PATVIRTINTA

Mokyklos direktoriaus
2013 m. rugpjūčio 30 d.
įsakymu Nr. V- 100

2013–2014 METŲ VILKYŠKIŲ VIDURINĖS MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2013–2014 metų mokyklos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo

planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo
programų, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikytų programų, (toliau –
Ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų
įgyvendinimą.
2. Mokyklos ugdymo plano tikslas – nustatyti ugdymo programų bendruosius reikalavimus
ir pateikti rekomendacijas ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, kad kiekvienas
besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų
bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.
3. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai:
3.1. pateikti gaires mokyklos ugdymo turiniui, planui ir mokymosi aplinkai kurti ir pritaikyti
pagal mokinių mokymosi poreikius;
3.2. nustatyti minimalų pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.
4. Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos:
Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.
Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms,
gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne
mažiau kaip 30 minučių.
Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar besimokiusių kai
kurių bendrojo ugdymo dalykų.
Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis
dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.
Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo
aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.
Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.
Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta
įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.
Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems
specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.
Kitos mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo
įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose
teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENRDOSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas:
5.1. 2013/2014 mokslo metai:
 2

2013-2014 mokslo metai

Klasės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Ugdymo 09-02
proceso
pradžia
Pusmečių 1-asis 09-01 – 01-31 1-asis 09-01 – 01-31 1-asis 09-01
trukmė 2-asis 02-01 – 05-30 2-asis 02-01 – 06-06 – 01-31
2-asis 02-01
– 05-29
Rudens 10-28 – 10-31
atostogos
Žiemos 12-23 – 01-03
(Kalėdų)
atostogos
Žiemos 02-17-02-18
atostogos
Pavasario 04-14 – 04-18
(Velykų)
atostogos
Ugdymo 05-31 06-07 05-31
proceso
pabaiga
Ugdymo 32 35 34
proceso
trukmė
savaitėmis
Vasaros 06-02 – 08-31 06-09 – 08-31
atostogos
Papildomo 02-17 - 02-21 02-17-
s atostogos 02-21
Papildomo 04-22 - 04-25 04-22-
s atostogos 04-25
Papildomo 03-10 03-10
s atostogos

6. Ugdymo procesas, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas

skirstomas pusmečiais. Pusmečių laikotarpius nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos
taryba.
7. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.
8. 1- 5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų
atostogos.
9. Mokyklos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar
paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus
sprendimus mokyklos vadovas informuoja Pagėgių savivaldybės adiminstracijos direktorių,
švietimo skyriaus vedėją.
10. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1-5 klasių
mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių mokiniai. Šios dienos
įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS
 3

11. Mokyklos ugdymo turinys pritaikytas pagal mokyklos tikslus, bendruomenės vertybes,
konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.
12.Mokyklos ugdymo turinys suformuotas ir bus įgyvendintas vadovaujantis
Priešmokyklinio ugdymo programa, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis,
patvirtintomis LR švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433
(Žin.,2008, Nr.99-3848) ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis LR
švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.V-269 (Žin., 2011, Nr.26-1283),
Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo
organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m.birželio 28 d.
įsakymu Nr. V-1049 (Žin.,2012, Nr.76-3957), ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas lėšas.
13. Formuojant mokyklos ugdymo turinį remtasi mokinių pasiekimų ir pažangos, vertinimo
ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.
14. Mokyklos ugdymo turinys suformuotas remiantis švietimo stebėsenos, mokinių
pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos
įsivertinimo duomenimis.
15. Mokyklos ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė,
meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo
veikla, siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei- kultūrinei veiklai
per mokslo metus skiriama 10 mokymosi dienų. ( Priedas Nr. 1)
16. Mokyklos ugdymo planas parengtas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis.
Mokyklos ugdymo plano rengimas pagrįstas demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo,
bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, mokinių tėvus, socialinius partnerius.
17. Mokyklos ugdymo plano projektas parengtas 2013-06-12 direktoriaus įsakymu Nr. V–
81 sudarytos darbo grupės.
18. Mokykla rengia bendrą priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo
programų ugdymo planą vieneriems mokslo metams.
19. Mokytojų tarybos sprendimai dėl ugdymo plano projekto priimti mokytojų tarybos
posėdyje 2013-06 -21 MT- 5 .
20. Mokyklos ugdymo proceso prioritetas 2013/2014 m.m. – pamokos kokybė.
21.Ugdymo proceso įgyvendinimo tikslas - orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų
kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymą.
22. Ugdymo proceso įgyvendinimo uždaviniai :
22.1.Stiprinti ugdymo individualizavimą atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius;
22.2.Tobulinti ugdymo turinio integraciją siekiant, kad mokinai suprastų ir galėtų
kūrybingai taikyti tai , ką išmoko;
22.3. Planuojant ugdymo turinį, atsižvelgti į jo aktualumą ir kontekstualumą;
22.4.Taikyti refleksyvią, į kompetencijas orientuotą, vertinimo ir įsivertinimo sistemą.
23. Ugdymo plano lentelėse pateiktas dalykų savaitinių pamokų skaičius kiekvienam klasės
komplektui 2013-2014 m.m.
24. Mokykla pagal turimas mokymo lėšas ir atsižvelgdama į mokinių pasiekimus ir
pažangą, specialiuosius poreikius bei gebėjimus numatė ugdymo turinio ( mokymo programų,
mokymo ir mokymosi metodų, konteksto, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų,
mokymo(si) ir ugdymo(si) priemonių bei patyrimo, kurį mokinys sukaupia ugdymo procese)
individualizavimo ir diferencijavimo galimybes, nustatė mobilių grupių sudarymo principus, taip
pat mobiliųjų grupių skaičių, pagilinto dalykų mokymo, dalykų modulių skyrimo. ( mokytojų
tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5 )
25.Mokykla numatė sudaryti mokinio individualų ugdymo planą nuo balandžio 1 d. iki
mokslo metų paskutinės dienos, juos derina direktoriaus pavaduotoja ugdymui. (mokytojų tarybos
posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT-5)
26. Pasirinkto dalyko, dalyko modulio pakeitimą mokykla vykdo pagal mokyklos nustatytą
tvarką. ( direktoriaus 2012-08-30 d. įsakymas Nr. V- 82 )
 4

27. Mokykla specialiųjų poreikių vaikams teikia pagalbą pagal nustatytą mokyklos tvarką.
( direktoriaus 2012-08- 30 d. įsakymas Nr. V- 90 )
28. Mokykla numatė penktokų adaptacinį vieno mėnesio laikotarpį. Adaptaciniu laikotarpiu
mokiniams nebus skiriami kontroliniai darbai , mokiniai nebus vertinami pažymiais. (mokytojų
tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)
29. Mokykla Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese tvarkoje numatė
svarbiausius mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo periodus, būdus, laiką. ( direktoriaus 2012 -
08 -30 įsakymas Nr. V – 91)
30. Mokykla Neformaliojo ugdymo veiklos tikslus ir pasirinkimo galimybes numatė
Neformaliojo vaikų švietimo organizavimo mokykloje tvarkoje . ( direktoriaus 2012–08–30
įsakymas Nr. V – 83 )
31. Mokykla mokinių , jų tėvų (globėjų, rūpintojų ) prašymus dėl pasiekimų įvertinimo
objektyvumo nagrinėja mokyklos nustatyta tvarka . ( direktoriaus 2012-08-30 d. įsakymas Nr. V- 85
)
32.. Mokykloje mokytojams sudarytos sąlygos naudotis informacinėmis technologijomis
dalykams mokyti. Informacines technologijas informatikos kabinete naudos pagal atskirą sudarytą
tvarkaraštį.
33. Mokykla nusprendė 10, 12 klasių mokiniams teikti konsultacijas mokinių mokymosi
pagalbai, pasiekimams gerinti likus 2 mėnesiams iki pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų.
(mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)
34. Mokykla ugdo bendrąsias kompetencijas, gyvenimo įgūdžius. Priklausomybių
prevencijos, Patyčių-smurto prieš vaikus, Antikorupcijos, Karjeros ugdymo, Etninės kultūros,
Sveikatos ugdymo programos integruojamos į Pagrindinio , Vidurinio ugdymo programų turinį.
Antikorupcijos, Žmogaus saugos, Etninės kultūros, Sveikatos ugdymo programos integruojamos į
Pradinio ugdymo programų turinį. (priedai Nr. 2- 8)
35. Per mokslo metus dešimt ugdymo proceso dienų skiriama kultūrinei, meninei,
pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. ( tvarka , direktoriaus
2012-08-30 d. įsakymas Nr. V – 79 ), (priedas Nr.9)
36. Mokykla nustatė minimalų mokinių skaičių neformaliojo ugdymo grupėje : 8 mokinius .
Numatyta neformaliojo ugdymo programas mokiniams teikti iki mokslo metų pabaigos. Pasirinktas
programas mokytojų tarybai svarstymui teikti iki birželio 31 d. ( mokytojų tarybos posėdžio 2013-
06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)
37.Mokykla švietimo pagalbos teikimą mokiniams numatė Švietimo pagalbos teikimo
tvarkoje . (direktoriaus 2013-06-28 įsakymas Nr. V- 95)
38.Mokykla mokinių elgesio reikalavimus numatė Mokinių mokyklos nelankymo
prevencinėjos tvarkoje. (direktoriaus 2012-08-30 įsakymas Nr. V- 80)
39.Mokykla numatė Bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tvarką.
(direktoriaus 2012-11-14 įsakymas Nr. V- 153)
40.Mokykla apsvarstė mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir
įvairiose aplinkose ir nutarė, kad mokytojai gali vesti netradicines pamokas netradicinėje aplinkoje:
mokyklos ,,griuvėsiuose“, terasose, bibliotekoje-skaitykloje, muziejuje; Vilkyškių apylinkių
piliakalniuose, kapinaitėse, turizmo centre ir t.t.; bent po vieną netradicinę pamoką pravesti už
Vilkyškių seniūnijos ribų. Taip pat numatyta intensyviau naudoti turimus savo aplinkoje mokymo ir
mokymosi išteklius. ( mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)
41. Pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, naudojimas:
41.1. šios pamokos skiriamos pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, tai pat
konsultacijoms, kurios prisideda prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo. Trumpo
laikotarpio konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. ( mokytojų tarybos posėdžio
2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)
42. Mokykla sprendimų dėl ugdymo organizavimo kasmet neatnaujina, nes jie atitinka
Bendrųjų ugdymo planų nuostatas ir mokyklos iškeltus ugdymo tikslus.
 5

43.Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla ugdymo

proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų
ugdymo planą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų
bendrosioms programoms įgyvendinti.
44.Mokykla bendradarbiauja su Pagėgių savivaldybės mokyklomis, Vilkyškių seniūnija,
Vilkyškių pienine, Vilkyškių turizmo centru, Martyno Jankaus muziejumi, Rambyno regionio parko
direkcija, Bardinų pasienio postu. Vykdoma edukacinė veikla, rengiamos netradicinės pamokos,
konkursai, olimpiados. Vilkyškių pieninė remia mokyklą finansiškai.
45.Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min.
Mokykla skiria minimalų pamokų skaičių dalykų programoms įgyvendinti bei nepažeidžiant
higienos normų skiria valandas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams
gerinti, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis.
46.Mokyklos ugdymo plano projektas derinamas su mokyklos taryba, taip pat su Pagėgių
savivaldybės administracijos švietimo skyriumi.
47. Mokyklos direktorius mokyklos ugdymo planą tvirtina 2013 – 08 – 30 d.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

48.Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant

mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo
išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo
mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.
49.Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia
individualų ugdymo planą. Individualus ugdymo planas – mokinio, besimokančio pagal vidurinio
ugdymo programą, pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį (pvz.: dvejus ar vienus metus,
trimestrą, pusmetį ir kt.) dalykai, dalykų kursai ir moduliai, vertinimo laikotarpiai suderinti su
mokyklos galimybėmis. Mokinio pasirengtame individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai ar
dalykų grupės, kurių mokomasi, kokiu kursu, kiek pamokų skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams
pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius planuoja mokytis.Mokinio
individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo mokykla. (direktoriaus 2013-04-16 įsakymas Nr.
V- 59)
50.Individualus ugdymo planas turi būti sudaromas mokiniui, besimokančiam savarankiškai
ar mokomam namie ir pan.
51Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas
individualus ugdymo planas, atkreipiant dėmesį į besimokančiuosius, kurie patiria mokymosi
sunkumų, itin sėkmingai mokosi, siekia pagerinti vieno ar kelių dalykų pasiekimus ir pan.
Mokykloje susitariama dėl individualaus ugdymo plano sudarymo besimokančiajam pagal
pagrindinio ugdymo programą:
52.Individualaus ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio
ugdymo(si) tikslai ir būdai jų siekti. (Pvz., jame numatoma tiksli mokinio veikla siejama su
mokymosi poreikiais, norimo dalyko pasiekimų gerinimu, mokinio prisiimti įsipareigojimai
orientuojami į mokymosi pasiekimų gerinimą.)
53.Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant
mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovams,
švietimo pagalbos specialistams.

IV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

54.Mokyklos mokymosi aplinka – tai aplinka mokykloje ir už jos ribų, kurioje

įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys. Mokymosi aplinka yra fiziškai, psichologiškai ir
socialiai saugi ir sveika besimokančiajam. Mokykla skatina mokytojus ir sudaro jiems sąlygas
 6

mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose,
parkuose, piliakalniuose ir kt., koreguojant ugdymo procesą, pamokų tvarkaraštį.
55.Mokyklos mokymosi aplinka pritaikyta Priešmokyklinio, Pradinio, Pagrindinio ir
Vidurinio ugdymo bendrosiose programose iškeltiems tikslams siekti, sudarytos galimybės mokinių
aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei,
eksperimentinei, teorinei ir kitokiai veiklai. Mokytojams sudaromos galimybės (kiek leidžia
ištekliai) dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą,
interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką ir kt.
56.Mokyklos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės padeda mokiniams
įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir pasiekti
bendrosiose ugdymo programose numatytų pasiekimų.
57.Mokyklos psichologinę ir socialinę aplinką lemia mokyklos bendruomenės nuostatos
mokytis ir bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo
krūviai, mokyklos vadovo, mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų
tėvų (globėjų, rūpintojų) bendravimas, aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais mokyklos
bendruomenės veiklos klausimais, atviri mokyklos ryšiai su vietos bendruomene.
58.Kultūrinė aplinka apima mokyklos puoselėjamas ir kuriamas tradicijas, mokyklos
bendruomenės renginius, aplinkotyros, aplinkotvarkos, kraštotyros veiklą ugdant meilę ir pagarbą
savo gyvenamajai, gimtajai vietai.
59.Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir
mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.
60.Mokyklos vadovas bendradarbiauja su Pagėgių savivaldybės administracija, Vilkyškių
seniūnija, Vilkyškių pienine mokymosi aplinkos turtinimo klausimais.

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

61.Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi

turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių
skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.
62.Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi
stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu
atsižvelgiama į šiuos poreikius pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo
turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat
kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje
vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje.
63. Diferencijavimas gali būti taikomas:
63.1. mokiniui individualiai;
63.2. mokinių grupei:
63.2.1. tam tikriems tikslams pasiekti (pvz.: pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams
plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti);
63.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės),
kurią galima sudaryti iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių.
64.Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės
klasės bendruomenei, yra laikinas – tik tam tikro dalyko pamokoms arba tika tam tikeroms
užduotims atlikti. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais (globėjais,
rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms bei mokinių
santykiams klasėje ir mokykloje.
65. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip
mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima
sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio
mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus
mokymosi tikslus.
 7

VI. ŠVIETIMO MOKANTIS PAGALBOS TEIKIMAS

66.Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys

mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo
pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos
teikimo.
67.Mokymosi pagalbos organizavimas apibrėžtas Švietimo pagalbos mokiniui teikimo
tvarkoje. Mokymosi pagalba suteikiama laiku ir atitinka mokinio mokymosi galias.Mokykloje
paskirti du asmenys , kurie koordinuoja socialinę pedagoginę ir specialiąją pedagoginę pagalbą:
socialinis ir specialusis pedagogai.
68.Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą
mokiniui pirmiausia teikia jį makantys mokytojai, pritaikydami tinkamas mokymo(si) užduotis,
metodikas, metodus, priemones.
69.Mokymosi pagalba bus teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių
trukmę nusttys mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį. Mokymosi pagalba bus skiriama
individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes. Šios
grupės bus sudarytos ir iš skirtingų koncentrų. Mokymosi pagalbai teikti naudojamos pamokos
mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.
70.Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas bus taikomas priklausomai nuo
jos poreikio mokiniui. Mokiniui bus teikiama mokymosi pagalba pastebėjus, kad jam nesiseka
pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo
kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos, sanatorijos.

VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

71.Mokykla nustatė mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo

formas darbo su mokinių tėvais tvarkoje. Mokykla numatė mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų)
galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti sudarant ugdymo plano projektą, planuojant
ir įgyvendinant ugdymo procesą bei priimant sprendimus: teikti pasiūlymus Mokyklos tarybos
posėdžiuose, visuotiniuose tėvų susirinkimuose, debatuose, vykdant anketines apklausas. (mokytojų
tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)
72.Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą
ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą, įkeliant informaciją į
elektroninį dienyną, išskirtinais atvejais įteikiami pranešimai individualiai.
73.Mokykla sukūrusi abipusio ir savalaikio grįžtamosios informacijos apie mokinių
mokymąsi perdavimo tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) sistemą. (direktoriaus
2012-11-14 įsakymas Nr. V- 153)

VIII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

74.Mokykla gali integruoti: kelių dalykų ugdymo turinį, kai kurias kelių dalykų temas ar
problemas, integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinį.
75.Integruotoje pamokoje turi būti siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų
rezultatų. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina
integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.
76.Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas,
kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priima
sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.
 8

77.Mokykla numatė į mokyklos ugdymo turinį integruoti Priklausomybių prevencijos,

Patyčių-smurto prieš vaikus, Antikorupcijos, Karjeros ugdymo, Etninės kultūros, Sveikatos
ugdymo, Žmogaus saugos programas. (mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr.
MT - 5)

IX. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

78.Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi
derėti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir
pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir
pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004
m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150).
79.Planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su
priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus
(jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).
80.Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis,
apibendrinamasis vertinimas:
80.1. Ugdymo procese turėtų vyrauti mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis
vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti,
mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti. Formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat
ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t.
y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;
80.2. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to
reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar
kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos
sutartine forma (trumpais komentarais, pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant
diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją.
Diagnostinio vertinimo informaciją būtina panaudoti analizuojant mokinių pažangą ir poreikius,
keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su
mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso)
pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą
pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:
80.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs
diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai,
testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;
80.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) 1-
4 klasių mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip
pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.);
80.2.3. 1-4 klasių mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz.:
vertinimo aplanką, vertinimo aprašą ar kt.);
80.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per
mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje
aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:
80.3.1. elektroniniame dienyne:
80.3.1.1. 1-4 klasių mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse
įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis,
aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
80.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma
padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
80.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą programą
ir nesiekiančių įgyti pradinio ugdymo išsilavinimo, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo
 9

grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant
„ p.p.“ arba „n.p.“;
80.3.2. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo
pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis
pagal pagrindinio ugdymo programą.
81. Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos
ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos
vertinimo apraše pateiktą informaciją.
82.Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių
ugdymo(si) rezultatų:
82.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje,
vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;
82.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą,
mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja
mokinio individualų ugdymo planą;
82.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir
pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka (patvirtinta direktoriaus 2012-11-14 įsakymu Nr. V-153);
82.4. Mokykla priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir pasiekimų, pasirenkamųjų dalykų
ir dalykų modulių vertinimo būdų:
82.4.1. dailės, muzikos, fotografijos, žmogaus saugos, pilietiškumo pagrindų, dalykų modulių
mokymosi pasiekimus vertinti įrašu „Įskaityta“ arba „Neįskaityta“;
82.4.2. kūno kultūros, technologijų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų mokymosi
pasiekimus, vertinti taikant 10 balų vertinimo sistemą.
83.Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir
pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo
sistemą.
84.Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“
arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo
rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra
įvertinti.
85.Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros
pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

X. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

86.Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui:

86.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų
stebėseną ir kontrolę;
86.2.organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio
optimizavimo klausimus;
86.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis
darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę.
Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.
87.Mokykla skiria minimalų pamokų skaičių visiems koncentrams. Suderinusi su mokinių
tėvais (globėjais, rūpintojais) skiria po 1 valandą dalykų moduliams 1 - 6, po 2 valandas 10-12
klasėse bei pasirenkamiesiems dalykams 11-12 klasėse.
88.Mokykla nutarė organizuoti trumpalaikes konsultacijas 10, 12 klasių mokiniams. Mokinių
tėvai (globėjai, rūpintojai) panaudojant elektroninį dienyną informuojami apie mokinio daromą
pažangą jam suteikus mokymosi pagalbą. Trumpos konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi
krūvį. ( mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)
89.Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę – 35 pamokos.
 10

XI. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

90.Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių
mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą
mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama per neformaliojo ugdymo programas ( priedas Nr.10 ).
91.Neformalusis švietimas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, numatant
veiklos pobūdį, labiausiai atitinkantį veiklos intensyvumą, periodiškumą, trukmę, išlaikant klasei
numatytą valandų skaičių per metus.
92.Mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje pagal turimų mokymo lėšų dydį
mokyklos vadovas nustatė, suderinęs su mokyklos taryba:
92.1. neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 8 mokiniai.

XII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

93.Mokykla, įgyvendindama vidurinio ugdymo programas, nustatė laikinosios

(mobiliosios) grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje (mobiliojoje)
grupėje negali būti mažesnis, nei 5 mokiniai ir didesnis, nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius
klasėje. Nesant galimybių sudaryti laikinosios (mobiliosios) grupės, mokiniai mokosi savarankiškai
švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. ( mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas
Nr. MT - 5)
94.Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama arba sudaromos
laikinosios grupės dalykams mokyti:
94.1.doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klaasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;
94.2. per anglų, rusų, vokiečių kalbos pamokas, kai klasėje daugiau kaip 21 mokinys bei B1
ir B2 lygiai;
94.3. per kūno kultūros pamokas į berniukų ir mergaičių grupes 7, 10 - 12 kl.;
94.4. per matematikos, lietuvių kalbos, biologijos, anglų kalbos, istorijos pamokas 11 ir 12
kl. A ir B lygiai;
94.5. per menų pamokas 11-12 kl. (fotografija, muzika, šokis);
94.6. per informacinių technologijų pamokas, kai klasėje daugiau negu 19 mokinių;
94.7. per technologijų pamokas , kai klasėje daugiau nei 19 mokinių.
95. Mokykla nutarė 7 – 10 klases į grupes dalinti informacinių technologijų ir technologijų
dalykams mokyti. Remiamasi Higienos normomis, patvirtintomis LR sveikatos apsaugos ministro
2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.V-773. ( mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas
Nr. MT - 5)

XIII. PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

96.Organizuojant priešmokyklinį ugdymą, vadovaujamasi Priešmokyklinio ugdymo

organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m.
birželio 22 d. įsakymu Nr. ISAK – 1180 ( Žin., 2005, Nr. 84-3118 ).
97.Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir
ugdymosi programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 n. Birželio
24 d. įsakymu Nr.1147 ir Priešmokyklinio ugdymo standartą, patvirtintą Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK – 1015 ( Žin., 2003, Nr.73525 ),
Pagėgių savivaldybės tarybos 2010 04 27 dienos sprendimu Nr. T – 822 .

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖS UGDYMO PLANAS 2013-2014 M.M.

 11

Darbo laikas
Veiklos sritys Veiklos , trukmė
pobūdis

5 dienos per
Komunikacinė veikla (gimtoji kalba – kalba, kuria vaikas Integruota savaitę,
mokysis, bendraus) veikla viso 1200
Meninė veikla (dailė, muzika, šokis, teatras) ugdymo minučių
Pažintinė veikla ( kultūrinė, gamtinė aplinka, elementarūs proceso metu.
matematiniai vaizdiniai)
Kūno kultūra ir sveikata
Socialinė veikla

XIV. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS 2013–2014 METAIS

98.2013–2014 mokslo metais pradinio ugdymo programai įgyvendinti ir neformaliojo

švietimo programoms skiriama valandų, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45
min.:
98.1. Bendrajai programai (ugdymo dalykams) ir neformaliojo švietimo programoms per
metus skiriamos ugdymo valandos:
Iš viso
Dalykai 1–2 klasės 3–4 klasės
valandomis
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 64 64 128
Lietuvių kalba (gimtoji) 480 448 928
Užsienio kalba 64 128 192
Matematika 288 288 576
Pasaulio pažinimas 128 128 256
Dailė ir technologijos 128 128 256
Muzika 128 128 256
Kūno kultūra 160 192 352
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) 64 96 160
poreikiams tenkinti
Iš viso pradinio ugdymo programai įgyvendinti 1504 1600 3104
Neformaliojo švietimo valandos 128 128 256

98.2. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti:
Dalyko savaitinių pamokų skaičius
Dalykai 1 2 3 4 pradinio ugdymo
klasė klasė klasė klasė programa (1–4 klasės)
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 4
Lietuvių kalba (gimtoji) 8 7 7 7 29
Užsienio kalba (anglų) 2 2 2 6
5 4 5 4 18
Matematika
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8
Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8
Muzika 2 2 2 2 8
Kūno kultūra 2 2 2 2 8
 12

Šokis 1 1 1 3
1 kl. – 22 3 kl.– 24 92
Minimalus privalomų pamokų skaičius 2 kl. – 23 4 kl.– 23
mokiniui
Valandos, skiriamos mokinių ugdymo
1 1 1 1 4
(si) poreikiams tenkinti
2 2 4
Neformalusis ugdymas
100
Iš viso

98.3. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.
99. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitais būdais.
99.1. Ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas: 1 - oje klasėje – 35 min., 2–4
- ose klasėse – 45 min.
99.2. Ugdymo procesą organizuojant ne pamoka, o kitaip (pvz.: projekto, didaktinio žaidimo,
kūrybinio darbo ar kt.):
99.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į skirtingos trukmės periodus, kai vieno periodo
trukmė – ne ilgesnė nei 1 val. 30 min.;
99.2.2. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną turėtų būti ne ilgesnė
nei 6 ugdymo valandos per dieną;
99.2.3. numatomos pertraukos, skirtos mokinių poilsiui. Viena pertrauka organizuojama 30
minučių, kitos po 10. ( mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)
100. Valandos, skirtos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti, naudojamos:
100.1. mokyklos pasirinktoms prevencinėms ir kitoms programoms įgyvendinti, projektinei,
kūrybinei ir kitai mokinių ugdomajai veiklai, padedančiai siekti Bendrosios programos tikslų.
( mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)
101. Klasės dalijamos į grupes:
101.1. 2 -3 klasėse doriniam ugdymui, nes tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai,
rūpintojai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką.

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

102.Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą.

103. Dorinio ugdymo organizavimas:
103.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės
religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;
103.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų
(globėjų) parašytą prašymą.
104.Kalbinis ugdymas:
104.1.siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos ( gimtosios ) vartojimo žodžiu ir raštu
pasiekimus skaitymo, kalbos vartojimo kompetencijos turi būti ugdomos įgyvendinant ir kitas
Bendrosios programos ugdymo dalykų programas: panaudojant mokomąsias užduotis kalbai ir
mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus.
105.Pirmosios užsienio kalbos mokymas:
105.1.pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo
programos metais;
105.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų užsienio kalbų;
105.3. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę.
106.Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:
 13

106.1.gamtamoksliniams gebėjimams gdytis skiriama ½ pasaulio pažinimo dalykui skirto

ugdymo laiko. Praktiniams gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis organizuoti ugdymą
tyrinėjimams palankioje apinkoje, natūralioje gamtinėje ( pvz.: parke, miške, prie vandens telkinio
irk t.) aplinkoje, laboratorijoje:
106.2.socialiniams gebėjimams ugdytis ¼ dalį pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo
procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje ( pvz.:
lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir kt.).
107.Matematinis ugdymas:
107.1.organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos
matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų TIMSS
2011 m. rezultatais ir rekomendacijomis, pagal galimybes naudoti informacines komunikacines
technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.
108. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:
108.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui;
108.2.sudaromos sąlygos mokiniams ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę lankyti
aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje ar kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje;
108.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip:
108.3.1. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems
skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;
108.3.2. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.
109. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras):
109.1. technologiniam ugdymui skirima ne mažiau kaip 1/3 dalykui „Dailė ir technologijos“
skiriamo laiko;
109.2.įgyvendinama šokio programa skiriant vieną ugdymo valandą iš kūno kultūros dalykui
Bendrojo ugdymo plano skiriamų ugdymo valandų per savaitę.
110. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:
110.1.Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:
110.1.1. LR švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruojamųjų Mokėjimo mokytis,
Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo
programų pagrindai. Šios programos atskirai nevykdomos.
110.1.2. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2012
m. liepos 18 d. Įsakymu Nr. V-1159 ir Sveikatos ugdymo programa, patvirtinta LR švietimo ir
mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. Įsakymu Nr. V-1290;
110.1.3. prevencinės programos;
110.1.4.etninės kultūros ugdymas;
110.1.5.informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės
technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, tai[p pat mokoma informacinių
komunikacinių technologijų pradmenų.
111.Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į
kuriuos integruojamas Sveikatos ugdymo, Žmogaus saugos bendroji, Etnokultūros ugdymo,
prevencinių, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.
112.Mokykla, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės, mokinių ugdymosi poreikius, skiria
atskirą ugdymo laiką iš valandų, skirtų ugdymosi poreikiams tenkinti, ugdymo programoms,
kūrybiškumo projektui įgyvendinti. Etninei kultūrai ugdyti – iš neformaliojo švietimo valandų.
( mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)

XV.PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

113.Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo šveitimo programas formų ir mokymo
 14

organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tivrtintu švietimo ir mokslo
ministro.
114.Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo
turinį, užtikrina pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų
pamokų skaičių per savaitę ir skiria mokiniams pagilinto dalykų mokymosi programas:
114.1.matematikos ir anglų kalbos (kaip modulių) pagal pagrindinio ugdymo programos
antrąją dalį ( 10 klasei). ( mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)
115.Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį naujai atvykusiems mokiniams.
Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais nevertinami.
116.Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Ji siejama
su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis
bei socialinėmis programomis ir kt. Jai skiriama per mokslo metus ne mažiau kaip 5 pamokų
(valandų) trukmės veikla, kuri gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei,
pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla skirta ugdyti
praktinius piliečio gebėjimus, ji gali būti įgyvendinama bendradarbiaujant su vietos savivaldos
institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis.
117.Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį peskirstė iki 10
procentų dalykui mokytis skiriamų pamokų skaičių: 5-6 klasėse skirta po 5 matematikos pamokas.
Dalykams skiriamos pamokos perskirstytos tarp visų dalykų. ( mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-
21 d. protokolas Nr. MT - 5)

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

118.Mokykla rūpinasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:

118.1.priimti bendri kalbos ugdymo reikalavimai ( mokiniai rašto darbus įteikia rašytus
ranka, informacinių technologijų pamokose naudojamasi lietuviška aplinka, visų dalykų mokytojai
taiso padarytas rašto klaidas);
118.2.mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į
kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;
118.3.skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per
visų dalykų pamokas;
118.4.vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą,
nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;
118.5.ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo
viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą. ( mokytojų tarybos
posėdžio 2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)
119.Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar
bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo
14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Siekiant užtikrinti mokymosi
tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą mokiniai renkasi dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10
klasėms).
120.Lietuvių kalba.
120.1. Mokykla, formuodama ugdymo turinį:
120.1.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto
patenkinamo lygio, sudaro sąlygas išlyginti mokymosi spragas (skiria konsultacijas, siūlo
mokymąsi laikinojoje (mobiliojoje) grupėje ir kt.).
121.Užsienio kalbos.
121.1.Ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5
klasėje.
122.Pirmosios užsienio klabos bendroji programa 5-6 klasėse orientuota į A2, O 7-10 klasėse
– į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.
 15

123.Užsienio kalba mokoma pagal kalbos mokėjimo lygį, kurį mokytojas nustato, naudojantis
Europos kalbų aplanku ir savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo
testais. Užsienio kalbos siekiamas mokymosi lygis nurodomas elektroniniame dienyne.
124.10 klasėje užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas organizuojamas naudojantis
centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų
perdavimo sistemą ,,KELTAS“).
125.Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai)
mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu pats
renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų arba vokiečių.
126.Antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5-6 klasėse orientuota į A1, O 7-10 klasėse –
į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.
127.Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, pageidaujant tęsti pradėtos užsienio kalbos
mokymąsi:
127.1. sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta
tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir Pagėgių
savivaldybės administracija.
128.Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei
mokinys yra atvykęs iš užsienio mokyklos ar kitos mokyklos ir mokykla dėl objektyvių priežasčių
negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi ir yra gavusi tėvų (globėjų,
rūpintojų) pritarimą raštu. Mokiniui sudaromos sąlugos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios
mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:
128.1.vienerius mokslo metus jam skiriama viena papildoma užsienio kalbos pamoka per
savaitę;
128.2.susidarius penkių ar daugiau tokių mokinių grupei klasėje ar mokykloje, skiriamos dvi
papildomos pamokos visai mokinių grupei.
129.Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi:
129.1.vadovaujasi nacionalinių ir tarptautinių 2011 m. TIMSS mokinių pasiekimų tyrimų
rezultatais ir rekomendacijomis;
129.2.naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias
priemones.
130. Informacinės technologijos.
130.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi
krūvio, informacinių technologijų integruotą mokymas organizuojamas taip:
130.1.1. 7 klasėje pamokos skiriamos informacinių technologijų kursui;
130.1.2. 8 klasėje informacinių technologijų mokyti integruotai.
131.Įgyvendinant mokymo modelį, pagal kurį organizuojama dalyko pamoka, bet ją planuoja
ir dalyko mokytoją konsultuoja informacinių technologijų mokytojas ar pamokoje dirba du
mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo
darbui apmokėti naudojamos pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.
132.9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš
pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo
pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.
133.Socialiniai mokslai.
133.1.Mokymąsi per socialinių mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais,
diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant
informacines komunikacines technologijas.
133.2.Siekiant gerinti gimtojo krašto ir lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas
galimybes istorijos ir geografijos mokymą netradicinėse aplinkose.
133.3.Mokykla, formuodama ugdymo turinį, 9-10 klasėse kūrybinių darbų, socialinės veiklos
gebėjimams ugdyti skiria 20 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.
133.4.Laisvės kovų istorijai mokyti skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į
istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.
 16

133.5.Mokykla nusprendė formuojant socialinių mokslų ugdymo turinį:

133.5.1.istorijos ir pilietiškumo ugdymo pagrindus mokyti integruotai, kai dalis pasiekimų
įgyjama per dalyko pamokas, o kita dalis – per pilietiškumo akcijas, popietes, konkursus,
olimpiadas, projektus.
134.Gamtos mokslai.
134.1.Mokykla nusprendė mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio
metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir
panaudojant informacines komunikacines technologijas.
135.Menai.
135.1.Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir pasirenkamieji
teatro, šokio dalykai.
136. Technologijos.
136.1.Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo pirmąją dalį (5 - 8 klasėse),
kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių
medžiagų ir elektronikos technologijų programų.
136.2.Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį,
pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso
programą. Programa vykdoma intensyvinant ugdymo procesą - po 2 pamokas per savaitę;
rengiamos išvykos, susitikimai.
136.3.Baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius
mokiniai renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių
medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų ).Mokykla numatė, kad mokiniai gali keisti
pasirinktą technologijų programą kas pusmetį. ( mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-21 d.
protokolas Nr. MT - 5)
137.Kūno kultūra.
137.1.Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams
papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pvz.: šokio ir pan.) per
neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokykla
tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą. Vadovaujamasi mokyklos nustatyta tvarka
(patvirtinta direktoriaus 2012-08-30 įsakymu Nr. V-83).
137.2.Kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės.
137.3.Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į higienos normos
reikalavimus.
137.4.Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio
aktyvumo rinkimosi galimybės. Mokiniams sudaromos galimybės rinktis vieną iš siūlomų fizinio
aktyvumo formų:
137.4.1.mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems
skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;
137.4.2.tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne
mokykloje;
137.4.3.pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių gali būti sudaromos 7-12 mokinių grupės, kurioms
skiriamos 2 pamokos per savaitę.
137.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai
skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių
skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko
alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo
rekomendacijas;
137.6.Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl
ligos, siūloma kita veikla (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje,
bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).
138. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus
saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo mininstro 2012 m. liepos 18
 17

d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr.89-4668). Mokyklos parengta Žmogaus saugos ugdymo
programą ( priedas Nr.11)
139.Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos
ugdymo bendrąja programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d.
įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr.105-5347). Mokyklos parengta Sveikatos ugdymo programą
( priedas Nr.12)
140.Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio
orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro ir LR socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr.82-
4284), Vilkyškių vidurinės mokyklos profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu
direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-88. Mokyklos parengta Ugdymo karjerai
programa ( priedas Nr.13)
141.Etninės kultūros ugdymas. Mokykla, organizuodama etninės kultūros ugdymą, vadovaujasi
Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro
2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 ( Žin., 2012, Nr.46-2252). Mokyklos parengta Etninės
kultūros ugdymo programa ( priedas Nr.14).
142.Mokykla priėmė sprendimus dėl Antikorupcijos, Psichotropinių medžiagų bei
priklausomybių prevencijos, Patyčių-smurto prieš vaikus programų vykdymo. Mokyklos parengtos
programos ( priedai Nr.14-16).
143.Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per vienerius metus

Klasė Pagrindinio
9 10 ugdymo
5 6 7 8
Dalykai programoje (iš
viso)
Dorinis ugdymas (tikyba
32 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 207 (6)
arba etika)
Lietuvių kalba (gimtoji) 160 (5) 175 (5) 175 (5) 175 (5) 140 (4) 175 (5) 1000 (29)
Užsienio kalba (1-oji) 96 (3) 105 (3) 105 (3) 105 (3) 105 (3) 105 (3) 621 (18)
Užsienio kalba (2-oji) - 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 350 (10)
175
Matematika 160 (4+1) 140 (4) 140 (4) 140 (4) 105 (3) 860 (25)
(4+1)
35 (0,5) 35 (0,5)
Informacinės technologijos 32 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 207 (6)
(0,5)* (0,5)*
Gamta ir žmogus 64 (2) 70 (2) - - - - 134 (4)
Biologija - - 70 (2) 35 (1) 52 (1,5) 53 (1,5) 210 (6)
Chemija - - - 70 (2) 70 (2) 70 (2) 210 ( 6 )
Fizika - - 35 (1) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 245 (7)

Istorija 64 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 414 (12)

Pilietiškumo pagrindai - - - - 35 (1) 35 (1) 70 (2)
Geografija - 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 35 (1) 315 (9)
Ekonomika ir verslumas - - - - 35 (1) - 35 (1)
Dailė 32 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 207 (6)
Muzika 32 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 207 (6)
Technologijos 64 (2) 70 (2) 70 (2) 35 (1) 52 (1,5) 35 (1) 326 (9,5)
Kūno kultūra 96 (3) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 446 (13)
Žmogaus sauga 32 (1) 35(1) 17(0,5) 84 (2,5)
Matematikos modulis
mokinių poreikiams 35(1) 35(1)
tenkinti
Anglų kalbos modulis
mokinių poreikiams 35(1) 35(1)
tenkinti
Minimalus pamokų
skaičius mokiniui per 26 28 29 30 31 31 175
savaitę
Maksimalus pamokų 27 29 32 32
30 31
skaičius mokiniui per 181
 18

savaitę
Viso paskirstyta 27 29 30 30 32 32 180
Pamokos mokinio ugdymo
poreikiams tenkinti 3 3 3 3 7 7 26

Neformalusis švietimas
2 2 2 2 3 2 13
(val. skaičius)

XVI. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

144.Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo

bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos
aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.ISAK-1387
(Žin., 2006, Nr.76-2930; 2011, Nr.97-4599), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas
formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo
galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams modelio aprašą.
145.Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas
įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų sričių žinias,
gebėjimus beim kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi.
146.Mokiniui, besimokančiam savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo
būdu, individualioms konsultacijoms skiriama 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų nustatyto
savaitinių pamokų skaičiaus.
147.Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį pagal vidurinio
ugdymo bendrąsias programas:
147.1. integruoja dalykų turinį, diferencijuoja ugdymą;
147.2.siūlo mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius
dalykus, dalykų modulius.
148.Mokykla sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti
gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, mokinių ugdymo
poreikiams tenkinti:
148.1.savanoriškai užsiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla;
148.2.susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo
tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą;
148.3.rengti ir įgyvendinti projektus, brandos darbus.
149. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojama Žmogaus saugos ugdymo bendroji
programa.
150.Ugdymo proceso dienos, skirtos kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitokiai veiklai
skiriamos pagal numatytą tvarką: 6 dienos - veiklai, susijusiai su ugdymo karjera, 4 dienos –
savanoriškai veiklai.

UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

151.Dorinis ugdymas.
151.1. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendruomenės ar
bendrijos) arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą,
etiką ar tikybą renkasi dvejiems mokslo metams.
151.2. Mokiniai, pasirinkę etiką, gali mokytis filosofinės etikos arba rinktis taikomosios
krypties profesinės etikos, šeimos etikos arba etikos ir kino modulius.
151.3. Pasirinkę katalikų tikybą, mokiniai gali mokytis pagal dalyko modulius: katalikybė ir
pasaulio religijos, pašaukimai gyvenimui, Šventasis Raštas – gyvenimo kelionė arba religijos
filosofija.
 19

152. Lietuvių kalba ir literatūra.

152.1. Mokykla gali siūlyti lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius
pasirenkamuosius dalyko modulius. Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi
pagal polinkius ir interesus: kalbos vartojimo praktikos, viešojo kalbėjimo, šiuolaikinės literatūros,
kūrybinio rašymo ir kita. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių
poreikius, mokyklos specifiką.
152.2. Mokykla siūlo mokiniams atlikti tiriamuosius, kūrybinius darbus, konsultuoti
mokinius.
153. Užsienio kalbos.
153.1.Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į Europos
Tarybos siūlomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygius. Mokiniams rekomenduojama rinktis
tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus. Mokinių
užsienio kalbų pasiekimus nustatomi naudojantis centralizuotai parengtais lygio nustatymo testais
(pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).
153.2.Nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal
pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos)
yra:
153.2.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą;
153.2.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą;
153.2.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą;
153.2.4. nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas grupėse, kuriose
visi arba dauguma mokinių siekia to paties lygio.
154.Užsienio kalbos dalykų modulių programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas.
Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus. Vienai
kalbai galima rinktis daugiau negu vieną modulio programą. Pasirenkamieji moduliai sudaro
galimybes diferencijuoti ugdymo turinį atsižvelgus į mokinių poreikius, mokymo įstaigos specifiką
ir padeda atskleisti mokytojų kūrybinį potencialą. Mokykloje gali būti rengiamos užsienio kalbos
modulio programos (pvz.: profesinės kalbos, debatų, literatūros, šalies pažinimo, kūrybinio rašymo,
kalbėjimo įgūdžių ugdymo ir pan.).
155.Užsienio kalbai mokyti skiriamas minimalus pamokų skaičius – 3 valandos.
156.Socialiniai mokslai. Iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis: ekonomiką ir
verslumą, filosofiją, religijotyrą, teisę, psichologiją, etninę kultūrą.
157.Menai. Mokiniui siūloma rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės,
fotografijos, muzikos ar šokio.
158.Technologijos. Mokinys gali rinktis vienos iš technologijų programos krypčių: turizmo
ir mitybos; statybos ir medžio apdirbimo; taikomojo meno; amatų ir dizaino; tekstilės ir aprangos;
verslo, vadybos ir mažmeninės prekybos.
159.Mokinys mokosi pasirinktos technologijų krypties pasirinktą modulį (arba kelis tos
krypties modulius) dvejus metus pagal bendrųjų ugdymo palne nustatytą pamokų skaičių.
160.Kūno kultūra.
160.1. Mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą.
160.2. Kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais.
160.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas
organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 130.4, 130.5, 130.6 punktais.
161.Matematika. Organizuojant matematikos mokymą siūlo:
161.1.mokiniui rinktis matematikos modulių programų įvairovę: ,,Logikos
įvadas“, ,,Įrodymo metodai.Sekos.“, ,,Funkcijos“;
161.2.naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias
programas.
162.Informacinės technologijos: jei mokinys, pasirinkęs išplėstinį kursą, pagrindinėje
mokykloje nesimokė pasirinkto modulio (išskyrus Duomenų bazių kūrimo ir valdymo modulį), jam
sudaromos sąlygos papildomai mokytis išlyginamojo modulio temų. Išlyginamųjų modulių
 20

programos atitinka Informacinių technologijų Pagrindinio ugdymo bendrosios programos

Programavimo pradmenų, Kompiuterinės leidybos pradmenų arba Tinklalapių kūrimo pradmenų
modulių programas.
163.Gamtos mokslai: siūlo mokiniui rinktis gamtos mokslų dalykų modulius.
164.Sveikatos ugdymas. Mokykla organizuoja sveikatos ugdymą, vadovaudamasi Sveikatos
ugdymo bendrąja programa.
165.Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi profesinio
orientavimo vykdymo tvarkos aprašu.
166.Etninės kultūros ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo etninės
kultūros bendrąja programa, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d.
įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012, Nr.46-2252).
167.Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per
vienerius metus

Ugdymo sritys, dalykai Minimalus Bendrasis kursas/kalbos Išplėstinis kursas/kalbos

pamokų skaičius mokėjimo lygis mokėjimo lygis
privalomam 11 klasė 12 klasė 11 klasė 12 klasė
turiniui

Dorinis ugdymas: 1
Tikyba 35 34 - -
Etika 35 34 - -
Kalbos:
Lietuvių kalba ir 4 140 136 175 170
literatūra1/ Lietuvių kalba
(gimtoji)
Užsienio kalba (1-oji) 3 105 102 105 102

Užsienio kalba (2-oji) 3 105 102 105 102

Socialinis ugdymas: 2
Istorija 70 68 105 102
Geografija 70 68 105 102
Matematika 3 105 102 144 172
Informacinės technologijos 35 34 70 68
Gamtamokslinis ugdymas: 2
Biologija 70 68 105 102
Fizika 70 68 105 102
Chemija 70 68 105 102
Menai ir technologijos: 2 (17/16)
Dailė 70 68 105 102
Muzika 70 68 105 102
Šokis 70 68 105 102
Fotografija 70 68 105 102
Kūno kultūra: 2– 3
Bendroji kūno kultūra 70/105 68/102 140 136
Pasirenkamieji
dalykai, dalykų moduliai
Projektinė 3+? 105 ? - ?
veikla/Brandos darbas
Minimalus mokinio 28 pamokos per savaitę;
privalomų pamokų skaičius
per savaitę
Maksimalus mokinio pamokų 32 pamokos per savaitę
skaičius
 21

Neformalusis švietimas (val. 207 ?

skaičius)
Mokinio ugdymo poreikiams 12 pamokų per savaitę vieneriems metams
tenkinti
Maksimalus klasei skiriamų 51 pamoka
pamokų skaičius per savaitę
vidurinio ugdymo programai
įgyvendinti

XVII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

BENDROSIOS NUOSTATOS

168.Mokykla sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti

kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną švietimo pagalbą.
169.Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja
vadovaudamasi Mokinių, turinčių ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu,
patvirtintu LR šviwetimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 9Žin.,
2011, Nr.122-5771) ir šio skyriaus nuostatomis, ir atsižvelgia į :
169.1.formaliojo šveitimo programą;
169.2.mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;
169.3.į specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi poreikių
vertinimo išvadas, pedagogių psichologinių tarnybų rekomendacijas);
169.4.esamas mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir
švietimo pagalbos lėšos).
170.Mokykla:
170.1. įgyvendina Pradinio, Pagrindinio ugdymo programos I dalies ugdymo programas,
pritaikytas mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams. Ugdymo turinys formuojamas
atsižvelgiant į individualius mokinių gebėjimus ir poreikius. Ugdymo turinį sudaro dalykų
mokytojai, remdamiesi specialiojo pedagogo rekomendacijomis. Ugdymo turinys įgyvendinamas
nuolat stebint daromą individualią mokinio pažangą;
170.2.mokiniui skirtas pamokų skaičius, vadovaujantis ugdymo planuose numatytu
minimaliu krūviu;
170.3.mokykloje teikiama šveitimo pagalba, jos teikimo tvarka ir tvarkaraščiai.
171. Mokykla, sudarydama specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio individualų
ugdymo planą:
171.1. vadovaujasi Bendrajame ugdymo plane pradinio ir pagrindinio ugdymo dalykų
programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi;
171.2. išlaiko mokiniui Bendrajame ugdymo plane nurodytą minimalų pamokų skaičių
pradinio ugdymo programai įgyvendinti;
171.3. per mokslo metus mokyklos vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei
tarnybai įvertinus ir rekomendavus, gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai
skiriamų valandų (pamokų) skaičių;
171.4. turi užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir
nuoseklumą;
171.5.pagal poreikį formuos nuolatines ar laikinąsias grupes iš tos pačios ar skirtingų klasių
mokinių, kurių minimalus 5 mokinių skaičius grupėje nustatytas mokyklos sprendimu.
172.Individualus ugdymo planas rengiamas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi
poreikių, atsižvelgus į ugdymo programą, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas,
ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą, mokyklos galimybes:
172.1.pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą:
 22

172.1.1.turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir

besimokančiam bendrosios paskirties kalsėje;
172.1.2. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės tarnybos ir Vaiko gerovės komisijos
rekomendacijas nustatytu laikotarpiu reikia intensyvios pedagoginės ir švietimo pagalbos.
172.2.sudaromas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams, švietimo
pagalbos specialistams ir kitoms institucijoms.
173.Mokyklos vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu,
tėvų (globėjų) pritarimu mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali:
173.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos (kurtieji ir neprigirdintys,
turintys autizmą (normalaus intelekto), turintys vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą, elgesio,
emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, vidutinį ir labai žymų
judesio ir padėties sutrikimą, ribotą ar sutrikusį intelektą, sergantys psichikos ligomis, taip pat ir
tautinės mažumos kalba besimokantys įvardytų sutrikimų turintys mokiniai, turintys specialiųjų
ugdymosi poreikių;
173.2. nesimokyti muzikos (sutrikusios klausos mokiniai), o kurtieji visai nesimoko
muzikos;
173.3. būti atleidžiami nuo technologijų pamokų (judesio ir padėties sutrikimų turintys
mokiniai);
173.4. vietoje Bendrųjų ugdymo planų 221.1-221.7. punktuose nurodytų dalykų mokinys
gali rinktis individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius,
gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą;
173.5.mokinys, atleistas nuo dalyko mokymosi pagal šį Bendrųjų ugdymo planų punktą,
laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą, jei kitų ugydmo plano dalykų įvertinimai yra
patenkinami.

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

174.Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir

pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus.
175.Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga
ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.
176.Dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą,
mokymosi pasiekimai vertinami pažymiais ir ,,įskaityta“, neįskaityta“. (mokytojų tarybos posėdžio
2013-06-21 d. protokolas Nr. MT - 5)

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS

177.Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo

veiksmingumą.
178.Mokykla specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir
įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.
179.Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:
179.1.vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu
LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 (Žin., 2011, Nr.92-4395);
179.2.ugdymo proceso metu ( dalykų mokytojo pagalba);
179.3.specialiųjų pratybų forma: individualios ir grupinės.
179.4. mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, skiriama
nuo 2 iki 4 valandų per savaitę individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms.
 23

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ

PAGAL BENDROJO UGDYMO IR BENDROJO UGDYMO PRITAIKYTAS
PROGRAMAS, UGDYMAS

180.Mokiniui, besimakančiam pagal bendrojo ugydmo ar bendrojo ugdymo pritaikytą

programą ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos ar individualus planas sudaromas
vadovaujantis Bendrųjų ugdymo palnų 113. 114, 137, 150, 173, 187 ar 188 punktuose dalykų
programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų sakičiumi. Bendras pamokų ir neformaliojo
šveitimo pamokų sakičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 – 2 pamokomis.
181.Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui ugdymo planas sudaromas
vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 111 ar 151 punktu. Ugdymo plane specialiosios pamokos
skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:
181.1.specialiosioms pratyboms 1-5 klasėse skiriamos po 2 pamokas, 6–12 klasėse po 1
pamoką per savaitę mokiniui kalbai ir komunikacijai lavinti.
182.Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio
gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

MOKINIŲ, BESIMOKANČIŲ PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTĄ

PROGRAMĄ, UGDYMAS

183.Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą,

individualus ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio intelekto sutrikimą (nežymus,
vidutinis, žymus, labai žymus), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą.
184.Ugdymas organizuojamas mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytoje
aplinkoje, teikiant būtiną pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis specialiosiomis mokymo
priemonėmis:
184.1. pagrindinio ugdymo individualizuota programa rengiama mokiniui atsižvelgiant į
mokinio galias ir gebėjimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos
rekomendacijomis.
185.Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl
vidutinio intelekto sutrikimo, individualus ugdymo planas rengiamas:
185.1.besimokančiam bendrosios paskirties klasėje – integruotai, vadovaujantis Bendrųjų
ugdymo planų 113, 114,137 punktuose nurodytu dalykų programoms įgyvendinti skiriamų
savaitinių pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgus į mokymosi formą ir mokymo proceso
organizavimo būdą.
_____________________________

SUDERINTA:
Mokyklos tarybos
2013 - 06 - 26
posėdžio protokolas Nr. 6

SUDERINTA:
Švietimo skyriaus vedėja

Virginija Sirvidienė
2013- 08-