21 seminaras. FRANIZ.

DISTRIBUCIJA (PASKIRSTYMAS)

Franizs sutarties samprata. Franizs sutarties alys, dalykas ir forma. Subfranizs sutartis.
Atlyginimas pagal franizs sutart. Teisi turtojo ir naudotojo teiss ir pareigos. ali teisi
apribojimai. Teisi turtojo atsakomyb pagal naudotojui pareiktus reikalavimus. Franizs
sutarties slyg pakeitimas. ali pakeitimas. Franizs sutarties pabaiga.
Distribucijos (paskirstymo) sutarties samprata bei atribojimas nuo didmeninio pirkimo
pardavimo sutarties. Distribucijos sutarties alys, dalykas, forma, turinys ir terminas. Distribucijos
sutari rys. Distribucijos sutarties ali teiss ir pareigos. Distribucijos sutarties nutraukimas.
Distribucijos sutarties ali atsakomybs ypatumai.

Klausimai:

1. Kuo skiriasi franizs sutartis nuo kit panai sutari (licencins, distribucijos)? Franizs
sutarties ir licencins sutarties panaudoti pramonins nuosavybs objekt (preki enkl ir / ar
kt.) santykis.
2. Koks yra franizs sutarties ir atstovavimo instituto santykis?
3. Kokios gali bti franizs sutarties rys? Ar franizs sutartis yra realin, ar konsensualin?
4. Ar fizinis asmuo gali bti franizs sutarties alimi? Kodl?
5. Ar franizs sutartis gali bti neatlygintin? Kodl?
6. Ar piniginio reikalavimo teis gali bti franizs sutarties objektas?
7. Ar franizs sutartis gali bti patvirtina notaro? Ar franizs sutarties forma skiriasi nuo
distribucijos sutarties formos?
8. Kokie yra franizs sutarties ali civilins atsakomybs ypatumai? Ar alys gali franizs
sutartyje nustatyti konkurencij ribojanias slygas?
9. Kada baigiasi neterminuota franizs sutartis? Ar mirus teisi naudotojui teiss ir pareigos
pagal franizs sutart gali pereiti pdiniui?
10. Kokio pobdio teisiniai santykiai susiklosto tarp subjekt sudarius distribucijos sutart?
11. Kas gali bti distribucijos sutarties dalykas ir objektas?
12. Ar distribucijos sutartis yra realin, ar konsensualin? Kuo skiriasi iimtin ir pasirinktin
distribucija?
13. Kuo distribucijos sutartis skiriasi nuo franizs bei didmeninio pirkimopardavimo sutari?
Ar ta pati sutartis gali turti ir franizs, ir distribucijos sutari poymi?
14. Kaip distribucijos sutartis yra susijusi su konkurencijos teise?
15. Kokios yra distribucijos sutarties nutraukimo slygos? Ar jos skiriasi nuo franizs sutarties
nutraukimo slyg?

Literatra:

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybs inios 2000. Nr. 74;

2. Lietuvos Respublikos preki enkl statymas // Valstybs inios 2000, Nr. 92-2844;
3. Lietuvos Respublikos vyriausybs nutarimas Dl juridini asmen registro steigimo ir
juridini asmen registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios 2003, Nr. 107-4810 (dl
franizs sutarties registravimo, aktuali redakcija
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=457454);
4. Ambrasien D., et. al. Civilin teis. Prievoli teis. Vadovlis: Mykolo Romerio universiteto
Leidybos centras, Vilnius, 2009, p. 464-474, 481-486;
5. Ramanauskas G.; Krukonyt V. Franizs naudotojo teisi gynimo problemos Lietuvoje:
apsauga nuo neteisto ymens ar preki enklo naudojimo // Juristas. Nr. 10, 2010;
6. elvys A. Preki enklo licencins sutarties ir franizs sutari santykis. Teis, 2009, 73 t;
7. altinis internete: http://www.fransizescentras.lt/;
8. altinis internete: http://www.wikinvest.com/concept/Franchising.

Teism praktika:

1. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. birelio 17 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-
336/2008 (dl iimtins distribucijos sutarties vykdymo);
2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-
148/2009 (dl distribucijos sutarties kvalifikavimo);
3. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2A-399/2013 (dl
distribucijos sutarties kvalifikavimo).

Udaviniai:

1. Korporacija Pica-Pica, juridinis asmuo, veikiantis pagal Delavero valstijos (JAV) statymus,
sudar su Lietuvos bendrove franizs sutart. Pagal i sutart Lietuvos bendrov gijo teis
naudoti korporacijos Pica-Pica juridinio asmens pavadinim, dalykin reputacij ir preki
enkl savo veikloje (preki ir/ar paslaug klas: duonos ir pyrago gamini gamyba ir
realizavimas). Sutarties ali teiss ir pareigos apibrtos pagal Lietuvos teis. Lietuvos
bendrov kreipsi atitinkam institucij, praydama statym nustatyta tvarka registruoti
franizs sutart juridini asmen registre bei Lietuvos Respublikos valstybin patent biur.
Franizs sutart registruoti juridini asmen registre buvo atsisakyta, vis pirma, motyvuojant
tuo, kad franizs sutartis registruojama tame juridini asmen registre, kuriame yra
registruotas teisi turtojas, o ne naudotojas. Be to, alys sutartyje neaptar technins ir
komercins dokumentacijos, informacijos, kuri btina naudotojui, kad is galt gyvendinti
jam suteiktas pagal franizs sutart teises, perdavimo naudotojui, naudotojo ir jo darbuotoj
instruktavimo visais klausimais, susijusiais su perduot teisi gyvendinimu. Sutartyje taip pat
nenumatyta licencijos preki enklui Pica-Pica suteikimas. Tokiu bdu alys neaptar btin
franizs sutarties slyg, dl ko sutartis laikytina nesudaryta.
Valstybinis patent biuras pareik apie negalimum registruoti teiss naudotis preki enklu
perdavim, todl, kad JAV korporacijai priklausantis preki enklas Pica-Pica Valstybiniame
patent biure neregistruotas.
Teisin firma, aptarnaujanti korporacij Pica-Pica, atsakydama Lietuvos bendrovs
uklausim, paaikino, jog pagal Delavero valstijos (JAV) statymus preki enklai gali bti
saugomi be specialios registracijos, o franizs sutarties registravimas pagal Delavero valstijos
statymus apskritai nenumatytas.

Koki veiksm turt imtis alys ioje situacijoje tam, kad teisikai teisingai forminti savo
susitarim? Kaip galtumte pakomentuoti valstybini institucij veiksmus ioje situacijoje? Ar
jie buvo pagrsti ir kodl? Kokios teisins pasekms bt tuomet, jeigu alys apskritai daugiau
joki veiksm nesiimt?

2. Bendrov A pareik iekin teisme bendrovei B dl franizs sutarties nutraukimo ir nuostoli

atlyginimo. Rengiant byl teisminiam nagrinjimui, buvo nustatyta, kad bendrov A (teisi
turtojas) su bendrove B (naudotojas) sudar franizs sutart, pagal kuri, bendrov B gijo
teis naudoti bendrovs A firmos vard, firmin stili ir preki enkl realizuojant naftos
produktus bendrovei A priklausanioje degalinje, main plovykloje, automobili techninio
aptarnavimo stotyje bei kavinje. Sutarties galiojimo metu paaikjo, kad bendrovs B
realizuojam naftos produkt kokyb yra ymiai prastesn, lyginant su naftos produktais,
realizuojamais kitose bendrovs A tinklui priklausaniose degalinse. Be to, degalin vakare
yra udaroma, kai tuo tarpu pagal sutart ji turi dirbti 24 valandas per par. Kavins, esanios
degalinje, aptarnavimo lygis ypa prastas, dl ko nuolat priekaitauja klientai. Nurodyti
 trkumai, bendrovs A teigimu, yra esminiai franizs sutarties slyg paeidimai. Paskutinis
vykis, paskatins kreiptis teism, buvo reportaas per vietins televizijos kanal apie mint
degalin laidoje Viskas blogai.
Teismo proceso metu bendrovs B atstovas i esms neneig bendrovs A pateiktame iekinyje
nurodyt trkum buvimo, taiau pareik, kad iekinys dl franizs sutarties nutraukimo ir
nuostoli atlyginimo, turt bti atmestas. Atstovas tai motyvuodamas nurod, kad franizs
sutartis nebuvo registruota juridini asmen registre, taigi yra negaliojanti ir negali sukelti
teisini pasekmi.
Bendrovs A atstovas, palaikydamas pareikt iekin, nurod, kad franizs sutartis buvo
registruota Valstybiniame patent biure, taigi yra galiojanti.

Kok sprendim turt priimti teismas?

3. Maisto produkt gamintoja UAB Nesta ir UAB Taksi sudar sutart, pagal kuri UAB
Taksi sipareigojo suteikti ant savo automobili reklamin plot UAB Nesta naudojamiems
preki enklams reklamuoti, o UAB Nesta sipareigojo u tai sumokti tam tikr mokest.
Reklamin mediaga buvo pagaminta, taiau paaikjo, kad ji negali bti panaudojama
reklamai ant taksi automobili, nes tai draudia LR susisiekimo ministerijos sakymas Dl
keleivinio keli transporto priemoni apipavidalinimo nuostat patvirtinimo, kurio 60 punktas
nustato, kad ant lengvojo automobilio taksi iorje ir viduje talpinti koki nors reklam,
nesusijusi su vejo veikla, draudiama. alys, siekdamos ivengti io draudimo, sudar
franizs sutart, pagal kuri buvo perduoti UAB Nesta teiss naudojamus preki enklus
UAB Taksi, kuri pagal franizs sutart gijo teis naudoti enklus u tai mokdama simbolin
1 lito mokest.

Kaip vertintumte toki sutart?

4. UAB Maksas turi iskirtines teises prekiauti keli inom usienio kompanij gaminiais
Lietuvos rinkoje. Vilniuje ji turi umusi ymi dal atitinkamos rinkos ir yra gerai inoma.
Siekdama kuo daugiau parduoti preki, ji sudar sutart su kitame mieste esania bendrove
UAB Kirtis. ia sutartimi UAB Maksas leido naudoti juridinio asmens vard, o UAB
Kirtis sipareigojo pirkti prekes tik i UAB Maksas. Po kiek laiko UAB Maksas nutar,
kad UAB Kirtis, naudodamas jo vard, kenkia bendrovs prestiui, todl nusprend nutraukti
sutart. UAB Kirtis kreipsi teism reikalaudamas atlyginti nuostolius. Savo reikalavimus
iekovas grind tuo, kad tarp ali sudaryta sutartis buvo franizs sutartis, atsakovas nerod,
kad UAB Kirtis, naudodama UAB Maksas vard, kenkia jo reputacijai, todl ir sutartis
nutraukta nepagrstai.

Kok sprendim turt priimti teismas?

5. Iekovas UAB Saul iekiniu teismo pra priteisti i atsakovo UAB Prekyba 400 288 Lt
alos atlyginim deliktins atsakomybs pagrindu (CK 6.246 str., 6.248 str., 6.249 str.,CK 6.801
str., 6.802 str.). Iekovas nurod, kad 2000 m. kovo 24 d. tarp iekovo ir UAB Cigarets
Lietuva buvo sudaryta iimtins distribucijos sutartis teritoriniu principu. ios iimtins
distribucijos sutarties 1. ,,a punkte nustatyta, kad UAB Cigarets Lietuvai paskiria iekov
iimtiniu distributoriumi tam tikroje teritorijoje, pavesdama iekovui atlikti vis UAB
Cigarets Lietuvai ri tabako gamini paskirstym ir realizavim iauli zonoje.
Analogiku distributoriumi buvo ir atsakovas UAB Prekyba, tik kitoje teritorijoje. Iimtins
distribucijos sutartis tarp iekovo ir UAB Cigarets Lietuvai buvo nutraukta 2004 m.
lapkriio 13 d. Vis ios sutarties galiojimo laik, t.y iki 2004 m. lapkriio 13 d., atsakovas
gerai inojo, kad iekovas yra iimtinis distributorius iauli zonoje ir tabako gaminius
realizacijai iauli zonoje pirko i iekovo. iauli mieste, Vytauto gatvje yra atsakovo
parduotuv Cigarets ir kt., kurioje atsakovas prekiauja gamintojo Cigarets ir kt. tabako
gaminiais, juos realizacijai m i iekovo, iimtinio distributoriaus iauli zonai. Tarp iekovo
ir atsakovo nebuvo sutarties dl minto gamintojo tabako gamini prekybos, taiau tokia
prekyba buvo vykdoma nuo pat 1994 m. iki 2004 m. kovo mnesio nuolat pagal PVM sskaitas
faktras. Atsakovas minto gamintojo tabako gaminius realizacijai savo parduotuvje iauli
mieste imdavo tik i iekovo. Atsakovas 2004 m. kovo 16 d. ratu informavo iekov, UAB
Cigarets Lietuvai ir kitus kio subjektus, su kuriais is gamintojas buvo sudars iimtins
distribucijos sutartis, apie tai, kad nuo 2004 m. kovo 22 d. atsakovo Cigarets ir kt. sistema
nutraukia UAB Cigarets Lietuvai produkcijos pirkim i nurodyt moni. Realiai ios
produkcijos pirkim i iekovo atsakovas nutrauk 2004 m. kovo 29 d. Nuo ios datos iki pat
iimtins distribucijos sutarties galiojimo pabaigos, 2004 m lapkriio 13 d., atsakovas,
ignoruodamas iki tol buvus prekybos pobd bei iekovo iimtin distribucijos teis, pats m
ir prekiavo io gamintojo tabako gaminiais atsakovo parduotuvje Cigarets ir kt., esanioje
iauli mieste. Tokie atsakovo veiksmai, kai jis platino UAB Cigarets Lietuvai produkcij
kito iimtinio distributoriaus veiklos teritorijoje, buvo neteisti, prietaravo siningos
konkurencijos principams, siningos prekybos susiklosiusiai praktikai, geriems paproiams ir
dl j iekovas patyr nuostoli per laikotarp nuo 2004 m. kovo 30 d. iki 2004 m. lapkriio 12
d.

Ar pagrstas iekovo reikalavimas? Kokias aplinkybes turt pagrsti atsakovas, siekdamas

ivengti savo civilins atsakomybs?