Atmintis - tai svarbi mūsų veiklos savybė, būtina PROTINEI

VEIKLAI. Atmintis priklauso nuo daugelio galvos smegenų

struktūrų veiklos, jų darnumo. Tai labai individuali savybė.
Todėl kiekvienas gauną informaciją apdorojame savo žinių
lygyje, todėl nerasime dviejų žmonių, kurie info apdoroja taip
pat. Vieningos teorijos nėra, žinoma, kad mūsų atmintyje
išlieka tik nedidelė dalelė per gyvenimą įgytos informacijos.
Atmintis – tai gebėjimas išsaugoti ir atgaminti sukauptą informaciją. Taigi, atmintį
galime suprasti kaip iš anksto suvoktą procesą, reiškinį, daiktą ar jo savybes. Ji
susiformuoja iš visos eilės etapų:

Koduota informacija sukelia Info perkeliama iš pirminės

pėdsakus CNS (žymes, emramus į antrinę

Skaitymas tai ne atmintis

Gyvūnams būdinga ne žodinė atmintis
Sensorinė atmintis mums atneša daug
informacijos. Ji susijusi ir su mokymosi procesu.
Sensorinės atminties ypatumai

• CNS’e jaudina ribotą neuronų kiekį, tačiau ji fiksuoja tikslų daikto

vaizdą.
• Dalis informacijos yra užmirštama užgęstant arba ištrinant.
• Šiai info formuotis ir išlikti yra svarbus poveiksmis mūsų neuronuose
(periferinėse sinapsėse). Mūsų CNS neuronai yra linkę sudaryti
uždaras arba paralelines grandines, būtent negaunant naujos
informacijos, o anksčiau gautai cirkuliuojant grandinėse, susidaro
poveiksmis.
Jos talpumas mažesnis, ji informaciją išsaugo maždaug 2
min. Jos talpumas – 7 žodžiai, skaičiai, simboliai.

Jos informacija greit siunčiama į ilgalaikę atmintį

 Tai kas neiškalta, o logiškai suprasta.
Perkeliama procesais, loginiais dalykais.

Trunka nuo minučių iki metų

(praktika)

Užmirštame, nes daug žinome

Dalykai, kurie atliksime prižadinti iš miego.
Specifinės atminties formos:

(pvz. važiuojant per sankryžą)

Trumpalaikė atmintis labiau svarbi darbui ir mąstymui. O ilgalaikė svarbesnė

kalbai ir planavimui. Darbinė atmintis labai svarbi ir susijusi su frontaline
(basaline) kaktos sritimi.
 Jai reikalinga sąmonė (atgaminame sąmoningai)

• Lingvistinės ir konceptualios žinios

ir jos būklė
SVARBU
 • Ji dažniausiai ne verbalizuojama,
atsimenami tik elementai be
asociacijų. Elementai sąmoningai
neatsimenami, bet atsinaujina
kaip įgytos savybės (žino kaip
daryti). Ji lyg semantinės atminties
bazė ir padeda orientuotis erdvėje
Labai svarbu: bei laike
jai atgaminti nebūtinas sąmoningas procesas

• Įgyjama lėtai

(emociniai aspektai)
 Atminties pėdsakai lieka keliuose neuronų struktūros lygiuose.

Jose kaupiami sąlyginiai refleksai

Sensorinės sritys –
sensorinė atmintis

Vienas iš svarbiausių struktūrų

perkelianti 1-nę atmintį į 2-nę. Susijusi su kodavimu ir formavimu.
Pažeidus k. dalį sutrinka žodinė Susijusi emocijomis, tad atminčiai
Pažeidus k. pusę sutrinka atmintis. Dešinę – regimoji. svarbus emocinis ir motyvacinis
mokymasis ir kalba pagrindas.

Svarbi informacijos paieškai

Mokymosi
procesas
 Ypatingai svarbūs išlaikant ilgalaikę atmintį

Nustatyta aktyvesnė
informacinės RNR sintezė
nervinėse ląstelėse,
mokymosi proceso metu.

Gerina sąlyginių refleksų išsaugojimą,

išsiskirai kai yra teigiamos emocijos

Svarbios susidarant naujiems ryšiams tarp neuronų

Labai dažnai pasireiškia alkoholizmo
atveju (Korsako sindromas)