Regėjimas

Šunys ir katės nemato spalvų, tačiau turi itin gera regėjimą naktį.
Gyvatės mato šilumą
Arkliai itin gerai mato spalvas, tačiau nieko kas yra priešais juos
Vyzdžio išsiplėtimą reguliuoja simpatinė autonominė nervų sistema, o jo susitraukimą
parasimpatinė
Norint matyti arti esančius daiktus reikia didesnės laužiamosios galios, nei žiūrint į tolimus, šis
procesas vadinamas akomodacija.

Akies tinklainėje yra dviejų tipų fotoreceptoriai: kūgeliai ir stiebeliai. Beveik visi kūgeliai išsidėstę
centrinėje tinklainės dalyje ir sudaro vadinamąją geltonąją dėmę. Jie yra jautrūs spektro regimosios
dalies optinei spinduliuotei, tačiau sugeria šviesą tiktai esant pakankamai dideliam tinklainės
apšviestumui, taip pat garantuoja spalvinę regą.

Žmogaus akies tinklainėje yra trijų rūšių skirtingo jautrumo kūgeliai, kurie atsakingi už vienos iš trijų
spalvų jutimą, t. y. jie skirtingai reaguoja į įvairios spektrinės sudėties šviesą, kurioje pačiomis
įvairiausiomis proporcijomis susimaišiusios trys pagrindinės spalvos: žalia, raudona ir mėlyna. Akis yra
jautriausia 555 nm optinei spinduliuotei, t, y. geltonai-žaliai šviesai. Stiebeliai yra išsidėstę periferinėse
tinklainės srityse, labiau jautrūs šviesai ir garantuoja periferinį bei achromatinį regėjimą tamsoje.

Žievinis aklumas- liekamasis/ aklasis matymas, forma, orientacija, judėjimas.

Tinklainėje yra trijų spalvų tipų kolbelės (mėlyna, žalia, raudona), tik jų specifiškumas tam tikrai
spalvai yra sąlyginis. Nors viena kolbejė geriau reaguoja į konkrečią spalvą tačiau reguoja ir į
spektre šalia esančią. S (SHORT), M (MEDIUM), L(LONG), jos reaguoja pagal bangos ilgi, dėl to vyrai
dažniau turi sutrikimų.
Emocijos.
Biheviorizmas- žmogaus elgesio analizė.
Emocinė būsena turi du komponentus- individualus jausmai ir fiziologinė būsena
Intutyvioji psichologija- fiziologiniai pokyčiai kyla iš pscihologinių
James Lang‘o teorija- emocijos kyla, jau po fiziologinių pokyčių
Cannon-Bard teorija- organizmas/smegenis abu vertina tuo pačiu metu
Kognityvinė teorija- abu vertina tuo pat metu, tik priklauso nuo praeities įvykių
Sutelktinis smegenų branduolys- kuo met tikiesi apdovanojimo už teisingą poelgį, teikia malonumą
Kluver -Bucy sindromas, atskirus smilkinio žievę susitiprėjo seksualinis potraukis, sumažėjo baimė
ir agresija, sumažėjo vokalas ir veido išraiškos
Neurotranmiteris seratoninas- reaguliuoja agresijos mechanizmus
Cirkdinis ritmas- tai biologinis ritmas, per visą parą keičias mūsų kūno temp, harmonų lygis ir t.t.
Šie vidiniai biologiniai laikrodžiai randasi- pagumburyje, virškryžminiame branduolyje (SCN)
SCN aktyvus tik dienos metu
Jis susiformuoja dar negimus, jis yra sinchrnizuotas su motinos SCN, šviesa sinchronizioja ritmus
Yra ne vienas aktyvus mūsų vidinis biologinis laikrodis- ultradieniniai, infradieniniai, metiniai
Miegas.
Rimtesni miego tyrinėjimai prasidėjo, atsiradus – elektroencefalografijai (EEG), tai žievies neuronų
postsinpsinių potencialų suma. Jie leidžia užrašyti akies budrumą bei elektromiografija (EMG)
raumenų tonusą
Beta bangos -budrus žmogus, nesinchronizuotos, žemo dažnio ,pirmas LBM etapas
Alfa bangos – atsipalaidavus ir užsimerkus, antras etapas, periodiškai pasikartoja
Teta bangos –, vyrauja lėtos bangos, trečias etapas
Delta bangos-
REM – kūno tonusas pasikeites, dažnas kvėpavimas, greiti akių judesiai, tik jo metu patyriami
aiškūs ir ryškūs sapnai, ilgesni ir detalus, fantastiniai. NErem- trumpi, minčių tasa, relistiški
Miegas būtinas – reguliuoja insulina, imuninę sistemą, smegenų apsivalymą, emocijas, padeda
išsaugoti energija- mažas aktyvumas, mažai sunaudojima, bet REM metu išnaudojama, kūno
atstatymas po nuovargio,
SAPNAI.
Froidas- užkoduota paslėpta prasmė, padeda užsiauginto odą
Informacijos įsisavinimas – padeda surušiuoti dienos eigoje gautą infprmaciją ir įrašyti į ilgalaikę
atmintį.
Fiziologinės funkcijos – pasikartojantis smegianų kamieno stimuliavimas REM m etu svarbus
vystantis ir išsaugant nervinius ryšius.
Kognityvinė teorija- įkvėpimas, prasmė
NEMIGA
Situacinė- trunka neilgiau kaip vieną mėnesį pasireiškia į konkrečius dabarties
išgyvenimus.
Lėtinė – trunka ilgiau nei vieną mėnesį ir pasireiškia dažniau nei tris kartus per
savaitę, dėl užsitęsusių problemų
Miego apnėja-tai kvėpavimo nutrūkimas miegant, jam esant pradeda trūkti deguonies organizme,
dėl ko galimi įvairūs susirgimai.
Obnstrukcinė – dažniausia, yra dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų C
 Centrinė- smegenys nesiunčia reikalingų signalų
Neramių kojų sindromas- tai lėtinė jutiminė- motorinė liga,
Parasomnijos- neįprasto elgesio epizodai miego metu, dažniausiai išprovokuotos nerimo, jos
skyrstomos į tai kokiu miego metu kylą, REM stadiją žmogus atsimena, LMB neatsimena
Narkolepsija- tai lėinis neurologinis sutrikimas, kada smegenys nesugeba kontroliuoti miego –
būdravimo ciklų, gali užmigti bet kur, nepailsi,
Katapleksija- yra epizodiškas, besitęsiantis raumenų suglebimas, išprovokuoja
stresas, panašu į epilepsija, žmogus sąmoningas, trunka trumpai
Miego paralyžius – negali kalbėt ar pajudėt, nubusdamas
Hipnagoginės haliucinacijos -tikroviški vaizdai prieš užmiegant, vaikščiojimas
Mieguistumas dienos metu
ATMINTIS
Atmintis iš esmės yra ne fotografinė, daug geriau įsimenama pagal svarbiau prasmę ar reiškmę
Užmiršimas svarbus pradžioje, po pirmos valandos jis lėtėja
Atmintis ir mokymasis nepriklauso nuo kokios nors vienos smegenų dalies.
Ilgalaikė atmintis yra suskyrstyta į
Deklaratyvine – ją galima išreikšti žodžiais, semantinė (žodžio žinojimas) ir epizodinė
(biografiniai faktai)
Nedeklaratyvinė – nežodžiai, o gėbėjimas išvystyti motorines funkcijas. Įgudimo –
išmokimas atlikt tam tikrus darbus. Paruošiamoji . Sąligojama
Kodavimas --- užtvirtinimas----išgavimas
Informacija turi pereiti sensorinius kanalus, ir greitai užkoduota, į tam tikrą formą pervesti nfo į
trumpalaikę atmintį, konsoliduojama į ilgalaikę ir prireikus panaudoti tą info
Hebbo sinapsės- tokios sinapsės, kurių efektyvumas pakinta, dėl vienu metu esančio aktyvumo
presiniapsiniame ir postsinapsiniuose neuronuose
Habituacija – tai atsako (reakcijos) sumažėjimas esant v ienodam ir pasikartojančiam stimui
Sensitizacija – tai atsako į švelnų stimulą padidėjimas
ILIUZIJOS
Vaizdas.
Laikas- nėra jokio absoliutais atskaitos taško, Visi laiko matavimai yra atliekami kieno nors
atžvilgiu. Nėra didesnio greičio už šviesos greitį
Saskados – yra staigūs, trumpi, nemažos ampiltudės akių judesiai, skirti greitai perkelti žvilgsni nuo
vieno dominančio objekto prie kito.
Refiksaciniai – vieno ar kelių etapų,
Mikrosakadas- labai mažos amplitudės ir vyksta tikrai taikinio fiksacijos metu.
Sakadiniai žmonių judesiai atspindi žmonių mąstymo procesus, todėl galima numatyti žmogaus
mintis
Cronostazė – sustabdyto laikrodžio iliuzija
OBE – OUT OF BODY EXPERIENCE
LAISVA VALIA
Sąmonė – vieningos teorijos, kas yra sąmonė nėra. Metafizika – kosminė arba dieviška sąmonė.
Determinizmas – sąmonė vyksta cheminiam ir elektriniam aktyvumui smegenyse.
Laisva valia – tai filosofinis terminas apibūdinantis galimybę mąstančioms būtybėms, pasirinkti
veiksmų seką iš eilėsgalimų alternatyvų
Neuronas vykdo keturias funkcijas
Jutimas
Apdoroijmas
Signalo perdavimas (kitoms ląstelėms)
Signalo persiuntimas
Sąmonė nesukelia mūsų judesių
Greiti judesiai – vaildomis pąsamonės ir sąmonę pasiekia tik po kurio laiko
PUSRUTULIŲ FUNKCINIS PASISKIRSTYMAS
Kairysis – tikslus loginiai, matematiniai dalykai
Dešinysis – menai, emocijois
Smegenų asimetriškumas būdingas ne tik žmonėms,
Nepaisant to kokia užduotis yra vykdoma – aktyvus abu pusrutuliai
Frenologija – idėja, kad iš žmogaus kaukolės formos galima gauti info apie jo gabumus, pomėgius ir
pnš
Smiegenų žievė dirba kaip visuma
Priklausomai nuo žievės stimuliacijos trūkčioja atitinkami raumenys
Kairysis atsakingas už kalba