Civiline Teise: Prievolių Teisė

1
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
Dangut Ambrasien, Egidijus Baranauskas,

Danguol Bublien, Solveiga Cirtautien,
Rolandas Galvenas, Kstutis Laurinaviius,
Algis Norknas, Leonas Virginijus Papirtis,
Antanas Rudzinskas, ivil Skibarkien,
Janina Stripeikien, Daivis virinas,
Vadimas Toloko, Jrat Usonien
I
i;;
CIVILINE TEISE
PRIEVOLI TEIS
Vadovlis
Treioji laida
Vilnius 2006
Turinys
UDK 347(075.8)
Ci287
2003 m. gruodio 19 d. Nr. A-185 Auktj mokykl

bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota
Vadovlio autoriai:
1, 2, 6-25, 27, 40, 43, 48, 55 skirsni - doc. dr. Dangut Ambrasien 26
skirsnio - doc. dr. Dangut Ambrasien (kartu su Algiu Norknu) 3, 4, 5,
34 (iskyrus 34.5) skirsni - dr. Egidijus Baranauskas
35,37 skirsni - Danguol Bublien
36, 42, 45, 47, 57 skirsni - Solveiga Cirtautien
34.5, 56 skirsni - Rolandas Galvenas
50, 52, 53 skirsni - Kstutis Laurinaviius
28, 29, 30 skirsni - Algis Norknas
31,54 skirsni - doc. dr. Leonas Virginijus Papirtis
32, 33 skirsni - doc. dr. Antanas Rudzinskas
51 skirsnio - ivil Skibarkien
38, 39 skirsni - Janina Stripeikien
44, 46 skirsni - dr. Daivis virinas
49 skirsnio - dr. Vadimas Toloko 41
skirsnio - dr. Jrat Usonien
Moksliniai redaktoriai: doc. dr. Dangut Ambrasien
dr. Egidijus Baranauskas
Recenzavo:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas dr. Virgilijus Valanius;
Prof. habil. dr. Prancikus Vitkeviius
Vadovlis svarstytas Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Civilins ir komercins
teiss katedros 2003 m. birelio 16 d. posdyje (protokolo iraas Nr. 1CKK-14) ir rekomenduotas spausdinti
Mykolo Romerio universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei
kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2004 m. gruodio 2 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-3)
vadovl patvirtino spausdinti
Kios leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti
dauginami, taisomi ar kitu bdu platinami be leidjo sutikimo.
ISBN 9955-563-72-9
ISBN 9955-563-55-9 (bendras)
Mykolo Romerio universitetas, 2006
TURINY
S
Pratarm.............................................................................................11
I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.............................................12
1 skirsnis. Prievoli teiss ir prievols samprata..................................13
2 skirsnis. Prievols dalykas, subjektai, turinys....................................16
3 skirsnis. Prievoli atsiradimo pagrindai............................................19
4 skirsnis. Prievoli rys....................................................................23
5 skirsnis. Prievoli vykdymas ir j nevykdymo teisins pasekms.... 27
5.1. Prievoli vykdymo samprata....................................................27
5.2. Tinkamas prievols vykdymas..................................................30
5.3. Prievols vykdymo subjektai...................................................31
5.4. Prievols vykdymo objektas....................................................35
5.5. Prievols vykdymo bdas........................................................39
5.6. Prievols vykdymo vieta..........................................................40
5.7. Prievols vykdymo terminai...................................................42
5.8. Prievols ali bendradarbiavimas..........................................43
5.9. Prievols vykdymo ekonomikumas........................................44
5.10. Kiti prievoli vykdymo ypatumai...........................................45
5.11. Prievols nevykdymo teisins pasekms...............................46
6 skirsnis. Kreditoriaus interes gynimo bdai....................................53
6.1. Kreditoriaus teis ginyti skolininko sudarytus sandorius
(actio Pauliana).......................................................................53
6.2. Netiesioginis iekinys...............................................................59
6.3. Sulaikymo teis........................................................................60
7 skirsnis. Prievoli vykdymo utikrinimas..........................................64
7.1. Prievoli vykdymo utikrinimo bdai.....................................64
7.2. Netesybos................................................................................66
7.3. Laidavimas..............................................................................69
7.4. Garantija.................................................................................73
7.5. Banko garantija.......................................................................74
7.6. Rankpinigiai...........................................................................75
Turinys
8 skirsnis. Asmen pasikeitimas prievolje......................................... 77

8.1..................................................................................................Sa
mprata............................................................................................ 77
8.2..................................................................................................Rei
kalavimo perleidimas..................................................................... 78
8.3..................................................................................................Sko
los perklimas................................................................................ 85
8.1..................................................................................................Rei
kalavimo perleidimas treiajam asmeniui regreso tvarka
(subrogacija)............................................................................ 86
9 skirsnis. Prievoli pabaiga................................................................ 88
9.1.Prievols pabaigos samprata ir pagrindai................................ 88
9.2. Prievols pabaiga j vykdius.................................................. 89
9.3.Prievols pabaiga sujus naikinamajam terminui.................... 90
9.4. Prievols pabaiga alims susitarus........................................... 90
9.5. Prievols pabaiga alims sutapus............................................. 91
9.6. Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti........................ 91
9.7.Prievols pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus
juridin asmen......................................................................... 93
9.8. Prievols pabaiga atleidus skolinink nuo prievols vykdymo. 94
9.9.Specials prievols pabaigos ir prievols pakeitimo atvejai.... 95
9.9.1. Prievols pabaiga j skaiius........................................... 95
9.9.2. Prievols pabaiga novacijos bdu.................................... 97
10skirsnis. Restitucija..........................................................................101
11 skyrius. SUTARI TEIS.............................................................105
11skirsnis. Sutari vieta civilinje teisje...........................................106
12skirsnis. Sutari teiss principai.....................................................109
12.1. Sutari laisvs principas.......................................................110
12.2.Sutari privalomumo principas............................................112
12.3.Konsensualizmo principas.....................................................113
12.4. Silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas 114
13skirsnis. Sutarties samprata ir reikm...........................................116
14skirsnis. Bendra sutari sudarymo tvarka......................................118
15skirsnis. Sutari rys....................................................................126
16skirsnis. Vieosios sutartys..............................................................132
16.1.Samprata...............................................................................132
16.2. Vieosios sutarties alys.........................................................133
16.3.Vieosios sutarties sudarymas................................................134
17 skirsnis. Vartojimo sutartys.............................................................135
Turinys
17.1.Samprata...............................................................................135
17.2. Sutarties alys........................................................................135
4
IK skirsnis. Ikisutartiniai santykiai, preliminariosios sutartys..............138

19 skirsnis. Sutari galia ir forma......................................................145
19.1.Sutari galia.........................................................................145
19.2.Sutari forma.......................................................................146
20 skirsnis. Sutarties alys. Sutartis ir tretieji asmenys........................150
20.1. Sutarties alys........................................................................150
20.2. Sutartis ir tretieji asmenys.....................................................151
21 skirsnis. Sutari aikinimas...........................................................155
22 skirsnis. Sutari turinys.................................................................159
23 skirsnis. Sutari vykdymas............................................................165
24 skirsnis. Sutarties pakeitimas ir nutraukimas..................................168
25 skirsnis. Sutarties negaliojimas.......................................................174
III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB...............................................177
26 skirsnis. Bendrosios nuostatos........................................................178
26.1. Civilins atsakomybs samprata............................................178
26.2. Sutartins ir deliktins atsakomybs panaumai ir skirtumai 180
26.3. Civilins atsakomybs slygos................................................181
26.3.1. Neteisti veiksmai..........................................................182
26.3.2. Prieastinis ryys...........................................................184
26.3.3.Kalt..............................................................................187
26.3.4.ala ir nuostoliai............................................................191
26.4. Neturtins alos atlyginimas..................................................193
26.5. alos dydio nustatymas........................................................197
26.6. Civilins atsakomybs netaikymo ir atleidimo nuo civilins
atsakomybs pagrindai..........................................................198
26.6.1. Nenugalima jga............................................................198
26.6.2. Valstybs veiksmai.........................................................199
26.6.3. Treiojo asmens veikla..................................................200
26.6.4. Nukentjusio asmens veiksmai......................................200
26.6.5. Btinasis reikalingumas................................................201
26.6.6. Btinoji gintis................................................................202
26.6.7. Savigyna........................................................................203
27 skirsnis. Sutartin atsakomyb.......................................................205
27.1. Sutartins atsakomybs formos..............................................205
27.1.1. Nuostoli atlyginimas....................................................205
27.1.2. Netesyb iiekojimas (sumokjimas)...........................208
27.1.3. Palkanos u sutartini prievoli nevykdym...............208
1
Turinys
27.1.4. Kitos sutarties paeidimo teisins pasekms..................210

28 skirsnis. Deliktin atsakomyb........................................................212
28.1. Prievols dl alos padarymo svoka.....................................212
28.2. Atskiros deliktins atsakomybs rys...................................213
28.2.1.Samdanio darbuotojus asmens atsakomyb u al,
atsiradusi dl jo darbuotoj kalts...............................213
28.2.2.Atsakomyb u kit asmen padaryt al....................215
28.2.3.Atsakomyb u daiktais, esaniais asmens inioje,
padaryt al.................................................................216
28.2.4.Atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt
al................................................................................219
28.2.5. Valstybs ir savivaldybs atsakomyb u j institucij
ir pareign neteistais veiksmais padaryt al...........225
28.2.6.Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei iki 14
met veiksmais, ypatumai..............................................233
28.2.7.Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei nuo 14
iki 18 met veiksmais, ypatumai....................................235
28.2.8.Atsakomybs u al, padaryt neveiksni asmen
veiksmais, ypatumai.......................................................236
28.2.9.Riboto veiksnumo asmens civilins atsakomybs
ypatumai.......................................................................237
28.2.10.Atsakomybs u al, padaryt fizinio asmens,
negalinio suprasti savo veiksm reikms, veiksmais,
ypatumai......................................................................238
28.2.11.Atsakomyb u al, padaryt dl sveikatos
sualojimo ar gyvybs atmimo....................................239
29 skirsnis. Atsakomyb u al, padaryt dl netinkamos kokybs
produkcijos (paslaug)....................................................249
30 skirsnis. Atsakomyb u al, padaryt klaidinania reklama........255
IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS
PRIEVOLS.....................................................................261
31 skirsnis. Kito asmens reikal tvarkymas.........................................262
32 skirsnis. Prievols dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo.... 267
33 skirsnis. Loimai ir laybos.............................................................271
V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.........................................274
34 skirsnis. Pirkimo-pardavimo sutartis..............................................275
6
Turinys
34.1.Pirkimo-pardavimo sutarties samprata.................................275

34.2. Pirkimo-pardavimo sutarties ali teiss ir pareigos..............283
34.3. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis..................................298
34.4. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis...............................302
34.5. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis...............304
34.5.1. Atskir nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
sutari ri ypatumai.................................................321
34.5.1.1. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
sutartis isimoktinai.............................................321
34.5.1.2.Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas su
atpirkimo teise.......................................................322
34.5.1.3.Nekilnojamj daikt pardavimas aukciono bdu 323
34.5.1.4.Nekilnojamojo daikto, esanio eimos turtu,
pirkimo-pardavimo sutartis..................................323
34.5.1.5.Nekilnojamj kultros vertybi pirkimopardavimo sutartis.................................................324
34.5.1.6.Bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutartis.................................................325
34.5.1.7.ems sklyp pirkimo-pardavimo sutartys...........326
34.5.1.7.1.ems, vidaus vanden ir mik sigijimo
Lietuvos Respublikoje slygos Lietuvos
subjektams.......................................................327
34.5.1.7.2.ems, vidaus vanden ir mik sigijimo
Lietuvos Respublikoje slygos usienio
subjektams.......................................................331
34.5.1.7.1.ems kio paskirties ems sigijimo
slygos.............................................................334
34.6. mons pirkimo-pardavimo sutartis.......................................339
34.7. Kitos pirkimo-pardavimo sutari rys................................344
35 skirsnis. Mainai..............................................................................352
36 skirsnis. Renta................................................................................359
36.1. Bendrosios nuostatos.............................................................359
36.2.Neterminuota (nuolatin) renta............................................363
36.3. Renta iki gyvos galvos...........................................................364
36.4. Ilaikymas iki gyvos galvos.....................................................364
37 skirsnis. Dovanojimas.....................................................................367
37.1. Aukos (parama ar labdara)....................................................379
1
Turinys
38 skirsnis. Nuoma...............................................................................383
38.1.Bendrosios nuostatos.............................................................383
38.2. Nuomos sutarties ali teiss ir pareigos...............................389
38.3. Nuomos sutarties pabaiga.....................................................394
38.4 Atskir ri nuomos sutari teisinio reguliavimo
ypatumai................................................................................396
38.4.1. Vartojimo nuoma............................................................396
38.4.2.Transporto priemoni nuoma........................................397
38.4.3.Pastat, statini ir rengini nuoma...............................399
38.4.4.mons nuoma...............................................................400
38.4.5.ems nuoma................................................................401
38.4.6. Lizingas (finansin nuoma)...........................................403
38.4.7. Gyvenamj patalp nuoma..........................................407
38.4.7.1.Bendrosios nuostatos............................................407
38.4.7.2.Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga 412
38.4.7.3.Tarnybins gyvenamosios patalpos........................416
38.4.7.4.Gyvenamj patalp nuoma bendrabuiuose........417
38.4.7.5.Viebuiai, nakvyns namai ir gydymo bei
socialins globos institucij patalpos......................417
39 skirsnis. Panauda............................................................................419
40 skirsnis. Rangos sutartis..................................................................421
40.2. Atskiros rangos sutari rys................................................430
40.2.1.Vartojimo ranga.............................................................431
40.2.2. Statybos ranga...............................................................432
40.2.3. Projektavimo ir tyrinjimo darb ranga........................437
40.2.4. Rangos darbai, finansuojami i valstybs arba
savivaldybs biudeto....................................................438
41 skirsnis. Mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir
technologiniai darbai........................................................441
42 skirsnis. Atlygintinos paslaugos......................................................446
42.2. Atskiros atlygintin paslaug, sutari rys.........................449
42.2.1.Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartis..............450
42.2.2.Turizmo paslaug sutartis..............................................451
43 skirsnis. Pavedimas.........................................................................454
44 skirsnis. Franiz.............................................................................464
45 skirsnis. Komisas............................................................................474
Turinys
46 skirsnis. Distribucija.......................................................................481
47 skirsnis. Krovini ir keleivi veimas. Ekspedicija..........................486
47.1. Krovini veimas...................................................................486
47.2. Atskir veimo ri ypatumai..............................................493
47.2.1. Krovini veimas sausumos keli transportu................494
47.2.2. Krovini veimas geleinkeliu.......................................496
47.2.3. Krovini veimas jra....................................................496
47.2.4. Buksyravimo jra sutartis..............................................499
47.2.5. Krovini veimas oro transportu...................................500
47.2.6. Keleivi ir bagao veimas.............................................501
Al.2.1. Krovini ekspedicija......................................................504
48 skirsnis. Pasauga.............................................................................507
48.1. Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos...............................507
48.2. Sandliavimas.......................................................................513
48.3. Specialios pasaugos rys......................................................515
49 skirsnis. Paskola. Kreditavimas.......................................................517
49.2. Kreditavimas.........................................................................522
49.2.1.Atskiri kreditavimo sutari tipai..................................525
49.2.2. Komercinis kreditavimas................................................526
49.2.3.Vartojimo kreditas.........................................................526
50 skirsnis. Banko indlis....................................................................530
51 skirsnis. Faktoringas.......................................................................541
52 skirsnis. Banko sskaita..................................................................549
53 skirsnis. Atsiskaitymai.....................................................................561
53.2. Atsiskaitymai mokjimo pavedimais.....................................562
53.3. Atsiskaitymai akredityvais.....................................................564
53.4. Atsiskaitymai inkaso.............................................................567
54 skirsnis. Vieas konkursas...............................................................569
55 skirsnis. Vieas atlyginimo paadjimas..........................................574
56 skirsnis. Jungtins veiklos (partnerysts) sutartis............................577
56.1. Sutarties samprata.................................................................577
56.2. Sutarties elementai................................................................578
56.3. Esmins jungtins veiklos (partnerysts) sutarties slygos....580
56.4. Sutarties turinys.....................................................................581
56.5. Partneri bendr reikal tvarkymas......................................582
56.6. Bendros partneri ilaidos ir nuostoliai.................................583
1
Turinys
56.7. Partnerysts sutarties pabaiga................................................584

57 skirsnis. Draudimo sutartis.............................................................587
57.2. Sutarties poymiai, sutarties sudarymas.................................588
57.3. Sutarties alys.........................................................................590
57.4. Sutarties turinys.....................................................................591
57.5. Sutarties pakeitimo, pabaigos ir nutraukimo pagrindai........593
57.6. Draudimo formos, akos, grups, specials draudimo
atvejai...................................................................................594
57.7. Civilins atsakomybs draudimas..........................................597
Literatra............................................................................................599
10
PRATARME
Civilins teiss raida Lietuvoje pastarj deimtmet buvo netiktinai sparti. Modifikavosi ne tik teiss mokslinink ir teisinink praktik
poiris civilins teiss paskirt, jos reikm, bet i esms buvo atnaujinta ir privai santyki reglamentavimo sistema. Per kelerius metus
parengtame ir 2001 m. liepos 1 d. sigaliojusiame Civiliniame kodekse
atsispindjo ne tik Lietuvos civilins teiss mokslinink darbo rezultatai, bet ir moderni, unifikuot tarptautinio masto akt, toki kaip
UNIDROIT tarptautini komercini sutari principai, Europos Sjungos direktyvos, reglamentuojanios bendrovi status ir veikl, vartotoj teisi apsaug, nuostatos bei idjos.
Pagrindinis civilins teiss aktas yra novatorikas ir aikinant j btinas geras sisteminis atskir civilins teiss klausim supratimas. Pradin priemon siekiant io tikslo ir yra vadovlis. ioje knygoje skaitytojas supaindinamas su viena i reikmingiausi civilins teiss posaki
- prievoli teiss sistema, atskirais jos elementais. Mokymo mediaga
pateikiama nuosekliai ir paprastai - dl to ji turt bti gana lengvai
simenama.
Pirmajame vadovlio skyriuje dstomos bendrosios prievoli nuostatos. Aptariamos prievoli teiss ir prievols sampratos, prievoli atsiradimo pagrindai, atskleidiami prievols elementai, prievoli rys,
j vykdymo ir nevykdymo teisins pasekms, kreditoriaus interes gynimas, prievoli utikrinimas, asmen pasikeitimas bei prievoli pabaigos pagrindai ir restitucija. Antrajame skyriuje dstoma bendroji sutari teiss dalis. Treiasis vadovlio skyrius skirtas civilinei atsakomybei
- aptariami bendrieji civilins atsakomybs klausimai ir atskirai - sutar
tin ir deliktin atsakomyb. Ketvirtajame skyriuje nagrinjamos kitais
pagrindais atsirandanios prievols. Penktajame skyriuje idstytos at
skiros sutari rys.
Tikims, kad is vadovlis bus naudingas ne tik teiss studentams,
teisininkams praktikams, bet ir visiems, besidomintiems civiline teise.
11
I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.
1 skirsnis. PRIEVOLI TEISES IR PRIEVOLES

SAMPRATA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Fiziniai bei juridiniai asmenys dalyvauja civilinje apyvartoje atlikdami vairius juridinius veiksmus: sudaro vairius sandorius, atlygina
nuostolius arba al, perleidia vieni kitiems savo teises ir pareigas ir t.
t. Tarp teiss subjekt atsiranda turtinio ir neturtinio pobdio santykiai. ie santykiai, sureguliuoti teiss normomis, vadinami prievoliniais
santykiais. Jie labai skirtingi, bet turi tam tikrus juridinius poymius,
leidianius skirstyti prievolinius santykius tam tikras grupes.
Teisinje literatroje prievoli teis daniausiai apibdinama kaip
civilins teiss posakis, kur sudaro civilins teiss norm sistema. Remiantis civilini santyki teisinio reguliavimo principais, ios normos
reguliuoja dinamikus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosiusius tarp teiss subjekt dl turto perdavimo
nuosavybn, patikjimo teise arba laikinai naudoti, dl darb atlikimo
arba paslaug teikimo, alos padarymo asmeniui, turtui ir pan. 1
Prievols svoka2 buvo inoma jau senovs romn teiss doktrinoje ir teisje. Joje buvo skiriama asmens daiktin teis - teis daiktui
ir asmens asmenin teis - teis asmeniui. Tokie pagrindiniai civilins
teiss posakiai - daiktin ir prievolin teis - iliko iki i dien.
Prievoli teiss reglamentuojama santyki gausa neatsiejama nuo
rinkos ekonomikos. Ekonomins apyvartos santykiams bdinga tai, kad
jie yra susij su materialini vertybi judjimu: daikt, pinig, paslaug
ir pan. Pavyzdiui, parduodamas daiktas pereina i pardavjo pirkjui.
Nuomos atveju nuomojamas turtas pereina laikinai naudoti nuomininkui ir pan. Teisikai sureguliuoti ekonomins apyvartos santykiai gyja
teisin form ir tampa prievoliniais teisiniais santykiais. Taigi prievoli
teis yra ekonomini santyki teisin iraika.
345.
' Civilin teis. Vadovlis / Ats. redaktorius V. Staskonis. Kaunas: Vijusta,

1997, p. 2 odis prievol" yra kils i lotyn kalbos odio obligatio" sipareigojimas.
13"
CIVILINE TEISE. II dalis.
Prievolins teiss taip pat yra pagrindas asmeninms neturtinms

bei daiktinms teisms atsirasti.
Prievols yra glaudiai susijusios su nuosavybs teisiniais santykiais. Antai kai daikto savininkas, disponuodamas jam priklausaniu
turtu, sudaro pirkimo-pardavimo sutart, i kurios atsiranda prievoliniai santykiai tarp savininko (pardavjo) ir pirkjo, pirkjas, priimda mas daikt i savininko, pats tampa jo savininku.
Tuo tarpu prievoliniai teisiniai santykiai ir nuosavybs teisiniai santykiai skiriasi i esms. Nuosavybs teisiniai santykiai apima materialini vertybi gijimo nuosavybn proces, parodo subjekt santykius dl
daikto ir dl to yra absoliutaus pobdio. Prievols teisiniai santykiai
apima materialini vertybi judjim i vieno asmens kitam, todl jie
susiklosto tarp grietai nustatyt asmen, t. y. gyja santykin pobd.
Prievol nesukuria pareig kitiems asmenims, kurie nra prievolinio
teisinio santykio subjektai. Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sutartis sukuria pirkjo ir pardavjo, o ne kit asmen teises ir pareigas. Tik statymuose arba sutartyje numatytais atvejais prievol gali sukurti treij
asmen teises vienai ar abiem prievolinio teisinio santykio alims.
Taigi prievoliniai teisiniai santykiai skiriasi nuo daiktini iais esminiais bruoais: 1) prievol - tai asmeninio pobdio teisinis santykis
tarp kreditoriaus ir skolininko, o daiktinio teisinio santykio subjekt
ratas nra apibrtas; 2) daiktiniams santykiams bdingas absoliutumas, prievoliniams - santykinumas; 3) daiktinio santykio objektas yra
daiktai, o prievolinio - valiniai veiksmai; 4) prievoli teisei bdingi specifiniai paeist teisi gynybos bdai: pareigojimas vykdyti prievol
natra, netesyb iiekojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakeitimas ir kt. (CK 1.138 str.)3.
Svoka prievol" Lietuvos teiss doktrinoje ir teiss aktuose vartojama skirtingomis prasmmis. Pavyzdiui, prievol kaip skolininko
pareiga atlikti tam tikrus veiksmus kreditoriui, prievol kaip teisinis
santykis arba kaip dokumentas, kuriame nurodyta skolininko pareiga,
pavyzdiui, vekselis.
CK 6.1 straipsnis pateikia prievols samprat. Prievol - tai teisinis
santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksIsamiau apie daiktins ir prievoli teiss skirtumus r.: V. Mikelnas. Prievoli
teis. Vilnius: Justitia, 2002,1 dalis, p. 40-46.
14
mo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig.
Prievol yra viena i civilini teisini santyki ri, todl jai bdingi visi civilini teisini santyki bruoai. Kartu prievolms bdingi ir
specifiniai poymiai. Prof. V. Mikelno teigimu, i romn teiss atjs
prievols apibrimas reikmingas tuo, kad atskleidia tris pagrindinius
prievols poymius: pirma, prievol yra dviej asmen - kreditoriaus ir
skolininko - civilinis teisinis santykis; antra, kreditori ir skolinink sieja
tarpusavio teiss ir pareigos; treia, u pareig nevykdym skolininkui
taikomos civilins teisins sankcijos4.
Remiantis prievols svoka galima daryti ivad, kad prievol, kaip
teisinis santykis, turi poymius, leidianius apibdinti prievoli teis
kaip vientis, glaudiai tarpusavyje susijusi sistem, kuri pagal jai bdingus bruous galima atriboti nuo kit teisini santyki.
Teisinje literatroje nurodoma, kad prievolinius teisinius santykius apibdina ie bruoai: 1) prievols subjekt apibrtumas (konkrets subjektai turi konkreias grietai apibrtas teises ir pareigas); 2)
prievols dinamikumas (prievol yra dinamikos ekonomins apyvartos dalis); 3) prievols turinio apibrtumas (konkretus kreditoriaus
reikalavimas ir konkreios skolininko pareigos); prievols ali subjektini teisi gynimas; 4) prievols tikslingumas (tam tikr tiksl, norint
patenkinti skolininko arba kreditoriaus poreikius, siekimas) 5.
Kontroliniai klausimai:
1. Kas sudaro prievoli teis?
2. Ar prievoli teis yra savarankika teiss aka?
3. Kuo skiriasi prievoliniai teisiniai santykiai nuo daiktini teisini
santyki?
4. Kas yra prievol?
5. Kokie bruoai apibdina prievolinius teisinius santykius?
4
5
Mikelnas V. Prievoli teis, p. 16-17.

r., pavyzdiui: Civilin teis, p. 349-350.
15
CIVILIN TEIS. II dalis.
2 skirsnis. PRIEVOLES DALYKAS, SUBJEKTAI,

TURINYS
Kiekviena prievol turi konkret dalyk, t. y. tai, dl ko alys susitar (perduoti daikt, teikti paslaugas, neatlikti tam tikr veiksm ir
pan.). Jei nra prievols dalyko arba jis yra neaikus, tai nra ir prievols. Bet prievols dalyku gali bti ne visi valiniai asmen veiksmai. Prievols dalykas turi bti teistas. Tai konkreiai vardyta CK 6.3 straipsnio 1 dalyje nurodant, kad prievoli dalyku gali bti bet kokie veiksmai
(veikimas ar neveikimas), kuri nedraudia statymai ir kurie neprietarauja vieajai tvarkai arba gerai moralei. Antai neteisti yra susitarimai
riboti konkurencij, susitarimai dl mokesi slpimo. Negalioja susitarimai, ribojantys civilin atsakomyb u sveikatos sualojim (CK 6.252
str. 1 d.), ali susitarimai, keiiantys imperatyvias normas, numatanias civilin atsakomyb (CK 6.250 str. 2 d.), ir pan.
Teisinje literatroje danai galime rasti ir prievols objekto apibdinim ir nuorodas tai, kad prievols objektu gali bti daiktai,
veiksmai, veiksm rezultatai, kurie prievolinio teisinio santykio forma
pereina i vien asmen kitiems.
Kaip pagrstai nurodo prof. V. Mikelnas, daiktas (turtas) plaiuoju
poiriu yra objektas, dl kurio susitaria alys, o prievols dalykas yra
veiksmas, kur skolininkas privalo atlikti arba, atvirkiai, nuo kurio
privalo susilaikyti. Prievols dalyku pripainti ne daikt, o prievols
ali veiksmus yra svarbu. Kai prievols dalyku pripastamas veiksmas,
pabriamas subjektyvusis, o ne objektyvusis prievols vykdymo aspektas6.
Daniausiai prievols dalykas yra vienas konkretus veiksmas, bet
tam tikrais atvejais gali bti ir keli veiksmai. Prievol, kuriai bdingi
keli dalykai, vadinama sudtingja7.
Prievol galios ir bus teisikai pareigojanti, jeigu jos dalykas yra
aikiai apibrtas. Jei nra galimybs nustatyti prievols dalyko, nra ir
6
7
16
Mikelnas V. Prievoli teis, p. 48.

Isamiau apie prievoles esant dalyk daugetui r.: ten pat, p. 157-178.
prievols. Skirting prievoli dalyko apibrtumas yra skirtingas. Todl

prievols atsivelgiant j dalyko apibrtum skirstomos individualias, alternatyvias, fakultatyvias, dalomas ir nedalomas. Be to, prievols
gali bti skirstomos terminuotas ir neterminuotas, slygines, pinigines
irt. t.
CK 6.3 straipsnio 2 dalis numato, kad prievols dalyku gali bti bet
koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibdintas pagal
r ar kiek arba kur galima apibdinti pagal kitus kriterijus. Taigi
daikto nebuvimas, pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo
metu, savaime nereikia prievols neapibrtumo (pvz., galima sudaryti
bsimo namo pirkimo-pardavimo sutart (CK 6.401 str.). Svarbu, kad
bt galima apibdinti bsim daikt pagal nurodytus poymius.
CK 6.196 straipsnio 1 dalis iskiria dviej ri slygas - aikiai nurodytas ir numanomas. Prof. V. Mikelnas pagrstai paymi ios sutarties slyg klasifikacijos reikm dalyko apibrtumui. Pasak jo, prievols dalykas pripaintinas apibrtu, net jei daikto poymiai nra aikiai
apibrti sutartyje, taiau i sutarties esms, tikslo, jos sudarymo aplinkybi, ketinim galima nustatyti kriterijus, pagal kuriuos prievols dalyk galima apibrti8.
Prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma (CK 6.3 str. 4 d.).
Taigi prievolms yra keliamas manomumo vykdyti reikalavimas. Negalimumas gali bti fizinis (pardavjas parduoda nam, kuris pardavimo momentu yra sudegs) arba teisinis (pvz., pagal CK 6.102 str. 2 d.
draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui, advokatui, kurie
dl io reikalavimo ikeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas).
Tam tikrais atvejais prievol galima vykdyti tik i dalies. Pavyzdiui, alys susitar dl namo ir kinio pastato pirkimo-pardavimo, bet
kinis pastatas sudeg. iuo atveju manoma vykdyti prievols dal dl
ilikusio objekto taikant tokius pirkjo gynybos bdus kaip kainos sumainimas ir kt.
Prof. V. Mikelno teigimu, prievols dalykas turi tenkinti kreditoriaus interes - tai grindiama protingumo principu, o jeigu kreditorius
neturi jokio teisinio intereso prievols dalyku, tai nra ir prievols 9.
Prievols, kaip ir bet kurio kito teisinio santykio, atveju dalyvauja
maiausiai du asmenys. Vienas j, turintis reikalavimo teis, vadinamas

Ten pat, p. 53-54.
17
kreditoriumi, kitas, turintis pareig vykdyti reikalavimo teis, vadinamas skolininku. Jei kiekviena i ali viena kitos atvilgiu turi ir teises, ir
pareigas, tai kiekviena j viena kitos atvilgiu yra ir kreditorius, ir skolininkas. Antai pirkimo-pardavimo sutartyje pardavjas pirkjo atvilgiu yra kreditorius, nes turi gauti pinigus u parduot daikt, ir tuo pat
metu skolininkas, nes privalo perduoti parduot daikt.
Bet tam tikrais atvejais prievolje gali bti ir keli kreditoriai arba
keli skolininkai. Jei skolininkai yra du arba daugiau asmen (bendraskoli), tai kiekvienas j privalo vykdyti prievol lygiomis dalimis (dalin prievol), iskyrus statym arba ali susitarimu numatytus atvejus
(CK 6.5 str.). Taigi statymas tvirtina dalins prievols bei dalins prievols ali dali lygybs prezumpcij. CK 6.6 straipsnyje nurodyta, kad
gali atsirasti ir solidarioji skolinink atsakomyb, taiau tik tais atvejais,
kai tai numatyta statymu arba ali susitarimu, taip pat kai prievols
dalykas yra nedalus10.
Jeigu kreditorius yra du arba daugiau asmen, tai kiekvienas i j
turi teis reikalauti lygios dalies, iskyrus statym arba ali susitarimu
numatytus atvejus (CK 6.17 str.). Taigi kaip ir skolinink daugto, taip
ir kreditori daugto atveju egzistuoja dalins prievols prezumpcija, i
kurios iimtis gali nustatyti tik statymas arba sutartis.
Prievols turin sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais
jie gyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandanias i prievols. Pagal prievols ali teisi ir pareig gyvendinim prievols gali
bti teigiamo turinio (kai skolininkas gali vykdyti savo subjektines pareigas atlikdamas pozityvius veiksmus - perduoti daikt, atlikti darbus
ir pan.), ir neigiamo turinio (kai skolininkas turi susilaikyti nuo tam tikr veiksm, pavyzdiui, nedaryti alos naudojamam daiktui ir pan.).
1. Kas yra prievols dalykas?
2. Kokia prievol vadinama sudtingja?
3. Ar galima parduoti daikt, kuris yra uvs?
4. Ar galioja prievol, jeigu jos dalykas tik numanomas?
5. Kaip vadinami prievols subjektai?
6. Kas sudaro prievols turin?
10
18
Isamiau apie solidarisias prievoles r.: V. Mikelnas. Prievoli teis, p. 129-155.
3 skirsnis. PRIEVOLI ATSIRADIMO

PAGRINDAI
Prievol yra teisinis asmen santykis. Kaip ir kiekvienas teisinis
'-.itnlykis, ji atsiranda i juridinio fakto - prievols atsiradimo pagrindo.
I >jir Senovs Romoje Gajus savo institucijose dst: omnis enim obligaiio vel ex contractu nascitur vel ex delicto11. Tiesa, jau tuomet buvo aiku,
kad pateikiama klasifikacija neisami12. Prajus keturiems amiams Jusliniano institucijose prievoli pagrindai, be ex contractu ir ex delicto,
buvo papildyti dar dviem - uasi ex contractu ir quasi ex delicto1*. i klasifikacija, iek tiek modifikuota, i esms atsispindi ir CK. Kaip nurodo
prof. V. Mikelnas, sistemin CK analiz leidia daryti ivad, jog yra
penki prievoli atsiradimo pagrindai: vienaaliai sandoriai, daugiaaliai
sandoriai (sutartys), deliktai, kvazisutartys ir statymai 14.
CK 6.2 straipsnis numato, kad prievols atsiranda i sandori arba
k i loki juridini fakt, kurie pagal galiojanius statymus sukuria prievolinius santykius. i norma turi bti sistemikai aikinama su CK 1.136
si laipsniu - jame pateikiamas sraas juridini fakt, su kuriais statymas sieja civilini teisi ir pareig atsiradim. Pateikiamas sraas nra
baigtinis.
Prievols atsiradimo pagrind iskyrimas turi svarbi teisin reikm. Nuo to, kokia aplinkyb bus pripainta prievolinio santykio atsiradim lmusiu juridiniu faktu, priklauso ir tinkamas teiss norm taikymas. Kartais nustatyti prievols prigimt ir taikyti reikiamas normas yra
'' Kiekviena prievol kyla i sutarties arba i delikto. Gajus. Institucijos, 3 knyga, 88
paragrafas.
" Gajus teig, kad contractus indebiti nra sutartin prievol:... sed haec species obhjdiionis non videtur ex contractu consistere (taiau i prievols ris vyksta ne i sutarln's). Gajaus institucijos, 3 knyga, 91 paragrafas.
1
' Seuens diuisio in uattuor species didueitur: aut enim ex contractu sunt aut uasi ex
i ontractu aut ex maleficio aut uasi ex maleficio (kitas skirstymas yra keturias ris: i
\uttiri, i kvazisutari, i delikt, i kvazidelikt). Justinianas. Institucijos, 3 knyga, XIII
skyrius, 2 paragrafas.
14
19"
visikai paprasta, kartais sunku, todl tinkamas prievoli pagrind supratimas teisininkui turi ir didel praktin reikm.
Sandoriai. Prievoli atsiradimo pagrindas gali bti tiek vienaaliai,
tiek dvialiai arba daugiaaliai sandoriai (sutartys). Sutartys yra vienas
i plaiausiai paplitusi prievoli atsiradimo pagrind. Jos yra neatskiriama kiekvieno asmens gyvenimo dalis. mons, mons, staigos ir
kiti asmenys reiau arba daniau tampa prievolini santyki dalyviais
pirkdami pirkinius parduotuvse, parduodami prekes, nuomodami turt, remontuodami automobilius ir pan. Kai prievols atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, paprastai tai lengva nustatyti. Sutartimi alys gyja teises ir prisiima pareigas, kurios sudaro prievols turin.
Sudtingiau yra, kai kalbama apie prievoles, atsirandanias vienaali sandori pagrindu. Teisinje literatroje tokiais atvejais paprastai
pateikiami testamento, galiojimo, kit vienaali sandori pavyzdiai.
Taiau reikia paymti, kad pats savaime vienaalis sandoris ne visuomet sukuria prievol, kuri, kaip ir bet kuris kitas teisinis santykis, turi
sieti maiausiai du asmenis. Todl, pavyzdiui, testamento pagrindu
neatsiras prievolinis santykis, jeigu testamentinis pdinis nepriims palikimo. Taiau prims palikim testamentinis pdinis, pavyzdiui, gali
bti pareigotas vykdyti koki nors prievol kito asmens naudai (CK
5.23 str.).
Deliktai. Plaija prasme deliktu yra laikomas neteistas veiksmas.
Taiau toks apibrimas bt per platus apibdinant delikt kaip prievols atsiradimo pagrind Lietuvos teisje. Tradicikai deliktas suprantamas siauriau - kaip neteistas asmens veiksmas, kurio pagrindu atsiranda prievol tarp asmen, iki tol nesusijusi teisiniu santykiu. Prievols, kuri atsiradimo pagrindas yra deliktas, dar vadinamos deliktinmis
prievolmis. Kartais deliktas gali bti susijs ir su sutartiniais santykiais.
Todl CK 6.245 straipsnio 4 dalyje deliktin atsakomyb apibriama
kaip turtin prievol, atsirandanti dl alos, nesusijusios su sutartiniais
santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyzdiui, automobilio vairuotojui, eismo nelaims metu sualojusiam psij, kyla pareiga atlyginti padaryt al. Aiku, kad iki eismo nelaims
nukentjusiojo su vairuotoju nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Siek tiek
kitaip yra, kai ala padaroma, pavyzdiui, autobuso keleiviui, kuris yra
veamas pagal keleivio veimo sutart (CK 6.809 str.). Nors tokiu atveju
nukentjusj keleiv su veju, dl kurio kalts vyko eismo nelaim,
20
sieja sutartiniai santykiai, vejo atsakomyb dl keleivio asmeniui padarytos alos yra deliktin ir nustatoma pagal 6.263-6.291 straipsni
taisykles (CK 6.823 str.).
Kvazisutartys. Tradicikai dar nuo Senovs Romos laik prie kvazisutartini (lot. uasi - tarytum) prievoli priskiriami kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo, nepagrstas praturtjimas arba turto gijimas
be pagrindo. Joms bdingi ie poymiai: 1) prievolinis santykis ali
valia nesuderintas; 2) prievols atsiradimo pagrindu esantis veiksmas
yra teistas.
Kadangi kvazisutartiniai santykiai atsiranda be suderintos ali valios, tai ioms prievolms negali bti taikomi formos reikalavimai. Pavyzdiui, kito asmens reikalus tvarkaniam asmeniui utenka atlikti tokio tvarkymo turin sudaranius veiksmus ir ie veiksmai, papildomai
niekaip neforminti, taps pagrindu prievolei atsirasti.
Nors kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo ir nepagrstas
praturtjimas arba turto gijimas nra sutartins prievols, joms taikytina
vienaali ir dviali prievoli klasifikacija. Pavyzdiui, kito asmens
reikal tvarkymas be pavedimo yra dvial prievol. Taip yra todl, kad
abi ios prievols alys gali turti ir teises, ir pareigas. Asmuo, tvarkanlis kito asmens reikalus, turi pareig juos tvarkyti taip, kad tai atitikt
asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus (CK 6.299 str. 1 d.). Tuo tarpu
asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi, turi sumokti atlyginim, jeigu
reikal tvarkymas dav jam teigiam rezultat (CK 6.233 str. 4 d.). Nepagrsto praturtjimo arba turto gijimo prievol yra vienaal, nes pareig grinti tai, k gijo be pagrindo, turi tik viena i ali.
Prie kvazisutari taip pat priskiriami loimas ir laybos15.
statymai. io prievoli atsiradimo pagrindo iskyrimas teisinje literatroje lm teiss mokslinink diskusijas. I ties, jeigu statymas
pripasta prievols privalomum, tai galbt galima teigti, kad prievol
visuomet atsiranda i statymo?
statymas, kaip savarankikas prievols atsiradimo pagrindas, iskiriamas tais atvejais, kai prievol statymas nustato be kokio nors asmens sikiimo. Tiesiog statymas nustato juridini fakt sudt, kuriai
esant tam tikri asmenys gyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas 16.
Pavyzdiui, tvai privalo ilaikyti savo nepilnameius vaikus (CK 3.192
' Mikelnas V. Prievoli teis, p. 63. 1
Ten pat, p. 63.
21
CIVILIN TEISE. II dalis.
str.), vaikai turi ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus (CK
3.205 str.) ir pan.
4 skirsnis. PRIEVOLI RYS
1. Kokie prievoli atsiradimo pagrindai yra plaiausiai paplit?
2. Kokie prievoli atsiradimo pagrindai nurodomi teisinje litera
troje?
3. Kokias prievoli atsiradimo pagrind grupes iskiria CK?
4. Kas yra vadinama deliktu?
5. Prie koki pagrind grupi priskiriamas kito asmens reikal
tvarkymas?
6. Kokie vienaalio sandorio, kaip prievols atsiradimo pagrindo,
ypatumai?
7. Kokie statymo, kaip prievols atsiradimo pagrindo, ypatumai?
22
Prievoli suskirstymas atskiras grupes padeda ilaikyti darni j

sistem, iskirti specifinius, tik tam tikrai grupei bdingus poymius.
Prievols gali bti skirstomos pagal turin, atsiradimo pagrindus, dalyk
u kt. Tokia prievoli klasifikacija gyja ne tik teorin, bet ir praktin
icikm. Pagrindins prievoli rys tvirtintos CK etosios knygos II
skyriuje.
Pagal dalyko dalum prievols skirstomos dalomsias ir nedalomsias. iai klasifikacijai turi reikms ne tik prievols dalyko savybs
-lai, kad jis pagal savo prigimt yra nedalus, taiau ir statymas arba ali
susitarimas. Dalomosiomis yra laikomos visos prievols, iskyrus stalym numatytus atvejus, taip pat kai dl prievols dalyko prigimties
prievol yra nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme (CK 6.24 str.).
Pavyzdiui, daikt pirkimo-pardavimo sutartis isimoktinai (CK 6.411
si r.) ir kt. Nedalomosiomis yra laikomos prievols, kuri dalykas dl
savo prigimties yra nedalus, arba jeigu prievols alys susitar dl tokio
H>s vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma (CK
(>.25 str.).
Pagal dalyko apibrtum prievols skirstomos : a) konkreisias;
b) alternatyvisias; c) fakultatyvisias. Konkreioji yra tokia prievol,
kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavyzdiui, grinti pasiskolint
pinig sum. Alternatyvioji yra tokia prievol, kai skolininkas turi atlik-l
i vien i dviej arba i daugiau skirting veiksm savo, kreditoriaus ar
heiojo asmens pasirinkimu. Pavyzdiui, kreditavimo sutartimi alys
susitaria, kad kreditas gali bti grintas litais, eurais arba JAV dole-i
iais pagal nustatyt kurs. Fakultatyvija laikoma prievol, jeigu ji turi
l i k vien pagrindin dalyk. Taiau jei prievols negalima vykdyti paj',i indiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam vykdymo bdui
neprietaraujaniu bdu. Pavyzdiui, paskolos sutartimi ilgam terminui
skolininkui buvo perduota tam tikra lit suma. alys susitar, kad paskola turi bti grinta litais, taiau jeigu to padaryti bus nemanoma
dl to, kad Lietuvai stojus Europos Sjung litas bus iimtas i apyvar23
tos, paskola bus grinta eurais. Alternatyvij ir fakultatyvini prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.26-6.29 straipsniuose.
Prievols taip pat gali bti neterminuotos ir terminuotos. Neterminuotos prievols yra tokios, kuri pabaiga arba vykdymas j atsiradimo
momentu nra siejamas su kokiu nors terminu. Neterminuot prievoli
vykdymo ypatumus nustato CK 6.53 straipsnis. Terminuot prievoli
pabaiga arba vykdymas priklauso nuo tam tikro termino. Terminas gali
bti nurodomas kalendorine data, metais, mnesiais, savaitmis, dienomis, valandomis arba vykiu. Terminuotos prievols taip pat skirstomos : a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino prievoles. Atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievol,
kuri nevykdytina tol, kol nesujo tam tikras terminas arba nebuvo tam
tikros aplinkybs. Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievol,
kurios trukm apibria statymai arba ali susitarimai ir kuri baigiasi
iam terminui sujus. Terminuot prievoli ypatumai reglamentuojami
CK 6.33-6.35 straipsniuose.
Teisikai reikmingas yra pinigini prievoli iskyrimas (CK 6.36 ir
6.37 str.). Pavyzdiui, praleids pinigins prievols vykdymo termin
skolininkas privalo mokti u termino praleidim sutari arba statym nustatytas palkanas (CK 6.261 str.). Piniginmis yra laikomos
prievols, kuri turin sudaro pareiga perduoti pinigus (litus arba usienio valiut).
Teisin reikm turi ir kitos prievoli klasifikacijos, kurios CK nra
iskiriamos ris, taiau vienaip ar kitaip jame atsispindi - joms suteikiama atitinkama teisin reikm.
Klasikin klasifikacija yra prievoli skirstymas pagal j dalyk : a)
prievoles, kuri dalykas yra k nors duoti (dar); b) prievoles, kuri
dalykas yra k nors daryti (facere); c) prievoles, kuri dalykas yra ko
nors nedaryti (non facere). i klasifikacija yra reikminga, pavyzdiui,
prievols nevykdymo pasekmms (CK 6.60 ir 6.61 str.).
Teisikai svarbus ir prievoli skirstymas solidarisias ir subsidiarisias. Solidarija prievole yra vadinama tokia prievol, kurios kreditori
ir skolinink reikalavimai bei skolinink ir kreditori pareigos yra solidars. Solidarusis kreditori reikalavimas reikia, kad kiekvienas kreditorius turi teis pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos,
tiek ir dl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji skolinink pareiga
reikia, jog kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek
visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris i j skyriumi, be to, tiek j
24
vis, tiek jos dal (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolinink pareiga preziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla
arba keli asmen veiksmais padarytos alos atlyginimu. Solidarij
prievoli vykdymo ypatumai reglamentuojami CK 6.6-6.23 straipsniuose.
Subsidiarija vadinama prievol, kai vykdyti prievol papildomai
su pagrindiniu skolininku yra pareigotas papildomas skolininkas, bet
tik t dal, kurios nevykd pagrindinis skolininkas. Pavyzdiui, CK 6.92
straipsnio 1 dalis nustato, kad garanto prievol yra subsidiari ir j riboja
garantijoje nustatyta suma. Papildomas subsidiaraus skolininko pareigos pobdis lemia ir kai kuriuos jo atsakomybs ypatumus. Kreditorius
neturi teiss reikalauti atlyginti nuostolius i subsidiariai atsakingo skolininko, jeigu savo reikalavim jis gali patenkinti ikaitydamas priepriein pagrindinio skolininko reikalavim. Subsidiariai atsakingas skolininkas, prie atlygindamas kreditoriui nuostolius, privalo apie tai spti
pagrindin skolinink. Jeigu subsidiariai atsakingam skolininkui pareiktas iekinys dl nuostoli atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti
byloje ir pagrindin skolinink. Prieingu atveju pagrindinis skolininkas
regresiniam subsidiaraus skolininko reikalavimui turi teis pareikti
visus atsikirtimus, kuriuos jis bt turjs teis reikti kreditoriui (CK
6.245 str. 6 d.).
Pagal tai, kaip teiss ir pareigos yra susijusios su prievols subjektais, prievols skirstomos asmenines ir neasmenines. Asmenine prievole
vadinama prievol, kurios kreditorius arba skolininkas gali bti tik tas,
o ne bet kuris kitas asmuo. Asmeninmis daniausiai bna prievols,
kylanios dl intelektins veiklos rezultat, taip pat prievols, kuri
dalykas yra paslaugos, kai reikmingos kreditoriui yra paslaug teikjo
profesins kvalifikacijos savybs. Pavyzdiui, asmuo susitaria su dailininku, kad is nutapys jo portret. Neasmenines prievols yra tokios
prievols, kuriose skolininko arba kreditoriaus veiksmus gali atlikti bet
kuris asmuo. Pavyzdiui, paskol kreditoriui gali grinti ne tik pats
skolininkas, bet ir kitas asmuo.
Prievols gali bti pagrindins ir papildomos (teisinje literatroje
dar vadinamos alutinmis, akcesorinmis). Pagrindin prievol galioja
ir be papildomos prievols, tuo tarpu papildoma prievol priklauso nuo
pagrindins. Pavyzdiui, laidavimas yra papildoma prievol. Kai baigiasi
pagrindin prievol arba ji pripastama negaliojania, baigiasi ir lai25
davimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindins prievols

likimas itinka ir perleidus reikalavim (CK 6.101 str. 2 d.).
Pagal teisi ir pareig pasiskirstym tarp ali prievols skirstomos
vienaales ir dviales. Vienaals yra tokios prievols, kuri viena i
ali turi tik teises, o kita - tik pareigas. Dviali prievoli atveju abi
alys turi ir teises, ir pareigas. i prievoli klasifikacija taip pat teisikai
reikminga. Dviali prievoli vykdymas turi savo ypatum. Pavyzdiui,
6.58 straipsnio 5 dalis numato, kad teis sustabdyti dvials prievols
vykdym baigiasi, kai kita prievols alis pateikia adekvat savo prievols vykdymo utikrinim.
Teisinje literatroje pateikiama ir kit klasifikacij. Pavyzdiui,
pagal savo turin prievols gali bti skirstomos teigiamo ir neigiamo
turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo
atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant neigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr
veiksm arba veiksmus.
1. Koki reikm turi prievoli klasifikacija?
2. Ar CK pateikiama prievoli klasifikacija?
3. Kaip prievols skirstomos pagal dalyko dalum?
4. Kaip prievols skirstomos pagal dalyko apibrtum?
5. Kokios prievols vadinamos asmeninmis?
6. Kokia prievoli skirstymo [pagrindines ir papildomas reikm?
7. Pagal k prievols skirstomos vienaales ir dviales?
8. Kokios prievols vadinamos teigiamo turinio prievolmis?
26
5 skirsnis. PRIEVOLI VYKDYMAS IR J NEVYKDYMO

TEISINS PASEKMS
5.1. Prievoli vykdymo samprata

Prievolje skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr
veiksm arba susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teis reikalauti, kad
skolininkas savo pareig vykdyt. Kai prievol yra sudtinga, t. y. jos
turin sudaro abiej ali teiss ir pareigos, kurios neatskiriamai susijusios ir lemia viena kit, atitinkamus veiksmus atlikti arba susilaikyti nuo
j privalo abi alys. Pavyzdiui, pagal pirkimo-pardavimo sutart pardavjas privalo perduoti sutarties dalyk, o pirkjas turi j priimti ir sumokti nustatyt pinig sum (CK 6.305 str. 1 d.). gyvendindamos savo
subjektines teises ir pareigas alys atlieka prievols dalyk sudaranius
veiksmus. ie veiksmai yra vadinami prievols vykdymu.
Daniausiai prievols vykdymas yra aktyvs asmens veiksmai. Pavyzdiui, paskolos gavjas privalo grinti pasiskolint pinig sum ar
ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus (CK 6.870 str. 1
d.), asmuo, vieai paadjs sumokti atlyginim, privalo j sumokti
asmeniui, atlikusiam veiksm, u kur buvo paadtas atlyginimas (CK
6.945 str. 1 d.), saugotojas turi saugoti kitos alies (davjo) perduot
kilnojamj daikt ir grinti j isaugot (CK 6.830 str. 1 d.), rentos
moktojas moka rent ar kitaip ilaiko rentos gavj (CK 6.439 str. 1
d.) ir pan. Taiau prievolje skolininkas gali bti pareigotas ir susilaikyti nuo tam tikr veiksm. Pavyzdiui, saugotojas neturi teiss be davjo leidimo naudoti saugom daikt ar leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.832 str. 2 d.), kaito turtojas neturi teiss naudotis kilnojamuoju daiktu, kai is jam perduo damas saugoti pagal keitimo sutart, jeigu ko kita nenustato statymas
ar sutartis (CK 4.214 str.). Tokiais atvejais prievols vykdymu laikytinas
pasyvus pareigoto asmens elgesys - neveikimas.
27~
Savo prigimtimi skolininko veiksmai vykdant prievol yra valiniai.

Atlikdamas juos skolininkas siekia nusimesti tuos teisinius panius",
kurie pareigoja atitinkamai elgtis ir taip pasunkina jo bt. Jei is elgesys yra teistas, atitinka statymo arba sutarties reikalavimus, skolininko
veiksmai yra juridiniai faktai, su kuriais siejama prievols pabaiga. Todl galima teigti, kad skolininko veiksmai vykdant prievol yra sandoriai. Tokiems veiksmams taikomi bendrieji visiems sandoriams taikomi
reikalavimai. Taiau ie reikalavimai nebtinai sutampa su paiai prievolei keliamais reikalavimais. Pavyzdiui, su raytins sutarties vykdymu
susij sandoriai gali bti sudaromi odiu, jeigu tai neprietarauja statymams arba sutariai (CK 1.72 str. 2 d.).
Veiksmai, kuriuos asmuo turi atlikti vykdydamas prievol, gali bti
vairs: daikt perdavimas, paslaug atlikimas, darb rezultato perdavimas, pinig sumokjimas ir t. t. Vis j nemanoma aprayti, todl
statymas tvirtina bendro pobdio reikalavimus, kurie yra taikomi
vykdant prievoles. ie reikalavimai teisinje literatroje daniausiai
vadinami prievoli vykdymo principais. Prievols turi bti vykdomos
siningai, protingai ir teisingai. ie principai taikomi kaip bendrieji
teiss principai (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str.). Prievols taip pat turi
bti vykdomos: a) tinkamai (CK 6.38 str. 1 d.); b) ekonomikai (CK
6.38 str. 3 d.); c) bendradarbiaujant (CK 6.38 str. 3 d.).
Teisinje literatroje savarankiku principu kartais nurodomas
realus prievols vykdymas 17. Jo esm ta, kad skolininkas subjektin
pareig turi vykdyti natra. Taiau realaus prievols vykdymo iskyrimas savarankik princip vargu ar yra reikmingas, nes tinkamas
vykdymas visada yra ir realus vykdymas, taiau ne kiekvienas realus
vykdymas bus tinkamas. Pavyzdiui, kai skolininkas vykdo prievol,
taiau paeidia jos vykdymo termin.
Kartais prievols vykdymas asmeniui yra kartu ir jo profesin veikla. Pavyzdiui, gydytojas teikia medicinos paslaugas pagal asmens sveikatos prieiros paslaug sutart, advokatas teikia teisines konsultacijas
pagal teisins pagalbos sutart, turto arba verslo vertintojas nustato
preki ar kito turto vert, antstolis vykdo iiekojim pagal sutart su
iiekotoju ir pan. Klientai, kurie kreipiasi tokius asmenis, tikisi, kad
jie turi speciali ini ir atliks savo darb, kaip dera profesionalams.
Todl profesin veikl vykdantys asmenys turi elgtis ypa atidiai ir r' Civilin teis, p. 418.
28
pestingai. Jiems keliami grietesni atidumo ir rpestingumo, kvalifikacijos standartai. alis, kuriai prievols vykdymas kartu yra ir profesin
veikla, turi vykdyti prievol taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d.). Kai kuri asmen profesin veikl
reglamentuoja j organizacij savivaldos institucij priimti aktai: profesins etikos taisykls, kodeksai ir pan. 18 Nors ie aktai daniausiai skiriami atitinkamos profesijos asmens etikos klausimams ir nustato jo
santykius su klientais, profesins organizacijos savivaldos institucijomis,
kolegomis, taiau jie taip pat gali nustatyti ir tam tikrus reikalavimus,
kuri privalo laikytis profesionalas, atlikdamas savo pareig. Pavyzdiui, Advokat profesins etikos kodekso 17 straipsnio 12 punktas nustato, kad advokatas negali priimti pavedimo bylai, kai byla yra sudtinga, ir advokatas suvokia, kad tinkamai atlikti pavedim nesugebs, Turto
vertintojo profesins etikos kodekso 3.3 straipsnis nustato, kad turto
vertintojas tik tada gali imtis vykdyti usakym, kai turi reikiam ini
ir patirties.
Nuostatos, kad profesin veikl vykdaniam asmeniui taikomi
grietesni reikalavimai, nuosekliai laikomasi ir teism praktikoje19.
18
Pavyzdiui, Advokat profesins etikos kodeksas, patvirtintas 1999 m. gegus 21
d. Lietuvos Respublikos advokat konferencijoje. Antstoli profesins etikos kodeksas,
priimtas 2003 m. kovo 7 d. Antstoli susirinkime ir paskelbtas Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2003 m. balandio 1 d. sakymu Nr. 83 // Valstybs inios. 2003. Nr.
34-1447. Turto vertintojo profesins etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2000 m. rugsjo 14 d. nutarimu Nr.
27-7 // Valstybs inios. Informaciniai praneimai. 2001. Nr. 23.
19
Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2001 m. lapkriio 14 d. nutartyje
civilinje byloje L. M. Sandien v. Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K-31140/2001, nurod: Darytina ivada, kad pacient ir gydytoj (sveikatos prieiros staig) sieja prievol, kurios turin sudaro gydytojo pareiga utikrinti, kad i prievol bt
vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. utikrinant maksimal atidumo, rpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsn. Taigi sprendiant dl gydytoj kalts btina
atsakyti klausim, ar tikrai medicinins paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias
atidumo, rpestingumo, dmesingumo, atsargumo pastangas. iuo tikslu turi bti remiamasi ne tik teiss akt, reglamentuojani medicinini paslaug teikim, bet ir gydytoj profesins etikos nuostatomis. Kompleksika j analiz patvirtina, kad atidumo,
dmesingumo, rpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesins etikos taisykli paeidimas profesins atsakomybs atveju yra tolygu profesionalo kaltei".
29"
5.2. Tinkamas prievols vykdymas

Tinkamo prievols vykdymo principas tvirtintas CK 6.38 straipsnio
1 dalyje. Jis reikia, kad alies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti
prievols slygas pagal subjekt, bd, viet, terminus, jos objektui keliamus kokybs, kiekio, asortimento, komplektikumo reikalavimus bei
kitus statym ir sutarties nurodymus. Jeigu ios slygos nra aptartos,
prievol turi bti vykdoma laikantis bendrj teiss princip.
Visi veiksmai, kuriuos turi atlikti skolininkas, yra reikmingi kreditoriui, todl jie gauna lygiavert vaidmen vertinant, ar prievol vykdyta
tinkamai. Tik tuomet, kai atlikti veiksmai (ar neveikimas) tiksliai atitinka teisin prievols turin - ali teises ir pareigas, laikoma, kad prievol vykdyta tinkamai. Tinkamai vykdyta prievol bei i ios prievols
atsiradusios papildomos teiss ir pareigos pasibaigia (CK 6.123 str.).
Tam, kad prievols vykdymas bt ufiksuotas ir alys ivengt galim gin dl to, ar tinkamai buvo vykdyta prievol, primimo fakt
svarbu fiksuoti dokumentikai. Fiksavimo tvarka reglamentuojama CK
6.65 straipsnyje.
Kreditorius, priimdamas prievols vykdym, privalo duoti skolininkui pakvitavim apie visik arba dalin prievols vykdym, jeigu
sutartis nenumato ko kita. Tokio pakvitavimo forma nra nustatyta,
taiau dl to, kad prievols vykdymas yra laikomas sandoriu, darytina
ivada, jog pakvitavimui turi bti taikomos bendros raytin sandori
form reglamentuojanios taisykls (CK 1.73 str.). Tai gali bti, pavyzdiui, kreditoriaus ranka paraytas ratelis, kurio turinys leist padaryti
ivad dl prievols vykdymo tinkamumo. Pakvitavimui taip pat prilygsta raas apie prievols vykdym grinamame skolos dokumente
(CK 6.65 str. 2 d.). Pakvitavimo turinys turi svarbi reikm, nes i jo
galima sprsti, ar skolininkas vykd vis prievol, ar jos dal, ar prievol
vykdyta tinkamai, ar ne. Pavyzdiui, pagal paskolos sutart kreditorius
metams buvo paskolins 10 000 lit su 6 proc. metinmis palkanomis.
Prajus metams skolininkas grino kreditoriui 10 000 lit. Pakvitavime kreditorius nurod, kad skolininkas grino 9400 lit skolos
bei 600 lit palkan ir skolininkas prim tokio turinio pakvitavim.
Taigi pakvitavimo primimas reikia ir sutikim su jo turiniu, vadinasi,
ir likusios 600 lit skolos dalies negrinim su visomis i to iplaukianiomis pasekmmis (pvz., nuo ios sumos skaiiuojamos sutartos palkanos ir pan.). Taiau jeigu kreditorius bt idavs pakvitavim, kad
30
skolininkas grino 10 000 lit skolos, pareikus reikalavim dl palkan, rodinjimo pareiga, kad palkanos nebuvo sumoktos, tekt
kreditoriui, nes pakvitavimo dl pagrindins sumos sumokjimo idavimas preziumuoja ir palkan bei kitoki ilaid sumokjimo fakt
(CK 6.65 str. 5 d.).
Jei skolininkas kreditoriui yra idavs prievolei patvirtinti skolos
dokument, tai kreditorius, priimdamas vis prievols vykdym, privalo
t dokument skolininkui grinti, o jei tokios galimybs nra, - nurodyti tai pakvitavime. Pavyzdiui, priimdamas paskolos grinim,
kreditorius turi atiduoti ir paskolos sutarties sudarym patvirtinant
dokument. Taiau i taisykl nebus taikoma, jei paskolos sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kuri po vien turi abi sutarties alys. Tokiu atveju paskolos grinimo faktas gali bti paymtas skolininko egzemplioriuje ir toks raas taps paskolos grinim patvirtinaniu rodymu.
Jeigu vykdoma ne visa prievol arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisms gyvendinti (pvz., palkan, netesyb ar
pan.), jis turi teis pasilikti skolos dokument, taiau privalo skolininkui
duoti pakvitavim.
Jei kreditorius atsisako duoti pakvitavim, grinti skolos dokument arba paymti pakvitavime, kad negali io dokumento grinti,
skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym iki jam bus iduotas
dokumentas, patvirtinantis prievols vykdym. Tokiu atveju laikoma,
kad prievol paeid kreditorius (CK 6.64 str.).
Kartais prievol yra tstin, neapsiriboja vienu veiksmu. Tuomet
svarbu patvirtinti kiekvien veiksm. Taiau statymas (CK 6.65 str. 4
d.) nustato prezumpcij, jog pakvitavimas apie du paskutinius veiksmus
patvirtina, kad atlikti ir ankstesni veiksmai, iskyrus atvejus, kai sutartyje
arba pakvitavime numatyta kas kita.
5.3. Prievols vykdymo subjektai

Prievols alys yra kreditorius ir skolininkas. Paprastai ie asmenys
yra ir prievols vykdymo subjektai. Taip bna, kai skolininkas asmenikai vykdo prievol kreditoriui. Taiau kartais prievol turi bti vykdyta kitam asmeniui, nes taip ali buvo susitarta arba tai nustato sta tymas, arba nusprend teismas. Gali bti, kad prievol vykdo ne pats
3T
skolininkas, o treiasis asmuo. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar prievol bus laikoma vykdyta tinkamai, ar ne. Tai priklauso nuo vairi aplinkybi, kurios ir aptariamos iame skyriuje.
Prievols vykdymas treiajam asmeniui. I prievols sampratos iplaukia bendroji taisykl: prievol turi bti vykdyta kreditoriui. Taiau
tik tokio vykdymo pripainimas tinkamu pasunkint civilin apyvart,
o kai kuriais atvejais ir ribot j, todl statymas ipleia asmen, ku riems vykdymas pripastamas tinkamu, rat. Bendrosios tokio vykdymo taisykls idstytos CK 6.44-6.47 straipsniuose.
Teisikai reikmingus veiksmus asmenys gali atlikti ir dalyvaudami
asmenikai, ir per savo atstovus. i taisykl taikoma ir vykdant prievol.
Kreditorius gali veikti per savo atstov, todl prievol bus laikoma
vykdyta tinkamai, kai vykdym priims atstovas (CK 6.44 str. 1 d.).
Gali pasitaikyti atvej, kai prievols objektas turi bti perduotas kitam asmeniui, ir toks tiesioginis perdavimas yra kreditoriui naudingesnis arba dl koki nors kit prieasi priimtinesnis. Laikoma, kad
prievol vykdyta tinkamai, jeigu ji vykdyta kreditoriaus paskirtam asmeniui (CK 6.44 str. 1 d.). Pavyzdiui, pirkjas ir pardavjas pirkimopardavimo sutartimi susitar, kad nupirktas prekes pardavjas perduos
pirkjo nurodytam vejui, kuris pristatys jas pirkjui. Tokiu atveju bus
laikoma, jog pirkimo-pardavimo sutartis vykdyta tinkamai, jeigu pardavjas prekes perdav, kaip tai ir nustat sutartis, nepaisant to, kad
vejas preki pirkjui dl koki nors prieasi (pvz., dl eismo nelaims, kurios metu preks buvo sunaikintos) nepristat.
Prievol taip pat laikoma vykdyta tinkamai, kai vykdoma asmeniui, kuris statym arba teismo yra pareigotas priimti prievols vykdym (CK 6.44 str. 1 d.). Taip teismo nutartimi paskirtas neveiksnaus
ar ribotai veiksnaus asmens turto administratorius (CK 3.245 str. 1 d.)
pareigojamas, pavyzdiui, priimti ir tokiam asmeniui priklausanio inuomoto nekilnojamojo turto nuomos mokest.
Paprasiausias atsargumas reikalauja, kad vykdydamas prievol
treiajam asmeniui skolininkas sitikint, ar is turi teis priimti vykdym. Todl skolininkas gali reikalauti, jog asmuo, kuriam vykdoma
prievol, pateikt rodymus, patvirtinanius teis priimti vykdym (galiojim, teismo nutart, asmens dokument ar pan.). Jeigu is asmuo
toki rodym nepateikia ir skolininkas turi pakankam ir proting pagrind abejoti, ar asmuo turi teis priimti vykdym, skolininkas turi
teis sustabdyti prievols vykdym (CK 6.46 str. 1 d.).
32
Kartais kreditoriui gali bti priimtina, kad prievol vykdoma ne

jam, ne jo paskirtam ir ne statymo arba teismo nustatytam asmeniui.
Pavyzdiui, skolininkas perduoda skol ne kreditoriui, o asmeniui, kuris
kreditoriaus atvilgiu yra kreditorius pagal kit paskolos sutart. Toks
vykdymas, nors ir netinkamam asmeniui, maina kreditoriaus sipareigojimus (pasyv), todl yra naudingas ir priimtinas. Bt neteisinga
teigti, kad prievol vykdoma netinkamai ir tada, kai kreditorius gauna
faktin vykdym ne tiesiogiai i skolininko, o i kito asmens, kuris be
jokio pagrindo prim vykdym ir vis perdav kreditoriui. Pavyzdiui,
skolininkas, atvyks pas kreditori namus grinti skolos, jo nerado,
todl perdav pinigus kartu gyvenaniai kreditoriaus motinai, o i ati dav juos sugrusiam namus snui (kreditoriui). Siekdamas sureguliuoti tokius ir panaius santykius statym leidjas CK 6.44 straipsnio 2
dalyje numat io straipsnio 1 dalies iimtis, tinkamu taip pat pripaindamas vykdym asmeniui, neturiniam teiss priimti jos vykdym, jeigu kreditorius patvirtina tok vykdym arba faktikai gauna vis vykdym i to asmens.
Kad prievol treiajam asmeniui, kuris neturi teiss priimti vykdymo, vykdyta tinkamai, gali bti pripainta ir dl subjektyvi kriterij.
Tokie atvejai reglamentuojami CK 6.45 straipsnyje. Skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo kreditoriui esant dviej slyg visetui:
1) skolininkas pagrstai ir siningai mano, kad prievol vykdo tikrajam
kreditoriui; 2) dl tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius.
Subjektyvus taikom kriterij pobdis lemia ir procesin skolininko rodinjimo pareig. Todl skolininkas atleidiamas nuo prievols
lik tuomet, jeigu rodo, kad suklydo siningai. Sprendiant apie tokios
padties teisines pasekmes vadovaujamasi taisykle, jog niekas negali
praturtti i kito asmens nuostolio. Todl ireikalaujant prievols vykdym i tariamo kreditoriaus taikomos nepagrst praturtjim arba
turto gavim reglamentuojanios normos (CK etosios knygos XX
skyrius).
Treiojo asmens prievols vykdymas. statymas nustato bendr taisykl, kad prievol visikai arba i dalies gali vykdyti treiasis asmuo
(CK 6.50 str. 1 d.).
Taiau kad treiasis asmuo prievol vykd tinkamai, nebus laikoma, jeigu asmenin skolininko pareig vykdyti prievol nustato ali
susitarimas arba tai lemia paios prievols esm (CK 6.50 str. 1 d.). Pavyzdiui, pirkjui nra svarbu, kas perduos pagal pirkimo-pardavimo
33~
sutart gyt daikt - pats pardavjas ar kitas asmuo. Tokiu atveju pirkjas suinteresuotas gauti daikt, dl kurio perdavimo susitar, perduodantis asmuo ia neturi reikms. Pardavjas bus asmenikai pareigotas perduoti sutarties objekt tik tuomet, jeigu tokia jo pareiga bus
nustatyta sutartimi. Taiau kai kurios prievols pagal savo esm negali
bti laikomos tinkamai vykdytos, jeigu jas vykdo kitas asmuo. Paprastai tai prievols, kuri dalyk sudaro veiksmai, reikalaujantys atitinkamos kvalifikacijos. Taip atlygintin paslaug teikjas privalo paslaugas
teikti pats, jeigu ko kita nenustato paslaug sutartis (CK 6.717 str. 1 d.).
Pavyzdiui, klientas sudaro su advokatu teisins pagalbos sutart, pagal
kuri pastarasis sipareigoja pateikti teisin ivad dl kliento rengiamos pasirayti su kitu asmeniu sutarties projekto. Tokiu atveju advokatas privalo ivad pateikti asmenikai, o ne pasitelks kitus asmenis,
nebent sutartis nustatyt kitaip.
Bendrosios CK 6.50 straipsnyje nustatytos taisykls iimtis gali numatyti ir specialios statymo normos. Pavyzdiui, mokslinio tyrimo darbus vykdytojas privalo atlikti pats (CK 6.708 str. 1 d.), pagal pavedimo
sutart galiotinis privalo vykdyti pavedim asmenikai, iskyrus sutartyje
nustatytas iimtis bei atvejus, kai statymas leidia pergaliojim (CK
6.760 str. 2 d.).
Nors esant prievoliniam santykiui skolinink slegia pareiga vykdyti
prievol, jis ne visuomet yra suinteresuotas, kad i prievol u j vykdyt treiasis asmuo. Susiklosius atitinkamai faktinei padiai, nesiningas treiasis asmuo gali bti suinteresuotas vykdyti prievol u skolinink ir taip gijs tiesiogin reikalavimo teis pat skolinink panaudoti j kaip spaudimo priemon siekdamas koki nors tiksl. Kartais
toks reikalavimo permimas gali turti ir papildom teisin reikm.
Pavyzdiui, nulemti bankroto bylos iklimo iniciatyvos teis ar pan.
Skolininkui tokia ir panaios situacijos gali bti nepriimtinos, todl statymas saugo jo interesus numatydamas, kad kreditorius negali priimti
prievols vykdymo i treiojo asmens, jeigu skolininkas prane kreditoriui prietaraujs tokiam vykdymui (CK 6.50 str. 2 d.).
Taiau kreditorius negali atsisakyti priimti prievols vykdymo net
ir gavs skolininko prietaravim, jeigu jis nukreip iekojim skolininko turt ir dl to treiasis asmuo gali netekti tam tikr teisi t turt. Tokiu atveju treiasis asmuo turi teis patenkinti kreditoriaus reikalavim. Tokia pat teis priklauso valdaniam turt asmeniui, jeigu is
dl iiekojimo gali prarasti turto valdymo teis (CK 6.51 str.). Pavyz34
il/iui, nuomininkas, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, gali

prarasti teises daikt, jeigu nuomos sutartis dl koki nors prieasi
nebuvo registruota (CK 6.494 str. 1 d.). Tokiu atveju jis gali bti suinleresuotas vykdyti prievol, pavyzdiui, sumokti skol u nuomotoj,
o vliau skaityti savo regresin reikalavim nuomotojo nuomos mokesio reikalavim ir taip isaugoti daikto nuomos teis.
Treiasis asmuo, kaip ir skolininkas, gali vykdyti prievol ne tik
tiesiogiai kreditoriui, taiau taip pat mokdamas pinigus notaro, banko
ar kitos kredito staigos depozitin sskait (CK 6.56 str.) arba skailydamas prieprieinius reikalavimus (CK 6.130-6.140 str.).
Treiasis asmuo, vykds u skolinink prievol, gyja regreso teis
reikalauti i skolininko.
5.4. Prievols vykdymo objektas

Prievols vykdymo objektu yra laikoma ta vertyb, kuri kreditorius gauna skolininkui vykdius prievol. Daniausiai prievols vykdymo objektas yra daiktai ir pinigai, taiau gali bti ir intelektins veiklos
ezultatai, paslaugos (veiksmai) bei kiti civilini teisi objektai
(CK | .97 str.). Objektui keliami reikalavimai nustatomi ali
susitarimu, o kai tokio susitarimo nra - remiantis statymais arba
bendraisiais teiss principais. ie reikalavimai gali bti susij su
prievols objekto kokybe, kiekiu, asortimentu ir kt.
Prievols vykdymo kokyb. Reikalavimas, kad prievol bt vykdyta tinkamai, taikomas visoms prievolms - tai kreditoriaus reikalavimai
dl atliekam darb arba paslaug, perduodam daikt, intelektins
veiklos rezultat kokybs ir pan.
Tinkamas prievols vykdymas reikia, kad prievols dalykas atitikl kokybs reikalavimus, kurie yra nustatyti normini teiss akt arba
sutarties. Vertinant prievols kokyb, kuri nra sureguliuota nei nor miniais teiss aktais, nei sutartimi, remiamasi bendraisiais teiss principais.
Kokybs reikalavimai paprastai nustatomi vadovaujantis vairiais
lechniniais reglamentais, higienos normomis, standartais, taisyklmis ir
pan. Vieni i j, pavyzdiui, techniniai reglamentai, higienos normos,
taisykls turi teiss normos gali ir yra privalomi net ir nesant nuorodos
35

20
juos . Kiti, pavyzdiui, standartai, taikomi savanorikai, iskyrus atvejus, kai teiss aktuose pateikta iskirtin nuoroda standartus (Standartizacijos statymo 21 7 str. 1 d.). Taiau civilin apyvarta yra nuolat besipltojanti, jos objektais tampa vis nauji ir nauji daiktai, paslaugos, darbai, intelektins veiklos rezultatai ir kt., todl nemanoma reglamentuoti
ir numatyti vis prievoli kokybini charakteristik. Dl ios prieasties
statym leidjas pasirenka ir prieing teisinio reglamentavimo metod
nustatydamas, kada yra laikoma, jog prievol bus vykdyta netinkamai.
Taip CK 6.294 straipsnyje pateikiama produkt ir paslaug netinkamos
kokybs samprata. Pagal i norm produktas (paslaugos) yra prastos
kokybs, jeigu jis neatitinka saugos reikalavim, kuri protingai gali
tiktis vartotojas. iame straipsnyje taip pat nurodomos aplinkybs,
kurias turi bti atsivelgiama nustatant, ar produkto (paslaugos) kokyb
buvo gera, ar bloga (nurodomos produkto savybs, laikas, kada jis buvo
pagamintas, ir kt.).
Kokybs reikalavimus nustato ne tik teiss aktai - jie gali bti reglamentuojami ir ali sutartimi. Pavyzdiui, pirkjas ir pardavjas numat, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas bus audini atraios.
Daniausiai btent sutartiniuose santykiuose kokybs reikalavimai yra
labai reikmingi. Todl skolininko pareiga gerai atlikti prievol tinkamai paymima vairiuose tarptautiniuose ir vidaus aktuose. Pavyzdiui,
UNIDROIT Tarptautini komercini sutari princip 5.6 straipsnis
nustato, kad jeigu sutarties dalyko kokyb nei sutartyje, nei statymuose
nra nustatyta, sutarties alis turi vykdyti sutart atsivelgdama konkreias aplinkybes: sutarties vykdymo kokyb turi bti protinga ir ne
blogesn u vidutin. Tokia pat taisykl pateikiama ir CK 6.197 straipsnyje.
CK 6.41 straipsnyje nustatyti bendrieji prievols, kai jos dalykas yra
pareiga perduoti daikt, kokybs reikalavimai. Kai prievols dalykas yra
Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. kovo 28 d. sakymu Nr. 110
patvirtinti trys duj cilindr reglamentai // Valstybs inios. 2001. Nr. 47-1638; Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 5 d. sakymu Nr. V-64
patvirtinta higienos norma HN 71:2003 Soliariumai. rengimas ir eksploatavimas" //
Valstybs inios. 2003. Nr. 21-918; Lietuvos Respublikos valdymo reform ir savivaldybi
reikal ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 13
d. sakymu Nr. 63/578 patvirtintos Specialaus apgyvendinimo paslaug teikimo taisykls //
Valstybs inios. 1998. Nr. 92-2565 ir kt. 21 Valstybs inios. 2000. Nr. 35-972.
36
pareiga perduoti pagal ries poymius apibdint daikt, skolininkas

turi perduoti tokios pat ries, bet ne prastesns kokybs u vidutin
loki daikt kokyb daikt, jeigu statymai arba sutartis nenumato ko
kita. Kai prievols dalykas yra pareiga perduoti individualiais poymiais
apibdint daikt, skolininkas atsako u bet kok to daikto kokybs pablogjim dl skolininko kalts.
Jei prievols dalyk sudarantys veiksmai yra tstiniai, asmuo privalo nebloginti kokybs per vis laik, kol jie atliekami. Pavyzdiui, gydytojo pareiga yra ne tik gerai atlikti operacij, taiau ir rpintis pacientu
pooperaciniu laikotarpiu, net ir ivykus i ligonins22.
Tinkamas prievols vykdymas nebtinai turi reikti tinkamos kokybs prievols objekt. alys sutartimi gali nustatyti, kad prievols objektas bus btent neatitinkantis kokybs reikalavim daiktas. Pavyzdiui, pirkjas perka i gamintojo nestandartin (blogos kokybs) prek, kuri po to sutaiso taip, kad ji atitikt visus kokybs reikalavimus, ir
parduoda jau kitam pirkjui. Tokioje prievolje tinkamu vykdymu bus
laikomas btent netinkamos kokybs preks perdavimas, nes taip buvo
susitarta sutartyje.
Prievols vykdymo kiekis. Reikalavimas dl prievols vykdymo kiekio - tai reikalavimas, kad skolininkas vykdyt vis prievol. Sutartinje prievolje jos objekto kiekis gali bti ireiktas svorio, kiekio, trio ar
kitais matais arba pinigais. Paprastai susitarimas dl kiekio yra esmin
sutarties slyga. Pavyzdiui, jeigu i pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir j aikinant nemanoma nustatyti perduotin daikt kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta (CK 6.329 str. 2 d.).
Jeigu skolininkas vykdo ne vis prievol, laikyti, jog prievol vykdyta tinkamai, negalima. Taiau galimi atvejai, kai nepaisant kreditoriaus valios prievol baigiasi anksiau dl to, kad buvo skaityti prieprieiniai vienariai reikalavimai (CK 6.130 str.), kai nemanoma jos
vykdyti dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako (CK
" Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas civilinje byloje L. M. Sandien v.
kilimo Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K-3-1140/2001 pareik: ... prievol, atsiradusi tarp gydytojo (sveikatos prieiros staigos) ir paciento, baigiasi tik baigus gydymo
kurs ir atitinkamai - nesibaigia atlikus operacij, jeigu reikalinga pooperacin prieira
, I I ha kontrol. Taigi pareiga rpintis pacientu nesibaigia pacientui ivykus i ligonins.
(iydytojas privalo domtis paciento bkle ir pooperaciniu laikotarpiu. Kilus pooperacinms komplikacijoms, gydytojas privalo operatyviai ir kvalifikuotai reaguoti paciento
skundus".
37"
CIVILINE TEIS. II dalis.
6.127 str.), kai mirta skolininkas arba likviduojamas juridinis asmuo

(CK 6.128 str.). Prievol gali bti nevykdyta iki galo ir dl kreditoriaus
valios. Pavyzdiui, jis gali atleisti skolinink nuo prievols vykdymo (CK
6.129 str.). Jeigu dl pasikeitusi aplinkybi vykdyti prievol vienai a liai
tampa sunkiau negu kitai aliai, nutraukti jos vykdym gali ir tei smas
(CK 6.204 str.).
Jei skolininkas yra sipareigojs perduoti individualiais poymiais
apibdinam daikt, jis turi bti perduotas visas. statymas nustato skolininko pareig saugoti t daikt iki jo perdavimo, jeigu sutartis nenu mato ko kita (CK 6.43 str.).
Kiti prievols objektui keliami reikalavimai. Kokyb bei kiekis nra
vieninteliai prievols objektui keliami reikalavimai. Komplektikumas
taip pat yra ta kategorija, kuri vairiose prievolse turi bti atsivel giama vertinant, ar prievol vykdyta tinkamai. Komplektikumu yra
laikoma visuma daikt, kurie pagal sutart arba statym yra laikomi
sudtinmis prievols vykdymo objekto dalimis arba kurie dl savo
savybi turi bti naudojami kartu. Pavyzdiui, elektrinis prietaisas ne gali bti naudojamas pagal paskirt, jeigu nebus sukomplektuotas kartu
su kitukiniu elektros laidu. Taip pirkimo-pardavimo sutartimi pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pirkimopardavimo sutarties slyg, nustatani daikt komplektikum, reika lavimus. Jeigu tokie reikalavimai neaptarti, pardavjas privalo perduoti
daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitikt prekybos paproi ir
prastai reikiamus reikalavimus (CK 6.339 str.). Vykdant pirkimopardavimo sutartis reikmingas yra ir asortimentas. Asortimentu yra
laikoma preki sudtis pagal r, model, dyd, spalv arba kitus daik tus,
apibdinanius poymius. Jeigu sutartis nustato, kad pardavjas privalo
perduoti tam tikro asortimento daiktus, tai pardavjas privalo perduoti
tokius daiktus, kurie atitinka ali suderint daikt asortimen t. Jeigu
nei asortimentas, nei jo nustatymo tvarka nra aptarta, taiau i
sutarties turinio ir esms matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikr
asortiment, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokio asortimento
daiktus, kurie atitikt pardavjui inomus sutarties sudarymo metu pir kjo poreikius, arba turi teis sutarties atsisakyti (CK 6.331 str.).
38
5.5. Prievols vykdymo bdas

Skolininkas turi vykdyti prievol taip, kaip aptarta sutartyje arba
statymuose. ios pareigos skolininkas privalo laikytis nepaisydamas
prievols vykdymo bdo verts (CK 6.39 str. 1 d.). Pavyzdiui, pagal
rangos sutart sipareigojs sumokti rangovui u atlikt darb usakovas negali uuot umokjs rangovui atsiskaityti su juo daiktais. Tokiu
atveju nesvarbu, ar pasilyti daiktai yra tos paios verts kaip ir sutartas
umokestis, ar net didesns. Taiau gali bti atvej, kai kreditoriui toks
arba panaus atsiskaitymo bdas yra priimtinas. Todl statymas, pripaindamas sutarties laisvs princip bei gindamas kreditoriaus interesus,
nustato bendr taisykl, kad prievol laikoma vykdyta, jeigu kreditorius sutiko, jog prievol bus vykdyta kitokiu bdu (CK 6.39 str. 2 d.).
Jeigu skolininkas atlieka ne t veiksm, kuris sudaro prievols dalyk, arba jo neatlieka, ir dl to kreditorius nesutinka, prievol negali
bti laikoma tinkamai vykdyta, o tarp ali atsiranda kitas - civilins
teisins atsakomybs santykis.
Prievols vykdymo bdo pakeitimo negalima tapatinti su vienos
prievols pakeitimu kita (novacija) - tai pirmj daro pasibaigusi (CK
6.141 str.). Pirmuoju atveju prievols bdo pakeitimas lemia prievols
pabaig, taiau nauja prievol neatsiranda. Tuo tarpu novacijos atveju
(arp ali atsiranda nauja prievol. Pavyzdiui, asmuo buvo skolingas
kreditoriui tam tikr pinig sum, taiau abi alys susitar, kad skolininkas skolos negrins - u j jis atliks remonto darbus. Taip pakeitus
prievol perduoti pinigus prievole atlikti tam tikr darb vietoje pasko link) santykio tarp ali atsirado rangos teisinis santykis.
Sudtingo turinio prievolse prieprieines pareigas skolininkas ir
kreditorius turi vykdyti tuo paiu metu, jeigu statymai, sutartis ar prie vols esm nenumato ko kita. Pavyzdiui, pirkjas turi sumokti pinigus, o pardavjas - perduoti daikt. Taiau pirkimo-pardavimo sutarlimi alys gali susitarti, kad daiktas bus perduotas anksiau, o pinigai
sumokti po keli dien, arba alys gali sutartimi nustatyti kit prie prieini pareig vykdymo tvark.
Prievol turi bti vykdyta i karto. Kreditorius turi teis nepriimti
prievols, jei i vykdyta dalimis (CK 6.40 str. 1 d.). ia teise kreditorius
f'i i l i pasinaudoti net ir tuomet, kai prievols objektas yra dalus. i taisykl pagrsta tuo, kad priimti prievol dalimis kreditoriui gali bti ne naudinga, sunku ir nepriimtina. Pavyzdiui, usakovui, primusiam pa39"
gal rangos sutart statomo statinio dal, tenka ir tos dalies atsitiktinio
uvimo rizika, jeigu tai vyko ne dl rangovo kalts (CK 6.694 str. 3 d.),
ir pan. Taiau gali bti, kad dalimis vykdyt prievol kreditoriui apsimoka priimti, piniginse prievolse kreditoriui taip sumaja rizika dl
galimo visiko prievols nevykdymo - tai jam bt nenaudinga. Todl
visikai suprantama, kai, pavyzdiui, kreditorius grinam paskol priima dalimis. Kreditoriaus teis atsisakyti priimti dalimis vykdyt prievol gali bti apribota jo ir skolininko sutartimi arba statymu. Pavyzdiui, vekselio turtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies
mokos (sakomj ir paprastj vekseli statymo 41 str. 2 d.)23.
Jeigu tarp ali yra kils ginas dl dalies prievols, kreditorius privalo priimti t prievols dal, kuri yra neginijama (CK 6.40 str. 2 d.).
Pavyzdiui, tarp kredito sutarties ali kyla ginas dl to, kiek palkan
skolininkas yra sumokjs. Tokiu atveju kreditorius negali atsisakyti
priimti nustatytais terminais grinam kredit arba jo dal (ir atitinkamai skaiiuoti nuo jo palkanas) motyvuodamas tuo, kad nepriims
grinamo kredito tol, kol skolininkas nesutiks su jo paskaiiuotomis
palkanomis.
5.6. Prievols vykdymo vieta

Prievols vykdymo vieta yra laikoma ta vieta, kurioje turi bti atlikti veiksmai pagal prievol. Nors slyga dl prievols vykdymo vietos
nra esmin, j nustatyti svarbu dl vairi prieasi. Prievols vyk dymo vieta gali turti takos ilaid pasiskirstymui tarp ali, lemti, kurios valstybs teis turi bti taikoma, ir pan.
Prievols vykdymo vieta gali bti nurodyta sutartyje, statymuose
arba j gali lemti prievols esm. Yra prievoli, kai sutartimi btina
nustatyti ir tinkamo prievols vykdymo viet. Pavyzdiui, krovinio siuntjas nurodo vejui, kur turi bti pristatytas krovinys, kad j galt priimti gavjas. Usakovas pagal statybos rangos sutart turi nurodyti ir
viet, kurioje bus statomas statinys, ir pan. Taiau yra prievoli, kai vietos nebtina nurodyti, nes jos atsivelgiant j esm kitoje vietoje ir
negali bti vykdytos. Pavyzdiui, atlikti tam tikrus darbus pagal subrangos sutart subrangovas gali tik tame pastate, kur stato rangovas, ir
23
40
Valstybs inios. 1999. Nr. 30-851.
pan., prievols vykdymo viet gali nustatyti ir statymas. CK 6.318

straipsnis reglamentuoja pagal pirkimo-pardavimo sutart parduot
daikt perdavim, kai pardavjas nepareigotas perduoti daikt konkreioje vietoje.
Jei prievols vykdymo vieta nenumatyta nei sutartyje, nei statyme,
nei apie j galima sprsti i prievols esms, taikomos CK 6.52 straipsnio 2 dalies taisykls. Jos nustatytos atsivelgiant tai, kas sudaro vyk dytinos prievols dalyk.
Jeigu prievols dalykas yra pagal individualius poymius apibdinto daikto perdavimas, tai toks daiktas turi bti perduotas daikto buvimo
vietoje prievols atsiradimo momentu. Pavyzdiui, pirkjas apirjo
automobil automobili salone, sudar sutart ir po keli dien sumokjo pinigus. Tokiu atveju pardavjas privalo perduoti nupirkt automobil pardavimo vietoje.
Nekilnojamasis daiktas turi bti perduodamas jo buvimo vietoje.
Jei skolininkas yra sipareigojs perduoti pagal ries poymius
apibdint daikt, daikt jis privalo perduoti savo gyvenamojoje arba
verslo vietoje.
Pinigin prievol skolininkas turi vykdyti kreditoriaus gyvenamojoje arba verslo vietoje i karto, kai tik baigiasi prievols vykdymo terminas. Jeigu kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta atsiradus prievolei pasikeit ir dl to skolininkas, vykdydamas prievol, turjo papildom ilaid, kreditorius privalo skolininkui ias ilaidas atlyginti. Kreditoriaus reikalavimu pinigin prievol gali bti vykdyta ir kitoje valstybs, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta mokjimo
metu, ar valstybs, kurioje buvo kreditoriaus gyvenamoji vieta prievols
atsiradimo momentu, teritorijoje. Taiau jeigu toks kreditoriaus reikalavimas i esms pasunkint skolininko padt, skolininkas gali atsisakyti
tenkinti kreditoriaus reikalavim ir vykdyti prievol kreditoriaus gyvenamojoje arba verslo vietoje prievols atsiradimo momentu (6.52 str.
2 d. 5 p.).
Visos kitos prievols turi bti vykdytos skolininko gyvenamojoje
arba verslo vietoje prievols vykdymo termino sujimo momentu (6.52
str. 2 d. 5 p.).
Kai kuri prievoli vykdymo viet gali nulemti j specifins savybs. Pavyzdiui, krovinio veimo geleinkelio transportu idavimo vieta
gali bti tik geleinkelio stotis, krovinio gabenimo jros transportu
-uostas ir pan.
41
5.7. Prievols vykdymo terminai

Prievols turi bti vykdomos ne tik nustatytoje vietoje, bet ir laikantis nustatyt termin. Prievols vykdymo terminas yra tam tikras
laikas, kai prievol turi bti vykdyta. is laikas paprastai tapatinamas
ne su tam tikru momentu, o su laiko tarpu, per kur prievol turi bti
vykdyta. I ties bt sunku vykdyti prievol tam tikru sekundi, minui, valand, o kartais ir dien tikslumu. Pagal tai, ar vykdymo terminas yra nustatytas, prievols gali bti skirstomos terminuotas ir neterminuotas prievoles. Pastarosios savo ruotu gali bti skirstomos
prievoles, kuri vykdymo terminas nenustatytas, ir prievoles, kuri
vykdymo terminas apibrtas reikalavimo j vykdyti momentu.
Terminas gali bti apibriamas kalendorine data, tam tikru laikotarpiu, vykiu, kai prievol turi bti vykdyta, ar pan. Terminas gali bti
nustatytas apibriant ne tik prievols vykdymo pabaig, bet ir jos pradi. Danai prievols pradedamos vykdyti sigaliojus prievolei, taiau
jis gali prasidti ir prajus tam tikram laikui po jos sigaliojimo. Taigi
prievols vykdymo termin galima apibrti kaip moment arba laikotarp, per kur skolininkas turi atlikti prievols dalyk sudaranius
veiksmus.
Terminas gali bti nustatytas statymu, sutartimi arba teismo
sprendimu. Taip statymas (CK 6.357 str. 9 d.) numato, kad pirkjui
atsisakius vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, pardavjas, gavs praneim apie nutraukim,
per penkiolika dien privalo atsiimti pirkjo grint daikt ir grinti
pirkjui u daikt sumokt pinig sum.
statymas gali numatyti, kad skolininkas turi teis vykdyti prievol
anksiau nustatyto termino. Pavyzdiui, vartojimo kredito gavjas turi
teis kredit grinti nesibaigus jo grinimo laikui sumokdamas iki
kredito grinimo dienos priskaiiuotas palkanas ir kitus mokesius
(CK 6.888 str. 2 d.).
Jeigu prievols vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas
reikalavimo j vykdyti momentu, tai kreditorius turi teis bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis bet kada j vykdyti. Prievol skolininkas privalo vykdyti per septynias dienas nuo tos dienos,
kuri kreditorius pareikalavo j vykdyti. is terminas netaikomas, jeigu
pagal statymus arba sutarties esm aikus kitas prievols vykdymo
terminas. Tokiais atvejais prievols vykdymo terminas turi bti protin42
gas ir sudaryti slygas skolininkui tinkamai vykdyti prievol. Jeigu prievols prigimtis, jos vykdymo bdas arba vykdymo vieta reikalauja tam
tikro termino, tokios prievols vykdymo termin gali nustatyti teismas
vienos i ali reikalavimu.
CK 6.53 straipsnio 3 dalis nustato bendr taisykl, kad skolininkas
turi teis vykdyti prievol prie termin, jeigu to nedraudia statymai,
sutartis arba jeigu prievols vykdymas prie termin neprietarauja jos
esmei.
5.8. Prievols ali bendradarbiavimas
ali bendradarbiavimas (kooperavimasis) - tai j veiksmai padedant viena kitai gyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas. ie
veiksmai gali bti neaptarti ali susitarimu ir nenumatyti prievols atsiradimo momentu, taiau tampa btini dl to, kad prievol bt vykdoma ilaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interes pusiausvyr.
ali pareiga bendradarbiauti vykdant prievol tvirtinta CK 6.38
straipsnio 3 dalyje. Tai bendro pobdio reikalavimas. Pripaindamas
ypating ali bendradarbiavimo reikm atskirose prievolse statym
leidjas danai papildomai j pabria bei nustato ir ios pareigos nevykdymo pasekmes: kreditorius laikomas paeidusiu prievol, jeigu
skolininkas negali vykdyti prievols dl per mao kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.); pirkjas privalo sumokti daikto kain pardavjui, jeigu daiktas, kur pardavjas privaljo
perduoti pagal sutart, taiau neperdav pirkjui dl to, kad pastarasis
per maai bendradarbiavo su pardavju, uvo arba sugedo (CK 6.320
str. 4 d.); sutarties vykdymo metu bendradarbiauti privalo statybos rangos sutarties alys (CK 6.691 str. 1 d.); pacientas kiek stengdamas turi
suteikti asmens sveikatos prieiros paslaug teikjui informacijos ir
pagalbos, kuri pagrstai reikalinga norint vykdyti sutart (CK 6.731
str.); galiotojas privalo bendradarbiauti su galiotiniu, kai is vykdo pavedim (CK 6.761 str.), ir kt.
Prievols ali bendradarbiavimo pareiga paymima ir tarptautiniuose aktuose. Pavyzdiui, UNIDROIT Tarptautini komercini sutari princip 5.3 straipsnyje nustatyta: Kiekviena alis turi viena su
kita bendradarbiauti vykdydamos sutart, kai tokio bendradarbiavimo
galima protingai tiktis".
43~
Bendradarbiavimo principas danai pabriamas ir teism praktikoje. Jis aikinamas kaip ali pareiga praneti kitai aliai apie gyvenamosios vietos, galioto asmens, sskait pakeitim, atstovo galiojimo
pabaig ar panaikinim, apie ketinim atsisakyti sutarties, laiku reaguoti
kitos alies praneimus, keistis informacija, btina tam, kad prievol
bt vykdoma tinkamai, informuoti viena kit apie papildomas, sutartyje
aikiai neireiktas slygas, susijusias su sutarties vykdymu, ir pan.
24
5.9. Prievols vykdymo ekonomikumas

Bendra ali pareiga vykdyti prievol kuo ekonomikiau nustatyta
CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, taip pat 6.200 straipsnio 3 dalyje. Ekonomikumo principas reikia, kad prievols alys privalo pasirinkti tok
vykdymo bd, kuris ekonominiu poiriu bt racionaliausias ir pareikalaut maiausi ilaid. Reikalavimas prievol vykdyti kuo ekonomikiau konkretizuojamas specialiose normose. Pavyzdiui, rangovas
atsako u netinkam mediagos sunaudojim, jeigu darbas atliekamas
i usakovo arba i dalies i usakovo mediagos (CK 6.648 str. 3 d.).
Laikydamasi ekonomikumo principo alis neturi paeisti kitos alies interes. Tokiu atveju prievol turi bti vykdoma ne tik ekonomikai, bet ir tinkamai, protingai, prieingu atveju pernelyg ekonomikai
veikusiai aliai tenka kompensuoti dl to patirtus kitos alies praradi mus. Pavyzdiui, kai rangovo faktins ilaidos yra maesns negu buvo
numatyta nustatant atliekam darb kain, rangovui ilieka teis gauti
atlyginim, numatyt rangos sutartyje, jeigu usakovas nerodo, kad
ekonomija turjo neigiamos takos sutartyje numatytai darbo kokybei
(CK 6.654 str.).
Ekonomikumo principas apima ne tik skolininko pareig vykdyti
prievol kuo ekonomikiau, bet ir kreditoriaus pareig elgtis taip, kad
skolininko ilaidos bt kuo maesns. Todl eismo nelaims metu su24
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. birelio 18 d. nutartis civilinje byloje G.
erniovait v. E. Medonio individuali paruo mon Beil", Nr. 3K-3-704/2001, kat.
45.5.; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinje byloje ilvino Budros individuali mon Skms sistemos" v AB Lietuvos telekomas", UAB Lietuvos telekomo" verslo sprendimai, Nr. 3K-3-927/2001, kat. 31.4; 37.6; 37.7; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinje byloje SPAB Naujamiesio bstas" v. V. Martiauskas, Nr. 3K-3-932/2001, kat. 31.4; 31.5; 37.8. ir kt.
44
gadinto automobilio savininkas suremontuoti automobil gali ne bet

kokiomis slygomis, o tomis, kurios yra protingos ir btinos. Ekonomikumo principas reikalauja, kad kreditorius imtsi vis priemoni
nuostoliams sumainti. Kartais tokia pareiga nustatoma statymu, pavyzdiui, vykus draudiminiam vykiui, draudjas turi imtis jam prieinam proting priemoni galimai alai sumainti (CK 6.1013 str.).
Ekonomikumo principo reikm pripastama ir teism praktiko-
5.10. Kiti prievoli vykdymo ypatumai

Skolininkas privalo atlikti prievols dalyk sudaranius veiksmus
kreditoriui arba kitam asmeniui, kuris turi teis priimti vykdym pagal
susitarim, kreditoriaus nurodym arba statym. Taiau gali bti taip,
kad nra asmens, kuris turi priimti vykdym, arba tas asmuo vykdymo
nepriima, arba negali priimti dl kit prieasi. Tokiu atveju kai kuri
prievoli vykdymo ypatumus nustato statymas (CK 6.56 str.).
Skolininkas turi teis vykdyti pinigin prievol ne tiesiogiai kreditoriui, o sumokdamas skol notaro, banko ar kitos kredito staigos
depozitin sskait ir toks vykdymas laikomas tinkamu. Taiau ia teise
skolininkas gali pasinaudoti tik tuomet, kai:
1) vietoje, kurioje turi bti vykdyta prievol, nra kreditoriaus ar
kito priimti prievols vykdym galioto asmens;
2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globjo;
3) kreditorius vengia priimti prievols vykdym;
4) kreditorius neaikus dl to, jog vyksta keli asmen ginas dl
teiss priimti prievols vykdym.
vykds prievol tokiu bdu skolininkas atleidiamas nuo palkan
arba kitoki mok mokjimo ateityje. Taiau palkanos arba kitos sumos, apskaiiuotos nuo pinig sumokjimo depozitin sskait dienos,
priklauso kreditoriui, iskyrus atvej, kai skolininkas tokiu bdu vykd
prievol siekdamas, kad atitinkam priepriein pareig jam vykdyt
ir kreditorius. Tuomet gautos palkanos ir kitokios sumos priklauso
skolininkui, kol kreditorius atsiims mok.
25
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. rugsjo 6 d. nutartis civilinje byloje AB
aldytuv kis" v. V. Vygelio individuali paruo mon Vygis", Nr. 3K-3-761/2000, kat.
43.
45"
Sskaitos turtojo bankroto atveju depozitinje sskaitoje esanios

pinigins los netraukiamos bankrutuojanio banko arba kitos kredito staigos turt, i kurio tenkinami kreditori reikalavimai.
Notaras, bankas arba kita kredito staiga, kurios depozitin sskait sumokti pinigai, per proting termin turi apie tai praneti kreditoriui.
depozitin sskait sumoktas sumas skolininkas gali atsiimti tik
iki tol, kol kreditorius neprim vykdymo. Jeigu skolininkas atsiima i
depozitins sskaitos mok, laikoma, kad jis nevykd prievols. Jeigu
pinigai depozitin sskait mokti teismo proceso metu, skolininkas
mok gali atsiimti tik teismui leidus. Be to, skolininkas neturi teiss
atsiimti mok, jeigu tai paeist treij asmen arba solidarij pareig turini skolinink ar laiduotoj interesus.
Jeigu prievols dalykas yra daiktas, o kreditorius atsisako priimti
vykdym, skolininkas turi pasilyti kreditoriui priimti vykdyt prievol
ir nustatyti termin, kada ji bt priimta. Jeigu per nustatyt termin
kreditorius prievols vykdymo nepriima, laikoma, kad jis paeid prievol. iuo atveju skolininkas daikt perduoda saugoti kreditoriaus sskaita. Daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tokiu atveju pereina kreditoriui. Jeigu daiktas yra greitai gendantis, skolininkas gali j
realizuoti, o gaut sum mokti depozitin sskait.
5.11. Prievols nevykdymo teisins pasekms

Justiniano teiginys obligatio est iuris vinculum26 ir iais laikais yra
aksioma teisje. Draudiama vienaalikai atsisakyti vykdyti prievol
arba vienaalikai pakeisti jos vykdymo slygas, iskyrus statym arba
sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). draudim paeidiantys
veiksmai arba neveikimas yra pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei.
Nustatydamas bendr draudim statym leidjas pasilieka teis sau ir
prievols alims nustatyti ios taisykls iimtis. Pavyzdiui, CK 6.204
straipsnyje numatyta sutarties alies galimyb kreiptis kit al arba
teism pakeisti sutart, jeigu vykdyti sutart jai tampa sudtingiau negu
kitai aliai; CK 6.217 straipsnyje numatyta alies galimyb vienaalikai
nutraukti sutart, jeigu kita alis sutarties nevykdo arba j vykdo netin3
46
Prievol yra teisiniai paniai. r.: Justinianas. Institucijos, 3.13.
karnai, nes tai yra esminis sutarties paeidimas; CK 6.721 straipsnis nustato kliento teis vienaalikai nutraukti paslaug sutart, nors paslaug teikjas jau pradjo j vykdyti; CK 6.793 straipsnyje numatyta komitento teis bet kada atsisakyti komiso sutarties panaikinant komisionieriui duot pavedim ir 1.1.
Prievols alys bet kada gali susitarti dl prievols nutraukimo arba
jos slyg pakeitimo. Tiesa, i taisykl taip pat turi iimi, kurios pagrstos kita teiss aksioma - alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti arba panaikinti imperatyvij teiss norm galiojimo arba taikymo
(CK 6.157 str. 1 d.). Pavyzdiui, CK 3.26 straipsnio 3 dalis numato, kad
sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisi arba panaikinti pareig,
kurios pagal statymus atsiranda kaip santuokos pasekm.
Jeigu skolininkas nevykdo prievols, atsiranda teisins pasekms,
kurios statymo yra nustatytos atsivelgiant prievols dalyk. Nevykdytos prievols, kurios dalykas yra individualiais poymiais apibdinamo daikto perdavimas, pasekms reglamentuojamos CK 6.60 straipsnyje. Jei skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, taikomas
CK 6.61 straipsnis.
Prievols perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt
nevykdymo pasekms. Jeigu skolininkas nevykdo prievols perduoti
pagal individualius poymius apibdinam daikt kreditoriui nuosavybs ar patikjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi teis reikalauti,
kad skolininkas daikt perduot (CK 6.60 str. 1 d.). i norma turi bti
aikinama sistemikai su kitomis CK normomis, pirmiausia su CK 6.213
straipsnio 2 dalimi. Todl reikalavimas vykdyti prievol natra negals
bti patenkintas, jeigu sutartin prievol vykdyti natra nemanoma
teisikai arba faktikai (pvz., daikt yra gijs siningas gij-jas). Jeigu
natra vykdoma prievol labai komplikuot skolininko padt arba
brangiai kainuot, turinti teis gauti vykdym sutarties alis gali
protingai gauti vykdym i kito altinio ir kitais mintame straipsnyje
nurodytais atvejais.
Skolininkui nevykdant pareigos perduoti daikt, kreditorius taip
pat turi alternatyvi teis reikalauti nuostolius atlyginti, o ne vykdyti
prievol natra (CK 6.245 str.). Abi ios kreditoriaus teiss, kaip alternatyvos, tvirtinamos ir specialiose normose. Pavyzdiui, CK 6.324
straipsnis numato pirkjo teis atsisakyti vykdyti pirkimo-pardavimo
sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pardavjas nepagrstai
atsisako perduoti daiktus pirkjui, pirkjas taip pat gali pasinaudoti ir
47
savo teise reikalauti vykdyti prievol natra, kai pardavjas atsisako

perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt.
Kreditorius negali pasinaudoti savo teise reikalauti perduoti pagal
individualius poymius apibdinam daikt, jeigu daiktas jau perduotas
kitam tos paios ries teis turiniam kreditoriui. Tokiu atveju kreditoriaus teis reikalauti vykdyti prievol natra inyksta, taiau ilieka
kreditoriaus teis reikalauti atlyginti nuostolius.
Gali bti, kad reikalavim perduoti daikt gyja keli kreditoriai,
nors n vienam i j daiktas dar nra perduotas. Pavyzdiui, pardavjas
pardav daikt vienam pirkjui, taiau jo dar neperdav. Po kurio laiko
kitam pirkjui pasilius geresn kain, pardavjas pardav daikt pastarajam. Tokiu atveju pirmenyb priklauso tam kreditoriui, kurio naudai
prievol atsirado pirmiau, o jei to nustatyti negalima, - pirmiau iekin
pareikusiam kreditoriui. iuo atveju negalintis gyvendinti savo teiss
natra kreditorius turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.60 str.
1 d.).
Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teis savo pasi rinkimu reikalauti arba sumokti netesybas, arba perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt (CK 6.60 str. 2 d. ir 6.73 str. 2 d.).
Prievols atlikti tam tikr darb nevykdymo pasekms. Pasekms, kai
skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, aptariamos CK
6.61 straipsnyje. Jeigu skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr
darb, kreditorius turi teis reikalauti atlyginti nuostolius arba atlikti
darb u skolininko pinigus. iuo atveju kreditorius taip pat turi teis
kreiptis teism ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokt darbui
atlikti reikalingas sumas. Tokia teise kreditorius negali pasinaudoti,
jeigu statymai arba sutartis numato kitas pasekmes.
statymas (CK 6.61 str. 1 d.) draudia piktnaudiauti kreditoriui
savo teise nustatydamas, kad kreditorius turi atlikti darb per proting
termin ir u proting kain. Taigi tvirtinamas prievols vykdymo eko nomikumo principas. Protingai nustatytas terminas padeda ivengti
neapibrtumo, kada prievol bus vykdyta, taip ginamas skolininko
interesas. Protingos kainos taisykl taip pat nustatyta siekiant ilaikyti
prievols ali interes pusiausvyr.
Jeigu prievol yra susijusi su skolininko asmeniu, t. y. jeigu skoli ninkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb arba veiksmus, kuriuos
atlikti gali tik jis pats, tai kreditorius turi teis kreiptis teism ir reika lauti netesyb - baudos. Baudos dyd nustato teismas. Iiekoma bauda
48
gali bti vienkartin arba mokama u kiekvien praleist dien, kol

skolininkas vykdys prievol (CK 6.61 str. 2 d.). ia teise kreditorius
negali pasinaudoti, kai paeistas jo teises galima ginti kitais bdais, pavyzdiui, iiekoti nuostolius, sutartines netesybas, taip pat kai vykdyti
prievol tampa nemanoma ne dl skolininko kalts.
Atsakomyb u nevykdyt prievol pagal dvial sutart. Dvialje sutartyje alys turi ir teises ir pareigas, todl svarbu nustatyti toki prievoli nevykdymo pasekmes reglamentuojanias taisykles. Bendrosios taisykls idstytos CK 6.62 straipsnyje.
Jeigu viena alis nebegali vykdyti prievols pagal dvial sutart dl
tokios aplinkybs, u kuri neatsako n viena i ali, o kitko nenumato
statymai arba sutartis, tai n viena i ali neturi teiss reikalauti, kad
kita alis sutart vykdyt. iuo atveju taikoma restitucija, t. y. alys turi
grinti viena kitai visa, k jos vykd be atitinkamo prieprieinio vykdymo.
Jeigu viena alis prievols pagal dvial sutart nebegali vykdyti dl
tokios aplinkybs, u kuri ji atsako, pavyzdiui, rangovas negali perduoti objekto dl to, kad uvo, antra alis turi teis atsisakyti sutarties ir
reikalauti grinti visa, k ji vykd, taip pat atlyginti dl nevykdytos
sutarties patirtus nuostolius. ia teise kreditorius negali pasinaudoti,
jeigu kitaip numato statymai arba sutartis.
Gali bti, kad viena i prievols ali negali vykdyti savo pareigos
dl tokios aplinkybs, u kuri atsako antra alis. Pavyzdiui, rangovas
negali atlikti darbo, nes usakovas nepateik mediag, kaip buvo su tarta rangos sutartyje. Tokiu atveju pirmoji alis turi teis reikalauti i
antrosios vykdyti prievol ir atlyginti nuostolius, kuriuos skaitoma
tai, k i sutaup dl negaljimo vykdyti savo prievol (CK 6.62 str. 3
d.).
Atvejai, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol. aliai, kuri pateikia teismui reikalavim dl prievols paeidimo, tenka procesin pa reiga rodinti prievols paeidimo fakt. Todl kad bt apsaugotos
kreditoriaus teiss, materialiosios civilins teiss normos nustato prezumpcijas, kada skolininkas laikomas paeidusiu prievol. ios prezumpcijos idstytos CK 6.63 straipsnyje. Skolininkas laikomas paeidusiu prievol, jeigu:
1) nevykdomos arba netinkamai vykdomos sutartyje numatytos
slygos;
2) skolininkas praleidia prievols vykdymo termin;
49"
3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu bdu pagrstai reikalauja,

kad skolininkas vykdyt prievol;
4) kreditorius reikalavo vykdyti prievol ir nustat proting jos
vykdymo termin, o skolininkas prievols per termin ne
vykd;
5) skolininkas dar nesibaigus prievols vykdymo terminui pranea
kreditoriui, kad jis prievols nevykdys;
6) prievols nebegalima vykdyti dl skolininko kalts.
Skolininko pareiga atlyginti nuostolius atsiranda nuo to momento,
kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol. Nuostoliai negali bti ireikalauti, jeigu skolininkas nuo prievols vykdymo atleidiamas.
Jeigu prievols vykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas
laikomas paeidusiu prievol nuo to momento, kai kreditorius ratu
pareikalavo vykdyti prievol ir nustat vykdymo termin, o skolininkas
per termin prievols nevykd.
Gali bti, kad skolininkui paeidus prievol, vliau jos nebemanoma vykdyti. Pavyzdiui, gaisro metu sunaikinamas pagal individualius poymius apibdintas pirkimo-pardavimo objektas ir dl to praleids perdavimo termin pardavjas negali daikto perduoti pirkjui. Tokiais atvejais skolininkas atsako u visas pasekmes, susijusias su tuo,
kad po paeidimo prievols vykdyti nebemanoma, iskyrus atvejus, kai
prievols nemanoma vykdyti dl kreditoriaus kalts. Skolininkas atsakingas net ir tuo atveju, jeigu vliau prievols negalima vykdyti dl aplinkybi, u kurias skolininkas neatsako, pavyzdiui, force majeure.
Jei paeids prievol skolininkas silo kreditoriui vykdyti prievol
natra, kreditorius turi teis atsisakyti priimti skolininko silym vykdyti prievol, jeigu skolininkas kartu nesilo atlyginti dl prievols paeidimo kreditoriaus patirtus nuostolius.
Atvejai, kai kreditorius laikomas paeidusiu prievol. Prievolje atlikti
tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo j pareigotas yra skolininkas.
Taiau kartais skolininkas negali vykdyti savo pareigos dl to, kad
netinkamai elgiasi kreditorius. Atvejai, kai kreditorius laikomas paeidusiu prievol, bei tokio paeidimo pasekms nustatyti CK 6.64
straipsnyje.
Kreditorius yra laikomas paeidusiu prievol, jei:
1) skolininkas negali vykdyti prievols dl nelabai glaudaus kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dl kitokios kreditoriaus kalts. Pavyzdiui, sutartyje buvo nurodyta, kad skoli50
ninkas pinigin prievol vykdys sumokdamas pinigus kreditoriaus sskait banke, taiau kreditorius nei pats, nei skolininko praomas nenurodo sskaitos, kuri turi bti sumokti pinigai, rekvizit;
2) kreditorius dl savo kalts nevykdo pareig skolininkui ir dl to
skolininkas pagrstai sustabdo prievols vykdym. Pavyzdiui,
usakovas neperduoda rangovui mediag, kurios pagal rangos sutart
turi bti panaudotos rangos objektui. Kai kreditorius paeidia
prievol, skolininkas laikomas jos nepa-/cidusiu. i prezumpcija
tsiasi tol, kol tsiasi prievol paeidiantys kreditoriaus veiksmai
(neveikimas).
Kreditoriui paeidus prievol, skolininkas taip pat gali kreiptis
I eism ir prayti visikai arba i dalies, numatant slyg ar beslygikai
atleisti j nuo prievols vykdymo. Jeigu skolininkas patyr nuostoli dl
to, kad kreditorius paeid prievol, jis turi teis reikalauti juos atlyginti.
1. Kas yra prievoli vykdymas?
1. Ar prievols vykdymu gali bti laikomas pasyvus pareigoto as
mens elgesys?
2. Kokie prievoli vykdymo principai?
2.Ar prievols vykdymui turi reikms aplinkyb, kad prievols
vykdymas kartu yra ir profesin veikla?
3. Kokios yra tinkamo prievols vykdymo pasekms?
3.Koki statymo prezumpcij reikia pakvitavimo apie pagrindi
ns skolos sumokjim idavimas?
4. Kokia statymo prezumpcija nustatyta vykdant tstin prievol?
5. Ar tretysis asmuo gali vykdyti prievol u skolinink?
4.Kokiais atvejais laikoma, kad prievol vykdyta tinkamai, nors
vykdym prim ne kreditorius?
10.Kada kreditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo
asmens?
11.Kokiu pagrindu atsiranda vykdiusio prievol treiojo asmens
teis reikalauti i skolininko?
12.Kokiais atvejais leidiama atsisakyti vykdyti prievol?

13.Kokios yra prievols atlikti tam tikr darb nevykdymo pasek
ms?
14.Kokie yra prievols nevykdymo pagal dvial sutart ypatumai?
15.Kokias skolininko paeidimo prezumpcijas nustato statymas?
16.Nuo kokio momento atsiranda skolininko pareiga atlyginti nuo
stolius?
6 skirsnis. KREDITORIAUS INTERES GYNIMO

BUDAI
Paeistos kreditoriaus teiss prievolje gali bti apgintos ne tik
universaliais, bet ir specialiais bdais, kuriuos numato CK straipsniai,
reglamentuojantys bendruosius prievoli nuostatus. Skolininkas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis savo prievoles kreditoriui, atsako
sutartyje arba statymuose nustatyta tvarka. Tuo pat metu CK yra daug
norm, kurios savo esme negalt bti laikomos subjektini teisi gynimo bdais. Bet tam tikrais atvejais jos gali bti panaudotos civilinms
Icisms ginti. Be prievoli utikrinimo bd, kuri paskirtis - garantuoli prievols vykdym, CK numato specialius kreditoriaus interes gynimo bdus, tvirtintus CK etosios knygos IV skyriuje, pavadintame
Kreditoriaus interes gynimas" ir numataniame tris specifinius gynimo bdus - actio Pauliana (CK 6.66-6.67 str.), netiesiogin iekin (CK
6.68 str.) ir sulaikymo teis (6.69 str.).
6.1. Kreditoriaus teis ginyti skolininko sudarytus

sandorius {actio Pauliana)
Actio Pauliana (Pauliaus iekinio)21 instituto tvirtinim lm poicikis ukirsti keli nesiningiems skolininkams, vengiantiems vykdyti
prievoles ir todl perleidusiems turt kitiems asmenims (daniausiai
savo sutuoktiniams, giminms, kitiems asmenims). Actio Pauliana - tai
k'is ginyti skolininko sudarytus sandorius, kuri pastarasis sudaryti
neprivaljo, jeigu ie sandoriai paeidia kreditoriaus teises, o skolinin-
52
' Senovs Romoje paskutiniaisiais respublikos laikotarpio amiais inyko XII lentel i jstatym sistema, pagal kuri neigalint skolinink bausdavo mirties bausme arba
parduodavo vergov svetur. J pakeit privatus (nam) kalinimas ir ypa iiekojimas i
Im
lo
nustatant
skund,
kuris
Digestos
e buvo
vadinam
as
Pauliaus
skundu
{actio
PauliaIHI).
Iekinio
pavadini
mas yra
kils i
senovs
Bizantijo
s
teisinink
o
Pauliaus
vardo.
r.:
I1
I".
Girard.
Romn
teis.
1932. T.
2, p. 5053.
53"
kas apie tai inojo arba turjo inoti. Taigi actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisms apginti nuo tokio nesiningo skolininko, kuris,
perleids savo turt treiajam asmeniui, tampa nemokus, todl negali
vykdyti savo prievols kreditoriui ir taip paeidia kreditoriaus teises.
Actio Pauliana ir yra kreditoriaus reikalavimas, kad skolininko sudarytas sandoris dl turto perleidimo treiajam asmeniui bt pripaintas
negaliojaniu. Tokio iekinio pasekm - restitutio in integrum. Dl to
skolininkas vl galt vykdyti savo prievol kreditoriui.
Recepuojant romn teis, actio Pauliana, kaip vienas i kreditoriaus teisi gynimo institut, paplito vairiose alyse. is institutas buvo
inomas ir Lietuvoje. 1931 m. buvo priimtas Kreditoriams kenksming
skolininko akt ginijimo statymas 28, kuris reglamentavo skolininko
sudaryt sutari ir kitoki akt pripainim negaliojaniais kreditoriaus reikalavimu, jeigu jie paeidia kreditoriaus interesus. Okupacijos
laikotarpiu actio Pauliana instituto nebuvo. Tik 1998 m. 1964 m. CK 57 1
straipsnyje tvirtintas actio Pauliana institutas, kuris buvo nurodytas CK
skirsnyje, reglamentuojaniame sandori negaliojimo pagrindus. 2000
m. CK actio Pauliana reglamentuotas atskirame kreditori interes
gynimo skyriuje. iuo institutu siekiama ginti kreditori nuo nesining skolininko veiksm, kuriais mainamas skolininko mokumas ir kartu
mainama galimyb, kad kreditoriaus reikalavimas bt patenkintas.
Kreditorius, reikdamas actio Paulino, pirmiausia siekia atkurti paeist
skolininko mokum sugrinant tai, k skolininkas nesiningai ir be
pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkrus paeist skolininko mokum padidja kreditoriaus galimybs, jog skolininkas visikai arba
bent i dalies vykdys savo prievol.
statymo 1 straipsnyje buvo nurodoma, kad iuo statymu gali bti iiekomja
tvarka ginijamos sutartys ir kitokie teiss aktai, kurie pakenk skolininko kreditoriams:
1) aktai, kuriuos skolininkas yra sudars per pastaruosius deimt met prie atskiram
kreditoriui pareikiant iekin arba prie paskelbiant skolinink neigaliniu, jeigu skolininkas norjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams ir jeigu asmuo, su kuriuo arba kurio
naudai sudarytas aktas, inojo t skolininko nor; 2) neatlygintini aktai, kuriuos skolininkas yra sudars per pastaruosius penkerius metus prie atskiram kreditoriui pareikiant iekin arba prie paskelbiant skolinink neigaliniu, jeigu skolininkas norjo tokiu
aktu pakenkti savo kreditoriams, nors asmuo, su kuriuo arba kurio naudai sudarytas
aktas, ir neinojo to skolininko noro; 3) neatlygintini aktai, kuriuos skolininkas yra sudars per pastaruosius dvejus metus prie atskiram kreditoriui pareikiant iekin arba
prie paskelbiant skolinink neigaliniu, net jeigu skolininkas ir nenorjo tokiu aktu
pakenkti savo kreditoriams.
54
Norint tinkamai taikyti actio Pauliana institut btina isiaikinti

iuos jo ypatumus:
1) taikant actio Pauliana institut btina, kad kreditorius turt
neabejotin ir galiojani reikalavimo teis skolininkui, t. y. jis
taikomas, kai skolininkas nra vykds visos arba dalies prievo
ls kreditoriui arba vykds j netinkamai;
2) btina nustatyti, jog ginijamas sandoris paeidia kreditoriaus
teises. CK numato, jog sandoris paeidia kreditoriaus teises,
jeigu dl jo skolininkas tampa nemokus arba bdamas nemokus
suteikia pirmenyb kitam kreditoriui, arba kitaip paeidiamos
kreditoriaus teiss;
3) ginijamas sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu, jei skoli
ninkas jo sudaryti neprivaljo. Privaljimas sudaryti sandor yra
vienas i imperatyv, apribojani sutari sudarymo laisv.
Tam tikrais atvejais btinyb sudaryti sandor gali bti nustatyta
statymu arba atsirasti i kit susitarim, pavyzdiui, ikisutartini susitarim, vieojo konkurso atvejais ir 1.1. Skolininkui gali
bti privalu sudaryti sandorius vykdant teismo sprendim arba
.9Q
nutart .
Tam, kad ginijamas sandoris bt pripaintas negaliojaniu, btina
nustatyti skolininko nesiningum, t. y. skolininkas inojo arba turjo
inoti, kad sudarydamas sandor paeidia kreditoriaus teises. CK h.67
straipsnis tvirtina nesiningumo prezumpcij ir vardija atvejus, kai
preziumuojamas skolininko nesiningumas. Nesiningumo prezumpcija - tai konkrets CK 6.67 straipsnyje nurodyti atvejai, kai skolininkas laikomas nesiningu sudarius sandor, kurio jis neprivaljo sudaryti, nebent bt rodyta prieingai. Taigi lengviau rodyti skolininko
nesiningum kaip btin actio Pauliana instituto taikymo slyg, nes
j rodyti skolininko nesiningum pagal bendras rodinjimo taisykles
I u ret kreditorius, o esant nuostatoms dl skolininko nesiningumo
prezumpcijos kreditorius turi tik nurodyti, jog sandoris sudarytas su
asmenimis, nurodytais CK 6.67 straipsnyje, o rodinjimo nata, jog
sandoris sudarytas nesiekiant ivengti atsiskaityti su kreditoriumi, tenka
29
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. gegus 5 d. nutartis civilinje byloje Vilniaus apskrities VM v T. Rozovskis, Nr. 3K-3-1253, kat. 31.6.1; Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2000 m. balandio 5 d. nutartis civilinje byloje V. Babarskis v V. Bogueviius, N
r. 3K-3-425, kat. 42.
55"
skolininkui30. i nuostata i esms skiria Pauliaus iekin nuo panaaus

sandorio negaliojimo pagrindo, kuris buvo numatytas 1964 m. CK 57 1
straipsnyje, nes i norma nesiejo atlygintinio sandorio pripainimo negaliojaniu su sandorio ali nesiningumu, taip pat netvirtino nesiningumo prezumpcij31.
Civilinje teisje egzistuoja siningumo prezumpcija. Turto gijjas laikomas siningu gijju, kol nerodyta prieingai (CK 4.26 str.).
Tuo tarpu CK 6.67 straipsnyje tvirtinta io principo iimtis - nesiningumo prezumpcija. Paymtina, jog CK 6.67 straipsnis numato atuonis
atvejus, kada preziumuojamas kreditoriaus interesus paeidianio
sandorio ali nesiningumas. iuos atvejus galima skirstyti tris grupes: 1) kai treiasis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas palaikyti sudarant sandor skolinink (CK 6.67 str. 1-3, 6-8 p.); 2) kai
sandorio, kur pagal t sandor turjo atlikti skolininkas, vykdymo vert
labai virija kitos sandorio alies pateikt vykdym (aikiai nenaudingi
sandoriai) (CK 6.67 str. 4 p.); 3) kai sandoris sudarytas dl skolos, kurios mokjimo terminas dar nebuvo sujs, mokjimo (privilegij ir
pirmumo teiss teikimas kitam kreditoriui) (CK 6.67 str. 5 p.). CK tvirtint atvej, kai alies nesiningumas preziumuojamas, sraas yra
baigtinis. Todl jei nra 6.67 straipsnyje vardyt atvej, sandor sudar
asmenys laikytini siningais ir j siningumo prezumpcij turi paneigti
sandorius ginijantis kreditorius32.
30
Paymtina , ka d mi nto 1931 m. Li et uvos kr edit or iaus kenksmi ng skolinimo ak

t ginijimo sta tymo 2 stra ipsnyje taip pat b uvo tvi rtinti nesi ni ngumo pr ezump ci jos
atvejai, jei skolininkas sudar sutartis 1) su savo sutuoktiniu susituokiant ar susituokus;

2) su savo arba savo sutuoktinio tiesiogins auktutins arba emutins linijos gimin
mis; 3) su savo arba savo sutuoktinio tviais arba sniais; 4) su savo arba savo sutuokti
nio broliais arba seserimis - tikraisiais (to paties tvo, tos paios motinos), snytais arba
suvestiniais; 5) su nurodyt 2-4 punktuose asmen sutuoktiniu. Iki bus rodyta priein
gai, tariama, kad asmuo, su kuriuo arba kurio naudai jis sudar akt, inojo skolinink
norjus pakenkti savo kreditoriams // Valstybs inios. 1931. Nr. 367.
31
Dl ios prieasties Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. balan
dio 9 d, prim nutarim Dl Lietuvos Respublikos 57 (1) straipsnio 3 ir 4 dali atitik
ties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame konstatavo, kad teismas privalo sprsti,
ar treiasis asmuo, sudarydamas sandor su skolininku, buvo siningas vadovaudamasis
teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi ginti ne tik kreditoriaus, bet ir sinin
go treiojo asmens teises.
32
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 3 d. nutartis civilinje byloje
Bankrutuojanti AB Litimpex bankas" v UAB Pajrio paslaptys" ir kt, Nr. 3K-3-710, kat.
15.2.1.1.
56
CK taip pat tvirtinta, jog ginijamas atlygintinis dvialis sandoris

gali bti pripaintas negaliojaniu tik tuo atveju, jeigu kita sandorio
alis (treiasis asmuo) buvo nesininga. Neatlygintinis sandoris gali
bti pripaintas negaliojaniu nepaisant treiojo asmens siningumo
arba nesiningumo.
Taikant CK 6.66 straipsn svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko
interes pusiausvyros principo, todl kreditoriaus teiss neturt bti
suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturt bti suteikiamos privilegijos skolininko ir treiojo asmens atvilgiu. Dl ios prieasties CK ir yra
tvirtinta imperatyvi nuostata dl treiojo asmens nesiningumo.
Paymtina ir tai, jog nustatant ginijamo sandorio ali siningum io turinys konkreioje situacijoje gali skirtis. Tai priklauso nuo
to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokiomis aplinkybmis asmenys veikia33.
Kai kyla ginas dl sudaryto sandorio negaliojimo dl galimo kreditoriaus interes paeidimo, tai aplinkyb, ar sandorio alis, pavyzdiui,
turto jgijjas, buvo siningas, nustatoma pagal tai, ar gijjas inojo
arba turjo inoti, kad sandoris paeidia skolininko kreditoriaus teises.
Teisikai reikminga, ar sutarties alis turi duomen (ino), ar privalo
inoti (jam nustatyta pareiga pasidomti), kad kita sutarties alis yra
skolininkas, t. y. asmuo, turintis kreditori. Tokie duomenys gali bti
gaunami i pokalbio su turt parduodaniu asmeniu arba jo atstovu, i
registr, i kit altini (oficiali arba privai). Informacija gali bti
iniose apie teismines bylas, sudarytas sutartis, turto aret, apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, taip pat kiti duomenys ir altiniai,
kurie rodyt, kad asmuo gali bti skolingas.
Svarbu taip pat vertinti, ar sandorio sudarymas objektyviai nepaeis kreditoriaus teisi. Sudarant kiekvien sandor turto gijjas yra
suinteresuotas neturti problem dl gyjamo turto, siekia apsisaugoti,
kad jis nebt ireikalaujamas. Tai reikia, kad turto gijjas taip pat
suinteresuotas civilini teisini santyki stabilumu. Jis pats privalo tuo
pasirpinti, protingai elgdamasis jis neturt sudaryti sandorio, kai yra
duomen, jog ateityje gali prarasti pagal sutart gaunam turt. Vadinasi, elgdamasis apdairiai, jis, prie sudarydamas sutart, turi pasidomGana isamiai siningumo nustatymo kriterijai atskleisti, pavyzdiui, Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutartyje civilinje byloje A Safonovas v. T.
Safonova irki., Nr. 3K-3-898/2002, kat. 31.6.1.
57
ti, ar patikima kita sandorio alis, ar ji elgiasi siningai. I bsimos

sandorio alies pagrsta reikalauti paaikinimo ir kit duomen, ar ji
neturinti skolinink, kuri interesams gali bti padaryta ala dl sando rio sudarymo. Jeigu asmuo gauna ini apie galimo kontrahento kredi tori, tai privalo svarstyti, ar gydamas skolininko turt nepaeis kredi toriaus interes.
Protingu ir apdairiu gali bti laikomas tas gijjas, kuris jam priei namomis priemonmis pasidomjo, ar sandor ketinantis sudaryti as muo neturi kreditori ir ar sudarant sandor nebus paeisti j interesai.
Tai daroma i dalies jo paties interesais, todl i turto gijjo pagal san dor gali bti reikalaujama domtis kita sandorio alimi ir jos turtine
padtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandor nepaeidiant statym.
Vadinasi, tai pripaintina jo pareiga.
Turto pagal bsim sandor gijjas, siekdamas nepaeisti galimo
kreditoriaus interes, turi bti apdairus: 1) protingomis priemonmis
isiaikinti, ar bsimoji sandorio alis yra skolininkas; 2) konkreioje
situacijoje vertinti, ar sandoris nepaeis skolininko kreditoriaus intere s.
Iekinys dl sandorio pripainimo negaliojaniu gali bti pareiki amas per vieneri met iekinio senaties termin. is terminas prade damas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri kreditorius suinojo arba turjo
suinoti apie jo teises paeidiant sandor.
Remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, pripainus pagal kredito riaus iekin skolininko sudaryt sandor negaliojaniu, iiekojimas
kreditoriaus reikalavimu yra nukreipiamas perduot pagal t sandor
turt arba jo vert tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimams paten kinti. Toki nuostat lemia actio Pauliana kompensacinis pobdis. Kitaip nei kitais sandori pripainimo negaliojaniais atvejais, sandorio
pripainimas negaliojaniu nra pagrindinis iekinio tikslas. Sandorio
pripainimas negaliojaniu yra tik priemon atkurti skolininko paeist
mokum ir sugrinti skolinink ankstesn turtin padt.
Tam tikr ypatum actio Pauliana instituto taikymas turi atskir
kategorij, pavyzdiui, moni bankroto bylose. Nors specialiai tokie
ypatumai CK nra aptarti, bet yra pripainti teism praktikoje 34 .
34
Dl actio Pauliana instituto taikymo bankroto bylose nuomon yra pareiks ir

Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2001 m. vasario 21 d. nutartyje civilinje byloje AB
Turto bankas" v BAB Rimeda", Nr. 3K-3-201, kat. 15.2.1.1.
58
6.2. Netiesioginis iekinys

Kreditorius, turintis neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis sko lininkui, turi teis priverstinai gyvendinti skolininko teises pareikda mas iekin skolininko vardu, jeigu skolininkas pats t teisi negyven dina arba atsisako tai daryti ir dl to paeidia kreditoriaus interesus
(netiesioginis iekinys) (CK 6.68 str. 1 d.). Taigi tai iekinys, kur u
skolinink gali pareikti jo kreditorius.
Aikinant ir taikant netiesioginio iekinio institut, kuris yra paly ginti naujas, nes tokio kreditoriaus interes gynimo bdo ankstesnis CK
nenumat, btina atsivelgti io instituto esm ir tiksl. Pagrindin io
instituto paskirtis - apsaugoti kreditori nuo nesiningo skolininko
veiksm tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas gyvendinti savo
teis, nes kreditorius j nukreips iiekojim, arba dl kit prieasi.
Netiesioginio iekinio instituto taikymas yra specifikas. Tam, kad
kreditoriaus iekinys bt tenkintinas, reikia nustatyti ias aplinkybes:
1) kreditoriaus neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis, t. y.
prievol turi bti galiojanti, iki iekinio pareikimo turi bti su
js prievoli vykdymo terminas, neturi bti sujs prievols
naikinamasis terminas, prievol neturi bti pasibaigusi kitais
prievoli pabaigos pagrindais;
2) skolininkas negyvendina savo teisi arba atsisako tai daryti.
Skolininko neveikimas gali pasireikti vairiai: gali bti delsia
ma, stokojama iniciatyvos gyvendinti savo teises, piktybikai
vengiama jas gyvendinti arba gyvendinamos netinkamomis
priemonmis. Taiau kreditorius neturi teiss reikalauti gyven
dinti tas skolininko teises, kurios iimtinai susijusios su skoli
ninko asmeniu;
3) skolininko neveikimas paeidia kreditoriaus interesus, t. y.
kreditoriui btina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo ne
mokus, jam ikelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais).
Skolininko teis, kurios jis negyvendina, neturi bti asmenin
(pvz., teis alos, padarytos dl sveikatos sualojimo, atlyginim).
Kita vertus, skolininko bei jo kreditoriaus naudojimosi savo teis mis galimybs nra beribs, nes yra priklausomos nuo galim treij
asmen teist interes. Antai pagal CK 6.129 straipsnio 1 dal kredito rius negali atleisti skolininko nuo prievols vykdymo, jei tai paeidia
treij asmen interesus kreditoriaus turt. Todl jei yra pareiktas
59~
netiesioginis iekinys, skolininkas, kurio vardu reikiamas netiesioginis

iekinys, negalt sudaryti taikos sutarties su savo skolininku arba padovanoti jam skol, jei tai paeist kreditoriaus, reikianio iekin skolininko vardu, teistus interesus.
Netiesioginio iekinio instituto pobdis lemia tai, jog patenkinus
netiesiogin iekin ireikalautas turtas, kitaip nei taikant actio Pauliana
institut, skaitomas skolininko turt ir naudojamas vis skolininko
kreditori reikalavimams tenkinti35.
6.3. Sulaikymo teis

CK 6.69 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius turi teis naudotis daikto sulaikymo teise kaip vienu i savo teisi gynimo bd tol, kol
skolininkas vykdo prievol.
Teisinje literatroje sulaikymo teis suprantama ir kaip viena i
prievoli vykdym utikrinani priemoni, ir kaip daiktin teis .
Sulaikymo teiss gyvendinimo tvark nustato daiktins teiss normos
(Ketvirtosios knygos XIII skyriaus nuostatos). Taiau i kreditoriaus
teis neatsiejama nuo skolininko prievols kreditoriui, nes sulaikymo
teise kreditorius gali pasinaudoti tik jei skolininkas nevykdo prievols
kreditoriui ir tik jei sujs reikalavimo vykdymo terminas.
Nagrinjant sulaikymo teiss, kaip kreditoriaus interes gynimo
bdo, gyvendinimo ribas, paymtina, jog daikto sulaikymo teis laikoma savigynos teise, todl atsivelgiant siek ukirsti keli galimiems
piktnaudiavimo ia teise atvejams taikyti mint institut reikia atsivelgiant CK nuostatas, reglamentuojanias savigynos taikymo galimybes ir apribojimus, t. y. sistemikai taikyti CK 1.139 straipsn, kuris
skelbia, kad taikant sulaikymo teis btina gerbti mogaus teises ir laisves, taikyti sulaikymo teis protingai, laikantis siningumo principo ir
pan.
35
Teisinje literatroje ir teism praktikoje kyla klausimas, kas gi yra laikytinas ie

kovu byloje netiesioginio iekinio atveju - kreditorius ar skolininkas. Tai problema,
kurios sprendimas per suformuot teism praktik daug nulems taikant netiesioginio
iekinio institut.
36
Isamiau r.: A. Dambrauskait. LTU temini straipsni rinkinys Prievoli vyk
dymo utikrinimo teisins problemos". 2001, p. 58-68.
60
CK nekonkretizuoja objekt, galini bti sulaikytais, srao. Tai iii u vadovaujantis CK sistemine analize sulaikymo teiss objektas gali
Imli ne tik daiktai siaurja prasme, bet ir pinigai, vertybiniai popieriai ir
kitas turtas, t. y. bet kurie daiktins teiss objektai.
Paymtina, kad, be bendr norm, numatyt savarankikame insIiiute, CK yra ir speciali straipsni, numatani civilini teisi santyki dalyvi teis sulaikyti pas juos esanius skolininko daiktus. CK
2.161 straipsnis numato, jog prekybos agentas turi teis sulaikyti turinius atstovaujamojo daiktus ir teises tuos daiktus patvirtinanius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys. Pagal CK 4.238
straipsnio 2 dal, jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitom, jis
luri teis i naudos gavjui grintin l pasilikti sau sum kaip umokest u atliktas administravimo paslaugas arba, kol bus su juo atsiskaityta, sulaikyti turt. Pagal CK 6.758 straipsnio 4 dal, jeigu galiotinis veikia kaip komercinis galiotojo atstovas, jis turi teis sulaikyti privalomus perduoti galiotojui daiktus, kol galiotojas su juo visikai atsiskaitys. Komisionierius turi teis sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis
privalo perduoti komitentui arba jo nurodytam asmeniui, jeigu komitcntas nevykdo savo prievoli komisionieriui (CK 6.786 str. 2 d.). Vejas
turi teis sulaikyti jam perduotus krovinius ir baga, kol nebus sumoktas jam priklausantis veimo umokestis ir kitos sumos, jeigu stalymas arba veimo sutartis nenustato ko kita (CK 6.813 str. 4 d.). Viebutis turi teis sulaikyti apsigyvenusio jame asmens daiktus tol, kol asmuo nevykdys viebuiui savo prievoli, susijusi su atlyginimu u
viebuio suteiktas paslaugas (CK 6.865 str. 1 d.). Pagal CK 6.656
straipsn, jeigu usakovas nevykdo savo sipareigojimo sumokti rangos
sutartyje nustatyt atlyginim arba kitoki sutarties ali sutart sum,
rangovas turi teis iiekoti jam pagal sutart priklausanias sumas u
atlikt darb i usakovui priklausani rengini, likusi mediag ir
kito usakovui priklausanio turto, kol usakovas visikai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darb rezultat tol, kol usakovas tinkamai
nevykdys savo prievols.
Yra ir speciali norm, ribojani prievols ali sulaikymo teis,
pavyzdiui, panaudos gavjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo
teiss, iskyrus atvejus, kai prievol pasireikia daiktui isaugoti btin
ir neatidliotin ilaid kompensavimu (CK 6.640 str.). Diskutuotina,
ar pasaugos sutariai esant neatlygintinai pasaugos gavjas turi teis
sulaikyti daikt net ir nekompensavus jam ilaid, susijusi su daikto
saugojimu37. Paymtina, kad specialios nuostatos dl sulaikymo teiss,

vardytos atskiras sutari ris reglamentuojaniuose nuostatose, nereikia, jog daikto sulaikymo teise negalima pasinaudoti kitoki prievoli alims. Btent CK 6.69 straipsnis suteikia kreditoriui teis pasinaudoti daikto sulaikymo teise ne tik specialiais statyme numatytais, bet ir
kitais atvejais.
CK 6.69 straipsnis nenurodo, kokius reikalavimus turdamas kreditorius gali pasinaudoti sulaikymo teise, t. y. CK nra apribojim arba
nuorod reikalavimo teiss ry su sulaikytuoju daiktu. Todl galima
bt daryti ivad, kad Lietuvoje daikto sulaikymo taikymo sritis yra
labai plati, nors, pavyzdiui, Rusijos CK 359 straipsnyje tvirtinta taisykl, jog sulaikymo teis turi tik kreditoriai, kuri reikalavimo teis susijusi su apmokjimu u daikt arba su ilaid (nuostoli), susijusi su
daiktu, atlyginimu.
gyvendinant daikto sulaikymo teis btina inoti, jog ios teiss
gyvendinimas nra absoliutus. CK 4.229 straipsnio 1 dalis numato, jog
daikt sulaikyti gali tik teistas daikto valdytojas, turintis reikalavimo
teis daikto savinink. Kai valdytojas praranda valdymo teis, iskyrus
atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas inuomojamas arba keiiamas kitiems asmenims, daikto sulaikymo teis baigiasi.
Be to, atkreiptinas dmesys, jog daikto sulaikymo teis yra paprastai tik priemon kreditoriui paskatinti" (priversti") skolinink patenkinti jo reikalavim, nes kreditorius i esms negali sulaikyto daikto
parduoti ir isiiekoti i jo skol. Toks kreditoriaus teisi apribojimas
susijs su kit skolinink kreditori reikalavimo teisi gyvendinimu.
Daikto sulaikymo teis turintis asmuo gali pasilikti tik sulaikyto daikto
duodamus vaisius ir taip patenkinti savo reikalavimus pirmiau u kitus
kreditorius. Sulaikyto daikto sulaikymo teis turintis asmuo negali inuomoti, keisti, kitaip daikto suvaryti arba naudoti pagal tikslin paskirt, iskyrus tok naudojim, kuris btinas daiktui isaugoti, jeigu statymas nenustato, ar daikt sulaiks asmuo ir daikto savininkas nesusitar kitaip (CK 4.232 str. 2 d.).
1.Kokie specials kreditoriaus interes gynimo bdai numatyti
CK?
1. Kokia actio Pauliana esm?
2. Kokios slygos yra btinos norint taikyti actio Pauliana?
2. Ar sandorio pripainimas negaliojaniu actio Pauliana turi ta
kos sining treij asmen teisms?
3. Per kok termin turi bti pareiktas actio Pauliana?
4. Kokia yra netiesioginio iekinio esm?
5. Kokios yra netiesioginio iekinio tenkinimo slygos?
3.Kuo skiriasi actio Pauliana ir netiesioginio iekinio tenkinimo
pasekms?
4. Ar kreditorius gali pasinaudoti daikto sulaikymo teise, jeigu n
ra sujs prievols vykdymo terminas?
10.Kokius galite nurodyti atvejus, kai statymas specialiai nustato
kreditoriaus teis sulaikyti skolininko daiktus?
11.Kokius galite nurodyti atvejus, kai statymas draudia pasinau
doti sulaikymo teise?
12.Ar sulaikymo teise pasinaudojs kreditorius turi pirmumo teis
prie kitus kreditorius patenkinti savo reikalavim i sulaikyto
daikto verts?
37
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. lapkriio 12 d. nutartis civilinje byloje S.

Krivicko firma Fasma"v. B Auktelkai", Nr. 3K-3-1242/2002, kat. 56.3.
62
63
7 skirsnis. PRIEVOLI VYKDYMO UTIKRINIMAS

Prievoli vykdymo utikrinimas - tradicinis civilins teiss institu tas. Rankpinigiai, netesybos, keitimas, laidavimas buvo inomi dar ro mn teisje. J btinum lm tai, jog kreditorius yra i esms suinte resuotas bti tikras, kad prievol bus vykdyta ir kad bus utikrinta jo
interes apsauga, jei prievol bt nevykdyta. Siekiant apsaugoti kre ditoriaus interesus atskir valstybi teiss sistemose numatomos skir tingos priemons, utikrinanios, kad skolininkas savo prievol vykdys.
Vieni prievoli utikrinimo bdai, pavyzdiui, netesybos (bauda, delspinigiai), skatina skolinink vykdyti prievol, o kiti garantuoja kredito riui, kad prievol skolininkui esant nemokiam, vykdys kitas asmuo,
pavyzdiui, laiduotojas arba kaito davjas 38.
Prievoli utikrinimo bdais laikytinos specialiosios priemons, garantuojanios pagrindins prievols vykdym ir skatinanios skolinink
tinkamai vykdyti savo prievol.
ali pasirinktas prievoli utikrinimo konkretus bdas turi bti
ratu ufiksuotas arba paioje prievolje, kurios vykdymui utikrinti jis
yra skirtas, arba papildomame susitarime.
7.1. Prievoli vykdymo utikrinimo budai

Lietuvos CK 6.70 straipsnis numato, kad esam ir bsim prievoli
vykdymas gali bti utikrinamas pagal sutart arba statymus netesybomis, keitimu (hipoteka) 39, laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bdais. CK nepateikia baigtinio prievoli u tikrinimo srao. Todl asmenys gali pasirinkti ir kitokius jiems priimti nus bei statymams, teiss principams, vieajai tvarkai ir gerai moralei
neprietaraujanius prievoli vykdymo utikrinimo bdus. Paymtina,
38
r.: Civilin teis, p. 389.

Hipoteka (keitimas) yra daiktiniai prievoli utikrinimo bdai, todl iame vado
vlyje nra atskirai nagrinjama.
39
64
kad, be tradicini prievoli utikrinimo bd, paios CK nuostatos reglamentuoja du naujus utikrinimo bdus: banko garantij (CK 6.93 str.)
bei daikto sulaikymo teis, kuri tvirtinta kaip kreditoriaus interes gy nimo bdas (CK 6.69 str.) 40. Kadangi prievoli vykdymas utikrinamas
kreditoriaus interesais, tai daikto sulaikymas gali bti laikomas ir prie voli utikrinimo bdu. Prievoli utikrinimo bdai taip pat galt bti,
pavyzdiui, prieprieinis reikalavim vykdymas; pinig pervedimas
depozit, kredit draudimas 41 ir pan.
Jei utikrinamas bsimos prievols vykdymas, ali teiss ir pareigos atsiranda tik atsiradus pagrindinei prievolei, todl utikrinamoji
prievol iuo atveju yra slygin.
Kok konkret prievols utikrinimo bd pasirinkti, danai pri klauso nuo sutarties pobdio. Pavyzdiui, paskolos arba kreditavimo
sutariai utikrinti daniausiai pasirenkamas keitimas (hipoteka), banko garantija arba laidavimas; darb arba paslaug atlikimo sutartims
-netesybos. Bet kuriuo bdu utikrinant sutartin prievol toks utikri nimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko
arba kreditoriaus ir treiojo asmens santykius. Bet tai ypatingos ries
prievoliniai santykiai, kuri specifik lemia tai, kad jie yra priklausomi
nuo pagrindins prievols.
Prievols utikrinimo bdai, iskyrus garantij, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, alutins prievols. Prievoli utikrinimo
susitarimams, kaip papildomiems susitarimams, bdingi ie bruoai: 1)
pripainimas negaliojania pagrindins sutarties daro negaliojani ir
papildom. Pavyzdiui, pripainus negaliojania paskolos sutart, negalios ir laidavimas, kuriuo utikrintas paskolos sutarties vykdymas. Bet
papildomos prievols pripainimas negaliojania nedaro negaliojanios
pagrindins prievols; 2) prievols utikrinimo sutart itinka pagrindi40
Daikto sulaikymas - daiktini teisi institutas, reglamentuojamas CK Ketvirtosios
knygos nuostat, taip pat minimas kaip kreditoriaus interes gynimo bdas (CK 6.69
str.) Bet pagal savo prigimt, esm, formuluot tai gali bti ir prievoli utikrinimo b
das. Plaiau apie sulaikymo teis, kaip prievoli vykdymo utikrinimo priemon r.: A.
Dambrauskait. LTU temini straipsni rinkinys Prievoli vykdymo utikrinimo teisi
ns problemos". 2001, p. 58-68.
41
Kredit draudimo atveju draudikai garantuoja, kad draudjo pirkjui tapus ne
mokiam prievol bus vykdyta, t. y. draudjas gaus draudimo imok ir nepatirs nuosto
li. iuo metu kredit draudimo sritis labai plati: draudiamos vienkartins, ilgalaiks,
vietins, tarptautins, investavimo, finansins nuomos sutartys.
65"
ns sutarties likimas. Pavyzdiui, kreditorius turi teis perleisti reikalavim (CK 6.101. str.). Tokiu atveju reikalavimo gijjui pereina ir teiss,
nustatytos prievols vykdymui utikrinti, bei kitos papildomos teiss
(CK 6.101 str. 2 d.); 3) pagrindins prievols pabaiga paprastai reikia
ir utikrinimo pabaig.
7.2. Netesybos
Netesybos - tai statym, sutarties arba teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba vykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.70 str. 1
d.). Netesyb prigimtis yra dvejopa, jos yra ir prievoli utikrinimo bdas, ir sutartins civilins atsakomybs forma (CK 6.258 str.) 42. Netesybos yra bene daniausiai praktikoje naudojamas prievoli utikrinimo
bdas, kuriam bdingi ie bruoai: 1) atsakomybs u prievols paeidim dydio nustatymas, kuris alims inomas jau sudarant sutart;
2) galimyb iiekoti netesybas u pat paeidimo fakt nereikalaujant
rodinti nuostolius; 3) galimyb alims savo nuoira formuluoti susitarimo dl netesyb slygas, dyd, santyk su nuostoliais, skaiiavimo
tvark ir pan. Netesybos gali bti ireiktos procentais nuo sutarties
sumos arba jos nevykdytos dalies, konkreia suma ir pan.
Netesyb rys - tai bauda ir delspinigiai. Netesybos (bauda) - i
anksto statymu arba sutartimi nustatyta konkreti suma arba tam tikra
procentin iraika nuo paeistos prievols sumos. Netesybos (delspinigiai) - statymais arba sutartimi nustatyta pinig suma u paeist prievols vykdymo termin. Jos numatomos u konkreius laiko terminus
(u kiekvien praleist dien, savait, mnes ir pan.).
Netesybos yra numatytos statymo ir sutartins (numatytos ali
susitarimu). statymo numatytos netesybos taikomos neatsivelgiant
tai, ar alys jas numat. Bet svarbu, kokia teiss norma tokias netesybas
numato. Jei netesybas numato imperatyvi teiss norma, jos yra taikomos beslygikai, o jei dispozityvi - taikomos tiek, kiek alys nenumat
kitokio dydio. Be to, netesybas gali nustatyti ir teismas. Pavyzdiui, CK
6.215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nevykdo tei-
smo sprendimo, pareigojanio vykdyti sutartin prievol natra, teismas skiria skolininkui baud.
Teisinje literatroje iskiriamos skaitins, iimtins, baudins ir alternatyvios netesybos43. skaitins netesybos (bauda, delspinigiai) yra tokios, kai u nevykdyt arba netinkamai vykdyt prievol nustatytos
netesybos ir susidar kreditoriui nuostoliai yra atlyginami tiek, kiek j
nepadengia netesybos. Pavyzdiui, iiekota 5000 lit netesyb, o kreditoriaus nuostoliai yra 9000 lit. Tokiu atveju kreditoriui skolininkas
privalo sumokti dar 4000 lit, t. y. toki nuostoli dal, kurios nepadengia netesybos.
Iimtins netesybos yra tokios, kai u nevykdyt arba netinkamai
vykdyt prievol leidiama i skolininko iiekoti netesybas, bet negalima iiekoti nuostoli.
Baudins netesybos yra tokios, kai u nevykdyt arba netinkamai
vykdyt prievol leidiama iiekoti i skolininko ne tik netesybas, bet
II nuostolius, kurie susidar kreditoriui dl nevykdomos arba netinkamai vykdomos prievols.
Alternatyvios netesybos yra tokios, kai kreditoriaus pasirinkimu gali
Imli iiekomos arba netesybos, arba nuostoliai suteikiant kreditoriui
teis pasirinkti44.
2000 m. CK 6.73 straipsnis nenumato galimybi taikyti baudini
netesyb, t. y. alys negali susitarti, kad bus iiekomos ir netesybos, ir
visi nuostoliai neskaitant iiekot netesyb.
Netesyb forma. Susitarimams dl netesyb reikalinga raytin
lorma (CK 6.72 str.), t. y. susitarimas dl netesyb turi bti raytinis,
mus pagrindin sutartis sudaryta kita forma. Bet formos reikalavimo
paeidimas nedaro susitarimo dl netesyb negaliojanio. Tokiais atveliiis alys, nesilaikanios paprastos raytins formos, praranda teis kilus ginui remtis liudytoj parodymais fakt rodyti (CK 1.93 str. 2
d.). Taiau susitarim dl netesyb galima rodinti kitais raytiniais
I lodymais, netiesiogiai patvirtinaniais susitarimo dl netesyb fakt
(pv/,., laikais, susirainjimo dokumentais ir pan.) arba kitokiomis faktinmis aplinkybmis. Jei yra kitoki raytini, nors ir netiesiogini rodym, patvirtinani susitarim dl netesyb, teismas tokio susitarimo
42
Apie netesybas, kaip sutartins civilins atsakomybs form, r. skyriuje Sutartin

atsakomyb".
66
M.
" r.: Civilin teis, p. 396-397.

" ISimtins, baudins ir alternatyvios netesybos buvo numatytos 1964 m. CK
228 str.
67
sudarymo fakt, jo turin gali nustatinti ir remdamasis liudytoj paro dymais. J parodymus btina vertinti atsivelgiant raytini rodym
turin, faktin sandorio ali elges, paproius, teisingumo, siningumo
ir protingumo reikalavimus45.
CK 6.73 straipsnyje yra nustatytas netesyb ir prievols vykdymo
natra santykis. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei nustatytos
netesybos, tai kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir ne tesyb, ir realiai vykdyti prievol, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin. ali susitarimas, numatantis kitokias taisykles, negalioja. Kai pareikiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos skaitomos nuostoli atlyginim.
Jeigu netesybos yra aikiai per didels arba prievol vykdyta i da lies, teismas gali netesybas sumainti (CK 6.73 str. 2 d.). Teismas tai
gali daryti arba savo iniciatyva, arba kreditoriaus praymu, atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes. Netesybos mainamos, jei jos yra
neprotingai didels, nes negali bti priemon nepagrstai praturtti ki tos
alies sskaita46. Teismas, atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes,
turi teis mainti tiek pagal sutart, tiek pagal statym atsiradu sias
netesybas. ios teismo teiss prievols alys negali apriboti arba
panaikinti, todl ali susitarimai, kad teismas negali sumainti netesyb,
negalioja47. Taiau sumaintos netesybos negali tapti maesns u
nuostolius, patirtus dl nevykdomos arba netinkamai vykdomos prievo ls. Jei netesybos yra jau sumoktos, jos negali bti mainamos.
Kartu CK 6.73 straipsnio 3 dalis numato, kad iame straipsnyje
numatytos taisykls netaikomos, jeigu dl atskir ri sutari CK
numato k kita. Taigi tik CK, o ne kiti statymai gali numatyti 6.73
straipsnyje suformuluot taisykli iimtis. Antai pagal bendr taisykl,
tvirtint CK 6.73 straipsnyje, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius
negali reikalauti kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti prievol. Bet pagal
CK 6.365 straipsn pirkjas vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje gali
reikalauti i pardavjo ir sumokti netesybas, ir vykdyti prievol natra.
45
CK komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001, p. 208.

r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutart civilinje
byloje B. Roin v V. Percovskij, Nr. 3K-3-218/2003. 47 CK komentaras. etoji knyga.
2003, p. 117.
68
7.3. Laidavimas
Laidavimas - tai sutartis, kuria laiduotojas u atlyginim arba neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, u
kur laiduojama, nevykdys visos ar dalies savo prievols (CK 6.76 str. 1
d.)
Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutart arba statym ar
teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Daniausiai laidavimas
atsiranda laidavimo sutarties pagrindu, t. y. laiduotojas sipareigoja
kreditoriui laiduoti u skolinink, jei is nevykdys savo prievols. Laidavimas gali atsirasti ir pagal statym, pavyzdiui, CK 6.9 straipsnio 5
dalis numato, kad jei prievol atsirado iimtinai vieno i bendraskoli
interesais arba prievol nevykdyta tik dl vieno i skolinink kalts, tai
toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams u vis skol. iuo atveju
kiti bendraskoliai yra laikomi to skolininko laiduotojais. Laidavimas gali
atsirasti ir teismo sprendimo pagrindu, pavyzdiui, kai teismas,
sprsdamas klausim dl buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymo, gali
pareikalauti i buvusio sutuoktinio, privalanio teikti ilaikym kitam
sutuoktiniui, pateikti tapat ios prievols vykdymo utikrinim (CK
3.72 str. 7 d.). Laidavimu gali bti utikrinama tiek esama, tiek bsima
prievol, bet pastaroji turi bti aikiai apibdinta (CK 6.78 str. 1 d.).
Bsimos prievols utikrinimas daniausiai taikomas kreditavimo sutari atveju, nes bankas, prie suteikdamas kredit, daniausiai prao
pateikti laidavimo sutart. Asmuo gali laiduoti tiek u pagrindin skolinink, tiek ir u jo laiduotoj.
Laidavimas yra konsensualin, vienaal sutartis. Ji gali bti ir atlygi
ntin, ir neatlygintin, terminuota arba neterminuota. Laiduotojai gali
bti bet kurie veiksns asmenys, iskyrus tuos, kuriems statymas lai
draudia. Pavyzdiui, vieieji juridiniai asmenys negali bti laiduotojais,
jei tai prietarauja j specialiam teisnumui (CK 2.74 str. 2 d.). Laidavimas yra papildoma prievol, todl pasibaigus pagrindinei prievolei
arba pripainus j negaliojania baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 str. 2
d.). Tuo laidavimas skiriasi nuo garantijos. Kreditoriaus ir laiduotojo
santykiai yra reglamentuoti CK 6.80 straipsniu, kuris pareigoja kreditori laiduotojo reikalavimu suteikti iam informacij apie pagrindins
prievols turin ir slygas, taip pat apie prievols vykdym. Tokia in formacija laiduotojui yra reikalinga todl, kad laiduotojas, vykds prievol u skolinink, perima kreditoriaus teises (CK 6.83 str.). Kredito69"
riaus atsisakymas teikti laiduotojui informacij pastarojo reikalavimu

gali bti vertinamas kaip kooperavimosi pareigos paeidimas (CK 6.38
str.) suteikiant laiduotojui teis reikalauti atlyginti dl tokio atsisakymo
patirtus nuostolius.
CK 6.77 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo gali laiduoti tiek u
pagrindin skolinink, tiek ir u laiduotoj. Toks atvejis vadinamas dvigubu laidavimu.
CK 6.78 straipsnio 2 dalyje iskiriamas visas ir dalinis laidavimas.
Laidavimu gali bti utikrinta ir dalis pagrindins prievols. Bet laidavimo dydis negali viryti sumos, kuri yra skolingas skolininkas.
CK taip pat iskiria terminuot (CK 6.88 str.) ir neterminuot laidavim (CK 6.89 str.).
Laidavimo sutarties forma. Laidavimo sutartis turi bti sudaryta raytine forma. Raytins formos nesilaikymas daro laidavimo sutart negaliojani (CK 6.79 str.). Laidavimo sutartis gali bti sudaroma atskirai, bet gali bti ir pagrindins sutarties dalis. Pirmuoju atveju sutart
pasirao kreditorius ir laiduotojas, antruoju - kreditorius, laiduotojas ir
skolininkas.
Laidavimo pabaiga. Paprastai laidavimas baigiasi skolininkui vykdius laidavimu utikrint prievol. Laidavimo pabaigos pagrindai nurodyti CK 6.87 straipsnyje. Laidavimas baigiasi: 1) tuo paiu metu kaip
ir juo utikrinama prievol; 2) laiduotojui mirus. Taigi laiduotojo pdiniai nepaveldi laiduotojo pareigos. Taiau jeigu jau egzistuoja laiduotojo skola, pavyzdiui, jau yra pareiktas laiduotojui iekinys iki laiduotojo mirties, tai jo skolos bus paveldimos bendrais pagrindais 48; 3) jei
skolininkas ir laiduotojas sutampa. Bet jei kreditorius suinteresuotas,
kad laidavimas ilikt, laidavimas lieka galioti; 4) jei i esms pasikeiia
prievol ir dl to be laiduotojo sutikimo padidja jo atsakomyb (pvz.,
pratsiamas pagrindins prievols vykdymo terminas ir dl to padidja
palkanos arba netesybos) arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios
pasekms. Tuomet btina keisti laidavimo sutart arba jei laidavimo
sutartyje tokie atvejai yra numatyti, laidavimas dl pagrindins prievols slyg pasikeitimo nepasibaigs; 5) jei skola pagal laidavimu utikrint
prievol yra perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedav sutikimo
laiduoti u kit skolinink; 6) jei kreditorius be pagrindo atsisako
priimti skolininko ar laiduotojo pasilyt tinkam prievols vykdym.
48
70
CK komentaras. etoji knyga, p. 128.
Siuo atveju laiduotojas turi rodyti, kad buvo siloma kreditoriui priimti
linkam vykdym, kad silomas vykdymas tikrai buvo tinkamas ir kad
lokio tinkamo vykdymo kreditorius atsisak.
Tuo pat metu laidavimo pabaigos ypatumai priklauso ir nuo to, ar
laidavimas yra terminuotas ar neterminuotas. Terminuotu laidavimu
laikomas toks laidavimas, kai laidavimo sutartyje nurodomas tam tikras
laikas, kuriam yra laiduojama, pavyzdiui, 3 mnesiai. Pagal CK 6.88
straipsn terminuotas laidavimas baigiasi, jei kreditorius per 3 mnesius
nuo laidavimo termino pabaigos dienos nepareikia laiduotojui iekinio. Jeigu laidavimu utikrinta bsima prievol, tai jis baigiasi sujus
laidavimo terminui, jei prievol iki io termino pabaigos neatsirado. is
I rij mnesi terminas yra naikinamasis ir teismo negali bti atnaujinamas, nes paprastai apdairus laiduotojas laiduoja u skolinink tik
jsitikins io mokumu ir finansiniu pajgumu vykdyti prievol, o per
ilgesn nei 3 mnesi termin skolininko padtis gali i esms pasikeisti,
gali atsirasti aplinkybi, u kurias laiduotojas neketino laiduoti .
Neterminuotu laidavimu laikomas toks laidavimas, kai laidavimo
terminas nenustatytas arba kai laidavimu utikrinta prievol, kurios
jvykdymo terminas neapibrtas arba apibrtas pareikalavimo terminu. Toks laidavimas baigiasi sujus dvejiems metams nuo laidavimo
sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius per termin nepareikia
iekinio laiduotojui, o jei neterminuotu laidavimu utikrinama bsima
prievol, tai laidavimas gali bti panaikintas prajus trejiems metams
po jo atsiradimo vienaaliu laiduotojo pareikimu, jei per iuos trejus
metus prievol neatsirado (CK 6.89 str.).
Laiduotojo atsakomyb. Jeigu prievol nevykdyta, skolininkas ir
laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenumato laida vimo sutartis. Solidariosios atsakomybs prezumpcija numatyta CK
().8I straipsnyje. Atsakomybs solidarumas atskiria laidavim nuo gai imlijos, nes garanto atsakomyb yra subsidiari. Bet alys gali laidavimo
sutartyje numatyti, kad laiduotojo atsakomyb yra subsidiari, t. y. laiduotojas turi teis reikalauti, kad kreditorius pirmiausia iiekot i
pagrindinio skolininko turto, nebent tokios savo teiss laiduotojas bt
atsisaks (CK 6.80 str. 2 d.). Taiau laiduotojo nurodytas turtas turi bti
loks, i kurio kreditorius gali reikalauti iiekojimo, t. y. nurodytas turI M S neturi bti apsunkintas (keistas, aretuojs ir pan.). Jei kreditorius
11
71
nepasinaudoja tokiu laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreipia

iiekojimo laiduotojo nurodyt pagrindinio skolininko turt, jam tenka pagrindinio skolininko nemokumo rizika tokio dydio, kokia buvo
laiduotojo nurodyto turto vert, t. y. laiduotojo atsakomyb sumaja
btent nurodyto turto verte.
Laiduotojas atsako tiek pat, kiek skolininkas, t. y. atsako ir u palkan, netesyb sumokjim, ir u nuostoli atlyginim. Bet laidavimo
sutartyje gali bti numatyta, kad laiduojama, pavyzdiui, tik u pagrindin prievol. Tuomet laiduotojo visikos atsakomybs prezumpcija
paneigiama. Galimi atvejai, kai u skolinink laiduoja keli laiduotojai.
Tuomet, jei sutartyje nenumatyta ko kita, j atsakomyb kreditoriui yra
solidarioji (CK 6.6 str.). Taiau laidavimo sutartis gali numatyti, kad
kiekvienas laiduotojas laiduoja tik u atitinkamos prievols dalies vykdym (CK 6.5 str.).
vykdiusiam prievol laiduotojui pereina visos kreditoriaus teiss
pagal i prievol, t. y. laiduotojas gyja teis reikti iekin skolininkui
(CK 6.83 str. 1 d.). Jei u skolinink laidavo keli asmenys, j tarpusavio
santykiai ir santykiai su skolininku pagrsti dalins prievols principais.
Kiekvienas laiduotojas gali reikalauti i skolininko tik savo dalies. Taiau jei esant keliems laiduotojams vienas i laiduotoj vykdo prievol,
tai is laiduotojas turi teis reikalauti i skolininko visos sumos, o negaldamas jos iiekoti i skolininko, jis gali reikalauti skolos i kit bendralaiduotoj atskaiius jam paiam tenkani dal (CK 6.84 str.).
Laidavimas yra akcesorin prievol, todl jis galioja tol, kol galioja
pagrindin prievol ir baigiasi drauge su ja. Taiau sutartyje alys gali
susitarti, kad laidavimas gali baigtis anksiau u pagrindin prievol.
Laiduotojas gali bti atleistas nuo atsakomybs, jei kreditorius atsisako savo pirmenybs teiss patenkinti reikalavim arba kito jo naudai
nustatyto prievols utikrinimo, jeigu kreditorius bt galjs patenkinti
savo reikalavim pasinaudodamas teismis, kuri atsisak (CK 6.86
str.). Bet jei kreditorius savo teisi neatsisak, o negaljo jomis pasinaudoti dl nuo jo nepriklausani prieasi, minta CK nuostata netaikoma. Pavyzdiui, prievols vykdymas buvo utikrintas ne tik laidavimu, bet ir keitimu, o kreditorius atsisak savo pirmenybs teiss pa tenkinti savo reikalavim i keisto turto. Tokiu atveju laiduotojas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu rodo, kad kreditorius turjo pirmumo
teis visikai patenkinti savo reikalavim i keisto turto, kad tokia galimyb realiai egzistavo ir kad kreditorius ios savo teiss atsisak.
72
7.4. Garantija
Garantija - vienaalis sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai arba i dalies atsakyti kitam asmeniui - kreditoriui, jeigu asmuo
-skolininkas prievols nevykdys arba j vykdys netinkamai, ir atlyginti
kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) (CK 6.90 str. 1 d.).
Garantija yra vienaalis sandoris. Garantu gali bti bet kuris veiksnus asmuo, iskyrus statymo nustatytus atvejus50. Garantija gali bti
atlygintin ir neatlygintin.
Vienas i pagrindini garantijos bruo yra tas, kad garanto prievol
kreditoriui nepriklauso nuo pagrindins prievols, t. y. ji yra savarankika, todl garantija utikrintos prievols negaliojimas, kitaip nei laidavimas, nedaro garantijos automatikai negaliojanios. Jeigu garantas
suino, kad garantija utikrinta pagrindin prievol vykdyta arba baigsi kitais pagrindais, arba pripainta negaliojania, tai jis turi nedelsdamas praneti kreditoriui ir skolininkui. Jeigu kreditorius, gavs toki
informacij, pateikia garantui rodym, kad prievol nra vykdyta arba
pasibaigusi, garantui lieka prievol pagal garantijos sutart (CK 6.92 str.
5 d.). Esant ginui, garantas turi teis kreiptis teism dl garantijos
pripainimo negaliojania bendrais sandori negaliojimo pagrindais,
(iaranto atsakomyb yra subsidiari. Garantui, vykdiusiam u skolinink prievol, pereina kreditoriaus teiss regreso tvarka. Atsakomybs
subsidiarumas yra poymis, skiriantis j nuo laidavimo. Garantij riboja
garantijos nustatyta suma. Bet CK 6.92 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai garanto atsakomyb gali viryti garantijos sum -jeigu garanlas nevykdo arba netinkamai vykdo savo prievol pagal garantijos sula rt, tai garanto atsakomyb u kreditoriui padarytus nuostolius gali
viryti garantijos sum, nes garantas privals atlyginti ir kreditoriui u
|o patirtus nuostolius dl garantijos paeidimo. Garantas turi teis atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu kreditoriaus reikalavimas
arba prie jo pridti dokumentai 1) neatitinka garantijos slyg arba 2)
pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakym tenkinti reikalavim garantas turi nedelsdamas praneti kreditoriui (CK 6.92 str. 4 d.).
Forma. Garantija turi bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas
M1
Pavyzdiui, pagal CK 2.74 str. 2 d. garantai negali bti vieieji juridiniai asmenys,
H'igu tai prietarauja j civiliniam teisnumui.
73~
daro garantij negaliojani.

Garantijos pabaiga. CK 6.96 straipsnyje nurodomi banko garantijos
pabaigos pagrindai. i norma mutatis mutandis taikytina ir paprastai
garantijai \
7.5. Banko garantija
Banko garantija - vienaalis banko arba kitos kredito staigos sipareigojimas sumokti skolininko kreditoriui nustatyt pinig sum pagal
kreditoriaus reikalavim. Banko garantija yra specifin garantijos ris,
kuri apibdina ie ypatumai: 1) subjektin sudtis (garantas gali bti
bankai ar kitos kredito staigos 52; 2) kitaip nei paprasta garantija, kuri
gali bti atlygintin ir neatlygintin, banko garantija yra tik atlygintin
(CK 6.93 str. 2 d.); 3) bankas negali ataukti savo garantijos, jeigu joje
nenumatyta ko kita (CK 6.94 str.); 4) kreditorius neturi teiss perduoti
kitam asmeniui banko garantija utikrintos reikalavimo teiss, nebent
garantijoje bt nurodyta prieingai (CK 6.95 str.); 5) banko garantija
sigalioja nuo jos suteikimo, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita (CK
6.93 str. 3 d.); 6) kreditoriaus reikalavimas vykdyti sutart bankui turi
bti pateiktas ratu nurodant, kaip skolininkas paeid garantija utik rint pagrindin prievol, ir prie jo pridti visi reikiami dokumentai
(CK 6.93 str. 4 d.); 7) kitaip nei esant paprastai garantijai, bankui arba
kredito staigai negalioja taisykl dl atgrtinio reikalavimo teiss skolininkui, tvirtinta CK 6.90 straipsnio 3 dalyje, nes bankas ir skolininkas
turi sutartyje nustatyti banko, sumokjusio garantijoje nustatyt pinig
sum kreditoriui, regreso teis skolininkui (CK 6.97 str. 1 d.).
Be i ypatum, banko garantijai taip pat mutatis mutandis taikomos paprastos garantijos taisykls.
Banko garantijos pabaiga. Banko garantija baigiasi, kai: 1) bankas
sumoka kreditoriui garantijoje nurodyt sum; 2) sueina garantijoje
nurodytas garantijos terminas, 3) kreditorius atsisako savo teisi pagal
garantij ir grina j bankui arba ratu apie atsisakym pranea bankui
(CK 6.96 str.). Be to, banko garantija gali bti pripainta negaliojania
bendrais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais.
51

Kredito staigos samprata pateikta 2002 m. rugsjo 10 d. Finans staig statymo
2 ir 4 str. // Valstybs inios. 2002. Nr. 91-3891.
7.6. Rankpinigiai
Jau senovs Romoje rankpinigiais buvo laikoma pinig suma arba
kita vertyb, perduodama vienos alies kitai sudarant sutart. Rankpinigiai vaidino sutarties sudarymo rodymo vaidmen, taip pat atliko baudin funkcij, kurios tikslas - paskatinti skolinink vykdyti savo prievol.
Jei prievols nebuvo vykdomos, skolininkas prarasdavo ustat, o
kreditorius, atsisaks vykdyti sutart, turdavo grinti dvigub ustato
sum. Pagrindiniai rankpinigi ypatumai iliko tiek kontinentins teiss
sistemoje, tiek ir bendrosios teiss sistemoje.
Rankpinigiais laikoma pinig suma, kuri viena sutarties alis pagal
sudaryt sutart jai priklausani mokti sum sskaita duoda antrajai
aliai, kad rodyt, jog sutartis egzistuoja ir utikrint jos vykdym (CK
6.98 str. 1 d.).
Rankpinigi sutartis laikytina dviale, realine. Jeigu u nevykdyt
sutart atsako davusi rankpinigius alis, sumokti rankpinigiai lieka ant rajai aliai. Jei u sutarties nevykdym atsako gavusi rankpinigius alis,
ji privalo sumokti antrajai aliai dvigub rankpinigi sum. iuo atveju
rankpinigiai yra laikomi minimaliais ios alies nuostoliais. Bet jeigu u
nevykdyt prievol neatsako n viena alis, t. y. prievols negalima
vykdyti dl force majeure arba prievol baigiasi ali susitarimu dar
prie sueinant jos vykdymo terminui, gautus rankpinigius alis privalo
grinti juos davusiai aliai (CK 6.125, 6.127 str.).
Pagal CK 6.98 straipsn rankpinigiai atlieka tris funkcijas: 1) skirti
sutarties sudarymui rodyti; 2) skirti sutarties vykdymui utikrinti;
3) mokamj - mokami bsim mokjim sskaita. Rankpinigiai yra
IKInas mokjim avansu, bet nra jam tapats. Btent tik rankpinigiams bdingas trij funkcij (rodomosios, utikrinamosios ir mokamosios) visetas leidia atskirti juos nuo mokjimo avansu. Avansas,
kaip ir rankpinigiai, atlieka mokjimo funkcij (skaitomas bsimus
mokjimus), gali atlikti rodomj funkcij (tiek galiojaniam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutart ateityje). Bet, kitaip nei rankpinigiai, avansas niekada neatlieka utikrinamosios funkcijos, t. y. alis,
sumokjusi avans, turi teis reikalauti j grinti visais sutartini sipaicigojim nevykdymo atvejais, o alis, gavusi avans, jokiomis aplinkybmis neturi jo grinti dvigubai53.
52
74
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinje byloje
75"
Rankpinigiais negali bti utikrinama preliminarioji sutartis, taip

pat sutartis, kuriai pagal statymus privaloma notarin forma. Tad
rankpinigiais gali bti utikrinamos sutartys, kurioms privaloma notarin forma nenumatyta: rangos, nuomos, subnuomos ir pan. alys, sudarydamos preliminarij sutart, gali toki sutart utikrinti kitais bdais
(pvz., netesybomis), taip pat ir nenumatytais CK (CK 6.70 str.)54.
Susitarimas dl rankpinigi, neatsivelgiant j dyd, turi bti raytinis. Raytins formos nesilaikymas daro susitarim dl rankpinigi
negaliojant (CK 6.99 str.).
1. Kokius prievoli vykdymo utikrinimo bdus galite nurodyti?
2. Ar gali bti utikrinamas bsim prievoli vykdymas?
3.Ar visi prievoli vykdymo utikrinimo bdai yra papildomos
prievols?
4. Ar netesybomis gali bti pripainti daiktai?
5. Kokios yra netesyb rys?
6. Kokios netesybos laikomos nustatytomis statymo pagrindui
7. Ar galioja odinis susitarimas dl netesyb?
8. Kokiais atvejais teismas gali mainti netesybas?
9. Kokiais pagrindais atsiranda laidavimas?
10.Ar laidavimu gali bti utikrinama dalis prievols?
11. Kokia forma turi bti sudaryta laidavimo sutartis?
12.Kada baigiasi laidavimas?
13.Kokia laiduotojo atsakomyb laikoma subsiadiaria?
14.Kokia garantijos samprata?
15.Kokia forma turi bti sudaryta garantija?
16.Kokie ypatumai apibdina banko garantij?
17.Kada baigiasi banko garantija?
18.Kokia rankpinigi samprata?
19.Ar rankpinigiai gali bti duodami daiktais?
20.Kokias funkcijas atlieka rankpinigiai?
21.Ar rankpinigiais gali bti utikrinama preliminarioji sutartis?
. Stankeviius v. H. Chadakeviius, Nr. 3K-7-23/2000, kat. 43.
54
Ambrasien D. Rankpinigiai kaip prievols vykdymo utikrinimo bdas // Justitia.
2000. Nr. 4-5, p. 36-39.
76
8 skirsnis. ASMEN PASIKEITIMAS PRIEVOLJE

8.1. Samprata
Asmen pasikeitimas prievolje paprastai teiss moksle apibudinamas kaip naujo asmens stojimas vietoje buvusio kreditoriaus arba
skolininko 5. Iki 2000 m. CK sigaliojimo buvo nurodomi du asmen
pasikeitimo prievolje bdai: 1) reikalavimo perleidimas; 2) skolos perklimas. Be to, 1964 m. CK 495 straipsnis reglamentavo asmens, atlyginusio al, padaryt kito asmens, regreso teis al padarius asmen.
Ankstesnje teisinje praktikoje reikalavimo perleidimo ir skolos perklimo institutai buvo naudojami beveik iimtinai tarp fizini asmen.
Atkrus Lietuvoje nepriklausomyb, pltojantis ekonominiams santykiams, padidjo cesijos reikm. Tai lm ir subjektins i institut
sudties pasikeitimus, ir platesn taikym.
2000 m. CK aptariami trys asmen pasikeitimo prievolje bdai
-kreditoriaus pasikeitimas prievolje (reikalavimo perleidimas), skolininko pasikeitimas (skolos perklimas) ir subrogacija (prievols vykdymas treiojo asmens, kuris tuo pat metu gyja kreditoriaus teises).
Reikalavimo perleidimas (cessio) ir skolos perklimo (cessio debitis) institutai buvo inomi dar romn teisje. Kai vietoje natrinio kio
atsirado prekin gamyba, prievols tapo reikminga daugelio romn
turto dalimi, todl reikjo didesnio lankstumo gyvendinant prievolinius
santykius. Tuoj po novacijos atsirado cesija kaip kreditoriaus prievolje
pakeitimo bdas. Kitaip nei novacija, jis tapo bdu kreditoriui pasikeisti nesugriaunant paios prievols. Cedento (kreditoriaus, norinio perleisti reikalavimo teis) ir cesionarijaus (asmens, kuriam perleidiama
reikalavimo teis) santykiai pradioje buvo grindiami pavedimo sutartimi. Vliau cesionarijaus teisi apsauga buvo stiprinama. Bet teorikai
romn teis niekuomet nepripaino i prievols iplaukiani teisi
perleidimo, cesionarijui buvo suteikta tik teismin jo interes apsauga.
Cesijos bdu perleidiam teisi katalogas buvo isamus. Ulpianas ra1
Civilin teis, p. 373.
77
I
: Nemoplus iuris ad alium transferre potest uam ipse habet" (Niekas

negali perleisti kitam daugiau teisi, negu jis pats turi"). Tai principas,
iliks iki i dien, prireikus pradin skolinink pakeisti nauju
(expromissio) reikalauta kreditoriaus sutikimo - taip yra ir ms dienomis56.
Nors 2000 m. CK atskirose etosios knygos normose reglamentuojami reikalavimo perleidimo (VI skyrius) ir skolos perklimo (VIII
skyrius) institutai, paymtina, kad atskira asmen pasikeitimo prievols rimi laikytinas taip pat susitarimas, kuriuo perleidiamas reikalavimas ir perkeliama skola tuo paiu metu. Be to, CK XLV skyriuje reglamentuota faktoringo sutartis - specifin subjektins sudties ir turinti
specifines slygas komercin sutartis, skirta piniginiam reikalavimui
perleisti. i sutartis laikytina cesijos rimi.
8.2. Reikalavimo perleidimas

CK 6.101 straipsnis leidia perleisti vis reikalavim arba jo dal kitam asmeniui be skolininko sutikimo, jeigu tai neprietarauja statymams
ar sutariai arba jeigu reikalavimas nesusijs su kreditoriaus asmeniu.
Reikalavimo teiss perleidimas neturi paeisti skolininko teisi ir labiau
suvaryti jo prievoles. Taigi kreditoriaus reikalavimo teis yra savarankikas civilini teisini santyki objektas, todl gali bti perleista kitam
asmeniui bendrais pagrindais (CK 1.112 str.).
Reikalavimo perleidimas teisinje literatroje yra vadinamas cesija.
Pradinis kreditorius, perleidiantis savo reikalavimo teis, yra vadinamas cedentu, o naujasis kreditorius, perimantis perleidiam teis,
-cesionarijumi. Reikalavimo perleidim reglamentuojanios normos nenumato reikalavimo perleidimo pagrind. Todl danai cesijos sandor
teisini santyki dalyviai laiko abstrakiu sandoriu, neturiniu pagrindo,
arba nuo to pagrindo (tikslo) nepriklausaniu, t. y. egzistuojaniu
savaime. Romn teisje cesija buvo pripastama abstrakiu sandoriu,
t. y. buvo laikoma, kad jos galiojimas nepriklauso nuo pagrindo, dl
kurio reikalavimas buvo perleistas. Nuomoni, kad cesija turt bti
laikoma abstrakiu sandoriu, pareikta ir io meto teisinje literatro-
78
' Nekroius L, Nekroius V., Vlyvis S. Romn teis. Vilnius: Justitia, 1999, p. 226.

)7
I c . Bet jei laikytums nuomons, kad cesija yra abstraktus sandoris, tai
cesijos atveju reikalavimo teis pereis naujam kreditoriui, net jei nieka da
nebus pasiektas tikslas, kurio alys siek tokio reikalavimo perleidimu.
Toks supratimas nebt pagrstas. Tai, kad cesija nra abstraktus
savarankikas sandoris, o susijs su pagrindiniu asmen pasikeitimo
sandoriu, rodo ie faktai: 1) CK etosios knygos VI skyriuje Reikalavimo perleidimas" reglamentuojami daugiausia santykiai tarp skolininko
ir naujojo bei senojo kreditoriaus ir daug menkiau santykiai tarp
senojo ir naujojo kreditoriaus; 2) reikalavimo perleidimo sutarties for ma susijusi su pagrindins prievols forma, t. y. reikalavimo perleidimo
sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prie volei; 3) cesijos sandoriai gali bti atlygintiniai ir neatlygintiniai, viena aliai ir dvialiai, kai kada realiniai, kai kada konsensualiniai, todl cesi-|a
nra nurodoma kodekso skyriuose, reglamentuojaniuose atskiras
sutari ris, t. y. nra iskirta kaip savarankika sutartis (iskyrus fak toring, kuris turi aikius i sutart kvalifikuojanius poymius). Kaip
nurodo M. Braginskis, tokia amorfin cesijos bsena panaikina galimyb
j laikyti savarankika sutartine konstrukcija 58.
Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikr teis suI;uties arba statymo pagrindu. Taigi pirmuoju atveju paties teisi per davimo pagrindas, siejantis cedent ir cesionarij, yra sutartis, o anti uoju - statymas. Jei teiss perduodamos pagal sutart, tai ta sutartis
v ra ne cesija, kaip danai manoma, o sutartis, pagal kuri perleidiami
icikalavimai, t. y. sutartis, sudaranti cesijos esm (pagrind).
Reikalavimas niekada neperleidiamas savaime, tik tam, kad ankslesnis kreditorius perduot reikalavim naujajam. alys, sudarydamos
icikalavimo perleidimo susitarim, visada turi kok nors tiksl (vykdyti
prievol, atsiradusi i pirkimo-pardavimo sutarties reikalavimo perleidimu padovanoti reikalavimo teis, grinti reikalavimo perleidimu
skol ir pan.). Paymtina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perleidiamas ne daiktas, o reikalavimo teis.
Todl vertinant cesijos teisinius santykius btina atskirti 3 dalykus:
1) prievol, i kurios atsirado teiss - reikalavimo perleidimo dalykas;
2) sandor, kuriuo remdamasis pradinis kreditorius perduoda naujajam
Pavyzdiui, tokia nuomon yra i esms isakyta Civilinje teisje, p. 187; 374-375.
BparHHCKHii M. H. BHTPHHCKHH B. B. /oroBopHoe npaBO. Kmira nepBaa. Mo-i
KIUI, 2000, c. 446.
79"
kreditoriui reikalavimo teis reikalavimo perleidimo forma (perleidimo

pagrindas); 3) pat cesijos sandor, kuriuo perleidiamas reikalavimas
(atsisakoma reikalavimo teiss)59.
Reikalavimo perleidimo sandorio tikslas (pagrindas) egzistuoja visada, nors ir ne visada matomas. Be to, nra reikalaujama praneant
skolininkui apie reikalavimo perleidim informuoti j apie perleidimo
pagrindus. Bet perleidimo pagrindas (tikslas) yra svarbus bei vertintinas
drauge su paiu cesijos sandoriu ir gali nulemti tokio sandorio teistumo ir pagrstumo vertinim60.
Cesija gali bti vykdoma vairiausi sandori pagrindu. Daniausiai cesija vyksta pagal pirkimo-pardavimo sutart, bet gali bti taip pat
ir pagal main, dovanojimo ir kitas sutartis. Nors cesijos pagrindo (tikslo) sutartyje nenurodymas nedaro cesijos negaliojanios, neabejotinai
cesijos tikslas yra reikmingas, nes jei perleidimo tikslas nepasiektas,
perleidjas turi turti teis reikalauti i naujojo kreditoriaus jo be pagrindo gyto turto.
Nuo reikalavimo perleidimo btina skirti atvejus, kai kreditorius
nenori perleisti savo reikalavimo teiss, o tik nurodo treij asmen
kaip subjekt, kuriam turi bti pateiktas vykdymas. Pavyzdiui, pagal
sutart viena mon parduoda prekes kitai, o pastaroji u prekes pardavjo nurodymu sumoka treiajam asmeniui. Tokiu atveju tai yra vykdymo peradresavimas treiajam asmeniui, kuris kildintinas i pirkimopardavimo sutarties ir negali bti laikomas reikalavimo perleidimu.
Paprastai cesija vertinama kaip ankstesnio ir naujojo kreditoriaus
sutartis. Sistemin norm analiz leidia daryti ivad, jog vienaaliko
kreditoriaus pareikimo, kad jis perleidia reikalavim, neutenka, reikia, kad su tuo sutikt naujasis kreditorius. Skolininkas informuotinas,
bet reikalavimo teisi perjimas naujajam kreditoriui paprastai nesiejamas su momentu, kai apie tai suino skolininkas. CK 6.109 straipsnis
tik pateikia nuorod reikalavimo perleidimo fakto panaudojimo prie
treiuosius asmenis moment ir sieja tai arba su skolininko sutikimu,
59
Isamiau apie tai r.: D. Ambrasien. Asmen pasikeitimas prievolje (kai kurie
teoriniai ir praktiniai aspektai) // Jurisprudencija. Vilnius, 2002, t. 28(20), p. 96-103.
60
Paymtina, kad teism praktikoje laikomasi nuostatos, jog reikalavim perleidi
mo institutas negali bti naudojamas paeidiant siningumo, teisingumo bei protin
gumo princip, ypa moni bankroto atveju. r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutart civilinje byloje LAB Tauro bankas" v AB Vilniaus
Vingis", Nr. 3K-3-1123/2002, kat. 18.2.
80
arba su momentu, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo rodym.

CK 6.104 straipsnyje reikalaujama, kad pradinis kreditorius naujajam kreditoriui perduot dokumentus, patvirtinanius reikalavimo teis
bei papildomas teises. ios pareigos nevykdymas nereikia cesijos nebuvimo, nes cesija vyko, ir naujasis kreditorius turi teis reikalauti dokument perleistai teisei gyvendinti.
CK 6.103 straipsnyje nurodoma, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.
Formos nesilaikymo teisiniai padariniai yra tie patys kaip ir sandori
formos nesilaikymo teisiniai padariniai (CK 1.71-1.77 str.).
Pagal bendr taisykl kreditorius turi teis perleisti reikalavim be
skolininko sutikimo, bet sutartis arba statymas gali numatyti tokio sutikimo btinum (CK 6.101 str. 1 d.). T. y. jei ko kita statymas nenustato,
niekas nedraudia alims traukti sutart slyg, pagal kuri kreditorius
netenka teiss perleisti reikalavim treiajam asmeniui. Jei tokios
slygos sutartyje nra, kreditorius gali perleisti savo reikalavimo teis
neatsiklausdamas skolininko. Bet be skolininko sutikimo kreditoriui
draudiama perleisti reikalavim, jeigu skolininko asmuo turi kreditoriui esmins reikms (CK 6.101 str. 5 d.). Pavyzdiui, bankas arba
kita kredito staiga sipareigoja teikti las sutartyje numatytomis slygomis ir dydiais. Kredito staiga iame etape pagal kreditavimo sutart
yra skolinink. Toki prievol ji prisiima konkretaus asmens, kurio mokumas nekelia abejoni, atvilgiu. Tarp ali iame etape egzistuoja
fiduciariniai santykiai, todl perleisti reikalavim be kredito staigos
sutikimo negalima. Arba sutartyje gali bti numatyta slyga, kad skolininkas sudaro sutart btent tik su tam tikru kreditoriumi, todl kreditoriaus asmuo iuo atveju yra esmin sutarties slyga, pavyzdiui, autorius sipareigoja parayti knyg konkreiai leidyklai. Reikalavimo perleidimas bet kuriuo atveju neturi paeisti skolininko teisi. Naujasis
kreditorius negali, pavyzdiui, gyti daugiau teisi, nei j turjo pradinis
kreditorius.
CK, pripaindamas reikalavimo perleidimo teis kaip bendr taisykl, kartu tiesiogiai nurodo atvejus, kai reikalavim perleisti draudiama: 1) draudiama perleisti reikalavim, kurio atvilgiu negalimas
iiekojimas (CK 6.102 str. 1 p.). Pavyzdiui, jei akivaizdu, kad kreditorius praleido iekinio senaties termin reikalauti i skolininko grinti
skol, draudiama jo reikalavim, kylant i paskolos sutarties, perleisti
naujajam kreditoriui; 2) draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui arba advokatui, kurie dl io reikalavimo ikeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas (CK 6.102 str. 2 p.); 3) draudiama perleisti
reikalavim, neatsiejamai susijus su kreditoriaus asmeniu (reikalavim
ilaikyti, reikalavim atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo
arba gyvybs atmimo, ir 1.1.) (CK 6.102 str. 3 p.). Pastarajai reikalavim grupei turt bti priskirtini ir reikalavimai dl pensij, paalp,
nes kreditori pasikeitimas tokiose prievolse prietarauja j prigimiai. Taiau, kaip nurodo prof. V. Mikelnas, i norma draudia perleisti
reikalavimo teis vienaalikai, sutari laisvs principas leidia alims,
t. y. kreditoriui ir skolininkui, susitarti dl reikalavimo teiss perleidimo
ir mintais atvejais61.
Nors CK 6.102 straipsnyje ivardyti tik trys atvejai, kai draudiama
perleisti reikalavim, bet io srao negaltume laikyti baigtiniu, nes
specials statymai gali numatyti specialius reikalavimo perleidimo
draudimo ar ribojimo atvejus arba tai turi iplaukti i statym nuostat
arba sutarties esms aikinimo. Pavyzdiui, CK 6.449 straipsnis nurodo
subjektus, galinius bti neterminuotos (nuolatins) rentos gavjais.
Tai tiktai fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie
usiima globa. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjo teiss gali bti
perduotos reikalavimo perleidimo forma tiktai iems subjektams.
Be to, CK aptarti specials atvejai, kai reikalavim perleisti negalima, reglamentuojant atskiras sutari ris. Pavyzdiui, CK 6.536
straipsnio 2 dalis draudia mons nuomos atveju perleisti nuomininkui
nuomotojo teises, gytas licencijos pagrindu, taip pat CK 6.783 straipsnio 3 dalis nurodo galimyb perleisti komitentui reikalavimo teis, nors
komisionieriaus ir treiojo asmens sandoris draudia arba riboja tok
perleidim, jeigu treiasis asmuo nevykdo sandorio, sudaryto su komisionieriumi, ir kt.
CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog reikalavimo gijjui
pereina ir prievols vykdymui utikrinti nustatytos teiss bei kitos papildomos teiss. Tai reikia, kad tokios teiss pereina reikalavimo gijjui, net jeigu sutartyje tai ir nra nurodyta. (Ypatinga procedra numatyta tik keitimu utikrinto reikalavimo perleidimo, nes pagal CK 6.104
straipsnio 2 dal tokio reikalavimo perleidimas turi bti paymimas hipotekos registre.) Bet CK nedraudia alims sutartyje numatyti, kad
1
82
perleidiamas tik pagrindinis reikalavimas. Prof. V. Mikelno teigimu,

lokiu atveju reikalavimas perleidiamas tik i dalies. Bet jeigu papildoma prievol neatsiejamai yra susijusi su pagrindine, reikalavimo teiss,
kylanios i papildomos prievols, negalima perleisti atskirai nuo reikalavimo teiss, kylanios i pagrindins prievols62.
CK 6.101 straipsnio 4 dalies nuostatos nurodo reikalavim perjimo statym pagrindu atvejus: 1) kai kreditoriaus teiss perimamos universaliu bdu (tai aikintina kaip paveldjimas - fizinio asmens atvilgiu arba reorganizavimas - juridinio asmens atvilgiu); 2) kai teismo
sprendimu kreditoriaus teiss perkeliamos kitam asmeniui, jeigu
toki /alimyb numato statymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba
kaito davjas, kurie nra utikrintos prievols alys, prievol vykdo u
skolinink; 4) kai regreso tvarka draudimo monei pereina kreditoriaus
teiss, susijusios su skolininku, atsakingu u draudimin vyk; 5) kitais
statym nustatytais atvejais.
Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dal galima perleisti vis reikalavim
.u ha jo dal. Tai natralu ir pateisinama, jei kalbama apie pinigus arba
Miiniais poymiais apibrtus daiktus. Ankstesnis kreditorius tokiu atu'ju netenka reikalavimo teiss perleistoje dalyje, t. y. toje dalyje jis i
piicvols pasitraukia, j pakeiia naujasis kreditorius. Skolininko padli s nesikeiia, nes nesikeiia skolos suma.
Yra nuomoni, kad perleidiant reikalavimus pagal vadinamsias
lslines sutartis (produkcijos tiekimas dalimis per metus, energijos tiekimas ir kt.) kreditorius turi pasikeisti visikai ir beslygikai, nes negalima perleisti teiss gauti i pirkj (vartotoj) tik dal skolos neperkeI h i n l kartu vis i sutarties kylani pareig. Bet tokiai nuomonei vargu
.u l u i t galima pritarti, nes statyme nra tvirtinta taisykl, kad kreditoi uis, perleisdamas savo teises pagal dvial sutart, btinai turi perleisti
n savo pareigas naujajam kreditoriui. Atvirkiai, atskir kodekso norI I I I analiz leidia daryti prieing ivad. Antai pagal CK 6.490
.1 laipsnio 6 dal subnuomos arba panaudos atveju nuomotojui pagal
nuomos sutart atsakingas yra nuomininkas. Todl reikia pritarti tiems
uitoriams, kurie nurodo, jog sutarties tstinumas neturi takos galimybms perleisti reikalavim arba jo dal63.
''' ( K komentaras. etoji knyga, p. 141.
''' CKJIOBCKHH K. H. Co6cTBeHHOCTb B rpaamaHCKOM npaBe. MocKBa, 1999, c. 466.
83~
CK 6.104 straipsnis pareigoja ankstesn kreditori perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinanius reikalavimo teis bei pa pildomas teises, skaitant ir teis palkanas. Skolininkas turi teis
reikti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis
turjo teis reikti ankstesniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneim apie reikalavimo perleidim (CK 6.107 str. 1 d.).
Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui u iam perduoto
reikalavimo negaliojim, bet neatsako u tai, kad skolininkas io reikalavimo nevykdo, iskyrus atvejus, kai ankstesnis kreditorius laiduoja
naujajam kreditoriui u skolinink (CK 6.105 str. 1 d.). Taigi ankstesnis
kreditorius atsako naujajam, jeigu, pavyzdiui, reikalavimo negalima
gyvendinti pasibaigus iekinio senaties terminui arba skolininkas jau
yra vykds prievol ir pan. Tuomet naujasis kreditorius gali reikalauti
i pradinio kreditoriaus atlyginti nuostolius. Jeigu reikalavimo teis yra
perleista neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teis perleids kreditorius patvirtina, jog reikalavimo teiss egzistuoja ir priklauso jam, nors
sutartyje toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal statym), i skyrus atvejus, kai naujasis kreditorius gyja reikalavimo teis savo rizika
arba reikalavimo teiss perleidimo metu inojo arba turjo inoti apie
neapibrt reikalavimo teiss pobd (CK 6.105 str. 2 d.). Jeigu
reikalavimo teis perleidiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik u perleidimo metu buvus skolininko nemokum ir tik tiek,
kiek gavo u perleidim (CK 6.105 str. 3 d.). Taigi kadangi naujasis
kreditorius sumoka pradiniams kreditoriui u reikalavimo perleidim,
tai jei skolininkas yra nemokus jau perleidiant reikalavimo teis, pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui u tai, kad skolininkas
nevykdo prievols. Taiau iuo atveju i pradinio kreditoriaus negalima
iiekoti daugiau, nei jis gavo i naujojo kreditoriaus u reikalavimo
teiss perleidim.
Reikalavimo perleidimo faktas yra siejamas su momentu, kai skolininkas sutiko, jog reikalavimas bt perleistas, arba su momentu, kai
skolininkas gavo reikalavimo perleidim patvirtinanio dokumento kopij. Jei skolininko buvimo vieta neinoma, apie reikalavimo perleidi m gali bti praneta vieu skelbimu (CK 1.65 str.). Praneus skolinin kui apie reikalavimo perleidim laikoma, kad skolininkas turi vykdyti
prievol naujajam kreditoriui. CK nenumato praneimo skolininkui
formos reikalavim. Todl laikytina, kad tai gali bti padaryta ir ratu,
ir odiu, telekomunikacijos priemonmis. Bet alys gali bti sutartyje
84
aptarusios speciali tokio praneimo form. Praneimas apie reikalavimo perleidim yra neataukiamas, todl pradinis kreditorius netenka
icikalavimo teiss skolininkui, nebent naujasis kreditorius patvirtint,
kad skolininkas turi vykdyti prievol ne jam, o kitam asmeniui. Naujasis
kreditorius, nordamas, kad skolininkas vykdyt prievol jam, turi rodyti skolininkui turs reikalavimo teis.
Cesijos ris - faktoringo sutartis, turinti kvalifikuojanius poymius, kurie leidia laikyti i cesijos r savarankika sutartimi 64. Faktoringo teisiniais santykiais siekiama t pai tiksl kaip ir paprastos icsijos atveju - perleisti reikalavimo teis. Todl nors CK 45 skyriuje,
kuris reglamentuoja faktoring, ir nra nuorod cesij reglamentuo-|
anias normas, jos taikomos mutatis mutandis. Faktoringas nedubliuoja
cesijos instituto, nes turi sav specifik. Kvalifikuojantys faktoringo poymiai (palyginti su cesija) yra: 1) piniginis perleidiamo reikalavimo
pobdis; 2) iankstin mokjimo forma; 3) finansuotojas gali bti tik
bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, statym nustatyta
tvarka turintis teis vykdyti faktoringo veikl.
Jei nra bent vieno i i poymi, nra ir faktoringo.
8.3. Skolos perklimas

Skolos perklimas yra prievols pasyviosios puss - skolininko paknlimas kitu65. Atskiros skolos perklimo instituto normos ir reikalavimo perleidimo nuostatos yra tapaios. Antai kadangi abiem atvejais
k i n t a subjektin prievols sudtis, bet nekinta pati prievol, naujasis
skolininkas, kaip ir reikalavim perleidimo atveju, gali reikti kredito-i
iiius reikalavimams visus atsikirtimus, pagrstus kreditoriaus ir pirminio
skolininko prievoli santykiu (CK 6.119 str. 1 d.). Principinis skolos
perklimo ir reikalavimo perleidimo skirtumas - skolos perklimo atve-|
ii visada reikia gauti kreditoriaus sutikim (CK 6.116 str. 1 p.). Toks
icikalavimas tvirtintas dl to, kad nuo skolininko asmens priklauso, ar
sutarties sipareigojimas bus vykdytas realiai ir tinkamai. Numatyti
fl
Faktoringo sutartis nuodugniau aptariama nagrinjant atskiras sutari ris.

Paymtina, kad, be CK etosios knygos VIII skyriaus nuostat, reglamentuojanrii| skolos perklimo pagrindus, skola kitam asmeniui taip pat pereina universaliojo
li-isi ir pareig permimo atveju - skolininkui mirus arba j reorganizavus (CK 2.96, > I,
us
fi.122 str.).
85"
skirtingi reikalavimo perleidimo ir skolos perklimo formos reikalavimai. Skolos perklimo form CK numato raytin (6.118 str.), o reikalavimo perleidimo atveju formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir
pagrindinei prievolei (6.103 str.).
Perkelti skol, kaip ir perleisti reikalavim, galima ne visais atvejais. Pavyzdiui, negalima perkelti skolos, jeigu tai draudia statymas,
negalima perkelti skolos, neatsiejamai susijusios su skolininko asmeniu
(pvz., mokti ilaikym).
Perklus skol baigiasi laidavimas arba treiojo asmens duotas turto
keitimas pagal sutart, jeigu laiduotojas arba kaito davjas aikiai
nepareikia sutikimo atsakyti u naujj skolinink (CK 6.120 str. 2 d.).
Kai skolininkas pasikeiia, papildomos teiss, kurios nra neatsiejamai
susijusios su pradinio skolininko asmeniu, lieka nepakitusios (CK 6.120
str. 1 d.). Bet iimtis yra daroma skolos, kurios grinimas utikrintas
hipoteka, perklimui. Tokiu atveju keitimo teis skolininko turt lieka
galioti (CK 6.117 str.). Bet jei prievols vykdymas utikrintas svetimo
turto hipoteka (keitimu), treiojo asmens duotas keitimas baigiasi,
jeigu kaito davjas aikiai nepareikia sutinks atsakyti u naujj skolinink. Tos paios nuostatos taikomos ir treiojo asmens laidavimui
(CK 6.120 str. 2 d.).
8.4. Reikalavimo perleidimas treiajam asmeniui
regreso tvarka (subrogacija)
2000 m. CK etosios knygos VII skyrius reglamentuoja reikalavimo perjim treiajam asmeniui regreso66 (subrogacijos) tvarka. Pavyzdiui, kreditorius pareikalauja, kad prievol vykdyt ne skolininkas, o
laiduotojas. Tokiu atveju laiduotojas, vykds prievol, tampa kreditoriumi skolininko atvilgiu, t. y. gyja regreso teis. Regreso teis - tai
asmens teis reikalauti i skolininko to, k jis u skolinink sumokjo
skolininko kreditoriui. Regreso teisei atsirasti reikalingi trys asmenys
-kreditorius, skolininkas ir treiasis asmuo, sumokjs kreditoriui u
skolinink. Jei regreso tvarka asmeniui atsiranda teis reikalauti i skolininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui, toks regreso
atsiradimo atvejis vadinamas subrogacija67. Pavyzdiui, draudimo kom66
67
86
panija, imokjusi draudimo atlyginim, perima kreditoriaus teis reikalauti imoktos sumos i skolininko, atsakingo u draudimin vyk
(CK 6.1015 str. 1 d.).
Pagal CK 6.111 straipsn reikalavimas regreso tvarka gali pereiti
treiajam asmeniui 1) raytins sutarties arba 2) statym pagrindu, o
CK 6.112 straipsnis reglamentuoja reikalavimo perjimo regreso tvarka
atvejus.
Subrogacija yra labai panai reikalavim perleidim (ilieka tas
pats skolininkas, tie patys sutartins prievols utikrinimo bdai, tos
paios palkanos). Bet ios dvi formos anaiptol nra tapaios, principinis regreso ir cesijos skirtumas yra paioje atitinkamos teiss esmje:
regreso atveju atsiranda teis, o cesijos atveju perduodama jau atsiradusi (esama) teis. Cesijos atveju cesionarijus siekia gyti teis, kuri priklauso cedentui, o subrogacijos - paalinti kreditori i prievols. Reikalavimo perleidim reglamentuojanios normos subrogacijos atveju
laikomos tiek, kiek ko kita nenumato subrogacijos skirsnio nuostatos.
1. Kokiais bdais pasikeiia asmenys prievolje?
2.Ar perleidiant reikalavim reikalingas naujojo kreditoriaus
pritarimas?
3. Kokiais atvejais reikalavimo perleidimui reikalingas skolininko
sutikimas?
4. Kokias atvejais draudiama perleisti reikalavim?
5. Kada reikalavimas pereina statymo pagrindu?
6. Kokie nepraneimo skolininkui apie perleist reikalavim pa
dariniai?
7. Kokiais bdais gali bti perkelta skola?
8. Ar perkeliant skol btinas kreditoriaus sutikimas?
9. Kas yra regresas?
10.Kokias pagrindais reikalavimas pereina regreso tvarka?
11.Kokie yra reikalavimo perjimo regreso tvarka atvejai?
12.Kuo skiriasi regresas ir cesija?
Lot. regressus - atgalinis judjimas, grimas.

Lot. subrogare - pakeisti kitu.
87
9 skirsnis. PRIEVOLI PABAIGA

9.1. Prievols pabaigos samprata ir pagrindai
Prievols pabaigos samprata. Prievol baigiasi, kai jos subjektus nustoja sieti teiss ir pareigos, atsiradusios i konkreios prievols. Tai
reikia, kad kreditorius, remdamasis prievole, nebetenka teiss reikti
skolininkui reikalavimus. Baigiasi ali atsakomyb pagal i prievol;
alys negali perleisti i prievols atsiradusi teisi ir pareig tretiesiems
asmenims ir 1.1.
Teisinje literatroje prievols pabaiga suprantama kaip skolininko ir kreditoriaus veiksmai arba susilaikymas nuo j, vykiai, poelgiai, t.
y. juridiniai faktai arba sudtys, su kuriais statymai, sutartys sieja kreditoriaus ir skolininko subjektini teisi ir pareig pabaig prievolje. Be
to, pateikiama prievols pabaigos pagrind klasifikacija pagal vali,
kuri ireikdamas skolininkas arba kreditorius nutraukia savo subjektines teises ir pareigas. Vadovaujantis valios kriterijumi visi prievoli
pabaigos pagrindai suskirstyti j dvi grupes: 1) prievols, pasibaigianios
dl juridini fakt arba j sudi, priklausani nuo ali valios; 2)
prievols, pasibaigianios dl juridini fakt arba j sudi, nepriklausani nuo ali valios68. Pavyzdiui, prievols pabaiga ali susitarimu
yra priklausoma nuo j valios, bet prievols pabaiga, kai jos nemanoma
vykdyti dl force majeure aplinkybi, yra juridinis faktas, nepriklausantis
nuo ali valios.
Prievoli pabaigos pagrindai. Prievol gali baigtis ne tik tada, kai
pasiektas tikslas, nurodytas prievolje, bet ir tada, kai tai dar nevyko,
taip pat tada, kai prievols tikslo pasiekti nemanoma.
Prievoli pabaiga reglamentuota CK etosios knygos IX skyriuje,
kuriame aptarti bendrieji prievoli pabaigos pagrindai, t. y. nurodyti
juridiniai faktai, kuriems esant prievol baigiasi: prievols pabaig
vykdius (6.123 str.), sujus naikinamajam terminui (6.124 str.), alims
susitarus (6.125 str.), alims sutapus (6.126 str.), kai nemanoma prievoCivilin teis, p. 450-452.
ls vykdyti (6.127 str.), mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin

asmen (6.128 str.), skolinink atleidus nuo prievols vykdymo (6.129
str.). CK taip pat reglamentuoja specialius prievoli pabaigos bdus:
prievols pabaig j skaiius (6.130-6.140 str.), taip pat prievols pabaig novacijos pagrindu (CK 6.141-6.144 str.).
Apskritai prievoli pabaigos pagrind sraas CK etosios knygos
IX skyriuje nelaikytinas baigtiniu, nes prievoli pabaiga galima ir kitais
pagrindais, kurie numatyti paiame CK (pvz., pripainus sandor negaliojaniu, sujus senaties terminui (teisin prievol baigiasi ir virsta prigimtine) ir kt.), kituose teiss aktuose arba ali sutartyje. Kai kuriuose
CK straipsniuose numatyti specifiniai prievoli pabaigos pagrindai, pavyzdiui, turto patikjimo sutarties pabaigos atvejai, ivardyti 6.967
straipsnyje.
9.2. Prievols pabaiga j vykdius
Prievol baigiasi, kai tinkamai vykdoma (CK 6.123 str.).
Tinkamas prievols vykdymas - skolininko veiksmai, prievolje
liksliai atitinkantys prievols slygas pagal objekt, vykdymo laik, bd, viet bei kitus reikalavimus, kuriuos nustato statymas arba sutartis.
Tinkamo vykdymo kriterijus nustato imperatyvios teiss normos, sutarlys, o jei tai nenumatyta nei statyme, nei sutartyje - dispozityvios teiss
normos. Taigi prievol paprastai baigiasi tinkamai j vykdius, nes tik
lada visikai patenkinami ali interesai. Netinkamas prievols vykdymas taip pat gali bti prievols pabaigos pagrindas (pvz., vietoje pinig
pagal paskolos sutart atsiskaitoma tokios pat verts daiktais), bet tada
gali atsirasti prievol atlyginti nuostolius, sumokti netesybas, taip pat
reikalauti prievol tinkamai vykdyti.
Prievol taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoje reikiamo vykdymo priima kitos ries vykdym (6.123 str. 1 d.). Kreditoriui, primusiam vykdym, tenka rodinjimo pareiga, kad prievol nevykdyta arba
vykdyta netinkamai (6.123 str. 2 d.).
Kai prievol baigiasi tinkamai j vykdius, baigiasi ir visos i ios
prievols atsiradusios papildomos teiss ir pareigos (CK 6.123 str.
3 d.)69.
f9
' Isamiau apie tinkam prievoli vykdym r. 5.2 skirsn.
9.3. Prievols pabaiga sujus naikinamajam terminui

Prievol baigiasi sujus naikinamajam terminui, kuris yra prievols
pabaigos slyga (6.124 str.). Termin samprata, pradia ir pabaiga,
skaiiavimas, teisin reikm bei rys yra reglamentuota CK Pirmosios
knygos IV dalyje. Naikinamuoju terminu vardijamas terminas, kuriam
pasibaigus inyksta tam tikra civilin teis arba pareiga. Naikinamieji
terminai negali bti teismo arba arbitrao sprendimu atnaujinti (CK
1.117 str. 6 d.). Konkrets naikinamieji terminai nustatomi statyme
arba sutartyje. Pavyzdiui, vieneriems metams sudaryta nuomos sutartis
baigiasi iam terminui sujus, jeigu alys jos neatnaujina (CK 6.496 str.)
ir neatlieka kit veiksm, kurie yra pagrindas nuomos santykiams tstis
(CK 6.481 str.).
9.4. Prievols pabaiga alims susitarus

Prievols gali visikai arba i dalies pasibaigti alims susitarus (CK
6.125 str. 1 d.). Tai yra sutarties laisvs principo pasireikimas, leidiantis alims ne tik laisvai sudaryti sutartis, bet ir laisvai panaikinti savo
prievoles susitarimu. Toks susitarimas dl prievols pabaigos gali bti
bet kokios formos, iskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kur atsiranda
prievol, privalo bti raytins arba notarins formos. Pavyzdiui, jei
yra sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kuriai
statymas numato notarin form, tai ir susitarimas dl prievols pabaigos turi bti sudarytas notarins formos, prievol gali baigtis vienaaliu
prievols alies pareikimu tik statym arba sutarties numatytais atvejais. Pavyzdiui, gali bti, kad skolininkui skola dovanojama, t. y. skolininkas yra atleidiamas nuo pareig vykdymo. Todl tokiu atveju sistemikai taikytinos CK 6.465 straipsnis ir kitos nuostatos, reglamentuojanios dovanojimo sutart.
Paymtina, kad skol dovanoti neleidiama, jei tai paeidia kit
asmen teises. Pavyzdiui, bankrutuojantis juridinis asmuo, jei jis yra
kreditorius, negali dovanoti skolos savo skolininkui, nes tai paeist jo
kreditori interesus.
9.5. Prievols pabaiga alims sutapus

Kiekvienoje prievolje yra dvi alys - kreditorius ir skolininkas. Be
to, ir kreditoriaus, ir skolininko pusje yra galimas asmen daugtas.
Prievol baigiasi, kai kreditorius ir skolininkas sutampa viename
asmenyje (CK 6.126 str.). Sutapimas gali atsirasti dl vairi prieasi.
Pavyzdiui, mirus vienai aliai antroji paveldi savo prievol arba susijungia du juridiniai asmenys, susij tarpusavio prievolmis. Tokiais atvejais visada nelieka antrojo prievols subjekto, todl baigiasi ir teisinis
santykis. Paymtina, kad tiek paveldjimo, tiek ir reorganizavimo atvejais gali nustoti egzistuoti tik prievols dalis, bet ne visa prievol. Pavyzdiui, palikimo dalis pereina pdiniams, kurie nebuvo susij su palikju prievoliniais teisiniais santykiais, arba jei ne visos susijungusi juridini asmen teiss ir pareigos pereina naujai susikrusiam juridiniam asmeniui. Bet ali sutapimu prievol negali baigtis, jeigu reikalavimas yra susijs su skirtingu vienas nuo kito atskirtu turtu.
Kai sutapimas baigiasi, prievol atsinaujina, jeigu nra pasibaigusi
kitais pagrindais. Pavyzdiui, pripainus juridini asmen reorganizavim sujungimo bdu negaliojaniu, iuos juridinius asmenis siejanios
prievols atsinaujins, jeigu nebus pasibaigusios dl kit prieasi (pvz.,
iekinio senaties ir pan.). ali sutapimas neturi turti takos treij
asmen teisms. Laidavimo atveju kreditoriui ir skolininkui sutapus
laidavimas baigiasi. Bet laiduotojo ir kreditoriaus arba laiduotojo ir
skolininko pagal pagrindin prievol sutapimas nra pagrindas pagrindinei prievolei pasibaigti. Jei solidariojoje prievolje sutampa kreditorius ir vienas i skolinink, tai yra pagrindas baigtis tik atitinkamo skolininko ir kreditoriaus prievols daliai. keitimas (hipoteka) baigiasi, kai
sutampa hipotekos kreditorius ir keisto turto savininkas. Taiau jeigu
turtas i kreditoriaus yra ireikalaujamas dl prieasi, u kurias skolininkas neatsako, keitimas (hipoteka) atsinaujina.
9.6. Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti
Teisinje literatroje nurodomos vairios nemanomumo vykdyti
prievol rys: fizinis ir juridinis, subjektyvus ir objektyvus, iankstinis ir
paskesnis70. Bet CK 6.127 straipsnyje nurodyti tik paskesnio nemanoBparaHCKHH M. H., BHTPHHCKHH B. B. .IJoroBopHoe npaBO, c. 456.
90
91
mumo vykdyti prievol atvejai, nes jei yra iankstinis nemanomumas

vykdyti prievol, tai tokia prievol tiesiog neatsiras, nes tai, ko nemanoma vykdyti, negali tapti prievols dalyku.
Nemanomumas gali bti tiek faktinis, tiek ir juridinis. Juridinis nemanomumas gali atsirasti, pavyzdiui, kai valdios institucijos aktu udraudiamas tam tikr preki importas arba eksportas, panaikinama
juridinio asmens veiklos licencija ir kt. Faktinis nemanomumas atsiranda tada, kai, pavyzdiui, gaisro metu sudega mon, kuri vienintel
gamino tokios kategorijos prekes, ir pan.
CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievol baigiasi, kai jos
vykdyti negalima dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako.
is CK straipsnis yra aikintinas atsivelgiant nuostatas, tvirtintas CK
6.253 straipsnio 2 dalyje ir 6.212 straipsnyje. Esant nenugalimos jgos
aplinkybms prievol baigiasi, tik jei nenugalima jga atsirado iki tol,
kol skolininkas nepaeid prievols; nenugalimos jgos fakt rodinja
skolininkas; skolininkas grina kitai aliai visa, k buvo i jos gavs, ir
netenka teiss reikalauti to, ko dar nra gavs pagal sutart. Jei prievo ls vykdyti nemanoma dl neteist valstybins valdios ar vietos savivaldos akt, alys gali reikalauti nuostolius atlyginti i valstybs ar savivaldybs biudeto. Pavyzdiui, primus neteist akt, panaikinant
veiklos licencij, vykdyti sutartin prievol pasidaro nemanoma. Kai
toks aktas teismo pripastamas negaliojaniu, prievol atsinaujina, jeigu ko kita nenumato ali sutartis arba nelemia prievols esm arba
jeigu kreditorius dar nra prarads intereso (CK 6.127 str. 3 d.).
Negaljimas vykdyti prievols gali bti visikas arba dalinis. Jei
prievols nemanoma vykdyti tik i dalies, tai CK 6.127 straipsnio taisykls taikomos tik prievols daliai, kurios vykdyti nemanoma, o kita
prievols dalis turi bti vykdoma bendrais pagrindais.
Jeigu prievol, kurios nemanoma vykdyti, yra dvial ir kita alis
yra skolininkui k nors perdavusi, tai is, nebegaldamas vykdyti prievols, turi grinti visk, k gavo, kreditoriui, nes gavo be pagrindo (CK
6.237 str.). Savo ruotu skolininkas negali reikalauti, kad kita alis jam
vykdyt savo prieprieines pareigas.
92
9.7. Prievols pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba

likvidavus juridin asmen
Prievol baigiasi mirus fiziniam asmeniui, jeigu ji negali bti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui arba jei prievols vykdymas yra
neatsiejamas nuo asmens (CK 6.128 str. 1 ir 2 d.). Todl prievol bai giasi mirus: 1) skolininkui - jeigu prievol negali bti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui arba kitu bdu neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu; 2) kreditoriui - jeigu prievol turjo bti vykdyta asmenikai jam arba kitokiu bdu neatsiejamai susijusi su kreditoriaus
asmeniu. Taigi jeigu kreditorius nort, kad prievol jam vykdyt skolininko pdiniai, jis turt rodyti, kad prievol nra grynai asmeninio
pobdio. Kreditoriui mirus, jo pdiniai taip pat turt rodinti, kad
prievol nebuvo neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu.
Atskiruose CK straipsniuose, reglamentuojaniuose atskiras sutari ris, nurodoma sutarties pabaiga mirus vienai i sutarties ali, pavyzdiui, CK 6.763 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad pavedimo
sutartis baigiasi mirus vienai i ali; 6.792 straipsnio 1 dalies 3 punktas
- apie komiso sutarties pabaig mirus komisionieriui, 6.978 straipsnio 1
dalies 3 punktas - jungtins veiklos sutarties pabaiga mirus vienam i
partneri ir kt.
Kai kuriais atvejais mirusio fizinio asmens pdiniams gali atsirasti
tam tikros prievols. Pavyzdiui, mirus galiotiniui, jo pdiniai privalo
praneti galiotojui apie sutarties pabaig ir imtis priemoni, btin
galiotojo turtui arba dokumentams apsaugoti, o vliau perduoti turt
bei dokumentus galiotojui.
Likvidavus juridin asmen (kreditori arba skolinink), prievol
baigiasi, iskyrus statyme nustatytus atvejus, kai prievol gali vykdyti
kiti asmenys (CK 6.128 str. 3 d.). Taigi pagal bendr taisykl prievol
baigiasi, nesvarbu, kas likviduotas - kreditorius ar skolininkas. Bet tam
tikrais statymo numatytais atvejais gali bti nurodyta, kad juridinio
asmens likvidavimo atveju prievol gali vykdyti kiti asmenys. Pavyzdiui, pagal CK 6. 289 straipsnio 2 dal, jei pareigotas atlyginti al,
susijusi su fizinio asmens sualojimu ar gyvybs atmimu, juridinis asmuo yra likviduojamas, alos atlyginim sumos kaupiamos statymo
nustatyta tvarka iiekant konkrei sum i karto arba sudarant draudimo sutart.
93
9.8. Prievols pabaiga atleidus skolinink

nuo prievols vykdymo
Prievol baigiasi, kai kreditorius atleidia skolinink nuo prievols
vykdymo arba pareikia, kad prievol neegzistuoja, jeigu atleidimas
nuo prievols vykdymo nepaeidia treij asmen teisi kredito riaus turt (CK 6.129 str. 1 d.). Atleidimas nuo prievols gali bti atlygintinis arba neatlygintinis. Atleidiama nuo visos prievols vykdymo,
iskyrus atvejus, kai kreditorius aikiai nurodo, kad atleidia tik nuo
prievols dalies. Preziumuojama, kad kreditorius atleidia skolinink
nuo prievols vykdymo, jeigu kreditorius savanorikai grina skolininkui skolos dokument ir nra kitoki aplinkybi, leidiani daryti ivad, kad skolos dokumentas buvo grintas skolininkui, kai is prievol
vykd.
Skolininkui adresuotas kreditoriaus pasilymas atleisti j nuo prie vols vykdymo u atlyginim pripastamas priimtu, jeigu j gavs skolininkas nedelsdamas neatmet.
Jei prievol solidarioji, vieno i skolinink atleidimas nuo prievols
vykdymo kitus bendraskolius atleidia tik nuo jos dalies. Vieno i solidarij reikalavimo teis turini kreditori pareiktas skolininko atlei dimas nuo prievols vykdymo atleidia skolinink tik nuo to kreditoriaus reikalavimo dalies.
Kreditoriaus pareiktas keitimo (hipotekos) arba kitokio prievols
vykdymo utikrinimo atsisakymas nra pagrindas pripainti, kad kredi torius atleido skolinink nuo pagrindins prievols.
Jeigu prievol yra dvial, skolininko atleidimas nuo prievols neatleidia kreditoriaus nuo savo pareig skolininkui.
CK nenustato atleidimo nuo prievols formos, todl kreditoriaus
valia gali bti ireikta tiek odiu, tiek ratu, tiek ir konkliudentiniais
veiksmais, iskyrus atvejus, kai toki form nustato statymas arba su tartis. Taiau visais atvejais kreditoriaus valia turi bti aikiai ireikta.
94
9.9. Specials prievols pabaigos ir prievols

pakeitimo atvejai
9.9.1. Prievols pabaiga j skaiius
Prievol baigiasi, kai skaitomas prieprieinis vienaris reikalavimas, kurio terminas sujs arba kurio terminas nenurodytas ar apibdintas pagal pareikalavimo moment (CK 6.130 str. 1 d.). Taigi CK
numato slygas, kurioms prievol gali baigtis j skaiius: 1) prievol
galima skaityti, kai abi alis sieja abipuss teiss ir pareigos, t. y. skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius - ir skolininkas; 2) ali reikalavimai turi bti vienariai. Samprata vienariai reikalavimai" yra tai koma ne prievols riai, o prievols objektui, pavyzdiui, abu reikalavimai turi bti piniginiai. Bet negalima skaityti, jei vienos alies pareiga
v ra perduoti pinigus, o kitos - teikti paslaugas; 3) vienas reikalavimas
I m i visikai arba i dalies padengti kit. Jeigu vienas reikalavimas yra
didesnis u kit, galimas tik dalinis skaitymas; 4) abu reikalavimai turi
j'iilioti; 5) abu reikalavimai turi bti vykdytini; 6) ali reikalavimai turi
buti prieprieiniai; 7) abu reikalavimai turi galioti ir bti apibrti 71.
Prievols pabaiga j skaiius yra prievols pabaigos bdas, naudoliimas privatinje teisje, gyjantis vis didesn ekonomin reikm, nes
l a i leidia ivengti grynj pinig panaudojimo bei paprasiau likviduoli kio subjekt tarpusavio skolas. Bet skaitymo institutas inomas ir
vieojoje teisje72.
Taigi pats paprasiausias skaitymo bdas, kai esant dviem prievolms abiej dalykai yra vienariai, pavyzdiui, abiej prievoli dalykas
v i a perduoti tam tikr pinig sum. Dvials sutarties atveju skaitymas
yra galimas, kai kiekviena i ali tuo pat metu yra ir kreditorius, ir sko lininkas. Bet nra klii skaityti reikalavimus, atsirandanius i skir-I
i ng sutari, arba i sutarties ir prieprieinio vienario nesutartinio
reikalavimo. Pavyzdiui, CK 6.921 straipsnis leidia skaityti banko ir
kliento piniginius reikalavimus, susijusius su sskaitos kreditavimu,
banko paslaug apmokjimu, palkan mokjimu, jei banko sskaitos
sutartis nenumato ko kita.
" CK komentaras. etoji knyga, p. 172-173.

'"' Pavyzdiui, Mokesi administravimo statymas numato galimyb skaityti reikalavimus, susijusius su mokesi mokjimu // Valstybs inios. 1995. Nr. 61-1525.
95"
Be reikalavimo, susijusio su prievoli vienarikumu, numatytas

reikalavimas, kad prievols terminas bt sujs, jei prievol terminuota. Taip pat galimas skaitymas esant neterminuotai prievolei arba terminas yra apibdintas pagal pareikalavimo moment.
Yra numatytos specialios skaitymo taisykls reikalavimo perleidimo atveju. CK 6.136 straipsnis numato, kad kai reikalavimas yra perleistas, skolininkas turi teis skaityti naujojo kreditoriaus reikalavim
patenkinti savo reikalavim, turim ankstesniam kreditoriui, jeigu skolininko reikalavimo terminas sujo iki praneimo apie reikalavimo perleidim gavimo arba jeigu tas terminas nenurodytas arba apibdintas
pagal pareikalavimo moment, iskyrus CK 6.108 straipsnyje nustatytas
iimtis. CK 6.108 straipsnis numato, kad skolininkas, turintis priepriein reikalavim pradiniam kreditoriui, turi teis skaityti naujojo kreditoriaus reikalavim, iskyrus atvejus, kai prieprieinio reikalavimo gijimo metu jis inojo apie reikalavimo perleidim arba iiekojimo pagal
reikalavim senaties terminas sujo po to, kai jis suinojo apie reikalavimo perleidim, arba po to, kai baigsi iiekojimo pagal perleist reikalavim senaties terminas.
skaitymas arba atsisakymas skaityti neturi takos siningo treiojo asmens gytoms teisms (CK 6.130 str. 2 d.).
skaitymui utenka vienos prievols alies pareikimo (CK 6.131
str. 1 d.), bet apie tai reikia praneti kitai prievols aliai. Praneimas
laikomas negaliojaniu, jeigu skaitymas daromas su tam tikra slyga
arba nurodant jo termin (CK 6.131 str. 2 d.).
Aplinkyb, kad prievol turi bti vykdyta kitoje vietoje, nepanaikina skaitymo teiss (CK 6.133 str. 2 d.).
CK numato atvejus, kai skaitymas apskritai yra draudiamas. Tai
imperatyvios normos, kuri alys negali netaikyti savo susitarimu. skaitymo draudim tikslas - utikrinti silpnosios alies interesus sutarti niuose santykiuose, taip pat sining treij asmen interesus. Draudiama skaityti: 1) reikalavimus, kurie ginijami teisme; 2) reikalavimus, atsiradusius i sutarties dl turto perdavimo numatant slyg ilaikyti iki gyvos galvos; 3) reikalavimus, kuri vykdymas susijs su konkretaus kreditoriaus asmeniu; 4) dl sveikatos sualojimo arba gyvybs
atmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti al; 5) reikalavimus valstybei, taiau valstyb turi teis taikyti skaitym; 6) kai prievols dalykas
yra turtas, kur negalima nukreipti iiekojimo; 7) statym numatytus
kitokius reikalavimus (CK 6.134 str. 1 d.) Taigi skaitymo draudim
96
sraas yra pavyzdinis, bet nra baigtinis, nes CK 6.134 straipsnio 7

punktas numato kitokius reikalavimus, kuriuos skaityti draudiama,
bet tik statymo nustatytais atvejais.
Skolininkas neturi skaitymo teiss, jeigu jis privalo atlyginti savo
tyiniais veiksmais padaryt al (CK 6.134 str. 2 d.). Treiojo asmens
naudai prisims prievol asmuo neturi teiss skaityti j reikalavim,
kur jis turi kitai prievols aliai (CK 6.139 str.), nes paeist treij
asmen interesus.
Kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali skaityti savo reikalavimus, nors j terminas ir nesujs, jeigu statymai nenustato ko
kita (CK 6.140 str.)73. Be to, nors moni bankroto statyme nra tiesiogins nuorodos apie negalimum skaityti reikalavimus moni bankroto atveju, bet tokios nuostatos yra sitvirtinusios teism praktikoje 74.
Gali kilti klausimas dl skaitymo, kai yra keli kreditoriai arba keli
skolininkai. Tokiu atveju solidarij prievol turintis skolininkas negali
reikalauti skaityti tai, k kreditorius yra skolingas kitam bendraskoliui,
iskyrus pastarojo solidariosios skolos dal (CK 6.137 str. 1 d.). Skolininkas tiek solidariojoje, tiek ir dalomojoje prievolje negali reikalauti
vienam i solidariojo reikalavimo teis turini kreditori skaityti tai,
k skolininkui yra skolingas kitas kreditorius, iskyrus pastarojo solidariojo reikalavimo dal (CK 6.137 str. 2 d.).
9.9.2. Prievols pabaiga novacijos bdu
Novacija75 - tai sutartis, kuria esama prievol panaikinama ir vietoje
jos nustatoma nauja. Pavyzdiui, bankas su klientu sudar bendr
kreditavimo sutart sujungdamas visus kliento kreditus vien; patalp
nuomininkas sudar pirkimo-pardavimo sutart ir gijo patalpas nuosavybn. Novacijos samprat pateikia CK 6.141 straipsnis. Jo analiz leidia daryti ivad, kad novacijai bdinga: 1) alys vietoje esamos prievols savo susitarimu sukuria pradin prievol pakeiiani nauj prievol, turini skirting negu ankstesnioji prievol dalyk ir skirting
73
Pavyzdiui, tokia iimtis yra numatyta moni restruktrizavimo statymo 9 str. 1
d. 3 punkte.
74
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinje byloje Lietu
75
vos bankas v LABTauro bankas", Nr. 3K-7-95/2001 ir kt.

Lot. novatio - pakeitimas.
97
vykdymo bd (tai skiriamasis novacijos ir reikalavimo teiss perleidimo bei skolos perklimo bruoas); 2) novacijos atveju btina, kad ir
pradin, ir nauja prievol bt galiojanios. Jei pradin prievol bt
pripainta negaliojania, reikt pripainti negaliojania ir nauj prievol. Jei negaliojania bt pripainta nauja prievol, novacija bt
laikoma nevykusi, taigi ir alys likt susijusios prievoliniais santykiais
i pradins prievols; 3) ankstesns prievols pabaiga; 4) pabaiga vis
papildom prievoli, kuriomis buvo utikrinta ankstesn prievol, jei
alys, sudarydamos nauj susitarim, nesusitar kitaip; 5) atsiradimas
tarp t pai ali naujos prievols, turinios kit dalyk ir kit vykdymo bd; 6) pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai kreditorius atleidia pradin skolinink nuo prievols vykdymo. iuo atveju novacija
galima be pradinio skolininko sutikimo; 7) pagal nauj sutart naujas
kreditorius pakeiia ankstesnj, o skolininkas atleidiamas nuo prievols ankstesniam kreditoriui.
Novacija nra preziumuojama, todl turi bti aiki ir neabejotinai
ireikta (CK 6.141 str. 2 d.). Taip yra todl, kad novacija yra iimtinis
atvejis, nes pagal bendr taisykl prievol turi bti vykdoma ir negali
bti pakeista (CK 6.59 str.). Taigi alys, nordamos pakeisti vien prievol kita, privalo aikiai, nedviprasmikai ireikti savo vali ir nurodyti,
kad vien prievol keiia kita.
Novacij draudiama taikyti prievolms atlyginti al, padaryt dl
sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo, taip pat iimtinai su ali
asmeniu susijusioms prievolms (CK 6.141 str. 4 d.). Tai imperatyvi
norma, kuri nekeistina ali susitarimu.
CK 6.142 straipsnis numato, kokie veiksmai nra novacija, nors
panas novacij. Tai: 1) prievols vykdymo termino pratsimas arba
sutrumpinimas; 2) prievols dokumento idavimas arba io dokumento
pakeitimas; 3) papildomos prievols modifikavimas.
Novacijos taka papildomoms (alutinms) prievolms aptarta CK
6.143 straipsnyje. keitimo teis (hipoteka) ir kitos papildomos (alutins) teiss, atsirandanios i pradins prievols, novacijos atveju baigiasi
(CK 6.143 str. 1 d.). Bet tai netaikytina garantijai, nes ji yra savarankika, t. y. garanto prievol kreditoriui nepriklauso nuo pagrindins
prievols (CK 6.90 str. 2 d.). Taiau alys, pakeisdamos vien prievol
kita, gali susitarti, kad papildomos prievols lieka galioti.
Jeigu yra kreditoriaus ir vieno i solidarij pareig turini skolinink novacija, pagal kuri kiti bendraskoliai atleidiami nuo prievols,
l a i keitimo teis (hipoteka) ir kitos papildomos (alutins) teiss, atsinmdanios i pradins prievols, gali bti isaugotos tik to skolininko,
kuris sukuria su kreditoriumi nauj prievol, turtui (CK 6.143 str. 2 d.).
Jeigu novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju skolininku ir
pirmasis atleidiamas nuo prievols, tai keitimas (hipoteka), kuriuo
buvo utikrintas prievols vykdymas, negali bti perkeltas naujojo skolininko turtui. Nuo prievols atleisto pradinio skolininko turto keitimas
(hipoteka) tokiu atveju gali ilikti tik tuomet, kai buvs pradinis skolininkas sutinka. Kai naujasis skolininkas i pradinio skolininko gyja
daikt, teiss kur suvarytos dl keitimo (hipotekos), tai keitimas
(hipoteka) ilieka, jeigu su tuo sutinka naujasis skolininkas (6.143 str. 3
d.).
Jei novacija yra ankstesnio skolininko pakeitimas nauju, tai naujasis skolininkas negali pareikti kreditoriui t atsikirtim, kuriuos jis bt galjs reikti pradiniams skolininkui, taip pat atsikirtim, kuriuos
pradinis skolininkas turjo kreditoriui. Taiau skolininkas gali reikalauti
pripainti negaliojaniu sandor, i kurio atsirado jo prievol. Jei yra
kreditoriaus ir pagrindinio skolininko novacija, skolininko laiduotojas
nuo prievols vykdymo atleidiamas. Bet jeigu kreditorius reikalauja,
kad atnaujinant paad dalyvaut laiduotojas, o is atsisako, tai prievol iuo pagrindu nesibaigia (CK 6.144 str.).
1. Kokios vykdytos prievols pasekms?
2. Kokie yra prievoli pabaigos pagrindai?
3. Koks prievols vykdymas yra laikomas tinkamu?
4. Koks terminas vadinamas naikinamuoju?
5. Kokie reikalavimai keliami susitarimo dl vykdytos prievols
pabaigos formai?
6. Kokia prievols pabaigos sutapus alims esm?
7. Kokios nemanomumo vykdyti prievol rys iskiriamos teisi
nje literatroje?
8. Kokiais atvejais prievol mirus skolininkui nesibaigia?
9. Ar visuomet prievol baigiasi likvidavus juridin asmen - skoli
nink?
99
10.Ar atleidimas nuo prievols vykdymo utikrinimo reikia ir at

leidim nuo prievols?
11. Kokios yra prievols pabaigos j skaiius slygos?
12.Ar prievols pabaigai j skaiius btinas abiej ali susitari
mas?
13.Kokius reikalavimus draudiama skaityti?
14.Ar kreditorius gali skaityti reikalavim, jeigu skolininkas tapo
nemokus?
15.Kas yra novacija?
16.Kuo novacija skiriasi nuo prievols pabaigos alims susitarus?
17.Kokie veiksmai nra laikomi novacija, nors yra panas?
18.Kokios yra novacijos pasekms?
10 skirsnis. RESTITUCIJA
Restitucijos76 taikymo pagrindai yra tvirtinti CK 6.145 straipsnio 1

dalyje, kur nurodoma, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo
grinti kitam asmeniui turt, kur jis gavo neteistai arba per klaid,
arba dl to, kad sandoris, pagal kur jis gavo turt, pripaintas negalio janiu ab initio, arba dl to, kad prievols negalima vykdyti dl nenugalimos jgos. Restitucija yra civilins teiss gynybos bdas, kai aliai grinama tai, k ji perdavusi kitai aliai, o i nepagrstai gijusios alies
iiekoma tai, k ji perdavusi kitai aliai. Taigi restitucija yra ali grinimas status uo.
Teisinje literatroje nra vienos nuomons dl restitucijos teisins
prigimties ir restitucinio reikalavimo savarankikumo. Vieni autoriai j
laiko prievoliniu teisiniu santykiu ir tuo pat metu - civilins atsakomybs u padaryt paeidim priemone 77. Kiti mano, kad restitucija nelaikytina savarankika, ypatinga gynimo priemone, besiskiriania nuo kit
civilini gynimo bd, ir laiko restitucij rine, sudtine" svoka,
kiekvienu konkreiu atveju reikiania vien arba kit apsaugin teisin
santyk (vindikacin, alos atlyginimo ir pan.)78. Dar kiti neigia galimyb
pateikti vindikacinius iekinius, kai sandoris pripaintas negaliojaniu,
nes tokiu atveju turto likimas sprendiamas pagal restitucijos taisyk79
les
Lietuvos CK nuostat sistemin analiz leidia daryti ivad, kad
restitucija laikytina savarankiku prievoliniu paeist teisi gynimo b-
100
7(1
Lot. restitutio - grinimas ankstesn padt. Termin iuolaikins teiss sistemos
perm i klasikins romn teiss. Restitucija reik ypating pretorins gynybos prie-
mon
formulia
riniame
procese.
Naudoda
mas
restitucij
pretorius
atkurdav
o
buvusi
civilini
santyki
padt.
Pavyzdi
ui,
apgauls
bdu
sudarius
sandor
nukentj
usioji
alis pi
jo
kreiptis
pretori,
kurio
tikslas
buvo
grinti
al
pradin
padt, t.
y. j t,
kurioje I
i buvo iki
sudarant
sandor.
77
r.,
pavyz
diu i:
C. B.
Mopry
HOB.
BHH fl
HKan
HOHH
HH
HC K .
MocK
Ba,
20 01,
c.
13 6.
78
Ty3OB J\. O. PecTHTyi M B rpaacaaHCKOM npaBe. T O M C K , 1999, c. 158.
79
M aTBeeB H. B. npaBOBaa n pn po a He. neHCTBHTejn. Hi.i x CflenoK. MocKBa, 2002,
c. 32.
ToT
du, kuriam galima taikyti subsidiariai nepagrsto praturtjimo ar turto

gavimo nuostatas.
Susiklosiusi teismin praktika pareigoja teism, pripainus sandor negaliojaniu ab initio, restitucij taikyti ex officio net ir nesant alies reikalavimo . Restitucija paprastai taikoma natra. Bet iimtiniais
atvejais gali bti, kad restitucijos natra vykdyti nemanoma. Pavyz diui, pripainus pirkimo-pardavimo sutart negaliojania negalima
taikyti restitucijos, jeigu daikt, kuris turi bti grintas, tretieji asme nys gijo siningai (CK 6.153 str. 2 d.). Teismas gali pakeisti restitucijos bd arba jos apskritai netaikyti, jeigu dl jos taikymo vienos i ali
padtis nepagrstai ir nesiningai pablogt, o kitos atitinkamai pagert. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali vietoje restitucijos
natra, kuri galt sudaryti dideli nepatogum, alims taikyti pinigin
kompensacij arba perkelti reikalavimo teis kitam asmeniui.
Jei vietoje restitucijos natra yra taikoma pinigin kompensacija,
piniginis ekvivalentas yra skaiiuojamas pagal tas kainas, kurios galiojo
tuo metu, kai skolininkas gavo tai, k privalo grinti. Bet jei grinti nas turtas sunaikintas arba perleistas, tai galimi tokio piniginio ekvivalento skaiiavimo bdai: 1) pagal turto vert jo gavimo metu; 2) pagal
turto vert jo sunaikinimo arba perleidimo metu; 3) pagal turto vert,
kuri galiojo restitucijos taikymo metu. Nustatant tokio grintino turto
vert atsivelgiama tai, kuriuo metu ta turto vert buvo maiausia. Bet
ios nuostatos taikomos tik tuomet, jei skolininkas buvo siningas, taigi
tokiu atveju restitucija taikoma ne dl jo kalts. Bet jei skolininkas
buvo nesiningas arba restitucija taikoma ne dl jo kalts, tai jis privalo
atlyginti didiausi turto vert.
Jei turtas sunaikintas dl nenugalimos jgos, restitucija netaikoma,
taiau skolininkas privalo perleisti kreditoriui reikalavim dl kompensacijos u uvus turt arba perduoti kreditoriui jau gaut kompensacij
u sunaikint turt. Pavyzdiui, jeigu daiktas buvo apdraustas, skolininkas privalo kreditoriui perduoti teis gauti draudimo atlyginim arba
jau gaut draudimo atlyginim 81. Bet jei skolininkas yra nesiningas
arba restitucija taikoma dl jo kalts, jis privalo imokti kreditoriui
pinigin kompensacij, nebent rodyt, kad daiktas bt uvs net ir
80
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje BUAB

DK Hermis draudimas" v AB lifavimo stakls", Nr. 3K-3-1107/2002, kat. 15.2.1.
81
102
valdomas kreditoriaus. Tokiu atveju skolininkas nuo pinigins kompensacijos mokjimo yra atleidiamas (CK 6.148 str. 2 d.).
Galimi atvejai, kai turtas sunaikintas i dalies arba yra sumajusi
jo vert. Tuomet restitucija taikoma i dalies natra, o sumajusi verts dalis kompensuojama pinigais (CK 6.149 str.). Siningas skolininkas, taikant restitucij, gali reikalauti ilaid, susijusi su grintino
turto prieira ir saugojimu (CK 6.150 str.), be to, jam lieka i turto
gauti vaisiai ir pajamos (pvz., gyvuli prieaugis, palkanos ir pan.), taiau praranda teis reikalauti i kreditoriaus atlyginti turtas ilaidas
vaisiams ir pajamoms (CK 6.151 str. 1 d.). Bet jei konstatuojamas skolininko nesiningumas arba restitucija taikoma dl jo kalts, skolininkas
neturi teiss turto duotus vaisius ir pajamas. Jis gali reikalauti, kad
kreditorius atlygint jam turtas btinas ilaidas vaisiams ir pajamoms
gauti (CK 6.151 str. 2 d.).
Taikant restitucij alys gali turti papildom ilaid, susijusi su
restitucijos taikymu, pavyzdiui, ekspertizs atlikimu, daikt gabenimu,
verts nustatymu ir pan. Kas ir kaip apmoka restitucijos ilaidas, taip
pat priklauso nuo ali siningumo. Pagal bendr taisykl alys, jei abi
siningos, apmoka restitucijos ilaidas lygiomis dalimis, jeigu nra susitarusios kitaip. Bet jei viena alis nesininga arba restitucija taikoma
ill jos kalts, visas restitucijos ilaidas turi atlyginti i alis (CK 6.152
slr.).
CK 6.153 straipsnyje nustatyta, kad restitucija neturi takos sining treij asmen teisms, kurios gytos daikt - restitucijos obckl. Tokio daikto, gyto pagal atlygintin sandor, i siningo gijjo
negalima ireikalauti, iskyrus CK 4.96 straipsnyje numatytas iimtis,
l'agal CK 4.96 straipsnio 2 dal i siningo gijjo bt galima ireikalauti nekilnojamj daikt, jeigu tok daikt savininkas prarado dl kit
isinen padaryto nusikaltimo. Kilnojamj daikt i siningo gijjo alima ireikalauti tik jei daiktas yra savininko arba asmens, kuriam
savininkas buvo perdavs j valdyti, pamestas arba i kurio nors i j
pagrobtas, arba kitaip be j valios nustojo bti j valdomas (CK 4.96
slr. I d.). Bet jei kilnojamasis arba nekilnojamasis daiktas neatlygintinai
gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti nuosavybn, tai savininkas turi teis ireikalauti daikt visais atvejais (CK 4.96 str. 3 d.).
I )aiktas negali bti ireikalautas, jei jis perduotas arba kitaip perleistas
U'ismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (pvz., parduotas i vary103
tini), nebent but rodytas turto gijjo varytinse nesiningumas 82.

Nuosavybs teis turt, pereinant teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, atsiranda i tam tikr juridini fakt, kurie savo visete sukuria gijjui teisines pasekmes, kai turto i jo negalima ireikalauti.
Vienas i toki fakt - gijjo siningumas, t. y. konstatavimas fakto,
kad gijjas neinojo, neturjo ir negaljo inoti, jog perleidiamo turto
jis gyti negali. Nepaneigus gijjo siningumo prezumpcijos, turtas
laikomas teistai gytu ir ne tik sudaryto sandorio, bet ir statymo (CK
4.96 str. 4 d.) pagrindu.
1. Kada taikoma restitucija?
2. Kokia yra restitucijos teisin prigimtis?
3. Kokie yra restitucijos bdai?
4. Kaip apskaiiuojamas piniginis ekvivalentas?
5. Kaip restitucijos atveju ginamos sining treij asmen tei
ss?
82
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 19 d. nutartis civilinje byloje

AB Lietuvos ems kio bankas" v. Teismo antstoli kontora prie Kauno miesto apylinks
teismo, Nr. 3K-7-1188/2002, kat. 15.2.1.1.
104
II SKYRIUS
SUTARI TEISE
11 skirsnis. SUTARI VIETA CIVILINJE TEISJE

Sutartys yra viena seniausi teisini form, naudojam kelet tkstantmei. Pagrindin sutari paskirtis - reguliuoti asmen tarpusavio
santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinka m sipareigojim nevykdymo teisines pasekmes. Reguliuojamoji sutari funkcija priartina sutart prie statymo. Bet sutarties slygos skiriasi
nuo teiss normos dviem esminmis ypatybmis: 1) sutartis ireikia jos
ali vali, o norminis aktas - j ileidusios valstybs institucijos; 2) su tartis yra skirta tik jos dalyvi elgesiui reguliuoti, ji sukuria teises ir pareigas jos alims, o teiss aktas paprastai yra bendra visiems elgesio tai sykl.
alys, sudarydamos sutart, turi suderinti sutarties slygas, nustatanias ali teises ir pareigas. Be to, alys, suderinusios sutarties slygas, yra saistomos ir t teisi bei pareig, kurios yra numatytos statyme, nes sutarties slygos negali prietarauti imperatyvioms teiss normoms. alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti arba panaikinti
imperatyvij teiss norm galiojimo ir taikymo, nesvarbu, kokia teis nacionalin ar tarptautin - ias normas nustato (CK 6.157 str.). Pavyzdiui, CK 6.252 straipsnis draudia ali susitarimus dl civilins
atsakomybs u nuostolius (al), padarytus dl skolininko tyios ar
didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydio apribojimo. Be to, CK ir
specialiuose statymuose gali bti nustatytos ali teiss ir pareigos, kurias alys, jei nenumat j savo sutartyje, turi vykdyti statymo pagrindu.
Pavyzdiui, pagal CK 6.314 straipsnio 5 dal, jei pirkjas laiku nesumo ka
u jam perduotus daiktus, pardavjas turi teis reikalauti i pirkjo ne
tik sumokti kain, bet ir mokti statym ar sutarties numatytas
palkanas. Taigi jei palkanos sutartyje nra numatytos, pardavjas turi
teis reikalauti CK 6.210 straipsnyje nurodyt statymo nustatyt palkan.
CK sutari teisei skirta etosios knygos II dalis. Taiau neabejo tinai svarbu suvokti sutari teis ir jos viet bendroje CK sistemoje.
Sutari teis i dalies yra savarankikas civilins teiss institutas, turintis
savo bendrsias nuostatas, kurios yra taikomos visoms sutartims at106
II skyrius. SUTARI TEIS.
sivelgiant sutari prigimt (CK 6.155 str. 1 d.) ir atskiras sutari

ris (etosios knygos IV dalis). Kartu i dalis sistemikai susijusi su
CK Pirmosios knygos nuostatomis, reglamentuojaniomis bendrsias
civilins teiss nuostatas (CK 6.154 str. 2 ir 3 d.), su Antrja knyga
Asmenys", taip pat su etosios knygos I dalimi, reglamentuojania
bendruosius prievoli nuostatus. Sutari teisei reikminga ir kodekso
Ketvirtoji knyga, reglamentuojanti daiktin teis, Treioji knyga eimos teis" ir Penktoji knyga - Paveldjimo teis", taip pat vairs
specials statymai, kuriuose yra sutari teiss nuostat (CK 6.155 str. 2
d.).
Sistemin sutari teiss analiz turi svarbi teorin ir praktin
reikm. Teorin reikm pasireikia tuo, kad: 1) sutari teis yra prievoli teiss bei civilins teiss dalis, ji turi bendrus civilins teiss ir
prievoli teiss poymius. Tai leidia sutari teisiniams santykiams
taikyti bendrsias CK nuostatas; 2) sutari teiss sistema turi poymi,
kurie skiria j nuo kit civilins teiss posistemi; 3) sutari teiss sistema susideda i daugybs element (sutari tip, ri ir pan.), ku ri
kiekvienas, turdamas bendrsias sutari savybes, kartu turi sav
specifik, reikaling ypatingo teisinio reguliavimo.
Praktin reikm pasireikia tuo, kad: 1) bet kuriam teisiniam santykiui arba ginui taikytinos tiek bendrosios, tiek ir specialiosios normos. Paprastai jos yra taikomos drauge: bendrsias konkretizuoja specialiosios. Jei bendrosios normos prietarauja specialiosioms, taikomos
specialiosios, nes btent jos atspindi reguliuojam santyki specifik;
2) tam, kad bt galima tiksliai nustatyti, kokias konkreias normas
taikyti teisiniam santykiui, reikia j teisikai kvalifikuoti. Neretai vienas
teisinis santykis turi kelis sutari poymius. Todl atsiranda poreikis
taikyti vairi sutari nuostatas; 3) civilini teisini sutari sistema
nuolat pltojasi; atsiranda nauj sutari. Nes daugeliu atvej jos ne prietarauja statymams, reikia sprsti klausim, kokiomis teiss normomis jas reglamentuoti. alys gali laisvai modeliuoti sutartis. Vienintelis reikalavimas nevardytai statymuose sutariai pripainti - jos turinys neturi prietarauti imperatyvioms teiss normoms, vieajai tvarkai ir
gerai moralei. Jei kurios nors sutarties negalima priskirti prie statymuose nustatyt tip, vadinasi, tai nauja sutartis, kuri tol, kol negavo
teisinio reglamentavimo, reglamentuojama bendrosiomis prievoli teiss
normomis, o jei j neutenka - artimiausi sutari taisyklmis (pa gal
statymo analogij).
107"
CK 6.156 straipsnio 6 punkte numatyta, kad kai sutarties slygos

nra nustatytos nei statymu, nei ali susitarimu, tai jas gino atveju
nustato teismas, remdamasis paproiais, teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais, statymu ir teiss analogija. Pavyzdiui, iki 2000
m. CK sigaliojimo praktikoje buvo sudaromos lizingo (finansins nuomos), faktoringo, distribucijos ir kitos sutartys, kuri nebuvo 1964 m.
CK. i nauj sutari turiniui atskleisti buvo taikomos atitinkamai
nuomos, pirkimo-pardavimo, panaudos, pavedimo ir kit galiojani
sutari nuostatos.
1. Kuo skiriasi sutartis ir norminis teiss aktas?
2. Kokios CK normos priskiriamos sutari teisei?
1. Ar sutarties slygomis yra laikomos tik tos slygos, dl kuri su
sitaria alys?
3. Ar gali asmenys sudaryti sutartis, kuri nenumato statymai?
108
12 skirsnis. SUTARI TEISS PRINCIPAI
Civilini teisini santyki subjektai, patys nusistatantys tarpusavio

teises ir pareigas, tarpusavio santykius privalo reglamentuoti nepaeisdami civilins teiss princip, principams pasitarnaujantys subjekt susitarimai negali bti ginami ir priverstinai gyvendinami teismine tvarka, nes negalioja (CK 1.80-1.81 str.). O jei alys sutartyje neaptar tam
tikr klausim, sutarties spragas btina upildyti taikant civilins teiss
principus.
CK 1.2 straipsnyje tvirtinti bendrieji civilini teisini santyki reguliavimo principai: subjekt lygiateisikumo, nuosavybs nelieiamumo, sutarties laivs, teisinio apibrtumo, proporcingumo ir teist lkesi, nesikiimo privaius reikalus, neleistinumo piktnaudiauti teise, visokeriopos civilini teisini santyki teismins gynybos.
CK 1.5 straipsnyje tvirtinti principai yra bendrieji teiss principai
-teisingumo, siningumo ir protingumo. Tai pamatins teisins vertybs, kuri taikymo btinumas specialiai pabriamas ir konkreiuose
sutartinius santykius reglamentuojaniuose straipsniuose, pavyzdiui,
CK 6.188, 6.200, 6.240, 6.253, 6.744, ir kituose straipsniuose.
Bendrieji civilini teisini santyki reguliavimo principai ir bendrieji civilins teiss principai taikytini ir sutari teiss institutui.
Tuo tarpu sutartiniams santykiams bdingi ir specifiniai principai
-sutarties laisvs principas, kuris tuo pat metu vardytas ir kaip bendrasis
teisini santyki reguliavimo principas, sutarties privalomumo, konsensualizmo, silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose. Bet ie
principai gali bti taikomi tik gyvendinant civilini santyki reguliavimo, teisingumo, protingumo bei siningumo principus, nes prieingu
atveju sutarties laisvs ir kiti specifiniai sutari teiss principai bt tik
fikcija.
109
12.1. Sutari laisvs principas

is principas yra taip pat ir vienas i civilini santyki teisinio reguliavimo princip. Sutari laisvs principas - ali valios pasireikimas.
Jei alis priversta sudaryti sutart - paeidiamas laisvs principas.
Sutari laisvs principas civiliniuose santykiuose gali pasireikti
keturiais aspektais: 1) laisve sudaryti sutart; 2) laisve atsisakyti sudaryti
sutart; 3) laisve nustatyti sutarties turin (iskyrus imperatyvias nor mas), taip pat laisve sudaryti sutartis, kuri statymas nenumato, jei tokia sutartis neprietarauja teisei, vieajai tvarkai ir gerai moralei.
Laisv sudaryti sutart pasireikia tuo, kad asmuo sutart sudaro
kada nori ir su kuo nori, iskyrus statymo nustatytus atvejus. Antai negalioja sutartis, sudaryta dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo
arba realaus grasinimo (CK 1.91 str.).
alys taip pat turi teis atsisakyti sudaryti sutart. Bet tam tikrais
atvejais valstyb siekia nustatyti tam tikras sutarties laisvs ribas, pa vyzdiui, drausdama atsisakyti sudaryti sutartis monms monopolininkms, jei toks atsisakymas riboja sining konkurencij. Tarkime, valstyb draudia atsisakyti sudaryti sutartis juridiniams asmenims, teikiantiems arba parduodantiems vieas, gyvybikai svarbias paslaugas arba
prekes (CK 6.161 str.).
alys turi teis laisvai sudaryti sutartis ir savo nuoira nustatyti
tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). is sutarties laisvs
principo aspektas klasikinje sutari teisje buvo gyvendinamas be
klii. Sutarties laisvs principas suformuluotas XIX a. atspindint tuo
metu vyravusi nuomon, kad valstyb neturi teiss kitis privaius
asmen reikalus, o teisins gynybos priemons negali bti suteikiamos
aliai vien todl, kad sutarties slygos jai yra per grietos arba neteisingos. Bet ilgainiui buvo atskleidiami socialiai alingi padariniai, kurie
gali atsirasti dl neribotos sutari laisvs. Todl iuolaikinje teisje
sutarties turin kai kuriais atvejais kontroliuoja valstyb, drausdama
sutarties slygas, prietaraujanias statymui, gerai moralei, siningumo ir protingumo principams. Todl CK yra nuostata, kad sutarties
slygas alys nustato savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties slygas nustato imperatyvios teiss normos (CK 6.156 str. 4 d.).
Sutarties ali laisv nustatyti sutarties turin riboja ir vieosios tvarkos
bei visuomens morals princip reikalavimai. Negalioja sutarties slygos, prietaraujanios vieajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).
no
Neabejotina, kad realiame gyvenime mogus nra visikai izoliuotas ir laisvas, jis yra visuomens dalis. Todl nustatomi tam tikri apribojimai. Bet valstyb gali kitis sutartinius santykius tik esant pakankamam pagrindui - apsaugoti silpnesns alies, visuomens, kreditoriaus
interes, viej tvark ir kt..
M. Braginskis visus galimus sutari laisvs ribojimus skirsto dvi
grupes: negatyviuosius ir pozityviuosius ribojimus. Negatyvieji - statymo nustatyti atvejai, tarp koki subjekt ir kokios sutartys negali bti
sudaromos. Pozityvieji - privalomi sutari sudarymo atvejai ir/arba
privalomas tam tikr slyg numatymas sutartyse. Tiek negatyvieji, tiek
ir pozityvieji ribojimai yra galimi ir pagal subjektus, ir pagal objektus 83.
Ribojimai pagal subjektus reikia, pavyzdiui, kad tam tikr ri sutartis
(lizingo, franizs, faktoringo ir kt.) gali sudaryti tik verslininkai. Gali
bti apribotos atskir juridini asmen galimybs sudaryti tam tikras
sutartis, pavyzdiui, normos, draudianios sudaryti tam tikras sutartis
bankams, draudimo monms ir pan. Tam tikri ribojimai galimi dl atskir subjekt veiklos licencijavimo. Kai kuriose sutartyse (gyvenamosios patalpos nuomos) alimi gali bti tik fizinis asmuo. Subjektams taikom reikalavim nesilaikymas gali bti pagrindas pripainti sutart
negaliojania (niekine arba nuginijama) arba taikyti tokiai sutariai
kitoki sutari modelius ar bendrsias nuostatas (pvz., jeigu pirkjas
sutartyje yra juridinis asmuo, bet gyja prekes ne verslo poreikiams, nebus galima taikyti nei vartojimo pirkimo-pardavimo, nei didmeninio
pirkimo-pardavimo sutari nuostat, o reiks taikyti bendrsias pirkimo-pardavimo sutari nuostatas).
Tam tikrais atvejais statymo leidjas numato privalomas sutarties
slygas, pavyzdiui, lizingo sutarties dalykas gali bti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet negali bti em ir
gamtos itekliai (CK 6.568 str. 1 d.).
Pozityvieji sutari laisvs ribojimai, kaip minta, pasireikia tuo,
kad sudaryti sutart arba traukti j tam tikr slyg btina vienai arba
abiem sutarties alims. Pavyzdiui, CK 6.161 straipsnio 2 dalis numato
juridinio asmens (verslininko) pareig sudaryti sutart su bet kuriuo
asmeniu, kuris kreipiasi; vieosiose sutartyse numatomos preki ir paslaug kainos bei kitos slygos turi bti vienodos visiems tos kategorijos
vartotojams (CK 6. 161 str. 4 d.). Be to, CK 6.156 straipsnio 1 dalyje
EparHHCKHii M. H., B HTPHHCKHH B. B. floroBopHoe npaBO, c. 161.
111
numatyta ali teis laisvai sudaryti sutartis tuo pat metu sieja tai su
neprietaravimu statymui. Tad jei statymas numato konkreius sutarties turinio reikalavimus, tai jie ir turi atsispindti sutartyje.
Sutari laisvs principas kinta kintant istorinms slygoms, bet
lieka svarbiausiu sutari teiss principu.
12.2. Sutari privalomumo principas
Sudarytos sutarties alys negali vienaalikai atsisakyti. CK 6.189
straipsnyje tvirtinta nuostata, jog teistai sudaryta ir galiojanti sutartis
turi jos alims statymo gali.
Sutarties nesilaikymas arba kitoks paeidimas lemia civilin atsakomyb. Bet, kaip ir kiekvienas principas, sutarties privalomumo principas {pacta sunt servanda) nra absoliutus, nes derintinas su kitais
bendraisiais civilins teiss principais. Jau kanon teis suformulavo
princip rebus sic stantibus (esminis aplinkybi sudarius sutart pasikeitimas pateisina jos nevykdym). Taigi bt neteisinga ir nesininga
versti sutarties al vykdyti sutart, jei antroji alis paeidia savo sutartinius sipareigojimus, j nevykdo arba, tarkime, paaikja, kad viena i
ali buvo nesininga sudarydama sutart, pasinaudojo antrosios alies
silpnumu, neimanymu, nepatyrimu ir pan. Todl sininga alis turi
teis sutarties atsisakyti. CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad alis
gali nutraukti sutart, jei kita alis sutarties nevykdo arba netinkamai
vykdo ir tai yra esminis sutarties paeidimas. iuo atveju alis gali nutraukti sutart nesikreipdama teism. Pavyzdiui, jei ilaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju rentos davjas nevykdo savo pareig pagal
sutart, rentos gavjas turi teis laikyti tai esminiu sutarties paeidimu ir
nutraukti sutart. alis gali nutraukti sutart, jeigu iki sutarties vykdymo
termino pabaigos i konkrei aplinkybi matyti, kad kita alis paeis
sutart i esms (CK 6.219 str.). Pavyzdiui, statybos rangos sutarties
atveju akivaizdu, kad rangovas iki sutartyje numatyto termino pabaigos
neubaigs numatyt statybos darb. alis gali atsisakyti sutarties arba
atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira
jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum (6.228 str.
1 d.). Pavyzdiui, pardavjas, pasinaudodamas pirkjo neinformuotumu
apie gaminam rang ir tuo, kad pirkjui rangos nedelsiant reikia tam,
kad vykdyt savo sutartinius sipareigojimus pagal pirkjo sudaryt
112
sutart su treiuoju asmeniu, parduoda jam pasenusi technologij

rang u toki kain, u kuri tas pats pardavjas parduoda naujausi
technologij rang. Tokiu atveju pirkjas turi teis atsisakyti sutarties
arba prayti teism pakeisti sutarties slyg dl rangos kainos.
vairi ali teiss doktrinos ir praktika sukr vairias teorijas, pateisinanias sutarties nevykdym. Bendrosios teisins sistemos alyse
sukurta frustracijos (frustration) doktrina. Kontinentinje teisje panai
doktrina vardijama kaip nenugalimos jgos (force majeure) institutas
(Lietuvos CK 6.212 str.).
12.3. Konsensualizmo principas
Sutarties esm - ali susitarimas, j valios iraika. Susitarimo
(valios iraikos) faktui kiti veiksniai neturi turti takos. Tokios nuostatos komerciniams santykiams reguliuoti yra tvirtintos 1980 m. Jungtini Taut konvencijos dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari 11 straipsnyje ir UNIDROIT tarptautini komercini sutari
princip 1.2 straipsnyje. Konsensualizmas84 prieingas formalizmui, nes
formalizmas teikia prioritet ne ali valiai, o tos valios iorinei formai
- dokumento suraymui, notarinei formai ir pan. Vertinant istorikai,
sutari teisei bdingas formalizmas (sutart antspauduoti, paliudyti
liudytoj paraais ir pan.). Bet iuolaikinei teisei bdingas ne formalizmas, o konsensualizmas. Prof. V. Mikelnas nurodo, kad formals reikalavimai pateisinami vienu atveju, t. y. kai jie btini siningos alies ir
vieajam interesui apsaugoti. Visais kitais atvejais formalizmas vertintinas kaip nepagrstas valstybs kiimasis privaius ali santykius ir j
valios reikms menkinimas85. Konsensualizmas reikalauja atskleisti
tikruosius ali ketinimus, o ne tik nagrinti sutarties tekst. Konsensualizmo prioritetas pabriamas vairiuose CK straipsniuose. Pavyzdiui,
CK 6.193 straipsnis numato, kad aikinant sutart pirmiausia turi bti
nagrinjami tikrieji sutarties ali ketinimai, o ne vien remiamasi paodiniu sutarties teksto aikinimu. Jei ketinim negalima nustatyti, vadovaujamasi protingumo kriterijumi; CK 6.195 straipsnyje numatyta teismo teis paalinti sutarties spragas vienos i ali reikalavimu. Teismas
1
Lot. consensus ad idem - sutikimas dl to paties dalyko, bendra nuomon. '

Mikelnas V. Sutari teis // Justitia. 1996, p. 46.
113
atsivelgia dispozityvisias teiss normas, ali ketinimus, sutarties

tiksl ir esm, siningumo, protingumo, teisingumo kriterijus ir kt.
12.4. Silpnosios alies gynimo sutartiniuose
santykiuose principas
Norint gyvendinti princip reikia formaliai atsisakyti civilini
teisini santyki dalyvi lygybs principo bei sutarties laisvs, nes suteikiant silpnajai aliai papildom teisi atitinkamai jos kontrahentui suteikiama papildomai pareig. Kartais teisinje literatroje tai tapatinama su kreditoriaus interes gynimu. Bet tai nra visikai tapatu kalbant apie silpnosios alies gynim plaija prasme.
Teisini santyki dalyviai dl j skirtingo profesinio statuso, materialins padties arba kit prieasi gali bti absoliuiai nelygs. Pavyzdiui, akivaizdiai nelygias galimybes turi pagal banko indlio sutart
komercinis bankas ir fizinis asmuo - indlininkas. Jei nebt imamasi
teisinio reguliavimo lygmeniu atitinkam priemoni, stiprioji prievols
alis turt visikai paklusti silpnajai aliai. Todl gana daug CK norm
skirta silpnajai aliai ginti. Vienas i tokio gynimo pavyzdi yra vartotoj teisi gynimas, pateiktas CK 6.188 straipsnyje, reglamentuojaniame vartojimo sutari sudarymo ypatumus, CK 6.193 straipsnyje,
reglamentuojaniame sutari aikinimo taisykles, CK 6.228 straipsnyje
dl esmins ali nelygybs ir kt.
Nuo 7-ojo deimtmeio beveik vis Europos valstybi statymai
grindiami idja, kad vartotojas, kaip silpnoji alis, turi bti ginamas
nuo sutari slyg, kurias primeta stiprioji alis - verslininkas. Bet paymtina, kad vien tik, pavyzdiui, ali nelygiavert turtin padtis
arba vienos i ali neapdairumas negali bti pagrindas pripainti sutart
negaliojania. Tam, kad sutartis arba atskiros jos slygos bt pripaintos negaliojaniomis, reikia nustatyti, jog stipresnioji alis, sudarydama sutart, pasinaudojo silpnesniosios alies padtimi, o pastaroji dl
tokio elgesio nepajgi daryti tak sutarties turiniui.
114
1. Kokie principai taikomi sutari teisje?
2. Kokia yra sutari laisvs principo esm?
3. Ar sutari laisvs principas yra absoliutus?
4. Kokiais atvejais alis gali vienaalikai nutraukti sutart?
5. Kokiais atvejais alis gali atsisakyti sutarties arba atskiros jos s
lygos?
6. Kokia yra konsensualizmo principo esm?
7. Kaip ginamos silpnosios alies sutartiniuose santykiuose teiss?
115
13 skirsnis. SUTARTIES SAMPRATA IR REIKME

Terminas sutartis" civilinje teisje turi vairi reikmi. Sutartimi
suprantamas ir juridinis faktas, esantis prievols pagrindu, ir pati sutartin prievol, ir raytinis dokumentas, kuriame tvirtinta sutartin prievol.
Sutartis (kaip juridinis faktas) yra dviej arba daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai
vienas arba keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui arba asmenims
atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo j atlikimo), o pastarieji
gyja reikalavimo teis (CK 6.154 str. 1 d.).
Sutartis yra labiausiai paplitusi sandori ris. Tik vienaaliai sandoriai (pvz., testamentas) nelaikytini sutartimis. Sutartims taikomos
kodekso normos, reguliuojanios dvialius ir daugiaalius sandorius.
Kaip ir bet kuris sandoris, sutartis yra jos ali valios iraika. Bet
is valios aktas turi specifini bruo, atskiriani civilin sutart nuo
kit juridini fakt, ireikiani vali, pavyzdiui, susitarimo" arba
sutikimo". Svokos sutartis" ir susitarimas" savo apimtimi ne visada
sutampa. Sutartis - tai susitarimas, taiau ne kiekvienas susitarimas yra
sutartis. Sutarties svokoje, be susitarimo, pabriamas ir kitas momentas: sukrimas, pakeitimas arba nutraukimas civilini teisini santyki.
Jei io poymio nra, nra ir sutarties. Esminis sutarties, kaip susitarimo, poymis yra ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, pagal
kriterij sutartis atribojama nuo kit susitarim, nesukuriani teisini
padarini. CK taip pat yra svoka sutikimas". i svoka vartojama alies valios iraikai paymti, pavyzdiui, disponavimas bendrja daline
nuosavybe bendraturi sutikimu, t. y. sutart sudaro vienas asmuo, o
sutikim duoda visi. Taigi treiojo asmens sutikimas yra juridinis faktas
kaip btina slyga sandoriui sudaryti.
Sutari reikm. Sutartis yra viena reikmingiausi priemoni jos
ali tam tikriems interesams suderinti. Sutartimis yra forminami turtiniai ir kai kurie neturtiniai fizini asmen, juridini asmen bei fizini
ir juridini asmen santykiai. Daniausiai sutartys sudaromos siekiant
sukurti teisinius santykius, reiau - juos pakeisti arba panaikinti. Sutar6
II skyrius. SUTARI TEISE.
lis yra operatyviausia ir lanksiausia priemon gamintojo ir vartotojo

tarpusavio santykiuose; sutarties pagrindu fiziniai asmenys disponuoja
savo turtu, gyja materialines vertybes, tenkina dvasinius poreikius. Sulartys yra verslo pagrindas, visuomens materialini vertybi naudojimo pagrindas ir t. t. Tuo pat metu sutarties vertybs egzistuoja tiek,
kiek sutartyje yra atspindta jos ali laisva valia, tikrieji ketinimai.
1. Kokiomis reikmmis civilinje teisje vartojamas terminas su
tartis"?
2. Kaip suprantama sutartis kaip juridinis faktas?
3. Kuo skiriasi sutartis nuo susitarimo?
4. Koks sutarties ir sandorio santykis?
5. Kokia yra sutari reikm?
117
14 skirsnis. BENDRA SUTARI SUDARYMO

TVARKA
Sutarties sudarymo modelis sukurtas seniai. Tradicikai yra susiklost du savarankiki sutari sudarymo bdai: sutari sudarymas su
dalyvaujaniais ir su nedalyvaujaniais asmenimis. Sutari sudarymui
su nedalyvaujaniais bdinga tai, kad egzistuoja laiko atotrkis tarp
ali valios iraikos sudaryti sutart, nes alys yra skirtingose vietovse.
Tokio atotrkio nra, kai abi alys dalyvauja drauge.
CK isamiai reglamentuota sutari sudarymo tvarka (CK etosios knygos XII skyrius). Pagal sudarymo bd sutartys gali bti sudaromos: 1) abipusi deryb bdu, kai abi alys pateikia slygas ir jas suderina; 2) prisijungimo bdu - derybos nevyksta, standartines slygas
parengia viena i ali. Atsivelgiant tai numatytas skirtingas teisinis
reglamentavimas. Jei sutartis sudaroma prisijungimo bdu, taikytinos
CK 6.185, 6.186 ir 6.187 straipsni taisykls, kurios netaikomos sudarant sutartis abipusi deryb bdu.
Bet kuriuo atveju tam, kad alys galt pasiekti susitarim ir sudaryti sutart, btina, kad viena alis pasilyt sudaryti sutart, o kita alis
- sutikt su iuo pasilymu. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nurodoma,
kad sutartis yra sudaroma pateikiant pasilym (ofert) ir priimant pasilym (akcept) arba kitais ali susitarim pakankamai rodaniais
veiksmais. Taigi sutariai sudaryti btinas vienos alies pasilymas ir
kitos alies pritarimas jam. Todl sutarties sudarymas yra dviej stadij.
Pirmoji - silymas sudaryti sutart - oferta, antroji - sutikimas su pasilymu - akceptas86. Atitinkamai asmuo, pasils sudaryti sutart - oferentas, sutiks su tokiu pasilymu - akceptantas. Paymtina, kad kai
kuriais atvejais neutenka tik pateikti pasilym arba sutikti su juo, bet
Kai kurie autoriai, pavyzdiui, S. Denisovas, nurodo, kad sutarties sudarymo procese yra ir treioji stadija, t. y. ne tik pasilymo (ofertos) pateikimas ir to pasilymo akceptavimas, bet ir oferento akcepto gavimas. Autoriaus nuomone, dviej sutarties sudarymo stadij iskyrimas paneigia teisikai reikming akcepto gavimo fakt. r.: C. A.
fleHHCOB. O nopflflKe 3aioiK>HeHiw floroBopa. AKTyantHbie BonpocH rpaacaaHCKoro
npaBa. MocKBa, 1999, c. 246.
118
reikia taip pat perduoti daikt, atlikti teisin registracij, jei su tuo stalymas sieja sutarties sudarymo moment. Bet tokie veiksmai ne visada
btini, kad sutartis bt sudaryta. Todl daikt perdavimas ir teisin
sutarties registracija yra laikytinos fakultatyvinmis sutarties sudarymo
stadijomis.
Be to, nurodytos sutarties sudarymo stadijos negali bti visos apimlies taikomos bet kurioms sutartims. Siek tiek kitokia sutari sudarymo tvarka taikytina, pavyzdiui, daugiaalms sutartims, tokioms kaip
steigimo, jungtins veiklos (partnerysts) ir kt. Tokios sutartys dl j
specifikos ne visada sudaromos pateikiant pasilym ir j akceptuojant.
Kai kurios sutartys turi bti sudaromos specialia statymuose nustatyta forma, kurios nesilaikymas daro sutart negaliojani (pvz., nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis yra ali pasiraytas ir
notaro patvirtintas dokumentas). Ikisutartiniai ali santykiai dl toki
sutari sudarymo (pasilymo pateikimas, jo primimas) neturi tos teisins reikms, t. y. atskiros toki sutari stadijos negyja ofertos ir
akcepto prasms. Tokiais atvejais kiekviena alis tampa teisikai pareigota tik sudarius sutart statymo reikalaujama forma.
Paymtina ir tai, kad i pirmo vilgsnio paprasta sutarties sudarymo schema (ofertos pateikimas ir jos primimas) nra tokia paprasta,
nes vairiose valstybse oferta ir akceptas bei sutarties sudarymo mo mentas suvokiami skirtingai87. Pagal CK sutartis laikoma sudaryta, kai
ol'erentas gauna akcept, jei sutartyje nenumatyta kas kita (CK 6.181
si r. 1 d.). alys turi susitarti dl vis esmini sutarties slyg. Jei dl
maiau svarbi slyg nesusitarta, ginas gali bti sprendiamas teisme
(CK 6.162 str.).
Oferta - tai pasilymas, turintis kai kuri individualizuojani poymi ir sukeliantis statymo numatytus teisinius padarinius tiek asmeniui, pateikianiam t pasilym (oferentui), tiek ir asmeniui, kuriam
pasilymas yra skirtas (akceptantui). Kadangi teisiniai padariniai yra
labai reikmingi abiem alims, statymas kelia ofertai grietus reikalavimus, kuri nesilaikant neatsiranda joki teisini padarini arba bent
j a u toki, kuriuos statymas sieja su ofertos pareikimu. Oferta yra valios iraikos aktas, kuriame ireikta valia asmens, norinio sudaryti
sutart su vienu arba keliais konkreiais asmenimis, kuriems adresuo87
Apie sutarties sudarymo stadij reglamentavim vairi valstybi teiss sistemose
/.: V. Mikelnas. Sutari teis, p. 247-290.
119"
jamas pasilymas sudaryti sutart. Taigi oferta turi bti pareikta ketinant sukurti teisin santyk. Oferentas turi suvokti teisinius padarinius.
Paprastas pasilymas, tarkime, pokalbio metu nebus savaime teisikai
pareigojantis, nors ir sudomint t asmen, kuriam pasilymas yra skirtas. Pavyzdiui, jei asmuo pokalbio metu pareikia, kad jis parduot
savo automobil kam nors u 1000 lit, tai nereikia, kad jo panekovas,
nors ir susidomjs tokiu silymu, turt teis reikalauti parduoti automobil u toki kain.
Ofertai taikytini reikalavimai. Teisin ofertos prigimtis - tai vienaalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas 88. Ofertos
padariniai - jei konkretus adresatas atsilieps ir ta ar kita forma pareik
sutinks sudaryti sutart ofertoje nurodytomis slygomis, sutartis turi
bti pripainta sudaryta.
CK numato ofertai taikytinus reikalavimus: 1) pakankamas ofertos
apibrtumas (pasilymas turi bti aikiai apibdintas (CK 6.167 str. 1
d.). Apibrtumas reikia, kad oferentas tvirtai apsisprend ir laiko save
saistomu savo pasilymu, jei jis bus akceptuotas. Nelaikytinas oferta
atvejis, kai oferentas pasilieka sau teis galutinai sprsti adresatui atsakius. Ofertos neapibrtumo atveju tai aikinama akceptanto naudai;
2) oferta ireikia oferento ketinim bti sutarties saistomam ir parei
gotam akcepto atveju, t. y. adresatas, gavs pasilym, turi mokti pa
daryti ivad, kad jam utenka ireikti sutampani su oferentu vali;
3) ofertoje turi bti nurodytos esmins sutarties slygos: a) pasilymas
turi apimti visas esmines konkreios sutarties slygas. Kokios slygos
yra laikytinos esminmis, priklauso nuo konkreios sutarties ries;
b) pasilymo slyg skaiius yra maksimalus, t. y. adresatui primus
pasilym be ilyg, oferentas negals keisti ofertos slyg. Bet tai vis
dlto neturt reikti, kad jei kuri nors slyga, bdama esmine tos su
tarties ries slyga, ofertoje nenurodyta, tai oferta visais atvejais yra
negaliojanti. Pavyzdiui, jei ofertoje nra aptarta parduodamo daikto
kokyb, tai vadovaujamasi CK 6.327 straipsniu, kuriame paymima, kad
jei sutartyje nra nurodym dl kokybs, ji turi atitikti prastus reikala
vimus. Be to, jei sutartis sudaroma su asmenimis, su kuriais jau buvo
88
Teisinje literatroje bt galima surasti dvejop nuomon dl ofertos teisins

prigimties. Vieni oferta ir akcept laiko vienaaliais sandoriais (A. G. Aleksandrovas, V.
Ansonas ir kt.), kiti (pvz., V. Gavze'as) kategorikai prietarauja tokiam ofertos vertini mui ir laiko tai dvials sutarties sudtinmis dalimis.
120
seniau sudaromos sutartys, ankstesns sutartys gali bti reikmingos

ofertos turiniui (pvz., jei tarp ali yra susiklost ilgalaikiai komerciniai
ryiai dl konkrei preki pirkimo-pardavimo, tai net ir nesant ofertoje
nurodytos kainos gali bti remiamasi tomis kainomis, kurios egzistavo
ankstesnse sutartyse tarp t pai ali). Jei ofertoje nra kuri nors
esmini slyg, ji galios, jei joje bus nurodyta, kad oferentas leidia
akceptantui nustatyti t slyg savo nuoira ir i anksto su tuo sutinka.
Sudtingesnms sutartims (pvz., statybos rangos) neutenka tik
pasilymo, reikia pridti ir technin dokumentacij; 4) paprastai oferta
turi turti aik adresat. Adresato aikumas suvokiamas skirtingai.
Labai paplitusi buvo nuomon, kad oferta visada turi bti adresuota
konkreiam asmeniui. Tai kildinama i romn teiss principo ad incerlam personum, t. y. ofertos negalima numesti miniai"89. iuo metu yra
paplit vairaus pobdio viei kvietimai sudaryti sutartis, todl CK
jtvirtinta vieosios ofertos galimyb isaugant visus kitus reikalavimus
ofertai (CK 6.171 str.). Vieja oferta laikomas visiems skirtas pasilymas sudaryti sutart, taip pat preki paymtomis kainomis idstymas
parduotuvs vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo paadjimas u tam
I ikrus atliktus veiksmus. Taigi vieajai ofertai yra bdingi ie poymiai:
I) pagal bendr taisykl joje turi bti nurodytos visos esmins sutarties
slygos; 2) ji adresuojama neapibrtam asmen ratui 90. Vieja oferta
nelaikomi kainoraiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacin
mediaga, iskyrus statymo numatytas iimtis (CK 6.171 str. 3 d.). Tok i a iimtis, pavyzdiui, padaryta CK vartojimo pirkimo-pardavimo sula
ri ai, pagal kuri daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ir apraymuose laikomas vieja oferta, jeigu yra nurodytos
esmins pirkimo-pardavimo sutarties slygos (CK 6.352 str.).
Oferta sigalioja ne nuo pateikimo momento, o nuo momento, kai
ja gauna akceptantas (CK 6.168 str. 1 d.), t. y. iki to momento arba tuo
ios koncepcijos alinink pozicijos nagrinjamos: EpariiHCKHH M. H.,

BHT-|)MIICKHH B. B. ôroBopnoe npaBO, c. 197.
"" Paymtina, kad vieas atlyginimo paadjimas (CK 6.945 str.), vieas konkursas
(CK 6.947 str.) nra laikytini pasilymais neapibrtam asmen ratui vieosios ofertos
piasme, nes ia teisins pasekms atsiranda ne i sutarties, o i vienaalio sandorio
(pa-/.iilo). ie santykiai nra sutartiniai jau vien todl, kad veiksmai, u kuriuos
paadtas .ii lyginimas, premija ir pan., gali bti atlikti net ir neinant, kad paadtas
atlyginimas, Ino larpu sutariai reikia, kad pasilymas bt akceptuotas.
12T
momentu, kai j gavo akceptantas, oferentas turi teis of ertos atsisakyti

(CK 6.168 str. 2 d.).
Svarbu ir tai, ar oferentas ofertoje nurod akceptavimo termin, ar
ne. Jei terminas nurodytas, tai vis termin ofertos ataukti negalima, t.
y. jei, pavyzdiui, per t laik oferentas susitaria su kitu asmeniu, akceptantas nepraranda teiss reikalauti oferento vykdyti sutart arba
atlyginti nuostolius. Jei akceptavimo terminas nra nurodytas, akceptavimo terminu laikytinas protingas terminas atsivelgiant konkreias
aplinkybes, tarp j - ir ali naudojam ryio priemoni galimybes. Jei
oferta odin, ji turi bti akceptuojama nedelsiant, nebent konkreios
aplinkybs leist daryti prieing ivad (CK 6.174 str.).
Oferta tampa saistania ne nuo jos pasiuntimo, o nuo to momento,
kai adresatas j gavo91. Taigi iki to momento oferentas gali atsisakyti
ofertos. Be to, oferta, net ir neataukiam, oferentas gali panaikinti,
jeigu praneim apie ofertos panaikinim adresatas gauna anksiau
negu oferta arba kartu su ja (CK 6.168 str. 2 d.). Kol sutartis nesudaryta, oferta galima ataukti, jeigu praneim apie jos ataukim akceptantas gauna prie isisdamas akcept. Bet oferta negali bti ataukta,
jeigu ofertoje nurodant jos akceptavimo termin ar kitokiu bdu yra
nustatyta, kad ji neataukiama arba jei akceptantas turjo proting pagrind manyti, kad oferta yra neataukiama, ir remdamasis ja atitinkamai veik (CK 6.169 str. 2 d.).
Sutartyse, sudaromose prisijungimo bdu, oferentas visada yra
standartines sutarties slygas silanti alis.
Ofertos teisin galia baigiasi, jei: 1) per nurodyt ofertoje termin
(per proting termin, jei terminas nenurodytas) oferentas negauna
sutikimo su jo pasilymu; 2) oferentas gauna neigiam atsakym jo
pasilym; 3) oferentas gauna i adresato sutikim sudaryti sutart kitomis slygomis; 4) atsakymas apie sutikim sudaryti sutart bus isistas vliau nei per termin, kuris nurodytas ofertoje (iskyrus atvejus, kai
oferentas apie tai, kad akceptas gautas pavluotai, pranea akceptantui
arba nusiunia jam atitinkam patvirtinim - CK 6.176 str. 1 d.).
91
Gavimo momentas reikmingas ir nustatant, nuo kada skaiiuotinas akceptavimo

terminas. ia prasme apskritai i dviej konstrukcij, egzistuojani vairi valstybi
teisinje praktikoje, - praneimo gavimo" ir praneimo isiuntimo" - Lietuvos CK
6.175 str., kitaip nei, pavyzdiui, Rusijos CK, pasirinktas isiuntimo", o ne gavimo"
momentas. O tai reikia, kad oferentas neatsako u tai, kas vyko nuo ofertos isiuntimo
iki jos gavimo (pavluoto pristatymo ir pan.).
122
Akceptui taikytini reikalavimai: 1) akceptas, kaip ir oferta, yra valios

iraika - taip ireikiamas sutikimas su pateiktu pasilymu 92. Juridin
reikm turi tik visas akceptas, t. y. pritarimas visai ofertai. Akceptu
nelaikomas tik praneimas, kad gauta oferta. Atsakymas keliant kitas
slygas nra akceptas, o tik nauja oferta, t. y. jei sutikimas sudaryti su tart pateiktas silant kitas, nei nurodyta ofertoje, slygas, tai toks atsakymas laikytinas atsisakymu akceptuoti, t. y. nauja oferta (iskyrus CK
6.178 str. 2 d. numatytus atvejus). iuo atveju alys pasikeiia vietomis:
akceptantas tampa oferentu su visais ofertai taikomais reikalavimais;
2) jei ofertoje nurodytas jos akceptavimo terminas, akceptas turi bti
isistas laikantis io termino; 3) akceptavimas gali bti atliktas odiu,
ratu, konkliudentiniais veiksmais, tyljimu. Akceptas turi bti atliktas
ratu, jei pagal statym raytins sutarties formos nesilaikymas daro j
negaliojani arba jei akceptas galt bti ireiktas odiu, bet oferentas prao atsakyti ratu. odinio akcepto utenka, jei statymas arba
ali susitarimas nereikalauja raytins formos. Ypatingas yra tyljimo
reglamentavimas: tyljimas ir neveikimas savaime nelaikomas akceptu.
Tai prezumpcija. Todl pagal bendr taisykl laikytina, kad jei akceptantas neatsako pateikt oferta, tai jis atsisako sudaryti sutart. Bet
jeigu ofertoje nurodyta galimyb j akceptuoti nepraneant apie tai
oferentui (tyljimu arba konkliudentiniais veiksmais) arba tokia ivada
darytina atsivelgiant egzistuojanius ali santykius arba paproius,
tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai baigiami
atlikti atitinkami akceptanto vali ireikiantys veiksmai (CK 6.173 str.
3 d.). Be to, CK yra nuostat, kai tyljimas pripastamas sukurianiu
teisines pasekmes, pavyzdiui, nuomotojo ir nuomininko tyljimas pasibaigus nuomos sutarties terminui reikia jos pratsim (CK 6.481 str.)
ir kt. Tyljim reikia skirti nuo neveikimo, nes neveikimas visada yra
adresato valios nebuvimas. Kitaip nei tyljimas, neveikimas reikia atsisakym, jei statymas numato atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdiui,
nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas turi bti formintas pardavjo ir pirkjo pasiraytu primimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Jei viena alis vengia pasirayti sutartyje nurodyt perdavimo dokument, laikoma, kad pirkjas atsisako priimti, o
pardavjas atsisako perduoti daikt (CK 6.398 str.); akceptas gali bti
ireiktas konkliudentiniais veiksmais, rodaniais akceptanto vali; pa1
Savo teisine prigimtimi akceptas, kaip ir oferta, laikytinas vienaaliu sandoriu.
123
vyzdiui, daikt palikimas viebuio numeryje arba kitoje skirtoje vietoje

reikia perdavim saugoti viebuiui ir pan.; 4) oferta turi bti akceptuojama per oferento nurodyt termin, o jei terminas nenurodytas
-per proting termin93 atsivelgiant konkreias aplinkybes, tarp j - ir
ali naudojam ryio priemoni galimybes (CK 6.174 str. 1 d.). odin
oferta akceptuotina nedelsiant, jei atsivelgiant konkreias aplinkybes
nedarytina kitokia ivada (CK 6.174 str. 2 d.).
Akceptantas turi teis ataukti savo akcept. Akceptas netenka galios, jeigu praneim apie jo ataukim oferentas gauna anksiau arba
tuo paiu metu, kai akceptas sigalioja (CK 6.177 str.).
Sutarties sudarymo momentas ir vieta. Svarbi reikm turi sutarties
sudarymo momento ir vietos nustatymas, nes nuo to priklauso, koki
teis taikyti sutarties aikinimui, tai lemia teismingumo klausimus, iekinio senaties termino skaiiavimo pradi ir pan. Sutarties sudarymo
moment ir viet reglamentuoja CK 6.181 straipsnis.
Sutarties sudarymo momentas - kai oferentas gauna akcept, jei
statymuose arba sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.181 str. 1 d.). Kitokios taisykls taikomos realinms sutartims, kuri sudarym lemia
daikto perdavimas. Kai pagal statymus arba ali susitarim turt btina
perduoti, sutartis bus laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo
(CK 6. 181 str. 5 d.). Be to, kai kurioms sutartims numatytos specialios
taisykls, nurodanios sutarties sudarymo moment, pavyzdiui,
energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo
rengini prijungimo prie energijos tiekimo tinkl) (CK 6.384 str. 1 d.).
Teisinje literatroje diskutuojama, nuo kokio momento laikoma, jog
sutartis sudaryta, jei oferta patvirtinta konkliudentiniais veiksmais
-nuo momento, kai atliekami tie veiksmai, ar nuo momento, kai oferentas suinojo, jog jie atlikti. Pagal ms CK nuostatas sutartis bus laikoma sudaryta nuo momento, kai atliekami konkliudentiniai veiksmai,
bet, pavyzdiui, M. Braginskio nuomone, reikt nustatyti, jog sutartis
laikoma sudaryta nuo to momento, kai apie atliktus konkliudentinius
veiksmus suino oferentas - kitaip oferentas gali atsidurti keblioje padtyje, nes gali ilgai neinoti, kad sutartis yra galiojanti ir teisikai pa-
reigojanti94. Jei deryb metu viena i ali pareikia, kad sutarties ji

nelaikys sudaryta, kol nebus susitarta dl tam tikr slyg, arba tol, kol
susitarimas nebus atitinkamai formintas, sutartis laikoma nesudaryta
tol, kol alys dl t slyg nesusitaria arba savo susitarimo reikiamai
neformina (CK 6.181 str. 3 d.).
Sutarties sudarymo vieta yra oferento gyvenamoji arba verslo vieta,
jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 181 str. 2 d.), sutarties sudarymo vieta vis pirma svarbi nustatant, kokia teis taikytina sutariai, jei
alys dl to nesusitar (CK 1.37 str.). Be to, sutarties sudarymo vieta
gali bti reikminga sprendiant kitus i sutarties kylanius klausimus.
Antai pagal CK 6. 313 straipsn kainai pirkimo-pardavimo sutartyje
nustatyti, jei alys jos nenurod, yra svarbi sutarties sudarymo vieta;
pagal 1956 m. Tarptautinio krovini veimo keliais konvencijos 23
straipsn nustatant vejo prarast krovinio ar jo dalies vert remiamasi
jo verte toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas veti. Sutarties sudarymo vieta yra svarbi ir j vykdant (CK 6.52 str.). Pagaliau sutarties sudarymo vieta kilus ginui yra svarbi sprendiant teismingumo
klausim. Pavyzdiui, iekinys dl sutari, kuriose nurodyta vykdymo
vieta, gali bti pareikiamas pagal sutarties vykdymo viet (CPK 30 str.
9 p.).
1. Kokiais bdais sudaromos sutartys?
2. Kas yra oferta?
3. Kokius reikalavimus turi atitikti oferta?
4. Kas yra laikoma vieja oferta?
5. Nuo kokio momento oferta tampa saistania?
6. Kokios yra ofertos ataukimo taisykls?
7. Kas yra akceptas?
8. Kokius reikalavimus turi atitikti akceptas?
9. Kokiomis formomis akceptas gali bti ireiktas?
10. Kaip nustatomas sutarties sudarymo momentas ir vieta?
93
Svoka protingas terminas" reikia termin, reikaling ofertai gauti ir j atsi liepti, taip pat laik gautam pasilymui vertinti, jei reikia, susipainti su reikiamais dokumentais, atsakymui parengti ir j isisti. Todl protingas laikas" priklauso nuo konkrei aplinkybi, skaitant ir susiklosiusios tarp ali sutartins praktikos analiz.
124
BparHHCKHH M. H., BHTPHHCKHH B. B. floroBopHoe npaBO, c. 206.
125
15 skirsnis. SUTARI RYS
Civilins sutartys turi ne tik bendr, bet ir skirting bruo, lei diani atskirti vienas sutartis nuo kit. Sutartis, kad bt galima tin kamai susiorientuoti didiulje j vairovje, prasta skirstyti ris. Tokio skirstymo pagrindas gali bti vairiausi kriterijai - tai priklauso nuo
to, koki tiksl siekiama. Sutari skirstymas turi svarbi ne tik teorin,
bet ir praktin reikm, nes leidia civilini santyki dalyviams surasti ir
panaudoti savo veikloje esmines vienos arba kitos sutari ries savybes, panaudoti praktikoje tok sutarties model, kuris geriausiai atitinka
siekius ir poreikius.
Bet koki svok skirstymas yra j padalijimas tam tikras grupes
pagal tam tikrus kriterijus. Civilini sutari skirstymo tikslas yra pagal
teisingai iskirtus kriterijus suskirstyti sutartis grupes, jungianias sutartines prievoles, turinias panai teisin reglamentacij ir atskirti
skirtingai teisikai reglamentuojamas sutartines prievoles.
CK 6.160 straipsnyje pateikiama pavyzdin sutari klasifikacija,
kuri daniausiai buvo ir yra nurodoma ir teiss doktrinoje. CK 6.160
straipsnio 1 dalis nurodo, kad sutartys gali bti dvials ir vienaals,
atlygintins ir neatlygintins, konsensualines ir realins, vienkartinio ir
tstinio vykdymo, vartojimo sutartys ir kitos.
Sutari skirstymas turi aikiai atsakyti klausim, kas yra bdinga
vienai ar kitai sutari riai ir kodl savo teisiniu reglamentavimu ta
ris skiriasi nuo kit. Sutartis skirstyti galima dviem bdais. Pirmasis
yra dichotomija, arba padalijimas dvi dalis95. Svokos dalijamos dvi
dalis, viena i j turi atitinkam dalyk, o kita - ne. Sutari dichotomija
turi dvejop reikm: padeda suvokti pagrindinius sutari ypatumus bei
naujus bdus sudaryti sutartis. Pavyzdiui, atlygintinumo poymis turi
savarankik reikm dalijant sutartis atlygintins ir neatlygintins,
kiti poymiai neturi reikms.
95
Dichotomija (gr. dichotomia) - padalijimas kurios nors vienos j dvi dalis, o tam
tikru atveju kiekvienos i j - vl j dvi dalis. r.: V. Vaitkeviit. Tarptautini odi
odynas. Vilnius, 1999, p. 258.
126
Svarbiausia sutari skirstymo dichotomija paremta vienu i trij

pagrind: 1) prieprieiniai reikalavimai; 2) sutarties sudarymo momentas; 3) ali pasiskirstymas pareigomis. i pagrind panaudojimas leidia iskirti atlygintins ir neatlygintins, realines ir konsensualines, vienaales ir dviales sutartis.
Vienaals - tai tokios sutartys, kai viena alis turi tik teises, o kita
alis - tik pareigas (pvz., paskola, pavedimas, dovanojimas). Dviali
sutari alis sieja prieprieins teiss ir pareigos. Vienaales ir dviales sutartis reikia skirti nuo vienaali ir dviali sandori, nes pastarieji
vienaalius ir dvialius yra skirstomi ne pagal tarpusavio teisi ir pareig pobd, o pagal tai, keli ali valia yra ireikta sudarant sandor
(CK 1.63 str.).
Atlygintins yra sutartys, kai tam tikru bdu (pinigais, daiktais, paslaugomis ir pan.) viena alis patenkina kitos alies prieprieinius turtinio pobdio reikalavimus. Neatlygintin - sutartis, kai viena alis nepatenkina joki kitos alies prieprieini reikalavim (panaudos, dovanojimo ir kt.).
Tokia klasifikacija ne visada pastovi ir vienareikm. Atskiros sutartys gali atsirasti ir kitose grupse, pavyzdiui, pasauga gali bti atlygintin ir neatlygintin (CK 6.830 str. 2 d.), pavedimas - dvialis, atlygintinis ir neatlygintinis (CK 6.758 str. 1 d.).
Toks dichotominis dalijimas leidia iskirti atskir sutari teisin
status. Pavyzdiui, ali pareigos dvialse sutartyse yra abipuss, pareig likimas vienareikmis. Pavyzdiui, jei individualiais poymiais
apibrtas daiktas iki j perduodant pirkjui uvo dl nenugalimos jgos, tai pardavjo pareigos inyksta. Kartu baigiasi pirkjo pareiga priimti daikt ir apmokti jo vert.
Civilinje teisje egzistuoja atlygintinumo prezumpcija, i kurios iimtis gali bti tiek sutartis, tiek ir specialios normos. Praktikoje tai reikia, kad sutartis gali bti kvalifikuota kaip neatlygintin, tik tuo atveju,
jei paalintos visos abejons dl jos atlygintinumo. Sutari skirstymas
nilygintines ir neatlygintins sukelia vairias teisines pasekmes, taip pat
lokias, kurios yra u prievolins teiss rib. Antai vindikacinio iekinio,
adresuoto siningam gijjui, patenkinimas priklauso nuo to, ar valdymo teiss atsiradimo pagrindas buvo atlygintin, ar neatlygintin sula
rtis (CK 4.96 str. 2 ir 3 d.).
Konsensualin - tai sutartis, kurios ali teiss ir pareigos atsiranda
nuo ali susitarimo momento. Realin - tai sutartis, kurios ali teiss
127"
ir pareigos atsiranda nuo tam tikr veiksm atlikimo (daikt perdavimo, prisijungimo prie elektros tiekimo tinkl ir kt.). Yra sutari, kurios gali bti ir konsensualins, ir realins (pvz., vartojimo kredito sutartis).
Skirstant sutartis realines ir konsensualins preziumuojamas sutari konsensualizmas. Taip yra dl to, kad susitarimas (konsensusas) yra
btinas sutartini santyki minimumas, o realumas (daikto perdavimas) yra paprastai konsensuso papildymas. Bet alys negali savo valia
transformuoti statyme imperatyviai nurodytos konsensualios sutarties
realin ir atvirkiai. Jei taip vykt, sutariai bt taikoma statymo
arba teiss analogija. Kadangi realin sutartis yra valios iraika ir daikto perdavimas, tai jei alis, ireikusi sutikim perduoti daikt, jo vis
dlto neperduos, sutartis nebus sudaryta, ir sutikimas j sudaryti nebus
teisikai pareigojantis. O tai reikia, kad alis negals kreiptis reikalauti
vykdyti toki sutart per teism.
Civilini teisini santyki specifika lemia, kad dauguma sutari
yra dvials, atlygintins, konsensualins.
Pagal sudarymo bd sutartys skirstomos sudaromas abipusmis
derybomis ir prisijungiant sudaromas sutartis (CK 6.160 str. 2 d.). Abipusmis derybomis sudaromos sutartys, kai alys aptaria ir suderina j
turin. Prisijungimo sutari esm, kad j slygas formuluoja viena i
ali, o antroji gali tik visikai prisijungti prie pasilytos sutarties. Tai
pagrindinis ios sutari ries poymis - arba sutik su viskuo, kas ia
parayta, arba sutarties nebus". Taigi sutarties esm - viena alis diktuoja savo slygas kitai. Paprastai toki sutari slygos yra standartins, kurias bendram, nevienkartiniam naudojimui i anksto parengia
viena alis nederindama j su kita alimi ir kurios be deryb su kita alimi taikomos sudaromose sutartyse (CK 6.185 str. 1 d.). Kadangi prisijungimo bdu sudarom sutari slyg antroji alis nederina, tai prisijungusios alies interesus reikia ginti papildomais bdais. CK egzistuoja
specialios normos, taikomos btent iam tikslui. Prisijungimo bdu sudaromos vairios vieosios sutartys (energijos pirkimo-pardavimo ir
kt.), draudimo ir kt. Daniausiai prisijungimo bdu sudaromos vartojimo sutartys. Todl CK 6.188 straipsnis numato galimyb vartotoj teisi gynimo institucijoms kontroliuoti sutari standartines slygas vartojimo sutartyse; CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visais atvejais sutarties slygos aikinamos vartotoj naudai ir sutart prisijungimo
bdu sudariusios alies naudai. CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikia ga128
limyb aliai atsisakyti sutarties arba atskiros jos slygos, jei sutarties
sudarymo metu sutartis arba atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai
aliai perdt pranaum ir kt.
Pagal vykdymo trukm sutartys skirstomos vienkartinio vykdymo
ir tstinio vykdymo sutartis. Vienkartinio vykdymo sutartis baigiasi tinkamai atlikta vienu veiksmu (pvz., perduodamas parduotas daiktas,
grinama visa paskolos suma vienu mokjimu ir pan.). Tstinio vykdymo sutartys yra tokios, kurios vykdomos keliais veiksmais, paprastai
per tam tikr sutartyje nustatyt laikotarp (pvz., grinamas kreditas,
atliekami periodiniai mnesiniai mokjimai, mokama renta tam tikrais
laikotarpiais ir pan.).
Pagal gaunam naud sutartys skirstomos rizikos ir ekvivalentines.
Ekvivalentinse sutartyse (pvz., pirkimo-pardavimo, main, rangos ir
kt.) alys pasikeiia tam tikrais ekvivalentais, kuri vert ir nauda inoma jau sudarant sutart. Sudarant rizikos sutart (pvz., draudimo) bsima nauda neinoma, nes nauda ir jos dydis priklauso nuo to, ar tam
tikras vykis vyks96.
Be nurodyt klasifikacij, praktin reikm gali turti ir kitokios
dichotomijos pagrindu iskirtos sutari grups:
1) Pagrindins ir papildomos sutartys. Tokio padalijimo esm yra ta,
kad antrosios grups sutari likim lemia pirmoji grup. Ir at
virkiai, pagrindins sutartys nepriklauso nuo papildom. La
biausiai paplitusia papildom sutari rimi laikytinos netesy
bos, laidavimas, rankpinigiai ir keitimas, banko garantija. Pa
pildomos sutartys yra i dalies savarankikos, nes pripastamos
galiojaniomis nuo susitarimo momento. I santykinai savaran
kikos papildomos sutarties iplaukia, kad nra btinumo suda
ryti j specialia forma. T. y. papildomos sutarties slygos gali
bti trauktos pagrindin sutart. Bet ir tokiu atveju bus kal
bama apie dvi sutartis.
2) Sutartys sudaromos kontrahent naudai ir treij asmen nau
dai. Tokio skirstymo esm - kas gali reikalauti vykdyti sutart.
96
Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 24 d. nutartyje civilinje byloje UAB draudimo kompanija Baltic Polis v UADB Preventa ir kt., Nr. 3K-3903/2002 konstatuota, kad jei bent viena draudimo sutarties alis ino apie draudiminio
vykio neivengiamum, tokia draudimo sutartis prietarauja draudiminio vykio sampratai (CK 6.897 str.). Atsitiktinumas draudime suponuoja sining sutarties ali elges.
129~
Paprastai sutartys sudaromos j kontrahent naudai, ir teis

reikalauti vykdyti sutart turi jos alys. Bet yra sutari, kurias
vykdyti gali reikalauti tretieji asmenys (pvz., jei nuomininkas
sudar nuomojamo pastato draudimo sutart savininko naudai,
teis reikalauti draudimo imokos atsitikus draudiminiam vykiui turi pastato savininkas, nors jis ir nra sutarties alis. Ir tik
jei treiasis asmuo atsisako teiss, kuri jam suteikia sutartis,
nuomininkas gali pasinaudoti ia teise, jei tai neprietarauja
statymams, kitiems teiss aktams arba sutariai) 97. Sutartis treij asmen naudai reikia skirti nuo sutari, kurios yra vykdomos tretiesiems asmenims. ios sutartys nesuteikia tretiesiems asmenims joki subjektyvi teisi, todl treiasis asmuo
negali reikalauti, kad sutartis bt vykdyta. Pavyzdiui, pirkjas
sudar pirkimo-pardavimo sutart ir paved parduotuvei pristatyti daikt treiajam asmeniui kaip dovan sukakties proga.
3) Pagrindins ir preliminarios sutartys. Tok skirtum lemia j tiks
lai. Pagrindins sutartys tiesiogiai sukuria ali teises ir parei
gas, susijusias, pavyzdiui, su materiali vertybi perdavimu, pa
slaug suteikimu ir pan. Preliminari sutartis - tai susitarimas dl
sutarties sudarymo ateityje.
4) Daiktins ir prievolins sutartys.
5) vardytos ir nevardytos sutartys.
Kitais, ne dichotomijos, pagrindais sutartys taip pat gali bti skirstomos, pavyzdiui: 1) darb, 2) paslaug, 3) pinig perdavimo, 4) turto
perdavimo sutartys. Atskirai iskiriamos steigimo sutartys, kuri tikslas
- steigti juridin asmen, jungtins veiklos sutartys dl kins bendrijos
steigimo.
Teiss moksle egzistuoja ir kiti sutari skirstymo pagrindai. Pavyzdiui, J. Romancevas pagrindiniu sutari skirstymo principu laiko
j galutin ekonomin bei teisin rezultat, kurio siekia sutarties daly viai. Pagal poym jis visas civilines sutartis skirsto 7 grupes: 1) sutartys, kuri tikslas - perduoti turt nuosavybn (pirkimas-pardavimas,
dovanojimas, rentos ir ilaikymas iki gyvos galvos); 2) sutartys, kuri
t i ks l a s perduoti naudotis civilini teisi objektais (nuoma, panauda);

5) darb ir paslaug sutartys - didiausia grup (vairs darbai, veinus, krovini ekspedicija, pasauga, pavedimas, komisas ir kt); 4) turtini i| rizik draudimo sutartys; 5) sutartys, kuri tikslas - atidti tokio pat
L u* kio ir tokios pat ries turto grinim arba mokjimo atidjimas
(p.iskola, kreditavimas, banko indlis); 6) sutartys, kuri tikslas - pasieki i visiems dalyviams bendr rezultat (steigimo sutartys, jungtins
veiklos (partnerysts sutartys); 7) sutartys, kuri tikslas - asmen pakeiInniis prievolje (cesija, finansavimo sutartys ir kt.)98.
1. Kokiais pagrindais skirstomos sutartys?
2. Kokios sutartys vadinamos vienaalmis ir dvialmis!
3. Kokios sutartys vadinamos atlygintinmis ir neatlygintinmis?
4. Kokios sutartys vadinamos realinmis ir konsensualinmis?
5. Kokie yra prisijungimo bdu sudarom sutari ypatumai?
d. Kokios sutartys vadinamos rizikos ir ekvivalentinmis!
7. Kokios sutartys vadinamos pagrindinmis h papildomomis?
H. Kokias galite nurodyti kitas sutari klasifikacijas?
97
Tokia teism praktikos taisykl dl nekilnojamojo daikto draudimo sutari, kaip

sutari treiojo asmens naudai, vertinimo yra suformuluota Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2003 birelio 2 d. nutartyje UAB DKBaltic Polis v V.Ramanauskas", Nr. 3K-3643/2003, kat. 67.
130
'' PoMaHeB H. CHcreMa ôroBopoB B rpaamaHCKOM npaBe. MocKBa, 2002, c. 45.
13f
16 skirsnis. VIEOSIOS SUTARTYS

16.1. Samprata
Vieoji sutartis - tai sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik
kreipiasi (transporto, ryi, elektros, ilumos, duj, vandentiekio ir kt.
organizacijos) (CK 6.161 str.). Vieosios sutarties atsiradim CK lm
ta aplinkyb, kad Lietuvos kyje veikia ne viena natrali monopolija, o
valstyb specialiai reglamentuoja tam tikras kio akas, kuriose nra
pakankamos konkurencijos". Vartotojai, sudarydami sutartis su monopolistais, patys tiesiogiai sutarties slyg nenustato. Tai daro valstyb,
ileisdama teiss aktus ir numatydama monopolistui tam tikras elgesio
taisykles. Todl vieoji sutartis laikytina sutari laisvs principo iimtimi, joje atsispindi vieas interesas, kuris skatina valstyb sikiti toki
sutari sudarymo proces siekiant apginti sutartinio santykio silpnesnij, palyginti su rinkos monopolininku, al. Kita vertus, bt galima
daryti ivad, kad valstyb per ileidiamus teiss aktus ireikia vartotojo, kaip visuomens nario, pozicij monopolininko atvilgiu.
CK 6.161 straipsnyje nurodyti keli vieajai sutariai bdingi poymiai: 1) viena ios sutarties alis yra juridinis asmuo arba verslininkas,
usiimantis tam tikra kine veikla - teikiantis transporto, ryi arba
kitokias paslaugas, parduodantis ilumos, elektros energij ir kt.; 2) is
juridinis asmuo arba verslininkas teikia paslaugas arba parduoda prekes kiekvienam besikreipianiam asmeniui; 3) juridinis asmuo arba
verslininkas turi utikrinti vienodas slygas preki pardavimo arba paslaug teikimo atitinkamos kategorijos klientams; 4) tokio asmens veikla yra valstybs kontroliuojama reguliuojant preki ir paslaug kainas ir
kitas sutarties slygas. Taigi jei konkrei sutart statymo leidjas vardija kaip viej sutart arba toki ivad galima padaryti nagrinjant
konkreios sutarties nuostatas, vadinasi, vartotojas turi teis reikalauti
i savo bsimo kontrahento sudaryti su juo sutart (CK 6.161 str. 2 d.),
99
132
kurios slygos, taip pat preki ir paslaug kainos, turi bti vienodos
visiems tos paios kategorijos vartotojams, iskyrus statymo nustatyta
tvarka patvirtintas iimtis bei statym nustatytus atvejus, kai atskir
kategorij vartotojams gali bti taikomos lengvatins slygos (CK 6.161
.Ir. 3 ir 4 d.). Tokios lengvatins slygos suteikiamos atskir kategorij
vartotojams (invalidams, daugiavaikms eimoms ir pan.) speciali statym nustatyta tvarka. Taigi valstyb per viesias sutartis kiasi" sutartinius santykius siekdama apginti silpnesn al sutartiniuose santykiuose. Paprastai vartotojui - ekonomikai silpnesnei aliai, reikalingos
pi e ks arba paslaugos, kurias teikia ekonomikai daug stipresnis rinkos
dalyvis. i nelygyb statymo leidjas gali paalinti sukurdamas silpnesniajai aliai papildomas garantijas.
CK 6.161 straipsnyje numatytas bendrosios viej sutari nuostatos, kurias konkretizuoja atskiros sutari rys. Tai vartojimo pirkimopardavimo sutartis (CK 6.350 str.), energijos pirkimo-pardavimo sutart i s (CK 6.383 str.), banko indlio sutartis (CK 6.892 str.) 100 ir kitos sutartys. Prie viej sutari taip pat priskirtinos viebui paslaug teikimo sutartis (CK 6.626 str.), sandliavimo sutartis, sudaryta su bendro
naudojimo sandliu (CK 6.852 str.), privalomojo draudimo sutartis (CK
(> M88 str. 3 d.) ir kt.
16.2. Vieosios sutarties alys
Vienas i esmini vieosios sutarties poymi yra tas, kad viena jos
*,alis yra juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi. Bet toks asmuo yra ne bet koks
|i ii ulinis asmuo ir ne bet koks verslininkas, o tik toks, kuris savo veiklos
pobdiu atlieka tam tikr vie funkcij. Toks asmuo veikia srityse,
km ios valstybje yra gyvybikai svarbios, turinios vieo intereso poymi (transportas, ryiai, dujos, elektra ir pan.). Be to, is poymis
atsi-'.puuli paiame sutarties pavadinime, o atitinkam sutari
vieum pa/y m i atskiras sutartis reglamentuojanios teiss normos.
Pavyzdiui, uvimo vieuoju (bendro naudojimo) transportu sutartis yra
vieoji (CK fi H I 2 str. 2 d.), o asmeniu, teikianiu vieojo transporto
paslaugas, yra
"'" Teisinje literatroje yra pareikta nuomoni, kad banko indlio sutartis nelaiky11,1 viea dl to, jog sutarties slygas suderina alys. r.: M. H. BparHHCKHH, B. B.
H. JoroBopHoe npaBO, c. 253.
133
pripastamas juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis veimo paslaugas, jeigu jis pagal statym arba leidim (licencij) privalo veti keleivius arba krovinius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais marrutais ir nustatytu laiku (CK 6.812 str. 2 d.).
Kita vieosios sutarties alimi gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Vieoji sutartis, kurios alis yra fizinis asmuo (vartotojas), tuo pat
metu yra ir vartojimo sutartis. Antai vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties subjektas yra tik fizinis asmuo (CK 6.350 str. 1 d.). Energijos
pirkimo-pardavimo sutartyje nra nuorodos, kas gali bti abonentu
(vartotoju), bet CK 6.383 straipsnio nuostat analiz leidia daryti ivad, kad vartotojai pagal i sutart gali bti ne tik fiziniai asmenys.
16.3. Vieosios sutarties sudarymas
CK 6.184 straipsnis reglamentuoja vieosios sutarties sudarymo
ypatumus. Jeigu pagal statymus alis, kuriai yra nusista oferta, privalo
sudaryti sutart, tai per keturiolika dien nuo ofertos gavimo ji turi atsisti kitai aliai praneim apie akceptavim arba atsisakym akceptuoti, arba apie akceptavim kitomis slygomis (nesutarim protokol).
alis, isiuntusi oferta ir gavusi akcept su nesutarim protokolu, turi
arba priimti akcepte nurodytas slygas, arba per keturiolika dien nuo
nesutarim protokolo gavimo kreiptis teism dl gino isprendimo.
Jeigu privalanti sudaryti sutart alis vengia tai padaryti, kita alis turi
teis kreiptis teism dl gino isprendimo. Vieoji sutartis yra vienintelis atvejis, nurodomas CK etojoje knygoje, kai teismas gali pareigoti
asmen sudaryti sutart
101
1. Kas lm viej sutari reglamentavim?
2. Kas yra vieoji sutartis?
3. Kokie poymiai bdingi vieajai sutariai?
4. Kas yra vieosios sutarties alys?
5. Kokie vieosios sutarties sudarymo ypatumai?
Paymtina, kad priverstinis akcij (dali, paj) pardavimas teismine tvarka yra
numatytas CK Antrosios knygos 9 skyriuje.
134
17 skirsnis. VARTOJIMO SUTARTYS
17.1. Samprata
CK 6.160 straipsnio 1 dalyje iskiriamos vartojimo ir kitos sutartys.
Tai reikia, kad vartojimo sutartys yra iskirtos i kit sutari ri.
Vartojimo sutartys yra specifikos tuo, kad jose numatytas specialus
sutarties silpnesns alies gynimas, mat valstybs neremiamas vartotojas nepajgus rinkos kyje bti lygiaveriu pasilos atstov - gamintoj
n pardavj partneriu, nes neturi tiek galimybi. Kartais vartotoj tei si ij ir interes gynimas yra prilyginamas mogaus teisi gynimui apskril a i , kartais yra nurodomi vartotoj teisi gynimo ir darbuotoj teisi
gynimo pagal darbo teis panaumai, nes abiem atvejais ginama sil pnesn alis siekiant utikrinti jai palankiausias slygas 102. Vartojimo
sutarties samprata pateikta CK 1.39 straipsnyje. Jame nurodyta, kad
vaitojimo sutartimi laikoma sutartis dl preki ir paslaug sigijimo, kui I ; I fizinis asmuo (vartotojas) su preki arba paslaug pardavju (tiek-|
i i) sudaro su vartotojo profesija, verslu nesusijusiu tikslu, t. y. asmeniniams vartotojo poreikiams tenkinti.
Vartojimo sutartys daniausiai sudaromos prisijungimo bdu, dauguma toki sutari vartotojas sudaro dl btinybs (pirkti btiniausius
pi<>duktus, nuomotis gyvenamsias patalpas, naudotis gyvybikai svarbiomis paslaugomis). Vartotojas, kaip silpnesn alis, yra priverstas priimi i jam primetamas stipraus kontrahento silomos sutarties slygas.
I bdl valstyb turi pagrind nustatyti special toki sutari teisin reglamentavim.
17.2. Sutarties alys
Sutarties alys yra vartotojas ir preki arba paslaug pardavjas
(tiekjas). Teiss aktuose bei doktrinoje vartotoju daniausiai laikomas
"' Wcatherill S. EC Consumer Law and Policy. London and New York, 1997, p. 9.
135
neprofesionalus fizinis asmuo, gyjantis prekes ir paslaugas asmeni niams poreikiams103. CK nuostatos, reglamentuojanios atskiras vartojimo sutarties ris, apibria vartotoj kaip fizin asmen, kuris perka
prekes arba naudojasi paslaugomis asmeniniams, eimos ar nam kio
poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (CK 6.350,
6.504, 6.672 ir kt. str.). Taigi CK vartojimo sutari subjektas - vartotojas atskiriamas pagal dviej poymi viset: 1) tai fizinis asmuo, kuris
2) perka prekes arba naudojasi paslaugomis asmeniniams ar nam kio
poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija104.
1993 m. buvo priimta Europos Sjungos direktyva dl sutari su
vartotojais nesining slyg 93/13 EEB (toliau - Direktyva). Aikinant vartojimo sutartis reikia remtis taip pat ir Europos Teisingumo
Teismo bei kit Europos Sjungos valstybi nari teism praktika. Direktyva reikalauja, kad valstybs nars savo nacionaliniuose statymuose
numatyt, jog nesiningos slygos vartotojui nra privalomos. Direktyvos 3 straipsnyje nurodoma, kad slyga laikoma nesininga, jei
prietaraudama geros valios reikalavimui ji sukuria didel sutartini
teisi ir pareig disbalans vartotojo nenaudai". Direktyvos priede nu rodytas pavyzdinis sraas slyg, kurios gali bti laikomos nesinin gomis. CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyje, atsivelgiant Direktyvos nuostatas, nurodyta 18 nesiningomis laikytin vartojimo sutari slyg,
kuri sraas nra baigtinis, nes teismui suteikiama teis pripainti ne siningomis ir kitokias vartojimo sutarties slygas, jeigu jos atitinka
CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus kriterijus (CK 6.188 str. 3
d.). Visas nesiningas vartojimo slygas, nurodytas CK 6.188 straipsnyje,
galima suskirstyti tris grupes: 1) slygos, kurios nustato pardavjo arba
paslaug teikjo galias vienaalikai priimti sprendimus (pvz., pardavjo
ar paslaug tiekjo teis vienaalikai nutraukti sutart arba
103
r., pavyzdiui, 1993 m. balandio 5 d. Europos Tarybos direktyv 93/13/EEB European Community Consumer Law. 7-17 July. Legislation and Documents. Vol. I,
Vol. II, 1998; 2000 m. rugsjo 19 d. Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo staty
mo pakeitimo statymas Nr. VIII-1946 // Valstybs inios. 2000. Nr. 10-2581.
104
Teism praktikoje nurodoma, kad tam tikrais atvejais teisikai kvalifikuojant su
tartis negalima sureikminti, jog sutart pasira juridinis asmuo, pavyzdiui, daugiabu
io namo savinink bendrija. Btina vertinti, kas faktikai naudojasi perkama preke ir
kas u j sumoka. r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gegus 17 d.
nutart civilinje byloje 257-oji daugiabuio namo savinink bendrija v UAB Vilniaus
vandenys", Nr. 3K-3-579, kat. 37.1.
136
vienaalikai pratsti terminuot sutart, arba vienaalikai keisti sutarties slygas); 2) slygos, nustatanios neproporcingas pareigas (pvz.,
panaikina ar apriboja pardavjo ar paslaug teikjo civilin atsakomyb
u al, padaryt atmus vartotojui gyvyb, sualojus sveikat, arba u
al, padaryt vartotojo turtui; panaikina arba apriboja vartotojo teises,
susijusias su pardavju, paslaug teikju arba kita alimi tuo atveju, kai
pardavjas ar paslaug teikjas visikai arba i dalies nevykdo ar netin kamai vykdo sutartinius sipareigojimus; panaikina arba suvaro vartotojo teises pareikti iekin ar pasinaudoti kitais paeist teisi gynimo
bdais; nustato neproporcingai didel vartotojo civilin atsakomyb);
3) informacijos pateikimo vartotojui trkumai (pvz., vartotojo pareigojimas vykdyti sutarties slygas, su kuriomis jis neturjo galimybs susipainti iki sutarties sudarymo, be teiss j atsisakyti).
Teismo pripainta nesininga sutarties slyga (slygos), negalioja
nuo sutarties sudarymo momento {ab initio). Be to, vartotojas, kurio
interesai paeidiami dl nesining slyg taikymo, turi teis kreiptis
j vartotoj teises ginanias institucijas 105. Toks kreipimasis nepanaikina i
vartotojo teiss kreiptis teism dl sutarties slygos (slyg) arba
visos sutarties pripainimo negaliojania.
Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dal visais atvejais, kai abejojama dl
sutarties slyg, jos turi bti aikinamos vartotoj naudai.
1. Kokia sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi?
2. Kas lm vartojimo sutari teisin reglamentavim?
3. Kas yra vartojimo sutarties alys?
1. Ar visos fizini asmen sudaromos sutartys yra vartojimo sutar
tys?
4. Kokios vartojimo sutari slygos laikomos nesiningomis?
"h Vartotoj teises ginanios institucijos turi teis tikrinti sudaryt sutari slygas ir
it-ikli iekinius dl tam tikr slyg pripainimo negaliojaniomis. 2000 m. rugsjo 19
d. \ .uloloj teisi gynimo statymo pakeitimo statymo Nr. VIII-1946 13 str. // Valstybs
" IMKIS , 2000. Nr. 85-2581.
137"
18 skirsnis. IKISUTARTINIAI SANTYKIAI.

PRELIMINARIOSIOS SUTARTYS
Paprastai sutarties sudarymas prasideda derybomis, t. y. alys siekia
suderinti savo reikalavimus viena kitai bei galimas bsimos sutarties
slygas. Derybos yra vienas i sutarties sudarymo bd ir laisvosios rinkos iraika.
1964 m. CK nebuvo norm, reglamentuojani ikisutartinius santykius ir preliminarisias sutartis106, o teiss doktrina siejo sutari sudarymo pradi su ofertos pareikimu. 107 Iki 2000 m. CK primimo bdavo gin dl ali teisi ir pareig, kylani i ketinim protokol ir
kitoki ali ikisutartini veiksm, vertinimo, nebuvo vienovs teism
praktikoje dl to, ar galima reikalauti per teism priversti al sudaryti
sutart, kuri ji sipareigojo sudaryti ali suraytame ketinim protokole, ar tokiu atveju galima reikalauti atlyginti tik nuostolius.
2000 m. CK upild ikisutartini santyki reguliavimo srityje spragas, atsiradusias aptariant ali pareigas ikisutartiniuose santykiuose
(CK 6.163-164 str.), taip pat reglamentuojant preliminariosios sutarties
sudarymo tvark, form, turin, teisines nevykdymo pasekmes (CK
6.165 str.).
CK 6.163 straipsnyje reglamentuojamos ali pareigos esant ikisutartiniams santykiams. alys turi teis laisvai pradti derybas bei dertis
ir neatsako u tai, jog ali susitarimas nepasiekiamas (CK 6.163 str. 2
d.). ali siningumas ikisutartiniuose santykiuose yra preziumuojamas. alis, kuri pradeda arba veda derybas dl sutarties sudarymo nesiningai, privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Nesiningu
deryb pradjimu arba vedimu pripastamas deryb pradjimas arba
106
Paymtina, kad priekario Lietuvos dalyje galiojs Rusijos civilini statym X
tomo 1 d. numat upardavimo sutart", kuri laikytina viena i preliminari sutari
ri. Upardavimo sutartis, kuria viena alis apsiima parduoti antrajai aliai sutartu
laiku kilnojamj arba nekilnojamj turt. Upardavimo sutartyje nurodoma ir pati
kaina, kuria turi bti parduotas turtas, ir per kur laik viena alis perduoda kitai turt, ir
netesjimo baudos dydis, jeigu alys irast aptikrinti jja savo sutart" (1679 str.).
107
Civilin teis, p. 386.
138
vedimas neturint tikslo sudaryti sutart, taip pat kiti siningumo kriterij neatitinkantys veiksmai (CK 6.163 str. 3 d.)108.
CK 6.163 straipsnio 4 dalyje tvirtinta btinyb atskleisti informacij. Ar informacija svarbi, nustatoma atsivelgiant sutarties prigimt.
Pavyzdiui, vienos i ali, sudarani akcij pirkimo-pardavimo sutart
(kai sutartis sudaroma tarp juridini asmen), inojimas, kad akcij
kaina po 1 mnesio padids, nelaikytinas svarbios informacijos nuslpimu, nes antroji alis turjo galimybi pasidomti rinkos pokyiais, bet
to nepadar (abi alys verslininkai, todl yra profesionalai, veikia rizikuodami), bet jei profesionalus kolekcionierius antikvarin paveiksl
savininkui (fiziniams asmeniui) silo pirkti daug maesne kaina pasinaudodamas, jog pirkjas neino tikrosios paveikslo verts, tai galt
bti laikoma esmin reikm turinios informacijos nuslpimu. Bet kuriuo atveju, jei sutarties alis yra vartotojas, kitos alies pareiga atskleisti
informacij vartotojui yra didesn.
Vienas i deryb ali siningumo element - konfidencialumas.
CK 6.164 straipsnyje nurodyta, kad jei viena alis deryb metu suteikia
kitai aliai konfidenciali informacij, tai kita alis, suinojusi arba gavusi toki informacij, privalo jos neatskleisti arba nenaudoti savo tikslams neteistu bdu nepaisydama to, ar sutartis yra sudaryta, ar ne.
Kad atitinkama informacija yra konfidenciali, gali bti nurodyta, o jei
nenurodyta, galioja prezumpcija, kad ji nra konfidenciali. Taiau inlormacijos konfidencialumas gali bti aikus net ir nenurodius, kad ji
konfidenciali. Toki ivad gali lemti arba sutarties pobdis, arba vienos alies (advokato, gydytojo, auditoriaus ir pan.) profesins veiklos
ypatumai, sakykime, pareiga saugoti profesin paslapt109.
Konfidencialumo pareig paeidusi alis privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Minimals nuostoliai dl konfidencialumo
pareigos paeidimo yra tokio dydio, kokia yra gauta nauda, ireikta
pinigais (CK 6.164 str. 2 d.). Taigi net nepatyrusi reali nuostoli arba
tais atvejais, kai alys i anksto nesusitar dl netesyb u tok paeidim (alys gali tai numatyti preliminarioje sutartyje), alis gali isiiekoti
m
UNIDROIT tarptautini komercini sutari principuose taip pat paymima deivlu| laisv, reikianti, kad alis nra atsakinga, jei sutarimas nebuvo pasiektas. Bet tai
m-eliminuoja ali atsakomybs dl nesiningumo vedant derybas. Atsakomyb tokiu
Mveju gali pasireikti nuostoli atlyginimu. Isamiau apie siningum esant ikisutartiiii,ims santykiams r.: V. Mikelnas. Sutari teis, p. 122-170.
"'" CK komentaras. etoji knyga, p. 209.
139~
i konfidencialumo pareig paeidusios alies naud, gaut neteistai

naudojant konfidenciali informacij.
CK nra speciali nuostat, reglamentuojani deryb proces bei
ali atsakomyb u ioje stadijoje padarytus paeidimus. Todl atsakomyb u al (nuostolius) dl nesining deryb yra nustatytina pagal deliktins atsakomybs, taikytinos ikisutartiniuose santykiuose,
principus. Nuostatos dl deliktins atsakomybs taikymo ikisutartini
santyki paeidimo atveju yra suformuluotos tiek teiss doktrinoje ,
tiek ir teism praktikoje111.
Preliminariosios sutarties samprata, turinys, forma, sudarymo terminai. Remiantis CK 6.165 straipsniu, preliminarioji sutartis yra susitarimas, pagal kur jame aptartomis slygomis alys sipareigoja ateityje
sudaryti kit - pagrindin sutart preliminariojoje sutartyje aptartomis
slygomis.
Nustatant, k reikia svoka aptartos slygos", reikt remtis sisteminiu poiriu preliminariosios sutarties institut ir jo viet sutartini santyki sistemoje. Ir nors preliminariosios sutarties sampratoje to
ir nra nurodyta, tarp aptariam preliminariosios sutarties slyg nea bejotinai turt atsispindti sutarties dalykas, nes btent dl jo (daikto
perdavimo, darb atlikimo, paslaug teikimo ir pan.) vyksta derybos ir
sudaromos sutartys112.
Daugeliu atvej alys preliminariosios sutarties turinyje paios nurodo j poiriu svarbiausias aplinkybes. Bet tam tikrais atvejais tas
slygas nurodo statymo leidjas. Pavyzdiui, CK 6.401 straipsnio, reglamentuojanio gyvenamojo namo arba buto pirkimo-pardavimo sutartis, 2 dalyje nurodoma, kokios slygos privalo bti nurodytos preliminariojoje sutartyje.
Preliminariosios sutarties forma - raytin, formos nesilaikymas
daro sutart negaliojani (CK 6.165 str. 2 d.).
110
r., pavyzdiui: V. Mikelnas. Civilins atsakomybs problemos, p. 50; M. H.

EparHHCKHH, B. B. BHTPHHCKHH. floroBopHoe npaBO, c. 236.
111
r., pavyzdiui: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 12 d. nutartis
civilinje byloje . Semenejeva v 553 GNSB irkt, 3K-7-1156/2002.
112
Pavyzdiui, Rusijos Federacijos CK 429 str. taip pat yra tvirtintas preliminario
sios sutarties institutas nurodant, kad alys sipareigoja ateityje sudaryti pagrindin su
tart dl turto perdavimo, darb atlikimo arba paslaug teikimo pagal slygas, numatytas
preliminariojoje sutartyje.
140
Preliminariojoje sutartyje nurodomas pagrindins sutarties sudaivmo terminas. termin gali nustatyti paios alys. Prireikus jos gali
.u t art termin pratsti. Jei toks terminas nenurodytas, pagrindin sul.irtis turi bti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudaivmo (CK 6.165 str. 3 d.). is terminas laikytinas naikinamuoju. Jei alis, sudariusi preliminari sutart, nepagrstai vengia arba atsisako sudalyti sutart, ji privalo kitai aliai atlyginti padarytus nuostolius.
Paymtina, kad pagal CK 6.165 straipsnio 4 dal atsisakiusios arba
vengianios sudaryti sutart alies negalima priversti sudaryti pagrindins sutarties, taigi iuo atveju nukentjusiosios alies interesas ginamas
laikant nuostoli atlyginimo institut. Tokias ilaidas gali sudaryti alies
ilaidos iki preliminariosios sutarties sudarymo (kelions ilaidos, advokato honoraras, dokumentacijos parengimas ir pan.), taip pat pasi rengimo sudaryti pagrindin sutart nuostoliai (pvz., partneri bsimai
pagrindinei sutariai vykdyti paieka ir pan.). Bet tokiais atvejais nuostolius neskaitomos negautos pajamos, t. y. tos, kurias nukentjusioji
alis bt gavusi, jei sutartis bt sudaryta113.
Sudarant preliminarij, kaip ir kitas, sutart, turi bti susitariama
dl vis esmini sutarties slyg. Jei bent viena sutartyje nenurodyta,
kontrahentas praranda teis reikalauti i antrosios alies, atsisakiusios
sudaryti pagrindin sutart, atlyginti nuostolius. Teisinje literatroje
diskutuojama, ar gali bti laikoma, kad alys, sudarydamos preliminarij sutart, susitar dl esmini slyg, jeigu joje yra nurodyta, kad
kontrahentui pavedama nustatyti t slyg sudarant pagrindin sutart.
Reikt sutikti su M. Braginskio nuomone, jog tokiu atveju preliminariosios sutarties slyga laikytina tinkama, nes ji nustato tik aptart slyg gyvendinimo bd114.
Paymtina, kad suderinti esmines slygas svarbu tik preliminariosios sutarties atvilgiu. Sudarant pagrindin sutart, bet koks vienos i
ali pasilymas, kuris pakeiia arba papildo slygas, tvirtintas preliminariojoje sutartyje, nra laikytinas nauja preliminariosios sutarties
esmine slyga. Todl slyg papildymai gali bti, jeigu antroji alis su
t u o sutinka. Jeigu ne, pagrindin sutartis turi bti sudaroma preliminariojoje sutartyje aptartomis slygomis. Taigi pagrindins sutarties sly-
Isamiau r.: V. Mikelnas. Sutari teis, p. 122-170.

' EparHHCKHH M. H., BHTPHHCKHH B. B. floroBopHoe npaBO, c. 234.
141
gos, aptartos preliminariojoje sutartyje, yra ne tik privalomos, bet ir

pakankamos transformuoti preliminarij sutart pagrindin.
Lyginant pagrindins ir preliminariosios sutarties nevykdymo teisines pasekmes konstatuotina, jog jos skiriasi tuo, kad preliminariosios
sutarties nevykdymo atveju galima reikalauti, kad bt atlyginti nuostoliai dl neigiamo intereso (intereso sudaryti sutart), o antruoju atveju
(pagrindins sutarties nevykdymo) - dl pozityvaus intereso, kad kontrahentas vykdyt sutartinius sipareigojimus. Todl neabejotinai nuostoli dydis dl preliminariosios sutarties nevykdymo bus maesnis nei
dl pagrindins sutarties nevykdymo. Taigi ir rizika nevykdyti preliminariosios sutarties yra maesn nei nevykdyti pagrindins sutarties.
Nustatant, koki reikm preliminarioji sutartis turi kuriant sutar tinius santykius, btina vertinti, kaip jau minta, ali derybas, jeigu
tokios vyko, prie sudarant preliminarij sutart. Tai ypa svarbu, jei
kyla ginas dl tikrosios sutarties ali valios preliminariojoje sutartyje.
Tokiu atveju svarbus tampa ir ali susirainjimas, vyks iki preliminariosios sutarties sudarymo, ir vairs dokumentai, ir kitos aplinkybs,
padedanios isiaikinti tikruosius ali ketinimus.
Preliminariosios sutarties ypatumas tas, kad jei pagrindin sutartis
buvo sudaryta taip, kaip numatyta preliminariojoje, nuo pagrindins
sutarties sudarymo momento preliminarioji sutartis netenka teisins
galios. Bet tai nereikia, kad ji netenka savo faktins reikms, nes ji
naudotina kaip rodomoji priemon aikinant sutartis (CK 6.193 str.
5 d.).
Preliminarioji sutartis gali bti sudaroma susitariant sudaryti ateityje ir konsensualin, ir realin sutart. Todl nepaisant to, kad realin
sutartis siejama ne tik su susitarimo momentu, bet ir su realiu turto pe rdavimu (pvz., paskolos sutartis), sutartis dl pagrindins sutarties atei tyje sudarymo bus teisikai pareigojanti ir jei alis atsisakys sudaryti
pagrindin sutart preliminarioje sutartyje nurodytomis slygomis, ji
turs atlyginti tokiu atsisakymu padarytus antrajai aliai nuostolius 115.
Preliminarioji sutartis pagal jos samprat, kuri pateikta CK 6.165
i laipsnio 1 dalyje, yra laikytina dviale sutartimi, nors teisinje litera-i

uroje yra nuomoni, kad gali bti ir vienaals preliminariosios sutar-I
vs, nepaisant to, jog pagrindin sutartis yra dvial, t. y. vienaale sul,utimi pardavjas gali sipareigoti parduoti" arba pirkjas - sipareigoti nupirkti"116.
Svarbi reikm turi preliminariosios sutarties taka treij asmen) teisms ir pareigoms. CK tiesiogiai neatsako, kaip bt, jei sudarius
preliminarij sutart terminui sudaryti pagrindin sutart nepasibaigus
pardavjas parduot daikt treiajam asmeniui. Preliminarios sutarties
prigimtis yra ta, kad ji pareigoja alis tik sudaryti sutart. Dl to pirk- |
as pagal preliminarij sutart negalt reikti iekinio dl pardavjo
sudarytos su treiuoju asmeniu pirkimo-pardavimo sutarties pripainimo negaliojania. Potencialus pirkjas negali reikti ir vindikacinio iekinio treiajam asmeniui. Vadinasi, galima reikalauti i potencialaus
pardavjo atlyginti nuostolius.
Preliminarioji sutartis yra viena i civilini sutari ri, todl i
esms jai bdingi visi sutari riniai poymiai bei sudarymo tvarka.
Uet tuo pat metu preliminariajai sutariai bdingos kai kurios ypatybs.
Vis pirma ji yra sudaroma raytine forma, kurios nesilaikymas daro j
negaliojani, nors jei bt sudaroma pagrindin sutartis dl tam tikr
objekt, statymas reikalaut kitokios ios sutarties formos (pvz., nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutart reikt patvirtinti notarikai, be to, yra sutari, kurioms raytin forma nra privaloma) 117. Ant-ia,
kyla klausimas, ar galima preliminariajai sutariai taikyti CK nurodytus
sutartini prievoli utikrinimo bdus, nes, pavyzdiui, pagal CK (i.98
straipsnio 2 dal preliminarioji sutartis negali bti utikrinama
rankpinigiais. Remiantis tuo, kad preliminariajai sutariai taikytinos
lokios pat taisykls kaip ir sudarant pagrindin sutart, darytina ivada,
kad preliminarij sutart galima utikrinti tais sutari utikrinimo
bdais, kuri nedraudia statymas. Tokia linkme yra formuojama ir
I eism praktika118.
115
Pavyzdiui, paadas padovanoti turt ar turtin teis arba atleisti nuo turtins pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.). Bet tai gali bti
traktuojama kaip preliminarioji sutartis, ir asmuo, kuriam buvo paadta padovanoti k
nors ateityje, turi teis nuostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim,
jeigu dovanotojas atsisak sudaryti sutart dl nepateisinam prieasi.
HOBHITKHH H. B., Hym, JI. A. 06mee ynemie 06 o6fl3aTejibCTBax. MocKBa, I'm,

c. 144.
'" Kai kuriose valstybse (pvz., Rusijos CK 429 str. 2 d.) nurodyta, kad
preliminario-|i sutartis sudaroma tokia forma, kokia yra numatyta pagrindinei sutariai,
o jei pagrin-ilins sutarties forma nra numatyta, tai turi bti sudaroma ratu.
118
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinje byloje .
Stankeviius v H. Chadakeviius, Nr. 3K-7-23/2000 // Teism praktika. 2001. Nr. 14.
142
143"
1. Ar CK reglamentuoja ikisutartinius santykius?
2. Kokiais atvejais alis ikisutartiniuose santykiuose gali bti priversta
atlyginti kitai aliai nuostolius?
3. K reikia konfidencialumo pareigos paeidimas?
4. Kokia atsakomybs preliminariuose santykiuose prigimtis?
5. Kokia sutartis vadinama preliminarija?
6. Kokia forma turi bti sudaryta preliminarioji sutartis?
7. Koks preliminariosios sutarties galiojimo terminas?
8. Ar preliminarioji sutartis gali bti priverstinai vykdyta natra?
9. Kokios preliminariosios sutarties paeidimo pasekms?
10. Ar preliminariosios sutarties vykdymas gali bti utikrintas netesybomis ar kitais prievoli vykdymo utikrinimo bdais?
144
19 skirsnis. SUTARI GALIA IR FORMA

19.1. Sutari galia
Teistai sudaryta ir galiojanti sutartis turi statymo gali sutarties
alims (CK 6.189 str. 1 d.). Tai reikia, kad kaip visi asmenys privalo
laikytis statym, nustatani visiems privalomas elgesio taisykles, taip
ir alys privalo laikytis savo sudarytos sutarties, joje numatyt taisykli.
Salys sutartyje nustato tik sau privalomas elgesio taisykles, bet negali
nustatyti arba apriboti kit asmen, nesani sutarties alimis, teisi ir
pareig, iskyrus statymo numatytas.
Taiau tam tikrais atvejais sutartis gali turti takos treij asme n
teisms ir pareigoms. CK 6.190 straipsnio 1 dalis numato, kad kai viena
sutarties alis mirta arba yra likviduojama, i sutarties atsiradusios
teiss ir pareigos pereina jos pdiniams (teisi permjams), jeigu l a i
manoma pagal sutarties prigimt, statymus arba sutart. Ne visos
mirusios alies teiss yra paveldimos. Nepereina pdiniams teiss ir
pareigos, jei jos susijusios su mirusios alies asmeniu. Pavyzdiui, pagal
ilaikymo iki gyvos galvos sutart rentos moktojo prievol mokti ilaikym baigiasi rentos gavjo mirtimi (CK 6.464 str. 1 d.). Kilus ginui
dl sutartins prievols pobdio, jei kreditorius nort, kad i sutarties
kylanios pareigos pereit skolininko pdiniams, turt rodyti, kad
sutartin prievol nra grynai asmeninio pobdio. Galimi atvejai, kai
nors prievol yra asmeninio pobdio (pvz., rentos mokjimas iki gyvos
galvos), bet sutartyje gali bti numatyta, kad mirus rentos gavjui renta
mokama rentos gavjo pdiniui arba kitam asmeniui (CK 6.442 str. 3
d.). Tuomet pagal sutart pdinis arba kitas asmuo tampa rentos gavjo
leisiu permju. Jei sutartin prievol nra asmenin, tai ji yra paveldima, jei alys nesusitar kitaip. Tokiu atveju, jei pdiniai manyt, kad
sutartin prievol nra grynai asmenin, jiems tekt rodinjimo nata
dl sutartins prievols pobdio.
Galimi atvejai, kai viena i sutarties ali nurodo, kad tam tikrus
veiksmus pagal sutart vykdys treiasis asmuo. Kadangi treiasis asmuo
145
nra sutarties alis, tai jo neatliktus sutartyje nurodytus veiksmus privalo atlikti ta sutarties alis, kuri tai paadjo (CK 6.190 str. 2 d.).
Paprastai ali teiss ir pareigos pagal sudaryt sutart atsiranda
nuo jos sudarymo momento arba nuo momento, kuris nurodytas sutartyje ir paprastai orientuotas ateit. Bet alys gali nustatyti, kad sutartis
yra taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams (CK 6.189 str. 2
d.). Pavyzdiui, sudariusios rengini nuomos sutart alys gali nustatyti,
kad jos nuostatos yra taikomos ir t rengini, kurie buvo laikomi pirkjo sandliuose, atvilgiu. Bet jei alys numato sutarties nuostatas taikyti
praeities santykiams, tai treij asmen teiss, jei jie jas buvo gij
prie sudarydami sutart, neturi bti paeidiamos.
Paprastai sutartis baigiasi tinkamai j vykdius. Bet sutartyje arba
statymuose gali bti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga
reikia ir ali prievoli pabaig pagal sutart (CK 6. 189 str. 3 d.), t. y.
alys gali ir nesieti sutarties pabaigos su jos vykdymu, o susieti su galiojimo termino pabaiga arba tokio termino pabaiga gali bti numatyta
statyme. Pavyzdiui, valstybins ems nuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip devyniasdeimt devyneri metai (CK 6.549 str.
2 d.).
19.2. Sutari forma
Norint sudaryti sutart reikia suderinti visas jos esmines slygas tam
tikra ali sutarta arba statymo reikalaujama forma. Kadangi sutartys
yra viena i sandori ri, tai j formai taikomos bendros CK 1.71
1.77 straipsnyje numatytos taisykls, reglamentuojanios sandori form. Todl sutartys gali bti sudaromos odiu, ratu (paprasta arba
notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.
Sutartys, kurioms statymas ar ali susitarimas nenustato raytins
formos, gali bti sudaromos odiu (CK 1.72 str. 1 d.).
Jei pagal statymus arba ali susitarim sutartis turi bti paprastos
raytins formos, ji gali bti sudaroma tiek suraant vien ali pasirayt dokument, tiek ir pasikeiiant ratais, faksimilinio ryio praneimais arba kitokiais telekomunikacij galiniais renginiais perduodama
informacija, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti j
siuntusios alies para. Raytinei sutari formai prilyginama ir j sudarymas internetu. Sutart gali pasirayti j sudars asmuo arba tinka146
m a i galiotas sutart sudariusio asmens atstovas. Sutart sudarius naudojant telekomunikacij galinius renginius turi utekti duomen sutarties
alims nustatyti119.
Notarine forma turi bti sudaromos sutartys, nurodytos CK 1.74
straipsnyje. Reikalaujama, kad notarins formos bt sutartys, kurios
yra svarbios jas sudarantiems asmenims ir visuomenei. Tokiu atveju
sutartis yra sudaroma ratu ir patvirtinama notaro. Notarin forma kaip
privaloma yra nustatyta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sula
rtims (CK 6.393 str.), nekilnojamojo daikto dovanojimo sutariai, taip
pat dovanojimo sutariai, kurios suma didesn kaip penkiasdeimt tuksiani lit (6.469 str. 2 d.), nekilnojamojo daikto main (CK 6.432 str.),
turto patikjimo (CK 6.960 str.), partnerysts (kai steigiama kin bendrija) sutartims ir kt.
Sutartys, kurias statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti
paprastos raytins ar notarins formos. Sutartys, kurioms statymas
numato paprast raytin form, taip pat gali bti sudaromos notarine
forma.
alys gali susitarti dl tam tikr papildom raytins sutarties formos reikalavim (tam tikr asmen paraai, sutarties antspaudavimas,
sutarties suraymas specialia forma ir pan.) bei numatyti toki reikalavim teisines pasekmes, kurios alims tampa privalomos.
Sutarties pakeitimai ir papildymai turi bti tokios formos, kokios
t u r i bti sutartis, bet statymas arba sutartis gali numatyti, kad sutarties
pakeitimas arba papildymas gali bti sudarytas kita forma. Pavyzdiui,
islalymas numato, kad skolos perklimo sutarties forma turi bti rayl i n (CK 6.118 str.), nors, tarkime, pati sutartis (pvz., paskolos) buvo
sudaryta notarine forma.
Tam tikroms sutartims statymas numato teisin registracij (ems, pastat, statini perleidimo, ilgalaiks nuomos, gyvenamosios patalpos nuomos ir kt.). Tokiu atveju alys, neregistravusios tokios sutarlics, negali pagal toki sutart gyt teisi ir pareig panaudoti prie
11 c i uosius asmenis ir rodinti savo teisi prie treiuosius asmenis
"' 2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos elektroninio parao statymas Nr. VI II
1822 skelbia, kad saugus elektroninis paraas, sukurtas saugia parao formavimo
11 ii liga ir patvirtintas galiojaniu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniais duomenimis turi
loki pat teisin gali kaip ir paraas raytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip
|i oclinjimo priemon teisme // Valstybs inios. 2000. Nr. 61-1827.
147~
remdamosi kitais rodymais. Bet statymo nustatytas reikalavimas teisikai registruoti sutart jos nedaro negaliojanios, ji galioja sutarties
alims, j teiss ir pareigos atsiranda nuo to momento, kuris yra nustatytas statymu arba ali susitarimu, jeigu statymas nesieja j atsiradi mo su sutarties registravimu, nes, pavyzdiui, i servituto kylanios teiss ir pareigos atsiranda tik registravus servitut, iskyrus atvejus, kai
servitut nustato statymas (CK 4.124 str. 2 d.).
Paymtina, kad 2000 m. CK teikia visikai kitoki teisins sandorio registracijos prasm nei 1964 m. CK. Pastarasis sutarties, kuriai buvo numatyta privaloma teisin registracija, sigaliojim (taip pat teisi ir
pareig alims atsiradim) siejo ne tik su sutarties sudarymu statymo
nustatyta forma, bet ir su tokios sutarties teisine registracija, todl per
statymo nustatyt termin neregistruota sutartis bdavo pripastama
negaliojania.
CK 6.192 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartis gali bti sudaroma
priimant vykdyti usakym. Toks sutarties sudarymo bdas danai taikomas prekybos ir paslaug srityje. Pavyzdiui, danai usakymo primimo forma sudaromos krovini veimo sutartys.
Jeigu alys susitar dl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra tokios formos, kuri yra numatyta sutartyje, nors pagal statymus tokia tos sutarties forma neprivaloma. Antai alys gali sutarti, kad sutart kuri pagal statym galima sudaryti
odiu, pakeisti, papildyti arba j nutraukti galima tik ratu. Tokiu atveju
i sutartis negali bti papildyta, pakeista arba nutraukta kitokiu bdu
(CK 6.183 str. 1 d.). Bet 2 to paties straipsnio dalis numato ilyg, pagal
kuri galima nepaisyti io reikalavimo, jei abi alys savo konkliudentiniais veiksmais parodo, kad tos slygos jos atsisako. Pavyzdiui, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dl preki pristatymo iki sutartyje nurodyto termino, taip pat nurodyta, kad i sutarties slyg galima pakeisti
tik alims susitarus ratu. Bet jei pardavjas, nepasils ratu susitarti
dl kitokio termino, pristato prekes prie ar po sutartyje nurodyto ter mino, o pirkjas jas priima, tam neprietarauja arba pritaria odiu,
tuomet yra pakankamas pagrindas teigti, kad alys atsisak sutarties
slygos dl pristatymo termino pakeitimo forminimo ratu. Bet notarins formos sutartis gali bti pakeista nutraukta arba papildyta tik notarine forma (CK 6.183 str. 3 d.). Tokiu atveju CK 6.183 straipsnio 2 dalis
netaikoma.
148
Taiau ali susitarimai dl formos negali paeisti imperatyvi staI y m o nuostat. Antai alys negali susitarti dl paprastos raytins formos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, nes statymas
i cikalauja notarins toki sutari formos.
Konkliudentiniais veiksmais galima sudaryti tik tokias sutartis, kui i konkreios formos statymas nenumato. statymas tokios formos
nenumato odiniams susitarimams. Bet negalima konkliudentiniais
veiksmais sudaryti sutarties, kurias statymas numato raytin notarin
I urm. Konkliudentiniai veiksmai sudarant sutartis gana danai naudotini pareikiant ofert (pvz., vieosios ofertos atveju - CK 6.171 str.).
dalimi ir kiti sutari sudarymo konkliudentiniais veiksmais atvejai,
psivyzdiui, pasaugos sutarties sudarymas gali bti patvirtinamas etono
(numerio) arba kitokio enklo idavimu (CK 6.831 str. 3 d. 2 p.); kai
kuriais atvejais konkliudentiniais veiksmais pripastamas sutarties pratesimas (pvz., CK 6.481 str. numatyta, kad jeigu pasibaigus sutarties
terminui nuomininkas daugiau kaip deimt dien naudojasi turtu ir
nuomotojas tam neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo netermi nuota).
1. Nuo kokio momento alims atsiranda teiss ir pareigos pagal su
tart?
2. K reikia nuostata, kad sutartis turi statymo gali jos alims?
3. Ar sutartims taikomos bendrosios sandori form reglamentuo
janios normos?
4. Kokias sutartis privaloma sudaryti notarine forma?
5. Kokia yra sutarties registracijos reikm jos galiojimui?
(). Kokia yra sutarties registracijos reikm tretiesiems asmenims?
149
20 skirsnis. SUTARTIES ALYS.

SUTARTIS IR TRETIEJI ASMENYS
20.1. Sutarties alys
Sutartis yra pagrindinis civilini teisini santyki modelis. Todl
jos alimis gali bti visi civilini teisini santyki dalyviai: tiek fiziniai,
tiek vieieji bei privatieji juridiniai asmenys. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis j subjekt lygiateisikumo, sutarties laisvs
ir kitais civilini teisini santyki reglamentavimo principais, tvirtintais
CK 1.2 straipsnyje, todl visi nurodyti subjektai i esms turi vienodas
galimybes pasirinkti vienok ar kitok sutarties model.
Kadangi sutartis yra ali suderintos valios iraika, tai tikrj savo
vali gali ireikti tik teisns ir veiksns asmenys. Teisnumo ir veiksnumo turin konkreiuose sutartiniuose santykiuose lemia civilini teisini
santyki subjekt vairov. Taigi teisnumo ir veiksnumo turinys priklauso nuo to, ar sutartiniuose santykiuose dalyvauja fizinis ar juridinis as muo; savo ruotu kalbant apie juridini asmen teisnumo turin svarbu,
ar tai vieas ar privatus juridinis asmuo, ar tai pelno siekiantis ar nesiekiantis juridinis asmuo ir pan. Tam tikrais atvejais tai lemia ir subjekt
gebjim bti vienoki ar kitoki sutartini santyki dalyviais. Pavyzdiui, privatieji juridiniai asmenys gali sudaryti bet kokias sutartis, i skyrus tas, kurias gali sudaryti tik fizinis asmuo (CK 2.74 str. 1 d.), tuo
tarpu vieieji juridiniai asmenys, turintys specialj teisnum, gali sudaryti tik tokias sutartis, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams
ir veiklos tikslams120.
statymo leidjas dl vairi prieasi gali riboti vien arba kit
subjekt galimybes bti konkreios sutarties dalyviu. Tai priklauso nuo
sutarties ries, turinio, tiksl.
Kai kuriais atvejais sutarties alimi gali bti tik fiziniai asmenys.
Pavyzdiui, tik fizinis asmuo gali bti gyvenamosios patalpos nuominin120
Fizini asmen teisnumas ir veiksnumas isamiau aptartas knygoje: J. Kirien, V.

Pakalnikis ir kt. Civilin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 2004,1.1, p. 133-154.
150
I u (CK 6.578 str. 3 d.), nuomininku pagal vartojimo nuomos sutart

K K 6.504 str. 1 d.), vartojimo kredito (CK 6.886 str. 1 d.), rentos iki
pyvos galvos (CK 6.456 str.), ilaikymo iki gyvos galvos (CK 6.460 str.)
f. i vjais ir 1.1.
Kitais atvejais tik juridiniai asmenys gali bti sutarties alimis.
Pa-\v/diui, tiktai bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo
gali I ml i lizingo (finansins nuomos) davju (CK 6.567 str. 3 d.); tiktai
mones (verslininkai) gali bti franizs sutarties alimis (CK 6.766 str.
3 d ) ; tik mons (verslininkai) gali bti distribucijos sutarties alimis
(CK fi. 7% str. 3 d.); tik bankas arba kitas pelno siekiantis asmuo gali
bti hnansuotoju pagal faktoringo sutart (CK 6.904 str.) ir 1.1.
Be to, statymo leidjas, atsivelgdamas tai, kas yra konkreios sula
rties alys, gali daryti ir kitokias iimtis jos subjektams: suteikti papildom teisi arba, atvirkiai, numatyti tam tikr apribojim. Antai
energijos pirkimo-pardavimo sutart vienaalikai gali nutraukti tik
abonentas - fizinis asmuo; papildomas teises ir garantijas turi vartotojai
pagal visas vartojimo sutartis (CK 6.188 str.).
20.2. Sutartis ir tretieji asmenys
Treiasis asmuo - tai asmuo, kuris nebdamas sutarties alimi savo
veiksmais vienaip ar kitaip daro tak teisini santyki raidai ir yra susijs teisiniais ryiais su viena i ali arba su abiem. Treij asmen
svoka plaiai vartojama tiek civiliniame procese, tiek ir materialinje
teisje.
Kadangi sutartis nuo jos sudarymo momento yra civilins teisins
apyvartos dalis, tai kiekviena sutartis gali bti priepastatyta visai kitai
civilinei apyvartai. Taigi tretieji asmenys" - visi kiti, nesantys sutarties
Salimi. Atskiruose CK straipsniuose yra nuostat, skirt tretiesiems asmenims, pavyzdiui, CK 6.50-6.51 straipsniuose numatyta treiojo asmens teis vykdyti prievole, CK 6.190 straipsnyje reglamentuota sutarties galia tretiesiems asmenims, CK 6.191 straipsnyje apibdinta sutartis treiojo asmens naudai, CK 6.112 straipsnyje reglamentuotas reikalavimo perjimas treiajam asmeniui regreso tvarka, pagal CK 6.666.67 straipsnius taikomas actio Pauliana institutas negali bti taikomas
siningiems tretiesiems asmenims; neregistravusios statymo nustatyta
tvarka sutarties, kuriai statymas numato privalom teisin registracij,
1T
alys negali panaudoti sandorio fakto prie treiuosius asmenis Atskir

ri sutartyse taip pat minimi tretieji asmenys: pagal CK 6.321 straips n
ir pardavjas pareigotas spti pirkj apie treiojo asmens teises
parduodam daikt; nuomininkas, tvarkingai vykds pagal nuomos su tart prisiimtas pareigas, turi pirmenybs teis, palyginti su kitais asme nimis, pratsti nuomos sutart (CK 6.482 str.); CK 6.486 straipsnio 1
dalyje nurodoma, kad daikto inuomojimas nepanaikina ir nepakeiia
treij asmen teisi daikt; rangovas pagal projektavimo ir tyrinjimo darb rangos sutart neturi teiss be usakovo sutikimo perduoti
darbo rezultato tretiesiems asmenims (CK 6.702 str. 2 d.); asmens svei katos prieiros paslaug teikjas negali jokiems kitiems asmenims be
paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacient (CK 6. 736 str. 1
d.) ir 1.1.
Taigi sutarties ali ryiai su treiaisiais asmenimis yra labai vairs.
Teisinje literatroje bandyta skirstyti treij asmen status pagal j
191
dalyvavimo teisiniame santykyje pobd . M. Braginskis paymi, kad

sukurti vieno lygio skirstym bt sunku, todl silo vairi lygmen
skirstym. Pirmiausia tretieji asmenys teisiniuose santykiuose dalyvauja
savo vardu arba sutarties alies vardu. Tolesnis skirstymas asmen, dalyvaujani sutartyje savo vardu, priklauso nuo ali numatyto tikslo kriterij. Tai leidia vis pirma iskirti sutartis treiojo asmens naudai. Jei
treiasis asmuo dalyvauja sutartyje kitos alies vardu, sutartis galime
skirstyti pagal tai, su kuria i ali tretieji asmenys yra susij: su pasyvija,
t. y. skolininku, ar aktyvija, t. y. kreditoriumi. Dalyvauti pasyviosios alies
pusje galima dviem bdais: treiasis asmuo gali bti sutartins
prievols vykdytojas arba skolininko pagalbininkas. Aktyviosios alies
pusje - treiasis asmuo gali priimti vykdym vietoje kreditoriaus arba
apie treiojo asmens adresuot vienai i sutarties ali reikalavim
vykdyti sutart122. Paymtina ir tai, kad pagrindiniai sutari nuostatus
unifikuojantys dokumentai - 1980 m. Jungtini Taut konvencija dl
tarptautins preki pirkimo-pardavimo sutarties bei UNIDROIT tarptautiniai komercini sutari principai nereguliuoja sutarties takos
tretiesiems asmenims, o galimi treij asmen teisiniai ryiai su sutar121
Bandymus skirstyti treij asmen santykius su ali sudaroma sutartimi aprao
M. Braginskis. r.: M. H. BparHHCKuft, B. B. BHTPHHCKHH. ,D,oroBopHoe npaBO, c.
361-362.
1
Ten pat, p. 362-363.
152
timi ir jos alimis vairiose valstybse reglamentuojami skirtingai123.

Ypa reikminga yra sutartis treiojo asmens naudai. Ji i esms skiriasi nuo vis kit sutari, kurios susijusios su treiaisiais asmenimis.
i sutartis reglamentuojama CK 6.191 straipsnyje. Pagrindin ios sutarties ries prasm - kad tokia sutartis suteikia treiajam asmeniui
savarankiko reikalavimo teis, nors sudarant sutart treiasis asmuo
nedalyvavo. Pavyzdiui, pagal veimo sutart vejas sipareigoja siuntjo
jam perduot krovin nugabenti paskirties punkt ir iduoti turiniam
teis gauti krovin asmeniui (gavjui) (CK 6.808 str. 1 d.). Krovinio
gavjas (treiasis asmuo) turi vairi teisi, taip pat ir pareikti pretenzijas bei reikalavimus vejui, su kuriuo tiesiogiai sutarties nesudar.
Sutartys treiojo asmens naudai yra paplitusios taip pat draudimo ir
kreditavimo santykiuose (gyvybs draudimo, slygini indli kredito
staigose ir panaios sutartys).
Sutartimi treiojo asmens naudai yra laikytina sutartis, kurioje viena
i sutarties ali ilygsta i kitos sutarties alies, kad atsiradusi prievol
bt vykdyta treiajam asmeniui. Tokiu atveju prievol vykdyti turi
teis reikalauti tiek sutart sudars asmuo, tiek ir treiasis asmuo, kurio
naudai ilygtas prievols vykdymas. Taigi nors sudarant sutart treiasis
asmuo arba jo atstovas nedalyvauja (nra sutarties alis), taiau jis gyja
savarankik reikalavimo teis. CK 6.191 straipsnio 2 dalis sieja sutart
treiojo asmens naudai su jo sutikimu priimti jam suteikt sutartimi
teis. Jei treiasis asmuo jos atsisako, tai ia teise gali pasinaudoti suda rs sutart asmuo, iskyrus atvejus, kai tai prietarauja statymams, sutariai arba prievols esmei. Paymtina, kad sutartis treiojo asmens
naudai treiajam asmeniui sukuria ne tik reikalavimo teis, bet gali su kurti ir tam tikras pareigas. Pavyzdiui, CK 6.1007 straipsnio 2 dalyje
numatyta, kad treiasis asmuo - naudos gavjas, gali bti pareigotas
jvykdyti prievol.
Taigi sutariai treiojo asmens naudai bdingi maiausiai trys elementai: 1) pirmin sutartis sukuria treiajam asmeniui teises, o ne pa reigas124; 2) treiasis asmuo visada yra kreditorius kurios nors sutarties
123
Sutarties ir treij asmen teisinio reglamentavimo problematik isamiai aptai I;I V. Mikelnas. r.: Mikelnas V. Sutari teis, p. 509-541.
124
Kaip jau minta, tam tikrais atvejais treiasis asmuo gali bti pareigotas atlikti
l i i m tikras prievoles, bet tokios jo pareigos gali atsirasti tik kaip susijusios su naudos
l'jivimu.
153"
alies atvilgiu; 3) treiajam asmeniui atsisakius savo teiss j paprastai

gali gyvendinti pats sutarties kontrahentas, esantis kreditoriumi. Kad
treiasis asmuo prievolje tapt kreditoriumi, btini maiausiai du juridiniai faktai: 1) atitinkamos sutarties sudarymas ir 2) treiojo asmens
sutikimas priimti aptart jo naudai teis (pvz., draudimo sutartyse tre iasis asmuo turi ireikti savo vali vykus draudiminiam vykiui);
Sutarties treiojo asmens naudai ypatyb yra ir ta, kad galimi atvejai, kai konkretus tretysis asmuo sutartyje nra vardytas (pvz., atsakomybs u padaryt al draudimas: didesnio pavojaus altinio valdytojas draudia savo atsakomyb prie potencialius nukentjusiuosius; notaras, advokatas draudia savo veiksmus nuo potenciali klaid ir pan.).
Sutartis treiojo asmens naudai reikia skirti nuo vykdytos prievols
treiajam asmeniui, nes prievol vykdant treiojo asmens naudai gavjas pagal sutart joki teisi negyja, o dalyvauja teisiniame santykyje
kaip faktinis vykdymo gavjas. iuo atveju skolininkas kreditoriaus nurodymu turi vykdyti prievol treiajam asmeniui, ir toks vykdymas yra
laikomas tinkamu.
Treiojo asmens naudai padariusi ilyg sutarties alis gali ataukti
treiojo asmens teis iki to momento, kol is asmuo pareikia i teis
priimsis (CK 6.191 str. 3 d.).
1. Kas gali bti sutarties alimis?
2. Kas yra tretieji asmenys sutartiniuose santykiuose?
3. Kurios i prievols ali pusje gali veikti tretieji asmenys?
4. Kokie sutarties treiojo asmens naudai ypatumai?
5. Ar treiasis asmuo gali bti pareigotas vykdyti prievol?
1. Ar treiojo asmens naudai padariusi ilyg alis turi teis atauk
ti treiojo asmens teis?
21 skirsnis. SUTARI AIKINIMAS

Poreikis aikinti sutartis atsiranda dl ne visikai aiki atskir sutarties slyg arba jei yra ginijamas sutarties egzistavimas apskritai,
arba sutarties svok reikm. Teismas aikina sutartis tada, kai tarp
ali kyla ginas dl sutarties esms arba atskir jos slyg. Atsitinka
taip, kad sutarties tekstas skiriasi nuo tikrj ali ketinim arba netin kamai juos atspindi. Pasitaiko, kad vienos sutarties teksto nuostatos
prietarauja kitoms. Gali bti taip, kad alys, sudarydamos sutart, neaptar kai kuri slyg, dl kuri kyla ginas. Pagaliau gana danai sutartys, ypa tada, kai jas sudaro skirting valstybi fiziniai arba juridiniai asmenys, sudaromos dviem ar daugiau kalb, o tekstai neatitinka
vienas kito, todl klausimas, kokiam i sutarties tekst teiktinas prioritetas. Visa tai susij su sutari aikinimu, reglamentuojamu CK 6.1936.195 straipsniuose.
Pasaulyje nra visuotinai priimt sutarties aikinimo princip. Taiau galima iskirti du vyraujanius sutarties aikinimo metodus - subjektyvj ir objektyvj. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad aikinant
sutartis bt nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvs ali, ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad aikinant sutartis pabriama gramatin
sutarties teksto iraika, o ne ali vidini ketinim nustatymas 125. Sutartis, kaip sandoris, lemia teisinio santykio turin, kuris yra ali valios
padarinys. Tai ypatumas, atskiriantis sutart nuo kit juridini fakt,
toki kaip kitam asmeniui padaryta ala, neteistas praturtjimas ir kt.
is poymis bdingas visiems sandoriams - vienaaliams, dvialiams ir
daugiaaliams. Visada, kai kalbama apie sandor ir j r - sutart, turimi galvoje du sandorio elementai - valia ir valios iraika. Kyla klausimas, kas svarbiau - valia ar jos iraika?
Valios poiriu teisinje literatroje yra vairi nuomoni. Vieni
mano, kad kai galima nustatyti tikrj vali, kilus ginui privalu remtis
valia, o ne jos iraika (valios teorija). Kiti mano, kad btina vadovautis
valios iraika, nes jei valia nebuvo tinkamai pareikta, negalima sprsti
125
154
Mikelnas V. Sutari teis, p. 353.
155
apie jos turin126. Treti mano, kad valia ir valios iraika - tas pats ir
neverta gilintis atskirus elementus. Skirtingose valstybse sutari aikinimo metodai skiriasi. Pavyzdiui, JAV, Anglijoje, vedijoje, Rusijoje
pirmenyb teikiama ali valios iraikai sutartyje (objektyviajam sutarties aikinimo metodui)127, veicarijoje, Pranczijoje - tikrajai ali valiai128.
Istorikai ankstesnis yra sutarties aikinimas teikiant prioritet valios irakai. is metodas buvo inomas dar Senovs Romoje. Cum in
verbis nulla ambiuitas est non debet admitti volintatatis uaestio (Jei odiuose nra dviprasmybs, neleidiama aikintis valios turinio - Justinianas). Pavyzdiui, pagal klasikin romn teis testamentas buvo pripastamas negaliojaniu, jei eimininkas palieka vis turt vergui, bet
pamirta dovanoti jam laisv. Paveldjimas ir ilaisvinimas i vergijos
buvo laikomi dviem skirtingais sandoriais, todl nebuvo leidiama aikinti, kad paliekant testamentu turt buvo turimas galvoje ir ilaisvinimas i vergijos.
Skirtingi sutarties aikinimo principai lm bandymus unifikuoti
sutarties aikinimo taisykles. Vienas i toki dokument, kuriuose bandyta suvienodinti sutari aikinimo taisykles, yra 1980 m. Jungtini
Taut konvencija dl tarptautinio pirkimo-pardavimo sutari. Konvencijos 8 straipsnio pirma dalis nustato, kad pareikimai arba kitoks
alies elgesys aikinami pagal jos ketinim, jeigu kita alis inojo arba
negaljo neinoti, koks tas ketinimas buvo129.
Teorinis valios ir valios iraikos atribojimas nereikia, kad abu metodai taikomi atskirai, nes kiekvienu atveju reikmingos yra konkreios
aplinkybs.
UNIDROIT tarptautini komercini sutari princip 4.1 straipsnyje teigiama: Sutart reikia aikinti pagal bendr ali vali (ketinimus),
bet tik tuomet, kai ta valia nustatyta. Jeigu to padaryti nemanoma, sutart
reikia aikinti pagal t reikm, kuri protingi asmenys, veikdami kaip sutarties alys, suteikt sutariai analogikomis aplinkybmis".
12
Sutari konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aikindamas sutart, prioritet teikt tikrajai ali valiai, j tikriesiems keti nimams sudarant sutart. Ta paia dvasia reglamentuotas ir CK 6.193
straipsnis - Sutari aikinimo taisykls. iame straipsnyje nurodyti ie
pagrindiniai sutari aikinimo principai: 1) siningumas aikinant
sutart; 2) pirmenybs teikimas tikriesiems ali ketinimams, o ne vien
paodiniam sutarties tekstui (taigi valia yra lemianti); 3) nesant galimybs nustatyti ali tikrj ketinim aikinama atsivelgiant protingo
mogaus kriterij; 5) visos sutarties slygos aikintinos atsivelgiant j
tarpusavio ry, sutarties esm, tiksl bei jos sudarymo aplinkybes; 6) jei
abejojama dl svok, atsivelgiama sutarties prigimt, esm, dalyk;
7) abejojant dl sutarties slyg jos aikintinos tas slygas pasiliusios
alies nenaudai; 8) visais atvejais sutarties slygos aikintinos vartotojo
naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai; 9) atsi velgiama ir ali derybas iki sutarties sudarymo, ali tarpusavio santyki praktik, ali elges po sutarties sudarymo ir paproius. Aikinant sutart ypa svarbu nustatyti teisin jos prigimt, nuo kurios da niausiai priklauso vairs klausimai, susij su sutarties ali tarpusavio
santykiais. Yra atvej, kai sutarties ali teisini santyki kvalifikacij
lemia ne ali pavartota terminologija, o t santyki turinys, kad ir kaip
tuos santykius alys vardyt130.
Sutartiniams teisiniams santykiams valios iraikos klausimas yra
itin svarbus, nes apie potencialaus kontrahento vali dalyviai sprendia
pagal jos iraik ir tai orientuoja savo veiksmus. Aikinant sutartis
nustatyti tikruosius ali ketinimus ypa svarbu pripastant sandorius
(sutartis) tariamais arba apsimestiniais. Pirmuoju atveju valios apskritai
nra (sutartis sudaroma dl aki, nesiekiant teisini padarini), antruoju
- valia paslpta (sutartis sudaroma siekiant pridengti kit sutart).
Nustatyti tikrj ali ketinimus taip pat labai svarbu ginijant per klaid
sudaryt sutart (klaid gali bti labai vairi 131) ar pripastant sutart,
sudaryt apgaule, smurtu, ekonominiu spaudimu arba realiu grasinimu.
IIoKpoBCKHH H. A. OcHOBHBie npo6jieMi>i rpaamaHCKoro npaBa. IIeTporpa#,
1917, c. 62.
127
Antai Rusijos CK 431 str. nurodoma, kad aikinant sutarties slygas teismas atsi
velgia faktin sutarties odi ir posaki reikm.
128
Pavyzdiui, Pranczijos CK 1156 str. reikalauja, kad teismas, aikindamas sutart,
atsivelgt bendr ali ketinim, o ne literatrin (gramatin) reikm.
' Valstybs inios. 1995. Nr. 102-2283.
156
130
r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutart civili

nje byloje . Stankeviius v. H. Chadakeviius, Nr. 3K-7-23/2000, kat. 43 // Teism
praktika. Nr. 14, p. 15-20.
131
Pavyzdiui, dl kontrahento asmens sudarant sandorius, kuriems vykdyti svarbi
lurtin atitinkamo asmens padtis, r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. gegus
24 d. nutart civilinje byloje/. Kruait v A. Jurkeviien, Nr. 3K-3-157/1999, kat. 42.
157"
CK 6.194 straipsnis numato, kad jeigu sutartis yra sudaryta dviem

ar daugiau kalb, tai kiekvienas sutarties tekstas turi toki pai teisin
gali, bet jei skirtingomis kalbomis surayti sutarties tekstai neatitinka
vienas kito, tai pirmenyb teikiama pirmiausia suraytam tekstui 132. Pavyzdiui, jei sutartis yra sudaryta lietuvi ir angl kalbomis, tai abu jos
tekstai turi vienod juridin gali. Bet jei lietuvi kalba surayta sutar tis, kuri vliau iversta angl kalb, tai esant teksto neatitiktims turi
bti vadovaujamasi lietuvikuoju sutarties tekstu.
Jei alys neaptar tam tikr sutarties slyg, reikaling sutariai
vykdyti, tai ias sutarties spragas vienos i ali reikalavimu gali paalinti teismas, nustatydamas atitinkamas slygas. Upildant teiss spragas
teismas atsivelgia : 1) ali ketinimus; 2) sutarties tiksl ir esm; 3) siningumo, protingumo, teisingumo kriterijus133.
22 skirsnis. SUTARI TURINYS

Sudarydamos sutart alys susitaria dl vairi tarpusavio teisi ir
pareig. Sutartyje alys numato sutarties objekt, kain, aptaria kokybes klausimus, atsiskaitymo tvark, gin sprendimo bdus ir 1.1., t. y.
paios sau susikuria normas, kuri privalo laikytis. Tai yra sutarties slygos.
Sutarties slygos
Teiss doktrinoje sutarties slygas prasta skirstyti esmines, prastines ir atsitiktines.
1. Kas vadinama sutarties aikinimu?
2. Kokie sutarties aikinimo metodai vyrauja?
3. K reikia subjektyvusis sutarties aikinimo metodas?
4. K reikia objektyvusis sutarties aikinimo metodas?
5. Kokie yra pagrindiniai sutarties aikinimo principai Lietuvos tei
sje?
6. Kokios yra sutarties aikinimo taisykls, kai sutartis sudaryta
dviem ar daugiau kalb?
7. Kokios yra sutarties sprag upildymo taisykls?
132
133
158
CK 194 str. norma pakartoja UNIDROIT princip 4.7 str.

is straipsnis pakartoja UNIDROIT princip 4.8 str.
Esmins slygos yra tokios slygos, kurios btinos ir pakankamos

I n m, kad sutartis bt sudaryta ir sukurt alims teises ir pareigas. SuIartis nebus laikoma sudaryta, kol nebus suderintos visos esmins sutarties slygos. Todl labai svarbu nustatyti, kokios konkreios sutarties
slygos yra esmins.
Pirma, esmine kiekvienos sutarties slyga yra laikytinas jos dalykas.
Jei dl jo alys nesusitar, nra ir sutarties. Pavyzdiui, negalima sudajyti pirkimo-pardavimo sutarties, jei jos alys nesusitar, kokie daiktai
I>us parduoti. Bet vien tik dalyko nurodymas sutartyje ne visada yra pakankamas pagrindas pripainti sutart galiojania.
Antra, esminmis sutarties slygomis yra laikytinos slygos, kurios
statyme arba kitame teiss akte nurodytos kaip esmins. Pavyzdiui,
j keitimo sutarties (lakto) analiz leidia daryti ivad dl keleto esmin i slyg, kurios nurodytos CK 4.210 straipsnyje. Arba, pavyzdiui,
nuomos sutarties analiz leidia daryti ivad, kad nuomos mokestis yra
esmin ios sutarties slyga. Kaina nurodyta ir kaip esmin nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties slyga (CK 6.397 str. 1 d.);
CK 6.959 straipsnis yra pavadintas Esmins turto patikjimo sutarties
slygos" paymint, kad ioje sutartyje turi bti nurodyta: turtas, perduodamas patikjimo teise; patiktojas, patiktinis, o jei sutartis sudaryta treiojo asmens (naudos gavjo naudai) - naudos gavjas; patiktinio atlyginimas ir jo mokjimo tvarka bei sutarties galiojimo terminas.
159
Treia, esminmis slygomis pripastamos sutarties slygos, kurios

yra privalomos konkreioms sutari rims, be kuri tokios sutartys
negalt egzistuoti. Antai jungtins veiklos (partnerysts) sutarties negalima sivaizduoti, jei nenurodyta veiklos ris. Esmin tam tikr sutari slyga gali bti kiekis. Pavyzdiui, elektros energijos tiekimo sutartyje energijos kiek lemia faktinis abonento sunaudojamas kiekis.
Ketvirta, esmini sutarties slyg rimi galima laikyti subjektyviai egzistuojanias esmines slygas", t. y. tokias, be kuri alis nenori
sudaryti sutarties. Jos neturi prietarauti statymui. Pavyzdiui, laiduotojas pagal CK 6.81 straipsnio 2 dal atsako tiek pat, kiek skolininkas,
jei ko kita nenumato laidavimo sutartis. Bet, pavyzdiui, laiduotojas gali
nepageidauti mokti palkanas ir pareikalauti tai rayti sutartyje. Arba
preki pirkjas gali reikalauti specialaus pakavimo slygos, kuri bus
pripainta esmine pirkimo-pardavimo sutarties slyga.
CK specialiai aptarta sutarties dalyko kokybs slyga. CK 6.197
straipsnyje nurodyta, kad jeigu sutarties dalyko kokyb neaptarta sutartyje ir nenustatyta statymuose, tai ji turi atitikti proting ir ne blogesn
u vidutin kokyb, atsivelgiant konkreias aplinkybes 134. CK 6.197
straipsn reikia aikinti ir taikyti sistemikai su CK 6.41 straipsniu, kuriame numatytos analogikos taisykls, taikomos sutarties vykdymo
kokybei135. Paymtina, kad kokybs slyga, ne taip, kaip dalykas ir kiekis,
pati savaime nra esmin. Kokybs reikalavimai gali bti nustatyti ali
sudarytoje sutartyje arba statymuose, bet jei ji nenustatyta, tuomet
kokybs reikalavimams taikytini CK 6.197 straipsnyje nurodyti
principai. Atskiros CK normos pateikia tam tikras kokybs reikalavimo
charakteristikas ir kriterijus. Tai tarptautiniai standartai, nacionaliniai
kriterijai, norminiai standartizacijos aktai ir kt. Bet jei alys tvirtino
sutartyje didesnius nei norminiuose aktuose kokybs standartus - tai
ali susitarimo reikalas. Kitais atvejais normos dl kokybs, tvirtintos
teiss aktuose, yra imperatyvas.
Daugelyje sutari labai svarbi slyga yra kaina. i slyga bdinga
atlygintinms sutartims apskritai, nes egzistuoja sutari atlygintinumo
prezumpcija, t. y. bet kuri sutartis yra laikytina atlygintine, jei ko kita
nenumatyta statyme, kitame teiss akte arba neiplaukia i sutarties
turinio arba jos esms. Kaina gali bti nustatyta ali, norminiais aktais,
is straipsnis pakartoja UNIDROIT princip 5.6 str.
160
pagal kitus galimus kriterijus (pvz., CK 6.313 str. - kaina pirkimopardavimo sutartyje).
Daniausiai alys sutartyje aptaria sutarties kain, bet jei dl kuri
nors prieasi kaina nra nustatyta ir nra nuorodos tai, kad kaina
yra esmin konkreios sutarties slyga, laikoma, kad alys turjo ome nyje kain, kuri nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nurodytus kriterijus . Sis CK straipsnis tvirtina pagrindinius kainos nustatymo principus: 1) jei kaina sutartyje neaptarta, laikoma, kad alys turjo omeny
j prast kain, o jei tokios nra - proting kain. prasta yra kaina, kuri
sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo prasta mokti u tok
pat vykdym atitinkamomis aplinkybmis. Pavyzdiui, prastin krovini, Lietuvos vej gabenam Europos valstybes, 1 km veimo kaina
yra 2 litai, o krovini, gabenam i Olandijos Lietuv, prastin kaina
gali bti kitokia, jei veimo paslaugas usako Olandijos usakovas. Taiau atsivelgiant konkreias aplinkybes prastin veimo kaina gali
bti sumainta arba padidinta. Pavyzdiui, didesn nei prastin gali
bti nustatoma pavojing arba greitai gendani krovini veimo kaina,
nes tai susij su didesne vejo rizika. Ta kaina gali bti didesn ir dl
lo, kad vejas turjo atlikti papildomus darbus, pavyzdiui, pakrauti ir
ikrauti krovin. Protinga kaina nustatoma atsivelgiant vairias aplinkybes, bet jos esm ta, kad viena alis neturt nepagrstai praturtti
kitos alies sskaita; 2) galimyb tikslinti sutarties kain, jei j nustatyti
luri teis viena alis, ir jos nustatyta kaina aikiai neprotinga. Pavyz diui, jei auditorius u jau suteiktas paslaugas nustat kain, kuri aikiai
neatitinka suteiktos paslaugos kokybs arba labai pranoksta prastines
loki pai paslaug kainas toje vietovje, teismas gali tikslinti sutarties
kain; 3) jei kain pavesta nustatyti treiajam asmeniui, bet jis to nedaro
arba negali padaryti (pvz., mir arba jo gyvenamoji vieta alims tapo
neinoma, arba jis tiesiog atsisako tai daryti) ir jei paios alys dl kainos nesusitar, tai suinteresuotas asmuo gali prayti teism nustatyti
kain, atitinkani protingumo kriterijus; 4) jei kaina turi bti nustatyta
remiantis tam tikrais kriterijais (pvz., rinkos kaina, biros kaina ir pan.),
kuri nra, tai jie pakeiiami artimiausiais kriterijais (pvz., prasta tokio
daikto kaina atitinkamoje vietovje).
Sutarties terminas - taip pat viena i pagrindini sutarties slyg.
Tai paios sutarties laiko ribos, taip pat neperengiant t rib vykdytin
'" CK 6.198 str. pakartoja UNIDROIT princip 5.7 str.
161
teisi ir pareig etapai. Atskiros sutari rys reikalauja traukti su tart jos termin kaip esmin slyg, pavyzdiui, draudimo sutartys. alys gali numatyti vairias sutarties termin slygas - vykdymo, pabaigos,
nutraukimo termin ir kt.
Sutarties vykdymo terminas yra ribojimas laiko atvilgiu: tik pasibaigus terminui kreditorius gyja reikalavimo teis, o skolininkas - vykdymo pareig. Taigi vykdymo terminas lyg ir subrandina ali teises ir
pareigas pagal sutart. Paymtina, kad sukakus vykdymo terminui ne
tik skolininkas turi vykdyti sutart, bet ir kreditorius turi priimti vyk dym. i aplinkyb verta aptarti dl prievols, vykdytos prie termin,
fakto.
Pagal bendr taisykl sutartini prievoli vykdymas per sutartyje
nurodytus terminus turt atitikti abiej ali interesus. Turima galvo je,
kad kreditorius gali bti nesuinteresuotas vykdyti prievol prie
termin, nes pats negals vykdyti savo prieprieini sipareigojim
laiku. Pavyzdiui, pateiktai produkcijai dar neinuomoti sandliai. Be
to, kreditorius gali neturti intereso, kad sutartis bt vykdyta prie
termin, pavyzdiui, bankas suteik paskolas u palkanas, o dl paskolos grinimo prie termin netenka dalies pajam. Bet visais atvejais
sutartys, kai jas leidiama vykdyti prie termin, laikytinos vykdytomis
tinkamai. Atitinkamai vykdymo gavimas prie termin negali bti traktuojamas kaip nepagrstas kreditoriaus praturtjimas, nors dl vykdymo prie termin kreditorius i ties praturtt.
Gali bti sudaryta sutartis apibrtam arba neapibrtam terminui.
CK 6.199 straipsnis137 aptaria neapibrtam terminui sudarytos sutarties
nutraukimo taisykl - galima nutraukti neapibrtam terminui sudaryt
sutart spjus antrj al per proting termin. Tai bendra norma,
kuri taikoma tada, kai specialios normos nenustato kitoki tai sykli,
nes kai kurios atskiros sutari rys numato j nutraukimo terminus
(pvz., CK 6.614 str. - neterminuotos gyvenamj patalp nuomos
sutarties nutraukimas spjus nuominink ratu prie eis mnesius).
Kitaip nei esmins sutarties slygos, prastins ir atsitiktins slygos
neturi tiesiogins takos sutarties sudarymui. Maa to, prastini slyg
nra net ir poreikio traukti sutart, nes jos suformuluotos statyme
arba kitame norminiame akte. Atsitiktins slygos taip pat neturi
137
162
UNIDROIT princip 5.8 str.
reikms sutarties sudarymui, bet jos, kitaip nei prastins, kurios sutartyje nebtinai turi bti, sutartyje turi bti, t. y. alys turi jas traukti. Gali
kilti klausimas: jei atsitiktines slygas taip pat btina traukti sutart,
kad jos tapt sutarties slygomis, kuo gi jos skiriasi nuo esmini? Teisinje literatroje vienovs iuo klausimu nra Vieni autoriai nurodo,
kad, kitaip nei esmini sutarties slyg nebuvimas, atsitiktins slygos
nebuvimas sutartyje tik tada turs teisini padarini, jei suinteresuota
alis rodys, kad ji reikalavo toki slyg suderinti. Prieingai, sutartis
bus laikoma sudaryta be atsitiktins slygos. Kaip pavyzd jie nurodo,
I OI; preki pristatymo btent oro transportu slyga gali atsirasti sutartyje, tik jei viena alis reikalaus j traukti, o kita su tuo sutiks" 138. Kiti
iiutoriai, kritikuodami toki nuomon, nurodo, kad toks atsitiktins
M|lygos apibdinimas kaip tik leidia j laikyti esmine139.
2000 m. CK pateiktas taip pat sutari slyg skirstymas aikiai
nurodytas ir numanomas (CK 6.196 str. 1 d.)140. Aikiai nurodytos sutarli cs slygos yra tokios, kurios nurodytos raytinje sutartyje, arba tokios, dl kuri alys susitar odiu. Numanomos yra tokios sutarties
VI lygos, kurios nors sutarties ali raytinje sutartyje nenurodytos arba
/nd/iu neaptartos, nustatomos atsivelgiant sutarties esm, tiksl, li
i| santyki pobd, teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijus
(( K 6. 196 str. 2 d.). Kokios slygos yra laikytinos numanomomis, vis
pirma priklauso nuo konkreios sutarties. Pavyzdiui, nors pirkimopardavimo sutartyje alys neaptar kokybs slygos, bet pardavjas visais atvejais turi garantuoti parduodamo daikto kokyb. Arba pagal
medicinos prieiros sutart atsiranda pareiga pacient visapusikai
i n formuoti, nors sutart ji gali bti nerayta. Be to, kokios slygos
konkreioje sutartyje laikytinos numanomomis, gali bti sprendiama
pagal nusistovjusi tarp ali sutari sudarymo praktik, prekybos
paproius ir pan.
CK 6.182 straipsnis mini sutartis, kuriose yra neaptart slyg141, t. y
nurodo, kad jeigu alys, ketindamos sudaryti sutart, specialiai paliko
ipl ar li tam tikras slygas tolesni deryb metu arba paved jas nustatyPpaxnaHCKoe npaBO / Pe#. CepreeB A. M., TOJICTOH K). K. MocKBa: ITpouii'ki, MiicTb 1, c. 499-500.
1 w
BparHHCKHil M. H., BHTPJIHCKHH B. B. ôroBopHoe npaBO, c. 302.
1
'" iame CK straipsnyje pakartota UNIDROIT princip 5.1-5.2 sutarties slyg
Lliisilikucija.
1 11
UNIDROIT princip 2.14 str.
163"
ti tretiesiems asmenims, tai sutartis laikoma sudaryta. Sutarties galiojimui neturi takos ta aplinkyb, jog alys vliau dl t slyg nesusitar
arba j nenustat tretieji asmenys, jeigu yra kit priemoni arba bd,
kuriais galima tas slygas nustatyti. io straipsnio nuostatos skiriasi nuo
CK 6.162 straipsnio 2 dalies, pagal kuri alys dl tam tikr neesmini
sutarties slyg negali susitarti. CK 6.182 straipsnyje numatytu atveju
alys dl sutarties slyg net nesitaria, specialiai atideda tai ateiiai, o
CK 6.162 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai alys dl antraeili
slyg tariasi, bet joms nepavyksta susitarti. Tokiu atveju gin gali
sprsti teismas, atsivelgdamas sutarties pobd, dispozityvias teiss
normas, paproius, teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijus.
1. Kas sudaro sutarties turin?
2. Kokios slygos vadinamos esminmis, prastinmis ir atsitiktin
mis?
3. Kokia slyga yra btina kiekvienoje sutartyje?
4. Ar kaina yra btina sutarties slyga?
5. Kokios slygos yra vadinamos aikiai nurodytomis ir numano
momis?
6. Ar slyga dl sutarties galiojimo termino yra btina sutarties s
lyga?
7. Kokios slygos vadinamos neaptartomis?
23 skirsnis. SUTARI VYKDYMAS

Aikinant sutari vykdym sistemikai yra taikytinos CK normos,
reglamentuojanios prievoli vykdym (CK etosios knygos 1 dalies
I I I skyrius)142. CK II dalies XVI-XVII skyriuose yra nuostatos, kurios
specialiai skirtos vienai i prievoli ri - sutartinms prievolms vykdyti.
Sutarties vykdymas yra sutarties slyg gyvendinimas, kai sutarties
alys pasiekia t rezultat, kurio tikjosi sudarydamos sutart. Kaip nurodo V. Mikelnas, nagrinjant sutarties institut svarbu nustatyti:
I) kokie yra sutarties vykdymo principai; 2) ar sutart turi vykdyti pati
alis, ar tai gali padaryti ir kitas asmuo; 3) kaip nustatyti sutarties vykdymo viet ir laik, jeigu alys i klausim sutartyje neaptar; 4) pagal
kokius kriterijus nustatoma parduodam daikt bei suteikiam paslaug ir atliekam darb kokyb, jeigu alys i klausim sutartyje neaptari:; 5) kokia valiuta gali alys vykdyti tarpusavio atsiskaitymus; 6) ar gali
alis sustabdyti savo sutartini prievoli vykdym, jeigu kita sutarties
alis savo prievoli nevykdo; 7) ar galima atsisakyti vykdyti sutart, jeigu
j sudarius i esms pasikeiia aplinkybs ir vykdyti sutart darosi sunku arba apskritai nemanoma143.
CK 6.200 straipsnyje tvirtinti sutari vykdymo principai: 1) tinkamo ir siningo vykdymo; 2) bendradarbiavimo (kooperacijos);
') ekonomikumo; 4) maksimali pastang sutariai vykdyti, koki
hut msis tokiomis pat aplinkybmis protingas asmuo.
Pagal bendr taisykl alys turi vykdyti sutart i karto, t. y. tuo paIMII metu. Bet i statymo, ali sudarytos sutarties, paios sutarties prij'imties arba konkrei aplinkybi gali ieiti, kad sutartis vykdytina dalimis. Pavyzdiui, neterminuota renta mokama kiekvieno mnesio pahaigoje (CK 6.451 str.); alys, sudarydamos pirkimo-pardavimo sutart,
j'.'ili susitarti, kad pirkjas atsiskaitys dalimis per tam tikr laiko tarp;
kaina pagal lizingo (finansins nuomos) sutart yra mokama etapais;
1
'*' r. skyri apie prievoli vykdym ir j nevykdymo teisines pasekmes. 1"

Mikelnas V. Sutari teis, p. 420.
164
165
atsiradus force majeure aplinkybms, sutarties vykdymas gali bti atidtas tam tikram laikotarpiui (CK 6.212 str. 2 d.).
Tam tikroms sutartims sudaryti gali bti reikalingi atitinkamos
valstybs institucijos leidimai, licencijos, be kuri sutartis negali bti
vykdoma. Svoka valstybs institucij leidimas" aikintina plaiau ir
apima atitinkam tiek valstybs, tiek ir savivaldos institucij iduodamus privalomus leidimus, licencijas ir kitus dokumentus tam tikriems
veiksmams ar darbams atlikti144. Pavyzdiui, statybos rangos sutariai
vykdyti reikalingas statybos leidimas. ali teises ir pareigas, susijusias
su privalomais leidimais, btinais sutariai sudaryti, reglamentuoja CK
6.202 straipsnis, tvirtinantis iuos pagrindinius principus: 1) jei yra btinas atitinkamos valstybins institucijos leidimas - tok leidim privalo
gauti alis, esanti valstybje, kurios statymai nustato tok reikalavim;
2) jei abi sutarties alys yra Lietuvoje - leidim privalo gauti alis, kuriai
i pareiga yra nustatyta statymuose; 3) leidim arba leidimus sutarties
alis privalo gauti laiku ir iai aliai tenka visos su privalomo leidimo
gavimu susijusios ilaidos. ios normos yra idstytos dispozityviai, paliekant galimyb alims paioms susitarti, kuri privalo gauti leidim,
nebent statyme bt nurodyta, kuri i sutarties ali tok leidim turi
gauti.
CK 6.203 straipsnis reglamentuoja leidimo neidavimo teisines pasekmes, kuri esm yra ta, kad tokiu atveju abi sutarties alys turi teis
nutraukti sutart, nebent privalomas leidimas bt susijs tik su kai kuriomis sutarties slygomis ir dl to nutraukti vis sutart bt neprotinga. Antai vykdant statybos darbus leidimai gali bti reikalingi vairiems
atskiriems statybos darb etapams, todl laiku negavus leidimo atlikti
kuriuos nors darbus, tarkime, tiesti duj tras, bt neprotinga nu traukti statybos rangos sutart, kai kiti darbai yra atlikti arba atliekami.
Tam tikrais atvejais vykdant sutart gali atsirasti sunkum, dl kuri sutarties vykdymas joje numatytomis slygomis prietaraut protingumo, siningumo, teisingumo arba ali (vienos i j) teist lkesi
principams. Pavyzdiui, asmuo sigijo ems sklyp gyvenamojo namo
statybai. Sudarius sutart paaikjo, kad dl sklype esani poemini
vanden nebus galima kasti namo pamat ir pan. Jei pirkjas apie tokias aplinkybes bt inojs sudarydamas sutart, jis tokios sutarties
nebt sudars. Bet sutarties vykdym varanios aplinkybs turi ne tik
144
166
i esms sunkinti sutarties vykdym, bet ir atitikti keturis CK 6.204

straipsnyje nurodytus kriterijus: 1) aplinkybs, dl kuri sutart vykdyti
tampa labai sudtinga ar nemanoma, atsiranda arba nukentjusiajai
aliai tampa inomos sudarius sutart; 2) t aplinkybi nukentjusioji
alis sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti; 3) t aplinkybi nukentjusioji alis negali kontroliuoti; 4) nukentjusioji alis
nebuvo prisimusi t aplinkybi atsiradimo rizikos.
1. Kaip yra suprantamas sutarties vykdymas?
2. Kokie yra sutari vykdymo principai?
3. Kokia tvarka turi bti vykdoma sutartis?
4. K reikia svoka valstybs institucij leidimas"?
5. Kokios aplinkybs laikomos sutarties vykdymo suvarymu"?
167
24 skirsnis. SUTARTIES PAKEITIMAS IR

NUTRAUKIMAS
Pagal bendr taisykl sudarytos sutartys turi bti vykdomos taip,
kaip alys susitar. Bet gali atsitikti, kad sutartis nutraukiama arba pa keiiamos jos slygos. Sutarties pakeitimas arba jos nutraukimas yra
galimas tik ali tarpusavio sutarimu. Pavyzdiui, alys, sudariusios
nuomos sutart penkeriems metams, gali susitarti j nutraukti bet kuriuo metu. Be to, sudarytos sutarties nutraukimo arba jos pakeitimo
galimyb gali numatyti ir statymas. Antai pagal CK 6.599 straipsn pilnametis nuomininko eimos narys turi teis sudaryti atskir gyvenamosios patalpos nuomos sutart (padalyti but), jeigu su tuo sutinka nuo motojas, nuomininkas, kiti pilnameiai eimos nariai. Jei sutartis nutraukiama arba pakeiiama ali susitarimu ar statyme numatytais atvejais, teismo sprendimas nereikalingas. Suteikimas alims teiss vienaalikai nutraukti sutart yra tiesioginis sutari laisvs principo atspindys, rodantis ali vali tiek laisvai sudaryti sutart ir nustatyti jos slygas, tiek ir susitarti dl jos nutraukimo arba slyg pakeitimo.
CK 6.217 straipsnis numato atvejus, kai alis gali nutraukti sutart,
jeigu kita sutarties alis sutarties nevykdo arba vykdo netinkamai ir tai
yra esminis sutarties paeidimas. Tuomet nukentjusioji alis gali nutraukti sutart nesikreipdama teism (CK 6.218 str. 1 d.). inoma, tai
neatima kitos alies teiss kreiptis teism siekiant rodyti, kad sutartis
negaljo bti vienaalikai nutraukta, nes paeidimas ness esminis.
Esminiu sutarties paeidimu reikt laikyti tok vienos i ali
vykdyt paeidim, kuris i esms atima antrajai sutarties aliai gali myb tiktis, kad sudaryta sutartis bus tinkamai vykdyta 145. Pavyzdiui,
esminiu pirkimo-pardavimo sutarties paeidimu pripaintinas preki
su trkumais, kuri negalima paalinti apskritai arba paalinti per proting laik, pateikimas.
Galimyb vienaalikai nutraukti sutart, kai antroji alis paeidia j i esms,
numatyta taip pat ir Vienos konvencijoje dl tarptautins preki pirkimo-pardavimo
sutarties, taip pat UNIDROIT princip 7.3.1 str.
168
Su esminiu sutarties paeidimu siejama keletas teisini padarini:

alis gali vienaalikai, nesikreipdama teism, nutraukti sutart (CK
6.217 str. 1 d., CK 218 str.), kreiptis teism dl priverstinio sutarties
pakeitimo (CK 6.223 str. 2 ir 3 d.), pareikalauti pakeisti technikai su dting ir brangi prek (CK 6.363 str. 6 d.) neleisdama itaisyti pada ryt trkum (CK 6.208 str.) ir 1.1.
CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant, ar sutartis
paeista i esms, ar ne, turi bti atsivelgiama iuos kriterijus: 1) ar i
esms nukentjusioji alis negauna to, ko tikjosi gauti i sutarties, i skyrus atvejus, kai kita sutarties alis nenumat arba protingai negaljo
numatyti tokio rezultato (pvz., nusipirktos preks negali bti naudoja mos pagal tikslin paskirt ir pan.); 2) ar pagal sutarties esm grietas
prievols laikymasis turi esmins reikms (pvz., pagal sutart prekes
kontrahentas pristat anksiau sutarto termino, nors buvo inoma, kad
prekms saugoti sandliai isinuomoti tik nuo tos dienos, kuri tos pre ks turjo bti pristatytos); 3) ar prievol nevykdyta tyia ar dl didelio
neatsargumo (tai yra fakto klausimas, leidiantis, be kita ko, atsivelgti
ir tai, ar i ties tai sukl kreditoriui i esms neigiamas pasekmes);
4) ar vykdymas yra pagrindas nukentjusiajai aliai nesitikti, kad su tartis bus vykdyta ateityje (pvz., sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis,
pagal kuri pardavjas sipareigojo pagaminti ir parduoti pirkjui iki
tam tikro termino vaikik sportini bateli partij, tuo tarpu akivaiz du, kad pardavjas neturi nei mediag nei rangos tokioms prekms
gaminti; 5) ar sutarties nevykdiusi alis, kuri rengsi vykdyti arba
vykd sutart, patirt labai dideli nuostoli, jeigu sutartis bt nu traukta (pvz., pardavjas, sipareigojs gaminti ir parduoti vaikik
sportini bateli siunt, usak rang ir mediagas bateliams gaminti,
investavo tai daug l. Nors pardavjas laiku nepradjo gamybos, bet
nutraukti sutart jam bt labai nuostolinga, nes t nuostoli jam nie kas neatlygint, todl tokiu atveju sutarties nutraukimas prietaraut
siningumo, protingumo ir teisingumo principams).
CK 6.217 straipsnio 3 dalyje numatyta nukentjusiosios alies teis
nutraukti sutart, kai sutarties paeidimas pasireikia termino praleidi mu, kur kreditorius papildomai suteikia skolininkui, kaip tai numatyta
CK 6.209 straipsnyje. Paymtina, kad kai termino praleidimas pats
savaime yra esminis paeidimas, tuomet kreditorius gali nutraukti su tart ir nesuteikdamas skolininkui papildomo termino (CK 6.209 str.
3 d.).
169~
CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas aplinkybi, kurias atsivelgiama nustatant, ar sutartis paeista i esms, sraas yra baigtinis.
Kitais, iame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutart galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuoto asmens iekin.
Galimyb vienaalikai nutraukti sutart yra numatyta ir kai kuriose
specialiose imperatyviose teiss normose, pavyzdiui, draudimo sutarties nutraukimas prie termin (CK 6.1009 str. 1 d.); komiso sutarties
nutraukimas (CK 6.793 str. 1 d.) ir kt., bet tai nra susij su esminiu
sutarties paeidimu, numatytu CK 6.217 straipsnyje.
Be to, sutartyje alys paios gali numatyti galimyb vienaalikai
nutraukti sutart joje numatytais atvejais, nesikreipiant dl to su iekiniu teism (CK 6.217 str. 5 d.).
Jei nukentjusioji alis nutraukia sutart vienaalikai, esant esmi niam jos paeidimui arba sutartyje numatytais atvejais, apie tok sutarties nutraukim privaloma praneti i anksto per sutartyje nustatyt
termin, o jei toks terminas sutartyje nenurodytas - prie trisdeimt
dien (CK 6.218 str. 1 d.). Nukentjusioji alis negali pasinaudoti teise
vienaalikai nutraukti sutart, jei sutart i esms paeidusi alis iki sutarties nutraukimo buvo pasiliusi j vykdyti, taiau is pasilymas buvo pareiktas pavluotai arba dl kit prieasi neatitinka sutarties
reikalavim, jeigu nukentjusioji alis per proting termin nepranea
kitai aliai apie sutarties nutraukim po to, kai ji suinojo ar turjo suinoti apie pasilym vykdyti sutart, arba jeigu toks pasilymas neatitinka tinkamo sutarties vykdymo (CK 6.218 str. 2 d.).
CK 6.219 straipsnis reglamentuoja i anksto numatom sutarties
nevykdym. Tai leidia aliai, kuri pagal konkreias aplinkybes turi
pagrindo manyti, kad kita alis paeis sutart i esms, nutraukti toki
sutart. Pavyzdiui, pagal statybos rangos sutart rangovas sipareigojo
iki lapkriio 10 d. ubaigti statybos darbus, ir tai yra esmin sutarties
slyga, taiau spalio 15 d. ie darbai dar nebuvo pradti, o pagal statybos darb apimt akivaizdu, kad jie negali bti ubaigti laiku. Bet jei
usakovui nra pakankamai akivaizdu, jog sutartis nebus vykdyta laiku,
jis gali i rangovo pareikalauti patvirtinimo, kad statybos darbai tikrai
bus atlikti iki nurodyto termino, o jei negauna per proting termin
rangovo patvirtinimo, kad sutartis bus vykdyta laiku, usakovas turi
teis sutart nutraukti (CK 6.220 str.).
Sutarties nutraukimas atleidia abi alis nuo sutarties vykdymo, o
sutart nutraukusi alis turi teis reikalauti nuostoli, atsiradusi dl
170
nevykdytos sutarties, atlyginimo, taip pat netesyb (CK 6.221 str. 1 ir 2

d.). Svarbu nustatyti, nuo kurio momento sutartis laikoma nutraukta.
Sutarties nutraukimo momentas nustatomas atsivelgiant jos nutraukimo bd. Sutartis, nutraukiama teismo tvarka, laikoma nutraukta
siteisjus teismo sprendimui j nutraukti, jei sprendime nenurodyta
konkreti jos nutraukimo data. Sutartis, nutraukiama ali susitarimu,
laikoma nutraukta alims sudarius susitarim, jeigu ko kita nenumatyta
paioje sutartyje. Vienaalikai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta
nuo praneime apie jos nutraukim nurodytos dienos146.
Paymtina, kad negalima nutraukti arba pakeisti jau vykdytos sutarties, nes sutartis ir sutartins prievols baigiasi jas tinkamai vyk dius. Todl negalima pakeisti arba nutraukti to, kas jau nebeegzistuoja.
Antai ali sudarytos, notaro patvirtintos ir vykdytos buto pirkimopardavimo sutarties pakeisti arba nutraukti negalima, nes ji yra vykdyta. alys, nordamos sukurti kitokius teisinius santykius, turt sudaryti
naujas sutartis, pavyzdiui, naujasis buto savininkas tapt jam priklausanio pagal ankstesn pirkimo-pardavimo sutart buto pardavju ir
pan.
Nutraukus sutart taikoma restitucija, kurios taikymo tvark ir slygas reglamentuoja CK 6.145-6.153 ir 6.222 straipsniai.
Vykdant jau sudaryt sutart neretai atsiranda poreikis j arba atskiras jos slygas pakeisti. Vadovaudamosi sutari laisvs principu alys gali pakeisti sutart savo susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Sutartis,
alims nepavykus susitarti dl jos pakeitimo, gali bti pakeista teismo
sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties alis i esms paeid sutart; 2) kitais
sutarties arba statym nustatytais atvejais (CK 6.223 str. 2 d.). Taigi
alys gali aptarti sutarties pakeitimo galimybes paioje sutartyje. Atskirais CK ir kituose statymuose nustatytais atvejais gali bti nurodyti
sutarties pakeitimo atvejai (pvz., dl esmins ali nelygybs - tai tvirtinta CK 6.228 str.). Iekinys dl sutarties pakeitimo gali bti pareiktas
tik po to, kai kita alis atsisako pakeisti sutart arba per trisdeimt dien
i jos negautas atsakymas pasilym pakeisti sutart, jeigu sutartis arba
statymai nenumato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 str.
3 d.). Taigi tvirtinta ikiteismin procedra, kuri yra privaloma tam, kad
bt galima ginti savo paeist teis teisme, nebent statymai arba pati
sutartis numatyt k kita.
' CK komentaras. etoji knyga, p. 298.
171
Kad bt utikrinta ali interes pusiausvyra, CK 6.228 straipsnis

numato galimyb aliai atsisakyti sutarties arba atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira jos slyga nepagrstai
suteik kitai aliai perdt pranaum. V. Mikelnas nurodo, kad ali
tarpusavio prievoli neatitiktis turi bti esmin - j padtis turi bti
tokia nelygi, kad okiruot, t. y. protingas mogus sutarties tokiomis
slygomis niekada nebt sudars147.
Sprendiant, ar sutarties ali nelygyb yra esmin, btina atsivelgti tai, jog viena alis nesiningai pasinaudojo tuo, kad kita alis
nuo jos priklauso arba turi ekonomini sunkum, neatidliotin poreiki, yra ekonomikai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi deryb patirties, taip pat atsivelgiant sutarties prigimt ir
tiksl (CK 6.228 str. 1 d.). ios statyme pateiktos aplinkybs leidia
daryti ivad, kad nuostatos dl esmins ali nelygybs paprastai yra
taikytinos vartojimo, o ne verslo sutartims, nes verslo santyki subjektai
veikia savo rizika ir turi bti gantinai apdairs, jiems taikomi grietesni
atsakomybs kriterijai148.
Atsisakyti sutarties, esant esminei ali nelygybei, galima vienaalikai, nesikreipiant teism, bet i anksto ratu praneant apie atsisa kym antrajai aliai pagal CK 6.218 straipsn nurodytas taisykles.
Jei turinti teis atsisakyti sutarties alis siekia pakeisti sutart arba
atskir jos slyg, ji turi kreiptis teism, jei kita alis nesutinka keisti
sutarties arba jos slygos. Tuomet yra taikytinos CK 6.223 straipsnio
nuostatos, reglamentuojanios sutarties pakeitim.
Kreiptis teism dl sutarties pakeitimo gali ir kita sutarties alis,
gavusi nukentjusiosios alies praneim apie sutarties atsisakym, jei
nukentjusioji alis nesutinka keisti sutarties (CK 6.228 str. 3 d.).
1. Kokie yra sutarties nutraukimo pagrindai?
2. Koks paeidimas laikytinas esminiu?
3. kokius kriterijus turi bti atsivelgiama nustatant, ar sutarties
paeidimas yra esminis?
4. Kaip nustatomas sutarties nutraukimo momentas?
5. Kokie yra sutarties pakeitimo pagrindai?
6. Kokia yra sutarties pakeitimo kilus ginui tvarka?
147

Dl grietesni elgesio standart verslo santyki subjektams taikymo r.: Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2002 m. rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje AB lifavimo stak
ls" v UAB DK Hermis-draudimas, Nr. 3K-3-1107/2002; 2002 m. spalio 2 d. nutartis
civilinje byloje LAB Tauro bankas" v AB Vilniaus Vingis", Nr. 3K-3-1123/2002 ir kt.
148
172
173
25 skirsnis. SUTARTIES NEGALIOJUSIAS

Sutartis yra viena i sandori rusi, todl ji gali bti pripainta negaliojania bendrais pagrindais, kurie aptarti CK Pirmosios knygos 4
skyriuje149. Be to, CK ir kiti statymai gali nustatyti specifinius tam tikr
sutari negaliojimo pagrindus. Pavyzdiui, tokie pagrindai yra nurodyti
CK 6.307 straipsnyje, 6.394 straipsnio 2 dalyje, 6.984 straipsnyje ir
kituose straipsniuose.
Civilins teiss moksle visada buvo iskiriamos dvi negaliojani
sutari rys: 1) absoliuiai negaliojanios (niekins) sutartys, kurios
nesukuria pagal statym joki teisini pasekmi, tarsi alys nebt atlikusios joki teisikai reikming veiksm; tokios sutartys negalioja
savaime, nesvarbu, ar pareiktas iekinys pripainti sutart negaliojania, ar ne; 2) santykinai negaliojanios (nuginijamos) sutartys, kurios,
kitaip nei niekins, sukuria teisines pasekmes, o negaliojaniomis gali
bti pripaintos tik pagal suinteresuoto asmens iekin. Tokia sutartis
yra laikoma galiojania tol, kol ji nebus nuginyta150.
Negaliojani sutari skirstymas j absoliuiai ir santykinai negaliojanias, ilgai egzistavs tik teiss doktrinoje ir teism praktikoje, iuo
metu tvirtintas CK 6.225 straipsnyje, reglamentuojaniame absoliut ir
santykin sutari negaliojim. Sutartis yra absoliuiai negaliojanti
(niekin), jeigu j sudarant buvo paeisti pagrindiniai sutari teiss
principai ir dl to paeisti ne tik sutarties alies, bet ir vieieji interesai.
Todl teis pareikti iekin dl absoliutaus sutarties negaliojimo turi
visi asmenys, kuri teises ir teistus interesus tokia sutartis paeid (CK
6.227 str. 1 d.). Be to, absoliutaus sutarties negaliojimo fakt ir jo teisi nes pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (CK 6.227 str. 2 d.). i
teismo teis paaikinama tuo, kad teismas privalo ginti viej interes,
149
Sandori pripainimo negaliojaniais pagrindai, nurodyti CK Pirmojoje knygoje,
ia isamiai nenagrinjami.
150
Apie negaliojani sandori (sutari) skirstym j niekines ir nuginijamas r.: T.
O. IIIepuieHeBHH. VneSraiK pyccKoro rpaamaHCKoro npaBa. MocKBa, 1911, c. 178; R.
[. TpHMM. OCHOBH ynemra o lopHflmecKOH caejiKe. CaHKT rieTep6ypr, 1900; Civilin
teis, p. 198.
174
0 niekin sutartis j ir paeidia. Todl jei teismas, nagrindamas byl,

nustato, kad joje esanti sutartis prietarauja imperatyvioms teiss nor
moms, jis gali pripainti toki sutart negaliojania ir taikyti restitucij,
liet tam, kad teismas ex officio sprst byloje dl sutarties ar atskiros jos
slygos negaliojimo, turi bti akivaizdus ir neabejotinas tokios sutarties
;ir jos slygos prietaravimas statymui. Teism praktikoje suformuluota
taisykl, kad ex officio, nesant gino alies reikalavimo, teismas pripas
ta sandor niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik ta
da, kai nagrinjant byl pagrindas pripainti sandor niekiniu tampa
akivaizdus. Todl jei sandoris nra akivaizdiai niekinis, teismas imtis
nagrinti ir sprsti proceso ali gin dl aplinkybi, suponuojani
kokio nors sandorio negaliojim, bei tirti su tuo susijusius rodymus gali
lik esant alies reikalavimui pripainti tok sandor negaliojaniu 151.
Taigi sutari pripainimo niekinmis arba nuginijamomis bdai
yra skirtingi. Kitaip nei niekini sutari, nuginijam sutari teismas
negali pripainti negaliojaniomis savo iniciatyva, o tai galima padaryti
t i k esant iekiniui dl sutarties pripainimo negaliojania. Teis pareikti iekin dl santykinio sutarties negaliojimo turi sininga sutarties alis, kuri nukentjo dl sutarties sudarymo, arba treiasis asmuo,
kurio naudai sutartis buvo sudaryta, arba asmuo, kurio teises arba teis1
LIS interesus ta sutartis paeid (CK 6.227 str. 3 d.).
Teisinje literatroje nurodoma, kad svarbi teorin ir praktin
reikm turi negaliojani sutari slyg (pagrind) skirstymas dvi
grupes: 1) slygos (pagrindai), kuriems esant sutartys pripastamos
niekinmis; 2) slygos (pagrindai), kurioms esant sutartis gali bti nuginyta. Tai tolesns negaliojani sutari pagrind klasifikacijos pagrindas152.
Negaliojanti (absoliuiai ar santykinai) gali bti tiek visa sutartis,
ti ek ir jos dalis arba atskira sutarties slyga. Vienos i sutarties slyg
negaliojimas nedaro negaliojanios visos sutarties, iskyrus atvejus, kai
alys be tos slygos sutarties nebt sudariusios (CK 6.226 str. 1 d.). i
norma atspindi statym leidjo siekius isaugoti sutartinius ali santykius, kiek tai neprietarauja protingumo, teisingumo ir siningumo
151
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. gruodio 10 d. nutartis civilinje byloje P.

I j/kis v E. Vilkien irkt., kat. 15.1; 15.2.1.1; 2002 m. rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje
I I ) lifavimo stakls" v UABDKHermis-draudimas, Nr. 3K-3-1107/2002, kat. 15.2.2.1.
152
r., pavyzdiui: O. C. Xeii<)en;. HefleHCTBHTentHOCTt cnejioK. MocKBa, 2000, c.
i ) 56.
175"
principams. Vienos ar kitos sutarties slygos pripainimas negaliojania

gali neturti takos paios sutarties galiojimui apskritai, ir neprotinga
bt pripainti negaliojania vis sutart, kuri gali galioti ir be ios slygos.
1. Kokiais pagrindais sutartys gali bti pripaintos negaliojanio
mis?
2. Kokios sutartys vadinamos niekinmis?
3. Kokios sutartys vadinamos nuginijamomis?
4. Ar alys gali patvirtinti niekin sutart?
5. Ar gali bti pripainta negaliojania dalis sutarties?
176
III
SKYRIUS
CIVILINE
ATS
AK
OM
YBE

Civiline Teise: Prievolių Teisė

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Civiline Teise: Prievolių Teisė

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

1

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Dangut Ambrasien, Egidijus Baranauskas,

2003 m. gruodio 19 d. Nr. A-185 Auktj mokykl

Mykolo Romerio universitetas, 2006

8 skirsnis. Asmen pasikeitimas prievolje......................................... 77

IK skirsnis. Ikisutartiniai santykiai, preliminariosios sutartys..............138

27.1.4. Kitos sutarties paeidimo teisins pasekms..................210

34.1.Pirkimo-pardavimo sutarties samprata.................................275

56.7. Partnerysts sutarties pabaiga................................................584

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

1 skirsnis. PRIEVOLI TEISES IR PRIEVOLES

' Civilin teis. Vadovlis / Ats. redaktorius V. Staskonis. Kaunas: Vijusta,

CIVILINE TEISE. II dalis.

Prievolins teiss taip pat yra pagrindas asmeninms neturtinms

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

Mikelnas V. Prievoli teis, p. 16-17.

CIVILIN TEIS. II dalis.

2 skirsnis. PRIEVOLES DALYKAS, SUBJEKTAI,

Mikelnas V. Prievoli teis, p. 48.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

prievols. Skirting prievoli dalyko apibrtumas yra skirtingas. Todl

Mikelnas V. Prievoli teis, p. 50.

CIVILINE TEISE. II dalis.

Isamiau apie solidarisias prievoles r.: V. Mikelnas. Prievoli teis, p. 129-155.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

3 skirsnis. PRIEVOLI ATSIRADIMO

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILIN TEIS. II dalis.

CIVILIN TEISE. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

Prievoli suskirstymas atskiras grupes padeda ilaikyti darni j

CIVILIN TEIS. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILIN TEIS. II dalis.

davimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindins prievols

5 skirsnis. PRIEVOLI VYKDYMAS IR J NEVYKDYMO

5.1. Prievoli vykdymo samprata

CIVILINE TEISE. II dalis.

Savo prigimtimi skolininko veiksmai vykdant prievol yra valiniai.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILINE TEISE. II dalis.

5.2. Tinkamas prievols vykdymas

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

5.3. Prievols vykdymo subjektai

CIVILINE TEISE. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

Kartais kreditoriui gali bti priimtina, kad prievol vykdoma ne

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILIN TEIS. II dalis.

il/iui, nuomininkas, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, gali

5.4. Prievols vykdymo objektas

CIVILINE TEISE. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

pareiga perduoti pagal ries poymius apibdint daikt, skolininkas

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILINE TEIS. II dalis.

6.127 str.), kai mirta skolininkas arba likviduojamas juridinis asmuo

5.5. Prievols vykdymo bdas

CIVILINE TEISE. II dalis.

5.6. Prievols vykdymo vieta

Valstybs inios. 1999. Nr. 30-851.