Administracin teis galima nagrinti: 1) kaip teiss ak; 2) kaip teiss mokslo ak; 3) kaip mokymo disciplin.

M
es jau inome, jog pirmuoju atveju susipastama su administracins teiss, kaip teiss akos, teisiniu reguliavimu, t.y.
kokius visuomeninius santykius ir kokiu metodu reguliuoja administracins teiss normos, taip pat susipastama su
administracins teiss sistema, administracinmis teiss normomis, administracins teiss altiniai. Antruoju atveju
nustatomas teiss mokslo akos dalykas, funkcijos, pagrindins ios teiss akos vystymosi ir tobulinimo kryptys,
apvelgiama istorin administracins teiss raida, pateikiamas palyginimas su usienio ali administracine teise.
Treiuoju atveju nustatoma mokymosi metodika monografij, vadovli, mokslini straipsni, disertacij,
praneim irinkimas, skaitymas, tyrimas.
Administracins teiss mokslas tai visuomenini santyki reguliavimo technika. Administracins teiss mokslas yra
sudtin Lietuvos teiss mokslo dalis. Mokslininkas, administracins teiss specialistas turi ne tik analizuoti teisinius
tekstus, ne tik tyrinti teiss ak, kokia ji yra, bet ir kritikuoti j, silyti tobulinimo projektus. Be to, btini ir
empiriniai tyrimai, kad bt aiku, kaip teis realiai funkcionuoja: ar ji veiksminga, ar pasiekia keliamus tikslus, kitaip
nebt galima jos kritikuoti, pagrsti, kurti. O administracins teiss keliami tikslai yra daug apimantys:

slyg veiksmingai valstybs ar savivaldybi institucij veiklai sudarymas;

sudaryti galimybes asmenims naudotis savo subjektinmis teismis;

sudaryti slygas vystytis ekonomikai;

derinti asmenin interes su visuomeniniu bei tenkinti viej interes.

ia administracins teiss specialistai mokslininkai tyrinja ios teiss akos esm, jos reguliavimo dalyk, atskirus
institutus ir apskritai administracins teisins praktikos ir mokslo problemas. Administracins teiss mokslas tyrinja
valdios ir savivaldybi subjekt ir pavaldumo santykiais su jais susiet asmen sveikos teisines formas vieojo
administravimo srityse. Juk inome, kad viena i visuomenini santyki, reguliuojam teiss norm, visada bna
valstybs ar savivaldybs subjektas. Mokslinink specialist pareiga pateikti aikias koncepcijas, kategorijas. Teiss
aktuose vartojama daug vairiausi termin, reikiani t pat. Taiau kategorij vairov kartais sukelia sumait ir
nesusipratimus. Antai daug diskusij kelia valstybs valdymo, valstybinio valdymo, vieojo valdymo, vieojo
administravimo kategorij vartosena.
Administracins teiss, kaip teiss akos, sistema reguliuoja vairi subjekt veikl, kompetencij. Administracins
teiss mokslas tiria, analizuoja, sistemina normas, irykina j paskirt. Mokslini tyrim rezultatai atsispindi ne
administracins teiss normose, bet mokslinse ivadose, grupavimuose, pasilymuose. Mokslini pasiekim formos
yra praneimai, straipsniai, knygos.
Administracins teiss mokslo objektas yra visuomeniniai santykiai, kylantys formuojant valstybs ar savivaldybs
institucijas bei joms funkcionuojant, o taip pat i institucij formavim bei veikl reguliuojam administracini
teisini norm sistema.
Administracins teiss mokslo objektas yra platesnis negu administracins teiss akos, nes:

mokslas privalo tirti ir normas, ir atitinkanius jas visuomeninius santykius, iskirti vien ir kit ypatybes,
nustatyti norm tak socialiniams procesams, norm gyvendinimo ypatumus;

administracini teisini reikini mokslin analiz reikalinga tam, kad bt nustatytas j dinamikumas, kaita,
vystimosi procesas;

mokslas turi numatyti ateit, teikti rekomendacijas dl vieosios administracijos struktr tobulinimo bei jos
kompetencijos vystymo;

moksle turi atsispindti aikios kategorijos, principai, j funkcionavimas, ia juk gali egzistuoti svokos, kuri
teiss aktuose net nra (pvz., administraciniai teisiniai santykiai, vykdomosios valdios institucija (teiss
aktuose sutiksite tokias frazes vieasis juridinis asmuo, biudetin staiga ir pan.), postatyminis aktas,
administracinio poveikio priemons ir t.t.)

Administracins teiss mokslo sistema apima galiojani norm inias, bendresnes svokas - tokias kaip objektas,
metodas, sistema, administracins teiss principai, administracins teisins normos, administraciniai teisiniai
santykiai, j grups, administracins teiss subjektai, objektai, vieasis administravimas, jo subjektai, vykdomoji
valdia, jos poymiai, funkcijos.
Administracins teiss mokslo objekto sudtins dalys :

administracins teisins kategorijos;

galiojanios ir nebegaliojanios administracins teiss normos;

administracins teiss norm praktinio gyvendinimo analiz;

teiss norm, j gyvendinimo tobulinimo, o taip pat vartojam mokslini kategorij aikinimo rekomendacij
sistema.

Administracins teiss mokslo funkcijos:

teorin funkcija skatinti teiss mokslo vystym;

praktin funkcija teikti rekomendacijas dl teisinio reguliavimo tobulinimo, valstybs ir savivaldybi

institucij veiklos tobulinimo, sudaryti slygas tirti administracinius teisinius reikinius (vadovli,
monografij, straipsni, praneim rengimas), teisini ini skleidimas.

aukljamoji funkcija skatinti pilieiams, valstybs tarnautojams reikaling gdi ugdym, aikinti ir diegti
administracins teiss princip reikm valstybs tarnautoj veikloje bei valstybs ar savivaldybi
institucijoms veikiant socialinius procesus, diegti suvokim, jog btinas administracins teiss norm realus
funkcionavimas, skatinti j paeidim netoleravim

Prie susipaindami su administracins teiss sistema, pirmiausia prisiminsime, kas yra teiss sistema. Teiss sistema
tai teiss norm visumos egzistavimo ir veikimo bdas, kur visos teiss normos suorganizuotos teiss institutus,
poakius, akas, susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingum [1] . Tai
reikia, jog teiss sistemos struktriniai elementai yra teiss institutas, teiss poakis, teiss aka.
Teiss institutas (smulkiausias struktrinis teiss sistemos elementas) teiss norm grup, apimanti teiss normas,
kurios reguliuoja vienarius visuomeninius santykius ir sudaranti teiss poakio ar teiss akos dal.
Teiss poakis (stambesnis struktrinis teiss sistemos elementas) apima kelis teiss institutus ir sudaro savarankika
teiss akos dal.
Teiss aka (stambiausias struktrinis teiss sistemos elementas) teiss norm grup, apimanti teiss institutus, teiss
poakius ir reguliuojanti vienarius visuomeninius santykius (objektas) tam tikru metodu.
Administracins teiss ak taip pat sudaro tam tikra institut, poaki sistema. Administracin teis gali bti
suvokiama kaip dviej dali bendrosios ir specialiosios visuma.
Bendroji administracins teiss dalis tai teiss dalis, apjungianti teiss normas, institutus, reguliuojanius
administracini teisini santyki subjekt bendrj teisin status [2] . Tai normos, tvirtinanios valstybinio

valdymo ar vieojo administravimo principus, administracin teisin institucij padt, valstybs tarnautoj,
nevyriausybini organizacij (asociacij, viej staig, visuomenini organizacij, labdaros ir paramos fond) bei
piliei ir usieniei administracin teisin status valstybinio valdymo ar vieojo administravimo srityje. ios
normos taip pat tvirtina valstybs tarnybos pagrindus, valdymo veiklos formas ir metodus, kontrols ir prieiros
metodus, teistumo utikrinimo vieajame administravime bdus ir tvark, administracins justicijos pagrindus.
Specialioji administracins teiss dalis tai teiss dalis, apjungianti teiss normas, institutus, reguliuojanius
visuomeninius santykius konkreiose valstybinio valdymo (vieojo administravimo veiklos) akose (veiklos akos
sudaro veiklos sritis, pvz., pramons, mokslo, medicinos) ir srityse (pvz., vidaus reikal, usienio reikal,
ekonomikos, teisingumo, ems kio, vietimo, kultros ir kitos srityse).
Galimas toks bendrosios dalies administracins teiss poaki ir institut iskyrimas:
Poakis - vieojo administravimo; io poakio institutai Prezidento galiojimai vieojo administravimo subjektams,
vyriausybs, ministerij subordinacija, apskrii valdymas, Seimui atskaiting institucij vieojo administravimo
veikla, nevyriausybini organizacij vieojo administravimo galiojimai, savivaldybi vieojo administravimo
sistema, vieojo administravimo principai.
Poakis administracins veiklos teis; io poakio institutai vieojo administravimo subjekt veiklos funkcijos;
valstybs tarnybos institutas.
Poakis vieojo administravimo institucij veiklos teistumo kontrols ir prieiros poakis; io poakio institutai
Seimo atliekama parlamentin prieira vykdomosios valdios atvilgiu; Prezidento atliekama prieira vykdomosios
valdios atvilgiu, Vyriausybs kontrol ministerij, staig prie ministerij, Vyriausybs staig atvilgiu,
savivaldybi administracin prieira.
Poakis administraciniai ginai; io poakio institutai administracins atsakomybs, tarnybins atsakomybs,
mokestiniai ginai.
Poakis administracin justicija (administracini gin nagrinjimo institucins formos); io poakio institutai
administracini gin sprendimas paiose valstybs ar savivaldybi institucijose; ikiteismini institucij veikla
(administracini gin komisij, Mokestini gin komisijos, ombudsmen Seimo kontrolieri, Lygi galimybi
kontrolieri, Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus kompetencija); administracini teism kompetencija.
inoma, is skirstymas nra tobulas. Kadangi, pasak A. Vaivilos [3] , teiss instituto ir teiss poakio skirtumas yra
reliatyvus, daniausiai administracins teiss institutai stambinami. Todl danai administracins teiss institutais
laikomi vieasis administravimas, administracin atsakomyb, prieira ir kontrol, valstybs tarnybos ir t.t.
Specialiosios administracins teiss dalies poakiai galt bti tokie:

mogaus, visuomens, valstybs apsaugos utikrinimo;

vieosios administracijos organizacins kins veiklos;

vieosios administracijos socialins kultrins veiklos;

vieosios administracijos veikla, umezgant ryius su kitomis valstybmis politinje, ekonominje,

aplinkosaugos ir kitose srityse.

Administracins teiss sisteminimas .

Btinyb susisteminti administracins teiss normas kyla dl to, kad bt palengvinta teiss akt paieka. Be to,
lengviau pastebti ir paalinti administracins teiss norm spragas, prietaravimus. Administracins teiss
sisteminim galima apibdinti kaip administracins teiss norm grupavim bendr sistem. Taigi administracins
teiss sisteminimas tai teiss akt sistemos sudarymas arba teiss akt sisteminimas. Mokslinje literatroje yra
iskiriami ir teiss akt sisteminimo principai:
1) informacijos isamumo, ia svarbu apimti vis sisteminti reikaling informacij;
2) informacijos patikimumo, reikianio, jog naudojami oficialiai skelbt teiss akt tekstai;
3) naudojimosi patogumo, reikianio greit reikiamos normos radim.
Teiss akt sisteminimas tai vairi teiss subjekt veikla, kuria yra siekiama sugrupuoti
teiss aktus vientis sistem, siekiant palengvinti j paiek, operatyviai ir tiksliai gyvendinti j nurodymus [4] .
Teiss akt sisteminimas tai teisin veikla, teisinis procesas. i samprata apima keturias teisins veiklos formas
teiss akt apskait, inkorporacij, konsolidacij ir kodifikacij.
I. Apskait vykdo staigos, organizacijos, kuri tikslas aprpinti teisine informacija kitas staigas, organizacijas, o taip
pat ir jos pageidaujanius asmenis. Apskaita tai teiss akt rekvizit fiksavimas specialiuose urnaluose, t.y.
urnalins apskaitos, kompiuterin apskaita. Taip daroma chronologijos, abcliniu dalykiniu arba sisteminiu
dalykiniu principu, iuo metu itin plaiai naudojama kompiuterin statym apskaita. Teiss akt sisteminimo forma apskaita - egzistuoja vis tip organizacij (tiek vietimo staig, tiek privai staig ir, inoma, valstybs bei
savivaldybi staig) viduje (pvz., organizacijos veiklos sakymai, personalo sakymai ir t.t.)
II. Inkorporacija tai yra tokia sisteminimo forma, kai norminiai aktai yra visikai arba i dalies sujungiami vairius
rinkinius tam tikra tvarka. i tvarka bna chronologin, abclin, sistemin dalykin. ia sisteminimo forma siekiama
utikrinti greit ir operatyv naudojimsi galiojaniais teiss aktais. Inkorporacija - valstybs ar savivaldybi bei kit
institucij veikla, kuria utikrinamas galiojani teiss akt prieinamumas, subjekt aprpinimas informacija apie
statymus ir galiojanias statym redakcijas. Inkorporuojant yra paalinami tie teiss akt skyriai, straipsniai, punktai,
pastraipos, kurie yra netek galios. rinkin paprastai yra traukiami visi padaryti akt pakeitimai ir papildymai,
nurodant oficialius akt rekvizitus, iimami vairs operatyviniai nurodymai, neturintys normins reikms.
Inkorporacija pagal leidiam rinkini juridin gali yra skirstoma : oficialij inkorporacij, oficiozin arba pusiau
oficialij inkorporacij ir neoficialij inkorporacij.
Oficialioji inkorporacija yra atliekama kompetenting institucij pavedimu arba j pritarimu. Jos metu yra sudaromi
teiss akt rinkiniai, kurie yra laikomi oficialiais. Sudarant oficial rinkin, nustatomi nebegaliojantys teiss aktai, taip
pat nustatomi teiss aktai, kurie prietarauja vliau priimtiems. Tuomet alinamos teiss akt spragos.
Oficiozin arba pusiau oficiali inkorporacija. ia inkorporacijos rim teiss akt rinkin parengia ir ileidia
institucija, kuri turi teiskros institucijos galiojim. Taiau teiskros institucija netvirtina io teksto, todl jis nra
laikomas oficialiu. Pvz., Pagrindiniai Pranczijos administraciniai statymai yra inkorporacinio pobdio, tai tam
tikrus administracinius institutus apimantys statymai (pvz., aktai dl bendruomeni valdymo, valstybinio turto
disponavimo aktai, pensij aktai, statybos aktai ir pan.). Jie yra susisteminti pagal tematik, akto ileidimo metus,
taiau jokio oficialaus teiss akto galios neturi.
Neoficiali inkorporacija . i inkorporacijos ris pasireikia tuo, kad teiskros institucija nra patvirtinusi
galiojim keisti rinkinius. Taiau neoficialij inkorporacij atlieka valstybins leidyklos, privaios mons, mokslo
staigos. Tokiais rinkiniais nra remiamasi kuriant ar taikant teiss normas (Pvz., bibliotekose ar knygynuose galima
rasti V XX oficiali dokument tekst su pakeitimais ir papildymais iki 2007 m. sausio 20 d. leidin Lietuvos
Respublikos Administracini teiss paeidim kodeksas ir Administracini byl teisenos statymas).

Inkorporacijos bdu sudaryti teiss akt rinkiniai yra skirstomi pagal tekst idstymo pobd
chronologinius ir sisteminius . Chronologiniuose rinkiniuose teiss aktai idstomi pagal j ileidimo dat.
Sisteminiuose rinkiniuose teiss aktai yra idstomi pagal teminius skyrius ir teiss akt turin, dalykin tvark.
Pirmiausia kiekvien skyri ir poskyr dedami auktesns teisins galios teiss aktai, o po to emesns teisins
galios teiss aktai. Inkorporacija pagal apimamos mediagos apimt gali bti visuotin ir dalin. Visuotin
inkorporacija reikia, kad rinkin traukiami visi alies teiss aktai. Dalin inkorporacija reikia, kad rinkin
traukiami tam tikr srit reguliuojantys teiss aktai.
Konsolidacija . Konsolidacijos metu paalinami pasikartojimai, prietaravimai, pataisomi
terminai, normos, artimos turinio prasme yra sujungiamos vien straipsn. Taigi konsolidacija tai forma, kai didelis
skaiius normini akt, reguliuojani tuos paius klausimus, yra sujungiami vien akt. Aktas patvirtinamas
statym leidiamosios valdios, todl jis tampa teiss altiniu. Konsolidacijos bdu teiss aktas sustambinamas,
taiau nekeiia teisinio reguliavimo turinio ir nenea joki pakeitim galiojaniuose statymuose. i teiss akt
sisteminimo forma bdinga daugiau bendrosios teiss sistemos alims.
IV. Kodifikacija. Norminiai teiss aktai pertvarkomi, suderinami, nebegaliojantys norminiai teiss aktai paalinami.
Teiss normos yra sujungiamos, susisteminamos, j turinys atnaujinamas. Kodifikacija sukuriama naujas statyminis
aktas, pakeiiantis anksiau galiojusius teiss aktus. Teiss mokslinje literatroje iskiriami tokie kodifikacijos
bruoai:

sukuriamos normos, reguliuojanios svarbiausius visuomeninio gyvenimo klausimus;

sukurtas aktas reguliuoja plai visuomenini santyki srit;

sukurtas aktas yra vientisas;

kodifikacijos dalykas yra teiss sistemos skirstymas akas ir institutus.

kodifikacinis aktas yra sudtingos struktros, juo utikrinama normini paliepim sistema.

Taip pat iskiriamos tokios kodifikacijos rys : visuotin kodifikacija tai kodifikaciniai aktai sudaryti pagal
pagrindines teiss akas (pvz., Baudiamasis kodeksas, Civilinis kodeksas, Administracini teiss paeidim
kodeksas).
Daniausiai kodifikacinis aktas yra Kodeksas. Tai yra suvestinis aktas, reguliuojantis tam tikr santyki srit (pvz.,
Administracini teiss paeidim kodeksas ir t.t.). Taiau teiss sisteminime egzistuoja ir kiti kodifikaciniai aktai:
statutai, nuostatai, taisykls. Statutai tai kompleksiniai norminiai aktai, reguliuojantys staig ir organizacij teisin
padt (pvz., Seimo statutas ir pan.). Nuostatai reglamentuoja staigos organizacij teisin padt, ten nustatomi jos
udaviniai, kompetencija (pvz., Konkurencijos tarybos nuostatai ir t.t.). Taisykls yra procedrins normos, kurios
nustato veiklos tvark (pvz., Vyriausybs darbo reglamentas ir pan.)

Administracins teiss samprata.

Remiantis vairi mokslinink nuomone, pateiksime administracins teiss apibdinimo bei sampratos galimybes.
tai kaip doc. A. Andrukeviius apibdina administracin teis. Administracin teis tai teiss aka, susidedanti i
teiss norm, kurios reguliuoja vieojo valdymo sistem, institucij ir valstybs tarnybos organizavim, j ir kit
institucij, staig, moni vidaus administravim, valstybs ir savivaldybi institucij atliekam vieojo valdymo
veikl bei su ja administracinio reagavimo, asmen teisi utikrinimo vieojo valdymo srityje santykius. [16]
Administracin teis vieosios teiss dalis, kurios normos, o j nesant teiss principai apibria:

kam ir kokie galiojimai yra suteikti reikalauti tokio teisini santyki dalyvi elgesio, kuris nebt prieingas
visuomens ir valstybs interesams;

kam ir kokie yra suteikti galiojimai teistomis priemonmis priversti teisini santyki dalyvius elgtis
neprieingu visuomens ir valstybs interesams bdu;

kam ir kokie yra suteikti galiojimai isprsti gin, jeigu jis kilt tarp reikalaujanij elgtis neprieingu teisei
bdu ir t, kuriems toks reikalavimas taikomas[17] .

manomas ir toks lakonikas administracins teiss apibrimas. Administracin teis tai viena i vieosios teiss
ak, kuri reguliuoja santykius, susiklostanius vieojo valstybinio valdymo srityse.
Administracin teis reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsiranda valstybs institucijoms vykdant
konstitucijos ir statym reikalavimus. Ji nustato ministerij, departament, savivaldybi vieojo administravimo
subjekt struktr ir kompetencij, j santykius su pilieiais tvarkant ir priirint kin ir kitoki piliei, j
susivienijim veikl [18] .
Administracin teis yra teiss aka, kuri sudaro teisikai reikmingos mogui, visuomenei, valstybei socialins
vertybs, reguliuojamos gyvendinant valstybin valdym, j legitims gyvendinimo bei apsaugos bdai ir priemons,
socialinio teisingumo pagrindu administracins teiss norm reglamentuota fizini ir juridini asmen, dalyvaujant
valstybini valdymo institucijoms, veikla .
Administracin teis moni teisikai reikmingos elgsenos vieojo administravimo srityje formos ir metodai,
pastant, reguliuojant, apsaugant mogaus, visuomens, valstybs socialinius ir teisinius vertybinius objektus nuo
mogaus elgsenos neigiam poveiki ir padarini naudojant objektyvuotus teisinius standartus teiss principus ir
teiss normas, taikant administracines priemones ir derinant jas su kitomis socialinmis, ekonominmis ir
vadybinmis mogaus elgsenos reguliavimo priemonmis. [19] .
Administracin teis yra savarankika teiss aka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius valstybinio
valdymo srityje, valstybinio valdymo organ kasdieninje vykdomojoje veikloje.
Savo monografijoje Administracins teiss principai ir norm ribos A. Andrukeviius teigia, jog egzistuoja trys
galimos administracins teiss painimo pakopos [20] :

administracin teis tai valstybinio valdymo teis;

administracin teis tai vieojo administravimo ir viej interes derinimo teis;

administracin teis tai tam tikrais principais pagrsta norm sistema.

Pirmuoju atveju reikia atkreipti dmes tai, jog administracin teis yra danai vadinama valdymo teise. Tai tarsi
pateikiama kaip administracins teiss sinonimas. Netgi yra toks apibdinimas administracin teis yra tam tikro
socialinio fenomeno tarnait [21] . I ties administracin teis atsiranda vieojo valdymo procese. Taiau
administracin teis apibdinti tik kaip valdymo teis bt neteisinga, nes toks apibdinimas reikt etatistin teiss
samprat. Tuo poiriu valdymo institutui, kitaip tariant valstybs valdios institucijoms bt teikiamas prioritetas
prie asmens teisi ir laisvi institut. Ir tai prietaraut Konstitucijos penktajam straipsniui, skelbianiam, jog
valdios staigos tarnauja monms. Ir pats autorius pripasta, kad toks poiris administracin teis tinkamas
analizuoti administracin teis, kuri galiojo tuo metu, kai Lietuva buvo viena i Taryb Sjungos respublik.
Antruoju atveju administracin teis suvokiama jau moderniuoju, iuolaikiniu poiriu. Valstybs interesai ir
visuomens interesai tampa lygiavertmis kategorijomis. Tiesa, Lietuvos teiss aktuose vartojami skirtingi terminai
vieasis interesas, visuomens interesas, valstybs interesas, Lietuvos Respublikos interesas. Nedemokratinje
visuomenje ioms kategorijoms suteikiami skirtingi mastai, reikm. Modernioje visuomenje visi ie ivardinti
interesai tampa vienalyts svokos vieasis interesas elementais, kadangi negali valstybs interesas kirstis su
vieuoju interesu. Juk tai prietaraut pagrindinei valdios staig funkcijai derinti visuomeninius ir valstybs
interesus bei tenkinti viej interes.
Treiuoju atveju administracin teis galima nagrinti tvirtint teiss aktuose princip pagalba, nes principai knija
pagrindines kryptis, gaires, kuriomis valdios institucijos turi vadovautis nustatydamos savo veiklos prioritetus ir
tenkindamos viej interes.