Lipidai

(gr.k. lipos– riebalai)

Pagrindiniai lipidus sudarantys elementai:

Anglis (C),vandenilis (H), deguonis (O) ir kai kuriuos fosforas (P), azotas (N).

Lipidais vadinami riebalai ir į juos panašios medžiagos., sudarytos iš glicerolio ir riebalų

rūgščių. Riebalų rūgštys būna sočiosios ir nesočiosios. Dauguma netirpsta vandenyje.
Daug lipidų žinduolių piene, augalų sėklose, poodiniame sluoksnyje. Gyvuliniai lipidai
daugumoje sudaryti iš sočiųjų riebalų rūgščių, kambario temperatūroje yra kieti. Augaliniai
lipidai (aliejai) iš nesočiųjų riebalų rūgščių ir kambario temperatūroje būna skysti.

Lipidų skirstymas

Trigliceridai Vaškai Fosfolipidai Steroidai

Funkcija ( reikšmė) Apibūdinimas

Energetinė Organizmui teikia 25-30٪organizmui reikalingos energijos. ,
išsiskiria dukart daugiau energijos nei iš angliavandenių.
Rezervinė Kaupiami ląstelėse, kaip atsarginė medžiaga, kuri vėliau
panaudojama pagal poreikius. Kaupiami specializuotose
audiniuose. Augalai lipidus kaupia sėklose (pvz. saulėgrąžos).
Struktūrinė Fosfolipidai pagrindiniai plazminės membranos komponentai.
Apsauginė Apsaugo organizmą ir visus organus nuo smūgių.
Termoreguliacinė Riebalai blogai praleidžia šilumą, todėl dauguma šaltųjų kraštų
gyvūnų po oda yra storas riebalų sluoksnis. Be to, vandens
gyvūnams padeda išsilaikyti vandenyje.
Endogeninio(vidinio) Oksidacijos metu ( kvėpavimo) skyla iki anglies dioksido ir
vandens šaltinis vandens. Daugiausiai vidinio reikia dykumų(pvz. kupranugariai)
ir žiemą miegantiems(pvz. meškos, švilpikai) gyvūnams.
Trigliceridai ( riebalai) sudaryti glicerolio ir 3-jų riebalų rūgščių(žr. nuotrauką) .

Gyvuliniai (glicerolis + sočiosios riebalų rūgštys) - taukai, sviestas, lajus (avių taukai);
Augaliniai (glicerolis + nesočiosios riebalų rūgštys) - aliejai.

Vaškai sudaro alkoholis + riebalų rūgštys.

Vaškais padengti daugelio augalų lapai ir stiebai, nes apsaugo nuo greito vandens
išgaravimo, vaisius nuo puvimo. Sausų vietų augalus apsaugo nuo mechaninio sužalojimo.
Gyvūnai vaškus gamina kailiui, odai apsaugoti. Bitės iš vaško lipdo korius. Žmogaus
išorinės ausies kanale gaminamas vaškas su siera sulaiko dulkes ir bakterijas.
Kambario temperatūroje vaškai kieti.

Fosfolipidai sudaryti iš:

dviejų molekulių riebalų rūgščių + glicerolio + fosfato grupė + azoto turinčios grupės(žr.
nuotrauką) .
Fosfolipidų galvutė - hidrofilinė t.y. gerai tirpsta vandenyje;
Fosfolipidų uodegėlė - hidrofobinė t.y. vandenyje netirpsta.
Vandenyje fosfolipidai išsidėsto dviem sluoksniais - galvutė nukreipta į išorę, o uodegėlė į
vidų. Toks išsidėstymas sudaro skiriamąjį sluoksnį tarp dviejų tirpalų.
Sudaro plazminę membraną.

Steroidai - sudaro keturi anglies atomų žiedai su prijungtomis funkcinėmis grupėmis (žr.
nuotrauką).
Sandara skiriasi nuo kitų lipidų. Daugiausiai yra plazminės membranos sudėtyje; galvos ir
nugaros smegenyse; svarbūs tulžies ir skrandžio sulčių veiklai; įeina į vitaminų A ir D
sudėtį, įeina į hormonų estrogeno ir testosterono sudėtį.. Augaluose - įvairios kvapiosios
medžiagos (pvz. mėtos, kamparas). Cholesterolis - žaliava kitų steroidų gamybai, jo
perteklius pavojingas, nes nusėdęs ant kraujagyslių sienelių sukelia aterosklerozę.