Pagrindinė pagyvenusiųjų (Pp)

ir vyresnio amžiaus žmonių

(Pvyr) dieta
Pagyvenusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių medžiagų apykaita
yra suletėjusi, mažėja organai, keičiasi kūno sudėtis, žmogus
pasunkėja apie 2-7 kg., mažėja fizinis aktyvumas. Atsiranda
klausos ir regos sutrikimų, gali būti fizinė ar psichikos
negalia, virškinimo problemų, ypač dažnas vidurių
užkietėjimas. Visa tai turi įtakos maisto vartojimui ir
gyvenimo kokybei. Pagyvenę žmonės turi riziką mitybos
nepakankamumui (MN) atsirasti.

Žmogus pradeda senti, kai nustoja augti.

Pagrindinės mitybos nepakankamumo
priežastys
 Ligos (veikia maistinių medžiagų vartojimą);
 Retas valgymas, ypač kai valgo tik 2 kartus;
 Iškritę dantys, burnos skausmas, apsunkintas kramtymas;
 Bloga socialinė padėtis (kai negali įsigyti norimų maisto
produktų);
 Sumažėjęs socialinis kontaktas – valgo vienas;
 Gausus vaistų vartojimas;
 Greitas liesėjimas ar kūno svorio prieaugis; (jei vartojimas
vien angliavandenių dominuojantis maistas – prieaugis)
 Reikalinga pagalba apsipirkimui, maisto ruošimui, valgymui;
 Senatviniai psichikos sutrikimai (senatvine demencija)
 Dietos tikslas:
Patenkinti organizmo nutrientų poreikį, užtikrinti optimalią
organizmo sistemų veiklą, sulėtinti dėl amžiaus atsirandančių ligų
(osteoporozės – kaulų retėjimo, virškinimo sistemos ir kt.) raidą.

Dietos principai:
 Renkant maitinimosi anamnezę, atkreipti dėmesį, kaip
toleruojamas maistas, kokie vaistai vartojami ir kaip jie
toleruojami, kaip kramtoma, ryjama, kaip virškinamas
maistas;
 Parinkti maisto produktus kiekvienam pagal poreikius;
 Skirti įvairų maistą;
 Vengti maisto produktų, sukeliančių pilvo putimą;
 Vartoti liesus produktus;
 Skirti lengvai virškinamų baltymų – vištienos, žuvies;
 Vengti sūraus maisto;
 Vengti keptų patiekalų, maisto produktų, turinčių daug
cholesterolio;
 Valgyti šiltą maistą;
 Valgyti daugiau juodos duonos;
 Skirti pakankamai skaidulinių medžiagų;
 Maistinę ir energinę vertę skaičiuoti individualiai;
 Mažiau valgyti ankštinių daržovių;
 Geriau tiktų maistas paruoštas grilyje, konvekcinėje
krosnelėje, orkaitėje, virtas.
 Valgyti daugiau grūdinių, rupiai maltos duonos, bulvių,
daržovių ir salotų.
Rekomenduojamas maistas:

I. Duonos, grūdinių ir miltinių grupė;

 Visi duonos ir pyrago gaminiai, grūdiniai kepsniai,
krekeriai;
 Kruopos: grikių, avižų, ryžių, kvietinės, miežinės ir kt.
Ši grupė organizmą aprūpina angliavandeniais, geležimi, B
grupės vitaminais, mineralais ir nedideliu baltymų kiekiu.
Saldumynai, konditerijos gaminiai, smulkaus malimo miltai
miltų duonos ir pyrago gaminiai, makaronai yra ribojami.
Reikėtų daugiau vartoti rupiai maltų miltų ir sėlenų duonos,
avižinių ir grikių kruopų. Tinka įvairios pieniškos košės,
pudingai ir apkepai iš kruopų ir varškės.

Užtikrina peristaltiką
II. Daržovių grupė;
 Įvairios daržovės, vengti ankštinių (žirnių, pupų, pupelių)
skatinančių dujų susidarymą;
 Šviežios, šaldytos, konsevuotos daržovės;
 Tamsiai žalios spalvos lapinės ar tamsiai geltonos spalvos
daržovės mažiausiai 3-4 kartus per savaitę (vitamino A
šaltinis);
 Pomidorai (vitamino C šaltinis).
Ši grupė organizmą aprūpina skaidulinėmis medžiagomis
(celiuloze), vitamino B grupės vitaminais ir mineralais,
apsaugo nuo vidurių užkietėjimo.

Jei yra galimybė vartoti šviežius, jei nėra galimybių – šaldyti, o

vėliau marinuoti
III. Vaisių grupė:
 Įvairūs švieži, šaldyti ar konservuoti vaisiai;
 Geltoni vaisiai mažiausiai 3-4 kartus per dieną (vitamino A
šaltinis);
 Citrusiniai ar kiti vaisiai turintys vitamino C (askorbo
rūgšties), vitaminas C stiprina kraujagyslių sieneles,
normalizuja cholesterolio apykaitą, stiprina organizmo
atsparumą įvairioms infekcijoms.
Ši grupė organizmą aprūpina skaidulinėmis medžiagomis,
reguliuoja išmatų formavimąsi ir yra B grupės vitaminų ir
mineralų šaltinis. Be to, daržovėse ir vaisiuose yra K druskų,
kurios skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina širdies ir
kraujagyslių sistemos funkciją.

Jei yra galimybė vartoti šviežius,

jei nėra galimybių – šaldyti, o
vėliau marinuoti
IV. Pieno grupė:
 Šviežias pienas, jei toleruoja, virintas. Pienas su arbata, kava.
 Varškė ir sūriai (liesi, neprieskoningi), jogurtas, grietinė, kefyras,
rūgpienis ar kiti pieno produktai.
Pieno produktai padeda aprūpinti organizmą baltymais, vitaminais
A,B,D, PP, kalciu, fosforu, magniu (pagrindinis šaltinis),
angliavandeniais ir riebalais. Pieno produktai gali būti papildyti
vitaminais A ir D.
Labiausiai organizmas
pasisavina šias maistines
medž. (iki 98 proc.)
V. Mėsos ir žuvies grupė:
 Raudona mėsa, vištiena, kalakutiena, žuvis, kiaušiniai. Mėsa
vartojama liesa, virta, troškinta. Išvirta veršiena, triušiena,
vištiena, kalakutiena apkepinama aliejuje. Vengti rūkytų,
sūdytų, marinuotų, riebių produktų. Žuvis vartojam liesa,
virta, kepta orkaitėje. Vengti rūkytų, sūdytų, riebių žuvų (kuo
riebesnė žuvis, tuo turi daugiau Omega-3 riebalų rūgščių).
Mėsos ir žuvies grupė organizmą aprūpina baltymais,
riebalais, geležimi, B grupės vitaminais. Augalinių riebalų
dedama į salotas, sriubas. Vartotini ir sviestas, grietinėlė,
grietinė. Vengti kiaulės, jaučio, avies taukų.

Turi fosforo, papildo

regeneracinę statybinę
medžiagą
 Pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms:

 Problema – susilpnėję skonio ir uoslės pojūčiai. Prieskoningas

maistas gerina apetitą;
 Kvapnus maistas ir gėrimai yra mėgstami labiau nei švelnaus
skonio maistas. Sumažėjęs skonio pojūtis sūriam ir karčiam
maistui, bet ne saldžiam ir rūgščiam;
 Daugiausia racione yra vitamino A, o vitamino C ir tiamino
stokojama. Raginti daugiau valgyti biologiškai vertingų
produktų (grūdinių, mėsos, vištienos, kalakutienos, žuvies),
kurie yra vitamino B ir baltymų šaltinis, vitaminas B gerina
apetitą.
 Senstant mažėja kalorijų poreikis, nes sumažėja fizinis
aktyvumas. Pagrindinė taisyklė – pagyvenusiems ir vyresnio
amžiaus žmonėms reikėtų trečdaliu mažiau kalorijų nei
jaunystėje.
 Pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms dėl dantų ir
dantenų problemų sutrinka kramtymas, todėl pagal
indikacijas maistas turi būti tinkamai susmulkintas.
 Mokyti tinkamo maitinimosi principų;
 Patarti – pagyvenusiems ir senyvo amžiaus žmonėms daugiau
tarpusavyje bendrauti. Tai didina pasitenkinimą maistu.