Tinkamo maitinimosi

reikalavimai (principai).
Sveikųjų standartinės dietos
Standartinės sveikųjų dietos skirstomos:
 Pagrindinė dieta (P1);
 Pagrindinė nėščiųjų dieta (Pn) ir žindyvių (Pž) dieta;
 Pagrindinė pagyvenusiųjų (Pp) ir vyresnio amžiaus (Pvyr)
dieta;
 Vegetarinė (Pv) ir veganinė (VD) dieta
 Pagrindinė dieta (P1)
 Dietos sveikiesiems - tai tokios dietos, kuriose maistinių
medžiagų (nutrientų) kiekis atitinka sveikų suaugusiųjų
maistinių medžiagų poreikio fiziologinę normą.

 Baltymai 15 % (78 g), iš jų 70 % gyvūninių, 30 % augalinių.

 Riebalai 30 % (70 g), iš jų iki 10 % sočiųjų riebalų.
 Angliavandeniai 55 % (290 g).
 Skaidulinės medžiagos 25–32 g.
 Energinė vertė 30 kcal/vienam kilogramui idealaus kūno
svorio (2100 kcal).
 Druska 5 g.
 Skysčiai 1 ml/1 kcal (2,1 l per dieną).
 Valgymo režimas: 3–6 kartai per dieną
 Dietos principai
 Valgyti viską, nuo ko nėra blogai;
 Nėra blogų produktų – yra tik blogai koreguota dieta;
 Reikia žinoti kada, kiek, kaip ir su kuo valgyti;
 Rekomenduoti pasirinkti mėgstamą, toleruojamą maistą, nurodytą
tinkamo maisto piramidėje (žr. 1 pav.)
 Valgyti po ne daug, mėgstamą, toleruojamą maistą;
 Suvartoto maisto kiekis turi atitikti organizmo energijos nuostolius;
 Organizms turi gauti tiek energijos, kiek jos išeikvoja per dieną;
 Per mažai kcal – liesėja, per daug – tunka. Energijos poreikis
priklauso nuo individualių žmogaus savybių: lyties, amžiaus, ūgio,
svorio, medžiagų apykaitos procesų, fizinio aktyvumo, psichinės
būklės ir t.t.;
 Didelės reikšmės turi klimato ir geografinės sąlygos, ypač oro
temperetūra. Žiema norisi, kad būtų daugiau kalorijų, energijos –
valgomas riebesnis maistas, o vasarą norisi mažiau kalorijų –
valgomas liesesnis maistas.
1 pav.
 Nėra tokių produktų, kurie patenkintų visus organizmo
nutrientų poreikius, pvz. pieno produktuose beveik nėra
vitamino C, vaisiuose ir uoguose mažai baltymų ir t.t.; todėl
reikalingas maisto produktų įvairumas
 Tik įvairus maistas aprūpina organizmą reikiamu nutrientu
kiekiu, dažniausiai organizmo mitybos sutrikimai būna dėl
nutrientų stokos arba pertekliaus.
 Pacientų/klientų mokymas
 Išsiaiškinti KMI lygį;
 Išaiškinti maisto produktų įvairovės naudą;
 Išaiškinti suvalgymo maisto kiekio, valgymo režimo reikšmę;
 Išaiškinti kūno svorio reguliavimą ir fizinio aktyvumo reikšmę;
 Išaiškinti, kaip pasirinkti maistą, kai valgoma ne namuose ir
maitinimosi reikšmę namuose.
 Maisto produktai
 Lėtinių ligų prevencijai valgyti kasdien vaisių ir daržovių;
 Kasdien suvalgyti kokį nors vitamino A turtingą vaisių ar
daržovę: abrikosą, morką, špinatą, brokolį;
 Kasdien suvalgyti vaisių ar daržovę turinčią daug skaidulinių
medžiagų – obuolį, brokolį, žiedinį kopūstą;
 Dažniau valgyti mėlynių, jos turi stiprų antioksidacinį poveikį.
 Ir t.t.
 Ir t.t...
 Parašyti 20 maisto produktų turtingus kalcio;
Lapiniai kopūstai; Brokoliai; Sojos pupelės; Pekino kopūstas; Figos; Apelsinai;
Sardinės; Lašiša; Baltosios pupelės; Sojų varškė; Pienas; Sūris; Kondencuotas
pienas; Rupaus malimo duoda; Raudonosios pupelės; Migdolai; Ridikėliai; Briuselio
kopūstai; Kalafijoras; Petražolė

 Parašyti 20 maisto produktų turtingus vitamino C.

Žalias čili pipiras; Geltonoji saldžioji paprika; Juodieji serbentai; Čiobreliai;
Petražolės; Lapiniai kale kopūstai; Brokoliai; Briuselio kopūstai; Kiviai; Apelsinai;
Citrinos; Braškės; Vyšnios; Slyvos; Papaja; Lapinės garstyčios; Žiedinia kopūstai;
Ananasas; Mangai; Raudonoji saldžioji paprika

 Kokią įtaką organizmui turi kalcis ir vitaminas C?

Vitaminas C – vertinamas, kaip stiprus antioksidantas, labai reikalingas odai,
sveikatai, imuninės sistemos stiprinimui, kalogeno sintezei, jungiamajam audiniui,
kaulams dantims ir kt. stiprina kraujagyslių sieneles, normalizuja cholesterolio
apykaitą, stiprina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms.
Kalcis – normalaus kraujo krešėjimo palaikymui, energijos apykaitai, raumenų
veiklai, nervinio impulso perdavimui, virškinimo fermentų veikimui, kaulų ir dantų
būklių palaikymui