Valstybs tarnautoj veiklos vertinimas

2 Skaidr.
Kiekvienas vadovas siekia, kad jo darbuotojai bt produktyvs, kompetentingi ir kuo
efektyviau prisidt prie organizacijos siekiam tiksl realizavimo. Jis turi inoti, kaip
patys darbuotojai vertina organizacij ir savo veikl, darbo viet, kas juos motyvuoja,
koki gdi jiems trksta, ko jie tikisi i vadovo. Tai pasiekti galima, atliekant
darbuotoj veiklos vertinim, kuris laikomas vienu i svarbiausi organizacijos
valdymo proces element, padedani organizacijai planuoti mogikuosius iteklius,
vystyti j sugebjimus ir kompetencij, nustatyti darbuotoj poreikius bei motyvuoti
juos. Nuo darbuotoj kompetencijos, profesionalumo, kvalifikacijos priklauso, kaip
organizacija gyvendins savo strategij - ar pasieks usibrt tiksl,ar atliekama
veikla duos laukiam rezultat. Darbuotoj veiklos vertinimas, be tiksl nustatymo,
planavimo, informacijos perdavimo, yra viena pagrindini vadovo darbo funkcij.
3 Skaidr.
Vertinimas vyksta nuolat: pasirenkant naujus darbuotojus tam tikr darbo viet,
stebint j atliekam darb, paauktinant, formuojant mogikj itekli rezerv,
sudarant tinkamas ugdymo programas, kuriant karjeros planus. Tai sistemingas
organizacijos vykdomas procesas. Jeigu is darbas atliekamas atidiai ir laiku, jis gali
tapti svarbiu rankiu kiekvienos organizacijos valdyme, nes jo metu gaunama
informacija, leidianti geriau koordinuoti jos veikl bei skatinanti personal gerinti
savo profesin veikl. Personalo profesins veiklos vertinimo motyvai:

vadovai gauna informacij, kuri padeda jiems priimti sprendimus dl darbuotoj

atitikimo pareigas, j paauktinimo ar pareig pakeitimo;
vertinimo rezultatai suteikia pagrind tiesiogiai susieti atlyginim ar skatinim
su darbo rezultatais;
darbo vertinimas pagal nustatytus standartus suteikia galimyb vadovams ir
pavaldiniams suvienodinti savo supratim apie atliekam darb;
vertin darbuotojus, vadovai gali laiku pastebti ir paalinti trkumus arba
tvirtinti privalumus, nustatyti potencialias darbuotojo veiklos efektyvumo
didjimo ar majimo galimybes;
*atlikto darbo vertinimas yra svarus pagrindas organizacijos darbuotoj
mokymo, kvalifikacijos klimo poreikiui nustatyti ir gyvendinti;
vertintas pavaldinys ino, kaip konkreiai jo darb vertina vadovas; taip jis gali
savarankikai priimti sprendimus, susijusius su savo darbo perspektyva, ir pan.;
pagrindinis tikslas visapusikai vertinti darbuotojo indl bendr veikl ir
nustatyti, ar jis tinka uimamoms pareigoms.

5 Skaidr.
Veiklos vertinimo rezultatai padeda nustatyti organizacijoje vykstanius teigiamus ir
neigiamus personalo valdymo procesus, turinius takos veiklos rezultatams, aptikti
problemas ir numatyti j sprendimo bdus. Nra sudtinga vertinti veikl, kurios
rezultatus galima apiuopti, suskaiiuoti, pamatuoti kiekybikai. Taiau vertinti
paslaugas teikiani valstybs tarnautoj veikl, kuri rezultat negalima suskaiiuoti
kiekybikai, nra taip paprasta. Btina remtis nustatytais kriterijais, kad vertinimas
bt visapusikas ir objektyvus.

Veiklos vertinimas tai formali, struktrizuota sistema, kuri matuoja, vertina bei
takoja darbuotoj veiklos rezultatus bei j elges, galindama nustatyti darbuotojo
produktyvumo lyg bei jo galimybes dirbti efektyviai ateityje taip, kad darbuotojas
teikt maksimali naud sau, organizacijai, visuomenei. Leonien (2001) teigia, kad
atidiai ir laiku atliktas veiklos vertinimas yra labai svarbus ir reikalingas kiekvieno
vadovo darbo rankis, kuris padeda darbuotojams tobulti ir, kuris naudojamas
pageidautinai veiklai stimuliuoti bei prastam darbui gerinti.
6 Skaidr.
Veiklos vertinimas tai informacijos kaupimo ir analizs procesas, skirtas
sprendim primimui tam, kad utikrint vis organizacijos hierarchini lygi veiklos
kokyb bei pasiekim/rezultat vertinim pagal konkreius rodiklius ar kriterijus, bet
kuriuo laiko momentu (Jurktien, Gimauskien, 2001).
7 Skaidr.
Darbuotojo veiklai takos turi jo atlikto darbo vertinimas. Pasak Palidauskaits (2008)
asmens indlis organizacijos veikl ir jo apdovanojimas u atlikt veikl yra
tarpusavyje susij veiksniai. Sistemingai atliekamas veiklos vertinimas leidia
reguliariai vertinti kiekvieno darbuotojo darb, nurodyti jam veiklos tobulinimo
galimybes ir kryptis. Vertinimo sistema numato atlyginimo u veiklos rezultatus
klausimus arba problemas, susijusias su darbuotojo karjera, taip pat motyvuoja j
elges. Reikalinga efektyviai veikianti ir tikslinga darbuotoj veiklos vertinimo sistema,
kuri duot naud tiek organizacijai, tiek darbuotojams.
8 Skaidr.
Tarnybins veiklos vertinim galima laikyti efektyviu, jei jis:

orientuotas tikslus: besiremiantis veiklos rezultatais, o ne asmenybs bruoais,

matuojantis rezultatus, o ne numatytus tikslus ar udavinius;
orientuotas dalyvavim: tiek nustatant tarnybins veiklos tikslus vertinamo
laikotarpio pradioje, tiek vertinant rezultatus jo pabaigoje, pavaldinys
traukiamas tiek pat, kiek ir vadovas;
orientuotas vystymsi: tarnybins veiklos vertinimas turi pasiekti daugiau,
negu tik nustatyti darbuotoj reiting. Jis turi padti patobulinti tarnybin veikl,
padti nustatyti mokymosi ar kitos paramos btinyb (Malinauskait, 2007).

9 Skaidr.
staigos vadovams ir karjeros bei pakaitiniams valstybs tarnautojams taikomi skirtingi
tarnybins veiklos vertinimo kriterijai. staigos vadovai vertinami pagal veiklos
rezultatus, t.y. kaip gyvendinami usibrti staigos strateginiai tikslai, vertinamas
vadovo kaip lyderio darbas, taip pat vadovavimo kokyb. Valstybs tarnautojai
vertinami pagal produktyvumo, kompetencijos, veiklos kokybs kriterijus.
Produktyvumo kriterijus apima pasiektus veiklos rezultatus ir j atitikt struktrinio
padalinio ar staigos udaviniams. Taiau sudtinga vertinti valstybs tarnautoj indl
padalinio veikl, nes daniausiai atskiri struktriniai padaliniai neturi detali veiklos
plan, per kuriuos bt galima susieti pavieni tarnautoj ir visos institucijos veikl.
10 Skaidr.
Iskiriami pagrindiniai valstybs tarnautoj ir j tarnybins veiklos vertinimo tikslai:

gerinti valstybs tarnautoj darbo kokyb ir efektyvum;

padidinti valstybs tarnautoj motyvacij;
skatinti valstybs tarnautoj tobulti;
sudaryti galimyb vadovams priimti efektyvesnius sprendimus personalo
valdymo srityje;

sustiprinti valstybs tarnautojo ir jo vadovo bendradarbiavim;

nustatyti valstybs tarnautojo mokymo poreik.

11 Skaidr.
VERTINIMO SKAL.
Vertinama - labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (anksiau buvo labai
gerai, gerai, nepatenkinamai). Detalizuotos kasmetinio ir neeilinio tarnybins veiklos
vertinimo procedros, patvirtintos tarnybins veiklos vertinimo ivad formos,
reglamentuota vertinimo komisij veikla.
Valstybs tarnautoj veikla vertinama vadovo ir pavaldinio pokalbio metu. Veiksmingai
organizuotas vertinimo pokalbis turt siekti i tiksl:

vertinti tarnautojo veikl ir jos pokyius;

nustatyti tarnautojo poir jam priskirtas funkcijas;
isiaikinti tarnautojo asmenin motyvacij, nuostatas dl veiklos perspektyv ir
karjeros;
nustatyti galimus tarnautojo veiklos trukdius, tokiose srityse kaip organizacijos
mikroklimatas, administracins procedros, darbo slygos ir kt., galimus j
paalinimo bdus;
aptarti organizacijos (padalinio) veiklos pltros sritis, perspektyvas;
nustatyti tarnautojo prioritetinius tobulinimosi poreikius, sritis, priemones.

Pokalbio metu aptariami tarnautoj prajusi met veiklos ir asmenini kompetencij

rezultatai, pabriamos stipriosios, nurodomos silpnosios darbuotojo veiklos puss ir
nustatomas valstybs tarnautojo mokymo poreikis. Tiesioginio vadovo silymai dl
kvalifikacijos tobulinimo raomi vertinimo ivadoje. Su vertinimo ivada supaindinus
valstybs tarnautoj, ji pateikiama personalo tarnybai.
12 Skaidr.
Vadinasi, kasmetinis valstybs tarnautoj veiklos vertinimas yra vienintel ir
pagrindin iuo metu teisikai reglamentuota valstybs tarnautoj mokymo poreikio
nustatymo priemon.
Valstybs tarnautoj tarnybins veiklos vertinimo sistema yra susieta su darbo
umokesiu (1 paveikslas) ir motyvacija siekti karjeros ( 2 paveikslas)
I 1 lentels matyti, jei veiklos vertinimo metu tarnautojas vertinamas labai gerai, jam
siloma suteikti auktesn kvalifikacin klas arba perkelti auktesnes pareigas, o tai
susij ir su didesniu darbo umokesiu.
13 Skaidr.
2 paveikslas. Palidauskaits (2008) teigimu valstybs tarnautojo profesij
besirenkantis asmuo priimamas emiausias pareigas ir bedirbdamas gali padaryti
karjer iki nustatyto lygio - karjera paremtas valstybs tarnybos modelis pasiymi
nuspjamumu, stabilumu, racionalumu, vienodomis galimybmis visiems
tarnautojams
Kasmetinis valstybs tarnautoj veiklos vertinimas
14 Skaidr.
Valstybs tarnautoj tarnybin veikla vertinama kasmet, jei valstybs tarnautojas ne
trumpiau kaip 6 mnesius per kalendorinius metus jo pareigas toje valstybs ar
savivaldybs institucijoje ar staigoje, kurioje vertinama jo tarnybin veikla. Valstybs
tarnautojo tarnybin veikl vertina tiesioginis vadovas. Ne vliau kaip iki gruodio 15
dienos, tiesioginis vadovas praveda pokalb su valstybs tarnautoju, aptardamas
valstybs tarnautojo tarnybins veiklos rezultatus bei kvalifikacijos tobulinimo
poreikius.

15 Skaidr.
Organizuojant vertinamj pokalb, svarbs trys etapai:
1. pasirengimas pokalbiui,
2. pokalbis ir pokalbio apibendrinimas,
3. ugdomj priemoni numatymas
Pokalbiui turi ruotis ir tiesioginis vadovas, ir pats valstybs tarnautojas. Tiesioginiam
vadovui svarbu ianalizuoti jam pavaldaus tarnautojo veiklos rezultatus, parinkti
pokalbiui tinkam laik ir apie j informuoti valstybs tarnautoj. Besirengdamas
pokalbiui, tiesioginis vadovas turi apmstyti jo detales, pasirengti klausimus, kuriuos
nort uduoti savo pavaldiniui. Tuo tarpu valstybs tarnautojas iam pokalbiui taip
pat turt ruotis: parengti savo veiklos ataskait, surinkti faktus, pagrindianius jo
veiklos rezultatus, apmstyti savo individualius karjeros planus, mokymosi poreikius.
Tiesioginis vadovas turi pasirinkti tok laik, kad jo metu vis dmes galt skirti
bendravimui su savo pavaldiniu.
16 Skaidr.
+ Priedas
Po pokalbio, tiesioginis vadovas surao valstybs tarnautojo kasmetinio tarnybins
veiklos vertinimo ivad ir apibdina valstybs tarnautojo tarnybin veikl pagal
kiekvien i nustatyt vertinimo kriterij. Ivadoje tiesioginis vadovas pateikia
bendruosius duomenis apie valstybs tarnautoj, kurio tarnybin veikl vertina ir
apibdina pagal kiekvien i nustatyt vertinimo kriterij.
17 Skaidr.
Remdamasis Valstybs tarnautoj tarnybins veiklos vertinimo skale (r. 3 lentel),
pateikia valstybs tarnautojo tarnybins veiklos vertinim: labai gerai, gerai,
patenkinamai ar nepatenkinamai.

Nuo to, kaip tiesioginis vadovas vertina valstybs tarnautojo tarnybin veikl,
priklauso tolesn vertinimo procedra ir galimos poveikio valstybs tarnautojo
tarnybinei veiklai priemons.Tiesioginiam vadovui valstybs tarnautojo tarnybin
veikl vertinus gerai, jo teisin padtis nesikeiia ir veiklos vertinimo procedra yra
baigiama, nebent valstybs tarnautojas pateikia praym jo tarnybin veikl vertinti
vertinimo komisijoje.
18 Skaidr.
Valstybs tarnybos statyme yra numatytas neeilinis valstybs tarnautojo tarnybins
veiklos vertinimas. itaip gali bti vertinami vadovai, karjeros valstybs tarnautojai,
pakaitiniai valstybs tarnautojai. Pagrindin neeilinio tarnybins veiklos vertinimo
prieastis jei ikyla abejoni dl tarnautojo kvalifikacijos, administracini gebjim,
irykja nuomoni skirtumai dl kvalifikacini klasi suteikimo ir pan. Neeilin
valstybs tarnautoj veiklos vertinimo procedra maai kuo skiriasi nuo kasmetinio
valstybs tarnautojo tarnybins veiklos vertinimo procedros. Valstybs tarnautojo
tarnybins veiklos neeilinis vertinimas galimas tik vien kart per kalendorinius
metus. Nuo valstybs tarnautojo tarnybins veiklos kasmetinio vertinimo turi bti
praj ne maiau kaip 6 mnesiai arba valstybs tarnautojas ne maiau kaip 6
mnesius per kalendorinius metus turi bti js pareigas toje staigoje, kurioje bt
vertinama jo tarnybin veikla. Gali bti vertinama staigos vadovo, karjeros ir
pakaitinio valstybs tarnautojo tarnybin veikla.
Neeilinis staigos vadovo tarnybins veiklos vertinimas atliekamas tuomet, kai ikyla
abejoni dl pakankamos staigos vadovo kvalifikacijos ar gebjim atlikti pareigybs

aprayme nustatytas funkcijas ir gyvendinti staigos strateginius tikslus; yra staigos

vadov pareigas priimanio asmens, o kai staigos vadov pareigas priima kolegiali
institucija, ios institucijos vadovo raytinis motyvuotas silymas suteikti staigos
vadovui kvalifikacin klas
19 Skaidr.
Neeilin karjeros valstybs tarnautojo tarnybins veiklos vertinim galima atlikti iais
atvejais:

ikyla abejoni dl pakankamos karjeros valstybs tarnautojo kvalifikacijos ar

gebjim atlikti pareigybs aprayme nustatytas funkcijas;
yra karjeros valstybs tarnautojo tiesioginio vadovo raytinis motyvuotas
silymas suteikti iam valstybs tarnautojui kvalifikacin klas;
yra karjeros valstybs tarnautojo raytinis praymas perkelti j auktesnes
karjeros valstybs tarnautojo pareigas;