Pirkimo

ios tezs yra saugomos autori teiss, todl j naudojimas galimas tik iimtinai mokymosi
tikslais ir jas draudiama leisti naudoti bet kokiems tretiesiems asmenims, nesusijusiems su
Prievoli teiss II dalyko studijomis Vilniaus universiteto Teiss fakultete, inter alia bet kok
vie paskelbim bet kokiomis priemonmis (pvz., elektroniniais ryiais). i mokymuisi skirta
informacija skirta tik VU TF III kurso studentams, todl nelaikytina vieai paskelbta, nes
autorius toliau gali keisti, pildyti jos turin
Vytautas Mizaras
Pirkimo-pardavimo sutartis
1. Pirkimo-pardavimo sutari reguliavimo bendras apibdinimas

CK reguliuoja bendrsias pirkimo-pardavimo sutarties normas (CK 6.305-6.349 str.) ir
paskiras pirkimo-pardavimo sutari ris: vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.350-
6.370 str.), didmeninio pirkimo-pardavimo sutart (CK 6.371-6.379 str.), energijos pirkimo-
pardavimo sutart (CK 6.383-6.391 str.), nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutart (CK
6.392-6.401 str.), mons (verslo) pirkimo-pardavimo sutart (CK 6.402-6.410 str.), daikt
pirkimo-pardavimo isimoktinai sutart (CK 6.411-6.416 str.), pirkimo-pardavimo su
atpirkimo teise sutart (CK 6.417-6.418 str.), teisi pirkimo-pardavimo sutart (CK 6.425-
6.427 str.), daikt pirkimo-pardavimo aukciono bdu sutart (CK 6.419-6.424 str.), taip pat
numatytos bendrosios vieojo pirkimo-pardavimo sutari nuostatos, taiau vieuosius
pirkimus detaliai reguliuoja Viej pirkim statymas. Vertybini popieri bei valiutini
vertybi pirkim-pardavim gali reglamentuoti kiti statymai (CK 6.305 str. 2 d.), kurie gali
numatyti specialias vertybini popieri ir valiutini vertybi pirkimo-pardavimo taisykles.
Panai nuostata numatyta ir CK 6.428 straipsnyje. Terminas statymai aikintinas tik kaip
Seimo priimti statymai, o ne postatyminiai aktai. Postatyminiai teiss aktai gali numatyti
vertybini popieri ir valiutini vertybi pardavimo ypatumus, specialias taisykles, jeigu
statym nustatyta, kad minimi klausimai gali bti sureguliuoti postatyminiais aktais (CK 1.3
str. 3 d.). Taigi CK numatytos bendrosios pirkimo-pardavimo sutari normos vertybini
popieri bei valiutos pirkimui-pardavimui taikomos tiek, kiek speciali taisykli nenumato
atskiri statymai, reguliuojantys i objekt pirkim-pardavim. iuo metu vertybini popieri
civilin apyvart reglamentuoja 1996 m. sausio 16 d. Vertybini popieri rinkos statymas1,
taip pat atskiroms vertybini popieri rims taikomi kiti statymai (pvz., 1999 m. kovo 16 d.
sakomj ir paprastj vekseli statymas2, 1999 m. kovo 16 d. eki statymas3, 2000 m.
liepos 13 d. Akcini bendrovi statymas4 ir kt.) bei statym pagrindu priimti postatyminiai
aktai. Usienio valiutos pirkimui-pardavimui (keitimui) taikomas 1993 m. liepos 7 d. Usienio
valiutos statymas5.
statymuose gali bti numatyti atskir daikt pirkimo-pardavimo ypatumai (CK 6.305 str.
3 d.). Atskir daikt pirkimo-pardavimo ypatumai kituose statymuose gali bti numatyti tik
kodekso numatytais atvejais. Tokie ypatumai gali bti susij su pirkimo-pardavimo sutarties
forma, sudarymo procedromis, vykdymo specifika, sutarties slygomis ir pan. Pavyzdiui,
kodekse numatyta, kad atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims statymai gali nustatyti
specialias j sudarymo taisykles (CK 6.311 str.), statymai ar kiti teiss aktai gali nustatyti
terminus, kuriems prajus atitinkami daiktai laikomi netinkaniais naudoti pagal paskirt (CK
6.336 str. 1 d.), daikt kokybs patikrinim ir jo tvark bei terminus (CK 6.337 str. 1 d.),
mamenins prekybos taisykles (CK 6.350 str. 1 d.), daikt enklinimo bei kain nurodymo
taisykles (CK 6.353 str. 11 d.), daikt grinimo ir keitimo taisykles (CK 6.362 str. 4 d.),
1
2001 m. gruodio 17 d. Lietuvos Respublikos vertybini popieri vieosios apyvartos statymo pakeitimo
statymo Nr. IX-655 redakcija (inios. 2001, Nr. 112-4074).
2
inios. 1999, Nr. 30-851.
3
inios. 1999, Nr. 30-852.
4
inios. 2000, Nr. 64-1914.
5
inios, 1993, Nr. 28-640.
1
Vytautas Mizaras
daikt pardavimo, naudojant ryio priemones, taisykles (CK 6.366 str. 2 d.), vieojo pirkimo-
pardavimo sudarymo tvark (CK 6.381 str.), vertybini popieri pirkimo-pardavimo su
atpirkimo teise sutarties ypatumus (CK 6.418 str. 6 d.), valstybei ir savivaldybms nuosavybs
teise priklausani daikt pirkimo-pardavimo aukcionu bdu ypatumus (CK 6.419 str. 3 d.) ir
kitais kodekso numatytais atvejais
Paskiras pirkimo-pardavimo sutartis reguliuojanios CK normos yra singuliarins, todl
j atveju taikomos ir bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties normos tiek, kiek paskiras
pirkimo-pardavimo sutartis reguliuojanios normos nenumato kitoki iems santykiams
taikytin norm. Paskiros pirkimo-pardavimo sutari rys iskirtos atsivelgiant sutarties
ali specifik (pvz., vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju pirkju yra vartotojas
(fizinis asmuo), perkantis tam tikr daikt (turt) savo asmeniniams, nam, eimos kio
poreikiams tenkinti, o pardavju verslo subjektas, usiimantis tam tikru verslu), sutarties
dalyko specifik (pvz., nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, energijos pirkimo-
pardavimo sutartis, teisi pirkimo-pardavimo sutartis), arba (ir) vykdymo ypatumus (pvz.
pirkimo-pardavimo isimoktinai sutartis, pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise) arba
sutarties sudarymo ypatumus (pvz., daikt pirkimo-pardavimo aukcionu sutartis).
Bendrosios pirkimo pardavimo normos (CK etosios knygos XXIII skyrius)
parengtos, atsivelgiant ir Jungtini Taut konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-
pardavimo sutari, priimtos Vienoje 1980 m. balandio 11 d., nuostatas (toliau tekste 1980
m. Vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari), tuo siekiant
priartinti nacionalines pirkimo-pardavimo normas prie viening norm, reguliuojani
tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis, kartu sudarant prielaidas ivengti nereikaling
skirtybi ir teisini klii, sudarant ir vykdant pirkimo-pardavimo sutartis tarp ali, turini
verslo viet skirtingose valstybse.
Jungtini Taut konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari (angl.
United Nations Convention on Contracts for the International Sale of Goods) Lietuvos
Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. sausio 18 d.6, sigaliojo Lietuvai 1996 m. vasario 1 d.
Lietuva, ratifikuodama Konvencij, pagal Konvencijos 12 ir 96 straipsnius padar ilyg, kad
Lietuvai netaikomi Konvencijos 11 straipsnis ir 29 straipsnio II dalis. Ilygas dl mint
konvencijos straipsni taikymo, ratifikuodamos konvencij, taip pat padar Argentina,
Baltarusija, il, Estija, Latvija, Rusija, Ukraina, Vengrija. Taiau sigaliojus naujajam CK,
ilyga, padaryta dl 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo
sutari 29 straipsnio II dalies norm taikymo, netenka prasms, nes panaios nuostatos kaip
ir Konvencijos 29 straipsnio II dalyje numatytos CK 6.183 straipsnio 1 ir 2 dalyje, t. y. kad
raytin sutartis, kurioje yra ilyga, kad sutart pakeisti ar papildyti arba j nutraukti galima tik
ratu, negali bti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu bdu, iskyrus, kai viena sutarties
alis dl savo elgesio prarast teis remtis tokia ilyga, jeigu kita sutartis alis atitinkamai
veikt, remdamasi pirmosios elgesiu (r. CK 6.183 str. 1, 2 d.). Kita vertus, draudimo remtis
liudytoj parodymais, nesilaikius sutarties paprastos raytins formos, taikymas taip pat
pakankamai apribotas (r. CK 1.96 str. 6 d.). Todl galima abejoti ir ilygos dl 1980 m.
Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 11 straipsnio taikymo
prasmingumu.
6
2002 m. rugsjo 1 d. 1980 m. Vienos konvencij buvo ratifikavusios 60 valstybi (duomenys pagal Office of
Legal Affairs treaty Section, United nations, New York, N. Y. 10017 (USA). Duomenis galima tikslinti adresu
internete: http://www.un.or.at/uncitral/english/status/index.htm.
2
Vytautas Mizaras
II. Pirkimo-pardavimo sutarties samprata
1. Pirkimo-pardavimo sutarties svoka ir sutart kvalifikuojantys poymiai

Pirkimo-pardavimo sutarties svoka numatyta CK 6.305 straipsnio 1 dalyje:
Pirkimopardavimo sutartimi viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti daikt (prek) kitai
aliai (pirkjui) nuosavybs ar patikjimo teise, o pirkjas sipareigoja priimti daikt (prek) ir
sumokti u j nustatyt pinig sum (kain).
Pirkimo-pardavimo sutartis yra viena i seniausi sutari, nes dar klasikins Romos
teisje buvo inoma sutartis emptio et venditio, pagal kuri viena alis pardavjas (venditor)
privaljo perduoti kitai aliai pirkjui (emptor) daikt, prek (merx), o kita alis pirkjas
sipareigodavo apmokti pardavjui u perduot daikt atitinkam pinig sum (premium)7.
Kaip matome, i pirkimo-pardavimo sutarties samprata nepakito iki iol. Ekonomine prasme
pirkimas-pardavimas yra preki ir pinig mainai, daniausia preki apyvartos ri.
Pirkimo-pardavimo sutartis yra dvial, kadangi abi sutarties alys (pardavjas ir
pirkjas) turi prieprieines teises ir pareigas, t. y. abi alys yra ir kreditoriumi, ir skolininku.
Pavyzdiui, pardavjas turi pareig perduoti daikt ir nuosavybs teis j pirkjui, o pirkjas
turi prieprieines pareigas priimti daikt ir sumokti u j kain; pirkjas turi teis reikalauti
perduoti daikt ir nuosavybs teis j, o pardavjas turi teis reikalauti sumokti kain ir
priimti parduodam daikt.
Pirkimo-pardavimo sutartis yra tik atlygintina. Pirkjas turi sumokti pardavjui
atitinkam kain u parduodam daikt. Kaina gali bti nustatoma tik pinig suma.
Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualin. Ji laikoma sudaryta nuo ali valios dl
sutarties sudarymo ireikimo, ir jos sigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkjui.
Daikto perdavimas pirkjui jau yra sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas. Kai
sutarties sudarymas sutampa su daikto perdavimu, tokiu atveju laikoma, kad pirkimo-
pardavimo sutartis sudaroma ir vykdoma tuo paiu metu.
Pirkimo-pardavimo sutartis yra ekvivalentin (sutarties sudarymo metu susitariama dl
gaunamos naudos (pirkjas ino, kok daikt jis gis nuosavybn, o pardavjas ino, koki
kain gaus u parduodam daikt), gali bti tiek vienkartinio vykdymo, tiek tstinio vykdymo
sutartis. Jeigu pirkjas yra fizinis asmuo, kuris perka kilnojamj daikt savo asmeniniams,
eimos, nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, tai tokia sutartis
laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi.
Pirkimo-pardavimo sutart kvalifikuojantys poymiai.
Galima iskirti tokius pagrindinius pirkimo-pardavimo sutariai bdingus
kvalifikuojanius poymius.
Pirma, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindinis bruoas yra tai, kad ia sutartimi
pardavjas perduoda pirkjui daikt ir nuosavybs teis daikt, t. y. sutarties pagrindu
pasikeiia daikto savininkas. Tuo pirkimo-pardavimo sutartis skiriasi nuo nuomos ir panaudos
7
r. KRASER, Max. Das rmische Privatrecht. 2. Aufl., Mnchen: C. H. Beck, 1971, p. 375.
3
Vytautas Mizaras
sutari (CK 6.477 str., 6.629 str.), kuri pagrindu perduodamas daiktas laikinam
naudojimuisi kitai aliai, bet neperduodama nuosavybs teis t daikt.
Antra, pirkimo-pardavimo sutartis yra tik atlygintina, ir is kvalifikuojantis poymis j
skiria nuo dovanojimo sutarties, kurios pagrindu daiktas ar kitas turtas perduodamas kito
asmens nuosavybn tik neatlygintinai (CK 6.465 str.).
Treia, pirkimo-pardavimo sutarties kaina nustatoma pinigais (iskyrus mons (verslo)
pirkimo-pardavimo sutarties atvej, kai kaina gali bti nustatoma miriu bdu). Tuo i sutartis
skiriasi nuo main sutarties, kurios atveju atlyginimas nustatomas daikto ar teiss perdavimu
mainais u kit daikt (CK 6.432 str.).
Pirkimo-pardavimo sutartis skiriasi ir nuo finansins nuomos (lizingo) sutarties,
neirint tai, kad pagal lizingo sutart nuosavybs teis lizinguojam daikt gali pereiti
lizingo gavjui (r. CK 6.567 str.), taiau finansins nuomos atveju lizinguojamas daiktas
perduodamas naudoti ir valdyti lizingo gavjui, ir nuosavybs perdavimas neturi esmins
reikms.
Pirkimo-pardavimo sutartis skiriasi ir nuo licencins sutarties, kurios dalyku yra
autoriaus turtins teiss, gretutins teiss (atlikj, fonogram gamintoj, audiovizualini
ra gamintoj, transliuojanij organizacij turtins teiss) ar teiss pramonins
nuosavybs objektus (pavyzdiui, patent, preks enkl, dizain) ir pagal kuri tokios teiss
perduodamos kitam asmeniui naudotis, bet ne nuosavybn.
Pirkimo-pardavimo sutart reikia skirti ir nuo komiso sutarties, pagal kuri
komisionierius sipareigoja komitento pavedimu u atlyginim sudaryti vien ar kelis
sandorius (paprastai parduoti komitento daikt ar nupirkti komitentui daikt) savo vardu, bet
komitento sskaita (CK 6.780 str.). Neirint tai, kad komisionierius savo vardu gali sudaryti
pirkimo-pardavimo sutartis, taiau tarp komisionieriaus ir komitento yra atskira sutartis
komiso sutartis. Distribucijos sutartis (CK 6.796 str.) taip pat nra pirkimo-pardavimo sutartis,
o atskira verslo organizavimo forma paskirstant prekes sutartis.
Pirkimo-pardavimo sutartis skiriasi nuo rentos sutari (CK 6.439 str., 6.449 str.,
6.456 str., 6.460 str.), kadangi pastarosios yra rizikos sutartys, tarp sutarties ali (rentos
moktojo ir rentos gavjo) susiklosto ypatingi specifiniai, kartais pasitikjimo santykiai, jos
skiriasi ir kitais poymiais. Tiesa, rentos sutari atveju atitinkamai gali bti taikomos ir
pirkimo-pardavimo sutarties normos.
Neirint tai, kad rangos sutartis (CK 6.644 str.) gali numatyti rangovo pareig
perduoti darbo rezultat usakovo nuosavybn, taiau vis pirma rangos sutartis sudaroma
tam tikro darbo rezultato (paprastai sutarties sudarymo metu apibdinamo pagal ries
poymius) pagaminimui, ir rangovas privalo perduoti usakovui btent darbo rezultat. Kitaip
tariant, pirkimo-pardavimo sutarties atveju pardavjas sipareigoja perduoti daikt, o rangos
sutarties atveju vis pirma rangovas sipareigoja pagaminti daikt (t y. atlikti tam tikr darb),
o po to perduoti j usakovui.
2. Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas
4
Vytautas Mizaras
Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra esmin sutarties slyga. Nesusitarus dl sutarties
dalyko, sutartis laikoma nesudaryta. Pagal CK 6.305 straipsnio 4 dal slyga dl sutarties
dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidia nustatyti daikto pavadinim ir kiek.
CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bti
bet kurie daiktai, kurie yra civilinje apyvartoje. Iimti i civilins apyvartos daiktai negali
bti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, nes j nei pardavjas, nei pirkjas negali turti
nuosavybs teise (r. CK 4.7 str. 1 d.). Iimti i apyvartos daiktai yra tik iimtine valstybs
nuosavybe esantys daiktai (Konstitucijos 47 str. 4, 5 d., CK 4.7 str. 2 d.). Jeigu alys susitar
dl daikto, kuris yra iimtas i civilins apyvartos, pirkimo-pardavimo, tai tokia pirkimo-
pardavimo sutartis negalios, nes prievols dalykas turi neprietarauti statymams (CK 6.3 str. 1
d.). Ribotai esantys apyvartoje daiktai (pvz., ginklai, narkotins ar panaaus pobdio
mediagos, alkoholiniai grimai ir kt.) gali bti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, taiau
laikantis statymuose numatyt slyg, kurios taikomos toki daikt civilinei apyvartai.
Ribotai civilinje apyvartoje esani daikt pirkimui-pardavimui gali bti nustatomi specials
leidimai, reikalavimai toki daikt pardavjui ir pirkjui, naudojimo tvarkai ir pan.
Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bti bet kokie kilnojamieji ir nekilnojamieji
daiktai, suvartojamieji ir nesunaudojamieji, pakeiiamieji ir nepakeiiamieji daiktai, dalieji ir
nedalieji. Daiktai gali bti apibdinti individualiais ar ries poymiais, pagrindiniai ir
antraeiliai daiktai. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku daiktas gali bti nepriklausomai nuo jo
fizinio stovio (kietas daiktas, skystis, dujos ir pan.). Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sutarties
dalyku gali bti ir vairi ri energija: elektros energija, ilumos energija, dujos, nafta ir
naftos produktai, vanduo ir kit ri energija (CK 6.391 str.).
Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bti daiktai, kuriuos pardavjas jau turi ar
kurie gali bti sukurti ar pardavjo gyti ateityje, nes prievols dalyku gali bti ir turtas, kuris
bus sukurtas ateityje (CK 6.3 str. 2 d.). Daikt, kurie bus pardavjo gyti ar sukurti ateityje,
pirkimas-pardavimas paprastai bdingas, kai pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos su
pardavjais, kurie nra daikto gamintojai, o, tarkim, platintojai ar kitokiu pagrindu veikiantys
ir usiimantys prekybos verslu asmenys. Jeigu daikt reikia pagaminti ar perdirbti, tai tokia
pirkimo-pardavimo sutartis gali bti pripainta rangos sutartimi, jeigu pagaminto ar perdirbto
daikto vert palyginti su atliekam darb pobdiu ir verte yra nedideli (r. CK 6.645 str. 4 d.).
Taip pat pirkimo-pardavimo sutartimis, atsivelgiant konkreios situacijos aplinkybes,
neturt bti laikomos sutartys, pagal kurias, alis, usakanti daikt, sipareigoja patiekti
esmin dal mediag, btin tokio daikto pagaminimui.
Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bti vertybiniai popieriai, valiutins vertybs,
turtins teiss (daiktins, prievolins, intelektins nuosavybs turtins teiss) (CK 6.305 str. 2,
4 d.).
Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bti ir kitas turtas: specifin informacija
(pavyzdiui, know how, gamybos procesai, dar nesaugomi iradimai), mon kaip verslo
sistema (turto kompleksas) (CK 6.402 str.), privaios praktikos verslas, kompiuteri
programos.
ne tik pagrindinis daiktas, bet ir antraeilis daiktas (CK 4.13 str.) kaip atskiri civilins teiss
objektai, t. y. antraeilis daiktas gali bti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku ne tik kartu su
pagrindiniu daiktu, bet ir savarankiku sutarties dalyku. Taiau CK 6.306 straipsnio 2 dalis
5
Vytautas Mizaras
netaikoma esminms pagrindinio daikto dalims (CK 4.15 str.), o tik tiems antraeiliams
daiktams, kurie atsiranda vystantis pagrindiniam daiktui, j naudojant. Turima omenyje daikto
vaisiai (vaismedi vaisiai, gyvuli prieauglis, derlius), kurie atsiskyr ar atskirti nuo
pagrindinio daikto gali bti atskiru savarankiku pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. i CK
norma taikoma ir produkcijai, kuria laikomi daiktai, sukuriami kaip darbo rezultatas naudojant
gamybos procese pagrindin daikt (CK 4.17 str.).
tiek individualiais poymiais apibdinti daiktai, tiek ries poymiais apibdinti daiktai.
Individualiais poymiais apibdintais daiktais laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu bdu
atskiriami nuo kit vienari daikt (CK 4.4 str. 1 d.). Ries poymiais apibdintais laikomi
daiktai, kurie turi bendrus visai tai daikt riai poymius (CK 4.4 str. 2 d.).
Atskir pirkimo-pardavimo sutari rims CK ir kiti statymai gali numatyti
papildomus reikalavimus sutarties dalykui kaip sutarties slygai. Antai nekilnojamojo daikto
pirkimo-pardavimo sutartyje privalo bti nurodyti duomenys apie nekilnojamj daikt, taip
pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame ems sklype arba parduodamo nekilnojamojo
daikto vieta kitame nekilnojamame daikte (r. CK 6.396 str.), o parduodant ems sklyp,
sutartyje turi bti nurodyti pagrindiniai ems kadastro duomenys, apibdinantys perleidiam
ems sklyp (1994 m. balandio 26 d. ems statymo8 16 str. 1 d. 2 p.).
Kad sutarties dalykas yra esmin pirkimo-pardavimo sutarties slyga, yra bendroji
taisykl, taiau kai kuri pirkimo-pardavimo sutari ri atveju gali bti numatyta daugiau
sutarties esmini slyg. Pavyzdiui, daikt pirkimo-pardavimo isimoktinai sutarties
esmins slygos yra ir daikto kaina, periodini mok dydis, i mok mokjimo terminai ir
atsiskaitymo tvarka (CK 6.413 str. 2 d.), nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties
atveju kaina (CK 6.397 str. 1 d.), pirkjo teiss ems sklyp (CK 6.394 str.), o kai
pirkimo-pardavimo sutarties dalyku yra gyvenamasis namas, butas ar j dalis ir asmen,
kurie pagal statymus ar sutartis isaugo teis naudotis sutarties dalyku ir pasikeitus jo
savininkui, ivardijimas ir j teiss naudotis parduodama gyvenamja patalpa turinys (CK
6.400 str.), mons pirkimo-pardavimo sutartyje turi bti nurodyta kaina, asmuo, kuriam kaina
bus sumokta ir kuris atsiskaitys su mons kreditoriais (CK 6.404 str. 1 d.).
3. Pirkimo-pardavimo sutarties kaina

Minta, kad atlygintinumas yra vienas pirkimo-pardavimo sutart kvalifikuojani poymi,
leidiani j atskirti nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 str., 1 d., 6.465 str.). Todl svarbu,
kad alys, sudarydamos pirkimo-pardavimo sutart, ireikt vali ne tik dl atitinkamos
preks pirkimo-pardavimo, taiau ir dl atlyginimo (kainos) u j. Tai esmin sutarties slyga.
Taiau pats kainos dydis nra esmine sutarties slyga. CK 6.313 straipsnio 1 dalyje numatyta,
kad kaina nustatoma pinigais ali susitarimu. Taigi statym leidjas tokia nuostata pabr
du momentus.
Pirma, tai, kad kaina yra mokama pinigais, o ne kitais civilins teiss objektais. Tarkim,
jeigu alys susitars, kad pirkjas u pardavjo parduodam daikt perduos pirkjui kit daikt,
tai toks ali susitarimas nebus laikomas pirkimo-pardavimo sutartimi, o bus kvalifikuojamas
8
inios. 1994, Nr. 34-620.
6
Vytautas Mizaras
kaip main sutartis (CK 6.432 str.). Todl ir kainos mokjimas pinigais taip pat laikytinas
vienu i poymiu, leidianiu atskirti pirkimo-pardavimo sutart nuo kit sutari.
Antra, vadovaujantis sutarties ali laisvs principu (CK 6.165 str.), statym leidjas
suteik teis, paioms alims susitarti dl kainos dydio, t. y. pinig sumos, kuri pirkjas
turs sumokti pardavjui. Taiau paymtina, kad yra atvej, kai ali laisvs principas
nustatant kain yra apribojamas. Pavyzdiui, valstyb gali numatyti kainos nustatymo tvark
daikt, priklausani valstybs ar savivaldybi nuosavybn, gali reguliuoti ems kio
produkcijos supirkimo kainas.
CK 6.313 straipsnio 2 dalyje pakartota bendra sutari teiss nuostata dl kainos kaip
sutarties slygos (CK 6.198 str.). Atkreiptinas dmesys, kad ioje normoje tvirtinta, kad,
minta, kainos dydis nra esmin pirkimo-pardavimo sutarties slyga. Todl kainos dydis
sutartyje gali bti ir nurodytas, ir nenurodytas. Tiesa, alys daugeliu atvej kainos dyd ar jos
nustatymo tvark laiko esmine sutarties slyga ir tai nurodo sutartyje. Todl CK 6.313
straipsnio 2 dalies norma taikoma tik tais atvejais, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje
nenurodyta, ir alys nra susitarusios dl kitoki kainos nustatymo kriterij nei numatyta
mintoje normoje. Taigi, jeigu kaina nenumatyta sutartyje, tai nelaikoma, kad sutartis
nesudaryta, iskyrus kodekse numatytus atvejus. CK numato, kad sudarant kai kuri ri
pirkimo-pardavimo sutartis, kaina turi bti nurodyta sutartyje, nes tam tikrais atvejais ji
laikoma esmine sutarties slyga. Pavyzdiui, kaina esmine sutarties slyga yra nekilnojamojo
daikto pirkimo-pardavimo (CK 6.397 str. 1 d.), mons pirkimo-pardavimo (CK 6.404 str. 1
d.), daikt pirkimo-pardavimo isimoktinai (CK 6.413 str. 2 d.) sutari atvejais. iose
pamintose sutartyse turi bti nurodyta kaina, o jeigu kaina nenurodoma, tai laikoma, kad
sutartis nesudaryta. Kaina esmine daikt pirkimo-pardavimo slyga yra ir tais atvejais, kai
daiktai parduodami teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Pavyzdiui, realizuojant
turt i varytini, skelbime apie parduodam i varytini turt turi bti nurodyta pradin
pardavimo kaina (CPK 707 str. 6 p.), o turto pardavimo i varytini akte, kur patvirtinus
teisjo rezoliucija ar nutartimi tampa nuosavybs teis patvirtinaniu dokumentu (CPK 725 str.
8 d.), turi bti nurodyta u nupirkt turt sumokta suma (CPK 724 str. 1 d. 3 p.).
Panai norma yra tvirtinta ir 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki
pirkimo-pardavimo sutari 55 straipsnyje. Konvencijoje i norma atsirado dl to, kad
atskirose valstybse nevienodai buvo reglamentuojamos taisykls dl kainos kaip pirkimo-
pardavimo slygos. Pavyzdiui, Pranczijos civilinio kodekso (pranc. Code civil) 1591, 1129
str. tvirtintas pretium certum principas, pagal kur sutartis laikoma egzistuojania, jeigu alys
nustat pardavimo kain arba susitar dl jos nustatymo bdo, o kitose teiss sistemose, kaip
antai, Didiojoje Britanijoje arba Jungtinse Amerikos Valstijose naudojamas lankstesnis
modelis, nes, nesant sutartyje nurodytos kainos, taikoma ta kaina, kuri paprastai mokama u
tokias pat prekes (Didiosios Britanijos preki pirkimo-pardavimo statymo (angl. Sale of
Goods Act) 8 (2) str., JAV Vieningojo komercinio kodekso (angl. Uniform Commercial Code)
2-305 (1) str.), arba suteikiama pardavjui teis nustatyti kain (Vokietijos civilinio kodekso
(vok. Brgerliches Gesetzbuch) 315, 316 str., JAV vieningo komercinio kodekso 2-305 (2)
str.)9.
9
Apie kain kaip pirkimo-pardavimo sutarties slyg lyginamuoju aspektu isamiau r. Murray Daniel E. The
Open Price Sale of Goods Contract in a Worldwide Setting. 89 Commercial Law Journal (USA), 1984, p. 491-
500.
7
Vytautas Mizaras
CK 6.313 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant kain
tais atvejais, kai sutartyje nra nurodyta kaina ir jos nustatymo tvarka. alys sutartyje
konkretaus kainos dydio gali nenurodyti, taiau gali susitarti dl kainos nustatymo tvarkos.
Tokiu atveju, kaina nustatoma pagal sutartyje numatyt tvark ir i norma taip pat netaikoma.
Pavyzdiui, sutarties alys gali susitarti, kad kaina bus nustatoma pagal daikt svor (CK
6.313 str. 3 d.), gali bti pavesta kain nustatyti treiajam asmeniui, gali bti numatyti
kriterijai, kuriuos turi bti atsivelgiama nustatant kain (CK 6.313 str. 7 d.). Pavyzdiui,
alys gali susitarti, kad prekms bus taikomos tokios kainos, kurios taikomos valstybs,
superkant atitinkamos ries prekes (pvz., pieno produkcij).
Jeigu sutartyje nra nurodyta nei kaina, nei tvarka kainai nustatyti, ir kitaip nenumatyta
ali, tokiu atveju taikoma CK 6.313 straipsnio 2 dalyje tvirtinta prezumpcija, kad sutarties
alys turjo omenyje t kain, kuri sutarties sudarymo momentu ir sutarties sudarymo vietoje
prastai atitinkamoje prekybos srityje buvo mokama u tokius paius daiktus, parduodamus
tokiomis paiomis ar panaiomis aplinkybmis. vlesnius kain padidjimus ar sumajimus
tarp sutarties sudarymo ir preks pristatymo neturt bti atsivelgiama. Tokia nuostata
apsaugo pirkj nuo pardavj kain paklimo, o pastaruosius nuo kain sumajim10. Kaina
nustatoma pagal kainas, analogikas sutarties sudarymo momentu, bet ne preks pristatymo
momentu. Konkreiai prekei kain galima nustatyti pagal esam vienod kain lyg arba
esam rinkos kain, jeigu tokios kainos egzistuoja. Jeigu tokios kainos neegzistuoja, tai turi
bti nustatoma vidutin kaina, vertinant panai pardavj silymus.
Mintoje CK normoje vartojamas terminas atitinkamomis aplinkybmis reikia, kad
nustatant kain turi bti atsivelgiama ir kitokius ali susitarimus, pvz., dl transportavimo,
draudimo ilaid padengimo, taikytinas kain nuolaidas bei toki nuolaid taikymo prieastis
(tarkim, dl perkam preki didelio kiekio gali bti susitarta, kad bus taikomos nuolaidos)11,
taip pat atsivelgiant preks r, specifik, pardavjo atliekamus papildomus darbus ir pan.
Jeigu nemanoma nustatyti kainos pagal aukiau mintus kriterijus, tokiu atveju kaina
turi bti nustatoma objektyviai vertinant situacij, kad bt protinga kaina. Protinga kaina
reikia, kad ji turi bti tokia, kad neleist nepagrstai praturtti nei vienai i ali. Turi bti
atsivelgiama ir vertinamos visos konkreios situacijos aplinkybs, turinios reikms kainos
nustatymui (pvz., preki kokyb, pristatymo pareigos vykdymo laikas, vieta, ar pirkjas
prekes pirko i asmens, kuris yra profesionalus pardavjas ar ne ir kt).
Minta, sutartyje gali bti numatyta kainos nustatymo tvarka. Jeigu kaina turi bti
nustatyta pagal daikt svor, tai svorio kriterijus yra neto svoris, o ne bruto (CK 6.313 str. 3 d.).
Neto - tai daikto grynasis svoris, o bruto daikto bendrasis svoris. Pirkimo-pardavimo atveju
daikto neto svoris turi bti aikinamas kaip daikto svoris atmetus jo pakuots svor. Daikto
svoris nustatomas pagal daikto atsitiktinio uvimo rizikos perdavimo momentu (CK 6.320 str.),
kuris pagal bendrj taisykl sutampa su momentu, nuo kurio pagal statymus ar sutart
pardavjas laikomas tinkamai vykdiusiu savo pareig perduoti daiktus (CK 6.318 str. 2 d.),
buvus daikto neto svor12. Panaios normos yra tvirtintos, pavyzdiui, Vokietijos komercinio
10
HAGER in Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht: das bereinkommen der Vereinten Nationen ber
Vertge ber den internationalen Warenkauf (ed. Schlechtriem Peter). 3. Aufl., Mnchen: C. H. Beck, 2000, Art.
55 para. 8.
11
Ibidem.
12
HAGER in Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht: das bereinkommen der Vereinten Nationen ber
Vertge ber den internationalen Warenkauf (ed. Schlechtriem Peter). 3. Aufl., Mnchen: C. H. Beck, 2000, Art.
8
Vytautas Mizaras
kodekso (vok. Handelsgesetzbuch) 380 str. 1 d., veicarijos prievoli kodekso (vok.
Obligationenrecht) 212 str. 2 d., taip pat 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki
pirkimo-pardavimo sutari 56 straipsnyje.
Kadangi CK 6.313 straipsnio 3 dalies norma yra dispozityvi, todl alys sutartyje gali
susitarti ir dl kitokios kainos pagal daikt svor nustatymo tvarkos. Pavyzdiui, alys gali
numatyti slyg bruto u neto, t. y. kad kaina nustatoma pagal daikto svor pakuotje.
Sutarties kain, neatitinkani protingumo kriterij, koreguoti tik teismas suinteresuotos
sutarties alies reikalavimu (CK 6.313 str. 4 d., 6.198 str. 2 d.).
Jeigu treiasis asmuo, kuriam buvo pavesta nustatyti sutarties kain, to nepadaro, tai
kain gali nustatyti paios sutarties alys arba teismas abiej ar vienos i ali praymu. alys
ir teismas, nustatydamas kain turi vadovautis CK 6.313 straipsnio 2 dalyje numatytais
kriterijais (CK 6.313 str. 5 d., 6.198 str. 3 d.).
Jeigu kaina sutartyje nustatyta, taiau numatyta, kad ji gali bti keiiama, atsivelgiant
tam tikrus kainos dydiui turinius rodiklius, o kainos keitimo tvarka sutartyje nenumatyta, tai
kaina nustatoma atsivelgiant i rodikli santyk sutarties sudarymo ir daikto perdavimo
metu (CK 6.313 str. 7 d.). ios normos taikymas aktualus tais atvejais, kai sutarties sudarymo
ir preks perdavimo pirkjui momentai nesutampa, ir kai tarp i moment yra tam tikras
laiko tarpas, per kur gali keistis sutartyje numatyta kaina, atsivelgiant atitinkamus rinkos
rodiklius (preks savikain (pvz., daiktas turi bti gaminamas, o aliava daikto gamybai
brangsta (arba pinga), pardavjo ilaid dyd, valstybs reguliuojam kain pokyius ir pan.).
Keiiant kain, turi bti vadovaujamasi sutartyje numatyt rodikli, takojani kainos dyd,
santyk sutarties sudarymo momentu ir daikto perdavimo momentu. Daikto perdavimo
momentas reikia moment, kai pardavjas laikomas tinkamai vykds pareig perduoti daikt
pirkjui (CK 6.318 str. 2 d.). Pavyzdiui, sutartyje numatyta, kad sviesto pardavimo kaina bus
keiiama, atsivelgiant pieno supirkimo kainas. Pieno supirkimo kaina daikto perdavimo
metu, lyginant su sutarties sudarymo metu buvusia kaina, padidjo 5 procentais. Tokiu atveju
galutin preks kaina bt nustatoma, atsivelgiant esam kain santyk. Kai pardavjas
praleidia daikto perdavimo termin, tai jam tenka rizika dl rodikli santykio pasikeitimo,
nes santykis ir tokiu atveju turi bti vadovaujamasi rodikli santykiu, buvusiu daikto
perdavimo metu, numatytu sutartyje, t. y. tada, kai pardavjas bt laikomas perdavs daikt
tinkamu laiku (CK 6.319 str.).
4. Pirkimo-pardavimo sutarties alys

Pirkimo-pardavimo sutarties alimis yra pardavjas ir pirkjas.
Pardavju gali bti fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra parduodamo daikto savininkas
arba daikt gis ar sukurs ateityje, nes pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bti ir daiktai,
kurie pardavjo gali bti gyti ar sukurti ateityje (CK 6.306 str. 1 d.). Kadangi, kaip toliau bus
nurodoma, pirkimo-pardavimo sutarties esminis bruoas yra tai, kad ios sutarties pagrindu
perduodama nuosavybs teis daikt kitam asmeniui, tai nuosavybs teis perleisti gali tik
tas asmuo, kuris j turi pats. Taiau yra ir iimi i ios taisykls. Pavyzdiui, komisionierius,
56 para. 2; ENDERLEIN, Fritz; MASKOW, Dietrich; STROHBACH, Heinz. Internationales Kaufrecht. Berlin:
Haufe, 1991, Art. 56 para. 4.
9
Vytautas Mizaras
kuriam komitentas paveda parduoti daikt treiajam asmeniui, pirkimo pardavimo sutartyje su
treiuoju asmeniu yra pardavjas, nebdamas parduodamo daikto savininku, taiau jis
laikomas tinkama sutarties alimi (r. taip pat CK 6.780 str.), turto patiktinis, kuris parduoda
patiktojo daikt, taip pat nra to daikto savininku, taiau gali bti pardavju (r. CK 6.955
str.). Turto administratorius, parduodamas kitam asmeniui nuosavybs teise priklausant turt,
kur jis administruoja, nra to daikto savininku, taiau laikantis statyme bei administravim
nustataniame akte nustatyt slyg, gali parduoti daikt. Teismo antstolis, parduodamas
skolininkui priklausant daikt, vykdant teismo sprendim, taip pat nra to daikto savininku,
taiau laikomas tinkama sutarties alimi13. Kai daikt gali parduoti ne to daikto savininkas,
priskirtini ir tie atvejai, kai pasibaigus pasaugos terminui saugotojas parduoda pasaugos
davjo neatsiimt daikt (CK 6.843 str. 2 d., 6.864 str. 5 d., 6.868 str. 3 d.), arba transporto
mons teiss akt nustatyta tvarka realizuoja krovin, neatsiimt per jo saugojim laik (r.,
pvz., 1996 m. birelio 4 d. Geleinkelio transporto kodekso14 58 str. 4 d.).
Kadangi, bendra taisykl tokia, kad pardavju gali bti parduodamo turto savininkas, CK
6.307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kuri sudar pardavjas,
nebdamas parduodamo daikto savininku ar savininko negaliotas, taip pat neturdamas tam
teiss pagal statymus, yra nuginijamas sandoris. Pripainti sutart negaliojania iuo atveju
gali tik teismas (CK 1.78 str. 2 d.). Pareikti iekin dl tokios sutarties pripainimo
negaliojania turi teis daikto savininkas, valdytojas ir pirkjas. ios CK normos prasme toki
teis taip pat turi patiktinis, patiktojo turt valdantis, naudojantis bei juo disponuojantis
patikjimo teise, taip pat daikto nuomininkas (ar panaudos gavjas). Taiau teis ginyti toki
pirkimo-pardavimo sutart ilieka iki to momento, kai pardavjas tampa parduodamo daikto
savininku, taip pat, jeigu po sutarties sudarymo iki sutarties vykdymo asmuo gyja teis
parduoti daikt pagal statymus ar daikto savininko pavedim (CK 6.307 str. 2 d.). Kadangi
tokia pirkimo-pardavimo sutartis yra nuginijama, todl asmuo, turintis teis j nuginyti, gali
j patvirtinti per kitos sutarties alies nustatyt termin (CK 1.79 str.). CK 6.307 straipsnio 1
dalis netaikoma, kai pagal sutart pardavjas neturi daikto, bet j turi sukurti ar gyti daikt
ateityje.
Pripainus pirkimo-pardavimo sutart negaliojania remiantis CK 6.307 straipsnio 1
dalimi, taikoma restitucija ir daiktas, buvs pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, grinamas
daikto savininkui. CK 6.307 straipsnio 3 dalyje, panaiai kaip ir CK 1.80 straipsnio 4 dalyje,
pasakyta, kad restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, turi bti taikoma, atsivelgiant
daiktins teiss nuostatas, nes asmuo, gijs daikt pagal sandor (iuo atveju pagal pirkimo-
pardavimo sutart) tampa jo savininku. Restitucija galima tik tais atvejais, kai t leidia
daiktin teis. Tokiai pozicijai pritariama ir Lietuvos teism praktikoje15. Taikant nuosavybs
teiss gynimo bdus, btina atsivelgti ir teistus kit asmen interesus. statymas negali
absoliutizuoti vien asmen teisi ir interes, paeidiant kit asmen teises ir interesus.
13
Dl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ypatum, vykdant teismo sprendim, isamiau r. taip pat 1999 m.
birelio 18 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato nutarim Nr. 17 Dl statym taikymo teism praktikoje,
nagrinjant skundus dl teismo antstoli veiksm, atlikt vykdant turto varytynes, taip pat nagrinjant civilines
bylas dl turto pardavimo i (be) varytyni akt arba turto perdavimo iiekotojui akt pripainimo
negaliojaniais // Teism praktika. 1999, Nr. 11, 198-201.
14
inios. 1996, Nr. 59-1402.
15
r. LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutart c. b. . Kitova v. A. Kitova, D. Makneviit ir kt.,
Nr. 3K-3-1096/2000, kat. 42; LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. lapkriio 15 d. nutart c. b. J. Celieien v. A.
Celieius ir kt., Nr. 3K-3-1202/2000, kat. 42.
10
Vytautas Mizaras
Vieno asmens teis negali bti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teis ar teist
interes 16 . ali teisi ir teist interes pusiausvyros principas atsispindi CK 4.96 str.,
ginaniame siningo gijjo teises ir nustataniame vindikacijos ribojimus. Siningo gijjo
teisi ir teist interes prioritetinis gynimas, tvirtintas CK 4.96 str. atitinka Vakar teiss
tradicijai inom siningo valdymo gynimo princip, atjus i senovs romn teiss (lot.
bona fide possessio). is principas leidia apginti ne tik siningo gijjo teises, bet ir
utikrina turtini santyki stabilum. CK 4.96 str., gindamas siningo gijjo teises, nustato
daikto valdymo siningumo prezumpcij. Savininkas, nordamas ireikalauti daikt i kito
asmens valdymo, turi rodyti, kad arba gijjas yra nesiningas, arba, nepaisant to, kad
gijjas yra siningas, egzistuoja bent viena i aplinkybi, numatyt CK 4.96 str. Sandori
pripainimo negaliojaniais teisin pasekm restitucija (abial arba vienaal, atsivelgiant
sandorio pripainimo negaliojaniu pagrind). Restitucija yra prievoli teiss institutas, o
vindikacija daiktins teiss institutas (nuosavybs teisi gynimo bdas). Restitucija turi bti
taikoma, atsivelgiant daiktins teiss nuostatas, nes asmuo, gijs daikt pagal sandor, taip
pat tampa daikto savininku. iuo atveju restitucija yra daikto ireikalavimas i vieno asmens ir
perdavimas kitam asmeniui, ir taikyti j galima tik tais atvejais, kada tie atvejai yra numatyti
CK 4.96 str. 17 Atvejai, kai restitucija negalima daiktins teiss prasme, numatyti CK 4.96
straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje. Kitaip tariant, i siningo gijjo daikt ireikalauti galima: (1)
jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti
nuosavybn, o gijjas to neinojo ir neturjo inoti (siningas gijjas), kai daiktas yra
savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavs j valdyti, pamestas, arba i kurio nors
i j pagrobtas, arba kitaip be j valios nustojo bti j valdomas; (2) visais atvejais, kai daiktas
neatlygintinai gytas; (3) nekilnojamasis daiktas gali bti ireikalautas, jeigu savininkas tok
daikt prarado dl kit asmen padaryto nusikaltimo, o taip pat visais neatlygintino gijimo
atvejais. Atkreiptinas dmesys tai, kad restitucija negali bti taikoma, jeigu siningam
gijjui daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka
(CK 4.96 str. 4 d.).
Pirkju gali bti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (vartojimo pirkimo-pardavimo
sutarties atveju tik fizinis asmuo). Taiau yra atvej, kai pirkjas, pagal pirkimo-pardavimo
sutart nupirkdamas daikt, netampa to daikto savininku. Pavyzdiui, valstybs institucijos,
valstybs staigos, valstybs ir savivaldybs mons, pirkdamos daikt u joms valstybs (ar
savivaldybi) perduot patikjimo teise turt, negyja nuosavybs teiss daikt, o gyja
patikjimo teis perkam daikt. Komisionierius, nupirkdamas daikt komitento pavedimu
taip pat negyja nuosavybs teiss, nes nuosavybs teis gyja komitentas, kurio pavedim
vykd komisionierius (r. CK 6.786 str.). Patiktinis, pirkdamas daikt, gyvendinant
patiktojo teises, irgi negyja nuosavybs teiss daikt, nes visos teiss, kurias patiktinis
gyvendindamas savininko teises, skaitomos jam perduoto turto sudt (CK 6.963 str. 2 d.).
Kita vertus, statymai gali apriboti galimyb bti pirkju. Pavyzdiui, vykdymo procese
varytinse negali dalyvauti kaip pirkjai teisjai, antstoliai, antstoli kontor darbuotojai ir
i ivardyt asmen artimieji giminaiiai (CPK 709 str.).
Taip pat CK numato kai kuriuos apribojimus pirkimo-pardavimo sutarties alims.
16
r. LAT CBS teisj kolegijos 1998 m. rugsjo 28 d. nutart c. b. Generalin prokuratra v. R. Stankeviius, I.
Nedzinskien, Nr. 3K-122/98, kat. 6.
17
r. LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. lapkriio 15 d. nutart c. b. J. Celieien v. A. Celieius ir kt., Nr. 3K-
3-1202/2000, kat. 42.
11
Vytautas Mizaras
CK 6.308 straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai asmeniui, kuriam pavesta parduoti kito
asmens daikt, t daikt pirkti paiam tiesiogiai ar per tarpininkus. Asmuo, kuriam pavesta
parduoti daikt, gali veikti kaip to asmens, kuris paved parduoti daikt, atstovas (galiotinis),
kaip prekybos agentas arba komisionierius. i CK norma taikytina ir antstoliui, kuris veikia
kaip pardavjas (CPK 709 str.). Jeigu asmuo veikia kaip atstovas, tai minim CK norm reikia
aikinti ir taikyti sistemikai su CK 2.134 straipsniu, t. y. kad atstovas atstovaujamojo vardu
negali sudaryti sandori nei su paiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu
yra, taip pat su savo sutuoktiniu (partneriu) bei tvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaiiais
(r. CK 2.134 str. 1 d.). Kita vertus, statymai gali numatyti iimtis i CK 6.308 straipsnio 1
dalies. Pavyzdiui, CK 2.134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu atstovas veikia kaip
atstovas pagal statym, tokiu atveju apribojimai sudaryti sandorius su paiu savimi ir kitais
CK 2.134 straipsnio 1 dalyje numatytais asmenimis netaikomi. Iimtis numatyta ir CK 4.243
straipsnio 4 dalyje. Pirkti daikto negalima ne tik tiesiogiai, bet ir per tarpininkus (pvz.,
prekybos tarpininkas (brokeris), patiktinis, distributorius ir pan.).
CK 6.308 straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai taikomi ir svetimo turto
administratoriui (CK4.236-4.252 str.). Tokia taisykl kildinama i CK 4.242 straipsnio 2
dalyje numatytos nuostatos, kad administratorius negali jam suteikt teisi panaudoti savo
asmeniniams poreikiams tenkinti. Taiau i norm turto administratoriaus atvilgiu reikia
aikinti ir taikyti sistemikai su CK 4.243 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad
administratorius neturi teiss administruojamo turto sigyti nuosavybn, iskyrus atvejus, kai
tai leidia naudos gavjas ar teismas arba kai administruojam turt jis paveldi.
CK 6.308 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad svetimo turto administratorius neturi teiss
parduoti savo turto, jeigu turo kaina apmokama administruojamo turto sskaita. i taisykl
siejama su draudimu administratoriui piktnaudiauti savo teismis, taip pat su draudimu
administratoriui naudoti administruojam turt savo interesams (CK 4.243 str. 2 d.).
Pavyzdiui, administratorius administruoja nekilnojamj daikt (pastat), kur iem reikia
ildyti. Administratorius turi anglies, taiau jis negali parduoti jo turimos anglies, apmokant u
j kain administruojamo turto sskaita.
CK 6.308 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris parduoda ar perka daikt,
paeisdamas io straipsnio nustatytus draudimus, neturi teiss nuginyti jo sudarytos pirkimo-
pardavimo sutarties. Taiau reikalauti toki pirkimo-pardavimo sutart pripainti negaliojania
turi teis daikto savininkas, asmuo, kuris paved parduoti daikt, ir kita sutarties alis.
5. Pirkimo-pardavimo sutarties forma

CK 6.310 straipsnyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties formai taikomos bendros
sandori formos taisykls. Todl turi bti vadovaujamasi CK 1.71-1.77 straipsniuose
numatytais reikalavimais. Taigi pirkimo-pardavimo sutartis gali bti sudaroma odiu, ratu,
apie sutarties sudarym gali bti sprendiama ir i ali konkliudentini veiksm. Taiau
kodeksas atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims nustato specialius j formos reikalavimus.
Specials reikalavimai numatyti ioms pirkimo-pardavimo sutari rims:
(1) nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi bti notarins formos (CK 1.74
str. 1 d. 1 p., 6.393 str. 1 d.);
12
Vytautas Mizaras
(2) mons pirkimo-pardavimo sutartis turi bti raytins formos abiej sutarties ali
pasiraytas dokumentas bei patvirtintas notaro (CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 6.403 str.);
(3) daikt pirkimo-pardavimo isimoktinai sutartis turi bti sudaroma ratu (CK 1.73 str.
1 d. 3 p., 6.413 str. 1 d.).
Pirkimo-pardavimo sutari formos, sutarties sudarymo specialias taisykles, ypatumus
gali numatyti kiti statymai. Kiti statymai negali nustatyti pirkimo-pardavimo sutartims
notarins formos, jeigu tokios formos nenumato CK, nes notarin form gali nustatyti tik
kodeksas (CK 1.74 str. 3 p.). Terminas statymai reikia tik Seimo priimtus statymus, o ne
kitus postatyminius teiss aktus. Postatyminiai aktai (Vyriausybs nutarimai ir kit valstybs
institucij teiss aktai) gali numatyti atskir pirkimo-pardavimo sutari sudarymo specialias
taisykles tik tiek, kiek statym nustatyta, taip pat neturi prietarauti statym normoms (CK
1.3 str. 3 d.). Pavyzdiui, 1997 m. lapkriio 4 d. Valstybs ir savivaldybi turto privatizavimo
statyme numatyti keli privatizavimo bdai: vieas akcij pardavimas, vieas aukcionas, vieas
konkursas, tiesiogins derybos ir kt. (13 str. 1 d.), o privatizavimo bd gyvendinimo tvark
nustato Vyriausyb (13 str. 3 d.).
Atskiri statymai gali numatyti specialias vertybini popieri, valiutos pirkimo-
pardavimo sutari, pirkimo-pardavimo sutari sudarymo preki ar vertybini popieri
biroje taisykles (CK 6.428 str., 6.430 str.), taip pat pirkimo-pardavimo sutari sudarymo
konkurso ir aukciono bdu ypatumus (CK 6.429 str., 6.419 str.), vieojo pirkimo-pardavimo
sutari sudarymo taisykles (CK 6.382 str.). Pirkimo-pardavimo sutari, parduodant
priverstinai turt i varytyni, per mones, kurios veriasi turto prekyba ar perdirbimu ar turt
perduodant iiekotojui ar kitaip j realizuojant vykdymo procese, sudarymo ypatumus ir
tvark reglamentuoja CPK.
II. Pirkimo-pardavimo sutarties ali pareigos

1. Pardavjo teiss pareigos
1.1. Pagrindins pareigos
1.1.1. Pareiga perduoti daikt
1.1.1.1. Bendras apibdinimas
Kaip buvo minta, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindinis bruoas yra tai, kad ia sutartimi
pardavjas perduoda pirkjui daikt ir nuosavybs teis daikt, t. y. sutarties pagrindu
pasikeiia daikto savininkas. i pagrindin pardavjo pareiga numatyta CK 6.317 straipsnyje.
Taiau ios pareigos aikinimui turi reikm ir kiti CK straipsniai, detalizuojantys pardavjo
pareigos perduoti daikt ir nuosavybs teis j vykdym. Pavyzdiui, daikt perdavimo viet
ir moment nustato CK 6.318 straipsnis, daikt perdavimo termin CK 6.319 straipsnis,
pardavjo pareigos perduoti nuosavybs teiss vykdym detalizuoja CK 6.321 straipsnio
normos. i pareiga kaip pagrindin pardavjo pareiga numatyta ir Jungtini Taut konvencijos
dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari, priimtos Vienoje 1980 m. balandio 11 d.,
(toliau tekste 1980 m. Vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo
13
Vytautas Mizaras
sutari) 18 30 straipsnyje. Jeigu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu parduodam
daikt jau valdo pirkjas, tokiu atveju pardavjo pareiga perduoti daiktus netenka prasms.
ios pareigos vykdymas pakeiiamas susitarimu pirkimo-pardavimo sutartyje, kad pirkjas
ateityje valdys daikt kaip nuosav (brevi manu traditio).
Pardavjo pareiga perduoti daiktus apima ne tik veiksm, kurie reikalingi faktikai atlikti
daikt perdavim (pavyzdiui, gabenim), taiau ir daikt valdymo perdavim pirkjui bei bet
koki pirkjo valdymo teiss klii paalinim taip, kad daikt pirkjas galt valdyti
nuosavybs teise. Taigi plaija prasme daikt perdavimas reikia ne tik daikt perdavim,
bet ir nuosavybs teiss perdavim pirkjui. Kitaip tariant, pardavjas privalo atlikti visus
reikalingus veiksmus, kad pirkjas galt daiktus valdyti nuosavybs teise. Tokia ivada
darytina, aikinant CK 6.317 straipsnio 4 dal. I ios normos matyti, kad pardavjo tinkamas
pareigos perduoti daiktus vykdymas siejamas su dviem slygom:
(1) pardavjas turi perduoti daiktus pirkjui valdyti arba sutinka, kad pirkjas pradt
daiktus valdyti;
(2) turi bti paalintos bet kokios pirkjo valdymo teiss klitys. Todl reikt laikyti, jog
pardavjo pareiga perduoti daikt laikoma tinkamai vykdyta, jeigu vykdymas atitinka abi
ias slygas.
Pirmj i aukiau pamint slyg detalizuoja dvi CK normos. CK 4.28 ir 4.27
straipsniai turi bti sistemikai aikinami ir taikomi su CK 6.318 straipsnio antrja dalimi.
Taigi, pavyzdiui, kilnojamojo daikto valdymas atsiranda pirkjui, kai pardavjas j faktikai
perduoda pirkjui jo rankas (CK 4.28 str. 1 p.), arba pirkjo nurodymu daiktas perduodamas
jo nurodytam asmeniui (CK 4.28 str. 3 p., 6.318 str. 2 d. 2, 3 p.). Parduodant nekilnojamj
daikt valdymo perdavimui nustatyti turi bti sistemikai taikoma CK 4.27 straipsnio pirmoji
dalis ir CK 6.398 straipsnis.
Antroji slyga, kuri taikoma nustatyti, ar daiktas tinkamai perduotas pirkjui, yra bet
koki pirkjo valdymo teiss klii nebuvimas. Pavyzdiui, perduodant nekilnojamj daikt,
kad bt tinkamai vykdyta pardavjo pareiga perduoti daikt, nepakanka vien tik perdavim
forminti daikto primimo-perdavimo aktu, taiau, vadovaujantis CK 4.27 straipsnio pirmja
dalimi ir 6.317 straipsnio ketvirtja dalimi turi bti paalintos ir to nekilnojamojo daikto
valdymo klitys. Pavyzdiui, parduodant but, bus laikoma, kad pardavjas netinkamai vykd
pareig perduoti daikt, jeigu pirkjas negals eiti but dl to, kad jame gyvens pardavjas
ar kiti tretieji asmenys.
Pagal bendrj taisykl nuosavybs teis daikt pirkjui atsiranda nuo daikto
perdavimo momento (CK 4.49 str. 1 d.), taiau sutartis ar statymai gali nustatyti ir iimtis.
Pavyzdiui, daikt pirkimo-pardavimo isimoktinai atveju, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje,
nuosavybs teis ilieka pardavjui tol, kol pirkjas nesumoka visos sutartyje numatytos
kainos (CK 6.411 str. 1 d.). Kita vertus, nuosavybs teis daiktus pirkjui gali pereiti ir iki
daikt perdavimo jam.
18
Jungtini Taut konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari (angl. United Nations
Convention on Contracts for the International Sale of Goods) Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m.
sausio 18 d. sigaliojo Lietuvai 1996 m. vasario 1 d. Lietuva, ratifikuodama Konvencij, pagal Konvencijos 12 ir
96 straipsnius padar ilyg, kad Lietuvai netaikomi Konvencijos 11 straipsnis ir 29 straipsnio II dalis. Ilygas
dl mint konvencijos straipsni taikymo, ratifikuodamos konvencij, taip pat padar Argentina, Baltarusija,
il, Estija, Latvija, Rusija, Ukraina, Vengrija.
14
Vytautas Mizaras
Tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari atvejais aktualus yra ir veiksm, kurie
reikalingi preki eksporto ir importo procedroms sutvarkyti, atlikimas. Bendrasis principas
yra toks, kad pardavjas turi rpintis eksporto procedr sutvarkymu, o pirkjas importo19.
Taiau kiekvienu atveju btina iuos klausimus aikintis pagal ali pasirinktas Incoterms
taisykles. Pavyzdiui, jeigu alys pasirinko taikyti taisykl Ex Works, tai visus veiksmus,
susijusius su eksporto ir importo procedras atlieka pirkjas (be abejo, pirkjui pageidaujant,
pardavjas taip pat gali padti sutvarkyti eksporto formalumus), o jeigu alys pasirinko,
pavyzdiui, CIF (angl. Cost Incurance Freight) slygas, tai eksporto procedras atlieka
pardavjas, o tai naudojant DDP (angl. Delivered duty paid) slygas, pardavjas turi rpintis
ir eksporto, ir importo procedr atlikimu.
1.1.1.2. Pareiga perduoti dokumentus, susijusius su perduodamu daiktu

Atkreiptinas dmesys tai, kad pardavjas privalo perduoti ne tik daiktus, bet ir nuosavybs
teis juos patvirtinanius dokumentus (CK 6.318 str. 1 d.). Iskirtini dviej ri
dokumentai: dokumentai, susij su perduodamu daiktu, ir dokumentai, patvirtinantys
pardavjo nuosavybs teis parduodamus daiktus. Pastaruosius dokumentus pardavjui
privalu perduoti tais atvejais, kai toki dokument perdavim numato pirkimo-pardavimo
sutartis arba kodeksas.
Dokumentai, susij su daiktais, gali bti vairs. CK 6.318 straipsnio pirmojoje dalyje
nepateikiama dokument srao, nes tai priklauso nuo daikto pobdio, nuo pirkimo-
pardavimo sutarties ries. Dokumentai, kurie susij su daiktais paprastai apibdina to daikto
savybes, saugumo taisykles, naudojimo instrukcijas, kokybs reikalavimus, garantij ir pan.
Atskir ri pirkimo-pardavimo sutartims gali bti nustatyti taip pat reikalavimai perduoti
pirkjui dokumentus. Pavyzdiui, parduodant daiktus ne prekybai skirtose patalpose,
pardavjas privalo pateikti pirkjui dokument, kuriame turi bti nurodyta dokumento
teikimo vartotojui data, daikto pavadinimas, daikto kaina, skaitant visus mokesius,
pardavjo pavadinimas ir adresas ir kt. (CK 6.357 str.). Sudarant teiss tam tikru laiku
naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo-pardavimo sutart, dar prie sutarties sudarym
pardavjas privalo pateikti pirkjui suteikiam gyvenamj patalp apraym (CK 6.369 str.),
sudarant daikt pardavimo pagal sutartis, naudojant ryio priemones, taip pat pardavjas iki
sutarties sudarymo privalo pateikti pirkjui tinkam informacij (CK 6.366 str. 4, 6 d.).
Dokument perdavim gali numatyti ir kiti teiss aktai. Pavyzdiui, 2001 m. birelio 11 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 697 patvirtint Mamenins prekybos
taisykli20 14 punkte numatyta, kad parduodant naudotus buitinius elektrotechnikos gaminius,
elektros renginius, mechanizmus, pirkjui turi bti pateikta informacija apie kiekvienos
preks tinkamum naudoti pagal paskirt, gamintojo arba pardavjo parengtos ir patvirtintos
parengtos preks naudojimo taisykls, kuriose turi bti nurodyti pagrindiniai saugaus ir
tinkamo preks naudojimo reikalavimai, o i taisykli 25.4 punkte kad parduodant ne
maisto prekes, iduoti pirkjui garantin dokument, kuriame turi bti aikiai nurodytas preks
kokybs garantijos terminas.
19
r. Huber in Schlechtriem Peter. Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht: das bereinkommen der
Vereinten Nationen ber Vertge ber den internationalen Warenkauf. 3. Aufl., Mnchen: C. H. Beck, 2000, Art.
31 para. 89.
20
inios. 2001, Nr. 51-1778.
15
Vytautas Mizaras
Antroji grup dokument, kuriuos privalo pardavjas perduoti, yra dokumentai,
suteikiantys teis priimti daiktus ir jais disponuoti arba, kaip CK 6.318 straipsnio pirmojoje
dalyje numatyta, - patvirtinantys pirkjo nuosavybs teis daiktus. Tokiais dokumentais,
pavyzdiui, gali bti konosamentas, vataratis, sskaita-faktra, sandliavimo dokumentai
(CK 6.856 str. 1 d.) ir kt.
1.1.1.3. Reikalavimai, keliami perduodamam daiktui

I. Bendri reikalavimai.
Pardavjas privalo perduoti daiktus, atitinkanius sutartyje numatytus kokybs, kiekio ir
kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nra nurodym, - prastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.).
Pirmiausiai turi bti atsivelgiama sutartyje numatytus reikalavimus daiktui. Sutartyje gali
bti numatytas parduodam daikt kiekis, pavadinimas, ris, kokybs ir kiti reikalavimai.
Daiktui keliami reikalavimai gali bti aikiai numatyti ir apibdinti sutartyje. Taiau apie
parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima sprsti ir i kitoki aplinkybi
(pavyzdiui, i daiktams taikom standart, pardavjo ar pirkjo standartini sutari slyg).
Apie daikt reikalavimus galima sprsti ir i pardavjo pateikiamos daikt reklamos, kurioje
nurodomos konkreios daikt savybs 21, taip pat i jo silom daikt pavyzdi, modeli,
preki apraym, preki katalog.
CK 6.327 straipsnio pirmosios dalies norma yra bendroji norma, kurioje nurodyta, kad
daiktai turi atitikti kiekio ir kokybs reikalavimus bei kitus jiems keliamus reikalavimus
(asortiment, tar, pakuot, daikt komplektikum), o konkrets reikalavimai daiktui
numatyti kituose kodekso straipsniuose (pavyzdiui, CK 6.329-6.343 straipsniuose).
(1) Kiekis.
CK 6.329 straipsnis reglamentuoja daikt, esani pirkimo-pardavimo sutarties dalyku,
kiekio reikalavim. Minimame straipsnyje numatyta, kad daikt kiekis sutartyje gali bti
nustatomas dviem bdais: vairiais matais arba pinigais. Parduodam daikt kiekiui nustatyti
gali bti naudojami vairs matai: ilgio ar ploio matavimo (pvz., metrai), svorio (pvz.,
kilogramai, tonos), trio (pvz., kubiniai metrai), kiekio vienetai ir pan. Jeigu parduodami du ar
daugiau skirting pavadinim daiktai, tokiu atveju kiekis turi bti nustatomas kiekvienam i j.
CK 6.329 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad sutarties dalyko, kaip esmins pirkimo-
pardavimo sutarties slygos, reikalavimus atitiks, kai sutartyje bus numatyta parduodam
daikt kiekio nustatymo tvarka, nepaisant kad konkretus daikt kiekis nebus nustatytas.
Pavyzdiui, energijos pirkimo-pardavimo sutarties atveju energijos tiekimo mon privalo
parduoti abonentui sutartyje numatyt energijos kiek laikydamasi ali suderinto energijos
tiekimo reimo, o patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos
prietais rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu bdu (CK 6.385 str. 1 d.). Abonentas paprastai
21
Bianca Cesare Massimo/Bonell Michael Joachim. Commentary on the International Sales Law. Milano:
Giuffr, 1987, Art. 35, Anm. 2.3. Taip pat r. Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gegus 25 d. direktyvos
1999/44/EB (OJ 1999 L 171) dl tam tikr vartojimo pirkimo-pardavimo ir su tuo susijusi garantij aspekt 2
str. (2) d), kuriame taip pat numatyta, kad reikalavimai daiktui gali bti nustatomi, remiantis reikalavimais, kurie
yra prasti tokiems patiems daiktams ir kuri vartotojas gali protingai tiktis, atsivelgiant pardavjo, gamintojo
ar j atstovo nurodytas konkreias preks savybes reklamoje, etiketse ar kituose vieai paskelbtuose
pareikimuose. r. taip pat CK 6.363 str. 3 d.
16
Vytautas Mizaras
moka u faktikai sunaudot energijos kiek pagal energijos apskaitos prietais rodmenis (CK
6.388 str. 1 d.).
(2) Asortimentas.
CK 6.331 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta pardavjo pareiga perduoti daiktus,
atitinkanius pirkimo-pardavimo sutarties ali suderint asortiment. Daikt asortimentas
suprantamas kaip daikt apibdinimas tam tikrais poymiais, pagal kuriuos galima atskirti
daiktus ar daikt r nuo kit tos paios ar kitos ries daikt. Minimoje CK normoje
numatytas tik pavyzdinis daikt asortimento poymi sraas: tam tikra ris, spalva, modelis,
dydis ir kiti poymiai (pvz., daikt dizainas, sezonins paskirties daiktai ir pan.). Paprastai
daikt asortiment renkasi pirkjas, nes btent jis suinteresuotas tam tikro asortimento daiktais.
Daikt asortimentas ali suderinamas ir nurodomas sutartyje, taiau tai nra esmin pirkimo-
pardavimo sutarties slyga. CK 6.331 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad pardavjo
pareiga perduoti tam tikro asortimento daiktus gali bti ir tais atvejais, kai daikt asortimento
ar jo nustatymo tvarkos nra nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Kad parduodami daiktai
turi atitikti tam tikr asortiment, galima sprsti i sutarties turinio ir esms, sutarties
sudarymo tiksl, daikt naudojimo paskirties ir kit aplinkybi. CK 6.331 straipsnyje
numatytos taisykls turi bti taikomos tik tais atvejais, kai pardavjui sutarties sudarymo metu
buvo inomos aplinkybs, kurios lemia parduodam daikt asortiment. Pardavjui tokios
aplinkybs gali bti inomos i sutarties slyg ar ikisutartini santyki, sutartyje nurodyt
daikt pavadinimo, sutarties sudarymo tiksl ir pan. Jeigu pardavjas negali perduoti daikt,
atitinkani tam tikr asortiment, tai jis gali atsisakyti sutarties. Vadinasi, pirkjas turi bti
suinteresuotas aikiai nurodyti ofertoje ir aptarti sutartyje tok daikt asortiment, kokio jis
nori pirkti daiktus.
(3) Kokyb.
Pagal pirkimo-pardavimo sutart pardavjas privalo perduoti daiktus, kuri kokyb
atitinka pirkimo-pardavimo sutarties slygas bei daikt kokyb nustatani dokument
reikalavimus (CK 6.333 str.). CK 6.317 straipsnio antrojoje dalyje tvirtinta garantijos pagal
statym taisykl reikia, kad perduodam daikt kokyb ir j nuosavybs teiss priklausymas
pardavjui yra vienas i esmini reikalavim, vykdant jo pareig perduoti daiktus. Kitaip
tariant, garantijos pagal statym taisykl reikia, kad pardavjas privalo utikrinti, kad
parduodami daiktai yra tinkamos kokybs ir kad jie priklauso pardavjui nuosavybs teise.
Jeigu bus perduoti nekokybiki daiktai arba nepriklausantys pardavjui nuosavybs teise,
atsiras teisins pasekms, numatytos CK 6.334 straipsnyje, 6.321 straipsnio etojoje dalyje.
Garantijos dl nuosavybs teiss patvirtinimo taisykl turi bti taikoma ir tais atvejais, kai
daikt pagal statymus turi teis parduoti ne daikto savininkas (CK 6.305 str. 1 d.). Jeigu yra
daikto trkum, ir/arba tretieji asmenys turi teisi ar pretenzij paduodam daikt, visa tai
turi bti aptarta sutartyje, - prieingu atveju bus taikoma CK 6.317 straipsnio antrojoje dalyje
numatyta prezumpcija. Atkreiptinas dmesys tai, kad pardavjas sutartimi gali suteikti daikt
kokybs garantij, kad daiktai bus tinkamos kokybs tam tikr laik (CK 6.335 str. ).
(4) Daikto tinkamumo naudoti terminas.
CK 6.336 straipsnyje tvirtinta pareiga gamintojui, importuotojui, pardavjui ar kitam
asmeniui, savo vardu paskirstaniam daiktus, aikiai nurodyti daikto tinkamumo naudoti
termin. Daikt tinkamumo naudoti terminas nuo daikt kokybs garantijos termino (CK
6.335 str.) skiriasi tuo, kad per daikt kokybs garantijos termin pirkjas gali reikalauti
17
Vytautas Mizaras
paalinti kokiu nors bdu atsiradusius daikto kokybs trkumus, o daikt tinkamumo naudoti
terminas reikia, kad pasibaigus iam terminui, daiktas tampa netinkamas naudoti pagal
paskirt. Kita vertus, reikalavimus dl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas,
trkum galima pareikti, jeigu jie nustatyti per tinkamumo naudoti termin (CK 6.338 str. 4
d.). CK 6.336 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad daikt tinkamumo naudoti terminus
gali nustatyti statymai ar kiti teiss aktai. Pavyzdiui, vartojimo pirkimo-pardavimo atveju
pardavjas privalo nurodyti daikto etiketse ar kitokiu bdu be kitos btinos informacijos ir
daikto tinkamumo naudoti termin (CK 6.353 str. 1 d.). Parduoti prekes, kuri tinkamumo
naudoti terminas pasibaigs, o taip pat prekes, kurioms turi bti nustatytas tinkamumo naudoti
terminas, bet is terminas nenustatytas, draudiama (2000 m. rugsjo 19 d. Vartotoj teisi
gynimo statymo22 9 str.). CK 6.336 straipsnio antrojoje dalyje numatyta pardavjui pareiga
perduoti pirkjui daikt, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, taip, kad pirkjas
turt reali galimyb panaudoti daikt pagal paskirt iki daikto tinkamumo naudoti termino
pabaigos. Pavyzdiui, jeigu 1 litro pieno kiekiui nustatytas 5 dien tinkamumo naudoti
terminas, tai toks produktas pirkjui turt bti parduotas tokiu laiku, kad pirkjas objektyviai
galt j naudoti pagal paskirt iki tinkamumo naudoti termino pabaigos (tarkim, vliausiai
prie dvi dienas iki tinkamumo naudoti termino pabaigos).
(5) Komplektikumas.
CK 6.339 straipsnyje numatyta, kad perduodamas daiktas turi atitikti pirkimo-pardavimo
sutarties slygas dl komplektikumo. Daikt komplektikumas suprantamas kaip pagrindinio
gaminio (daikto) ir kit pagrindinio gaminio (daikto) komplektuojamj detali visuma.
Pagrindinio gaminio komplektuojamosios detals neeina pagrindinio gaminio (daikto) sudt,
taiau su iuo sudaro viening visum, naudojam pagal vienod bendr paskirt.
Komplektikumo reikalavimai paprastai bdingi, pavyzdiui, vairiems renginiams,
rengimams, buitins technikos gaminiams ir pan. Sutartyje gali bti konkreiai nurodomos
parduodamo pagrindinio daikto komplektuojamosios detals, kurios turi bti perduodamos
kartu su pagrindiniu gaminiu (daiktu), arba gali bti nurodomi parduodamam daiktui taikomi
standartai (standartizacijos norminiai dokumentai, technins taisykls ar pan.). Jeigu sutartyje
nurodyti parduodamam daiktui taikomi standartai, pagal kuriuos galima nustatyti daikt
komplektikum, tai laikoma, kad sutartyje yra nurodytos slygos dl daikto komplektikumo
reikalavim. Nepaisant, kad pagal parduodamam daiktui taikom standart turi bti perduotos
tam tikros pagrindinio daikto komplektuojamosios detals, alys pirkimo-pardavimo sutartyje
gali nurodyti, kad tam tikr komplektuojamj detali pardavjas neprivalo perduoti kartu su
pagrindiniu gaminiu. Jeigu parduodamam daiktu taikomame standarte yra keli daikto
komplektikumo variantai, tai kur i j taikyti turi pasirinkti alys ir nurodyti sutartyje, -
kitaip, bus taikomos alternatyviosios prievols taisykls, numatytos CK 6.26-6.29
straipsniuose.
(6) Daikt komplektas.
CK 6.340 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas parduodamiems daiktams taikytinas
daikt komplekto reikalavimas, kai pirkimo-pardavimo sutartis numato, kad pardavjas
privalo perduoti pirkjui tam tikr rinkin daikt. Nuo daikt komplektikumo (CK 6.339 str.)
daikt komplektas skiriasi i esms dviem poymiais. Pirma, daikt komplektas yra visuma
dviej ar keli savarankik daikt, kurie gali bti naudojami pagal bendr paskirt, taiau
22
inios. 2000, Nr. 85-2581.
18
Vytautas Mizaras
kiekvienas i i daikt gali bti naudojamas ir atskirai. Kita vertus, skirtingai nei daikt
komplektikumo atveju, daiktai, sudarantys daikt komplekt (daikt rinkin) nra pagrindinio
daikto komplektuojamosios detals. Antra, pardavjo pareiga perduoti daikt komplekt
atsiranda tik tada, kai tai numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje ir tik t daikt, kurie nurodyti
sutartyje, atvilgiu. Tuo tarpu pardavjo pareiga perduoti daikt, atitinkant daikto
komplektikumo reikalavimus, yra ne tik tada, kai komplektikumo reikalavimai numatyti
sutartyje ar parduodamam daiktui taikomame standarte, bet ir atsivelgiant prastai tokiems
daiktams reikiamus reikalavimus, prekybos paproius ar tarp ali nusistovjusius santykius
(CK 6.339 str. 2 d.). Daikt komplektas aptariamas pirkimo-pardavimo sutartyje, todl ir
parduodam daikt, einani daikt rinkin, kiekis, asortimentas bei kiti reikalavimai,
priklauso nuo sutarties slyg. Treia, daikt kokybs garantijos termino taikymo
pagrindiniam gaminiui ir jo komplektuojamosioms detalms taisykls, numatytos CK 6.338
straipsnio treiojoje dalyje, netaikomos daikt komplekto atveju, bet taikomos daikt
komplektikumo atveju. Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas daikt komplekto
perdavimas, tai pardavjas bus laikomas tinkamai vykdiusiu pareig perduoti daiktus
pirkjui, kai jis perduos visus daiktus, numatytus sutartyje ir sudaranius daikt komplekt.
Vis daikt, sudarani daikt komplekt, kokyb, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties
slygas, o jeigu sutartyje nra nurodym, - prastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.).
(7) Daikt tara ir pakuot.
CK 6.342 straipsnis nustato pardavjui pareig perduoti pirkjui daiktus taroje ir
supakuotus, nepaisant, slygos dl daikt pakuots ir taros numatytos sutartyje ar ne.
Nesupakuot daikt ar nesani taroje daikt perdavimas gali bti numatytas sutartyje arba tai
gali lemti prievols prigimtis, o taip pat daikt pobdis. Kad parduodami daiktai turi bti
sudti tar ar supakuoti tokiu bdu, kaip reikalaujama sutartyje, o jeigu sutartyje reikalavim
nra, tai prastu tokioms prekms bdu, o jeigu tokio bdo nra tai bdu, pakankamu
ilaikyti ir isaugoti prekes, numatyta ir 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki
pirkimo-pardavimo konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies (d) punkte. Reikalavimus,
keliamus daikt tarai ir pakuotei, alys gali numatyti ir aptarti vis pirma pirkimo-pardavimo
sutartyje. Reikalavimai daikt tarai ir pakuotei gali bti nustatomi ir pagal daiktams taikomus
standartus (standartizacijos norminius dokumentus). Jeigu reikalavimai daikt tarai ir pakuotei
neaptarti sutartyje, o taip pat j negalima nustatyti i daiktams taikom standart, tai pagal CK
6.342 straipsnio 2 dal daiktus pardavjas privalo perduoti supakuotus ar sudtus tar taip,
kaip yra prasta, ir kad bt utikrintas daikt saugumas juos laikant ar gabenant prastomis
slygomis, iskyrus atvejus, kai pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatyta, kad pardavjas
neturi pareigos daiktus supakuoti ar sudti juos tar. Pardavjas neprivalo vertinti vis
galim rizik, kurios gali vykti dl ypating ar nenumanom aplinkybi. Taiau net ir nesant
prasto tokiems daiktams taros ar pakuots bdo, pardavjas privalo rpintis tokia daikt tara
ar pakuote, kuris bt tinkamas ilaikyti ir isaugoti daiktus, atsivelgiant j gabenimo ir
laikymo slygas. i pareiga pardavjui tenka ir tais atvejais, kai daikt gabenimu turi rpintis
pats pirkjas arba kai apskritai, daiktai neturi bti gabenami, o juos pasiimti turi pats pirkjas.
Kita vertus, pastaruoju atveju alys gali susitarti, kad pirkjas pats rpinasi reikiama daikt
pakuote ir tara. Nustatant, ar daikt tara ar pakuot buvo tinkama, kad utikrinti j laikym ir
saugum, turi bti atsivelgiama tokias aplinkybes, kaip antai daikt r, pobd, daikt
gabenimo transporto r ir trukm, klimato ir kitokios geografins slygas ir kt. (pvz., ar
daiktai bus perkraunami ar ne, ar sutarties sudarymo metu pardavjo inojo apie daikt
19
Vytautas Mizaras
paskyrimo vietos galim pakeitim arba j tolesn perpardavim ir pan.) 23 . Jeigu daikt
transportavimo metu paeidiama daikt pakuot, bet daiktai nesugadinami dl to (t. y. jie
ilieka tinkamos kokybs), tai pardavjas u pakuots paeidim neatsako, jeigu pakuot buvo
skirta tik daikt saugumui utikrinti24. Kitaip yra, jeigu daikt tara ar pakuot yra sudtin
preks dalis (pvz., kai supakuota originali prek, paymta preks enklu, ar preks skirtos
tolesniam paskirstymui (pvz., grim buteliai ar maiuose parduodami daiktai (druska ar
pan.) 25 . Tokiu atveju pakuots paeidimas prilyginamas daikto kokybs reikalavim
paeidimui. Jeigu daiktai buvo sugadinti dl netinkamos taros ar pakuots, tai u tai atsako
pardavjas, nepaisant, kad prekms ala atsirado po atsitiktinio daikto uvimo ar sugedimo
rizikos (CK 6.320 str.) perjimo pirkjui. CK 6.342 straipsnio treioji dalis numato speciali
taisykl, taikom, kai pardavjas yra verslininkas (fiziniai asmenys, kurie veriasi kine
komercine veikla, taip pat juridiniai asmenys, siekiantys pelno). Pagal nurodyt norm
pardavjas verslininkas, jeigu privalomus reikalavimus dl daikt taros ar pakuots nustato
statymai ar kiti teiss aktai (skaitant ir standartizacijos norminius dokumentus), tai jis
sutartyje negali numatyti, kad jis gali daiktus perduoti, neatitinkanius statymuose ar kit
teiss aktuose numatyt taros ir pakuots reikalavim, o privalo perduoti supakuotus daiktus ir
atitinkanius taros reikalavimus taip, kaip numato statymai ar kiti teiss aktai
II. Reikalavimai, susij su daikt priklausini ir pried perdavimu
CK 6.317 straipsnio treiojoje dalyje numatyta, kad pardavjas privalo perduoti daiktus
su j priklausiniais ir priedais tokios bkls, kokia buvo pirkimo-pardavimo sutarties
sudarymo metu. Daikto priklausiniu laikomas savarankikas pagrindiniam daiktui tarnauti
skirtas antraeilis daiktas, kuris pagal savybes yra nuolat susijs su pagrindiniu daiktu (CK 4.19
str.). Vadovaujantis taisykle, kad antraeil daikt itinka pagrindinio daikto likimas, jeigu
sutartis ar statymai nenumato kitaip (CK 4.14 str. 1 d.), mintoje normoje taip pat numatyta,
kad pardavjas turi perduoti ne tik pagrindin daikt, bet ir jo priklausinius bei priedus.
Pavyzdiui, parduodant video magnetofon turi bti perduodamas kartu nuotolinio valdymo
pultas, parduodant spyn raktai ir pan., parduodant nam, jeigu prie jo yra kinis pastatas,
perduodamas kartu ir kinis pastatas, parduodant but, turi bti perduodamas butas toks, koks
galt bti naudojamas pagal jo paskirt (su durimis, su elektros lemputmis, su elektrine
virykle, jeigu jame buvo ji rengta ir pan.). Prieingu atveju, laikoma, kad pardavjas
netinkamai vykd pareig perduoti daiktus su j priklausiniais ir priedais. Taiau CK 6.317
straipsnio treioji dalis numato ir iimt. Jeigu norima, kad pagrindinio daikto priklausiniai ar
priedai nebt perduodami pirkjui, tokiu atveju btina tai specialiai aikiai aptarti sutartyje,
jeigu statymai nenumato, kad priklausiniai kartu su pagrindiniu daiktu neperduodami.
Ilaid, susijusi su daikto perdavimu, paskirstymas
CK 6.317 straipsnio penktojoje dalyje numatyta, kad daikt perdavimo ilaidos tenka
pardavjui, kaip privalaniam vykdyti i pareig asmeniui. Tokia taisykl visikai atitinka
23
Bianca Cesare Massimo/Bonell Michael Joachim. Commentary on the International Sales Law. Milano:
Giuffr, 1987, Art. 35, Anm. 2.7.1.
24
Schwenzer in Schlechtriem Peter. Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht: das bereinkommen der
35 para. 31.
25
Ibidem; taip pat r. Herber Rolf/Czerwenka Beate. Internationales Kaufrecht. Kommentar zu dem
bereinkommen der Vereinten Nationen vom 11. April 1980 ber Vertge ber den internationalen Warenkauf.
Mnchen: C. H. Beck, 1991, Art. 35, para. 7.
20
Vytautas Mizaras
bendrj taisykl, nustatani, kad su prievols vykdymu susijusias ilaidas turi apmokti
skolininkas, jeigu statymai ar sutartis nenumato kitaip (CK 6.57 str.). CK 6.317 straipsnio
penktosios dalies norma yra dispozityvi, todl pirkimo-pardavimo sutartyje alys gali susitarti
ir dl kitokio daikt perdavimo ilaid apmokjimo. Perdavimo ilaidos apima daikt
pristatymo, j svrimo ir perskaiiavimo (kiekio patikrinimo) ilaidas. Taiau daikt
pristatymo (pvz., veimo) ilaidos tenka pardavjui tik tais atvejais, jeigu jam pagal sutart ar
statym tenka daikt gabenimo pareiga. Pavyzdiui, jeigu pardavjas bus laikomas vykds
pareig perduoti daiktus tada, kai jis teiks daiktus pirmam vejui (CK 6.318 str. 2 d. 1 p.), tai
pardavjas tokiu atveju daikt gabenimo pareigos neturi, ir veimo ilaidos, jeigu kitaip nebus
numatyta sutartyje, tenka ne jam, o pirkjui. Jeigu pardavjas privalo organizuoti daikt
veim, tai jis privalo sudaryti tokias sutartis, kurios btinos daikt gabenimui nustatyt viet
tokiais transportavimo bdais, kurie tinka konkreios situacijos aplinkybmis, ir prastinmis
tokio gabenimo slygomis. Taiau net ir tokiu atveju veimo ilaidos, priklausomai nuo
sutarties slyg, gali atitekti pirkjui. Jeigu pardavjas tam, kad perduoti daiktus pirmam
vejui, turi atskirai nugabenti vejo nurodyt isiuntimo viet (pvz., uost), tai
transportavimo iki vejo vietos ilaidos tenka pardavjui, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje.
Daikt, parduot juos gabenant, transportavimo ilaidos iki paskirties vietos, jeigu ko kita
nenumato sutartis, tenka pardavjui. Daikt perdavimo ilaidoms priskirtinos ir daikt taros ir
pakuots ilaidos, nes pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus taroje ir supakuotus,
iskyrus atvejus, kai daikt dl j pobdio nereikia perduoti taroje ar supakuot, ir jeigu ko
kita nenumato sutartis ar nelemia prievols prigimtis (CK 6.342 str. 1 d.). Tarptautinio preki
pirkimo-pardavimo sutari atveju aktuals yra muit ir kitoki rinkliav mokjimo klausimai.
Kam tenka muit ir kitoki rinkliav mokjimo ilaidos, priklauso nuo ali sutarties slyg
(skaitant Incoterms slygas), o jeigu pagal sutart negalima to nustatyti, tai priklausomai nuo
to, kada pardavjas laikomas vykds pareig perduoti daiktus pirkjui (CK 6.318 str. 2 d.).
Pavyzdiui, aikinant CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostat, darytina ivada, kad,
jeigu kitaip sutartyje nenumatyta, pardavjui tenka daikt iveimo muit ir kitoki rinkliav
sumokjimo ilaidos, o pirkjui daikt veimo. Kiekvienu atveju, be abejo, toki ilaid
priklausymo pirkjui ar pardavjui klausimas turi bti sprendiamas pagal ali pasirinktas
Incoterms slygas. Net ir tais atvejais, jeigu daikt perdavimas bt nustatomas pagal CK
6.318 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, muit ir kitoki rinkliav ilaid iveant ir veant
daiktus klausimas, nepaisant to, kad pagal bendrj taisykl jos atitekt pirkjui, turi bti
sprendiamas pagal ali pasirinktas Incoterms taisykles. Pavyzdiui, jeigu alys pasirinko
taikyti taisykl Ex Works (nurodant konkrei viet) arba FAS (angl. Free Alongside Ship), tai
iveimo ir veimo ilaidos tenka pirkjui, o jeigu, pavyzdiui, daiktai pristatomi pagal FOB
(angl. Free on Board), tai iveimo muit ir kitoki rinkliav mokjimo ilaidos tenka
pardavjui.
1.1.1.4. Daikt perdavimo vieta ir momentas

I. Bendrosios pastabos.
CK 6.318 straipsnio antrojoje dalyje reglamentuojami daikt perdavimo vietos ir
momento klausimai. Panaios taisykls numatytos ir 1980 m. Vienos konvencijos dl
tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 31 straipsnyje. Kai pardavjas vykdo savo
sipareigojim perduoti daiktus j perdavimo vietoje, laikoma, kad jis vykd savo pareig. Be
to, paprastai pagal bendrj taisykl laikoma, kad nuo tinkamo pareigos perduoti daiktus
21
Vytautas Mizaras
vykdymo atsitiktinio daikto uvimo ar sugedimo rizika tenka pirkjui (CK 6.320 str. 1 d.).
Kita vertus, vadovaujantis CK 6.318 straipsniu galima nustatyti, ar pardavjas vykd pareig
perduoti daiktus, o nustaius, kad ios pareigos jis nevykd, atsiras padariniai, numatyti CK
6.324 straipsnyje. CK 6.318 straipsnyje numatytomis taisyklmis vadovaujamasi tik tais
atvejais, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje, skaitant ir ali pasirinktas bazines Incoterms
slygas, nenurodyta konkreti vieta, kurioje turi bti perduoti daiktai. Tarkim, jeigu alys
sutartyje numatys, kad taikoma DAF (angl. delivered at Frontier) slyga (Incoterms 2000) ir
nurodys pirkjo valstybs sienos punkt, iki kurio pardavjas turi pristatyti daiktus, kuriuos
gabens vejas, pardavjas bus laikomas vykds pareig perduoti daiktus pirkjui ne tada, kai
jis perduos daiktus pirmam vejui, o tada, kai vejas pristatys daiktus nurodyt sutartyje
paskirties viet (t. y. bus vadovaujamasi ali sutartimi, o ne CK 6.318 str. 2 d. 1 p.).
II. Atskiri daikto perdavimo vietos ir momento nustatymo atvejai
(a) Atvejai, kai numatomas daikt gabenimas
CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 1 punkte numatyta, kad kai pirkimo-pardavimo
sutartis numato daikt gabenim, tai, jeigu pardavjas nepareigotas perduoti daikt
konkreioje vietoje, tai daikt perdavimu laikoma daikt teikimas pirmam vejui, kad is
juos perduot pirkjui. i taisykl gali bti taikoma tik tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo
sutartyje numatytas daikt gabenimas. Apie daikt gabenim galima sprsti ne tik i tarp ali
sudarytos sutarties slyg, bet ir i j pasirinkt tarptautins prekybos paproi taisykli (pvz.,
Incoterms taisykli), kai sudaroma tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat ir
i tarp j nusistovjusi tarpusavio santyki. Paprastai, jeigu sutarties alys yra skirtingose
vietose, daikt gabenimas yra prastas. Jeigu i sutarties ar kitokiu bdu negalima nustatyti,
numatytas daikt gabenimas ar ne, tokiu atveju turt bti vadovaujamasi tokiomis
prezumpcijomis. Jeigu pirkjas turi pats pasiimti daiktus i pardavjo, tokiu atveju turt bti
tikimasi tokio nurodymo sutartyje, jeigu tai neiplaukia i tarp ali nusistovjusi santyki ar
prekybos paproi. Kita prezumpcija turt bti taikoma bendroji taisykl, kad daikt
gabenimas paprastai yra pardavjo pareiga, o CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 2 ir 3
punkto taisykls taikomos subsidiariai, t. y. tais atvejais, kai nustatoma, kad pardavjas neturi
daikt gabenimo pareigos26.
Jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas daikt gabenimas, tai pardavjas laikomas
tinkamai vykdiusiu pareig perduoti daiktus, kai daiktai teikiami pirmam vejui, kad is
juos perduot pirkjui. i norma dispozityvi, todl sutartyje gali bti numatyta ir kitaip.
Daikt gabenimas nagrinjamos normos prasme reikia daikt transportavim (veim),
kur turi atlikti pardavjas, kad sudaryt slygas pirkjui priimti daiktus. Daikt gabenimo
tikslas yra perduoti daiktus pirkjui. Todl CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 1 punkto
prasme daikt gabenimu nebus laikomas daikt gabenimas i gamintojo pardavjui
(pavyzdiui, pardavjas usako daiktus pas gamintoj, o is juos siunia pardavjui), taip pat
daikt veimas, kur atlieka ar turi atlikti pats pirkjas, primus daiktus i pardavjo,
26
Panaiai komentuojama ir adekvati 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo
sutari 31 straipsnio (a) punkto nuostata. r. Huber in Schlechtriem Peter. Kommentar zum Einheitlichen UN-
Kaufrecht: das bereinkommen der Vereinten Nationen ber Vertge ber den internationalen Warenkauf. 3.
Aufl., Mnchen: C. H. Beck, 2000, Art. 31 para. 20; Piltz Burghard. Internationales Kaufrecht. Das UN-
Kaufrecht (Wiener bereinkommen von 1980) in praxisorientierter Darstellung. Mnchen: C. H. Beck, 1993, p.
113;
22
Vytautas Mizaras
nordamas nugabenti daiktus j paskyrimo viet. Taigi CK 6.318 straipsnio antrosios dalies
1 punkto norma netaikoma, jeigu daikt gabenimas yra atliekamas i daikt primimo vietos27.
CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 1 punktas neapima ir t atvej, kai daikt gabenim
pirkjui atlieka pats pardavjas, t. y. savo mons priemonmis (savo darbuotoj ar kitoki
jam pavaldi asmen pagalba, savo naudojamomis transporto priemonmis ir pan.). Tokia
ivada darytina dl to, kad norint taikyti nagrinjamo straipsnio 2 dalies 1 punkto norm
nepakanka vien tik to, kad pirkimo-pardavimo sutartis numatyt daikt gabenim, o ios
normos taikymui btina dar viena slyga daikt teikimas pirmam vejui, t. y. treiajam
asmeniui. Taigi veju turi bti suprantamas savarankikas subjektas, kuris sipareigoja
nugabenti daiktus pirkjui, taiau ne pats pardavjas ar jam pavalds asmenys28. Jeigu daikt
veim atlieka pats pardavjas ar jam pavalds asmenys, tokiu atveju CK 6.318 straipsnio
antrosios dalies 1 punktas netaikomas. Vejas minimos nuostatos prasme gali bti kiekviena
savarankika transporto mon, nepriklausomai nuo transporto ries (keli, geleinkelio,
vidaus vanden, jr, oro transporto), skaitant pato mones. Vejas daiktus gabena ir
privalo juos perduoti pirkjui ar jo nurodytam asmeniui veimo ar kitokios panaios sutarties
pagrindu. Taigi vejas ir pardavjas turi bti du skirtingi savarankiki subjektai. Jeigu
pardavjas pats atlieka daikt gabenim, tokiu atveju daikt perdavimu bus laikoma ne tada,
kai pradedamas daikt gabenimas, o kai perduodami daiktai pirkjui j paskirties vietoje. Kai
dal atstumo daiktus gabena pardavjas, o dal atstumo - kitas savarankikas vejas, tai pagal
CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 1 punkt daikt perdavimu bus laikoma daikt teikimas
btent savarankikam vejui. Pavyzdiui, jeigu pardavjas savo transportu gabena krovinius
atitinkamo vejo stot, tai daikt perdavimu pagal CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 1
punkt bus laikomas tik daikt perdavimas vejui jo stotyje. Vejo savarankikumas reikia,
kad jo su pardavju nesieja jokie vidaus darbo ar pavaldumo santykiai. Atskiras
nesavarankikas mons padalinys, kuris usiima, pavyzdiui, krovini veimo veikla, negali
bti laikomas CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 1 punkto prasme veju. Vejas turi
turti savarankik teisin subjektikum (t. y. turi bti kitas fizinis ar juridinis asmuo nei kad
pardavjas), o veim jis turi atlikti su pardavju sudarytos veimo ar kitokios panaios
sutarties pagrindu29. Pavyzdiui, kai pardavjas ir vejas priklauso vienam koncernui, taiau
abu turi teisin subjektikum, tai nagrinjamos normos prasme vejas atitikt
savarankikumo kriterij.
Jeigu pardavjas ar jo ekspeditorius organizuoja veim su keliais vejais, kurie daiktus
gabena vienas po kito tam tikromis atstum dalimis, CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 1
punkto prasme pardavjo pareigos vykdymui pakanka daikt teikimo pirmam vejui. Neturi
reikms, pirmo vejo daikt gabenimo kelio atstumas yra ilgas ar trumpas. Pavyzdiui, jeigu
pardavjas daiktus, kurie turi bti gabenami geleinkeliu, pagal organizacin sutart perduoda
vejui riedmenimis 30 nugabenti iki geleinkelio krovini stoties, tokiu atveju pardavjo
pareiga perduoti daiktus laikoma vykdyta tada, kai jis perduoda daiktus riedmenis
27
r. taip pat Huber in Schlechtriem Peter. Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht: das bereinkommen
der Vereinten Nationen ber Vertge ber den internationalen Warenkauf. 3. Aufl., Mnchen: C. H. Beck, 2000,
Art. 31 para. 16.
28
Ibidem, Art. 31 para. 17.
29
Schlechtriem Peter. Uniform Sales Law: The UN-Convention on Contracts for the International Sale of Goods.
Wien: Mainz, 1986, p. 88.
30
Riedmenys tai traukos priemons, vagonai bei specialios paskirties mechanizmai (1996 m. birelio 4 d.
Geleinkelio transporto kodekso 23 str. 1 d.).
23
Vytautas Mizaras
pateikusiam vejui. Be abejo, jeigu pirkimo-pardavimo sutarties slygose (skaitant ir ali
pasirinktas Incoterms taisykles) numatyta kitaip, tai savaime suprantama, kad turi bti
vadovaujamasi ali susitarimu.
Praktikoje gali kilti klausim, ar daikt perdavimu pagal CK 6.318 straipsnio antrosios
dalies 1 punkt gali bti laikomas daikt perdavimas ekspeditoriui, kai su juo pardavjas
sudaro ekspedicijos sutart. Ekspeditoriumi laikomas juridinis asmuo (verslininkas), sudars
ekspedicijos sutart su usakovu ir sipareigojs usakovo (usakovo kliento) lomis, jo ar
savo vardu atlikti krovini veimo organizavimo ir su tuo susijusius veiksmus, numatytus
krovini ekspedicijos sutartyje (CK 6.824 str.). Ekspeditorius neatlieka daikt gabenimo,
taiau atlieka organizavimo darbus, btinus, kad vykt daikt gabenimas. Taiau
ekspeditorius gali, kaip buvo minta, paimti daiktus i pardavjo ir gabenti juos vejo
krovini stot (pvz., geleinkelio stot). Tokiu atveju pardavjas pagal CK 6.318 straipsnio
antrosios dalies 1 punkt bus laikomas vykds perduoti daiktus, kai jis daiktus perduos
ekspeditoriui, kuris, pavyzdiui, riedmenimis nuve daiktus krovini stot. Kitaip tariant, jis
bus laikomas pirmu veju31. Taiau didesnis neaikumas gali kilti tais atvejais, kai pardavjas
pats nuvea daiktus ekspeditoriui, is daiktus priima sandl, kad vliau pats juos perduot
vejui, kad is perduot daiktus pirkjui. Vienos konvencijos komentatoriai isako pozicij,
kad perdavimas vyksta tada, kai pardavjas perduoda ekspeditoriui32.
Daikt perdavimo pirmam vejui pagal CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 1 punkt
pareiga laikoma vykdyta, kai vejas fizikai gyja galimyb turti daiktus savo inioje tam,
kad galt atlikti j gabenim, kitaip tariant, kai daiktai, dalyvaujant vejui ar jo atstovui,
pakraunami transporto priemon, ir vejas t transporto priemon perima valdyti33. Taigi
vien tik pakrovimo nepakanka, btina, kad vejas perimt pakraut transporto priemon
(pavyzdiui, kai daiktai kraunami geleinkelio vagonus pardavjo mons teritorijoje). Kad
bt laikoma, jog daiktai perduoti pirmam vejui, nepakanka, pavyzdiui, vien tik, tarkim,
sandliavimo dokumento perdavimo vejui, kad is pasiimt pats daiktus i sandlio.
Perdavus daiktus pirmam vejui, pardavjas pagal CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 1
punkt laikomas vykds pareig perduoti daiktus. Todl nuo to momento, kai pardavjas
laikomas perdavs daiktus pirmam vejui, pereina pirkjui atsitiktinio daikt uvimo ar
sugedimo rizika pagal CK 6.320 straipsnio taisykles. Todl pardavjas neatsakys u daikt
sugedim, uvim ar kitok pakenkim, jeigu tik tokios pasekms nebus koki nors pardavjo
veiksm rezultatas. Pardavjas neatsako u vejo veiksmus. Jeigu pardavjas bus atsakingas
netinkamai vykdys i pareig, t. y. jeigu pardavjas perduos daiktus, neatitinkanius sutarties
ar statym keliam reikalavim (pvz., netinkamos kokybs, netinkamo kiekio, pavluotai
perduos daiktus ir pan.), atsiras teisins pasekms, numatytos atskiruose CK straipsniuose
(pvz., CK 6.330, 6.332, 6.334, 6.341, 6.343 str.).
31
Huber in Schlechtriem Peter. Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht: das bereinkommen der
31 Rdn. 28.
32
Huber in Schlechtriem Peter. Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht: das bereinkommen der
31 Rdn. 28.
33
31 Rdn. 30.
24
Vytautas Mizaras
(b) Atvejai, kai daiktas gaminamas ar paimamas i tam tikr atsarg
CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 2 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai pirkimo-
pardavimo sutartis nenumato daikt gabenimo, o daiktus reikia paimti i tam tikr atsarg
arba pagaminti ir alys sutarties sudarymo metu apie tai inojo, tai daikt perdavimu bus
laikoma daikt pateikimas pirkjui ar jo nurodytam asmeniui disponuoti daikt atsarg
buvimo arba gaminimo vietoje. i norma taikytina tokiais atvejais.
Pirma, minima norma taikoma, kai pirkimo-pardavimo sutarties dalyku yra daiktai,
kurie turi bti paimti i tam tikr atsarg, ir abi sutarties alys sutarties sudarymo metu inojo
i daikt atsarg buvimo viet (pvz., yra perkamas tam tikras kiekis tepal, kurie yra tepal
cisternose).
Antra, CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 2 punktas taikomas, kai sutarties dalyku
yra daiktai, kurie pirmiausiai turi bti pardavjo ar kito treiojo asmens pagaminti, ir abi
sutarties alys sutarties sudarymo metu inojo daikt gaminimo viet (pvz., gamykl, fabrik
ar pan.).
Treias nagrinjamos normos taikymo atvejis susijs su antruoju, t. y. i norma
taikoma, kai pirkimo-pardavimo sutarties dalyku yra natralios prigimties daiktai, kurie turi
bti paimti i j buvimo vietos (pvz., mediai ikirsti i miko, vyras i kasyklos ir pan.), ir
abi sutarties alys inojo apie i daikt buvimo viet (turima omenyje, miko, kasyklos
buvimo viet).
Daikt atsarg buvimo ar j gaminimo vieta abiem alims turi bti inoma jau sutarties
sudarymo metu. Jeigu pirkjas i viet suino po sutarties sudarymo, ir, jeigu nesudaromas
papildomas susitarimas dl to, tai daikt perdavimo nustatymui turi bti taikomas ne CK
6.318 straipsnio antrosios dalies 2 punktas, o ios dalies 3 punktas.
(c) Kiti atvejai
CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 3 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai negalima
taikyti CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 1 ir 2 punktuose numatyt taisykli, daikt
perdavimu bus laikomas daikt pateikimas pirkjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo
metu buvo pardavjo verslo ar gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkjo
nurodytam asmeniui. is punktas taikomas, kaip minta, tik tais atvejais, kai sutartyje
nenumatyta konkreti daikt perdavimo vieta, nenumatytas daikt gabenimas arba nra slyg,
leidiani taikyti CK 6.318 straipsnio antrosios dalies 2 punkt. Jeigu pardavjas turi ne
vien verslo ar gyvenamj viet, tokiu atveju nagrinjamos normos prasme daikt perdavimo
vieta turt bti laikoma ta pardavjo verslo ar gyvenamoji vieta, kuri labiausiai susijusi su
sutartimi ir jos vykdymu. Jeigu pardavjas neturi verslo vietos, tai turi bti atsivelgiama jo
nuolatin gyvenamj viet.
1.1.1.5. Daikt perdavimo terminas

CK 6.319 straipsnis nustato daikt perdavimo, taip kaip nurodyta CK 6.318 straipsnio
antrojoje dalyje arba sutartyje, termin, t. y. moment, kai pardavjas privalo daiktus perduoti
pirkjui. Panaios taisykls numatytos ir 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki
pirkimo-pardavimo sutari 33 straipsnyje.
25
Vytautas Mizaras
CK 6.319 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta taisykl, kad pardavjas turi perduoti
daiktus tuo laiku, kuris numatytas sutartyje. Laikas, per kur turi bti daiktai perduoti, gali bti
nustatytas konkreia data arba laikotarpiu, per kur turi bti perduoti daiktai. Laikoma, kad
nustatyta konkreti daikt perdavimo data, jeigu sutartyje numatyta konkreti diena, kuri turi
bti perduoti daiktai. Paprastai nustatoma kalendorin data (pvz., spalio 10 d. arba pirmoji kito
mnesio, einanio po sutarties sudarymo, darbo diena ir pan.), taiau konkretus terminas gali
bti apibriamas tam tikru objektyviai neivengiamai vyksianiu vykiu ar kitokiu bdu
(pvz., kit dien po pareikalavimo). Perdavimo momentas gali bti nurodomas dar tiksliau
(pvz., ne vliau kaip iki kitos dienos po pareikalavimo 12 val.). Jeigu daikt perdavimo
terminas nustatomas konkreia data, tai pardavjas daiktus turi perduoti btent nustatytu
momentu. Jeigu sutartyje numatyta, kad daiktai turi bti perduoti kiek manoma greiiau po
sutarties sudarymo, tokiu atveju turt bti laikoma, kad konkreti data nenumatyta, o
pristatymo laikas bt nustatomas, vadovaujantis protingo termino taisykle, atsivelgiant
konkreios situacijos aplinkybes.
Daikt perdavimo terminas gali bti apibrtas tam tikru laikotarpiu, per kur pardavjas
turi vykdyti pareig perduoti daiktus pirkjui. Laikoma, kad terminas nustatytas laikotarpiu,
jeigu sutartyje daikt perdavimo terminas numatytas taip, kad apima ne vien dien, o daugiau
dien. Pavyzdiui, sutartyje gali bti numatyta, kad daiktai turi bti perduodami per du
mnesius nuo sutarties sudarymo, arba per deimt dien nuo sutarties sudarymo, per savait
nuo pareikalavimo ir pan. Jeigu daikt perdavimo terminas nustatomas laikotarpiu, tai daiktai
gali bti perduoti bet kuriuo to laikotarpio metu (nuo laikotarpio pradios iki pabaigos). Tiesa,
sutartyje gali bti nustatoma laikotarpio, per kur pardavjas privalo perduoti daiktus, pradia
ir pabaiga (pvz., ne anksiau kaip po dviej savaii ir ne vliau kaip prajus mnesiui nuo
sutarties sudarymo).
Kadangi daikt perdavimo terminas nra esmin pirkimo-pardavimo sutarties slyga,
todl pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta ir tais atvejais, kai sutartyje daikt
perdavimo terminas nra nurodytas. Tokiu atveju turi bti vadovaujamasi bendra prievoli
vykdymo termin reglamentuojania norma, numatania, kad, jeigu prievols vykdymo
terminas nenustatytas arba apibrtas reikalavimo j vykdyti momentu, tai kreditorius (iuo
atveju pardavjas) turi teis bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas (iuo atveju
pirkjas) turi teis bet kada j vykdyti (CK 6.53 str.).
Jeigu daikt perdavimo terminas nenumatytas, tai tokiu atveju turi bti vadovaujamasi
protingumo principu, t. y. daiktai turi bti perduoti per proting termin po sutarties sudarymo.
Prievol, kurios vykdymo terminas neapibrtas, skolininkas privalo vykdyti per septynias
dienas nuo tos dienos, kuri kreditorius pareikalavo prievol vykdyti (CK 6.53 str. 2 d.).
Taiau ir iuo atveju vykdymo terminas turi bti protingas. Protingas terminas turi bti
nustatomas, atsivelgiant konkreios situacijos aplinkybes, tai, koks daikt perdavimo
terminas yra prastas panaiomis aplinkybmis, taip pat vadovaujantis protingumo principu.
Turi bti atsivelgiama abiej ali interesus, ypa tas aplinkybes, kurios buvo inomos ar
turjo bti inomos alims sutarties sudarymo metu. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkjas
buvo informuotas apie tokias aplinkybes, pagal kurias jis turjo rimt pagrind manyti, kad
daikt pristatymas vyks per pakankamai trump termin, o vliau pardavjui atsiranda
nenumatyt klii vykdyti pareig pagal sutarties sudarymo metu inotas aplinkybes, tai
apie atsiradusias klitis pardavjas turi praneti pirkjui, nes kitaip, nustatant proting termin
tokias aplinkybes neturt bti atsivelgta. Kita vertus, pirkjas taip pat turi praneti
26
Vytautas Mizaras
pardavjui apie aplinkybes, dl kuri jam, tarkim, btina gauti prekes skubiau, nei kad buvo
manoma sutarties sudarymo metu 34 . Aplinkybms, kuriomis vadovaujantis gali bti
nustatomas protingas terminas, priskirtinos vairios aplinkybs. Vis pirma turi bti vertinama
tai, ar pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dl daikt, kuriuos pardavjas jau turi, ar dl
daikt, kurie turi bti dar gaminami (ir kur gaminami toje paioje valstybje, kur pardavjas,
ar kitoje ir pan.), ar dl daikt, kuriuos pardavjas turi gyti i kit asmen (pvz., i gamintojo).
Jeigu daiktai turi bti gaminami ar gyti i kit asmen, tokiu atveju protinga daikt
perdavimo termin skaityti ir j gaminimo ar gijimo terminus. Ir atvirkiai, jeigu pardavjas
daiktus jau turi, ir juos reikia tik atveti pirkjui, tokiu atveju tai atitinkamai atsivelgiama, t.
y. koks paprastai galimas transportavimo terminas, skaitant vis reikiam veiksm atlikim
(pvz., eksporto ir/ar importo procedr atlikim ir pan.). Turi bti atsivelgiama perduodam
daikt pobd ir savybes, situacij rinkoje, sutarties ali galimybes (technines, komunikacijos,
transporto ir kt.) ir kitas turinias reikms aplinkybes. Jeigu pirkjas pareikia pardavjui
reikalavimus dl protingo termino reikalavim nesilaikymo (t. y. dl io termino praleidimo ir
pavlavimo perduoti daiktus), tai jis privalo rodyti aplinkybi, kuriomis jis remiasi, kad buvo
nesilaikyta protingo termino reikalavim, buvim.
Daikt perdavimo termino praleidimas yra sutarties paeidimas (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.,
6.205 str.). Praleids pareigos perduoti daiktus vykdymo termin, pardavjas atsako pirkjui
u dl termino praleidimo padarytus nuostolius ir u atsitiktinai atsiradus po termino
praleidimo negalimum vykdyti prievol (CK 6.63 str. 2, 3 d., 6.260 str. 2 d.). Jei dl to, kad
pardavjas praleido vykdymo termin, pirkjas nesuinteresuotas, kad daiktai bt perduoti,
tai pirkjas turi teis atsisakyti priimti daiktus ir reikalauti nuostoli atlyginimo (CK 6.260 str.
3 d.). Jeigu termino praleidimas yra esminis sutarties paeidimo, pirkjas gali vienaalikai
nutraukti sutart (CK 6.217 str. 2 d.). Jeigu termino praleidimas nra esminis sutarties
paeidimas, tai pirkjas, nustats proting papildom termin prievolei vykdyti, gali taip pat
sutart nutraukti, jeigu pardavjas neperduoda daikt ir per papildom termin (CK 6.209 str.
3 d.). Kadangi daikt perdavimas nra pinigin prievol, todl palkanos u tokios prievols
termino praleidim neskaiiuojamos, iskyrus CK 6.315 straipsnio 4 dalyje numatyt atvej, t.
y. kai iankstin mok gavs pardavjas nustatytu laiku neperduoda daikt pirkjui.
CK 6.318 straipsnio antrojoje dalyje numatyti tie atvejai, kai pirkjas turi interes, kad
pardavjas daiktus perduot tiksliai sutartyje nustatyta laiku, t. y. kai grietas termino
laikymasis turi esmins reikms. Pirkjo intereso sutariai praradimas turi bti suprantamas
ne tik tais atvejais, kai daikt perdavimo tikslus konkretus terminas aikiai sutartyje nurodytas,
bet btina, kad tai bt matyti i sutarties turinio, jog pirkjui grietas nustatyto daikt
perdavimo termino laikymasis turi esmin reikm. Pavyzdiui, jeigu sutartis sudaryta dl
maisto pirkimo vestuvms, tai net ir nenurodius sutartyje maisto pristatymo laiko, akivaizdu,
kad pirkjas, jeigu maistas bus pristatytas pavluotai, praras interes sutariai.
Esant slygai dl daikt perdavimo pareigos vykdymo tiksliai nustatytu laiku, yra
apribojama pardavjo teis perduoti daiktus tiek anksiau nustatyto laiko, tiek ir pasibaigus
jam. Toki teis pardavjas turi tais atvejais, kai pirkjas sutinka dl daikt perdavimo prie
nustatyt laik arba po jo. Taigi iuo atveju yra numatyta iimtis i bendrosios taisykls, pagal
kuri skolininkas turi teis vykdyti prievol prie termin (CK 6.53 str. 3 d.)
34
33 para. 16.
27
Vytautas Mizaras
1.1.2. Pareiga patvirtinti nuosavybs teis
1.1.2.1. Bendras apibdinimas
Pardavjo pareiga perduoti daikt apima ir jo pareig patvirtinti daikt nuosavybs teis. CK
6.317 straipsnio 2 dalyje tvirtinta garantijos pagal statym taisykl reikia, kad ne tik
perduodam daikt kokyb, bet ir j nuosavybs teiss priklausymas pardavjui yra vienas i
esmini reikalavim, vykdant jo pareig perduoti daiktus. Kitaip tariant, pardavjas privalo
utikrinti, kad parduodami daiktai priklauso pardavjui nuosavybs teise. Jeigu bus perduoti
nepriklausantys pardavjui nuosavybs teise daiktai, atsiras teisiniai padariniai, numatyti CK
6.321 straipsnio 6 dalyje. Garantijos dl nuosavybs teiss patvirtinimo taisykl taikoma ir tais
atvejais, kai daikt pagal statymus turi teis parduoti ne daikto savininkas35. Jeigu tretieji
asmenys turi teisi ar pretenzij paduodam daikt, visa tai turi bti aptarta sutartyje, -
prieingu atveju bus taikoma CK 6.317 straipsnio 2 dalies normoje numatyta prezumpcija, kad
pardavjas garantavo, jog jis turi nesuvaryt nuosavybs teis parduodam daikt.
Tinkam pardavjo pareigos patvirtinti daikt, esani pirkimo-pardavimo sutarties
dalyku, nuosavybs teis vykdym reglamentuoja CK 6.321 straipsnis. Pardavjas turi ne
tik patvirtinti, kad jis turi nuosavybs teis daikt, bet ir tai, kad nuosavybs teis
daikt neapribota kit asmen teismis ar pretenzijomis. Kitaip tariant, pardavjas privalo
garantuoti ne tik daikto fizin kokyb, bet ir jo teisin kokyb. Kad pardavjas privalo
perduoti pirkjui prekes, laisvas nuo bet koki treij asmen teisi ir pretenzij, numatyta ir
1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 41 ir 42
straipsniuose.
Reikia iskirti slygas, kurioms esant apskritai, CK 6.321 straipsnyje numatyta
pardavjo pareiga turi bti vykdoma.
Pirma, pardavjo pareiga patvirtinti nuosavybs teis parduodam daikt atsiranda, kai
teises ar pretenzijas parduodam daikt turi tretieji asmenys, kuriais CK 6.321
straipsnio normos prasme turi bti suprantami visi asmenys, kurie nra pirkimo-pardavimo
sutarties alimis. Jeigu tam tikras teises ar pretenzijas parduodam daikt turi pats pardavjas
(pavyzdiui, keitimo teis daikt pirkimo-pardavimo isimoktinai atveju (CK 6.411 str. 2 d.)
arba draudimo disponuoti daiktais teis (CK 6.349 str.)), tai pardavjo pareigos patvirtinti
nuosavybs teis parduodamus daiktus atvilgiu CK 6.321 straipsnis netaikomas.
Antra, CK 6.321 straipsniu, kalbant apie pardavjo pareig patvirtinti nuosavybs teis
daikt, galima remtis tik tais atvejais, kai treij asmen teiss ar pretenzijos atsirado ir
buvo sutarties sudarymo metu ir daikto perdavimo momentu. Kita vertus, treij asmen
35
statymai gali numatyti, kad daikt gali parduoti ir ne daikto savininkas. Pavyzdiui, komisionierius, kuriam
komitentas paveda parduoti daikt treiajam asmeniui, pirkimo pardavimo sutartyje su treiuoju asmeniu yra
pardavjas, nebdamas parduodamo daikto savininku, taiau jis laikomas tinkama sutarties alimi, turto
patiktinis, kuris parduoda patiktojo daikt, taip pat nra to daikto savininku, taiau gali bti pardavju. Turto
administratorius, parduodamas kitam asmeniui nuosavybs teise priklausant turt, kur jis administruoja, nra to
daikto savininku, taiau laikantis statyme bei administravim nustataniame akte nustatyt slyg, gali parduoti
daikt. Teismo antstolis, parduodamas skolininkui priklausant daikt, vykdant teismo sprendim, taip pat nra to
daikto savininku, taiau laikomas tinkama sutarties alimi. Kai daikt gali parduoti ne to daikto savininkas,
priskirtini ir tie atvejai, kai pasibaigus pasaugos terminui saugotojas parduoda pasaugos davjo neatsiimt daikt
(CK 6.843 str. 2 d., 6.864 str. 5 d., 6.868 str. 3 d.), arba transporto mons teiss akt nustatyta tvarka realizuoja
krovin, neatsiimt per jo saugojim laik (r., pvz.,1996 m. birelio 4 d. Geleinkelio transporto kodekso 58 str.
4 d.).
28
Vytautas Mizaras
teiss ar pretenzijos parduodam daikt turi atsirasti dl aplinkybi, u kurias atsako
pardavjas arba jam tenka toki aplinkybi atsiradimo rizika. Jeigu treij asmen teiss ar
pretenzijos atsiranda dl paties pirkjo veiksm ar aplinkybi, u kurias jis atsako ar jam tenka
toki aplinkybi atsiradimo rizika, tai pardavjas u tokias treij asmen teises ar
pretenzijas neatsako.
Treia, pardavjas gali perduoti pagal pirkimo-pardavimo sutart pirkjui daiktus,
suvarytus treij asmen teismis ar pretenzijomis, jeigu jis tinkamai informavo pirkj
apie treij asmen teises ar pretenzijas, ir pirkjas, tai inodamas, sutinka priimti
tokius daiktus. CK 6.321 straipsnis nereikalauja, kad pirkjo sutikimas bt ireiktas kokia
nors konkreia forma, todl jo sutikimas gali bti ireiktas bet kokia forma, skaitant ir
konkliudentinius veiksmus. Be abejo, toks pirkjo sutikimas gali bti numatytas sutartyje,
taiau apie pirkjo sutikim gali bti sprendiama ir i jo veiksm konkreioje situacijoje.
Tarkim, galima laikyti, kad pirkjas sutinka priimti prekes, jeigu jis, inodamas apie treij
asmen teises prekes, jas priimant nepareikia joki prietaravim ar kitaip neatkreipia
dmesio tai.
1.1.2.2. Treij asmen teiss

Kitas klausimas, kuris yra pakankamai svarbus, norint isiaikinti CK 6.321 straipsnio
taikym, yra tai, kokias treij asmen teises statym leidjas turi omenyje. Bendriausia
prasme, treij asmen teismis ar pretenzijomis parduodam daikt turi bti suprantamos
bet kokios treij asmen teiss ar pretenzijos: daiktins teiss, prievolins teiss,
intelektins nuosavybs teiss. Taip pat CK 6.321 straipsnis taikytinas ir esant vieosios teiss
paeidimams ar apribojimams. Apibdinkime kelet i i teisi atskirai.
A. Daiktins teiss.
Pirmiausiai pardavjas turi patvirtinti savo nuosavybs teis parduodam daikt, t. y.
kad jis parduoda jam nuosavybs teise priklausant daikt arba yra daikto savininko galiotas
parduoti daikt, arba turi tam teis pagal statymus. Kitaip tariant, pardavjas turi garantuoti,
kad parduodamas daiktas yra laisvas nuo treiojo asmens nuosavybs teiss. Jeigu treiasis
asmuo pareikia savo nuosavybs teises parduot daikt ir daiktas atiteisiamas i pirkjo, tai
atsiranda CK 6.323 straipsnyje numatyti teisiniai padariniai. Be abejo, i pirkjo daiktas gali
bti atiteisiamas, atsivelgiant CK 4.96 straipsnio nuostatas. Pripainus pirkimo-pardavimo
sutart negaliojania, taikoma restitucija ir daiktas, buvs pirkimo-pardavimo sutarties dalyku,
grinamas daikto savininkui. Taiau restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, turi bti
taikoma, atsivelgiant daiktins teiss nuostatas, nes asmuo, gijs daikt pagal sandor (iuo
atveju pagal pirkimo-pardavimo sutart) tampa jo savininku. Sandori pripainimo
negaliojaniais teisin pasekm restitucija (abial arba vienaal, atsivelgiant sandorio
pripainimo negaliojaniu pagrind) - yra prievoli teiss institutas, o vindikacija daiktins
teiss institutas (nuosavybs teisi gynimo bdas). Restitucija turi bti taikoma, atsivelgiant
daiktins teiss nuostatas, nes asmuo, gijs daikt pagal sandor, taip pat tampa daikto
savininku. iuo atveju restitucija yra daikto ireikalavimas i vieno asmens ir perdavimas
kitam asmeniui, ir taikyti j galima tik tais atvejais, kada tie atvejai yra numatyti CK 4.96
29
Vytautas Mizaras
straipsnyje 36 . Atvejai, kai restitucija negalima daiktins teiss prasme, numatyti CK 4.96
straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse. Atkreiptinas dmesys tai, kad restitucija negali bti taikoma, jeigu
siningam gijjui daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti
nustatyta tvarka (CK 4.96 str. 4 d.). Teism praktikoje taip pat pripastama, kad konstatavus
neteistus antstoli veiksmus, padarytus vykdant varytynes, tai skolininkas turi teis
reikalauti i antstoli j neteistais veiksmais padarytos alos atlyginimo. Daiktas, sigytas
varytynse, tokiu atveju i j sigijusio asmens negali bti ireikalaujamas, nebent rodoma,
jog is asmuo taip pat atliko neteistus veiksmus, dl kuri varytyns pripaintos
neteistomis37.
Pardavjas turi garantuoti, kad tretieji asmenys neturi kit daiktini teisi. Vis pirma,
galima iskirti daiktines teises, kurios gali apriboti pirkjo nuosavybs teis ar apskritai
pirkjas tokios teiss gali netekti, jeigu i daiktini teisi turtojai pasinaudos jomis. Atskirai
statym leidjas CK 6.321 straipsnio 2 dalyje aptaria hipotekos ir kilnojamojo turto keitimo
teises. CK 6.321 straipsnio 2 dalyje numatyta pardavjo pareiga panaikinti perduodam daikt
keitim (hipotek), nepaisant to, ar keitimas (hipoteka) buvo registruota ar ne. Hipoteka
visais atvejais sigalioja nuo registravimo hipotekos registre (CK 4.187 str.), o kilnojamj
daikt ar turtini teisi keitimo teis atsiranda nuo keitimo sutarties sudarymo momento, kai
keistas daiktas perduodamas kreditoriui, ir nuo keitimo registravimo hipotekos registre
momento, kai keistas daiktas paliekamas kaito davjui ar perduodamas treiajam asmeniui
(CK 4.213 str.). Kadangi daikto keitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybn, nes
keitimas (hipoteka) lieka galioti (CK 4.171 str. 9 d., 4.207 str.), todl CK numatyta, kad
pirkjas gali sutikti pirkti daiktus, teiss kuriuos suvarytos keitimu (hipoteka). Pirkjui
pardavjas turi pateikti vis tinkam informacij apie daikt keitim (hipotek): keitimo
(hipotekos) termin, prievols, kurios vykdymas utikrintas keitimu (hipoteka), pobd, dyd,
vykdymo galimybes ir pan. Pardavjo informacija apie daikt keitim (hipotek) turi bti
tokia, kad pirkjas galt tinkamai apsisprsti dl taip suvaryt daikt sigijimo nuosavybn
tikslingumo.
Be pamint daiktini teisi prie i teisi priskiriamos ir kitos daiktins teiss,
nurodytos CK ketvirtojoje knygoje (servituto teis, uzufrukto teis ir kt.).
B. Prievolins teiss ar kitokie daikto suvarymai.
Treij asmen prievolins teiss daikt gali atsirasti su pardavju sudaryt sutari
pagrindu, kurios gali trukdyti pirkjui daikt naudoti. Vis pirma, galima paminti teises,
kylanias i nuomos (panaudos) sutari. Nors inuomot daikt galima parduoti, taiau
pardavjas turi praneti pirkjui, kad parduodamas daiktas yra inuomotas, nes pagal bendrj
taisykl inuomoto daikto nuosavybs teisei perjus kitam asmeniui, nuomos sutartis lieka
galioti naujam savininkui (t. y. iuo atveju pirkjui), iskyrus, jeigu registruotina nuomos
sutartis nebuvo registruota vieame registre (CK 6.494 str. 1 d.). Pagal panaudos sutart
perduot daikt panaudos davjas turi teis parduoti treiajam asmeniui, ir tokiu atveju naujam
daikto savininkui pereina teiss ir pareigos pagal anksiau sudaryt panaudos sutart, jeigu
registruotina panaudos sutartis buvo statym nustatyta tvarka registruota vieame registre
36
r. LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. lapkriio 15 d. nutart c. b. J. Celieien v. A. Celieius ir kt., Nr. 3K-
3-1202/2000, kat. 42.
37
r. LAT CBS teisj kolegijos 2003 m. sausio 14 d. nutart c. b. V. Kriinas v. J. Beper ir kt., Nr. 3K-3-
97/2003, kat. 120.
30
Vytautas Mizaras
arba apie j naujasis savininkas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu inojo arba turjo
inoti (CK 6.643 str.).
Tretieji asmenys gali turti ir kitoki pretenzij, kylani i vairi daikto suvarym.
Pavyzdiui, i testamentins iskirtins (CK 5.23 str.), draudimo disponuoti daiktais (CK
6.349 str.), i nekilnojamojo daikto suvarymo renta (CK 6.444 str.), i prievoli, susijusi su
atsiskaitymais u pateikt bet kokios ries energij, komunalines paslaugas ir kt.
C. Intelektins nuosavybs teiss.
1980 m. Vienos konvencijoje dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari
klausimai, susij su pardavjo pareiga perduoti prekes, laisvas nuo bet koki treij asmen
teisi ar pretenzij, pagrst pramonine nuosavybe ar kitokia intelektine nuosavybe,
reglamentuojami atskirai nuo kit treij asmen teisi ar pretenzij (Konvencijos 42 str.).
Intelektins nuosavybs teismis suprantamos visos treij asmen teiss, taip kaip jos
apibrtos 1967 m. liepos 14 d. Stokholmo konvencijos dl Pasaulins intelektins nuosavybs
organizacijos steigimo 2 viii straipsnyje, t. y. visos teiss, kurios atsiranda dl intelektins
veiklos pramoninje, mokslo, literatros arba meno srityje. Turima omenyje autori teiss,
susijusios su literatros, meno ir mokslo kriniais, atlikj, fonogram gamintoj ir
transliuojani organizacij teiss (gretutins teiss), teiss, susijusios su iradimais, mokslo
atradimais, pramoniniu dizainu, preki enklais, firm vardais ir kilms nuorodomis arba
kilms vietos pavadinimais, apsauga nuo nesiningos konkurencijos38. Be abejo, pagrindin
reikm CK 6.321 straipsnio prasme turi teiss, atsirandanios i patent, preki enkl,
pramoninio dizaino ir autoriaus teisi ir gretutini teisi. Kadangi intelektins nuosavybs
teisi galiojimas yra apribotas tam tikra teritorija, todl pardavjas privalo perduoti daiktus,
laisvus nuo toki treij asmen intelektins nuosavybs teisi, kurios yra pagrstos pirkjo
valstybs statymais arba statymais valstybs, kurioje daiktai, esantys pirkimo-pardavimo
sutarties dalyku, bus naudojami ar perparduodami (pavyzdiui, gali bti taip, kad pardavjo
valstybje tretieji asmenys turi intelektins nuosavybs teises prekes, o pirkjo valstybje j
iimtins intelektins nuosavybs teiss nebus saugomos). Tarkim, jeigu teiss iradim
atsirado vienoje valstybje iduoto nacionalinio patento pagrindu, tai iradjo ar patento
savininko teiss bus saugomos tik toje valstybje, kurioje tas patentas iduotas. Tas pats
pasakytina ir dl preks enklo, kurio registracija atlikta vienoje valstybje (nacionalinis
preks enklas). Taiau btina atkreipti dmes tai, kad intelektins nuosavybs teisi
turtoj iimtins teiss gali bti saugomos tarptautini ar regionini tarptautini sutari
pagrindu keliose ar daugelyje valstybi. Pavyzdiui, patent apsauga tarptautins patentins
paraikos, paduotos pagal 1970 m. birelio 19 d. Patentins kooperacijos sutart39, gali bti
taikoma keliose valstybse40, Europos patentui gali bti taikoma apsauga pagal 1973 m. spalio
5 d. Europos patent konvencij (darbar galioja 2000 m. redakcija) 41 , gali bti atlikta
tarptautin preki enklo registracija Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos
Tarptautinio biuro tarptautiniame registre pagal 1989 m. birelio Madrido sutarties dl
38
Pagal 1883 m. kovo 20 d. Paryiaus konvencijos dl pramonins nuosavybs saugojimo (inios. 1996, Nr. 75-
1796) 1 straipsnio 2 dal pramonins nuosavybs objektais laikomi iradim patentai, naudingieji modeliai,
pramoninis dizainas, preki enklai, paslaug enklai, firm vardai ir kilms nuorodos arba kilms vietos
pavadinimai, taip pat apsauga nuo nesiningos konkurencijos.
39
inios. 1996, Nr. 75-1797.
40
r. taip pat 1994 m. sausio 18 d. Patent statymo (inios. 1994, Nr. 8-120) 47-49 straipsnius.
41
Apie Europos patento apsaugos taikym Lietuvoje r. 1994 m. sausio 18 d. Patent statymo 50-59 straipsnius.
31
Vytautas Mizaras
tarptautins enkl registracijos protokol42, autori teiss saugomos pagal 1886 m. rugsjo 9
d. Berno konvencij dl literatros ir meno krini apsaugos43 ir pan. Analogikos taisykls
numatytos ir 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo
konvencijos 42 straipsnio pirmojoje dalyje.
Atkreiptinas dmesys tai, kad CK 6.321 straipsnis turi bti taikomas tik tais atvejais,
kai treiasis asmuo gali panaudoti savo turimas intelektins nuosavybs teises parduot
daikt (t. y. udrausti naudoti pirkjui nusipirktus daiktus arba apriboti j naudojim), nes
iimtines intelektines nuosavybs teises j turtojas turi tiek, kiek jos saugomos statym.
Pavyzdiui, jeigu treiasis asmuo turi intelektines teises, taiau j negali panaudoti prie
pirkj dl to, kad jo teiss statym yra apribotos arba pasibaigusios, tai pardavjas neatsakys
u toki treij asmen teisi buvim. Tarkim, preks enklo registracija nesuteikia jo
savininkui teiss udrausti kitam asmeniui ymti juo prekes, kurios paties enklo savininko
arba jo sutikimu yra paymtos ir ileistos ES ar EEE valstybs rink, iskyrus atvejus, jeigu
yra pagrst prieasi, dl kuri enklo savininkas gali nesutikti su tolesniu preki
komercializavimu, ypa jeigu paymt tokiu enklu ir ileist rink preki kokyb pasikeit
ar pablogjo (2000 m. spalio 10 d. Preki enkl statymo 40 str.). Kita vertus, jeigu pirkjas
gali naudoti daikt, nepaeisdamas treij asmen turim intelektins nuosavybs teisi,
tokiu atveju taip pat neturi bti taikoma pardavjui atsakomyb u CK 6.321 straipsnyje
numatytos pareigos paeidim.
Kadangi CK 6.321 straipsnyje numatyta, kad pardavjas privalo patvirtinti, kad tretieji
asmenys neturi joki teisi ar pretenzij perduodam daikt, tai pardavjas turi pareig
patikrinti, ar tretieji asmenys turi intelektins nuosavybs teises perduodam daikt.
Intelektini nuosavybi teisi buvimo tikrinimas, kaip priimta ir tarptautins prekybos srityje,
turt apsiriboti tik tos valstybs teritorija, kurioje yra pirkjo valstyb arba valstyb, kurioje
bus naudojama prek ar ji bus perparduodama. Praktikoje neturt pardavjui sukelti sunkum
tokios pareigos vykdymas, kai treij asmen intelektins nuosavybs teiss yra
registruojamos vieame registre. Kita vertus, pagal CK 6.321 straipsnio 5 dal, kai treij
asmen teiss buvo registruotos vieame registre, pirkjas negali remtis aplinkybe, kad
pardavjas paeid pareigas, numatytas minimame kodekso straipsnyje.
D. Vieosios teiss apribojimai.
Pardavjas privalo patvirtinti, kad nra joki vieosios teiss paeidim ar apribojim,
kurie galt turti takos pirkjo nuosavybs teisei t daikt. CK 6.321 straipsnio 4 dalyje
specialiai aptariama nekilnojamojo daikto pardavjo pareiga patvirtinti, kad nra joki
vieosios teiss pagrindu nustatyt apribojim. Vieosios teiss pagrindu atsirandantys
apribojimai gali bti vairs. Pavyzdiui, gali bti taikomos atitinkamos priemons dl
statymuose numatyt mokesi, muit ar kitoki rinkliav nesumokjimo. Parduodamam
daiktui gali bti taikomos areto priemons dl padarytos daikto vagysts ar pan. Kita vertus,
gali bti taikomi tam tikri suvarymai, susij su parduodamo daikto savybmis (pvz., kai
preks neatitinka produkt saugos reikalavim ar neatitinka kitoki vartotoj teisi apsaug
42
Lietuvos Respublikos Seimas 1989 m. birelio 27 d. Madrido sutarties dl tarptautins enkl registracijos
protokol (inios. 1997, Nr. 50-1193) ratifikavo 1997 m. balandio 29 d., sigaliojo 1997 m. lapkriio 15 d.
Tarptautin enklo registracij reglamentuoja 2000 m. spalio 10 d. Preki enkl statymo (inios. 2000, Nr. 92-
2844) 30-34 straipsniai.
43
inios. 1995, Nr. 40-988.
32
Vytautas Mizaras
reglamentuojani statym norm, arba kai neatitinka aplinkos apsaugos reikalavim ir kt.).
Pavyzdiui, 2001 m. liepos 5 d. Produkt saugos statymo44 17 straipsnio 1 dalyje numatyta,
kad kompetentingos institucijos turi teis taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu nustatomi
produkt saugos reikalavim paeidimai. I taikytin rink ribojani priemoni galima
paminti laikin, kol teiss akt nustatyta tvarka bus atlikta valstybin produkt saugos
ekspertiz, udraudim teikti, silyti teikti rink ir demonstruoti produkt, kai yra aiki
poymi, kad jis yra nesaugus, reikalavim nesaug produkt paalinti i rinkos, pareigojim
padaryti produkt nekenksming ar saugiai sunaikinti nesaug produkt. Taip pat gali bti
atitinkamai taikomi eksporto ar importo draudimai, jeigu tai nepriklauso nuo paties pirkjo
veiksm.
E. Kiti apribojimai.
CK 6.321 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pardavjas privalo patvirtinti, kad
perduodami daiktai nearetuoti ir kad jie nra teisminio gino objektas, taip pat, kad kaip nors
kitaip nra apribota ar atimta pardavjo teis disponuoti daiktais (pavyzdiui, ar nra taikomos
laikinosios apsaugos priemons civiliniame procese (CPK 145 str.). Jeigu daiktai yra aretuoti,
yra teisminio gino objektu ar kitaip apribota ar atimta teis jais disponuoti, pardavjas privalo
apie tai informuoti pirkj. Daiktai gali bti aretuoti teism, teisj, teismo antstoli,
prokuror, ikiteisminio tyrimo tyrj, Valstybins mokesi inspekcijos ir kit valstybs
institucij bei pareign turto areto akt pagrindu, kuriais statym nustatytais pagrindais ir
tvarka laikinai priverstinai apribojamos teiss daiktus. Turto aretas sukelia teisines
pasekmes asmeniui, kurio turtas aretuotas, nuo turto areto akto paskelbimo jam momento, o
nesant galimybs paskelbti nuo turto areto akto registravimo turto areto akt registre
momento, jei statymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto aretas sukelia teisines
pasekmes nuo turto areto akto registravimo turto areto akt registre (1999 m. lapkriio 4 d.
Turto areto akt registro statymo45 4 str. 1 d.).
Pardavjas turi patvirtinti, kad daiktai, esantys pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, nra
bet kokio teisminio gino objektu, t. y. kad nra teisminio gino dl daikt ireikalavimo, dl
ilaikymo priteisimo daiktais, dl daiktini teisi daiktus.
1.1.2.3. Tinkamo informavimo apie treij asmen teises ar pretenzijas ar kitokius

daikto apribojimus gyvendinimo aspektai
Vadovaujantis CK 6.321 straipsnio 5 dalimi, pardavjas nelaikomas paeidusiu parduodamo
daikto nuosavybs teiss patvirtinimo pareig, jeigu jis tinkamai informavo pirkj apie
treij asmen teises ar pretenzijas, kitokius apribojimus ar paeidimus, galinius turti
takos nuosavybs teisei perduodamus pagal sutart daiktus. Kita vertus, pirkjas negali
remtis aplinkybe, kad pardavjas paeid pareig dl nuosavybs teiss daiktus patvirtinimo,
jeigu treij asmen teiss ar j suvarymas buvo registruoti vieame registre. Pagal
statymus vieuose registruose registruojami tokios treij asmen teiss ar j suvarymai.
Nekilnojamojo turto registre registruojamos ios daiktins teiss nekilnojamj daikt:
nuosavybs teis, turto patikjimo teis, valdymas kaip savarankika daiktin teis, servitutas,
uzufruktas, ustatymo teis (superficies), ilgalaik nuoma (emphyteusis). Atkreiptinas
44
inios. 2001, Nr. 64-2324.
45
inios. 1999, Nr. 101-2897.
33
Vytautas Mizaras
dmesys tai, kad jeigu daiktins teiss atsiranda statymo pagrindu, tai jos vieame registre
neregistruojamos (Nekilnojamojo turto registro statymo 11 str. 2 d.), o CK 6.321 straipsnyje
numatytos normos prasme turt bti preziumuojama, kad pirkjas apie statymo pagrindu
atsirandanias daiktines teises turi inoti. Nekilnojamojo turto registre registruojami ir ie
juridiniai faktai, susij su CK 6.321 straipsnyje numatytais nuosavybi teisi apribojimais,
galiniais turti takos pirkjo nuosavybs teisei daiktus: registruoto nekilnojamojo daikto
aretas, civilins bylos dl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iklimas
(teisjas, prims pareikim apie civilins bylos dl registruojamo daikto teisinio statuso arba
daiktini teisi j iklimo fakt, ne vliau kaip kit darbo dien apie tai pranea vieo
registro tvarkytojui, kuriame registruotas daiktas ar daiktins teiss j (CPK 137 str. 6 d.)),
siteisj teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys takos registruojamo nekilnojamojo
daikto teisiniam statusui (teismas, prims sprendim, kuriuo yra keiiamas registruojamo
daikto teisinis statusas ar i esms keiiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
galimybs, taip pat jeigu teismo sprendimas turi takos registruojamo daikto teisiniam statusui
ar daiktinms teisms j, siteisjusio teismo sprendimo nuora ne vliau kaip per tris dienas
turi nusisti vieo registro tvarkytojui, kuriame registruotas daiktas ar daiktins teiss j
(CPK 275 str. 2 d.)), turto administravimas, nekilnojamojo daikto nuomos (panaudos), rentos,
ilaikymo iki gyvos galvos sutartys, hipoteka, nekilnojamojo daikto priskyrimas eimos turtui,
sugyventini turto bendras naudojimas, bendroji jungtin nuosavyb, sandoriuose numatyti
daiktini teisi nekilnojamuosius daiktus suvarymai, nekilnojamojo daikto raymas
nekilnojamj kultros vertybi registr ir kiti statyme numatyti juridiniai faktai (r.
Nekilnojamo turto registro statymo 12, 15 str.).
Turto areto akt registre 46 registruojami teism, teisj, teismo antstoli, prokuror,
tardytoj, kvotj, Valstybins mokesi inspekcijos ir kit valstybs institucij bei pareign
turto areto aktai, kuriais statym nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai
apribojamos teiss Lietuvos Respublikoje esant turt, j aretuojant. Turto areto aktai
neregistruojami, jeigu aretuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai,
gyvnai) statym nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat jei
aretuojami maaveriai asmeniniams ir nam kio poreikiams naudojami daiktai (Turto
areto akt registro statymo 6 str.).
Hipoteka ir kilnojamojo turto, kai keitimo objektas perduodamas treiajam asmeniui
arba paliekamas kaito davjui, keitimas registruojamas hipotekos registre (CK 4.185 str. 3 d.,
4.209 str. 2 d.).
Pramonins nuosavybs objektai patentai, preki enklai, dizainai registruojami
atitinkamai patent, preki enkl, dizaino registruose.
Vis pamint registr duomenys yra viei (Nekilnojamojo turto registro statymo 42 str.
1 d., Turto areto akt registro statymo 5 str. 1 d., CK 4.185 str. 5 d.). Su iais duomenimis
atitinkamo registro nuostat nustatyta tvarka gali susipainti kiekvienas asmuo.
Tiesa, jeigu vieame registre teis ar jos suvarymas turjo bti registruotas, bet tokia
registracija nebuvo atlikta, tai tokiu atveju pardavjas bus laikomas paeidusiu pareig, jeigu
jis tinkamai neinformavo pirkjo apie treij asmen teises ar pretenzijas.
46
Turto areto akt registro veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. kovo 5 d.
nutarimu Nr. 314 patvirtintuose Turto areto akt registro nuostatuose (inios. 2002, Nr. 101-2897).
34
Vytautas Mizaras
1.1.3. Daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika

CK 6.320 straipsnis reglamentuoja daikt, esani pirkimo-pardavimo sutarties dalyku,
atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizikos perjim. Rizika laikomas atsitiktinis daikto uvimas
ar sugedimas, kuris vyksta dl atsitiktini ar nenugalimos jgos aplinkybi, u kurias
neatsako nei pardavjas, nei pirkjas.
Atsitiktinio daikt uvimo ar sugedimo rizikos perjimas priklauso nuo pardavjo
prievols perduoti daiktus pirkjui vykdymo momento. Tinkamas pardavjo pareigos perduoti
daiktus pirkjui vykdymo momentas nustatomas pagal sutarties slygas, o jeigu i sutarties
slyg negalima nustatyti io momento arba tai sutartyje neaptarta, tai daikt perdavimo
pirkjui momentas nustatomas pagal CK 6.318 straipsnio 2 dal. CK 6.320 straipsnio 1 dalyje
tvirtinta bendroji taisykl, kad daikt atsitiktinio uvimo ar j sugedimo rizika pereina
pirkjui nuo to momento, nuo kurio pagal statymus ar sutart pardavjas laikomas tinkamai
vykdiusiu savo pareig perduoti daiktus, neatsivelgiant nuosavybs teiss perjimo
moment. CK 4.52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perleidiamo daikto atsitiktinio uvimo
ar sugedimo rizika pereina gijjui tuo paiu metu, kai jam pereina nuosavybs teis, jeigu
statymai ar sutartis nenustato ko kita. Btent CK 6.321 straipsnio 1 dalies norma ir numato
iimt i bendrosios taisykls, nes atsitiktinio daikto uvimo ar sugedimo rizikos perjimas
nesiejamas su nuosavybs teiss perjimo momentu, o priklauso nuo tinkamo pardavjo
pareigos perduoti daiktus vykdymo momento. Faktas, kad pardavjas galiotas ulaikyti
nuosavybs teis daiktus patvirtinanius dokumentus, neturi takos rizikos perjimui. Nors
nuosavybs teis pagal bendrj taisykl pereina pirkjui taip pat nuo daikt jam perdavimo
(CK 4.49 str. 1 d., 6.317 str. 1 d.), taiau tiek pagal sutart, tiek pagal statym nuosavybs
teiss atsiradimo ir daikto perdavimo momentai gali nesutapti (pvz., daikt pirkimo-
pardavimo isimoktinai atveju nuosavybs teis pardavjui lieka tol, kol pirkjas nesumoka
visos sutartyje numatytos kainos, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje (CK 6.411 str. 1 d.), taiau
atsitiktinio daikto uvimo ar sugedimo rizika, jeigu ko kita nenumato sutartis, pereina pirkjui
nuo daikt jam perdavimo (CK 6.412 str.)). CK 6.321 straipsnio 1 dalies norma yra
dispozityvi, todl alys sutartyje gali nustatyti kitok atsitiktinio daikt uvimo ar sugedimo
rizikos perjimo moment. Tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari atveju atsitiktinio
daikto uvimo ar sugedimo rizikos perjimas nustatomas pagal ali pasirinktas Incoterms
taisykles.
CK 6.320 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas specialus atsitiktinio daikt uvimo ar
sugedimo rizikos perjimo atvejis, kai daiktai parduodami juos gabenant, t. y. kai
parduodamos preks, esanios kelyje (res in transitu). Preki, esani kelyje, pirkimas-
pardavimas labiau bdingas tarptautinje vis pirma preki, gabenam dideliais kiekiais,
prekyboje. Kitaip nei CK 6.320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai daiktai parduodami
jiems esant kelyje, j atsitiktinio daikto uvimo ar sugedimo rizika pereina ne nuo tinkamo
pardavjo pareigos perduoti daiktus vykdymo momento, o nuo pirkimo-pardavimo sutarties
sudarymo momento (tokia bendroji taisykl numatyta ir 1980 m. Vienos konvencijos dl
tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 68 str.), iskyrus kai sutartis ar prekybos
paproiai numato k kita. Tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartyse danai
naudojamos slygos, kad preki, parduot jas gabenant, atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika
35
Vytautas Mizaras
pereina nuo j perdavimo vejui 47 . Atsivelgiant tai, 1980 m. Vienos konvencijos dl
tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 68 straipsnyje numatyta ilyga, kad jeigu taip
nurodo aplinkybs, pirkjas prisiima rizik nuo to momento, kai preks buvo perduotos
vejui, idavusiam veimo sutart patvirtinanius dokumentus. Svoka jeigu taip nurodo
aplinkybs aikinama, kad toki aplinkybi buvim patvirtina preki veimo laikotarpiui
taikomas preki draudimas, kuriuo naudojasi pirkjas48. Kita slyga, taikant preki, parduot
kelyje, atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizikos perjim nuo j perdavimo vejui, yra ta, kad
vejas turi iduoti dokumentus, patvirtinanius veimo sutart. iuo atveju dokumentai,
patvirtinantys veimo sutartys, neturi bti tapatinami su dokumentais, patvirtinantys
nuosavybs teis prekes. Pakanka, kad dokumentai rodyt, esant sudaryt veimo sutart.
Jeigu tokie dokumentai neiduodami, tokiu atveju minta 1980 m. Vienos konvencijos
taisykl netaikoma. 1980 m. Vieno konvencijos 68 straipsnyje numatyta, kad jeigu pirkimo-
pardavimo sutarties sudarymo momentu pardavjas inojo ar turjo inoti, kad preks yra
prarastos ar sugadintos, ir neprane apie tai pirkjui, tokio uvimo ar sugedimo rizika tenka
pardavjui. Nors tokios taisykls nra numatyta CK 6.320 straipsnio 2 dalies normoje, taiau
ios normos atveju mint taisykl reikt taikyti, pagal analogij vadovaujantis CK 6.320
straipsnio 3 dalimi.
CK 6.320 straipsnio 3 dalis specialiai skirta tam atvejui, kai daikt perdavimo, o kartu ir
daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizikos perjimo, momentas yra daikt teikimas
pirmam vejui, kai pirkimo-pardavimo sutartis numato daikt gabenim (CK 6.318 str. 2 d. 1
p.). Pagal bendrj taisykl, jeigu pardavjas nepareigotas perduoti daikt konkreioje vietoje
pagal sutarties slygas ar prekybos paproius, tai daikt perdavimu laikoma daikt teikimas
pirmam vejui perduoti daiktus pirkjui. Todl nuo io momento pirkjui pereina ir daikt
atsitiktinio uvimo ir sugedimo rizika. Jeigu pardavjas pareigotas perduoti daiktus vejui
kokioje nors konkreioje vietoje, tai daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina nuo
to momento, kai daiktai perduodami toje konkreioje vietoje. Tokios taisykls numatytos ir
1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 67 straipsnio
1 dalyje.
CK 6.320 straipsnio 3 dalyje numatyta pirkjui galimyb pareikti iekin teismui dl
sutarties slygos, kad daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo daikt
perdavimo pirmam vejui, pripainimo negaliojania. ia teise pirkjas gali pasinaudoti,
jeigu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu pardavjas inojo ar turjo inoti, kad
daiktai prarasti ar suged, bet apie tai pirkjui neprane. Jeigu sutartyje slygos dl rizikos
perjimo pirkjui nuo daikt teikimo pirmam vejui momento nenumatyta, o tai nustatoma
pagal statym (CK 6.318 str. 2 d. 1 p.), tai laikoma, kad rizika tenka pardavjui, nesikreipiant
teism dl io fakto pripainimo. Pardavjui iais atvejais tenka rizika dl tos alos, kuri
buvo atsiradusi sutarties sudarymo metu ir apie j jis inojo ar turjo inoti.
CK 6.320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pirkjas turi pareig sumokti kain, jeigu
perduotas pirkjui daiktas uvo ar sugedo ne dl pardavjo kalts, t. y. jeigu pardavjas nra
atsakingas u daikto uvim ar sugedim. Taiau i norma netaikoma tais atvejais, kai ir po
47
r. REINHART, Gert in UN-Kaufrecht. Kommentar zum bereinkommen der Vereinten Nationen vom 11.
April 1980 ber Vertrge ber den internationalen Warenkauf. Heidelberg: C. F. Mller, 1991, Art. 68 para. 3.
48
HAGER in Schlechtriem Peter. Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht: das bereinkommen der
68 para. 4.
36
Vytautas Mizaras
daikt perdavimo j atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pardavjui. ioje normoje
tvirtinta pirkimo-pardavimo sutarties ali kooperavimosi pareiga pardavjui vykdant savo
pareig perduoti daikt. ali bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas vykdant sutartis
yra vienas i pagrindini prievoli teiss princip (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.). ioje
normoje numatyta ali bendradarbiavimo principo paeidimo pasekm, - pirkjas turi
sumokti kain, nepaisant, kad daiktas iki jo perdavimo pirkjui atsitiktinai uvo ar sugedo,
jeigu pardavjas neperdav daikto pirkjui dl to, kad is nebendradarbiavo ar nepakankamai
bendradarbiavo su pardavju, jam vykdant pareig perduoti daikt. Taigi turi bti nustatytas
prieastinis ryys tarp nepakankamo bendradarbiavimo ir negaljimo vykdyti pareigos
perduoti daikt.
CK 6.320 straipsnio 5 dalis taikoma tik tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutarties
dalyku yra ries poymiais apibdinti daiktai, ir j pirkjas, paeisdamas sutart, nepriima ar
nevykdo kitoki slyg, kuri vykdymas susijs su daikt perdavimu ar primimu. Tokiu
atveju daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo to momento, kai
pardavjas individualizuoja daiktus ir apie tai pranea pirkjui. Daikt individualizavimas
reikalingas tam, kad bt galima individualizuoti (atskirti) pagal pirkimo-pardavimo sutart
pardavimui skirtus daiktus. Daiktai gali bti identifikuojami vairiomis formomis: specialia
pakuote, markiravimu, pakrovimo dokumentais ir kt. rodinjimo pareiga, kad daiktai buvo
identifikuoti ir apie tai praneta pirkjui, tenka pardavjui.
CK 6.320 straipsnio 6 dalyje numatyta specialioji norma, taikoma, kai pirkjas pareikia
pagrst iekin dl pirkimo-pardavimo sutarties pripainimo negaliojania arba daikto
pakeitimo. Tokiu atveju daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pirkjui, nepaisant,
kad pagal kitas 6.320 straipsnyje numatytas taisykles rizika bt perjusi pirkjui. ios
normos taikymui pakanka, kad pirkjas pareikt tiktinai pagrst iekin arba dl sutarties
pripainimo negaliojania, arba dl daikto pakeitimo. Kitaip tariant, iekinio pagrstum
patvirtina ne galutinis teismo sprendimas, kuriuo patenkinamas iekovo (pirkjo) reikalavimas
pripainti sutart negaliojania ar pakeisti daikt, taiau iekinio primimas ir civilins bylos
iklimas. Jeigu teismas savo sprendimu atmes pirkjo reikalavimus kaip nepagrstus, tokiu
atveju bt laikoma, kad atsitiktinio daikto uvimo ar sugedimo rizika neperjo pardavjui,
arba rizikos perjimo ar neperjimo klausimas bt sprendiamas atskirai. i norma, reikiant
iekin dl pirkimo-pardavimo sutarties pripainimo negaliojania, taikoma, jeigu pirkjas yra
sininga alis, t. y. sutartis gali bti pripainta negaliojania ne dl pirkjo veiksm. Iekinys
dl daikto pakeitimo laikytinas tiktinai pagrstu, jeigu pirkjas turi teis pagal statym ar
sutart pasinaudoti tokiais teisi gynimo bdais, kuriais remiantis jis gali reikalauti daikt
pakeitimo (pvz., CK 6.332 str. 2 d. 3 p., 6.334 str. 1 d. 1 p., 6.341 str. 2 d. 1 p. ir kt.).
Atkreiptinas dmesys tai, kad pirkjas privalo grintinus daiktus tinkamai saugoti iki j
grinimo (r. CK 6.347 str. 1 d.), todl jis neatsako tokiu atveju tik u atsitiktinio daikto
uvimo ar sugedimo rizik.
1.2. Papildomos pardavjo pareigos

A. Pareiga saugoti parduotus daiktus.
CK 6.326 straipsnis numato papildom pardavjui pareig saugoti daiktus, jeigu
nuosavybs teis arba patikjimo teis juos pereina pirkjui iki daikt perdavimo pirkjui.
37
Vytautas Mizaras
Daikt, kuriuos nuosavybs teis pereina iki daikt perdavimo pirkjui momento,
saugojimu susijusias btinas ilaidas privalo pardavjui atlyginti pirkjas (CK 6.326 str. 2 d.).
Saugojimo ilaidos atlyginamos, jeigu jas patyr pardavjas. i norma yra dispozityvi, todl
alys sutartyje gali numatyti ir kitoki daikt saugojimo iki j perdavimo ilaid atlyginimo
tvark.
B. Pareiga apdrausti daiktus.
CK 6.316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartyje alys gali
susitarti dl daikt, esani sutarties dalyku, draudimo. Taigi, i papildoma pareiga gali bti
nustatoma tiek pardavjui, tiek pirkjui. Tai sprsti paliekama paioms alims. Jeigu alys
sutartyje numato vadovautis tarptautins prekybos paproiais (pvz., Incoterms taisyklmis),
tokiu atveju draudimo pareigos vykdymo klausimai sprendiami pagal mintas taisykles,
priklausomai nuo to, kokias bazines slygas alys pasirinko. Pavyzdiui, jeigu alys pasirinko
tarptautinio pirkimo-pardavimo sutartyje numat bazines CIF (angl. Cost Insurance Freight)
slygas arba CIP (angl. Carriage and Insurance paid to) tai slygose arba/ir sutartyje
numatytose ribose draudimo pareiga tenka pardavjui, jeigu alys nesusitar kitaip.
CK 6.316 straipsnio 2 dalyje numatyti teisiniai padariniai, kai alis, kuriai pagal sutart
tenka pareiga apdrausti daiktus, esanius sutarties dalykus, ios pareigos nevykdo. Tokiu
atveju kita alis turi teis pati apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti draudimo ilaidas arba
nutraukti sutart. Abu teisi gynimo bdai yra alternatyvs, o pasirinkimo teis priklauso aliai,
kuri pagal sutart neturjo pareigos apdrausti daikt.
C. Pareiga prisiimti atitinkamas ilaidas.
CK 6.310 straipsnis reglamentuoja, kuriai sutarties aliai tenka ilaidos, susijusios su
pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu ir vykdymu. Bendroji taisykl, kad pardavjui tenka
daikt pristatymo, j svrimo ir perskaiiavimo (kiekio patikrinimo) ilaidos. i nuostata
plaukia i bendros pardavjo pareigos - perduoti daikt pirkjui (CK 6.317 str. 1 d.), todl ir
daikto perdavimo ilaidos tenka taip pat pardavjui. Kadangi pardavjo pareiga pristatyti
sutart kiek daikt (daikt kiekis yra esmin pirkimo-pardavimo sutarties slyga), todl tiek
daikto svrimas, tiek daikt perskaiiavimas susijs su tinkamu daikt perdavimo pareigos
vykdymu. Tai slygoja tai, kad ir daikt svrimo (daikt kiekio patikrinimo) ilaidos tenka
btent pardavjui. Atkreiptinas dmesys tai, kad ioje normoje kalbama apie daikt kiekio
patikrinim, bet ne apie daikt kokybs patikrinim. Daikt kokybs patikrinimo ilaidos
tenka pirkjui.
Pardavjui taip pat gali tekti sutarties sudarymo, daikt primimo ilaidos ar j dalis,
taiau tik tuo atveju, jeigu sutartyje alys taip susitars. Prieingu atveju, kaip numato CK
6.310 straipsnio 1 ir 3 dalys, tokias ilaidas turi mokti pirkjas.
2. Pirkjo teiss ir pareigos

2.1. Pagrindins pirkjo pareigos
2.1.1. Pareiga sumokti kain
A. Bendras apibdinimas.
38
Vytautas Mizaras
Pirkjo pareiga sumokti kain apima ne tik pinig sumos sumokjim, bet ir tam reikaling
formalum laikymsi bei mimsi toki priemoni, kuri gali bti reikalaujama pagal sutart
arba statymus, kad bt galima atlikti kainos mokjim. Pirkjas kain turi sumokti vis i
karto (CK 6.314 str. 4 d.), taiau i norma yra dispozityvi, todl sutarties alys gali susitarti ir
dl dalinio kainos mokjimo. Kita vertus, dalin kainos mokjim gali lemti ir prievols
prigimtis. Pavyzdiui, daikt pirkimo-pardavimo sutarties atveju dalin kainos mokjim
(periodini mok bdu) lemia sutarties prigimtis (CK 6.413 str. 2 d., 6.414 str. 1 d.).
B. Kainos sumokjimo vieta.
Bendroji taisykl tokia, kad kaina turi bti sumokta daikt perdavimo vietoje (CK
6.314 str. 1 d.). Taiau alys sutartyje gali numatyti kit kainos sumokjimo viet. Gali kilti
klausimas dl kainos sumokjimo vietos nustatymo, kai pirkimo-pardavimo sutartis numato
daikt gabenim, ir pardavjas, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje, bus laikomas tinkamai
vykds pareig, kai daiktai bus teikti pirmam vejui, kad is daiktus perduot pirkjui.
Kainos sumokjimo vieta tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartis numato daikt
gabenim, i daikt perdavimo pirmam vejui vietos perkeliama daikt paskirties viet,
jeigu sutarties alys sutartyje numato slyg, kad kaina mokama pristaius daiktus j
paskirties vietoje, arba numato slygas, pagal kurias daiktai arba disponavimo jais dokumentai
bus perduoti pirkjui, kai jis sumoks kain. Taip yra dl to, kad tokiu atveju pirkjui lengviau
pasinaudoti ir CK 6.314 straipsnio 3 dalyje numatyta teise (t. y. turi turti galimyb patikrinti
daiktus prie sumokant kain, iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato k kita).
C. Kainos sumokjimo laikas.
Vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, pirmumas suteikiamas ali susitarimui -
kaina turi bti sumokta per t termin, kur alys nustat sutartyje. Jeigu kainos sumokjimo
terminas sutartyje nenustatytas, tokiu atveju kaina turi bti sumokta tada, kai pardavjas
vykdo savo pareig perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus. Kadangi pagal
CK 6.314 traipsnio 1 dal kainos sumokjimo vieta yra daikt perdavimo vieta, todl ir kainos
sumokjimo laikas siejamas su daikt perdavimo momentu. Kitaip tariant, kainos sumokjimo
laikas priklauso nuo pardavjo pareigos perduoti daiktus ar disponavimo jais dokument
tinkamo vykdymo. Panai nuostata numatyta ir 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio
preki pirkimo-pardavimo sutari 58 straipsnio 1 dalyje. Kain pirkjas turi sumokti tuoj
pat, kai tik pardavjas tinkamai vykdo savo pareig perduoti daiktus ar disponavimo jais
dokumentus. Toks reguliavimas atitinka ir bendrj dviali prievoli taisykl, kad
prieprieines pareigas skolininkas ir kreditorius turi vykdyti tuo paiu metu, jeigu statymai,
sutartis ar prievols esm nenumato ko kita (CK 6.39 str. 3 d.). Aiku, alys gali susitarti, kad
kainos mokjimo atlikimas bt laikomas daikt ar disponavimo jais dokument perdavimo
slyga. Sutartyje alys gali susitarti, kad kain pirkjas moks iki daikt perdavimo jam (CK
6.315 str. 1 d.). Iankstiniu kainos mokjimu laikoma tiek visos, tiek ir dalies kainos
mokjimas iki daikt perdavimo pirkjui. Jeigu susitariama dl iankstinio kainos mokjimo,
tai kaina ar jos dalis turi bti sumokta sutartyje nustatytu laiku. Jeigu sutartyje konkretus
laikas nra nurodytas, tai tokiu atveju turi bti vadovaujamasi bendra prievoli vykdymo
termino taisykle, kad prievol, kurios vykdymo terminas neapibrtas, skolininkas privalo
vykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kuri kreditorius pareikalavo prievol vykdyti
(CK 6.53 str. 2 d.).
39
Vytautas Mizaras
Jeigu pirkimo-pardavimo sutartis numato daikt gabenim, tokiu atveju pirkjui pareiga
sumokti kain atsiranda tada, kai vejas perduoda daiktus pirkjo dispozicijai daikt
paskirties vietoje. Pardavjas, nordamas usitikrinti pirkjo pareigos sumokti kain
vykdym, gali isisti prekes tokiomis slygomis, pagal kurias preks ar j disponavim
kontroliuojantys dokumentai nebus perduoti pirkjui kitaip, kaip tik sumokjus kain. Tos
paios taisykls taikytinos ir tais atvejais, kai perkamos preks, esanios kelyje.
Kainos sumokjimo laikas gali bti susietas su disponavimo daiktais dokument
perdavimu pirkjui. Tai gali bti aktualu tais atvejais, kai atsiskaitymas vyksta naudojant
akredityv. Tokiais atvejais dokumentai pateikiami pirkjo bankui (bankui emitentui),
tvirtinaniajam bankui (jeigu toks yra) arba vykdaniajam bankui (jeigu toks yra). Jeigu
dokumentai atitinka akredityvo slygas, atliekamas mokjimas l gavjui (iuo atveju
pardavjui). Toks mokjimo bdas, naudojant dokumentus, yra paprastai taikomas tais
atvejais, kai tiesioginis daikto perdavimas ir kainos sumokjimas yra negalimas, pavyzdiui,
kai pirkimo-pardavimo sutartis numato daikt gabenim (ypa tarptautinio pirkimo-pardavimo
santykiuose). Dokument panaudojimas tokiu atveju utikrina, kad abiej ali prievols bt
vykdytos tuo paiu metu, o taip pat pagreitina sutarties vykdym. Turi bti perduoti
dokumentai, leidiantys disponuoti daiktais. Tokiais dokumentais paprastai vis pirma yra
konosamentas (CK 106 str. 1 d.) (angl. bill of lading) ir sandlio kvitas (CK 6.856 str. 1 d. 3
p.) (angl. warehouse receipt). Be pamint dokument, kaip disponavimo daiktais dokumentai,
turt bti suprantami ir kiti dokumentai, naudojami prekyboje. Pavyzdiui, tokiais
dokumentais gali bti vataratis tarptautinio krovini veimo keliais ar geleinkeliu atvejais
(1956 m. enevos tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencijos (CMR)49 12 str. 5
d. a p., 1980 m. Berno konvencijos dl tarptautini veiojim geleinkeliais (COTIF) 30 str.
2, 2 d.), vataratis, skirtas gavjui, tarptautinio krovini veimo oru atveju (1929 m.
Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais oru,
unifikavimo 50 12, 13 str.). Toki dokument perdavimas kainos sumokjimo pareigos
atsiradimo prasme prilygsta daikt perdavimui.
CK 6.344 straipsnio 4 dalyje numatytas nekilnojamojo daikto (inter alia mons)
pirkimo-pardavimo sutarties atveju specialus kainos sumokjimo bdas. Numatyta, kad
pirkjas, kai pagal statymus pirkimopardavimo sutart btina sudaryti notarins formos ir po
to registruoti vieame registre, tai pirkjas kain sutarties pasiraymo metu privalo sumokti
notaro depozitin sskait, o pardavjui pinigus notaras perduoda po sutarties registravimo
vieame registre, iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato kitoki atsiskaitymo tvark.
ios taisykls yra keli tikslai: pirma, sumokjs kain notaro depozitin sskait pirkjas
ino, kad notaras pinigus perduos pardavjui tik tada, kai pardavjas jam perduos daikt, t. y.
vykdys savo pareig perduoti daikt, nes nuo io momento pirkjui atsiranda nuosavybs
teis daikt (CK 6.393 str. 4 d., 6.398 str.); antra, tokia atsiskaitymo tvarka palengvina
rodinjim, kad tarp ali buvo atsiskaityta; treia, tokia taisykl netiesiogiai skatina naujj
savinink registruoti savo nuosavybs teises daikt vieame registre, ir taip apsaugoti tiek
savo teises, tiek pateikti tinkam informacij apie daikto savinink tretiesiems asmenims.
Sutarties registravimas ios normos prasme turi bti aikinamas kaip nuosavybs teiss
registravimas vieame registre pirkimo-pardavimo sutarties ir daikto primimo-perdavimo
akto pagrindu (r. CK 6.393 str. komentar). Vadinasi, pardavjas taip pat ino, kad, jam
49
inios. 1998, Nr. 107.
50
inios. 1997, Nr. 19-414.
40
Vytautas Mizaras
vykdius pareig perduoti daikt, pinig sum, kuri pirkjas sumokjo notaro depozitin
sskait sutarties sudarymo momentu, notaras perduos jam51.
2.1.2. Pareiga priimti daikt

Pardavjo pareig priimti daiktus reglamentuoja CK 6.346 straipsnis. Bendrja prasme ios
pirkjo pareigos turinys yra toks: pirkjas, vykdydamas pareig priimti daiktus, privalo imtis
toki priemoni ir atlikti tokius veiksmus, kurie prastai btini, kad daiktai bt tinkamai
perduoti ir priimti (CK 6.346 str. 2 d.). Panai nuostata numatyta ir 1980 m. Vienos
konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 60 straipsnyje.
Daikt primimo pareiga susideda i dviej element. Vis pirma, pirkjas turi imtis
priemoni ir atlikti veiksmus, kurie leist pardavjui atlikti daikt perdavim. ios pareigos
vykdymas reikia atlikim veiksm ir mimsi priemoni, leidiani pardavjui atlikti daikt
perdavim 52 . Daniausiai tai aptariama pirkimo-pardavimo sutartyje. Jeigu sutartyje
neaptariama tvarka, pirkjas tokiu atveju turi atlikti tokius veiksmus, kuri prastai protingai
gali bti tikimasi, kad daiktai bt tinkamai perduoti (pvz., daikt veimo (importo) leidim
sutvarkymas, muitins formalum atlikimas). Jeigu pardavjas turi perduoti daiktus jo verslo
ar gyvenamojoje vietoje (CK 6.318 str. 2 d. 3p.), tai pirkjas turt pasirpinti atitinkamomis
pasiruoimo primimui priemonmis (pvz., turi praneti gavjo adres ir pavadinim (vard,
pavard), kuriam turi bti pristatytas daiktas, pasirpinti daikt gabenimo transporto
priemonmis, jeigu jis turi pareig gabenti daiktus, nusisti savo atstov daikt perdavimo
viet ir pan.). Pavyzdiui, jeigu yra sudaroma tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis ir
alys numato FOB slyg, tai tokiu atveju reikia, kad pirkjas turi sudaryti veimo sutart,
praneti pardavjui laivo pavadinim, pakrovimo laik ir pakrovimo viet.
Antra, pirkjas turi fizikai priimti daikt. Daikt pirkjas turi priimti po daikt
perdavimo nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku. Jeigu daiktai parduodami kelyje, tai pirkjas
juos turi priimti, kai jie pristatomi paskyrimo viet.
Pirkjo pareiga priimti daiktus apima su daiktais susijusi ir nuosavybs teis daiktus
patvirtinani dokument primim.
Pirkjas gali pareigos priimti daiktus nevykdyti, kai jis turi teis reikalauti daiktus
pakeisti ar nutraukti sutart. Pirkjo teis reikalauti pakeisti daiktus arba nutraukti sutart
numatyta, pavyzdiui, CK 6.321 straipsnio 6 dalyje, 6.332 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose,
6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, 6.341 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, 6.343
straipsnyje. CK 6.346 straipsnis turi bti aikinamas ir taikomas sistemikai ir su kitomis
kodekso normomis, kuriose numatyta pirkjo teis atsisakyti priimti daiktus. Antai teis
atsisakyti priimti daiktus numatyta tais atvejais, kai pardavjas, paeisdamas sutart, perduoda
pirkjui maesn, negu nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daikt kiek, ir tai yra esminis
51
Paymtina, kad praktikoje daniausiai alys susitaria dl kitokios atsiskaitymo tvarkos, t. y. nra naudojama
notaro depozitin sskaita. Paprastai, alims sudarius nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutart,
pardavjas sitikina, kad pirkjas sumokjo jam kain, ir tada notarui patvirtina, kad nuosavybs teis daikt yra
perduodama (arba kol nra atsiskaityta su pardavju, vieame registre registruojama daikto suvarymas
draudimas perleisti daikt kitam asmeniui iki tol, kol bus su pardavju atsiskaityta).
52
r. Bianca Cesare Massimo/Bonell Michael Joachim. Commentary on the International Sales Law. Milano:
Giuffr, 1987, Art. 60, Anm. 2.4.3.
41
Vytautas Mizaras
sutarties paeidimas (r. CK 6.330 str. 1 d. komentar), taip pat, kai pardavjas pristato
asortimento neatitinkanius daiktus (r. CK 6.332 str. 1 d. komentar) ir kt.
2.2. Papildomos pirkjo pareigos

2.2.1. Pareiga saugoti daiktus
CK 6.347 straipsnio 1 dalyje numatyta pirkjui pareiga saugoti jam perduotus daiktus,
kuriuos jis turi teis grinti pardavjui. Pirkjas turi imtis proting priemoni isaugoti
daiktus, kuriuos jis, gyvendindamas teis grinti daiktus, grins pardavjui. Analogika
nuostata numatyta ir 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo
sutari 86 straipsnio 1 dalyje.
Pirkjas turi jam perduot daikt isaugojimo pareig, esant tokioms slygoms.
Pirma, perduot daikt gavimas, t. y. pirkjas turi bti gavs daiktus (kitaip tariant,
daiktai turi bti pirkjo valdyme (dispozicijoje).
Antra, pirkjo ketinimas pasinaudoti jam priklausania pagal statym ar sutart teise
atsisakyti jam perduot daikt. Pirkjui teis grinti daiktus atsiranda, kai jis pagal statym
ar sutart gali pasinaudoti teisi gynimo bdais, kuri pagrindu jis gali grinti daiktus
pardavjui. Teis grinti perduotus daiktus visais atvejais atsiranda, kai pirkjas pasinaudoja
galimybe nutraukti pirkimo-pardavimo sutart (pvz., CK 6.334 str. 1 d. 4 p., 6.341 str. 2 d. 2 p.,
6.343 str. 2 d. ir kt.) arba pakeisti daiktus, kurie, tarkim, neatitinka sutarties reikalavim, kitais
daiktais (pvz., CK 6.332 str. 2 d. 3 p., 6.334 str. 1 d. 1 p., 6.341 str. 2 d. 1 p. ir kt.). Taigi
analizuojama pirkjo pareiga atsiranda tik tada, kai jis turi teis grinti jam perduotus daiktus
pardavjui. Jeigu tokios teiss pirkjas neturi, tai jis turi bti pats suinteresuotas isaugoti
daiktus, nes jam tenka atsitiktinio daikto uvimo ar sugedimo rizika (r. CK 6.321 str.).
Pirkjo pareiga saugoti daiktus atsiranda nuo to momento, kai jis suino apie daikt
neatitikim reikalavimams ir nusprendia pasinaudoti atitinkamais teisi gynimo bdais.
CK 6.347 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad pirkjas turi daikt sulaikymo teis
(CK 6.69 str. 1 d.) tol, kol pardavjas atlygina pirkjui grintin daikt protingo saugojimo
ilaidas. Pardavjas privalo atlyginti protingas saugojimo ilaidas ir tais atvejais, jeigu daiktai
buvo atiduoti saugoti treiajam asmeniui sandl.
Kai pirkimo-pardavimo sutartis numato daikt gabenim, ir kai daiktai atgabenti j
paskirties viet, taikoma CK 6.347 straipsnio 2 dalis. Jeigu grintinus pardavjui daiktus
pirkjas gavo po j atgabenimo paskirties viet, pirkjas daiktus privalo grinti savo
lomis, iskyrus toliau nurodomas iimtis. Taigi tam, kad i norm bt galima taikyti,
btina, kad daiktai bt atgabenti j paskirties viet. Kita vertus, btina, kad daikt
gabenim pirkjui atlikt ne pats pardavjas, t. y. savo mons priemonmis (savo darbuotoj
ar kitoki jam pavaldi asmen pagalba, savo naudojamomis transporto priemonmis ir pan.),
o savarankikas vejas, t. y. treiasis asmuo. Taigi veju turi bti suprantamas
savarankikas subjektas, kuris sipareigoja nugabenti daiktus pirkjui, taiau ne pats
pardavjas ar jam pavalds asmenys. Jeigu daiktus gabena pats pardavjas ar jo pavedimu kiti
asmenys (pvz., jo atstovai, prekybos agentai ar pan.), tai i norma netaikoma, t. y. pirkjui
neatsiranda pareiga grinti daiktus savo sskaita, nes bus laikoma, kad daikt paskirties
vietoje yra pardavjas ar jo atstovas. Jeigu daiktai atgabenti kit, ne j paskirties viet, tai
42
Vytautas Mizaras
komentuojamoje normoje numatyta pareiga (grinti daiktus savo sskaita) pirkjui
neatsiranda.
Pirkjui pareiga grinti daiktus savo lomis atsiranda tik tada, kai pirkjas iki daikt
atgabenimo j paskirties viet turjo pareig patikrinti daiktus ir juos tikrindamas bt
galjs nustatyti daikt neatitikim reikalavimams, dl kuri, atgabenus daiktus j paskirties
viet, pirkjas nori juos grinti pardavjui. Kita vertus, toki pareig pirkjas turi tik tais
atvejais, kai daikt paskirties vietoje nra pardavjo ar jo atstovo arba kai dl to pirkjui bt
dideli nepatogum ar ilaid. Pirmuoju atveju pardavjas ar jo atstovas (pvz., prekybos
agentas) turi galimyb patys pasirpinti grinamais daiktais. Antruoju atveju daikt
grinimas pirkjo sskaita neturi bti susijs su dideliais (neprotingais) nepatogumais ar
ilaidomis. Kokie nepatogumai ar ilaidos yra didels, yra vertinamieji poymiai ir priklauso
nuo konkreios situacijos aplinkybi. Bet kokiu atveju vienu i kriterij, nustatant pirkjo
patiriamus nepatogumus ir ilaidas, turi bti vertinamas santykis tarp daikt grinimui
reikaling ilaid ir gresianios alos.
Pagal CK 6.347 straipsnio 2 dal pirkjui pareiga grinti savo sskaita daiktus atsiranda
tik tada, kai pirkjas yra atsakingas dl to, kad jis dl to, jog pirkjas ar jo atstovas,
priimdamas daiktus pasinaudoja tais teisi gynimo bdais, dl kuri pasinaudojimo jis gyja
teis grinti daiktus, yra ir pirkjo kalt.
CK 6.347 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu daiktai yra greitai gendantys, tai,
vadovaujantis CK 6.375 straipsnio 5 dalimi, pirkjas gali juos parduoti nelaukdamas atsakymo
i pardavjo, k su tais daiktais daryti.
2.2.2. Kitos papildomos pirkjo pareigos

A. Pareiga sumokti sutarties sudarymo ir kitas ilaidas (CK 6.310 str. 1, 3 d., 6.344 str.
3 d.).
CK 6.310 straipsnis, minta, reguliuoja ilaid, susijusi su pirkimo-pardavimo sutarties
sudarymu ir vykdymu, paskirstymu tarp sutarties ali. Bendroji taisykl tokia, kad pirkjui
tenka sutarties sudarymo ir daikt primimo ilaidos, taip pat daikt kokybs patikrinimo
ilaidos. Taiau ios normos yra dispozityvios, todl alys susitarimu gali susitarti kitaip (pvz.,
kad sutarties sudarymo ilaidos tenka abiems alims po lygiai ar pan.).
Sutarties sudarymo ilaidos gali bti vairios. Pavyzdiui, nekilnojamojo daikto pirkimo-
pardavimo sutart tvirtinant notarine tvarka, turi bti sumokamas teiss aktuose nustatytas
atlyginimas u atlikt notarin veiksm. Sudarant pirkimo-pardavimo sutart gali bti
patiriamos ir kitokios ilaidos, pavyzdiui, deryb metu atlikti telefoniniai pokalbiai, faks
siuntimas ir pan. Atkreiptinas dmesys tai, kad kitos kodekso normos gali numatyti kitok
sutarties sudarymo ilaid paskirstym. Pavyzdiui, vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties
sudarymo ilaidos tenka pirkjui tik tuo atveju, jeigu sutarties sudarymo metu pardavjas jas
specialiai ir atskirai aptar arba nurod j skaiiavimo kriterijus (r. CK 6.354 str.).
Daikt primimo pareiga tenka pirkjui (r. CK 6.346 str.), todl ir su tuo susijusios
ilaidos taip pat tenka pirkjui (minta, kad alys gali susitarti ir kitaip). Daikt primimas gali
bti forminamas atskiru dokumentu. Pavyzdiui, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
atveju, daikto perdavimas forminamas sudarant daikto primimo-perdavimo ar kitok
43
Vytautas Mizaras
dokument (CK 6.398 str.). Tokio dokumento sudarymo ilaidos pagal bendr taisykl taip pat
tenka pirkjui.
B. Pareiga praneti pardavjui apie netinkam sutarties vykdym (CK 6.348 str.).
CK 6.348 straipsnio 1 dalyje tvirtinta pirkjo pareiga praneti pardavjui apie jo
pareigos perduoti sutarties slygas ar prastai keliamus reikalavimus atitinkanius daiktus
paeidim. ioje normoje numatyta, kad pirkjas apie parduodam daikt neatitikim sutarties
slygoms turi praneti pardavjui per sutarties ar statym nustatyt termin, o jeigu is
terminas nenustatytas, - per proting termin po to, kai buvo ar atsivelgiant daikt pobd ir
paskirt turjo bti nustatytas atitinkamos sutarties slygos paeidimas. ios normos tikslas
paaikinamas tuo, kad pirkjas, pranedamas apie daikt neatitikim reikalavimams,
informuoja pardavj, k reikia daryti, kad bt paalintas paeidimas. Po tokio praneimo
pardavjas pats ar jo atstovas gali patikrinti daiktus, o taip pat surinkti reikiamus rodymus
galimam ginui su pirkju dl daikt trkum. Jeigu pirkjas neprane apie daikt neatitikim
reikalavimams arba apie tai prane pavluotai, tai pardavjui, palyginti su aplinkybmis, kai
toks praneimas bt atliktas per proting termin ir tinkamai, gali bti neproporcingai
sudtinga arba apskritai nemanoma paalinti paeidim. Taigi i norma utikrina pardavjo ir
pirkjo interes pusiausvyr. 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-
pardavimo sutari 39 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta panai nuostata.
Terminas, per kur pirkjas turi praneti pardavjui apie netinkam pirkimo-pardavimo
sutarties vykdym (apie parduodam daikt neatitikim reikalavimams), gali bti numatytas
sutartyje ar statymuose. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatyta taip pat, kad pirkjas
reikalavimus dl daikto trkum gali pareikti ne vliau kaip per dvejus metus nuo daikto
perdavimo dienos, jeigu statymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (i taisykl visikai
atitinka 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 39
straipsnio 2 dalies nuostat). Atkreiptinas dmesys tai, kad CK 6.338 straipsnio 2 dalyje
numatytas dvej met terminas taikomas tik tais atvejais, kai daikto trkumai nebuvo nustatyti
ar negaljo bti nustatyti daikto patikrinimo metu, o taip pat kai pirkjas turi pagrst proting
pagrind, pateisinant pareigos, praneti apie daikto trkumus per statym ar sutartyje
numatyt termin, o jeigu is terminas nenustatytas, - per proting termin (CK 6.327 str. 5 d.,
6.338 str. 2 d., 6.348 str. 1 d.), paeidim (r. CK 6.338 str. 2 d.). Jeigu numatytas daikt
kokybs garantijos ar tinkamumo naudoti terminas (CK 6.338 str. 3-5 d.), tai reikalavimus dl
daikt kokybs trkum galima reikti per garantijos ar tinkamumo naudoti termin (r. CK
6.338 str. 3-5 d.).
Jeigu terminas, per kur pirkjas turi praneti pardavjui apie parduodam daikt
neatitikim reikalavimams, sutartyje ar statymuose, tokiu atveju taikoma protingo termino
taisykl, t. y. pirkjas privalo praneti pardavjui apie sutarties slyg, nustatani daikt
kokyb, kiek, asortiment, komplektikum, tar ir pakuot, paeidim per proting termin
po to, kai buvo ar atsivelgiant daikt pobd ir paskirt turjo bti nustatytas atitinkamos
slygos paeidimas. Koks terminas ios normos prasme yra protingas, priklauso nuo
konkretaus atvejo aplinkybi, skaitant ir prekybos paproius bei tarp sutarties ali
susiklosiusius santykius (dl kriterij, kurie gali turti takos protingo termino konkreiu
atveju nustatymui, r. pirkjo teiss gauti tinkamos kokybs daikt paeidimo gynimo bd
analiz).
44
Vytautas Mizaras
Terminas prasideda nuo to momento, kada pirkjas faktikai nustat (pastebjo) ar turjo
nustatyti (pastebti) daikt neatitikim reikalavimams. Taigi daikt neatitikimo reikalavimams
nustatymo momentas turi bti nustatomas pagal objektyvius kriterijus. Jeigu daikt
neatitikim reikalavimams galima nustatyti daikt primimo ar patikrinimo metu (r. CK
6.328 str.), tai nuo io momento ir turi bti pradedamas skaiiuoti protingas terminas praneti
apie nustatytus neatitikimus pardavjui. Jeigu nustatytas daikt patikrinimo terminas, tai
protingas terminas reikalavimams dl daikt neatitikimo reikalavimams praneti pradedamas
skaiiuoti pasibaigus daikt patikrinimo terminui.
2.3. Pirkjo teiss

Daikt patikrinimo teis (CK 6.328 str.).
CK 6.328 straipsnio 1 dalyje numatyta pirkjo teiss patikrinti daiktus gyvendinimo
tvarka. Pirkjo daikt patikrinimo teis yra susijusi su pirkjo galimybe pareikti reikalavimus
pardavjui dl daikt neatitikimo reikalavimams (CK 6.327 str. 5 d.). Kitaip tariant, daikt
patikrinimo momentas gali slygoti moment, kuriuo pagal CK 6.327 straipsnio 5 dal
laikoma, kad pirkjas pastebjo ar turjo pastebti daikt neatitikim, ir nuo kurio
skaiiuojamas protingas laikas, per kur jis apie daikt neatitikim reikalavimams turi praneti
pardavjui. Daikt patikrinimas yra ne pirkjo pareiga, o teis53, todl pirkjui nepatikrinus
daikt jam atsakomyb neatsiranda. Tiesa, statymai ar sutartis gali numatyti privalom daikt
kokybs patikrinimo tvark. Taiau nepatikrins daikt ir tokiu bdu nenustats j neatitikimo
reikalavimams, pirkjas gali praleisti proting termin praneti apie daikt neatitikim
pardavjui ir taip pat prarasti galimyb pasinaudoti teisi gynimo bdais dl daikt,
neatitinkani reikalavim, perdavimo (CK 6.327 str. 5 d., 6.348 str.), iskyrus tuos atvejus,
kai ir tikrinant daiktus j neatitikimo reikalavimams nebt buv galima nustatyti, arba kai
daikt trkumai inomi j nepatikrinus. Daikt patikrinimo teis taikoma ne tik tais atvejais,
kai pardavjas perduoda daiktus, vykdydamas savo pareig, taiau ir tais atvejais, kai
pardavjas perduoda daiktus, alindamas pirmojo daikt perdavimo trkumus (pvz., kai jis i
naujo perduoda kitus kokybikus daiktus arba pakeiia dal nekokybik daikt kokybikus
daiktus).
Pirkjo daikt patikrinimo teis numatyta ir 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio
preki pirkimo-pardavimo sutari 38 straipsnyje.
CK 6.328 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkjas turi teis patikrinti parduodamus
daiktus prie mokdamas kain ar prie priimdamas daiktus bet kokioje vietoje, bet kokiu
laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Pirkjas neprivalo atlikti tokio daikt
patikrinimo, kurio metu bt nustatomi visi galimi daikt trkumai (defektai). Protingo
patikrinimo apimtis vis pirma priklauso nuo pirkimo-pardavimo sutarties slyg, prekybos
paproi, parduodam daikt savybi, sutarties ali tarpusavio santyki, technini priemoni
patikrinimui buvimo ir pan. Pavyzdiui, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas preki
gabenimas, tai protinga bt atidti preki patikrinim iki preks pasieks j paskyrimo viet.
53
Daugelyje kit valstybi civiliniuose statymuose taip pat numatyta, kad daikt patikrinimas yra pirkjo teis,
o ne pareiga. Pavyzdiui, taip numatyta Vokietijos komercinio kodekso (vok. Handelsgesetzbuch) 377, 378 str.,
veicarijos prievoli kodekso 201 str., JAV Vieningojo komercinio kodekso (angl. Uniform Commercial Code)
607 (3) str. O tai, tarkim, Pranczijos civilinio kodekso (Code civil) 1648 straipsnyje numatyta, kad daikt
patikrinimas yra pirkjo pareiga.
45
Vytautas Mizaras
Daikt patikrinimas gali bti atliekamas paties pirkjo ar jo atstovo arba treiojo asmens
(pvz., asmen, kurie priima daiktus, ekspert). Taip pat galimas bendras pirkjo ir pardavjo
parduodam daikt patikrinimas.
Daikt patikrinimo bdas, ris, tvarka paprastai nustatoma ali sutartimi. Jeigu ali
susitarimo nra, tai daikt patikrinimo tvark gali nulemti tam tikros prekybos srities paproiai,
tarp ali nusistovjusi dalykin praktika. Jeigu nra ali susitarimo arba prekybos paproi,
tokiu atveju pirkjas turi daiktus patikrinti tokiu bdu, kuris labiausiai yra tinkamas,
atsivelgiant daikt r, j kiek, pakuot, kitas aplinkybes. Koks bdas (metodas) labiausiai
atitinka protingumo kriterijus, nustatoma pagal objektyvias aplinkybes, taiau turi bti
atsivelgiama ir subjektyvius faktorius, kurie pardavjui yra inomi ar turi bti inomi.
Pavyzdiui, turt bti atsivelgta tai, ar pirkjas turi specialist, kompetenting patikrinti
daiktus, priklausomai nuo daikt savybi ir ries, ar yra reikiama infrastruktra daiktams
patikrinti j tikrinimo vietoje ir pan.
Daikt patikrinimo bdai (metodai) gali bti vairs. Gali bti atvej, kai daikt
patikrinimui atlikti btinas tam tikros srities specialistas. Jeigu parduodamas didelis kiekis
daikt, pirkjas gali ne btinai visus juos patikrinti, o pasirinkti savo nuoira patikrinimui
tam tikr j kiek. Jeigu daikt patikrinimui btina daiktus apirti, paliesti, imatuoti ar
atlikti panaius veiksmus, tai tokius veiksmus pirkjas ir turi teis atlikti. Pirkjas turi teis
atlikti ir tokius veiksmus, kurie btini norint atlikti daikt patikrinim, net jeigu po toki
veiksm atlikimo prek gali tapti nevartojama ar prarasti prekin ivaizd (pvz., atidaryti kelis
i pristatyto kiekio konservuotus produktus ar ipakuoti prek). Paprastai, jeigu jau iorikai
pastebimas daikt neatitikimas kokiems nors reikalavimams, tai detalesnis (vidinis) daikt
patikrinimas yra neivengiamas. Kokiu bdu daiktai bus patikrinti, labiausiai priklauso nuo
daikt ries ir savybi. Tarkim, jeigu tikrinama transporto priemon ar renginys, tai pirkjas
paprastai turi sitikinti iems daiktams bding funkcij veikimu.
Daiktai turi bti patikrinti per proting termin, atsivelgiant turinias reikms
konkreios situacijos aplinkybes. Tokioms aplinkybms priskirtinos, pavyzdiui, daikt ris,
savybs, daikt buvimo vieta j perdavimo metu, daikt pakuot, sutarties ali galimybs ir
kt. Ypa skubus daikt patikrinimas yra reikalingas, kai parduodami greitai gendantys daiktai
(tokiu atveju daikt patikrinimo terminas gali bti numatytas nuo keli valand iki keli
dien). Jeigu, tarkim, parduodamos preks turi bti sumaiytos su kitomis prekmis, tai
pirmj patikrinimas turt bti atliktas iki preki sumaiymo. Kitoks daikt patikrinimo
terminas gali bti, kai parduodami ilgalaikio naudojimo daiktai. Skubesnis patikrinimas turt
bti daikt kiekio, komplektikumo atvilgiu. O, tarkim, tam tikr technini rengini ar
rengim atveju, kuri trkumai gali bti nustatyti tik bandant j veikim, patikrinimo
terminas turt bti toks, per kur pirkjas gali nustatyti, kokios yra daikt veikimo defekt
prieastys (pvz., ar rengimo detali defektai, ar naudojimo instrukcijos netobulumai ir pan.).
Nustatant daikt patikrinimo termin btina atsivelgti ir pardavjui inomas ar turimas
inoti aplinkybes: pirkjo padt (ar jis yra verslininkas, ar vartotojas), patikrinimo galimybes
(pirkjo turimas ir patikrinimui reikalingas technines ar kitokias priemones) ir kt. Taiau
neturt bti atsivelgiama grynai subjektyvius faktorius (pvz., pirkjo lig)54.
54
Giuffr, 1987, Art. 38, para. 2.5.
46
Vytautas Mizaras
Koks terminas atitinka protingumo kriterijus, priklauso nuo konkreios situacijos
aplinkybi, todl komentuojamoje normoje numatyta protingo termino taisykl bus aikinama
teism praktikoje. Galima tik pateikti pavyzdi i kit valstybi teism praktikos dl tinkam
daikt patikrinimo termin. Antai Vokietijos teism praktikoje galima surasti toki pavyzdi,
kai tam tikri terminai buvo pripainti per ilgais, t. y. neatitinkantys konkreioje situacijoje
protingumo kriterij 11 dien (skaitant 2 savaitgalius ir Kald ventines dienas) terminas
kilim patikrinimo atveju, 5 dien terminas marmurini ploki patikrinimo atveju 55 , 4
mnesi terminas spausdinimo main varikli patikrinimo atveju56.
Daikt patikrinimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo daikt perdavimo pirkjui
momento. Jeigu daikt patikrinimui btina gauti tam tikrus pardavjo nurodymus ar
pardavjas privalo atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., pardavjas turi pareig sumontuoti
parduodamus daiktus ar pan.), tai patikrinimo terminas turt bti pradedamas skaiiuoti nuo
reikiam veiksm atlikimo. Jeigu pirkimo-pardavimo sutartis numato daikt gabenim, tai
daikt patikrinimo termino eiga gali prasidti nuo to momento, kai daiktai perduodami
pirkjui j paskyrimo vietoje. Daikt patikrinimas iki daikt pristatymo j paskyrimo viet
gali bti atidtas ir tais atvejais, kai daiktai peradresuojami, jiems esant kelyje, arba pirkjo
persiuniami 57 , jeigu pirkjas neturjo protingos galimybs j patikrinti. Ar pirkjas, prie
persisdamas daiktus turjo proting galimyb patikrinti juos, priklauso nuo konkreios
situacijos aplinkybi. Tarkim, jeigu daiktai buvo supakuoti, o pakuot reikalinga, siekiant
utikrinti saug tolesn daikt gabenim, tai jeigu toki daikt patikrinimui btina juos
ipakuoti, tai laikytina, kad pirkjas neturi galimybs toki daikt patikrinti, ir j patikrinimas
turt bti atidtas tol, kol daiktai bus pristatyti galutin j paskyrimo viet. Tas pats
taikytina ir tais atvejais, kai norint patikrinti daiktus, reikia paalinti preks enkl, kuri
paymi preks tikrum 58 . ios taisykls neturt bti taikomos, kai pirkjas perparduoda
prekes kitam asmeniui.
CK 6.328 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad daikt patikrinimo ilaidos tenka pirkjui.
Tai atitinka bendrj taisykl, numatyt CK 6.310 straipsnio 3 dalyje, kad pirkjui tenka
daikt primimo ilaidos. Taiau numatyta ir iimtis. Jeigu pirkjui patikrinus daiktus
nustatomas daikt neatitikimas reikalavimams, tokiu atveju pirkjas turi teis reikalauti i
pardavjo, kad is atlygint pirkjo patirtas daikt patikrinimo ilaidas. Tokias ilaidas galima
laikyti pirkjo nuostoliais, atsiradusiais dl netinkamo pardavjo pareigos perduoti daiktus,
atitinkanius reikalavimus, vykdymo.
55
r. Koblenzo Auktesniojo ems Teismo sprendim (OLG Koblenz, RIW 1989, 310).
56
r. Diuseldorfo ems Teismo sprendim (LG Dsseldorf (23.6.1994, 31 O 231-93); www.jura.uni-
freiburg.de/ipr1/cisg/default/htm).
57
Pavyzdiui, 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 38 straipsnio 3
dalyje numatyta, kad jeigu preks yra peradresuojamos joms esant kelyje arba pirkjo persiuniamos, neturint
jam protingos galimybs jas patikrinti, o sutarties sudarymo metu pardavjas inojo ar turjo inoti apie tokio
peradresavimo ar persiuntimo galimyb patikrinimas gali bti atidtas iki preks pasieks nauj paskyrim.
58
r. Schwenzer in Schlechtriem Peter. Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht: das bereinkommen der
38 para. 25; Bianca Cesare Massimo/Bonell Michael Joachim. Commentary on the International Sales Law.
Milano: Giuffr, 1987, Art. 38, para. 2.8.
47
Vytautas Mizaras
III. Teisi gynimo bdai paeidus alims pareigas
Nepriklausomai nuo to, kaip pasireikia ali pareig paeidimas, visada paeidus pareig
atsiranda nukentjusiajai aliai teis reikalauti nuostoli, jeigu toki dl tam tikros pareigos
paeidimo atsirado, atlyginimo, o jeigu sutartyje buvo numatytos netesybos, tai ir j
sumokjimo, taikant skaitini netesyb taisykl. Tokia ivada darytina, remiantis tuo, kad bet
kokios pareigos paeidimas yra pagrindas reikalauti nuostoli atlyginimo (CK 6.63 str. 2 d.,
6.256 str. 2 d.).
Pabrtina, kad atlyginami tie nuostoliai, kurie yra sutarties paeidimo pasekm
(conditio sine qua non). Kita vertus, nuostoli atlyginimas gali konkuruoti su kitais teisi
gynimo bdais. Pavyzdiui, jeigu pardavjas reikalauja itaisyti daikto trkumus, tai nuostoli
atlyginimo jis gals reikalauti, jeigu itaisant daikto trkumus nebus kompensuotos visos
pirkjo dl netinkamos kokybs daikto perdavimo patirtos neigiamos pasekms. Nuostoli
atlyginimo (t. y. civilins sutartins atsakomybs) taikymo atveju turi bti nustatoma kalt
(CK 6.248 str.), taiau jeigu pardavjas yra mon ar verslininkas, tai jis privalo atlyginti
nuostolius, atsiradusius dl netinkamos kokybs daikt perdavimo, nepriklausomai nuo kalts,
nes jis nuo atsakomybs atleidiamas tik, jeigu rodys, kad sutart paeid dl nenugalimos
jgos (CK 6.256 str. 4 d.), iskyrus, kai statymai ar sutartis numato kitaip. Nuostoliai
apskaiiuojami vadovaujantis bendrosiomis civilins atsakomybs normomis (CK 6.249,
6.251, 6.252, 6.258 ir kitais straipsniais). Tiesa, dl to, kad CK tvirtinta objektyvioji
skolininko, kuris yra mon ar verslininkas, civilin sutartin atsakomyb (atsakomyb be
kalts), nustatant nuostoli dyd, btina vadovautis nuostoli numatymo taisykle, nes
nevykdiusi sutartins prievols mon (verslininkas) atsako tik u tuos nuostolius, kuriuos ji
numat ar galjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tiktin prievols
nevykdymo pasekm (CK 6.258 str. 4 d.).
1. Teisi gynimo bdai pardavjui paeidus pareigas

1.1. Teisiniai padariniai pardavjui paeidus pareig perduoti daikt
CK 6.324 straipsnyje numatyti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavjas apskritai
nevykdo savo pagrindins pareigos perduoti daiktus. CK 6.324 straipsnio 1 dalyje numatyti
du teisi gynimo bdai, kurie gali bti taikomi, kai pardavjas paeidia pareig perduoti
daiktus pirkjui. Tokiu atveju pirkjas gyja dvi teises:
(1) reikalauti nutraukti sutart, ir
(2) reikalauti atlyginti nuostolius.
Jeigu pareigos perduoti daiktus nevykdymas yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties
paeidimas (CK 6.217 str. 2 d.), tokiu atveju sutart galima nutraukti vienaalikai.
Vienaalikai nutraukti sutart galima ir tais atvejais, kai alys pirkimo-pardavimo sutartyje
numat, kad vienaalis sutarties nutraukimas yra galimas ir tais atvejais, kai pareigos perduoti
daiktus paeidimas nra esminis pirkimo-pardavimo sutarties paeidimas. Kitais atvejais
pirkimo-pardavimo sutart nutraukti galima teismo tvarka. Kita vertus, pirkjas gali nustatyti
pardavjui papildom proting termin, per kur is turi perduoti daiktus (CK 6.209 str. 1 d.).
Jeigu per nustatyt papildom termin pardavjui neperduoda daikt, pirkjas gyja teis
nutraukti sutart vienaalikai. Nutraukus sutart, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi,
48
Vytautas Mizaras
taikoma restitucija, todl jeigu pirkjas jau buvo sumokjs pardavjui kain, is j privalo
grinti pirkjui. Kadangi sutarties nutraukimas neatleidia nuo pareigos atlyginti atsiradusius
nuostolius (CK 6.221 str. 2 d.), todl pirkjas gali reikalauti ir nuostoli, atsiradusi dl
sutarties paeidimo, atlyginimo (CK 6.63 str. 1 d., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.).
Kai pagal sutart pardavjas buvo gavs iankstin mok, tai laiku neperdavs daikt jis
privalo mokti ir sutarties ar statym numatyto dydio palkanas (CK 6.315 str. 4 d.), kurios
laikomos minimaliais pirkjo nuostoliais (CK 6.261 str.).
Jeigu pirkimo-pardavimo sutarties dalyku buvo individualiais poymiais apibdinti
daiktai, tai pirkjas gali pasinaudoti teisi gynimo bdais, numatytais CK 6.324 straipsnio 2
dalyje. Manytume, kad CK 6.324 straipsnio 2 dalimi gali bti vadovaujamasi ir tais atvejais,
kai sutarties dalyku yra ries poymiais apibdinti daiktai, bet jie yra individualizuoti
(pavyzdiui, supakuoti ar sudti tar, nurodytas pirkjo pavadinimas, paskirties vieta ar kiti
duomenys ir pan.). Vadovaujantis CK 6.60 straipsnio 1 dalimi, pirkjas gali reikalauti vykdyti
prievol natra, t. y. reikalauti, kad pardavjas perduot pagal individualius poymius
apibdinam daikt. Taiau toks reikalavimas negalimas CK 6.60 straipsnio 1 dalyje ir CK
6.213 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Pavyzdiui, reikalauti vykdyti prievol natra
negalima, kai daikto nemanoma perduoti dl to, kad tokios pareigos negalima vykdyti
teisikai arba faktikai (tarkim, yra udraustas preki, kurios yra sutarties dalykas, importas, o
preks turi bti veamos i kitos valstybs, arba daiktas, kuris turjo bti perduotas, uvo).
Jeigu pirkjas negali pareikti reikalavimo vykdyti prievol natra, pirkjas gali reikalauti
atlyginti nuostolius, o taip pat nutraukti sutart. Be abejo, pirkjas gali i karto reikalauti
nuostoli atlyginimo ir/ar nutraukti sutart. Kokiais teisi gynimo bdais naudotis, turi teis
pasirinkti pirkjas.
Kaip minta, jeigu ko kita nenumato sutartis, pardavjas privalo perduoti daiktus kartu
su j priklausiniais ir priedais, taip pat su daiktais susijusius dokumentus ir nuosavybs teis
daiktus patvirtinanius dokumentus (CK 6.317 str. 3 d., 6.318 str. 1 d.). Jeigu pardavjas
nevykdo pareigos perduoti daikt priklausinius, priedus, su daiktais susijusius dokumentus ir
nuosavybs teis daiktus patvirtinanius dokumentus, tai vadovaujantis CK 6.325 straipsnio
1 dalyje tokiu atveju turi teis pardavjui nustatyti proting termin iai pardavjo pareigai
vykdyti. Nustats papildom termin pardavjo prievolei vykdyti, vadovaujantis CK 6.209
straipsniu, pirkjas gali iam terminui sustabdyti savo prievoli vykdym ir pareikalauti dl
pardavjo prievols nevykdymo atsiradusius nuostolius, taiau negali taikyti kit teisi
gynimo bd. Tik tada, kai pardavjas pasibaigus papildomam terminui nevykdo savo
prievols arba jis pranea pirkjui, kad prievols nevykdys ir per papildom termin, pirkjas
gali atsisakyti priimti daiktus ir nutraukti sutart. Tokiu atveju jis nebus laikomas paeids
pareig priimti jam perduotus daiktus (CK 6.346 str. 1 d.). Bet kokiu atveju pirkjas isaugo
teis nuostoli atlyginim.
Jeigu pardavjas, kaip numato CK 6.315 straipsnio 3 dalis, buvo gavs iankstin mok,
ir jis nustatytu laiku neperduoda pirkjui daikt, pirkjas turi teis reikalauti, kad pardavjas
jam perduot daiktus arba grint sumokt sum. Kai iankstin mok gavs pardavjas
nustatytu laiku neperduoda daikt pirkjui, jis privalo u gaut sum mokti statym arba
sutarties nustatytas palkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palkanos pradedamos
skaiiuoti nuo tos dienos, kuri pardavjas privaljo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos
dienos, kuri daiktai faktikai perduodami pirkjui arba jam grinama sumokta kaina.
49
Vytautas Mizaras
1.2. Teisi gynimo bda, taikomi, kai pardavjas paeidia pareig perduoti
reikalavimus atitinkant daikt
1.2.1. Bendrosios nuostatos
Kaip minta, daiktas turi atitikti sutartyje numatytus kokybs, kiekio ir kitus kriterijus (pvz.,
asortimento, komplektikumo), o jeigu sutartyje nra nurodym, - prastus reikalavimus.
Kalbant apie pardavjo atsakomyb u pareigos perduoti reikalavimus atitinkanius daiktus
paeidim, btina iskirti kelet bendr taisykli, kurias btina atsivelgti taikant teisi
gynimo bdus, paeidus minim pareig.
Pirma, paymtina, kad, vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 3 dalimi, pardavjas atsako
u bet kok neatitikim, kuris buvo nuosavybs teiss perjimo pirkjui momentu, net jeigu tas
neatitikimas paaikja vliau. Nuosavybs teiss perjimo moment iuo atveju reikia suprasti
kaip moment, kai nuosavybs teiss pirkjui pereina nuo daikt perdavimo pirkjui momento.
Kitaip tariant, iuo atveju pardavjo atsakomybei u daikt neatitikim reikalavimams yra
svarbus daikt perdavimo pirkjui momentas, t. y. momentas, kai pardavjas laikomas vykds
pareig perduoti daiktus pirkjui (CK 6.318 str. 2 d.). Tokia ivada darytina, atsivelgiant ir
kitus kodekso straipsnius, reglamentuojanius konkreius reikalavimus daiktams. Antai CK
6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavjas atsako u daikt trkumus, jeigu pirkjas
rodo, kad jie atsirado iki daikt perdavimo. Kita vertus, reikia turti omenyje ir CK 6.320
straipsnyje numatytas daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizikos perjimo taisykles.
Pardavjas atsako ir u daikt neatitikim, kuris aukiau nurodytu momentu nebuvo aikus,
taiau tuo momentu buvo tokio neatitikimo prieastys, t. y. pardavjas atsako ir u paslptus
trkumus. Pavyzdiui, parduodami nepakankamai gerai aldyti produktai, kurie dl to turi
bti anksiau laiko sunaudoti, arba daiktai, kurie dl blogos pakuots sugenda tik vliau.
Taiau vien tik CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nurodytu momentu nuosavybs perjimo
momentu nustatant, atsiranda pardavjui atsakomyb u pareigos perduoti reikalavimus
atitinkanius daiktus paeidim ar ne, apsiriboti negalima. Atkreiptinas dmesys tai, kad CK
6.327 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pardavjas atsako u bet kok neatitikim, kuris
atsiranda po nuosavybs perjimo momento ir kuris yra bet kokios pardavjo prievols
paeidimo pasekm, skaitant garantijos, kad tam tikr laik preks bus tinkamos naudoti
pagal j prast ar specialiai nurodyt paskirt arba ilaikys aptartas savybes ar charakteristikas,
paeidim. Beveik panai norma numatyta ir 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio
preki pirkimo-pardavimo sutari 36 straipsnio 2 dalyje. Pardavjo garantija dl daikt
nuosavybs teiss ir j kokybs yra, nepaisant to, tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje
numatyta ar ne (CK 6.317 str. 2 d.). Taigi, jeigu daikt neatitikimas kokybei ar kitoks
trkumas nuosavybs teiss perjimo momentu neegzistavo, o atsirado vliau kaip bet kokios
pardavjo prievols paeidimo pasekm, daikt atitikimas reikalavimams, buvs nuosavybs
perjimo momentu, neatleidia pardavjo nuo atsakomybs u daikt trkumus, nes garantijos
paeidimas yra pardavjo pareigos paeidimas. Laikas, kuriam pardavjas suteikia garantij,
kad daiktai bus tinkami naudoti pagal prast ar speciali paskirt, paprastai nurodomas
sutartyje arba kituose su daiktais susijusiuose dokumentuose (pvz. gamintojo garantijoje).
Jeigu garantija aikiai nra apibdinta sutartyje, tai turi bti laikoma, kad pardavjas
garantuoja daikt tinkamum naudoti pagal j paskirt iki tol, kol lieka neilgas laikotarpis, kai
daiktai, atsivelgiant j prast naudojim, paranda tinkamum juos naudoti. Jeigu pirkjas
rodo parduot daikt trkumus garantijos laikotarpiu, tai pardavjui tenka atsakomyb dl to,
50
Vytautas Mizaras
nebent jis rodyt, kad daikto trkumai atsirado dl to, kad pirkjas paeid daikt naudojimo
ar saugojimo taisykles, arba dl treij asmen kalts ar nenugalimos jgos.
Antra, vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, pardavjas neatsako u daikt
neatitikim reikalavimams, jeigu sutarties sudarymo metu pirkjas inojo arba negaljo
neinoti apie tok neatitikim. Negaljo neinoti reikia, kad pirkjas daikt trkum
(neatitikimo reikalavimams) nepastebjo dl savo paties didelio neatsargumo. Turima
omenyje akivaizds daikt trkumai, kuriuos galima nustatyti be papildomo daikt tikrinimo.
Pirkjo inojimas arba turjimas inoti apie daikt neatitikim reikalavimams turi bti
nustatomas ne pagal pirkjo subjektyvias savybes ar sugebjimus, o pagal objektyvius
kriterijus ir objektyvias galimybes pirkjui inoti apie tokius neatitikimus. Pavyzdiui, turi
bti atsivelgiama nusistovjusius tam tikroje prekybos srityje paproius ir dalykin praktik
(tarkim, ar buvo apirimi ar isirenkami daiktai iki sutarties sudarymo, ar jie buvo tikrinami
ir pan.). Atkreiptinas dmesys, kad pirkjas neturi pareigos tikrinti daiktus prie sutarties
sudarym. Net ir tais atvejais, kai pirkjas buvo paragintas pardavjo patikrinti daiktus, o
pirkjas nepatikrino daikt prie sutarties sudarym, negalima bt apriboti pardavjo
atsakomybs u daikt neatitikim reikalavimams dl to, kad pirkjas galjo patikrinti ir
suinoti pats apie daikto trkumus, iskyrus atvejus, kai pardavjas, ragindamas pirkj
patikrinti daiktus, nurodo, kad gali bti daikt trkum. Pirkjui rizikos dl daikt neatitikimo
reikalavimams negalima perkelti ir tais atvejais, kai nors pirkjas ir ino ar turi inoti, kad
pardavjas neturi daikt, atitinkani sutartyje numatyt reikalavim, taiau pirkimo-
pardavimo sutartyje aikiai nurodyti kokybs ar kitokie reikalavimai parduodamiems daiktams.
Tokia taisykl priimtina prekybos praktikoje dl to, kad tokiu atveju pirkjas pagrstai gali
tiktis, kad pardavjas, inodamas, kokie reikalavimai pagal sutarties slygas keliami
daiktams ir sudarydamas toki sutart, perduos daiktus, atitinkanius sutartyje numatytus
reikalavimus.
Treia, svarbi taisykl, susijusi su galimybe taikyti teisi gynimo bdus, paeidus
pareig perduoti reikalavimus atitinkanius daiktus yra terminas, per kur pirkjas turi
informuoti pardavj, kad io perduoti daiktai neatitinka nustatyt reikalavim, o taip pat
tokio praneimo turinys. Kitaip tariant, CK 6.327 straipsnio 5 dalyje tvirtinta tinkamo
informavimo taisykl. Minto kodekso straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pirkjas apie
parduodam daikt neatitikim, apie kur jis ino ar turi inoti, turi praneti pardavjui per
proting termin po daikto neatitikimo reikalavimams pastebjimo ar turjimo pastebti ir
nurodyti, kokiems reikalavimams daiktas neatitinka, taip pat teisiniai padariniai, jeigu pirkjas
per proting termin neprane pardavjui apie daikt neatitikim reikalavimams. Tokios
taisykls tikslas paaikinamas taip, kad, vis pirma, pirkjas, pranedamas apie daikt
neatitikim reikalavimams, informuoja pardavj, k reikia daryti, kad bt paalinti
neatitikimai. Po tokio praneimo pardavjas pats ar jo atstovas gali patikrinti daiktus, o taip
pat surinkti reikiamus rodymus galimam ginui su pirkju dl daikt trkum. Jeigu pirkjas
neprane apie daikt neatitikim reikalavimams arba apie tai prane pavluotai, tai pardavjui,
palyginus su aplinkybmis, kai toks praneimas bt atliktas per proting termin ir tinkamai,
gali bti neproporcingai sudtinga arba apskritai nemanoma atlikti pamintus veiksmus.
Todl tokios taisykls utikrina pardavjo ir pirkjo interes balans. 1980 m. Vienos
konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 39 straipsnio 1 dalyje taip pat
numatyta panai nuostata.
51
Vytautas Mizaras
CK 6.327 straipsnyje nenustatytas konkretus terminas, per kur po daikt neatitikimo
reikalavimams nustatymo turt bti apie tai praneta pardavjui, o numato lankstaus
termino taisykl, t. y. proting termin. Koks terminas yra protingas, priklauso nuo konkretaus
atvejo aplinkybi, skaitant ir prekybos paproius bei tarp sutarties ali susiklosiusius
santykius. Terminas praneimui apie daikt neatitikim reikalavimams pateikti gali bti
numatytas ir sutartyje ar statyme. Todl protingo termino taisykl taikoma tik tais atvejais,
kai konkretaus termino nenumato sutartis ar statymai. Kita vertus, toki taisykl reikia
aikinti ir taikyti sistemikai ir su kitais kodekso straipsniais, kuriuose numatyti reikalavim
dl daikt trkum reikimo terminai (pvz. CK 6.338 str.). Pamintini keli kriterijai, kurie gali
turti takos protingo termino konkreiu atveju nustatymui. Pavyzdiui, termino nustatymas
gali priklausyti nuo parduodam daikt pobdio: ar daiktai greitai gendantys ar ilgalaikio
naudojimo. Pirmuoju atveju paprastai protingu terminu praneti pardavjui apie daikt
trkumus turt bti laikomas pakankamai trumpas laikotarpis (tarkim, nuo keli valand iki
vienos ar dviej dien), o antruoju atveju atitinkamai ilgesnis laikotarpis 59 . Nustatant
termin turi bti atsivelgiama tai, kokius reikalavimus pirkjas pareikia dl daikt
neatitikimo reikalavimams. Tarkim, jeigu pirkjas nenori daikt grinti, o pareikia
reikalavimus dl nuostoli atlyginimo ar kainos sumainimo, tai tokiu atveju terminas gali
bti nustatomas ilgesnis, nei kad daikt grinimo atveju60. Ilgesnis terminas (t. y. pirkjo
naudai) nustatomas ir tais atvejais, kai pardavjas tyia paeidia sutart, perduodamas
reikalavim neatitinkanius daiktus arba, kai pirkjui btina patikrinti, ar i tikrj daiktai turi
trkum.
1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 39
straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta analogika nuostata, komentatoriai pateikia pavyzdi i
kit valstybi doktrinos ir teism praktikos. Lyginamuoju aspektu irint, galima iskirti
tokias protingo termino tarptautinio preki pirkimo-pardavimo atveju nustatymo tendencijas.
Vokietijos teiss doktrinoje daniausiai pasisakoma, turint omenyje prast situacij, kai
parduodami ilgalaikio naudojimo daiktai, kai nra koki nors aplinkybi, turini takos
termino sutrumpinimui arba pailginimui, u termin nuo keli dien iki keturiolikos dien (kai
kurie autoriai mini keturias, penkias, atuonias dienas) 61 . Nors Vokietijos Federalinio
Aukiausiojo Teismo (vok. Bundesgerichtshof) praktikoje pasitaiko tendencij, kad protingu
terminu laikomas vidutinikai vieno mnesio terminas 62 . Teism sprendimuose taip pat
daniausiai nurodomi panas terminai. Taiau, tarkim, JAV teism praktikoje pripastami
keli mnesi terminai, kaip atitinkantys protingo termino samprat63. Todl 1980 m. Vienos
konvencijos komentatoriai, atsivelgiant atskir valstybi tradicijas, tarptautinje prekyboje
59
Pavyzdiui, Vokietijos teism praktikoje yra isakyta pozicija, kad septyni dien terminas praneti apie
agurk, kurie buvo skirti marinavimui, trkumus buvo neprotingas, t. y. buvo praneta pavluotai.
60
Giuffr, 1987, Art. 39, para. 2.4.
61
r. Schlechtriem Peter. Internationales UN-Kaufrecht. Ein Studien- und Erluterungsbuch zum
bereinkommen der Vereinten Nationen ber Vertrge ber den internationalen Warenkauf (CISG). Tbingen:
Mohr Siebeck, 1996, para 154.
62
r. Magnus Ulrich. Das UN-Kaufrecht aktuelle Entwicklungen und Rechtsprechungspraxis. In: Zeitschrift
fr Europisches Privatrecht (ZEuP), 3/2002, p. 523, 535. Tuo tarpu Austrijos Aukiausiojo Teismo praktikoje
protingu terminu vidutinikai laikytinas iki keturiolikos dien terminas (r. ibidem).
63
Schlechtriem Peter. Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht: das bereinkommen der Vereinten
Nationen ber Vertge ber den internationalen Warenkauf. 3. Aufl., Mnchen: C. H. Beck, 2000, Art. 39 para.
17.
52
Vytautas Mizaras
protingu terminu laikyti vidutinikai vieno mnesio termin, taiau paymint, kad toks
terminas yra tik labai grubiai vidutinikai nustatytas, neatsivelgiant jokias konkreias
aplinkybes64.
Protingas terminas prasideda nuo to momento, kada pirkjas faktikai nustat
(pastebjo) ar turjo nustatyti (pastebti) daikt neatitikim reikalavimams. Taigi daikt
neatitikimo reikalavimams nustatymo momentas turi bti nustatomas pagal objektyvius
kriterijus. Jeigu daikt neatitikim reikalavimams galima nustatyti daikt primimo ar
patikrinimo metu (CK 6.328 straipsnyje pirkjui numatyta daikt patikrinimo teis), tai nuo
io momento ir turi bti pradedamas skaiiuoti protingas terminas praneti apie nustatytus
neatitikimus pardavjui. Jeigu nustatytas daikt patikrinimo terminas, tai protingas terminas
reikalavimams dl daikt neatitikimo reikalavimams praneti pradedamas skaiiuoti
pasibaigus daikt patikrinimo terminui. Jeigu pirkjas nepatikrino daikt, tai tiktina, kad jis ir
negaljo nustatyti neatitikimo reikalavimams. Taiau tokiu atveju gali bti taip, kad,
paaikjus daikto trkumams, praneimas apie daikto trkumus neatitiks protingo termino
reikalavim. Paprastai daikt primimo ar patikrinimo metu nustatomi akivaizds daikto
neatitikimai reikalavimams (trkumai). Jeigu priimant ar tikrinant daiktus neatitikimo
reikalavimams (trkumo) negalima nustatyti, o tai paaikja vliau (pvz., naudojant daiktus
atsiskleidia paslpti daikto trkumai), tai protingas terminas turi bti pradedamas skaiiuoti
nuo to momento, kai trkumai buvo nustatyti. Jeigu daikto trkum ar j atsiradimo prieasi
nustatymui reikia atlikti papildom tyrim (pvz., ekspertiz), tai aikinantis, ar pirkjas laiksi
protingo termino taisykls, turi bti atsivelgiama laik, kuris buvo reikalingas daikto
ekspertizei ar kitokiam papildomam tyrimui atlikti. Jeigu vieni daikto trkumai paaikja
vienu metu, o kiti kitu metu (pvz., kad perduoti daiktai neatitinka j kiekio reikalavim
nustatoma i karto priimant daiktus, o kad daiktai neatitinka kokybs nustatoma vliau), tai
protingas terminas praneti apie skirtingu metu pastebtus trkumus skaiiuojamas atskirai.
Tinkamo informavimo taisykl apima ne tik tinkamo termino laikymsi, bet, kaip ir
minta, CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pirkjas turi nurodyti pardavjui, koki
reikalavim daiktas neatitinka. Tai reikia, kad bendro pobdio praneimo (pvz., daiktas
netinkamos kokybs, daiktai turi bti taisomi ar pan. ) nepakanka, o turi bti nurodyti
kokiems konkretiems reikalavimams daiktas neatitinka, kad pardavjas galt suprasti, kokie
daikto trkumai yra nustatyti, ir atlikti reikiamus veiksmus, norint utikrinti pirkjo
reikalavim patenkinim arba surinkti reikiamus rodymus, kuriais remiantis pardavjas galt
rodinti aplinkybes, kurioms esant jis bt atleidiamas nuo atsakomybs. Kitaip tariant,
daikto trkumai turt bti nurodomi taip, kad pardavjas galt tinkamai isiaikinti, kokius
veiksmus, tenkinant pirkjo reikalavimus dl daikto trkum, jam reiks atlikti pakeisti
daiktus tinkamos kokybs daiktais, itaisyti daikto trkumus, patikrinti juos ar pan.65 Taiau
btina atsivelgti ir tai, kiek konkreiai ir tiksliai pirkjas gali nurodyti daikto trkumus.
Pavyzdiui, jeigu pirkjas turi speciali ini apie daiktus, kuriuos jis perka, tarkim, savo
verslui, ir ino apie toki preki technin pus, jis gali nurodyti tiksliau toki daikt trkumus.
Bet jeigu pirkjas yra asmuo, kuris neturi speciali ini apie perkamus daiktus, tokiu atveju
neturt bti reikalaujama, kad jis tiksliai nurodyt parduodam daikt defektus. Kita vertus,
reikia turti omenyje, kad pardavjas turi bendradarbiauti su pirkju, t. y. jeigu pardavjui yra
64
Ibidem.
65
Magnus Ulrich. Das UN-Kaufrecht aktuelle Entwicklungen und Rechtsprechungspraxis. Zeitschrift fr
Europisches Privatrecht (ZEuP), 3/2002, p. 523, 536.
53
Vytautas Mizaras
neaiks pirkjo nurodyti daikt trkumai, jis pats turt taip pat imtis priemoni susisiekti su
pirkju ir isiaikinti tiksliau nustatytus perduot daikt neatitikimus reikalavimams.
CK 6.327 straipsnyje nenumatyta, kokia forma turt bti praneta pardavjui apie
pastebtus daikto trkumus, todl tai gali bti padaryta bet kokia forma, skaitant ir odin.
Pirkjas gali i pradi praneti odiu ar telefonu, o po to tai patvirtinti, perduodamas raytin
praneim. Aiku, renkantis informavimo form, turi bti vertintos rodinjimo, kad buvo
tinkamai praneta, galimybs. Apie pastebt daikt neatitikim reikalavimams pardavjui
praneta tinkamai ir tinkamu laiku, gino atveju turi rodyti pirkjas. Taiau pirkjas neprivalo
rodyti, kad praneim pardavjas gavo. Jeigu, tarkim, praneimas buvo isistas faksu, tai
pirkjas turt pateikti praneimo rat, kuris buvo isistas, ir isiuntim faksu praneim, i
kurio matytsi, kad buvo atliktas siuntimas pardavjui faksu. Jeigu buvo praneta telefonu,
tokiu atveju pirkjas turi pateikti duomenis, kurie patvirtint praneimo telefonu dat ir
pokalbio partnerio pavadinim. O jeigu praneimas buvo isistas patu, reikalinga pateikti i
pato dokument, patvirtinant, kad laikas buvo isistas pardavjui.
CK 6.327 straipsnyje numatytos ir teisins pasekms, jeigu pirkjas apie daikt
neatitikim reikalavimams, kur pastebjo ar turjo pastebti, pardavjui nepranea numatytu
terminu ir tinkama tvarka. Taigi mintame straipsnyje nustatyta, kad pirkjui nepraneus apie
daikt neatitikim reikalavimams per proting termin ir nenurodius, koki reikalavim
daiktai neatitinka, jis praranda galimyb pasinaudoti kituose kodekso straipsniuose numatytais
teisi gynimo bdais dl daikto neatitikimo reikalavimams Atkreiptinas dmesys, kad CK
6.327 straipsn reikia aikinti ir taikyti sistemikai su CK 6.348 straipsniu, todl
reikalavimams, kurie nurodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje, taikoma pastaroji norma, ir
pardavjas turs rodyti, kad pirkjui paeidus CK 6.327 straipsnyje ir CK 6.348 straipsnio 1
dalyje numatyt pareig nebemanoma visikai ar i dalies vykdyti jo reikalavim arba kad t
reikalavim vykdymas pareikalaut nepaprastai dideli pardavjo ilaid, palyginti su tomis,
kuri pardavjas bt turjs, jei pirkjas bt tinkamai pranes pardavjui apie sutarties
paeidim. Kita vertus, reikia turti omenyje ir CK 6.348 straipsnio 3 dalyje numatyt iimt, t.
y. kad CK 6.327 straipsnio 5 dalies normoje ir CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisins
pasekms neatsiras, jeigu pardavjas inojo ar turjo inoti, kad jo perduodami daiktai
neatitinka reikalavim, ir daikt trkum neaptar su pirkju. Be abejo, jeigu pardavjas
sutinka patenkinti pirkjo reikalavimus, kai is paeidia tinkamo informavimo pareig
(nesiremia pirkjo pareigos paeidimu), tai CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyta teisin
pasekm taip pat neatsiranda.
1.2.2. Teisi gynimo bdai, kai daiktai neatitinka kiekio reikalavim

Analizuojant CK 6.330 straipsn, aikiai galima daryti ivad, kad tokios pareigos paeidimo
teisins pasekms priklauso nuo to, pardavjas perduoda maiau ar daugiau nei numatyta
sutartyje daikt.
CK 6.330 straipsnio 1 dalyje numatytos teisins pasekms, atsirandanios, kai
pardavjas, paeisdamas sutart, perduoda pirkjui maesn, negu nurodyta pirkimo-
pardavimo sutartyje, daikt kiek. iuo atveju mintoje normoje numatyti du alternatyvs
pirkjo teisi gynimo bdai. Pirkjas turi teis pasirinkti:
(1) arba reikalauti vykdyti tinkamai prievol natra, t. y. perduoti trkstamus daiktus,
54
Vytautas Mizaras
(2) arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokti kain, o jei kaina jau sumokta, -
reikalauti j grinti.
Nepriklausomai nuo to, pirkjas pasinaudoja vienu ar kitu i pamint teisi gynimo
bd, jis isaugo teis reikalauti ir nuostoli atlyginimo. Bet kokios i sutarties atsiradusios
prievols nevykdymas, skaitant netinkam vykdym, yra laikomas sutarties paeidimu (CK
6.63 str. 1 d., 6.205 str.), todl pirkjas turi teis reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dl
sutarties paeidimo (CK 6.63 str. 2 d., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.). Taiau pirkjo teis
rinktis vien ar kit teisi gynimo bd nra absoliuti, nes gali priklausyti nuo vairi
aplinkybi. Tarkim, gali bti taip, kad pirkjas negals gyvendinti vienos i mint teisi dl
teisinio ar faktinio negalimumo. Jeigu pirkjas negali gyvendinti teiss reikalauti pristatyti
trkstam daikt kiek (pavyzdiui, jeigu yra aplinkybs, numatytos CK 6.60 straipsnio 1
dalyje ar CK 6.213 straipsnio 2 dalyje), tai jis gali naudotis kitais galimais teisi gynimo
bdais.
Atsisakymas priimti daiktus ir sumokti u juos kain reikia sutarties nutraukim. iuo
teisi gynimo bdu pirkjas gali pasinaudoti, jeigu pardavjo pareigos perduoti reikiam kiek
daikt netinkamas vykdymas yra esminis sutarties paeidimas (CK 6.217 str. 2 d.). Kai
sutartis nutraukiama, taikoma restitucija (CK 6.222 str.), todl pirkjas turi teis reikalauti i
pardavjo, kad is grint kain, jeigu pirkjas kain jau sumokjo, o pardavjas turi teis
pasiimti perduotus daiktus.
Atkreiptinas dmesys tai, kad pirkjas gali pasinaudoti minimais teisi gynimo bdais,
jeigu jis apie sutarties slygos, nustatanios daikt kiek, paeidim prane pardavjui per
statymuose, sutartyje numatyt termin, o jeigu tokio termino nra numatyta per proting
termin po to, kai pirkjas pastebjo ar turjo pastebti, kad perduoti daiktai neatitinka
sutartyje numatyto kiekio reikalavim, iskyrus CK 6.348 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus
atvejus. Be abejo, pirkjas gali priimti maesn kiek daikt, nei numatyta sutartyje, taiau jis
bet kokiu atveju isaugo teis reikalauti dl pardavjo prievols perduoti reikiam kiek daikt
paeidimo atsiradusi nuostoli atlyginim.
alys pirkimo-pardavimo sutartyje gali numatyti ir kitokias maesnio, negu nurodyta
sutartyje, daikt kiekio perdavimo teisines pasekmes, nes CK 6.330 straipsnio normos yra
dispozityvios.
CK 6.330 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisins pasekms, atsirandanios
pardavjui perdavus didesn kiek daikt, negu numatyta sutartyje. Didesnio nei numatyta
sutartyje daikt kiekio perdavimas taip pat yra laikomas netinkamu prievols vykdymu, o
kartu ir sutarties paeidimu, taiau teisins pasekms yra skirtingos, negu perdavus maesn
daikt kiek. Pardavjui perdavus didesn kiek daikt nei numatyta sutartyje, pirkjas, vis
pirma, privalo praneti pardavjui apie tok daikt neatitikim sutarties reikalavimams.
Terminas, per kur pirkjas turi informuoti pardavj apie daikt neatitikim reikalavimams,
gali bti numatytas statymuose, sutartyje, o jeigu tokio termino nra numatyta, tai per
proting termin (CK 6.327 str. 5 d., 6.348 str. 1 d.). Pardavjas, gavs tok praneim, turi per
pirkjo nustatyt, o jeigu pirkjas termino nenustat, tai per proting termin nurodyti pirkjui,
k is turt daryti su daikt kiekiu, virijaniu sutartyje numatyt kiek (pavyzdiui,
pardavjas gali prayti, kad pirkjas pasaugot atliekam daikt kiek, kol jis pasiims, ir pan.).
Jeigu pardavjas nenurodo, k daryti su daikt kiek virijaniais daiktais, tai pirkjas savo
pasirinkimu turi teis arba priimti visus daiktus, arba atsisakyti priimti tuos, kurie virija
55
Vytautas Mizaras
sutartyje nustatyt kiek. Jeigu pirkjas priima daiktus, kurie virija sutartyje numatyt kiek,
tai jis privalo sumokti u juos toki kain, kokia yra numatyta sutartyje. Jeigu kaina sutartyje
nenumatyta, tai kaina nustatoma pagal CK 6.314 straipsnyje nurodytus kriterijus, arba alys
pirkimo-pardavimo sutartyje gali numatyti ir kitoki daikt, virijani sutartyje numatyt
kiek, kain ir jos mokjimo tvark.
1.2.3. Teisi gynimo bdai, kai daiktai neatitinka asortimento reikalavim

CK 6.331 straipsnio 1 dalyje numatyta pardavjo pareiga perduoti daiktus, atitinkanius
pirkimo-pardavimo sutarties ali suderint asortiment. Daikt asortimentas suprantamas
kaip daikt apibdinimas tam tikrais poymiais, pagal kuriuos galima atskirti daiktus ar daikt
r nuo kit tos paios ar kitos ries daikt. Jeigu i pardavjo pareiga paeidiama,
atsiranda teisins pasekms, numatytos CK 6.332 straipsnyje. Teisins pasekms, iskyrus
nuostoli atlyginim, dl ios pardavjo pareigos paeidimo priklauso nuo daikt asortimento
slygos paeidimo pobdio. Pirkjas isaugo teis bet kuriuo atveju, esant btinosioms
konkreiu atveju civilins atsakomybs slygoms, reikalauti ir nuostoli atlyginimo.
CK 6.332 straipsnio 1 dalyje numatyta teisin pasekm, kuri atsiranda, kai pardavjas
perduoda daiktus, ir jie visi neatitinka sutartyje numatyto asortimento. iuo atveju pirkjas turi
teis atsisakyti priimti daiktus ir u juos sumokti, o jeigu kaina jau sumokta, - reikalauti j
grinti. Be abejo, pirkimo-pardavimo sutartyje gali bti numatytos ir kitokios teisins
pasekms.
CK 6.332 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisi gynimo bdai, kuriais pirkjas gali
pasinaudoti, kai pardavjas jam perduoda daiktus, i kuri tik tam tikra dalis neatitinka
asortimento. Taigi i norma, skirtingai negu mintoji, gali bti taikoma tik tais atvejais, kai
tarp perduot daikt yra ir asortiment atitinkani, ir asortimento neatitinkani daikt. CK
6.332 straipsnio 2 dalyje numatyti keturi alternatyvs pirkjo teiss gauti asortiment
atitinkanius daiktus gynimo bdai. Pirkjas turi teis:
(1) priimti asortiment atitinkanius daiktus ir atsisakyti priimti asortimento
neatitinkanius daiktus;
(2) atsisakyti priimti visus daiktus;
(3) pareikalauti pakeisti asortimento neatitinkanius daiktus daiktais, numatytais
sutartyje;
(4) priimti visus perduotus daiktus.
Pirkjas turi teis pasirinkti, kuriais teisi gynimo bdais, pasinaudoti. Be abejo, savo
teises pirkjas turi gyvendinti siningai ir protingai. Pavyzdiui, bt neprotinga atsisakyti
priimti visus daiktus, nors daikt, neatitinkani asortimento, dalis yra nedidel, iskyrus
atvejus, kai tinkamas prievols perduoti daiktus, atitinkanius asortiment, turi esmin
reikm pirkjui (pavyzdiui, kitaip jis apskritai prarast interes sutariai).
CK 6.332 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pirkjui atsisakius priimti asortimento
neatitinkanius daiktus arba pareikalavus juos pakeisti, jis turi teis atsisakyti u iuos daiktus
mokti, o jeigu jau sumokta, - reikalauti, kad jam bt grinta sumokta kaina. Vadinasi, i
norma taikoma tik tais atvejais, kai pirkjas atsisako priimti asortimento neatitinkanius
daiktus (CK 6.332 str. 2 d. 1 p.) arba pareikalauja pakeisti asortimento neatitinkanius daiktus
56
Vytautas Mizaras
daiktais, atitinkaniais asortiment (CK 6.332 str. 2 d. 3 p.). Be to, jeigu pirkjas reikalauja
pakeisti asortimento neatitinkanius daiktus, tai tokiu atveju jis gali sustabdyti savo prievols
mokti kain, vykdym, proporcingai asortimento neatitinkani daikt daliai (CK 6.207 str. 2
d.).
Jeigu pirkjas priima visus daiktus, tai, vadovaujantis CK 6.332 straipsnio 5 dalimi, jis
privalo u juos sumokti su pardavju suderint kain. Toki daikt kaina turi bti suderinta
pirkjo ir pardavjo sutarimu. Jeigu pardavjas per proting termin nesuderino kainos su
pirkju, tai pirkjas turi sumokti u daiktus toki kain, kuri sutarties sudarymo metu buvo
prastai mokama u analogikus daiktus atitinkaniomis aplinkybmis. Jeigu tokios kainos
nemanoma nustatyti, tai kaina turi bti nustatoma, vadovaujantis CK 6.314 straipsnyje
numatytais kriterijais. Pirkjas neprivalo i anksto ireikti sutikimo priimti asortimento
neatitinkanius daiktus ir apie tai praneti pardavjui, nes pagal CK 6.332 straipsnio 4 dal,
jeigu per proting termin pirkjas neprane pardavjui apie atsisakym priimti
neatitinkanius asortimento daiktus, tai bus laikoma, kad jis tokius daiktus prim. Jeigu
statymuose ar sutartyje numatytas konkretus terminas, per kur pirkjas turi praneti apie
daikt neatitikim asortimentui ar kitokiems reikalavimams, - tokiu atveju turi bti
vadovaujamasi statymo ar sutarties numatytu terminu. CK 6.332 straipsnio 4 dalies norma
turi bti taikoma tiek tais atvejais, kai pirkjas perduoda daiktus, kurie visi neatitinka
asortimento, tiek tais atvejais kai pardavjas perduoda tik dal daikt, neatitinkani
asortimento.
Jeigu pirkjas per proting termin, o jeigu statymuose ar sutartyje numatytas konkretus
terminas, - tai per termin, nepranea pardavjui apie perduot daikt ar j dalies
neatitikim asortimentui, tai laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti. Gali kilti
klausimas, ar pirkjas turi teis pareikti reikalavimus pardavjui dl daikt neatitikimo
asortimentui (pavyzdiui, reikalauti pakeisti asortimento neatitinkanius daiktus), kai
praleidiamas statymuose, sutartyje numatytas terminas, o jeigu tokio termino nra numatyta,
tai protingas terminas. Manome, tokiu atveju turt bti taikomos CK 6.348 straipsnio 2 ir 3
dalyse numatytos iimtys (apie j taikym jau buvo nagrinta ankstesniame straipsnyje).
1.2.3. Teisi gynimo bdai, kai daiktai neatitinka kokybs reikalavim

A. Bendrieji klausimai apie pareig garantuoti daikto kokyb
Norint analizuoti teisi gynimo bdus, kurie gali bti taikomi, paeidus pareig perduoti
tinkamos kokybs daikt, btina isiaikinti, kaip nustatoma, daiktas atitinka kokybs
reikalavimus ar j neatitinka. Minta, kad CK 6.317 straipsnio 2 dalyje tvirtinta garantijos
pagal statym taisykl reikia, kad perduodam daikt kokyb ir j nuosavybs teiss
priklausymas pardavjui yra vienas i esmini reikalavim, vykdant jo pareig perduoti
daiktus. Pagal pirkimo-pardavimo sutart pardavjas privalo perduoti daiktus, kuri kokyb
atitinka pirkimo-pardavimo sutarties slygas bei daikt kokyb nustatani dokument
reikalavimus (CK 6.333 str.). Daikt kokybs reikalavimai gali bti nurodomi sutartyje.
Sutartyje gali bti nurodomi parduodamiems daiktams taikomi standartai (techniniai
reglamentai, standartizacijos norminiai dokumentai), pavyzdiai, daikt kokybs apraymai
(pavyzdiui, tam tikr daikt savybi (saugumo, ekologini, patikimumo ir pan.) numatymas).
Specials reikalavimai daikt kokybei keliami vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju
(turi bti nurodoma informacija ne tik apie kokyb, bet ir apie vartojimo bd ir saugum,
57
Vytautas Mizaras
kokybs garantijos termin, tinkamumo naudoti termin, kitas daikt ir j naudojimo savybes,
atsivelgiant daikt pobd, j paskirt, vartotojo asmen).
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje detalizuojama pardavjo pareiga garantuoti pirkjui daikto
kokyb. Pardavjas turi garantuoti pirkjui, kad sutarties sudarymo metu nra paslpt
parduodam daikt trkum, dl kuri daikto nebt galima naudoti tam tikslui, kuriam
pirkjas j ketino naudoti (t. y. specialiam tikslui arba tam, kam tokie daiktai paprastai
naudojami. Paslpti daikto trkumai suprantami kaip trkumai, kurie, kitaip nei akivaizds
daikto trkumai, negali bti paprastai nustatomi daikto primimo ir patikrinimo metu
(pavyzdiui, apirint daikt), o paaikja paprastai daikto naudojimo, saugojimo metu ar
montavimo, paleidimo apyvart procese. CK 6.333 straipsnio 2 dalies norma taikoma ir tais
atvejais, kai parduodami daiktai turi paslpt trkum, dl kuri daikt naudingumas
sumaja, ir pirkjas, inodamas apie tokius trkumus, daikt nebt apskritai pirks arba
nebt mokjs tokios kainos, kokia mokama u tokius daiktus, lyg jie bt be trkum.
Pareigos dl daikt paslpt trkum nebuvimo garantijos pardavjas neturi, jeigu pirkjas
sutarties sudarymo metu ino apie daikt paslptus trkumus arba paslpti daikt trkumai
buvo akivaizds, t. y. juos galima buvo visgi pastebti apirint daiktus be jokio specialaus
tikrinimo ar tyrimo. Tokie paslpti daikt trkumai pirkjui turi bti inomi jau sutarties
sudarymo metu, bet ne po sutarties sudarymo.
Pareig garantuoti pirkjui, kad daiktai atitinka sutarties slygas ir kad sutarties
sudarymo metu nra paslpt daikt trkum, dl kuri daikto nebt galima naudoti tam
tikslui, kuriam pirkjas j ketino naudoti, arba dl kuri daikto naudingumas sumat taip,
kad pirkjas apie tuos trkumus inodamas, arba apskritai nebt to daikto pirks, arba nebt
u j tiek mokjs, turi ne tik daikt pardavjas, bet ir daikt gamintojas, tiekjas, platintojas
(distributorius), importuotojas (asmuo, kuris importuoja daiktus Lietuvos Respublik) arba
kitas asmuo, kuris skirsto daiktus savo vardu (pavyzdiui, pardavjas didmeninio pirkimo-
pardavimo srityje). Taigi ia norma statym leidjas labiau utikrina pirkjo interesus,
pabrdamas, kad u daikt kokyb yra atsakingas ne tik pardavjas (kuris gali ir nebti
daikt gamintoju), bet ir daikt gamintojas, kuris privalo utikrinti daikt kokyb bei j
saugum. Kita vertus, pirkjo interesai labiau apsaugomi ir dl to, kad atsakomyb turi
prisiimti ir asmuo, importuojantis daiktus Lietuvos Respublik, turdamas tiksl tuos daiktus
parduoti ar kitaip paskirstyti (pavyzdiui, daikt gamintojas yra Piet Korjoje, o
importuotojas yra Lietuvoje, - tokiu atveju pirkjas galt pareikti reikalavimus ne
gamintojui, esaniam Piet Korjoje, o importuotojui Lietuvoje). Pirkjas turi teis pasirinkti,
kuriam i asmen, kurie yra atsakingi u netinkam daikt kokyb, pareikti reikalavimus.
Atkreiptinas dmesys tai, kad atsakomyb u al, atsiradusi dl netinkamos kokybs
produkt vartotojo sveikatai, gyvybei ar turtui, kur is paprastai naudojo buityje,
reglamentuoja specialios deliktins civilins atsakomybs normos, numatytos CK 6.292-6.300
straipsniuose.
Pardavjas atsako u bet kokius daikto trkumus, jeigu jie atsirado iki daikt perdavimo
arba dl prieasi, atsiradusi iki daikt perdavimo. Daikt perdavimo momentas turi bti
nustatomas pagal CK 6.318 straipsnio 2 dal, atsivelgiant ir atsitiktinio daikto uvimo ar
sugedimo taisykles. Kad daikto trkumai atsirado iki jo perdavimo pirkjui ar dl prieasi,
atsiradusi iki daikt perdavimo, rodinjimo pareiga priklauso pirkjui. CK 6.333 straipsnio 3
dalyje numatytos aplinkybs, kurioms esant pardavjas gali bti atleidiamas nuo
atsakomybs u parduot daikt trkumus. i norma taikoma tik tais atvejais, kai yra
58
Vytautas Mizaras
numatyta daikt kokybs garantija (CK 6.335 str.) ir kai daikt trkumai atsiranda po daikt
perdavimo per numatyt daikt kokybs garantijos termin (jeigu daikto trkumai atsirado iki
daikt perdavimo ar dl prieasi, atsiradusi iki daikt perdavimo, tai taikoma CK 6.333
straipsnio 1 dalis). Kai daikto trkumai nustatomi per daikto kokybs garantijos termin,
kitaip nei CK 6.333 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, pardavjas gali bti atleistas nuo
atsakomybs, jeigu jis rodo, kad:
(1) daikto trkumai atsirado po j perdavimo pirkjui ir
(2) ie trkumai atsirado dl aplinkybi, dl kuri jis gali bti atleidiamas nuo
atsakomybs u daikto trkumus, atsiradusius po j perdavimo pirkjui. Pardavjas turi
rodyti aplinkybes, kurioms esant jis gali bti atleidiamas nuo atsakomybs. Jis turi rodyti
bent vien i i aplinkybi: (a) kad daikto trkumai, atsirado dl to, kad pirkjas paeid
daikto naudojimo ar saugojimo taisykles; (b) kad daikto trkumai atsirado dl treij asmen
kalts (pavyzdiui, vejo kalts); (c) kad daikto trkumai atsirado dl nenugalimos jgos (CK
6.212 str., 6.253 str. 2 d.). Be abejo, turi bti atsivelgta ir atsitiktinio daikto uvimo ar
sugedimo rizikos perjimo taisykles (CK 6.320 str.).
B. Kokybs nustatymas, kai ji specialiai sutartyje neaptarta

1. Kokybs nustatymas pagal daikto naudojimo paskirt ir tikslus.
Kai kokybs reikalavimai neaptarti sutartyje, daikt kokyb nustatoma, atsivelgiant CK
6.333 straipsnio 4 dalyje numatytus objektyvius kriterijus tikslus, kuriems parduodami
daiktai turi bti naudojami. ioje dalyje numatytos dvi skirtingos taisykls, kurios taikomos
priklausomai nuo to, inojo ar ne pardavjas sutarties sudarymo metu apie konkret tiksl,
kuriam pirkjas perka daiktus. Panaios nuostatos numatytos 1980 m. Vienos konvencijos dl
tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 35 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose.
Pirmoji taisykl numatyta CK 6.333 straipsnio 4 dalies normoje yra tokia, kad
pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad juos bt galima naudoti tam,
kam jie paprastai naudojami. Kitaip tariant, pardavjas privalo perduoti daiktus, kurie bt
tinkamai naudoti bet kuriems tikslams, kuriems tokie daiktai prastai naudojami. Kokybs
standartas turi atitikti tokiai kokybei, kokios prastai tikisi pirkjai, perkant tokios kokybs
daiktus. Jeigu pardavjo parduodami daiktai tinkami naudoti ne viskam, kam paprastai tokie
daiktai naudojami, o tik kai kuriems tikslams, tai pardavjas apie tai privalo praneti pirkjui,
kartu isiaikindamas, kokiems konkretiems tikslams pirkjas naudos daiktus66. Tokiu atveju
pardavjas, isiaikins, jog daiktai nebus tinkami naudoti tam, kam pirkjas ketina juos
naudoti, galt atsisakyti parduoti tokius daiktus, taip ivengdamas vliau jam atsirandani
neigiam padarini dl netinkamos kokybs daikt perdavimo. Netinkamais naudoti tam, kam
jie paprastai naudojami, laikomi daiktai, kurie neturi tam tikr savybi, ir tai trukdo toki
daikt naudojimui, arba juos naudojant patiriami nuostoliai, ilaidos ir pan.67 Jeigu daiktus
pagal pirkimo-pardavimo sutart perka pirkjas, kuris tiesiogiai nenaudos daikt, o juos
66
13.
67
Giuffr, 1987, Art. 35 para. 2.5.1.
59
Vytautas Mizaras
perparduos (pvz., distributorius), tokiu atveju daiktai turi bti tinkami perpardavimui
prastomis komercinmis slygomis 68 . Specials reikalavimai taikomi vartojimo pirkimo-
pardavimo atveju, nes iuo atveju parduodamo daikto savybs neturi bti blogesns, nei
numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente ir sutartyje, o daikto savybs
atitinka sutarties slygas, jeigu daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiam
normini dokument reikalavimus, daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kuri galima tiktis
atsivelgiant daikto prigimt bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavjo vieai paskelbtus
pareikimus dl daikto kokybs (pvz., reklam) 69 . Suvartojami daiktai turi bti tinkami
naudoti tuo laikotarpiu, kuriuo jie tinkami naudoti (daikt tinkamumo naudoti terminas, CK
6.336 str.).
Tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari atveju, kai pardavjas ir pirkjas yra
skirtingose valstybse, aktualus gali bti klausimas, pagal kurioje valstybje pirkjo (arba
daikt naudojimo) ar pardavjo taikomus standartus turi bti sprendiama, ar daiktai
tinkamai naudoti tam, kam jie paprastai naudojami ar netinkami naudoti. Literatroje nra
vieningos nuomons. io klausimo sprendimas priklauso nuo konkreios sutarties aikinimo.
Pavyzdiui, jeigu pardavjo ir pirkjo valstybs yra Europos Sjungos valstybs, tokiu atveju,
ar daiktai yra tinkami naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, nustatoma atsivelgiant
abiej valstybi standartus, nebent i ali sutarties tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz., kainos
sumainimas) matyti, kad buvo susitarta dl maesni standart, nei prasta tokiems daiktams,
taikym70. Kitais atvejais, klausimo sprendimas priklauso nuo konkreios situacijos aplinkybi.
Jeigu pirkjo valstybje yra taikomi auktesni standartai, negu pardavjo valstybje, tai apie
tai pirkjas turt praneti pardavjui. Jeigu daiktai nevisikai atitinka pardavjo valstybje
taikom standart, bet pirkjo valstybje jie bt tinkami naudoti tam, kam paprastai
naudojami, tokiu atveju galima bt laikyti, kad sutarties slyga dl daikt kokybs nepaeista,
nebent pirkjas nurodo, kad jis pirks daiktus, kurie atitinka pardavjo valstybje taikomus
standartus71. Atkreiptinas dmesys tai, kad parduodami daiktai turi atitikti vieosios teiss
keliamiems reikalavimams, ypatingai tiems, kurie susij su vartotoj teisi apsauga ir aplinkos
apsauga, vis pirma, su produkt sauga. Jeigu pardavjas ir pirkjas yra skirtingose valstybse
(pvz., tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari atveju), tai gali kilti klausimas, kaip ir
atitinkam standart taikymo atveju, ar pardavjas privalo rpintis, kad daiktai atitikt pirkjo
valstybje galiojanios vieosios teiss reikalavimams, ar pakanka, kad daiktai atitikt
pardavjo valstybje galiojantiems vieosios teiss reikalavimams (tai beveik neaktualu, kai
pardavjo ir pirkjo valstybs yra, pavyzdiui, Europos Sjungos valstybs). 1980 m. Vienos
konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari komentatori nuomone,
neturt bti tikimasi, kad pardavjas beslygikai turi inoti pirkjo valstybje arba daikt
naudojimo valstybje galiojanius ypatingus vieosios teiss reikalavimus, taikomus daikt
68
Ibidem.
69
Taip pat r. Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gegus 25 d. direktyvos 1999/44/EB dl tam tikr
vartojimo pirkimo-pardavimo ir su tuo susijusi garantij aspekt 2 str. (2) d), kuriame taip pat numatyta, kad
reikalavimai daiktui gali bti nustatomi, remiantis reikalavimais, kurie yra prasti tokiems patiems daiktams ir
kuri vartotojas gali protingai tiktis, atsivelgiant pardavjo, gamintojo ar j atstovo nurodytas konkreias
preks savybes reklamoje, etiketse ar kituose vieai paskelbtuose pareikimuose (OJ 1999 L 171) .
70
16.
71
Ibidem.
60
Vytautas Mizaras
naudojimui72. Vien tik tai, kad pirkjas prane pardavjui daikt paskyrimo viet, nelemia,
jog pardavjas turi pareig utikrinti, kad daiktai atitikt toje valstybje galiojanius vieosios
teiss reikalavimus. Komentatoriai pabria, kad tai vis pirma pirkjo reikalas, rpintis
daikt naudojimo atitikimu ypatingoms daikt naudojimo valstybje galiojanioms vieosios
teiss normoms, ir jis turt informuoti pardavj apie tokius reikalavimus, kaip ir apie
specialius daikt naudojimo tikslus. Taiau kartu paymima, kad pardavjas galt bti
laikomas pareigotu perduoti daiktus, kuri naudojimas atitikt j naudojimo valstybje
galiojantiems vieosios teiss reikalavimams, jeigu jau ir anksiau su pirkju buvo susiklost
santykiai, arba pardavjas ir anksiau reguliariai parduodavo daiktus t valstyb 73 . Kita
vertus, teising i pareig paskirstym lemia konkretaus atvejo aplinkybs.
Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalies normoje numatyta antrja taisykle, jeigu
sutarties sudarymo metu pirkjas prane pardavjui apie konkret tiksl, kuriam jis perka
daiktus, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad jie atitikt tam
konkreiam tikslui 74 . Taigi pagal i nuostat daiktai neatitiks kokybs (kartu ir sutartyje
nurodyt daiktams keliam reikalavim), jeigu jie bus netinkami naudoti tam konkreiam
tikslui, kuris sutarties sudarymo metu buvo inomas pardavjui. Viena i slyg, kuri btina,
kad galima bt taikyti daikt naudojimo tinkamumo specialiam tikslui taisykl, yra tai, kad
pardavjui turi bti inomas konkretus tikslas, kuriam daiktai bus naudojami. Apie daikt
naudojimo konkret tiksl pardavjas gali bti informuojamas, numatant tai pirkimo-
pardavimo sutartyje, kurioje gali bti nurodyta, kokiam tikslui ar kokiu bdu pirkjas naudos
daiktus, arba nurodomos daikto savybs, kurias turi turti daiktas (CK 6.333 str. 6 d.). Taiau
nereikalaujama, kad pirkjas konkret daikt naudojimo tiksl (paskirt) aikiai nurodyt
sutartyje. Kitaip tariant, turi bti aikinamasi, ar pardavjas inojo apie konkret daikt
naudojimo tiksl kitu pagrindu, net ir tokio tikslo nenurodius sutartyje. Pardavjas apie tiksl,
kuriam pirkjas naudos daiktus, gali suinoti, pavyzdiui, deryb eigoje, susirainjim su
pirkju, kaip bsimu kontrahentu, i ikisutartini dokument ar i kitoki aplinkybi, kurios
patvirtina, kad pardavjui buvo pateikta informacija apie konkret daikt naudojimo tiksl.
Kita slyga, norint taikyti daikt naudojimo tinkamumo specialiam tikslui taisykl, yra tai,
kad konkretus daikt naudojimo tikslas pardavjui turi bti inomas sutarties sudarymo metu.
Kitaip tariant, pirkjas negalt remtis daikt netinkamumu naudoti konkreiam tikslui, jeigu
jis pardavj informavo apie tok konkret daikt naudojimo tiksl informavo jau po sutarties
sudarymo. Kita vertus, turi bti atsivelgiama ir tai, ar pirkjui buvo protinga pasikliauti
pardavjo kompetentingumu dl pardavimo daikt, kurie bt tinkami naudoti pirkjo
nurodytam konkreiam tikslui (pavyzdiui, pirkjui neprotinga bt pasitikti pardavju, jeigu
jis neturi joki speciali ini apie daiktus, kuriuos jis parduoda (jis nra t daikt gamintojas,
o tik platintojas, nesusijs su gamintoju ir neturintis speciali ini tam tikroje preki srityje).
72
Giuffr, 1987, Art. 35, Anm. 3.2.; Schwenzer in Schlechtriem Peter. Kommentar zum Einheitlichen UN-
Kaufrecht: das bereinkommen der Vereinten Nationen ber Vertge ber den internationalen Warenkauf. 3.
Aufl., Mnchen: C. H. Beck, 2000, Art. 35 para. 17.
73
Ibidem.
74
Tokia nuostata tvirtinta ir 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 35
str. 2 d. (b) p., o konvencijoje i nuostata numatyta taip, kaip ir Didiosios Britanijos preki pirkimo-pardavimo
statymo (angl. Sale of Goods Act) 14 (3) str., JAV vieningo komercinio kodekso (angl. Uniform Commercial
Code) 2-315 str.
61
Vytautas Mizaras
2. Kokybs nustatymas pagal pavyzd, model ar apraym.
Pakankamai danai sutinkama situacija, kai parduodam daikt savybs nustatomos pagal
pavyzd, model ar kitok daikt apraym. Jeigu perduoti daiktai neatitinka daikt pavyzdi,
modeli ar apraym savybi, tai tokiu atveju pirkjas gali reikti reikalavimus dl daikt
neatitikimo kokybei. Pagal CK 6.333 straipsnio 5 dal pardavjas neatsako u daikt savybi
neatitikim pavyzdiui ar modeliui, jeigu ie buvo pateikti tik perirjimui niekuo
nesipareigojant. Kita vertus, i norma turi bti taikoma tik tais atvejais, kai pavyzd, model
ar apraym pateik pardavjas, bet ne pirkjas. Jeigu pavyzd, model ar apraym pateikia
pirkjas, tokiu atveju turt bti taikoma arba CK 6.333 straipsnio 1 dalis, arba CK 6.333
straipsnio 4 dalis, aikinant, kad pirkjas aikiai nurod, kokiam tikslui ar kokias savybes
daiktai turi atitikti.
C. Teisins pasekms, atsirandanios perdavus netinkamos kokybs daikt

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisykl, kad pardavjas atsako u parduoto
daikto netinkam kokyb, jeigu pardavjas nenurod pirkjui ir su juo neaptar daikto
trkum. Kitaip tariant, pardavjas atsako u bet kokius (tiek akivaizdius, tiek paslptus)
daikt trkumus, kurie pardavjo su pirkju nebuvo aptarti. Pirkjas savo pasirinkimu,
atsivelgiant CK 6.334 straipsnyje numatytas slygas, gali pareikti pardavjui io straipsnio
pirmojoje dalyje numatytus reikalavimus. Visi nurodyti teisi gynimo bdai yra alternatyvs,
taiau kokiais i j galima pasinaudoti, priklauso nuo tam tikr slyg. Atskir pirkimo-
pardavimo ri atveju CK numato netinkamos kokybs daikto perdavimo teisini padarini
atsiradimo ypatumus. Pavyzdiui, vartojimo pirkimo-pardavimo atveju, pirkjo teiss,
nusipirkus netinkamos kokybs daiktus, numatytos CK 6.363-6.364 straipsniuose, o
nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo atveju pirkjo teisi gynimo bd ypatumas
numatytas CK 6.399 straipsnyje.
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyti keli pirkjo teiss gauti tinkamos kokybs daikt
gynimo bdai:
(1) teis reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibdintas pagal r, bt pakeistas
tinkamos kokybs daiktu, iskyrus atvejus, kai trkumai yra nedideli arba jie atsirado dl
pirkjo kalts;
(2) teis reikalauti, kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina;
(3) teis, kad pardavjas neatlygintinai per proting termin paalint daikto trkumus
arba atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti, jei trkumus manoma paalinti;
(4) grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybs daikto
pardavimas yra esminis sutarties paeidimas.
Kadangi kiekvieno i aukiau nurodyt teisi gynimo bd taikymas turi tam tikr
ypatum, aptarsime kiekvieno i j taikym atskirai.
1. Reikalavimas, kad daiktas, sutartyje apibdintas pagal r, bt pakeistas
tinkamos kokybs daiktu.
62
Vytautas Mizaras
1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautini preki pirkimo-pardavimo sutari 46
straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta pirkjo teis reikalauti, esant sutarties esminiam
paeidimui, kad pardavjas pakeist prekes tinkamos kokybs prekmis. Reikalavimas daikt,
sutartyje apibdint pagal r, pakeisti tinkamos kokybs daiktu reikia reikalavim vykdyti
prievol natra, nes teis reikalauti vykdyti prievol natra gali bti realizuojama ne tik tada,
kai sutartis apskritai nevykdyta, bet ir tada, kai ji vykdyta netinkamai (CK 6.214 str.). Tok
reikalavim pirkjas gali pareikti, jeigu yra tokios slygos:
pirma, daiktas, esantis pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, turi bti apibdintas
ries poymiais (CK 4.4 str. 2 d.). Jeigu daiktas apibdintas individualiais poymiais, tokiu
atveju reikalavimo, kad daiktas bt pakeistas kitu daiktu, pirkjas negali pareikti;
antra, reikalavimo daikt, apibdint ries poymiais, pakeisti tinkamos kokybs daiktu
pirkjas negali pareikti, jeigu daikto trkumai yra nedideli (neesminiai). Ar daikto
trkumai yra nedideli (neesminiai), yra fakto klausimas, todl tai turi bti nustatoma,
atsivelgiant visas konkreios situacijos aplinkybes. Nustatant, daikto trkumai yra nedideli
ar dideli, turt bti vertinamos, pavyzdiui, tokios aplinkybs: ar daikto trkumai gali bti
paalinti be neproporcing ilaid ar laiko snaud (pvz., ar pardavjo ilaidos, susijusios su
tinkamos kokybs daikt pristatymu ir susigrint daikt realizavimu bus neproporcingai
didesns, nei pirkjo nuostoliai, susij su nekokybik daikt perdavimu), ar trkumai gali i
naujo pasireikti, ar trkumai pasireikia tik vien kart ar pakartotinai, ar trkumus manoma
apskritai paalinti ar ne, ir kitas aplinkybes. Jeigu daikto trkumai nedideli (neesminiai), tokiu
atveju pirkjas gali reikti kitus reikalavimus, numatytus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 3
punktuose, o taip pat reikalavim dl nuostoli atlyginimo.
Daikto pakeitimo ilaidos tenka pardavjui. Daikto pakeitimo atveju daikto gabenimo
ilaidos tenka pardavjui net ir tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta,
kad daikto gabenimo (pirmojo daikto perdavimo atveju) ilaidas padengia pirkjas. Kita vertus,
pardavjas privalo atlyginti ir visus kitus nuostolius, atsiradusius dl netinkamos kokybs
daikto perdavimo tiek, kiek to nepadengia daikto pakeitimas tinkamos kokybs daiktu.
Reikalavimas pakeisti daikt tinkamos kokybs daiktu reikia, kad daiktas pagal sutart jau
buvo pirkjui perduotas, todl i teisin pasekm neatsiranda, kai pirkjas dar prie
perduodant jam daikt nurodo, kad jis netinkamos kokybs ir daikto nepriima. Pastaruoju
atveju pirkjas gali pasinaudoti teisi gynimo bdais, numatytais CK 6.324 straipsnyje.
Atkreiptinas dmesys tai, kad pirkjui pareikus analizuojam reikalavim, pirkjas turi
grinti pardavjui jo perduot netinkamos kokybs daikt.
2. Reikalavimas sumainti pirkimo kain.
Reikalavim sumainti parduodam daikt kain pirkjas gali pareikti, jeigu jis gali
naudoti daiktus pagal j paskirt (prast ar speciali), nepaalinus daikto trkum, taiau
nustatant kain, nebuvo vertinti daikto trkumai, kurie takoja kainos dyd. i teis pirkjas
turi, nepaisant to, kaina pagal sutart buvo sumokta ar ne (be abejo, efektyviau galima
pasinaudoti iuo teisi gynimo bdu, kai kaina ar jos dalis pagal sutart dar nra sumokta).
Pirkjas gali reikalauti sumainti kain tokiu santykiu, kokiu vert, kuri turjo parduodami
daiktai j perdavimo metu, atitinka vert, kuri tuo paiu momentu turt daiktai, atitinkantys
kokybs reikalavimus. ie du verts dydiai turt bti vertinami daikt perdavimo momentu,
nes tai leist ivengti situacijos rinkoje pasikeitimo, kuris gali takoti netinkamos kokybs
daikt vert. Nustatant kainos sumainim, reikia vertinti ir pirkjo i daikt jau gaut naud
63
Vytautas Mizaras
(pavyzdiui, jeigu daiktai jau buvo parduoti, inuomoti ar pan.). rodyti daikt verts dydius
turi pirkjas, nes jis reikalauja kainos sumainimo. Reikalavimo sumainti kain
gyvendinimo ypatumai vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju numatyti CK 6.364
straipsnio 3 dalyje. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju pirkjas, grindamas
prastos kokybs daikt pardavjui, turi teis reikalauti atlyginti nustatytos sutartyje kainos ir
kainos, galiojanios jo reikalavimo patenkinimo momentu, o jeigu jo reikalavimo pardavjas
netenkina, - teismo arba kitokios institucijos sprendimo primimo momentu, skirtum.
Kainos sumainimas neatima i pirkjo teiss pareikalauti ir nuostoli, atsiradusi dl
netinkamos kokybs daikt perdavimo, tiek, kiek j nekompensavo kainos sumainimas.
3. Reikalavimas neatlygintinai paalinti daikto trkumus arba atlyginti pirkjo
ilaidas jiems itaisyti
1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautini preki pirkimo-pardavimo sutari 46
straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta pirkjo teis reikalauti, kad pardavjas paalint preki
neatitikim sutariai pataisydamas prekes, iskyrus atvejus, kai tai, atsivelgiant visas
aplinkybes, yra neprotinga. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyt reikalavim dl
neatlygintino daikto trkum paalinimo arba pirkjo ilaid trkumams itaisyti atlyginimo
pirkjas gali pareikti, jeigu daikto trkumus manoma paalinti (pavyzdiui, suremontuojant
daikt, pakeiiant detales, sudtines dalis ir pan.). i padaryta ilyga atitinka protingumo
kriterijus, nes galimyb reikalauti paalinti daikto trkumus, kuri paalinti nemanoma,
prietaraut proporcingumo principui, ginant pirkjo teises, - turi bti siekiama utikrinti
pirkjo ir pardavjo teist interes pusiausvyr. Slyga jeigu daikto trkumus manoma
paalinti turi bti aikinama plaiau, t. y. kaip apimantis ir tuos atvejus, kai itaisyti daikto
trkumus, atsivelgiant visas aplinkybes, yra neprotinga75. Vis pirma, turima omenyje tie
atvejai, kai daikto trkum itaisymas reikalauja neproporcingai dideli ilaid (pavyzdiui,
trkum itaisymas kainuot daugiau nei pats daiktas arba daugiau nei daikto pakeitimas
tinkamos kokybs daiktu). Kad daikto trkum paalinti nemanoma arba atsivelgiant visas
aplinkybes neprotinga tai daryti, rodyti privalo pardavjas, nes skolininkas turi rodyti
negalimum vykdyti prievol, jeigu jis remiasi negaljimu j vykdyti.
is reikalavimas gali bti pareiktas, nepaisant to, sutarties dalyku yra ries poymiais
ar individualiais poymiais apibdinti daiktai. Jeigu reikalaujama itaisyti trkumus daikto,
apibdinto pagal ries poymius, tai pardavjas gali trkumus paalinti, pakeiiant
nekokybik daikt tinkamos kokybs daiktu. Trkum paalinimas atliekamas pardavjo
sskaita. Pirkjas daikto trkumus gali paalinti pats ar treij asmen pagalba. Tokiu atveju
jam bus atlyginamos protingos btinos trkum itaisymo ilaidos. ia teise pirkjas gali
pasinaudoti, skirtingai nei teise reikalauti pagal r apibdint daikt pakeisti tinkamos
kokybs daiktu, nepaisant to, daikto trkumai yra dideli ar nedideli.
Itaisyti daikto trkumus pardavjas privalo per proting termin. Protingas terminas
nustatomas atsivelgiant konkreios situacijos reikmingas aplinkybes.
Pirkjas, pasinaudojs reikalavimu itaisyti daikto trkumus, nepraranda teiss reikalauti
nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs daikt perdavimo ir trkum itaisymo,
75
Panai nuostata numatyta 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 46
straipsnio 3 dalyje.
64
Vytautas Mizaras
atlyginimo. Jeigu daikto trkumai itaisyti, praleidus daikto perdavimo termin, tai pirkjas
turi teis reikalauti ir dl termino perduoti daiktus praleidimo atsiradusius nuostolius.
4. Reikalavimas grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties.
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta teis pirkjui nutraukti sutart, kai
netinkamos kokybs daikto perdavimas yra esminis sutarties paeidimas. Esant esminiam
sutarties paeidimui, pirkjas sutart gali nutraukti vienaalikai, nesikreipiant teism (CK
6.217 str. 2 d., 6.218 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 1 dalimi, sutarties
nutraukimo atveju abi alys atleidiamos nuo sutarties vykdymo, taiau alis gali reikalauti
grinti jai visk, k ji yra perdavusi kitai aliai vykdydama sutart, jeigu ji tuo pat metu
grina kitai aliai visa tai, k buvo i pastarosios gavusi, t. y. taikoma restitucija. Todl
pirkjas turi teis reikalauti grinti sumokt kain, o pardavjas privalo j grinti. Pirkjas
privalo grinti pardavjui jam perduotus daiktus. Ar netinkamos kokybs daikt perdavimas
yra esminis sutarties paeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus
vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkjui suteikiama kaip paskutin teisi
gynimo priemon (ultima ratio), kai kit teisi gynimo bd, numatyt CK 6.334 straipsnio 1
dalies 1-3 punktuose, skaitant ir nuostoli atlyginim, nepakanka apginti paeist pirkjo
teisi. Paymtina, kad sutarties nutraukimas neatleidia pardavjo nuo nuostoli, atsiradusi
dl netinkamos kokybs daikt perdavimo, atlyginimo (CK 6.221 str. 2 d.), todl pirkjas gali
reikalauti ir nuostoli atlyginimo76.
Sutarties nutraukimo prieastimi turi bti tai, kad daikto trkumai yra tokie reikmingi
(esminiai), kad jie pateisina sutarties nutraukim. Kitaip tariant, daikto trkumai yra tokie, kad
jie negali bti nei paalinti, nei netinkamos kokybs daiktas gali bti pakeistas tinkamos
kokybs daiktu (pavyzdiui, vietoj paveikslo originalo parduodama kopija), arba pardavjas
atsisako itaisyti daikto trkumus ar atlyginti toki trkum paalinimo ilaidas arba pakeisti
nekokybikus daiktus kokybikais daiktais, arba tokie daikto trkum paalinimo bdai
pagrstai nra priimtini pirkjui. Jeigu daikto trkumai yra reikmingi (esminiai) ir jie negali
bti itaisomi, tai pirkjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutart nedelsiant.
Jeigu daikto trkumai yra esminiai, taiau jie gali bti paalinti, tokiu atveju sutart
galima nutraukti, jeigu pardavjas per proting termin nepaalina daikto trkum arba
netinkamos kokybs daikt nepakeiia tinkamos kokybs daiktais.
Jeigu daikto trkumai yra esminiai, taiau juos galima itaisyti arba pakeisti daiktus su
trkumais kitais kokybikais daiktais, tai pirkjas neturi teiss nutraukti sutarties tol, kol jis
protingai gali tiktis, kad pardavjas per proting termin, priklausomai nuo aplinkybi,
itaisys daikto trkumus ar netinkamos kokybs daikt pakeis tinkamos kokybs daiktu.
Taiau tokia taisykl netaikoma, t. y. pirkjas gali dl esmini daikto trkum i karto
nutraukti sutart, jeigu: (1) grietas daikt perdavimo termino laikymasis turi esmin reikm
sutariai (t. y. kai daikt, itaisant j trkumus ar pakeiiant daiktus tinkamos kokybs
daiktais, perdavimo terminas bt praleistas, ir tai bt esminis sutarties paeidimas; (2)
pirkjui nepriimtina protingai tiktis daikt trkum itaisymu ar daikt pakeitimu,
atsivelgiant pardavjo elges sutarties vykdymo metu arba daikt trkum pobd (pvz.,
sutarties vykdymo metu pardavjas elgsi apgaulingai, arba pagrstai galima manyti, kad
atsivelgiant daikto trkumus, pardavjas nepajgus j paalinti ar pakeisti perduotus daiktus
76
Analogikos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo teisins pasekms numatytos ir 1980 m. Vienos
konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 81 straipsnyje.
65
Vytautas Mizaras
tinkamos kokybs daiktais); (3) daikto trkum itaisymas ar daikt pakeitimas nesukels
pirkjui neproting nepatogum (pvz., kai daikto trkumai gali bti itaisomi pirkjo
gamykloje, o tai gali trukdyti jo mons veiklai ar pan.). Kad daikto trkum paalinimas
sukels neproting nepatogum, turi rodyti pirkjas; (4) pardavjas atsisako paalinti daikto
trkumus (juos itaisant arba pakeiiant daikt)77.
Ar netinkamos kokybs daikt perdavimas yra esminis sutarties paeidimas, turi rodyti
pirkjas.
Pabrtina, kad, pavyzdiui, vartojimo pirkimo-pardavimo atveju pirkjas vietoj kit
teisi gynimo bd savo pasirinkimu bet kokiu atveju gali reikalauti vienaalikai nutraukti
sutart ir pareikalauti grinti sumokt kain, o taip pat turi teis reikalauti atlyginti
nuostolius (CK 6.363 str. 5, 8 d.).
Paymtina, kad be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyt ir aukiau aptart teisi
gynimo bd, pirkjas turi teis reikalauti i pardavjo ir nuostoli, atsiradusi dl netinkamos
kokybs daikt perdavimo, atlyginimo. Nuostoli atlyginimas, minta, yra bendroji pirkimo-
pardavimo sutarties paeidimo pasekm. Pabrtina, kad nuostoli atlyginimas gali
konkuruoti su kitais teisi gynimo bdais. Pavyzdiui, kaip minta, jeigu pardavjas reikalauja
itaisyti daikto trkumus, tai nuostoli atlyginimo jis gals reikalauti, jeigu itaisant daikto
trkumus nebus kompensuotos visos pirkjo dl netinkamos kokybs daikto perdavimo
patirtos neigiamos pasekms.
D. Reikalavimai, uvus nupirktam daiktui

CK 6.334 straipsnio 2 dalyje numatyti teisiniai padariniai, kai nupirktas daiktas va dl
paslpto trkumo, buvusios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. ie teisiniai
padariniai atsiranda tik tais atvejais, kai daiktas va dl sutarties sudarymo metu buvusi
paslpt daikto trkum, t. y. toki trkum, kuri negalima paprastai nustatyti daikto
primimo ir patikrinimo metu (pvz., apirint daikt), o jie paaikja daikto naudojimo,
saugojimo, montavimo, paleidimo apyvart metu. Taigi bendroji slyga, atsirasti mintame
straipsnyje daikto uvimo teisiniams padariniams yra tai, kad daiktas turi ti dl paslpt
daikto trkum. Bendroji daikto uvimo dl paslpto trkumo pasekm yra tokia, kad pirkjas
turi teis reikalauti i pardavjo, kad is grint jam sumokt u daikt kain. Pardavjas
privalo grinti u daikt sumokt kain, nepaisant to, yra dl to pardavjo kalt ar ne.
Taiau jeigu pardavjas apie paslptus daikto trkumus inojo ar turjo inoti, tai pirkjas turi
teis reikalauti ir nuostoli atlyginimo.
Jeigu daiktas uvo dl paslpto trkumo, taiau tai atsitiko dl nenugalimos jgos arba
pirkjo kalts (pavyzdiui, pirkjas netinkamai saugojo daikt), tai pirkjas gali reikalauti i
pardavjo tik daikto verts jo uvimo momentu ir daikto kainos, kuri buvo sumokta
pardavjui, skirtumo. Daikto vert uvimo metu turi bti aikinama kaip daikto rinkos vert.
Taiau is teisinis padarinys atsiranda tik tais atvejais, kai daikto uvim slygojo btent
paslptas trkumas, neirint tai, kad daiktas uvo esant nenugalimos jgos aplinkybms ar
pirkjo kaltei. Kitaip tariant, daikto verts uvimo metu ir daikto kainos skirtumas turi bti
77
r. Schlechtriem Peter. Kommentar zum Einheitlichen UN-Kaufrecht: das bereinkommen der Vereinten
12.
66
Vytautas Mizaras
atlyginamas pirkjui tik tais atvejais, kai is rodo, kad jeigu nebt buv paslpto daikto
trkumo, tai daiktas net ir esant nenugalimos jgos aplinkybms ar pirkjo kaltei, nebt
uvs. Taigi turi bti nustatyta, kad daikto uvimo pagrindin prieastis yra paslptas daikto
trkumas. Kai daiktas va dl paslpto trkumo, ir kai pardavjas sutarties sudarymo metu
inojo ar turjo inoti apie t trkum, tai pirkjui turi bti grinta ne tik sumokta u daikt
kaina, bet ir atlyginti nuostoliai. Taiau nuostoliai neturi bti atlyginami, jeigu daiktas uvo
kad ir dl paslpto trkumo, bet nenugalimos jgos aplinkybi takoje ar dl pirkjo kalts.
E. Negalimumas apriboti ar panaikinti atsakomyb u daikt kokybs trkumus
CK 6.334 straipsnio 4 dalyje tvirtinta imperatyvi teiss norma, draudianti pirkimo-
pardavimo sutartyje alims numatyti slygas, panaikinanias ar apribojanias pardavjo
atsakomyb u daikt kokybs trkumus, nes tokios sutarties slygos bus niekins ir negalios
(CK 1.80 str. 1 d.). Termin atsakomyb mintos kodekso normos prasme reikia aikinti ne
tik kaip civilin atsakomyb (nuostoli atlyginim ir/ar netesyb sumokjim), bet ir kaip
kitus teisi gynimo bdus, kurie gali bti taikomi perdavus netinkamos kokybs daikt ir kurie
numatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje. CK numato dvi iimtis, kurioms esant sutarties slygos,
panaikinanios ar apribojanios pardavjo atsakomyb u daikto trkumus, nebus
negaliojanios. Pirmoji iimtis susijusi su bendrja pardavjo atsakomybs u parduoto daikto
trkumus taisykle, numatyta CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, yra, kad jeigu pardavjas atskleid
pirkjui daikto trkumus, kurie pardavjui buvo ar turjo bti inomi, tai sutartyje gali bti
susitarta apriboti ar panaikinti pardavjo atsakomyb u tokius daikto trkumus. Kita vertus,
net jeigu sutartyje tokios slygos ir nebt, tai pardavjas galt remtis tokia statymo
numatyta iimtimi.
Antroji iimtis susijusi su pardavjo asmeniu. Jeigu pirkjas perka daiktus i pardavjo,
kuris nra profesionalus pardavjas (t. y. asmuo, kuris nra daikto gamintojas, tiekjas,
platintojas ar kitas asmuo, kuris nesiveria prekybos veikla, o daikto pardavimas yra,
pavyzdiui, jo vienkartinis sandoris). Tokiu atveju rizika dl daikto trkum gali bti
perkeliama pirkjui.
Taiau, atkreiptinas dmesys tai, kad ios taisykls turi bti taikomos ir aikinamos
sistemikai su CK 6.252 straipsniu, t. y. net ir esant mintoms iimtims, ali susitarimai dl
civilins atsakomybs (nuostoli atlyginimo ir/ar netesyb sumokjimo) negalios, jeigu
nuostoliai dl daikto kokybs trkum bus padaryti pardavjo tyia ar dl didelio neatsargumo,
o taip pat kai dl daikto kokybs trkum bus padaryta ala pirkjo sveikatai, gyvybei, taip pat
neturtin ala (pavyzdiui, vartojimo pirkimo-pardavimo atveju, kai dl netinkamos kokybs
daikto atsiranda ala vartotojo sveikatai, gyvybei ar jam tuo padaryta neturtin ala (CK 6.299
str. 1 d.). Kita vertus, atskir pirkimo-pardavimo sutari ri atveju gali bti numatytos
kitokios normos. Antai vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse negali bti slyg,
pasunkinani vartotojo (pirkjo) padt arba panaikinani ar suvarani vartotojo (pirkjo)
teis pareikti iekin pardavjui dl sutarties slyg paeidimo (CK 6.350 str. 2 d.).
F. Terminai, per kuriuos gali bti reikiami reikalavimai dl parduot daikt trkum
CK 6.338 straipsnyje numatyti terminai, per kuriuos pirkjas gali pareikti pardavjui
reikalavimus dl parduodam daikt trkum. iame straipsnyje numatyti terminai taikomi ne
tik daikt kokybs trkum atveju, bet ir parduodam daikt neatitikim kitokiems
67
Vytautas Mizaras
reikalavimams atveju. Nurodytame CK straipsnyje numatyt termin, per kuriuos pirkjas gali
pareikti reikalavimus dl daikt trkum, taisykli taikymas priklauso nuo to, dl koki
daikto trkum reikiami reikalavimai, taip pat nuo to, ar yra nustatytas daikto kokybs
garantijos ar daikto tinkamumo naudoti terminas ar ne.
CK 6.338 straipsnio 1 dalyje tvirtinta bendroji taisykl, kad pirkjas turi teis pareikti
reikalavimus dl parduot daikt trkum, kurie nustatyti per CK 6.338 straipsnyje numatytus
terminus, iskyrus atvejus, kai sutartis ar statymai nustato k kita. Pavyzdiui, jeigu sutarties
sudarymo metu pardavjas atskleid daikto trkumus ir su pirkju juos aptar, tai pardavjui
pirkjas negali pareikti reikalavim dl sutartyje aptart daikto neatitikim reikalavimams
(CK 6.334 str. 1 d.). Kita vertus, jeigu pardavjas inojo ar turjo inoti, kad jo perduodami
daiktai neatitinka sutarties slyg, bet to nenurod pirkjui, tai jis negali remtis taisykle, kad
pirkjas privaljo praneti apie daikto trkumus per statyme ar sutartyje numatyt termin, o
jeigu is terminas nenustatytas, - per proting termin (CK 6.348 str. 3 d.).
1. Bendrasis terminas
CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybs garantijos
ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkjas reikalavimus dl daikto trkum gali pareikti
per proting termin, bet ne vliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu
statymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas reikalavimams dl gabenam ar
patu siuniam daikt trkum pareikti skaiiuojamas nuo daikt atgabenimo paskirties
viet dienos. i taisykl visikai atitinka 1980 m. Vienos konvencijos dl tarptautinio preki
pirkimo-pardavimo sutari 39 straipsnio 2 dalies nuostat.
Bendrasis dvej met terminas, numatytas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje, kaip minta,
taikoma tais atvejais, kai statymuose ar sutartyje nenustatytas daikto kokybs garantijos
terminas ar tinkamumo naudoti terminas. Taiau atkreiptinas dmesys tai, kad kai nustatytas
daikt kokybs garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, CK 6.338 straipsnio 2 dalyje
numatytas terminas netaikomas tik reikalavim dl daikto kokybs trkum atvilgiu, nes
garantijos terminas ar tinkamumo naudoti terminas reikia, kad per nustatyt termin daiktas
bus tinkamos kokybs ar tinkamas naudoti pagal paskirt. O dl kitoki daikto trkum (pvz.,
kiekio, asortimento, taros, pakuots, komplektikumo) CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatytas
terminas taikomas, nepaisant to, nustatytas daikto kokybs garantijos ar tinkamumo naudoti
terminas ar ne.
Bendroji taisykl yra tokia, kad reikalavimus dl parduoto daikto trkum
pirkjas gali pareikti per proting termin po to, kai neatitikim pastebjo ar turjo
pastebti. Kita vertus, jeigu reikalavim dl daikto trkum pareikimo terminai numatyti
statymuose ar sutartyje, tai reikalavimai turi bti pareikti per iuos terminus. Jeigu pirkjas
reikalavim dl daikto trkum nepareikia per statym ar sutarties numatytus termin, o
jeigu is nenustatytas, - per proting termin, pardavjas gali atsisakyti tenkinti pardavjo
reikalavimus, jeigu rodo, kad (i-a) pirkjui paeidus pareig praneti pardavjui apie
sutarties slyg, nustatani reikalavimus parduodamam daiktui, nebemanoma vykdyti jo
reikalavim arba (i-b) kad t reikalavim vykdymas pareikalaut nepaprastai dideli
pardavjo ilaid, palyginti su tomis, kuri pardavjas bt turjs, jei pirkjas bt tinkamai
pranes pardavjui apie sutarties paeidim, iskyrus tuos atvejus, kai pardavjas inojo ar
turjo inoti, kad jo parduodami daiktai neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties slyg (CK
6.348 str. 2-3 d.).
68
Vytautas Mizaras
CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatytas dvej met terminas yra naikinamasis terminas
(CK 1.117 str. 6 d.), kuriam pasibaigus inyksta teis reikti reikalavimus dl parduoto daikto
trkum. is terminas negali bti nei sustabdomas, nei atnaujinamas, teismas gali j taikyti ex
officio (savo iniciatyva). Tiesa, statymai ar sutartis gali numatyti ilgesn nei dveji metai
termin, per kur gali bti pareikti reikalavimai dl daikto trkum. Taigi reikalavimai turi
bti pareikti taip, kad juos pardavjas gaut ne vliau kaip per dvejus metus nuo daikto
perdavimo dienos. Kita vertus, dvej met terminas taikomas tik tais atvejais, kai daikto
trkumai nebuvo nustatyti ar negaljo bti nustatyti daikto patikrinimo metu, o taip pat kai
pirkjas turi pagrst proting pagrind, pateisinant pareigos, praneti apie daikto trkumus
per statym ar sutartyje numatyt termin, o jeigu is terminas nenustatytas, - per proting
termin (CK 6.327 str. 5 d., 6.338 str. 2 d., 6.348 str. 1 d.), paeidim. Paymtina, kad jeigu
pardavjas buvo nesiningas, t. y. jis inojo ar turjo inoti, kad jo perduodami daiktai
neatitinka pirkimo-pardavimo sutarties slyg, ir apie tai neprane pardavjui, tai,
vadovaujantis CK 6.348 straipsnio 3 dalimi, pardavjas negali remtis ir CK 6.338 straipsnio 2
dalyje numatyto dvej met termino taisykle78.
Dvej met terminas pradedamas skaiiuoti nuo daikt perdavimo pirkjui momento
(CK 6.318 str. 2 d. 2, 3 p.), iskyrus kai sutartis numato daikt gabenim ar siuntim patu
(CK 6.318 str. 2 d. 1 p.), - iuo atveju dvej met terminas pradedamas skaiiuoti nuo daikt
atgabenimo paskirties viet, nepriklausomai nuo atsitiktinio daikto uvimo ar sugedimo
rizikos ar nuosavybs teiss pirkjui perjimo79. Dvej met termino pabaiga nustatoma pagal
bendras termin pabaigos skaiiavimo taisykles (r. CK 1.119-1.122 str.). Jeigu kyla ginas
dl to, ar reikalavimas dl daikto trkum pareiktas per dvej met termin, tai pirkjas turi
rodyti, kad dvej met terminas reikalavimui pareiktas nepasibaigus iam terminui.
2. Daikto kokybs garantijos terminas.
Minta, kad bendrasis dvej met terminas, numatytas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje,
taikomas tais atvejais, kai statymuose ar sutartyje nenustatytas daikto kokybs garantijos
terminas. Kai yra nustatytas daikto kokybs garantijos terminas, vadovaujantis CK 6.338
straipsnio 3 dalimi, reikalavimai dl daikto kokybs trkum gali bti reikiami, jeigu kokybs
trkumai nustatyti per garantijos termin.
2.1. Daikt kokybs garantijos rys.
CK numato dviej ri daikt kokybs garantijas: garantij pagal statym ir
sutartin garantij. Garantija pagal statym reikia, kad pardavjas turi pareig patvirtinti,
jog jo perduodami daiktai j perdavimo pirkjui yra tinkamos kokybs (CK 6.317 str. 2 d.,
6.333 str.). Garantija dl daikt kokybs j perdavimo momentu yra nepriklausomai nuo to,
numatyta ji ar ne sutartyje (CK 6.317 str. 2 d., 6.363 str. 1 d.). Kitaip tariant, jeigu pardavjas
neaptaria su pirkju daikto kokybs trkum, laikoma, kad pardavjas garantuoja j kokyb.
Taiau nuo daikt kokybs garantijos pagal statym, pagal kuri garantuoja daikto kokyb, jo
78
Pavyzdiui, Stokholmo Prekybos rm arbitrainis teismas 1998 m. birelio 5 d. byloje nusprend, kad ir
prajus ketveriems metams nuo detali perdavimo, pardavjas yra atsakingas u dl neteisingo detali
montavimo rengim (pres) atsiradusi al, jeigu pardavjas neinformavo pirkjo apie neteisingo detali
montavimo pasekmes, apie kurias pardavjo inojo ar turjo inoti (r. Magnus Ulrich. Das UN-Kaufrecht
aktuelle Entwicklungen und Rechtsprechungspraxis. In: Zeitschrift fr Europisches Privatrecht (ZEuP), 3/2002,
p. 523, 536).
79
Giuffr, 1987, Art. 39, Anm. 2.7.
69
Vytautas Mizaras
perdavimo pirkjui momentu, skiriasi sutartin garantija, kuri pardavjas gali numatyti
pirkimo-pardavimo sutartyje. Sutartin garantija reikia, kad pardavjas suteikia parduodam
daiktui kokybs garantij, t. y. kad daiktas bus tinkamos kokybs tam tikr laik (garantijos
termin). Galima iskirti dviej ri sutartines garantijas: daikto gamintojo sutartin
garantij ir pardavjo ar kito platintojo sutartin garantij. Daikto gamintojo sutartin
garantija seka paskui daikt, nesvarbu, kad daiktas parduodamas daugiau nei vien kart.
Sutartin garantija laikytina papildoma gamintojo ar pardavjo suteikiama daikt kokybs
garantija alia garantijos pagal statym. Sutartin garantija numatyta CK 6.335 straipsnio 1
dalyje. ioje normoje taip pat numatyta, kad pardavjui pareig suteikti sutartin daikt
kokybs garantij gali nustatyti ir Seimo priimti statymai. Garantija galioja ne tik paiam
daiktui, bet ir visoms daikto sudtinms (komplektuojamosioms) dalims. Taiau statymuose
ar sutartyje gali bti numatyta, kad garantija taikomas tik daiktui ar tik kai kurioms daikto
sudtinms dalims, arba taikomi skirtingi garantijos terminai daiktui ir skirtingi terminai jo
komplektuojamosioms dalims.
2.2. Daikt kokybs garantijos termino skaiiavimas.
Pardavjo suteikiamos daikt kokybs garantijos terminas pradedamas skaiiuoti nuo
daikt perdavimo, jeigu sutartyje nenumatyta, kad garantijos terminas pradedamas skaiiuoti
nuo kitokio momento (pavyzdiui, nuo daikt (rangos) sumontavimo ar naudojimo pradios
momento). Daikt perdavimo pirkjui momentas nustatomas pagal CK 6.318 straipsnio 2
dalies taisykles. Garantijos terminas gali bti vairus (pavyzdiui, 6 mnesiai, 1 metai, 2 metai
ir pan.). Nuo kokio momento pradedamas skaiiuoti garantijos terminas ir kiek jis tsiasi,
svarbu dl to, kad per termin gali bti reikiami reikalavimai dl daikto trkum.
CK 6.335 straipsnio 3 dalyje numatyta iimtis, kai garantijos terminas pradedamas
skaiiuoti ne nuo daikt perdavimo pirkjui momento. i taisykl taikoma tik tais atvejais, kai
pirkjas negali naudotis perduotais daiktais dl nuo pardavjo priklausani klii. Klitys,
dl kuri negalima naudoti daikt, gali bti tiek teisins, tiek fizins. Tarkim, pardavjas
perduoda daikt, kuris yra keistas treiajam asmeniui, ir daiktas yra pas treij asmen, arba
pirkjui perduodamas daiktas, kuris dl trkum negali bti naudojamas. i taisykl taip pat
taikysime tik tais atvejais, kai u klitis, dl kuri negalima naudoti perduot daikt,
atsakingas pardavjas (skaitant ir jam tenkani atsitiktinio daikto sugedimo ar uvimo rizik).
Jeigu dl i klii yra pirkjo kalt ar jam teko j atsiradimo rizika, tai analizuojama
taisykl netaikoma. Taigi, jeigu dl klii, u kurias atsakingas pardavjas, negalima
perduot daikt naudoti, tai garantijos terminas pradedamas skaiiuoti ne nuo daikt
perdavimo momento, o nuo to momento, kai bus paalintos klitys, trukdanios naudoti daikt.
Atkreiptinas dmesys tai, kad apie klitis, trukdanias naudoti daikt, pirkjas privalo
praneti pardavjui per proting termin po to, kai klitis pastebjo ar turjo pastebti, ir
nurodo, kokios daikto naudojimo klitys yra.
CK 6.335 straipsnio 4 dalyje numatyta speciali garantijos termino skaiiavimo taisykl,
taikytina tais atvejais, kai pirkjas dl daikto trkum negali naudotis daiktu. Nuo aukiau
pamintos taisykls, kuri numatyta CK 6.335 straipsnio 3 dalyje, i taisykl skiriasi tuo, kad
CK 6.335 straipsnio 3 dalyje numatyta taisykl taikoma tais atvejais, kai pirkjas nuo pat
daikt perdavimo momento negali naudoti daikt, nes jis to negali daryti dl nuo pardavjo
priklausani prieasi, o taisykl, numatyta CK 6.335 straipsnio 4 dalyje, taikoma tais
atvejais, kai daikto trkumai, u kuriuos atsako pardavjas, atsiranda jau daikto naudojimo
metu (pavyzdiui, dl paslpto daikto trkumo, kurio nebuvo galima pastebti daikto
70
Vytautas Mizaras
patikrinimo metu, vliau daiktas sugenda ir tol, kol pardavjas neitaiso daikto trkum,
pirkjas juo negali naudotis). Tokiu atveju sutartyje numatytas garantijos terminas pratsiamas
tokiam laikui, kur pirkjas dl daikto trkum negaljo juo naudotis. Taiau pardavjas gali
ginyti garantijos termino pratsim, jeigu pirkjas nepranea pardavjui apie daikto trkumus,
trukdanius naudoti daikt, per proting termin po to, kai jis daikto trkumus pastebjo ar
turjo pastebti, ir nenurodo, kokie yra daikto naudojimo trkumai.
Komplektuojamajai daikto daliai taikomas toks pats garantijos terminas, koks taikomas
paiam daiktui, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nenumato skirting garantijos termin
daiktui ir jo komplektuojamosioms dalims. Jeigu kitaip nenumatyta sutartyje, garantijos
terminas skaiiuojamas vienodai daiktui ir jo komplektuojamosioms detalms.
Kai per nustatyt daikto kokybs garantijos termin pirkjas pareikia dl atsiradusi
trkum reikalavimus pardavjui, o is, tenkindamas pirkjo reikalavimus, pakeiia
netinkamos kokybs daikt ar jo komplektuojamj detal tinkamos kokybs daiktu ar
komplektuojamja detale, tai pakeistam tinkamos kokybs daiktui ar pakeistai
komplektuojamajai detalei taikomas toks pat garantijos terminas, koks buvo nustatytas ir
anksiau perduotam daiktui ar komplektuojamajai detalei (CK 6.335 str. 6 d.). Pavyzdiui,
jeigu daiktui, kur pardavjas pakeit buvo numatytas vieneri met garantijos terminas, tai
vietoj jo pakeistam daiktui taip pat turi bti taikomas vieneri met garantijos terminas.
Pakeisto daikto ar pakeistos komplektuojamosios detals garantijos terminas skaiiuojamas
vadovaujantis CK 6.335 straipsnyje numatytomis taisyklmis, t. y. garantijos terminas
pradedamas skaiiuoti i naujo taip, kaip bt garantijos terminas skaiiuojamas pagal sutart
perduotam daiktui. Kitaip tariant, pakeisto daikto ar pakeistos komplektuojamosios detals
garantijos termin buvs ankstesnio daikto ar komplektuojamosios detals, kuri buvo pakeista,
garantijos terminas neskaitomas. Tiesa, CK 6.355 straipsnio 6 dalies norma dispozityvi, todl
sutartyje gali bti numatyta ir kitaip.
2.3. Reikalavim dl daikto kokybs reikimas per garantijos termin.
Jeigu daikto kokybs garantijos terminas nustatytas, tai reikalavimus dl daikto kokybs
trkum pirkjas gali pareikti, jeigu daikto kokybs trkumai nustatomi per garantijos
laikotarp. Reikalavimai dl komplektuojamosios detals trkum gali bti pareikti per iai
detalei numatyt garantijos termin, jeigu is terminas yra ilgesnis negu pagrindinio gaminio
kokybs garantijos terminas. Jeigu komplektuojamosios detals kokybs garantijos terminas
yra trumpesnis negu pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas, tai reikalavimai gali
bti reikiami per pagrindiniam gaminiui nustatyt kokybs garantijos termin. Kai kokybs
garantijos terminas yra vienodas ir pagrindiniam gaminiui, ir komplektuojamajai detalei, tai
reikalavimai dl kiekvieno i j kokybs trkum gali bti reikiami per nustatyt vienod
garantijos termin. CK 6.338 straipsnio 5 dalyje tvirtinta specialioji taisykl, kuri taikoma tais
atvejais, kai nustatytas daikto kokybs garantijos terminas yra trumpesnis negu dveji metai.
Jeigu daikto kokybs garantijos terminas yra trumpesnis nei dveji metai, ir daikto trkumai
nustatyti pasibaigus garantijos terminui, bet neprajus dvejiems metams nuo daikto perdavimo
dienos, tai pirkjas gali pareikti reikalavimus dl daikto kokybs trkum, jeigu jis rodo, kad
nustatyti daikto trkumai atsirado iki daikto perdavimo arba dl prieasi, atsiradusi iki
daikto perdavimo, u kurias atsako pardavjas.
3. Daikto tinkamumo naudoti terminas.
71
Vytautas Mizaras
Bendrasis dvej met terminas, numatytas CK 6.338 straipsnio 2 dalyje, kaip minta,
netaikomas ne tik tais atvejais, kai statymuose ar sutartyje nustatytas daikto kokybs
garantijos terminas, bet ir kai numatytas daikto tinkamumo naudoti terminas.
CK 6.336 straipsnyje tvirtinta daikt tinkamumo naudoti termino samprata ir
skaiiavimo ypatumai. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 4 dalimi, reikalavimus dl daikto,
kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trkum galima pareikti, jeigu jie nustatyti
per tinkamumo naudoti termin.
CK 6.336 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pardavjui pareiga perduoti pirkjui daikt,
kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, taip, kad pirkjas turt reali galimyb
panaudoti daikt pagal paskirt iki daikto tinkamumo naudoti termino pabaigos. Nurodant
daikto tinkamumo naudoti termin, turi bti nurodoma daikto pagaminimo diena (turi bti
pilnas nurodymas: metai, mnuo ir diena), o taip pat laiko tarpas, kuris skaiiuojamas nuo
daikto pagaminimo dienos, kur daiktas tinkamas naudoti (pvz., du mnesiai nuo nurodytos
daikto pagaminimo datos), arba nurodyti konkrei kalendorin dat (pvz., iki 2010 10 03).
Atkreiptinas dmesys tai, kad CK 6.338 straipsnyje numatyti terminai nra iekinio
senaties terminai, o terminai reikalavimams (pretenzijoms) dl daikto trkum pareikti.
CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas ei mnesi iekinio senaties terminas
reikalavimams dl daikto trkum pareikti. Todl jeigu i pradi per CK 6.338 straipsnyje
numatytus terminus buvo pareikti reikalavimai dl daikto trkum pardavjui, tai i
reikalavim nepatenkinus arba netinkamai patenkinus, pirkjas gali pareikti iekin teismui
dl daikto trkum per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyt iekinio senaties
termin.
1.3. Teisi gynimo bdai, kai daiktai neatitinka komplektikumo reikalavim

Pardavjo pareigos perduoti komplektikus daiktus nevykdymo teisiniai padariniai numatyti
CK 6.341 straipsnyje. io straipsnio 1 dalyje numatytos dvi alternatyvios galimybs pirkjui
ginti paeist teis gauti daiktus, atitinkanius komplektikumo reikalavimus.
Pirma, pirkjas gali reikalauti sumainti daikto, kuris neatitinka komplektikumo
reikalavim, kain (reikalavimo sumainti kain taikymas analogikas tokio reikalavimo
taikymui, kai perduodamas netinkamos kokybs daiktas). Pirkjas tokiu atveju gali reikalauti
ir nuostoli, atsiradusi dl nekomplektik daikt perdavimo, atlyginimo tiek, kiek j
nepadengia kainos sumainimas.
Antra, pirkjas gali nustatyti papildom proting termin prievolei perduoti
komplektikus daiktus tinkamai vykdyti, t. y. sukomplektuoti daiktus taip, kad jie atitikt
jiems keliamus komplektikumo reikalavimus. i pirkjo teis atitinka bendrj sutari teiss
norm, numatyt CK 6.209 straipsnyje. Jeigu pirkjas nustato papildom termin sutariai
vykdyti, tai jis negali taikyti kit teisi gynimo bd, numatyt CK 6.341 straipsnyje,
iskyrus nuostoli, atsiradusi dl nekomplektik daikt perdavimo, atlyginimo.
CK 6.341 straipsnio 2 dalyje numatytos nekomplektik daikt perdavimo teisins
pasekms taikomos tais atvejais, kai pirkjas pasirinko CK 6.341 straipsnio 1 dalies 2 punkte
numatyt teisi gynimo bd, t. y. nustat papildom proting termin pardavjui jo prievolei
sukomplektuoti daiktus pagal parduodamam daiktui taikomus komplektikumo reikalavimus,
72
Vytautas Mizaras
o pardavjas per nustatyt papildom termin ios prievols nevykd. Tokiu atveju pirkjas
turi dvi alternatyvias galimybes: arba reikalauti pakeisti nekomplektikus daiktus
komplektikais, arba nutraukti sutart (atsisakyti vykdyti sutart). Taiau pirkjas ne visais
atvejais laisvai gali pasirinkti vien i i galimybi. Reikalavimas nekomplektikus daiktus
pakeisti komplektikais daiktais reikia reikalavim vykdyti prievol natra, nes teis
reikalauti vykdyti prievol natra, minta, gali bti realizuojama ne tik tada, kai sutartis
apskritai nevykdyta, bet ir tada, kai ji vykdyta netinkamai. Analizuojam reikalavim
pirkjas gali pareikti, jeigu yra tokios slygos.
Pirma, daiktai, esantys pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, turi bti apibdinti ries
poymiais.
Antra, reikalavimo daikt, apibdint ries poymiais, pakeisti tinkamos kokybs
daiktu pirkjas negali pareikti, jeigu daikto trkumai yra nedideli (neesminiai). Ar daikto
trkumai yra nedideli (neesminiai), yra fakto klausimas, todl tai turi bti nustatoma,
atsivelgiant visas konkreios situacijos aplinkybes. Nustatant, daikto trkumai yra nedideli
ar dideli, turt bti vertinamos, pavyzdiui tokios aplinkybs: ar daikto trkumai gali bti
paalinti be neproporcing ilaid ar laiko snaud (pavyzdiui, ar pardavjo ilaidos,
susijusios su tinkamos kokybs daikt pristatymu ir susigrint daikt realizavimu bus
neproporcingai didesns, nei pirkjo nuostoliai, susij su nekokybik daikt perdavimu), ar
trkumai gali i naujo pasireikti, ar trkumai pasireikia tik vien kart ar pakartotinai, ar
trkumus manoma apskritai paalinti ar ne, ir kitas aplinkybes. Jeigu daikto trkumai nedideli
(neesminiai), tokiu atveju pirkjas gali reikti reikalavimus, numatytus CK 6.341 straipsnio 1
dalies 1, 2 punktuose (reikalauti sumainti kain arba kad pardavjas per proting termin
sukomplektuot daiktus), o taip pat reikalavim dl nuostoli atlyginimo. Daikt pakeitimo
ilaidos tenka pardavjui. Daikt pakeitimo atveju daikt gabenimo ilaidos tenka pardavjui
net ir tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad daikt gabenimo
(pirmojo daikto perdavimo atveju) ilaidas padengia pirkjas. Kita vertus, pardavjas privalo
atlyginti ir visus kitus nuostolius, atsiradusius dl nekomplektik daikt perdavimo tiek, kiek
to nepadengia daikt pakeitimas komplektikais daiktais.
Reikalavimas pakeisti nekomplektikus daiktus komplektikais daiktais reikia, kad
daiktai pagal sutart jau buvo pirkjui perduoti, todl tokio reikalavimo negalima reikti, kai
pirkjas dar prie perduodant jam daiktus nurodo, kad jie yra nekomplektiki ir daikto
nepriima. Pastaruoju atveju pirkjas gali pasinaudoti teisi gynimo bdais, kurie taikomi
pardavjui nevykdius pareigos perduoti reikalavimus atitinkanius daiktus.
Jeigu pardavjas, patenkindamas pirkjo reikalavim dl daikt pakeitimo,
nekomplektikus daiktus pakeiia komplektikais, tai pirkjas turi grinti pardavjui jo
perduotus nekomplektikus daiktus.
Reikalauti vienaalikai nutraukti sutart pirkjas gali, jeigu nekomplektik daikt
perdavimas yra esminis sutarties paeidimas (CK 6.217 str. 2 d.). Esant esminiam sutarties
paeidimui, pirkjas sutart gali nutraukti vienaalikai, nesikreipiant teism (CK 6.217 str. 2
d., 6.218 str. 1 d.). Sutarties nutraukimo atveju abi alys atleidiamos nuo sutarties vykdymo
(CK 6.221 str. 1 d.), taiau alis gali reikalauti grinti jai visk, k ji yra perdavusi kitai aliai
vykdydama sutart, jeigu ji tuo pat metu grina kitai aliai visa tai, k buvo i pastarosios
gavusi, t. y. taikoma restitucija. Todl pirkjas turi teis reikalauti grinti sumokt kain, o
pardavjas privalo j grinti. Pirkjas privalo grinti pardavjui jam perduotus daiktus. Ar
73
Vytautas Mizaras
netinkamos kokybs daikt perdavimas yra esminis sutarties paeidimas, nustatoma pagal CK
6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus vertinamuosius kriterijus. Paymtina, kad sutarties
nutraukimas neatleidia pardavjo nuo nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs daikt
perdavimo, atlyginimo (CK 6.221 str. 2 d.), todl pirkjas gali reikalauti ir nuostoli,
atsiradusi dl nekomplektik daikt perdavimo, atlyginimo.
CK 6.341 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos teisins pasekms atsiranda ir tais atvejais,
kai pardavjas paeidia savo pareig perduoti pirkjui daikt komplekt (CK 6.340 str.). Kita
vertus, pirkjas negali pasinaudoti tais teisi gynimo bdais, numatytais CK 6.341 straipsnyje,
kuri negalima taikyti, atsivelgiant prievols perduoti daikt komplekt pobd arba kai
sutartyje numatyta kas kita. Pavyzdiui, pirkjas negals reikalauti pakeisti nekomplektikus
daiktus komplektikais, kadangi daiktai, priklausantys daikt rinkiniui, yra savarankiki, todl
pirkjas, jeigu jam perduoda ne visus daiktus, sudaranius daikt komplekt, gali pasinaudoti
tais teisi gynimo bdais, kurie taikomi pardavjui paeidus pareig perduoti daiktus (CK
6.324 str.).
1.4. Teisi gynimo bdai, kai daiktai neatitinka daikt taros ir pakuots reikalavim
Reikalavim dl daikt taros ir pakuots paeidimo teisins pasekms numatytos CK 6.343
straipsnyje. iame straipsnyje nurodytos teisins pasekms neatsiranda, jeigu pirkimo-
pardavimo sutartyje numatyta, kad pardavjas neprivalo perduoti daikt taroje ar supakuot,
arba tai lemia prievols prigimtis, o taip pat daikt pobdis (CK 6.342 str. 1 d.). Kita vertus,
ios teisins pasekms neatsiranda, jeigu pirkjas sutarties sudarymo metu inojo ar negaljo
neinoti apie daikt neatitikim taros ar pakuots reikalavimams (CK 6.327 str. 2 d.). Pirkjas,
nordamas pasinaudoti mintame straipsnyje numatytais teisi gynimo bdais, turi pardavjui
apie daikt neatitikim taros ar pakuots reikalavimams, kaip kad ir apie daikt neatitikim
kitokiems reikalavimams, praneti per statym ar sutarties numatyt termin, o jeigu is
terminas nenustatytas, - per proting termin po to, kai neatitikim pastebjo ar turjo
pastebti, iskyrus, kai pardavjas inojo ar turjo inoti, kad jo perduodami daiktai neatitinka
daikt taros ar pakuots reikalavim.
CK 6.343 straipsnio 1 dalyje numatyta pirkjo teis atsisakyti priimti daiktus ir
pareikalauti, kad pardavjas supakuot ar pateikt daiktus taroje arba pateikt pakuot ar tar.
Pirkimo-pardavimo sutartyje gali bti numatytos ir kitokios reikalavim dl daikt taros ir
pakuots paeidimo teisins pasekms.
CK 6.343 straipsnio 2 dalyje numatyti alternatyvs io straipsnio pirmojoje dalyje
numatytiems pirkjo teisi gynimo bdams, kai pardavjas paeidia daikt taros ir pakuots
reikalavimus. Pirkjas gali savo pasirinkimu pasinaudoti tokiais paiais teisi gynimo bdais,
kuriais jis gali pasinaudoti, kai pardavjas perduoda netinkamos kokybs daiktus (CK 6.334
str. 1 d.). Tai rodo, kad daikt taros ar pakuots reikalavim paeidimas prilyginamas daikt
kokybs reikalavim paeidimui. Taigi pirkjas gali, priklausomai nuo kiekvieno teisi
gynimo bd taikymo slyg, savo pasirinkimu reikalauti: (1) kad daiktai, sutartyje apibdinti
pagal r, neatitinkantys taros ir pakuots reikalavim, bt pakeisti daiktais, atitinkaniais
taros ir pakuots reikalavimus, iskyrus atvejus, kai daikt taros ar pakuots trkumai yra
nedideli arba jie atsirado dl pirkjo kalts; (2) kad bt atitinkamai sumainta kaina; (3) kad
pardavjas neatlygintinai per proting termin paalint daikt taros ar pakuots trkumus
arba atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti, jeigu trkumus galima paalinti; (4) grinti
74
Vytautas Mizaras
sumokt kain ir atsisakyti sutarties, kai daikt, neatitinkani taros ar pakuots reikalavim,
pardavimas yra esminis sutarties paeidimas.
1.5. Teisi gynimo bdai, taikomi, kai pardavjas paeidia pareig patvirtinti daikto
nuosavybs teis
CK 6.321 straipsnio 6 dalyje numatyti pirkjo teisi gynimo bdai, kai pardavjas paeidia
pareig patvirtinti daikto nuosavybs teis. Mintoje normoje numatyti du alternatyvs teisi
gynimo bdai:
(1) reikalavimas sumainti perduodam daikt kain arba
(2) reikalavimas nutraukti pirkimo-pardavimo sutart.
Pirkjas turi teis pasirinkti, kuriuo teisi gynimo bdu pasinaudoti. Pasinaudojimas bet
kuriuo i i teisi gynimo bd neatima i pirkjo teiss reikalauti nuostoli atlyginimo, jeigu
jie atsirado dl mint pardavjo pareig paeidimo. Pirkjas netenka teiss pasinaudoti
aukiau nurodytais teisi gynimo bdais, jeigu pardavjas rodo, kad pirkjas inojo ar turjo
inoti apie treij asmen teiss ar pretenzijas perduodamus pagal pirkimo-pardavimo
sutart daiktus.
Jeigu parduot daikt teismas dl pagrind, atsiradusi iki sutarties vykdymo, atiteisia i
pirkjo, tai taikomos CK 6.323 straipsnyje numatytos teisins pasekms. iame straipsnyje
numatyta, kad kai parduot daikt teismas dl pagrind, atsiradusi iki sutarties vykdymo,
atiteisia i pirkjo, tai pardavjas privalo pirkjui grinti sumokt kain ir atlyginti io
turtus nuostolius, jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas apie tokius pagrindus inojo ar
turjo inoti. Pardavjui atsakomyb, kai perduotas daiktas atiteisiamas i pirkjo atsiranda,
jeigu yra tokios slygos:
(1) treiojo asmens iekinys patenkinamas tuo pagrindu, kuris buvo atsirads iki
pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, t. y. iki daikt perdavimo pirkjui. Kitaip tariant,
daiktas turi bti atiteisiamas dl treij asmen teisi ar pretenzij, buvusi daikto
perdavimo metu;
(2) pardavjas nerodo, kad pirkjas apie treiojo asmens teises ar pretenzijas, kuri
pagrindu buvo atiteistas daiktas, inojo ar turjo inoti pardavjo pareigos perduoti daikt
vykdymo momentu;
(3) pardavjas, nepaisant, kad nebuvo patrauktas dalyvauti byloje, nerod, kad
dalyvaudamas byloje, bt galjs sukliudyti parduot daikt paimti i pirkjo (CK 6.322 str.
2 d.).
CK 6.323 straipsnio 2 dalyje numatyta imperatyvi taisykl, pagal kuri negalioja
pardavjo ir pirkjo susitarimai dl pardavjo atsakomybs, kai parduotas daiktas atiteisiamas
i pirkjo, netaikymo ar jos dydio apribojimo, jeigu pardavjas, inodamas ar turdamas
inoti, kad treiasis asmuo perduodam daikt turi teisi ar pretenzij, kuriomis remiantis
teismo sprendimu yra atiteistas daiktas i pirkjo, apie tai neinformuoja pirkjo. Toks
susitarimas, jeigu ir bt sudarytas, bt negaliojantis (CK 1.80 str. 1 d.). Kitaip tariant, ali
susitarimas dl pardavjo atsakomybs, kai parduotas daiktas atiteisiamas i pirkjo,
netaikymo ar apribojimo galios, jeigu pirkjas inojo ar turjo inoti apie tokias treij
asmen teises ar pretenzijas, kurios buvo pagrindu priimti teismui sprendim, pagal kur
75
Vytautas Mizaras
daiktas atiteisiamas i pirkjo. Tokia taisykl numatyta, siekiant pirkjo ir pardavjo interes
pusiausvyros, nes pirkjas, vis pirma, dl savo paties neatsargumo gali neisiaikinti, ar
daiktas yra apsunkintas treij asmen reikalavimais, nors galjo t padaryti, o, antra,
pirkjas gali sutikti pirkti daikt, inodamas apie treij asmen pretenzijas ir reikalavimus.
i taisykl reikt taikyti ir aikinti sistemikai su CK 6.252 straipsnio 1 dalimi, pagal kuri
negalioja ali susitarimas dl civilins atsakomybs u nuostolius, padarytus dl skolininko
(iuo atveju pardavjo) tyios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydio apribojimo
2. Teisi gynimo bdai pirkjui paeidus pareigas

2.1. Pareigos sumokti kain paeidimo teisiniai padariniai
CK 6.314 straipsnio 5 dalyje numatyti netinkamo pirkjo pareigos sumokti kain vykdymo
teisiniai padariniai. i norm reikia taikyti ir aikinti sistemikai su CK 6.344 straipsnio 2
dalimi. Jeigu pirkjas praleidia termin sumokti kain, jis laikomas paeids sutart (CK
6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Kai pirkjas praleidia termin kainos sumokjimo prievolei
vykdyti, pardavjas gali reikalauti:
(1) sumokti kain, t. y. vykdyti pinigin prievol natra (CK 6.213 str. 1 d.);
(2) reikalauti sumokti palkanas. Kaip ir kiekvienos pinigins prievols vykdymo
termino praleidimo atveju (CK 6.261 str.), taip ir kainos sumokjimo (kainos sumokjimas yra
pinigin prievol) termino praleidimo atveju, pirkjas gali reikalauti statym ar sutartyje
nustatyt palkan. Jeigu sutartyje nenumatytas kitoks palkan dydis, tai j dydis nustatomas
pagal CK 6.210 straipsn arba, jeigu konkreiu atveju taikytinas, pagal Mokjim, atliekam
pagal komercinius sandorius, vlavimo prevencijos statymo 80 2 straipsnio 3 dal ir 3
straipsnio 4 dal81. (Palkan mokjimas u vlavim sumokti kain numatytas ir 1980 m.
Vienos konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 78 straipsnyje).
Atkreiptinas dmesys tai, kad CK vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju numato, kad
pirkjui (vartotojui), praleidus kainos mokjimo terminus, palkan u laiku nesumokt
sum neskaiiuojamos (CK 6.360 str. 5 d.);
(3) reikalauti nuostoli atlyginimo. Jeigu dl termino sumokti kain pardavjui atsirado
nuostoli, tai pirkjas juos privalo atlyginti (CK 6.256 str. 2 d., 6.260 str. 2 d.). Taiau
nustatant nuostoli dyd, btina turti omenyje, kad palkanos laikomos minimaliais
nuostoliais, todl pardavjas gali reikalauti kit nuostoli atlyginimo, jeigu jis rodys juos
patyrs. Jeigu sutartyje numatytos ir netesybos u kainos sumokjimo termino praleidim,
80
Valstybs inios, 2003, Nr. 123-5571. statymas taikomas visiems tarp kio subjekt arba kio subjekt ir
valstybs institucij sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos u atlyginim perduodamos preks,
teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokjimai. Paymtina, kad pirkimo-pardavimo sutarties
atveju, is statymas taikomas tik u kainos mokjimo termino praleidim, kai jau yra perduotos preks.
Pardavjo pareigai mokti palkanas u iankstin gaut mokjim neperdavus preki, statymas netaikomas.
81
iose statymo normose numatyta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palkan, kurias skolininkas privalo
sumokti u pavlavim, dydis apskaiiuojamas taikant io statymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyt palkan
norm (t. y. vieno mnesio VILIBOR (vidutins tarpbankins palkan normos, kuriomis bankai pageidauja
(pasiruo) paskolinti l litais kitiems bankams) palkan norma, padidinta 7 procentiniais punktais), galiojusi
t met pusmet, kur skolininkui atsirado pareiga mokti palkanas. Pirmj met pusmet galioja paskutin
palkan norma, paskelbta prie pirmojo met pusmeio pirmj kalendorin dien, antrj met pusmet galioja
paskutin palkan norma, paskelbta prie antrojo met pusmeio pirmj kalendorin dien.
76
Vytautas Mizaras
tokiu atveju palkan ir netesyb santykis yra toks, koks nuostoli ir netesyb, t. y. netesybos
skaitomos palkanas.
(4) reikalauti nutraukti sutart. Pardavjas taip pat gali nustatyti papildom termin
kainai sumokti (CK 6.209 str. 1 d.), taiau tokiu atveju jis negali taikyti kitoki gynimo bd
(CK 6.209 str. 2 d.). Jeigu termino praleidimas nra esminis paeidimas ir pardavjas nustat
papildom termin kainai sumokti, tai pasibaigus papildomam terminui ir pirkjui
nesumokjus kainos, pardavjas gali nutraukti sutart (CK 6.209 str. 3 d.). Jeigu termino
praleidimas yra esminis sutarties paeidimas, tai pardavjas gyja teis nutraukti sutart,
vadovaujantis CK 6.217 ir 6.218 straipsniais. Sutarties nutraukimas atleidia abi sutarties alis
nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.).
Jeigu pirkimo-pardavimo sutarties dalyku yra kilnojamieji daiktai, ir jie yra perduoti
pirkjui, o is u juos nesumoka, tai be CK 6.344 straipsnyje numatyt teisini padarini,
atsiranda ir CK 6.345 straipsnio 1 dalyje numatyti teisiniai padariniai. Atsiranda tokie teisiniai
padariniai: teis nutraukti sutart ir reikalauti grinti perduotus kilnojamuosius daiktus. i
teisin pasekm atsiranda esant tokioms slygoms:
(a) pirkimo-pardavimo sutarties dalyku yra kilnojamieji daiktai;
(b) daiktai jau perduoti pirkjui, o is u juos nesumokjo. Jeigu sumokjo dal kainos,
tai atsiranda teis reikalauti grinti tik toki daikt ar daikto dal (jeigu daiktai yra dals),
kuri yra proporcinga sumoktai kainos daliai. Atsisakymas sutarties turi bti raytinis.
Teiss nutraukti sutart pardavjas netenka, jeigu: (i) daikt nra j perdavimo vietos
valstybje (pvz., pirkjas juos perleido kitam asmeniui, ir po perdavimo daiktai yra kitoje
valstybje, nei, kad jie buvo, kai juos perdav pirkjui pardavjas); (2) daiktai yra perleisti
atlygintinai treiajam asmeniui, neirint tai, ar treiasis asmuo yra daikt perdavimo vietos
ar kitoje valstybje; (3) daiktai yra suvaryti keitimo (hipotekos ar kilnojamo turto keitimo)
teise ar uzufrukto teise. Jeigu pardavjas netenka teiss reikalauti grinti daiktus, tai jis gali
pasinaudoti kitais io kodekso ar sutarties numatytais teisi gynimo bdais. Atkreiptinas
dmesys tai, kad CK 6.345 straipsnio 1 dalies norm reikia taikyti ir aikinti sistemikai su
io straipsnio 2 dalimi, todl pardavjas netenka teiss reikalauti grinti daiktus, u kuriuos
nesumokta, ir tais atvejais, kai pirkjas tampa nemokus, o jo administratorius pasilo
sumokti kain ar pateikia ios prievols vykdymo utikrinim.
Jeigu sutartyje numatytas pardavjo pareigos perduoti daiktus ir pirkjo pareigos
sumokti kain vykdymas dalimis, tai pardavjas turi teis sustabdyti prievols perduoti kitus
daiktus vykdym tol, kol pirkjas sumoks visikai u jau pardavjo perduotus daiktus (CK
6.344 str. 7 d.). Jeigu pirkjas sumokjo dal kainos u perduotus daiktus, tai pardavjas gali
sustabdyti kitos savo prievols dalies vykdym tiek, kiek prievols nevykd pirkjas (CK
6.58 str. 3 d.). ia teise pardavjas gali pasinaudoti ir tais atvejais, kai yra aiku, jog nustatytu
terminu pirkjas nesumoks kainos u perduotus daiktus. Jeigu pirkjas atsisako sumokti
kain u perduotus daiktus, tokiu atveju pardavjas gali pasinaudoti CK 6.344 straipsnio 6
dalyje ir CK 6.345 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytais teisi gynimo bdais (reikalauti vykdyti
prievol natra, reikalauti nutraukti sutart, sumokti palkanas). Jeigu sutartis numato
iankstin apmokjim, tai pardavjas gali pasinaudoti teise, numatyta CK 6.315 straipsnio 2
dalyje. Pardavjas neturi teiss pasinaudoti savo prievols sustabdymu CK 6.58 straipsnio 2
dalyje numatytais atvejais.
77
Vytautas Mizaras
Jeigu sutartis numat iankstin kainos mokjim, tai, jeigu pirkjas i anksto kainos
nesumoka, pardavjas turi teis sustabdyti sutarties vykdym (CK 6.315 str. 2 d.).
2.2. Pareigos priimti daiktus paeidimo teisiniai padariniai

CK 6.346 straipsnio 3 dalyje numatytos pirkjo pareigos priimti daiktus nevykdymo teisiniai
padariniai. Kai pirkjas paeidia savo pareig priimti daiktus, pardavjas gali pasinaudoti
dviem alternatyviais teisi gynimo bdais:
(a) arba reikalauti, kad pirkjas priimt daiktus (reikalauti vykdyti pareig natra), arba
(b) nutraukti sutart. Jeigu pareigos priimti daiktus nevykdymas yra esminis pirkimo-
pardavimo sutarties paeidimas (CK 6.217 str. 2 d.), tokiu atveju sutart galima nutraukti
vienaalikai. Pirkjas taip pat gali reikalauti ir nuostoli, atsiradusi dl pareigos priimti
daiktus paeidimo, atlyginimo (CK 6.63 str. 1 d., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.).
ios teisins pasekms atsiranda tik tais atvejais, kai pirkjas laikomas paeidusiu
pareig priimti daiktus, t. y. minti teisi gynimo bdai netaikomi, jeigu pirkjas turi teis
atsisakyti priimti daiktus ar nutraukti sutart (r. CK 6.346 str. 1 d.).
Jeigu dl pareigos priimti daiktus pardavjui atsirado nuostoli, jis turi teis reikalauti
juos atlyginti.
Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis

Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutart pardavjas - asmuo, kuris veriasi prekyba,
pardavjo atstovas sipareigoja parduoti prek - kilnojamj daikt pirkjui - fiziniam
asmeniui pastarojo asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar
profesija, tenkinti, o pirkjas sipareigoja sumokti kain (CK 6.350 str. 1 d.)
Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaroma vykdant mamenin prekyb.
Mamenin prekyba yra prekybin veikla, kai preks parduodamos galutiniam vartotojui
asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams tenkinti. Mamenins prekybos taisykles
reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb82.
Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis priskirtina vieosioms sutartims.
Sutarties alys. Sutarties alys pagal vartojimo pirkimo pardavimo sutart yra pardavjas
ir pirkjas.
Pardavju pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutart gali bti tik verslininkas, kitaip
tariant tik asmuo, kuris veriasi prekyba ir vykdydamas i veikl silo parduoti ar parduoda
prekes. Toks pardavjo apibrimas yra tvirtintas ir Lietuvos Respublikos vartotoj teisi
gynimo statyme. Pardavju gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, taiau btent tik tas,
kuris veriasi prekyba, tai yra prekyba turi bti jo nuolatin vykdoma kin komercin veikla.
Tam tikromis mamenins prekybos veiklomis, t.y. tam tikr preki prekyba negali usiimti
fiziniai asmenys, o juridiniai asmenys turi turti licencij, pvz. mamenine prekyba alkoholio
produktais ar tabako produktais gali usiimti tik juridiniai asmenys, turintys iai veiklai
82
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 21 d. nutarimas Nr. 697 Dl mamenins prekybos
taisykli patvirtinimo (in., 2001, Nr. 51 1778).
78
Vytautas Mizaras
iduot licencij. Kai kuri profesij atstovai ar asmenys usiimantys tam tikra veikla, negali
usiimti mamenine prekyba, pvz., pardavju negali bti advokatai, notarai, antstoliai,
auditoriai, komerciniai bankai, draudimo mons ir pan.
Pirkju gali bti tik fizinis asmuo. Juo negali bti juridinis asmuo. Pirkju yra ne bet
koks fizinis asmuo, bet btent tas, kuris perka prek ne komerciniams tikslams, bet jo
asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.
Taigi pirkjas yra vartotojas. Kaip vartotojui pirkjui yra bdingi ie poymiai: (1) jis turi bti
privatus galutinis vartotojas. Tai savo praktikoje patvirtino ir Europos Teisingumo teismas83.
Pagal ETT praktik vartojimo sutartimi negalima laikyti sutarties, kuri yra sudaryta juridinio
asmens, nors tokio juridinio asmens preks (paslaugos) yra skirtos naudotis iimtinai fiziniam
asmeniui, tai yra galutinis vartotojas bus fizinis asmuo84. Kita vertus ETT vienoje i savo byl
pabr, jog vartotojas sudarantis sutart, pagal kuri tiekiamos preks ar paslaugos, nebtinai
turi bti asmuo, kuriam tiekiamos tokios preks ar paslaugos85; (2) vartotojas siekia specifinio
tikslo, kuris bdingas vartojimo santykiams, tai yra jis vartojimo sutart sudaro su vartotojo
verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, eimos, nam kio
poreikiams tenkinti86. iuo atveju turi bti atsivelgiama asmens pozicij konkreios sutarties
atvilgiu, atsivelgiant sutarties prigimt ir tiksus, bet ne asmens subjektyvi situacij, tai
yra ne asmens asmenins aplinkybs lemia jo vartotojo status, bet btent tai kokioj pozicijoj
jis yra pagal atskir sutart, nes tas pats asmuo gali bti laikomas kaip vartotojas vienose
sutartyse, o kitose kaip ekonominis subjektas 87 . Tai, kad kins - komercins veiklos bus
imamasi ateityje nepanaikina veiklos verslikumo ar profesionalios veiklos bruoo. Kai
sutartis turi taip vadinam dvilypio naudojimo (angl. dual use) tiksl, tai yra kai sutartis
sudaroma turint tiksl naudoti prek ar paslaug tiek verslo ar profesins veiklos, tiek
asmeniniams (individualiems) tikslams, tokiu atveju sutart galima laikyti vartojimo pirkimo -
pardavimo sutartimi, kai viena alis (iuo atveju pirkjas) veikia pagrindinai u verslo ar
prekybins veiklos rib.
Sutarties dalykas. Pagal CK 6.350 str. 1 d. vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties
dalyku yra kilnojamasis daiktas 88 . Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra
siauresnis nei bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku
gali bti turtins teiss, nekilnojamasis turtas, energija, o vartojimo pirkimo-pardavimo
sutarties dalyku ie objektai negali bti. Kita vertus, neirint to, kad energija nra tiesiogiai
nurodyta esanti vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, taiau atsivelgiant CK 6.383
str. 4 d. energijos pirkimo-pardavimo sutariai, kai i sutartis yra vartojimo, mutatis mutandis
yra taikomos vartojimo pirkimo-pardavimo sutari ypatumus nustatantys straipsniai.
83
Case C-269/95 [1997] (teismo sprendimas byloje Benincasav.Dentalkit s.r.l., 1997); Case C-150/77 [1998]
(teismo sprendimas byloje Societe BertrandvPaul Ott KG, 1978) ir kt.
84
Sujungtos bylos C-541/99 ir C-542/99[2001] (teismo sprendimas bylose Capa SNC Idealservice Srl et
Idealservice MN RE Sas OMAI Srl, 2001).
85
Case C-45/96 ECRI-1199 (teismo sprendimas byloje Bayerische Hypotheken und Wechselbank AG v Edgar
Dietzinger, 1988).
86
LAT CBS teisj kolegijos 2003 m. gegus 12 d. nutartis c.b. 257 oji daugiabuio namo bendrija v.UAB
Vilniaus vandenys, Nr. 3K-3-579/2003, kat. 37.1,37.6, 40.2, 40.5.
87
Case C-269/95 [1997]I.L.Pr.559 (teismo sprendimas byloje Benincasav.Dentalkit s.r.l., 1997).
88
Vartotoj teisi gynimo statymas apibria prek plaiau ir nustato, kad prek yra bet koks kilnojamasis turtas
(daiktas).
79
Vytautas Mizaras
Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties dalyku yra ir naudota prek. Naudota prek -
prek, kuri anksiau buvo naudota, pakartotinai pateikta pardavimui89.
Sutarties forma. Vartojimo pirkimo pardavimo sutarties form reglamentuoja CK 6.351
str., kuris nustato, kad jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo
pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkjas isirenka perkam daikt
arba kitokiu bdu pareikia savo vali. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis specifin tuo,
kad daniausiai ji bus sudaroma pateikiant viej ofert.
Pirkjo akceptas yra ireikiamas konkliudentiniais veiksmais. ie konkliudentiniai
veiksmai yra ireikiami pirkjui isirinkus daikt arba kitu bdu, kuriuo ireikiama pirkjo
valia. inoma tai nepaneigia galimybs ir paiam pirkjui silyti pardavjui parduoti jam
prek, taiau neatsitiktinai statym leidjas atskir straipsn skyr vartojimo pirkimo-
pardavimo sutari vieosios ofertos reglamentavimui. Be to, vartojimo pirkimo-pardavimo-
sutarties atveju yra nustatyta iimtis i bendros sutari sudarymo taisykls (CK 6.171 str.).
Vartojimo pirkimo pardavimo sutarties atveju daikt nurodymas reklamoje, visiems
skirtuose kataloguose ar apraymuose laikomas vieja oferta, jeigu yra nurodytos esmins
pirkimo-pardavimo sutarties slygos, tuo tarpu pagal bendr taisykl vieja oferta nelaikomi
kainoraiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacin mediaga. CK 6.352 str. 2 d. taip
pat nustato speciali taisykl lyginant su CK 6.171 str. 1 d. Pagal io straipsnio 1 dal vieja
oferta laikomas visiems skirtas pasilymas sudaryti sutart, taip pat preki paymtomis
kainomis idstymas parduotuvs vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo paadjimas u tam
tikr veiksm atlikim. Tuo tarpu vartojimo pirkimo pardavimo sutarties atveju daikt
idstymas vitrinose, ant prekystalio ar kitose j pardavimo vietose, taip pat daikt pavyzdi
demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus pateikimas (apraymai,
katalogai, nuotraukos ir kt.) j pardavimo vietoje laikomi vieja oferta nepaisant to, ar
nurodyta daikt kaina arba kitos pirkimo-pardavimo sutarties slygos, iskyrus atvejus, kai
pardavjas aikiai ir nedviprasmikai nurodo, kad tam tikri daiktai nra skirti parduoti. Tokiu
atveju pardavjai turi atsakingai vertinti pateikiam reklam ar kitus aukiau aptartus
veiksmus, nes pagal CK 6.352 str. bus laikomi vieja oferta.
Sutarties esmins slygos. Esmine vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties slyga, kaip ir
bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties atveju, reikt laikyti slyg dl sutarties dalyko.
Svarbi vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties slyga yra kaina. I CK 6.352, 6.353,
6.360 straipsni galima daryti ivad, kad kainos dydis vartojimo pirkimo-pardavimo sutari
atvilgiu nra esmin sutarties slyga, ir sutartis bt laikoma sudaryta net jei alys dl kainos
dydio nesusitart. Pardavjui yra numatyta pareiga pateikti pirkjui informacij apie kain,
taiau jei pardavjas paeidia i pareig, jis privalo atlyginti nuostolius. CK 6.360 str. 1 d.
nustato, kad pirkjas privalo sumokti u daiktus pardavjo nurodyt sutarties sudarymo metu
kain, jeigu ko kito nenumato sutartis ar statymai.
Pagal CK 6.355 str. vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje gali bti numatyta slyga,
kad pirkjas daiktus priims per tam tikr sutartyje nustatyt termin, per kur pardavjas neturi
teiss t pai daikt parduoti kitam pirkjui. Jeigu ko kita nenumato sutartis, o pirkjas per
nustatyt termin neatvyksta arba neatlieka kit daikt primimui btin veiksm per
89
kio ministro 2004 m. balandio 27 d. sakymas Nr. 4-134 Dl Lietuvos Respublikos kio ministro 2002 m.
gegus 15 d. sakymo Nr. 170 Dl Lietuvos Respublikoje parduodam daikt (preki) enklinimo ir kain
nurodymo taisykli pakeitimo (in., 2004, Nr. 76 2630).
80
Vytautas Mizaras
sutartyje nustatyt termin, laikoma, kad pirkjas atsisako sutart vykdyti. Pardavjo
papildomos ilaidos, susijusios su daikt perdavimu pirkjui per tam tikr termin, skaitomos
daikt kain, jeigu sutartis ar statymai nenumato ko kita. Mintas CK straipsnis nustato
speciali taisykl lyginant su bendrosiomis pirkjo bei pardavjo teismis ir pareigomis. ia
norma yra utikrinamos pirkjo teiss (interesai). Tai yra tokiu atveju pardavjas neturi teiss
t pai daikt parduoti kitam pirkjui, be to, pardavjo papildomos ilaidos, susijusios su
daikt perdavimu pirkjui per tam tikr termin, skaitomos daikt kain, tai yra dl tokios
sutarties slygos daiktas pirkjui nebrangsta. Atkreiptinas dmesys tai, kad ios normos yra
suformuluotos dispozityviai, o tai reikia, kad alys gali susitarti ir kitaip, taiau iuo atveju
btina turti omenyje CK 6.360 str. 2 d. nustatyt taisykl, draudiani po sutarties sudarymo
vienaalikai didinti kain.
Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties slyg ypatumai. CK 6.350 str. 2 d. nustato, kad
vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse negali bti slyg, sunkinani vartotojo (pirkjo)
padt arba panaikinani ar suvarani vartotojo (pirkjo) teis pareikti iekin pardavjui
dl sutarties slyg paeidimo. CK 6.350 str. 3 d. nustato ir kitus draudimus pardavjui:
pardavjui vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties atveju draudiama: (1) nustatyti, kad
pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu ar kitomis slygomis
nuperkamas tam tikras daikt kiekis; (2) suteikti teis pirkjui i karto ar per tam tikr termin
po sutarties sudarymo gauti dovan ar pried prie daikto, iskyrus reklaminius priedus ar
nusipirkto daikto priklausinius; (3) veikti pirkjus kyriai silant daiktus ar paslaugas,
nurodant kainoraiuose, kain etiketse, parduotuvi vidaus ir lango vitrinose tariam kain
sumainim bei kitais gerai moralei ir vieajai tvarkai prietaraujaniais bdais ar
priemonmis.
CK taip pat yra nustatytas draudimas tiekti daiktus vartotojui be jo sutikimo, jeigu u
juos reikalaujama mokti. Tokio draudimo nesilaikymo pasekm statymu vartotojui
suteikiama teis tokiais daiktais naudotis savo nuoira neatlygintinai (CK 6.368 str.).
Pardavjo teiss ir pareigos
Pagrindin pardavjo teis, atitinkanti pirkjo pareig, yra teis reikalauti, kad jam bt
sumokta kaina.
Pardavjo pareigos
1. Pareiga informuoti pirkj. Pagrindin pardavjo pareiga yra informacijos
atskleidimo pareiga, utikrinanti vien i pagrindini ir klasikini vartotoj teisi, nurodyt
Vartotoj teisi gynimo statyme vartotojo teis gauti informacij. i pareiga yra nustatyta
tiek CK 6.353 str., tiek ir Vartotoj teisi gynimo statyme, kituose statymuose (pvz.,
Produkt saugos statyme) bei kituose teiss aktuose, pvz., Mamenins prekybos taisyklse,
Lietuvos Respublikoje parduodam daikt (preki) enklinimo ir kain nurodymo taisyklse.
Taip pat iuose teiss aktuose yra nustatyti ir reikalavimai informacijai. Pardavjui nustatyta
informacijos atskleidimo pareiga kartu utikrina ne tik vartotojo teis informacij, bet ir teis
savo nuoira sigyti ir naudoti prekes.
Galima iskirti iuos reikalavimus informacijai:
(1) Vartotojui turi bti pateikta btina informacija (kiekybiniai reikavimai informacijai).
Vartotoj teisi gynimo statyme yra nustatytas reikalavimas dl informacijos pateikimo ratu,
81
Vytautas Mizaras
iskyrus atvejus, kai preki ir paslaug vartojimo bdai yra tradicikai inomi. i norma turt
bti gyvendinama reikalavim enklinimui pagrindu.
Pardavjas privalo suteikti pirkjui informacij apie parduodamus daiktus: j kain
(skaitant visus mokesius), kokyb, vartojimo bd ir saugum, kokybs garantijos termin,
tinkamumo naudoti termin bei kitas daikt ir j naudojimo savybes, atsivelgiant daikt
pobd, j paskirt, vartotojo asmen bei mamenins prekybos reikalavimus. ie informacijos
turinio reikalavimai ir kiti, detalizuojantys pateikiam informacij, yra nustatyti Lietuvos
Respublikoje parduodam daikt enklinimo bei kain nurodymo taisyklse, kurios nustat
bendruosius Lietuvos Respublikoje parduodam daikt (preki) enklinimo ir kain
nurodymo reikalavimus.
Privaloma nurodyti kiekvieno daikto ar vienos ries daikt pardavimo kain ir to daikto
tinkamo standartinio vieneto kain, iskyrus toliau aptartais atvejais, kai daikto pardavimo
kaina ar standartinio vieneto kaina gali bti nenurodomos. Pardavimo kaina - galutin preks
vieneto ar tam tikro preks kiekio kaina, skaitant visus mokesius. Standartinio vieneto kaina
- galutin preks vieno kilogramo, vieno litro, vieno metro, vieno kvadratinio metro arba
vieno kubinio metro kaina, skaitant visus mokesius. Pardavimo kaina ir standartinio vieneto
kaina turi bti gerai matoma, lengvai skaitoma, suprantama ir atskiriama. Daiktams, kurie
nra supakuoti ir kuri kiekis nustatomas vartotojo akivaizdoje, turi bti nurodyta tik daikto
standartinio vieneto kaina. Daikto pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina gali bti
nenurodyta, kai daiktai pateikiami teikiant paslaugas, parduodami aukcionuose arba tai yra
meno dirbiniai ir antikvariniai daiktai.
Daikto standartinio vieneto kaina gali bti nenurodoma daikt, kuri kaina
nepriklauso nuo j svorio ar trio, jei ji sutampa su pardavimo kaina, taip pat daiktams ar
daikt grupms, kuri sra tvirtina Vyriausyb ar jos galiota institucija.
Bet kokiu bdu reklamuojant daikt, jeigu nurodoma pardavimo kaina, turi bti
nurodoma daikto standartinio vieneto kaina, iskyrus bendras nustatytas iimtis, kai galima
nenurodyti pardavimo kainos ir standartinio vieneto kainos.
(2) Teisingumo ir aikumo reikalavimas - vartotojui teikiama informacija turi bti
teisinga, isami, tiksli ir aiki.
(3) Informacija apie parduodamus daiktus neturi bti klaidinanti. Kitaip tariant
neteisinga informacija yra draudiama
(4) Informacija turi bti suteikta valstybine kalba.
Vartotojo teis informacij yra utikrinama ir informacija gali bti teikiama
vairiais bdais: enklinant prekes, suteikiant informacij pardavimo vietose, reklamuojant
prekes ar kitu bdu. Kaip informacijos teikimo bdai aptartini enklinimas ir reklama.
enklinimas - vartotojui skirtos spausdintins, raytins ar grafins informacijos
apie prek ir su ja susijusi rizik bei naudojimo saug pateikimas ant preks ir (ar) jos
pakuots. enklinimo pareig turi vis pirma gamintojas, o vliau pateikus jas rink ir
pardavjas. Gamintojas yra atsakingas u tokios informacijos pateikim, kuri suteikt
galimyb vartotojui vertinti prek ir su ja susijusi rizik per vis nurodyt, prast ar
numatom preks naudojimo laik.
82
Vytautas Mizaras
2. Pareiga perduoti pirkjui prek. iuo atveju speciali norm lyginant su
bendrosiomis pardavjo pareigomis pagal pirkimo-pardavimo sutart, CK nenustato. Taigi,
bt taikomos bendros taisykls CK 6.317-6.343 str. nuostatos.
CK 6.359 str. tik reglamentuoja specialias taisykles daikt pardavimo su slyga juos
pristatyti pirkjui. CK 6.359 str. nustato, kad jeigu vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis
numato, kad daiktai turi bti pristatyti pirkjui, tai pardavjas privalo per sutartyje nurodyt
termin pristatyti daiktus pirkjo nurodyt viet, o kai ji nenurodyta, - pirkjo gyvenamj
viet. Sutartis laikoma vykdyta nuo daikt teikimo pirkjui, o kai pirkjo nra, - nuo j
teikimo asmeniui, kuris pateikia kvit ar kitok dokument, patvirtinant sutarties sudarym ar
daikt pristatymo forminim, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu sutartis nenustato daikt
pristatymo pirkjui termino, tai daiktai turi bti pristatyti per proting termin po to, kai
pardavjas gavo pirkjo reikalavim juos pristatyti. Kai daiktai per proting termin
nepristatomi, pirkjas turi teis nutraukti sutart ir neprivalo mokti daikt pristatymo ilaid,
jeigu sutartis nenumato ko kita.
Lyginant su bendrosiomis pirkimo pardavimo normomis, io 6.359 str. 3 d. nustato
kitoki taisykl nei CK 6.319 str. 1 d., kuri numato, kad daiktai turi bti perduoti per proting
termin nuo sutarties sudarymo, o vartojimo pirkimo pardavimo sutarties atveju yra
nustatyta kad po to, kai gavo pirkjo reikalavim juos pristatyti.
3. Pareiga padengti sutarties sudarymo ilaidas. Pareig padengti vartojimo pirkimo-
pardavimo sutarties sudarymo ilaidas turi pardavjas. CK nustato galimyb alims susitarti
kitaip, taiau nustato specialius reikalavimus pardavjui kaip stipresniajai sutarties aliai.
Taigi tokios ilaidos tenka pirkjui tik tuo atveju, jeigu sutarties sudarymo metu pardavjas jas
specialiai ir atskirai aptar arba nurod j apskaiiavimo kriterijus.
4. Pardavjo pareiga utikrinti preks saug. i pardavjo pareiga yra numatyta tiek
CK, tiek ir Produkt saugos statyme. i pardavjo pareiga apima pardavjo pareig teikti
rink tik saugius gaminius. Taip pat pardavjas privalo teikti vartotojams vis i gamintojo
gaut bei kit reikiam informacij prie perduodamas gamin vartotojams, kad ie galt
vertinti su gaminiu susijusi rizik per vis nurodyt, prast ar numanom jo vartojimo laik,
kai tokia rizika be reikiamo perspjimo nra akivaizdi, suinojs, kad gaminys pavojingas,
nedelsdamas nutraukti gaminio pateikim rink, informuoti gamintoj, vartotojus, bei
atitinkamas prieiros institucijas ir imtis kit tinkam veiksm rizikai vartotojams paalinti.
Pirkjo teiss ir pareigos
Pirkjo teiss:
1. Pardavjo informacijos atskleidimo pareig atitinkanti pirkjo teis yra pirkjo
teis informacij. Vartotojo teis informacij atsiranda nuo to momento, kai jis ireikia
ketinim sigyti vien ar kit prek. Tai yra viena i pagrindini ir klasikini vartotojo teisi,
kurios utikrinimas pripastamas svarbiu ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Europos
Sjungos teiss aktuose. Tai, kad statym leidjas laiko svarbia pirkjo teise teis
informacij (atitinkamai pardavjo pareig atskleisti informacij vartotojui), rodo ir numatytos
vartotojo teiss gauti informacij gynimo priemons. Vis pirma, pardavjas, paeids
informacijos atskleidimo pareig, turi atlyginti dl to pirkjo patirtus nuostolius (CK 6.656 str.
1 d.). Antra, CK 6.353 str. 9 d. yra numatyta, kad jeigu pardavjas nesudar galimybs
pirkjui nedelsiant daikt pardavimo vietoje gauti 6.353 straipsnio 1-7 dalyse nurodyt
83
Vytautas Mizaras
informacij, tai pirkjas turi teis reikalauti i pardavjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dl
vengimo sudaryti sutart, o jeigu sutartis sudaryta, - per proting termin vienaalikai
nutraukti sutart ir pareikalauti grinti sumokt kain bei atlyginti kitus nuostolius.
Pardavjas, nesudars galimybs pirkjui gauti atitinkamos informacijos apie daiktus, atsako
u daikt trkumus, atsiradusius po daikt perdavimo pirkjui, jeigu pirkjas rodo, kad
trkumai atsirado dl to, kad jis neturjo atitinkamos informacijos.
2. Daikt apirjimo teis. Pirkjas turi teis iki sutarties sudarymo apirti
daiktus ir pareikalauti, kad pardavjas dalyvaujant pirkjui patikrint daiktus arba
pademonstruot, kaip juos naudoti, jeigu tai yra manoma atsivelgiant daikt pobd ir
mamenins prekybos taisykles.
3. Pirkjas pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutart turi teis daikt keitimo ir
grinimo teis. i teis yra specialiai reglamentuota CK 6.362 str. Pagal straipsn yra
keiiami ir grinami tinkamos kokybs daiktai, taigi is straipsnis nereglamentuoja sankcij
pardavjui (tai yra pardavjo civilins atsakomybs).
Pirkjas turi teis per keturiolika dien nuo ne maisto daikt perdavimo jam, jeigu
pardavjas nra nustats ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje
pardavjo nurodytoje vietoje analogikais kitoki matmen, formos, spalvos, modelio ar
komplektikumo daiktais. Jeigu keiiant daiktus susidaro kain skirtumas, pirkjas su
pardavju privalo atsiskaityti pagal perskaiiuotas kainas. Pirkjas turi teis reikalauti pakeisti
daiktus nenurodydamas motyv ar prieasi, kodl jam prek netiko. Taiau daikt keitimas
yra manomas tik esant 6.362 str. nustatytoms slygoms, tai yra pirkjo reikalavimas pakeisti
daiktus tenkinamas esant ioms slygoms: (1) vartojimo sutarties dalyku turjo bti tik ne
maisto preks (daiktai); (2) daiktai neturjo bti naudojami, sugadinti, turi bti isaugotos j
vartojamosios savybs bei jie neprarad prekins ivaizdos. Preks ar jos pakuots ivaizdos
pakeitimai, kurie buvo btini norint apirti prek, nra laikomi esminiais preks ivaizdos
pakeitimais. Kilus ginui dl preks ivaizdos pakeitim ar preks sugadinimo, pardavjas
privalo ratu kreiptis Valstybin ne maisto produkt inspekcij, o gavs i jos ratu pateiktas
ivadas nedelsdamas apie tai praneti pirkjui; (3) pirkjas turi rodymus, patvirtinanius, kad
jis daiktus pirko i to pardavjo. Tokiais rodymais paprastai bus ekis ar kitoks buhalterins
apskaitos dokumentas arba kiti raytiniai rodymai.
Jeigu pardavjas neturi pakeitimui tinkam daikt, tai pirkjas turi teis per
keturiolikos dien nuo preks perdavimo pirkjui termin grinti daiktus pardavjui ir atgauti
u juos sumokt kain.
CK leidia nustatyti daiktus, kuri atvilgiu io straipsnio reikalavimai nra taikomi.
CK 6.362 str. 4 d. nustato, kad pagal io straipsnio nustatyt tvark nekeiiami ar negrinami
daiktai nurodomi daikt grinimo ir keitimo taisyklse, kurios yra patvirtintos kio ministro
sakymu 90 . i taisykli 18 p. yra nurodytos preki, kurios negali bti pakeistos
analogikomis prekmis arba u jas grinti pinigai, sraas, pvz., is sraas apima tokias
prekes kaip parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniai preparatai, fotografijos ir kinematografijos
preks, audiniai ir t.t.
Tokios preks yra keiiamos ar grinamos preks pirkimo vietoje ar kitoje pardavjo
nurodytoje, pirkjui patogioje vietoje. Pirkjas pardavjui turi pateikti ratik praym,
90
in., 2001, Nr. 58 2105.
84
Vytautas Mizaras
kuriame nurodo savo pageidavim. Prie praymo pridedamas kasos aparato kvitas ar pirkimo
pardavimo kvitas, arba kitas preks pirkim pardavim i io pardavjo patvirtinantis
dokumentas.
4. Teis saug (kokybik) daikt. i pirkjo teis pagal vartojimo pirkimo - pardavimo
sutart atitinka ir vien i klasikini vartotoj teisi teis saug ir sveikatos apsaug. i
teis yra labai reikminga vartotojo teis, todl reglamentuojant vartojimo pirkimo -
pardavimo sutartis, yra specialiai aptartos vartotojo teiss, kai jam parduodamas netinkamos
kokybs daiktas.
Reikalavimai prekei.
CK 6.363 str. numato, kad parduodami daiktai turi bti saugs. Tok bendrj produkt
saugos reikalavim nustato ir Produkt saugos statymas. Daikt saugos reikalavimus nustato
statymai ir kiti teiss aktai. Saugus gaminys - bet koks gaminys, kurio naudojimas prastomis,
gamintojo nustatytomis ar galimomis i anksto pagrstai numatyti vartojimo slygomis,
skaitant ilgalaik naudojim, taip pat surinkimo, rengimo bei prieiros naudojant
reikalavimus, nesukelia jokios rizikos arba kelia vartotoj gyvybei ir sveikatai tik minimali
rizik, kuri yra suderinama su gaminio vartojimu ir laikoma priimtina bei atitinkania aukt
vartotoj saugos ir sveikatos apsaugos lyg, ypa atkreipiant dmes : (1) gaminio parametrus,
jo sandar, pakuot, surinkimo ir naudojimo tvark, prieir naudojant; (2) poveik kitiems
gaminiams, jei yra pagrindas numatyti, kad jis bus naudojamas su kitais gaminiais; (3)
gaminio pateikim vartotojui, enklinim, spjimus, uraus ant gaminio ar pakuots,
naudojimo ir sunaikinimo po naudojimo instrukcij ir kit gamintojo pateikt informacij; (4)
vartotoj grupes, ypa vaikus ir pagyvenusius mones, kuriems gaminio vartojimas gali
sukelti didesn rizik.
Parduodamas daiktas turi bti ne tik saugus, bet ir kokybikas. Laikoma, kad
pardavjas visais atvejais garantuoja daikt kokyb (garantija pagal statym). i taisykl
atkartoja ir bendrj pirkimo - pardavimo sutarties taisykl, numatyt CK 6.317 str. 2 d.
Parduodamas daiktas turi bti tinkamos kokybs, t. y. daikto savybs neturi bti blogesns, nei
numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir daikto pirkimo-
pardavimo sutartyje. Draudiama parduoti daiktus, kuri tinkamumo naudoti terminas
pasibaigs.
CK yra nustatyta preks atitikimo sutariai prezumpcija, tai yra daikto savybs
atitinka pirkimo-pardavimo slygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus
pateikiam normini dokument reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios ries
daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kuri galima tiktis
atsivelgiant daikto prigimt bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavjo vieai paskelbtus
pareikimus dl daikto kokybs.
CK nustato pasekmes, jei pirkjui yra parduodamas nekokybikas daiktas. Pirkjas,
kuriam buvo parduotas netinkamos kokybs daiktas (iskyrus maisto produktus), turintis
pardavjo neaptart trkum, savo pasirinkimu (taigi, tiek pardavjas turi teis silyti vien ar
kit toliau nurodyt civilins teiss gynimo priemon, o pirkjas turi teis su tokiu silymu
sutikti ar ne, tiek ir pirkjas turi teis silyti atitinkam teiss gynimo priemon, taiau, jei
pirkjas nesutinka jos pakeisti, pardavjui toks pirkjo silymas yra privalomas) turi teis:
85
Vytautas Mizaras
(1) pakeisti netinkamos kokybs daikt tinkamos kokybs daiktu. Pakeisti technikai
sudting ir brangi prek pirkjas turi teis reikalauti, jeigu tos preks kokybei nustatyti
reikalavimai i esms paeisti. i nuostata numatyta, siekiant siekiant paalinti neproporcing
civilins teiss gynimo priemoni galimyb. iuo atveju atkreiptinas dmesys tai, kad
siekiant gyvendinti ias pirkjo teises ir atitinkamai sprendiant ginus dl i pirkjo teisi,
btina atsivelgti Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gegus 25 d. direktyv dl tam
tikr preki pardavimo ir susijusi garantij aspekt 1999/44/EB 91 , kuri nustato, kad
vartotojas pirmiausia gali reikalauti, kad pardavjas neatlygintinai pataisyt arba pakeist
prekes, nebent tai yra nemanoma ar neproporcinga. Civilins teiss gynimo priemon iuo
atveju bt neproporcinga, jeigu ja, lyginant su kita teiss gynimo priemone, bt nustatytos
nepagrstos ilaidos. Siekiant nusprsti, ar ilaidos yra nepagrstos, reikia vertinti ar ilaidos
nustatytos viena teiss gynimo priemone, yra ymiai didesns negu kita teiss gynimo
priemone nustatytos ilaidos, atsivelgiant vert, kuri preks turt, jeigu nebt
neatitikimo, neatitikimo reikmingum ir tai, ar alternatyvi teiss gynimo priemon galt bti
gyvendinama nesukeliant dideli nepatogum vartotojui.
Jeigu pardavjas pakeiia netinkamos kokybs daikt tinkamos kokybs daiktu, tai jis
neturi teiss reikalauti i pirkjo atlyginti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos
kainos ir daikto kainos, galiojusios jo pakeitimo ar teismo arba kitokios institucijos sprendimo,
pareigojanio pakeisti daikt, primimo momentu, skirtum. Kai netinkamos kokybs daiktas
keiiamas kitu analogiku, kuris skiriasi pagal matmenis, model, r ar kitus poymius,
pirkjas turi atlyginti sutartyje numatytos kainos ir naujo daikto kainos, galiojusios keitimo
momentu, skirtum. Jeigu pirkjas kain skirtumo neatlygina, tai kain skirtumas nustatomas
pagal teismo arba kitokios institucijos sprendimo pakeisti prek primimo metu galiojusias
kainas.
(2) Atitinkamai sumainti preks kain. i teis atitinka pirkjo teis numatyt CK 6.334
str. 1 d. 2 p. Kai pirkjas reikalauja atitinkamai sumainti netinkamos kokybs daikto kain,
atsivelgiama daikto kain io reikalavimo pareikimo momentu, o jeigu pardavjas pirkjo
reikalavimo netenkino, - kain teismo arba kitokios institucijos sprendimo dl kainos
sumainimo primimo momentu;
(3) per proting termin neatlygintinai paalinti daikto trkumus. Paalinant daikto
trkumus neturi bti sukeliama dideli nepatogum vartotojui, atsivelgiant preki pobd ir
paskirt, dl kurios tos preks vartotojui buvo reikalingios. Jeigu daikto trkum negalima
paalinti dl daikto savybi (pvz., maisto preks, buitins chemijos preks ir kt.), tai pirkjas
savo pasirinkimu turi teis reikalauti pakeisti tok netinkamos kokybs daikt tinkamos
kokybs daiktu arba atitinkamai sumainti daikto kain;
(4) atlyginti daikto trkum paalinimo ilaidas, jeigu pardavjui per proting termin j
nepaalinus trkumus paalino pirkjas pats ar treij asmen padedamas.
Daikt grinimo ir keitimo taisykls numato galimyb pirkjui pasinaudoti savo
teismis ir maisto produkt atveju. iuo atveju, atsivelgiant maisto produkt kaip preks
specifik, nra numatyta tik pirkjo teis daikto trkum paalinim bei trkum
paalinimo ilaid atlyginim.
91
OJ L171, 07/07/1999, P.0012-0016
86
Vytautas Mizaras
Visais atvejais pirkjas turi teis nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs preks
pardavimo, atlyginim.
Reikalavim pateikimo terminas, kai pirkjui yra parduodamas netinkamos kokybs
daiktas yra numatytas CK 6.338 straipsnyje.
Pirkjas vietoj mint teisi, taip pat turi teis pasinaudoti teise vienaalikai nutraukti
sutart ir pareikalauti grinti sumokt kain. Ireikalauti sumokt kain pirkjas gali per
dvej met iekinio senaties termin. i pirkjo teis yra papildoma vartotojo garantija, nes
pagal bendrsias pirkimo pardavimo sutarties nuostatas pirkjas turi teis atsisakyti sutarties,
kai netinkamos kokybs daikto pardavimas yra esminis sutarties paeidimas, tuo tarpu
vartotojas turi teis vienaalikai nutraukti sutart nepriklausomai nuo to ar tai yra esminis
sutarties paeidimas. Realizuojant i vartotojo teis, netinkamos kokybs daikt pardavjo
reikalavimu pirkjas turi grinti pardavjo sskaita. Pardavjas, grindamas pirkjui
sumokt kain, neturi teiss i jos iskaiiuoti sum, kuria sumajo daikto vert dl jo
naudojimo ar daikto ivaizdos praradimo arba dl kitoki aplinkybi. Pirkjas, grindamas
prastos kokybs daikt pardavjui, turi teis reikalauti atlyginti nustatytos sutartyje kainos ir
kainos, galiojanios jo reikalavimo patenkinimo momentu, o jeigu jo reikalavimo pardavjas
netenkina, - teismo arba kitokios institucijos sprendimo primimo momentu, skirtum.
Nekokybik preki (tiek ne maisto preki, tiek maisto produkt) keitimo ir grinimo
ypatumus nustato ir Daikt grinimo ir keitimo taisykls. Tiek vienos, tiek kitos preks yra
keiiamos preks pirkimo vietoje ar kitoje pardavjo nurodytoje, pirkjui patogioje vietoje.
Pirkjas pardavjui turi pateikti ratik praym, kuriame nurodo preks trkumus ir pirkjo
pasirinkt civilins teiss gynimo priemon. Prie praymo pridedama kasos aparato kvitas ar
pirkimo pardavimo kvitas arba kitas preks pirkimpardavim i io pardavjo patvirtinantis
dokumentas ir garantinis dokumentas (jeigu parduotai prekei nustatytas kokybs garantijos
terminas). Jeigu pirkjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatyta tvarka iduodamo
preks pirkim pardavim i io pardavjo patvirtinanio dokumento, pirkjo reikalavimai
vykdomi tik pardavjui sutikus. Kilus nesutarimams tarp pirkjo ar pardavjo dl preks
kokybs pardavjas, gavs ratik pirkjo praym, privalo ne vliau kaip per tris darbo
dienas ratu kreiptis Valstybin ne maisto produkt inspekcij dl ne maisto preki, arba
Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyb dl maisto preki kokybs vertinimo, o gavs i
i institucij ivadas, nedelsdamas apie tai informuoti pirkj.
Pirkjo pagrindin pareiga sumokti u daiktus pardavjo nurodyt sutarties
sudarymo metu kain. Pardavjui yra nustatytas imperatyvus draudimas vienaalikai didinti
daikto kain po sutarties sudarymo. Jeigu pardavjas po sutarties sudarymo vienaalikai
padidina kain, tai pirkjas turi teis atsisakyti sutarties ratu apie tai pranedamas pardavjui,
iskyrus atvejus, kai sutartis numato, kad daiktai bus perduoti pirkjui prajus daugiau kaip
trims mnesiams po sutarties sudarymo, o pardavjas turi teis vienaalikai per termin
padidinti daikto kain.
Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutart gali bti numatytas iankstinis mokjimas u
daiktus. CK nustato teisines pasekmes tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartis numato
iankstin mokjim u daiktus, o pirkjas per sutartyje nustatyt termin nesumoka kainos.
Tokiu atveju laikoma, kad pirkjas atsisak sutarties, jeigu sutartyje nenumatyta kas kita. Tai
yra sutartyje, pvz., gali bti numatytas papildomas terminas kainai sumokti, ar alys gali
papildomai susitarti dl tokio termino nustatymo ir pan.
87
Vytautas Mizaras
CK 6.360 str. 5 d. numato iimt i bendros taisykls, nustatytos CK 6.344 str. 2 d.,
numatydamas taisykl, kad kai pirkjas praleidia mokjimo terminus, palkanos u laiku
nesumokt sum neskaiiuojamos.
Atskiros vartojimo pirkimo-pardavimo sutari rys
Nuomos-pardavimo sutartis
i sutarties ris yra iskirta pagal speciali sutartyje numatom slyg, tai yra sutartyje
gali bti nurodyta, kad iki nuosavybs teiss daiktus perjimo pirkjui jis yra perduot daikt
nuomininkas. i slyga gali bti numatyta ir tais atvejais, kai daiktai perkami isimoktinai
(kreditan).
CK nustato bendr taisykl, kad jeigu sutartis nenumato ko kita, pirkjas tampa daikt
savininku, kai visikai u juos sumoka. Taigi nuomos pardavimo sutarties atveju alys gali
nustayti ir ankstesn nuosavybs teiss perjimo monemt nepriklausomai nuo to, kada yra
sumokami pinigai.
Atsivelgiant tai, kad CK 6.361 str. numatyta, jog iki nuosavybs teiss daiktus
perjimo pirkjui jis yra perduot daikt nuomininkas, o be to, ir pati sutartis yra vadinama
nuomos-pardavimo sutartimi, tai reikia, kad iai sutariai yra taikomos nuomos sutarties
taisykls. Taiau su tam tikromis iimtimis, nes nuomininkas neprivalo mokti nuomos kainos,
nes jis moka kain u prek. Be to, pirkjas neturi savo sskaita daryti remonto, nes jis turi
teises numatytas CK 6.363 str.
Daikt pardavimas pagal pavyzdius
CK 6.356 str. reglamentuoja daikt pardavim pagal pavyzdius. Vartojimo pirkimo-
pardavimo sutartis gali bti sudaryta pagal pirkjui pardavjo pasilytus daikt pavyzdius
(preki apraym, preki katalogus, modelius ir t. t.). CK 6.356 str. daikto pavyzd supranta ne
tik kaip daikto model, bet ir kai daikt yra pateikiamas daikt apraymas, taip pat preki
katalogai, kuriose taip pat turt bti apraomos preks. CK nustato special sutarties
sudarymo moment - tai sutartis pagal daikt pavyzdius laikoma sudaryta, kai pardavjas
pristato daiktus sutartyje nurodyt viet, o jei pristatymo vieta sutartyje nenurodyta, -
vartotojo gyvenamj viet, taiau i norma yra dispozityvi ir alys gali susitarti kitaip, taip
pat statymuose galima nustatyti kitaip. Taigi iuo atveju yra nustatyta skirtinga sutarties
sudarymo taisykl nei numato 6.351 str. Pristatymu iuo atveju nebt laikomas tik nuveimas
atitinkam viet ir j palikimas. Vadovaujantis 6.359 str. nustatyta taisykle, prek turi bti
teikta pirkjui, o jei pirkjo nra, - teikta asmeniui, kuris pateikia dokument, patvirtinant
daikt pristatymo forminim. Taigi, toks pristatymas reikt ir daikt perdavim. Taiau CK
nustato pirkjo teis, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita, iki daikt perdavimo
atsisakyti sutarties pagal daikt pavyzdius.
Daikt pardavimas naudojant automatus
Tai yra vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties ris. Lyginant su bendrosiomis
vartojimo pirkimo-pardavimo sutart reglamentuojaniomis normomis ios sutarties ries
atveju yra numatyti papildomi reikalavimai informacijos pateikimui, kitaip apibrtas
sudarymo momentas (formos reikalavimai), taip pat nustato teisines pasekmes, jei pirkjui
neperduodamaas daiktas. ios sutarties ries taisykls taikomos ir tais atvejais, kai automatas
88
Vytautas Mizaras
skirtas pinigams keisti, mokjimo enklams sigyti ar valiutai keisti, jeigu kas kita nenustatyta
specialiose taisyklse.
Skirtingai nei pagal vartojimo pirkimo pardavimo sutart reglamentuojanias nuostatas,
informacijos pateikimo pareiga yra numatyta ne daikt pardavjui, bet automato savininkui,
nors akivaizdu, kad automato savininkas ir pardavjas gali skirtis, kai pvz., pardavjas
nuomoja automatus savo prekybinei veiklai vykdyti. Tokiu atveju u informacijos
nepateikim bus atsakingas automat savininkas, o pvz., u nekokybik daikt pardavjas.
Taigi, jeigu daiktai parduodami naudojant automatus, tai automat savininkas privalo
informuoti pirkj nurodydamas ant automato ar kitokiu bdu apie pardavj (pardavjo
pavadinim ir buvein), automato darbo reim, taip pat veiksmus, kuriuos privalo atlikti
pirkjas, nordamas gauti daikt, ir j eilikum.
CK nustato special sutarties sudarymo moment - sutartis iuo atveju pripastama
sudaryta nuo to momento, kai pirkjas atlieka veiksmus, btinus daiktui i automato gauti. I
esms tai atitinka ir CK 6.351 str. nustatyt vartojimo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo
moment, kai btent atliekamus veiksmus, btinus daiktams i automato gauti, galima
traktuoti kaip veiksmus, kuriais vartotojas kitokiu bdu pareikia savo vali.
Daikt pardavimas ne prekybai skirtose patalpose
CK 6.357 str. reglamentuoja daikt pardavim ne prekybai skirtose patalpose. iuo
straipsniu gyvendinama 1985 m. gruodio 20 d. Taryvos direktyva dl vartotoj apsaugos,
susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose (85/577/EEB)92.
Daikt pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose (angl.
contract negotiated away from business premises), yra sutartis, kuri pardavjas ir vartotojas
sudaro pardavjo organizuotos ivykos u jo verslo patalp metu arba pardavjo vizito to
vartotojo gyvenamj patalp, jo darbo, mokymosi ar kit viet metu. Taigi i sutartis apima
tiek ineiojamj prekyb, tiek ir kitokias sutartis, kurios sudaromos ne prekybai skirtose
patalpose.
Atkreiptinas dmesys tai, kad nuostatos, reglamentuojanios daikt pardavim ne
prekybai skirtose patalpose, mutatis mutandis taikomos ir vartojimo paslaug sutartims93.
CK numato, kad nuostatos, reglamentuojanios daikt pardavim ne prekybai skirtose
patalpose, netaikomos sutartims: (1) dl maisto produkt ar kit kasdieniam vartojimui skirt
daikt pirkimo-pardavimo ir (arba) pristatymo; (2) dl daikt pirkimo-pardavimo ar paslaug
teikimo, kai pardavjas ar paslaug teikjas atvyksta pagal aikiai pareikt vartotojo praym,
iskyrus atvejus, jeigu vartotojui pateikiami kiti daiktai ar paslaugos, nei jis pra; (3) dl
draudimo paslaug teikimo; (4) dl vertybini popieri pirkimo-pardavimo; (5) dl daikt
pirkimo-pardavimo ar paslaug teikimo, kai pagal sudaryt sutart vartotojas turi mokti ne
92
OJ L 372, 31/12/1985 P. 0031 - 0033
93
Paslaug svoka tiek iuo atveju, tiek ir daikt pirkimo pardavimo sutarties naudojant ryio priemones atveju
apimt visas paslaugas, tai yra paslaugos, kurios suprantamos kaip paslaugos teikjo veikla ar jos rezultatas,
kuriuo silomas tenkinti ar tenkinamas konkretus pirkjo poreikis, taigi turimos omenyje tiek paslaugos,
pasiyminios materialiu rezultatu, tiek nematerialiu rezultatu. Atsivelgiant Europos Teisingumo teismo
praktik ios paslaugos apimt ir atvejus, kai vartotojas teikia garantij siekdamas utikrinti treij asmen
interesus (Case C-45/96 ECRI-1199 (teismo sprendimas byloje Bayerische Hypotheken und Wechselbank AG
v Edgar Dietzinger, 1988).
89
Vytautas Mizaras
daugiau kaip du imtus lit. i suma numatyta atsivelgiant tai, kad valstybms narms buvo
leista apsisprsti nustyti, kad ios direktyvos reguliuojamos nuostatos taikomos tik sandoriams
pagal kuriuos vartotoj mokama suma virija tam tikr sum. Ta suma negali bti didesn nei
60 EUR; (6) kai buvo sudaryta notarins formos sutartis.
Daikt pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklse 94 , patvirtintose kio
ministro sakymu, yra nustatyti papildomi draudimai. Ne prekybai ir ne paslaug teikimui
skirtose patalpose draudiama parduoti daiktus ir teikti paslaugas, kuri mamenin prekyba
ar teikimas yra udraustas statymais taip pat kai tokia prekyba ar teikimas yra licencijuojamas.
i sutart reglamentuojanios CK nuostatos numato iuos daikt pirkimo -
pardavimo sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, ypatumus:
1. CK nustatyta pardavjui pareiga pateikti raytin informacij pirkjui apie jo teis
atsisakyti sutarties. Pardavjas, parduodamas daikt ne prekybai skirtose patalpose (kitaip
tariant sudarydamas sutart), privalo teikti pirkjui dokument ( dokument galima laikyti
informaciniu dokumentu), kuriame turi bti nurodyta: 1) dokumento teikimo vartotojui data;
2) daikto pavadinimas; 3) daikto kaina, skaitant visus mokesius; 4) pardavjo pavadinimas ir
adresas; 5) asmens, kurio vardu sutarties atsisaks vartotojas gali adresuoti savo atsisakym,
pavadinimas (vardas, pavard); 6) vartotojo teis nutraukti sutart CK 6.357 str. 6 - 11 dalyse
numatyta tvarka. Pareiga rodyti, kad informacinis dokumentas buvo teiktas vartotojui, tenka
pardavjui.
2. Numatyta pirkjo teis atsisakyti sutarties. Pirkjas turi teis atsisakyti (nutraukti)
sutart iomis CK nustatytomis slygomis:
1) pirkjas turi praneti pardavjui apie sutarties nutraukim ratu per nustatyt
termin, (kurio trukm priklauso nuo to ar buvo pateiktas vartotojui informacinis dokumentas
ar ne):
a) per septynias dienas nuo informacinio dokumento gavimo dienos. ios pirkjo
teiss negalima suvaryti jokiais papildomais sipareigojimais ar mokomis arba bet kokiu kitu
bdu apriboti ar panaikinti. i nuostata atitinka ir direktyvos nuostat ir turt bti
traktuojama ir plaiau, nes Direktyva nustato, kad vartotojas negali atsisakyti ios direktyvos
suteikt jam teisi. i nuostata laikytina imperatyvia nuostata ir jei toks vartotojo atsisakymas
ir bt jis negaliot kaip prietaraujantis imperatyviai statymo nuostatai. Reikia paymti,
kad ios nuostatos atitikt ir CK 6.357 str. 12 d. nuostat.
b) per tris mnesius nuo sutarties sudarymo dienos, jeigu informacinis dokumentas
pirkjui nebuvo teiktas, pirkjas turi teis nutraukti sutart.
2) vartotojas sutarties atsisakymo teise turi teis pasinaudoti, jeigu daiktas nebuvo
sugadintas ar jo ivaizda i esms nepasikeit. Daikto ar jo pakuots ivaizdos pakeitim,
kurie buvo btini norint apirti gaut daikt, negalima laikyti esminiais daikto ivaizdos
pakeitimais. Kai kyla ginas dl daikto ivaizdos, gali bti skiriama ekspertiz. Jos ilaidas
atlygina kaltoji alis.
3) Tam tikrais atvejais pirkjas negali pasinaudoti statymo numatyta teise nutraukti
sutart. ia teise pirkjas negali pasinaudoti, jeigu sutartis buvo sudaryta dl paslaug, kurios
94
in., 2001, Nr. 61-2193.
90
Vytautas Mizaras
vartotojo sutikimu pradtos teikti nepasibaigus mintam sutarties atsisakymo teisei realizuoti
nustatytam terminui (CK 6.357 str. 8 d.).
Teiss atsisakyti sutarties gyvendinimo teisins pasekms yra ios:
1) Pardavjas, gavs pirkjo praneim apie sutarties nutraukim, per penkiolika
dien privalo atsiimti pirkjo grint daikt ir grinti pirkjui u daikt sumokt pinig
sum. alys savo prievoles iuo atveju privalo vykdyti kartu. Jeigu pirkjas atsisak sutarties,
bet daiktas negali bti grintas, nes jis uvo ar sugedo dl pirkjo kalts, tai pirkjas turi
grinti jo vert ar verts sumajim. Jei pirkjui nebuvo tinkamai praneta apie jo teis
atsisakyti sutarties (tai yra nebuvo teiktas informacinis dokumentas ar jame nebuvo numatyta
reikalaujama informacija), pirkjas privalo grinti uvusio ar sugadinto daikto vert arba jos
sumajim tik tuo atveju, jeigu jis nebuvo tiek rpestingas, koks bt buvs rpestingas turto
saugotojas.
2) U daikto naudojim bei kitas paslaugas, suteiktas iki teiss atsisakyti sutarties
gyvendinimo momento, pirkjas turi sumokti pagal j vert. Taiau pirkjas neprivalo
atlyginti daikto verts sumajimo dl jo naudojimo pagal paskirt.
Taigi CK straipsniu, reglamentuojaniu daikt pardavim ne prekybai skirtose
patalpose, suteikiamos garantijos vartotojui, yra susijusios su tuo, kad CK yra reglamentuota
vartotojo teis gauti informacij ir jos turinys, vartotojo teis atsisakyti sutarties, taip pat
imperatyviu reguliavimu. Ck 6.357 str. 12 d. nustato, kad ali susitarimai, neatitinkantys io
straipsnio nuostat ir pabloginantys vartotojo padt, negalioja. Taigi, tai reikia, kad
dispozityvumo principas ios sutarties atvilgiu pasireikt tik tiek, kiek alis gali susitarti tik
dl palankesni vartotojui slyg. 6.357 str. 6-11 dalys reglamentuoja pirkjo teiss atsisakyti
sutarties realizavimo slygas ) bei nustato tokio atsisakymo teisinius padarinius preki
grinimo bei mokjim u patiektas prekes ir pateiktas paslaugas atlyginimo klausim.
Daikt pardavimas pagal sutartis, sudaromas naudojant ryio priemones
CK 6.366 ir 6.367 straipsniai reglamentuoja daikt pardavimo pagal sutartis sudaromas
naudojant ryio priemones ypatumus. ie straipsniai gyvendina 1997 m. gegus 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 97/7/EB dl vartotoj apsaugos, susijusios su
nuotolins prekybos sutartimis95.
Daikt pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta naudojant ryio priemones (angl.
distance contract), yra pardavjo ir pirkjo (vartotojo) sutartis dl daikt pardavimo,
sudaroma naudojant tik ryio priemones (vien ar kelias). Direktyva, atsivelgiant
technologij vystymsi, yra nustaiusi tik pavyzdin ryio priemoni sra. is sraas yra
nurodytas kio ministro patvirtintose Daikt pardavimo ar paslaug teikimo, kai startys
sudaromos naudojant ryio priemones taisyklse 96 . Pagal mintas taisykles prie ryio
priemoni priskiriama: konkreiai adresuoti ir neadresuoti spaudiniai, leidiniai su usakymo
blanku, laikai, preki ar paslaug katalogas, automatins ir neautomatins telefoninio ryio
priemons, radijo renginiai, videofonas (telefonas su ekranu), videoteksas (mikrokompiuteris
ir televizoriaus ekranas) su klaviatra ir aktyviuoju ekranu, elektroninis patas, telefaksas,
95
OJ L 1997 144/19
96
kio ministro 2001 m. rugpjio 17 d. sakymas Nr. 226 Dl daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai
sutartys sudaromos naudojant ryio priemones taisykli patviritnimo (in., 2001, Nr. 73 2583)
91
Vytautas Mizaras
televizija (teleparduotuv, televitrina), telegrafas ir kitokie telekomunikacij galiniai
renginiai. Taigi ir taisykls pateikia neisam ryio priemoni sra.
Atkreiptinas dmesys tai, kad nuostatos, reglamentuojanios daikt pirkimo pardavimo
sutartis, sudarytas naudojant ryio priemones, mutatis mutandis taikomos ir vartojimo
paslaug bei kitoms vartojimo sutartims, taigi i esms i sutarties r netikslinga laikyti
vien tik vartojimo pirkimo pardavimo sutarties rimi, taiau tai yra vartojimo sutari
atitinkama ris, iskiriama pagal sutarties sudarymo bd.
Nuostatos, reglamentuojanios vartojimo pirkimo pardavimo sutari sudarym
per ryio priemones, netaikomos sutartims, kurios sudaromos:
1) dl finansini paslaug teikimo; Reikia atkreipti dmes tai, kad ios paslaugos
yra reguliuojamos Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. rugsjo 23 d. direktyva
2002/65/EC dl finansini paslaug sutari sudarom per ryio priemones. i direktyva yra
gyvendinta Vartotoj teisi gynimo statyme;
2) aukciono bdu;
3) dl maisto produkt ar kit kasdieniam vartojimui skirt daikt pirkimo-
pardavimo ir (arba) pristatymo;
4) dl apgyvendinimo, transporto, maitinimo ar laisvalaikio paslaug, kai paslaug
teikjas sipareigoja pateikti ias paslaugas tam tikru laiku arba tam tikru laikotarpiu;
5) naudojant pardavimo automatus (tai reglamentuoja CK 6.358 straipsnis);
6) sudarytoms su telefoninio ryio operatoriais, naudojantis vieaisiais mokamaisiais
telefonais.
i sutart reglamentuojanios CK nuostatos numato iuos vartojimo pirkimo
pardavimo sutarties, sudaromos naudojant ryio priemones, ypatumus:
1) Vis pirma, ios nuostatos pareigoja pardavj suteikti btin informacij
pirkjui, nors i pareiga atitinka ir pareig nustatyt visoms vartojimo pirkimo - pardavimo
sutartims, taiau i sutari atvilgiu yra nustatytas reikalavimas pateikti ir kitoki
informacij nei numato CK 6.353 str. Taigi pardavjas iki sutarties sudarymo privalo
naudojamomis ryio priemonmis pateikti pirkjui tinkam informacij (iankstin
informacij), kurioje privalo bti nurodyta: 1) duomenys apie pardavj; 2) daikto
pagrindins savybs; 3) pardavimo kaina; Atsivelgiant direktyvos reikalvimus kaina turt
bti nurodoma, skaitant visus mokesius. Taiau reikia atkreipti dmes tai, kad bendrosios
vartojimo pirkimo pardavimo sutarties nuostatos reikalauja nnurodyti kain skaitant visus
mokesius. 4) daikto pristatymo kaina; 5) mokjimo, pristatymo ar atlikimo tvarka; 6) pirkjo
teiss atsisakyti sutarties pagal io kodekso 6.367 straipsnio taisykles gyvendinimo tvarka; 7)
naudojimosi ryio priemonmis kainiai, kai jie skaiiuojami kitaip nei prasta; 8) laikotarpis,
kur pasilymas ir kaina galioja; 9) maiausia sutarties trukm, kai yra sudaroma sutartis dl
nuolatinio preki tiekimo ar paslaug teikimo.
CK nustato, kad ios informacijos komercinis pobdis turi bti aikiai ir suprantamai
ireiktas bei atitikti naudojamas ryio priemones. Jeigu kalbama telefonu, pardavjas privalo
aikiai idstyti komercin pokalbio tiksl. Direktyva reikalauja kad toks komercinis pokalbio
tikslas bt aikiai vardintas jau pokalbio su vartotoju pradioje. i nuostata yra numatyta
siekiant utikrinti, kad vartotojas suvokt, jog su juo siekiama sudaryti vartojimo pirkimo
92
Vytautas Mizaras
pardavimo sutart ir kad jau pokalbio pradioje gaut pakankami informacijos, kad galt
nusprsti tsti jam pokalb arne, ir vlaiu galt padaryti informuot sprendim.
Taip pat sudarant vartojimo pirkimo pardavimo sutart per ryio priemones CK
nustato papildom reikalavim pateikti informacij iki sutarties sudarymo, o kai daiktai
tiekiami, - iki daikt pateikimo (jeigu juos pateikia ne pardavjo galiotas treiasis asmuo) ir
nustato tokios informacijos privalom pateikimo bd raytin form, iskyrus atvejus, kai
tokia informacija ratu jau buvo pateikta pirkjui prie sutarties sudarym. Atsivelgiant
direktyvos nuostatas ios informacijos pateikimas reikia informacijos patviritnim ratu.
Taigi pirkjas turi gauti informacij apie: 1) silom daikt (pavadinimas, pagrindins
savybs); 2) pardavj; nurodoma, kur ir kam pirkjas gali adresuoti bet kok skund; 3)
pirkjo teiss atsisakyti sutarties pagal io kodekso 6.367 straipsnio taisykles gyvendinimo
tvark; 4) mokjimo, pristatymo ar atlikimo tvark, pardavjo teikiamas daikto prieiros
paslaugas ir garantijas, jeigu jos suteikiamos; 5) sutarties atsisakymo slygas, jeigu sutartis
neterminuota arba ilgesn nei vieneriems metams. Pareiga rodyti, kad i nustatyta informacija
ratu buvo teikta pirkjui, tenka pardavjui.
2) reglamentuojama pirkjo teis atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos
naudojant ryio priemones. Pirkjas turi teis atsisakyti sutarties nenurodydamas prieasties.
Pirkjas turi teis atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos naudojant ryio
priemones, esant ioms slygoms:
1) turi praneti pardavjui ratu;
2) turi pateikti praneim per CK nustatyt termin: septynias darbo dienas nuo 1)
daikto pristatymo dienos, - kai parduodamas daiktas; 2) sutarties sudarymo dienos, - kai
teikiamos paslaugos; jeigu io kodekso 6.366 straipsnio 6 dalyje nurodyta informacija
pirkjui nebuvo teikta ratu, praneimas turi bti pateiktas per tris mnesius nuo sutarties
sudarymo dienos. Jeigu io kodekso 6.366 straipsnio 6 dalyje nurodyta informacija suteikiama
vartotojui per tris mnesius, kodekso 6.367 straipsnio 1 dalyje mintas septyni dien
terminas prasideda po i trij mnesi.
3) pirkjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutart, jeigu daiktas nebuvo sugadintas ar
jo ivaizda i esms nepasikeit. Daikto ar jo pakuots ivaizdos pakeitimai, kurie buvo btini
norint apirti gaut daikt, negali bti vertinami kaip esminiai daikto ivaizdos pakeitimai.
Kai kyla ginas dl daikto ivaizdos, gali bti skiriama ekspertiz. Jos ilaidas apmoka
kaltoji alis.
4) CK nustato atvejus, kada pirkjas neturi teiss pasinaudoti teise atsisakyti sutarties.
Pirkjas neturi teiss pasinaudoti atsisakymo teise, jeigu sutartis buvo sudaryta dl garso ir
vaizdo krini ir fonogram bet kokiose vaizdo ar garso laikmenose, kompiuteri program
tiekimo ir pirkjas paeid pakuots apsaugas, laikrai, urnal ar kit periodini leidini
tiekimo, dalyvavimo aidimuose ir loterijose. Pirkjas neturi teiss pasinaudoti teise atsisakyti
sutarties, jeigu sutartis buvo sudaryta dl: (a) sutari, su vartotojo sutikimu pradt vykdyti
dar nesibaigus Civilinio kodekso 6.367 straipsnio 1 dalyje minimam septyni darbo dien
terminui, (b) preki tiekimo arba paslaug teikimo sutari, kuri kaina priklauso nuo tiekjui
nepavaldi finans rinkos svyravim, (c) preki, kurios buvo gaminamos pagal vartotojo
specialiuosius nurodymus arba yra akivaizdiai pritaikytos tam tikram vartotojui, arba dl
savo kilms negali bti grintos, yra greitai gendanios arba baigiasi j galiojimo laikas,
pirkimo-pardavimo.
93
Vytautas Mizaras
Pardavjui yra nustatytas draudimas pirkjo teis atsisakyti sutarties suvaryti
papildomais sipareigojimais ar mokomis arba bet kokiu kitu bdu apriboti ar panaikinti,
iskyrus CK 6.367 straipsnyje numatytus atvejus, pvz., CK 6.367 str. 4 d., taip pat termino
nustatymas ir pan.
Jeigu pirkjas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, kai u daikt visikai ar i dalies
sumokama pagal tam tikslui pardavjo ir pirkjo arba pardavjo ir treiojo asmens sudaryt
vartojimo kredito sutart, tai ta vartojimo kredito sutartis turi bti nutraukiama be joki
papildom sipareigojim pirkjui.
Pardavjas, gavs pirkjo praneim apie sutarties atsisakym, per penkiolika dien
privalo atsiimti daikt ir grinti pirkjui u daikt sumoktus pinigus.
3) Pardavjui nustatytas specialus terminas pateikti daiktus, kuris yra trisdeimt
kalendorini dien nuo sutarties sudarymo dienos. Taiau i norma suformuluota dispozityviai
ir tai reikia, kad alys gali susitarti ir dl kitoki preks pateikimo termin, skaitant, kad tai
gali bti tiek ildgesni, tiek trumpesni terminai.
Jeigu pardavjas nevykdo savo sutartini sipareigojim, kadangi negali gauti vartotojo
usakyt preki ar paslaug, jis nedelsdamas apie tai informuoja vartotoj ir kuo greiiau, bet
ne vliau kaip per 30 dien, grina vartotojui moktas sumas.
Teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimas
Teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutartis (angl.
timeshare contract) yra ne trumpesniam kaip trej met terminui sudaryta sutartis, pagal kuri
pirkjas, nesvarbu, kokios ries sutartis sudaryta, gyja teis naudotis gyvenamosiomis
patalpomis tam tikru laiku ne maiau kaip vien savait per metus.
CK nuostatos, reglamentuojanios teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis
patalpomis pirkimo sutart gyvendina 1994 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyv 94/47/EB dl pirkj apsaugos, susijusios su teiss tam tikru laiku naudotis
gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutari tam tikrais aspektais97.
i sutart reglamentuojanios CK nuostatos numato iuos teiss tam tikru laiku
naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutarties, ypatumus:
1. Pardavjui nustatyta pareiga suteikti btin informacij pirkjui. Pardavjas, prie
sudarydamas teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutart,
privalo teikti pirkjui suteikiam gyvenamj patalp apraym. Bet kokiame skelbime,
kuriame siloma sigyti teis tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis, turi bti
nurodyta, kur ir kaip pirkjas gali gauti gyvenamj patalp apraym. Jame turi bti
nurodyta: informacija apie gyvenamsias patalpas ir kitus asmenis, turinius teis naudotis
suteikiamomis gyvenamosiomis patalpomis; gyvenamj patalp savininkas; pirkjo teiss;
informacija apie mokesius u teis naudotis gyvenamja patalpa bei kitus papildomus
mokesius. Privalom duomen, kurie gali bti pateikiami suteikiam gyvenamj patalp
97
OJ L 280, 29/10/1994 P. 0083-0087.
94
Vytautas Mizaras
aprayme bei sutartyje, minimalus sraas yra nustatytas Aplinkos ministro 98 . Suteikiam
patalp apraymas yra neatskiriama sutarties dalis.
Suteikiam gyvenamj patalp apraymas ir sutartis turi bti parayti valstybine
kalba. Jeigu gyvenamosios patalpos, dl kuri naudojimosi teiss sudaroma sutartis, yra kitoje
valstybje, pardavjas privalo pateikti pirkjui sutarties vertim vien i toje valstybje
oficialiai vartojam kalb.
2. Numatyta pirkjo teis atsisakyti teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis
patalpomis pirkimo sutarties. Pirkjas turi teis atsisakyti teiss tam tikru laiku naudotis
gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutarties per tam tikr statymo nustatyt termin, tai yra
pirkjas turi praneti pardavjui per deimt dien nuo sutarties sudarymo dienos. styamas
nustato tokio praneimo bd praneama turi bti ratu. Jeigu sutarties sudarymo metu
pirkjui neteikiamas suteikiam gyvenamj patalp apraymas arba jame nra vis
privalom duomen, pirkjas turi teis atsisakyti sutarties per keturis mnesius nuo jos
sudarymo dienos. Jeigu suteikiam gyvenamj patalp apraymas, kuriame yra visi
privalomi duomenys, teikiamas per iuos keturis mnesius, tai pirkjas turi teis atsisakyti
sutarties per deimt dien nuo suteikiam gyvenamj patalp apraymo teikimo dienos.
Jeigu pirkjas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, kai u teis naudotis tam tikru
laiku gyvenamosiomis patalpomis visikai ar i dalies sumokama pagal tam tikslui pardavjo
ir vartotojo arba pardavjo ir treiojo asmens sudaryt vartojimo kredito sutart, tai vartojimo
kredito sutartis gali bti nutraukiama.
statyme nustatyti draudimai numatyt pirkjo teis atsisakyti sutarties suvaryti
papildomais sipareigojimais ar mokomis arba bet kokiu kitu bdu apriboti ar panaikinti. ios
nuostatos yra suformuluotos imperatyviai.
Pardavjas taip pat neturi teiss reikalauti, kad pirkjas sumokt i anksto iki
laikotarpio, per kur pirkjas turi teis atsisakyti sutarties, pabaigos. Jeigu i anksto buvo
sumokta, pardavjas, gavs pirkjo praneim apie sutarties atsisakym, privalo per deimt
dien grinti sumoktus pinigus vartotojui.
2009 m. sausio 14 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2008/122/EB dl vartotoj apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi,
ilgalaikio atostog produkto, perpardavimo ir keitimosi sutari aspektais (gyvendinimo
terminas iki 2011-02-23), kuri pakeiia iki iol galiojusi mint 1994 m. Direktyv. LR
Seimui pateiktas LR CK 1.1, 6.350, 6.366, 6.367, 6.369 ir 6.370 pakeitimo ir papildymo bei
kodekso papildymo priedu statymo projektas (6.369 ir 6.370 straipsni pakeitimo projektas
skirtas mintai Direktyvai gyvendinti).
Energijos pirkimo-pardavimo sutarties ypatumai

Energijos pirkimo-pardavimo sutarties ypatumus reguliuoja CK 6.383-6.391 straipsniai. ios
CK normos taikomos aprpinant elektros, ilumos energija, dujomis, nafta ir naftos produktais,
98
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 6 d. sakymas Nr. 141 Dl privalom duomen, kurie
turi bti pateikti suteikiam gyvenamj patalp aprayme bei sutartyje, perkant teis tam tikru laiku naudotis
gyvenamosiomis patalpomis, minimalaus srao patvirtinimo (in., 2001, Nr. 22 753).
95
Vytautas Mizaras
vandeniu ir kit ri energija. CK ir Lietuvos Respublikos energetikos statymas99 tvirtina
bendruosius energijos pirkimui-pardavimui taikomus reikalavimus. Taiau atsivelgiant
skirtingas vairi ri energijos fizines savybes, lemianias energijos tiekimo specifik,
specials Lietuvos Respublikos teiss aktai nustato konkreiai energijos riai taikomas
reguliavimo taisykles (pavyzdiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymas 100 ,
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykls101 bei kiti lydimieji aktai reguliuoja elektros
energijos pirkim-pardavim, Lietuvos Respublikos ilumos kio statymas 102 , ilumos
tiekimo ir vartojimo taisykls103 bei kiti teiss aktai ilumos energijos pirkim-pardavim,
Lietuvos Respublikos gamtini duj statymas 104 , Gamtini duj perdavimo, paskirstymo,
laikymo ir tiekimo taisykls 105 bei kiti teiss aktai gamtini duj tiekim, Lietuvos
Respublikos vandens statymas106 bei jo lydimieji teiss aktai vandens tiekim ir kt.).
Energijos pirkimo-pardavimo sutarties samprata.
Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutart energijos tiekimo mon sipareigoja patiekti
abonentui (vartotojui) per prijungt energijos tiekimo tinkl sutartyje numatytos ries
energijos kiek, o abonentas (vartotojas) sipareigoja u patiekt energij sumokti ir laikytis
sutartyje numatyto jos vartojimo reimo, utikrinti jam priklausani energijos tiekimo tinkl
eksploatavimo saugum bei naudojam prietais ir rengini tvarkingum (CK 6.383 str. 1 d.).
I ios sutarties sampratos matyti, kad energijos pirkimo-pardavimo sutariai bdingi
bendri pirkimo-pardavimo sutarties poymiai atlygintinumas ir parduodamo turto
perdavimas pirkjo nuosavybn.
Energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualin, atlygintin, dvial, tstinio
vykdymo sutartis.
Taiau yra ir skirtum nuo bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties, kurie slygoja
special ios pirkimo-pardavimo sutarties reguliavim.
Pirmiausiai, atkreiptinas dmesys sutarties dalyk. Bendriausia prasme reikia paymti,
kad energija yra sui generis (specifinis) turtas (sui generis nuosavybs objektas), o kartu ir
civilini teisi objektas. Neirint to, kad doktrinoje yra prietaraujani pozicij, jog preke
galima laikyti energij, taiau teiss akt prasme, btent, civilini teisini santyki objektu
reikt laikyti pai energij. Tai atitinka Energetikos statymo 2 straipsnyje tvirtint norm,
jog energija laikoma preke bei, atitinkamai, CK 1.97 straipsnio 1 dalies nuostat.
Energijos kaip preks specifikum lemia jos fizins savybs. Energija kaip prek neturi
naudingj savybi, nesukuria ekonomins naudos tol, kol ji neatlieka nepasireikia kokiu
nors rezultatu (pavyzdiui, apvieia objekt, j apildo ir pan.).
99
Valstybs inios. 2002, Nr. 56-2224.
100
Valstybs inios. 2000, Nr. 66-1984. Valstybs inios. 2004, Nr. 107-3664.
101
Taisykls patvirtintos Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. gruodio 29 d. sakymu Nr. 398. Valstybs
inios. 2002, Nr. 3-88.
102
103
Taisykls patvirtintos Lietuvos Respublikos kio ministro 2003 m. birelio 30 d. sakymu Nr. 4-258.
104
105
Taisykls patvirtintos Lietuvos Respublikos kio ministro 2002 m. vasario 5 d. sakymu Nr. 43. Valstybs
inios. 2002, Nr. 15-598.
106
Valstybs inios. 1997, Nr. 104-2615. Valstybs inios. 2003, Nr. 36-1544.
96
Vytautas Mizaras
CK 6.391 straipsnis nurodo, kad specialus CK etos knygos XXIII skyriaus septintasis
skirsnis energijos pirkimui-pardavimui taikomas tik tada, kai energija tiekiama per tiekimo
tinklus. Todl pagal CK 6.383 straipsn esmin slyga teisiniams santykiams pagal energijos
pirkimo-pardavimo sutart atsirasti yra tam tikros infrastruktros (ininerini komunikacij,
apskaitos kontrols mechanizm, apsaugos priemoni) instaliavimas. Vadinasi, tik kai
energija tiekiama per prijungt tinkl ir taip utikrinamas pastovus, betarpikas energijos
tiekimas abonentui, galima kalbti apie specifin energijos tiekimo-naudojimo sfer ir joje
susiklostanius santykius. Jeigu energija bt tiekiama ne per prijungt tinkl, o kitu bdu
(taroje ar pakuotje, pavyzdiui, duj balionuose), reikt taikyti bendrsias pirkimo-
pardavimo sutarties normas.
Fiziniai energijos ypatumai nulemia, kad: (i) energijos pristatymo pirkjui fakt galima
konstatuoti tik jos realaus naudojimo metu, (ii) energij pristaius, ji i karto sunaudojama ir
jos nemanoma grinti pardavjui, (iii) j galima perduoti tik per prijungt tinkl, todl
pirkjas privalo turti techninius sprendinius, leidianius gauti ir naudoti energij, (iv)
nepakankami mokslo bei technikos pasiekimai nesudaro galimybi j kaupti bei sandliuoti ir
t.t.
Energij kaip prek apibdina du poymiai:
(i) kiekis. Pagal CK 6.306 straipsnio 4 dal tiekjas ir abonentas, sudarydami energijos
pirkimo-pardavimo sandor, privalo susitarti dl patiektinos energijos kiekio ar sulygti dl
tokio kiekio nustatymo kriterij. Fizinis asmuo, naudojantis energij buitinms reikmms, turi
teis naudoti tiek energijos, kiek jam reikia;
(ii) kokyb. Energijos kaip preks fizins savybs slygoja, kad jos kiekio ir kokybs
reikalavimai yra labai tampriai susij (danai nuo energijos kiekio priklauso jos kokyb).
Pagal CK 6.386 straipsn energijos kokyb turi atitikti sutarties bei kokybs standart, kit
energijos kokyb reglamentuojani normini dokument nustatytus reikalavimus. Specials
teiss aktai nustato kokybs reikalavimus kiekvienai atskirai energijos riai.
Teisinio santykio subjektai.
Dar vienu kriterijumi, lemianiu energijos pirkimo-pardavimo sutari specifik, yra
energijos pirkimo-pardavimo teisini santyki subjektin sudtis: pagal CK 6.383 straipsnio 1
dal viena i sutarties ali yra abonentas, vartojantis energij (pirkjas), o kita energij
patiekiantis asmuo (pardavjas).
CK 6.383-6.391 straipsniai reglamentuoja tik santykius tarp tiekjo ir abonento,
naudojanio energij. ios CK normos pirkimo-pardavimo sutariai tarp energijos gamintojo
ir tiekjo neturt bti taikomos. Prievoliniai santykiai tarp energijos gamintojo ir tiekjo turi
bti reguliuojami bendrosiomis CK pirkimo-pardavimo nuostatomis bei specialiais teiss
aktais.
Prievolini teisini santyki subjekt teiss ir pareigos.
Esmin energijos pirkimo-pardavimo teisini santyki turinio ypatyb yra subjekt
teisi ir pareig reglamentavimas ne tik perduodant prek, bet ir jos naudojimo metu.
Pirkjui yra numatytos pareigos, susijusios su btinybe (i) laikytis sutartyje numatyto
energijos vartojimo reimo, (ii) utikrinti jam priklausani energijos tiekimo tinkl
eksploatavimo saugum bei naudojam prietais ir rengini tvarkingum.
97
Vytautas Mizaras
Pagrindins energijos tiekjo pareigos suprantamos kaip pareigojimas abonentui tiekti
energij: (i) nustatytu reimu. Skirtingai nuo kit pirkimo-pardavimo sutari, energijos
tiekimo reimas (grafikas) yra esmin energijos pirkimo-pardavimo sutarties slyga.
Tiekimo reimas tai energijos kiekis ir kokyb, kurie turi bti patiekti ali suderintais
terminais; (ii) sutartu kiekiu; (iii) atitinkamos kokybs. iuo atveju svarbu yra galutinio tako,
t.y. ribos, iki kurios tiekjas privalo utikrinti kokybikos energijos patiekim, nustatymas.
Galiojantys teiss aktai numato, kad neatskiriama energijos pirkimo-pardavimo sutarties
dalimi yra tiekimo-vartojimo rib nustatymo aktas. Btent iki ios ribos tiekjas atsako u
kokybikos energijos pristatym. LAT laikosi pozicijos, kad esant vartojimo sutartims, slygos,
jog energija tiekiama ne iki gyventoj but daugiabuiame name, o tik iki namo vado rib,
prietarauja energijos tiekimo sutarties esmei bei tokios sutarties vieojo pobdio paskiriai.
Tokia nuostata vertinama kaip nesininga, paeidianti sandorio ali teisi ir pareig
balans (CK 6.188 straipsnis). Taigi, visais atvejais, kai energija tiekiama fiziniam asmeniui,
naudojaniam energij buitinms reikmms, galutinis energijos tiekimo takas turi bti
konkretus butas (iskyrus, jei vartotojas aikiai sutiko su kitokiu tiekimo-vartojimo ribos
nustatymu, t.y. toki sutarties slyg aptar individualiai)107.
Dar viena ypatyb, susijusi su subjekt teismis bei pareigomis, yra pardavjo teis
kontroliuoti pirkjo technini energijos naudojimo priemoni bkl bei utikrinti j saugum
(t.y. kontroliuoti, kaip pirkjas vykdo CK, kituose energijos tiekim reguliuojaniuose teiss
aktuose bei sutartyje numatytas pareigas).
Sutartis tarp tiekjo ir abonento vieoji sutartis. Dl turim finansini resurs, ger
organizacini, technini priemoni vykdyti komercin-kin veikl tiekjas yra geresnje
pozicijoje nei jo tiekiam energij perkantys abonentai. Be to, galimyb energij tiekti tik per
perdavimo tinklus danai nulemia, kad tam tikroje teritorijoje veikia tik vienas tiekjas,
valdantis iuos tinklus, t.y. susiduriama su labai ribota konkurencija energijos tiekimo srityje.
Tai slygoja btinyb numatyti teisin mechanizm, kuris apsaugot pirkjus nuo galim
tiekjo piktnaudiavim dominuojania padtimi. T utikrina vieosios sutarties institutas.
Tai, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra pripastama vieja sutartimi (o
danai ir vartojimo), slygoja, kad:
(i) pardavjas privalo sudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutart su kiekvienu
besikreipianiu abonentu (ETT paymi, kad, siekiant bent i dalies
kompensuoti tiekjo patiriamas ekonomines snaudas tiekiant prekes visiems,
kas tik kreipiasi, yra galimas iimtini teisi verstis tiekimo veikla tam tikroje
teritorijoje suteikimas (iduodant licencijas) bei dalinis ar visikas
konkurencijos eliminavimas tokiu mastu, kiek reikia, kad tiekjas galt
vykdyti jam teiss aktais numatytas pareigas 108 , t.y. nenumatoma galimyb
rinktis kit prievols al. Visgi CK 6.383 straipsnio 2 dalis tvirtina io
imperatyvo iimt abonentas gali reikalauti sudaryti sutart tik tuo atveju, jei
jis yra prisijungs prie tiekjo energijos tiekimo tinklo;
107
r. LAT CBS nutart c. b. 257-oji DNSB v. UAB Vilniaus vandenys, Nr. 3K-3-579/2003; LAT CBS nutart
c. b. SP AB Vilniaus ilumos tinklai v. B. Giedraitien, Nr. 3K-3-1137/2002.
108
r The European Court of Justice. Case C-320/91 Corbeau [1993] ECR I-2533; Case 393/92 Almelo [1994]
ECR I-1528). Taip pat r. European Community Energy Law (ed. Mac Dougall D. S.and Walde T. W.
London: Graham & Trotman, 1999, p. 24-30).
98
Vytautas Mizaras
(ii) jei pardavjas atsisakyt sudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutart, ji galt
bti sudaroma privaloma tvarka. Vadovaujantis Valstybins kain ir
energetikos kontrols komisijos nuostatais, tokie galinimai suteikti Valstybinei
kain ir energetikos kontrols komisijai109;
(iii) pardavjas neturi teiss diskriminuoti abonent, t.y. atskiriems tos paios
kategorijos subjektams taikyti nevienodas slygas ar teikti privilegijas,
nepagrstas ekonominiais, socialiniais kriterijais. Taiau leidiama skirting
teisin reim numatyti atskir kategorij asmenims;
(iv) valstyb tiekj veikl kontroliuoja labiau nei kit kio subjekt (pavyzdiui,
nustatydama energijos kainas ir t.t.);
(v) atskiri ginai dl energijos pirkimo-pardavimo sutarties privalomai nagrinjami
neteismine tvarka Nacionalins vartotoj teisi apsaugos tarybos prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybins energetikos inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos kio ministerijos ir Valstybins kain ir energetikos
kontrols komisijos.
Sutartis su fiziniu asmeniu, vartojaniu ilum buitinms reikmms, vartojimo
sutartis.
Pagal Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statym bei CK 6.383 straipsnio 4
dal, kuomet energij perka fizinis asmuo, naudojantis j asmeniniams, savo eimos ar nam
kio poreikiams (vartotojas), energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma vartojimo
sutartimi. Tokiu atveju jai taikomos ne tik CK etos knygos XXIII skyriaus septintojo
skirsnio normos, reguliuojanios energijos pirkimo-pardavimo santykius, taiau mutatis
mutandis ir normos, taikomos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims.
Teism praktikoje suformuota pozicija, kad kai sutart sudaro juridinis asmuo, turintis
tam tikr savit savybi (pavyzdiui, daugiabui nam savinink bendrija), taiau faktikai
galutinis preki naudotojas, atlyginantis u patiekt prek bei esantis tikruoju pirkju, yra
fizinis asmuo, naudojantis prek buitinms reikmms, turt bti pripastama, kad tokio
juridinio asmens sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis CK prasme110.
Sutari sudarymo tvarkos ypatumai.
Tiekjas privalo sudaryti sutart su kiekvienu j besikreipianiu abonentu. Taiau
abonentas privalo turti energij naudojanius renginius ar nustatytus techninius reikalavimus
atitinkanius vidaus tinklus, kurie bt prijungti prie energijos tiekimo tinkl, bei rengtus
energijos apskaitos prietaisus. Su fiziniu asmeniu, naudojaniu energij buitinms reikmms,
sutartis gali bti sudaroma ir jei nra tiesiogins energijos itekli apskaitos tarp tiekjo ir
vartotojo.
Jeigu pagal sutart abonentas yra vartotojas fizinis asmuo, naudojantis energij
buitinms reikmms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo abonento rengini prijungimo prie
109
Paymtina, kad dl sutarties sudarymo i pradi abonentas privalo kreiptis tiekj ir, tik iam nesutikus,
pasinaudoti jam suteikta teise reikalauti sudaryti sutart priverstine tvarka. Plaiau r. Panevio apygardos
teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos nutartis civilinje byloje SP AB Vilniaus ilumos
tinklai v. G.Jakutis, Nr. 3A-596/2000 m.
110
LAT CBS nutartis c. b. 257-oji DNSB v. UAB Vilniaus vandenys, Nr. 3K-3-579/2003.
99
Vytautas Mizaras
energijos tiekimo tinkl momento. Nuostatos, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis
pripastama sudaryta nuo rengini prijungimo prie energijos perdavimo tinklo momento, turi
dvejop reikm. Vis pirma, tokia sutartis gali bti sudaroma konkliudentini veiksm
prisijungimo prie tinklo pagalba. Antra, tokia sutartis, sudaryta raytine ar kitokia tvarka,
bus pradedama vykdyti tik tuomet, kai abonentas faktikai prisijungs prie tinklo.
statymai nenumato kvalifikuotos energijos pirkimo-pardavimo sutarties formos
tvirtinimo. Todl sutartis gali bti sudaroma tiek ratu, tiek odiu, tiek konkliudentini
veiksm pagalba.
Teisi gynimo bdai.
Energijos pirkimo-pardavimo sutarties paeidimai sukelia itin sunkias pasekmes (dl
patirt nepatogum monms padaroma neturtin ala, galimi reals ar netiesioginiai
nuostoliai). Todl u energetikos veikl reglamentuojani teiss akt paeidim gali bti
taikoma ne tik civilin (sutartin ar deliktin), bet ir administracin atsakomyb.
ali sutartinei atsakomybei pagal energijos pirkimo-pardavimo sutart taikomos
bendrosios CK ir kit teiss akt nuostatos (t.y. sprendiant tiekimo mons atsakomyb CK
6.256 straipsnio 4 dalis, tuo atveju, kai abonentas yra vartotojas, jis u ilumos pirkimo-
pardavimo sutarties paeidimus atsakyt tik tuo atveju, jei bt nustatyta jo kalt).
Pabrtina, kad subjekt atsakomyb reguliuoja sutartinei civilinei atsakomybei
taikomos normos tik tuomet, kai tarp ali energijos pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta
nustatyta tvarka. Todl sutartin atsakomyb neapims atvej, kuomet energija vartojama ne
pagal sudaryt pirkimo-pardavimo sutart (pavyzdiui, jei asmuo savavalikai prisijungs prie
tiekimo tinkl). Tokiu pagrindu kit deliktin atsakomyb.
Energijos tiekimo sustabdymas, apribojimas ar nutraukimas nenutraukiant
energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Santykiams, susijusiems su energijos pirkimu-
pardavimu, ypa reikmingas toki santyki pastovumas ir preks pristatymo tstinumas.
Todl energijos tiekim nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidiama tik sutarties ali susitarimu.
Energijos kaip preks fizins savybs, jos vartojimas (susijs su padidinta rizika) gali slygoti
situacijas, kai energijos pristatymas yra sustabdomas (apribojamas, nutraukiamas) dl
objektyvi prieasi, net ir nesant kitos alies sutikimo. Nereikt energijos pristatymo
nutraukimo (energijos tiekimo nutraukimas nenutraukiant sutarties pasiymi tuo, kad tiekimui
atnaujinti nereikalingas papildomas ali susitarimas), sustabdymo ar apribojimo, kuomet po
tam tikro laiko jis atnaujinamas, tapatinti su sutarties nutraukimu. iuo atveju jis ilaiko visus
prievols vykdymo sustabdymo poymius.
Postatyminiai teiss aktai iskiria kelis atvejus, kuomet tiekjas be kitos alies sutikimo
gali sustabdyti, nutraukti ar apriboti energijos tiekim: (i) jeigu tiekjas nustato savavalik
energijos naudojim, (ii) abonentas paeidia energijos naudojimo reim ir tai sutrikdo
tiekjo normal darb, (iii) kai btina ivengti avarijos ar likviduoti energijos tiekimo tinkl
avarij, (iv) jeigu energijos rengini technin bkl nepatenkinama ir dl to gresia avarija
arba susidaro pavojus moni gyvybei, sveikatai ar turtui; (v) jei reikia lokalizuoti avarijos
idin ar yra avarijos pavojus ir kt.
Pabrtina, kad CK 6.390 straipsnis draudia nutraukti ilumos tiekim daugiabuiams
gyvenamiesiems namams dl namo atskir but savinink (nuominink) skol u sunaudot
energij. Tai slygoja daugiabuio namo kaip vienalyio objekto specifika.
100
Vytautas Mizaras
Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis

1. Reguliavimo apimtis.
Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis CK iskirta atskir pirkimo-pardavimo r,
atsivelgiant pirkimo-pardavimo sutarties dalyko nekilnojamojo daikto - ypatumus.
Bendrosios pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuojanios normos (CK 6.305-
6.349 str.) nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutariai taikomos tiek, kiek kitaip i
pirkimo-pardavimo santyki nereglamentuoja CK 6.392-6.401 straipsniai. Taigi CK 6.392-
6.401 straipsni normos yra normos, numatanios iimtis i bendrj norm.
CK 6.392 straipsnio 1 dalyje apibrtos CK IV dalies XXIII skyriaus atuntojo
skirsnio taikymo ribos. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bti tik
nekilnojamieji daiktai. Nekilnojamaisiais daiktais yra em ir kiti daiktai, kurie susij su
eme ir kuri negalima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei i esms
nesumainus j verts (pastatai, renginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirt ir
prigimt yra nekilnojamieji) (CK 1.98 str., 2 d., 4.2 str. 1-2 d.). Kad nekilnojamasis daiktas
galt bti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, toks objektas turi bti Nekilnojamojo turto
kadastro statymo nustatyta tvarka suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jam
suteiktas unikalus numeris ir registruotas Nekilnojamojo turto registre. Kitokiu atveju galima
sudaryti tik slygin nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutart.
CK 6.392 straipsnio 1 dalyje nurodyti ne visi nekilnojamieji daiktai, kurie gali bti
nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, o pateiktas tik toki daikt
pavyzdinis sraas. Pavyzdiui, nekilnojamaisiais daiktais pripastami vairs statiniai, kurie
suprantami kaip pastatas, priestatas, tiesinys (inineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas
statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines
mediagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungta su eme (r.
Nekilnojamojo turto kadastro statymo 3 str. 8 d.). Todl CK 6.392-6.401 straipsniai
netaikomi tiems statiniams, kurie nra tvirtai sujungti su eme, o yra perkeliami i vienos
vietos kit, surenkami ir pan. (pvz., kioskai, paviljonai ir kt.). Nekilnojamojo daikto pirkimo-
pardavimo sutarties normos taikomos ir patalpoms ar butams, kurie yra tam tikrame pastate.
renginiai kaip komentuojamos pirkimo-pardavimo sutarties dalykas turi bti
suprantami tik tokie renginiai, kurie pagal Nekilnojamojo turto kadastro statym yra laikomi
nekilnojamojo turto objektais ir kurie yra registruojami nekilnojamojo turto registre. Pagal
Nekilnojamojo turto kadastro statymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkt nekilnojamojo turto
objektu laikomi inineriniai renginiai, kuri funkcijos tiesiogiai nesusijusios su ems sklypu
ar pastatu. Taiau nekilnojamojo turto objektu nra laikomi kito nekilnojamojo turto objekt
(statini) priklausiniai: inineriniai renginiai, kurie pagal savo funkcijas yra tiesiogiai susij
su ems sklypu ar statiniu, kuris jau yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto
objektas (keliai, geleinkeliai, uosto renginiai ir pan.); kiemo renginiai, jei negalima nustatyti
aikios j tikslins priklausomybs, paskirties ar neapibrtas i objekt naudojimo ar kins
veiklos bdas; tvoros, sienos, ems dangos, sankasos, geleinkelio pabgiai ir bgiai,
riboenkliai ir kiti renginiai, kuri funkcijos yra tiesiogiai susijusios su ems sklypu ar
pastatu, suformuotu kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Todl pastarieji objektai nra
savarankiku nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties objektu.
101
Vytautas Mizaras
Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami statymuose numatyti laivai ir
orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisin registracija. Pavyzdiui, nekilnojamiesiems
daiktams pagal Prekybins laivybos statymo 6 straipsnio 1 dal prilyginami jr laivai. Todl
io skyriaus atuntojo skirsnio normos atitinkamai taikomos ir jr laiv pirkimui-pardavimui.
Taiau nekilnojamiesiems daiktams neprilyginami vidaus vanden laivai.
Kadangi mon, kaip verslu usiimaniam asmeniui priklausantis turto ir turtini bei
neturtini teisi, skol ir kitoki pareig visuma, laikoma nekilnojamuoju daiktu (r. CK
1.110 str.), todl CK 6.392 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad CK 6.392-6.401 straipsni
normos taikomos ir mons pirkimui-pardavimui tiek, kiek normos, kurios reglamentuoja
mons pirkimo-pardavim, nenustato kitoki taisykli. Kitaip tariant, mons pirkimui-
pardavimui bendrosios pirkimo-pardavimo normos (CK 6.305-6.349 str.) ir nekilnojamojo
daikto pirkimo-pardavimo normos (CK 6.392-6.401 str.) taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek
t santyki nereglamentuoja CK 6.402-6.410 straipsniai.
2. Sutarties forma ir sudarymo ypatumai

CK 6.393 straipsnio 1 dalyje tvirtinta taisykl, nustatanti nekilnojamojo daikto pirkimo-
pardavimo sutariai privalom notarin form. Tai atitinka bendrj CK norm, kad
daiktini teisi nekilnojamj daikt perleidimo sandoriai turi bti sudaromi notarine forma
(CK 1.74 str. 1 d. 1 p.).
CK 6.393 straipsnio 2 dalyje numatyta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
sutarties notarins formos nesilaikymo teisins pasekms. Kaip ir bendrojoje normoje (CK
1.93 str. 3 d.), taip ir ioje normoje numatyta, kad notarins formos nesilaikymas
nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutart daro negaliojani. Jeigu viena i ali
visikai ar i dalies vykd nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutart, o antroji alis
vengia forminti sutart notarine tvarka, teismas vykdiusios sutart alies reikalavimu turi
teis pripainti sutart galiojania (CK 1.93 str. 4 d.).
CK 6.393 straipsnio 3 dalyje numatyta privaloma nekilnojamojo daikto pirkimo-
pardavimo sutarties teisin registracija. Taiau sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-
pardavimo sutartis galioja nuo tada, kai ji sudaryta (r. taip pat 1.75 str. 1 d.). Nekilnojamojo
daikto pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos patvirtinimo notarine forma
(r. CK 6.181 str. 4 d.). Nuo io momento atsiranda pirkjo ir pardavjo teiss ir pareigos.
Nuosavybs teis pirkjui pereina perdavus jam nekilnojamj daikt (CK 6.393 str. 4 d.,
6.398 str.).
Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties teisins registracijos reikm yra
deklaratyvi (rodomoji), t. y. prie treiuosius asmenis i sutartis gali bti panaudota ir
sukelia jiems teisini padarini tik registruota vieame registre (nekilnojamojo turto
registre)111. Galiojanti CK norma atitinka bendrj sandori teisins registracijos pagal naujj
CK reikms koncepcij suteikti sandori teisinei registracijai rodomj reikm, ir tik
iimtiniais statym numatytais atvejais teisi atsiradim sieti su sandorio registravimu (r.
111
Tokios nuostatos i esms skiriasi nuo 1964 m. CK (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 255 straipsnio
nuostatos, pagal kuri nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turjo bti per tris mnesius registruota
atitinkamoje turto registravimo staigoje, o tokios taisykls nesilaikymas i sutart dar negaliojania. Taigi,
matome, buvo numatyta konstatuojamojo registracijos reikm (1964 m. 255 straipsnio Lietuvos Respublikos
1994 m. gegus 17 d. statymo Nr. I-459 (inios, 1994, Nr. 44-805) redakcija).
102
Vytautas Mizaras
taip pat CK 1.75 str. komentar). rodomoji sandorio teisins registracijos reikm nurodyta
CK 1.75 straipsnio 2-4 dalyse. Taigi neregistruotos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
sutarties pirkjas negalt panaudoti prie treiuosius asmenis, o taip pat negalt prie
treiuosius asmenis rodyti i ios sutarties atsiradusi teisi (pvz., jeigu treiasis asmuo
sudarys sutart su kitu asmeniu, kurio vardu daiktas registruotas, tai anksiau gijs daikt,
bet neregistravs savo teisi asmuo negalt reikalauti pirkimo-pardavimo sutart tarp
treiojo asmens ir asmens, kuro vardu registruotas daiktas, pripainti negaliojania). Aiku,
gijjas turi bti siningas, t. y. jis neino ir neturi inoti, kad daiktins teiss priklauso kitam
asmeniui, negu jos registruotos. Siekiant ukirsti keli nesiningiems asmenims, kuri vardu
registruotas daiktas ir kurio teiss registruotos dar kart sudaryti pirkimo-pardavimo sutart su
kitu nei pirkjas asmeniu, statymuose detalizuojamas ioje kodekso normoje numatyto
nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties registravimo gyvendinimas. Vadovaujantis
Notariato statymo 112 46 straipsnio 4 dalimi ir 2001 m. birelio 21 d. Nekilnojamojo turto
registro statymo113 17 straipsnio 1 dalimi, notaras, patvirtins nekilnojamojo daikto pirkimo-
pardavimo sutart, ne vliau kaip per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo privalo perduoti
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ios sutarties pagrindinius duomenis, btinus ymai
apie pirkimo-pardavimo sutarties, kaip juridinio fakto, padarymui. Nekilnojamojo turto
registro tvarkytojas, gavs notaro duomenis, per vien darbo dien atitinkamo nekilnojamojo
daikto registro rae padaro ym pagal notaro perduotus duomenis (2001 m. birelio 21 d.
Nekilnojamojo turto registro statymo 17 str. 2 d.). yma apie sudaryt nekilnojamojo daikto
pirkimo-pardavimo sutart panaikinama, kai nekilnojamojo turto registre registruojama
asmens nuosavybs teis, atsiradusi tuo paiu pagrindu kaip ir yma (2001 m . birelio 21 d.
Nekilnojamojo turto registro statymo 16 str. 3 d., 2002 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarimu Nr. 1129 patvirtint Nekilnojamojo turto registro nuostat 63 p.114).
Tokiu bdu visais atvejais, esant nekilnojamojo turto registre ymai apie atitinkamo
nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties tarp ymoje nurodyt ali, bus laikoma,
kad kiekvienas treiasis asmuo (skaitant ir notar) ino ir gali inoti apie tai, kad daiktini
teisi t nekilnojamj daikt perleidimo sutartis jau sudaryta.
Atkreiptinas dmesys tai, kad nereikt painioti nekilnojamojo daikto pirkimo-
pardavimo sutarties, kaip juridinio fakto, registravimo vieame nekilnojamojo turto registre ir
nuosavybs teiss perjimo arba tiesiog nuosavybs teiss, kaip daiktins teiss, registravimo
tam paiame registre. Pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalies norm vieame registre
registruojamas tik nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas, o
nuosavybs teiss nekilnojamj daikt registravim ir neregistravimo pasekmes numato CK
6.393 straipsnio 4 dalis.
3. Sutarties esmins slygos

3.1. Sutarties dalykas
Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties vien i esmini slyg sutarties dalyk
apibdina CK 6.396 straipsnio 1 dalis. i norma detalizuoja bendrj norm, nustatani,
112
inios, 1992, Nr. 28-810.
113
inios, 2001, Nr. 55-1948.
114
inios, 2002, Nr. 72-3077.
103
Vytautas Mizaras
kokius reikalavimus turi atitikti pirkimo-pardavimo sutarties slyga dl sutarties dalyko (CK
6.306 str. 4 d.).
Minto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartyje turi bti nurodyti duomenys apie
nekilnojamj daikt. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje turi bti nurodyti
apie parduodam nekilnojamj daikt, priklausomai nuo io daikto pobdio ir ries, tokie
duomenys, kurie yra raomi ir saugomi nekilnojamojo turto registre: duomenys,
identifikuojantys nekilnojamojo daikto adres (kadastro vietov, kadastro blokas, ems
sklypo numeris (ems sklypo kadastrinis numeris), unikalus ems sklypo numeris, unikalus
statinio numeris, buto, patalpos numeris pastate, papildomi duomenys apie nekilnojamojo
daikto adres (kaimas kodas ir pavadinimas, gatv kodas ir pavadinimas, namo numeris,
kiti adreso duomenys); nekilnojamojo turto registro emlapio duomenys (nekilnojamj
daikt planai); duomenys apie nekilnojamj daikt priklausinius, nurodant priklausinio
priskyrim konkreiam nekilnojamajam daiktui ir priklausinio pavadinim115; nekilnojamojo
daikto plotas, naudojimo paskirtis ir pan.
Pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat turi bti nurodyta nekilnojamojo daikto vieta
atitinkamame ems sklype (pvz., pastato vieta ems sklype) arba parduodamo
nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte (pvz., buto daugiabuiame name).
Paprastai, nekilnojamojo daikto vieta ems sklype ar kitame nekilnojamame daikte
paymima atitinkamo nekilnojamojo daikto plane, kuris pridedamas prie sutarties, kaip ios
sudtin dalis.
Prie ems sklypo pirkimo-pardavimo sutarties privalo bti pridedamas ems sklypo
planas, o kai ems sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki 3 met,
- ems sklypo planas arba schema (ems statymo 30 str. 1 d.).
Kadangi sutarties dalykas yra esmin nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties
slyga, tai CK 6.396 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesant sutartyje duomen apie
parduodam nekilnojamj daikt, sutartis negali bti notaro tvirtinama, o patvirtinta
negalioja. Tokia taisykl atitinka bendrj nuostat numatyt CK 6.162 straipsnio 2 dalyje,
kad sutartis galioja, jeigu alys susitar dl esmini sutarties slyg.
3.2. Kaina
CK 6.397 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje
turi bti nurodyta nekilnojamojo daikto kaina. Kitaip tariant, i norma nustato, kad kainos
dydis yra nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties esmin slyga. Todl jeigu kainos
dydis sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta. Tai iimtis i bendrj pirkimo-
pardavimo sutarties kainai taikom taisykli, numatyt CK 6.313 straipsnio 2-6 dalyse.
Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties atveju netaikomas ir CK 6.198 straipsnis.
CK 6.397 straipsnio 2 dalyje numatyta taisykl, kad parduodant ems sklyp jo kain
eina ir jame esani pastat, statini, rengini, sodini ir kitoki objekt kaina, atitinka
bendrj taisykl, numatyt CK 4.40 straipsnio 1 dalyje, kad ems sklypo savininkui
nuosavybs teise priklauso virutinis ems sklypo sluoksnis, ant ems sklypo esantys
statiniai bei j priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu statymo ar sutarties nenustatyta
115
Tokie duomenys apie nekilnojamj daikt raomi ir saugomi nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis
2002 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 1129 patvirtint Nekilnojamojo turto
registro nuostat (inios, 2002, Nr. 72-3077) 10.1-10.3 punktais.
104
Vytautas Mizaras
kitaip, t. y. pastatai, statiniai, j priklausiniai, kitokie objektai, esantys ant ems sklypo,
laikomi ems sklypo priklausiniais. Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dal, jeigu kitaip nenumatyta
sutartyje, tai parduodant ems sklyp laikoma, kad pirkjui perduodama nuosavybs teis ir
ant ems sklypo esanius pastatus, statinius, renginius, sodinius ir kitokius nekilnojamuosius
daiktus. Minima CK norma yra dispozityvi, todl alys sutartyje gali susitarti dl atskiros
kainos mokjimo u ems sklyp ir u ant jo esanius nekilnojamuosius daiktus. Kitoki
kainos nustatymo tvark gali numatyti ir kiti Seimo priimti statymai.
CK 6.397 straipsnio 3 dalyje tvirtinta taisykl leidia nekilnojamojo daikto pirkimo-
pardavimo sutartyje nustatyti kain u nekilnojamojo daikto ploto ar kitokio dydio vienet.
Taiau tokiu atveju viso nekilnojamojo daikto kaina turi bti nustatoma pagal faktik pirkjui
perduoto nekilnojamo daikto dyd.
3.3. Kitos esmins slygos
CK 6.400 straipsnyje numatyta, kad esmin gyvenamojo namo, buto ar j dalies pirkimo
pardavimo sutarties slyga, kai parduodamame name ar bute gyvena asmenys, kurie pagal
statymus ar sutartis isaugo teis naudotis gyvenamja patalpa ir pasikeitus jos savininkui,
yra i asmen ivardijimas (sraas) ir j teiss naudotis parduodama gyvenamja patalpa
turinys. To pavyzdys galt bti, tarkim, teismo sprendimu po santuokos nutraukimo
nustatytas uzufruktas, suteikiantis gyventi vieno i sutuoktini nuosavybn esanioje
gyvenamojoje patalpoje buvusiam sutuoktiniui, jeigu su juo lieka gyventi nepilnameiai vaikai
(CK 3.71 str. 1 d., taip pat pastarojo straipsnio 3 d.).
Kai parduodamas nekilnojamasis daiktas, esantis ant ems sklypo, kurio savininku yra
pardavjas (CK 6.394 str. 2 d.), tai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje turi
bti numatyta, kokia teis yra perduodama ar suteikiama pirkjui ems sklyp (nuosavybs
teis, ems nuomos ar ustatymo teis). Sutartis, kurioje neaptartos pirkjo teiss ems
sklyp, negali bti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, yra negaliojanti.
4. Sutarties vykdymo ypatumai

4.1. Bendrosios taisykls
Vienas i esmini sutarties vykdymo ypatum nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
sutarties atveju yra susijs su pardavjo pareigos perduoti daikt vykdymu. ios pareigos
vykdym reglamentuoja CK 6.393 straipsnio 4 dalis ir 6.398 straipsnis.
CK 6.393 straipsnio 4 dalyje numatyta labai svarbi taisykl, apibrianti nuosavybs
teiss parduodam nekilnojamj daikt perjimo pirkjui moment. Taigi nustatyta, kad
nuosavybs teis nekilnojamj daikt pirkjui pereina nuo daikto perdavimo momento.
Daikto perdavimas forminamas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto
perdavimas ir jo primimas turi bti formintas pardavjo ir pirkjo pasiraytu primimo
perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (apie daikto perdavim gali bti
tiesiog nurodyta paioje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje arba daikto
primimo-perdavimo aktas gali bti laikomas sudtine sutarties dalimi). Paymtina, kad
minimas aktas neprivalo bti tvirtinamas notaro.
105
Vytautas Mizaras
Jeigu ko kita nenumato statymai ar sutartis, pardavjo prievol perduoti nekilnojamj
daikt laikoma vykdyta nuo daikto perdavimo pirkjui ir atitinkamo dokumento apie jo
perdavim pasiraymo (CK 6.398 str. 2 d.).
Jeigu viena sutarties alis vengia pasirayti sutartyje nurodyt perdavimo dokument,
laikoma, kad pirkjas atsisako priimti, o pardavjas atsisako perduoti daikt (CK 6.398 str. 3
d.).
Atkreiptinas dmesys tai, kad danai net ir pasiraius daikto primimo-perdavimo akt
bei vieame registre registravus nuosavybs teis, pirkjas gali bti dar nesumokjs visos
kainos. Todl tokiu atveju nuosavybs teiss nekilnojamj daikt pereina su disponavimo
nekilnojamuoju daiktu apribojimais. Kai pirkjas sumoka vis kain, alys (arba tik
pardavjas) pas notar patvirtina (pasirao liudijim), kad u parduot nekilnojamj daikt
visikai atsiskaityta, ir io liudijimo pagrindu vieame registre gali bti atliekamas nuosavybs
teiss ribojim iregistravimas.
Atkreiptinas dmesys tai, kad prie treiuosius asmenis pirkjas gyt nuosavybs
teis gali rodyti tik tada, kai i daiktin teis yra registruota vieame nekilnojamojo
turto registre. Taiau tol, kol gijjo (pirkjo) nuosavybs teis perduot nekilnojamj
daikt nebus registruota vieame registre (nekilnojamojo turto registre), pirkjas negals
panaudoti savo daiktini teisi nekilnojamj daikt prie treiuosius asmenis, turinius
materialin teisin suinteresuotum.
Nuosavybs teis nekilnojamj daikt nekilnojamojo turto registre registruojama
nekilnojamojo daikto registro rau, kuriame nurodomi duomenys apie nuosavybs teiss
turtoj bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teis (Nekilnojamojo turto
registro statymo 14 str.). Praym registruoti nuosavybs teis nekilnojamj daikt
paduoda nekilnojamj daikt gijs asmuo (pirkjas) (CK 4.256 str. 2 d., Nekilnojamojo turto
registro statymo 23 str. 1 d.). Registruojant nuosavybs teis nekilnojamj daikt, turi bti
pateikti dokumentai, patvirtinantys daikto gijim nuosavybn, nuosavybs teiss atsiradim116
(tokiais dokumentais yra nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis ir daikto
perdavimo aktas (ar kitoks dokumentas) arba tik nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
sutartis, jeigu daikto perdavimo momentas numatytas ioje sutartyje (t. y. sutarties sudarymas
ir daikto perdavimas sutapo).
CK 6.393 straipsnio 4 dalyje numatyta pardavjo teisi gynimo galimyb, kuria
naudojantis pardavjas gali reikalauti teismo priimti sprendim dl nuosavybs teiss
registravimo nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties ir daikto perdavimo akto ar
kitokio dokumento pagrindu, jeigu pirkjas, kuriam perduotas nekilnojamasis daiktas, vengia
registruoti gyt nuosavybs teis. Teismui primus sprendim dl nuosavybs teiss
registravimo, nuosavybs teis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Tokios bylos
nagrinjamos ypatingosios teisenos tvarka kaip bylos dl teismo leidim idavimo ar fakt
patvirtinimo, turto administravimo, paveldjimo procedr taikymo ir kitos bylos, kurios
pagal Civilin kodeks bei kitus statymus nagrintinos supaprastinto proceso tvarka (CPK
579-582 str.). iuo atveju teismas savo sprendimu patvirtint nuosavybs teiss perjimo
116
Nekilnojamj daikt, daiktini teisi juos, t teisi suvarym bei juridini fakt registravimo tvark
detalizuoja 2002 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 1129 patvirtint Nekilnojamojo
turto registro nuostat (inios, 2002, Nr. 72-3077) 11-63 punktai.
106
Vytautas Mizaras
pirkjui fakt. Toks iekinys teismui turi bti apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1
dalies 5 punkt vieno imto lit yminiu mokesiu.
Tai labai svarbi pardavjo teisi gynimo garantija, nes kol pirkjas neregistruos vieame
nekilnojamojo turto registre gytos nuosavybs teiss, tol iame registre nuosavybs teiss
parduot nekilnojamj daikt turtoju bus pardavjas, kadangi nekilnojamojo turto registre
registruota daiktin teis nekilnojamj daikt iregistruojama, jeigu pateikiami statym
nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktin teis pasibaig arba pasikeit daiktins
teiss turtojas (Nekilnojamojo turto registro statymo 16 str. 1 d.). Dl to, kad pirkjas, gijs
nuosavybs teis, neregistruoja jos vieame registre, gali bti paeidiami pardavjo interesai.
CK 6.393 straipsnio 4 dalyje numatytas ir dar vienas pardavjo teisi gynimo bdas
civilin atsakomyb nuostoli atlyginimo forma. Pardavjas, jeigu dl to, kad pirkjas veng
registruoti nuosavybs teis, patyr nuostoli, jis gali reikalauti pirkjo atlyginti iuos
nuostolius. Taikant civilin atsakomyb turi bti nustatytos visos konkreiu atveju btinos
civilins atsakomybs slygos.
4.2. Ypatumai, kai sutarties dalyku yra pastatas ar renginys ant ems sklypo
CK 6.394 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisykl, kad parduodant pastat, rengin ar
kitok nekilnojamj daikt, pirkjui kartu su nuosavybs teise t daikt pardavjas pagal
tokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutart perduoda ir atitinkamas teises t
ems sklypo dal, kuri tas daiktas uima ir kuri btina jam naudoti pagal paskirt (pvz., kuri
reikalinga prijimui prie pastato ar kitokio nekilnojamojo daikto). Atkreiptinas dmesys tai,
kad is straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutarties dalyku yra
pastatai, statiniai, renginiai, kurie Nekilnojamojo turto kadastro statymo nustatyta tvarka
suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems suteiktas unikalus numeris ir yra
registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pastatai, statiniai ar renginiai visada yra susij su
ems sklypu, kurie negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i
esms nesumainus j verts (CK 4.2 str. 2 d.), todl parduodant pastatus, statinius ar
renginius visada aktualus yra teisi ems sklypo dalies, kuri uima ie objektai ir kuri
reikalinga jiems naudoti pagal paskirt, klausimas. io straipsnio taikymas nra aktualus, kai
pirkimo-pardavimo sutarties dalyku yra patalpos ar butai, kurie yra pastate, nes patalpa ar
butas yra statinio dalis, suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, turinti aiki
funkcin paskirt bei atskir ijim lauk arba kitas patalpas (Nekilnojamojo turto kadastro
statymo 3 str. 9 d.). Perleidiant but ar kit patalp daugiabuiame name, kartu turi bti
perleidiama ir nuosavybs teis bendrja nuosavybe esani ems sklypo dal, reikaling
iam butui ar kitai patalpai daugiabuiame name eksploatuoti, jeigu i ems sklypo dalis
nuosavybs teise priklauso buto ar kitos patalpos pardavjui (ems statymo 30 str. 7 d.).117
CK 6.394 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos skirtingos teisi ems sklypo, kuriame
yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, dal, kuri tas daiktas uima ir kuri btina jam
naudoti pagal paskirt, perleidimo ar perdavimo galimybs, priklausomai nuo to, ar pastato,
117
Perleidiant statin ar rengin, esant iam statiniui ar renginiui eksploatuoti suformuotame valstybins ems
sklype, u kur sumokta teiss akt nustatyta tvarka, taiau valstybins ems pirkimopardavimo sutartis
nesudaryta, statin ar rengin gyjantis asmuo, iskyrus asmenis, kurie pagal statymus negali gyti nuosavybs
teiss em, kartu su nuosavybs teise statin ar rengin gyja teis sudaryti valstybins ems sklypo,
reikalingo statiniui ar renginiui eksploatuoti, pirkimopardavimo sutart.(ems statymo 30 str. 10 d.).
107
Vytautas Mizaras
renginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pardavjas yra ems sklypo, kuriame yra
parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas ar ne.
CK 6.394 straipsnio 2 dalis taikoma, kai pardavjas yra ems sklypo, kuriame yra
parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas. Tokiu atveju pardavjas gali arba perduoti
nuosavybs teis t ems sklypo dal, kuri parduodamas nekilnojamasis daiktas uima ir
kuri btina jam naudoti pagal paskirt, arba suteikti teis naudotis ta ems sklypo dalimi
nuomos (CK 6.477 str. 1 d.) ar ustatymo teiss (CK 4.160 str., 4.162 str. 1 d.) pagrindu. Nors
minimoje normoje nra vardinta, taiau teis naudotis atitinkama ems sklypo dalimi gali
bti suteikiama ir neatlygintino naudojimosi (panaudos) (CK 6.629 str.) pagrindu.
Jeigu pardavjas perduoda pirkjui nuosavybs teis t ems sklypo dal, kuri
parduodamas nekilnojamasis daiktas uima ir kuri btina jam naudoti pagal paskirt, tai
pirkjui nuosavybs teis ems sklypo dal atsiranda nuo perdavimo momento (CK 6.393
str. 4 d., 6.398 str.), taiau prie treiuosius asmenis i teis gali bti panaudota tik registravus
j vieame nekilnojamojo turto registre (r. taip pat CK 6.393 str. 4 d.). Jeigu pirkjui teis
naudotis atitinkama ems sklypo dalimi suteikiama nuomos ar panaudos pagrindu, tai tokia
sutartis prie treiuosius asmenis gali bti panaudota tik registravus j vieame registre (CK
6.547 str., 6.629 str. 2 d.). Ustatymo teis (superficies) atsiranda nuo ali susitarimo
momento (CK 4.163 str.), taiau prie siningus treiuosius asmenis toks sandoris gali bti
panaudotas taip pat tik tais atvejais, kai jis registruojamas vieame registre.
CK 6.394 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininkas
nra ems sklypo, kuriame yra parduodamas tas daiktas, savininkas. Pagrindin taisykl,
numatyta ioje normoje, yra tokia, kad nekilnojamojo daikto pirkjui perduodamos tokios
paios teiss naudotis atitinkama ems sklypo dalimi, kurios buvo suteiktos ir nekilnojamojo
daikto pardavjui.
Pastat, rengin ar kitok nekilnojamj daikt pardavjas gali parduoti be ems sklypo,
kuriame tas nekilnojamasis daiktas yra, savininko sutikimo. Taiau tais atvejais, kai
nekilnojamojo daikto pardavimas prietaraus ems sklypo, kuriame tas daiktas yra,
naudojimo slygoms, numatytoms statyme ar sutartyje (tarkim, prietaraus ems sklypo
naudojimo paskiriai, tokiu atveju parduoti nekilnojamj daikt galima tik su ems sklypo
savininko sutikimu. Prieingu atveju, toki pirkimo-pardavimo sutart bus galima pripainti
negaliojania. Kai nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkjas gyja teis naudotis ems
sklypo dalimi, kuri tas nekilnojamasis daiktas uima ir kuri btina jam naudoti pagal paskirt,
tokiomis paiomis slygomis, kokiomis turjo teis naudotis pats pardavjas.
4.3. Ypatumai, kai sutarties dalyku yra ems sklypas
CK 6.395 straipsnis taikomas tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
sutarties dalykas yra ems sklypas, kuriame yra pastatai, statiniai, renginiai, sodiniai ar
kitokie objektai, ir pardavjas yra ems sklypo ir ant jo esani pastat, statini, rengini,
sodini ar kitoki objekt savininkas.
Minto straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisykl, kad ems sklypo pirkimo-
pardavimo sutartyje neaptarus parduodamame ems sklype esani pastat, statini,
rengini, sodini ar kitoki objekt likimo klausimo, laikoma, kad nuosavybs teis iuos
objektus perjo ems sklypo pirkjui. Tokiu atveju ems sklypo kain eina ir jame esani
pastat, statini, rengini, sodini ir kitoki objekt kaina, jeigu ko kita nenustato statymai
108
Vytautas Mizaras
ar sutartis (CK 6.397 str. 2 d.). Tokia taisykl tvirtinta dl to, kad pagal CK 4.40 straipsnio 1
dalies norm ems sklypo savininkui nuosavybs teise priklauso virutinis ems sklypo
sluoksnis, ant ems sklypo esantys statiniai bei j priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai,
jeigu statymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Kitaip tariant, pastatai, statiniai, j priklausiniai,
kitokie objektai, esantys ant ems sklypo, laikomi ems sklypo priklausiniais, o iuos, kaip
savarankikus pagrindiniam daiktui tarnauti skirtus antraeilius daiktus (CK 4.19 str. 1 d.),
itinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar statymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 str. 1
d.). ios taisykls taikomos tik gyjant nuosavybs teis ems sklyp sigaliojus CK (r. taip
pat gyvendinimo statymo 31 str.). Jeigu nenorima perleisti ir gyti nuosavybs teisi ant
ems sklypo esanius pastatus, statinius, sodinius, renginius ar kitokius objektus, tai ems
sklypo pirkimo-pardavimo sutarties alys turi tai numatyti, t. y. numatyti, kad pardavjas
neperduoda ant parduodamo ems sklypo esani mint objekt ir nuosavybs teiss juos.
CK 6.395 straipsnio 2 dalis taikoma tais atvejais, kai pagal nekilnojamojo daikto
pirkimo-pardavimo sutart neperduodama nuosavybs teis ant ems sklypo esanius
pastatus ar kitokius nekilnojamuosius daiktus, t. y. kai alys pasinaudoja numatyta galimybe
aptarti antraeili daikt ir nuosavybs teisi juos neperdavimo pirkjui klausimus. Jeigu
pardavjas neperduoda nuosavybs teiss ant ems sklypo esanius pastatus ar kitokius
nekilnojamuosius daiktus, tai pirkimo-pardavimo sutartyje turt bti numatyta, kokiomis
teismis pardavjas naudosis ta ems sklypo dalimi, kuri uima nekilnojamieji daiktai ir
kuri yra btina j naudojimui pagal paskirt. ems sklypo dalies naudojimo teis pardavjui
gali bti suteikta ustatymo teiss (CK 4.160 str.) arba kitokiu pagrindu (pvz., nuomos,
panaudos) (r. CK 6.394 str. 2 d.). Pirkimo-pardavimo sutartyje gali bti numatytos tik ems
sklypo dalies naudojimosi teiss, o dl j gyvendinimo slyg ir tvarkos gali bti susitarta
atskiroje tarp ali sudarytoje sutartyje. i ems sklypo dalies naudojimo teisi numatymas
pirkimo-pardavimo sutartyje nra esmin ios sutarties slyga, nes sutartyje neaptarus i
teisi, bus taikoma CK 6.395 straipsnio 3 dalis.
Kai pardavjas neperduoda nekilnojamuosius daiktus, esanius ant parduodamo ems
sklypo, nuosavybs teiss, ir pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatytos ems sklypo dalies,
kuri uima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra btina j naudojimui pagal paskirt, naudojimo
teiss, tai statymo pagrindu (t. y. CK 6.395 str. 3 d. pagrindu) atsiranda servitutas t ems
sklypo dal, kuri uima nekilnojamasis daiktas ir kuri btina jo naudojimui pagal paskirt.
Kitaip tariant, ios normos pagrindu nustatomas servitutas, apribojant ems sklypo savininko
(pirkjo) teis naudotis ems sklypu, siekiant utikrinti nekilnojamojo daikto, esanio ant
parduoto ems sklypo, tinkam naudojim (CK 4.111 str. 1 d.). Kadangi iuo atveju servitut
nustato statymas, tai ios daiktins teiss registruoti vieame registre nereikia (CK 4.124 str. 2
d.), o i servituto kylanios teiss ir pareigos subjektams atsiranda nuo nuosavybs teiss
parduot ems sklyp registravimo vieame nekilnojamojo turto registre momento, kadangi
neregistravus nuosavybs teiss pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirkjas negali
panaudoti gyt teisi prie treiuosius asmenis. Kita vertus, tarkim, kai norima aptarti
detaliau servituto teisi gyvendinim ar pan., servitut gali nustatyti ir sandoriu
tarnaujaniojo daikto (iuo atveju ems sklypo) savininkas (t. y. pirkjas) (CK 4.125 str.).
Taiau iuo atveju servitutas turs bti registruotas vieame nekilnojamojo turto registre, nes
i servituto kylanios teiss ir pareigos atsiras tik j registravus (CK 4.124 str. 2 d.).
5. Teisi gynimo bdai, kai perduodamas netinkamos kokybs nekilnojamasis daiktas
109
Vytautas Mizaras
CK 6.399 straipsnyje numatytos teisins pasekms, kurios atsiranda, kai pardavjas perduoda
pirkjui netinkamos kokybs nekilnojamj daikt. i norma nukreipia bendrj pirkimo-
pardavimo sutarties atveju taikytin norm, kai perduodamas netinkamos kokybs daiktas (r.
CK 6.334 str.). Kadangi, vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pirkjas turi
teis reikalauti, kad daiktas bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu, jeigu is daiktas yra
apibdintas pagal r (CK 6.334 str. 1 d. 1 p.), todl CK 6.399 straipsnyje numatyta, kad
nekilnojamojo daikto negali reikalauti pakeisti, nes is daiktas yra apibdintas individualiais
poymiais.
6. Bsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimopardavimo sutarties ypatumai

CK 6.401 straipsnyje sureguliuota atskira preliminariosios sutarties ris bsimojo
gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis.
Pirkjas fizinis asmuo gali sudaryti preliminarij nepastatyto gyvenamojo namo ar
buto pirkimopardavimo sutart, pagal kuri pardavjas juridinis asmuo sipareigoja pats
ar pasitelks kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatyt gyvenamj nam ar
but ir po to sudaryti su pirkju gyvenamojo namo ar buto pirkimopardavimo sutart, o
pirkjas sipareigoja pastatyt gyvenamj nam ar but nupirkti u preliminariojoje sutartyje
nurodyt kain (CK 6.401 str. 1 d.).
Preliminariojoje sutartyje privalo bti nurodyta: (1) pirkjo teis per deimt dien nuo
sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties (iuo atveju sutartyje gali bti
numatyta pardavjo teis reikalauti nuostoli atlyginimo, kuri dydis negali viryti 1/5
procento pirkimopardavimo sutartyje nurodytos nekilnojamojo daikto kainos (CK 6.401 str.
3 d.); (2) bsimo gyvenamojo namo ar buto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo slygos; (3)
sutarties dalyko apraymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavjas; (4) gyvenamojo namo
ar buto statybos terminai; (5) teiss gyvenamj nam ar but suvarymai (tiek esantys, tiek
bsimi); (6) rangovas, architektas, ininierius ir kiti statyb ir jos prieir atliksiantys
asmenys; (7) ems sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir
nusipirkusio gyvenamj nam ar but pirkjo teiss ems sklyp.
Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo
smata ir kiti dokumentai (CK 6.401 str. 4 d.).
CK 6.401 straipsnio 5 dalyje numatyta speciali taisykl bsimo gyvenamojo namo ar
buto pirkimo-pardavimo atveju, kai usakovas (pirkjas) finansuoja to gyvenamojo namo ar
buto statyb. ioje normoje taip pat numatyta, kad visik nuosavybs teis gyvenamj
nam ar but pirkjas gyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos
sumokjimo. Nuosavybs teiss atsiradimui reikia ir kito juridinio fakto tai statinio
pastatymo, t. y. daikto sukrimo, nes kol nra nekilnojamojo turto objekto, tol negali atsirasti
ir nuosavybs teiss. Taiau ia norma statym leidjas norjo pabrti, kad bsimo
gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties, kai pirkjas (usakovas) finansuoja
gyvenamojo namo ar buto statyb, atveju nuosavybs teiss gijimui nepakanka vien tik
nekilnojamojo daikto sukrimo, o btina ir tai, kad pirkjas tinkamai bt vykds savo
finansavimo pareig, t. y. bt sumokjs kain pardavjui (rangovui). Todl i norm btina
aikinti ne taip, kad nuosavybs teiss gijimui pakanka vien tik sumokti kain, bet skirtingai
110
Vytautas Mizaras
nei bendruoju atveju, kai nuosavybs teiss gijimui svarbus objekto sukrimas ir perdavimas,
ia dar btina, kad bt sumokta kaina.
111

Pirkimo

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Pirkimo

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ios tezs yra saugomos autori teiss, todl j naudojimas galimas tik iimtinai mokymosi

1. Pirkimo-pardavimo sutari reguliavimo bendras apibdinimas

II. Pirkimo-pardavimo sutarties samprata

1. Pirkimo-pardavimo sutarties svoka ir sutart kvalifikuojantys poymiai

2. Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas

3. Pirkimo-pardavimo sutarties kaina

4. Pirkimo-pardavimo sutarties alys

5. Pirkimo-pardavimo sutarties forma

II. Pirkimo-pardavimo sutarties ali pareigos

1.1.1.2. Pareiga perduoti dokumentus, susijusius su perduodamu daiktu

1.1.1.3. Reikalavimai, keliami perduodamam daiktui

1.1.1.4. Daikt perdavimo vieta ir momentas

1.1.1.5. Daikt perdavimo terminas

1.1.2.2. Treij asmen teiss

1.1.2.3. Tinkamo informavimo apie treij asmen teises ar pretenzijas ar kitokius

1.1.3. Daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika

1.2. Papildomos pardavjo pareigos

2. Pirkjo teiss ir pareigos

2.1.2. Pareiga priimti daikt

2.2. Papildomos pirkjo pareigos

2.2.2. Kitos papildomos pirkjo pareigos

2.3. Pirkjo teiss

1. Teisi gynimo bdai pardavjui paeidus pareigas

1.2.2. Teisi gynimo bdai, kai daiktai neatitinka kiekio reikalavim

1.2.3. Teisi gynimo bdai, kai daiktai neatitinka asortimento reikalavim

1.2.3. Teisi gynimo bdai, kai daiktai neatitinka kokybs reikalavim

B. Kokybs nustatymas, kai ji specialiai sutartyje neaptarta

C. Teisins pasekms, atsirandanios perdavus netinkamos kokybs daikt

D. Reikalavimai, uvus nupirktam daiktui

1.3. Teisi gynimo bdai, kai daiktai neatitinka komplektikumo reikalavim

2. Teisi gynimo bdai pirkjui paeidus pareigas

2.2. Pareigos priimti daiktus paeidimo teisiniai padariniai

Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis

Energijos pirkimo-pardavimo sutarties ypatumai

Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis

2. Sutarties forma ir sudarymo ypatumai

3. Sutarties esmins slygos

4. Sutarties vykdymo ypatumai

5. Teisi gynimo bdai, kai perduodamas netinkamos kokybs nekilnojamasis daiktas

6. Bsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimopardavimo sutarties ypatumai

You might also like