstai
Pašalinami sveikų šviežių stiebavaisių lapai ir šaknelės, sudedami į
didelius stiklainius. Iš viršaus uždedama saliero šaknis ir prispaudžiama
plonu mediniu skridinėliu. Užpilama pavirintu ir ataušintu sūrymu (3 1
v a n d e n s — 150 g druskos). Daržoves sūrymas turi gerai apsemti. Kai
pradės fermentuotis, indą pastatykite šaltoje vietoje.
Įrūgsta per keletą dienų.
Sterilizuoti ropiniai kopūstai
Ropinių kopūstų stiebavaisiai nuvalomi, nuplaunami ir supjaustomi
gabalais. Standžiai sukišami į stiklainius. Nepamirškite įberti po du žir­
niukus juodųjų pipirų ir kvapiųjų gvazdikėlių. Užpilkite karštu, pasūdytu
pagal skonį vandeniu, sandariai uždarykite ir sterilizuokite 40 minučių.
BRIUSELINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI
Briuselinių kopūstų salotos
Nuvalyti kopūstai supjaustomi plonomis juostelėmis. Sumaišomi su
pjaustytais svogūnais, krapais, peletrūnais ir čiobreliais. Salotos išmaišo­
mos ir sutaisomos pagal skonį su actu, aliejumi ir druska arba keliais
valgomaisiais šaukštais majonezo.
• 150 g briuselinių kopūstų, 50 g svogūnų galvelių, krapų, peletrūnų, čiobrelių,
acto, 50 ml aliejaus, druskos pagal skonį.
Sultinys su briuseliniais kopūstais
Silpnas mėsos sultinys verdamas atskirai. Kopūstų galvelės išverda-
mos pasūdytame vandenyje. Karšti kopūstai dedami į lėkštes, užpilami
karštu skaidriu sultiniu, apibarstomi smulkiai supjaustytais krapais ir pa­
tiekiami.
• 300 ml sultinio, 60 g kopūstų, 10 g krapų, druskos pagal skonį.
Pieniška briuselinių kopūstų sriuba
Briuseliniai kopūstai 3—5 minutėms suleidžiami į verdantį vandenį,
išverčiami į sietelį, leidžiama nuvarvėti vandeniui ir truputį pakepinami
238
svieste. Paskui kopūstai suleidžiami į karštą praskiestą vandeniu pieną,
pridedama kubeliais pjaustytų bulvių, druskos pagal skonį ir išverdamą.
• 300 g briuselinių kopūstų, 2 bulvės, 3 stiklinės pieno, 2 stiklinės vandens, 1
valgomasis šaukštas sviesto, druskos pagal skonį.
Briuseliniai kopūstai su daržovių sultiniu
Morkos, petražolių šaknys ir griežčiai perpjaunami išilgai į dvi ar
keturias dalis, kartu su kopūstais išverdami pasūdytame pagal skonį van­
denyje. Sultinys perkošiamas ir uždaromas sviestu, kiaušinio tryniu, pa­
šildomas, bet neužverdamas. Kopūstų gūželės d e d a m o s į lėkštes ir užpi­
lamos karštu sultiniu. Patiekiamos apibarstytos smulkiai pjaustytais pet­
ražolių lapeliais ir krapais.
• 12 briuselinių kopūstų galvelių, 100 g morkų, 50 g petražolių šaknelių, 50 g
griežčių, 50 g sviesto, kiaušinio trynys, petražolių lapelių ir krapų, druskos
pagal skonį.
Briuseliniai kopūstai pieno padaže
Nuvalyti kopūstai dedami į nedidelį kiekį pasūdyto pagal skonį van­
dens, verdami, kol suminkštėja. Vanduo nusunkiamas, kopūstai sumaišo­
mi su pašildytu sviestu. U ž p i l a m a skystu pieno padažu, paruoštu iš pie­
n o , sumaišyto su paskrudintais miltais, ir pagardintu maltais pipirais ir
citrinos sultimis.
Patiekiant kopūstai apibarstomi smulkiai supjaustytais petražolių la­
peliais ir krapais.
• 800 g kopūstų, 60 g sviesto, 350 ml skysto pieno padažo, petražolių lapelių
arba krapų, druskos pagal skonį.
Briuseliniai kopūstai ir salierai p i e n o p a d a ž e
'
Nuplautos briuselinių kopūstų gūželės dedamos į pasūdytą verdantį
vandenį ir v e r d a m o s ant didelės ugnies neuždengtame p u o d e 10 minučių.
Atskirame inde paruošiamas p a d a ž a s: ištirpinamas sviestas, suberiami
smulkiai supjaustyti salierų koteliai be lapelių ir truputį pakepinama ( 2 —
3 minutes). Paskui beriami miltai, vėl pakepinama, p a m a ž u pilamas karš­
tas pienas ir 0,5 stiklinės nuoviro. Padažas verdamas keletą minučių,
tada į jį sudedami briuseliniai kopūstai ir pasūdomi.
Jei norite, kopūstus galite apibarstyti džiūvėsėliais, apšlakstyti svies­
tu ir apkepti orkaitėje, kol paruduos.
• 500 gramų briuselinių kopūstų — 25 g salierų, 1 valgomasis šaukštas miltų,
0,5 stiklinės pieno, 2 valgomieji šaukštai sviesto.
239
 Virti briuseliniai k o p ū s t a i BRIUSELINIŲ KOPŪSTŲ A T S A R G Ų
N u o išvirtų silpnai pasūdytame vandenyje briuselinių kopūstų nu­
PARUOŠIMAS
sunkiamas vanduo, tada jie perdedami į keptuvą. Užpilami pieno padažu,
paruoštu iš paskrudintų miltų, sviesto ir pieno. Apibarstomi smulkiai su­
Sterilizuoti briuseliniai kopūstai
pjaustytu sūriu arba brinza.
Atrenkamos tvirtesnės galvelės, jei įmanoma, vienodo d i d u m o , ne
Patiekalas apkepamas įkaitintoje orkaitėje.
didesnės kaip 4 cm skersmens. Panardinamos 3 m i n u t ė m s į verdantį van­
• 500 g kopūstų, 40 g sviesto, 60 g sūrio.
denį, pasūdytą pagal skonį, kad dingtų nemalonus kopūsto skonis ir būtų
• Padažui: 150 ml pieno, 20 g paskrudintų miltų, druskos pagal skonį.
•
sustabdytas fermentų veikimas. Nuplikytos gūželės standžiai sukišamos
Kepti briuseliniai kopūstai į stiklainius, užpilamos karštu, pasūdytu pagal skonį vandeniu, stiklainiai
N u v a l y t o s ir nuplautos kopūstų galvelės verdamos nedideliame kie­ sandariai uždaromi ir sterilizuojami 40 minučių.
kyje vandens, kol suminkštėja. Išgriebiamos, gerai nusunkiamos kiaura- Šitaip paruošti briuseliniai kopūstai, sutaisyti su sviestu, vartojami
samtyje, ataušinamos, apvoliojamos skysta tešla, užmaišyta iš miltų, kiau­ kaip priedas prie m ė s o s patiekalų. Iš šitų konservų sūrymo galima virti
šinių ir pieno. Tešla gerai nuvarvinama nuo galvelių, kopūstai pakepina­ sriubą.
mi aliejuje, kad iš visų pusių aprustų.
Patiekiami kaip priedas arba atskiras patiekalas su salotomis. Marinuoti briuseliniai kopūstai
• 800 g kopūstų, 120 ml pieno, 2 kiaušiniai, 100 g miltų, aliejaus, druskos pagal Standžios, v i e n o d o dydžio gūželės sutvarkomos, nupjaunami viršu­
skonį. tiniai lapai. Kopūstai sudedami į stiklainius. Tarp galvelių dedami maži
žiedinių kopūstų žiedynėliai, supjaustytos žiedais morkos ir sukapotos
Briuseliniai kopūstai su k u m p i u salierų šaknys, lapai.
K o p ū s t a i patroškinami su margarinu kartu su smulkiai pjaustytais Konservų produktų santykis turi būti šitoks:
svogūnais, po truputį pilama vandens arba sultinio. Kopūstai sumaišomi
• 1 kg briuselinių kopūstų, 500 g žiedinių kopūstų, 500 g baltųjų gūžinių ko­
su plonais kubeliais pjaustytu kumpiu, viskas perdedamą į taukais patep­ pūstų, 300 g morkų, 300 g salierų šaknų ir lapų, 100 g krienų, 25 g garstyčių.
tą kepimo skardą. Apipilama pomidorų sultimis, apibarstoma tarkuotu
Tarp briuselinių kopūstų galvelių dviejose trijose vietose įdedama į
sūriu ir į d e d a m a .sviesto gabalėlių.
marlę įrištų garstyčių sėklų. Stiklainiai pripilami pavirinto ir ataušinto
K e p a m a orkaitėje 30 minučių.
marinato, paruošto iš šių produktų:
• 500 g kopūstų, 40 g margarino arba aliejaus, 150 g kumpio arba rūkytos
mėsos, 50 g svogūnų galvelių, 40 g sviesto, 50 g sūrio, maltų džiūvėsių, 220 • 500 ml vandens, 500 ml acto, 100 g druskos, 100 g cukraus, 10 grūdelių
ml pomidorų sulčių, druskos pagal skonį. • juodųjų pipirų, 10 stambių grūdelių kvapiųjų pipirų, 5 lauro lapai.
i Kiekvienas pripildytas stiklainis prispaudžiamas mediniu skridinėliu
Briuseliniai kopūstai su bulvėmis ir jautiena arba kryžma, sandariai uždaromas ir pastatomas šaltoje vietoje.
M ė s a išverdamą kartu su daržovėmis (salieru, petražolių šaknimis,
morkomis ir svogūnais), ir paruošiama 1,5 1 sultinio. Virta mėsa išgrie­
biama ir supjaustoma mažais gabalėliais. Į verdantį sultinį suberiamos
supjaustytos bulvės ir verdamos 10 minučių. Pagal skonį įberiama drus­
kos ir keletas grūdelių kalendros.
Prieš patiekiant sudedama smulkiai pjaustyta mėsa. Apibarstoma •

smulkiai pjaustytais petražolių lapeliais.

• 400 g kopūstų, 400 g bulvių, 300 g jautienos, svogūnas, saliero šaknies ga­
balėlis, petražolių šaknelių, morka, kalendrų, petražolių lapelių ir druskos pagal
skoni.

241
240 16—20

Šių daržovių tėvynė — Amerika, iš kur j o s XIX a. buvo atvežtos į
Europą, o paskui — ir į Rusiją. Tai storažievio moliūgo atmaina.
Agurotis — artimiausias moliūgo „giminaitis", iš tikrųjų greitai pri­
nokstantis moliūgas, kuris duoda derlių tada, kai daržovių pasirinkimas
dar nedidelis. Valgomi j a u n i vaisiai, gerokai nupjaunami abu galai, sėk­
los neiškrapštomos. Labiau nunokusių aguročių minkštimą su sėklomis
reikia išskobti.
Mineralinių medžiagų ir vitaminų sudėtimi iš tiesų aguročiai nesi­
skiria nuo moliūgų. Tik karotino moliūgai turi kur kas daugiau negu
aguročiai, tačiau mineralinių komponentų gausa ir šarminis poveikis me­
džiagų apykaitos procesams daro agurotį nepakeičiamu produktu diabe­
tikų mityboje.
Patisonas — prancūziškas žodis, verčiamas kaip augalinis pyragas.
Iš tiesų pavadinimas nusako tikslią vaisiaus formą. Patisonų ir aguročių
maistingumas beveik vienodas, tačiau patisono minkštimas kietesnis ir
skanesnis, turi malonų grybų arba agurkų skonį.
Patisonai valgomi kepti, troškinti, žali; jie taip pat marinuojami ir
raugiami.
Patisonai labai ankstyvi: nuo daigų pasodinimo iki pirmojo derliaus
praeina vos pusantro mėnesio.
Aguročių ir patisonų patiekalų receptų labai gausu.
M a ž a s kaloringumas, šarminga terpė virškinant, mineralinių medžia­
gų ir vertingų vitaminų gausumas daro patisonus ir aguročius nepakei­
čiamus mityboje.
••
A G U R O Č I Ų IR PATISONŲ PATIEKALAI
Aguročių salotos
Nuplaukite ir stambiai sutarkuokite 200 g aguročių, sumaišykite su
smulkiai pjaustyta svogūno galvele ir kapotais petražolių lapeliais, citri-
242
nos cedra ir sutaisykite su majonezu. B u s dar skaniau, jei vietoj majo­
nezo įpilsite grietinės ir pridėsite žiedais pjaustytų pomidorų.
•
Aguročių salotos su česnakų pagardų
Nuvalykite agurotį, perpjaukite išilgai, iškrapštykite šerdį ir abi pu­
seles supjaustykite skersai plonais peršviečiamais griežinėliais. Smulkiai
supjaustytą svogūną sumaišykite su aguročiais ir užpilkite pagardų. Pa-
gardą paruoškite taip: sutrinkite česnaką, įpilkite aliejaus, įdėkite garsty­
čių, įberkite žalumynų, pasūdykite pagal skonį, įberkite pipirų, jei patin­
ka, ir žiupsnelį cukraus. Galima įpilti ir grietinės.
• 1 aguročiui — 1 svogūno galvelė, 2 skiltelės česnako, valgomasis šaukštas
garstyčių, 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 2 šaukštai kapotų žalumynų, 3 šaukštai
grietinės.
A g u r o č i ų ir p o m i d o r ų salotos
Aguročiai ir pomidorai plonai supjaustomi, sumaišomi su smulkiai
pjaustytais svogūnais ir krapais, pasūdomi, sutaisomi su majonezu.
• 120 g aguročių, 50 g pomidorų, 30 g majonezo, 15 g svogūnų galvelių, 5 g
krapų, druskos pagal skonį.
Aguročių ir m o r k ų salotos su krienais
Agurotis, morka stambiai sutarkuojami ir sumaišomi su krienais. Su­
taisomi su grietine, druska, cukrumi. Salotos patiekiamos su žalumynais.
• 120 g aguročių, 40 g morkų, 20 g krienų, 10 g žalumynų, 20 g grietinės,
druskos, cukraus.
Rusiškai paruosti aguročiai
Nuvalyti aguročiai perpjaunami išilgai; šaukštu išskobiamas minkš­
timas su sėklomis. „Laiveliai" sumetami į verdantį vandenį 1 0 — 1 5 mi­
nučių. Aguročių minkštimas smulkiai sukapojamas, sumaišomas su smul­
kiai pjaustytais virtais grybais ir petražolių lapeliais. Svieste pakepinami
svogūnai, sumaišomi su aguročių minkštimu ir kartu pakepinami. Įdaras
p a s ū d o m a s ir įberiama juodųjų pipirų pagal skonį. Šito įdaro prikemša­
ma į aguročius, aguročiai dedami į keptuvą arba didelį puodą, užpilami
sultiniu taip, kad įdaras nebūtų apsemtas. Troškinama papildant sultinio,
kol aguročiai bus minkšti. U ž p i l a m a tuo pačiu sultiniu, įpylus grietinės
ir įmušus kiaušinį, apibarstoma petražolių lapeliais.
• 150 g aguročių, 20 g aliejaus, 30 g grybų, 30 g grietinės, 15 g svogūnų
galvelių, 1 kiaušinis, petražolių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal "skonį.
243
 Itališkai paruošti aguročiai
Agurotis supjaustomas kubeliais, p a t r o š k i n a m a s aliejuje kartu su
smulkiai pjaustytu svogūnu, įpylus pusę stiklinės sultinio. Sutaisoma su
pomidorų padažu, apibarstoma kapotu kietai virtu kiaušiniu ir užpilama
spirgintais lašiniais, tada apibarstoma tarkuotu sūriu ir dar kartą k e p a m a
orkaitėje.
• 120 g svorio agurotis, 15 g svogūno galvelė, 15 g aliejaus, 1 kiaušinis, 120
ml sultinio.
Rumuniškai paruošti aguročiai
Aguročiai nuvalomi, supjaustomi gabalėliais, pasūdomi, apvolioja-
mi miltais, sluoksniais sudedami į troškintuvą, pateptą sviestu; aguročiai
sluoksniuojami su plonais griežinėliais pjaustytais pomidorais ir brinzos
gabalėliais, viskas apipilama lydytu sviestu ir apkepama orkaitėje.
• 3 nedideli aguročiai, 200 g pomidorų, 1 valgomasis šaukštas miltų, 100 g
brinzos, 2 valgomieji šaukštai sviesto, druskos pagal skonį.
Apkepti orkaitėje aguročiai
Nuvalyti aguročiai supjaustomi skridinėliais, pasūdomi, apvoliojami
miltais ir apkepinami. Paskui sudedami į keptuvą, užpilami grietinės pa­
dažu, apibarstomi tarkuotu sūriu ir apkepami orkaitėje.
• Padažui: 10 g sviesto, 8 g miltų, 80 pavirintos grietinės.
• 120 g aguročių, 25 g miltų, 15 g sviesto, druskos, cukraus pagal skonį.
•
A g u r o č i ų ikrai
Nuvalyti aguročiai sumalami mėsmale, sudedami į gilią keptuvę, įpi­
lama aliejaus ir troškinama, kol pasidaro minkšti. Pridedama m ė s m a l e
maltų p o m i d o r ų ir pakepintų svogūnų galvelių, viskas kartu troškinama
10 minučių. Druskos, kvapiųjų pipirų, česnakų dedama pagal skonį.
• 150 g svorio agurotis, 50 g pomidorų, 20 g aliejaus, 50 g svogūnų, 2 g čes­
nako, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. •
Kepti patisonai
Patisonai supjaustomi plonais griežinėliais, pasūdomi, apvoliojami
miltais ir k e p a m i . Paskui pilama grietinės, ir troškinama.
• 150 g patisono, 15 g aliejaus, 20 g grietinės, 1 arbatinis šaukštelis miltų,
druskos pagal skonį.
Patisonų ikrai
Gabalėliais supjaustyti patisonai sumalami mėsmale, sudedami į gi­
lią keptuvę ir troškinami, kol suminkštėja. Pridedama smulkiai pjaustytų
244
pomidorų, pakepintų svogūnų, pasūdomą, ir viskas kartu troškinama 1 0 —
15 minučių.
• 150 g patisono, 25 g aliejaus, 50 g pomidorų, 30 g svogūnų galvelių, druskos
pagal skonį, kvapiųjų pipirų.
Įdaryti a g u r o č i a i
Nuvalyti aguročiai supjaustomi 5—6 cm storio žiedais. Minkštimas
išskobiamas, bet taip, kad kiekvienas žiedas turėtų dugnelį. Aguročiai
p u s i a u išverdami pasūdytame vandenyje ir išverčiami į kiaurasamtį arba
sietelį, prikemšami įdaro.
Įdaras:
• trinta grietinė su žaliais kiaušiniais;
• smulkiais kubeliais pjaustytos morkos, pakepintas svieste svogūnas, kietai vir­
tų kiaušinių ir virtų ryžių, druskos ir pipirų pagal skonį;
• grybai išverdami ir pakepinami su svogūnais, sumaišomi su virtais kiaušiniais,
žalumynais, svogūnais;
• mėsos įdaras sumaišomas su ryžiais, morkomis, svogūnais, smulkiai kapotais
bulgariškaisiais ankštpipiriais;
• biri grikių košė, pagardinta sviestu ir kietais kiaušiniais;
• per sietelį pertrinta varškė, sutaisyta su žaliais kiaušiniais, cukrumi ir druska
pagal skonį.
Įdaryti aguročiai patroškinami orkaitėje arba gilioje keptuvėje, api­
pilami grietinės padažu arba sultiniu.
Vienai porcijai dedami 1—2 gabalai įdarytų aguročių.
Prieš patiekiant galima apibarstyti smulkiai pjaustytais česnakais,
kapotais žalumynais.
Provanso aguročiai
Nuvalytus aguročius supjaustykite kubeliais, pasūdykite, apvoliokite
miltais ir kepinkite sviesto ir aliejaus mišinyje, kol iš abiejų pusių apkeps
rusva plutelė. Tada įberkite smulkiai kapoto česnako, įpilkite 1—2 val­
gomuosius šaukštus pomidorų tyrės, apibarstykite petražolių lapeliais.
• 1 kilogramui aguročių — 60 g sviesto ir 60 g aliejaus, 50 g miltų, 100 g
pomidorų, česnako, petražolių.
Aguročiai su majonezu
Jauni švieži aguročiai nulupami ir supjaustomi smulkiais kubeliais.
Iš kiaušinio trynio ir aliejaus padaromas majonezas, p a s ū d o m a s , pagar­
dinamas citrinos cedra ir citrinos sultimis. Majonezas supilamas ant su­
pjaustytų aguročių ir išmaišoma. Pagal skonį galima įberti pipirų.
• 600 g aguročių, kiaušinio trynys, 50 ml aliejaus, pusės citrinos cedra ir sulčių,
druskos pagal skonį.
245
 Žali a g u r o č i ų ikrai
Tarkuoti aguročiai troškinami savo sultyse, reikia dažnai maišyti,
kol išgaruoja skystis. Sumaišoma su smulkintais svogūnais, su druska
trintu česnaku, smulkintais krapais ir riešutais. Viskas išmaišoma ir pa­
gardinama actu ir aliejumi.
Ikrai patiekiami papuošti svogūnais, supjaustytais žiedais, petražolių
lapeliais ir alyvuogėmis.
• 500 g aguročių, 80 ml aliejaus, 50 g svogūnų, 1—5 skiltelės česnako, 50 g
grūstų graikinių riešutų, acto, petražolių, krapų, alyvuogių, druskos.
Aguročių sriuba
Iš miltų ir aliejaus paruošiamas baltas užpilas, kuris praskiedžiamas
1,2 1 karšto vandens ir p a s ū d o m a s . Kaitinama iki užvirimo, j sriubą su­
metami nulupti ir kubeliais supjaustyti aguročiai. Verdama, kol aguročiai
visiškai suminkštėja.
U ž d a r o m a kiaušiniu, išplaktu rūgusiame piene. Patiekiama apibars­
tyta pipirais ir smulkintais krapais.
• 400 g aguročių, 50 ml aliejaus, 30 g miltų, vienas kiaušinis, 100 ml rūgusio
pieno, maltų juodųjų pipirų, krapų, druskos.
Aguročių sriuba su m a n ų arba ryžių kruopomis
500 g nuluptų aguročių supjaustoma kubeliais, išverdamą pasūdyta­
me vandenyje, jberiama manų arba ryžių kruopų (0,5 stiklinės). Baigiant
virti į sriubą jberiama petražolių lapelių ir pagardinama sviestu.
•
Pertrintų aguročių sriuba
Nulupti ir nuplauti aguročiai supjaustomi dideliais gabalais, pastato­
ma virti nedideliame kiekyje vandens, pasūdyto pagal skonj. Išvirę agu­
ročiai nusunkiami ir pertrinami. Miltai paskrudinami taukuose ir atskie-
džiami vandeniu, kuriame virė aguročiai. Sumaišomi su trintais aguro­
čiais, pienu, ir viskas išmaišoma. Pastatoma ant ugnies ir leidžiama už­
virti. Tuoj nukeliama nuo ugnies ir uždaroma išplaktu kiaušiniu.
Patiekiama pagardinus citrinos sultimis, pipirais ir smulkiai pjausty­
tais krapais.
• 400 g aguročių, 50 g taukų, 20 g miltų, 150 ml pieno, kiaušinis, citrinos
sulčių, krapų, maltų juodųjų pipirų, druskos.
Aguročių arba moliūgų tyrės sriuba
Truputį paskrudinami svogūnai, sumaišomi su aguročių arba moliū­
gų gabalėliais, užpilami sultiniu arba vandeniu, pridedama sviesto ir pašu-
246
tinama. Gatavos daržovės pertrinamos ir sumaišomos su baltuoju padažu
(skrudinti miltai atskiedžiami vandeniu arba sultiniu), p a v e r d a m o s , užda­
romos tryniais, sumaišytais su pienu.
• 200 g aguročių arba moliūgų, 30 g svogūnų, miltų, sviesto, 75 g pieno, kiau­
šinio trynys, sultinio.
Pieniška a g u r o č i ų tyrė su kiaušiniais
Aguročiai nulupami, supjaustomi gabalėliais, užpilami pienu, išver-
dami ir pertrinami. Paskui įdedama sviesto, įberiama druskos pagal sko­
nį, gerai išplakama ir leidžiama užvirti. Paruošta tyrė u ž d a r o m a kiaušinio
tryniu, ištrintu su smulkiu cukrumi.
• 500 g aguročių, 1 stiklinė pieno, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 1 arbatinis
šaukštelis miltų, 1 kiaušinio trynys, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus,
druskos pagal skonį.
Kepti aguročiai
Aguročiai nulupami ir supjaustomi kubeliais (maždaug 1 c m 3 ) . Pa-
sūdomi pagal skonį ir apvoliojami miltais. Pakepinami svieste, sumaišy­
tame su aliejumi, iš abiejų pusių, kol pasidaro aukso geltonumo. Sutai­
soma su smulkiai sugrūstu česnaku ir nuluptų, sutarkuotų bei išvirtų po­
midorų sultimis.
Patiekiami karšti, apibarstyti smulkintais krapais ir petražolių lape­
liais kaip atskiras patiekalas arba priedas prie keptos mėsos.
• 1 kg aguročių, 60 g sviesto arba margarino, 60 ml aliejaus, 30 g miltų, 150
g pomidorų, česnako galvelė, krapų, petražolių, druskos pagal skonį.
Kepti su grietine aguročiai
Aguročiai nulupami, iškrapštomos sėklos. Supjaustomi 0,5—1 cm
storumo gabalėliais, kurie pasūdomi ir apvoliojami kvietiniais miltais.
Tada pakepinami stipriai įkaitintoje keptuvėje iš abiejų pusių, kol susi­
daro rusva plutelė, ir pastatomi kelioms m i n u t ė m s į karštą orkaitę.
Patiekiant aguročiai apipilami grietine ir apibarstomi smulkiai pjaus­
tytais petražolių lapeliais ir krapais.
• 750 g aguročių, 1,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 2 valgomieji šaukštai
lydyto sviesto, 1 stiklinė grietinės, druskos pagal skonį, petražolių lapelių arba
krapų.
Aguročių kotletai su mielėmis
Aguročiai nulupami, nuplaunami ir stambiai sutarkuojami. Pasūdo­
mą ir leidžiama pastovėti 15 minučių. Truputį paspaudžiant n u s u n k i a m o s
sultys ir sumaišoma su trupintomis mielėmis, smulkintais petražolių ir
247
krapų lapeliais, žaliais kiaušiniais, tarkuotu sūriu, sumaišytu su miltais,
įberiama dar truputis miltų, kad pasidarytų minkšta tešla. Pastatoma šil­
toje vietoje, kad pakiltų. Kotletai daromi šaukštu, leidžiami į smarkiai
įkaitintą aliejų (kaip sklindžiai). Apkepinami iš abiejų pusių, kol pasida­
ro aukso geltonumo.
• 800 g aguročių, 15 g mielių, 2 kiaušiniai, 100 g sūrio, pusė ryšelio krapų ir
petražolių lapelių, miltų, druskos ir aliejaus kepimui.
-
A g u r o č i ų ir bulvių rutuliukai (kroketai)
Aguročiai nulupami, supjaustomi smulkiais kubeliais ir patroškina­
mi nedideliame kiekyje riebalų, kad suminkštėtų ir išgaruotų skystis. Bul­
vės išverdamos neskustos, nulupamos ir stambiai sutarkuojamos. Sumai­
š o m o s su ataušusiais aguročiais. Į j u o s pridedama tarkuotos brinzos, įmu-
šami 2 žali kiaušiniai, įberiami susmulkinti petražolių lapeliai bei krapai
ir tiek miltų, kad iš tešlos būtų galima lipdyti kotletus. Išmaišoma ir
pasūdomą. Kotletai daromi tokios formos, kokia patinka. Apvoliojami
miltais, sumaišytais su džiūvėsiais, trečiame kiaušinyje ir pakepinami iš
anksto pakaitintame aliejuje.
Patiekiami karšti su grietine ar pomidorų sultimis; arba kaip priedas
prie keptos ir troškintos mėsos ar žuvų.
• 700 g aguročių, 300 g bulvių, 3 kiaušiniai, 200 g brinzos, 40 g miltų ir maltų
džiūvėsių, 120 inl aliejaus, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų,
druskos pagal skonį.
Paniruoti aguročiai
Švieži kiek didėlesnį aguročiai nulupami, nuplaunami, supjaustomi
pailgais, maždaug 0,5 cm storumo gabalais. Truputį pasūdomą, apvolįo-
j a m a miltais, sumaišytais su džiūvėsiais, paskui — žaliais kiaušiniais ir
k e p a m a svieste, kol pasidaro aukso spalvos.
Patiekiami kaip atskiras patiekalas su rūgusiu pienu (grietine), pa­
skanintu česnaku, ir šviežių daržovių salotomis arba kaip priedas prie
keptos ir troškintos mėsos arba žuvų.
• 600 g aguročių, 2 — 3 kiaušiniai, 40 g miltų ir maltų džiūvėsių, aliejaus kepi­
mui, druskos pagal skonį, rūgusio pieno (grietinės), salotų lapų.
Lietiniai su aguročių įdaru
Aguročiai nulupami, smulkiai supjaustomi, pagal skonį pasūdomi ir
patroškinami savo sultyse, kol suminkštėja, sutarkuojami. Į aguročių tyrę
į m u š a m a s žalias kiaušinis, įpilama ištirpinto sviesto, gerai išmaišoma.
Miltai, kiaušiniai, ištirpintas sviestas, druska sumaišomi, įpilama tiek pie-
248
no, kad tešla būtų grietinės tirštumo. Leidžiama pastovėti 1 5 — 2 0 minu­
čių. Tada nedidelėje keptuvėje kepami lietiniai. D e d a m i į kokį nors ap­
valų indą, ant kiekvieno sluoksnio užpilama aguročių tyrės. Iš viršaus
subadoma šakute, užpilama išplaktu piene kiaušiniu ir a p k e p a m a stipriai
įkaitintoje orkaitėje.
Patiekiami supjaustyti gabalais su šviežių daržovių salotomis.
• įdarui— 1 kg aguročių, 1 kiaušinis, 10 g mėsos, druskos; t e š l a i — 2 kiau­
šiniai, 250 g miltų, pieno, sviesto kepimui; užpilui — 400 ml pieno, 3 kiauši­
niai.
Apkepti orkaitėje aguročiai
Maži aguročiai nulupami, nuplaunami ir stambiai sutarkuojami. Api­
pilami puse sviesto ir skrudinami, kol suminkštėja. Pasūdomi pagal sko­
nį, nukeliami n u o ugnies ir ataušinami. Įberiama tarkuotos brinzos, smul­
kintų krapų ir petražolių lapelių, supilami išplakti piene kiaušiniai. Vis­
kas išmaišoma ir supilama į sviestu pateptą kepimo skardą. Apipilama
likusiu sviestu ir apkepama orkaitėje, kol susidaro rusva plutelė.
• 1 kg aguročių, 100 g aliejaus, 3 kiaušiniai, 400 ml pieno, 200 g brinzos,
petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.
Aguročiai su s v o g ū n ų laiškais ir p o m i d o r a i s
Svogūnai smulkiai supjaustomi ir troškinami, kol suminkštėja, su
puse aliejaus. Į j u o s sudedama pusė pomidorų, smulkiai pjaustytų petra­
žolių lapelių ir krapų. Viskas išdėdama ant sviestu pateptos kepimo skar­
dos, iš viršaus dedami žiedais pjaustyti, pasūdyti ir apvolioti miltais agu­
ročiai. Užpilami padažu, paruoštu iš pakepintų likusiame aliejuje miltų,
smulkiai supjaustytų arba sutarkuotų pomidorų ir grūsto česnako. Apke­
pama vidutinio karštumo orkaitėje.
Gatavas patiekalas apibarstomas smulkintais krapais arba petražolių
lapeliais.
• 1 kg aguročių, 15 svogūnų laiškų, 100 ml aliejaus, 200 g pomidorų, 6—7
skiltelės česnako, 30 g miltų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.
Aguročiai pieno arba grietinės p a d a ž e
Aguročiai nulupami, supjaustomi nedideliais kubeliais ir išverdami
pasūdytame vandenyje. Virti aguročiai apipilami pieno padažu. Patie­
kiant apibarstomi kapotais petražolių lapeliais arba krapais.
• 750 g aguročių, du trečdaliai stiklinės vandens, 0,5 stiklinės skysto pieno
padažo, druskos pagal skonį, petražolių lapelių arba krapų.
249
 Aguročiai su grietinėle
Aguročiai nulupami, supjaustomi gabalais, išverdami p a s ū d y t a m e
vandenyje, nusausinami kiaurasamtyje ir pakaitinami keptuvėje su svies­
tu. Kiaušinių tryniai išmaišomi su grietinėle, pašildomi neleidžiant, kad
užvirtų, paskui užpilami ant aguročių, ir patiekiama.
• 500 g aguročių, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 4 kiaušinių tryniai, 0,5 stikli­
nės grietinėlės, druskos pagal skonį, 2 stiklinės vandens.
Aguročiai su baltuoju p a d a ž u ir sūriu
Aguročių oda nulupama, j i e stambiai sutarkuojami, kad drožlės būtų
ilgos. Tada apverdami p a s ū d y t a m e vandenyje. Pusiau išvirę aguročiai
išpilami j kiaurasamtj. Kai v a n d u o nuvarva, sudedami į baltąjį padažą ir
sumaišomi su tarkuotu sūriu. Viskas supilama į k e p i m o formą, pateptą
sviestu, ir orkaitėje kepama tiek, kad paviršiuje nespėtų apkepti rusva
plutelė. Baltajam padažui kvietiniai miltai truputį pakepinami svieste,
įpilama karšto pieno ir p a v e r d a m a 5 minutes.
• I kg aguročių, 15 g sviesto, 1 valgomasis šaukštas tarkuoto sūrio, druskos
pagal skonį.
•Baltajam padažui — 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 15 g sviesto, 0,5
stiklinės pieno.
Aguročiai su kiaušiniais ir kefyru
N u l u p a m a aguročių oda, iškrapštomos sėklos, aguročiai supjaustomi
m a ž d a u g 2 cm storumo skridinėliais, apibarstomi smulkia druska, apvo-
liojami kvietiniais miltais, apkepinami iš abiejų pusių lydytame svieste,
apipilami plaktais kiaušiniais ir apkepami 5—8 minutes. Patiekiami api­
barstyti žalumynais, atskirai d u o d a m a kefyro.
• 750 g aguročių, 2 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, 0,5 stiklinės lydyto
sviesto, 5 kiaušiniai, 3 stiklinės kefyro, česnakas, petražolių lapelių ir druskos
pagal skonį.
Aguročiai, apkepti su pieno padažu
N u l u p a m a aguročių oda, iškrapštomos sėklos, aguročiai supjaustomi
1,5—2 cm storumo žiedais, truputį apibarstomi druska, apvoliojami kvie­
tiniais miltais ir kepami svieste (1 valgomajame šaukšte).
Kepti aguročiai sudėliojami į keptuvę, užpilami vidutinio tirštumo
pieno padažu, apibarstomi tarkuotu sūriu, apšlakstomi ištirpintu sviestu
(0,5 valgomojo šaukšto) ir apkepami orkaitėje. Aguročiai patiekiami du­
benyje, apipilami ištirpintu sviestu (0,5 valgomojo šaukšto).
• 750 g aguročių, 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 2 valgomieji šaukštai
250
sviesto, 1 stiklinė vidutinio tirštumo pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas tar­
kuoto sūrio, draskos pagal skonį.
Armėniškai troškinta jautiena su aguročiais
Mėsa supjaustoma nedideliais 15—20 g gabalėliais, o aguročiai maž­
daug 1 cm storumo skridinėliais. Mėsa ir aguročiai pakepinami atskirai.
Į indą, kuriame troškinamas maistas, sudedami pakepinti aguročiai, ant
jų — pakepinta mėsa ir ryžiai, sumaišyti su svogūnais, patroškintais rie­
baluose ir sutaisytais su raudonaisiais pipirais. Iš viršaus d e d a m a maž­
daug 2 cm storumo žiedais supjaustytų pomidorų. Viskas apipilama sul­
tiniu ir troškinama, kol būna gatava mėsa. Aguročiai turi išlaikyti savo
formą.
• 600 g jautienos, 600 g aguročių, 50—60 g lydyto sviesto, 200 g ryžių, 100 g
svogūnų galvelių, 300 g pomidorų, druskos pagal skonį.
Mėsa su aguročiais
Porcijomis supjaustyta mėsa apkepinama riebaluose. Į ją pridedama
supjaustytų svogūnų, troškinama, kol suminkštėja, paskui įpilama pomi­
dorų tyrės, įberiama miltų ir raudonųjų pipirų. Viskas užpilama verdan­
čiu vandeniu arba sultiniu ir verdama ant silpnos ugnies, kol išverda
mėsa. Tada sudedami kubeliais pjaustyti aguročiai (apie 1,5 kub. cm) ir
baigiama virti ant silpnos ugnies. Baigiant virti sudedami supjaustyti po­
midorai.
Patiekiama apibarstyta petražolių lapeliais ir krapais.
• 600 g ėrienos arba veršienos, 700 g aguročių, 80 g riebalų, 80 g svogūnų
galvelių, 160 g pomidorų arba 15 g pomidorų tyrės, 20 g miltų, raudonųjų
pipirų, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
Aguročių apkepas su daržovėmis ir kiaušiniais
Aguročiai supjaustomi plonais pailgais gabalėliais, pasūdomi, apvo­
liojami miltais ir pusiau iškepami aliejuje. Tuose pačiuose riebaluose troš­
kinami, kol suminkštėja, susmulkinti svogūnai. Į j u o s sudedami ryžiai,
pomidorai ir česnakai (smulkiai supjaustyti), įpilama n e d a u g vandens.
Verdama, kol išverda ryžiai ir išgaruoja v a n d u o . Pusė ryžių sudedama į
sviestu pateptą k e p i m o skardą, ant jų — pusė pakepintų aguročių. Tada
sudedama likusi ryžių dalis ir likusi aguročių dalis, užpilama išplaktais
piene bei miltuose kiaušiniais ir kepama orkaitėje, kol apkepa rusva plu­
telė.
• 550 g aguročių, 120 g ryžių, 100 ml aliejaus, 160 g svogūnų galvelių, 200 g
pomidorų, 40 g miltų, 200 ml pieno, 2 kiaušiniai, 5—6 česnako skiltelės, maltų
juodųjų pipirų, krapų, druskos pagal skonį.
251
 M ė s o s ir aguročių apkepas
Aguročiai nulupami, nuplaunami ir supjaustomi žiedais, apsausina-
mi ir pusiau pakepinami dalyje riebalų.
Atskirai patroškinami, kol suminkštėja supjaustyti svogūnai, įberia­
ma raudonųjų pipirų, įdedama maltos m ė s o s , dalis nuluptų ir smulkiai
supjaustytų pomidorų. Viskas sumaišoma ir pasūdomą, užpilama nedide­
liu kiekiu karšto vandens arba sultinio ir p a s t a t o m a virti ant silpnos ug­
nies. Paskui nukeliama nuo ugnies ir p a g a r d i n a m a juodaisiais pipirais,
smulkintais petražolių lapeliais.
Ant kepimo skardos dedamas sluoksnis plonais griežinėliais pjaus­
tytų pomidorų, iš viršaus lygiu sluoksniu pakepinta mėsa, ant mėsos —
pakepinti aguročiai. Paskui vėl dedama plonais gabalėliais pjaustytų rau­
donų pomidorų ir pakišama kepti orkaitėn, kad apkepas parustų. Kai j i s
bus gatavas, vienodu sluoksniu apipilsime padažu iš skrudintų miltų, su­
maišytų su pienu, kuriame buvo gerai išmaišyti du kiaušiniai. Apibars­
toma tarkuotu sūriu ir dar kartą a p k e p a m a .
Patiekalas supjaustomas porcijomis ir patiekiamas su salotomis.
• 500 g maltos mėsos (veršienos, kiaulienos arba avienos), 100 g riebalų, 100
g svogūnų galvelių, 750 g aguročių, 350 g pomidorų, 50 g miltų, 200 ml pieno,
2 kiaušiniai, 40 g sūrio, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, petražolių lapelių ir
krapų, druskos pagal skonį.
M a n ų kose su aguročiais
Kubeliais supjaustytus aguročius suberkite į verdantį pieną ir truputį
pavirkite. Paskui p a m a ž u berkite manų kruopas, druskos pagal skonį,
cukraus ir virkite, kol bus gatava, visą laiką maišykite.
• Stiklinei p i e n o — 100 g aguročių, 2,5 valgomojo šaukšto manų kruopų.
Pieniška grikių sriuba su aguročiais
Su nedideliu gabalėliu sviesto (0,5 valgomojo šaukšto) keptuvėje
kepinamos grikių kruopos, kol pageltonuoja. Aguročiai nulupami, su­
pjaustomi gabalėliais ir dedami į puodą, kur įpilama pieno, ir verdami,
kol išverda. Paskui į aguročius suberiamos pakepintos kruopos, sumaišo­
ma ir užverdamą, tada dedama sviesto (1 valgomasis šaukštas), įberiama
cukraus, druskos pagal skonį, viskas išmaišoma. Puodas uždengiamas
dangčiu ir statomas orkaitėn 2 valandoms. Patiekiama su ištirpintu svies­
tu (2 valgomieji šaukštai).
• 1,5 stiklinės grikių kruopų, 500 g aguročių, 4 stiklinės pieno, 3,5 valgomojo
šaukšto sviesto, 2 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus, druskos pagal skonį.
252
AGUROČIŲ PARUOŠIMAS ATSARGAI
Sterilizuoti aguročiai
Jauni švieži aguročiai surūšiuojami pagal didumą, gerai nuplaunami
tekančiu vandeniu. Maži nepjaustomi, o dideli perpjaunami ir sukišami
į stiklainius. Ant kiekvieno stiklainio dugno reikia padėti krapų šakelę,
po vieną saldųjį ar aštrųjį ankštpipirį, mėtų, salierų ir petražolių lapelių.
Jei norite, galite įmesti 2 — 3 skilteles česnako, morkos gabalėlį.
Stiklainiai užpilami marinatu, paruoštu iš 1 1 vandens, 6 0 — 7 0 g
druskos, 300 ml 6% acto. Pirmiausia užverdamas vanduo su druska, pas­
kui įpilamas actas ir vėl užverdamą, tada nukeliama nuo ugnies. Aguro­
čiai užpilami karštu marinatu. Stiklainiai sandariai uždaromi ir sterilizuo­
jami 15 minučių. Aguročių ir užpilo s a n t y k i s — 3 5 — 4 0 % turi būti už­
pilo.
Konservai vartojami kaip priedas prie mėsos patiekalų.
Aguročiai su pomidorų padažu
Jauni aguročiai, dar neturintys sėklų, nulupami, nuplaunami ir su­
pjaustomi 2—2,5 cm storio skridinėliais. Pakepinami dideliame sviesto
kiekyje, tada sudedami į stiklainius šitaip: a p a č i o j e — kepti aguročiai,
viduryje — daržovių įdaras, o viršuje — vėl aguročiai. Viskas užpilama
pomidorų sultimis. Kiek dėti pakepintų aguročių ir kiek įdaro, priklauso
nuo skonio. Galima į stiklainius dėti tik pakepintus aguročius be daržo­
vių įdaro, bet būtinai reikia užpilti pomidorų sultimis, kurios turi sudaryti
2 5 — 3 0 % stiklainio talpos. Toks sulčių kiekis — tai garantija, kad kon­
servai pakankamai rūgštūs, j u o s galima sterilizuoti.
Daržovių įdaras paruošiamas iš morkų, petražolių, salierų ir pastar­
nokų šaknų, svogūnų. D a r ž o v ė s gerai n u p l a u n a m o s , nuskutamos ir su­
pjaustomos 4 — 5 mm griežinėliais. Nepatartina pjaustyti ploniau, nes ke­
pinant smulkūs gabalėliai apdega ir pakeičia skonį. Supjaustytos daržo­
vės kepinamos kiekviena atskirai, tada nusunkiami riebalai, sumaišoma,
pridedama smulkiai pjaustytų petražolių, salierų ir krapų lapelių, įberia­
ma druskos pagal skonį. R e k o m e n d u o j a m a s toks įdaro santykis: aštuo­
nios dalys morkų, viena dalis šaknelių (petražolių, salierų, pastarnokų) ir
viena dalis svogūnų. Vienam kilogramui įdaro d e d a m a s žiupsnelis smul­
kiai pjaustytų salierų, petražolių ir krapų lapelių.
Pomidorų sultys paruošiamos iš nunokusių pomidorų, kuriuos gali­
ma sumalti mėsmale arba sutarkuoti plastmasine trintuve. 1 litrui sulčių
beriama 30 g druskos ir 50 g cukraus. Sultis reikia 15 minučių pavirti,
baigiant virti galima įberti šiek tiek grūstų juodųjų pipirų.
253
 Rauginti aguročiai
Švieži jauni aguročiai, dar neturintys sėklų, nuplaunami, nupjauna­
mi abu galai, sudedami j stiklainius arba statinaitę. Tarp aguročių deda­
ma salierų, vyšnių, svarainių lapų ir krieno šaknų. Prispaudžiama kryž­
mai sukaltomis plonomis lentelėmis ir užpilama virintu ataušintu marina-
tu, paruoštu šitokiu santykiu: 5 litrams vandens — 250 g druskos arba 2
litrams v a n d e n s — 1 1 acto ir 150 g druskos.
Pirmąją savaitę kiekvieną dieną sūrymą reikia nupilti j kitą indą ir
supilti atgal į stiklainį, paskui pastatyti šaltoje vietoje.
Rauginti aguročiai skanesni negu rauginti agurkai, nes aguročių švel­
nesnis minkštimas ir plonesnė oda.
254
Baklažanai — pomidorų giminaičiai. Laukiniai auga Pietryčių Azi­
joje — Indijoje, Birmoje, Vietname.
Baklažanai buvo auginami ir valgomi dar senovės Indijoje ir Egipte.
Į Europą j i e buvo atvežti viduriniais amžiais, tačiau daugelį metų augi­
nami vien kaip dekoratyviniai augalai. Tik po Pietų Amerikos atradimo
europiečiai sužinojo iš senųjų indėnų genčių, kaip iš baklažanų gaminti
valgius.
Labiausiai šitie augalai paplito Prancūzijoje ir Bulgarijoje, kur jų
auginama daug ir konservuojama įvairiais būdais. } Rusiją konservuoti
baklažanai įvežami daugiausia iš Bulgarijos.
Rusijoje baklažanai auginami nuo X I X a. Dabar j i e kultivuojami
Kaukaze, Ukrainoje, Moldovoje ir Vidurinėje Azijoje.
Baklažano vaisiai — kiaušinio formos, oda — lygi geltona arba tam­
siai violetinė, minkštimas — švelnus, žalias. Sveria 2 0 0 — 2 0 0 0 gramų.
Angliavandenių baklažanuose mažai ( 2 , 7 2 — 4 % ) , o gausu naudingų
mineralinių druskų — kalio (226 mg — 100 g), kalcio, fosforo, vitaminų
C, PP, taip pat B grupės v i t a m i n ų — B h B 6 , B 3 , yra nedidelis kiekis
eterinių medžiagų, kurios suteikia aštrumo ir specifinį kartų prieskonį.
Todėl j u o s tikslinga valgyti sergantiems ūmiais skrandžio ir žarnyno už­
degimais ir opalige.
Iš baklažanų gaminama daugybė valgių. Pateiksime kai kuriuos po­
puliariausius baklažanų valgių receptus.
Įsidėmėkite...
• Baklažanus galima laikyti suvyniotus į popierių dėžėse. Pelenuose
arba sugrūstose anglyse jie išsilaiko dar ilgiau.
• Baklažanai bus ne tokie kartus, jeigu supjaustysite luiteliais, pa-
sūdysite, palaikysite penkias minutes, o paskui nuplausite. Luitelius ga­
lima palaikyti pasūdytame vandenyje — rezultatas bus tas pats.
• Kepinti baklažanai dedami tik į gerai įkaitusius riebalus, antraip
jie sugeria didelę dali riebalų, įgauna nemalonų skonį ir blogai virški­ Kepti ankštpipiriai nulupami, pašalinamos sėklos, taip pat supjaus­
nami. tomi pailgomis juostelėmis. Sumaišomi su pakepintais baklažanais. j j u o s
dedama grūsto česnako, stambiai tarkuotos brinzos, susmulkintų petražo­
• Baklažanus geriausia kepti ant ugnies. Nulupus odą kurį laiką
lių lapelių, įpilama acto, aliejaus, įberiama druskos pagal skonį, ir viskas
reikia palaikyti šaltame vandenyje.
išmaišoma. Salotos sudedamos į lėkštę ir p a p u o š i a m o s pomidorų skilte­
• Kepamus orkaitėje baklažanus reikia subadyti šakute arba dviejo­
lėmis arba žiedais pjaustytais pomidorais.
se trijose vietoje įpjauti odą, kitaip baklažanų oda kepant traukiasi ir
Salotas galima patiekti kaip priedą, šaltą užkandį arba atskirą patie­
plyšta.
kalą, į j a s galima dėti virtų kiaušinių.
• Baklažanų ikrams negalima trinti metaliniame inde, nes jie tamsė­
• 500 g baklažanų, 500 g saldžiosios paprikos, 80 ml aliejaus, 80 g brinzos, 5
ja ir įgauna metalo skonį. Jie kapojami mediniu peiliu ir trinami medi- 6 skiltelės česnako, 20 ml acto, petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį,
neje grūstuvėje. papuošimui —- 100 g pomidorų.

• Baklažanai iškepami arba išverdami, nulupami, minkštimas sukapo-
BAKLAŽANŲ PATIEKALAI
, ji. . .
Keptų baklažanų salotos
Iškepti ir nulupti baklažanai supjaustomi išilgai j 6 — 8 juosteles,
sudedami į lėkštę, pasūdomi, papipirinami, apipilami actu ir aliejumi.
Papuošiami pomidorų žiedeliais ir apibarstomi smulkiai pjaustytomis pet­
ražolėmis.
• 500 g baklažanų, 50 ml aliejaus, 20 ml acto, maltų juodųjų pipirų, petražolių
lapelių ir krapų, druskos pagal skonį.
Baklažanų salotos su pomidorais
Baklažanai nuplaunami, nulupami, supjaustomi žiedais, apibarstomi
druska ir palaikomi 1 5 — 2 0 minučių, paskui nuplaunami vandeniu, kad
išsiplautų druska, ir šiek tiek nusunkiami. Paruošti baklažanai ir svogūnų
galvelės apkepinami saulėgrąžų aliejuje, sudedami į salotinę, pridedama
žiedais pjaustytų pomidorų, sukapotas bulgariškasis ankštpipiris, viskas
apiberiama druska, juodaisiais pipirais, apipilama citrinos rūgšties tirpalu
ir išmaišoma. Apibarstoma petražolių lapeliais.
• 120 g baklažanų, 50 g pomidorų, 20 g saulėgrąžų aliejaus, 5 g petražolių
lapelių, 10 g bulgariškojo ankštpipirio, maltų juodųjų pipirų, citrinos rūgšties
pagal skonį, druskos.
Pakepintų b a k l a ž a n ų ir keptų saldžiųjų
ankštpipirių salotos
Jauni švieži baklažanai supjaustomi plonais luiteliais. Pasūdyti lai­
komi 1 0 — 1 5 minučių, kad su sultimis ištekėtų kartumas. Paskui pakepi­
n a m i karštame aliejuje.
B a k l a ž a n ų ikrai
j a m a s , pridedama šiek tiek pakepintų svogūnų ir pomidorų, įberiama
druskos pagal skonį, pipirų, įpilama aliejaus ir truputis acto; viskas iš­
maišoma, paverdama ant nedidelės ugnies, kol išverda skystis, ir atauši­
nama.
• 300 gramų baklažanų - - I 2 galvelės svogūnų, 2 valgomieji šaukštai alie­
jaus, 1 pomidoras.
A š t r ū s b a k l a ž a n ų ikrai
Baklažanai kepinami ant didelės ugnies, kad nepajuoduotų. Nulupa­
mi ir karšti smulkiai supjaustomi peiliu ant lentos. Sumaišomi su keptais,
nuluptais ir smulkiai supjaustytais ankštpipiriais, viskas kartu grūdama
medinėje grūstuvėje, kol pasidaro vientisa m a s ė . Pasūdomą, įdedama
grūstų česnakų košelės, įpilama acto, įberiama smulkiai supjaustytų pet­
ražolių lapelių, įpilama aliejaus, ir viskas gerai išmaišoma. Sudedama į
lėkštę, išlyginama. Papuošiama pomidorų skiltelėmis, alyvuogėmis ir pet­
ražolių lapeliais. Vietoj juodųjų pipirų ir pomidorų galima įberti 50 g
grūstų graikinių riešutų.
• 500 g baklažanų, 150 g saldžiosios paprikos, 50 g pomidorų, 30 g svogūnų,
4 — 5 skiltelės česnako, 60 ml aliejaus, 20 ml acto, petražolių, druskos pagal
skonį.
Netikri b a k l a ž a n ų ikrai
Nulupti baklažanai iškepami orkaitėje kaip obuoliai. Tada supjaus­
tomi nedideliais gabalėliais, įpilama acto, aliejaus. Pasūdomą. Pridedama
saldžiųjų ankštpipirių.
Patiekiami su smulkiai pjaustytais svogūnais, citrina ir paskrudinta
duona, dažniausiai kaip užkandis vakarienei.

256 17—20 257

 Sriuba su baklažanais
Vidutinio dydžio b a k l a ž a n a i supjaustomi griežinėliais ir apvolioti
miltais pakepinami svieste. P a k e p i n a m o s smulkiai pjaustytos m o r k o s ,
pastarnokų šaknys, svogūno galvelė, bulgariškas ankštpipiris. Į verdantį
vandenį sumetamos pjaustytos bulvės, o kai j o s pusiau išverda, sudeda­
mos pakepintos daržovės. Į b e r i a m a s šaukštas manų kruopų, ir viskas bai­
giama virti ant nedidelės u g n i e s .
• 60 g baklažanų, 15 g morkų, 10 g pastarnokų šaknų, 15 g svogūnų, 5 g
bulgariškųjų ankštpipirių, 40 g bulvių.
Šutinti baklažanai su kefyru
Baklažanai nuplaunami, n u l u p a m i , supjaustomi žiedais, sudedami į
puodą, suberiamą smulkiai pjaustyta ir pakepinta svogūno galvelė, įbe­
riama druskos pagal skonį, pipirų, petražolių lapelių ir krapų, įpilama
vandens, puodas u ž d e n g i a m a s dangčiu ir šutinama.
Prieš patiekiant baklažanai apipilami kefyru su smulkintais česna­
kais.
• 800 g baklažanų, 1 svogūno galvelė, 4 valgomieji šaukštai aliejaus, 0,5 stik­
linės vandens, 2 stiklinės kefyro, druskos pagal skonį, pipirų, česnakų ir petra­
žolių lapelių bei krapų.
Baklažanai su p o m i d o r ų padažu
Baklažanai nuplaunami ir supjaustomi kubeliais. P a s ū d o m i , palaiko­
mi 1 5 — 2 0 minučių, kad su sultimis ištekėtų kartumas. Pakepinami karš­
tuose riebaluose, išgriebiami. T u o s e pačiuose riebaluose troškinami smul­
kiai pjaustyti pomidorai, č e s n a k a i (iš anksto pasūdyti), kol pasidaro
minkšti ir į j u o s susigeria visas aliejus. Į j u o s sudedami pakepinti bak­
lažanai, įpilama 200 ml karšto vandens, apiberiama smulkintais petražo­
lių lapeliais ir lėtai verdama ant labai mažos ugnies, kol išgaruoja skys­
tis, bet patiekalas turi būti sultingas.
• 600 g baklažanų, 400 g pomidorų, 120 ml aliejaus, 5—6 skiltelės česnako,
petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį.
Kepti su s v o g ū n a i s baklažanai
Baklažanai nuplaunami, galai nupjaunami; nuplikinami vandeniu, su­
pjaustomi plonais griežinėliais, pasūdomi, iš abiejų pusių apveliami mil­
tais ir pakepinami svieste. Svogūnų galvelės supjaustomos žiedais ir taip
pat pakepinamos aliejuje. G a t a v i baklažanai sudedami į dubenį sluoks­
niais su pakepintais svogūnais, o į keptuvę, kurioje kepė baklažanai, įpi-
258
lama grietinės, pomidorų tyrės, p a m a i š o m a , leidžiama pavirti, ir tas pa­
dažas supilamas ant baklažanų.
• 2 baklažanams— 2 svogūnų galvelės, 3 valgomieji šaukštai miltų, 0,5 stik­
linės grietinės, 1 valgomasis šaukštas pomidorų tyrės ir 3 valgomieji šaukštai
sviesto.
Kepinti baklažanai su č e s n a k ų padažu
Supjaustykite žiedais 3 baklažanus, sumeskite kelioms m i n u t ė m s į
sūroką verdantį vandenį, išgriebkite,, kuo nors prislėkite ir palaikykite 20
minučių. Kai nutekės vanduo ir kartumas, gabalėlius apvoliokite miltais
ir pakepinkite aliejuje. Kepinkite ant nedidelės ugnies, kad gerai iškeptų
iš vidaus.
Nulupkite česnaką, sugrūskite su druska ir šiek tiek pakepinkite sau­
lėgrąžų aliejuje. Iš nuluptų pomidorų ir smulkiai pjaustytų svogūnų išvir­
kite padažą, sumaišykite jį su grūstu ir pakepintu česnaku.
Baklažanus sudėliokite į dubenį, užpilkite pomidorų ir česnakų pa­
dažu.
• Trims vidutinio didumo baklažanams — 1 valgomasis šaukštas miltų, 8 skil­
telės česnako, 500 g pomidorų, 3 valgomieji šaukštai aliejaus, 2 svogūnų gal­
velės, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, druskos pagal skonį.
Su ankštpipiriais kepinti baklažanai
Baklažanai supjaustomi 0,5 cm žiedais, pasūdomi, po 15 minučių
nusunkiamos sultys. Apvoliojami miltų ir džiūvėsėlių mišiniu, apkepina­
mi karštuose riebaluose.
Iškrapštomos ankštpipirių sėklos, supjaustoma išilgai, truputį pasū­
domą, pakepinama likusiuose riebaluose, kuriuose kepė baklažanai. Ant
pakepintų ankštpipirių sudedami žiedais supjaustyti pomidorai, pasūdo­
mi ir užberiami smulkintais česnakais. Uždengiama dangčiu ir verdama,
kol susigeria visi riebalai. N u k e l i a m a nuo ugnies ir ataušinama, paskui
atsargiai tepama ant keptų baklažanų gabalėlių, kad nesuirtų pomidorų
žiedai.
*:,,
• 600 g baklažanų, 500 g saldžiosios paprikos, 400 g pomidorų, 100 ml aliejaus,
po 40 g miltų ir maltų džiūvėsių, 4 — 5 skiltelės česnako, maltų juodųjų pipirų,
druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų.
Kepinti baklažanai su varškės priedu
Baklažanai supjaustomi griežinėliais, pusę valandos palaikomi šalta­
me vandenyje, apsausinami, pasūdomi, apvoliojami miltais ir pakepina­
mi karštame saulėgrąžų aliejuje, įdedama truputį svogūnų. Patiekiama su
259
riebios varškės priedu, pasūdytu ir pagardintu 2 — 3 skiltelėmis česnako.
Druskos, cukraus, petražolių lapelių beriama pagal skonį.
Pakepinti baklažanai su neplaktais kiaušiniais
Didėlesnį baklažanai supjaustomi 1 cm žiedais, pasūdomi ir palaiko­
mi 10—15 minučių, kad ištekėtų sultys. Perplaunami šaltu vandeniu ir
gerai nuvarvinami. Apvoliojami miltais ir kepinami karštame aliejuje,
kol pagelsta. Pakepami neplakti kiaušiniai, pasūdomi ir papipirinami.
Ant lėkštės sudedami pakepinti baklažanai, ant jų dedami kiaušiniai
ir patiekiami karšti. Atskirai p a d u o d a m a s grūstų česnakų ir smulkiai su­
pjaustytų krapų padažas, gerai išmaišytas su rūgusiu pienu.
• 500 g baklažanų, 8 kiaušiniai, 100 ml aliejaus, 40 g miltų, 500 ml rūgusio
pieno (arba šiek tiek mažiau grietinės), maltų juodųjų pipirų, česnakų, krapų,
druskos.
Baklažanų pjausnys
Atrenkami jauni pailgi baklažanai, nulupama oda, išilgai perpjauna­
mi pusiau, kiekvienoje puselėje per vidurį įpjaunamas rėžis. Pasūdomą ir
po pusvalandžio nusunkiamos j u o d o s sultys. Apvoliojama miltų ir maltų
džiūvėsių mišiniu, apveliama plaktais kiaušiniais ir pakepinama karštuo­
se riebaluose, kol pasidaro auksinės spalvos. Patiekiama su saldžiųjų
ankštpipirių ir pomidorų salotomis, apibarstytomis tarkuotu sūriu.
Baklažanų pjausnį galima vartoti ir kaip priedą prie muštinių, kot­
letų, keptos mėsos, keptų arba virtų žuvų.
• 600 g baklažanų, 2 kiaušiniai, 100 ml aliejaus, po 40 g miltų ir maltų džiū­
vėsių, druskos pagal skonį.
Įdaryti b a k l a ž a n a i
Baklažanai nuplaunami, galai nupjaunami, išilgai įpjaunama, per pjū­
vį arbatiniu šaukšteliu išskobiamos sėklos. Po to baklažanai 5 minutėms
įleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį, prikemšami daržovių arba grybų
įdaro, sudedami į keptuvę arba keptuvą, pateptą riebalais, užpilami grie­
tine ir apkepami orkaitėje m a ž d a u g per 1 valandą.
Įdaryti ryžiais b a k l a ž a n a i
Atrenkami vienodo d i d u m o baklažanai, išpjaunamas vidus, iš vidaus
pasūdomi, po 1 5 — 2 0 minučių nusunkiami ir truputį pakepinami. Tuose
pačiuose riebaluose kepinami, kol visai suminkštėja, svogūnai, morkos ir
salierai (smulkiai supjaustyti) kartu su išskobtais baklažanų minkštimais.
Įberiama ryžių ir dar truputį pakepinama sudėjus pusę smulkiai supjausty­
tų pomidorų ir įpylus 200 ml vandens. Kai ryžiai išbrinksta, nukeliama
260
nuo ugnies, pasūdomą, papipirinama ir apibarstoma susmulkintais petra­
žolių lapeliais. Šita koše įdaromi pakepinti baklažanai, s u d e d a m i į kep­
tuvą, kurio dugnas išklotas smulkiai pjaustytais likusiais pomidorais, ir
apipilami riebalais.
Kepama orkaitėje tol, kol iškepa skystis ir lieka tik riebalai. Patie­
kiami šalti.
• 700 g baklažanų, 60 g ryžių, 120 ml aliejaus, 100 g svogūnų, po 60 g morkų
ir salierų šaknų, 300 g pomidorų, petražolių lapelių ir krapų, maltų juodųjų
pipirų, druskos pagal skonį.
Rumuniškai įdaryti baklažanai
Baklažanai nuvalomi, iškrapštomos sėklos ir a p k e p i n a m i aliejuje.
Paruošiamas įdaras iš paskrudintų svogūnų galvelių, p o m i d o r ų ir apke­
pintos kapotos jautienos. Baklažanai prikemšami įdaro, užpilami pomi­
dorų padažu ir troškinami, kol pasidaro minkšti.
• 250 g jautienos, 100 g pomidorų padažo, 4 pomidorai, 10 skiltelių česnakų,
šaukštas kmynų, juodųjų pipirų, druskos.
Bulgariškai įdaryti baklažanai
Paruošti baklažanai perpjaunami išilgai ir iš kiekvienos puselės iš­
pjaunama dalis minkštimo. Pasūdomą, papipirinama ir gausiai patepama
sviestu iš vidaus. Svogūnas smulkiai supjaustomas, a p k e p i n a m a s ir su­
m a i š o m a s su smulkiai supjaustytu baklažanų minkštimu, sutarkuotais po­
midorais, riešutais ir česnakais, piene mirkyta bandele, pjaustytais petra­
žolių lapeliais ir pipirais. Paruoštas įdaras sukemšamas į baklažanus, api­
barstoma tarkuotu sūriu ir a p k e p a m a orkaitėje per 25 minutes.
• 4 baklažanai, 2 svogūnų galvelės, 4 pomidorai, 0,5 stiklinės grūstų graikinių
riešutų, 1 bandelė, petražolių lapelių, maltų juodųjų pipirų, grūstų česnakų,
sviesto, tarkuoto sūrio.
Riešutais įdaryti baklažanai
Parenkami vidutinio d i d u m o , vienodos formos baklažanai. Nupjau­
nami vaiskočiai, iš to paties galo nupjaunami „dangteliai" ir išskobiamas
vidus. Sudedami į parūgštintą vandenį, kad nepajuoduotų. Smulkiai su­
pjaustomas išskobtas baklažanų vidus ir svogūnas, kartu patroškinami su
dalimi aliejaus, kad suminkštėtų ir pagelstų. Įmaišoma grūstų riešutų,
druskos, maltų juodųjų pipirų ir susmulkintų petražolių lapelių. Šito įda­
ro prikemšami baklažanai ir uždengiami „dangteliais". Sudedami į negilų
indą, apipilami likusiu aliejumi ir trupučiu vandens. K e p a m i orkaitėje
ant vidutinės ugnies, kol iškepa.
Miltai su likusiu aliejumi pakepinami užpilui, įpilama pieno ir nenu-
kėlus nuo ugnies maišoma, kol pasidaro vientisa košelė. Nukeliama nuo
261
ugnies ir, kai šiek tiek pravesta, įmaišomi 2 žali kiaušiniai. Supilama ant
iškeptų baklažanų ir vėl neilgam pastatoma į orkaitę.
• 4 baklažanai, 150 g svogūnų galvelių, 140 g gliaudytų graikinių riešutų, KO
ml aliejaus, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir kra­
pų, padažui 20 g miltų, 100 ml pieno, 2 kiaušiniai.
Sūriu įdaryti baklažanai
Baklažanai nuplaunami, vaiskočiai nupjaunami, įpjaunami išilgai ir
arbatiniu šaukšteliu išskobiamos sėklos. Po to baklažanai 5 minutėms
įleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį ir išverčiami į sietelį arba kiaura-
samtį.
įdarui smulkiai supjaustomi kietai virti kiaušiniai, įberiama tarkuoto
sūrio, įpilama lydyto sviesto ir gerai išmaišoma. Paskui baklažanai pri­
kemšami įdaro, sudedami į sviestu pateptą keptuvą ir apkepami.
Prie baklažanų d u o d a m a rūgusio pieno su smulkintais česnakais.
• 800 g baklažanų, 2 kiaušiniai, 1 stiklinė kieto tarkuoto sūrio, 2 valgomieji
šaukštai lydyto sviesto, kefyro arba rūgusio pieno, česnako pagal skonį.
(daryti b a k l a ž a n a i su grietinėle
Baklažanai nuvalomi, perpjaunami pusiau, išskobiama dalis minkš­
timo. Perpjauti baklažanai pasūdomi ir paliekami 30 minučių, kad iš jų
išsiskirtų dalis skysčio.
Po to baklažanai apvoliojami miltais ir pakepinami svieste. Iš bak­
lažanų išskobtas m i n k š t i m a s smulkiai sukapojamas, sumaišomas su pie­
no padažu, tarkuotu sūriu (0,5 valgomojo šaukšto), kiaušiniu, druska,
muskato riešutais pagal skonį ir pakepinamas.
Paruoštas įdaras s u k e m š a m a s į baklažanus, kurie sudedami į keptu­
vę, baklažanai apibarstomi kietu sūriu (0,5 valgomojo šaukšto), apipila­
mi pašildytu sviestu ir apkepami orkaitėje 7 — 8 minutes. Patiekiami už­
pilti šiek tiek pasūdyta grietinėle.
• 400 g baklažanų, 0,5 stiklinės tiršto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas
tarkuoto sūrio, 1 kiaušinis, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5 stiklinės 2 0 %
riebumo grietinėlės, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, muskato riešutų ir
druskos pagal skonį.
Troškinti b a k l a ž a n a i
Baklažanų ir pomidorų po lygiai supjaustoma, apkepinama aliejuje,
užpilama grietinės p a d a ž u ir ištroškinama įpylus šiek tiek sultinio, įdėjus
česnako, įbėrus pipirų ir druskos. Vietoj grietinės padažo galima užpilti
pomidorų padažu.
262
• 120 g baklažanų, 120 g pomidorų, 40 g aliejaus, 40 g grietinės, žalumynų,
druskos, pipirų pagal skonį.
Su daržovėmis troškinti baklažanai
Baklažanai supjaustomi žiedais ir leidžiama nutekėti j u o d o m s sul­
tims. Truputį pakepinami, bet ne tiek, kad pagelstų. Taip pat supjaustomi
aguročiai ir pakepinami. Ankštpipiriai iškepami, n u l u p a m a oda, iškrapš-
tomos sėklos, supjaustoma dideliais gabalais, o pomidorai — skiltelėmis.
Šitaip paruoštos daržovės sudedamos į negilų puodą, tarp jų įberiama
juodųjų pipirų žirniukų, įmetama česnako skiltelių ir lauro lapų. Svogū­
nas smulkiai supjaustomas ir paskrudinamas aliejuje, kol pagelsta. Įbe­
riama miltų, maišant kepinama, įberiama maltų raudonųjų pipirų ir at-
skiedžiama vynu bei 50 ml karšto vandens. Paruoštas padažas užpilamas
ant p u o d e sudėtų daržovių. Troškinama gerai uždengtame p u o d e ant ne­
didelės ugnies tol, kol išgaruoja skystis ir lieka tik riebalai.
Patiekiami šalti.
• 600 g baklažanų, 200 g aguročių, 500 g saldžiųjų ankštpipirių, 400 g pomi­
dorų, 60 g svogūnų galvelių, 5 6 skiltelės česnakų, juodųjų pipirų žirnelių,
lauro lapų, 15 g miltų, 60 ml vyno, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal
skonį.
Grietinėje troškinti baklažanai
Baklažanai nuvalomi, supjaustomi riekelėmis, dedami į karštą pasū­
dytą vandenį 5 minutėms, paskui išverčiami į rėtį arba kiaurasamtį, lei­
džiama nuvarvėti vandeniui, apvoliojami kvietiniais miltais ir apkepina­
mi svieste. Po to baklažanai perdedami į puodą, apipilami grietine ir
troškinami 3 0 — 4 0 minučių.
Patiekiant apibarstomi petražolių lapeliais ir krapais.
• 750 g baklažanų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 30 g sviesto, 0,5
stiklinės grietinės, druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų.
Baklažanų užkandis
Vidutinio didumo svogūnas susmulkinamas ir patroškinamas puode
su aliejumi. Į puodą suberiamą stambiai sutarkuota morka, nuvalytas ir
supjaustytas baklažanas. Troškinama 2 0 — 3 0 minučių, paskui sudedami
du nulupti ir supjaustyti pomidorai, 4 — 5 skiltelės sutarkuotų arba smul­
kiai supjaustytų česnakų. Viskas troškinama dar 5 minutes. Galima val­
gyti ir karštus, ir šaltus.
Apkepti baklažanai
2 baklažanai perpjaunami išilgai, išskobiamas vidus, patroškinami
su n e d a u g aliejaus. Išskobtas baklažanų minkštimas sumaišomas su su-
263
pjaustytais pomidorų žiedais ir tarkuotomis česnakų skiltelėmis, tuo įda­
ru prikemšamos baklažanų puselės, {darytos puselės apibarstomos tar­
kuotu sūriu, iš viršaus d e d a m a sviesto gabalėlių ir kepama orkaitėje 20
minučių. Priedo du o d a m a keptų obuolių.
Baklažanai su bulvėmis
500 g žalių, gabalėliais supjaustytų bulvių, patroškinama su 40 g
nuvalytų ir kubeliais supjaustytų baklažanų, įdėjus 30 g margarino, įbė-
rus šiek tiek druskos ir įpylus sultinio. S u m a i š o m a su 300 g smulkiai
supjaustytų grybų, pakepintų su 30 g aliejaus ir svogūnais. Įberiama drus­
kos, pipirų ir maltų kmynų. Viskas išdėdama į riebalais pateptą k e p i m o
formą, įpilama 100 g sultinio, įmetama margarino gabalėlių ir apkepama
orkaitėje 30 minučių. Patiekiama su šviežiais p o m i d o r a i s , kapotais pet­
ražolių lapeliais ir krapais.
* ir išmaišoma. Mišinys p e r d e d a m a s į keptuvą, išplakamas kiaušinis su
Baklažanų ir m ė s o s apkepas
Baklažanai nuplaunami, supjaustomi išilgai luiteliais, pasūdomi, pa-
pipirinami ir apvoliojami miltais.
Sviestas ištirpinamas, j a m e iš abiejų pusių a p k e p i n a m i baklažanai ir
išdėliojami ant rėčio, kad nuvarvėtų sviestas.
Į keptuvę dedami smulkiai kapoti svogūnai ir česnakai, troškinami,
kol pasidaro auksinės spalvos. Sudedama k a p o t a mėsa, 3 minutes pake­
pinama, įdedama pomidorų pastos, įberiama druskos pagal skonį, maltų
juodųjų pipirų ir m a ž d a u g pusė puodelio v a n d e n s . Troškinama dar 2 mi­
nutes.
Į kepimo formą sluoksniais dedami baklažanai, mėsa, sūris, apipila­
ma grietinėle ir pagardinama muskato riešutais. Viršutinis sluoksnis —
baklažanai, grietinėlė ir muskato riešutai.
Apkepama įkaitintoje orkaitėje 180° C temperatūroje m a ž d a u g 30
minučių.
• 2 kg baklažanų, 125 g aliejaus, 3 svogūnų galvelės, 2 skiltelės česnako, 370
g kapotos mėsos, 3 valgomieji šaukštai pomidorų pastos, 200 g tarkuoto sūrio,
0,5 stiklinės grietinėlės, miltų, muskato riešutų, maltų juodųjų pipirų, druskos
pagal skonį.
Su brinza apkepti baklažanai
Baklažanai kepami ant didelės ugnies, kol pasidaro minkšti, pasūdo­
mi pagal skonį. Tada k e p i m o forma patepama sviestu (10 g), ant dugno
dedami smulkiai supjaustytos brinzos (100 g) gabalėliai, iš viršaus
sluoksnis • keptų baklažanų, peiliu gerai išlyginama, d e d a m a sviesto
264
( U) g). Po to vėl d e d a m a s brinzos sluoksnis (100 g), o iš viršaus —
baklažanai. Viskas apibarstoma tarkuota brinza (50 g), sumaišyta su mal­
tais džiūvėsiais, apšlakstoma sviestu (10 g) ir įkišus orkaitėn baigiama
kepti. Patiekiami neišimti iš k e p i m o formos.
• 600 g baklažanų, 50 g sviesto, 250 g brinzos, maltų džiūvėsių.
Baklažanų a p k e p a s su kiaušiniais ir brinza
( b u l g a r ų valgis)
Baklažanų oda n u l u p a m a , j i e supjaustomi kubeliais ir šiek tiek pa­
kepinami aliejuje ( m a ž d a u g su 2 valgomaisiais šaukštais). Atskirai alie­
juje (2 valgomaisiais šaukštais) su kvietiniais miltais (1 valgomuoju
šaukštu) pakepinami smulkiai supjaustyti svogūnai. Į keptuvę su svogū­
nais sudedami supjaustyti baklažanai, pomidorai, susmulkinti petražolių
lapeliai, įberiama juodųjų pipirų, druskos pagal skonį, tarkuotos brinzos
pienu, užpilamos daržovės ir k e p a m o s orkaitėje.
• 1 kg baklažanų, 4 valgomieji šaukštai aliejaus, 1 svogūno galvelė, 1 valgoma­
sis šaukštas kvietinių miltų, 2 — 3 pomidorai, petražolių lapelių, maltų juodųjų
pipirų ir druskos pagal skonį, 1 stiklinė tarkuotos brinzos, 3 - 4 kiaušiniai, 1
stiklinė pieno.
Apkepti su sūriu baklažanai
Jauni švieži baklažanai nuvalomi ir supjaustomi kubeliais. Pasūdo­
mi, palaikomi, kad ištekėtų sultys, nuplaunami šaltu vandeniu, vėl gerai
nusunkiami ir pakepinami su dalimi aliejaus. Sudedami į keptuvą, api­
barstomi dalimi tarkuoto sūrio, smulkiai pjaustytais pomidorais ir petra­
žolėmis.
Apkepama orkaitėje 20 minučių, paskui užpilama padažu, paruoštu
iš pakepintų likusios dalies miltų, kiaušinių ir pieno. Apibarstoma likusiu
tarkuotu sūriu, smulkintais petražolių lapeliais ir baigiama kepti orkaitėje.
• 800 g baklažanų, 80 ml aliejaus, 100 g sūrio, 30 g miltų, kiaušinis, 250 ml
pieno, 160 g pomidorų, petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį.
Apkepti su sūriu baklažanai baltajame padaže
Baklažanai supjaustomi skridinėliais, sumetami kelioms minutėms į
verdantį pasūdytą vandenį, paskui 20 minučių laikomi, kad nuvarvėtų
vanduo. Tada baklažanai apvoliojami kvietiniais miltais ir apkepinami
svieste.
Atskirai paruošiamas baltasis padažas, į jį dar įberiama tarkuoto sū­
rio, maltų juodųjų pipirų ir druskos pagal skonį, išmaišoma.
265

Moliniame inde sluoksniuojami baklažanai, kiekvienas sluoksnis api­
pilamas paruoštu padažu. Paskutinis sluoksnis apibarstomas maltais džiū­
vėsiais, dedama sviesto. Tada indas perkeliamas į orkaitę, kur laikomas
tol, kol paviršius parusvėja.
• 600 g baklažanų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 50 g sviesto, 1,5
stiklinės baltojo padažo, 1 stiklinė tarkuoto sūrio, maltų juodųjų pipirų ir drus­
kos pagal skonį, 10 g maltų džiūvėsių.
Kotletai b a k l a ž a n ų p a d a ž e
Iš maltos mėsos p a d a r o m i kotletai ir a p k e p i n a m i . Baklažanai iške­
pami ant didelės ugnies, kad nepatamsėtų, oda n u l u p a m a , supjaustomi ir
sutrinami mediniame inde, kad pasidarytų vientisa tyrė. Ji pakepinama
tuose riebaluose, kuriuose kepė kotletai. Įberiama raudonųjų pipirų, pri­
dedama nuluptų ir sutarkuotų pomidorų. Tyrė praskiedžiama nedideliu
kiekiu karšto vandens arba sultinio (kad būtų p a d a ž o tirštumo). Padažas
kaitinamas, kol užverda, sudedami kotletai ir vėl užverdamą. Įberiama
smulkiai pjaustytų petražolių lapelių, ir patiekalas gatavas.
• 600 g baklažanų, 600 g maltos veršienos, 60 g svogūnų galvelių, 300 g po­
midorų, 120 ml aliejaus, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, petražolių lapelių
ir krapų, druskos pagal skonį.
Troškinta m ė s a b a k l a ž a n ų tyrėje •
Išimami kaulai, mėsa supjaustoma nedideliais kąsneliais. Patroški­
nama su dalimi riebalų kartu su pjaustytais svogūnais, morkomis ir sa­
lierų šaknimis. Kai svogūnai ir morkos suminkštėja, į j u o s dedami pomi­
dorai arba įpilama pomidorų tyrės. Kai išverda visas vanduo, įberiama
dalis miltų ir raudonųjų pipirų. Užpilama karštu vandeniu arba sultiniu,
įpilama vyno, įmetama lauro lapų, keli juodųjų pipirų grūdeliai, pasūdo­
mą ir troškinama ant nedidelės ugnies, uždengus dangtį.
Baklažanai iškepami ant didelės ugnies, nulupami ir susmulkinami
ant lentos. Likusiuose riebaluose paskrudinama likusi dalis miltų, į j u o s
sudedami baklažanai. Viskas patroškinama, paskui įpilama pieno, pasū­
domą, dar įberiama maltų juodųjų pipirų, d e d a m a trinto česnako, su­
smulkintų petražolių lapelių, krapų ir nukeliama n u o ugnies.
Patiekiant tyrė išdėdama į nedidelę lėkštę, vidury padaroma duobe­
lė, į kurią sudedama mėsa. Padažu užpilama mėsa ir tyrė.
• 800 g bet kokios mėsos, 100 g riebalų, 150 g svogūnų galvelių, 40 g morkų,
30 g salierų šaknų, 200 g pomidorų arba 30 g pomidorų tyrės, 30 g miltų, 40
ml vyno, 600 g baklažanų, 100 ml pieno, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų ir
pipirų grūdelių, česnako, petražolių lapelių ir krapų, lauro lapų.
266
Baklažanai su aviena (veršiena)
Mėsa supjaustoma mažais gabalėliais ir p a k e p i n a m a taukuose kartu
su svogūnais. Pasūdomą, įberiama raudonųjų pipirų, įpilama truputis van­
dens ir patroškinama ant nedidelės ugnies, kad mėsa šiek tiek suminkš­
tėtų. Baklažanai supjaustomi žiedais, pasūdomi, valandą leidžiama ište­
kėti sultims, n u p l a u n a m i vandeniu, apvoliojami miltais ir p a k e p i n a m i
aliejuje. Tada baklažanai sudedami ant beveik gatavos m ė s o s , ir toliau
viskas kartu troškinama ant silpnos ugnies. Kadangi pakepinti baklažanai
buvo apvolioti miltais, padažas mėsoje sutirštės. Jį reikia tik pagardinti
maltais pipirais.
Patiekalui baklažanų galima ir nekepinti. Tada j u o s galima pjaustyti
ne žiedais, o stambiais gabalais ir dėti į pusiau išvirusią mėsą. Kai pa­
tiekalas beveik gatavas, dedami pomidorai. Pakepinti iki r u s v u m o miltai
(40 g) prakiedžiami šaltu vandeniu ir supilami į mėsą, kad sutirštėtų
padažas.
Patiekalas apibarstomas susmulkintais petražolių lapeliais ir patie­
kiamas.
Tokį pat patiekalą galima paruošti su veršiena.
• 600 g baklažanų, 600 g avienos, 100 g riebalų, 100 g svogūnų, 150 g pomi­
dorų, 50 g miltų, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
BAKLAŽANŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS
Rauginti baklažanai
Rauginimui atrinkite gerai nunokusius, bet ne didelius baklažanus.
Nupjovę vaiskočius, nuplaukite, įpjaukite išilgai per tris ketvirtadalius
ilgio, bet ne nuo vaiskočio galo. Kai dėdami į indą barstysite baklažanus
druska, atskirai pasūdykite pjūvio vietą.
Kiekviena eilė perdedamą krapais (trupučiu). Druskos dedama 2—
3% baklažanų svorio. Po 10—12 valandų, kai išsiskirs baklažanų sultys,
uždėkite medinį skridinį ir svarmenį. Laikykite šaltoje patalpoje.
Marinuoti baklažanai
Jauni tamsiai violetiniai vaisiai su šviesiomis neprinokusiomis sėk­
lomis nulupami ir supjaustomi 1,5 cm storio žiedais. Pasūdomą santykiu:
50 g druskos — 1 kg baklažanų, kad nutekėtų kartokos sultys. Po 2
valandų baklažanai nuplaunami šaltu vandeniu ir gerai nuvarvinami. Ma-
rinatas paruošiamas iš 50 ml vandens ir 500 ml acto, į kurį įmetama 1 0 —
267
 15 juodųjų pipirų grūdelių, du lauro lapai ir 50 g druskos. Kai marinatas
užverda, baklažanai porcijomis p a n a r d i n a m i 5—8 minutėms. Išgriebiami
kiaurasamčiu, sudedami į plokščią indą, leidžiama ataušti ir nusunkiami.
Sudedami į stiklainius, tarp baklažanų b e n a m i smulkiai supjaustyti nu­
lupti česnakai, petražolių lapeliai ir truputį įpilama užvirinto ir ataušinto
aliejaus. Pripildytas stiklainis a p d e n g i a m a s balto medvilninio au d i ni o
skiautele, ir užpilamas 2 cm aliejaus sluoksnis.
Stiklainiai sandariai užspaudžiami plastmasiniais dangteliais. Laiko­
mi sausoje ir vėsioje vietoje.
(darytų baklažanų atsargos
Atrenkami vidutinio dydžio tamsiai violetiniai baklažanai su labai
mažomis sėklomis, be kiaurymių viduje. Vaiskočiai nupjaunami kartu su
dalimi vaisiaus prie pagrindo. Aštraus peilio galeliu 3—4 kartus išilgai
įpjaunama, bet tik iki pusės vaisiaus. Pjūviai gerai pasūdomi. Po dviejų
valandų nusunkiamos išsiskyrusios kartokos sultys, baklažanai nuplau­
nami šaltame vandenyje. Panardinami 3 m i n u t ė m s į verdantį vandenį,
pasūdytą pagal skonį, kad truputėlį suminkštėtų, tarp pjūvių prikemšama
įdaro iš smulkiai supjaustytų morkų, salierų (šaknų ir lapų), petražolių,
susmulkintų česnakų ir juodųjų bei kvapiųjų pipirų žirniukų. Pjūviai ge­
rai suspaudžiami, kiekvienas baklažanas apvyniojamas ir aprišamas sa­
lierų lapais, kad neišlįstų įdaras. Baklažanai sudedami į stiklainius ( 3 —
5 1), užpilami virintu ataušintu marinatu, paruoštu iš 3 1 vandens, 3 1 acto,
500 g druskos. Marinatas turi gerai įsigerti į baklažanus iš visų pusių.
Konservus reikia gerai užspausti plastmasiniais dangteliais ir laikyti
tamsioje vėsioje vietoje. Laikant nereikia perpilinėti iš vieno stiklainio į
kitą.
Patiekiant baklažanai supjaustomi ir sutaisomi su aliejumi. Vartoja­
mi kaip salotos arba kaip priedas prie keptos mėsos.
Įdaryti baklažanai m a r i n a t e
N u p l a u k i t e 1 kg baklažanų, nupjaukite iš abiejų galų, šaukštu iš­
skobkite minkštimą, iš vidaus pasūdykite. Palikite valandai, kad įsigertų
druska. Paskui panardinkite 5 m i n u t ė m s į verdantį vandenį. Atsargiai
nusunkite, leiskite ataušti ir prikimškite įdaro. Įdarą paruoškite iš smul­
kiai supjaustytų petražolių, salierų lapelių ir česnako skiltelių, pasūdyki­
te ir papipirinkite pagal skonį. Įdarytus baklažanus apvyniokite salierų
lapais, standžiai prikiškite stiklainius ir užpilkite acto užpilu ( 9 % acto,
pusiau atskiesto vandeniu, ir 40 g druskos 1 litrui). Stiklainius uždenkite
268
degtine sudrėkintu celofanu, kad geriau priliptų prie kraštų. Laikykite
šaltoje patalpoje.
•
Baklažanai aliejuje
Jauni, švieži baklažanai nuplaunami, nupjaunami vaiskočiai kartu su
dalimi vaisiaus ir dalimis panardinami į verdantį vandenį, pasūdytą san­
tykiu: 50 g druskos vienam litrui vandens. Išgriebti ir nusunkti baklaža­
nai supjaustomi 2 cm storumo žiedais, kurie kepinami karštame aliejuje
10 minučių. Išgriebti iš aliejaus baklažanai dedami į 500 ml talpos stik­
lainius, sluoksniuojami su svogūnų žiedais, m o r k o m i s , salierų gabaliu­
kais ir susmulkintomis petražolėmis. Užpilami aliejumi, k u r i a m e kepė.
Stiklainiai tuoj pat sandariai uždaromi ir 15 minučių sterilizuojami.
• 5 kilogramams baklažanų reikia 200 g svogūnų, 400 g morkų, 200 g salierų
šaknų, petražolių lapelių ir krapų, 800 ml aliejaus.
B a k l a ž a n ų ikrai
Baklažanai iškepami ant skardos orkaitėje arba uždengtoje keptuvė­
je. Nulupami, nupjaunami vaiskočiai ir karšti sudedami į stiklainius taip,
kad baklažanų minkštimas būtų per pusę centimetro nuo stiklainio vir­
šaus. Į stiklainius įberiama po pusę arbatinio šaukštelio druskos ir įpila­
ma 30 ml 9% acto, stiklainiai uždengiami dangteliais ir sterilizuojami.
Pusės litro stiklainius reikia sterilizuoti 6 0 — 7 0 minučių, litro — 7 0 — 7 5
minutes.
Sterilizuoti stiklainiai iškart sandariai uždaromi, apverčiami ir
ataušinami.
Baklažanai žaliesiems ikrams
Švieži j a u n i tamsiai violetiniai baklažanai nuplaunami ir iškepami
ant didelės ugnies, kad nepatamsėtų minkštimas. Tuoj pat n u l u p a m a oda,
nupjaunami vaiskočiai ir karšti dedami tiesiai į stiklainius, ant kurių dug­
no jau padėtas į keturias dalis perpjautas pomidoras. Ant baklažano de­
damos 2 — 3 keptos, nuluptos ir be sėklų paprikos, paskui vėl — pomi­
dorai ir vėl — baklažanai. Į vieną stiklainį (1 1) paprastai telpa du bak­
lažanai ir 5—6 keptos paprikos. Stiklainis sandariai u ž d a r o m a s ir tuoj
sterilizuojamas 50 minučių.
Ši konservų rūšis vartojama žaliems ikrams pridėjus svogūnų, čes­
nakų, užpylus aliejaus ir acto.
Daržovių ikrai su obuoliais
Plačiame negiliame puode pašildoma 200 ml aliejaus, o kai pradeda
garuoti, įmetama smulkiai supjaustyto svogūno. Kai svogūnas ima gelto-
269
nuoti (jokiu būdu negalima jo perkepinti), sudedami smulkiai supjaustyti
prinokę pomidorai. Indas uždengiamas dangčiu, pomidorai toliau troški­
nami ant nedidelės ugnies, retkarčiais pamaišomi. Paskui į j u o s iškart
sudedami smulkiais kubeliais supjaustyti nelupti baklažanai, smulkiai
pjaustyti saldieji ankštpipiriai, iš kurių pašalintos sėklos, ir stambiai su­
tarkuoti obuoliai. Viskas sumaišoma ir dar patroškinama ant nedidelės
ugnies, dažnai pamaišoma. Kai baklažanai pasidaro minkšti, dangtis pa­
stumiamas į šoną, kad išgaruotų vandens perteklius.
M o l i ū g u s vartodavo kaip maistą dar prieš tris tūkstantmečius iki Kr.
Kartu su baklažąnais įdedamas ir aštrusis ankštpipiris (neperpjau­
g. senovės Meksikos gyventojai. Iš Amerikos Teksaso valstijos, kur j i e
tas), tačiau maišant reikia žiūrėti, kad neperplyštų. Troškiniui jis suteikia
buvo kultivuojami, moliūgai pateko į E u r o p o s žemyną.
malonų karstelėjusį skonį.
M o l i ū g u s pažinojo ir Senovės Egipto gyventojai. Kai kurių laukinių
Ikrai turi vienodai virti ant nedidelės ugnies, kol pasidaro reikiamo
rūšių pasitaiko Mažosios Azijos šalyse ir Irane.
tirštumo. Baigiant virti įberiama maltų juodųjų pipirų ir cukraus. Verdan­
Į E u r o p o s šalis moliūgai buvo atvežti XVI a.
tys ikrai pilami į stiklainius, kurie tuoj pat sandariai uždaromi ir 20 mi­
Rusijoje pradėti auginti pietinėje srityje, o XIX a. šis augalas paplito
nučių sterilizuojami.
didžiulėse teritorijose ir buvo atvežtas net į Sibirą.
Ikrus galima laikyti ir nesterilizuotus, jeigu jie labai tiršti.
Vartojamas žmonių mityboje ir kaip gyvulių pašaras.
• 1 kilogramui baklažanų — 500 g saldžiųjų ankštpipirių, 500 g svogūnų gal­
D a b a r net keista, kad augalas — ateivis iš kitų žemynų, iš užjūrio
velių, 1 kg gerai prinokusių pomidorų, 150 g obuolių, arbatinis šaukštelis cuk­
raus ir druskos pagal skonį. kraštų, nes labai paplito daržininkystėje, ypač Ukrainoje, kur moliūgai
seniai labai populiarūs ir iš jų gaminama daug valgių. Čia moliūgas buvo
B a k l a ž a n ų i r m o r k ų ž a l i e j i ikrai ritualinis augalas. Jeigu nuotaka atsisakydavo tekėti už pirštis atvažiavu­
Parenkami jauni, su dar neprinokusiomis sėklomis tamsiai violeti­ sio jaunikio, piršliams b ū d a v o įteikiamas didžiulis moliūgas kaip pašai­
niai baklažanai. Nupjaunami vaiskočiai su dalimi vaisiaus, išilgai per­ paus atsako simbolis: „Moliūgą gavo".
pjaunami į keturias dalis ir truputį p a s ū d o m i . Iš gerai nuaugusių mėsingų Rusijoje kultivuojama daugybė moliūgų rūšių. Jie auginami beveik
paprikų iškrapštomos sėklos, ankštys perpjaunamos išilgai per pusę. N u ­ visur, net už Poliarinio rato. Kai kurių rūšių vaisiai siekia net 100 kg
skustos morkos perpjaunamos išilgai perpus arba į keturias dalis. Gerokai masės.
prinokę pomidorai perpjaunami pusiau arba į keturias dalis, sumalami Kaloringumu moliūgai prilygsta žiediniams kopūstams, bet turi ma­
m ė s m a l e arba sutarkuojami plastmasine trintuve, paskui nusunkiami per žiau naudingų medžiagų. Tačiau ir moliūguose yra nemaža komponentų,
emaliuotą arba plastmasinį kiaurasamtį. Nusunkiamos iš baklažanų išsi­ kurių derinys naudingas organizmui. Be to, moliūgai padeda suvirškinti
skyrusios karčios sultys, baklažanai perplaunami šaltu vandeniu ir kartu kitus maisto produktus.
su paruošta paprika ir m o r k o m i s sumalami mėsmale. Šitaip paruoštos Valgomas moliūgų minkštimas ir sėklos.
daržovės gerai išmaišomos. Ant ugnies pastatomas aliejus, kuriame ke­ Moliūgų minkštimas malonaus skonio, j a m e gausu angliavandenių
pinami, kol pageltonuoja, smulkiai supjaustyti svogūnai. Į j u o s sudeda­ ( 1 0 — 1 4 % fruktozės), pektino, o karotino j u o s e daugiau negu morkose.
m o s sumaltos daržovės ir v e r d a m o s 3 0 — 4 0 minučių. Mišinys pasūdo­ B e karotino, moliūguose taip pat yra vitaminų C , E , B b B 2 , B 3 , baltymų,
m a s pagal skonį ir verdantis pilstomas į stiklainius, kurie tuoj pat sanda­ fermentų, mineralinių druskų, daug kalcio, magnio, geležies, fosforo, va­
riai uždaromi ir statomi į didelį indą su karštu vandeniu. Sterilizuojami rio, kobalto.
15 minučių.
Jų sėklose gausu C, A, Bi vitaminų, baltymų.
• 5 kilogramams baklažanų— 1,5 kg morkų, 2,5 kg žalių ankštpipirių, 1 kg
svogūnų, 500 g aliejaus, druskos pagal skonį.

271
270
 Liaudies ir oficialioji medicina moliūgus vartoja įvairioms ligoms
gydyti, taip pat dietinei ir vaikų mitybai. Moliūgų minkštimas laisvina
užkietėjusius vidurius, gerina virškinimą, malšina storosios žarnos užde­
gimą, vartojamas kaip šlapimą ir tulžį varanti priemonė sergant tulžies
pūslės atonija, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų sukeltais patinimais,
taip pat kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis. Žalių moliūgų per dieną
reikia suvalgyti iki 0,5 kg, virtų ir keptų — 1,5—2 kg arba 3 — 4 m ė n e ­
sius gerti 2-—3 stiklines šviežių moliūgų sulčių per dieną. Moliūgų sultys
gerina miegą, ramina centrinę nervų sistemą.
Moliūgų sėklos tradiciškai vartojamos kirmėlėms varyti. Tada j o s
neskrudinamos.
Moliūgų žiedų nuoviras gerai g y d o žaizdas. Tokio nuoviro pavilgus
ir raiščius vartoja diabetikai, kai atsiveria trofinės žaizdos ant galūnių.
Moliūgai reguliuoja medžiagų apykaitą ir virškinimą, todėl vertingi
sergantiems podagra ir ateroskleroze.
Kadangi moliūgai gerai išsilaiko, j u o s galima vartoti visus metus.
Įsidėmėkite...
• Jei vaisius norite ilgai išlaikyti šviežius, atrinkite gerai nunoku­
sius, nuskintus kartu su vaiskočiu, tuos, kurių sveika oda. Nokstant bal­
tųjų moliūgų oda sužievėja, o vaiskočiai sumedėja. Moliūgus iš lauko
nurinkite iki pirmiįjų šalnų, nes ant pašalusių lauke moliūgų atsiranda
tamsių dėmių, paskui jie pradeda gesti.
• Ilgiausiai išbūna geltonieji moliūgai, kurių oda kieta. Moliūgai
kraunami ant sausų kukurūzų stiebų (geriau patalpoje), apdengiami plau­
šais arba šiaudais, kad nesušaltų. Baltuosius moliūgus, kurių oda plo­
nesnė, taip pat muskatinius, reikia dviem trimis eilėmis išdėlioti lentyno­
se, patalpoje, kurios temperatūra I—14° C, o drėgnumas — 70%. Atša­
lus orams, reikia pridengti plaušais arba šiaudais, nes šių rūšių moliūgai
nepakelia šalčio.
M O L I Ū G Ų PATIEKALAI
Sūrio ir m o l i ū g ų užkandis
Moliūgai supjaustomi ir pašutinami savo sultyse 7—10 minučių. Įpi­
lama grietinėlės, užverdamą, puodas sandariai uždengiamas dangčiu ir
šiltai pastatomas 15—20 minučių.
272
Moliūgai ir lydytas sūris pertrinami per sietelį, įpilama nuoviro, įbe
riama pagal skonį druskos, maltų juodųjų pipirų, įspaudžiama citrinos
sulčių, įberiama citrinos cedros ir plakama, kol susiplaka vientisa puri
masė.
• 200 g lydyto sūrio, 500 g moliūgų, 0,5 stiklinės grietinėlės, 1 valgomasis
šaukštas citrinos sulčių, 0,5 arbatinio šaukštelio citrinos cedros, druskos pagal
skonį, maltų juodųjų pipirų.
•.
M o l i ū g ų salotos su obuoliais
Žalius moliūgus supjaustykite ilgomis j u o s t e l ė m i s ir sumaišykite su
pjaustytais obuoliais.
Įdėkite medaus, dėl a š t r u m o — citrinų arba apelsinų sulčių. Api­
barstykite grūstais riešutais.
• 500 g moliūgų — 3 obuoliai, 1 citrinos sultys, 3 valgomieji šaukštai medaus,
pusė stiklinės grūstų riešutų.
Moliūgų, obuolių ir riešutų salotos
Į stambiai sutarkuotus moliūgus ir obuolius suberiami smulkiai su­
grūsti riešutų branduoliai, smulkiai sutarkuota apelsino žievelė ir įspau­
džiama citrinos sulčių. Viskas gerai išmaišoma.
• 400 g moliūgų, 200 g obuolių, 30 g graikinių arba lazdynų riešutų, žemės
riešutų branduolių, 40 g cukraus arba medaus, apelsino žievelė ir citrinos sulčių
pagardinimui.
M o l i ū g ų ir raugintų agurkų salotos
N u l u p t i moliūgai supjaustomi m a ž d a u g 1 kub. cm kubeliais, išver-
dami pagal skonį pasūdytame vandenyje. Vanduo nusunkiamas, moliūgai
sumaišomi su kubeliais supjaustytais agurkais ir skiltelėmis supjaustytais
pomidorais. Įberiama smulkiai pjaustytų svogūnų ir išmaišoma. Sutaiso­
ma su actu, pasūdomą, papipirinama, apipilama aliejumi ir apibarstoma
smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais.
• 400 g moliūgų, 2 rauginti agurkai, 50 g svogūnų galvelių, 50 ml aliejaus, 100
g pomidorų, acto, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių ir krapų, druskos
pagal skonį.
Moliūga: pomidorų padaže
Moliūgai supjaustomi kubeliais ir pakepinami margarine su smulkiai
pjaustytais svogūnais. Sumaišomi su luptais sutarkuotais pomidorais, ar­
ba su atskiesta nedideliu kiekiu karšto vandens pomidorų tyre. Įpilama
18-20
nedaug karšto vandens, pasūdomą pagal skonį, įberiama truputis cuk­
Moliūgų sriuba
raus, ir viskas kartu patroškinama.
Moliūgai nulupami, supjaustomi smulkiais gabalėliais ir gerai išver-
• 750 g moliūgų, 40 g margarino, 50 g svogūnų, 300 g pomidorų arba trys
dami nedideliame kiekyje vandens, tada sutrinama tyrė, praskiedžiama
valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, cukraus, druskos pagal skonį.
pienu, pagardinama sviestu, pasūdomą, apibarstoma smulkiai tarkuota
citrinos cedra ir užverdamą. U ž d a r o m a kiaušinių tryniais. Patiekiama su
Kepti moliūgai su s v o g ū n ų laiškais
svieste skrudintais skrebučiais.
Moliūgai nulupami ir supjaustomi maždaug 1 cm storumo gabalė­
• 1 kg moliūgų, 500 ml pieno, 80 g sviesto, 3 kiaušinių tryniai, citrinos cedros.
liais, pasūdomi, leidžiama pastovėti 10 minučių. Paskui apvoliojami mil­
tais ir pakepinami iš abiejų pusių, kol pasidaro aukso g e l t o n u m o . Sude­
Saldi moliūgų sriuba
dami į keptuvą, pasūdomi, apiberiami smulkiai pjaustytais svogūnų laiš­
Supjaustykite moliūgą smulkiais gabalėliais ir patroškinkite nedide­
kais ir krapais. Užpilami plaktais kiaušiniais ir apkepami įkaitintoje or­
liame kiekyje pasūdyto vandens. Tada pertrinkite per sietelį. Užpilkite
kaitėje.
pienu, uždarykite šiek tiek pakepintais miltais, įberkite cukraus ir tarkuo­
• 1 kg moliūgų, 100 g sviesto, 100 g svogūnų laiškų, 4 kiaušiniai, 50 g miltų, tos citrinos žievelės. Patiekdami įpilkite į sriubą grietinėlės ir grūsto ci­
krapų, druskos pagal skonį.
•
n a m o n o . Vietoj miltų uždaro galima įberti manų kruopų, tada sriuba bus
tirštesnė ir sotesnė.
Moliūgai su m ė s a
• 500 g moliūgų — stiklinė vandens, 2 stiklinės pieno, 2 valgomieji šaukštai
Mėsa supjaustoma mažais kąsneliais, pasūdomą, papipirinama ir ap­ kvietinių miltų, valgomasis šaukštas citrinos cedros, 3 valgomieji šaukštai
kepinama svieste. Moliūgai nulupami, supjaustomi kubeliais, pasūdomi, cukraus, 2 valgomieji šaukštai sviesto, arbatinis šaukštelis cinamono, druskos
šiek tiek pakepinami su m ė s a ir svogūnais, paskui baigiami kepti orkai­ pagal skonį.
tėje. Kai išsiskiria sultys, apiberiami miltais, indas atsargiai sukratomas
Pieniška sriuba su moliūgais
(nemaišoma), kad nesukristų moliūgai, ir vėl kepama orkaitėje, kol ap­
(uzbekų valgis)
kepa rusva plutelė.
Nulupti moliūgai supjaustomi dideliais kubeliais, sudedami į dubenį
• 1 kg moliūgų, 500 g mėsos be kaulų, 100 g svogūnų galvelių, 60 g sviesto,
ir užpilami vandeniu. Į puodą įpilama vandens, druskos, o kai v a n d u o
20 g miltų, 15 g krienų, druskos pagal skonį, aštrių maltų raudonųjų pipirų.
užverda, suberiami perrinkti ryžiai ir verdami, kol pusiau išverda. Tada
įpilama pieno, užverdamą ir sudedami paruošti moliūgai. Verdama dar
Moliūgai su m ė s a ir svogūnais
2 5 — 3 0 minučių, nukeliama nuo ugnies ir leidžiama pastovėti nenuke-
Mėsa supjaustoma porcijomis, sudedama virti į verdantį pasūdytą
liant dangčio 5 — 1 0 minučių. Patiekiama karšta pialose, bet galima pa­
pagal skonį vandenį. Išverdamą. Atskirai riebaluose skrudinami, kol'pa­
tiekti ir šaltą.
gelsta, pjaustyti svogūnai. Moliūgai nulupami ir supjaustomi 1,5 cm sto­
• 400 g moliūgų, 2 stiklinės vandens, 0,75 stiklinės ryžių, 5 stiklinės pieno,
rumo gabalėliais. Sudedami į puodą sluoksniais su mėsos gabalėliais ir druskos pagal skonį.
skrudintais svogūnais. U ž p i l a m i sultiniu, kuriame virė mėsa. Pagal skonį
pasūdomą, įberiama juodųjų pipirų ir cinamono. Verdama, kol išverda Pieniška sriuba su moliūgais ir bulvėmis
moliūgai. Bulvės supjaustomos kubeliais, m o r k o s — griežinėliais. Moliūgas
Patiekiami sutaisyti su citrinos sultimis ir apibarstyti smulkiai pjaus­ nulupamas, iškrapštomos sėklos, supjaustoma nedideliais kubeliais. Mor­
kos, moliūgai, bulvės užpilami nedideliu kiekiu vandens ir verdami, kol
tytais petražolių lapeliais.
suminkštėja. Išvirtos daržovės p a s ū d o m o s pagal skonį, tada užpilamos
• 750 g jautienos arba veršienos be kaulų, 1 kg moliūgų, 150 g svogūnų gal­
virintu pienu. Prieš patiekiant sriuba pašildoma, į ją įmetama sviesto.
velių, 100 g riebalų, citrina, juodųjų pipirų žirniukų, cinamono, petražolių la­
pelių ir krapų, druskos pagal skonį. • 600 g bulvių, 2 morkos, 200 g pjaustytų moliūgų, 4 stiklinės pieno, 1 valgo­
masis šaukštas sviesto, druskos pagal skonį, 2 stiklinės vandens.

274
275
 įberiama druskos pagal skonį. Puodas su moliūgais ir ryžiais uždengia­
Pieniška m o l i ū g ų ir kukuliukų sriuba
mas dangčiu, ir verdama, kol išverda. Prieš patiekiant košė pagardinama
Moliūgų oda nulupama, sėklos iškrapštomos. Supjaustoma kubeliais.
sviestu ir cukrumi pagal skonį.
Supjaustyti moliūgai sudedami į puodų, užpilami verdančiu vandeniu ir
• 750 g moliūgų, 2,5 stiklinės pieno, du trečdaliai stiklinės ryžių, cukraus ir
verdami, kol suminkštėja. Išvirti moliūgai pertrinami per sietelį, sumai­
druskos pagal skonį, 2 valgomieji šaukštai sviesto.
šomi su virintu pienu, įmetama sviesto, įberiama druskos pagal skonį,
cukraus ir pašildoma.
Virti m o l i ū g a i
Iš kvietinių miltų, kiaušinių ir vandens užmaišoma tešla ir p a d a r o m i
Moliūgai nulupami, iškrapštomos sėklos. Supjaustyti moliūgai užpi­
kukuliukai. Verdami pasūdytame vandenyje, supilami į sriubą, tada pa­
lami karštu pasūdytu vandeniu ir puode, uždengtame dangčiu, verdami
tiekiami.
1 5 — 2 0 minučių. Virtus moliūgus galima patiekti su sviestu, grietine arba
• Sriubai: 200 g nuluptų ir supjaustytų moliūgų, 4 stiklinės pieno, 1 valgomasis džiūvėsių padažu.
šaukštas sviesto, 1 stiklinė vandens, cukraus ir druskos pagal skonį.
• Kukuliukams: 1 stiklinė kvietinių miltų, kiaušinis, 1,5 stiklinės vandens, drus­
Moliūgai piene
kos pagal skonį.
Nulupti moliūgai, iškrapščius sėklas, supjaustomi griežinėliais, iš-
verdami pasūdytame vandenyje ir išverčiami į sietelį. J karštą pieną su­
Pieniška pertrintų moliūgų ir m a n ų kruopų
beriami kvietiniai miltai, pakepinti lydytame svieste iki geltonumo, cuk­
sriuba
rus, sudedami virti moliūgai, leidžiama užvirti.
Moliūgai nulupami, iškrapštomos sėklos, nuplaunami, supjaustomi
mažais gabalėliais, sudedami į puodą, užpilami nedideliu kiekiu van­ • 750 g moliūgų, 2 arbatiniai šaukšteliai kvietinių miltų, 2 stiklinės pieno, I
valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, 0,5 arbatinio šaukštelio lydyto sviesto.
dens, pasūdomi pagal skonį, įberiama cukraus, įdedama sviesto (1 valgo­
masis šaukštas) ir troškinama, kol suminkštėja, tada pertrinama kartu su
Moliūgai pieno padaže
skysčiu per tankų sietelį. K i t a m e puode užverdamas pienas, visą laiką
Moliūgai nulupami, išilgai supjaustomi į kelias dalis, iškrapštomos
maišant beriamos manų kruopos, verdamos 5—8 minutes, tada sudedami
sėklos ir plaušai. Susmulkinti nedideliais kubeliais moliūgai sudedami į
pertrinti moliūgai, gerai išmaišoma ir paverdama 5—8 minutes. Gatava
puodą, įpilama šiek tiek (maždaug 0,5 stiklinės) vandens, įdedama svies­
sriuba pagardinama sviestu (1 valgomuoju šaukštu).
to, uždengiama dangčiu ir ištroškinama. Paskui išgarinama du trečdaliai
• 1 kg moliūgų, 1,5 arbatinio šaukštelio smulkaus cukraus, druskos pagal skonį, skysčio, tada įpilama pieno padažo, įberiama druskos ir atsargiai išmai­
2 valgomieji šaukštai sviesto, 4 stiklinės pieno, 1,25 valgomojo šaukšto manų
šoma. Moliūgai patiekiami lėkštėje arba keptuvėje, apibarstyti petražolių
kruopų, 0,5 stiklinės vandens.
lapeliais arba krapais.

Pieniška sorų košė su moliūgais
Moliūgai n u l u p a m i , iškrapštomos sėklos. Smulkiai pjaustyti arba
mėsmale sumalti moliūgai užpilami karštu pienu ir verdami 1 0 — 1 5 mi­
nučių, paskui supilamos nuplautos sorų kruopos, įberiama druskos pagal
skonį ir maišant verdama dar 1 5 — 2 0 minučių, kol sutirštėja. K a d virta
košė išbrinktų, statoma 2 5 — 3 0 minučių į orkaitę, paskui patiekiama.
• 600 g moliūgų, 4 stiklinės pieno, 1,75 stiklinės sorų kruopų, druskos pagal
skonį.
Pieniška ryžių košė su moliūgais
Moliūgai nulupami, supjaustomi smulkiais gabalėliais, sudedami į
puodą, užpilami pienu ir apverdami. Paskui suberiami perplauti ryžiai,
276
• 750 g moliūgų, 0,5 stiklinės vandens, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5 stik­
linės skysto pieno padažo, druskos pagal skonį, 20 g žalumynų.
Vengriškai paruošti moliūgai
Moliūgai supjaustomi dideliais gabalais, trumpai paverdami įleisti
su sieteliu į verdantį, truputį pasūdytą vandenį. Kai moliūgai suminkštė­
ja, reikia ištraukti ir gerai nusunkti.
Svieste pakepinamas šaukštas miltų, atskiedžiama agurkų sūrymu
tiek, kad būtų padažo tirštumo. Moliūgai pasūdomi, papipirinami pagal
skonį, užpilami padažu ir vėl pastatomi ant ugnies. Gatavas patiekalas
apibarstomas krapais ir apipilamas šaukštu grietinės.
277
 • 150 g moliūgų, 3 g miltų, 5 g sviesto, 30 ml agurkų sūrymo, pipirų, druskos
pagal skonį.
Valstietiški moliūgai
1 kg geltonųjų prinokusių moliūgų supjaustoma skiltelėmis, užpila­
ma-stikline verdančio vandens, įdedamas šaukštas riebalų ir išverdamą.
Paruoškite padažą: į 50 g supjaustytų spirgučiais ir pakepintų lašinių
įberkite valgomąjį šaukštą miltų, įpilkite moliūgų nuoviro, stiklinę grie­
tinės arba pieno, viską gerai išmaišykite, įdėkite apie 50 g pomidorų
pastos, įberkite druskos pagal skonį, cukraus, maltų juodųjų pipirų, dar
kartą užvirinkite ir sumaišykite su moliūgais. Šitas patiekalas duodamas
su bulvėmis.
Moliūgai su pomidorais ir grietine
Pomidorai supjaustomi žiedais, užpilami verdančiu vandeniu (1 stik­
line), įmetama sviesto ir troškinama 10 minučių n e u ž d e n g t a m e puode.
Moliūgai nulupami, iškrapštomos sėklos. Supjaustyti kubeliais moliūgai
užpilami verdančiu vandeniu (1,5 stiklinės), puodas uždengiamas dang­
čiu, verdama m a ž d a u g 10 minučių. Pomidorai išgriebiami iš puodo, atau­
šinami, pertrinami su kvietiniais miltais, cukrumi, tada sumaišomi su m o ­
liūgais ir paverdami. Paskui įpilama grietinės, išdėdama į salotinę, api­
barstoma kapotais petražolių lapeliais. Patiekiami prie mėsos arba kaip
atskiras patiekalas.
• 800 g moliūgų, 3 pomidorai, 20 g sviesto, 1 valgomasis šaukštas kvietinių
miltų, 0,5 stiklinės grietinės, 2,5 stiklinės vandens, cukraus, druskos pagal sko­
nį, petražolių lapelių ir krapų.
Moliūgai su lęšiais ir kefyru
Nulupti moliūgai supjaustomi gabalėliais, s u d e d a m i į puodą ir išver-
dami pasūdytame vandenyje. Tada pridedama virtų lęšių, smulkiai su­
pjaustytų pakepintų svogūnų, įberiama cukraus, druskos pagal skonį, iš­
maišoma ir verdama dar 10—15 minučių.
Moliūgai patiekiami apibarstyti petražolių lapeliais arba krapais, at­
skirai duodama kefyro.
• 750 g moliūgų, 1 stiklinė virtų lęšių, 1 svogūnas, 1 valgomasis šaukštas
smulkaus cukraus, 1 valgomasis šaukštas lydyto sviesto, 3 stiklinės kefyro, 30
g petražolių lapelių, druskos pagal skonį, 3 stiklinės vandens.
Moliūgai su ryžiais ir kiaušiniais
Vienas kilogramas moliūgų smulkiai supjaustomas, moliūgai užpila-
278
mi vandeniu (puse stiklinės) ir verdami, kol suminkštėja; paskui į moliū­
gus supilamas litras pieno, suberiami nuplauti ryžiai (0,5 stiklinės) ir
v e r d a m a dar 30 minučių. Po to moliūgai su ryžiais ataušinami, įmušami
4 kiaušiniai, įpilami 3 — 4 valgomieji šaukštai ištirpinto sviesto, įberiama
0,5 stiklinės cukraus, sudedama į sviestu pateptą kepimo formą ir apke­
pama.
Moliūgai su vaisiais
Moliūgai ir vaisiai supjaustomi skiltelėmis ir paskrudinami svieste,
įpilamas nedidelis kiekis vandens. Įdedama sviesto, įberiama c i n a m o n o ,
ir viskas užpilama rūgusiu pienu.
• 125 g moliūgo, 30 g obuolių ir slyvų, 10 g razinų, 5 g sviesto, 120 g kefyro
arba rūgusio pieno, cinamono, cukraus pagal skonį.
Blynai su moliūgais
Karštas troškintas moliūgas pertrinamas per kiaurasamtį arba rėtį.
Įpilama šilto pieno, pienu atskiestų mielių, įberiama miltų. Pastatoma
šiltoje vietoje, o kai tešla iškyla, įpilamas valgomasis šaukštas ištirpinto
sviesto arba margarino, įmušami kiaušiniai, ištrinti su cukrumi ir druska.
G e r a i išmaišoma. Kai tešla pakyla dar kartą, galima kepti blynus.
Patiekiami su grietine, kilkėmis, silkėmis.
Sklindžiai su moliūgais
Rūgusis pienas sumaišomas su kiaušiniais, druska, miltais ir stam­
biai tarkuotais moliūgais. Šaukštu semiama po truputį tešlos ir p i l a m a ant
įkaitintos keptuvės; iškepus vienai pusei, apverčiama kita p u s e . Patiekia­
mi karšti, apibarstyti cukrumi.
• 200 g miltų, 1 stiklinė rūgusio pieno arba rūgpienio, 2 kiaušiniai, 150 g mo­
liūgo, 3 arbatiniai šaukšteliai cukraus, druskos pagal skonį.
B l y n ų miltų ir m o l i ū g ų sklindžiai
M o l i ū g u s apkepkite supjaustytus gabalėliais. Blynų tešlą atskieskite
šiltu p i e n u iki grietinės tirštumo, į tešlą sudėkite moliūgus, pasūdykite,
įmuškite išplaktus su cukrumi kiaušinius. Išmaišę kepkite sklindžius. Val­
gomi su grietine, uogiene, konservuotais vaisiais, sutirštintu pienu arba
rūgpieniu.
• Vienam kilogramui moliūgų — 3 stiklinės blynų miltų, 2,5 stiklinės pieno, 2
kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas cukraus.
279
 M o l i ū g ų kotletai
Nuluptų moliūgų minkštimas sutarkuojamas, n u s u n k i a m o s sultys. J
košę įpilama grietinėlės ir ištroškinama uždengus dangčiu (5 minutes). J
karštą košę beriamos manų kruopos, cukrus ir 3 kiaušinių tryniai, išmai­
šoma ir padaromi nedideli kotletai, apvoliojami iš anksto išplaktais kiau­
šinių baltymais ir maltais džiūvėsiais, apkepinami aliejuje.
• 500 g moliūgų, 3 kiaušiniai, 100 g grietinėlės, 1 valgomasis šaukštas manų
kruopų, 1 valgomasis šaukštas cukraus.
M o l i ū g ų ir vaisių plovas
Švieži obuoliai ir svarainiai nulupami, išpjaunamos sėklidės, supjaus­
tomi smulkiais kubeliais ir sumaišomi su nuplautomis razinomis.
Puode ištirpinama dalis sviesto, ant dugno sudedami griežinėliais
pjaustyti moliūgai, nulupti ir be sėklų, apibarstomi trečdaliu nuplautų
ryžių, dedamas sluoksnis vaisių mišinio, apibarstoma ryžiais, vėl dedama
vaisių ir apiberiama ryžiais.
Viskas apipilama likusiu sviestu ir pasūdytu vandeniu tiek, kad būtų
apsemtas viršutinis ryžių sluoksnis.
Puodas uždengiamas dangčiu, plovas verdamas ant silpnos ugnies 1
valandą.
• Pusantros stiklinės ryžių, 500 g moliūgų, 200 g šviežių obuolių, po 100 g
svarainių ir razinų, 0,5 stiklinės sviesto:
M o l i ū g ų ikrai
Moliūgai nuplaunami, nulupami, iškrapštomos sėklos. Smulkiai su­
pjaustyti moliūgai skrudinami alyvų aliejuje, kol suminkštėja, ataušina­
mi, pridedama keptų obuolių košės, įberiama smulkaus cukraus, grūstų
kmynų, druskos, įspaudžiama citrinos sulčių. Prieš patiekiant apibarsto­
ma grūstais riešutais.
• 600 g moliūgų, 300 g obuolių, 150 g riešutų, alyvų aliejaus, cukraus, citrina,
druskos, kmynų pagal skonį.
Kepti moliūgai
Nulupti moliūgai supjaustomi griežinėliais, pasūdomi, apvoliojami
miltais ir kepinami keptuvėje su sviestu, kol iškepa. Prie moliūgų galima
duoti grietinės ir sviesto.
Pakepinti moliūgai su daržovėmis
Pirmasis būdas. 1,25 kg moliūgų nulupkite ir supjaustykite lygiomis
280
dalelėmis, trumpai pavirkite. Tada apvoliokite miltais, pasūdykite, papi-
pirinkite, apkepkite pakaitintame aliejuje.
Nuplaukite 750 g įvairių daržovių (morkų, petražolių, svogūnų gal­
velių, salierų, porų), susmulkinkite ir troškinkite įpylę 1—2 valgomuo­
sius šaukštus aliejaus. Kai daržovės suminkštės, įdėkite 3 tris valgomuo­
sius šaukštus pomidorų pastos, 100 g tarkuoto sūrio, pasūdykite, papipi-
rinkite, gerai išmaišykite. Apkepintus moliūgus sudėkite ant lėkštės ir
apkraukite troškintomis daržovėmis.
Antrasis būdas. Į gerai pateptą riebalais ketinį puodą sudėkite apke­
pintus moliūgo gabalėlius, ant jų — aliejuje troškintas daržoves, apibars­
tykite 100 g tarkuoto sūrio, įmeskite keletą gabalėlių sviesto arba mar­
garino, apkepkite orkaitėje, kad sūris parustų. Patiekite karštus.
Pakepinti moliūgai su kefyru
( a r m ė n ų valgis)
Nulupti moliūgai supjaustomi griežinėliais, pasūdomi, apvoliojami
kvietiniais miltais ir pakepinami lydytame svieste.
Moliūgai patiekiami apipilti kefyru su smulkintu česnaku.
• 750 g moliūgų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 3 valgomieji šaukštai
lydyto sviesto, 2 stiklinės kefyro, česnakas ir druskos pagal skonį.
Pakepinti moliūgai pieno padaže
Moliūgai nulupami, iškrapštomos sėklos. Supjaustyti gabalėliais pa­
sūdomi, apvoliojami kvietiniais miltais ir pakepinami svieste. Pakepinti
moliūgai dedami į troškintuvą, apipilami skystu pieno padažu, įberiama
muskato riešutų, druskos pagal skonį ir paverdama 3 — 5 minutes. Patie­
kiant moliūgai apibarstomi kukurūzų dribsniais.
• 750 g moliūgų, 0,5 valgomojo šaukšto miltų, 2,5 valgomojo šaukšto sviesto,
0,5 stiklinės skysto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas kukurūzų dribsnių,
muskato riešutų, druskos pagal skonį.
Troškinti moliūgai
Moliūgai nuvalomi, supjaustomi nedideliais kubeliais, sudedami į
gilią emaliuotą keptuvę, ant kurios dugno įpilta truputis vandens. Šiek
tiek pasūdomą, uždengiama dangčiu ir troškinama, kol moliūgai suminkš­
tėja. Prieš patiekiant pridedama smulkiai pjaustytų šviežių obuolių arba
šviežių uogų, apibarstoma cukrumi pagal skonį.
• 120 g moliūgo, 20 g obuolių, 20 g sviesto, 60 g pieno, cukraus ir druskos
pagal skonį.
281
 Troškinti su ryžiais ir razinomis moliūgai
500 g moliūgų supjaustomi kubeliais, užpilami karštu vandeniu ir
verdami 15 minučių. Paskui įberiama stiklinė virtų ryžių, įpilama 0,5
stiklinės grietinėlės, m e d a u s pagal skonį ir troškinama 20 minučių. Pusė
stiklinės razinų užpilama verdančiu vandeniu ir laikoma 15 minučių. Van­
duo nupilamas. Troškinti moliūgai sumaišomi su razinomis, įdedama 50 g
sviesto. Vietoj moliūgų galima dėti ropių (dvi) ir obuolių ( 2 — 3 ) .
Moliūgų košė su kruopomis
Moliūgo viršūnė nupjaunama taip, kad būtų galima vėl pridėti.
Šaukštu išskobiamas minkštimas su sėklomis. Moliūgas prikemšamas įda­
ro iš smulkiai kapotos jautienos, apkepintos su svogūnais sviesto ir grie­
tinės mišinyje, pagardintos petražolių lapeliais, krapais, juodaisiais pipi­
rais. Prikimštas moliūgas uždengiamas nupjauta viršūne, kuri prismeigia­
ma degtukais. Moliūgas įstatomas į didelį puodą, puodas uždengiamas ir
pakišamas orkaitėn. M a ž d a u g po valandos patiekalas bus gatavas.
Keptas moliūgas
Moliūgą nuplaukite, perpjaukite į keturias dalis, iškrapštykite sėklas
ir plaušus. Tada sudėkite į kepimo skardą arba keptuvę oda į apačią.
Įpilkite 3 — 4 valgomuosius šaukštus vandens ir iškepkite orkaitėje. M o ­
liūgas valgomas ir karštas, ir šaltas su sviestu, uogiene, grietine arba
varške.
•
Apkeptas moliūgas
N u l u p a m a moliūgo oda, iškrapštomos sėklos. Supjaustytas smulkiais
gabalėliais moliūgas išverdamas pasūdytame vandenyje ir išverčiamas į
sietelį. Paskui moliūgas perdedamas į puodą, įberiama cukraus, įpilama
karšto pieno, šiek tiek grūsto cinamono ir gerai išmaišoma. Paruošta ma­
sė dedama į pateptą lydytu sviestu ir pabarstytą maltais džiūvėsiais kep­
tuvę, išlyginama, iš viršaus apibarstoma džiūvėsiais, apšlakstoma sviestu
ir apkepama orkaitėje. Patiekiant moliūgas apipilamas lydytu sviestu.
• 750 g moliūgo, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, 1 stiklinė pieno, 2—
3 valgomieji šaukštai maltų džiūvėsių, 2—3 valgomieji šaukštai lydyto sviesto,
cinamono pagal skonį, 2 stiklinės pasūdyto vandens.
- Moliūgai acte
M o l i ū g a i , užpilti p i e n o p a d a ž u
Griežinėliai moliūgo apkepinami, sudedami į keptuvą, užpilami vi­
dutinio tirštumo pieno padažu, apibarstomi džiūvėsėliais, aptepami svies­
tu ir pakišami orkaitėn.
282
• 1 kilogramui moliūgų — 1 stiklinė pieno, 1 valgomasis šaukštas miltų, 2 ar­
batiniai šaukšteliai džiūvėsėlių, 2 valgomieji šaukštai sviesto.
Moliūgų a p k e p a s su lakštiniais
Išverdamą 200 g lakštinių, nusunkiama. Moliūgas (1 kg) supjausto­
m a s panašiai kaip lakštiniai, p a s ū d o m a s ir pakepinamas aliejuje (kepina­
ma neuždengus); paskui sumaišomas su lakštiniais, įmušami 4 kiaušiniai,
įberiama 0,25 stiklinės cukraus, cinamono, išmaišoma ir a p k e p a m a .
Sorų apkepas su moliūgais
Iš nulupto m o l i ū g o iškrapštomos sėklos, moliūgas supjaustomas
smulkiais kubeliais, sumetamas į verdantį pieną (pienas gali būti pusiau
praskiestas vandeniu), pagal skonį įberiama cukraus, druskos ir kaitina­
ma, kol užverda. Tada suberiamos perplautos sorų kruopos, ir verdama
košė. Į atšaldytą iki 70° C košę įpilama pieno miltelių arba įmušami
kiaušiniai (du), išmaišoma, išdėdama į keptuvą, pateptą sviestu ir pabars­
tytą džiūvėsėliais. K o š ė s paviršius išlyginamas, patepamas kiaušinių (vie­
n o ) ir grietinės (1 valgomasis šaukštas) plakiniu, a p k e p a m a orkaitėje.
Apkepas patiekiamas su grietine.
Varškės apkepas su moliūgais
Nuluptas moliūgas supjaustomas gabalėliais ir ant nedidelės ugnies
pakepinamas su sviestu. Paskui sumaišomas su tiršta m a n ų koše ir gerai
ištrinta varške. Į paruoštą košę įmušamas kiaušinis, įberiama cukraus,
druskos pagal skonį, kmynų, viskas gerai išmaišoma ir perdedamą į svies­
tu pateptą keptuvą, paviršius išlyginamas, patepamas kiaušiniu. K e p a m a
kol pasidaro rusva plutelė. Prie a p k e p o duodama grietinės.
• 500 g moliūgo, 0,3 stiklinės manų kruopų, 1 stiklinė vandens, 250 g varškės,
2 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus, 0,75 stiklinės grietinės,
25 g sviesto, druskos pagal skonį, kmynų.
MOLIŪGŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS
Vieno kilogramo nunokusį tvirtą moliūgą nuplaukite, nulupkite, iš­
skobkite jo minkštimą ir iškrapštykite sėklas. Supjaustykite dideliais ga­
balais, apvirkite. Į pusę litro 9% acto įpilkite 0,25 stiklinės vandens,
įberkite 250 g cukraus.
283
 Į verdantį tiq)alą sumeskite moliūgo gabalėlius ir truputį pavirkite.
Tada nukelkite nuo ugnies ir palikite iki rytdienos. Nupilkite nuovirą, vėl
užvirinkite ir sudėkite į jį moliūgą. Truputį pavirkite, nukelkite nuo vi­
ryklės ir vėl palikite kitai dienai. Jeigu moliūgas dar bus žalias, pakar­
tokite dar kartą. Ataušintą moliūgą sudėkite į stiklainius ir užpilkite šaltu
nuoviru. Stiklainius uždenkite celofanu arba pergamentu ir apriškite. Lai­
kykite vėsioje ir sausoje vietoje.

Konservuoti moliūgai
Šis augalas iš ankštinių šeimos. Jo tėvynė — Pietų Amerika. Iš pra­
Nunokusį moliūgą su tvirtu gelsva? oranžiniu minkštimu perpjaukite
džių pupelės buvo a u g i n a m o s kaip dekoratyvinė gėlė, o Rusijoje kaip
pusiau, iškrapštykite sėklas, nulupkite odą. Supjaustykite 1 cm kubeliais,
daržovės imtos auginti tik XVII a. pradžioje.
palaikykite 1—2 minutes verdančiame vandenyje ir ataušinkite šaltame.
Kaukaze ir Bulgarijoje pupelės yra mėgstamas maistas.
Į pusės litro stiklainį sudėkite 3 0 0 — 3 5 0 g moliūgo, įpilkite valgomąjį
Pupelių vaisiuose gausu baltymų (iki 31%), tai daugiau negu kai
šaukštą acto, įmeskite 3—4 kvapiuosius gvazdikėlius, įberkite 3—4 žir­
kurioje mėsoje ir žuvyse. Apdorotų pupelių baltymų pasisavinama
niukus juodųjų pipirų, įmeskite gabalėlį c i n a m o n o , 1 lauro lapą, užpilkite
60—75%.
verdančiu sūrymu (1 litrui vandens 3 arbatiniai šaukšteliai druskos ir 2
Pupelių sėklose daug inulino, flavanoidų, tokių organinių rūgščių
arbatiniai šaukšteliai cukraus). Stiklainius sandariai uždarykite.
kaip obuolių, citrinų, m a l o n o , sterinų, vitaminų (pantoteno, piridoksino,
•

nikotino ir askorbino rūgščių).

Marinuoti moliūgai
Pupelių sėklose daug arganino, kuris sergančiųjų cukriniu diabetu
Gerai nunokusius moliūgų vaisius nuvalykite ir supjaustykite kube­
medžiagų apykaitą veikia panašiai kaip insulinas. Be to, pupelių sėklose
liais (maždaug 3 c m 3 didumo). Standžiai sukiškite į stiklainius, ant dug­
yra betaino, tirozino, leicino, lizino, triptofano, cholino, kurie reguliuoja
no prieš tai sudėkite prieskonius — po 10 g krapų, petražolių ir salierų,
medžiagų apykaitą ir baltymų sintezę.
po 3 g tarkuotų krienų, česnako, gabalėlių ankštpipirių, lauro lapų ir 2—
Pupelių sėklos tradicinėje medicinoje buvo vartojamas kaip cukraus
3 žirniukus juodųjų pipirų. Stiklainiai pripilami verdančio marinato, pa­
kiekį mažinanti p r i e m o n ė . Pupelių nuoviras pasižymi viena iš nedaugelio
ruošto santykiu: vienas litras vandens — 600 ml 6% acto, 100 g druskos,
augalų turimo cukraus kiekį mažinančių savybių, patikrintų ir pripažintų
150 g cukraus. Stiklainiai sandariai uždaromi ir tuoj pat statomi į indą su
karštu (ne mažiau kaip 80° C temperatūros) vandeniu ir sterilizuojami 10 mokslinės medicinos.
minučių. Sterilizuoti stiklainiai ištraukiami iš vandens ir ataušinami ore.
Įsidėmėkite...
Marinuoti moliūgai, apipilti aliejumi, patiekiami kaip priedas prie
mėsos patiekalų. • Pridėjus sviesto, lašinių, rūkytos krūtininės, iš pupelių, žirnių ir
lęšių galima išvirti daug maistingų valgių. Pupelės skanesnės už žirnius
ir lęšius. Jos būna baltos ir spalvotos, jų sėklos įvairaus didumo. Sveikų
pupelių sėklos blizga, stambios, visos vienodos spalvos ir didumo.

• Prieš verdant ankštinius reikia perrinkti, išmesti sugedusias sėklas

ir stropiai nuplauti; kad pupelės, žirniai arba lęšiai greičiau ir visi kartu
išvirtų, juos reikia mirkyti šaltame vandenyje 3—4 valandas.

• Ankštinių nepatartina mirkyti pernelyg ilgai, ypač šiltoje patalpo­

je, nes jie gali surūgti.

284 285
 • Mirkytas pupeles pastatykite ant ugnies virti, o kai tik užvirs, įpil­
kite dar šiek tiek šalto vandens. Tą padarykite 3—4 kartus. Po 30—40
minučių pupelės bus išvirusios. Jeigu norite, kad jos būtų skanesnės ir
maistingesnės, vandenį, kuriame verda pupelės, tuoj pat nupilkite, kai
jos užverda, ir dar kartą užpilkite šaltu vandeniu, o į jį įpilkite 3 šaukštus
aliejaus. Virkite, kol išvirs.
• Vanduo, kuriame mirkomi ankštiniai, ypač pupelės, pasidaro ne­
malonaus skonio, todėl jį reikia nupilti. Mirkytos sėklos verdamos švie­
žiame nesūdytame vandenyje, druskos įberiama tik baigiant virti, nes
pasūdytame vandenyje jos verda daug ilgiau. Tokį pat poveikį, ypač ver­
dant pupeles, turi ir vandens kietumas: kietame vandenyje pupelės verda
kur kas ilgiau negu minkštame.
PUPELIŲ PATIEKALAI
Neprinokusių pupelių salotos
A n k š t y s n u p l a u n a m o s , nupjaunami galeliai. Supjaustytos ankštys
verdamos nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį vandens, paskui nu­
s u n k i a m o s . P r i d e d a m a pusžiedžiais supjaustytų svogūnų, sutrintų su
žiupsneliu druskos, ir išmaišoma. Mišinys pagardinamas sviestu, actu,
cukrumi, pipirais, susmulkintais krapais arba petražolėmis, viskas gerai
išmaišoma. Išdėdama ant lėkštės ir papuošiama virtų kiaušinių ir raudo­
nų pomidorų griežinėliais.
Pagal skonį salotas galima sutaisyti su grūstais česnakais. Žiemą
valgomos sterilizuotos j a u n o s pupelės.
• 500 g neprinokusių pupelių, 80 g svogūnų galvelių, 100 g raudonų pomidorų,
kiaušinis, 50 ml aliejaus, petražolių lapelių ir krapų, cukraus, maltų juodųjų
pipirų, druskos pagal skonį.
Pupelių paštetas
P u p e l ė s išverdamos, pertrinamos, sumaišomos su pakepintais svo­
gūnais, įpilama aliejaus, įberiama druskos pagal skonį, įpilama acto, vis­
kas gerai išmaišoma, išdėdama ant lėkštės ir ataušinama.
• 1 stiklinei pupelių — 2 — 3 valgomieji šaukštai aliejaus, 1 svogūno galvelė.
J a u n ų pupelių garnyras
Šviežių pupelių ankštys nuvalomos, n u p l a u n a m o s , supjaustomos il­
gomis p l o n o m i s j u o s t e l ė m i s ir troškinamos nedideliame kiekyje vandens
286
su sviestu, įbėrus druskos pagal skonį, kol pasidaro visiškai minkštos.
Apibarstomos susmulkintomis petražolėmis ir patiekiamos kaip priedas
prie troškintos, keptos ar pakepintos mėsos.
• 600 g jaunų pupelių ankščių, 50 g sviesto, petražolių lapelių, druskos pagal
skonį.
Pupelės aliejuje
Pupelės išverdamos, paskui kepamos keptuvėje su aliejumi, kol ap­
kepa rusva plutelė, įdedama pakepintų svogūnų, įberiama druskos, pipi­
rų, viskas gerai išmaišoma ir ataušinama. Prieš patiekiant apibarstoma
kapotais žalumynais.
• 1 stiklinei pupelių— 1 svogūno galvelė, 2 valgomieji šaukštai aliejaus.
Pupelės su sviestu ir svogūnais
Pupelės nuplaunamos ir m i r k o m o s šaltame vandenyje 3—4 valan­
das, paskui vanduo nupilamas, pupelės užpilamos šviežiu vandeniu ir
pastatomos virti. Kai pupelės išverda, vanduo nupilamas, p r i d e d a m a
svieste pakepintų svogūnų, pasūdomą ir išmaišoma.
Taip pat galima paruošti ir žirnius.
• 1 stiklinei pupelių — 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 1 galvelė svogūno ir I
valgomasis šaukštas sviesto.
J a u n o s pupelės su grietine
Pupelės nuvalomos, n u p l a u n a m o s ir išverdamos pasūdytame pagal
skonį vandenyje. N u s u n k i a m o s ir užpilamos gerai išplakta grietine, į ku­
rią galima dėti grūsto česnako arba įberti smulkiai pjaustytų krapų.
Patiekiamos kaip salotos arba priedas prie keptos mėsos.
• 500 g jaunų pupelių, 250 g grietinės, 5—6 skiltelės česnako, krapų, druskos
pagal skonį.
Pupelės pomidorų padaže
Pupelės išverdamos kaip aprašyta anksčiau, vanduo nupilamas, pri­
dedama svieste pakepintų svogūnų, įpilama pomidorų tyrės, pasūdomą,
išmaišoma ir pašildoma.
• 1 stiklinei pupelių — 2 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, 1 galvelė svogūno
ir 1 valgomasis šaukštas sviesto.
Pupelės p o m i d o r ų padaže su grietine
Konservuotos pupelės pašildomos virš garų ir nusunkiamos. Į lėkštę
įpilama pomidorų padažo, ant jo sudedamos pupelės ir užpilamos grie-
287
tinę. Patiekiamos su keptomis bulvėmis arba su d u o na ar pyragu. Valgant
padažas sumaišomas su grietine.
• 1 stiklainis konservuotų pupelių ankščių, 0,5 1 pomidorų padažo, 500 g tirštos
grietinės.
Jaunos pupelės su majonezu
Nuvalytos, nuplautos ir perpjautos pusiau pupelių ankštys suberia-
m o s į verdantį pasūdytą vandenį, kur įmetama ir krapų šakelė. Verdamos
uždengtos, kol suminkštėja. Gerai nusunkiama, išdėdama į didelę lėkštę,
papipirinama ir užpilama majonezu, sumaišytu su grietine arba su trupu­
čiu garstyčių. Papuošiama petražolių šakelėmis, gražiai supjaustytais ri­
dikėliais ir pomidorais.
Patiekiamos kaip šaltas patiekalas arba kaip priedas.
• 600 g pupelių, 250 g majonezo, 50 g grietinės, krapų, draskos pagal skonj,
petražolių lapelių arba krapų, raudonų ridikėlių, raudonų pomidorų.
P u p e l ė s su riešutais
Pupelės perrenkamos, n u p l a u n a m o s , 3 — 4 valandas pamirkomos šal­
tame vandenyje, paskui vanduo nupilamas, pupelės vėl užpilamos šaltu
vandeniu ir išverdamos. Tada į pupeles d e d a m a smulkiai pjaustytų svo­
gūnų galvelių ir užverdamą.
Graikinių riešutų branduoliai sugrūdami, sudedami į pupeles, api­
barstomi druska, pipirais, ir viskas gerai išmaišoma mediniu šaukštu.
Paruoštos pupelės perdedamos į salotinę arba gilų porcelianinį indą
ir prieš patiekiant apibarstomos kapotais žalumynais. Pupeles su riešutais
galima patiekti ir karštas, ir šaltas.
• 1 stiklinei pupelių 50 g graikinių riešutų branduolių, 1 svogūno galvelė,
75 g žalumynų.
Pupelių ankštys su riešutų padažu
Pašalinamos pupelių ankščių gyslelės, ankštys nuplaunamos šaltu
vandeniu, supjaustomos ir dedamos į verdantį pasūdytą vandenį (žalios
pupelės išverda maždaug per 15—20 minučių).
Išvirusios pupelių ankštys išpilamos į sietelį arba kiaurasamtį, lei­
džiama nuvarvėti vandeniui, tada perdedamą į salotinę arba gilų porce­
lianinį indą ir užpilamos paruoštu riešutų padažu, kurio paruošimo būdas
aprašytas toliau.
Patiekiant apibarstomos smulkiai supjaustytais petražolių lapais arba
krapais.
288
Riešutų p a d a ž a s žalioms pupelėms
Graikinių riešutų branduoliai sugrūdami su česnaku, įberiama drus­
kos, maltų raudonųjų pipirų, smulkiai pjaustytų svogūnų ir kinzos lapų
(arba petražolių). Viskas sumaišoma ir atskiedžiama actu.
• 100 g graikinių riešutų 100 g svogūnų galvelių arba laiškų, 50 g žalumynų,
0,25 stiklinės acto, 1 skiltelė česnako.
Prancūziškai paruoštos jaunos pupelių ankštys
Pupelės n u v a l o m o s , sumetamos į verdantį pasūdytą vandenį ir ver­
damos uždengtos, kol suminkštėja.
Pomidorai nulupami ir sutarkuojami plastmasine trintuve. Išsiskyru­
sios sultys p a s ū d o m o s ir verdamos svieste, kol pasidaro norimo tirštumo.
Jomis užpilamos virtos pupelės. Patiekiant papipirinamos ir papuošiamos
kietai virtų kiaušinių griežinėliais.
• 800 g pupelių, 100 g sviesto, 800 g pomidorų, petražolių lapelių arba krapų,
druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, 2 kiaušiniai.
Jaunos pupelių ankštys su kiaušinių trynių
padažu
Nuvalytos, nuplautos ir supjaustytos jaunos ankštys užpilamos ver­
dančiu pasūdytu vandeniu ir išverdamos kartu su smulkiai pjaustytais
svogūnais ir citrinų griežinėliais. Viskas nusunkiama ir apipilama ištir­
pintu sviestu. Žali kiaušinių tryniai išplakami, į j u o s įpylus 100 ml van­
dens ir acto. Ant nedidelės ugnies visą laiką maišant išverdamas padažas,
kuriuo užpilamos pupelės.
• 600 g pupelių, 60 g sviesto, 50 g svogūnų galvelių, 3 kiaušinių tryniai, 60 ml
acto, citrina, druskos pagal skonį.
Pupelės su kumpiu garstyčių padaže
Pupelės troškinamos su kumpio gabalėliais nedideliame kiekyje van­
dens. Paskui p a g a r d i n a m a garstyčių padažu: karštu vandeniu atskiedžia-
mos garstyčios, įdedama sviesto, įberiama miltų, gerai išmaišoma, įberia­
ma cukraus, įspaudžiama citrinos sulčių, užverdamą, nukeliama nuo ug­
nies ir supilami išplakti kiaušinių tryniai.
• 400 g pupelių 250 g kumpio, 0,5 stiklinės vandens.
• Padažui: 2 valgomieji šaukštai garstyčių, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 2
valgomieji šaukštai kvietinių miltų. 1,5 stiklinės vandens, 6 gabalėliai cukraus,
0,5 citrinos, 6 kiaušinių tryniai.
19—2
289
 Pupelių ankštys su grietine
Pupelių ankštys nuvalomos, pašalinamos gyslelės, ankštys supjaus­
tomos įstrižai, užpilamos nedideliu kiekiu verdančio vandens ir verda­
m o s uždengtame puode ant didelės ugnies. Kai pupelės suminkštėja, nuo­
viras nupilamas, pasūdomas, įberiamas žiupsnelis cukraus, uždaroma mil­
tais, praskiestais šaltu pupelių nuoviru (0,5 stiklinės), paverdama, įpila­
ma pagal skonį acto ir grietinės. Patiekiamos prie mėsos arba kaip atski­
ras patiekalas.
• 800 g pupelių ankščių, 1 valgomasis šaukštas miltų, 0,5 stiklinės grietinės,
druskos pagal skonį, cukraus, acto pagal Skonį, 2 stiklinės vandens.
Pupelių ankštys su kefyru
Nuplautos pupelių ankštys supjaustomos, sumetamos į verdantį pa­
sūdytą vandenį, išverdamos ir išverčiamos į sietelį, paskui pupelės per-
d e d a m o s į puodą, pridedama pakepintų, smulkiai pjaustytų svogūnų, įpi­
lama lydyto sviesto, išmaišoma, puodas uždengiamas dangčiu ir verdama
ant silpnos ugnies 5 minutes.
Pupelės patiekiamos apibarstytos petražolių lapeliais ir krapais, at­
skirai duodama kefyro su smulkintu česnaku.
• 800 g pupelių ankščių, I svogūno galvelė, 3 stiklinės kefyro, 4 valgomieji
šaukštai lydyto sviesto, česnako ir petražolių lapelių arba krapų pagal skonį, 3
stiklinės vandens, druskos pagal skonį.
Pupelių ankštys su jogurtu
( b u l g a r ų valgis)
Pupelės nuvalomos, pašalinamos gyslelės, sudedamos ant paskru­
dintų svogūnų, apibarstomos saldžiaisiais pipirais, pridedama nuplautų,
supjaustytų pomidorų, krapų ir petražolių, pasūdomą. Troškinama, kol
beveik suminkštėja, uždaroma vandeniu praskiestais miltais ir paverda­
ma. Pupelės lėkštėje apipilamos tirštu jogurtu ir patiekiamos su pyragu
kaip pagrindinis patiekalas arba kaip priedas prie mėsos.
• 800 g pupelių ankščių, 80—-100 g aliejaus, 120 g svogūnų galvelių, 1 arbatinis
šaukštelis saldžiųjų pipirų, 4 pomidorai, 1 valgomasis šaukštas krapų, 1 valgo­
masis šaukštas petražolių lapelių, druskos pagal skonį, 10 g miltų, 0,25 0,5 1
jogurto.
Pupelės su bulvėmis
Atskirai išverdamos pupelės ir bulvės. Virtos bulvės supjaustomos
gabalėliais, pakepinamos ir sumaišomos su pupelėmis. Ten pat pilama
grietinė, dedama smulkiai pjaustyto svogūno, pomidorų tyrės, druskos
290
pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, po to dar kartą sumaišoma, puodas
uždengiamas dangčiu ir pakišamas troškinti orkaitėn arba ant nedidelės
ugnies.
• 1 stiklinei pupelių — 500 g bulvių, 2 galvelės svogūnų, po 2 valgomuosius
šaukštus grietinės, pomidorų tyrės ir sviesto.
Jaunos pupelių ankštys su kiaušiniais
Nuvalytų ir nuplautų pupelių ankštys perpjaunamos pusiau. Išverda­
mos pasūdytame pagal skonį vandenyje ir nusunkiamos. Kiaušiniai iš-
verdami kietai ir supjaustomi smulkiais kubeliais. Sumaišoma su virto­
mis pupelių ankštimis. Viskas apipilama ištirpintu sviestu ir apibarstoma
smulkiai pjaustytomis petražolėmis.
Patiekiamos karštos. Galima valgyti ir kaip priedą prie kepintos mė­
sos. Vietoj virtų kiaušinių galima dėti tarkuoto sūrio arba brinzos.
• 600 g pupelių, 2 kiaušiniai, 50 g sviesto, petražolių lapelių arba krapų, drus­
kos pagal skonį.
Lobio
Pašalinamos pupelių ankščių gyslelės, ankštys n u p l a u n a m o s , su­
pjaustoma svogūno galvelė. Viskas sudedama į indą, įdedama sviesto,
maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį, įpilama keletas šaukštų sulti­
nio, užverdamą. Į d e d a m a kinzos, baziliko, petražolių. Pupelės užpilamos
laktais kiaušiniais ir apkepamos orkaitėje.
• 1 kilogramui pupelių ankščių arba 2 stiklainiams konservų — 5—6 valgomieji
šaukštai sviesto, 4 kiaušiniai, 2 svogūnų galvelės, petražolių lapelių arba krapų,
druskos pagal skonį.
Pupelių kotletai su grybų p a d a ž u
Išvirtos pupelės sumaišomos su piene mirkytu pyragu, sumalamos
mėsmale, įmušami žali kiaušiniai, įberiama druskos ir gerai išmaišoma.
Iš paruoštos masės padaromi kotletai, apvoliojami džiūvėsėliais ir apke­
pinami keptuvėje įkaitintame svieste.
Patiekiami su grybų padažu.
• 2 stiklinėms pupelių — 50 g malto pyrago, 0,25 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai,
20 g džiovintų grybų, 0,5 valgomojo šaukšto miltų, 2 valgomieji šaukštai
džiūvėsėlių ir 3 valgomieji šaukštai sviesto.
Troškintos su sūriu pupelės
Jaunos žalių ar prinokusių pupelių ankštys nuplaunamos, atskiriami
plaušai, ankštys supjaustomos skersai 2 — 3 cm dydžio gabalėliais. Troški-
291

narnos sudėtos ant skrudintų svogūnų, apibarstoma druska ir kmynais,
kol suminkštėja, tai yra 15—20 minučių, kol nuoviras beveik išgaruoja.
Prieš patiekiant užpilamos kiaušiniais, išmaišytais su pienu, ir maišoma,
kol kiaušiniai sukreka.
Šį patiekalą galima paruošti iš šaldytų pupelių. Patiekiant apibarsto­
ma tarkuotu sūriu.
Patiekiama su bulvėmis, sūria duona ar pyragu.
• 500 g jaunų pupelių ankščių, 80 g sviesto, 40 g svogūnų galvelių, kmynų, 4
kiaušiniai, 6 valgomieji šaukštai pieno, 40 g kieto sūrio.
Pupelių ir bulvių a p k e p a s
Atskirai išvirtos bulvės ir pupelės s u m a l a m o s mėsmale, įberiama
druskos ir išmaišoma. Pusė paruoštos košės išdėdama į sviestu pateptą
keptuvą, išlyginama, suberiami pjaustyti svogūnai, ant jų sudedama liku­
si košė, vėl išlyginama, apšlakstoma sviestu ir apkepama.
• 2 stiklinėms pupelių — 500 g bulvių, 2 galvelės svogūnų, 2 valgomieji šaukš­
tai sviesto.
Pupelių ir morkų apkepas
Smulkiai supjaustytos morkos paskrudinamos. Atskirai išverdamos
pupelės ir pertrinamos. Paskui m o r k o s ir p u p e l ė s sumaišomos, įmušamas
kiaušinis, įdedama sviesto ir įberiama druskos. Gerai išmaišius sudeda­
ma į sviestu pateptą ir maltais džiūvėsiais pabarstytą keptuvą arba kepi­
mo skardą, patepama grietine ir a p k e p a m a .
• 350 g morkų, 150 g pupelių, 50 g sviesto, 1 kiaušinis, 2 valgomieji šaukštai
maltų džiūvėsių, grietinės, druskos, cukraus.
Su sūriu ir pomidorais apkeptos pupelės
Konservuotos pupelės nusunkiamos, s u d e d a m o s į gerai pateptą ir
grūstais džiūvėsiais pabarstytą k e p i m o formą, užpilamos grietinėlės ir
kiaušinių plakiniu, apibarstomos druska ir pipirais, ant viršaus dedami
storais griežinėliais supjaustyti pomidorai, pasūdomi ir apibarstomi tar­
kuotu sūriu. Apkepama orkaitėje, prieš baigiant kepti apšlakstoma svies­
tu. Patiekiamos su bulvėmis arba kaip priedas prie greitai pagaminamų
patiekalų ir kepsnio.
• 250 g konservuotų pupelių ankščių, 400 g pomidorų, 40 g sviesto, 20 g grūstų
džiūvėsių kepimo formai pabarstyti, aštuntadalis litro grietinėlės, 2 kiaušiniai,
druskos, maltų pipirų, 40 g kieto sūrio, 2 0 — 4 0 g sviesto apšlakstymui.
Pupelės su kuraga
Smulkiai pjaustyta svogūno galvelė kartu su kuraga (iš anksto pa­
mirkyta 15 minučių šiltame vandenyje) p a k e p i n a m a su aliejumi, įberia-
292
ma druskos, pipirų, ir viskas perdedamą į puodą su konservuotomis pu­
pelėmis. Ten pat sudedami išgliaudyti ir mėsmale sumalti graikiniai rie­
šutai. Viskas v e r d a m a 10 minučių, paskui nukeliama nuo ugnies. Patie­
kiant apibarstoma smulkiai pjaustytais žalumynais.
• 1 kg konservuotų pupelių, 100 g kuragos, 3 valgomieji šaukštai išgliaudytų
graikinių riešutų, 3 valgomieji šaukštai aliejaus, 0,5 svogūno, petražolių lapelių
arba krapų.
Pupelės su džiovintomis slyvomis ir m e d u m i
Morkos smulkiai supjaustomos ir troškinamos svieste įpylus nedaug
vandens. Paskui troškintos m o r k o s sumaišomos su pupelėmis, pridedama
išmirkytų džiovintų slyvų be kauliukų, medaus ir troškinama dar 5 mi­
nutes. Patiekiant apibarstoma smulkintais skrudintais riešutais.
• 200 g konservuotų pupelių, 200 g morkų, 200 g džiovintų slyvų, 100 g me­
daus, 100 g sviesto, 100 g gliaudytų riešutų.
J a u n ų pupelių ankščių sriuba
Pupelės n u v a l o m o s , nuplaunamos, smulkiai supjaustomos ir sudeda­
mos į verdantį pasūdytą vandenį. Verdamos, kol suminkštėja. Svogūnai
smulkiai supjaustomi ir paskrudinami aliejuje, įberiama miltų, keletą kar­
tų pamaišoma ir apibarstoma raudonaisiais pipirais, paskui tuoj sumaišo­
ma su virtomis pupelėmis. Pridedama kaukazinių slyvų ir ryžių, sriuba
baigiama virti.
• 500 g jaunų pupelių ankščių, 100 g svogūnų galvelių arba 10 svogūnų laiškų,
50 ml aliejaus, 50 g ryžių, 10 žalių kaukazinių slyvų, maltų raudonųjų pipirų,
5—6 skiltelės česnako, druskos.
Juodkalnietiška sriuba
Baltosios išvirtos pupelės pertrinamos per sietelį, sudedamos į nuo­
virą, kuriame virė, pridedama smulkiai pjaustytų raugintų agurkų ir ver­
dama dar 1 0 — 1 5 minučių. Patiekiama su grietine ir žalumynais.
• 1 stiklinė baltųjų pupelių, 2 rauginti agurkai, po 1 valgomąjį šaukštą petražo­
lių lapelių ir'krapų.
Pupelių sriuba su pomidorų tyre
Pupelės p a m e r k i a m o s šaltame vandenyje. P o 3 — 4 valandų vanduo
nupilamas, pupelės sudedamos į mėsos sultinį. Verdama ant nedidelės
ugnies.
Truputį p a k e p i n a m o s taukuose susmulkintos petražolių šaknelės,
morkos ir svogūnų galvelės, pabaigoje įpilama pomidorų tyrės, o kai
293
pupelės suminkštėja, viskas supilama į verdančią sriubą. Pasūdomą pagal
skonį ir verdama dar 20 minučių.
Prieš patiekiant apibarstoma susmulkintais petražolių lapeliais ir kra­
pais. Šitą sriubą galima išvirti ir su sultiniu, kuriame virė rūkyta krūti­
ninė arba nugarinė.
• 500 g mėsos arba 250 g rūkytos mėsos, 300 g pupelių, 1 morka, petražolė, 1
svogūno galvelė, 2 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, 1 valgomasis šaukštas
sviesto arba margarino, krapų.
Rauginta pupelių sriuba
(slovakų valgis)
Švarios pupelės mirkomos šaltame vandenyje 12 valandų ir t a m e
pačiame vandenyje išverdamos. Pridedama supjaustytų bulvių, įberiama
druskos, įmetama lauro lapų ir verdama 10 minučių. Lauro lapai išgrie­
biami. Į sriubą supilamas uždaras iš miltų ir grietinės, paverdama ir pa­
gardinama krapais.
Vietoj krapų galima dėti 40 g spirgintų rūkytų lašinių.
• 150 g pupelių, 200 250 g bulvių, druskos, lauro lapų, 500 g grietinės, 20 g
miltų, krapų.
Rūgusio pieno sriuba su pupelių ankštimis
Rūkyti lašiniai supjaustomi šiaudeliais, paspirginami, ant jų deda­
m o s neatšildytos pupelės, užpilama vandeniu ir pusiau išverdamą. Įpila­
ma pieno, sumaišyto su avižų dribsniais (iš anksto pamirkytais, kad grei­
čiau išvirtų) ir išverdamą. Sriuba pagardinama citrinos sultimis ir kiau­
šinių tryniais. Į kiekvieną lėkštę sriubos įmetamas gabalėlis sviesto.
• 20 g rūkytų lašinių arba sviesto, 1 nedidelė dėžutė šaldytų pupelių ankščių, 0,5
1 rūgusio pieno, 0,5 1 saldaus pieno, 1 valgomasis šaukštas avižinių dribsnių,
citrinos sulčių, 1 kiaušinio trynys, 20 g sviesto.
Pupelių sriuba su kefyru
Švarios pupelės p a m i r k o m o s vandenyje ir tame pačiame vandenyje
išverdamos. Uždaromos paskrudintais miltais ir rūkytais lašiniais, paver-
damos ir pertrinamos per sietelį arba sumaišomos maišytuvu. Praskie­
džiamos sultiniu, pasūdomos, įmaišoma pomidorų pastos ir kefyro. Į sul­
tinio puodelį arba į lėkštę įdedama gabalėlių pakepintos dešros, įberiama
petražolių lapeiių ir pakepintos j u o d o s duonos.
• 150 g pupelių, kiaulienos kaulų ir daržovių sultinio, 40 g rūkytų lašinių, 40 g
miltų, druskos pagal skonį, 4 - 6 valgomieji šaukštai pomidorų pastos, 0 , 5 - 1
1 kefyro, 100 g dešros, petražolių lapelių arba krapų.
294
Rauginta pupelių sriuba su rūkyta m ė s a
(slovakų valgis)
Pupelės m i r k o m o s šaltame vandenyje ir j a m e išverdamos įmetus lau­
ro lapų (be druskos). Išvirusios pupelės užpilamos virtos mėsos sultiniu,
pagardinamos svogūnais, saldžiaisiais pipirais ir česnakais, pavirtais pie­
ne. Įpilama grietinės, kaitinama, kol užverda. Į sriubą įpilama rūgšties,
sumetama gabalėliais supjaustyta rūkyta mėsa.
Vietoj pupelių galima vartoti lęšius, kurių nereikia prieš verdant mir­
kyti. Jie verda trumpiau negu pupelės.
Šitos sriubos skonis būna įdomesnis, kai paruošiama iš anksto.
• 150 g pupelių, lauro lapų, 150—200 g rūkytos menties, 30 g lašinių, 30 g
svogūnų galvelių, 30 g miltų, saldžiųjų pipirų ir česnakų, 1 stiklinė pieno, 125 g
grietinės, druskos pagal skonį, acto, cukraus.
Pertrintų pupelių sriuba
Iš paruoštų šakninių daržovių išverdamas sultinys. Išvirus perkošia-
mas. Pupelės išverdamos atskirai, nesūdytame vandenyje, pertrinamos ir
supilamos į sultinį. Miltai paskrudinami, praskiedžiami sultiniu ir supi­
lami į sriubą. Kiaušinio trynys išplakamas su grietinėle ir plona srovele
pilamas į sriubą visą laiką maišant. Tada sriuba palaikoma ant ugnies 10
minučių, bet neužverdama. Patiekiama su pyrago džiūvėsiais.
• 350 g pupelių, 250 g šakninių daržovių (morkų, porų, salierų), 1 kiaušinio
trynys, du trečdaliai stiklinės grietinėlės, 2 valgomieji šaukštai kvietinių miltų,
1—2 valgomieji šaukštai sviesto, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų,
lauro lapų.
Pupelių tyrės ir daržovių sriuba
Baltųjų pupelių tyrė atskiedžiama pupelių ir daržovių nuoviru. Į sriu­
bą sudedamos supjaustytos nedideliais kubeliais ir išvirtos sultinyje dar­
žovės (morkos, salierai, kopūstai ir porai). Sriuba uždaroma grietinėle,
kiaušinio tryniu ir sviestu.
• 1,5 kg kilogramo pupelių tyrės, 250 g daržovių, 100 g grietinėlės, 2 kiaušiniai,
50 g sviesto.
Ispaniška pupelių tyrės sriuba
Į paprastą pertrintų baltųjų pupelių sriubą, pagardintą grietinėle ir
sviestu, sumeskite keptą, nuluptą, šiaudeliais supjaustytą vienmetę rau­
doną saldžiąją papriką ir pomidorus, supjaustytus mažyčiais gabalėliais,
šiek tiek paskrudintais svieste su trupučiu smulkiai pjaustytų svogūnų.
Sriubą patiekite karštą.
295
 • 1,5 kg pupelių tyrės, 2 kiaušiniai, 100 g grietinėlės, 50 g sviesto, 100 g rau­
donų saldžiųjų ankštpipirių, 100 g pomidorų.
P u p e l i ų tyrės ir vermišelių sriuba
Į paprastą baltųjų pupelių tyrės sriubą, pagardintą grietinėle ir svies­
tu, prieš patiekdami sudėkite vandenyje virtus vermišelius.
Pupelių tyrės ir ryžių sriuba
{ paprastą baltųjų pupelių tyrę, pagardintą sviestu ir grietinėle, įdė­
kite virtų ryžių (juos virkite vandenyje 15 minučių) ir iškeptos, nuluptos
ir be sėklų žalios saldžiosios vienmetės paprikos, supjaustytos šiaude­
liais. Kitoje lėkštėje paduokite paskrudintus svieste skrebučius.
• 1,5 kg pupelių tyrės, 50 g įyžių, 50 g saldžiųjų ankštpipirių, 100 g grietinėlės,
2 kiaušiniai, 50 g sviesto, 150 g pyrago.
Milanietiška pupelių tyrės sriuba
Į baltųjų pupelių tyrę, pagardintą sviestu ir grietinėle, sudedami at­
skirai vandenyje virti makaronai, supjaustyti 0,5 cm ilgio gabalėliais ir
smulkiai supjaustyti pomidorai, pakepinti svieste su trupučiu smulkintų
svogūnų. Atskirai lėkštėje d u o d a m a tarkuoto sūrio.
• 1,5 kg pupelių tyrės, 50 g makaronų, 100 g pomidorų, 100 g grietinėlės, 2
kiaušiniai, 50 g sviesto, 50 g sūrio.
PUPELIŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S
Sterilizuotos jaunos pupelių ankštys
Jaunos ankštys paruošiamos tučtuojau nuskynus. Konservuojamos
nepjaustytos, nupjaunami tik smailūs galeliai. Trumpai ( 2 — 3 minutes)
palaikoma verdančiame pasūdytame vandenyje, kad šiek tiek suminkštė­
tų. Standžiai sustatomos vertikaliai stiklainiuose ir užpilamos karštu pa­
sūdytu pagal skonį vandeniu. Sterilizuojamos 60 minučių.
Kad išliktų natūrali ankščių spalva, verdant galima įmesti į vandenį
špinatų.
Šitaip paruošti jaunų ankščių konservai gali būti valgomi kaip prie­
das prie nemėsiškų ir mėsos patiekalų. Taip pat galima patiekti kaip gar­
nyrą, prieš patiekiant nusunkiamas v a n d u o ir apipilama karštu sviestu,
apibarstoma maltais džiūvėsiais arba tik uždedamas gabalėlis sviesto; ga­
lima patiekti ir kaip salotas, sutaisytas su svogūnais, česnakais, actu ir
aliejumi.
296
Jaunos pupelių ankštys p o m i d o r ų padaže
Pupelės nuvalomos ir supjaustomos m a ž d a u g 4 cm gabalėliais. Nu­
plikinamos karštu pasūdytu pagal skonį vandeniu ir nusunkiamos. Smul­
kiai supjaustomi svogūnai ir kepinami aliejuje, kol suminkštėja. Atskirai
aliejuje patroškinamos susmulkintos morkos ir petražolių šaknys. Gerai
prinokę pomidorai nulupami ir sutarkuojami. Leidžiama pavirti 15 minu­
čių, įberiama druskos, cukraus, įpilama acto, pridedama kepintų svogū­
nų, troškintų daržovių šaknų, įmetama keli žirniukai juodųjų pipirų, lau­
ro lapų ir pavirtų jaunų ankščių. Išvirus (10 minučių) apibarstoma pjaus­
tytais petražolių lapeliais, ir tebeverdantis skystis išpilstomas į stiklai­
nius. Tuojau pat sandariai uždaroma, indai statomi į karštą (80° C tem­
peratūros) vandenį ir 40 minučių sterilizuojami.
Patiekiamos kaip atskiras patiekalas arba kaip garnyras prie kepintos
ar keptos mėsos.
• 1 kg jaunų pupelių ankščių 80 g svogūnų galvelių, pakepintų 50 ml alie­
jaus, 300 g pomidorų, 100 g morkų, 20 g petražolių šaknų, patroškintų 50 ml
aliejaus, 5 g acto, 20 g cukraus, 5—6 juodųjų pipirų žirniukai, du lauro lapai,
petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
Marinuotos jaunos pupelių ankštys
Smailūs ankščių galeliai nupjaunami, ankštys nuplaunamos tekančiu
vandeniu ir 2 — 3 m i n u t e s palaikomos verdančiame p a s ū d y t a m e pagal
skonį vandenyje, kad šiek tiek suminkštėtų, t.y. nelūžtų lenkiamos. Stan­
džiai sukišamos į stiklainius stačios, prieš tai ant dugno p a d e d a m a po
gabalėlį aštriojo ar saldžiojo ankštpipirio, krapo, saliero šakelę ir keletą
skiltelių nulupto česnako. Šitaip prikišti stiklainiai užpilami marinatu,
paruoštu santykiu: 1 1 vandens — 50 g druskos, 80 g cukraus ir 300 ml
6% acto. Stiklainiai sandariai uždaromi metaliniais dangteliais ir tuoj pat
sterilizuojami 15 minučių.
Jei norite, galite daugiau berti druskos, cukraus ir pilti acto.
-
297
 niai, kurie beveik nebeturi išorinio apvalkalo. Tokiuose žirniuose mažai
šiurkščios ląstelienos, ir jie kur kas greičiau išverda.

• Prieš verdant žirnius ir pupeles reikia nuplauti karštu vandeniu ir

pamerkti į šaltą vandenį. Tada jie išverda greičiau ir būna skanesni.

• Žirniai verda maždaug pusantros valandos. Užpilkite juos šaltu (o

ne karštu, kaip kitas daržoves) vandeniu ir virkite ant nedidelės ugnies,
uždengę dangčiu. Jeigu žirniai seni, ilgokai pabuvę, pamerkite juos iš
anksto. Šiaip nebūtina jų mirkyti.
Laukiniai žirniai auga Viduržemio jūros pakrantėse, Indijoje, Tibete.
Iš ten j i e ir paplito j Europos šalis. Šį augalą žmonės pažįsta daugelį • Verdant žirnius nerekomenduojama papildyti šalto vandens į puo­
tūkstantmečių. Atkastuose pastatuose iš ankstyvojo akmens ir bronzos dą, nes žirniai bus neskanūs.
periodo rasta žirnių sėklų. Rusijos teritorijoje žirniai žinomi nuo neatme­ • Jei norite virtų žirnių košės, pertrinkite arba sugrūskite juos karš­
namų laikų. Ne veltui padavimuose sakoma: „Tai buvo tada, kai valdė tus, kol dar neataušę, tada košė bus vientisa, be gumuliukų.
caras Ž i r n i s " , kai kalbama apie labai senus įvykius.
• Žirnių ir pupelių ankštys lieka žalios, jeigu verdamos ant didelės
G y d o m o s i o s ir maistingosios žirnių savybės taip pat seniai ž i n o m o s .
ugnies pasūdytame vandenyje. Spalva mažiau pasikeičia, kai verdamos
Daugelis senovės Rusijoje iš žirnių gaminamų produktų ir verdamų val­
gių seniai pamiršti. Vargu ar dabar begalima paragauti „ D o m o s t r o j u j e " * dideliame kiekyje vandens.
aprašyto žirnių sūrio arba žirnių lakštinių. • Žalieji žirneliai verdami išlieka natūralios spalvos, jei įberiama
Dietines žirnių rūšis kultivuoti pradėjo daržininkai mėgėjai dar vidu­ šiek tiek smulkaus cukraus.
riniais amžiais, XVI a. Olandijoje. Žirniai vertingi tuo, kad turi daug
• Žaliuosius žirnelius, skirtingai negu kitas daržoves, reikia virti ne-
vitaminų ir mineralinių druskų. Nė kiek neperdeda tie, kas lygina papras­
pasūdytame vandenyje. Sūdoma tada, kai jie beveik gatavi, antraip su­
tą žirnio grūdelį su polivitaminų tablete. Svarbiausių vitaminų ( C , PP, A,
verda ir praranda skonį.
B grupės) kompleksai, geležies, kalio, fosforo druskų ir kitų medžiagų
rasime žirniuose reikalingais kiekiais. • Šaldytus žirnelius reikia berti į smarkiai verdantį vandenį, iš anks­
Žirniuose taip pat daug baltymų, m a ž d a u g tiek, kiek vidutinio riebu­ to nereikia atšildyti — lieka daugiau vitaminų, žirneliai būna skanesni.
mo jautienoje. Be to, žirniuose itin daug angliavandenių, tačiau daugiau­ • Konservuotus žaliuosius žirnelius pašildykite kartu su nuoviru, o
sia fruktozių, kurias organizmas pasisavina ir be insulino. Kai kurie ty­
paskui nuovirą nupilkite.
rinėtojai pabrėžia, kad žirniuose labai aktyvūs angliavandenių apyskaitos
procesai, net teigia, kad j u o s e labai daug augalinio „insulino", o tai lemia • Skystį, kuriame buvo užkonservuoti žirneliai, galima suvartoti —
žirnių savybę mažinti cukraus kiekį. Žirniai tradiciškai plačiai vartojami jame cukrų, vitaminų ir mineralinių druskų yra tiek pat, kiek ir pačiuose
kulinarijoje. Jie konservuojami, gali būti laikomi metų metus, nepraranda žirneliuose.
maistingųjų savybių, skonio ir šviežumo.

Įsidėmėkite... ŽIRNIŲ PATIEKALAI

• Gerų žirnių grūdeliai yra stambūs, beveik vienodo didumo, būna
balti, geltoni ir žali. Be žirnių sėklų, parduodami ir skaldyti pusiau žir- Žaliųjų žirnelių ir ž a l u m y n ų salotos
Žirneliai sumaišomi su smulkiai tarkuotomis morkomis, smulkiai
pjaustytais svogūnais, petražolių lapeliais arba krapais. Pagardinama cit­
"Rusų XVI a. knyga (Vert. pastaba).
rinos cedra, actu, aliejumi ir druska pagal skonį.

298 299
 Išmaišoma ir tuoj pat patiekiama arba iki patiekiant laikoma šaldy­
tuve.
• 250 g žirnelių, 200 g morkų, 50 g svogūnų galvelių, 40 ml aliejaus, 30 ml
acto, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį, citrinos cedros.
Žaliųjų žirnelių ir virtų m o r k ų salotos
Virtos m o r k o s supjaustomos mažyčiais kubeliais, s u m a i š o m o s su
konservuotais žaliaisiais žirneliais. Sutaisomos su česnaku ir majonezu.
• 80 g žaliųjų žirnelių, 70 g morkų, 20 g majonezo, 2 g česnako.
Žaliųjų žirnelių ir p o m i d o r ų salotos
Pomidorai supjaustomi kubeliais, sumaišomi su žirneliais ir majone­
zu. Papuošiami žalumynais.
• 60 g pomidorų, 60 g žaliųjų žirnelių, 20 g majonezo, 5 g krapų.
Žirnių salotos su obuoliais
Žirniai išverdami, sumaišomi su pjaustytais obuoliais ir m o r k o m i s ,
patiekiami užpilti majonezu.
• 80 g žirnių, 40 g morkų, 70 g obuolių, 30 g majonezo, druskos pagal skonį.
K o n s e r v u o t i žalieji ž i r n e l i a i s u o b u o l i a i s
Žirneliai nusunkiami. Į j u o s pridedama neluptų, plonomis skiltelė­
mis pjaustytų obuolių su sėklomis, taip pat plonais šiaudeliais pjaustytų
salierų. U ž p i l a m a majonezu, paruoštu iš kiaušinių trynių ir aliejaus, pa­
gardintu citrinos sultimis, pasūdomą ir įberiama smulkiai tarkuotos cit­
rinos cedros.
Salotos patiekiamos papuoštos kietai virtų kiaušinių griežinėliais.
• 200 g konservuotų žirnelių, 200 g obuolių, 100 g salierų, 2 kiaušiniai, 60 ml
aliejaus, druskos pagal skonį, pusės citrinos cedros, majonezo.
Žalieji žirneliai su sūriu
Išgliaudykite pusantro kilogramo žaliųjų žirnelių, išvirkite pasūdyta­
me vandenyje ir nusunkite. Pakepinkite su 4 valgomaisiais šaukštais alie­
jaus, trimis ketvirtadaliais stiklinės grūstų džiūvėsių ir sumaišykite su
žirneliais. Išdekite ant lėkštės, apibarstykite tarkuotu sūriu. Patiekite su
rūgusiu pienu.
• Mėsa nuplaunama, supjaustoma gabalėliais, užpilama šaltu vande­
Žalieji žirneliai su m e n k i ų k e p e n ė l ė m i s
Smulkiai sukapojamos m e n k ė s kepenys ir kietai virti kiaušiniai. Su-
300
maišomi su žaliaisiais žirneliais, apipilami aliejumi, kuriuo buvo užpilti
kepenėlių konservai. Patiekiama apibarsčius žalumynais.
• 40 g menkių kepenėlių, 100 g žaliųjų žirnelių, petražolių lapelių arba krapų.
Žirnių kukulių sriuba
Žirnių miltus sumaišykite su kiaušiniais ir vandeniu. Tešla turi būti
tokio kietumo kaip virtiniams. Iškočiokite ir supjaustykite gabalais (beje,
tešla kukuliams pagal taisykles ne pjaustoma, o atplėšiami nedideli tešlos
gabalėliai). \ mėsos sultinį sumetamos bulvės, užverdamos, tada sulei­
džiami kukuliai, paskaninama pakepintais svogūnais, lauro lapais, papi-
pirinama, pasūdomą ir baigiama virti. Patiekiant apibarstoma žalumy­
nais.
•
Žirnių sriuba su pomidorais
Išvirkite mėsos su kaulais sultinį. { perrinktus ir perplautus žirnius
įmeskite išilgai į dvi, keturias dalis perpjautą morką, užpilkite ataušintu
sultiniu (dvi dalys s u l t i n i o — viena dalis žirnių) ir virkite uždengtame
puode ant silpnos ugnies, kol suvirs tyrė. įpilkite pomidorų tyrės. Smul­
kiai supjaustykite svogūną ir pakepinkite su lašiniais.
Paruoštus žirnius sumaišykite su karštu sultiniu; kai sriuba užvirs,
sudėkite svogūnus, lauro lapus, įberkite pipirų, pasūdykite ir virkite 20
minučių.
Atskirai galima patiekti skrebučių. Sriubą taip pat galima išvirti su
kumpiu, rūkyta kiaulienos šonine arba nugarine.
Pieniška žaliųjų žirnelių sriuba
Sutvarkyti žalieji žirneliai užpilami pasūdytu pagal skonį verdančiu
vandeniu ir išverdami. Tada supilamos manų kruopos, užpiltos nedideliu
kiekiu šalto vandens. Po 5 minučių pilamas karštas pienas ir nukeliama
nuo ugnies. Pagardinama sviestu.
Patiekiant į kiekvieną lėkštę įmetama gabalėlių kietai virtų kiaušinių
ir įberiama susmulkintų krapų.
• 400 g žirnelių, 30 g manų kruopų, 200 ml pieno, kiaušinis, 40 g sviesto,
krapų, druskos pagal skonį.
Mėsiška sriuba su žirneliais
niu ir verdama ant didelės ugnies. Kai užverda, pasūdomą ir suberiami
nuvalyti žirneliai. \ beveik gatavą sriubą sudedami taukuose paskrudinti
301
svogūnų laiškai su miltais, įpilama pomidorų tyrės, įberiama raudoninu
pipirų. Nukėlus nuo ugnies įberiama smulkintų petražolių lapelių ir
krapų.
Sriuba patiekiama uždaryta kiaušiniu, išplaktu rūgusiame piene.
• 400 g žaliųjų žirnelių, 40 g riebalų, 20 g miltų, kiaušinis, 250 grietinės, 20 g
pomidorų tyrės, maltų raudonųjų pipirų, petražolių lapelių ir krapų, druskos
pagal skonį.
Žalieji ž i r n e l i a i s u s v i e s t u
Žirneliai perrenkami, nuplaunami ir išverdami nedideliame kiekyje
pasūdyto pagal skonį vandens. Nusunkiami ir apipilami ištirpintu svies­
tu, arba sviesto gabalėliai sudedami ant žirnelių, subertų į lėkštę. Api­
barstoma smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais. Galima užpilti smul­
kiai supjaustytomis ir patroškintomis svieste iki geltonumo svogūnų gal­
velėmis.
• I kg žaliųjų žirnelių, 60 g sviesto, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal
skonį.
•• •- — •• - . . . . . . .
Žalieji ž i r n e l i a i s u k e p t a i s k i a u š i n i a i s
Žirneliai sutvarkomi ir išverdami pagal skonį p a s ū d y t a m e vandeny­
j e , nusunkiami ir užpilami pakaitintu sviestu.
Kiaušiniai išplakami, į j u o s suberiami susmulkinti petražolių lape­
liai, juodųjų pipirų, druskos ir iškepami karštame svieste. Vienoje lėkštės
pusėje sudedama kiaušinienė, kitoje — virti ir sviestu apipilti žirneliai.
Tarp jų laipteliais sudedami žiedais pjaustyti raudoni pomidorai. Žiemos
metu vietoj pomidorų galima dėti raugintų raudonų saldžiųjų ankštpipi-
rių. Vietoj šviežių žaliųjų žirnelių galima vartoti ir konservuotus..
• 500 g žaliųjų žirnelių, 60 g sviesto, 6 kiaušiniai, 200 g raudonų pomidorų,
maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.
Žalieji žirneliai su ryžiais
Žirneliai išverdami nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį van­
dens, nusunkiami. Jei vartojami sterilizuoti žirneliai, reikia pašildyti kar­
tu su skysčiu, tada nusunkti. Sumaišoma su gerai išvirtais ryžiais. Pasū­
domą ir apibarstoma smulkiai sugrūstais muskato riešutais
Patiekiami kaip salotos arba priedas prie mėsos.
• 500 g žaliųjų žirnelių, 120 g ryžių, 60 g sviesto, muskato riešutų, druskos
pagal skonį.
302
Žalieji žirneliai su šviežiomis bulvėmis
Žirneliai ir skridinėliais supjaustytos morkos patroškinama nedide­
liame kiekyje aliejaus ir vandens. Bulvės nuskutamos ir išverdamos at­
skirai (dideli gumbai perpjaunami pusiau). Pakepinamos su likusiu svies­
tu. { j a s sudedami troškinti žirneliai su m o r k o m i s . įpilama 200 ml van­
dens, kuriame virė bulvės, apibarstoma susmulkintais krapais arba petra­
žolių lapeliais, kelias minutes verdama ant silpnos ugnies.
• 650 g žaliųjų žirnelių, 300 g bulvių, 40 g šviežių morkų, 60 ml aliejaus,
petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.
•
A p k e p t i o r k a i t ė j e žalieji ž i r n e l i a i
Išvirti pasūdytame vandenyje žirneliai suberiami į keptuvą, įpilama
ištirpinto sviesto, apibarstoma smulkintais krapais arba petražolių lape­
liais, užpilama išplaktais rūgusiame piene kiaušiniais. K e p a m a orkaitėje
1 5 — 2 0 minučių.
Patiekiami karšti su daržovių salotomis.
• 800 g žaliųjų žirnelių, 80 g sviesto, 2 kiaušiniai, 300 ml rūgusio pieno, krapų
arba petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
Džiūvėsiais apvoliotas viščiukas su žirneliais
Išdorotas ir nuplautas viščiukas išverdamas, tada supjaustomas por­
cijomis. Išplakami du kiaušiniai. M ė s o s gabalai pirma apveliami kiauši­
niais, tada apvoliojami džiūvėsėliais, paskui vėl apveliami kiaušiniais ir
iš visų pusių apkepinami karštame svieste, kol pagelsta.
Viena dėžutė konservuotų žaliųjų žirnelių nusunkiama, žirneliai api­
pilami ištirpintu sviestu. Sudedami į didelę lėkštę, apibarstomi kapotais
kiaušiniais ir petražolių lapeliais. Aplink žirnelius išdėstomos viščiuko
porcijos.
• Viščiukas (1 kg), 500 g žaliųjų žirnelių, 80 g sviesto, 4 kiaušiniai, 80 g tar­
kuotų džiūvėsių, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.
Troškinti su m o r k o m i s žirniai
Žirniai išverdami pasūdytame vandenyje. Morkos smulkiai supjaus­
t o m o s arba sutarkuojamos, paverdamos, bet ne visiškai išverdamos. \
puodą su m o r k o m i s suberiami žirniai, miltai, įdedama sviesto, suberiami
smulkiai supjaustyti krapai, įberiama truputis cukraus, druskos pagal sko­
nį, užpilama sultiniu arba vandeniu ir baigiama virti.
• 70 g žirnių, 50 g morkų, 5 g miltų, 15 g sviesto, druskos, cukraus pagal skonį,
petražolių lapelių arba krapų.
303
 Žirnelių ankštys svieste
Pašalinamos žirnelių ankščių gyslelės, ankštys sumetamos į pasūdy­
tą verdantį vandenį, išverdamos. Kad nepasikeistų žalia spalva, reikia
virti neuždengtame dideliame inde ant smarkios ugnies. Išvirusios ankš­
tys išverčiamos į sietelį arba kiaurasamtį, leidžiama nuvarvėti vandeniui,
tada perdedamos į puodą ir sutaisomos su sviestu, jei norima, įberiama
ir cukraus.
• •
Žalieji žirneliai su dešra
Žirneliai išverdami pasūdytame vandenyje. Į j u o s įdedama riebaluo­
se skrudintų svogūnų ir pakepintos dešros, supjaustomos plonais grieži­
nėliais, apibarstoma smulkiai pjaustytais salierų arba petražolių lapeliais.
• 500 g žaliųjų žirnelių, 50 g sviesto arba margarino, 250 g dešros, 100 g
svogūnų, salierų arba petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
A p k e p t i s u k i a u š i n i a i s žalieji ž i r n e l i a i
Žalieji konservuoti žirneliai pašildomi sultyse, sultys nupilamos, žir­
neliai suberiami į sviestu pateptą keptuvą, pasūdomi, išmaišomi. Užpila­
mi plaktais kiaušiniais ir apkepami karštoje orkaitėje.
• 150 g žaliųjų žirnelių, 1 kiaušinis, 10 g sviesto, druskos pagal skonį, maltų
juodųjų pipirų.
Žalieji žirneliai su skrebučiais
Iš pradžių paruoškite skrebučius: pyragą supjaustykite kvadratėliais
(trikampiais, žiedais). Sumaišykite pieną, kiaušinius, smulkų cukrų ir šiek
tiek paplakite. Pyrago riekeles pamirkykite plakinyje ir pakepinkite ver­
dančiame svieste, kol apkeps gelsva plutelė.
Žaliuosius žirnelius išberkite iš stiklainio į puodą, užvirkite ir tuč­
tuojau nukelkite. Išdekite į dubenį arba lėkštę, apipilkite pašildytu svies­
tu (pakanka vieno valgomojo šaukšto), o iš viršaus sudėkite puskiečiai
išvirtus kiaušinius. Aplink visą patiekalą sudėliokite paskrudintus skre­
bučius.
• Stiklainiui žaliųjų žirnelių (300 - 4 0 0 g ) — 1—2 valgomieji šaukštai sviesto,
arbatinis šaukštelis smulkaus cukraus, 2 kiaušiniai; skrebučiams — pusė kepalo
pyrago, pusė stiklinės pieno, 3—4 arbatiniai šaukšteliai smulkaus cukraus.
Žirnių sklindžiai su obuoliais
Šiltame vandenyje ištirpdomas cukrus, įberiama druskos pagal sko­
nį, mielių, suberiami išsijoti žirnių miltai, truputis kvietinių, maišoma,
kol pasidaro vientisa masė. Valandą palaikoma šiltoje vietoje. Kai tešla
304
pakyla, sudedami smulkiais kubeliais supjaustyti obuoliai. Išmaišoma.
Kepami paprasti sklindžiai.
Patiekiami su tirštu kisieliumi.
• 40 g žirnių miltų, 20 g kvietinių miltų, 20 g obuolių, cukraus ir druskos pagal
skonį.
Ž i r n i ų virtiniai
Sumaišomi žirnių ir kvietiniai miltai, įmušamas kiaušinis, įpilama
vandens, s u m i n k o m a kieta tešla. Iškočiojamą, ir daromi virtiniai su mal­
tos mėsos arba kepenų įdaru. Išverdami sūdytame vandenyje ir patiekia­
mi su pakepintais svogūnais.
• 0,5 stiklinės žirnių miltų, 0,5 stiklinės kvietinių miltų, 50 g mėsos, 20 g svo­
gūnų, 10 g lašinių.
Plakti žirniai
Žirnius nuplaukite ir 2 valandas laikykite pamerktus šiltame vande­
nyje. Vandenį nupilkite, užpilkite šaltu vandeniu, sudėkite svogūnus ir
bulves, virkite 2 — 3 valandas ant silpnos ugnies. Kai žirniai išverda, karš­
tus pertrinkite per sietelį, sudėkite atgal į puodą ir plakite, kol išsipūs ir
nebeputos. Patiekite su pakepintais svogūnais arba druskoje grūstais čes­
nakais, praskiestais vandeniu ir actu, arba su raugintais kopūstais, arba
su trumpai paraugintais agurkais.
Žirniai būna labai skanūs, kai pridedama plaktų pupelių (2 dalys
žirnių, 1 dalis pupelių).
• 500 g žirnių — 3 svogūnų galvelės, 1 bulvė, 2 valgomieji šaukštai aliejaus,
1 česnako galvelė, druskos pagal skonį.
ŽIRNIŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S
K o n s e r v u o t i žalieji ž i r n e l i a i
Žalieji žirneliai — greitai gendantis produktas, palaikyti sukietėja.
Konservavimui j u o s geriausia nuskinti neprinokusius. Tada j u o s e išlieka
daug vitaminų, apie 7% baltymų, iki 8% cukraus. Jei norite žaliųjų žir­
nelių paruošti atsargai, pavirkite j u o s truputį p a s ū d y t a m e vandenyje, tada
išpilkite į sietelį. Kai vanduo nutekės, žirnelius suberkite į stiklainius,
sukratykite, kad nuo viršaus liktų 1 cm laisvos vietos. Paskui įberkite į
stiklainį 15 g cukraus pudros, užpilkite verdančiu, silpnai pasūdytu
vandeniu, pusę valandos sterilizuokite ir sandariai uždarykite. Trečią die­
ną stiklainius su žirneliais reikia vėl sterilizuoti: jie statomi ant grotelių
20—20 305
į puodą su verdančiu vandeniu (nepanardinami) taip, kad stiklainius gaub­
tų garai.
Sterilizuoti žalieji žirneliai
Sterilizavimui tinka tos žirnelių rūšys, kurių sėklos didelės ir lygios.
Žirneliai nuskinami pieninės brandos, kai sėklos visiškai užaugu­
sios, bet dar minkštos ir turi daugiausia cukraus. Paruošti reikia ne vėliau
kaip per parą nuo nuskynimo, nes jie greitai keičiasi, ir kokybė blogėja.
Ankštys, kurių grūdai dideli, atidedamos, nes jose daug k r a k m o l o , tad
konservuose būna baltų nuosėdų. Žirneliai nuplaunami tekančiu vande­
niu ir 2 — 3 minutes laikomi verdančiame pasūdytame vandenyje. Ilgiau
laikyti nepatartina, nes grūdai susiraukšlėja, apvalkalas sutrūkinėja, o
krakmolas sterilizuojant pereina į sūrymą, kuris drumsčiasi ir pasidaro
lipnus.
Karšti žirneliai supilstomi į stiklainius ir tuoj pat užpilami karštu
vandeniu, į kurį buvo suberti. Į vandenį galima įberti 3 g citrinos rūgšties
vienam litrui užpilo. Stiklainiai pripilami tiek, kad per 1 cm nesiektų
kaklelio, ir sterilizuojami 80 minučių.
Iš tokių žaliųjų žirnelių konservų galima ruošti mėsos patiekalus
arba kitokius valgius ar salotas.
306
Jų tėvyne laikoma Vidurinė Azija, iš kur augalai neatmenamais lai­
kais paplito į Graikiją, Egiptą, Romą. M a n o m a , kad pirmieji laukinių
svogūnų paragavo afganai, persai ir turkmėnai piemenys bei medžiotojai,
klajodami kalnų takais. Nemaža laukinių svogūnų auga ir Sibire, ir Bal­
tarusijos Polesės miškuose, net parkuose ir miestų skveruose.
Laukiniai svogūnai labai naudingi, turtingi vitaminų ir mikroelemen­
tų. Daug žmonių j u o s valgo. Miškuose laukinius svogūnus noriai ėda
šernai. Haincas Mainhardas, žinomas garsiais šitų gyvūnų tyrinėjimais,
tai mini knygoje „ M a n o gyvenimas tarp šernų".
Daugelį laukinių svogūnų rūšių, porūšių ir veislių žmonės pamažu
išnaikino. Svogūnai seniai buvo laikomi veiksminga priemone nuo dau­
gelio ligų. Senojoje Graikijoje svogūnai Dioskorido buvo rekomenduo­
j a m i apetitui sukelti ir „kaip valanti p r i e m o n ė " . R o m ė n a i ir graikai svo­
g ū n a m s priskirdavo savybę žadinti nepažabojamas gyvybines jėgas, ener­
giją, drąsą ir d a u g jų suvartodavo kariams maitinti.
Viduriniais amžiais svogūnai tokie populiarūs, kad nešiojamai kaip
talismanai, saugantys nuo blogos akies, burtininkų kerų, lanko strėlių,
sužeidimo kardu, ietimi, alebarda. Riteriai, sukaustyti nepramušamais me­
taliniais šarvais, nešiodavo pasikabinę svogūno galvelę.
Senovės Egipte svogūnai taip vertinami kaip saugantys nuo ligų ir
maistingi augalai, kad buvo vaizduojami net ant paminklų.
Svogūnai b u v o auginami ir kultivuojami Kijevo Rusioje ir Maskvos
kunigaikštystėje. Senosios Rusios virėjai vartodavo daug svogūnų ir čes­
nakų patiekalams gaminti arba pagardinti.
Pabuvoję Rusioje, užsieniečiai sakydavo, kad rusinu patiekalai tokie
aštrūs, kad n e į m a n o m a valgyti. Svogūnai nuo senų laikų buvo svarbiau­
sias p r a s t u o m e n ė s valgis Rusioje. Duona, gira, svogūnas užkandai — štai
pagrindinis valstiečių ir amatininkų maistas. Žinoma, liaudis tais laikais
negalėjo nuspėti, kad svogūnai turi fitoncidinių savybių, tačiau pastebėjo
307
gydomąsias galias. D a r p i r m o s i o s e vaistažolių knygose šiam augalui recinę skrandžio bei žarnyno trakto funkcijas, skatina širdies veiklą, ma­
skiriamas ypatingas v a i d m u o įvairių negalių gydyme. žina cholesterino kiekį, reguliuoja kraujospūdį. Šviežias svogūnų sultis
patartina vartoti sergant angina, bronchitu, plaučių uždegimu. į marlę
Svogūnų gydomųjų savybių priežastis buvo sužinota tik atradus fi­
suvyniota grūsto svogūno košele praeityje valydavo žaizdas ir pūlinius,
toncidus (ypatingas augalų lakiąsias medžiagas), kurie dezinfekuoja ap­
apdėdavo nušalusias ir nudegusias vietas.
linką, nužudo daugelį įvairių mikroorganizmų.
Užgydyti piktvotes ir odos pūlinius taip pat padėdavo kepti svogūnai.
Aštrieji, arba špinatiniai, svogūnai, kaip laukiniai augalai, auga Azi­
Svogūnų sultys gerina odos trofiką, stiprina plaukų šaknis, balina
jos kalnų atšlaitėse, visose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje. G a n a
strazdanas.
daug špinatinių svogūnų auga Kamčiatkoje, Altajuje, Vakarų Sibire.
Patartina svogūnų dėti į sriubas, sultinius, šiupinines, kad maistas
N u o XVI a. špinatiniai svogūnai sukultūrinti Europos šalyse ir lai­
būtų skanesnis ir gardžiau kvepėtų. Be to, j i e tinka salotoms, antriesiems
komi mėgstamu pavasariniu augalu. Šitie svogūnai auga kupsteliais, pa­
patiekalams, garnyrams ir padažams.
sižymi švelniu ir maloniu skoniu, greitai atauga pavasarį, tiesiog išdygsta
iš po sniego. Žiemą gali augti ant palangės vazonėliuose ar dėžėse: 1 0 —
15 kelmelių gali užtekti visai šeimai pamaitinti. Įsidėmėkite...
• Svogūnai ir krienai — puikus priedas prie žuvų patiekalų.
Dar yra vadinamieji žieminiai svogūnai. Tai daugiametis augalas.
Laukiniai auga Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose, o sukultūrinti daugelyje • Nedėkite viso' svogūno (galvelės) nei į sriubą, nei į kepsnius. Jį
pasaulio šalių, ypač paplitę Korėjoje, Japonijoje, Kinijoje, kur jie kulti­ reikia smulkiai supjaustyti.
vuojami nuo senų laikų. Atvirame grunte žieminius svogūnus galima au­
• Jeigu norite į salotas dėti žalių svogūnų ropelių, smulkiai supjaus­
ginti net už Poliarinio rato. Žieminiai svogūnai pradeda dygti dar po
tykite, sudėkite į kiaurasamtį ir perpilkite verdančiu vandeniu. Jie bus
sniegu, o po 2 — 3 savaičių, kai nutirpsta sniegas, didžiulius svogūnų
skanesni.
laiškus galima valgyti.
Šalčiams atsparia svogūnų rūšimi laikomi porai. M a n o m a , kad porų • Prieš pjaustydami svogūnus ar česnakus, lentelę patrinkite citrinos
t ė v y n ė — Centrinė Azija, iš kur j i e buvo atvežti į Viduržemio j ū r o s pa­ griežinėliu, kad neliktų kvapo. Supjaustę rankas patrinkite sudrėkinta
krantes ir paplito po visą pasaulį. Porai plačiai vartojami kaip maistas ir druska arba pomidoro pusele ir nusiplaukite su muilu — kvapas išnyks.
kaip vaistas liaudies medicinoje. Senovės graikų, romėnų, egiptiečių ir
• Prieš pjaustydami svogūnus, peilį sušlapinkite šaltu vandeniu ar
arabų gydytojai mini šiuos svogūnus savo darbuose. Porai plačiai kulti­
patrinkite druska. Tada svogūnuose esantys eteriniai aliejai, turintys ašt­
vuojami Europos šalyse, ypač Olandijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Vo­
rų kvapą, negrauš akių.
kietijoje. G y d y m u i plačiausiai vartojami Kaukaze. Jie gerai išlaiko savy­
bes sudžiovinti ir vartojami išdžiūvę. Tai žinoma nuo seniausių laikų,, dar • Supjaustyti svogūnai išliks švieži, jeigu sudėsite į druska pabars­
nuo tada, kai faraonas Cheopsas savo dvariškius a p d o v a n o d a v o džiovin­ tytą dubenį.
tų porų ryšulėliais. • Perpjauto pusiau svogūno nesunaudotą puselę patepkite kokiais
Kaip minėjome, gydomosios svogūnų savybės priklauso nuo j u o s e nors riebalais. Tada svogūnas išbus šviežias ir nepraras maistingųjų sa­
esančių fitoncidų, kurie naikina bakterijas, dizenterijos, tuberkuliozės su­ vybių.
kėlėjus, streptokokus ir kt. Be to svogūnuose yra daug vitaminų — pro-
• Kad svogūnai būtų ne tokie kartūs, supjaustytus 2—3 kartus per­
vitamino A, arba karotino, B Į , B 2 , B 6 , PP, E ir kitų. Daugiausia svogū­
plaukite vandens srove.
nuose vitamino C — askorbino rūgšties, kurios paros norma — 8 0 —
100 g svogūnų laiškų. S v o g ū n u o s e gausu mineralinių druskų, eterinių • Ketindami kepinti svogūnus, apvoliokite juos miltais — svogūnai
aliejų, cukraus, organinių rūgščių, azoto ir kitų medžiagų. Aštrus svogū­ gražiai pagels ir neapdegs.
no skonis ir savitas kvapas žadina apetitą.
• Svogūnai gražiau paruduos, jeigu į sviestą įbersite smulkaus cuk­
Biologiškai aktyvios svogūno medžiagos aktyvina motorinę ir sek-
raus.

308 309
 • Svogūnų ropeles virkite drauge su kitomis daržovėmis, paskui su­
SVOGŪNŲ PATIEKALAI
trinkite šakute ir sumeskite atgal į sriubą. Pagardinkite sriubą kaip įpras­
ta, bet jau be svogūno.
Salotos „Pavasaris" su svogūnais
• Prieš pjaustydami svogūną, peilį patrinkite druska, tada neturės Smulkiai supjaustomi svogūnų laiškai, vaistinės raktažolės, didžio­
nemalonaus kvapo. sios dilgėlės ir kiaulpienės lapai. Sumaišomi salotinėje, pasūdomi pagal
skonį, apipilami aliejumi, įdedamas smulkiai pjaustytas kietai išvirtas
• Sušalusių svogūnų nereikia pernešti į šiltą vietą atšildyti. Galima
kiaušinis.
be baimės juos vartoti — svogūnų skonis ir maistingosios savybės nebus
pasikeitusios. • 40 g svogūnų laiškų, po 10—15 g raktažolės lapų, dilgėlių, kiaulpienių, 12 g
aliejaus, 1 virtas kiaušinis.
• Jeigu būtinai reikia atšildyti svogūnus, sumeskite į šaltą vandenį.
Porų salotos
• Kad svogūnas „nepravirkdytų" Jūsų, pjaustykite kuo arčiau atvi­
Jaunų porų laiškai smulkiai supjaustomi, p a m a i g o m i , apšlakstomi
ros ugnies.
citrinos rūgštimi, sumaišomi su smulkiai pjaustytais petražolių lapeliais.
• Dar vienas būdas išvengti ašarų, kai pjaustote svogūnus,— ant Įberiama druskos ir įpilama aliejaus pagal skonį.
peilio galelio užmaukite mažą kąsnelį duonos minkštimo.
• 75 g svogūnų, 5 g petražolių, 10 g aliejaus, druskos pagal skonį.
• Kad peilis ir šakutė neįgautų svogūno kvapo, patrinkite juos alie­
jumi arba sausa druska. Arha perpjaukite tuo peiliu morką. P o r ų salotos su alyvuogėmis
Porų svogūnėliai nulupami ir smulkiai supjaustomi skersai, prieš tai
• Kad pašalintumėte svogūno kvapą nuo stalo įrankių, kuriais val­
įpjovus išilgai. Sutaisomi su druska, actu ir aliejumi. Papuošiami alyvuo­
gėte, pakanka juos palaikyti virš ugnies, o paskui nuplauti šaltu vande­
gėmis ir virtų kiaušinių skiltelėmis.
niu. Panaikinti svogūno kvapą nuo metalinių stalo įrankių taip pat ga­
• 300 g porų, 40 ml aliejaus, 20 g alyvuogių, 2 kiaušiniai, acto, druskos pagal
lima patrynus valgomą/a druska.
skonį.
• Kad indas, kuriame ruošėte valgį, nebekvepėtų svogūnais, įpilkite
2—3 valgomuosius šaukštus acto, pastatykite ant ugnies ir pavirkite 2— S v o g ū n ų laiškų ir kiaulpienių salotos
3 minutes. Paskui indą išplaukite vandeniu. Keptuvė nebekvepės svogū­ Svogūnų laiškai susmulkinami, salotinėje sumaišomi su pjaustytais
nais, jeigu į karštą įbersite drėgnų nupiltų arbatžolių lapelių. kiaulpienių lapais. Sutaisomi su aliejumi, įberiama druskos pagal skonį.
• 50 g svogūnų laiškų, 4 0 — 5 0 g kiaulpienių lapų, 10 g aliejaus, druskos pagal
• Svogūnų k\'apą galima panaikinti į karštą keptuvę įbėrus drėgnų
skonį.
užplikytų arbatžolių.

• Iš burnos svogūnų kvapą lengva pašalinti sukramčius truputį grai­ S v o g ū n ų laiškų, kiaulpienių ir dilgėlių salotos
kinių riešutų, migdolų arba kedro riešutų. Svogūnų laiškai, kiaulpienių, didžiųjų dilgėlių lapai smulkiai su­
pjaustomi, p a s ū d o m i , apšlakstomi citrinos rūgštimi, p a g a r d i n a m i alie­
• Svogūnai ir česnakai geriau išsilaiko pintinėse, supinti į pynes
jumi.
arba tinkleliuose, laikomi sausoje ir vėsioje patalpoje. Blogiausiu atveju
• 40 g svogūnų laiškų, 50 g dilgėlių, 50 g kiaulpienių lapų, 12 g aliejaus,
galima sudėti į dėžes su skylėmis ir reguliariai perrinkti. Svarbiausia,
citrinos rūgšties, druskos pagal skonį.
kad svogūnai būtų gerai išdžiovinti prieš sudedant. Geriausiai išsilaiko
aštrios svogūnų rūšys.
S v o g ū n ų laiškų, dilgėlių ir o b u o l i ų salotos
• Nedidelį kiekį svogūnų ir česnakų galima laikyti 1—3 laipsnių šal­ Smulkiai supjaustomi svogūnų laiškai, dilgėlių lapai, sutarkuojamas
tyje. Tokią temperatūrą lengva palaikyti „šaldytuve" ant palangės. obuolys. Sumaišomi salotinėje, sutaisomi su grietine.

310 311
 • 50 g svogūnų laiškų, 50 g dilgelių lapų, vienas obuolys, 20 g grietinės, drus­
kos pagal skonį.
S v o g ū n ų ir žaliųjų žirnelių salotos
Svogūno galvelė susmulkinama, sumaišoma su žaliaisiais konser­
vuotais arba virtais žirneliais, patiekiama su majonezu arba pomidorų
sultimis.
• 50 g svogūnų, 60 g žaliųjų žirnelių, 15 g majonezo arba 50 g pomidorų sulčių,
druskos pagal skonį.
S v o g ū n ų laiškų salotos su kiaušiniais
Svogūnų laiškai nuplaunami ir supjaustomi m a ž d a u g 2,5 cm ilgio
gabalėliais. Į j u o s pridedama supjaustytų petražolių lapų, įberiama drus­
kos pagal skonį, įpilama acto, grietinės arba rūgusio pieno ir išmaišoma.
Išdėdama į lėkštę ir papuošiama kiaušinių skiltelėmis, alyvuogėmis ir
raudonais ridikėliais. Dalį svogūnų laiškų galima pakeisti salotų, špinatų,
rūgštynių, balandūnės lapais.
• 2 svogūnų laiškų ryšeliai, 2 virti kiaušiniai, 80 g grietinės arba rūgusio pieno,
alyVuogių, petražolių lapelių arba krapų, ridikėlių, acto, druskos pagal skonį.
Žieminių s v o g ū n ų laiškų ir m o r k ų salotos
Žieminių svogūnų laiškai smulkiai sukapojami, sumaišomi su tar­
kuotomis žaliomis arba virtomis morkomis. Suberiamas vienas susmul­
kintas graikinio riešuto branduolys, sumaišoma su majonezu.
• 60 g svogūnų, 50 g morkų, 15 g majonezo, 1 graikinis riešutas.
S v o g ū n ų galvelių salotos
Svogūnas nuplikomas verdančiu vandeniu, supjaustomas žiedais, su­
dedamas į salotinę, p r i d e d a m a smulkiai pjaustytų krapų arba petražolių
lapelių, druskos, aliejaus pagal skonį. Patiekiamos kaip sudedamoji ant­
rųjų patiekalų garnyro dalis.
• 50 g svogūnų, 15 g krapų, 25 g petražolių, 10 ml aliejaus, druskos pagal
skonį.
S v o g ū n ų salotos su grietine
Svogūnai supjaustomi žiedais, pamarinuojami nedideliame aliejaus,
acto, druskos ir cukraus kiekyje, uždengiami dangčiu ir palaikomi 1 va­
landą. Paskui užpilami grietine arba jogurtu su smulkiai pjaustytais ža­
lumynais. Šios salotos tinka prie šašlyko.
312
S v o g ū n ų salotos su m a j o n e z u
Svogūnai supjaustomi pusžiedžiais ir sutrinami su trupučiu druskos.
Pridedama nuluptų ir stambiai sutarkuotų obuolių, virtų ir šakute sumai-
gytų bulvių, smulkintų petražolių lapelių ir krapų. Viskas gerai išmaišo­
ma, išdėdama į lėkštę ir užpilama majonezu, paruoštu iš kiaušinio trynio
ir aliejaus. Papuošiama alyvuogėmis ir virto kiaušinio griežinėliais.
• 300 g svogūnų galvelių, 200 g obuolių, 100 g virtų bulvių, kiaušinio trynys,
70 ml aliejaus, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.
S v o g ū n ų ir obuolių salotos
Svogūno galvelė nuplaunama ir susmulkinama. Du obuoliai sutar­
kuojami stambia tarka. Salotinėje viskas sumaišoma ir užpilama grietine.
• 50 g svogūnų, 120 g obuolių, 20 g grietinės.
S v o g ū n ų salotos su ridikėliais
Svogūnai smulkiai supjaustomi ir sumaišomi su stambiai sutarkuo­
tais ridikėliais, pasūdomą pagal skonį. įberiama krapų, įpilama aliejaus.
• 50 g svogūnų, 50 -60 g ridikėlių, 10 g krapų, 10 g aliejaus, druskos pagal
skonį.
P o r ų ir virtų šparaginių pupelių salotos
Jaunų porų laiškai smulkiai supjaustomi, sudedami į salotinę, sumai­
šomi su smulkiai supjaustytomis, išvirtomis ir ataušintomis šparaginių
pupelių išvirtomis ankštimis. Įberiama smulkiai pjaustytų petražolių la­
pelių, įpilama aliejaus arba majonezo.
• 80 g porų, 50 g šparaginių pupelių, 10 g petražolių lapelių, 20 ml aliejaus,
druskos pagal skonį.
S v o g ū n ų laiškų ir kiaušinių salotos su grietine
Kiaušiniai kietai išverdami, ataušinami, nulupami, smulkiai supjaus­
tomi ir sumaišomi su grietine, smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais, drus­
ka pagal skonį. Salotos kraunamos į salotinę.
• 6 kiaušiniai, 1 stiklinė grietinės, 60 g svogūnų laiškų, druskos pagal skonį.
Keptų svogūnų salotos
Neluptos svogūnų galvelės iškepamos orkaitėje. Ataušintos nulupa­
m o s ir supjaustomos plonomis juostelėmis. Apipilamos actu, aliejumi,
p a s ū d o m o s , papipirinamos ir apibarstomos smulkintais petražolių lape­
liais. Papuošiamos alyvuogėmis, virtų kiaušinių gabalėliais ir raugintais
agurkais arba kitomis raugintomis daržovėmis.
313
 Patiekiamos prie ryžių ir bulvių patiekalų. Panašiu būdu galima pa­
ruošti salotas iš nuluptų, išvirtų nedideliame kiekyje pasūdyto vandens,
svogūnų.
• 500 g svogūnų galvelių, 40 ml aliejaus, acto, 20 alyvuogių, petražolių, maltų
juodųjų pipirų, raugintų agurkų, 2 virti kiaušiniai, druskos pagal skonį.
Porų ir ž u v ų salotos
Žuvys nuvalomos ir išverdamos nedideliame kiekyje pasūdyto pagal
skonį vandens arba garuose. Išimami kaulai, žuvys supjaustomos mažais
gabalėliais, apipilamos citrinos sultimis ir papipirinamos. Nuvalyti porai
supjaustomi m a ž d a u g 2 cm d i d u m o gabalėliais, įleidžiami į verdantį van­
denį su kopūstų sūrymu arba actu. Kai tik svogūnai užverda, išgriebiami
iš vandens ir ataušinami. Sudedami į didelę lėkštę kartu su virtų žuvų
gabalėliais. Apipilami majonezu, paruoštu iš kiaušinių trynių ir aliejaus.
• 300 g porų, 200 g žuvų, raugintų kopūstų sūrymo arba acto, maltų juodųjų
pipirų, citrinos sulčių, druskos pagal skonį;
• majonezui— kiaušinio trynys, 60 ml aliejaus, druskos pagal skonį.
Sriuba su svogūnais
Supjaustyti pusžiedžiais svogūnai patroškinami aliejuje, kad pasida­
rytų minkšti. Į j u o s įberiama miltų ir šiek tiek pakepinama, įpilama karš­
to vandens, pasūdomą ir paverdama 5—6 minutes. Orkaitėje paskrudina­
mos su sviestu pyrago riekelės.
Sriuba patiekiama karšta — kiekvienai skrebučių porcijai dedama
smulkiai tarkuoto sūrio ir susmulkintų petražolių lapelių.
• 200 g svogūnų, 40 ml aliejaus ir 20 g sviesto, 100 g pyrago, 30 g sūrio,
petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.
Porų sriuba su grietine
Svogūnai nulupami, smulkiai supjaustomi ir sumetami į verdantį sul­
tinį arba pasūdytą pagal skonį vandenį. Verdama 10 minučių. Sudedamos
kubeliais supjaustytos bulvės ir pasūdomą. Kai bulvės išverda, nukelia­
mos nuo viryklės ir pertrinamos per sietelį. Vėl pašildomos, pamažu su­
pilama grietinė.
Patiekiant įberiama juodųjų pipirų ir smulkintų petražolių lapelių.
Galima duoti ir skrudinto pyrago riekelių.
• 300 g porų, 200 g bulvių, 100 g grietinės, 700 ml sultinio arba vandens, maltų
juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį, skrebučių.
314
Prancūziška svogūnų sriuba
Supjaustykite žiedais 500 g svogūnų galvelių ir truputį pakepinkite.
Jberkite druskos, įpilkite 0,75 1 mėsos sultinio ir virkite 15 minučių. Ap­
kepinkite svieste iš abiejų pusių 4 — 6 riekeles pyrago. Sriubą išpilstykite
į karščiui atsparius dubenėlius, į kiekvieną įdėdami po riekelę pakepinto
pyrago, apibarstyto storu sluoksniu tarkuoto sūrio, ir pakiškite orkaitėn.
S v o g ū n ų sriuba su lydytais sūreliais
Supjaustyti svogūnai patroškinami karštame margarine, sumaišyta­
me su miltais. Pastatoma ant nedidelės ugnies, sudedami sūreliai ir mai­
šant supilamas karštas sultinys. Įberiama prieskonių.
• 250 g svogūnų, 1 valgomasis šaukštas margarino, 3—5 valgomieji šaukštai
miltų, 2 lydyti sūreliai, 1,5 1 sultinio, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų,
cukraus.
S v o g ū n ų sriuba su lašiniais ir sūriu
Lašiniai paspirginami. Kai tik spirgučiai apskrunda, ištraukiami, o į
taukus sudedami svogūnai. Ugnis sumažinama, svogūnai troškinami tol,
kol suverda košelė. Pasūdomą ir užpilama vandeniu, užverdamą ir ver­
dama 30 minučių. Įberiama druskos pagal skonį.
Kol sriuba verda, supjaustomas padžiūvęs pyragas, atpjaunama 1 6 —
20 plonų riekelių. Keturios riekelės apibarstomos sūriu ir po vieną sude­
d a m o s į keturis molinius puodelius, kiekviena porcija užpilama spirgu­
čiais. Tada dar 4 riekelės apibarstomos sūriu, užpilamos grietinėle, užde­
d a m a po 1—2 lašinių griežinėlius ir į molinius puodelius sudedamas
antras sluoksnis. Paskui taip pat sluoksniuojami trečias ir ketvirtas sluoks­
niais. Puodelius reikia pridėti iki pusės.
Į puodelius supilstoma svogūnų sriuba, puodeliai pakišami į karštą
orkaitę ir palaikomi 5 minutes. Patiekiama puodeliuose.
• 100 g plonai supjaustytų lašinių, 1,5 stiklinės plonais griežinėliais supjaustytų
svogūnų, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 3 stiklinės vandens, 200 g padžiūvu­
siu pyrago, 0,75 stiklinės kieto sūrio, 8—10 valgomųjų šaukštų grietinėlės.
Pieniška sriuba su svogūnais
(itališkas valgis)
Apkepintą pyragą sumaigykite. Sumaišykite kiaušinius su tarkuotu
sūriu. Sriubos lėkštėje susluoksniuokite sumaigytą pyragą ir sumaišytus
su sūriu kiaušinius, turi būti ne mažiau kaip keturi sluoksniai, tada lėkštę
pastatykite į vandens vonią. Paskrudintus svogūnus išvirkite pasūdytame
315
piene, pertrinkite per sietelį arba išmaišykite maišytuvu. Pieną užvirinki­
te ir užpilkite lėkštėje susluoksniuotus produktus.
• 200 g pyrago, 60 g sviesto, 2 kiaušiniai, 80 g kieto sūrio, 1 didelė svogūno
galvelė, 5 stiklinės pieno, druskos pagal skonį.
P o r ų ir b r i n z o s sriuba
į karštą sviestą suberiami miltai ir kepinami, kol pagelsta. Sumaišo­
mi su vandeniu ir šiek tiek pasūdomi. Užverdami, sudedami smulkiai
pjaustyti svogūnai. Verdama ant silpnos ugnies tol, kol porai suminkštė­
ja. Pridedama kubeliais pjaustytos brinzos. Užverdamą ir tuoj pat nuke­
liama nuo ugnies. Pagardinama išplaktais grietinėje kiaušiniais.
Patiekiant apibarstoma maltais juodaisiais pipirais.
• 300 g porų, 40 g sviesto, 20 g miltų, 120 g brinzos, 1 kiaušinis, 100 g grie­
tinės, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Svogūnų laiškų paštetas
Sviestas plakamas, kol suputoja, pamažu beriama per sietelį pertrin­
ta varškė, pasūdomą, atskiedžiama grietine iki norimo tirštumo ir sumai­
šoma su smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais.
• 150 g minkštos varškės, 50 g sviesto, 20 g svogūnų laiškų, druskos pagal
skonį, grietinės.
Grietinės p a d a ž a s su svogūnais
Keptuvėje su sviestu pakepinamas smulkiai pjaustytas svogūnas, pas­
kui sumaišomas su karštu grietinės padažu ir verdama 5—7 minutes.
Tada nukeliama nuo ugnies, įberiama pagal skonį druskos, įpilama po­
midorų tyrės, ir viskas išmaišoma.
Padažas d u o d a m a s prie kotletų ir kitų mėsos patiekalų.
• 25 g sviesto, 2 svogūnų galvelės, 1,5 stiklinės karšto grietinės padažo mėsos
patiekalams, 1 valgomasis šaukštas pomidorų tyrės, druskos pagal skonį.
Svogūnų užpilas bulvėms
Kol verda neskustos bulvės, smulkiai supjaustykite lašinius, sudėki­
te į keptuvę ir paspirginkite. Supjaustykite svogūną, pakepinkite laši­
niuose ir gerokai pasūdykite.
Paskui supilkite grietinę. Užpilą patiekite karštą. Bulves perpjaukite
pusiau, nulupkite odelę ir dažykite į svogūnų padažą.
316
Glazūruoti svogūnai
250 g mažų svogūnų galvelių ištroškinkite su 30 ml sviesto, žiups­
neliu druskos, žiupsneliu cukraus ir 130 g mėsos sultinio. Troškinama
tol, kol cukrus paruduoja, o svogūnų galvelės apsitraukia glazūra. Į sul­
tinį galima įpilti šiek tiek baltojo vyno — patiekalas turės pikantišką
skonį. Svogūnai gražiai atrodo patiekti ant salotų lapų.
Troškinti s v o g ū n a i s u m o r k o m i s
Smulkiai supjaustytos svogūnų galvelės sumaišomos su tarkuotomis
m o r k o m i s , pusiau ištroškinamos aliejuje. Įpilama pomidorų tyrės ir bai­
giama troškinti. Įberiama druskos, įmetama lauro lapų, kvapiųjų pipirų.
• 30 g svogūnų, 70 g morkų, 10 g pomidorų tyrės, druskos pagal skonį, kva­
piųjų pipirų, lauro lapų.
Troškinti s v o g ū n a i ir šparaginės p u p e l ė s
Smulkiai sukapoti svogūnai patroškinami svieste su virtomis supjaus­
tytomis šparaginėmis pupelėmis. Patiekiami apibarstyti žalumynais.
• 40 g svogūnų, 60 g šparaginių pupelių, 10 g sviesto, 10 g krapų, druskos pagal
skonį.
Kepintos svogūnų galvelės
Svogūnai supjaustomi plonais griežinėliais, kurie paskui išardomi
žiedais ir kepinami keptuvėje įkaitintuose riebaluose; visą laiką maišo­
ma, kol svogūnai pasidaro aukso geltonumo. Gatavi svogūnai išgriebia­
mi graibštu, išverčiami į sietelį arba kiaurasamtį ir pasūdomi. Šitaip pa­
ruošti svogūnai patiekiami kaip priedas prie keptos mėsos.
Svogūnai su neplakta kiaušiniene
Svogūnai supjaustomi ir troškinami svieste, kol suminkštėja, visą
laiką po truputį pilama vienas du šaukštai vandens. Įberiami miltai, ke­
letą kartų pamaišoma, papipirinama, sudedami smulkiai pjaustyti pomi­
dorai arba įpilama pomidorų tyrės ir toliau kepama. Kai iškepa, viskas
išdėdama į kepimo skardą, įpilama šiek tiek karšto vandens ir kepama 15
minučių orkaitėje. Ant iškepusių svogūnų į šaukštu įspaustas duobeles
atsargiai, kad neištekėtų, įmušami kiaušiniai. Pasūdomą ir apibarstoma
raudonaisiais pipirais, dar kartą apkepama.
• 500 g svogūnų, 8 kiaušiniai, 80 g sviesto, 20 g miltų, 160 g pomidorų arba
15 g pomidorų tyrės, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį.
317

O m l e t a s s u s v o g ū n ų laiškais
Kiaušiniai išplakami, įpilama pieno arba vandens, įberiama druskos
pagal skonį, smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų, išmaišoma. M a s ė supi­
lama į karštą keptuvę, kurioje ištirpintas sviestas, ir maišant kepama ant
didelės ugnies. Kai omletas paruduoja, apverčiamas, kai iškepa, apibars­
tomas svogūnų laiškais.
Patiekiamas karštas arba šiltas.
• 30 g svogūnų laiškų, 15 g sviesto, 2 kiaušiniai, 0,25 stiklinės pieno, druskos
pagal skonį.
Porų omletas
Nulupti ir smulkiai supjaustyti porai patroškinami svieste uždengti
dangčiu, kad būtų minkšti. Nukeliami nuo ugnies ir ataušinami. Pasūdo-
mi. \ svogūnus įleidžiami išplakti piene kiaušiniai. Viskas išpilama į sto­
rai riebalais išteptą keptuvą ir iškepama garuose arba orkaitėje.
Patiekiamas karštas, supjaustytas gabalais ir apibarstytas tarkuota
brinza, petražolėmis, druska pagal skonį.
Vengriškas omletas su svogūnais
Plonais pusžiedžiais supjaustyti svogūnai ir smulkiai pjaustytas
ankštpipiris troškinami, kol suminkštėja, pusėje sviesto kiekio. Į j u o s
sudedami nulupti ir smulkiai supjaustyti pomidorai. Kepinama tol, kol
išgaruoja sultys. Pasūdomą ir nukeliama nuo ugnies. Iš kiaušinių su li­
kusiu sviestu iškepamas paprastas omletas, per vidurį sudedamas karštas
įdaras, omletas sulenkiamas pusiau.
Patiekiamas karstas su padažu.
• 60 g svogūnų galvelių, 80 g raudonų pomidorų, 50 g jaunos paprikos, 3
kiaušiniai, 20 g sviesto, „Pietų" padažo, „Kečupo" arba kokio nors kito, druskos
pagal skonį.
Kepti svogūnai
Nuplaukite 300 g svogūnų ir neluptus iškepkite orkaitėje, tada nu­
lupkite. Dideles galveles perpjaukite, o mažąsias palikite sveikas. Sudė­
liokite lėkštėje, užpilkite 2 — 3 valgomaisiais šaukštais majonezo arba
aliejumi, sumaišytu su citrinos rūgštimi (galima su actu), gausiai apibars­
tykite kapotais petražolių lapeliais. Šios salotos skanios ir karštos, ir šal­
tos.
Porai su grietine
f o r a i su g r i e t i n e
Porai supjaustomi gabalėliais, sudedami į verdantį vandenį, verdant
van duo du tris kartus pakeičiamas. Išgriebti iš vandens ir nuvarvinti po­
31S
rai sudedami į puodą, užpilami pienu, pasūdomi, p u o d a s uždengiamas
dangčiu ir troškinama 1 0 — 1 5 minučių. Šitaip paruošti porai perdedami
į molinį puodą, įmetama sviesto, apipilama grietine, apiberiama tarkuotu
sūriu ir 15 minučių k e p a m a orkaitėje, tada patiekiama.
• 10 porų stiebų, 1 stiklinė pieno, 25 g sviesto, 1 stiklinė grietinės, 1 valgomasis
šaukštas tarkuoto sūrio, druskos pagal skonį, 5 stiklinės vandens.
Svogūnų apkepas
500 g svogūnų supjaustomi žiedeliais, patroškinami 40 ml aliejaus
arba margarino, įberiama druskos, kmynų ir saldžiųjų pipirų. Išdėdama
į riebalais pateptą puodą, užpilama 125 g pieno, į kurį įmušami 2 kiau­
šiniai, ir kepama orkaitėje aukštoje temperatūroje 30 minučių.
Apkeptos su svogūnais bulvės
Supjaustykite griežinėliais 3 dideles svogūnų galveles ir apkepinkite
svieste. 7 — 8 bulves supjaustykite pusantro centimetro storumo luiteliais
ir sudėkite sluoksniais į puodą arba gilią keptuvę — sluoksnis bulvių,
sluoksnis pakepintų svogūnų. Kiekvieną daržovių sluoksnį pasūdykite.
Viršutinis sluoksnis turi būti bulvių. Apipilkite pienu ir įkiškite orkaitėn,
kepkite nekarštai valandą.
Planiruoti porai
Nulupti, nuplauti ir gabalėliais supjaustyti porai nuplikomi verdan­
čiu vandeniu ir paskrudinami aliejuje (75 ml). Smulkiai supjaustytos svo­
gūnų ir česnakų galvelės paskrudinamos likusiame kiekyje aliejaus, įde­
dama pomidorų pastos ir smulkiai pjaustytų petražolių lapelių, įpilama
pusė stiklinės pieno ir paverdama. Porai sutaisomi su padažu, sudedami
perpjauti pusiau ir nulupti pomidorai, įberiama druskos, pipirų, viskas
<
išverdamą ant nedidelės ugnies. Beveik gatavi porai įkišami į orkaitę,
kad išgaruotų skystis ir iš viršaus apskrustų apetitiška plutelė. Patiekalas
duodamas šiltas arba šaltas.
• 5—8 porų stiebai, 150 ml aliejaus, 2 svogūnų galvelės, 2 valgomieji šaukštai
pomidorų pastos, 1 česnako galvelė, 5 pomidorai, petražolių lapeliai, pipirų ir
druskos pagal skonį.
(
S v o g ū n ų laiškų a p k e p a s su kiaušiniais ir brinza
Svogūnų laiškai nuplaunami, supjaustomi 2 — 3 cm ilgio gabalėliais
(platūs laiškai perpjaunami pusiau išilgai) ir troškinami svieste. Į troškin­
tus svogūnus sudedami pjaustyti pomidorai, išvirti (kaip plovui) ryžiai,
įpilama vandens ir šiek tiek aliejaus, viskas išmaišoma ir perdedamą į
319
kepimo skardą. Kepimo skarda kišama orkaitėn ir laikoma tol, kol ryžiai
sugeria visą vandenį. Tada išplakami piene kiaušiniai, įdedama stambiai
tarkuotos brinzos, viskas išmaišoma ir išpilama į k e p i m o skardą. Atsar­
giai išlyginama ir vėl kišama į orkaitę. Patiekiamas šiltas.
• 0,5 kg svogūnų laiškų, 50 g sviesto, 3 pomidorai, 0,25 stiklinės ryžių, 0,75
stiklinės vandens, 0,5 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, 0,5 stiklinės tarkuotos brin-
•
Sūrio ir s v o g ū n ų laiškų pjausnys
Luiteliai sūrio apvoliojami kiaušiniais ir maltais džiūvėsiais, iš abie­
jų pusių apkepinami smarkiai įkaitintuose riebaluose, kol paruduoja. Api­
barstomi smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais, papuošiami pomidorų
skiltelėmis, patiekiami su špinatais ir bulvėmis.
• 4 luiteliai (1 cm storumo) sūrio, 1 kiaušinis, maltų džiūvėsių, pjaustytų svo­
gūnų laiškų, I-—2 pomidorai, riebalų kepiniui.
Porų kotletai
Porai nuvalomi, nuplaunami ir smulkiai supjaustomi. Patroškinami
truputyje riebalų giliame uždengtame inde. Nukeliami nuo ugnies ir atau­
šinami. Pridedama virtų ir sugrūstų bulvių, tarkuotos brinzos arba varš­
kės, žalių kiaušinių, smulkintų petražolių lapelių ir įberiama juodųjų pi­
pirų. Viskas išmaišoma. Padaromi norimos formos kotletai. Apvoliojami
miltais, sumaišytais su džiūvėsiais, apkepinami pakaitintuose riebaluose.
Patiekiami su grietine, raugintomis daržovėmis arba su tarkuotų mor­
kų ir ridikų salotomis. Kotletus galima padaryti nedidelius ir duoti prie
sultinio arba kaip priedą prie keptos arba apkepintos mėsos ir žuvų.
• 1 kg porų, 200 g brinzos arba varškės, 300 g bulvių, 120 ml aliejaus, 2
kiaušiniai, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, maltų džiūvėsių,
druskos pagal skonį. , Tešla suminkoma kaip makaronams, paskui iškočiojamas 2 cm sto­
Mėsa su porais
Mažais gabalėliais supjaustyta mėsa d e d a m a į pakaitintus riebalus ir
gerai apkepinama, kol pasidaro aukso geltonumo. Pasūdomą, sudedamos
pjaustytos bulvės ir porai, apibarstoma kmynais. Pastatoma troškinti, kar­
tais p a m a i š o m a ir po truputį papildoma karšto vandens. Gatavas patieka­
las apibarstomas susmulkintais petražolių lapeliais.
Patiekiama su raugintomis daržovėmis.
• 400 g porų, 500 g jautienos arba avienos, 80 g lašinių arba margarino, 400 g
bulvių, kmynų, maltų raudonųjų pipirų, petražolių lapelių arba krienų, druskos
pagal skonį.
320
Porai su k u m p i u arba rūkyta m ė s a
Porai nulupami ir supjaustomi m a ž d a u g 2 cm d i d u m o gabalėliais,
patroškinami nedideliame kiekyje karšto vandens, pasūdyto pagal skonį,
ir išverčiami į sietelį, kad nusivarvėtų. Į gerai pateptą riebalais karščiui
atsparų indą sudedamos griežinėliais supjaustytos virtos bulvės. Ant jų
užberiamas kubeliais supjaustytas kumpis arba rūkyta mėsa, paskui —
supjaustyti ir troškinti porai. Kiaušiniai gerai išplakami su valgomuoju
šaukštu vandens arba pieno. Šituo plakiniu užpilamas patiekalas. Iš vir­
šaus padedama gabalėlių mėsos. Apkepama orkaitėje vidutinėje tempera­
tūroje.
Patiekiama su salotų lapais arba pomidorų salotomis.
• 400 g porų, 400 g bulvių, 200 g kumpio arba rūkytos mėsos, 3 kiaušiniai, 60
g sviesto, druskos pagal skonį.
Su žuvimis troškinti porai
Porai supjaustomi m a ž d a u g 2 cm didumo gabalėliais ir patroškinami
margarine, visą laiką įpilama po truputėlį karšto vandens. Pasūdomą, įbe­
riama raudonųjų pipirų ir ryžių. Vandens pilama trigubai daugiau negu
ryžių. Kol ryžiai išbrinksta, supjaustoma žuvų filė ir apšlakstoma actu.
Sumaišoma su pusiau ištroškintais svogūnais, uždengiama dangčiu ir to­
liau troškinama, kol produktai būna gatavi.
Patiekiama apibarsčius susmulkintais petražolių lapeliais ir grūstais
juodaisiais pipirais.
• 500 g porų, 500 g žuvų filė, 150 g ryžių. 50 g pomidorų tyrės, 80 g margarino,
acto, petražolių, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Turkmėniški svogūnų pyragėliai
r u m o lakštas, ant tešlos dedamas įdaras (smulkiai supjaustyti ir sumaišyti
su spirgintais lašiniais svogūnų laiškai, krapai, petražolės, juodųjų pipirų
pagal skonį), kraštai suspaudžiami ir sulipdomi arba supjaustoma pusmė­
nuliais kaip čeburekams. Kepami gruzdintuvėje ir patiekiami karšti.
Pyragas su svogūnais
Iš miltų, margarino, cukraus, druskos, pieno, mielių išminkoma tešla
ir pusę valandos palaikoma. Iškočiojami pusės centimetro storumo lakš­
tai, išdėliojami ant pateptos riebalais kepimo skardos, kad tešlos kraštai
būtų nukarę, tešla dar kartą paliekama, kad pakiltų. Į 50 ml lydytų rūkytų
lašinių sudedami troškinti žiedais pjaustyti svogūnai, sumaišyti su 2 plak-
321
21—20
tais kiaušiniais. M a s ė sudedama ant iškilusios tešlos, ir pyragas kepamas
aukštoje temperatūroje.
• 250 g miltų, 50 g margarino (aliejaus), 20 g cukraus, druskos pagal skonį, 4—
5 valgomieji šaukštai pieno, 20 g mielių, 50 g rūkytų lašinių, 1 svogūno gal­
velė, 2 kiaušiniai.
Svogūninis pyragas
Iš miltų, vandens, dviejų šaukštų aliejaus ir žiupsnelio druskos už­
m i n k o m a tešla; iš j o s iškočiojami 4 — 5 lakštai; vienas — didesnis ir sto­
resnis už kitus. Leidžiama šiek tiek apdžiūti, bet neperdžiovinamą.
Svogūnai smulkiai supjaustomi ir troškinami svieste, kol suminkštė­
ja. N u k e l i a m i n u o ugnies, į svogūnus suberiamą susmulkinta brinza, plak­
ti žali kiaušiniai ir išmaišoma. Į pateptą riebalais kepimo skardą pirmiau­
sia klojamas didysis tešlos lakštas, kurio kraštai 10 cm platesni negu
skarda. Apšlakstoma aliejumi, ir dedamas antras lakštas, stengiamasi pa­
dėti lygiai per vidurį. Vėl apšlakstoma aliejumi ir viduje dedamas svo­
gūnų įdaras, m a ž d a u g 10 cm tešlos pakraščiais įdaro nededama. Sudeda­
mi kiti lakštai, kiekvienas patepamas aliejumi. Apatinio lakšto kraštai
lygiai užlenkiami iš viršaus. Svogūninis pyragas gausiai apšlakstomas
aliejumi ir kepamas, kol pagelsta. Gatavas svogūninis pyragas truputėlį
apšlakstomas vandeniu ir apdengiamas rankšluosčiu, kad atsileistų ir bū­
tų minkštesnis.
Patiekiamas karštas.
Svogūninį pyragą galima iškepti ir su porais.
Išrūgų ir s v o g ū n ų laiškų kokteilis
• 0,75 g pasukų, 100 g smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų, druskos pagal skonį.
Produktai išmaišomi maišytuvu.
S V O G Ū N Ų ATSARGŲ PARUOŠIMAS
Marinuoti svogūnai
Marinuoti rekomenduojama mažus svogūnus. Galveles 2 — 3 minu­
tėms įleiskite į verdantį vandenį, išgriebę greitai ataušinkite. Nulupę vir­
šutinius lukštus, nupjaustę galus nuo šaknelių ir viršūnėlių, svogūnus
palaikykite pasūdytame vandenyje, nupylę jį, užpilkite verdančiu mari-
natu.
Vienam litrui marinato reikia m a ž d a u g 0,5 1 vandens, tiek pat 9%
322
acto, 2 valgomųjų šaukštų druskos, cukraus pagal skonį ir prieskonių:
cinamono, kvapiųjų gvazdikėlių, badijono (žvaigždanyžio), kvapiųjų pi­
pirų, raudonųjų pipirų, lauro lapų (galima dėti ne visus išvardytus prie­
skonius).
Marinuoti svogūnai minkštesnį, sultingesni, ne tokie aštrūs kaip švie­
ži. Jie tinka mišrainėms, salotoms, priedams.
Marinuotus svogūnus galima labai greitai paruošti: supjaustomi žie­
dais, nuplikomi verdančiu vandeniu (būtinai, kad dingtų kartumas) ir už­
pilami marinatu, be to, nebūtina laikytis receptūros, dėkite tai, ką turite.
Būtini komponentai yra actas, druska ir cukrus pagal skonį. Po kelių
valandų tokius svogūnus galima valgyti. Jie skanūs vieni kaip užkandis,
galima dėti į salotas. Tokius svogūnus šaldytuve galima laikyti pusantros
savaitės, jie nepraranda skonio.
S v o g ū n ų laiškai su druska
Svogūnai laikomi labai vertinga daržove, nes j u o s e gausu vitamino
C ir karotino. U ž a u g u s i u o s e svogūnuose būna 10 m g % vitamino C ir
0,03 m g % karotino, o svogūnų laiškuose atitinkamai — 60 ir 6 m g % .
Todėl su druska laikomi svogūnų laiškai žiemą praturtina maistą tokių
organizmui būtinų vitaminų.
Svogūnų laiškai sutvarkomi, nuplaunami, sudedami į indą su kiau­
rymėmis arba ant n u o ž u l n a u s paviršiaus, kad gerai nutekėtų v a n d u o . Ta­
da susmulkinami 1—2 cm ilgumo gabalėliais ir sumaišomi su druska
dideliame inde (1 kg svogūnų l a i š k ų — 200 g druskos). Standžiai su-
kemšami į stiklainius mediniu šaukštu, kad išsiskirtų sultys, kurios pas­
kui apsemia svogūnus. Iš viršaus prispaudžiama plonu mediniu skridinė­
liu, kuris turi 2 cm panirti į sultis. Užpilama aliejumi (2 cm sluoksniu).
Stiklainiai sandariai u ž d a r o m i ir laikomi vėsioje vietoje.
Kai svogūnų dėsite į kokį nors patiekalą, nepamirškite, kad jie pa­
kankamai pasūdyti.
1
323
 sulfamido preparatų, turinčių baktericidinį poveikį. Štai tada žaizdoms
gydyti ir buvo pradėti vartoti česnakų antpilai. B u v o pastebėta, kad, be
gydomųjų savybių, česnakai reguliuoja virškinimą, kvėpavimo organų
veiklą, akių gleivinę, taip pat plečia kraujagysles ir varo tulžį. Taip pat
buvo pastebėta, kad česnakai mažina cukraus kiekį, todėl naudingi ser­
gantiems cukriniu diabetu, varo šlapimą, stiprina smulkiąsias kraujagys­
les ir kapiliarus.
Tiek daug gydomųjų savybių česnakai turi todėl, kad j u o s e itin d a u g
M a n o m a , kad česnakų tėvynė — Pietų Azija. Tačiau laukinių česna­ įvairių cheminių medžiagų. Vandens česnakuose kur kas mažiau negu
kų pasitaiko ir Ukrainos Polesėje, ir Baltarusijoje. kitose daržovėse, o angliavandenių ir azoto junginių daugiau negu svo­
Pirmiausia česnakus, kaip vaistinius augalus, aprašė I mūsų eros am­ gūnuose. Česnakuose aptikta 17 mikroelementų. Juose daug j o d o jungi­
žiuje senovės R o m o s gydytojas Dioskoridas. nių, kurie gali paveikti skydliaukės funkciją. Česnakuose gausu vitaminų
C, B ir D. Svarbi aktyvi medžiaga česnakuose yra eterinis aliejus —
Senovės Egipte faraonai liepdavo savo vergams valgyti česnakų, kad
alicinas, turintis fitoncidinį poveikį. Visi naudingieji komponentai ge­
turėtų daugiau jėgų. Senovės graikai tikėjo, kad česnakai saugo nuo gy­
riausiai išsilaiko šviežiuose česnakuose, todėl gaminant patiekalus pa­
vatės įkandimo, o romėnai manė, kad česnakai suteikia žmonėms drąsos
prastai jų dedama baigiant ruošti, prieš 3—5 minutes iki patiekiant. Jie
ir dvasios žvalumo, taip pat jais gydydavo inkstų ir kepenų ligas.
vartojami konservuojant daržoves, grybus ir kitus produktus, veikia kaip
Kinijoje ir Indijoje česnakai buvo vartojami kvėpavimo takų, virš­
konservantai, nes turi antimikrobinių savybių.
kinimo organų ligoms gydyti, taip pat nuo m a r o ir choleros.
Tačiau česnakų daug nevalgoma — praktiškai galima suvartoti 2—
Garsusis gydytojas ir mąstytojas Avicena rekomenduodavo česnaką
3 skilteles, retai daugiau per dieną. Ypač atsargiai reikia vartoti česnakus,
„nuo visokių ligų".
sergantiems širdies ligomis, kad nebūtų peržengtos ribos, ir nebūtų su­
N u o seno česnakai populiarūs ir Rusijoje. K a i p maistą ir kaip vaistą
keltas priešingas poveikis — širdies ir galvos smegenų spazmai.
laukinius ir užaugintus česnakus vartojo skitai ir senovės slavai.
Taigi česnakus vartoti maistui galima labai ribotai, dažniau kaip
K a i p pasakojama senuose padavimuose, vieno pietų Rusijos mieste­
priedą.
lio gyventojai maro epidemijos metu išsitepė česnakų sultimis ir išsigel­
Keletas česnako s k i l t e l i ų — visada pikantiškas įvairių salotų prie­
bėjo nuo baisiosios ligos.
das. Nuolat vartodami šį augalą, palaikysime organizmo sveikatą.
1616 metų vaistažolių knygoje česnakais patariama gydyti votis, vi­
Kasdien vartoti česnakus iš dalies kliudo specifinis jų kvapas. Ta­
daus n e g e r u m u s , skorbutą, vandenligę, kepenų ligas, varyti kirmėles, taip
čiau jis tuoj dingsta pakramčius petražolės šaknį.
pat vartoti nuo gyvatės įkandimo (todėl česnakai Rusijoje buvo vadinami
Kaukaze ir Užkarpatėje labai populiarūs marinuoti česnakai.
„gyvatine ž o l e " ) . Buvo m a n o m a , j o g česnakas padeda nuo vidurių šilti­
Pateikiame patiekalų iš česnakų ir su česnakų priedu.
nės, dizenterijos, žarnyno sutrikimų, gripo, nuplikimo ir odos ligų.
Ir dabar Rytų šalyse gaminami tepalai lygiomis dalimis iš česnakų, Įsidėmėkite...
medaus, baltųjų lelijų sulčių ir vaško, pakaitinto ant ugnies. Šie tepalai
vartojami kosmeti n ė m s operacijoms, p i g m e n t i n ė m s dėmėms ir strazda­ • Česnakai — labai stiprus prieskonis, kurį reikia dėti baigiant ruoš­
noms, n u o s p a u d o m s ir karpoms naikinti, taip pat nuo skorpionų, gyvačių ti patiekalą kaip „česnakinę druską" (sutrintą su druska)— 0,5—3 g į
ir nuodingų mašalų įkandimo. sriubą ir 2—10 g į kitus patiekalus.
M o k s l i n ė medicina ne kartą yra patvirtinusi, kad česnakai turi nau­ • Česnakų dedama į daugelį patiekalų. Jie pagerina skonį, dedami
dingų ir gydomųjų savybių. Susidomėjimas šiuo augalu ypač padidėjo baigiant virti.
Antrojo pasaulinio karo metu. Užnugario ligoninėse stigo antibiotikų,
• Daugelis mėgsta, kad salotos kvepėtų česnakais. Todėl į salotas

324 325
 dedama česnaku ištrinta ruginės duonos riekelė. Paskui ji ištraukiama, PATIEKALAI SU Č E S N A K A I S
o vos juntamas subtilus kvapas lieka.
Salotos „Pavasaris" su česnaku
• Pakanka salotinę ištrinti česnaku, ir visas patiekalas įgaus apeti­
Smulkiau supjaustomi kiaulpienių, dilgėlių ir raktažolės lapai, pasū-
tišką česnako kvapą.
domi ir sumaišomi. D e d a m a smulkiai kapoto česnako. Užpilama aliejumi
• Pratinkite vaikus prie česnakų nuo dvejų trejų metų: įtrinkite čes­ arba majonezu. Apibarstoma pjaustytu kietai virtu kiaušiniu.
naku duonos riekeles, dėkite į maistą. • 50 g kiaulpienių lapų, 30 g dilgėlių, 30 g raktažolių, 3 g česnako, 15 g ma­
jonezo arba 15 g aliejaus, 1 kiaušinis.
• Česnakai — bet kuriuo metų laiku prieinamas vaistas, padeda per­
sisaldžius ir sutrikus skrandžiui. Jie turi medžiagų, kurios naikina mik­
Burokėlių salotos su česnaku
robus ir net užkrečiamos ligos ne visada įveikia česnaką: ir gripas, di­
Virti burokėliai supjaustomi mažais kubeliais arba sutarkuojami, su­
džiųjų miestų rykštė, ir dizenterija, kurią sukelia neplaunamos rankos, ir
smulkinami graikinių riešutų branduoliai ir smulkiai sukapojamas česna­
kitos žarnyno infekcijos.
kas. Viskas išmaišoma, užpilama majonezu, įberiama druskos, pipirų pa­
• Česnakuose daug vitaminų; neatsitiktinai juo gydomas skorbutas. gal skonį.
Yra medžiagų, skatinančių apetitą, reguliuojančių žarnyno veiklą, pade­ • 80 g burokėlių, 5 g česnako, 10 g majonezo, 2 graikiniai riešutai.
dančių geriau suvirškinti maistą.
Morkų salotos su česnaku
• Tiems, kurie serga hipertonija arba ateroskleroze, rekomenduoja­
Smulkiai sutarkuojamos šviežios morkos, s u m a i š o m o s su smulkiai
ma česnakus valgyti kasdien: palengvės galvos skausmai, nebesvaigs gal­
sukapotu česnaku, paskui su majonezu.
va, nekankins nemiga.
• 80 g morkų, 3 g česnako, 10 g majonezo.
• Nuo seno liaudis vartoja česnakų antpilą, kuris geriamas nuo po­
dagros, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligės. Penkios česnakų galvelės Pomidorų salotos su česnaku
smulkiai supjaustomos ir užpilamos 500 g degtinės. 8—10 dienų laikoma Švieži pomidorai supjaustomi žiedais, pridedama smulkiai sukapoto
šiltai. Geriama po pusę arbatinio šaukštelio 3 kartus per dieną. česnako, apipilama grietine. įberiama druskos, pipirų pagal skonį.
• 100 g pomidorų, 3 g česnako, 15—20 g grietinės.
• / alocholo, žinomo vaisto, sudėtį įeina česnakų ekstraktas. Alocho-
las skiriamas ūminiams ir lėtiniams kepenų ir tulžies pūslės uždegimams,
A g u r o č i ų ( b a k l a ž a n ų ) ikrai s u č e s n a k u
taip pat vidurių užkietėjimui gydyti.
Ikrai sumaišomi su smulkiai sukapotomis 2 — 3 skiltelėmis česnako,
• Česnakai padeda gydyti kai kurias ginekologines ligas. Netinka tik apibarstomi žalumynais.
vienu atveju — sergant inkstų uždegimu. Česnakuose esantys eteriniai
• 100 g konservuotų aguročių ikrų, 3 g česnako, 5 g krapų.
aliejai gali suerzinti skrandžio gleivinę, gali pradėti graužti rėmuo, todėl
kasdien pakanka 1—2 skiltelių. Beje, tiek užtenka ir burnos ertmei dez­ Česnakų laiškų salotos
infekuoti. Tie, kas valgo česnakus, neturi kirmėlių.
Česnakų laiškai nuplaunami ir supjaustomi m a ž d a u g 2 cm ilgio ga­
• Miestų butuose česnakai greitai sudžiūvo, juos sunku išlaikyti. Ga­ balėliais. Pagardinami druska, aliejumi, papuošiami virtų kiaušinių skil­
lima nuluptus česnakus sumalti mėsmale, sudėti į stiklainį (nesūdyti/), telėmis ir alyvuogėmis, apibarstomi smulkiai pjaustytais petražolių lape­
užspausti polietileniniu dangteliu ir pastatyti į šaldytuvą. Tokie česnakai liais.
ilgai išlaiko savybes — galima dėti į visokius valgius, rauginamas dar­ • 10 česnakų laiškų, 40 ml aliejaus, 2 kiaušiniai, 16 alyvuogių, petražolių lape­
žoves. lių arba krapų, druskos pagal skonį.

326 327
 Virtų česnakų salotos
Jauni didesni česnakai nuplaunami ir supjaustomi 3 cm ilgio gaba­
lėliais. Trumpai paverdami pasūdytame pagal skonį vandenyje, kad šiek
tiek suminkštėtų. Nusunkiami, sudedami į stiklainį ir užpilami lygiomis
dalimis actu ir vandeniu, kuriame virė. Užpilama trupučiu aliejaus, kad
nepelytų. Šitaip paruoštos salotos gali išbūti 3—4 dienas.
Patiekiant salotos apipilamos aliejumi ir apibarstomos smulkintais
petražolių lapeliais.
• 500 g česnakų laiškų, 50 ml aliejaus, acto, petražolių lapelių arba krapų, drus­
kos pagal skonį.
Č e s n a k ų ikrai
Česnakai nulupami, iš jų sutrinama košelė. Pridedama smulkiai grūs­
tų riešutų, mirkyto ir nuspausto pyrago. Košė išmaišoma mediniu šaukš­
tu, p a m a ž u pilamas aliejus, kol pasidaro vientisa košelė. Pagardinama
citrinos sultimis arba citrinos rūgšties tirpalu.
Patiekiami kaip salotos, papuoštos alyvuogėmis. Šituos ikrus galima
tepti ant sumuštinių.
• 50 g česnakų, 200 g padžiūvusiu pyrago, 100 g gliaudytų graikinių riešutų, 60
ml aliejaus, 50 g alyvuogių, citrinos sulčių, druskos pagal skonį.
•
Bulgariškai paruošta varškė su česnaku
Grūstuvėje sugrūskite kelias česnako skilteles, apibarstykite druska.
Grūsdami supilkite po lašą 5 valgomuosius šaukštus aliejaus. | košę- sudė­
kite 250 g varškės, įberkite žiupsnelį raudonųjų pipirų, įspauskite vienos
citrinos sultis arba įdėkite 2 — 3 valgomuosius šaukštus grietinės, gerai iš­
maišykite. Varškė bus skanesnė, jeigu pridėsite maltų graikinių riešutų. Cit­
rinos sultis galima pakeisti smulkiai supjaustytais raugintais agurkais.
Su česnaku keptos žuvys
Žuvys nuvalomos, n u p l a u n a m o s , p a s ū d o m o s , patepamos grūstu čes­
naku. Sudedamos į riebalais pateptą k e p i m o skardą, apipilamos aliejumi
ir a p k e p a m o s orkaitėje, kol išnyksta česnakų kvapas.
Patiekiamos su raugintais agurkais, bulvių ar kitokių daržovių salo­
tomis.
• 800 g žuvų, 60 ml aliejaus, 50 g česnakų, druskos pagal skonį.
•
Viščiukas su česnakų padažu
Viščiukas sutvarkomas, ir visas a p k e p a m a s riebaluose, prieš tai pa­
s ū d o m a s iš išorės ir iš vidaus. Paskui troškinamas uždengtame inde su
nedideliame kiekyje vandens. Kai mėsa suminkštėja, supjaustoma porci­
jomis.
Ankštpipiriai nuplaunami, iškrapštomos sėklos. Iškepami, nulupama
328
oda, perplaunama šaltu vandeniu, smulkiai supjaustoma, p a g r ū d a m a ir
pakepinama. Nulupti pomidorai smulkiai supjaustomi ir pakepinami. Čes­
nakas nulupamas, sutarkuojamas, šiek tiek pakepinamas riebaluose, ku­
riuose b u v o troškinamas viščiukas, ir sumaišomas su ankštpipiriais ir
pomidorais. Pagardinama juodaisiais ir raudonaisiais pipirais, druska.
Apibarstoma petražolių lapeliais.
• Viščiukas (1 kg), 80 g lydytų taukų arba aliejaus, 30 g sviesto, 600 g saldžio­
sios paprikos, 300 g pomidorų, 50 g česnako, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų,
petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.
ČESNAKŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS
Marinuoti česnakai
Česnakų skiltelės nulupamos, nuplaunamos ir užpilamos marinatu,
kurio vienam litrui paruošti reikia 0,25 stiklinės vandens, 20 g cukraus,
30 g druskos, 0,75 stiklinės 6% acto. į kiekvieną litro talpos marinuotų
česnakų stiklainį reikia įberti po 5 žirniukus kvapiųjų ir karčiųjų pipirų,
po 4 kvapiuosius gvazdikėlius ir nedidelį gabalėlį cinamono.
Marinuoti česnakai patiekiami prie mėsos, žuvų ir daržovių patieka­
lų kaip priedas.
Marinuoti ir sterilizuoti č e s n a k a i
Česnakai marinavimui nukasami tada, kai stiebai dar žali ir gležni,
o skiltelės galvelėje ne visai susiformavusios. Nukastų česnakų pašalina­
mi viršutiniai laiškai, nupjaunamos šaknelės, laiškai toje vietoje, kur pra­
deda šakotis. Nuplauti tekančiu vandeniu česnakai supjaustomi 3 — 4 cm
ilgio gabalėliais. Vieną minutę palaikomi pasūdytame pagal skonį ver­
dančiame vandenyje ir sudedami į stiklainius. Tarp česnakų įdedama kra­
pų šakelių. Užpilama marinatu (ne verdančiu), paruoštu iš 1 1 acto, 1 1
vandens ir 60 g druskos. Sterilizuojama 15 minučių.
Rauginti česnakai
Česnakai rauginimui nukasami visiškai užaugę — galvelės didelės,
bet dar tebesančios pieninės brandos stadijoje, o lukštai švelnūs.
Stiebai nupjaunami 2 — 3 cm nuo galvelės. Nupjaustomos galvelių
šaknelės, nulupami lukštai. Nuplaunami ir 8—10 valandų mirkomi šal­
tame vandenyje, kad atsišviežintų. Sudedami į stiklainius, retkarčiais de­
damas krapų stiebų su lapeliais sluoksnis (100 g — 10 kg česnakų). Už­
pilama virintu ir ataušintu marinatu, paruoštu iš 5 1 vandens, 300 g drus­
kos ir 300 ml acto. Prispaudžiama plonomis medinėmis grotelėmis arba
skridinėliu, kad česnakai neiškiltų į marinato paviršių. Česnakai įrūgs po
15 dienų.
Laikomi vėsioje vietoje.
329
 Įsidėmėkite...
• Skaniausi krienai tie, kurių šaknys gana storos (2—3 cm) ir ilgos
(20—25 cm), paviršius lygus ir šviesus, o minkštimas — baltas.
• Krienai — puikus priedas prie daugelio žuvų patiekalų.

• Krienų šaknys greitai sudžiūsta, suvysta, todėl prieš valgydami

palaikykite vandenyje.
• Lengviau sutarkuoti per naktį mirkytus šaltame vandenyje krienus.
N u o senų laikų krienai labai vertinami kulinarų. Tai daugiamečiai
• Maldami krienus mėsmale gerokai prisiraudosite. Šito galite iš­
šakniastiebiniai augalai. M a n o m a , kad per visą pasaulį jie paplito iš piet­
vengti — ant mėsmalės tinklelio užmaukite polietileninį maišelį ir gerai
ryčių Europos. Laukiniai krienai dabar auga Kaukaze, Sibire. Dar seno­
užriškite.
vės slavai j u o s vartodavo maistui. Ilgainiui augalai buvo sukultūrinti,
• Tarkuotos krienų šaknys vartojamos daugeliui šaltų ir karštų pa­
tradiciškai auginami daržuose, ypač Baltarusijos, Ukrainos, Baltijos res­
tiekalų. Juos galima sumaišyti su tarkuotais obuoliais, virtais burokė­
publikose. Maistui vartojamos krienų šaknys ir jauni lapai.
liais, su grietine. Krienų lapai vartojami sūdymui ir marinavimui.
Krienai taip pat priskiriami augalams, turintiems fitoncidų. Ne veltui
liaudyje nuo seno sakoma, kad ligos aplenks, jeigu valgysi krienus ir • Kad tarkuoti krienai nepatamsėtų, reikia apšlakstyti citrinos sulti­

kopūstus. Fitoncidines savybes lemia šviežių šaknų sultyse esantis lizo- mis arba actu ir gerai išmaišyti.

cimas, ardantis bakterijų ląstelių apvalkalus, nuo ko mikrobai žūva. • Tarkuotus krienus galima sutaisyti su grietine arba burokėlių sul­
Be to, šiuose augaluose gausu vitaminų C, fermentų, mineralinių timis. Daugelis mėgsta įberti cukraus ir šiek tiek įpilti acto.
druskų. Vitamino C krienuose penkis kartus daugiau negu citrinose. • Sergant gastritu ir esant mažam skrandžio rūgštingumui naudinga
Tradicinė medicina krienus vartoja hipovitaminozei, skorbutui gy­ prieš valgymą išgerti vieną arbatinį šaukštelį tarkuotų krienų, atskiestų
dyti. Taip pat krienai vartojami sutrikus virškinimui, praradus apetitą, vandeniu. Krienų sultimis, atskiestomis vandeniu, galima skalauti gerklę,
kaip p r i e m o n ė , lengvinanti kosulį ir varanti šlapimą. Buvo pastebėta, kad kad apsisaugotumėte nuo anginos.
krienai mažina cukraus kiekį. Vandeniu praskiestomis krienų sultimis ska­ • Krienų lapus paruošti atsargai labai paprasta, galima taip pat,
laujama burnos ir gerklės ertmė sergant stomatitu, gingivitu, parodonto- kaip ir kitus žalumynus. Juos reikia laikyti uždarytuose stiklainiuose.
ze, taip pat sergant cukriniu diabetu, angina, kitomis ligomis. Tarkuoti
• Krienų lapų dedama į raugiamus agurkus, pomidorus ir kitas dar­
krienai vartojami kaip garstyčios. Šviežių lapų kompresai dedami' ant
žoves. Jie suteikia daržovėms kietumo. Tačiau krienų lapų galima dėti į
s k a u d a m o s vietos sergant radikulitu, išijumi ir neuralgija.
konservuojamas daržoves, kurios laikomos atviruose stiklainiuose.
Sutarkuoti ir tinkamai paruošti krienai — geras pagardas mėsos, žu­
vų patiekalams ir užkandžiams. Jie vartojami daržovėms konservuoti,
agurkams ir pomidorams rauginti. Krienų šaknis galima sudžiovinti ir
taip pat vartoti kaip prieskonį. Sudžiovintus krienus reikia sugrūsti arba PATIEKALAI SU KRIENAIS
sumalti, supilti į stiklainį ir užspausti polietileniniu dangteliu.
Krienų p a g a r d a s su aliejumi
Jaunų krienų lapai maišomi su salotomis.
Krienų nepatartina vartoti sergant gastritu, opalige, kolitu, kepenų ir Krienų šaknys nuskutamos, švariai n u p l a u n a m o s ir sumalarrios mės­
inkstų ligomis. male. Į sumaltus krienus įpilama verdančio vandens, įberiama druskos,
cukraus ir leidžiama pritraukti 8 — 1 0 valandų. Paskui nupilamas viršuti-

330 33 J
nis pritrauktas skysčio sluoksnis, krienai sutaisomi su aliejumi ir varto­
jami kaip prieskonis. Krienus sumaišę su garstyčiomis, sutaisę su grie­
tine arba majonezu, turėsite universalų pagardą praktiškai visiems patie­
kalams.
Krienų pagardas su citrinos rūgštimi (actu)
Krieno šaknys nuskutamos, n u p l a u n a m o s ir sutarkuojamos arba su­
malamos mėsmale. Vienam kilogramui krienų reikia 4 g citrinos rūgšties
arba acto, 800 g ataušinto virinto vandens, 80 g cukraus, 40 g druskos.
Viskas išmaišoma ir sudedama j nedidelius stiklainius.
Krienai marinate
500 ml vandenyje ištirpinama 40 g druskos ir 20 g cukraus, įberia­
mas 1 g kvapiųjų gvazdikėlių ir c i n a m o n o . Indas, kuriame buvo ruošia­
mas marinatas, uždengiamas dangčiu, o kai vanduo ataušta iki 50° C,
įpilama 200 ml 9% acto. Po paros marinatas perkošiamas per marlę, į jį
sudedamas 1 kg tarkuotų krienų. Gerai išmaišoma ir supilstoma į pusės
litro stiklainius, kurie sandariai uždaromi ir laikomi šaltoje vietoje.
Krienai su burokėlių sultimis
Burokėliai smulkiai sutarkuojami, sultys išspaudžiamos per marlę.
Išspaustos sultys sumaišomos su krienais santykiu: 500 ml sulčių — 1 kg
krienų, 250 ml 9 % acto, 100 g cukraus, 50 g druskos. Gerai išmaišoma,
supilstoma į nedidelius stiklainius, stiklainiai uždaromi ir pastatomi vė­
sioje vietoje.
Sviestas su krienais
Sviestas suplakamas mediniu šaukštu, kad pasidarytų purus. Sumai­
šomas su smulkiai tarkuotais krienais, pasūdomą pagal skonį ir gerai
išmaišoma.
Patiekiamas prie šaltų dešros, virtų kiaušinių užkandžių, brinzos ar­
ba tepamas ant sumuštinių, kurie papuošiami alyvuogių skiltelėmis.
• 120 g sviesto,'40 g krienų, druskos pagal skonį.
Varškės paštetas su krienais
Obuoliai patroškinami, pertrinami per sietelį, įdedami trinti virtų
kiaušinių tryniai, pagardinama druska, pipirais, sumaišoma su krienais.
• 150 g riebios varškės, 2 virtų kiaušinių tryniai, 20 g tarkuotų krienų, 1 obuo­
lys, druskos pagal skonį, maltų pipirų.
332
Sūrio paštetas su krienais
Pertrinta per sietelį varškė sumaišoma su sviestu, pridedama tarkuo­
to sūrio, įberiama druskos, garstyčių, smulkiai pjaustytų svogūnų, tar­
kuotų krienų, įpilama šiek tiek pieno. Išplakama, kad pasidarytų vientisa
masė.
• 150 g minkštos varškės, 50 g sviesto, 50 g kieto sūrio, 10 g krienų, garstyčių,
druskos pagal skonį, nedidelė svogūno galvelė, pieno.
Grietinės padažas su krienais
Į grietinę įmaišomi smulkiai sutarkuoti krienai, citrinos sultys, įbe­
riama druskos pagal skonį, ir viskas gerai išmaišoma. Patiekiama su kep­
ta arba troškinta mėsa (veršiena, jautiena, kiauliena).
• 100 g grietinės, 50 g tarkuotų krienų, citrinos sulčių, druskos pagal skonį.
Majonezo padažas su krienais
J žalius kiaušinių trynius įberiamas žiupsnelis druskos, tryniai gerai
išplakami. Visą laiką plakant pilamas aliejus — iš pradžių po lašelį, pas­
kui plona srovele, žiūrint, kad gerai įsigertų į padažą. Kai supilsite visą
aliejų, padažas bus tirštas, nesilies iš šaukšto. Praskieskite jį citrinos sul­
timis, įdėkite smulkiai sutarkuotų ankštpipirių ir sumaišytų su cukrumi
bei actu krienų. Jei norite, galite į j u o s įberti tarkuotos citrinos cedros.
Perpilkite valgomuoju šaukštu verdančio vandens, kad padažas sutirštė-
tų, bet nesukrekėtų kiaušinių tryniai. Patiekiamas su šalta mėsa.
• 3 kiaušinių tryniai, 150 ml aliejaus, 100 g krienų, 20 g cukraus, vienos citrinos
sultys, 20 ml acto, garstyčių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Bulvių ir krienų padažas
Bulvės išverdamos neluptos, tada nulupamos ir sugrūdamos. Pride­
dama tarkuotų krienų, įpilama acto, įberiama druskos pagal skonį, įpila­
ma šiek tiek karšto vandens, kad padažas nebūtų per tirštas. Viskas gerai
išmaišoma.
Padažas patiekiamas prie šaltos kiaulienos, kumpio ir rūkytų lašinių.
Vietoj bulvių į padažą galima dėti virtų, smulkiai supjaustytų morkų.
• 250 g bulvių, 80 g tarkuotų krienų, acto, druskos pagal skonį.
Grietinės p a d a ž a s su krienais ir migdolais
Mėsos sultinys sutirštinamas grietine ir miltais, gerokai paverdamas
ir perkošiamas. Padaže greitai pašildomi krienai, įberiama cukraus pagal
skonį. Jei norite, į gatavą padažą galite įmušti šviežią kiaušinio trynį.
333
Kad skonis būtų kitoks ir jdomiau atrodytų, j padažą galite įberti nupli­
kytų, nuluptų, šiaudeliais supjaustytų migdolų. Šitas padažas skanesnis,
jeigu bus salstelėjęs. Patiekiamas prie mėsos.
• 0,25 1 kiaulienos arba jautienos sultinio, druskos pagal skonį, 0,25 1 grietinės,
30 g miltų, 4 valgomieji šaukštai gatavų krienų, cukraus, 2 0 — 4 0 migdolų, (1
kiaušinio trynys).
Krienų padažas su bulvėmis
Produktai ir paruošimas tokie pat kaip ankstesniame recepte. Padažo
skonį, vaizdą ir tirštumą keičia įpiltos bruknių sultys. Į padažą galima
įberti smulkintų, prieš tai pakepintų migdolų.
Patiekiamas prie virtos mėsos, knedlikų.
Burokėliai su krienais
Virti burokėliai sutarkuojami, sumaišomi su krienų pagardų, užpila­
mi grietine arba aliejumi. Patiekiant apibarstomi žalumynais.
• 100 g burokėlių, 2 valgomieji šaukštai krienų, 30 g grietinės (15 g aliejaus),
10 g petražolių lapelių arba krapų.
Burokėliai su krienais ir agurkais
Virti burokėliai smulkiai sutarkuojami, pridedami 2 valgomieji
šaukštai krienų pagardo ir 1—2 smulkiai supjaustyti agurkai (švieži arba
rauginti, pamirkyti vandenyje). Apipilama grietine arba aliejumi. Patie­
kiami apibarstyti žalumynais.
• 100 g burokėlių, 30 g grietinės, 40 g agurkų, 10 g krapų arba petražolių
lapelių, 2 valgomieji šaukštai krienų.
Krienų ir p o m i d o r ų salotos
Sveiki nunokę pomidorai nuplaunami ir supjaustomi žiedais. Sude­
dami į lėkštę, išklotą jaunais vynuogių lapais. Apipilami grietinės, citri­
nos sulčių ir tarkuotų krienų mišiniu.
Salotos patiekiant papuošiamos kietai virtų kiaušinių griežinėliais.
• 80 g tarkuotų krienų, 200 g pomidorų, 100 g grietinės, 20 ml citrinos sulčių,
10 ml aliejaus, kiaušinis, vynuogių lapų, druskos pagal skonį.
Krienų ir obuolių salotos su grietine
Krienai gerai nuplaunami, nuskutami ir sutarkuojami. Paskui nuva­
lomi ir stambiai sutarkuojami obuoliai, tada sumaišomi su krienais ir
grietine. įberiama cukraus ir druskos pagal skonį. Patiekiamos salotinėje.
• 60 g krienų, 500 g obuolių, 0,75 stiklinės grietinės, cukraus ir druskos pagal
skonį.
334
Krienų salotos su kiaušiniais ir ž a l u m y n a i s
Smulkiai sukapojami 2 kietai virti kiaušiniai, sumaišomi su krienų
pagardų, įmaišoma žalumynų (svogūnų laiškų, petražolių, krapų lapelių),
pagal skonį įberiama druskos, cukraus, sutaisoma su grietine.
• 50 g krienų, po 10 g svogūnų laiškų, petražolių, 30 g grietinės. 2 kiaušiniai,
cukraus, druskos pagal skonį.
M e n k ė s salotos su krienais
Žuvis išvirkite, išimkite kaulus, žuvis supjaustykite gabalėliais, o
bulves ir agurkus — griežinėliais; žalumynus smulkiai sukapokite. Viską
išmaišykite. Užpilkite majonezu, sumaišytu su tarkuotais krienais arba
krienų pagardų.
• 120 g menkių, 40 g bulvių, 60 g agurkų, valgomasis šaukštas krienų pagardo,
15 g majonezo, 15 g petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį.
Salierai su obuoliais ir krienais
Nelupti obuoliai ir salierai stambiai sutarkuojami, imamas santykis
3 : 1 . Sudedami į rūgusį pieną, įberiama druskos ir įmaišoma smulkiai
tarkuotų krienų.
• 120 g obuolių, 30 g salierų šaknų, 30 g krienų, 100 g rūgusio pieno, druskos
pagal skonį.
Įdaryti agurkais ir krienais pomidorai
Atrenkami sveiki lygūs pomidorai, viršūnėlės nupjaunamos. Vidu­
riai išskobiami ir sukapojami, sumaišomi su smulkiai sukapotais agur­
kais ir krapų lapeliais. Mišinio prikemšami paruošti pomidorai. Užpilami
grietine, apibarstomi žalumynais.
• 120 g pomidorų, 50 g agurkų, 20 g krienų, 10 g žalumynų, 20 g grietinės.
Burokėliais ir krienais įdaryti agurkai
Atrenkami žali dideli agurkai, išskobiami jų viduriai, sumaišomi su
tarkuotais burokėliais ir krienų pagardų. Agurkų puselės prikemšamos
įdaro, apipilamos grietine, apibarstomos krapų lapeliais.
• 120 ,g agurkų, 50 g burokėlių, 20 g krienų, 5 g žalumynų, 20 g grietinės.
.
Silkės su burokėliais ir krienais
Išdorotų silkių gabalėliai sudedami į dubenį, pridedama sutarkuotų
ir su tarkuotais krienais sumaišytų burokėlių. Patiekiama su majonezu
arba aliejumi ir žalumynais.
335
 • 40 g silkių, 75 g burokėlių, 20 g krienų, 15 g majonezo, 15 g petražolių arba • 150 g žuvų, 10 g sviesto, 10 g miltų, 40 g grietinės, 2 valgomieji šaukštai
krapų lapelių. tarkuotų krienų, lauro lapų, pipirų, cukraus, druskos pagal skonį.

Kiaušiniai su šaltu krienų padažu Balandėliai su burokėliais ir krienais grietinėje

Krienai nuskutami, nuplaunami ir smulkiai sutarkuojami. ( j u o s de­
dama mirkyto vandenyje ir nuspausto pyrago, luptų ir smulkiai pjaustytų
obuolių, pilama grietinės, acto, įberiama cukraus, druskos pagal skonį.
Viskas gerai išplakama, kol pasidaro vientisa košė.
Kietai virti kiaušiniai nulupami, išilgai perpjaunami pusiau. Virtos
bulvės nulupamos ir supjaustomos dideliais kubeliais; jeigu bulvytės ma­
žos, tai nepjaustomos. S u d e d a m o s į vidurį lėkštės, aplink bulves — kiau­
šiniai, apibarstyti tarkuotu sūriu. Kiaušiniai užpilami šaltu krienų pa­
dažu.
Valgis patiekiamas kaip atskiras patiekalas arba kaip užkandis.
• SO g tarkuotų krienų, 6 kiaušiniai, 400 g bulvių, 60 g sviesto, 50 g sūrio,
riekelė pyrago, vienas obuolys, 5 ml acto, 5 g cukraus, 100 g grietinės, druskos
pagal skonį.
B u r o k ė l i a i s ir k r i e n a i s {daryti k i a u š i n i a i , u ž p i l t i
majonezu
Kiaušiniai išverdami kietai, perpjaunami pusiau, išimami tryniai, su­
trinami su virtais burokėliais, sumaišytais krienuose. Kiaušiniai prikem­
šami, patiekiant užpilami majonezu, apibarstomi žalumynais.
• 50 g virtų burokėlių, 20 g krienų, 15 g majonezo, 2 virti kiaušiniai.
Karpis su krienais ir obuoliais
Išdorotas ir porcijomis supjaustytas karpis apipilamas silpnu atskies­
tu actu, paskui žuvis išverdamą sultinyje pridėjus svogūnų, salierų, pet­
ražolių, įbėrus pipirų, įmetus lauro lapų. Kai išverda, reikia ataušinti.
Karpio gabalėliai d u o d a m i dubenėlyje su tarkuotų krienų ir obuolių
priedu žalumynuose. Atskirai duodama pašildyto sultinio.
• 150 g karpio, 30 g krienų, 60 g obuolių, 20 g žalumynų, 120 ml žuvų sultinio.
Verdančiame vandenyje palaikyti kopūstų lapai įdaromi burokėlių ir
krienų mišiniu, patroškinami grietinėje, patiekiant apibarstomi žalumy­
nais.
• 60 g kopūstų, 60 g burokėlių, 20 g krienų, 30 g grietinės, 10 g krapų ir
petražolių lapelių, druskos pagal skonį.
KRIENŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S
Džiovinti krienų lapai
Šaltame vandenyje nuplauti krienų lapai nuvarvinami, paliekami pa­
vėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, kad sudžiūtų. Paskui sutrinami tarp del­
nų ar kitu būdu ir laikomi sausi gerai uždarytuose stiklainiuose.
Džiovinti krienų lapai vartojami rauginant agurkus, p o m i d o r u s ,
ankštpipirius ir kitas daržoves. Įdėjus bent valgomąjį šaukštą tų lapų,
daržovės išsilaiko kietos, o užpilas skaidrus ir skanus.
Džiovintos krienų šaknys
Krienų šaknys švariai n u p l a u n a m o s , nuskutamos, perplaunamos ir
stambiai sutarkuojamos. Džiovinamos atviroje orkaitėje. Kai išdžiūsta,
galima sumalti kavamale. Vartojami tais pačiais tikslais, kaip ir džiovinti
lapai.

Krienuose troškinti karosai

Išdorotos žuvys supjaustomos gabalais, pasūdomos ir apibarstomos
maltais pipirais. Puode ištirpinamas sviestas, dedama viena eilė žuvų,
apibarstoma tarkuotais krienais, įpilama šiek tiek daržovių sultinio ir troš­
kinama ant nedidelės ugnies. Svieste pakepinami miltai, atskiedžiami tru­
pučiu sultinio, šiek tiek paverdami, įpilama grietinės, acto, įberiama cuk­
raus, padažu užpilamos žuvys puode, ir troškinamos dar kelias minutes.
Žuvys patiekiamos su bulvių arba kopūstų priedu.

336 22—20
337

Laukiniai špinatai ir dabar auga Irane, Kaukaze, todėl šitie regionai
laikomi jų gimtine. Tai greitai prinokstantis vienmetis augalas, seniai lai­
komas naudinga ir valgoma daržove.
Senovės ( X — X I a.) gydytojas Avicena rekomendavo špinatais gy­
dyti daugelį ligų. Jie labai populiarūs arabų kraštuose, kur vadinami „dar­
žovių karaliumi".
Špinatai plito lėtai. XI a. b u v o atvežti į Ispaniją, ir tik šio amžiaus
viduryje — į Prancūziją ir kitas Europos šalis. Rusijoje špinatai pradėti
auginti valdant Petrui I. D a b a r j i e kultivuojami Vakarų Europos šalyse,
Amerikoje, taip pat Japonijoje.
Špinatai populiarūs Kaukazo ir Vidurinės Azijos respublikose, ki­
tuose kraštuose j u o s augina tik mėgėjai.
Špinatuose gausu vitaminų C, B,, B 2 , taip pat labai retai daržovėse
pasitaikančių vitaminų P (rutino), nikotino rūgšties (PP), vitaminų K, D,
E, H, taip pat pirodoksino, arba vitamino B 6 , pantoteno rūgšties ( B 3 ) .
Špinatams būdinga tai, kad vitaminai A ir C nesuyra verdant.
Špinatuose gausu geležies ir folinės rūgšties, todėl jis nepakeičiamas
ligonių, kurių sutrikusi kraujodara, mityboje. Garsūs diabetologai įsakas
ir N o o r d e n a s dažnai patardavo dėti į maistą špinatų sergantiems cukriniu
diabetu. Špinatų sudėtyje gausu vitaminų, todėl jo niekas negali pakeisti
žmonių, dirbančių sunkų protinį darbą, sergančių nervų sistemos ligomis,
ir vaikų, kurių sutrikęs augimas, mityboje.
Rūgštynių gimtinė laikoma Vakarų Europa. Valgyti šį žaliąjį augalą
pradėta Prancūzijoje XIV amžiuje. Visose šalyse jų vartojama nedaug.
C h e m i n ė rūgštynių sudėtis panaši į špinatų. Rūgštynių lapuose ma­
žai baltymų ir cukraus, bet daug oksalo rūgšties — iki 360 m g % , o vi­
tamino C b ū n a 62 mg %, karotino — 4,09 mg%. Rūgštynės labai vertin­
gos ankstyvą pavasarį, kada žmonių maiste maža vitaminų. Jas patariama
valgyti sergantiems anemija, nes šiame augale n e m a ž a lengvai pasisavi­
namų geležies druskų, bet kai kuriems žmonėms jų vartoti nerekomen­
duojama dėl to, kad jose pernelyg gausu oksalo rūgšties.
338
ŠPINATŲ PATIEKALAI
Špinatų salotos
Nuplauti ir apsausę lapai supjaustomi, sumaišomi su smulkiai pjaus­
tytais svogūnų laiškais, sutaisomi su grietine, sudedami į salotinę, papuo­
šiami žiedais supjaustytais svogūnais, pomidorais, agurkais, susmulkintu
virtu kiaušiniu.
• 100 g špinatų, 10 g svogūnų laiškų, 10 g agurko, 10 g pomidorų, 20 g grie­
tinės, 1 kiaušinis, druskos pagal skonį.
Špinatų ir agurkų salotos
Švieži j a u n i špinatai nuplaunami tekančiu vandeniu ir smulkiai su­
pjaustomi. Pridedama susmulkintų svogūnų laiškų ir kubeliais pjaustytų
agurkų. Pasūdomą ir išmaišoma. Salotos apipilamos plaktu rūgusiu pienu
arba majonezu.
Patiekiamos apibarstytos susmulkintais petražolių lapeliais.
• 300 g špinatų, 200 g šviežių agurkų, 2 — 3 svogūnų laiškai, 100 g rūgusio
pieno arba majonezo, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį.
Špinatų šaknelių salotos
Šitoms salotoms vartojamos špinatų šaknelės, kurios liko, kai buvo
ruošiami patiekalai iš lapų. Viršutinė šaknelių dalis, iš kurios išauga lapai,
gerai nuplaunama tekančiu vandeniu ir išverdamą garuose arba nedide­
liame kiekyje vandens, pasūdyto pagal skonį, ir nusunkiama. Apipilama
aliejumi, actu arba citrinos sultimis, leidžiama šiek tiek pastovėti, kad
įsigertų prieskoniai. Grūstuvėje sugrūdami česnakai ir riešutai. Sumaišo­
mi su nedideliu kiekiu karšto vandens, kad pasidarytų tiršta košelė, kuria
užpilamos špinatų šaknelės, ir viskas išmaišoma.
Salotos patiekiamos papuoštos ridikėlių ir kiaušinių skridinėliais.
• 400 g špinatų šaknelių, 50 g graikinių riešutų branduolių, 50 ml aliejaus, 3-
4 skiltelės česnako, acto arba citrinos sulčių, druskos pagal skonį.
• papuošimui — kietai virtas kiaušinis, 5 — 6 raudoni ridikėliai.
Špinatų šaltsriubė
Špinatai nuplaunami, supjaustomi juostelėmis ir su 4 — 5 valgomai­
siais šaukštais patroškinami ant nedidelės ugnies. Kai v a n d u o užverda,
beriami ryžiai ir pilami miltai, sumaišyti su trupučiu šalto vandens. Prieš
nukeliant sriubą nuo ugnies, galima suberti smulkiai pjaustytus petražo­
lių lapelius. Sutaisoma su grūstais česnakais ir actu.
Patiekiama, kai sriuba visai ataušta. Vietoj acto galima dėti rūgšty­
nių, kurios m a i š o m o s su špinatais.
Šitokią sriubą galima išvirti iš balandūnės arba rūgštynių.
339
 • 500 g špinatų, 50 g ryžių, 20 g paskrudintų miltų, petražolių arba krapų la­
pelių, česnako, acto, druskos pagal skonį.
Špinatų ir kiaušinių sriuba
Špinatai ir rūgštynės nuplaunami, supjaustomi j u o s t e l ė m i s ir sude­
dami į verdantį pasūdytą vandenį kartu su smulkiai supjaustytais svogū­
nais. Verdama, kol visai suminkštėja. Miltai pakepinami aliejuje, atskie-
džiami vandeniu ir supilami į sriubą. Paverdama dar kelias minutes ir
nukeliama nuo ugnies. Jei norite, galite į sriubą įpilti 200 ml pieno.
Patiekiama karšta, apibarstyta-juodaisiais pipirais ir smulkiai suka­
potais virtais kiaušiniais, sumaišytais su smulkiai pjaustytais petražolių
lapeliais.
• 500 g špinatų, 20 g rūgštynių, 600 ml aliejaus, 30 g miltų, 60 g svogūnų
galvelių, 2 virti kiaušiniai, petražolių lapelių, maltų juodųjų pipirų, druskos
pagal skonį.
Špinatų sriuba su kefyru
(bulgarų valgis)
Špinatai perrenkami, nuplaunami, supjaustomi, sudedami ant apskru­
dintų svogūnų: p r i d e d a m a perrinktų, nuplautų ir apvirtų ryžių, pasūdomą
ir išmaišoma. Užpilama vandeniu ir išverdamą. Prieš patiekiant sriuba
uždaroma kefyru, sumaišytu su kiaušiniu, ir parūgštinama citrinos sulti­
mis. Patiekiama su paskrudintu pyragu.
• 400 g špinatų, 40 g aliejaus, 40 g svogūnų galvelių, 40 g ryžių, druskos pagal
skonį, 1 1 vandens, 0,5 I kefyro, 1 kiaušinis, citrinos sulčių.
Šaldytų špinatų sriuba
Nukoštas jautienos m ė s o s arba kaulų sultinys su prieskoninėmis dar­
žovėmis uždaromas truputį pakepintais taukuose miltais, svogūnais ir špi­
natais (dedami neatšildyti į praskiestą uždarą). Į sriubą d e d a m a priesko­
nių, pilama pieno ir įmetama sviesto.
\ špinatų sriubą labai svarbu įpilti pieno, nes jis p a d e d a išsiskirti iš
organizmo oksalo rūgščiai. Patiekiama su omletu, pavyzdžiui, keptu su
kumpiu, sūriu ir t.t.
• 1 1 jautienos sultinio, 40 g riebalų, 40 g svogūnų galvelių, 60 g miltų, 1
nedidelis pakelis šaldytų špinatų, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų,
česnako, aštuntadalis litro pieno, 20 g sviesto.
Špinatų lapų sriuba
Į mėsos sultinį s u m e t a m o s smulkiai pjaustytos m o r k o s , petražolių
šaknelės, svogūnai, taip pat pertrinti per sietelį špinatai.
340
Viskas verdama dar 20 minučių. Kai lieka 5—10 minučių iki virimo
pabaigos, į puodą pridėkite šviežių žalumynų, įberkite druskos pagal
skonį.
• 500 ml mėsos sultinio, 60 g špinatų, 10 g morkų, 10 g petražolių šaknelių, 19
g svogūnų, 5 g sviesto, 5 g krapų.
Špinatų tyrė
Špinatai nuplaunami ir išverdami p a s ū d y t a m e vandenyje, tada nu­
spaudžiami ir smulkiai sukapojami. Miltai paskrudinami svieste, atskie-
džiami pienu, sumaišomi su špinatais ir verdami ant nedidelės ugnies
8 — 1 0 minučių. Gatava tyrė išdėdama į dubenį ir apibarstoma smulkiai
kapotais kiaušiniais.
Špinatų tyrė su pieno p a d a ž u
Špinatai perplaunami keliais vandenimis, nuskabomi lapeliai, sume­
tami į sietelį ir troškinami savo sultyse įbėrus smulkaus cukraus. Kai
špinatai suminkštėja (maždaug po 10 minučių), pertrinami per sietelį.
Į pertrintus špinatus pilama pieno p a d a ž o ir pakaitinama iki užviri­
m o . Į gatavus špinatus dedamas žalio kiaušinio trynys, išmaišytas su
grietinėle, ir patiekiama.
• 200 g špinatų, 1 arbatinis šaukštelis smulkaus cukraus, 1 kiaušinio trynys, 1 —
2 stiklinės grietinėlės, skysto pieno padažo.
Špinatai su grietinėle
Špinatai perrenkami, išverdami, nusunkiami, pertrinami per sietelį ir
pašildomi su sviestu. Tyrė sumaišoma su tirštu pieno padažu, grietinėle,
smulkiu cukrumi, druska ir pipirais (pagal skonį). Patiekiama kaip atski­
ras patiekalas arba kaip priedas prie mėsos.
• 600 g špinatų, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5 stiklinės tiršto pieno padažo,
3 valgomieji šaukštai grietinėlės, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, pi­
pirų, druskos pagal skonį, 2 stiklinės vandens.
Špinatai su skrebučiais
Perrinkite, nuplaukite ir išvirkite nedideliame kiekyje vandens ant
stiprios ugnies uždengtame p u o d e 1 kg špinatų. Pertrinkite j u o s ir tuoj
pat paruoškite pieno padažą, kurį sumaišykite su špinatais, įberkite drus­
kos, cukraus. Viską gerai pakaitinkite. Išdekite į dubenį, pakraščius ap-
dėliokite skrebučiais.
Skrebučiams pyragą pjaustykite nedidelėmis riekelėmis, pamirkyki-
341
te piene, sumaišytame su kiaušiniu ir cukrumi, apkepinkite svieste, kad
pasidarytų rusva plutelė.
Padažą virkite taip: 1 valgomąjį šaukštą miltų pakepinkite su 1 val­
gomuoju šaukštu sviesto, praskieskite 1,5 stiklinės karšto pieno, kurį pil­
kite pamažu. Paruoštą padažą virkite 10 minučių visą laiką maišydami.
Pasūdykite pagal skonį.
Paniruoti špinatai
Švieži, sveiki špinatų stiebeliai su jaunais lapeliais nuvalomi; nuska­
bomi apatiniai pageltę lapeliai. Atsargiai nupjaunamos šaknelės, kad ne­
subyrėtų lapai. Gerai nuplaunami tekančiu vandeniu ir nuvarvinami. Iš
žalių kiaušinių ir miltų suplakama vidutinio tirštumo košė, pagardinama
juodaisiais pipirais ir pasūdomą. Špinatų skrotelės mirkomos į košę ir
tuoj pat kepamos gerai įkaitintame aliejuje, kol pageltonuoja.
• 500 g špinatų, 2 kiaušiniai, 100 ml aliejaus, maltų juodųjų pipirų, druskos
pagal skonį.
• priedas: rūgusis pienas, raudoni ridikėliai.
Špinatų košė
Miltai apskrudinami aliejuje. Į j u o s sudedami nuvalyti, nuplauti ir
smulkiai supjaustyti špinatai.
Špinatai gerai išmaišomi, pusiau išverdami. Įpilama vandens, įberia­
ma druskos pagal skonį ir verdama dar 1 0 — 1 5 minučių.
Kiaušiniai išplakami rūgusiame piene, į j u o s suberiami smulkiai
pjaustyti petražolių lapeliai. Viskas supilama į špinatų košę visą laiką
maišant, užverdamą ir nukeliama nuo ugnies.
Košė patiekiama karšta, apibarstyta sutarkuota brinza.
• 125 g špinatų, 10 g miltų, 20 g aliejaus, 50 g rūgusio pieno, 10 g petražolių,
10 g brinzos arba kito sūrio, 125 ml vandens, 1 kiaušinis, druskos pagal skonį.
Omletas su špinatais
Į ketaus keptuvę į m e t a m a sviesto, pakaitinama, į sviestą supilamas
omletas ir apkepamas iš abiejų pusių, kol paruduoja. Špinatų lapai nu­
plaunami, smulkiai supjaustomi ir troškinami nedideliame kiekyje pasū­
dyto vandens, baigiant virti įberiama kapotų svogūnų, įmetama sviesto,
įberiama druskos pagal skonį. Į vidurį omleto sudedami troškintų špinatų
lapai, omleto kraštai užverčiami iki vidurio ir apipilami sviestu, tada
apkepami orkaitėje.
• 100 g špinatų, 20 g svogūnų galvelių, 15 g sviesto, 20 ml pieno, 1 kiaušinis.
342
Apkepti su kiaušiniais špinatai
Perrinkti ir nuplauti špinatai supjaustomi ir išverdami pasūdytame
vandenyje. Išvirę špinatai išverčiami į sietelį arba kiaurasamtį ir leidžia­
ma nuvarvėti vandeniui, paskui perdedami į keptuvę, kurioje pakaitintas
sviestas, truputį pakepinami, išlyginami, užpilami plaktais piene kiauši­
niais ir apkepami orkaitėje. Patiekiant apibarstomi petražolių arba krapų
lapeliais.
• 0,5 kg šviežių špinatų — trečdalis stiklinės pieno, 3—4 kiaušniai, 2 valgomie­
ji šaukštai sviesto.
Š p i n a t ų kotletai
Špinatai stambiai supjaustomi, paverdami 7 — 8 minutes. Tada nu­
sunkiami, sumaišomi su tarkuotomis bulvėmis, įberiama maltų džiūvėsių
arba miltų, įmušami kiaušiniai, suberiamos supjaustytos svogūnų galve­
lės, petražolių arba krapų lapeliai. Viskas gerai išmaišoma, daromi kot­
letai, apvoliojami džiūvėsėliais arba miltais ir apkepami. Patiekiami su
raugintomis daržovėmis, salotų lapais arba rūgusiu pienu.
• 125 g špinatų, 60 g bulvių, 10 g maltų džiūvėsių, 10 g svogūnų galvelių, 10
g petražolių arba krapų lapelių, 20 ml aliejaus, 1 kiaušinis.
Šveicariški balandėliai su špinatais
Dideli špinatų lapai nuplikomi karštu vandeniu, kad suminkštėtų.
Kryžmai sukiojami vienas ant kito 5—6 lapai, ant jų d e d a m a s mėsos ir
ryžių įdaras, paruoštas kaip ankštpipiriams įdaryti. Įdaras suvyniojamas
į lapus balandėlių forma. Balandėliai sudedami į indą, užpilami padažu,
kuris paruošiamas šitaip: su dviem šaukštais margarino arba aliejaus pa­
kepinami smulkiai supjaustyti svogūnai, į j u o s įberiama miltų, pasūdomą
ir atskiedžiama pienu, pusiau praskiestu vandeniu. Smulkiai supjaustytas
kumpis truputį pakepinamas margarine ir sudedamas į padažą. Balandė­
liai apibarstomi tarkuotu sūriu ir grūstais kalendrų grūdeliais. 30 minučių
a p k e p a m a orkaitėje.
• 600 g špinatų, 600 g kapotos mėsos, 50 g ryžių, 60 g svogūnų galvelių, 30
g miltų, 50 g riebalų (margarino), 150 g kumpio, 100 ml pieno, 100 g sūrio,
kalendrų, druskos pagal skonį.
Vyniotinis su špinatais
Bulvės išverdamos neluptos, tada nulupamos ir dar karštos sugrūda-
m o s . Į jas įmušami žali kiaušiniai, suberiami miltai, įberiama maltų j u o ­
dųjų pipirų, druskos pagal skonį, ir suminkoma minkšta tešla. Iš j o s ant
šlapios marlės sulipdomas keturkampis maždaug 1 m storumo luitas. Ant
tešlos dedamas riebaluose pakepintų svogūnų ir špinatų įdaras, užbarsto-
ma smulkiai pjaustytais virtais kiaušiniais ir smulkintomis petražolėmis,
pipirais. Bulvių luito kraštai užverčiami, padaroma vyniotinio forma, vy-
niotinis dedamas į riebalais pateptą keptuvą arba k e p i m o skardą. Apipi­
lama sviestu ir apkepama orkaitėje, kol pasidaro rusva plutelė.
Vyniotinis supjaustomas skersai gabalais ir patiekiamas su ridikė­
liais, salotų lapais, agurkais ir pomidorais, gražiai sudėliotais lėkštėje
aplink vyniotinį.
• 800 g špinatų, 800 g bulvių, 60 ml aliejaus ir 30 g sviesto, 2 žali ir 2 virti
kiaušiniai, 50 g svogūnų galvelių, 150 g miltų, maltų juodųjų pipirų, petražolių
arba krapų lapelių, druskos pagal skonį.
Troškinti s u m ė s a š p i n a t a i
Malta mėsa, žalias kiaušinis, trupintas pyragas ir pomidorų sultys
gerai išmaišomi, prieš tai įbėrus pipirų ir druskos. Į gilų pateptą riebalais
indą dedamas sluoksnis žalių supjaustytų bulvių, stambiai pjaustytų špi­
natų, maltos mėsos, apibarstoma grūstais kmynais ir įpilama tiek karšto
vandens, kad truputėlį apsemtų sluoksnius inde.
Patiekalą reikia troškinti uždengtą dangčiu.
• 800 g špinatų, 400 g maltos mėsos, 1 kg bulvių, kiaušinis, 2 valgomieji šaukš­
tai padžiūvusiu pyrago trupinių, 150 ml pomidorų sulčių arba vandens, 80 g
margarino, kmynų, petražolių arba krapų lapelių, maltų raudonųjų pipirų, drus­
kos pagal skonį.
Špinatų ir lakštinių a p k e p a s
Išverdamas 1 kg špinatų, nuvarvinamas v a n d u o . Špinatai sumalami
mėsmale, sumaišomi su citrinos sultimis ir cedra, įmušami 5 kiaušiniai,
įberiama 0,25 stiklinės cukraus ir smarkiai išplakama. Lakštiniai (200 g)
išverdami sūdytame vandenyje, vanduo nupilamas, lakštiniai perpilami
šaltu vandeniu. Paskui su j a i s sumaišomi špinatai, įdedami 2 valgomieji
šaukštai sviesto, išlyginama ir apkepama. Patiekiama su grietinėle.
Apkepti su dešra špinatai
Sutvarkyti ir gerai nuplauti špinatai smulkiai supjaustomi, pasūdomi
ir patroškinami su margarinu savo sultyse. Sumaišomi su pamirkytu van­
denyje ir nuspaustu pyragu, žaliais kiaušiniais, kubeliais supjaustyta deš­
ra arba virta mėsa. Pasūdomą, papipirinama, apibarstoma grūstais mus­
kato riešutais. M a s ė sudedama į riebalais pateptą puodą, į vidurį įstato­
mas puodelis, kad apkepas būtų žiedo formos.
Apkepas patiekiamas didelėje apskritoje lėkštėje. Į vidurį galima pri­
krėsti karštos bulvių košės arba svieste troškintų žaliųjų žirnelių.
344
• 1 kg špinatų, 2 riekelės pyrago. 2 3 kiaušiniai. 200 g dešros arba virtos
mėsos, 100 g margarino, muskato riešutų, maltų raudonųjų pipirų, druskos pa­
gal skonį.
Špinatų ir brinzos a p k e p a s
Špinatai perrenkami, nuvalomi, gerai nuplaunami ir stambiai su­
pjaustomi. Lydytame svieste (1 valgomajame šaukšte) pakepinami smul­
kiai pjaustyti svogūnai. Kai jie suminkštėja, sudedami špinatai ir troški­
nami, kol išgaruoja juose esantis skystis. Tada dar įdedama sviesto (1
valgomasis šaukštas), ir špinatai kepinami keletą minučių. Paskui špina­
tai išdedami į keptuvą ir sumaišomi su tarkuota brinza (0,25 stiklinės).
Košė išlyginama, užpilama pieno, kiaušinių ir miltų plakiniu, vėl api­
barstoma tarkuota brinza (0,25 stiklinės) ir apkepama orkaitėje.
• I kg špinatų, 2 valgomieji šaukštai lydyto sviesto, I svogūno galvelė, 0,5
stiklinės tarkuotos brinzos, 0,5 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, 0,5 valgomojo
šaukšto kvietinių miltų.
Špinatų pudingas
Sviestas išplakamas pamažu pilant (visą laiką maišoma) kiaušinių
trynius, manų kruopas, dedama varškė, iš anksto sumaišyta nedideliame
kiekyje vandens, ir švariai nuplauti, nusunkti ir smulkiai pjaustyti špina­
tai. Viskas pasūdomą, įmaišomi plakti kiaušinių baltymai ir išdėdama į
k e p i m o formą arba keptuvą, pateptą sviestu ir pabarstytą džiūvėsėliais.
Pudingo paviršius išlyginamas ir patepamas grietine; apibarstomas tar­
kuotu sūriu ir kepamas garuose 40 minučių.
• 400 g špinatų, 400 g varškės, 2 kiaušiniai, 100 g grietinės, 60 g sviesto, 40
g manų kruopų, 50 g sūrio, maltų džiūvėsių, druskos pagal skonį.
Varškės ir špinatų p u d i n g a s
į pertrintą varškę sudedamas smulkus cukrus, ištrintas su žalių kiau­
šinių tryniais, įberiama druskos pagal skonį, manų kruopų, ištirpinto
sviesto (50 g), gerai išmaišoma ir išplakama medine mentele. Tada į
m a s ę sudedami smulkiai kapoti, nuskabyti žalių špinatų lapeliai ir išplak­
ti kiaušinių baltymai. Viskas gerai išmaišoma, 2,5—3 cm sluoksniu su­
d e d a m a į pateptą sviestu (20 g) keptuvę, paviršius suvilgomas grietine
(25 g), apibarstomas maltais džiūvėsiais, ir kepama orkaitėje 2 5 — 3 0 mi­
nučių. Pudingas patiekiamas karštas, atskirai duoaama šaltos grietinės.
• 450 g varškės, 2 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus, 3 kiaušiniai, 2 valgo­
mieji šaukštai manų kruopų, 70 g sviesto, 200 g špinatų lapų, 1 valgomasis
šaukštas maltų džiūvėsių, I stiklinė grietinės, druskos pagal skonį.
345
 ŠPINATŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S
Sterilizuoti špinatai
Špinatai nuvalomi, nupjaunama apatinė dalis, jungianti lapų skrote­
les, nuskabomi pageltę ir nesveiki lapai. Gerai nuplaunami. Nusunkiami,
palaikomi silpnai p a s ū d y t a m e vandenyje nedideliais pluošteliais (vanduo
įkaitinamas iki 70° C). Nuplikyti, dar karšti, špinatai sudedami į stiklai­
nius ir tuoj pat užpilami nuoviru, kuriame virė.
Stiklainiai sandariai uždaromi, sustatomi į didelį indą, kuriame van­
duo įkaitintas iki 80° C temperatūros. Sterilizuojami 35 minutes. Steri­
lizuoti stiklainiai greitai atšaldomi pilant į indą šaltą vandenį.
Šitaip laikomi špinatai vartojami tyrėms arba kaip sriubų, padažų
arba kitų patiekalų priedai, taip pat kaip vaikų maistas.
Galima laikyti ir špinatų tyrę. Tada nuplikyti špinatai, kurie karšta­
me vandenyje palaikomi ilgesnį laiką, pertrinami per sietelį. Prieš išpils­
iant į stiklainius tyrė pakaitinama beveik iki užvirimo. Sterilizuojama 40
minučių.
Sterilizuoti špinatai su rūgštynėmis
Šiems konservams reikia gerai nuvalytų ir nuplautų 2 kg špinatų ir
1 kg rūgštynių. Jie panardinami į karštą (70° C), pasūdytą pagal skonį
vandenį, tada karšti sudedami į stiklainius. į j u o s įpilama vandens, ku­
riame buvo palaikyti. Sterilizuojama 30 minučių.
Konservai vartojami tyrėms paruošti, jų dedama į sriubas, padažus
ir t.t.
Špinatai su druska
Švieži špinatai nuvalomi ir nuplaunami. Sudedami ant švaraus nuo­
žulnaus paviršiaus, kad nutekėtų visas vanduo. Supjaustomi ir sumetami
į didelį puodą, apibarstomi druska (1 kg š p i n a t ų — 250 g druskos) ir
išmaišoma. Šitaip paruošti špinatai standžiai sukišami į stiklainius, pa-
spaudžiami mediniu šaukštu. Užpilami sultimis, kurios ištekėjo ruošiant
špinatus. Kad špinatai geriau išsilaikytų, užpilami nestoru sluoksniu alie­
jaus ( 1 — 2 c m ) . Stiklainiai uždaromi ir laikomi šaltoje patalpoje, bet ne­
leidžiama, kad užšaltų.
Šitaip laikomus špinatus galima vartoti sriuboms, bet reikia nepa­
miršti, kad špinatai sūdyti.
Sūdytus špinatus galima paruošti ir su rūgštynėmis.
Šitaip laikomose daržovėse nemaža vitaminų.
346
Džiovinti špinatai
Špinatai džiovinami žiemai kaip petražolės ir krapai (būtinai pavė­
syje). Džiovintus špinatus geriau laikykite polietileniniais dangteliais už­
spaustuose stiklainiuose.
RŪGŠTYNIŲ PATIEKALAI
Rūgštynių šaltsriubė
Rūgštynės nuplaunamos ir smulkiai supjaustomos. P a s ū d o m o s ir pa­
troškinamos aliejuje. Įberiama miltų arba manų kruopų, įpilama šiek tiek
karšto vandens ir verdama 10 minučių.
Sriuba duodama valgyti šalta, apibarstyta pipirais. Galima į ją įberti
ryžių arba įmesti bulvių.
• 500 g rūgštynių, 20 g miltų arba 30 g manų kruopų, 60 ml aliejaus, maltų
juodųjų pipirų, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį.
Moldaviška r ū g š t y n i ų ir dilgėlių sriuba
Jauni dilgėlių lapai sumalami ir pertrinami. Tyrė suleidžiama į ver­
dantį vandenį arba sultinį, užverdamą. Tada sumetami rūgštynių lapeliai,
supjaustytos bulvės, ryžiai, nuplikytos dilgėlių šaknys, svogūnai, įpilama
pomidorų tyrės, įberiama druskos pagal skonį ir verdama, kol išverda.
Patiekiama su grietine ir kietai virtais kiaušiniais.
Rūgštynių sriuba
Iš 500 g mėsos išvirkite sultinį. Prieskonines daržoves (morkas, pet­
ražoles ir svogūnus — iš viso 200 g) supjaustykite smulkiais kubeliais,
paskrudinkite sriubos puode su sviestu, tada pridėkite 2 valgomuosius
šaukštus miltų ir dar truputį paskrudinkite. Perrinkite, nuplaukite ir su­
dėkite į kitą puodą rūgštynes, uždengtame puode pavirkite 10 minučių
nedideliame kiekyje vandens. Išverskite rūgštynes į kiaurasamtį, pertrin-
kite, sumaišykite su pakepintomis šakninėmis daržovėmis, užpilkite sul­
tiniu, išmaišykite, pavirkite dar 15—20 minučių. Patiekdami į lėkštę įpil­
kite grietinės, įdėkite pusę kietai virto kiaušinio, apibarstykite žalumy­
nais.
Bavariška rūgštynių sriuba
Rūgštynės gerai n u p l a u n a m o s , nuplikomos verdančiu vandeniu,
smulkiai supjaustomos, užpilamos verdančiu vandeniu, pridedama smul-
347
kiai pjaustytų bulvių, verdama 15—20 minučių. Uždaroma spirgintu la­
jumi, grūstu česnaku, druska ir pipirais, pakaitinama, bet neužverdama.
Patiekiama su smulkiai kapotu virtu kiaušiniu, jei patinka — su brinzos
gabaliukais.
• 2 stiklinės pjaustytų rūgštynių, 4 - 5 bulvės, 1 valgomasis šaukštas lydyto
lajaus, 2- 3 skiltelės česnako, 1 - 2 virti kiaušiniai.
R ū g š t y n i ų ir ridikėlių lapų sriuba
Iš 300 g jautienos išvirkite sultinį. J a u n u s ridikėlių lapus sumeskite
į puodą, įpilkite šiek tiek vandens, troškinkite uždengtus, kol suminkštės,
paskui sumalkite m ė s m a l e arba pertrinkite per sietelį. Paimkite 250 g
lapų, 40 g svogūnų galvelių smulkiai sukapokite, truputį patroškinkite,
įberkite 10 g kvietinių miltų, patroškinkite, pamažu praskieskite nukoštu
sultiniu (reikia troškinti sriubos puode). Smulkiai supjaustykite 200 g
rūgštynių, sudėkite į sultinį ir virkite 1 0 — 1 5 minučių. Patiekiant sriubą
galima pagardinti svogūnų laiškais, grietine. Į sriubą d e d a m a ir mėsa,
kietai virtas kiaušinis.
Baltarusiška šaltsriubė
Smulkiai supjaustykite perrinktas ir nuplautas rūgštynes, užpilkite
verdančiu vandeniu arba sultiniu ir virkite 5—7 minutes. Sutrinkite su
druska smulkiai supjaustytus svogūnus, susmulkinkite agurkus, kietai vir­
tų kiaušinių baltymus (trynį sutrinkite). Viską sudėkite į atšaldytą nuovi­
rą ir išmaišykite. Patiekdami įberkite druskos, cukraus, įpilkite grietinės,
apibarstykite krapų lapeliais.
• 500 g rūgštynių — 2 agurkai, 50 g svogūnų laiškų, 2 kiaušiniai, grietinės,
druskos, cukraus, acto, krapų pagal skonį.
Minsko šaltsriubė
Perrinktos ir supjaustytos rūgštynės išverdamos pasūdytame vande­
nyje, ataušinamos. Atskirai išverdami burokėliai (nepjaustyti) su trupu­
čiu acto. Sultinys ataušinamas ir perkošiamas koštuvėliu arba per serve­
tėlę, o burokėliai nulupami ir supjaustomi.
Į atšaldytą nuovirą su rūgštynėmis sumeskite susmulkintus, ištrintus
su druska ir kiaušinių tryniais svogūnų laiškus, smulkiai pjaustytus švie­
žius agurkus, burokėlius, papildykite burokėlių nuoviro, sumeskite kiau­
šinių baltymus, konditerine šluotele išplaktą kefyrą.
• 700 g rūgštynių, 400 g burokėlių, 2 — 3 švieži agurkai, kiaušinis, 120 g svo­
gūnų laiškų, 2 stiklinės kefyro, 2 valgomieji šaukštai grietinės, 1 valgomasis
šaukštas cukraus, krapų, druskos.
348
Š p i n a t ų ir rūgštynių lapų sriuba
Iš 500 g mėsos išvirkite sultinį. Smulkiai supjaustykite morką, pet­
ražolės šaknį, svogūną ir pakepinkite svieste (2 valgomaisiais šaukštais),
įberkite 1 valgomąjį šaukštą miltų ir pakepinkite dar 2 minutes. Atskirai
sumeskite į verdantį vandenį ir virkite, kol suminkštės, špinatus (500 g),
tada nukoškite ir pertrinkite per sietelį, sudėkite į puodą pakepintas prie­
skonines daržoves (dar geriau — į tą patį puodą), sudėkite pertrintus
špinatus, atskieskite sultiniu ir puse špinatų nuoviro, įberkite pipirų ir
virkite 20 minučių. 5—10 minučių iki baigiant virti sumeskite į puodą
nuplautas rūgštynes (200 g) ir įberkite druskos pagal skonį.
Pavasarinė bulgariška pertrinta sriuba
Smulkiai supjaustytą svogūno galvelę pakepinkite su valgomuoju
šaukštu sviesto. Sudėkite 25 g pjaustytų špinatų, pasūdykite pagal skonį
ir troškinkite. Atskirai patroškinkite su valgomuoju šaukštu sviesto maž­
daug 150 g rūgštynių. Sumaišykite rūgštynes su svogūnais ir špinatais,
užpilkite 6 — 7 stiklinėmis vandens ir virkite 5—6 minutes. Paskui per­
trinkite per sietelį. Atskirai truputį pakepinkite du valgomuosius šaukštus
miltų su dviem valgomaisiais šaukštais sviesto ir praskieskite stikline
pieno. Sumaišykite su pertrintomis daržovėmis ir viską sudėkite į sultinį.
Pasūdykite pagal skonį ir virkite dar 8—10 minučių. Gatavą sriubą už­
darykite kiaušinių tryniu ir puse stiklinės grietinės. Patiekite su kietai
virtais kiaušiniais.
Žalumynų šaltsriubė
Rūgštynės, špinatai atskirai paskrudinami (troškinami svieste) ir per-
trinami. Agurkai supjaustomi šiaudeliais. Krienų šaknys sutarkuojamos.
Smulkiai supjaustomi svogūnų laiškai. Sumaišomi su pertrintais špina­
tais ir rūgštynėmis, pridedama tarkuotos citrinos cedros, įberiama drus­
kos pagal skonį, cukraus ir atskiedžiama gira. Sudedami agurkai, svogū­
nai, krienai, viskas gerai išmaišoma. Patiekiama lėkštėse arba puodeliuo­
se apibarstyta kapotais krapais.
Prie šaltsriubės galima atskirai duoti virtų pasūdytame sultinyje žu­
vų (menkių, j ū r o s lydekų ir kt.).
Rūgštynių tyrė
Rūgštynės nuplaunamos, smulkiai supjaustomos ir keletą minučių
patroškinamos be vandens. Paruošiamas uždaras iš miltų ir aliejaus: mil­
tai pakepinami aliejuje, sumaišomi su pienu ir druska. Paverdama, su-
349
maišoma su troškintomis rūgštynėmis ir kartu paverdama 5 minutes. Už­ RŪGŠTYNIŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S
daroma plaktais kiaušiniais, įberiama pipirų.
-
Šaltas s ū d y m a s
R ū g š t y n ė s su riešutais
Nuplaukite rūgštynes, leiskite nuvarvėti vandeniui, apdžiovinkite, ta­
Rūgštynės nuplaunamos, susmulkinamos. Kiaušinis išverdamas kie­
da supjaustykite nerūdijančio plieno peiliu, pasūdykite (1 kilogramui
tai. Graikinių riešutų branduoliai sugrūdami į košelę. Į verdantį vandenį
rūgštynių reikia 30 g druskos), sukimškite rūgštynes į pusės litro talpos
sumetamos rūgštynės, užverdamos ir tuoj pat nukeliamos nuo ugnies.
stiklainius ar butelius. K i m š d a m i pakratykite, kad rūgštynės standžiai
Atšaldomos su nuoviru. Paskui nuvarvinamos, sudedami riešutai, kiauši­
sugultų. Užpilkite sluoksnį riebalų arba užpilkite sluoksniu druskos, san­
nis, įpilama aliejaus ir patiekiama.
dariai uždenkite, apriškite virvele. Laikykite vėsioje vietoje.
• 2 valgomieji šaukštai kapotų rūgštynių, 1 kiaušinis, 2 graikiniai riešutai, 0,5
stiklinės vandens, 1 valgomasis šaukštas aliejaus.
Karštas s ū d y m a s
Atrinkite šviežius sveikus žalius lapus, gerai nuplaukite, leiskite nu­
Troškintos su kiaušiniais rūgštynės
varvėti vandeniui. Paruoštas rūgštynes supjaustykite, sudėkite į emaliuo­
Rūgštynės nuplaunamos, supjaustomos plonais šiaudeliais ir troški­
tą puodą, ten įberkite smulkiai supjaustytų petražolių lapelių, krapų, svo­
namos, kol išgaruoja skystis. Sudedami plakti kiaušiniai, pasūdomą ir
gūnų laiškų, pasūdykite, užpilkite karštu vandeniu ir virkite 10 minučių.
išmaišoma. N u k e l i a m a nuo ugnies, jei patinka, galima įberti raudonųjų
Paskui karštas perpilkite į pakaitintus stiklainius, pasterizuokite 20
arba juodųjų pipirų. Kartu su kiaušiniais galima įberti 60 g smulkintos
minučių, uždenkite dangteliais, užsukite ir leiskite ataušti vandenyje, ku­
brinzos.
riame buvo sterilizuojamos.
• 500 g rūgštynių, 80 g lydyto sviesto arba margarino, 4 kiaušiniai, maltų rau­
• Pusės litro stiklainiui reikia 750 g rūgštynių, 150 g svogūnų laiškų, 10 g
donųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
krapų, 10 g petražolių, 300 g vandens.

Su rūgštynėmis troškintos s k u m b r ė s
Konservavimas be druskos
lšdorotos žuvys troškinamos orkaitėje 20 minučių uždengtame inde,
Nepjaustyti arba supjaustyti švariai nuplauti rūgštynių lapai 4 — 5
įdėjus dalį sviesto, svogūnų, morkų, salierų, petražolių, krapų, įpylus
minutėms suleidžiami į verdantį vandenį, paskui iš karto pilami į steri­
vyno, šiek tiek vandens ir citrinos sulčių. Troškinant iš žuvų išsiskyru­
lizuotus pusės litro stiklainius ir sterilizuojami 60 minučių verdančiame
sios sultys bus tirštesnės, jeigu pridėsite į jas paskrudintų miltų. Taip pat
vandenyje, tada užsukami.
sudedamos smulkiai pjaustytos ir paskrudintos su likusiais miltais rūgš­
tynės, kad liktų žalios. Pabaigoje pilamas pienas ir suleidžiami kiaušinių
Rūgštynės su krapais, petražolėmis ir salierais
tryniai.
Rūgštynės n u p l a u n a m o s tekančiu vandeniu ir plonu sluoksniu išdės­
• 800 g skumbrių, 100 g sviesto, 40 g morkų, 40 g salierų šaknų, 40 g svogūnų t o m o s ant stalo, kad nuvarvėtų vanduo. Supjaustomos ir sumaišomos su
galvelių, 80 ml baltojo vyno, 40 g miltų, 80 ml pieno, 2 kiaušiniai, 120 g
smulkintais krapų, petražolių ir salierų lapais santykiu: 1 kilogramui rūgš­
rūgštynių, 600 g bulvių, citrina, petražolių, krapų, druskos.
tynių — po 350 g krapų, petražolių ir salierų, 200 g druskos. Sumaišyti
žalumynai standžiai sukemšami į stiklainius, sandariai uždaromi ir laiko­
Saldūs pyragėliai su rūgštynėmis
mi vėsioje vietoje.
U ž m i n k y k i t e paprastą mielinę tešlą. Paruoškite įdarą: reikiamą kiekį
Šitaip paruoštos rūgštynės dedamos į visokius patiekalus.
nuplautų ir smulkiai supjaustytų rūgštynių sumaišykite su cukrumi (cuk­
raus d e d a m a pagal skonį) ir grūskite, kol pasidarys minkšta košelė. įda­
rykite pyragėlius ir paprastai iškepkite. Gatavus pyragėlius galite api­
barstyti cukraus pudra arba apipilti su cukrumi išplakta grietine.

350 351

Krapų gimtinė — pietų Europa, Viduržemio j ū r o s pakrantės, ten j i e
auginami nuo n e a t m e n a m ų laikų kaip prieskoniai, gydomosios ir valgo­
mosios žolės. Šiuose Europos regionuse ir dabar pasitaiko laukinių kra­
pų. Senovės Egipto papirusuose krapai m i n i m i kaip malšinanti galvos
skausmą priemonė.
Senovės Graikijoje gyvavo paprotys įpinti krapų į vainikus.
Krapai vartojami kaip aromatiniai prieskoniai ir gydomieji augalai.
Krapai gerai žinomi aromatu ir skoniu. Jų dedama į sriubas, priedus
ir karštus patiekalus, j i e puikus salotų ir mišrainių pagardas. Krapai var­
tojami ir konservuojant agurkus, p o m i d o r u s , ankštpipirius, aguročius, pa-
tisonus, taip pat dedami į marinatus.
Krapų lapuose labai gausu vitaminų. Antai vitamino C j u o s e trigubai
daugiau negu citrinose. Karotino kiekiu j i e prilygsta p o m i d o r a m s . Juose
taip pat daug B grupės vitaminų, PP, P ir folinės rūgšties. Iš mineralinių
druskų krapuose itin daug geležies, kalio, fosforo, kalcio.
G y d y m u i liaudies medicinoje vartojami krapų stiebai, lapai ir sėk­
los. Jie gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, padeda atsikosėti ir šiek tiek
varo šlapimą, ramina nervų sistemą ištikus nemigai. Krapų antpilas ska­
tina pieno išsiskyrimą maitinančioms m o t i n o m s , todėl rekomenduojamas
žindyvėms.
Oficialioje medicinoje krapų lapų ir stiebų antpilu gydoma I ir II
laipsnio hipertonija, ypač kartu su b r o m o preparatais. Krapų sėklų eks­
traktas turi antispazminių savybių ir vartojamas patentuotai farmakologi­
nei priemonei — anetino preparatui — gaminti. Šis preparatas geriamas
nuo įvairių spazmų, ypač sergant lėtiniu širdies n e p a k a n k a m u m u , steno­
kardija, nuo žarnyno dieglių.
Krapai taip pat p a d e d a nuo v ė m i m o ir vartojami, kai stiprėja sergan-
352
čių cukriniu diabetu intoksikacija, kai sutrinka kepenų ir inkstų veikla,
taip pat centrinė nervų sistema.
Krapai — nepakeičiamas kiekvieno pirmojo ir antrojo patiekalo pa­
gardas. N e t į kai kuriuos pieniškus patiekalus galima dėti krapų.
Krapus galima paruošti žiemai — sūdytus, marinuotus, džiovintus ir
vartoti pirmiesiems ir antriesiems patiekalams.
Senovės Graikijos gyventojai uolėtuose Morėjaus (Peleponeso) pu­
siasalio kyšuliuose pirmą kartą aptiko petražoles ir pavadino j a s „petro-
selinumu", t.y. augančiomis ant uolų. Senovės Graikijoje ir Romoje pet­
ražolės ilgą laiką buvo auginamos kaip dekoratyvinis augalas, neretai
petražolių lapai būdavo pinami į vainikus, j o m i s buvo puošiami butai, iš
jų d a r o m o s puokštės.
Tačiau buvo pastebėtos ir gydomosios petražolių savybės. Augalo
šaknys ir lapai pradėti vartoti žaizdoms gydyti, taip pat kaip šlapimą
varanti priemonė.
Viduriniais amžiais petražolės pamažu atkeliavo į Europos šalis, iš
jų ir į Lenkiją, iš kur, m a n o m a , į Rusijos teritoriją. Lenkai išlaikė loty­
nišką žodžio šaknį „petr", tik pridėjo priesagą „uška". Šitaip atėjo į rusų
kalbą švelnus gydomojo, kvapnaus ir maistingo augalo p a v a d i n i m a s
(„petruška").
N u o XVI a. petražolės plačiai pradėtos vartoti mitybai ir Prancūzi­
joje, Olandijoje, Vokietijoje.
Rusijoje petražolės ž i n o m o s nuo XV a., m a n o m a , kad atkeliavo iš
Juodosios jūros pakrančių.
Senovės Rusijoje petražolės buvo vadinamos „petrosilinėmis" žolė­
mis. Jos būdavo auginamos soduose ir daržuose, vartojamos kaip gydo­
mosios žolelės. Vaistažolių knygoje „Vėsusis s o d a s " rašoma, kad „petro-
silinės" žolės nuoviras gali „išvaryti akmenis iš pūslės ir inkstų, paleng­
vinti šlapinimąsi, išvaikyti kepenų negalias, tai palaima pilvui". Pagal
švenčių papročius, merginos ir vaikinai Rusijoje puošdavosi vainikais,
nupintais iš petražolių, todėl jas dar vadindavo „undinėlės žolele".
Tačiau ypatingą petražolių populiarumą galima paaiškinti ne gražu­
mu, ne specifiniu kvapu, o gydomosiomis savybėmis, kurios buvo žino­
mos ir senovėje.
{vairių šalių gydytojai patardavo gydytis petražolėmis daugiausia dėl
šitokio jų poveikio: petražolės vartojamos apetitui pagerinti, virškinimo
liaukų sekrecijai sustiprinti, šlapimui varyti, kaip dezinfekuojanti ir prieš­
uždegiminė p r i e m o n ė sergant kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir širdies li-
23—20 353

[jomis. Pastebėta, kad petražolės stiprina kraujagysles, pirmiausia kapi­
liarus, o tai itin svarbu sergant cukriniu diabetu. Petražolių lapai ir šak­
nys šiek tiek mažina cukraus kiekį organizme. Homeopatijoje šito auga­
lo, nuskinto, kai pradeda žydėti, esencija ir sėklų spiritinis antpilas gydo
įvairias urologines ligas.
Šviežios petražolių sultys malšina uždegimų ir skausmą įkandus uo­
dams, bitėms, širšėms. Tamponais, suvilgytais petražolių sultimis, apri-
šamos gyvačių įkąstos vietos.
Petražolės panaikina nemalonų burnos kvapą, taip pat naikina bur­
nos ertmės bakterijas; naudingos esant dantų smegenų ir burnos gleivi­
nės uždegimui, kai sergama diabetu.
Tokį įvairialypį petražolių poveikį galima paaiškinti tik tuo, kad au­
galuose labai gausu naudingų medžiagų. Askorbino rūgšties (vitamino
C) kiekiu petražolė aplenkia daugelį vaisių ir daržovių. 100 g jaunų pet­
ražolių ūglių turi m a ž d a u g dviejų parų vitamino C n o r m ą — apie 150
mg. Tai dešimteriopai daugiau negu salotų lapuose, beveik keturgubai —
negu citrinose. Karotino, arba provitamino A kiekiu, petražolės nenusi­
leidžia m o r k o m s . 100 g petražolių lapų turi dviejų parų normą, reikalin­
gą ž m o g u i , — 8 mg. Be to, petražolėse yra vitamino B,, B 2 , K, PP, fo­
linės rūgšties, taip pat daug kalcio, magnio, geležies druskų, yra fermen­
tų, iš jų inulino, kuris reguliuoja angliavandenių apykaitą augaluose. Pa­
vyzdžiui, kalio petražolėse yra 340 g/100 g augalo, todėl j o s nepakeičia­
mos sergant širdies ir kraujagyslių sistemos bei šlapimo organų ligomis,
taip pat cukriniu diabetu, kuriuo sergant nuolat kyla problemų dėl kalio
trūkumo.
Petražolės tapo neatskiriama mūsų kasdieninės mitybos dalimi.
Senovės Graikijoje salierų vainikais būdavo puošiamos sporto var­
žybų nugalėtojų galvos, o masinių švenčių metu — šventovės ir bustai.
Graikijoje ir Sicilijoje salierų atvaizdai buvo iškalti monetose. Didysis
H o m e r a s apdainavo salierus (arba, kaip buvo vadinama, „selinonus", o
tai reiškė „blizgesys") nepakartojamoje „Iliadoje" ir „Odisėjoje". Tais
tolimais laikais graikai vertino salierus už daugybę gydomųjų savybių.
Viduriniais amžiais šis augalas paplito Europos šalyse, netrukus
Prancūzijoje selinono pavadinimas buvo pakeistas į „seleri". Pavadini­
mas p a m a ž u keitėsi ir pavirto „selderi", o augalas tuo metu nukeliavo į
Britaniją.
Į Rusiją salierų sėklos atvežtos XVIII a. pradžioje, netrukus buvo
sėkmingai auginamas daržuose, net soduose ir parkuose. Salierų gausiai
dedama į sriubas ir sultinius, paštetus ir salotas, kepsnius ir grybus.
Praėjusiame amžiuje apie salierus buvo rašoma: „Šaknys šildo, nau-
354
dingos skrandžiui, skatina prakaitavimą, kelia apetitą, gydo skrandžio,
žarnų negalavimus, ir saugo nuo pūlinių. Sėklų antpilas, geriamas kaip
arbata, varo šlapimą".
Dabar salierai plačiai vartojami kasdieninėje kulinarijoje, nors ne
mažiau ir kaip g y d y m o p r i e m o n ė .
Liaudies medicinoje salierai vartojami įvairiapusiškai, pirmiausia
kaip šlapimą varanti priemonė. Stipriausiai veikia švieži augalai, natūra­
lios jų sultys. Be to, salierų sultys žadina apetitą, gerina virškinimą ir
storosios žarnos veiklą. Salierų sultys gerai veikia ir sergant inkstų ligo­
mis, taip pat diabetinės kilmės podagra, cukriniu diabetu, nutukimu, aler­
gine dilgėline, dermatitais, skorbutu, patinimu, reumatu. Salierų lapų ko­
šelė gydo žaizdas ir išopėjusias vietas. Šviežios salierų sultys malšina
troškulį.
Salierų yra kelios rūšys: šakniniai, lapkotiniai ir lapiniai. Naudingos
ir maistingos visos jų rūšys. Daugiausia vitaminų turi lapkotiniai ir lapi­
niai salierai.
Salierų vertingumas priklauso nuo.jų sudėties. Yra žinoma, kad sa­
lieruose vien skoninių ir aromatinių junginių yra apie 40. Jie žadina ape­
titą ir gerina virškinimą. Augaluose aktyvi angliavandenių apykaita, to­
dėl jie vertingas diabetinis produktas, nes mažina cukraus kiekį kraujyje.
Salieruose labai gausu mineralinių druskų — kalio, magnio, geležies, to­
dėl jie nepakeičiami, kai sutrinka širdies ir kraujagyslių, nervų sistema,
taip pat kraujotaka.
Salierai plačiai vartojami kulinarijoje, iš jų gaminami atskiri patie­
kalai, taip pat jų dedama į m ė s o s ir daržovių valgius.
Pateiksime keletą receptų, kaip tradiciškai vartoti salierus mitybai.
Įsidėmėkite...
• Nevartokite iškart daug įvairių žalumynų: žolės, juo labiau aštrios,
kvapios, turi ne užgožti, o pabrėžti natūralų valgio kvapą ir skonį.
• Petražolės, krapai, salierai išlieka švieži keletą dienų, tik reikia
juos laikyti gerai uždengtame, visiškai sausame puode, beje, žalumynai
taip pat turi būti sausi.
• Jeigu norite ilgiau palaikyti šviežius žalumynus — petražoles, kra­
pus, salierus — nuskabykite nesveikas dalis, nuplaukite šaltu vandeniu ir
sukiškite į polietileno maišelį, neišleidę iš jo oro, gerai užriškite. Maišelį
padėkite į šaldytuvą. Salierus galima laikyti ir sausame smėlyje.
• Kad žalumynai būtų visai švieži keletą valandų, nuplaukite, suvy­
niokite į drėgną skudurėlį ir padėkite šaltoje vietoje.
355
 • Kad krapai, petražolės, salierai ilgiau išbūtų švieži, į stiklainį įpil­ Padažas su krapais
kite 2 cm šalto vandens, įstatykite į jį žalumynus, iš anksto nupjovę, Sviestas pašildomas, j a m e skrudinami miltai, kol pasidaro šviesiai
uždenkite stiklainį dangteliu ir pastatykite į šaldytuvą. geltoni. Praskiedžiami, kiek reikia, šaltu sultiniu, leidžiama pavirti 5 mi­
nutes. Pasūdomą, į padažą įberiama smulkiai kapotų krapų lapelių, įpi­
• Nuvytusius krapus, salierus, petražoles galite atgaivinti pamerkę į
lama grietinės, tada nukeliama nuo ugnies.
vandenį, į kurį įpilta acto.
• Ryšelis krapų, 80 g sviesto, 50 g miltų, sultinio padažui praskiesti, 150 g
• Prieš patiekiant žalumynus reikia perplauti tekančiu vandeniu, pa­ grietinės, druskos pagal skonį.
dėti ant drėgnos medinės lentelės ir supjaustyti peiliu arba sukapoti ka­
pokle. Krapų p a d a ž a s , uždarytas grietine
• Petražolės bus kvapnios, jeigu plausite jas ne šaltu, o šiltu van­ Mėsos sultinyje greitai apverdami smulkiai pjaustyti krapai, per sie­
deniu. telį supilamas grietinės uždaras (miltai sumaišomi .su grietine arba rūgu­
siu pienu). Mišinys verdamas ne trumpiau kaip 15 minučių, beriami prie­
• Bulvės bus gerokai skanesnės, jeigu virdami įmesi te truputį krapų.
skoniai, į gatavą padažą suleidžiamas kiaušinio trynys, išmaišoma.
• Pasėkite krapų rugpjūčio viduryje. Kai jie išaugs, nupjaukite ir Patiekiamas prie kietai arba minkštai virtų kiaušinių, virtos mėsos ir
padžiovinkite atvirame ore, išdėliotus ant drobės arba surištus ryšuliu­ kitų valgių.
kais. Kai krapai išdžius, sutrinkite ir laikykite stiklainiuose. Taip pat džio­
• 0,25 1 mėsos sultinio, druskos pagal skonį, 4 valgomieji šaukštai smulkiai
vinamos petražolės ir salierai. pjaustytų krapų, 0,25 1 grietinės arba rūgusio pieno, 30 g miltų, acto, cukraus,
1 kiaušinio trynys.

PATIEKALAI SU KRAPAIS Bulgariška sriuba — marmalas

„Žaliasis" sviestas
Sviestas plakamas, kol pasidaro purus kremas, j jį įspaudžiama cit­
rinos sulčių arba įpilama citrinos rūgšties tirpalo, įberiama maltų juodųjų
pipirų ir labai smulkiai supjaustytų krapų lapelių. Viskas gerai išmaišo­
ma, kad m a s ė būtų vientisa. Pridedama keptų ir ištrintų aštriųjų ankštpi-
pirių. Kad sviesto spalva būtų gražesnė, krapai labai trumpai palaikomi
verdančiame pasūdytame vandenyje ( 2 — 3 minutes), tada sutrinami grūs­
tuvėje ir perkošiami per marlę. Sviestas suformuojamas ir palaikomas
šaltai.
Patiekiamas gražiais 1 5 — 2 0 g gabalėliais prie žlėgtainio, keptų žu­
vų ir kitų valgių.
• 125 g sviesto, 50 g krapų, 30 g citrinos, 5 aštrieji ankštpipiriai, maltų juodųjų
pipirų, druskos pagal skonį.
Krapų tyrė
Sutarkuojamas šviežias agurkas, sumaišomas su smulkiai pjaustytais
krapais, sutaisomas su grietine. Tyrė tepama ant duonos riekelių, kurios
patiekiamos kaip sumuštiniai.
• 50 g krapų, 50 g agurkų, 20 g grietinės, druskos pagal skonį.
Švieži krapų lapeliai smulkiai supjaustomi, sumaišomi su smulkiai
kapotais svogūnų laiškais ir agurkais, užpilami šaltu kefyru ir plakami,
kol suputoja.
• 15 g krapų, 5 g svogūnų laiškų, 20 g agurkų, 300 ml kefyro, 15 g grietinės,
druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų.
Sriuba „zvara"
(slovakų valgis)
Rūgusis pienas perkošiamas, kad nusivarvėtų išrūgos. Saldžiame pie­
ne išmaišomi miltai, supilamos išrūgos, suberiami kapoti krapai ir drus­
ka. Kaitinama kol užverda, verdama 15—20 minučių. Sriuba uždaroma
grietine, kiaušinių tryniais, sviestu ir nukošto rūgusio pieno varške. Ge­
rai išmaišoma, kad neliktų gumuliukų.
• 1 I rūgusio pieno, 0,25 1 pieno, 20 g miltų, krapų, druskos pagal skonį, aštun­
tadalis litro grietinės, 2 kiaušinių tryniai, 20 g sviesto, 100—200 g varškės.
Rūgusio pieno sriuba su krapais
Sumaišytas su vandeniu pienas pasūdomas, j a m e paverdami supjaus­
tyti žalumynai, uždaroma grietine su išmaišytu joje kiaušiniu ir miltais.
Verdama sriuba gerai maišoma, kad baltymai nesukrekėtų smulkiais

356 357
dribsniais. Sriuba parūgštinama actu ir patiekiama su lakštinių forma su­ PETRAŽOLIŲ PATIEKALAI
pjaustytu ir paskrudintu pyragu.
• 0,5 1 pieno, 0,25 1 vandens, druskos pagal skonį, svogūnų laiškų, krapų, 0,5 Petražolės su sviestu
1 grietinės, 1 kiaušinis, miltų, acto, 2 riekelės pyrago. Ištrinkite ir pašildykite 100 g sviesto, suberkite 2 valgomuosius
šaukštus smulkiai pjaustytų petražolių lapelių, įpilkite arbatinį šaukštelį
R ū g u s i o p i e n o sriuba su krapais ir bulvėmis citrinos sulčių. Išplakite ir tepkite ant duonos.
Nuplautos ir nuskustos bulvės supjaustomos kubeliais, pusiau išver-
d a m o s nedideliame kiekyje vandens su druska ir kmynais, kad būtų tirš­ Petražolių ir o b u o l i ų salotos
tesnis skystis, u ž d a r o m a rūgusiu pienu, miltais ir kiaušinio tryniu. Atsar­ 100 g petražolių šaknelių sutarkuojama, sumaišoma su smulkiai
giai išmaišoma, kad bulvių kubeliai nesuirtų. Sriuboje greitai užverdami pjaustytais obuoliais, sutaisoma su grietine, įberiama druskos, cukraus,
pjaustyti krapai ir pagardinama actu bei cukrumi. įspaudžiama citrinos sulčių pagal skonį.
• 4 0 0 — 5 0 0 g bulvių, druskos pagal skonį, kmynų, 1 1 rūgusio pieno, 40 g miltų, • 60 g obuolių, 20 g grietinės, 2 g cukraus, šeštadalis citrinos, druskos pagal
1 kiaušinio trynys, 2 — 4 valgomieji šaukštai šviežių krapų, acto, cukraus. skonį.
•

Rūgusio p i e n o sriuba su krapais ir kiaušiniais Petražolių ir m o r k ų salotos

Krapai smulkiai supjaustomi, pusė jų išverdamą pasūdytame vande­
nyje, uždaroma pienu, grietinėle arba grietine, miltais ir kiaušinių try­
niais. Verdama m a ž d a u g 20 minučių. Tada į sriubą suberiami likę krapai,
pakaitinama, įberiama prieskonių.
Kitas variantas. Į sriubą dar galima dėti minkštai virtą kiaušinį (vie­
ną — 1 porcijai) arba kietai virtą kiaušinį (pusę kiaušinio — 1 porcijai),
supjaustytą griežinėliais arba sukapotą. Abiem atvejais kiaušinio trynio į
uždarą nebededama. Vietoj grietinės į sriubą įmetama 20 g sviesto.
• 0,25 1 vandens, druskos pagal skonį, 4 šaukštai krapų, 0,75 1 rūgusio pieno,
0,25—0,5 1 grietinėlės arba grietinės, 40 g miltų, 1—2 kiaušinių tryniai, acto,
cukraus.
Su krapais virta aviena
M ė s a (inkstai arba sprandinė) supjaustoma porcijomis ir užpilama
karštu vandeniu, kad būtų vos apsemta. Pasūdomą, įpilama acto, įberia­
ma smulkiai pjaustytų svogūnų, raudonųjų pipirų, uždengiama dangčiu ir
v e r d a m a ant silpnos ugnies. Kai mėsa pasidaro minkšta, suberiami smul­
kiai supjaustyti krapų ir petražolių lapeliai. Padažas sutirštinamas sauso­
je keptuvėje paskrudintais miltais, rūgusiame piene išplaktais kiaušiniais.
• 650 g mėsos, 150 g krapų lapelių, 250 g svogūnų laiškų, ryšelis petražolių
lapelių, 30 ml acto, 20 g miltų,"200 ml rūgusio pieno, 2 kiaušiniai, maltų rau­
donųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Pavasarinis rūgusio pieno gėrimas
Atšaldytas rūgusis pienas išplakamas su smulkiai pjaustytais krapų
lapeliais, p a s ū d o m a s ir tuoj pat patiekiamas.
358
Petražolių šaknelės ir m o r k o s stambiai sutarkuojamos ir sumaišo­
mos su grietine. Druskos, cukraus, citrinos s u l č i ų — pagal skonį. Api­
barstoma krapų lapeliais.
• 100 g petražolių lapelių, 100 g morkų, 20 g grietinės, 2 g cukraus, 5 g krapų,
citrinos sulčių, petražolių lapelių.
Petražolių ir a g u r k ų salotos
Petražolių lapeliai smulkiai sukapojami, sumaišomi su smulkiai
pjaustytais šviežiais agurkais, įpilama grietinės, įberiama druskos pagal
skonį, įspaudžiama citrinos sulčių.
• 75 g petražolių lapelių, 60 g šviežių agurkų, 20 g grietinės, skiltelė citrinos,
druskos pagal skonį.
Petražolių ir p o m i d o r ų salotos
Smulkiai sukapojami petražolių lapeliai, sumaišomi su šviežių po­
midorų skridinėliais, įpilama grietinės, įberiama kvapiųjų pipirų, druskos
pagal skonį.
• 60 g petražolių lapelių, 75 g pomidorų, 20 g grietinės, druskos pagal skonį,
kvapiųjų pipirų.
Petražolių, m o r k ų ir žaliųjų žirnelių salotos
Petražolės šaknis sutarkuojama, sumaišoma su tarkuotomis morko­
mis ir žaliaisiais žirneliais. įpilama majonezo, citrinos sulčių.
Patiekiant apibarstoma žalumynais.
359
 • 100 g petražolių šaknelių, 100 g morkų, 30 g žaliųjų žirnelių, 15 g majonezo,
skiltelė citrinos.
Petražolių, m o r k ų ir riešutų salotos
Petražolių šaknelės ir m o r k o s stambiai sutarkuojamos, suberiami
smulkiai sukapoti graikinių riešutų branduoliai ir sumaišomi su grietine.
Pagal skonį įberiama druskos ir įpilama citrinos sulčių.
• 80 g petražolių šaknelių, 80 g morkų, 20 g grietinės, 2 graikiniai riešutai,
skiltelė citrinos.
Petražolių, s v o g ū n ų ir g r y b ų salotos
Petražolių lapeliai, svogūnų laiškai smulkiai sukapojami ir sumaišo­
mi su šaltais pakepintais grybais.
• 50 g petražolių lapelių, 50 g svogūnų laiškų, 50 g grybų, 15 g aliejaus, drus­
kos pagal skonį.
Petražolių ir kiaulpienių salotos
Petražolių lapeliai smulkiai sukapojami, sumaišomi su smulkiai
pjaustytais kiaulpienių lapais, išmaišomi su grietine ir patiekiami api­
barstyti krapais.
• 50 g petražolių, 60 g kiaulpienių lapų, 20 g grietinės, 10 g krapų, druskos
pagal skonį.
Petražolių, cikorijos ir šviežių agurkų salotos
Smulkiai sukapotus petražolių ir j a u n u s cikorijos lapelius sumaišy­
kite su smulkiai pjaustytais agurkais, įpilkite aliejaus, įberkite druskos
pagal skonį ir patiekite.
• 50 g petražolių, 30 g cikorijos lapų, 50 g agurkų, 20 g grietinės, 10 ml alie­
jaus, druskos pagal skonį.
Petražolių, p o m i d o r ų ir s v o g ū n ų salotos
Smulkiai sukapojami petražolių lapeliai, skiltelėmis supjaustomi rau­
doni pomidorai, skridinėliais — svogūnai. Išmaišoma su grietine, api­
barstoma krapais. Druskos įberiama pagal skonį.
• 50 g petražolių, 75 g pomidorų, 20 g svogūnų galvelių, 20 g grietinės, 5 g
krapų, druskos pagal skonį.
Petražolėmis ir m o r k o m i s įdaryti agurkai
Dideli agurkai nuplaunami, perpjaunami pusiau, išskobiamas minkš­
timas, smulkiai sukapojamas ir sumaišomas su smulkintais petražolių la­
peliais ir tarkuotomis morkomis, išmaišoma su grietine. Įdaro prikemša­
m o s agurkų stiklinėlės, kiekviena u ž d e n g i a m a kietai virto kiaušinio
skridinėliu.
360
• 120 g agurkų, 50 g morkų, 50 g petražolių, 20 g grietinės, 0,5 kiaušinio,
druskos pagal skonį.
Petražolėmis ir agurkais įdaryti p o m i d o r a i
Parenkami lygūs, sveiki švieži vienodo d i d u m o pomidorai. Nuplau­
nami, nupjaunamas viršus, minkštimas išskobiamas, smulkiai sukapoja­
mas. Sumaišomas su smulkiai sukapotais petražolių lapeliais ir stambiai
sutarkuotais šviežiais agurkais. Įdaras p a s ū d o m a s , įpilama grietinės ir
sukapoto kietai virto kiaušinio. Prikemšami paruošti pomidorai, užden­
giami nupjautomis viršūnėlėmis.
Patiekiami šalti arba troškinti orkaitėje.
• 120 g pomidorų, 40 g agurkų, 50 g petražolių, 20 g grietinės, kiaušinis, drus­
kos pagal skonį.
Įdarytos petražolės
Petražolės šaknys gerai nuplaunamos ir n u v a l o m o s šepečiu, kad ne­
būtų pažeista odelė. Šaknies šerdys išskobiamos, kad būtų vietos įdarui.
Paruošiamas m ė s o s arba daržovių įdaras, į kurį sudedama tarkuotos pet­
ražolių šerdys, apipilama aliejumi, prikemšamos šaknys, užpilamos viš­
tienos arba žuvų sultiniu ir įkišamos troškinti orkaitėn.
Kai iškepa, valgomos su sultiniu ir džiūvėsiais.
• 200 g petražolių šaknų, 30 g mėsos, 30 g morkų, 20 g svogūnų, 120 ml
sultinio, 15 g aliejaus arba sviesto, druskos pagal skonį, lauro lapų.
Varškės ir petražolių paštetas
Petražolės smulkiai supjaustomos, česnakas trinamas tol, kol pasida­
ro košelė, smulkiai sugrūdami riešutai, viskas sumaišoma su varške, alie­
jumi ir įberiama druskos pagal skonį. Masė išdėliojama į lėkštes, pavir­
šius sulyginamas, papuošiama ridikėliais ir agurkais.
Patiekiamas kaip salotos, priedas prie omleto, pjausnio, kotletų ir
kitų valgių. Galima tepti ir sumuštinius. Prieš patiekiant paštetas palai­
komas šaltoje vietoje.
• 300 g varškės, 2 ryšeliai petražolių, 40 ml aliejaus, 60 g graikinių riešutų
branduolių, česnakų, druskos pagal skonį.
Sriuba su petražolėmis ir skrebučiais
Į ištirpintą sviestą suberiami paskrudinti ant sausos keptuvės miltai
ir atskiedžiami nedideliu kiekiu karšto vandens. Kai vanduo užverda,
suberiamos susmulkintos petražolės, įberiama pagal skonį druskos. Sriu­
ba paverdama 10 minučių. U ž d a r o m a citrinos sultimis, išplaktu kiauši­
niu, įberiama juodųjų pipirų.
Patiekiama su riebaluose paskrudintomis pyrago riekelėmis.
361
 • 2 ryšeliai petražolių, 60 g sviesto, 30 g skrudintų miltų, kiaušinis, 120 g Petražolių kotletai
padžiūvusio pyrago, citrinos sulčių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Petražolės ir svogūnų laiškai perrenkami, nuplaunami, smulkiai su­
pjaustomi ir šiek tiek pakepinami svieste. Nukeliami nuo ugnies ir atau­
Sriuba su petražolėmis ir m a n ų kruopų
šinami, į j u o s įberiama miltų, įmušami kiaušiniai, įberiama smulkiai
kukuliukais
sutrupintos arba sutarkuotos brinzos, sumaišoma, paragaujama. Košė se­
Į verdantį, pasūdytą pagal skonį vandenį suberiamos pjaustytos pet­
miama šaukštu ir d e d a m a kaip kotletai į smarkiai įkaitintą su riebalais
ražolės. Kukuliukai padaromi šitaip: kiaušinių tryniai sumaišomi su tiek
keptuvę. Iškepę kotletai labai skaniai kvepia.
manų kruopų, kad būtų tiršta tešla, į kurią įberiama druskos ir maltų
Patiekiami karšti, apipilti grietine.
juodųjų pipirų pagal skonį. Iš tešlos daromi nedideli rutuliukai ir sulei­
• 2 dideli petražolių ryšeliai, 5 - 6 svogūnų laiškai, 60 ml aliejaus, 3 kiaušiniai,
džiami į verdantį vandenį. Kai kukuliukai išplaukia į paviršių, į sriubą
50 g miltų, 150 g brinzos, riebalų kepimui, grietinės užpylimui.
suleidžiama skysta pakepintų miltų košelė ir nukeliama nuo ugnies. U ž ­
daroma išplaktu su grietine kiaušiniu. Pagardinama sviestu.
Kotletai su petražolėmis
Patiekiama apibarstyta juodaisiais pipirais.
\ mėsmale sumaltą mėsą pridedama ryžių, ryšelis smulkiai pjaustytų
• 2 ryšeliai petražolių, 40 g sviesto, 2 kiaušinių tryniai ir vienas kiaušinis, 100 g
petražolių, tarkuotų svogūnų, įmušamas kiaušinis, įberiama maltų juodų­
grietinės, citrinos sulčių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
jų pipirų, druskos pagal skonį. Viskas gerai išmaišoma ir leidžiama pa­
stovėti 30 minučių. Padaromi nedideli kotletai.
Petražolėmis įdaryti kiaušiniai
Morkos, salierai ir pastarnokai smulkiai supjaustomi, užpilami ver­
Kietai virti kiaušiniai nulupami, išilgai perpjaunami per pusę, tryniai
dančiu vandeniu, pasūdomi ir įberiama keletas žirnelių juodųjų pipirų.
išimami ir sutrinami. Atskirai gerai suplakamas sviestas, kad pasidarytų
Viskas užverdamą. į mišinį suleidžiami paruošti kotletai ir verdami 15
purus. Su j u o sumaišomi sutrinti tryniai, smulkiai supjaustyti petražolių
minučių. Sudedama kita dalis petražolių (smulkiai kapotų) ir paverdama
lapeliai, įberiama maltų juodųjų pipirų, įspaudžiama citrinos sulčių, įbe­
dar 5—6 minutes. Iš miltų ir sviesto paruošiamas uždaras: kartu pakepi­
riama druskos pagal skonį, išmaišoma. Išmaišius prikemšamos kiaušinių
nami ir praskiedžiami trupučiu sultinio. Supilama į puodą ir paverdama
baltymų puselės. Į plokščią lėkštę sudėliojami salotų lapai, supjaustyti
dar 5 minutes. U ž d a r o m a kitais dviem kiaušiniais, išplaktais rūgusiame
šiaudeliais, o ant jų — įdaryti baltymai. Tarp jų kur ne kur p a d e d a m a
piene.
nepjaustytų arba perpjautų pusiau raudonų ridikėlių.
Valgis patiekiamas užpiltas karštu sviestu, nudažytu raudonaisiais
Vietoj salotų galima dėti pasūdytame vandenyje virtų žaliųjų žirne­
pipirais.
lių arba keptų saldžiųjų ankštpipirių ir raudonų pomidorų.
• 600 g kapotos mėsos, 40 g ryžių, 90 g svogūnų galvelių, 80 g riebalų, 160 ml
• 60 g sviesto, ryšelis petražolių šakelių, 4 kiaušiniai, citrinos sulčių, maltų
rūgusio pieno, 2 ryšeliai petražolių, 3 kiaušiniai, po 40 g morkų, salierų ir
juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. , pastarnokų, 20 g miltų, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
•garnyrui— salotų lapai, raudoni ridikėliai arba virti žalieji žirneliai, saldžiųjų
ankštpipirių salotos ir raudoni pomidorai.
Žuvys su petražolėmis
Svogūnai smulkiai supjaustomi ir troškinami riebaluose, kol su­
Omletas su petražolėmis
minkštėja. Į j u o s d e d a m a lauro lapų, beriama maltų juodųjų pipirų, už­
Kiaušiniai išplakami, sumaišomi su smulkiai pjaustytais petražolių
pilama karštu vandeniu. Užverdamą ir sudedamos žuvys be kaulų, prieš
lapeliais, pasūdomą pagal skonį ir atsargiai išmaišoma. Tuoj pat pilama
tai supjaustytos porcijomis, pasūdytos ir apibarstytos pipirais. Kai žuvys
į smarkiai įkaitintą su sviestu keptuvę. Omletas apkepamas iš abiejų pu­
pusiau gatavos, į j a s suberiamos supjaustytos petražolės ir paverdama
sių, keptuvėje perlenkiamas per pusę ir dedamas į pašildytą lėkštę.
Iš karto patiekiamas. dar kelias minutes. į ištekėjusias sultis įmaišoma rūgusio pieno, į kurį
įmuštas kiaušinis ir įberta miltų. Dar kartą užverdamą ir nukeliama nuo
• 2 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai kapotų petražolių lapelių, 15 g sviesto,
ugnies.
druskos pagal skonį.

362 363
 • I kg žuvų (sidabrinių menkių, jūros lydekų arba kitų), 80 g sviesto, 100 g
svogūnų galvelių, 150 ml rūgusio pieno, 200 g petražolių, kiaušinis, 20 g miltų,
maltų juodųjų pipirų ir pipirų žirniukų, lauro lapų, druskos pagal skonį.
SALIERŲ PATIEKALAI
Žalių salierų salotos su obuoliais
Obuoliai ir salierų šaknys stambiai sutarkuojamos, sumaišomos su
kapotais svogūnų laiškais ir krapais. Viskas išmaišoma ir apipilama cuk­
raus ir citrinų sulčių sirupu.
• 100 g salierų šaknų, 100 g obuolių, 15 g svogūnų laiškų, 5 g krapų, 20 g
cukraus.
Salierai su obuoliais ir krienais
Stambiai sutarkuoti nelupti obuoliai ir salierai santykiu 3 : 1 sude­
dami į rūgusį pieną, pasūdomą ir pridedama smulkiai tarkuotų krienų.
Kad obuoliai ir salierai nepatamsėtų, tarkuokite virš rūgusio pieno ir
tuoj pat išmaišykite.
Salierų salotos su obuoliais
Virti salierai ir obuoliai smulkiai supjaustomi ir sumaišomi su ma­
j o n e z u . Beriama druskos, ksilito, pilama acto pagal skonį.
• 100 g salierų, 50 g obuolių, 20 g majonezo, 10 g žalumynų, acto, druskos
pagal skonį.
Salierų salotos su morkomis
Stiklinė smulkiai pjaustytų salierų ir pusė stiklinės tarkuotų morkų
išmaišoma su majonezu, pasūdomą, įberiama pipirų, apibarstoma petra­
žolių lapeliais.
Salierų, m o r k ų ir obuolių salotos
Salierų šaknys, morkos ir nulupti obuoliai stambiai sutarkuojami,
apšlakstomi citrinos rūgštimi arba citrinos sultimis, sutaisomi su grietine,
druska, išmaišoma. Prieš patiekiant apibarstoma smulkiai supjaustytais
petražolių arba krapų lapeliais.
• 100 g salierų šaknų, 50 g morkų, 50 g obuolių, 20 g grietinės, 10 g petražolių
(arba krapų), skiltelė citrinos, druskos pagal skonį.
364
Salierų š a k n ų ir bulvių salotos
Virtos bulvės ir salierai plonai supjaustomi, pagardinami druska ir
cukrumi. Sudedami sluoksniais, kiekvienas sluoksnis užpilamas majone­
zu, apibarstomas pjaustytais krapais.
• 100 g salierų šaknų, 60 g bulvių, 40 g majonezo, 10 g krapų, cukraus ir
druskos pagal skonį.
Bulvių, obuolių ir salierų salotos
Virtos bulvės ir salierų šaknys supjaustomos. Obuoliai sutarkuojami
arba smulkiai supjaustomi. Viskas išmaišoma, sutaisoma su grietine,
įspaudžiami keli lašai citrinos sulčių. Prieš patiekiant apibarstoma krapų
lapeliais.
• 100 g salierų šaknų, 60 g bulvių, 50 g obuolių, 10 g krapų lapelių, 30 g
grietinės, skiltelė citrinos.
Salierų, obuolių ir riešutų salotos
Virtos salierų šaknys ir obuoliai supjaustomi plonais griežinėliais,
sumaišomi su pjaustytais riešutų branduoliais. Sutaisoma su majonezu,
sumaišytu su citrinos sultimis ir grietine. Salotos pastatomos šaltai.
• 100 g salierų šaknų, 50 g obuolių, 40 g graikinių riešutų, 20 g majonezo, 30
g grietinės, 10 g petražolių arba krapų lapelių, 2 arbatiniai šaukšteliai citrinos
sulčių, druskos pagal skonį.
Salierų ir g r y b ų salotos
Virti salierai ir bulvės supjaustomos griežinėliais, o virti grybai —
šiaudeliais. Viskas išmaišoma ir sutaisoma su majonezu, druska, pipirais.
Patiekiamos apibarstytos krapais ir kapotais kietai virtais kiaušiniais.
• 60 g salierų šaknų, 50 g bulvių, 60 g grybų, 30 g majonezo, 0,5 kiaušinio,
druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų.
Salierų ir vėžių salotos
Virti salierai ir bulvės, švieži agurkai smulkiai supjaustomi, sumai­
šomi su virtų vėžių mėsa, pridedama žaliųjų žirnelių. Sutaisoma su ma­
jonezu, cukrumi, druska. Apibarstoma krapais.
• 100 g salierų šaknų, 40 g bulvių, 50 g agurkų, 40 g žaliųjų žirnelių, 30 g
majonezo, 5 g krapų, druskos ir cukraus pagal skonį.
Salierų salotos su plakta grietinėle
Salierai ir obuoliai nulupami ir smulkiai sutarkuojami. Iš vandens,
cukraus, druskos ir citrinos sulčių paruošiamas pagardas. Juo užpilami
365
salierai su obuoliais. Salotos išmaišomos su plakta grietinėle ir krienais,
pridedama tarkuotų arba kapotų graikinių riešutų. Patiekiamos su virto­
mis žuvimis.
• 1 saliero šaknis, 3 nedideli obuoliai, 1 citrina, 50 ml vandens, 50 g plaktos
grietinėlės, 20 g krienų, 20 g graikinių riešutų, cukraus ir druskos pagal skonį.
Salierų salotos su riešutų padažu
Sukapokite salierų lapus (100 g). Paruoškite padažų: pusę stiklinės
graikinių riešutų sugrūskite su česnaku ( 5 — 6 skiltelėmis), kad pasidary­
tų vienalytė blizganti košelė, ir įdėkite mirkyto ir gerai nuspausto pyrago
riekelę, įpilkite acto ir aliejaus — po 2 valgomuosius šaukštus. Pasūdy-
kite, papipirinkite. Sumaišykite su salierais.
Bulgariškai paruošti salierai su rūgusiu p i e n u
Į rūgusį pieną smulkiai sutarkuokite saliero šaknį. Kad nepatamsėtų,
tuojau išmaišykite. Pasūdykite, įberkite grūstų graikinių riešutų, įlašinki­
te citrinos sulčių, smulkiai pjaustytų petražolių lapelių arba salierų lapų,
jei n o r i t e , — grūsto česnako.
Salierų sriuba
Salierai nuvalomi, supjaustomi plonais šiaudeliais arba kubeliais ir
išverdami 1 litre vandens, pasūdytame pagal skonį. Į sriubą suberiami
ryžiai. Baigiant virti sudedamas uždaras iš pakepintų svieste miltų. Nu­
kėlus nuo ugnies, sriuba uždaroma rūgusiame piene išplaktais kiaušiniais
ir patiekiama apibarstyta juodaisiais pipirais ir tarkuotu sūriu arba
brinza.
• 300 g salierų šaknų, 40 g ryžių, 40 g sviesto, 20 g miltų, 100 g rūgusio pieno,
2 kiaušiniai, 30 g sūrio arba brinzos, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Salierų ir m o r k ų sriuba
Salierai, morkos ir svogūnai nulupami ir supjaustomi smulkiais ku­
beliais. Į j u o s įmetama sviesto, įpilami keli šaukštai vandens ir troškina­
ma ant silpnos ugnies, kol pasidaro minkšti. Pasūdomą pagal skonį ir
įpilamas 1 litras vandens. Užverdamą, įberiama manų kruopų, paskrudin­
tų ant sausos keptuvės. Sriuba paverdama dar 10 minučių. N u k e l i a m a
n u o ugnies ir uždaroma kiaušiniais, išplaktais rūgusiame piene.
Patiekiant sriuba apibarstoma smulkintais petražolių lapeliais arba
juodaisiais pipirais.
• 200 g salierų šaknų, 100 g morkų, 50 g svogūnų galvelių, 40 g sviesto, 40 g
manų kruopų, 2 kiaušiniai, 150 g rūgusio pieno, petražolių, maltų juodųjų pi­
pirų, druskos pagal skonį.
366
Salierai su grietinės padažu
( p r a n c ū z ų valgis)
Salierai nuvalomi, supjaustomi griežinėliais ir išverdami pasūdyta­
me piene, atskiestame vandeniu. Minkšti salierai sudedami į pateptas
riebalais k e p i m o formas, apibarstomi tarkuotu sūriu ir palaikomi šiltoje
orkaitėje.
Sūdytas sviestas ištrinamas su kiaušinių tryniais, įpilama karšto sa­
lierų nuoviro ir grietinės. Sumaišoma ir plakama garų vonioje, pasūdomą
ir pridedama prieskonių. Karštas kremas supilamas ant salierų (galima
apibarstyti kepintais migdolais) ir greitai apkepamas. Patiekiama prie bal­
tos mėsos. Galima apdėti apelsinais ir kumpiu.
• 400 g salierų, druskos pagal skonį, maždaug aštuntadalis litro pieno, riebalų
kepimo formai patepti, 60 g kieto sūrio, 60 g sviesto, 2 kiaušinių tryniai, salierų
nuoviro, 125 g grietinės, citrinos sulčių, maltų juodųjų pipirų.
Pieno p a d a ž e apkepti salierai
Salierai nuvalomi, nuplaunami ir supjaustomi gabalėliais, išverdami
nedideliame kiekyje vandens (ne daugiau kaip trijuose valgomuosiuose
šaukštuose), į kurį įdėta sviesto ir įpilta mėsos sultinio. Virti salierai
dedami į keptuvę, užpilami tirštu pieno padažu, apibarstomi tarkuotu sū­
riu, apšlakstomi sviestu ir apkepami orkaitėje. Patiekiant salierai vėl ap­
šlakstomi sviestu.
• 400 g salierų (šaknys su stiebais), 1 valgomasis šaukštas sviesto, 2 valgomieji
šaukštai sultinio, 0,5 stiklinės tiršto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas tar­
kuoto sūrio.
Paniruoti salierai
Salierai nuvalomi ir išverdami nepjaustyti garuose arba nedideliame
kiekyje vandens, pasūdyto pagal skonį. Supjaustomi griežinėliais, pasū-
domi ir papipirinami. Apvoliojami miltais, paskui kiaušiniais ir pakepi­
nami karštame svieste, apvartomi, kad pageltonuotų iš abiejų pusių.
Patiekiami su rūgusiu pienu ir daržovių salotomis.
• 400 g salierų šaknų, 2 kiaušiniai, 40 g miltų, 30 g maltų džiūvėsių, 80 ml
aliejaus, 200 ml rūgusio pieno, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Kepti orkaitėje salierai su ridikėliais
Salierai nuvalomi, supjaustomi kubeliais ir kartu su smulkiai pjaus­
tytais svogūnais patroškinami svieste, kad pusiau suminkštėtų. Į j u o s įbe­
riama ryžių, d e d a m a smulkiai pjaustytų pomidorų arba įpilama pomidorų
tyrės, įberiama druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų ir smulkiai
supjaustytų salierų lapų. Viskas gerai išmaišoma ir išdėdama į keptuvą,
užpilama karštu vandeniu (vandens trigubai daugiau negu ryžių) ir apke­
p a m a orkaitėje.
Vietoj ryžių į šį patiekalą galima dėti bulves.
• 400 g salierų (šaknų ir lapų), 200 g ryžių, 100 ml aliejaus, 50 g svogūnų
galvelių, 200 g pomidorų arba 20 g pomidorų tyrės, maltų juodųjų pipirų, drus­
kos pagal skonį.
Salierų kotletai
Salierai nuvalomi ir išverdami pasūdytame vandenyje, supjaustomi
smulkiais kubeliais ir sumaišomi su šaltu tirštu padažu, paruoštu iš pa­
skrudintų ir praskiestų pienu miltų. Suberiamos smulkiai pjaustytos pet­
ražolės, pipirai ir druska. Viskas išmaišoma. Iš mišinio daromi kotletai,
apveliami miltais, plaktais kiaušiniais ir džiūvėsiais, apkepinami, kad pa­
geltonuotų.
Patiekiami su pomidorų padažu, rūgusiu pienu arba daržovių salo­
tomis.
• 600 g salierų, 40 g miltų, 2 kiaušiniai, 100 ml tirpinto sviesto arba aliejaus,
200 ml pieno, maltų juodųjų pipirų, maltų džiūvėsių, petražolių arba krapų la­
pelių, druskos pagal skonį.
Salierai su keptais kiaušiniais
Nuvalyti salierai pusiau išverdami ir smulkiai supjaustomi. Bulvės
nuskutamos ir supjaustomos kubeliais. Svogūnai susmulkinami ir paskru­
dinami riebaluose. Į juos sudedami salierai ir bulvės, kartu ištroškinami.
Kiaušiniai išplakami piene ir supilami ant troškintų daržovių. Patiekalas
laikomas ant ugnies tol, kol iškepa kiaušiniai.
• 500 g salierų, 500 g bulvių, 80 g margarino, 100 g svogūnų galvelių, 4 kiau­
šiniai, 100 ml pieno, druskos pagal skonį.
K R A P Ų , PETRAŽOLIŲ IR SALIERŲ A T S A R G Ų
PARUOŠIMAS
Krapai su druska
Džiovinami krapai praranda kvapą, pagelsta ir įgauna žolės skonį.
Su druska krapai išlaiko kvapą, gražią žalią spalvą ir, svarbiausia, vita­
minus. Sūdymui krapai n u r a u n a m i vos pradėję žydėti, tada j u o s e dau-
368
giausia eterinių aliejų. Lapeliai nuskabomi, nuplaunami, gerai nuvarvina­
m a s vanduo, palaikomi skylėtame inde, paskui smulkiai supjaustomi, be­
je, ne tik lapeliai, bet ir nesukietėję sultingi stiebeliai. Pasūdomi plačia­
me inde santykiu: 1 kilogramui k r a p ų — 250 g druskos. Gerai išmaišo­
ma ir sudedama į nedidelius stiklainius pagrūdant mediniu šaukštu, kad
išsiskirtų sultys. Galima užpilti šiek tiek aliejaus. Laikomi šaltoje vietoje.
Krapus taip pat galima sūdyti kartu su petražolėmis.
Petražolės su druska
Petražolių spalva ir kvapas geriau išlieka, kai j o s pasūdomos, o ne
sudžiovinamos. Tam lapeliai nuplaunami tekančiu vandeniu, nusunkiami
ir išdėstomi plonu sluoksniu, kad apdžiūtų. Smulkiai supjaustomos, su­
d e d a m o s į didelį indą ir pasūdomos (1 kilogramui p e t r a ž o l i ų — 250 g
druskos). Gerai išmaišomos su druska, standžiai sukišamos į mažus stik­
lainius spaudžiant medinėmis peilio kriaunomis, kad išsiskirtų sultys ir
tarp petražolių nebeliktų oro. Stiklainis uždengiamas skrituliu audinio,
virš kurio turi būti 2 cm storumo sluoksnis sulčių. Laikoma šaltoje vie­
toje.
Sūdytos su daržovėmis petražolės
Petražolės — geras prieskonis daugeliui patiekalų. Jas galima laikyti
paruoštas su salierais, morkomis ir svogūnais.
Petražolių šaknys ir lapai kartu su salierų šaknimis ir lapais, morko­
mis smulkiai supjaustomi. Svogūnai supjaustomi pusžiedžiais. Daržovių
dedama vienodomis dalimis, tačiau mėgstamų galite dėti ir šiek tiek dau­
giau, į kilogramą sumaišytų supjaustytų daržovių reikia 1—2 aštriųjų
ankštpipirių, 5—6 saldžiųjų paprikų, iš kurių iškrapštomos sėklos, ir
ankštys supjaustomos kuo smulkiau, kad jų aštrus skonis ir kvapas vie­
nodai įsigeriu į visą mišinį. Vienam kilogramui nepjaustytų daržovių be­
riama 200 g druskos, viskas gerai išmaišoma, standžiai sukišama į nedi­
delius stiklainius, virtuvinio peilio m e d i n ė m i s kriaunomis stipriai paspau­
džiamą, kad daržovės standžiau s u s i s p a u s t a išsiskirtų sultys ir tarp dar­
žovių neliktų oro. Uždengiama skrituliu audeklo ir užpilama 2 cm alie­
j a u s sluoksniu.
Laikoma tamsioje šaltoje vietoje.
Salierai su druska
Su druska galima laikyti ir salierų lapus, ir šaknis, paruoštus kartu
ir atskirai.
369
24—20
 Salierus galima laikyti su morkomis ir petražolių šaknimis. Daržo­
vių šaknys supjaustomos 5—6 mm platumo, 1,5—2 cm ilgumo juostelė­
mis. { vieną kilogramą daržovių įberiama 250 g druskos. Išmaišoma ir
kietai sukemšama į nedidelius stiklainius, spaudžiama mediniu šaukštu,
kol išsiskiria sultys. U ž d e n g i a m a skritulėliu audinio ir užpilama l:—2 cm
storumo aliejaus sluoksniu. Stiklainiai sandariai uždaromi ir laikomi tam­
sioje vėsioje vietoje.
Dedant šitaip paruoštų daržovių į įvairius patiekalus reikia prisimin­
ti, kad jos jau pasūdytos.
Džiovinti salierai
Nuvalytos salierų šaknys supjaustomos griežinėliais, kurie perpjau­
nami pusiau arba supjaustomi į keturias dalis, ir išdžiovinamos atviroje
orkaitėje arba ant šildomo radiatoriaus.
ĮVAIRIŲ D A R Ž O V I Ų PATIEKALAI
Kapoti žalumynai su grietine
Jauni krapų, špinatų, petražolių lapeliai arba svogūnų laiškai gerai
nuplaunami, perpilami šaltu virintu vandeniu, sudedami į kiaurasamtį,
leidžiama nuvarvėti vandeniui. Špinatai ir petražolių lapeliai smulkiai
sukapojami, o kiti žalumynai smulkiai supjaustomi.
Susmulkinti ž a l u m y n a i sumaišomi su grietine, įberiama šiek tiek
druskos.
• 100 g krapų, špinatų, petražolių lapelių arba 150 g svogūnų laiškų, 0,5 stik­
linės grietinės, druskos pagal skonį.
Salotos „Pavasaris"
Nuplauti ir apsausinti salotų lapai supjaustomi ir kauge sudedami į
salotinę. Aplink salotas sudėliojamos žiedais supjaustytos morkos, pomi­
dorai, bulvės, ridikėliai, agurkai, taip pat svogūnų laiškai. Vidury salotų
lapų kaugės sudėliojami kietai virtų kiaušinių skridinėliai. Iš grietinės,
acto ir cukraus paruošiamas padažas. Patiekiant salotos truputį pasūdo-
mos. Padažas p a d u o d a m a s atskirai padažinėje.
• 100 gramų salotų l a p ų - 2 kiaušiniai, 2 švieži agurkai, 1 ryšelis raudonų
ridikėlių, 1 virta morka, 2 - 3 virtos bulvės, 2 pomidorai, 50 g svogūnų laiškų,
0,75 stiklinės grietinės, 1 valgomasis šaukštas acto, 0,5 arbatinio šaukštelio cuk­
raus pudros.
370
Žalių daržovių salotos su grietine
Švieži, nuplauti agurkai, morkos ir obuoliai supjaustomi plonais šiau­
deliais, o salotų lapai — į 3—5 dalis. Viskas išmaišoma ir sutaisoma su
grietine, įpilama citrinos sulčių, įberiama druskos ir cukraus pagal skonį.
Išdėdama į salotinę, papuošiama pomidorų griežinėliais.
• 200 g šviežių agurkų, 150 g morkų, 200 g obuolių, 100 g salotų lapų, 150 g
pomidorų, 0,75 stiklinės grietinės, 0,24 citrinos sulčių, cukraus ir druskos pagal
skonį.
Šviežių pomidorų ir agurkų salotos su grietine
Pomidorai, taip pat švieži agurkai nuplaunami ir kartu su nedidele
svogūno galvele supjaustomi griežinėliais, sudėliojami nedideliame du­
benyje arba salotinėje eilėmis — pomidorai ir agurkų eilė a p d e d a m a svo­
gūnais ir pasūdomą. Salotos užpilamos grietine, apibarstomos krapais,
p a p u o š i a m o s petražolių lapeliais.
• 400 g pomidorų, 250 g šviežių agurkų, 1 svogūno galvelė, 0,75 stiklinės
grietinės, petražolių ir krapų lapelių, druskos pagal s':onį.
.
M o r k ų ir petražolių salotos su grietine
M o r k o s ir petražolės švariai nuplaunamos, nuvalomos, smulkiai su­
tarkuojamos ir sumaišomos su grietine. Pagardinamos cukrumi, druska.
S u d e d a m o s į salotinę, apibarstomos kapotais petražolių lapais.
• 400 g morkų, 20 g petražolių, du trečdaliai stiklinės grietinės, cukraus ir
druskos pagal skonį, 15 g petražolių.
Salotos „Sveikata"
Agurkai, morkos, obuoliai supjaustomi plonais šiaudeliais, dalis sa­
lotų lapų supjaustoma juostelėmis. Viskas išmaišoma, pasūdomą, įspau­
džiama citrinos sulčių, įberiama petražolių lapelių, sutaisoma su grietine,
į salotinę gražiai sudėliojami salotų lapai, ant jų kraunamos paruoštos
salotos, papuošiamos petražolių lapeliais ir pomidorų griežinėliais.
• 2 žalios morkos, 2 švieži agurkai, 2 obuoliai, 2 pomidorai, 100 g salotų lapų,
100 g grietinės, 0,25 citrinos, druskos pagal skonį, petražolių arba krapų lape­
lių.
Žiedinių kopūstų, šviežių a g u r k ų ir p o m i d o r ų
salotos
Žiediniai kopūstai išverdami (bet neperveidami). Švieži agurkai ir
pomidorai supjaustomi griežinėliais. Smulkiai supjaustomi svogūnų laiš­
kai. Daržovės sumaišomos ir sutaisomos su cukrumi, druska ir majone-
371
zu, sumaišytu su grietine. Išdedamos j salotinę ir p a p u o š i a m o s gražiai
supjaustytais agurkais bei pomidorais.
• 500 g žiedinių kopūstų — 200 g agurkų ir pomidorų, 1 nedidelis ryšelis svo­
gūnų laiškų, majonezo, sumaišyto su grietine, cukraus ir druskos pagal skonį.
Saldžiųjų raudonųjų ankštpipirių, žaliųjų žirnelių
ir r y ž i ų s a l o t o s
Išverdami birūs ryžiai. Orkaitėje iškepamas raudonas ankštpipiris,
smulkiai supjaustomas. Išverdami žalieji žirneliai. Su daržovėmis sumai­
šomi ryžiai, pasūdomą pagal skonį, sutaisoma su padažu, paruoštu iš
aliejaus, acto ir cukraus. Išdėdama į salotinę, papuošiama kiaušinio grie­
žinėliais ir svogūnų laiškais.
• 1 stiklinė virtų ryžių, 6 raudoni ankštpipiriai, 1 stiklinė žaliųjų žirnelių, po 2
valgomuosius šaukštus acto ir aliejaus, 1 kiaušinis.
Daržovių salotos su rūkytomis žuvimis
Virtos bulvės, m o r k o s , švieži arba marinuoti agurkai supjaustomi
kubeliais, pridedama smulkių, be kaulų ir nuluptų, žuvų gabalėlių. Vis­
kas sutaisoma su majonezu ir išdėdama į salotinę. Papuošiama pomidorų
griežinėliais ir žalumynais.
• 300 g bulvių, 100 g morkų, 100 g šviežių agurkų, 200 g rūkytų žuvų, pomi­
dorų, žalumynų, majonezo.
Prancūziškos salotos
Atskirai išverdamos bulvės, žirniai ir kiaušinis. Bulvės supjausto­
m o s kubeliais. Burokėliai nuplaunami, iškepami orkaitėje, n u l u p a m i ir
taip pat supjaustomi kubeliais. Viskas išmaišoma. Įberiama druskos ir
pipirų pagal skonį, užpilama grietine, apibarstoma tarkuotu kiaušinio
tryniu.
• 400 g bulvių, 100 g žirnių, 200 g burokėlių, grietinės, 1 kiaušinis, maltų
juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.
Mišrainė • sūrių, įdėkite smulkiai pjaustytų ankštpipirių, salierų, pupelių, morkų,
Mėsa supjaustoma plonais gabalėliais, bulvės, morkos, ir burokėliai
išverdami, ataušinami, supjaustomi kubeliais. Supjaustomas agurkas,
smulkiai sukapojamas kiaušinis. Viskas išmaišoma, pasūdomą, papipiri-
nama, sutaisoma su majonezu, apibarstoma petražolių ir krapų lapeliais.
• 100 g virtos mėsos, 2 bulvės, 1 - 2 morkos, 1 burokėlis, 2 rauginti agurkai,
1 kietai virtas kiaušinis, 150 g majonezo, druskos, maltų juodųjų pipirų, petra­
žolių ir krapų lapelių.
372
Mišrainė su jūros kopūstais
Kopūstai verdami vandenyje 20 minučių, nuplaunami šaltu vande­
niu. Bulvės ir morkos išverdamos atskirai, n u p l a u n a m o s , supjaustomos.
Svogūnai ir agurkai supjaustomi. Kopūstai sumaišomi su pjaustytomis
daržovėmis, sutaisomi su aliejumi, pasūdomi ir išmaišomi.
• 300 g jūros kopūstų, 300 g bulvių, 200 g morkų, 100 g svogūnų galvelių,
200 g raugintų agurkų, 100 g aliejaus, druskos pagal skonį.
Mišrainė su silke
Silkė išvaloma, išimami kaulai, nulupama oda, supjaustoma gabalė­
liais. Bulvės, burokėliai ir m o r k o s išverdamos, ataušinamos, supjausto­
mos kubeliais, agurkai supjaustomi smulkiai, viskas sumaišoma, sutaiso­
ma su majonezu ir actu, pasūdomą pagal skonį. Papuošiama silkės gaba­
lėliais, išpjaustyta iš kiaušinio gėle.
• 1 silkė, 2 — 3 bulvės, 1 burokėlis, 1 morka, 2 — 3 rauginti agurkai, 1 kietai
virtas kiaušinis, 150 g majonezo, acto ir druskos pagal skonį.
Daržovių salotos su sūriu
( b u l g a r ų valgis)
Saldieji ankštpipiriai pakepinami, pajuodusi odelė nulupama, galima
iškrapštyti sėklas. Ankštpipiriai supjaustomi šiaudeliais, kitos daržovės —
griežinėliais. Išdėdama į dubenį, apibarstoma druska ir pipirais, petražo­
lių lapeliais, apšlakstoma aliejumi ir actu. Galima išmaišyti. Apibarstoma
tarkuotu sūriu. Galima įdėti karčiųjų ankštpipirių. Patiekiamos atšal­
dytos.
• 4 saldžiosios vienmetės paprikos, 2 pomidorai, 1 svogūno galvelė, 0,5 nedi­
delio agurko, druskos, maltų juodųjų pipirų, 2 valgomieji šaukštai petražolių
lapelių, 40 g aliejaus, acto, 40 g sūrio, 4 kartieji ankštpipiriai.
Sūrio ir daržovių salotos
Vandenyje pamirkytu peiliu mažais kubeliais supjaustykite įvairių
svogūnų, tada žaliųjų žirnelių ir kietai virtus kiaušinius. Pasūdomą ir
parūgštinama pagal skonį. Pagardinama Vorčesterio padažu ir atsargiai
išmaišoma su majonezu. Patiekiama prie keptos mėsos arba sūrių.
• 70 g lydyto rūkyto sūrio, 70 g olandiško sūrio, 40 g konservuotų raudonų
ankštpipirių, 70 g konservuotų morkų, 100 g konservuotų salierų, 70 g konser­
vuotų pupelių ankščių, 70 g konservuotų žaliųjų žirnelių, 40 g svogūnų galve­
lių, 2 kiaušiniai, 150 g majonezo, druskos, acto, Vorčesterio padažo.
373

Daržovių salotos su kumpiu ir sūriu
Nuvalytą tarkuotą žalią salierą ir morką sudėkite į dubenį, pridėkite
tarkuoto sūrio, nusunktų konservuotų žaliųjų žirnelių, kubeliais supjaus­
tyto kumpio, kietai virtų kapotų kiaušinių, supjaustytų agurkų. Pagal sko­
nį pasūdykite ir parūgštinkite citrinos sultimis. Atsargiai įmaišykite ma­
jonezą ir grietinę.
• 100 g sūrio, 100 g kumpio, 100 g salierų, 100 g morkų, 50 g konservuotų
žaliųjų žirnelių, 4 kiaušiniai, 70 g marinuotų agurkų, 150 g majonezo ir grie­
tinės, druskos pagal skonį, citrinos sulčių.
Delikatesinės salotos su sūriu ir daržovėmis
Sūris, dešra, kietai virtas kiaušinis, agurkai ir salierai supjaustomi
kubeliais, sumaišomi su smulkiai pjaustytu svogūnu, pasūdomi, parūgš­
tinami pagal skonį ir atsargiai išmaišomi su majonezu.
• 250 g olandiško sūrio, 4 kiaušiniai, 100 g rūkytos kiaulienos dešros, 50 g
konservuotų agurkų, 50 g konservuotų salierų, 100 g majonezo, 30 g svogūnų
galvelių, druskos pagal skonį, acto.
Sūrio, kiaušinių, svogūnų laiškų ir česnakų
salotos
Sūris ir kietai virti kiaušiniai supjaustomi kubeliais, sumaišomi su
svogūnų laiškais ir sudedami į lėkštę kartu su grūstu druskoje česnaku.
Tada viskas gerai išmaišoma, užpilama majonezu ir šaltai palaikoma 3 0 —
40 minučių.
• 200 g rusiško arba olandiško sūrio, 3 kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas kapotų
svogūnų laiškų, 1—2 skiltelės česnako, 2 valgomieji šaukštai majonezo, drus­
kos pagal skonį.
Paštetas pasūdomas, pagardinamas pipirais ir citrinos sultimis, gerai
išmaišomas.
• 100 g minkštos varškės, 50 g majonezo, 25 g morkų, 25 g ridikėlių, 50 g
pomidorų, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių, citrinos
sulčių.
Daržovių paštetas su varške ir plakta grietinėle
Pertrinta varškė išplakama, p a m a ž u pilant plaktą grietinėlę, pasūdo­
mą, apibarstoma cukrumi, parūgštinama citrinos sultimis ir įmaišomi nu­
lupti ir gabalėliais supjaustyti saldieji žali ankštpipiriai ir pomidorai.
• 150 g minkštos varškės, 25 g kietų pomidorų, 25 g žalių bulgariškųjų ankšt­
pipirių, 50 g plaktos grietinėlės (nesaldytos), druskos pagal skonį, cukraus, cit­
rinos sulčių.
Varškė su šviežiais žalumynais
Salotų arba špinatų lapai perrenkami, nuplaunami ir dedami į sietelį,
kad nuvarvėtų vanduo. Ž a l u m y n a i nusausinami minkštu švariu rank­
šluosčiu ir smulkiai supjaustomi, varškė pasūdomą pagal skonį, įberiama
cukraus ir pertrinama per sietelį. Varškė sumaišoma su pjaustytais žalu­
mynais ir sukraunama kauge apvaliame dubenyje. Kaugės viršuje šaukš­
tu įspaudžiama duobelė, į ją pripilama šaltos grietinės ir papuošiama
salotų lapais ir žalumynais. Varškę galima maišyti ne su salotomis, o su
smulkintais krapais, kapotais petražolių lapeliais.
• 70—80 g salotų arba špinatų lapų, 150 g varškės, 0,5 valgomojo šaukšto
smulkaus cukraus, 0,5 stiklinės grietinės, petražolių arba krapų lapelių, druskos
pagal skonį.

Varškė su grietine, s v o g ū n ų laiškais, salotų

Rusiškas paštetas
l a p a i s ir r i d i k ė l i a i s
Sviestas išplakamas, sumaišomas su pertrinta per sietelį varške, įde­
Varškė ištrinama su grietine, pasūdomą pagal skonį, suberiami kapo­
dama tarkuoto svogūno, trinto česnako, maltų saldžiųjų ankštpipirių, įbe­
ti svogūnų laiškai, išmaišoma. Iš sumaišytos košės padaromi nedideli
riama druskos ir atskiedžiama grietine kiek reikia. Sudedama į drobinį
kotletai, sudedami į dubenį, išklotą salotų lapais, papuošiami supjaustytų
maišelį ir paslegiama tarp dviejų lentelių, uždėjus svarmenį.
ridikėlių griežinėliais.
• 150 g minkštos varškės, 50 g sviesto, 20 g svogūnų galvelių, skiltelė česnako,
• 350 g varškės, 3 valgomieji šaukštai grietinės, 30 g kapotų svogūnų laiškų,
50 g grietinės, maltų saldžiųjų ankštpipirių, druskos pagal skonį.
20 g salotų, 4 5 ridikėliai.

Varškės paštetas su šviežiomis daržovėmis

Varškė su pomidorais
Minkšta išplakta varškė sumaišoma su majonezu, įdedama nuskustų
Varškė trinama, kol pasidaro vientisa masė. Nuplautas pomidoras
ir sutarkuotų morkų bei ridikėlių, nuluptų ir smulkiai supjaustytų pomi­
nuplikomas verdančiu vandeniu, oda nulupama, pomidoras pertrinamas
dorų, petražolių.

375
374
per sietelį. Varškė sumaišoma su pomidoru, grietine, druska, cukrumi ir
svogūnų laiškais.
• 150 g varškės, didelis pomidoras, grietinė, druskos pagal skonį, cukraus, 2
valgomieji šaukštai svogūnų laiškų arba susmulkintų svogūnų galvelių.
Varškė su m o r k o m i s , burokėliais ir kiaušiniais
Kiaušiniai išverdami minkštai, atsargiai išmaišoma varškė su tryniu,
tada — su m o r k o m i s ir burokėliais. Pridedama kapoto kiaušinio baltymo,
įberiama druskos, prieskonių. Viskas gerai i š m a i š o m a ir sudedama į
lėkštę.
• 3 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai varškės, 1 valgomasis šaukštas stambiai
tarkuotų morkų, 1 valgomasis šaukštas stambiai tarkuotų burokėlių, druskos
pagal skonį ir prieskonių.
B u r o k ė l i ų ir s a l i e r ų ikrai
Vidutinio d i d u m o burokėlis nuplaunamas, iškepamas orkaitėje, nu­
lupamas ir smulkiai sukapojamaš. Salierų šaknys n u v a l o m o s , nuplauna­
m o s tekančiu vandeniu, supjaustomos smulkiais kubeliais, paskrudina­
m o s su svogūnų galvelėmis alyvų aliejuje, įpilama pomidorų tyrės ir
ataušinama. Burokėliai sudedami į skrudintas daržoves, pridedama grūs­
to česnako, konservuotos rūgštynių tyrės, įberiama druskos pagal skonį
ir pipirų. Patiekalas papuošiamas svogūnų skridinėliais ir laiškais.
• 350 g burokėlių, 200 g salierų, svogūno galvelė, alyvų aliejaus, pomidorų
tyrės, 100 g rūgštynių, česnako, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal
skonį, maltų juodųjų pipirų.
Pavasarinė sriuba
Svariai nuplaunama jauna kopūsto galvelė, smulkiai supjaustoma ir
sudedama į puodą kartu su j a u n o m i s , taip pat smulkiai supjaustytomis
morkomis, ropėmis, svogūnu, džiovintais grybais; paskui ten įmetama
sviesto, įpilama šalto vandens ir verdama ant silpnos ugnies 1 valandą.
Tada sriuba pasūdomą pagal skonį, įpilama pieno ir užverdamą.
Gatavą sriubą galima uždaryti grietine.
• 300 g kopūstų, 2 morkos, 100 g ropių, 0,25 svogūno galvelės, 10 g džiovintų
grybų, 3 valgomieji šaukštai sviesto, 5 stiklinės vandens, 1,5 stiklinės pieno,
druskos pagal skonį, 1 valgomasis šaukštas grietinės.
Pieniška pertrintų šviežių daržovių sriuba
Keliais vandenimis nuplaunami salotų arba špinatų lapai, sudedami
į sietelį, s u s m u l k i n a m i , sudedami į puodą, įdedama pjaustytų morkų,
376
sviesto, ir troškinama savo sultyse uždengus dangčiu. Paskui šiek tiek
pakepinti miltai atskiedžiami pienu, pusiau praskiestu vandeniu, sudeda­
mos troškintos daržovės, verdamos 30 minučių, po to pertrinamos per
sietelį, pasūdomos pagal skonį, pašildomos garuose. Prieš patiekiant į
gatavą sriubą įleidžiami kiaušinių tryniai, praskiesti nedideliu kiekiu šil­
tos sriubos.
• 500 g salotų arba špinatų, 1 morka, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 2 valgomieji
šaukštai kvietinių miltų, 2,5 stiklinės pieno, 2,5 stiklinės vandens, druskos pa­
gal skonį, 2 kiaušinių tryniai.
Pertrinta pieniška daržovių sriuba
Bulvės, morkos, griežčiai, porai arba petražolės švariai nuplaunami,
nulupami, supjaustomi ir troškinami nedideliame kiekyje vandens (0,5
stiklinės), kol pasidaro minkšti. Po to karštos daržovės pertrinamos per
ašutinį sietelį, atskiedžiamos, kiek norima, karštu pienu, pusiau atskiestu
vandeniu, įpilama vandens, kuriame buvo troškinamos, įberiama druskos
pagal skonį, išmaišoma, pašildoma, kol pradeda kilti garai, bet neleidžia­
ma užvirti.
Į gatavą sriubą įdedama sviesto.
• 500 g bulvių, 3 morkos, 100 g griežčių, 50 g porų arba petražolių, 2 stiklinės
pieno, 3 stiklinės vandens, druskos pagal skonį, 1 valgomasis šaukštas sviesto.
Daržovių šaltsriubė su grietine
Agurkai nulupami ir supjaustomi kubeliais, pridedama nuluptų per­
trintų pomidorų, smulkiai sukapotų krapų, trinto česnako, įpilama alie­
j a u s , įberiama druskos pagal skonį, įpilama acto, įberiama maltų juodųjų
pipirų. Viskas užpilama grietine, išmaišoma ir atšaldoma. Patiekiant įme­
tami keli gabalėliai ledo.
• 200 g agurkų, 400 g pomidorų, 2 valgomieji šaukštai krapų, 1 skiltelė česna­
ko, 20 g aliejaus, druskos pagal skonį, acto, maltų juodųjų pipirų, 1 kg grietinės
arba 0,75 kg grietinės ir 0,25 1 pieno arba vandens.
Marmalas
( b u l g a r ų valgis)
Į dubenėlį su česnaku, ištrintu su druska ir aliejumi, sudedami agur­
kai (nulupti), sutarkuoti arba supjaustyti kubeliais, įberiama druskos pa­
gal skonį, maltų juodųjų pipirų, smulkiai pjaustytų krapų, įpilama jogur­
to, grietinės, acto ir kapotų graikinių riešutų. Viskas gerai išmaišoma,
įdedama prieskonių ir atšaldoma. Ši gaivinanti sriuba patiekiama vasarą
su pyragu.
377
 * 2 skiltelės česnako, druskos pagal skonį, 40 g aliejaus, 250 g agurkų, maltų
juodųjų pipirų, 2 valgomieji šaukštai krapų, 0,5—1 I jogurto, 1 kg grietinės,
acto, 2 valgomieji šaukštai kapotų graikinių riešutų.
Daržovių sriuba su kiaušinio tryniu
M o r k o s , salierai, petražolės, svogūnai, pastarnokai supjaustomi ne­
dideliais gabalėliais, išverdami pasūdytame vandenyje. Kai daržovės bus
beveik išvirusios, sumeskite supjaustytas bulves. Atskirai sumaišykite su
kiaušinių tryniais. Kai bulvės bus minkštos, uždarykite sriubą grietine su
kiaušiniu, gerai išmaišykite. Į sriubą suberkite smulkiai supjaustytus ža­
lumynus.
1,5 1 vandens— 4 didelės bulvės, 2 morkos, 1 salieras, 1 petražolės šaknis, 1
pastarnokas, 1 svogūno galvelė, 150 g grietinės, 1 kiaušinio trynys. Petražolių
ir krapų lapelių, druskos pagal skonį.
Daržovių kriušinys
Kiaušiniai išverdami kietai, nulupami, atskiriami baltymai nuo
trynių.
Virtos nuluptos m o r k o s ir bulvės supjaustomos trumpais šiaudeliais.
Svogūnų laiškai p e r r e n k a m i , perplaunami, susmulkinami nuplauti ridikė­
liai, agurkai n u p l a u n a m i . Jeigu agurkų oda stora, reikia nulupti.
Ridikėliai, agurkai ir kiaušinių baltymai supjaustomi trumpais šiau­
deliais. Šiek tiek svogūno (ketvirtadalis galvelės) sutrinama su druska,
kad atsirastų sulčių (trinti reikia emaliuotame inde). Kiaušinių tryniai
ištrinami su grietine, druska ir cukrumi, atskiedžiami gira. Įdedama trinto
svogūno.
Į lėkštę d e d a m o s supjaustytos daržovės, kiaušinio baltymas, užpila­
ma paruošta gira, įpilama grietinės ir apibarstoma susmulkintais svogūnų
laiškais ir krapais.
600 ml giros, 100 g virtų nuluptų bulvių, 40 g virtų nuluptų morkų, 60 g svo­
gūnų laiškų, 40 g ridikėlių, 130 g šviežių agurkų, garstyčių, grietinės.
Saitibarščiai
Jauni burokėliai nulupami, išverdami, įpilama acto, nuoviras nuko-
šiamas, atšaldomas. Burokėliai, virtos morkos, agurkai supjaustomi šiau­
deliais. Svogūnų laiškai susmulkinami. Visos daržovės sudedamos kartu,
kruopščiai išmaišomos. Sumaišius išdėliojamos į lėkštes, šiek tiek įpila­
ma burokėlių nuoviro. Patiekiant dedama grietinės.
• 350 g burokėlių nuoviro, 100 g burokėlių, 20 g morkų, svogūnų laiškų, 50 g
šviežių agurkų, 0,5 kiaušinio, cukraus, acto, petražolių arba krapų lapelių.
378
Barščiai su kopūstais ir bulvėmis
Kopūstai supjaustomi, bulvės susmulkinamos ir sudedamos į šalto
vandens lėkštę, kad nepatamsėtų. Pripjaustoma morkų, petražolių šakne­
lių, svogūnų ir burokėlių. } troškinluvą suberiami burokėliai, pridedama
riebalų, įpilama sultinio arba vandens, įberiama cukraus, įpilama acto,
pomidorų tyrės, uždengiamas dangtis ir troškinama ant didelės ugnies.
Kai skystis užverda, ugnis sumažinama ir troškinama toliau (jauni buro­
kėliai — 2 0 — 3 0 minučių, seni — 1 valandą).
Į karštą keptuvę dedama riebalų, paskrudinamos petražolių šaknys.
Po 5 minučių suberiamos m o r k o s , svogūnai. Skrudinama 1 0 — 1 5 minu­
čių. Įpilama pomidorų tyrės ir kaitinama 5 minutes. Į verdantį sultinį
suberiami kopūstai, užverdami, įmetamos bulvės ir verdama 10 minučių.
Sudedamos skrudintos daržovės ir verdamos 15 minučių. Likus 5 minu­
tėms iki virimo pabaigos, įberiama druskos, cukraus, pipirų, įmetama
lauro lapų. Kol barščiai prisitraukia, troškintuve pakaitinamos mėsos por­
cijos, tada dedamos į lėkštes, užpilamos barščiais. Pridedama grietinės.
• 1 litrui vandens arba sultinio — 150 g burokėlių, 100 g šviežių kopūstų, 50 g
morkų, 100 g bulvių, petražolės šaknelė, 50 g svogūnų galvelių, 30 g pomidorų
tyrės, riebalų, cukraus, 10 g acto.
Pasninkiški barščiai
Burokėliai nulupami, n u p l a u n a m i ir susmulkinami. Patroškinami
aliejuje, tada į j u o s įpilama acto, įberiama cukraus, pilama pomidorų
tyrės ir šiek tiek vandens. Kai burokėliai pusiau minkšti, d e d a m o s mor­
kos, salierai ir smulkiai supjaustyti svogūnai, troškinama toliau. Švieži
kopūstai supjaustomi stambesniais gabaliukais ir verdami. Į verdantį sul­
tinį arba vandenį suleidžiamos aliejuje paskrudintos daržovės. Įpilama
acto, suberiami salierų lapai, ir sriuba baigiama virti.
Užbalinami grietine ir patiekiami.
• 200 g burokėlių, 100 g šviežių arba 80 g raugintų kopūstų, po 60 g morkų,
salierų (šaknų ir lapų), 20 g petražolių šaknelių, 60 g svogūnų galvelių, 20 g
pomidorų tyrės, 40 ml aliejaus, 120 g grietinės, acto, lauro lapų, cukraus, drus­
kos pagal skonį.
Barščiai su m ė s a
Jautiena (krūtininė) supjaustoma ir verdama, kol suminkštėja. Į puo­
dą sudedamos smulkiai pjaustytų pupelių ankštys, morkos, salierai ir svo­
gūnai. Kai daržovės pusiau išverda, sudedamos kubeliais pjaustytos bul­
vės, susmulkinti raudoni pomidorai, įmetama pipirų žirniukų, lauro lapų
379
ir įberiama druskos. Pabaigoje dedami kubeliais supjaustyti ir riebaluose
paskrudinti burokėliai. Nukelti nuo ugnies barščiai parūgštinami actu.
Patiekiami uždaryti rūgusiu pienu arba grietine.
• 300 g jautienos, 300 g burokėlių, 200 g šviežių kopūstų, po 40 g morkų ir
salierų, po 80 g bulvių, pupelių ankščių ir svogūnų galvelių, 160 g raudonų
pomidorų, 100 g grietinės, 20 g sviesto, lauro lapų, juodųjų pipirų žirniukų,
druskos pagal skonį.
Barščiai su raugintais kopūstais
Šiaudeliais supjaustyti burokėliai užpilami šaltu vandeniu ir verdami
atidengtame emaliuotame puode, kol suminkštėja. Smulkiai pjaustyti svo­
gūnai ir šiaudeliais susmulkintos morkos a p k e p i n a m o s , kol pasidaro auk­
so geltonumo, pridedama raugintų kopūstų, įpilama pomidorų tyrės, ir
viskas kartu troškinama, kol suminkštėja; po truputį įpilama aliejaus ir
vandens. { burokėlių nuovirą sudedami troškinti kopūstai, įmetama lauro
lapų, įberiama pipirų, sudedamos pakepintos m o r k o s , svogūnai; verda­
ma, kol išverda. Patiekiant pagardinama grūstu česnaku ir parausvinama
smulkiai sutarkuotais virtais burokėliais.
• 500 g burokėlių, 300 g raugintų kopūstų, 2 svogūnų galvelės, 1 morka, 1
valgomasis šaukštas pomidorų tyrės, 100 g aliejaus, 3 1 vandens, 8 juodųjų
pipirų žirniukai, 1 lauro lapas, 1 skiltelė česnako, druskos pagal skonį.
Naminė raugintų agurkų sriuba
Verdama su jautiena, kiauliena, aviena, naminiais paukščiais. Išver­
damas m ė s o s sultinys, supjaustomi švieži kopūstai, paskrudinamos mor­
kos, svogūnai, supjaustytos prieskoninių daržovių šaknys. į verdantį sul­
tinį suberiami kopūstai, palaukiama, kol užverda, tada sudedamos bul­
vės, verdama 10 minučių. Sudedami kiek pavirti agurkai, paskrudintos
prieskoninės daržovės, svogūnai, suberiami prieskoniai, baigiama virti.
• 120 g kopūstų, 300 g bulvių, morka, petražolės šaknis, svogūno galvelė, 100 g
raugintų agurkų, margarino, grietinės, žalumynų, lauro lapų.
Grybų agurkynė
Iš džiovintų grybų ir prieskoninių daržovių išverdamas sultinys, per-
košiamas. Smulkiai supjaustyti grybai pakepinami aliejuje su smulkiai
pjaustytais svogūnais. Atskirai išverdamos bulvės ir ryžiai. į sultinį su­
dedami paruošti grybai, kubeliais pjaustyti rauginti agurkai, bulvės, vir­
tos prieskoninių daržovių šaknys, įdedama pomidorų pastos, įberiama
miltų, įpilama perkošto sūrymo ir užverdamą. Atskirai duodama grieti­
nės.
380
• 50 g džiovintų grybų, 2 rauginti agurkai, 1 morka, petražolė, 1 svogūno gal­
velė, 3 bulvės, 1—2 valgomieji šaukštai ryžių, 1 arbatinis šaukštelis pomidorų
pastos, po 1 valgomąjį šaukštą miltų ir aliejaus, 1 stiklinė agurkų sūrymo, prie­
skonių.
Agurkynė su inkstais
Išverdamas m ė s o s sultinys. N u l u p a m a inkstų plėvelė, inkstai per­
pjaunami pusiau, užpilami šaltu vandeniu ir palaikomi 2 — 3 valandas.
Paskui vanduo n u p i l a m a s , inkstai perplaunami, vėl užpilami šaltu vande­
niu, užvirinama, v a n d u o vėl nupilamas, inkstai dar kartą užpilami šaltu
vandeniu ir v e r d a m i , kol išverda (1,5 valandos). M o r k o s , svogūnai, pet­
ražolių ir salierų šaknys paskrudinamos riebaluose. Agurkai nulupami,
supjaustomi kubeliais, užpilami sultiniu, šiek tiek paverdami.
Sultinys perkošiamas, į jį suleidžiamos kubeliais pjaustytos bulvės,
suberiamos kruopos, sudedamos skrudintos daržovės, agurkai, pasūdomą
pagal skonį, ir viskas verdama, kol išverda. Į lėkštes d e d a m a kąsneliais
supjaustyta mėsa, inkstų griežinėliai, įpilama agurkynės, uždaroma grie­
tine, įberiama kapotų petražolių ir krapų lapelių.
• 500 g jautienos su kaulais, 400 g inkstų, 1 morka, 1 galvelė svogūno, 2
petražolių šaknys, 2 salierų šaknys, 2 rauginti agurkai, 120—150 g perlinių arba
ryžių kruopų, 5 — 6 bulvės, 1 valgomasis šaukštas taukų, 100 g grietinės, pet­
ražolių ir krapų lapelių.
Pieniška daržovių sriuba
Bulvės n u s k u t a m o s , supjaustomos kubeliais; m o r k o s stambiai sutar­
kuojamos; kopūstai supjaustomi kvadratiniais gabalėliais. Visos šios dar­
žovės verdamos nedideliame kiekyje vandens, be to, pirmiausia į vande­
nį dedami kopūstai, paskui m o r k o s ir bulvės. Kai daržovės išverda, į
sriubą pilamas karštas pienas, įberiama druskos pagal skonį ir įmetama
sviesto. Daržovės su pienu nebeužverdamos.
• 500 g bulvių, 2 morkos, 300 g gūžinių kopūstų, 4 stiklinės pieno, 1 valgoma­
sis šaukštas sviesto, druskos pagal skonį, 2 stiklinės vandens.
Pieniška d a r ž o v i ų ir žaliųjų žirnelių sriuba
Morkos n u p l a u n a m o s , nuskutamos, supjaustomos šiaudeliais, sude­
damos į puodą ir p a m a ž u troškinamos (uždengus p u o d ą ) ant silpnos ug­
nies, paskui įpilama karšto vandens ir pasūdomą pagal skonį. Tada į
puodą sumetami susmulkinti baltieji gūžiniai kopūstai, nuskustos, šiau­
deliais supjaustytos bulvės, švieži arba konservuoti žalieji žirneliai ir ver­
dama uždengtame p u o d e , kol suminkštėja. į gatavas daržoves pilamas
381
užvirintas pienas, ir sriuba dar verdama 2 — 3 minutes, paskui įmetama
sviesto.
• 1 morka, 200 g kopūstų, 2 bulves, 2 valgomieji šaukštai žaliųjų žirnelių, 3,5
stiklinės vandens, 2 stiklinės pieno, druskos pagal skonį, I valgomasis šaukštas
sviesto.
Pieniška a g u r o č i ų ir bulvių sriuba
Bulvės supjaustomos gabalėliais, suleidžiamos į karštą, praskiestą
vandeniu pieną ir verdamos 10 minučių, paskui sudedami gabalėliais su­
pjaustyti aguročiai, įberiama druskos ir vėl verdama ant nedidelės ug­
nies, kol išverda. Į gatavą sriubą įdedama sviesto.
• 400 g bulvių, 3 stiklinės pieno, 2 stiklinės vandens, 250 g aguročių, 1 valgo­
masis šaukštas sviesto, druskos pagal skonį.
•
Pieniška a g u r o č i ų , ropių ir vermišelių sriuba
Ropės ir bulvės supjaustomos 3—4 cm ilgumo, maždaug 0,5 cm
platumo luiteliais, susmulkinami porai. Paskui daržovės truputį pakepi­
namos svieste, suberiamos į verdantį pieną, atskiestą vandeniu, užverda-
mos, sudedami aguročiai, supjaustyti luiteliais, įberiama druskos, sulei­
džiami vermišeliai ir verdami, kol išverda. Baigiant virti sumetami virti
buroklapiai ir sviestas.
• 1 ropė, 2 -3 bulvės, 60 g porų, 2,5 stiklinės pieno, 100 aguročių, 30 g ver­
mišelių, 100 virtų buroklapių, 1 valgomasis šaukštas sviesto.
Pieniška žiedinių kopūstų ir kitų daržovių sriuba
Morkos, petražolės, salierai, porai supjaustomi šiaudeliais ir šiek tiek
pakepinami svieste. Kopūstai ir ropės supjaustomos, suleidžiamos į ver­
dantį vandenį 2 — 3 minutėms, išverčiamos į kiaurasamtį, leidžiama nu­
varvėti vandeniui.
Kopūstai ir daržovės užpilamos karštu vandeniu, pasūdomos ir ver­
damos n e u ž d e n g t a m e inde 2 0 — 3 0 minučių ant silpnos ugnies. Kai lieka
2 — 3 minutės iki virimo pabaigos, į daržoves įberiama konservuotų ža­
liųjų žirnelių ir įdedama pupelių ankščių. Atskirai užvirinamas pienas.
Patiekiant į lėkštę pilamos daržovės kartu su nuoviru, pilamas karš­
tas pienas ir įmetama sviesto.
• 2 morkos, 10 g petražolių, 10 g salierų, 100 g porų, 350 g žiedinių kopūstų,
100 g ropių, 2 stiklinės vandens, 0,25 stiklinės žaliųjų žirnelių ir 60 g pupelių
ankščių, 4 stiklinės pieno, druskos pagal skonį, 1 valgomasis šaukštas sviesto.
382
Pieniška daržovių ir m a k a r o n ų sriuba
Kopūstai, morkos, porai su galvelėmis, salierų šaknys su lapais ir
bulvės supjaustomos griežinėliais ir sumetamos į puodą su verdančiu
vandeniu. Verdama 15 minučių, po to įpilamas karštas pienas, pagal sko­
nį įberiama druskos ir suberiami makaronai (kriauklelės, žvaigždutės ir
t.t.). Likus 3—5 m i n u t ė m s iki virimo pabaigos į puodą įmetama sviesto,
supjaustytų špinatų arba salotų lapų.
• 150 g kopūstų, 1 morka, 30 g ropės, 0,5 galvelės svogūno, 60 g porų, 0,5
saliero, 2 bulvės, 2 stiklinės vandens, 3 stiklinės pieno, 30 g makaronų, 1 val­
gomasis šaukštas sviesto, 30 g špinatų arba salotų.
Pieniška m a n ų kruopų sriuba su m o r k o m i s ir
moliūgais
Moliūgai ir m o r k o s supjaustomi smulkiais kubeliais ir atskirai išver-
d a m i , įpilama pieno, ištirpinto sviesto. Pienas užvirinamas, suberiamos
manų kruopos ir pavirus 1 0 — 1 2 minučių į sriubą sudedama gatavos mor­
kos ir moliūgai, pagal skonį įberiama druskos ir cukraus. Į lėkštę sriubos
įdedama po gabalėlį sviesto.
• 1,5 1 pieno — 2 valgomieji šaukštai manų kruopų, 200 g moliūgų, 1—2 mor­
kos, 2 valgomieji šaukštai sviesto.
Šviežių daržovių sriuba su sausomis pasukomis
Griežčiai, svogūnai, žiediniai kopūstai, morkos nuvalomi, supjausto­
mi, sumaišomi ir šiek tiek pakepinami svieste. Įpilama v a n d e n s (2 stik­
linės) ir troškinama u ž d e n g t a m e puode, kol daržovės suminkštėja. Sau­
sos pasukos ištirpinamos vandenyje (3 stiklinėse), supilamos į troškintas
daržoves. Verdama 10-minučių. Į gatavą sriubą dedama sviesto.
• 100 griežčių, du trečdaliai svogūno galvelės, 120 g žiedinių kopūstų, 1 morka,
25 g sviesto, 5 stiklinės vandens, 5 valgomieji šaukštai sausų pasukų.
Kopūstų ir bulvių sriuba su sausomis
pasukomis
Bulvės nuskutamos, nuplaunamos ir supjaustomos gabalėliais. Nu­
pjaunami viršutiniai kopūstų lapai, galvelė smulkiai supjaustoma, sumai­
šoma su bulvėmis, įpilama vandens (1 stiklinė), įberiama druskos, kmy­
nų ir troškinama u ž d e n g t a m e puode, kol daržovės pasidaro minkštos.
Paskui sausos pasukos ištirpinamos vandenyje (4 stiklinėse), į j a s įberia­
ma kvietinių miltų ir įmaišoma į kopūstus su bulvėmis. Verdama 10 mi­
nučių. Į gatavą sriubą dedama sviesto.
• 200 g bulvių, 250 g kopūstų, 5 stiklinės vandens, 5 valgomieji šaukštai sausų
pasukų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 25 g sviesto, kmynų ir druskos
pagal skonį.
383

Syrbušas su išrūgomis
(rumuniška sriuba)
Į vandenį sudedamos supjaustytos bulvės ir susmulkinta svogūno
galvelė. Kai vanduo užverda, s u m e t a m o s mažais gabaliukais supjausty­
tos bulvės. Į išvirusias bulves supilamos išrūgos ir pasūdomą. Kai išrū­
gos užverda, lėtai, visą laiką maišant, beriami kukurūzų miltai ir išver­
damą.
• 0,5 morkos, 0,5 svogūno galvelės, 2 stiklinės vandens, 150 g bulvių, 4 stik­
linės išrūgų, 1 valgomasis šaukštas kukurūzų miltų, druskos pagal skonį.
Rusiška makaronų sriuba
Išvirtas supjaustytų ir pakepintų svieste ropių, burokėlių, prieskoni­
nių daržovių, svogūnų sultinys perkošiamas. Šaknys pertrinamos per sie­
telį ir vėl sudedamos į sultinį, dedama atskirai išvirtų makaronų, su grie­
tinėle ištrinami virtų kiaušinių tryniai, sriuba pakaitinama, bet neleidžia­
ma, kad užvirtų. Atskirai duodama tarkuoto sūrio.
• Po pusę nedidelės ropės ir burokėlio, 2 morkos, 1 petražolės šaknis, 100 g.
makaronų, 0,5 stiklinės grietinėlės, 2 virtų kiaušinių tryniai, 2 valgomieji šaukš­
tai sviesto, druskos pagal skonį.
Valstiečių sriuba
Prieskoninės daržovės, kopūstai, bulvės ir ropės supjaustomos, su­
smulkinama svogūno galvelė. Į verdantį sultinį arba vandenį sumetami
kopūstai, bulvės, ropės, pakepinti riebaluose svogūnai. Sriuba verdama
2 0 — 2 5 minutes. Likus 5—10 minučių iki virimo pabaigos, sudedami
pjaustyti pomidorai. Patiekiama su grietine ir smulkintais žalumynais.
• 150 g bulvių, 100 g kopūstų, ropė, morka, pomidoras, petražolė, svogūno
galvelė, grietinės, žalumynų.
Valstiečių sriuba su mėsa
Išverdamas mėsos sultinys, p e r k o š i a m a s . Kopūstai, bulvės, morkos,
svogūnas susmulkinami. Morkos, petražolės, svogūnai pakepinami laši­
niuose. Į perkoštą sultinį suleidžiamos p a k e p i n t o s daržovės, užverdamą,
s u d e d a m o s bulvės, paverdama 15 minučių, tada sudedami kopūstai. Bai­
giant virti pridedama skiltelėmis supjaustytų pomidorų, įberiama pipirų,
įmetama lauro lapų, įberiama druskos pagal skonį ir verdama dar 10
minučių.
• 500 g mėsos, 400 g šviežių kopūstų, 500 g bulvių, 100 g morkų, 2 — 3 raudoni
pomidorai, 1—2 svogūnų galvelės, grietinės, druskos pagal skonį, kvapiųjų,
juodųjų pipirų, lauro lapų, žalumynų.
384
Sriuba su veršiena ir daržovėmis
Mėsa supjaustoma gabalėliais, užpilama šaltu vandeniu ir verdama
ant nedidelės ugnies. Kai užverda, nugraibomos putos. įberiama šiek tiek
druskos, pipirų grūdelių ir toliau verdama ant nedidelės ugnies. Supjaus­
tytos kubeliais m o r k o s ir salierų šaknys, o svogūnai — puselėmis, ketvir­
tadaliais arba nepjaustytos galvelės (jeigu mažos), suleidžiamos į sriubą,
kai mėsa j a u pusiau išvirusi. Dideliais gabalais supjaustytos bulvės su­
leidžiamos į puodą, kai lieka 30 minučių iki virimo pabaigos, o raudoni
pomidorai — prieš nukeliant nuo ugnies.
.• 500 g veršienos, 60 g morkų, 80 g salierų, 60 g raudonų pomidorų, 100 g
svogūnų galvelių, 60 g bulvių, 30 g sviesto, petražolių arba krapų lapelių, sa­
lierų, krienų, acto, juodųjų pipirų grūdelių, druskos pagal skonį.
I
Veršienos sriuba su daržovėmis ir grietinėle
Sutvarkyta mėsa v e r d a m a perkoštame pasūdytame kaulų ir svogūnų
sultinyje, kol pusiau išverda, sudedami nepjaustyti žiediniai kopūstai, iš-
verdami. M ė s a supjaustoma kubeliais, kopūstai suskirstomi žiedynėliais,
kitos daržovės supjaustomos kubeliais (porai — plonais gabalėliais) ir
patroškinamos. Sultiniu praskiedžiami geltonai paskrudinti svieste mil­
tai, sudedamos pjaustytos daržovės ir uždaroma grietinėle, sumaišyta su
kiaušinio tryniu, įberiama prieskonių ir petražolių lapelių. Patiekiama su
kukuliukais ir pyragu.
• 150—250 g veršienos mentės, kaulų sultinio, 1 nedidelė svogūno galvelė,
druskos pagal skonį, 1 griežtis, 1 morka, 2 porai, 0,25 kopūsto galvos, 40 g
sviesto, 40 ,' miltų, aštuntadalis litro grietinėlės, 1 kiaušinio trynys, muskato
riešutas, petražolių arba krapų lapelių.
Daržovių ragu
Nuluptos ir nuplautos daržovės supjaustomos dideliais gabalais.
Smulkiai supjaustytas svogūnas truputį paskrudinamas keptuvėje pakai­
tintame aliejuje, užpilama šiltu vandeniu ir verdama ant nedidelės ug­
nies.
Morkos, žiediniai kopūstai ir bulvės patroškinami svieste ir sumai­
šomi su svogūnais. Į pusiau išvirusias daržoves sudedami pjaustyti ko­
pūstai, aguročiai, ankštpipiriai, baklažanai, pusė pomidorų ir česnako.
Kai daržovės bus beveik minkštos, įpilama vandeniu atskiestos pomidorų
pastos, įberiama žaliųjų žirnelių, virtų pupelių ir įdedama pomidorų skil­
telių. Įberiama pipirų ir įkišus orkaitėn laikoma 30 minučių. Patiekiamas
karštas arba šaltas.
• Po 2 0 0 — 2 5 0 g morkų, svogūnų galvelių, bulvių, žaliųjų žirnelių, paprikos,
žiediniu kopūstų, saldžiųjų ankštpipirių, aguročių, pomidorų, baltųjų gūžinių
25-20
 kopūstų, baklažanų, 1 valgomasis šaukštas pomidorų pastos, 200 g aliejaus, 5 Viskas gerai išmaišoma, šlapiomis rankomis padaromi nedideli kotletai.
skiltelės česnako, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį, maltų juo­
\ orkaitę, įkaitintą iki 2 5 0 — 2 7 0 ° C temperatūros, įkišamas keptuvas su
dųjų pipirų.
kotletais. Kepama 10—15 minučių.

Daržovių ragu su padažu • 3 valgomieji šaukštai miežinių arba kvietinių kruopų, 4 kiaušiniai, 1 morka,
2 svogūnų galvelės, 2 valgomieji šaukštai kapotų žalumynų, druskos pagal
Šiam troškiniui tinka įvairios daržovės, pasirinkite atsižvelgdami į
skonį.
sezoną — morkas, ropes, griežčius, kopūstus (žiedinius, baltuosius gūži­
mus), pupelių ankštis, svogūnų galveles ir bulves. Nuvalytas, nuplautas
Daržovių balandėliai
daržoves supjaustykite dideliais kubeliais arba skiltelėmis, mažų svogū­
Kopūsto gūžė nuvaloma, išpjaunamas kopūstkotis, galva įleidžiama
nų nepjaustykite. Morkas, ropes, griežčius, kopūstus ir pupeles išvirkite
į pasūdytą verdantį vandenį ir verdama 1 0 — 1 2 minučių. Išverčiama į
vandenyje, bulves ir svogūnus pakepinkite keptuvėje su sviestu. Atskirai
kiaurasamtį, kad nuvarvėtų vanduo, galva išardoma atskirais lapais, ku­
keptuvėje paskrudinkite miltus, atskieskite troškintų arba virtų daržovių
rie išdėliojami ant stalo. Lapkočiai suminkštinami kapokle arba nupjau­
nuoviru, pridėkite smulkiai pjaustytų pomidorų arba įpilkite pomidorų
nami peiliu. Ant šitaip paruoštų lapų dedamas daržovių įdaras ir suvynio­
tyrės ir pavirkite. Paruoštu padažu užpilkite daržoves, visas sudėtas į
j a m a s į lapus, balandėliai daromi pailgos formos. Tada kepinami ant kep­
vieną puodą, įberkite druskos, 3 — 4 kvapiuosius gvazdikėlius, gabalėlį
tuvės su sviestu, sudedami į negilų puodą, įpilama grietinės, pomidorų
cinamono žievelės, uždenkite puodą dangčiu ir troškinkite 20 minučių.
tyrės ir pastatoma troškinti ant nedidelės ugnies arba į karštą orkaitę, kur
Patiekiant daržovės apibarstomos petražolių lapeliais.
laikomi 3 0 — 4 0 minučių. Troškinami balandėliai laistomi padažu. Gatavi
• 500 g bulvių - 3 morkos, 2 ropės, 2 svogūnų galvelės, 2 pomidorai ar 2 balandėliai perdedami į dubenį ir apipilami padažu, kuriame buvo troš­
valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, 3 valgomieji šaukštai sviesto, t valgomasis kinami.
šaukštas miltų ir 2 stiklinės mėsos sultinio.
Įdaras: nuskustos ir nuplautos morkos, svogūnai supjaustomi šiau­
deliais ir pakepinami svieste, pridedama skiltelėmis pjaustytų pomidorų;
Daržovių kotletai
viskas dar p a k e p i n a m a 5 minutes.
Nuvalytos ir nuplautos morkos ir griežčiai smulkiai supjaustomi, su­
• 1 kg kopūstų, 3—4 morkos, 2—3 svogūnų galvelės, petražolė, 2 pomidorai,
dedami į puodą, įpilama karšto pieno ir įdedamas valgomasis šaukštas
grietinės, po 2 valgomuosius šaukštus pomidorų tyrės ir sviesto.
sviesto, įberiama cukraus ir druskos pagal skonį, uždengiama dangčiu ir
pastatoma ant viryklės troškinti. Po 15 minučių į tą patį puodą suberiami
Daržovių kukuliukai
supjaustyti kopūstai, o paskui nuluptas ir supjaustytas melionas arba agu­
Daržovės s u m a l a m o s mėsmale, pridedama pamirkytų vandenyje avi­
rotis. Viskas troškinama, kol visai suminkštėja, maždaug 15—20 minu­
žinių dribsnių, įmušamas kiaušinis, suberiami smulkiai pjaustyti svogū­
čių. Kai daržovės išvirusios, į puodą beriamos manų kruopos ir verda­
nai, pagardinama prieskoniais. Iš košės lipdomi plokšti kukuliukai, apve-
mos 8—10 minučių, visą laiką maišoma, kad nesusidarytų gumuliukų.
liami džiūvėsėliais ir iš abiejų pusių kepinami riebaluose, kol apkepa
Tada puodas statomas ant stalo, įmušami kiaušiniai, beriama druska, ge­
gelsvai rusva plutelė.
rai išmaišoma ir ataušinama. Toliau viskas daroma taip pat kaip morkų
kotletams. • 250 g bet kokių troškintų daržovių, 60 g avižinių dribsnių, 5 valgomieji šaukš­
tai vandens, 1 kiaušinis, 1 svogūno galvelė, druskos pagal skonį, maltų juodųjų
• 1 kilogramui daržovių (200 g morkų, 200 g griežčių, 300 g moliūgų arba pipirų, maltų džiūvėsių, riebalų.
aguročių, 300 g kopūstų) - 1,5 stiklinės pieno, 0,5 stiklinės manų kruopų, 3
kiaušiniai, 0,5 stiklinės džiūvėsėlių, I arbatinis šaukštelis cukraus ir 3 valgo­
mieji šaukštai sviesto. K e p t i su k i a u š i n i a i s ir b r i n z a a n k š t p i p i r i a i ir
pomidorai
D a r ž o v i ų ir k i a u š i n i ų k o t l e t a i Ankštpipiriai iškepami, nulupami, iškrapštomos sėklos. Supjaustomi
Nulupti svogūnai ir nuskustos morkos sumalami mėsmale, įmušami mažais gabalėliais. Aliejuje paskrudinami smulkiai supjaustyti svogūnai.
kiaušiniai, dedama virtų kruopų, krapų, beriama druskos pagal skonį. Kai pasidaro visiškai minkšti, suberiami pjaustyti ankštpipiriai ir kepina-

386 387
mi 10—12 minučių. Nulupti pomidorai supjaustomi ir sudedami į ankšt-
pipirius. Kai pomidorai iškepa, įmušami kiaušiniai, suberiamą susmul­
kinta brinza, smulkiai pjaustytos petražolės, įberiama juodųjų pipirų, iš­
m a i š o m a ir patiekiama.
• 6—7 ankštpipiriai, 1 valgomasis šaukštas aliejaus, 1—2 svogūnai, 3 — 4 po­
midorai, 2 — 3 kiaušiniai, 100 g susmulkintos brinzos, petražolių arba krapų
lapelių, 0,5 arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų.
Ž a l u m y n ų kiaušinienė su grietinės padažu
Visi žalumynai sumaišomi, supilami 4 — 5 gerai išplakti kiaušiniai,
išmaišoma. Keptuvėje ištirpinamas sviestas, suberiami svogūnai. Į pa­
skrudintus svogūnus supilamas gatavas plakinys su žalumynais ir kepa­
ma 5 minutes ant nedidelės ugnies. Gatavą kiaušinienę galima užpilti
atskirai paruoštu grietinės padažu.
• 4 kiaušiniai, 100 g krapų ir petražolių, 100 g špinatų, 100 g svogūnų laiškų,
50 g sviesto arba margarino, 1 svogūno galvelė, druskos pagal skonį.
Varškėčiai su bulvėmis ir burokėliais
Varškė pertrinama per sietelį, žalios nuskustos bulvės ir burokėliai
sumalami m ė s m a l e , sumaišomi su varške, įberiama kvietinių kruopų,
įmušami kiaušiniai, įberiama druskos pagal skonį. Viskas išmaišoma. Iš
tešlos daromi varškėčiai, sudedami į sausą kepimo skardą, kepami 2 0 —
25 minutes 2 0 0 — 2 2 0 ° C temperatūroje. Patiekiami su grietine.
• 300 g varškės, 2 bulvės, 2 valgomieji šaukštai kvietinių kruopų, 3 kiaušiniai,
druskos pagal skonį, 2 valgomieji šaukštai grietinės, 1 burokėlis.
Rageliai su daržovėmis
Rageliai suberiami į verdantį pasūdytą vandenį, išverdami ir atauši­
nami. Daržovės nuplaunamos, n u s k u t a m o s , sutarkuojamos arba supjaus­
t o m o s vienodais griežinėliais. P a k e p i n a m o s margarine, įpilama truputis
vandens, sumaišomos su rageliais. Išverdamos. Apibarstomos pjaustytais
žalumynais.
• 350 g ragelių, 750 g daržovių (morkų, kopūstų, svogūnų), 2 valgomieji šaukš­
tai sviesto arba margarino, pasūdyto vandens, petražolių arba krapų lapelių,
druskos pagal skonį.
Daržovės pieno padaže
Pieno padaže gali būti paruošiamos įvairios daržovės: bulvės, mor­
kos, žalieji žirneliai, pupelių ankštys, šparagai ir kitos. Daržovių patie­
kalą pieno padaže galima paruošti iš vienos rūšies arba kelių rūšių dar­
žovių. Jei iš kelių rūšių, j o s s u m a i š o m o s .
388
Daržoves reikia iš anksto nuvalyti, nuplauti, supjaustyti kubeliais,
skiltelėmis arba luiteliais, išvirti pasūdytame vandenyje, išversti į kiau-
rasamtį arba sietelį, kad nutekėtų vanduo. Paskui daržovės p e r d e d a m o s
į puodą, užpilamos karštu pieno padažu ir išmaišomos. Pieno padažas,
kuriuo užpilamos daržovės, turi būti grietinės tirštumo. Jam paruošti pa­
kanka valgomojo šaukšto kvietinių miltų ir 25 g sviesto vienam kilogra­
mui daržovių. Miltai šiek tiek pakepinami svieste, praskiedžiami 1,25
stiklinės karšto pieno, įberiama druskos pagal skonį ir verdama 10—15
minučių.
Troškintos daržovės
Morkos ir bulvės supjaustomos griežinėliais. Į aliejų (arba margari­
ną) suberiami smulkinti svogūnai, pakepinami iki aukso geltonumo su
pjaustyta virta dešra. Ten pat sudedamos morkos, atskiedžiama nedideliu
kiekiu vandens, pasūdomą ir ištroškinama. Paskui sudedamos bulvės ir
troškinamos, kol būna visai gatavos. Gausiai apibarstoma petražolių la­
peliais.
• 500 g morkų, 200 g bulvių, 40 g aliejaus, 1 svogūno galvelė, 150 g virtos
dešros.
Ratatovilis
(vokiečių valgis)
Supjaustoma po 100 g bulgariškųjų ankštpipirių, svogūnų, aguročių,
baklažanų, pomidorų, 10 g česnako. Viskas 2 — 3 minutes kepinama su
svieste. įpilama „ K e č u p o " , įberiama prieskonių pagal skonį ir troškina­
ma maždaug 5 minutes.
Patiekama su ryžiais arba kaip priedas prie mėsos patiekalų.
Daržovių apkepas su mėsa
Svogūnai supjaustomi pusžiedžiais ir paskrudinami svieste, kad pa­
sidarytų aukso g e l t o n u m o . į juos dedama maltos mėsos, pasūdomą ir
gerai išmaišoma. Bulvės, morkos ir kopūstai smulkiai supjaustomi ir iš­
verdami nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį vandens. Pakepinta
mėsa, virtos ir sumaišytos daržovės sluoksniais dedamos į k e p i m o skar­
dą. Apipilamos pomidorų sultimis. Apibarstomos džiūvėsiais ir 4 0 — 5 0
minučių kepamos karštoje orkaitėje.
Daržovių apkepas su viščiuku
Mėsa patroškinama svieste, įpilama nedaug vandens. Išimami kau­
lai, mėsa supjaustoma gabalėliais. Patroškinami svieste, kol suminkštėja,
389
nepjaustyti svogūnai, gabalėliai lašinių, plonais žiedais supjaustytos mor­
kos ir kubeliais supjaustytos bulvės. Su j o m i s sumaišomi atskirai išvirti
žalieji žirneliai ir troškinti grybai. Viskas sumaišoma ir kartu su mėsos
gabalėliais sudedama į ugniai atsparų indą, sandariai uždengiama dang­
čiu ir 15 minučių kepama orkaitėje. Galima įpilti labai nedaug karšto
sultinio.
• 600 g viščiuko, 60 g sviesto, 150 g nedidelių svogūnų, 60 g rūkytų lašinių,
po 150 g morkų ir bulvių, 100 g žaliųjų žirnelių, 60 g grybų, druskos.
Kiaulienos kepsnys su daržovėmis ir grietinėle
M ė s a (kumpis) įpjaunama išilginiais pjūviais, į pjūvius įspraudžia­
ma vandenyje išmirkytų slyvų be kauliukų. Mėsa apkepinama p u o d e iš
abiejų pusių, kad pagelstų, tada į ją sudedamos smulkiai pjaustytos dar­
žovės, įpilamas truputis karšto vandens, pasūdomą, įberiama juodųjų pi­
pirų žirniukų ir verdama, kol suminkštėja. Pusė valandos iki išvirimo į
mėsą sudedamos nuskustos ir luiteliais supjaustytos bulvės. Šitaip pa­
ruoštas patiekalas kepamas orkaitėje 15 minučių.
Patiekiamas su salotomis.
•.1 kg mėsos, 250 g džiovintų slyvų, 1 kg bulvių, 60 g riebalų, po 40 g svo­
gūnų, morkų, salierų, pastarnokų ir petražolių šaknelių, juodųjų pipirų žirniukų,
druskos.
Višta su daržovėmis
N e a u k š t a m e puode su dangčiu višta troškinama sviesto ir margarino
mišinyje, vėliau pilama po truputį karšto vandens, troškinama, kol visiš­
kai suminkštėja.
Žiediniai kopūstai suskirstomi nedideliais žiedynėliais, kitos daržo­
vės nuskutamos ir smulkiai supjaustomos — viskas verdama atskirai,
įpylus dalį sultinio, kuriame buvo troškinama višta. Paskui apipilama
karštu sviestu.
Višta patiekiama supjaustyta porcijomis su įvairių daržovių garnyru,
sudėliotu nedidelėmis kaugelėmis. Padažas paduodamas atskirai.
• 2 kg vištienos, 100 g sviesto arba margarino, po 500 g žiedinių kopūstų,
morkų, žaliųjų žirnelių, pupelių ankščių ir pastarnokų, 150 g sviesto garnyrui,
druskos pagal skonį.
Marinuota veršiena
Mėsa supjaustoma ir užpilama marinatu, paruoštu iš vyno, aliejaus,
citrinos, morkų, salierų ir žiedais pjaustytų svogūnų, įberiama juodųjų
pipirų. Marinate mėsa laikoma kelias valandas. Paskui išimama, nuvar-
390
vinama ir apkepinama svieste iš visų pusių. Į ją dedama j u o s t e l ė m i s
pjaustytų grybų. Kai apkepa ir grybai, įpilama pomidorų sulčių, viskas
užpilama baltuoju vynu ir sultiniu arba karštu vandeniu ir paliekama virti
ant nedidelės ugnies.
Veršiena patiekiama su daržovių tyre arba svieste troškintomis dar­
žovėmis.
• 600 g veršienos, 40 g svogūnų galvelių, po 40 morkų ir salierų šaknelių, 20
ml aliejaus, 80 g sviesto, 150 ml baltojo vyno, 50 ml pomidorų sulčių, 80 g
grybų, citrina, maltų juodųjų pipirų, 100 ml baltojo vyno troškinimui, druskos
pagal skonį.
Daržovių pudingas
Daržovės smulkiai supjaustomos, suberiamos į puodą, įpilama pieno
(0,5 stiklinės) ir troškinama uždegus puodą dangčiu, kol visiškai suminkš­
tėja. Likusiame piene išverdamą manų kruopų košė, sumaišoma su išvi­
rusiomis daržovėmis ( , įberiama žaliųjų žirnelių, įdedama pusė sviesto ir
suleidžiami kiaušinių tryniai. Baltymai plakami, kol pasidaro standžios
putos, ir supilami į paruoštą košę. Viskas išdėdama į sviestu pateptą gilią
keptuvę (arba kepimo formą), apibarstoma džiūvėsiais, apšlakstoma
sviestu ir pakišama į orkaitę. Prie pudingo atskirai galima duoti grietinės.
• 400 gramų bulvių — 300 g baltųjų gūžinių kopūstų, 150 g morkų, 100 g
ropių, 100 g žaliųjų žirnelių, 1,5 stiklinės pieno, 3 kiaušiniai, 60 g sviesto (arba
margarino), 15 g maltų džiūvėsių, grietinės ir druskos pagal skonį.
Daržovių ir varškės pudingas
Iš manų kruopų ir pieno išverdamą košė. Žiediniai kopūstai ir mor­
kos smulkiai supjaustomi ir troškinami piene (maždaug 2 valgomaisiais
šaukštais) bei svieste (20 g). Į paruoštą košę beriama cukraus, sudedama
pertrinta varškė, troškintos daržovės, kiaušinių tryniai, ir viskas išmaišo­
ma. Paskui atsargiai maišant supilami plakti kiaušinių baltymai. Tada
košė išdėdama į keptuvę arba kepimo skardą, pateptą sviestu (20 g), pu­
dingo paviršius suvilgomas kiaušiniu, kepimo skarda pakišama apkepti
orkaitėn. Patiekiant apipilama sviestu (100 g).
• 0,75 stiklinės manų kruopų, 1,75 stiklinės pieno, 100 g žiedinių kopūstų, 1
morka, 140 g sviesto, 1,5 valgomojo šaukšto smulkaus cukraus, 200 g varškės,
2 kiaušiniai.
Ruginių miltų ir daržovių kulebiaka (įdarytas
pyragas)
Ruginiai miltai sumaišomi su manų kruopomis ir pasūdomi, šilto
vandens įpilama tiek, kad tešla būtų grietinės tirštumo. Tešla m ė t o m a ant
391
medinės lentos tol, kol pradeda lengvai atšokti ir nebelimpa prie rankų.
Jeigu tešla neelastinga, pernelyg standi, įpilama vandens, jeigu labai
minkšta — įberiama miltų, sumaišytų su manų kruopomis. Tešla keletą
valandų laikoma kambario temperatūroje, kad išbrinktų.
Kapoti švieži kopūstai (gali būti ir rauginti) sumaišomi su šiaude­
liais pjaustytomis morkomis, kapotais svogūnais. Viskas išmaišoma, įbe­
riama druskos, įmušami kiaušiniai. Tešla iškočiojamą plonais lakštais,
ant jų d e d a m a s įdaras, kraštai užlenkiami taip, kad įdaras būtų gerai už­
dengtas tešla.
Kulebiaka pašaunama į karštą orkaitę ir kepama 2 0 — 2 5 minutes.
Gatava kulebiaka patepama sviestu ir tuoj pat patiekiama.
• 0,5 stiklinės ruginių miltų, 0,5 stiklinės manų kruopų, 1 morka, 1 svogūnas,
1 stiklinė kapotų kopūstų, 3 kiaušiniai, druskos pagal skoni.
'į
Pyragas su pomidorais ir kopūstais
Mielės atskiedžiamos šiltu pienu, įberiama druskos ir cukraus, įbe­
riama 500 g miltų. Paruošta skysta tešla uždengiama švariu rankšluosčiu
ir laikoma šiltoje vietoje 4 5 — 6 0 minučių. Kai skysta tešla baigia rūgti,
įmušami kiaušiniai, įpilama aliejaus, dedama margarino, įberiama 500 g
miltų. Viskas gerai išmaišoma ir suminkoma tešla. Pastatoma rūgti 1,5—
2 valandas.
Įdaras: smulkiai supjaustomi kopūstai, apiplikomi verdančiu vande­
niu. Vanduo nupilamas, kopūstai troškinami ant nedidelės ugnies. Su­
pjaustomi pomidorai, svogūnai. Pomidorai, svogūnai, kopūstai, sviestas,
druska, pipirai, cukrus, lauro lapeliai sumaišomi. Troškinama, kol išga­
ruoja skystis.
Tešla padalijama į 2 dalis, iš kiekvienos dalies iškočiojamas lakštas.
Vienas lakštas patiesiamas ant sviestu apteptos kepimo skardos, ant lakš­
to lygiu sluoksniu dedamas įdaras, kitu lakštu uždengiama ir užspaudomi
tešlos kraštai. Viršutiniame lakšte praduriama nedidelė skylė. Uždengia­
ma rankšluosčiu ir laikoma, kol tešla pakyla. Kepama karštoje orkaitėje.
Kai pyragas iškepa, patepamas margarinu, u/tiesiamas popieriumi ir pri­
dengiamas rankšluosčiu.
50 g mielių, 0,5 I šilto pieno, 1 arbatinis šaukštelis druskos, 1—2 valgomieji
šaukštai cukraus, 1 kg miltų, 2 kiaušiniai, 4 valgomieji šaukštai aliejaus, 0,5
pakelio margarino.
Įdarui: 1 šviežia kopūsto galva, 500 g pomidorų, 3—4 svogūnai, 100 g sviesto,
druskos pagal skonį, cukraus, pipirų ir lauro lapelių pagal skonį.
• Patiekiamos kaip salotos ir garnyras, apipiltos aliejumi.
392
Gėrimas „Prieš pietus"
Iš baltųjų gūžinių kopūstų ir morkų išspaudžiamos sultys, supilamos
į aukštą taurę, įdedama minkštimo, įpilama grietinėlės, atšaldoma iki
15° C temperatūros, apibarstoma kmynais ir tuojau pat patiekiama.
• Kopūstų, morkų, 2 0 % riebumo grietinėlės, kmynų.
Pikantiškas rūgusio pieno gėrimas
Rūgusis pienas išplakamas su pomidorų sultimis, įpilama šakniavai­
sių sulčių ir grūsto česnako. Į gėrimą beriama druskos, maltų juodųjų ir
raudonųjų pipirų, cukraus.
• 100 ml rūgusio pieno, 50 ml pomidorų sulčių, 50 ml morkų arba svogūnų
sulčių, česnako, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, cukraus.
ĮVAIRIŲ D A R Ž O V I Ų A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S
Sriubų uždaras
Labai smulkiai supjaustykite svogūnų galveles, p o m i d o r u s , stambiai
sutarkuokite morkas, supjaustykite bulgariškuosius ankštpipirius, krapų
ir petražolių lapelius. Petražolės šaknis sutarkuokite. Vietoj krapų galima
dėti salierų lapų, o krapus sūdyti atskirai. Įberkite druskos ir viską gerai
išmaišykite. Sudėkite į sterilizuotus stiklainius ir uždenkite stikliniais ar­
ba polietileniniais dangteliais. Laikykite tamsioje ir vėsioje vietoje. Už­
darą galima dėti ne tik į sriubas, bet į antruosius patiekalus, į padažus.
• 1 kilogramui svogūnų — 1 kg morkų, 1 kg pomidorų, 600 g ankštpipirių,
300 g krapų, 300 g petražolių, 800 g druskos.
Raugintos daržovės
Daržovės smulkiai supjaustomos, sumaišomos ir p a s ū d o m o s (10 kg
daržovių — 300 g druskos). Sudedamos į didelį indą, gerai išmaišomos
ir palaikomos 7 — 8 valandas. Paskui perdedamos į stiklainius, stipriai
spaudžiant rankomis, kad išsiskirtų sūrymas. D ė d a m i daržoves įmeskite
pipiro žirniuką ir lauro lapelį. Pridenkite audinio skiautele ir prislėkite
medine kryžma. Leiskite pastovėti keletą dienų kambario temperatūroje,
kad pradėtų rūgti, tada išneškite į šaltą vietą.
Kad daržovių mišinys labai neįrūgtų, galima sudėti į stiklainius, san­
dariai uždaryti ir 20 minučių sterilizuoti.
393

• 10 kg kopūstų. 1,5 kg morkų. I kg žalių ir raudonų salotinių ankštpipirių, I kg
žalių pomidorų, 500 g salierų (lapų ir šaknų), ryšelis petražolių, 250 g svogūnų
galvelių (pagal skonį), lauro lapelių, juodųjų pipirų žirniukų, 300 g druskos.
Sūdytų daržovių mišinys su krienais
Gerai nunokusios raudonos paprikos arba apvaliųjų ankštpipirių
(kambi) ankštys nuplaunamos, sėklos iškrapštomos. Ankštys supjausto­
mos dideliais gabalais. Taip pat paruošiami ir supjaustomi žiedynėliais
žiediniai kopūstai, morkos, salierų šaknys, supjaustytos šiaudeliais, maži
žali pailgi pomidorai, česnako skiltelės ir smulkiai supjaustyti krienai.
Ankštpipiriai dedami į 1—2 litrų stiklainį, pakaitom dedami daržovių ir
prieskonių sluoksniai. Sukištos daržovės pridengiamos vynuogių lapais.
Užpilama sūrymu, paruoštu iš 5 dalių acto, 7 dalių vandens, vienos da­
lies druskos (matuojama puodeliu arba stikline). Iš pradžių ant ugnies
statomas indas su pasūdytu vandeniu, kai paverda 10 minučių, įpilama
acto. Kai vėl užverda, nukeliama n u o ugnies, ataušinama ir išpilstoma į
stiklainius.
Šitaip pasūdytų daržovių mišinį reikia tuojau pastatyti šaltoje vie­
toje. .
Daržovių atsargos antriesiems patiekalams
Atrinkite vienodo didumo ir g r a ž u m o pomidorus. Geriausius nuplau­
kite ir perpjaukite į 2 — 4 dalis, kiti pravers užpilui paruošti. Nupieškite
vaiskočius ir iškrapštykite sėklas iš saldžiųjų ankštpipirių, nuplaukite,
supjaustykite gabalėliais. Baklažanus taip pat supjaustykite gabalėliais ir
palaikykite pusę valandos sūdytame vandenyje (3 valgomieji šaukštai
druskos 1 litrui vandens), kad ištekėtų kartumas.
Žalių pupelių arkštis nuvalykite, nupjaukite smailus galelius, paskui
supjaustykite 2 — 3 cm ilgumo gabalėliais, nuplaukite. Ankštpipirius ir
pupeles sumeskite 3—5 minutėms į verdantį, o paskui į šaltą vandenį.
Užpilo paruošimas: supjaustykite gabalėliais pomidorus, pavirkite
10 minučių ir pertrinkite per kiaurasamtį arba sietelį. Gautą košę pasū-
dykite, maišydami užvirkite. į puodą su karštu užpilu sudėkite paruoštus
ankštpipirius, baklažanus, pupelių ankštis ir ant nedidelės ugnies virkite
dar 2 0 — 3 0 minučių.
Į kiekvieną stiklainį įmeskite 10 g pjaustytų salierų, petražolių lape­
lių, tada dėkite sluoksnį pomidorų, ant jo — sluoksnį daržovių. Stiklai­
nius uždarykite dangteliais ir sterilizuokite (pusės litro — 30 minučių,
litro — 40).
394
• Pusei litro konservų reikia 125 g pomidorų, tiek pat ankštpipirių, 75 g bak-
lažanų, 25 g pupelių ankščių, 10 g žalumynų, 5 g druskos, 150 g pomidorų
užpilo.
Marinuotas daržovių mišinys su agurkais
Švieži agurkiukai (kornišonai) n u p l a u n a m i , suleidžiami 3 minutėms
į verdantį vandenį, kad išlaikytų žalią spalvą.
Žiediniai kopūstai nuvalomi, suskirstomi į smulkius žiedynėlius, pa­
nardinami į pasūdytą ir truputį parūgštintą citrinos rūgštimi verdantį van­
denį.
Svogūnų galvelės turi būti 2 — 3 cm skersmens. Juos reikia suleisti
į verdantį vandenį nenulupus lukštų. N u l u p a m i ištraukti iš verdančio van­
dens ir palaikomi pagal skonį pasūdytame vandenyje.
M o r k o s nuskutamos ir taip pat p a l a i k o m o s 2 — 3 minutes verdančia­
me vandenyje, paskui išpjaustomos figūriškai.
Pupelių ankščių nupjaunami galeliai, j e i ankštys stambios, perpjau­
n a m o s į kelias dalis ir 2 minutes laikomos pasūdytame verdančiame van­
denyje, paskui ataušinamos.
Šitaip paruoštos daržovės s u d e d a m o s į stiklainius, prieš tai lygiai
paskirsčius, ir užpilamos marinatu, paruoštu šitaip: 2 litrams vandens —
750 ml acto, 200 g druskos ir 150—200 g cukraus. Į kiekvieną stiklainį
įmetama po 2 žirniukus juodųjų ir kvapiųjų pipirų, prieskoninių gvazdi­
kėlių, c i n a m o n o ir lauro lapelių.
Stiklainiai sandariai uždaromi, statomi į indą su karštu vandeniu ir
sterilizuojami 1 2 — 1 5 minučių.
• 2 kg agurkų, 1 kg žiedinių kopūstų, 500 g mažų svogūnų galvelių, 250 g
morkų, 250 g pupelių ankščių; marinatui: 750 ml acto, 140—200 g cukraus,
200 g druskos, juodųjų ir kvapiųjų pipirų žirnelių, gvazdikėlių, lauro lapelių.
Marinuotas daržovių mišinys su pomidorais
P o m i d o r a i atrenkami nedideli, m a ž d a u g 3 cm skersmens. M a ž d a u g
6 cm ilgumo agurkai dedami į stiklainius nepjaustyti, o didesni supjaus­
tomi apie 1 cm storumo griežiniais. Pupelių nupjaunami tik galeliai. Žie­
diniai kopūstai suskirstomi nedideliais žiedynėliais. Svogūnai atrenkami
smulkūs, nulupami viršutiniai lukštai ir nupjaunama apačia ties šaknelė­
mis. M o r k o s nuskutamos ir supjaustomos m a ž d a u g 5 mm storumo žie­
dais. Ankštpipiriai susmulkinami šiaudeliais, o česnakai suskirstomi skil­
telėmis ir nulupami.
Paruoštos daržovės kietai s u k e m š a m o s į stiklainius eilėmis ir užpi­
lamos karštu marinatu (80° C temperatūros). Trims 1 litro talpos konser-
395
VII stiklainiams užpilti reikia marinate-, paruošto iš 1 1 vandens, 3 0 0 —
350 ml 5% acto, 40 g druskos, 5—6 karčiųjų pipirų žirniukų, 40 g cuk­
raus, 1 0 — 1 5 kvapiųjų gvazdikėlių.
Marinatas verdamas emaliuotame inde: iš pradžių užverdamas van­
duo su prieskoniais, paskui į jį supilamas actas, ir indas tuoj pat nuke­
liamas nuo ugnies. Karšto marinato į stiklainius įpilama tiek, kad 2 cm
nesiektų kaklelio, tuoj pat stiklainiai sandariai užsukami, statomi į indą
su karštu vandeniu ir sterilizuojami 10 minučių.
Vos raustelėję ir žali pomidorai, pupelių ankštys, agurkai, žiediniai
kopūstai, svogūnų galvelės, morkos, raudona ir žalia saldžioji vienmetė
paprika, česnakai — šias daržoves galite pasirinkti laisvai.
Kepti ankštpipiriai su m o r k o m i s ir kopūstais
Parenkama tiesi, mėsinga paprika, iškrapštomos sėklos. Ankštys iš­
k e p a m o s ant didelės ugnies ir truputį pasūdytos dedamos į indą su dang­
čiu. Tada nulupama odelė, ankštys p e r d e d a m o s į didelį indą, užpilamos
actu, aliejumi, pagardinamos cukrumi ir druska. Išmaišomos ir 10 minu­
čių palaikomos, prikemšamos stambiai tarkuotų morkų. Prieš tai morkos
taip pat palaikomos keletą minučių kartu, paskui nuvarvinamos. Pusę
keptų ankštpipirių prikimškite smulkiai supjaustytais kopūstais, kuriuos
taip pat kelias minutes palaikykite tame pačiame acto ir aliejaus miši­
nyje.
Įdaryti morkomis ir kopūstais ankštpipiriai sudedami į stiklainius,
tarp jų įberiama smulkiai pjaustytų petražolių lapelių, jei norima, su­
pjaustytų česnakų. Stiklainiai užpilami mišiniu, kuriame buvo laikomos
daržovės. Įvairiai įdarytą papriką galima dėti į stiklainius atskirai arba
maišyti.
• 5 kg raudonos vienmetės paprikos, 1 kg morkų, 1 kg kopūstų, 400 ml aliejaus,
220 g cukraus, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį.
Dunojaus salotos
Parenkami stambūs sveiki raudoni ankštpipiriai. M o r k o s turi būti
minkštos, sultingos, vidutinio didumo. Žali pomidorai nuskinami, kai pra­
deda persišviesti ir rausti.
Ankštpipiriai švariai nuplaunami, gerai iškrapštomos sėklos iš ankš­
čių vidaus. Iš pradžių ankštpipiriai perpjaunami išilgai, paskui pjaustomi
skersai 1—1,5 cm p l a t u m o juostelėmis. Pomidorai surūšiuojami pagal
didumą ir prinokimą, supjaustomi m a ž d a u g 0,5 cm griežinėliais.
M o r k o s gerai n u p l a u n a m o s , n u s k u t a m o s ir vėl n u p l a u n a m o s , su-
396
smulkinamos arba supjaustomos 0,5 cm storumo griežinėliais, paskui 5—
6 minutes palaikomos verdančiame vandenyje ir gerai nusunkiamos kiau-
rasamtyje.
N u l u p a m i svogūnų lukštai, nupjaunama apatinė dalis (šakninė), svo­
gūnai supjaustomi 3—5 mm žiedais.
Daržovių mišinio prikemšami stiklainiai. Ant kiekvieno stiklainio
dugno įberiami po 1—2 juodųjų ir kvapiųjų pipirų žirniukus, įmetamas
lauro lapelio gabalėlis, įpilama 6 0 — 7 0 ml 6% acto, 50 ml aliejaus.
• 4,5 kg raudonos salotinės paprikos, 2 kg žalių pomidorų, 1,5 kg blanširuotų
morkų, 0,7 kg svogūnų galvelių, 0,2 kg druskos, 6% acto, aliejaus, juodųjų ir
kvapiųjų pipirų žirniukų, lauro lapelių.
Giuvečius
Visos daržovės, dedamos į griuvečių, nuvalomos, nuplaunamos ir
supjaustomos taip, kaip paprastai pjaustomos verdant. Kiekviena daržo­
vės rūšis trumpai palaikoma pasūdytame verdančiame vandenyje, kad
suminkštėtų, ir ataušinamos. Raudoni pomidorai į verdantį vandenį nede­
dami. Šitaip paruoštos daržovės sudedamos į stiklainius tokiu santykiu:
5 dalys ankštpipirių, 4 dalys pomidorų, 2 dalys baklažanų, 1 dalis pupe­
lių ankščių. Ant kiekvieno stiklainio dugno d e d a m a smulkintų petražolių
ir pusė pomidorų — maži nepjaustyti, o didesni — supjaustyti, pjūviu
į viršų. Paskui sudedami visi ankštpipiriai, pupelių ankštys, baklažanai,
o viršuje raudoni pomidorai pjūviu į apačią. U ž b e r i a m a šiek tiek petra­
žolių. Guvečius užpilamas 80° C karštu vandeniu, ką tik paruoštomis ir
perkoštomis pomidorų sultimis, pasūdytomis pagal skonį.
Sultys turi vienodai persisunkti per visas daržoves, užpildyti visas
tuštumas stiklainyje, bet 1 cm nesiekti stiklainio briaunų.
Sterilizuojami 90 minučių.
Šie konservai valgomi kaip priedas su m ė s o s ir kitais patiekalais, o
pagardinti citrinos sultimis ir užpilti aliejumi gali būti patiekiami kaip
salotos.
Daržovių tyrė
Ankštpipiriai nuplaunami, iškrapštomos sėklos. Ankštys iškepamos
ant didelės ugnies, bet taip, kad mėsingoji dalis būtų ne minkšta, o trapi.
Šitaip apdoroti ankštpipiriai tuojau pat dedami į puodą su dangčiu, kiek­
viena eilė truputį pasūdomą, kad būtų lengviau nulupti odelę. Ant didelės
ugnies iškepami ir sveiki tamsiai violetiniai baklažanai, kurių sėklos dar
neprinokusios. Kol dar karšti, nulupama oda. Kepti, nulupti ankštpipiriai
397
 Apytikslė kai kurių produktų
ir baklažanai sumalami mėsmale ir sumaišomi. Į j u o s pridedama (iškrapš­
masė (talpa)
čius sėklas) k o m b i (apvalių ankštpipirių), taip p a t gerai prinokusių p o m i ­
dorų, sumaltų m ė s m a l e , ant kurios užsuktas antgalis sėkloms ir odai at­ Produktų masė g (ml)
skirti, arba nuluptų ir sutarkuotų.
Produktai
S u m a i š y t o s daržovės v e r d a m o s ant v i d u t i n ė s ugnies, nuolat m a i š a n t stiklinė arba kavos valgomasis arbatinis
m e d i n e m e n t e l e arba šaukštu ilgu kotu, kol pasidaro norimo tirštumo. puodelis, į puodelis, į šaukštas, į šaukštelis, į
kurį telpa kurį telpa kurį telpa kurį telpa
Baigiant virti įpilama šiek tiek aliejaus ir p a s ū d o m ą pagal skonį.
200 ml 70 ml 20 ml 5 ml
Sutirštėjusi daržovių košė verdanti p i l s t o m a į stiklainius, kurie iš vandens vandens vandens vandens
karto s a n d a r i a i uždaromi, apverčiami ir apversti laikomi, kol visiškai
ataušta. Smulkus cukrus 200 70 20 5
• 250 ml aliejaus, 5 kg saldžiųjų salotinių ankštpipirių, 5 kg baklažanų, 2 kg Cukraus pudra 180 65 18 4
apvaliųjų ankštpipirių (kombi), 8 kg pomidorų.
Miltai 150 60 15 4

Manų kruopos 180 65 18 4

Ryžiai 200 70 20 5

Malti džiūvėsiai 160 55 17 4

Grūsti graikiniai 140 50 13 4

riešutai

Druska 210 70 20 5

Pienas (nenugriebtas) 200 70 20 5

Lydyti taukai 190 68 19 5

Vyno actas 200 70 20 5

Malti raudonieji — — — 2
pipirai
Malti juodieji pipirai — — — 4

Maltas cinamonas — — — 1,5

Valgomoji soda — — —į 3
(bikarbonatas)

Citrinos rūgštis — — — 5

Garstyčios — — — 15

Majonezas — — 25 —

Medus — — 25

Krakmolas, — — 15 4
kakava

399
 AGURKAI 42 ŠVIEŽIŲ POMIDORŲ IR AGURKŲ
TURINYS ĮSIDĖMĖKITE 43
SALOTOS 56
POMIDORŲ SALOTOS SU RIEŠUTAIS 57
POMIDORŲ PADAŽAS 31 AGURKŲ PATIEKALAI POMIDORŲ SALOTOS SU RIEŠUTAIS IR
A, B, C IR KITI VITAMINAI 3
KAI KURIŲ DARŽOVIŲ ŠILUMINIO PADAŽAS SU KIAUŠINIU 31 LENKIŠKAS UŽKANDIS 45 ČESNAKAIS 57
APDOROJIMO TRUKMĖ 6 KIAUŠINIŲ IR SVIESTO PADAŽAS 3I ŠVIEŽIŲ AGURKŲ SALOTOS 45 POMIDORŲ SALOTOS SU GRIETINE 57
KIAUŠINIŲ PADAŽAS SU VYNU 31 ŠVIEŽIŲ AGURKŲ SALOTOS GRIETINĖJE 45 POMIDORŲ IR OBUOLIŲ SALOTOS 57
ŠVIEŽIŲ D A R Ž O V I Ų L A I K Y M A S . 9 DŽIŪVĖSIŲ PADAŽAS 32 AGURKŲ IR SVOGŪNŲ LAIŠKŲ SALOTOS 45 POMIDORŲ IR ŽALIŲJŲ ŽIRNELIŲ SALOTOS... 58
ŠALDYTOS DARŽOVĖS 1 0 DŽIŪVĖSIŲ PADAŽAS SU CITRINOS AGURKŲ, RIDIKĖLIŲ IR ŽALUMYNŲ POMIDORŲ SALOTOS SU SVOGŪNAIS IR
ŽALUMYNŲ PARUOŠIMAS IR SULTIMIS 32 SALOTOS 46 GRIETINE 58
LAIKYMAS 10 GRIETINĖS PADAŽAS 32 AGURKŲ IR POMIDORŲ SALOTOS 46 POMIDORŲ SALOTOS SU SŪRIU 58
DŽIOVINIMAS LAUKE 10 RIEŠUTŲ PADAŽAS 32 AGURKŲ IR BULGARIŠKŲJŲ ANKŠTPIPIRIŲ POMIDORŲ IR BRINZOS SALOTOS 58
DŽIOVINIMAS ORKAITĖJE 11 OLANDIŠKAS PADAŽAS 32 SALOTOS SU GRIETINE 46 POMIDORŲ IR KIAUŠINIŲ SALOTOS SU
PRIESKONINIŲ DARŽOVIŲ IR MORKŲ AGURKŲ IR VARŠKĖS SALOTOS 46 GRIETINE 58
ĮDARYTOS DARŽOVĖS 33
DŽIOVINIMAS 11 AGURKAI SU SALOTŲ LAPAIS 46 RAUDONŲ POMIDORŲ IR ŽUVŲ
ĮDARO PARUOŠIMAS 33
ŽALUMYNŲ IR ŠAKNINIŲ DARŽOVIŲ AGURKŲ IR VARŠKĖS MASĖS DREBUČIŲ SALOTOS 59
DARŽOVIŲ ĮDARAS 33 RAUGINTŲ POMIDORŲ IR AGURKŲ
SŪDYMAS 11 SALOTOS 47
GRYBŲ ĮDARAS 33 SALOTOS 59
NITRATAI DARŽOVĖSE 12 ŠALTSRIUBĖ SU RŪGPIENIU 47
KOMENTARAS: KAIP GERIAU VARTOTI RYŽIŲ ĮDARAS SU GRYBAIS 34 POMIDORŲ „TULPĖS" 59
ŠALTSRIUBĖ SU KIAUŠINIAIS 47
DARŽOVES 14 MĖSOS ĮDARAS 34 RAUDONŲ POMIDORŲ IKRAI SU
ŠALTSRIUBĖ SU ACTU 47
MĖSOS ĮDARAS SU GRYBAIS 34 VARŠKE 59
AGURKŲ SU RŪGUSIU PIENU
DARŽOVIŲ PATIEKALAI 15
ŽALIŲ POMIDORŲ IKRAI 59
DARŽOVIŲ PADAŽAI KRUOPŲ, MĖSOS GARNYRAS 48
ĮSIDĖMĖKITE 15 POMIDORAI SU ČESNAKŲ UŽPILU 60
IR ŽUVŲ PATIEKALAMS PADAŽAS SU RAUGINTAIS AGURKAIS 48
SALOTOS IR MIŠRAINĖS 17 RAUGINTI AGURKAI SU ŽUVIMIS ARBA POMIDORŲ SRIUBA 60
SALOTŲ PADAŽAS „AURORA" 34
DARŽOVIŲ ir VAISIŲ PARUOŠIMAS VIŠČIUKO MĖSA 48 PERTRINTA POMIDORŲ SRIUBA 60
„ČILĖS" PADAŽAS 35
DARŽOVĖMS IR MIŠRAINĖMS 18 KIAULIENA PIKANTIŠKAME PADAŽE 48 BULVIENĖ SU POMIDORAIS 60
RAUDONASIS PADAŽAS 35
ĮSIDĖMĖKITE 20 ĮDARYTI AGURKAI 49 POMIDORŲ SRIUBA SU RŪGUSIU PIENU 61
PAGARDAI IR PADAŽAI SALOTOMS IR DARŽOVIŲ SULTYS 36 ŽUVYS SU AGURKAIS 49 POMIDORŲ SULČIŲ IR VARŠKĖS SRIUBA 61
MIŠRAINĖMS SULČIŲ PARUOŠIMAS 36 TROŠKINTI GRIETINĖJE AGURKAI 49 POMIDORŲ SRIUBA SU AVIŽINIAIS
ACTO ir ALIEJAUS PAGARDAS 23 ĮSIDĖMĖKITE 37 SU GRYBAIS IR RAZINOMIS TROŠKINTI MILTAIS 61
GRIETINĖS IR ACTO PAGARDAS 23 KAI KURIŲ DARŽOVIŲ SULČIŲ AGURKAI 49 POMIDORŲ IR AGURKŲ SRIUBA 61
GARSTYČIŲ PAGARDAS 23 MAISTINĖS POMIDORŲ SRIUBA SU RYŽTAIS IR
APKEPINTI GRIETINĖJE AGURKAI 50
IR GYDOMOSIOS SAVYBĖS ČESNAKAIS 62
PADAŽAS-MAJONCZAS 23 AGURKŲ PARUOŠIMAS ATSARGAI
MORKŲ SULTYS 38 PERTRINTA POMIDORŲ IR PERLINIŲ
PADAŽAS-MAJONCZAS SU GRIETINE 23 RAUGINTI AGURKAI 50
BUROKĖLIŲ SULTYS 38 KRUOPŲ SRIUBA 62
UŽDAROMOSIOS SRIUBOS 24 SU ACTU RAUGINTI AGURKAI 50
ŠVIEŽIŲ KOPŪSTŲ SULTYS 38 SŪRIO SRIUBA SU POMIDORAIS 62
TRUMPAI RAUGINTI AGURKAI 50
PERTRINTOS SRIUBOS 26 POMIDORŲ SULTYS 39 POMIDORŲ SRIUBA SU GRIETINE ARBA
MENKAI ĮRŪGĘ AGURKAI 50
UŽPILTOS DARŽOVĖS 27 AGURKŲ SULTYS 39 GRIETINĖLE 62
MARINUOTI AGURKAI 50
VIRTOS DARŽOVĖS 28 SALOTŲ SULTYS 39 PIENIŠKA SRIUBA SU POMIDORAIS 63
MARINUOTI IR STERILIZUOTI AGURKAI 50
TROŠKINTOS DARŽOVĖS 28 SALDŽIŲJŲ ANKŠTPIPIRIŲ SULTYS 40 POMIDORŲ PADAŽAS 63
MARINUOTI AGURKAI SU JUODŲJŲ
KEPTOS DARŽOVĖS 29 BULVIŲ SULTYS 40 POMIDORŲ PADAŽAS SU PAGARDAIS 63
SERBENTŲ PADAŽU 50
DARŽOVIŲ APKEPIMAS 29 SVOGŪNŲ SULTYS 40 SAVAIME STERILIZUOTI MARINUOTI POMIDORŲ PASTOS PADAŽAS 64
ĮSIDĖMĖKITE 29 RIDIKŲ, ROPIŲ SULTYS 40 AGURKAI 50 GRIETINĖS PADAŽAS SU POMIDORŲ TYRE.... 64
DARŽOVIŲ PARUOSIMAS VIRIMUI, KEPIMUI, PUPELIŲ ANKŠČIŲ SULTYS 40 POMIDORŲ „KREPŠELIAI" 64
APKEPIMUI 29 ŠPINATŲ SULTYS 41 POMIDORAI 53 DARŽOVĖMIS ĮDARYTI POMIDORAI 65
DARŽOVIŲ PATIEKALU PADAŽAI PETRAŽOLIŲ SULTYS 41 ĮSIDĖMĖKITE 54 RIDIKĖLIAIS IR AGURKAIS ĮDARYTI
PIENO PADAŽAS 30 SALIERŲ SULTYS 41 POMIDORAI 65
POMIDORŲ PATIEKALAI
GRYBŲ PADAŽAS 30 ĮSIDĖMĖKITE 41 GRYBAIS ĮDARYTI POMIDORAI 65
POMIDORAI SU MAJONEZU 56
MĖSOS SALOTOMIS ĮDARYTI POMIDORAI 66

401
400 26—20
Žirneliais ir kumpiu įdaryti Pica su pomidorais ir rūkyta žuvimi... 76 SALOTOS 'O'
Raudonų pomidorų sultys 76 Omletas su ankštpipiriais ir
pomidorai 66 Vitaminų gėrimas iš pomidorų ir pomidorais 88 SALOTŲ PATIEKALAI

Obuoliais ir krienais įdaryti kefyro 77 Ankštpipiriai su voveraitėmis 88 Salotos su aliejumi ir actu 102
pomidorai 66 Išrūgų gėrimas su pomidorų sultimis.. 77 Vengriškasis lečo 88 Salotos su grietine 102
Varške įdaryti pomidorai 66 Pomidorų gėrimas su grietinėle 77 Lcčo su sūriu ir kiaušiniais 89 Salotos su svogūnų laiškais, krapais ir
Varške ir salotų lapais įdaryti Pomidorų kokteilis 77 Ankštpipirių kotletai 89 grietine 102
Saldžiųjų ankštpipirių guliašas 89 Salotos su grietine ir kiaušiniu 102
pomidorai 66 POMIDORŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS Salotų lapai, ridikėliai ir agurkai su
Brinza įdaryti pomidorai 67 Konservuotos pomidorų sultys 78 Ankštpipirių apkepas su kiaušiniais ir
grietine 103
Sūriu įdaryti pomidorai 67 Pomidorų tyrelė 79 brinza 90 Salotos su rūgusio pieno padažu 103
Kepti įdaryti pomidorai 67 Rauginti pomidorai 79 Su saldžiaisiais ankštpipiriais Salotų lapai su majonezu 103
Padažas įdarytiems pomidorams 68 Rauginti pomidorai su garstyčiomis.... 79
Grybais ir ryžiais įdaryti pomidorai.... 68 Rauginti pomidorai su morkomis 79 troškintas viščiukas 90 Salotų lapai su kiaušinių trynių
Varške įdaryti kepti pomidorai 68 Rauginti marinuoti pomidorai 80 Saldieji ankštpipiriai, įdaryti padažu 103
Sūrio suflė įdaryti pomidorai 69 Žali marinuoti pomidorai 80 Šalta salotų sriuba 104
obuoliais 90 Daržovių zrazai su sūriu ir mėsa 104
Kepti pomidorai 69 Nelupti konservuoti pomidorai 80
Paniruoti pomidorai 69 Savo sultyse konservuoti pomidorai.... 81 Bulgariškoji paprika, įdaryta Sluoksniuotos tešlos krepšeliai su
Tešloje kepti pomidorai 69 burokėliais 91 salotomis '04
Troškinti pomidorai 70 ANKŠTPIPIRIAI 82 Bulgariškoji paprika, įdaryta ridikė­ RIDIKAI, RIDIKĖLIAI, R O P Ė S IR
Apkepti džiūvėsėliuose su petražolėmis Įsidėmėkite 83 liais ir daržovėmis 91 GRIEŽČIAI 105
Ankštpipiriai, įdaryti aguročiais 91
pomidorai 70 ANKŠTPIPIRIŲ VALGIAI
Saldieji ankštpipiriai, įdaryti grybais.. 91 Įsidėmėkite '07
Apkepti džiūvėsėliuose pomidorai su Saldžiųjų ankštpipirių salotos 83 Ankštpipiriai, įdaryti sūriu 92 RIDIKŲ VALGIAI
svogūnais 70 Raudonų ankštpipirių salotos su Ankštpipiriai, įdaryti varške 92 Ridikų salotos su sviestu 108
Apkepti su sūriu pomidorai 71 pomidorais 83 Ankštpipiriai, įdaryti mėsa 92 Ridikų salotos su rūgusiu pienu 108
Apkepti .su sūriu ir žuvų filė Saldžiųjų ankštpipirių ir agurkų Džiovinti ankštpipiriai, įdaryti Rudens salotos iš ridikų 108
pomidorai 71 pupelėmis 93 Ridikų salotos su grietine , 108
salotos 84 Ridikų ir svogūnų salotos su
Apkepti su kiaušiniais ir sūriu Ankštpipirių, česnakų ir riešutų
ANKŠTPIPIRIŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS
grietine 109
pomidorai 71 Ankštpipirių padažas 93 Ridikų salotos su pomidorais 109
salotos 84 Aštrus pagardas 94
Pomidoruose apkepti kiaušiniai 72 Ankštpipirių salotos su majonezu 84 Ridikų, morkų ir obuolių salotos 109
Kiaušinienė su pomidorais 72 Ankštpipiriai su pomidorų padažu ir Ridikų, petražolių ir krapų salotos 109
Bulgariškųjų ankštpipirių paštetas 84
Kiaušiniai, kepti ant raudonų Pikantiškas sūrio paštetas 84 daržovėmis .' 94 Ridikų ir raugintų agurkų salotos 109
pomidorų 72 Keptų ankštpipirių paštetas su Keptų aštriųjų ankštpipirių atsargų Salotos „Užkandis" 109
brinza 85 paruošimas 94 Ridikas su aliejumi 110
Su bulvėmis ir kiaušiniais apkepti Ridikas su grietine ir morkomis 110
pomidorai 72 Keptų ankštpipirių salotos 85 Kepinti saldieji ankštpipiriai 95
Keptų ankštpipirių salotos su Kepinti ankštpipiriai 95 Ridikas su kopūstais 110
Pomidorų ir sūrio omletas 72 Ridikas su spanguolių sultimis 110
Pomidorų apkepas su kiaušiniais ir žiediniais kopūstais : 85 Kepti ankštpipiriai 95
brinza 7.1 Kepti ankštpipiriai su brinza 96 Fišeriai sų ridiku j 10
Keptų ankštpipirių salotos su
Apkeptos su pomidorais žuvys 73 Raudoni sūdyti ankštpipiriai 96 RIDIKĖLIŲ PATIEKALAI
riešutais 86 Marinuoti raudoni ankštpipiriai 96 Ridikėlių sriuba 111
Žuvys su pomidorais ir sūriu
Keptų ankštpipirių, įdarytų aguročiais, Nelabai aštrūs marinuoti Ridikėlių salotos su grietine 111
moliniuose puoduose 73 Ridikėlių salotos su grietine ir
salotos 86 ankštpipiriai 96
Apkeptos su pomidorais ir kitomis Kepti ankštpipiriai su rūgusiu pienu... 86 kiaušiniais 11 1
daržovėmis žuvys 73 Smulkiavaisiai aštrieji ankštpipiriai
Keptų ankštpipirių sriuba 86 Ridikėlių, svogūnų laiškų ir kiaušinio
Viščiukas pomidorų padaže 74 Saldžiųjų ankštpipirių padažas 87 aliejuje 97
Dešrelės pomidorų padaže 74 Ankštpipirių pagardas 87 Raudoni ankštpipiriai įdarui 97 salotos su grietine 111
Keptas su pomidorais ir sūriu Ankštpipiriai su padažu 87 Sterilizuoti ankštpipiriai įdarui 97 Vasaros salotos „Asorti" 112
Ankštpipiriai su keptomis Ankštpipiriai priedams 98 Ridikėlių salotos su morkomis ir
viščiukas 74 Paprikašas 98
402
bulvėmis 88 rope "2
403
Kiauliena su pomidorais ir Liutcnica su raudonais pomidorais 99
makaronais 75 Saldieji ankštpipiriai su kiaušiniais ir Liutcnica su žaliais pomidorais 99
sūriu 88
Pjausnys su pomidorų padažu 75 Apvalūs ankštpipiriai su actu ir
Ncapolictiška pica 75 medumi 100
 Pieniška morkų sriuba 136 MORKŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS

Sūrio salotos su ridikėliais ir Šaltibarščiai 124 Pieniška morkų ir ryžių kruopų Raugintos morkos 147

salierais 112 Šaltibarščiai su gira 124 sriuba '36 Sūdytos morkos 147
Ridikėliai su agurkais 112 Senų burokėlių barščiai 124 Manų košė su morkomis 137 Konservuotos morkos 148
Ridikėliai su bulvėmis 112 Dietiniai barščiai 125 Virtos morkos 137 Sterilizuotos morkos 148
Ridikėliai su sviestu 113 Grietinėje troškinti burokėliai 125 Troškintos morkos 137 Morkos pomidorų padaže 148
Ridikėliai su brinza ir sviestu 113 Burokėliai su obuoliais ir grietine 125 Troškintos morkos su svogūnais ir
Ridikėliai su grietine 113 Burokėliai pieno padaže 126 žalumynais '37 BULVĖS 149
Ridikėliai su varške 113 Burokėliai grietinėlės padaže 126 Troškintos su ryžiais morkos 138 Įsidėmėkite '50
Ridikėliai su kiaušiniu grietinėje 113 Burokėlių kotletai 126 Troškintos su džiovintomis slyvomis
BULVIŲ PATIEKALAI
ROPIŲ PATIEKALAI Burokėlių ir varškės sklindžiai 126 ir medumi morkos 138
Bulvių batonėlis 154
Ropių salotos su kiaušiniu 113 Įdaryti burokėliai 127 Morkos su žaliais pomidorais 138
Bulvių salotos 154
Ropių, kopūstų ir morkų salotos 114 Burokėlių gėrimas 127 Morkos su grietinėle 138
Bulvių salotos su žaliaisiais žirneliais
Troškintos ropės 114 Pieno ir burokėlių gėrimas 127 Morkos su jogurtu 139 ir pomidorais 154
Troškintos ropės grietinės padaže 114 Morkos pieno padaže 139 Bulvių salotos su svogūnais ir
BUROKĖLIŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS
Įdarytos ropės 114 Švediškai troškintos morkos 139 česnakais 155
Rauginti burokėliai 127
Manų koše įdaryta ropė 115 Morkos su pupelėmis 139 Bulvių salotos „Vasara" 155
Rauginti su ruginiais miltais ir
kmynais burokėliai 128 Žuvys su morkomis 140 Bulvių salotos „Sofija" 155
GRIEŽČIŲ PATIEKALAI
Marinuoti su kopūstais burokėliai 128 Morkos su česnaku 140 Bulvių salotos su kumpiu 155
Griežčių sriuba 115
Džiovinti burokėliai 128 Morkų dešrelės 140 „Minsko" bulvių salotos 156
Pieniška griežčių sriuba 115
Lietiniai su morkomis 140 Bulvės su salotų lapais 156
Grikių košė su griežčiais 115
MORKOS 129 Morkų įdaras su kiaušiniais 141 Bulvės su šviežiais agurkais 156
Griežčiai pieno padaže 116
Įsidėmėkite 131 Morkų kamuoliukai 141 Bulvių salotos su silkėmis 157
Griežčiai su grietine ir bulvėmis 116
Morkų kotletai 141 Bulvių salotos su dešrelėmis 1 57
Apkepti su grietine griežčiai 116 MORKŲ PATIEKALAI
Morkų sklindžiai 141 Bulvienė '57
Griežčių kotletai 116 Varškė su grietine ir morkomis 132 Bulvių sriuba (pertrinta) 157
Varške įdaryti griežčiai 117 Morkų ir obuolių sklindžiai 142
Morkų paštetas su varške 132 Bulvių sriuba su vermišeliais 157
Baravykais įdaryti griežčiai 117 Morkų zrazai 142
Sūrio paštetas su morkomis 132 Trintų bulvių sriuba 158
Varškėčiai su morkomis 142
Morkos su obuoliais 133 Pertrinta bulvių sriuba su grietinėle.... 158
BUROKĖLIAI 118 Morkų ir pupelių apkepas 143
Morkos su krienais 133 Pertrinta pieniška sriuba su
Įsidėmėkite 119 Varškės ir morkų apkepas 143
Morkos su česnaku 133 bulvėmis '58
Morkų tyrė 143
BUROKĖLIŲ PATIEKALAI Morkų salotos su česnakais ir Pertrinta sriuba su bulvėmis ir manų
riešutais 133 Kiaušiniai su morkų tyre 143 kruopomis 158
Burokėlių lapų salotos 121
Morkų ir saldžiųjų žirnelių salotos 133 Morkų tyrė su pieno padažu 144 Balta bulvių sriuba 159
Žalių burokėlių salotos su obuoliais ir
Morkų, obuolių ir riešutų salotos 133 Viščiukas su morkų padažu 144 Palcstinictiška sriuba 159
krienais 121
Morkų, obuolių ir krienų salotos su Pica su žaliomis tarkuotomis Pieniška sriuba su bulvėmis 159
Burokėlių salotos su aliejumi 121
grietine 134 morkomis 144
Pieniška bulvių, špinatų ir rūgštynių
Burokėlių salotos su graikiniais Morkų pudingas su džiūvėsiais 145
Morkų, žaliųjų žirnelių ir obuolių sriuba '°0
riešutais 121
salotos 134 Saldi morkų suflė 145 Pieniška bulvių ir moliūgų sriuba 160
Burokėlių salotos su džiovintomis
slyvomis 122 Morkų salotos su ragučiais 134 Morkų ir obuolių suflė.. 145 Bulvių tyrės sriuba 160
Burokėlių ir agurkų salotos 122 Morkos su bananais 134 Morkų kremas 146 Pieniška bulvių kukuliukų sriuba 160
Virti burokėliai su krienais 122 Morkų ir vaisių salotos 135 Baltymų biskvitas su morkomis 146 Rūgusio pieno sriuba su bulvėmis 161
Burokėlių užkandis 122 Morkų ir kuragos (džiovintų abrikosų Tortas su morkomis 146 Rūgusio pieno sriuba su bulvėmis ir
Burokėlių užkandis su krienais 122 be kauliukų) salotos 135 Morkų sultys 146 kiaušiniais 161
Burokėlių ikrai 123 Morkų, medaus ir riešutų salotos 135
Morkų sultys su grietinėle 147 Bulvių sriuba su grybais 161
Burokėlių ikrai su žalumynais 123 Morkų sriuba 135
Morkų ir pieno gėrimas 147 Bulvių sriuba su brinza 161
Barštcliai sultinyje 123 Morkų ir ryžių sriuba 135
Išrūgų gėrimas su morkų sultimis 147 Bulvių sriuba su žaliaisiais
Rusiška buroklapių sriuba 123 Morkų ir salierų sriuba 136 žirneliais '61
Morkų putėsiai 147
Borani iš burokėlių lapų su kefyru 124 Pieniška morkų sriuba su obuoliais 136

404
Bulvių, pomidorų ir špinatų tyrės Varškėčiai su žaliomis bulvėmis 172 Bulvių pyragėliai su dešra ir brinza.... 184 Raugintų kopūstų sriuba su dešra 199
sriuba 162 Bulvės, troškintos su rūkyta Kopūstų sriuba su grybais 200
Bulvių pyragas su grybais 184
Bulvių sriuba su špinatais ir krūtinine 173
Sūdytos bulvių lazdelės 184 Jogurto sriuba su kopūstais ir mėsa.... 2 0 0
rūgštynėmis 162 Bulvės, troškintos su šviežiais •
Bulvinės bandelės su varške 185 Virti kopūstai su pieno padažu 200
Žuvų sriuba su bulvėmis 162 grybais 173
Bulvinės bandelės su žuvimis 185 Kopūstai su obuoliais ir grietine 200
Bulvių kukuliukai su brinza ir rūkytais Bulvės su saldžiaisiais ankštpipiriais
Bulvių vafliai 185 Kopūstai su lakštiniais 201
ir grietine 173
lašiniais 162 Kiaušinių košė su baltaisiais gūžiniais
Įdarytos bulvės 173 Bulvių pudingas 185
Bulvių kukulaičiai su sviestu 163 kopūstais 201
Mėsa įdarytos bulvės 174 Saldūs bulviniai rutuliukai 186
Bulvių papločiai 163 Šviežių kopūstų garnyras 201
Grybais įdarytos bulvės 174 BULVIŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS
Bulvių auselės 163 Karštas užkandis 201
Silkėmis įdarytos bulvės 174 Džiovintos bulvės 186
Virtiniai su varške ir bulvėmis 164 Guliašas su raugintais kopūstais 201
Varške įdarytos bulvės 175
Bulvių lcistinukai su brinza arba Troškinti kopūstai 202
Sūriu įdarytos bulvės 175 KOPŪSTAI 187
varške 164 Su pomidorų tyre troškinti kopūstai ... 2 0 2
Keptos, sūriu įdarytos bulvės 175 Įsidėmėkite 191
Bulvių ir brinzos kukuliukai 164 Kopūstų šiupininė 202
Omletas su bulvėmis 175
Virtos bulvės 165 Bavariški kopūstai prie mėsos ir
Varškės ir bulvių plokštainis 176 BALTŲJŲ GŪŽINIŲ KOPŪSTŲ
Virtos bulvės su sviestu ir PATIEKALAI
bulvių valgių 203
Bulvių apkepas 176
žalumynais 165 Baltieji gūžiniai kopūstai, troškinti
Bulvės, apkeptos su svogūnais ir Baltųjų gūžinių kopūstų salotos 194
Garuose virtos bulvės 165 grietinėje 203
žaliais ankštpipiriais 176 Baltųjų gūžinių kopūstų salotos su
Bulvių tyrė 165 majonezu 194 Airiški kopūstai 203
Šviežių bulvių apkepas su
Bulvės (žalios) piene 165 Šviežių kopūstų salotos su Rumuniškai troškinti rauginti
daržovėmis 176
morkomis 194 kopūstai : 203
Bulvės (virtos) piene 166 Lenkiškos bulvės su riešutais 177
Šviežių kopūstų salotos su Troškinti su obuoliais rauginti
Bulvės grietinėje 166 Bulvių apkepas su mėsa 177 kopūstai 203
burokėliais 194
Bulvės pieno padaže 166 Bulvių apkepas su rūkytais lašiniais ir Vengriškai troškinti rauginti
Šviežių kopūstų ir pomidorų salotos... 194
Bulvės su frikasė padažu 166 sūriu 177 kopūstai 204
Bulvės, apkeptos su sūriu ir mėsos Kopūstų ir žaliųjų žirneliu salotos 195
Bulvės su rūkytais lašiniais 167 Kopūstai grietinėje 204
konservais 177 Kopūstų ir raugintų agurkų salotos 195
Bulvės su vynu 167 Kopūstai su ryžiais 204
Bulvės, apkeptos su rūkyta mėsa ir „Aksajaus" salotos 195
Šviežios bulvės su sviestu 167 Kopūstai su riešutų padažu 204
sūriu 178 Kopūstų salotos su riešutais ir
Šviežios bulvės grietinėje 167 česnakais 195 Su pomidorais troškinti kopūstai 204
Bulvių apkepas su jūros kopūstais 178
Šviežios bulvės su varške 167 Kopūstų salotos su obuoliais ir Su obuoliais troškinti kopūstai 205
Bulvių ir špinatų apkepas su brinza.... 178
Keptos bulvės 168 salierais 196 Medžiotojų kopūstai 205
Grietinės padaže apkepintos bulvės .... 179
Keptos su svogūnais' bulvės 168 Šviežių kopūstų salotos su Angliškai paruošti kopūstai 205
Su Bcšamclio padažu apkeptos
Keptos su kiaušiniais bulvės 168 daržovėmis 196 Pakepinti kopūstai, apkepti su
bulvės 179
Pietietiškai keptos bulvės 169 Salotos „Smaližius" 196 kiaušiniais 205
Su lydytu sūriu apkeptos bulvės 179
Keptos su obuoliais bulvės 169 Šviežių kopūstų salotos su Įdaryti kopūstai 205
Kazokiškai apkeptos bulvės 180
Kubaniškos bulvės 169 spanguolėmis 196 Mėsa įdaryti kopūstai 206
Bulvių ir varškės apkepas 180
Maišytos bulvės 169 Šviežių kopūstų salotos su kiaušiniu .. 197 Raugintų kopūstų šiupininė 206
Apkeptos su kiaušiniais bulvės 180
Kopūstų salotos su sūriu 197 Orkaitėje apkepti kopūstai 206
Bulvės „Sosto įpėdinis" 169
Apkeptos su kiaušiniais ir sūriu
Apetitiškos salotos 197 Su obuoliais apkepti kopūstai 207
Bulvių kotletai 170 bulvės 180
Karpatų salotos 197 Užpilti pieno padažu apkepti
Bulvių kotletai su varške 170 Balandėliai su bulvėmis 181
Raugintų kopūstų salotos 198 kopūstai 207
Bulvių kotletai su kopūstais 170 Bulvių vyniotinis su daržovėmis 181
Salotos „Provansalis" 198 Apkepti su sūriu kopūstai 207
Bulvių kotletai su džiovintais Mėsa su bulvėmis 181
Pieniška kopūstų sriuba 198 Apkepas su šviežiais kopūstais ir
grybais 170 Apkepta su bulvėmis ir grietinėle
Parūgštinta šviežių kopūstų sriuba 198 mėsa 208
Bulvių sklindžiai 171 kiauliena 182 Apkepas su raugintais kopūstais ir
Zaporožės kopūstienė 198
Bulvių kroketai su mėsa 171 Ukrainictiškai troškinta kiauliena 182 bulvėmis 208
Rūgusio pieno sriuba su kopūstais 199
Bulvių blynai 171 Viščiukas aluje su bulvėmis 182 Ryžių ir mėsos įdaras kopūstų
Rūgusio pieno sriuba su raugintais
Bulvių blynai su įdaru 172 Bulvių pyragėliai su morkomis 183 lapuose 208
kopūstais ir bulvėmis 199
Bulviniai blynai, troškinti su Bulvių pyragėliai su grybais 183 Rūgusio pieno sriuba su kopūstais ir Daržovių balandėliai 209
lašinukais 172 sardelėmis 199 Balandėliai su varške 209
Bulvių pyragėliai su mėsa 183
Varškėčiai su virtomis bulvėmis 172

406 407
Balandėliai su grybais 210 Raudonųjų gūžinių kopūstų Žiediniai kopūstai, apkepti Briuscliniai kopūstai su daržovių
Balandėliai su mėsa 210 garnyras 222 majoneze 229 sultiniu 239
Virtiniai su kopūstais 210 Rusiškai paruošti raudonieji gūžiniai Žiediniai kopūstai, apkepti su Briuscliniai kopūstai pieno padaže 239
kopūstai 222 Briuscliniai kopūstai ir salierai pieno
Kopūstų įdaras 211 jogurtu 230
Graikiškai paruošti raudonieji gūžiniai padaže 239
Virtiniai su varške ir šviežiais Žiedinių kopūstų apkepas 230
kopūstai 222
Žiedinių kopūstų apkepas su Virti briuscliniai kopūstai 240
kopūstais 211 Raudonųjų gūžinių kopūstų atsargų
kumpiu 230 Kepti briuscliniai kopūstai 240
Kopūstų kukuliukai 211 paruošimas 222
Žiedinių kopūstų pudingas 231 Briuscliniai kopūstai su kumpiu 240
Kopūstų kotletai 212 Marinuoti raudonieji gūžiniai
kopūstai ; 222 Žiedinių kopūstų atsargų paruošimas .. 231 Briuscliniai kopūstai su bulvėmis ir
Kopūstų kotletai su obuoliais 212
jautiena
Kopūstų pjausnys 212 Sterilizuoti raudonieji gūžiniai Šaldyti žiediniai kopūstai 23 1
Briusclinių kopūstų atsargų
Kopūstų sklindžiai 212
kopūstai 223 Sterilizuoti žiediniai kopūstai 231
paruošimas
Kopūstų maltinukai 213 Marinuoti žiediniai kopūstai 232
ŽIEDINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI Sterilizuoti briuscliniai kopūstai 241
Rauginti žiediniai kopūstai 232
Kopūstų pudingas 213 Žiedinių kopūstų užkandis 223 Marinuoti briuseliniai kopūstai 241
Rauginti žiediniai kopūstai ir morkos. 2 3 2
Kiaulienos ir raugintų kopūstų Žiedinių kopūstų salotos 223
plovas 213
Dclikatcsinės salotos 223 ROPINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI Aguročiai, patisonai 242
Kopūstų vyniotinis su grybais ir
Makcdoniškos salotos 224 Ropinių kopūstų sriuba 233
ryžiais 214 AGUROČIŲ IR PATISONŲ PATIEKALAI
Žiedinių kopūstų, šviežių agurkų ir Ropinių kopūstų salotos su
Kopūstų suflė 214 Aguročių salotos 242
pomidorų salotos 224 pomidorais 233
Višta su raugintais kopūstais 214 Aguročių salotos su česnakų
Žiedinių kopūstų salotos su vaisiais ... 224 Ropinių kopūstų salotos su salotų
Kalakutas su raugintais kopūstais 214 lapais 233 pagardų 243
Žiedinių kopūstų salotos su
Guliašas su raugintais kopūstais 215 Ropinių kopūstų ir bulgariškųjų Aguročių ir pomidorų salotos 243
majonezu 224
Pyragas su raugintais kopūstais 215 Žiedinių kopūstų salotos su ankštpipirių salotos 233 Aguročių ir morkų salotos su
Sluoksniuotas pyragas su kopūstais .... 215 aguročiais 225 Ropinių kopūstų salotos su krienais 243
Bandelės su kopūstais 216 Žiedinių kopūstų salotos su obuoliais 234
Rusiškai paruošti aguročiai 243
Baltųjų gūžinių kopūstų atsargų ridikėliais 225 Ropinių kopūstų salotos su morkomis
Itališkai paruošti aguročiai 244
Pieniška žiedinių kopūstų ir ryžių ir rūgusiu pienu 234
paruošimas 216 Rumuniškai paruošti aguročiai 244
sriuba 225 Ropinių kopūstų salotos su morkomis
Raugintos kopūstų galvos 216 Apkepti orkaitėje aguročiai 244
Pieniška žiedinių kopūstų ir manų ir aliejumi 234
Smulkinti rauginti kopūstai 217 Aguročių ikrai 244
kruopų sriuba 225 Ropinių kopūstų, špinatų ir morkų
Rauginti sterilizuoti kopūstai 218 salotos 234 Kepti patisonai 244
Žiedinių kopūstų garnyras 226
Bulgariškai rauginti kopūstai 218 Ropinių kopūstų ir morkų salotos su Patisonų ikrai 244
Žiediniai kopūstai su sviestu ir
Marinuoti ir sterilizuoti kopūstai 219 riešutais 235 Įdaryti aguročiai 245
kiaušiniais 226
Kopūstai su krienais 219 Žiediniai kopūstai su brinza 226 Ropiniai kopūstai su majonezu 235 Provanso aguročiai 245
RAUDONŲJŲ GŪŽINIŲ KOPŪSTŲ Viščiukas su žiediniais kopūstais 226 Ropiniai kopūstai su grietine 235 Aguročiai su majonezu 245
PATIEKALAI Veršiena su žiediniais kopūstais 227 Ropiniai kopūstai pieno padaže 236 Žali aguročių ikrai 246
Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos 220 Virti žiediniai kopūstai 227 Kepti su sūriu ropiniai kopūstai 236 Aguročių sriuba 246
Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos su Žiediniai kopūstai su pomidorais 227 Kepti ropinių kopūstų griežinėliai 236 Aguročių sriuba su manų arba ryžių
krienais 220 Žiediniai kopūstai su sūriu ............228 Troškinti ropiniai kopūstai 236 kruopomis 246
Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos su Žiediniai kopūstai su kiaušiniais ir Su pomidorų tyre troškinti ropiniai Pertrintų aguročių sriuba 246
agurkais 220 sūriu 228 kopūstai 237 Aguročių arba moliūgų tyrės sriuba... 2 4 6
Raudonieji gūžiniai kopūstai su Žiediniai kopūstai su pomidorų pasta Sardclėmis įdaryti ropiniai kopūstai.... 2 3 7 Pieniška aguročių tyrė su
obuoliais ir dešra ., 220 ir sūriu 228 Jautiena įdaryti ropiniai kopūstai 237 kiaušiniais 247
Sūrio salotos su raudonaisiais Žiediniai kopūstai, užpilti padažu 228 Ropinių kopūstų atsargų paruošimas... 238 Kepti aguročiai 247
kopūstais 221
Žiediniai kopūstai ir voveraitės su Rauginti ropiniai kopūstai 238
Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos su Kepti su grietine aguročiai 247
grietinės padažu 229
obuoliais 221 Sterilizuoti ropiniai kopūstai 238 Aguročių kotletai su mielėmis 247
Žiediniai kopūstai, pakepinti su
Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos su džiūvėsiais 229 Aguročių ir bulvių rutuliukai
BRIUSELINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI
bulvėmis 221 (kroketai) 248
Kepti tešloje žiediniai kopūstai 229 Briusclinių kopūstų salotos 238
Raudonųjų ir baltųjų gūžinių kopūstų Paniruoti aguročiai , 248
Žiediniai kopūstai, apkepti su pieno Sultinys su briuseliniais kopūstais 238
salotos 221 Lietiniai su aguročių įdaru 248
padažu 229 Pieniška briusclinių kopūstų sriuba 238
Apkepti orkaitėje aguročiai 249

408 409
 Pieniška pertrintų moliūgų ir manų Pupelės pomidorų padaže 2X7
Aguročiai su svogūnų laiškais ir Sūriu įdaryti baklažanai 262
pomidorais 249 kruopų sriuba 276 Pupelės pomidorų padaže su
Įdaryti baklažanai su grietinėle 262
Aguročiai pieno arba grietinės Pieniška sorų košė su moliūgais 276 grietine 287
Troškinti baklažanai 262
padaže 249 Pieniška ryžių košė su moliūgais 276 Jaunos pupelės su majonezu 288
Su daržovėmis troškinti baklažanai 263
Aguročiai su grietinėle 250 Virti moliūgai 277 Pupelės su riešutais 288
Grietinėje troškinti baklažanai 263
Aguročiai su baltuoju padažu ir Moliūgai piene 277 Pupelių ankštys su riešutų padažu 288
Baklažanų užkandis 263
sūriu 250 Moliūgai pieno padaže 2 7 7
Riešutų padažas žalioms pupelėms 289
Apkepti baklažanai 263
Aguročiai su kiaušiniais ir kefyru 250 Vengriškai paruošti moliūgai 277 Prancūziškai paruoštos jaunos pupelių
Baklažanai su bulvėmis 264 ankštys 289
Aguročiai, apkepti su pieno padažu.... 2 5 0 Valstietiški moliūgai 278
Armėniškai troškinta jautiena su Baklažanų ir mėsos apkepas 264 Jaunos pupelių ankštys su kiaušinių
Moliūgai su pomidorais ir grietine 278
aguročiais 251 Su brinza apkepti baklažanai 264 trynių padažu 289
Moliūgai su lęšiais ir kefyru 278
Mėsa su aguročiais 251 Baklažanų apkepas su kiaušiniais ir Pupelės su kumpiu garstyčių padaže... 289
Moliūgai su ryžiais ir kiaušiniais 278
Aguročių apkepas su daržovėmis ir brinza 265 Pupelių ankštys su grietine 290
Moliūgai su vaisiais 279
kiaušiniais 251 Apkepti su sūriu baklažanai 265 Pupelių ankštys su kefyru 290
Blynai su moliūgais 279
Mėsos ir aguročių apkepas 252 Apkepti su sūriu baklažanai baltajame Pupelių ankštys su jogurtu 290
Sklindžiai su moliūgais 279
Manų košė su aguročiais 252 padaže 265 Pupelės su bulvėmis 290
Blynų miltų ir moliūgų sklindžiai 279
Pieniška grikių sriuba su aguročiais.... 2 5 2 Kotletai baklažanų padaže 266 Jaunos pupelių ankštys su
Moliūgų kotletai 280
Aguročių paruošimas atsargai 253 Troškinta mėsa baklažanų tyrėje 266 kiaušiniais 291
Moliūgų ir vaisių plovas 280
Sterilizuoti aguročiai 253 Baklažanai su aviena (veršiena) 267
Moliūgų ikrai 280 Lobio 291
Aguročiai su pomidorų padažu 253 Baklažanų atsargų paruošimas 267
Kepti moliūgai 280 Pupelių kotletai su grybų padažu 291
Rauginti aguročiai 254 Rauginti baklažanai 267
Pakepinti moliūgai su daržovėmis 280 Troškintos su sūriu pupelės 291
Marinuoti baklažanai 267
BAKLAŽANAI 255 Pakepinti moliūgai su kefyru 281 Pupelių ir bulvių apkepas 292
Įdarytų baklažanų atsargos 268
Įsidėmėkite 255 Pakepinti moliūgai pieno padaže 281 Pupelių ir morkų apkepas 292
Įdaryti baklažanai marinate 268
Troškinti moliūgai 281 Su sūriu ir pomidorais apkeptos
BAKLAŽANŲ PATIEKALAI Baklažanai aliejuje 269
Troškinti su ryžiais ir razinomis pupelės 292
Keptų baklažanų salotos 256 Baklažanų ikrai 269
moliūgai 282 Pupelės su kuraga 292
Baklažanų salotos su pomidorais 256 Baklažanai žaliesiems ikrams 269
Moliūgų košė su kruopomis 282 Pupelės su džiovintomis slyvomis ir
Pakepintų baklažanų ir keptų saldžiųjų Daržovių ikrai su obuoliais 269
Keptas moliūgas 282 medumi 293
ankštpipirių salotos 256 Baklažanų ir morkų žalieji ikrai 270
Apkeptas moliūgas 282 Jaunų pupelių ankščių sriuba 293
Baklažanų ikrai 257
Moliūgai, užpilti pieno padažu 282 Juodkalnictiška sriuba 293
Aštrūs baklažanų ikrai 257 MOLIŪGAI 271
Moliūgų apkepas su lakštiniais 283 Pupelių sriuba su pomidorų tyre 293
Netikri baklažanų ikrai 257 Įsidėmėkite 272
Sorų apkepas su moliūgais 283 Rauginta pupelių sriuba 294
Sriuba su baklažanais 258
MOLIŪGŲ PATIEKALAI Varškės apkepas su moliūgais 283 Rūgusio pieno sriuba su pupelių
Šutinti baklažanai su kefyru 258
Sūrio ir moliūgų užkandis 272 Moliūgų atsargų paruošimas 283 ankštimis 294
Baklažanai su pomidorų padažu 258
Moliūgų salotos su obuoliais 273 Moliūgai acte 283 Pupelių sriuba su kefyru 294
Kepti su svogūnais baklažanai 258
Moliūgų, obuolių ir riešutų salotos 273 Konservuoti moliūgai 284
Kepinti baklažanai su česnakų Rauginta pupelių sriuba su rūkyta
Moliūgų ir raugintų agurkų salotos 273 Marinuoti moliūgai 284 mėsa 295
padažu 259
Moliūgai pomidorų padaže 273 Pertrintų pupelių sriuba 295
Su ankštpipiriais kepinti baklažanai.... 259
Kepti moliūgai su svogūnų laiškais .... 274 PUPELĖS 285
Kepinti baklažanai su varškės Pupelių tyrės ir daržovių sriuba 295
Moliūgai su mėsa 274 Įsidėmėkite 285
priedu 259 Ispaniška pupelių tyrės sriuba 295
Pakepinti baklažanai su ncplaktais Moliūgai su mėsa ir svogūnais 274
PUPELIŲ PATIEKALAI Pupelių tyrės ir vermišelių sriuba 296
kiaušiniais 260 Moliūgų sriuba 275 Neprinokusių pupelių salotos 286 Pupelių tyrės ir ryžių sriuba 296
Baklažanų pjausnys 260 Saldi moliūgų sriuba 275 Pupelių paštetas 286 Milanictiška pupelių tyrės sriuba 296
Įdaryti baklažanai 260
Pieniška sriuba su moliūgais 275 Jaunų pupelių garnyras 286 Pupelių atsargų paruošimas 296
Įdaryti ryžiais baklažanai 260
Pieniška sriuba su moliūgais ir Pupelės aliejuje 287 Sterilizuotos jaunos pupelių ankštys ... 2 9 6
Rumuniškai jdaryti baklažanai 261 bulvėmis 275
Pupelės su sviestu ir svogūnais 287 Jaunos pupelių ankštys pomidorų
Bulgariškai jdaryti baklažanai 261 Pieniška moliūgų ir kukuliukų
Jaunos pupelės su grietine 287 padaže 297
Riešutais jdaryti baklažanai 261 sriuba 276 Marinuotos jaunos pupelių ankštys 297

410 411
ŽIRNIAI 298 Svogūnų laiškų, dilgėlių ir obuolių Turkmėniški svogūnų pyragėliai 321 Krienų ir pomidorų salotos 334
Įsidėmėkite 298 salotos 311 Pyragas su svogūnais 321 Krienų ir obuolių salotos su grietine .. 334
Svogūnų ir žaliųjų žirnelių salotos 312 Svogūninis pyragas 322 Krienų salotos su kiaušiniais ir
ŽIRNIŲ PATIEKALAI
Svogūnų laiškų salotos su Išrūgų ir svogūnų laiškų kokteilis 322 žalumynais 335
Žaliųjų žirnelių ir žalumynų salotos ... 299 kiaušiniais 3 12
Svogūnų atsargų paruošimas 322 Menkių salotos su krienais 335
Žaliųjų žirnelių ir virtų morkų Žieminių svogūnų laiškų ir morkų
Marinuoti svogūnai 323 Salierai su obuoliais ir krienais 335
salotos 300 salotos 3 12
Svogūnų laiškai su druska 323 Įdaryti agurkais ir krienais
Žaliųjų žirnelių ir pomidorų salotos ... 3 0 0 Svogūnų galvelių salotos 312 pomidorai 335
Žirnių salotos su obuoliais 300 Svogūnų salotos su grietine 312 Įdaryti burokėliais ir krienais
Konservuoti žalieji žirneliai su Svogūnų salotos su majonezu 313 ČESNAKAI 324 agurkai 335
obuoliais 300 Svogūnų ir obuolių salotos 313 Įsidėmėkite 325 Silkės su burokėliais ir krienais 335
Žalieji žirneliai su sūriu 300 Svogūnų salotos su ridikėliais 313 Kiaušiniai su šaltu krienų padažu 336
PATIEKALAI SU Č E S N A K A I S
Žalieji žirneliai su menkių Porų ir virtų šparaginių pupelių Burokėliais ir krienais įdaryti
Salotos „Pavasaris" su česnaku 327
kepenėlėmis 300 salotos 3 13 kiaušiniai, užpilti majonezu 336
Burokėlių salotos su česnaku 327
Žirnių kukulių sriuba 301 Svogūnų laiškų ir kiaušinių salotos su
Morkų salotos su česnaku 327 Karpis su krienais ir obuoliais 336
Žirnių sriuba su pomidorais 301 grietine 3 13
Pomidorų salotos su česnaku 327 Krienuose troškinti karosai 336
Pieniška žaliųjų žirnelių sriuba 301 Keptų svogūnų salotos 313
Balandėliai su burokėliais ir
Porų ir žuvų salotos 314 Aguročių (baklažanų) ikrai su
Mėsiška sriuba su žirneliais 301 krienais grietinėje 337
Sriuba su svogūnais 314 česnaku 327
Žalieji žirneliai su sviestu 302
Česnakų laiškų salotos 327 KRIENŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS
Žalieji žirneliai su keptais Porų sriuba su grietine 314
Virtų česnakų salotos 328 Džiovinti krienų lapai 337
kiaušiniais 302 Prancūziška svogūnų sriuba 315
Česnakų ikrai 328 Džiovintos krienų šaknys 337
Žalieji žirneliai su ryžiais 302 Svogūnų sriuba su lydytais sūreliais... 315
Žalieji žirneliai su šviežiomis Svogūnų sriuba su lašiniais ir sūriu.... 315 Bulgariška varškė su česnaku 328
Su česnaku keptos žuvys 328 ŠPINATAI, R Ū G Š T Y N Ė S 338
bulvėmis 303 Pieniška sriuba su svogūnais 315
Apkepti orkaitėje žalieji žirneliai 303 Porų ir brinzos sriuba 316 Viščiukas su česnakų padažu 328
ŠPINATŲ PATIEKALAI
Džiūvėsiais apvoliotas viščiukas su Svogūnų laiškų paštetas 316 Česnakų atsargų paruošimas 329
Špinatų salotos 339
žirneliais 303 Grietinės padažas su svogūnais 316 Marinuoti česnakai 329
Špinatų ir agurkų salotos 339
Troškinti su morkomis žirniai 303 Svogūnų užpilas bulvėms 316 Marinuoti ir sterilizuoti česnakai 329
Špinatų šaknelių salotos 339
Žirnelių ankštys svieste 304 Glazūruoti svogūnai 317 Rauginti česnakai 329
Špinatų šaltsriubė 339
Žalieji žirneliai su dešra 304 Troškinti svogūnai su morkomis 317 Špinatų ir kiaušinių sriuba 340
Apkepti su kiaušiniais žalieji KRIENAI 330
Troškinti svogūnai ir šparaginės Špinatų sriuba su kefyru 340
žirneliai 304 Įsidėmėkite 331
pupelės 3 17 Šaldytų špinatų sriuba 340
Žalieji žirneliai su skrebučiais 304 Kepintos svogūnų galvelės 317 PATIEKALAI SU KRIENAIS Špinatų lapų sriuba 340
Žirnių sklindžiai su obuoliais 304 Svogūnai su ncplakta kiaušiniene 317 Krienų pagardas su aliejumi 331 Špinatų tyrė 341
Žirnių virtiniai 305
Omletas su svogūnų laiškais 318 Krienų pagardas su citrinos rūgštimi Špinatų tyrė su pieno padažu 341
Plakti žirniai 305
Porų omletas , 3 18 (actu) 332 Špinatai su grietinėle 341
Žirnių atsargų paruošimas 305
Vengriškas omletas su svogūnais 318 Krienai marinate 332 Špinatai su skrebučiais 341
Konservuoti žalieji žirneliai 305
Kepti svogūnai 3 18 Krienai su burokėlių sultimis 332 Paniruoti špinatai 342
Sterilizuoti žalieji žirneliai 306
Porai su grietine 3 18 Sviestas su krienais 332 Špinatų košė 342
SVOGŪNAI 307
Svogūnų apkepas 319 Varškės paštetas su krienais 332 Omletas su špinatais 342
Įsidėmėkite 309
Apkeptos su svogūnais bulvės 319 Sūrio paštetas su krienais 333 Apkepinti su kiaušiniais špinatai 343
S V O G Ū N Ų PATIEKALAI Planiruoti porai 3 19 Grietinės padažas su krienais 333 Špinatų kotletai 343
Salotos ,,Pavasaris" su svogūnais 31 1 Svogūnų laiškų apkepas su kiaušiniais Majonezo padažas su krienais 333 Šveicariški balandėliai su špinatais 343
Porų salotos 3 11 ir brinza 319 Bulvių ir krienų padažas 333 Vyniotinis su špinatais 343
Porų salotos su alyvuogėmis 3II Sūrio ir svogūnų laiškų pjausnys 320 Grietinės padažas su krienais ir
Troškinti su mėsa špinatai 344
Svogūnų laiškų ir kiaulpienių Porų kotletai 320 migdolais 333
Špinatų ir lakštinių apkepas 344
salotos 3 11 Krienų padažas su bulvėmis 334
Mėsa su porais 320 Apkepti su dešra špinatai 344
Svogūnų laiškų, kiaulpienių ir dilgėlių Burokėliai su krienais 334
Porai su kumpiu arba rūkyta mėsa 321 Špinatų ir brinzos apkepas 345
salotos 3II
Su žuvimis troškinti porai 321 Burokėliai su krienais ir agurkais 334

412 413
 Salierų sriuba 366 Varškė su pomidorais 375
Špinatų pudingas 345 Rūgusio pieno sriuba su krapais ir
Salierų ir morkų sriuba 366 Varškė su morkomis, burokėliais ir
Varškės ir špinatų pudingas 345 kiaušiniais 358
Salierai su grietinės padažu 367 kiaušiniais 376
Su krapais virta aviena 358
Pieno padaže apkepti salierai 367 Burokėlių ir salierų ikrai 376
ŠPINATŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS Pavasarinis rūgusio pieno gėrimas 358
Paniruoti salierai 367 Pavasarinė sriuba 376
Sterilizuoti špinatai 346
PETRAŽOLIŲ PATIEKALAI Kepti orkaitėje salierai su ridikėliais .. 367 Pieniška pertrintų šviežių daržovių
Sterilizuoti špinatai su rūgštynėmis 346
Petražolės su sviestu 359 sriuba 376
Špinatai su druska 346 Salierų kotletai 368
Petražolių ir obuolių salotos 359 Pertrinta pieniška daržovių sriuba 377
Salierai su keptais kiaušiniais 368
Džiovinti špinatai 347 Daržovių šaltsriubė su grietine 377
Petražolių ir morkų salotos 359
Petražolių ir agurkų salotos 359 KRAPŲ, PETRAŽOLIŲ IR SALIERŲ Marmalas 377
RŪGŠTYNIŲ PATIEKALAI
ATSARGŲ PARUOŠIMAS Daržovių sriuba su kiaušinio tryniu .... 378
Rūgštynių šaltsriubė 347 Petražolių ir pomidorų salotos 359
Krapai su druska 368 Daržovių kriušinys 378
Moldaviška rūgštynių ir dilgėlių Petražolių, morkų ir žaliųjų žirnelių
Petražolės su druska 369
sriuba 347 salotos 359 Šaltibarščiai 378
Sūdytos su daržovėmis petražolės 369
Rūgštynių sriuba 347 Petražolių, morkų ir riešutų salotos .... 3 6 0 Barščiai su kopūstais ir bulvėmis 379
Salierai su druska 369
Bavariška rūgštynių sriuba 347 Petražolių, svogūnų ir grybų salotos... 360 Pasninkiški barščiai 379
Petražolių ir kiaulpicnų salotos 360 Džiovinti salierai 370
Rūgštynių ir ridikėlių lapų sriuba 348 Barščiai su mėsa 379
Petražolių, cikorijos ir šviežių agurkų ĮVAIRIŲ DARŽOVIŲ PATIEKALAI Barščiai su raugintais kopūstais 380
Baltarusiška šaltsriubė 348
salotos 360
Minsko šaltsriubė 348 Kapoti žalumynai su grietine 370 Naminė raugintų agurkų sriuba 380
Petražolių, pomidorų ir svogūnų
Špinatų ir rūgštynių lapų sriuba 349 salotos 360 Salotos „Pavasaris" 370 Grybų agurkynė 380
Pavasarinė bulgariška pertrinta Petražolėmis ir morkomis įdaryti Žalių daržovių salotos su grietine 371 Agurkynė su inkstais 381
sriuba 349 agurkai 360 Šviežių pomidorų ir agurkų salotos su Pieniška daržovių sriuba 381
Petražolėmis ir agurkais įdaryti grietine 371 Pieniška daržovių ir žaliųjų žirnelių
Žalumynų šaltsriubė 349
pomidorai 361 Morkų ir petražolių salotos su sriuba 381
Rūgštynių tyrė 349
Įdarytos petražolės 361 grietine 371
Rūgštynės su riešutais 350 Pieniška aguročių ir bulvių sriuba 382
Varškės ir petražolių paštetas 361 Salotos „Sveikata" 371
Troškintos su kiaušiniais rūgštynės 350 Pieniška aguročių, ropių ir vermišelių
Sriuba su petražolėmis ir Žiedinių kopūstų, šviežių agurkų ir sriuba 382
Su rūgštynėmis troškintos skumbrės ... 350 pomidorų salotos 371
skrebučiais 361 Pieniška žiedinių kopūstų ir kitų
Saldūs pyragėliai su rūgštynėmis 350 Saldžiųjų raudonų ankštpipirių, žaliųjų daržovių sriuba 382
Sriuba su petražolėmis - ir manų kruopų
kukuliukais 362 žirnelių ir ryžių salotos 372
RŪGŠTYNIŲ ATSARGŲ Pieniška daržovių ir makaronų
PARUOŠIMAS Petražolėmis įdaryti kiaušiniai 362 Daržovių salotos šu rūkytomis sriuba 383
žuvimis 372 Pieniška manų kruopų sriuba su
Šaltas sūdymas 351 Omletas su petražolėmis 362
Prancūziškos salotos 372 morkomis ir moliūgais 383
Karštas sūdymas i 351 Petražolių kotletai 363
Mišrainė 372 Šviežių daržovių sriuba su sausomis
Konservavimas be druskos 351 Kotletai su petražolėmis 363
Mišrainė su jūros kopūstais 373 pasukomis 383
Rūgštynės su krapais, petražolėmis ir Žuvys su petražolėmis 363
salierais 35! Mišrainė su silke 373 Kopūstų ir bulvių sriuba su sausomis
SALIERŲ PATIEKALAI Daržovių salotos su sūriu 373 pasukomis 383
Žalių salierų salotos su obuoliais '.. 364 Sūrio ir daržovių salotos 373 Syrbušas su išrūgomis 384
KRAPAI, PETRAŽOLĖS,
SALIERAI 352 Salierai su obuoliais ir krienais 364 Daržovių salotos sų kumpiu ir sūriu... 374 Rusiška makaronų sriuba 384
Įsidėmėkite 355 Salierų salotos su obuoliais 364 Dclikatcsinės salotos su sūriu ir Valstiečių sriuba 384
Salierų salotos su morkomis 364 daržovėmis 374 Valstiečių sriuba su mėsa 384
PATIEKALAI SU KRAPAIS Salierų, morkų ir obuolių salotos 364 Sūrio, kiaušinių, svogūnų laiškų ir Sriuba su veršiena ir daržovėmis 385
„Žaliasis" sviestas , 356 Salierų šaknų ir bulvių salotos 365 česnakų salotos 374
Veršienos sriuba su daržovėmis ir
Krapų tyrė 356 Bulvių, obuolių ir salierų salotos 365 Rusiškas paštetas 374
grietinėle 385
Padažas su krapais 357 Salierų, obuolių ir riešutų salotos 365 Varškės paštetas su šviežiomis
Daržovių ragu 385
Krapų padažas, uždarytas grietine 357 Salierų ir grybų salotos 365 daržovėmis 374
Daržovių ragu su padažu 386
Daržovių paštetas su varške ir plakta
Bulgariška sriuba — marmalas 357 Salierų ir vėžių salotos 365 Daržovių kotletai 386
grietinėle 375
Sriuba „zvara" 357 Salierų salotos su plakta grietinėle 365 Daržovių ir kiaušinių kotletai 386
Varškė su šviežiais žalumynais 375
Rūgusio pieno sriuba su krapais 357 Salierų salotos su riešutų padažu 366 Daržovių balandėliai 387
Varškė su grietine, svogūnų laiškais,
Rūgusio pieno sriuba su krapais ir Bulgariškai paruošti salierai su rūgusiu salotų lapais ir ridikėliais 375 Daržovių kukuliukai 387
bulvėmis 358 pienu .........................366

414
Kepti su kiaušiniais ir brinza Gėrimas „Prieš pietus" 393
ankštpipiriai ir pomidorai 387 Pikantiškas rūgusio pieno gėrimas 393
Žalumynų kiaušinienė su grietinės
padažu 388 ĮVAIRIŲ DARŽOVIŲ ATSARGŲ
Varškėčiai su bulvėmis ir PARUOŠIMAS
burokėliais 388 Sriubų uždaras 393
Rageliai su daržovėmis 388 Raugintos daržovės 393
Daržovės pieno padaže 388 Sūdytų daržovių mišinys su krienais .. 394
Troškintos daržovės 389 Daržovių atsargos antriesiems
Ratatoviljs 389 patiekalams 394
Marinuotas daržovių mišinys su
Daržovių apkepas su mėsa 389
agurkais 395
Daržovių apkcp*as su viščiuku 389
Marinuotas daržovių mišinys su
Kiaulienos kepsnys su daržovėmis ir pomidorais 395
grietinėle 390 Kepti ankštpipiriai su morkomis ir
Višta su daržovėmis 390 kopūstais 396
Marinuota veršiena 390 Dunojaus salotos 396
Daržovių pudingas 391 Giuvečius 397
Daržovių ir varškės pudingas 391 Daržovių tyrė 397
Ruginių miltų ir daržovių kulcbiaka
(įdarytas pyragas) 391 Apytikslė kai kurių produktų
Pyragas su pomidorais ir kopūstais 392 masė (talpa) 399

DARŽOVIŲ VALGIAI
/ 200 geriausių patiekalų iš daržovių
Sudarė Justina Markevičiūtė

SL. 1329.1999 01 2 6 . 26 apsk. I. Užsakymas 20

Išleido „Rosma", A. Strazdelio g. I, 2600 Vilnius
Spausdino P P Į , A.Strazdeliog. 1, 2600 Vilnius
Kaina sutartinė