LVAT Apibendrinimas Viesasis Interesas 2009

325
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinjant bylas pagal

viej interes ginani subjekt skundus (praymus), apibendrinimas
III. Informacin dalis
Pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisj 2009 m. kovo 18 d. pasitarime
Pareng Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Teism praktikos departamentas
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos,
nagrinjant bylas pagal viej interes ginani subjekt
skundus (praymus), apibendrinimas
1999 m. sausio 14 d. Administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-
1029 (Valstybs inios, 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 5 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis statym
nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo
teis arba statym saugomas interesas. Taiau statym leidjas numat ne
tik suinteresuot asmen, kuri interesai yra paeisti, teis kreiptis teism.
Teisminiu bdu gintini ir vieieji interesai. Administracini byl teisenos
statymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinti
administracin byl pagal prokuroro, administravimo subjekt, valstybs
kontrols pareign, kit valstybs institucij, staig, organizacij, tarnyb
ar zini asmen kreipimsi statym nustatytais atvejais dl valstybs ar kit
viej interes gynimo. To paties statymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad
statym nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybs
institucijos, staigos, organizacijos, tarnybos ar ziniai asmenys gali kreiptis
teism su pareikimu, kad bt apgintas vieasis interesas arba apgintos
valstybs, savivaldybs ir asmen teiss bei statym saugomi interesai.
iame kontekste paymtina, kad universalaus apibrimo, kas yra
vieasis interesas, nra. Tam tikr bandym apibrti, kas yra vieasis
interesas, galima rasti vairiose mokslo srityse. Politologijoje pripastama,
kad vieasis interesas yra bendras visuomens nari interesas arba individ
interes agregacija
1
. Filosojos moksle pagrindinis dmesys skiriamas odio
1 Iain McLean, Alistair McMillan, Concise Oxford Dictionary of Politics. Oxford: Oxford University
Press, 2003. P. 448
326
interesas reikmei nustatyti: pripastama, kad interesas (lot. dalyvauti) tai
vert, vertyb, tai, kas reikminga
2
. Sociologai paymi, kad vieojo intereso
koncepcija glaudiai susijusi su idealiu standartu, kurio siekia valstybs
institucijos, arba taisykli, kurias nustato dauguma, iraika
3
. Nepaliaujamos
diskusijos dl svokos vieasis interesas turinio vyksta ir teiss doktrinoje,
taiau pripastama, kad vieasis interesas yra kintantis ir nemanoma a priori
numatyti vis situacij, kada vieajam interesui gali atsirasti grsmi. Taip pat
pripastama, kad dl vieojo intereso dinamikumo, vieojo intereso turinio
aikinimas turt bti paliktas vien teism praktikai.
Lietuvos statym leidjas nepateik vieojo intereso apibrimo, ir
teismas kiekvien kart turi ad hoc nustatyti vieojo intereso buvimo fakt.
Taikant Administracini byl teisenos statym, vieasis interesas suvokiamas
kaip tai, kas objektyviai yra reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar
jos daliai, o asmens teis ginti viej interes administracini byl teisenoje
apibriama kaip statymu numatyt asmen teis statymo numatytais
atvejais kreiptis administracin teism ginant tai, kas objektyviai yra
reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Didel atsakomyb
u vieojo intereso apsaug valstybje tenka prokurorams, administravimo
subjektams ir kitoms valstybs (savivaldybi) institucijoms, kurioms statymai
suteikia galiojimus ginti viej interes. statym nustatytais atvejais
administraciniai teismai nagrinja ir visuomenini organizacij bei zini
asmen kreipimsi dl valstybs ir kit viej interes gynimo. Atsivelgus
tai, kad vieasis interesas yra dinamikas, labai vairus ir administraciniai
teismai kiekvienoje byloje aikinasi, ar ginami interesai yra pripaintini
vieaisiais, tikslinga apibendrinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktik, susijusi su vieojo intereso gynimu.
iame apibendrinime analizuojama Vyriausiojo administracinio
teismo praktika, nagrinjant bylas dl vieojo intereso gynimo, kurias
inicijuoja prokuroras, administravimo subjektai, kiti juridiniai ar ziniai
asmenys. Paymtina, kad viej interes administracinis teismas gina ne
tik pagal Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 3 dalies 3
punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje numatyt subjekt skundus (praymus), bet
ir savo iniciatyva tais atvejais, kai administracinis teismas velgia grsm
asmen, visuomens ir valstybs teisms, jeigu j teisi paeidimas kartu
lemt ir vieojo intereso paeidim. Vieasis interesas ginamas vairiomis
procesinmis priemonmis: teismui renkant rodymus savo iniciatyva
2 .. . : -, 2006.
3 David L. Sills, International Encyclopedia of the Social Sciences. New York (N.Y.): Te Macmillan
Company & Te Free Press; London: Collier Macmillan, 1972. P. 170
327
(Administracini byl teisenos statymo 57 str. 4 d.), savo iniciatyva taikant
reikalavimo utikrinimo priemones (Administracini byl teisenos statymo
71 str. 1 d.), nagrinjant pareikimus dl skundo atsisakymo (Administracini
byl teisenos statymo 132 str.), perengiant apeliacinio (atskirojo) skundo
ribas ir patikrinant tiek apskstosios, tiek neapskstosios sprendimo dali
teistum (Administracini byl teisenos statymo 136 str. 1 d., 148 str.),
atnaujinant proces, kad bt apgintas vieasis interesas (Administracini
byl teisenos statymo 154 str.) ir kt. Taiau, atsivelgus tai, kad didij
byl dl vieojo intereso gynimo dal sudaro skundai (praymai), inicijuoti
prokuroro, administravimo subjekt bei kit juridini ar zini asmen,
praktikos, susijusios su mint procesini priemoni taikymu teismo
iniciatyva, analiz nra io apibendrinimo dalykas. Nagrinjant konkreius
Vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdius, apibendrinime
dmesys koncentruojamas vieojo intereso sampratos bei vieojo intereso
gynimo rib analiz. Kartu aptariami atitinkam subjekt teiss kreiptis
teism dl vieojo intereso gynimo gyvendinimo slyg, procesini ypatum,
sprendiant bylas dl vieojo intereso gynimo, aktuals aspektai.
Rengiant apibendrinim, ianalizuotos nuo 2004 m. iki 2009 m.
vasario mnesio Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrintos
bylos, susijusios su Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 3
dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies taikymu.
Pamintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006
m. kovo 28 d. nutarime akcentavo, jog nors pagal Konstitucij emesns
instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkam kategorij bylose,
apskritai yra saistomi auktesns instancijos teism sprendim precedent
t kategorij bylose, auktesns instancijos teismai (ir t teism teisjai)
negali kitis emesns instancijos teism nagrinjamas bylas, teikti jiems
koki nors privalom ar rekomendacinio pobdio nurodym, kaip turi bti
sprendiamos atitinkamos bylos ir pan. iame apibendrinime pateikiamos
ne naujos teiss akt aikinimo taisykls, o aktualios administracini teism
praktikos sistemin analiz. Apibendrinimo tikslas yra ne nurodyti teismams,
kaip jie turt sprsti vienokias ar kitokias bylas, o pateikti susistemint
mediag, kuri parodyt, kaip panaaus pobdio bylas sprendia Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas, parodyt vyraujanias teism praktikos
tendencijas. Atkreiptinas dmesys tai, jog, kaip nurod Konstitucinis Teismas
2007 m. spalio 24 d. nutarime, remtis teism precedentais reikia itin apdairiai,
o teismams sprendiant bylas precedento gali turi tik tokie ankstesni teism
sprendimai, kurie buvo sukurti analogikose bylose, t. y. precedentas taikomas
328
tik tose bylose, kuri faktins aplinkybs yra tapaios arba labai panaios tos
bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi
bti taikoma ta pati teis, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
1.1. Vieojo intereso gynimo teisinis reguliavimas
Minta, kad subjekt teis ginti viej interes numatyta
Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte bei
to paties statymo 56 straipsnio 1 dalyje. Taiau ios nuostatos turt bti
aikinamos viso i straipsni ir kituose io statymo straipsniuose (j dalyse)
nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Administracini byl teisenos
statymas yra reikmingas ne tik dl to, kad jame nustatyta teis tam tikriems
subjektams kreiptis teism dl vieojo intereso gynimo. Administracini
byl teisenos statyme taip pat yra reguliuojami bendrieji su vieojo intereso
gynimu susij klausimai:
1. Administracini byl teisenos statymo 33 straipsnio 1 dalyje
numatyta, kad jeigu specialus statymas nenustato kitaip, skundas (praymas)
administraciniam teismui paduodamas per vien mnes nuo skundiamo akto
paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksm (neveikim)
teikimo suinteresuotai aliai dienos arba per du mnesius nuo dienos, kai
baigiasi statymo ar kito teiss akto nustatytas reikalavimo vykdymo terminas.
nustatyta, kad pareikjo praymu administracinis teismas skundo (praymo)
padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas
praleistas dl svarbios prieasties.
3. Administracini byl teisenos statymo 22 straipsnio 3 dalis tvirtina
taisykl, jog statymo numatytais atvejais skundas (praymas) pirmiausia turi
bti paduodamas administracini gin komisijai ar kitai iankstinio gin
nagrinjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali bti paduodamas
ir administraciniam teismui.
4. Administracini byl teisenos statymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte
numatyta, kad yminiu mokesiu neapmokestinami skundai (praymai) dl
prokuror, administravimo subjekt, valstybs institucij, staig, organizacij,
tarnyb ar zini asmen kreipimsi statym nustatytais atvejais dl
valstybs ar kit viej interes gynimo, taip pat statym nustatyt valdios
institucij, staig ar j tarnautoj kreipimsi dl kit asmen teisi gynimo.
tvirtinta prokuroro bei vieojo administravimo subjekt teis paduoti
329
praym atnaujinti proces, kad bt apgintas vieasis interesas ar apgintos
valstybs ir asmen teiss bei statym saugomi interesai.
Taigi, nagrinjant administracines bylas dl vieojo intereso gynimo,
btina sistemikai taikyti teiss akt. Pagal mint teiss norm prasm,
siekdami apginti viej interes, teism gali kreiptis tik tam tikri asmenys,
ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta statyme. Dl ios prieasties yra
reikminga apvelgti teiss aktus, kurie numato tam tikr subjekt teis
kreiptis teism, kad apgint viej interes, ir jos gyvendinimo ypatybes
4
:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis tvirtina prokuroro
teis statymo nustatytais atvejais ginti asmens, visuomens ir valstybs teises
bei teistus interesus.
2. 2003 m. balandio 22 d. Lietuvos Respublikos prokuratros statymo
Nr. IX-1518 (Valstybs inios, 2003, Nr. 42-1919) 19 straipsnio 1 dalis numato,
kad prokurorai, nustat asmens, visuomens, valstybs teisi ir teist interes
paeidim, viej interes gina statym nustatytais atvejais ir tvarka pagal
asmens, valstybs ar savivaldybi institucijos arba staigos praneim, pasilym,
pareikim, skund arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kit
institucij pareignai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti
interes, nesim priemoni paeidimams paalinti. Prokuratros statymo 9
straipsnis numato, kad viena i prokuror funkcij yra ginti viej interes.
3. 1998 m. gegus 14 d. Lietuvos Respublikos savivaldybi
administracins prieiros statymas Nr. VIII-730 (Valstybs inios, 1998,
Nr. 51-1392, 2004, Nr. 98-3626) numato Vyriausybs atstovo teis ginti
viej interes, kur paeidia savivaldybs institucijos ar pareignai.
Lietuvos Respublikos savivaldybi administracins prieiros statymo 4
straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Vyriausybs atstovas, atlikdamas
savivaldybi administracin prieir, gali paduoti administraciniam
teismui pareikimus dl savivaldybs institucij ir savivaldybs pareign
teiss akt, neatitinkani Konstitucijos ir statym, dl statym ir
Vyriausybs sprendim ar kit teiss akt (kuriais gyvendinamos valstybins
(perduotos savivaldybms) funkcijos) nevykdymo, dl savivaldybs vieojo
administravimo subjekt akt ir veiksm (neveikimo), paeidiani viej
interes ar gyventoj ir organizacij teises, teistumo.
4. 1994 m. lapkriio 10 d. Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos
statymas Nr. I-657 (Valstybs inios, 1994, Nr. 94-1833, 2007, Nr. 12-488),
kurio 30 straipsnis nustato, jog vartotoj viej interes gina Valstybin
4 Pastebtina, kad vieojo intereso analiz atliekama, remiantis teisiniu reguliavimu, kuris galiojo 2009
m. vasario 17 d.
330
vartotoj teisi apsaugos tarnyba ir io statymo 31 straipsnyje nustatytas
slygas atitinkanios vartotoj asociacijos, o statym nustatytais atvejais
kitos valstybs ir savivaldybi institucijos ir juridiniai asmenys. statymo 31
straipsnis reguliuoja slygas, kurias turi atitikti vartotoj asociacijos, ginanios
vartotoj viej interes:
1) jos turi bti registruotos Juridini asmen registre;
2) steigimo dokumente nurodytas veiklos tikslas vartotoj teisi ir
teist interes atstovavimas ir gynimas;
3) asociacijoje yra ne maiau kaip 20 nari. Tuo atveju, kai asociacijos
nariai yra i kitos vartotoj asociacijos, bendras i asociacij nari
skaiius turi bti ne maesnis kaip 20;
4) asociacijos yra nepriklausomos nuo verslo ir kit su vartotoj teisi
gynimu nesusijusi interes.
5. Konvencija dl teiss gauti informacij, visuomens dalyvavimo
priimant sprendimus ir teiss kreiptis teismus aplinkosaugos klausimais
(toliau ir Orhuso konvencija), priimta 1998 m. birelio 25 d. Orhuse,
sigaliojusi 2002 m. balandio 28 d. (Valstybs inios, 2001, Nr. 73), suteikia
teis visuomeninms organizacijoms ginti viej interes aplinkosaugos
srityje. Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dal, suinteresuota visuomen
tai visuomen, kuriai daro tak arba gali daryti tak aplinkosaugos srityje
priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendim primimo
procesu; pagal apibrim nevyriausybins organizacijos, padedanios
sprsti aplinkosaugos problemas ir veikianios pagal nacionalini statym
reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis. Orhuso konvencijos
9 straipsnio 2 dalyje yra tvirtinta suinteresuotos visuomens teis kreiptis
teismus dl priimt sprendim tais aplinkos apsaugos klausimais, kurie
yra konkreiai nurodyti Konvencijoje, tarp j dl aplinkos element: oro,
atmosferos, vandens, dirvoemio, ems, kratovaizdio, gamtos objekt
bkls, biologins vairovs bei i element sveikos (Konvencijos 3
straipsnio a punktas), taip pat dl moni sveikatos ir saugos bkls,
gyvenimo slyg (Konvencijos 3 straipsnio c punktas).
6. 2004 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorij planavimo
statymo Nr. IX-1962 (Valstybs inios, 2004, Nr. 21-617) 32 straipsnyje
tvirtinta suinteresuotos visuomens teis apsksti patvirtintus teritorij
planavimo dokument sprendinius, jei suinteresuota visuomen mano,
kad tie sprendiniai paeidia visuomens ar valstybs teises ar teistus
interesus. Pagal Teritorij planavimo statymo 2 straipsnio 31 dalyje pateikt
svok, suinteresuota visuomen visuomen, kuriai daro tak arba gali
331
daryti tak rengiamo teritorij planavimo dokumento sprendiniai ar
kuri yra suinteresuota t sprendini gyvendinimu; pagal apibrim
nevyriausybins organizacijos, padedanios sprsti kratotvarkos problemas
ir veikianios pagal Lietuvos Respublikos statym reikalavimus, laikomos
suinteresuotomis organizacijomis. Detalesn vieojo intereso gynimo
tvark nustato statymo 32 straipsnio 4 dalis. Minta norma tvirtina, kad
asmenys, kurie gali bti priskirti suinteresuotai visuomenei ir manantys, kad
patvirtint teritorij planavimo dokument sprendiniai paeidia visuomens
ar valstybs teises ar teistus interesus, gali dl toki sprendini teistumo
kreiptis apskrities virininko administracij arba Vyriausybs ar Aplinkos
ministerijos galiot institucij pagal io statymo 34 straipsnio 2 dalyje
nustatyt kompetencij. Apskrities virininko administracija arba Vyriausybs
ar Aplinkos ministerijos galiota institucija Vieojo administravimo statymo
nustatyta tvarka inagrinja asmens kreipimsi ir, nustaiusi visuomens ar
valstybs teisi ar teist interes paeidim, inicijuoja atitinkam teritorij
planavimo dokument sprendini panaikinim administracine tvarka, o
nesant galimybs teritorij planavimo dokument sprendinius panaikinti
administracine tvarka, kreipiasi teism.
7. 2004 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos asociacij statymas
Nr. IX-1969 (Valstybs inios, 2004, Nr. 25-745) nustato visuomeninms
organizacijoms taikomus nacionalinius reikalavimus.
1.2. Vieojo intereso samprata
1. statym leidjas nepateik vieojo intereso svokos apibrimo.
Administracini byl teisenos statyme svoka vieasis interesas nra
nustatyta. Vieasis interesas taip pat nra apibrtas kit teiss ak
normomis. Paymtina, kad teiss aktuose vartojamos skirtingos svokos,
pavyzdiui, Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse vartojama
vieojo intereso svoka, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje
asmens, visuomens ir valstybs teisi bei teist interes svoka ir kt.
Visos ios svokos visuomens poreikiai (reikms), valstybs poreikiai
(reikms), savivaldybs poreikiai (reikms) ymi viej interes ir yra
sietinos su konstitucine tautos gerovs samprata (Konstitucinio Teismo 2007
m. lapkriio 23 d. nutarimas).
2. Aikinant vieojo intereso samprat, svarbu atsivelgti Konstitucinio
Teismo nutarimuose suformuluot ociali konstitucin doktrin.
332
Konstitucinis Teismas ne kart yra konstatavs, kad vieojo intereso, kaip
valstybs pripainto ir teiss ginamo visuomeninio intereso, gyvendinimas
yra viena i svarbiausi paios visuomens egzistavimo ir raidos slyg
(Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 6 d., 2005 m. gegus 13 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra paymjs, kad
visuomens interesas sietinas su socialiai svarbiais tikslais (Konstitucinio
Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas).
3. Atsivelgus tai, kad statym leidjas nepateik vieojo intereso
svokos apibrimo, vertinus, kad Konstitucinis Teismas viej interes
supranta plaiai, byl nagrinjantys administraciniai teismai kiekvienu atveju
sprendia klausim, ar interesas, kur ksinamasi, nagrinjamoje situacijoje
pripaintinas vieuoju interesu. Administracinje byloje Nr. A
17
-742/2007
teisj kolegija paymjo, kad statym leidjas suteikia teis prokurorui
sprsti, yra konkreiu atveju vieasis interesas inicijuoti administracin byl,
ar ne, taiau galutinai apie vieojo intereso buvim ar nebuvim sprendia
teismas, nagrinjantis administracin byl, ikelt pagal prokuroro praym.
Tokioje byloje teismas kiekvien kart turi ad hoc nustatinti vieojo
intereso buvimo fakt, atsivelgdamas visas konkreios bylos aplinkybes,
joje nagrintin klausim pobd ir reikm (2007 m. lapkriio 5 d. nutartis
administracinje byloje Nr. A
17
-742/2007).
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi plaios vieojo
intereso koncepcijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje
pripastama, kad vieasis interesas, taikant Administracini byl teisenos
statym, paprastai turt bti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra
reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teis ginti
viej interes administracini byl teisenoje apibriama kaip statymu
numatyt asmen teis statymo numatytais atvejais kreiptis administracin
teism ginant tai, kas objektyviai yra reikminga, reikalinga, vertinga
visuomenei ar jos daliai. i ivada suformuota administracinje byloje Nr. A
3
-
11/2004, remiantis semantine odi vieas ir interesas reikmi analize:
teisj kolegija paymjo, kad Dabartins lietuvi kalbos odyne odis
vieas aikinamas kaip visiems skirtas, visuomens naudojamas, atviras,
neslaptas; odis interesas aikinamas kaip svarbus, rpimas dalykas, reikalas,
nauda, susidomjimas (Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Mokslo
ir enciklopedij leidybos institutas, 2000 m., 215, 931 p.). Siekiant nustatyti
svokos vieas interesas turin, yra svarbu tai, kad tai yra specialiajai
teisinei kalbai, o ne bendrinei kalbai bdingas terminas. Todl svarbu,
kokia prasme is terminas naudojamas teisinje ir, vis pirma, teisminje
333
praktikoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra paymjs, kad
nusikaltim kardymas, tyrimas, nustatymas yra vieasis interesas (2002 m.
rugsjo 19 d. nutarimas), moni sveikatos apsauga yra konstitucikai svarbus
tikslas, vieasis interesas (2002 m. kovo 14 d. nutarimas), daugiabui nam
tinkamas eksploatavimas bei j isaugojimas yra ne tik privatus savinink,
bet ir vieasis interesas (2000 m. gruodio 21 d.), autoriaus teisi ir interes
gynyba nuo paeidim yra vieas interesas (2000 m. liepos 5 d.). Taip pat
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra paymjs, kad vieojo
intereso, kaip valstybs pripainto ir teiss ginamo visuomeninio intereso,
gyvendinimas yra viena i svarbiausi paios visuomens egzistavimo ir
raidos slyg (1997 m. gegus 6 d.). I i nuostat matyti, kad vieuoju
interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma
tai, kas yra objektyviai reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Civilinio
kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad vieieji juridiniai asmenys
yra valstybs ar savivaldybs, j institucij arba kit asmen, nesiekiani
naudos sau, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas tenkinti vieuosius
interesus (valstybs ir savivaldybs mons, valstybs ir savivaldybs staigos,
vieosios staigos, religins bendruomens ir t. t.). I ios teiss normos turinio
seka, kad statym leidjas pripasta, kad vieasis interesas gali bti kaip
apimantis ne tik visuomens, bet ir visuomens dalies interesus. vertinusi
iuos argumentus, teisj kolegija nusprend, jog vieasis interesas, taikant
Administracini byl teisenos statym, turt bti suvokiamas kaip tai, kas
objektyviai yra reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o
asmens teis ginti viej interes administracini byl teisenoje apibriama,
kaip statymu numatyt asmen teis, statymo numatytais atvejais,
kreiptis administracin teism ginant tai, kas objektyviai yra reikminga,
reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis
3
-11/2004).
5. Paymtina, kad vieuoju interesu laikytinas ne bet koks teistas
asmens ar grups asmen interesas, o tik toks, kuris atspindi ir ireikia
pamatines visuomens vertybes, kurias tvirtina, saugo ir gina Lietuvos
Respublikos Konstitucija. Todl kiekvienkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras
interesas laikytinas vieuoju, btina nustatyti aplinkyb, kad, nepatenkinus
tam tikro asmens ar grups asmen intereso, bt paeistos Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje tvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybs
(2008 m. liepos 25 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje
Nr. A
146
-335/2008, Administracin jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p., taip pat
r. 2009 m. sausio 21 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
556
-15/2009).
334
6. iame kontekste kartu paymtina, kad tais atvejais, kai sprendim, ar
tam tikras interesas turi bti laikomas vieuoju ir ginamas bei saugomas kaip
vieasis interesas, turi priimti byl sprendiantis teismas, btina tai motyvuoti
atitinkamame teismo akte. Prieingu atveju kilt pagrsta abejon, kad tai,
kas teismo yra ginama ir saugoma kaip vieasis interesas, i tikrj yra ne
vieasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006
m. rugsjo 21 d. nutarimas).
1.3. Vieojo intereso ir asmenini subjektini teisi gynybos atribojimo
viena nuo kitos ir tarpusavio sveikos problema
1. Ginant viej interes ir asmens subjektin teis ar statym saugom
interes, administracini byl teisenos taisykls skiriasi, todl konkreioje
byloje yra svarbu nustatyti, dl ko pareikjas kreipsi administracin teism
gindamas viej interes ar subjektin teis, ar statym saugom interes
(2008 m. balandio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-679/2008).
Be to, skiriasi ir skundo tenkinimo slygos, nes ne kiekvienas teiss akto
paeidimas kartu lemia ir vieojo intereso paeidim, o toks paeidimas yra
btinas, siekiant patenkinti skund dl vieojo intereso gynybos. Tuo tarpu
asmuo, kuris gina savo subjektin teis, bylos nagrinjimo metu turi rodyti
ios savo teiss paeidim. Atvej, kada ginamas vieasis interesas, o kada
pareikjas gina savo subjektines teises ar statymo saugomus interesus,
atribojimas, vis pirma, apibria bylos nagrinjimo dalyk ir lemia tam tikr
rodinjimo taisykli taikym. Administracinje byloje Nr. A
438
-679/2008
teisj kolegija sprend, ar yra pagrindas panaikinti pareikj ginijamus
2004 m. lapkriio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybs administracijos
direktoriaus sakym, kuriuo patvirtintas detalusis planas, bei 2005 m. birelio
3 d. sprendim iduoti statybos leidim. Pareikjai teig, jog, pastaius
detaliajame plane numatyt pastat, j gyvenimo slygos (konkreiai
galimyb priirti aidianius vaikus, vaikams naudotis vaik aidimo
aiktele) bus apribotos ne pagal normatyvini statybos technini dokument
nuostatas. Pareikjai nurod, kad detaliojo plano sprendiniai paeidia
leidiam maksimalaus ustatymo intensyvum; nei detaliajame plane, nei
statinio projekte nra numatyta gaisrini main apsisukimo aiktel; be
to, statybos leidimas iduotas nepateikus vis btin dokument. Teisj
kolegija paymjo, kad paprastai tokio pobdio bylose yra susiduriama su
vieojo intereso ir asmenini subjektini teisi (ar asmens statymo saugom
335
interes) gynybos atribojimo viena nuo kitos ir tarpusavio sveikos problema.
Teisj kolegijos nuomone, pareikj skundo pirmosios instancijos teismui
ir apeliacinio skundo teisin argumentacija buvo susijusi su pareikj tikrai
ar tariamai paeist subjektini teisi ar statym saugom interes gynyba,
o ne su vieojo intereso gynyba. i aplinkyb savo ruotu apsprendia ir
bylos nagrinjimo ribas, kurios pasireikia tuo, kad byloje keliami klausimai
vis pirma tirtini tuo aspektu, ar ginijamais sprendimais buvo paeistos
apeliant subjektins teiss bei statym saugomi interesai, ar ne. Ir prieingai,
teisiniai argumentai, kurie susij iimtinai tik su vieojo intereso gynyba,
ieina i bylos nagrinjimo rib ir nesudaro bylos nagrinjimo dalyko. Pagal
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 57 straipsnio
4 dal, rodymus pateikia proceso alys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus
teismas gali pasilyti mintiems asmenims pateikti papildom rodym arba
i asmen praymu ar savo iniciatyva ireikalauti reikiamus dokumentus,
pareikalauti i pareign paaikinim. i statymin nuostata reikia, kad
asmuo, kuris kreipiasi teism dl savo tikrai ar tariamai paeist subjektini
teisi ar statym saugom interes gynybos, turi rodyti, jog jo subjektins
teiss ar statym saugomas interesas yra paeisti. Teisj kolegija nustat, kad
reikalavimas panaikinti skundiamus sprendimus i esms yra grindiamas
argumentais, kurie yra susij su ginijam sprendim neatitikimu tam
tikriems teiss akt reikalavimams, kurie, pareikj nuomone, paeidia j
subjektines teises bei statym saugomus interesus (2008 m. balandio 28 d.
nutartis administracinje byloje Nr. A
438
-679/2008).
2. Nustatyti, ar pareikjas kreipsi teism dl savo subjektins teiss
ar dl vieojo intereso gynimo, yra reikminga ir dl to, jog kai statymai
nesuteikia pareikjui teiss kreiptis teism dl skunde (prayme) nurodomo
vieojo intereso gynimo, teisjas privalo atsisakyti priimti tok skund
(praym), vadovaudamasis Administracini byl teisenos statymo 37
straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teisj kolegija administracinje byloje Nr.
AS
11
-379/2007 konstatavo, kad Seimo nario status reguliuojantys Lietuvos
Respublikos Konstitucijos V skirsnis, Lietuvos Respublikos Seimo statuto I, II,
IV skirsniai nesuteikia Seimo nariui teiss kreiptis teism dl vieojo intereso
gynimo. Tokia teis Seimo nariui nesuteikta ir Teritorij planavimo statyme
(Teritorij planavimo statymo 32 straipsnio 6 dalis tik suinteresuotai
visuomenei suteikia teis kreiptis teism dl patvirtint teritorij planavimo
dokument sprendini ginant viej interes; Seimo narys nepatenka
Teritorij planavimo statymo 2 straipsnio 31 dalyje pateikt suinteresuotos
visuomens apibdinim). Teisj kolegija nusprend, kad esant
336
idstytoms aplinkybms, Seimo nario, siekianio apginti viej interes,
skundas nenagrintinas teism ir jis atsisakytinas priimti, vadovaujantis
Administracini byl teisenos statymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. (2007
m. rugsjo 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
11
-379/2007).
3. Teismo praktikoje pripastama, kad pagrindiniai kriterijai,
siekiant nustatyti, ar asmuo gina viej interes, ar savo subjektin teis, ar
statym saugom interes, yra teisiniai argumentai, aplinkybs, kuriomis
jis grindia savo reikalavimus. Vyriausiojo administracinio teismo teisj
kolegija administracinje byloje Nr. A
3
-11/2004, sistemikai vertindama
Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 1 dal, 3 dalies 1 punkt
ir 3 punkt, 56 straipsnio 1 dal, nusprend, kad tada, kai pareikjas savo
reikalavim grindia privai subjektyvi teisi ar interes paeidimu,
vertintina, jog pareikjas kreipsi Administracini byl teisenos statymo
5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, gindamas savo paties paeist
ar ginijam teis arba statym saugom interes. O tais atvejais, kai
pareikjas savo skund grindia tuo, kas yra reikminga, reikalinga,
vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareikjas kreipsi teism
Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56
straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viej interes (2004 m. sausio 23
d. nutartis administracinje byloje Nr. A
3
-11/2004; taip pat r.2007 m. kovo
22 d. nutart administracinje byloje Nr. A
17
-316/2007; 2007 m. sausio 19 d.
iplstins teisj kolegijos nutart administracinje byloje Nr. A
3
-64/2007,
Administracin jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. kovo 26 d. nutart
146
-857/2008).
4. Nors pripastama, kad asmens subjektin teis ar statymo saugomas
interesas yra vis pirma konkretaus asmens vertyb, ji yra reikminga,
reikalinga, vertinga konkreiam teiss subjektui, galima situacija, kad asmens
nurodyti teiss ar statym saugom interes paeidimai tam tikrais atvejais
gali visikai arba i dalies sutapti su vieuoju interesu. Taiau asmuo tokiais
atvejais nepraranda teiss kreiptis teism, gindamas savo subjektin teis ar
statymo saugom interes. Iplstin teisj kolegija nesutiko su atsakovo
pozicija, jog pareikjai, kuri pra panaikinti Vilniaus miesto savivaldybs
valdybos sprendimo dal, kuria patvirtintas detalusis planas, ir Vilniaus miesto
savivaldybs administracijos Miesto pltros departamento 2005 m. kovo 1 d.
iduot statybos leidim, nesuteikta teis kreiptis teism, nes ji neva ginanti
viej interes. Teisj kolegija pripaino, kad pareikja turi subjektin teis
sveik ir vari aplink: greta pareikjos gyvenamosios vietos statomas per
didelis pastatas paeidia pareikjos subjektin teis, jog aplinka betarpikai
337
susijusi su jos gyvenimo ir veiklos vieta, statant nauj statin, bt pakeista,
laikantis statyb reguliuojani teiss norm reikalavim (2007 m. sausio
19 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
3
-
64/2007, Administracin jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.). Paymtina,
kad Konstitucinis Teismas yra konstatavs, jog vieasis interesas, kaip
bendras valstybs, visos visuomens ar visuomens dalies interesas, turi bti
derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik vieasis interesas,
bet ir asmens teiss yra konstitucins vertybs (Konstitucinio Teismo 1997 m.
gegus 6 d., 2004 m. gruodio 13 d. nutarimai). ios Konstitucijoje tvirtintos
vertybs asmens teisi ir teist interes apsauga bei gynimas ir vieasis
interesas negali bti prieprieinamos ir ioje srityje btina utikrinti
teising pusiausvyr (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas).
5. Pamintina, kad Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio
3 dalies 3 punktas, 56 straipsnis numato prokuroro teis statym numatytais
atvejais kreiptis teism su pareikimu, kad bt apgintas vieasis interesas
arba apgintos valstybs, savivaldybs ar asmen teiss bei statym saugomi
interesai, taiau nenumato j teiss kreiptis teism, siekiant apginti treiojo
asmens teises ir interesus. Administracinje byloje Nr. A
5
-768/2007 teisj
kolegija netenkino prokuroro reikalavimo pareigoti Kauno apskrities
virininko administracij atkurti nuosavybs teises S. D. ir A. D. iki ems
nacionalizavimo valdyt 20,02 ha em mirusi buvusi turto savinink
paveldtojams, padavusiems praymus nustatyta tvarka. Teisj kolegija
nusprend, kad iuo reikalavimu prokuroras negina vieojo intereso, o siekia
apsaugoti treiojo asmens teises ir interesus, taiau tokiam reikalavimui sta
tyminio pagrindo nenurodo (2007 m. rugsjo 21 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
5
-768/2007). Taigi kreipimasis dl kit asmen teisi ar vieojo
intereso gynimo administraciniame teisme gali bti nagrinjamas tik tais
atvejais, kai statymas suteikia asmeniui speciali teis kreiptis teism ginant
kit asmen teises ar viej interes (Administracini byl teisenos statymo
5 straipsnio 3 dalies 23 punktai), pvz., subjektui, kuris gina viej interes,
nra suteikta per se teis kreiptis teism dl treiojo asmens galimai paeist
teisi ar interes, jeigu nra ginama vertyb, reikminga visai visuomenei
arba jos daliai.
6. Jeigu pareikjas vienoje byloje sujungia reikalavimus, kuri dalis
susij su jo subjektini teisi gynimu, o dalis su vieojo intereso gynimu,
taiau teis ginti viej interes jam nra suteikta, teismas turt priimti
nagrinti tik tuos reikalavimus, kurie skirti apginti pareikjo subjektin
teis ar statym saugom interes. Pvz., administracinje byloje Nr. A
5
-
338
818/2006 teisj kolegija nagrinjo pareikjo apeliacin skund dl vietimo
ir mokslo ministerijos paruotos egzamin laikymo tvarkos, kuri numato, kad
nuteistieji valstybinius egzaminus gali laikyti tik pakartotins sesijos metu,
j neilaik perlaikyti tais paiais metais nebegali. Pareikjas teig, kad
tokia tvarka paeidia Konstitucijos 29 straipsn, pra pareigoti vietimo
ir mokslo ministerij laikytis bendr ir vienod statymo norm visoms
piliei kategorijoms dl pakartotini egzamin perlaikymo, leisti perlaikyti
egzamin bei atlyginti turtin ir neturtin al. Teisj kolegija pripaino,
kad reikalavimas pareigoti ministerij laikytis bendr ir vienod statymo
norm visoms piliei kategorijoms dl pakartotini egzamin perlaikymo
susijs su ministerijos nustatyta egzamin laikymo tvarka apskritai, o
pareikjas nra galiotas atstovauti viej interes. Teisj kolegija sutiko
su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrstai iskirti tik su pareikju
susijusius konkreius reikalavimus leisti pareikjui perlaikyti lietuvi kalbos
interpretacijos egzamin, priteisti i atsakovo alos atlyginim (2006 m.
vasario 27 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
5
-818/2006; taip pat r. 2004
m. balandio 26 d. nutart administracinje byloje Nr. A
7
-282/2004).
7. iame kontekste atkreiptinas dmesys, kad tai atvejais, kai vieasis
interesas sutampa su treij asmen interesais ir tretieji asmenys jau yra
pasinaudoj teise teismin gynyb, subjekto praymas dl vieojo intereso
gynimo neturi bti tenkinamas. Administracinje byloje Nr. A
822
-1758/2008
teisj kolegija konstatavo, kad prokuroro, mginanio ginti viej interes,
inter alia treij asmen teises, praymas netenkintinas, nes pareikjai teise
teismin gynyb yra pasinaudoj. Prokuroras kreipsi teism, praydamas
panaikinti Ukmergs rajono savivaldybs sprendim iduoti statybos leidim
statini rekonstrukcijai automobili servis ir Vilniaus apskrities virininko
administracijos sprendim, kuriuo pripainta, kad automobili servisas yra
tinkamas naudoti, nors atstumai nuo serviso iki gyvenamj nam neatitiko
teiss akt reikalavim. Teisj kolegija nustat, kad prokuroras teism
kreipsi, gavs Ukmergs gyventoj, kurie gyvena alia automobili serviso,
grups atstovo advokato praym ginti viej interes. Taip pat nustatyta,
kad i gyventoj skundas dl mint sprendim jau buvo nagrintas
teisme: 2007 m. gruodio 15 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
prim galutin sprendim. Teisj kolegija primin, kad vieojo intereso
gynimas susijs ne su konkrei asmen teisi ar interes paeidimu, bet su
neindividualizuotu visuomens, jos dalies ar tam tikr asmen grupi teisi
bei interes paeidimu, taiau vieasis interesas gali bti personikuotas
ir ireiktas per konkrei asmen teisi paeidim, kaip yra ioje byloje.
339
Prokuroras, ginantis viej interes bei turintis pagrind manyti, kad paeisti
teiss akt reikalavimai, turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism
su iekiniu ar pareikimu. Remiantis nustatytu, konstatuota, kad vieojo
intereso gynyba, ireikta per konkrei asmens teisi paeidim, kurie savo
teises jau band apginti teisminiu keliu, realizuota, o prokuroro praymas
atmestas kaip nepagrstas (2008 m. spalio 31 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
822
-1758/2008). Atkreiptinas dmesys, kad teismas, prie nusprsdamas
atmesti prokuroro praym, nagrinjamoje byloje vertino, ar ginijami teiss
aktai nepaeidia ne tik treij asmen, bet ir visuomens intereso, bei
nustat, kad visuomens interesas ir treij asmen interesai nagrinjamu
atveju sutampa.
1.4. Vertybs, pripaintos vieaisiais interesais
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje
1. Minta, kad statym leidjas nepateik vieojo intereso svokos
apibrimo, todl administraciniai teismai, atsivelgdami konkreias bylos
aplinkybes, turi nustatyti, ar tai, dl ko kreiptasi ginant viej interes,
yra objektyviai reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavs, kad vieasis
interesas yra dinamikas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos
8 d., 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimai); jis yra labai vairus, todl i esms
nemanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dl kuri gali kilti
teisini gin arba kuriose gali prireikti taikyti teis, vieajam interesui <...>
gali atsirasti grsmi arba gali prireikti viej interes utikrinti, sikiant
vieosios valdios institucijoms ar pareignams (Konstitucinio Teismo
2007 m. gegus 15 d. nutarimas). iame kontekste taip pat pamintina, kad
pripastant, jog tam tikras interesas turi bti laikomas vieuoju, btina tai
motyvuoti atitinkamame teismo akte. Kiekvienkart, kai teismui nagrinjant
byl kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieuoju, turi bti
manoma pagrsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grups asmen
intereso, bt paeistos ir tam tikros Konstitucijoje tvirtintos, jos saugomos
ir ginamos vertybs (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimas).
2. Vieasis interesas ypa aktyviai ginamas bylose, susijusiose su
aplinkos apsauga ir teritorij planavimu. Administracinje byloje Nr. A
4
-
247/2005 teisj kolegija paymjo, kad teritorij planavimas tai zini,
juridini asmen veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama utikrinti
340
viej interes racional teritorijos panaudojim speciniu bdu <...>.
Vieojo intereso utikrinimas teritorij planavimo metu glaudiai susijs su
saugom teritorij, kaip reikmingos visuomenins vertybs, apsauga (2006
m. sausio 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
14
-86/2007; 2008 m. spalio
30 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
822
-1678/2008; 2007 m. lapkriio 5
17
-742/2007). Paymtina, kad vieuoju
interesu gali bti pripastama ir ems sklyp, kurie nra priskiriami
saugomoms teritorijoms, apsauga. Iplstin teisj kolegija administracinje
byloje Nr. A
146
-335/2008 konstatavo, kad nors ems sklypai, kuri atvilgiu
priimti ginijami Trak rajono savivaldybs sprendimai, ir nepriskirtini
saugomoms teritorijoms, iplstin teisj kolegija, vertinusi aukiau
nurodytas aplinkybes, sutinka su pareikjo idstytais argumentais dl
galim neigiam pasekmi Trak istoriniam nacionaliniam parkui bei kitoms
Trak rajone esanioms saugomoms teritorijoms, juolab kad, be ioje byloje
nagrinjam sprendim, pareikjas kreipsi teism ginydamas vieojo
administravimo subjekt sprendimus, priimtus dl daugiau kaip 150 ems
sklyp, kuri bendras plotas sudaro apie 450 ha ir kuri gyvendinimas galt
sukelti neigiamas pasekmes Trak rajono tradiciniam kratovaizdiui, gamtos
bei istorijos ir kultros vertybms.
3. Pamintina, kad aplinkos, kaip vieojo intereso, apsaugos problema
kyla ne tik bylose, susijusiose su teritorij planavimu, bet ir ginuose dl
nuosavybs teisi atkrimo. Administracinje byloje Nr. A
8
-1257/2007 teisj
kolegija, vertinusi Konstitucinio Teismo suformuotas nuostatas dl aplinkos
apsaugos, prioritetine vertybe pripaino ne nuosavybs teisi atkrim
natra, o mik isaugojim, kuri apsauga kartu yra vieasis interesas.
Teisj kolegija nurod, kad statymin nuostata, draudianti natra atkurti
nuosavyb mikus, kurie yra priskirti miest mikams, buvo nustatyta dar
statymu Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo
tvarkos ir slyg nuo 1992 m. gegus 20 d. (1992 m. gegus 7 d. statymo
Nr. I-2566 redakcija). Tokiu bdu, vieasis interesas miest mikus i esms
egzistavo nuo nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo
proceso atsiradimo (2007 m. birelio 21 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
8
-1257/2007, taip pat r. 2007 m. lapkriio 5 d. nutart administracinje byloje
Nr. A
17
-742/2007). Teisminiu bdu gintini ir vieieji interesai, kuriais Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripainti ems reformos
tikslai asmen teiss ems nuosavyb bei naudojim statym nustatyta
tvarka ir slygomis gyvendinimas, neteistai nusavintos ems grinimas
ir socialinio teisingumo privatizuojant valstybin em atkrimas (2007 m.
341
sausio 15 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
4
-48/2007; 2006 m. balandio
11
-839/2006).
4. Tinkamas teiss norm laikymasis, priimt administracini akt
neprietaravimas auktesns galios teiss aktams, atsivelgiant konkreias
bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip
pat pripainti gintinais vieojo intereso objektais. Administracinje byloje Nr.
A
575
-1576/2008 teisj kolegija nustat, kad prokuroras gyn viej interes
tai, kad teiss norm bt laikomasi, kad valstybs valdi gyvendinanios
ir kitos valstybs bei savivaldybi institucijos, visi pareignai veikt
remdamiesi teise (2008 m. rugsjo 26 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
575
-1576/2008). Gintinu vieojo intereso objektu Vyriausiojo administracinio
teismo praktikoje vardintas ir savivaldybs administravimo subjekt priimt
administracini akt neprietaravimas teiss normoms (2007 m. rugsjo 21 d.
5
-768/2007; taip pat r. 2005 m. kovo 8 d.
sprendim administracinje byloje Nr. A
10
-284/2005).
Taiau iame kontekste paymtina, kad Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas, vertindamas konkreias bylos aplinkybes, nustat,
jog ne bet kuris teiss norm paeidimas savaime lemia vieojo intereso
paeidim. Administracinje byloje Nr. A
14
-416/2005 teisj kolegija atmet
Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojo praym panaikinti atsakovo
Vilniaus apskrities administracijos virininko sprendimus dl nuosavybs teisi
em atkrimo treiajam suinteresuotam asmeniui. Pareikjas neginijo
materialins treiojo suinteresuoto asmens teiss nuosavybs teisi atkrim,
perduodant neatlygintinai nuosavybn gino ems sklypus: prayme
teigta, kad vieasis interesas, kuris turi bti apgintas panaikinant ginijamus
atsakovo sprendimus, yra teisingas ems reformos ir ems privatizavimo
teisinius santykius reguliuojani statym taikymas, atkuriant pilieiams
nuosavybs teises ilikus nekilnojamj turt. Teisj kolegija konstatavo, kad
tinkamas statym taikymas yra vienas i teisins visuomens interes, taiau
io intereso paeidimas, pasireiks vien nustatyt procedr paeidimu,
nepadariusio takos priimto administracinio akto teistumui ir pagrstumui,
negali bti ginamas teisminiu bdu. Kriterijus, pagal kur turi bti vertinama
procedros paeidimo taka priimto administracinio akto teistumui, yra
tikimyb, kad dl io paeidimo buvo priimtas nepagrstas sprendimas.
Teisj kolegija nustat, kad buvo patenkinti vis eilikumo grupi piliei
praymai, patvirtinus projekt liko laisvos valstybins ems fondo ems,
skund dl pretendent teist interes paeidim taip pat negauta. vertinusi
ias aplinkybes, teisj kolegija prijo ivad, jog nenustatyta, kad dl
342
pareikjos nurodyt procedrini paeidim negaljo bti priimti nepagrsti
sprendimai atkurti nuosavybs teises treiajam suinteresuotam asmeniu,
todl nra statyminio pagrindo naikinti skundiam atsakovo sprendim.
(2005 m. balandio 22 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
14
-416/2005,
Administracini teism praktika Nr. 7, 131-138 p.).
Pozicijos, jog ne kiekvienas teiss akt reikalavim paeidimas paeidia
ir viej interes, Vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose
bylose. Administracinje byloje Nr. A
146
-335/2008 iplstin teisj kolegija
konstatavo, kad skundas dl vieojo intereso gynimo tenkintinas tais atvejais,
kai nustatoma, kad konstatuotieji materialins ar proceso teiss norm
paeidimai yra tokio pobdio, jog tuo paiu paeidia ir viej interes.
Todl kreiptis teism administracinio proceso tvarka, gindamas viej
interes, prokuroras gali visais atvejais, nustats tok teiss akt paeidim,
kurio pobdis, prokuroro nuomone, turi esmins reikms asmen, j grupi,
valstybs ir visuomens teisms bei teistiems interesams (2008 m. liepos 25
d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-335/2008,
Administracin jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).
5. Minta, jog vieojo intereso buvimo fakt teismas nustato ad hoc,
atsivelgs bylos aplinkybes, todl nemanoma nustatyti vis vieojo interes
gynimo atvej i anksto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
vieuoju interesu yra pripains mokesi surinkim (2007 m. vasario 26
6
-206/2007). Teisminiu bdu gintini
ir vartotoj interesai, susij su duj kain reguliavimu (2005 m. vasario
22 d. sprendimas administracinje byloje Nr. I
1
-01/2005, Administracini
teism praktika Nr. 7, 13-26 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktikoje taip pat pripainta, kad valstybs paslapties, kaip bendro visos
visuomens grio, apsauga garantuoja viej interes (2007 m. rugsjo 10 d.
14
-741/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis
502
-740/2008). Vieuoju interesu laikytinas ir
valstybins kalbos vartojimas vieajame Lietuvos gyvenime (2008 m. balandio
143
-687/2008) ir kitos vertybs, kurios
yra reikmingos, reikalingos, vertingos visai visuomenei arba jos daliai.
1.5. Subjektai, inicijuojantys bylas dl vieojo intereso gynimo
1. Byloje padarius ivad, kad tam tikras interesas turi bti laikomas
vieuoju ir ginamas bei saugomas kaip vieasis interesas, byl sprendiantis
343
teismas turi nustatyti, ar institucijoms arba pareignams, kurie ireikia
vali ginti viej interes, tokia teis yra numatyta statyme. Minta, kad
Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas
nustato, jog teismas imasi nagrinti administracin byl pagal prokuroro,
administravimo subjekt, valstybs kontrols pareign, kit valstybs
institucij, staig, organizacij, tarnyb ar zini asmen kreipimsi
statym nustatytais atvejais dl valstybs ar kit viej interes gynimo.
To paties statymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad statym nustatytais
atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybs institucijos, staigos,
organizacijos, tarnybos ar ziniai asmenys gali kreiptis teism su pareikimu,
kad bt apgintas vieasis interesas arba apgintos valstybs, savivaldybs
ir asmen teiss bei statym saugomi interesai. Taigi vieieji interesai yra
ginami tik statym nustatytais atvejais ir tik statymuose numatytiems
subjektams kreipiantis teism.
2. Aktyviausiai atsakomybs dl vieojo intereso gynimo imasi
prokurorai. Teism praktikoje prokuroro teis paduoti skund teismui ginant
viej interes pripastama remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija
ir Lietuvos Respublikos prokuratros statymu. Konstitucijos statymo 118
straipsnyje numatyta, kad prokuroras statymo nustatytais atvejais gina
asmens, visuomens ir valstybs teises bei teistus interesus. Prokuroro
teis kreiptis teism su pareikimu dl vieojo intereso gynimo nustato
Prokuratros statymo 19 straipsnio 1 dalis. ioje statymo normoje nurodyta,
kad prokurorai, nustat asmens, visuomens, valstybs teisi ir teist
interes paeidim, viej interes gina statym nustatytais atvejais ir tvarka
pagal asmens, valstybs ar savivaldybi institucijos arba staigos praneim,
pasilym, pareikim, skund arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai
kit institucij pareignai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys
ginti interes, nesim priemoni paeidimams paalinti. Prokuroro teis
ginti viej interes numatyta ir mintame Administracini byl teisenos
statymo 56 straipsnyje.
Paymtina, kad statym leidjas kaip vien i aplinkybi, kada
prokuroras privalo kreiptis teism gindamas viej interes, nurodo kit
institucij pareign, tarnautoj ar jiems prilygint asmen, privalani ginti
viej interes, nesimim priemoni paeidimams paalinti (Prokuratros
statymo 19 str. 1 d.). Pvz., administracinje byloje Nr. A
822
-1622/2008 teisj
kolegija paymjo, kad gyvendinant viej interes teritorij planavimo
srityje visuomens vardu veikia u teritorij planavimo srit atsakingos
institucijos (vietos savivaldybi administracijos, apskrii virinink
344
administracijos). Taiau, kai institucija nevykdo jai paskirtos funkcijos, ji
turi bti atsakinga u atsiradusias toki veiksm teisines pasekmes, t. y.
susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viej interes, kur
netinkamai gyvendino kitos institucijos, turjusios tai padaryti pagal
statym. Administracinje byloje Nr. A
822
-1622/2008 prokuroras gyvendino
pareig kreiptis teism ginant viej interes, kai Neringos savivaldybs
taryba, privalanti utikrinti, kad jos veikla bei visais j veiklos klausimais
priimti sprendimai atitikt statym ir kit teiss akt reikalavimus (Lietuvos
Respublikos vietos savivaldos statymo 4 str. 1 d. 6 p.), nesim statymuose
ir kituose teiss aktuose tvirtint priemoni, kad nebt priimti ginijami
sprendimai. Prokuroras kreipsi teism, praydamas panaikinti Neringos
savivaldybs tarybos sprendim, patvirtinant detalj plan, kuriame
numatyta 5 nauj pastat rkykl komplekso statyba Kuri nerijos
nacionaliniame parke. Teisj kolegija paymjo, kad ioje byloje Neringos
savivaldybs taryba dalyvavo kaip atsakovas, nors ji ir privalo utikrinti,
jog jos priimami sprendimai neprietarauja statym ir kit teiss akt
reikalavimams. Konstatuota, kad Klaipdos apygardos vyriausiasis prokuroras,
susiklosius tokiai situacijai, kai viej interes netinkamai gyvendina kitos
institucijos, turjusios tai daryti pagal statym, turjo teis kreiptis teism
gindamas viej interes (2008 m. spalio 10 d. nutartis administracinje byloje
Nr. A
822
-1622/2008).
Atkreiptinas dmesys, kad prokuroro teiss kreiptis teism dl
vieojo intereso gynimo negali bti suvarytos, remiantis vien ta aplinkybe,
kad kitas prokuroras yra atsisaks ginti viej interes. Atlikdamas savo
funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir statym (Prokuratros statymo 11 str. 2 d.), todl prokurorai
turi teis savarankikai atlikti tyrim ir vertinti mediag, susijusi su
galimai viej interes paeidianiais sprendimais. Administracinje byloje
Nr. AS
438
-475/2008 teisj kolegija konstatavo, kad aplinkyb, jog Klaipdos
apygardos prokuratra atsisak ginti viej interes bei kreiptis teism su
praymu dl Palangos miesto savivaldybs administracijos sprendim, kurie
buvo ginijami ioje administracinje byloje, panaikinimo, nevaro pareikjo
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teiss ginti viej interes bei
teisme ginyti tuos paius administracinius sprendimus (2008 m. rugsjo 4 d.
nutartis administracinje byloje Nr. AS
438
-475/2008).
3. Administraciniai teismai nagrinja ne tik valstybs institucij
praymus dl vieojo intereso gynimo, bet ir visuomenini organizacij
kreipimusis statym numatytais atvejais. Vertinant visuomenins
345
organizacijos teis ginti teisme viej interes, remiantis Administracini
byl teisenos statymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 56 straipsniu, yra
svarbu nustatyti, ar tokia teis visuomeninei organizacijai yra suteikta.
Teism praktikoje iskiriamos ios slygos, btinos teiss ginti viej interes
gyvendinimui:
1) visuomenin organizacija, kuri kreipiasi teism dl vieojo intereso
gynimo, turi bti steigta nacionalini statym nustatyta tvarka. Pagal
Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dal, suinteresuota visuomen tai
visuomen, kuriai daro tak arba gali daryti tak aplinkosaugos srityje
priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendim primimo
procesu; pagal apibrim nevyriausybins organizacijos, padedanios
sprsti aplinkosaugos problemas ir veikianios pagal nacionalini
statym reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.
Pagal Teritorij planavimo statymo 2 straipsnio 31 dalyje pateikt
svok, io statymo taikymo prasme, suinteresuota visuomen
visuomen, kuriai daro tak arba gali daryti tak rengiamo teritorij
planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota t
sprendini gyvendinimu; pagal apibrim nevyriausybins
organizacijos, padedanios sprsti kratotvarkos problemas ir
veikianios pagal Lietuvos Respublikos statym reikalavimus, laikomos
suinteresuotomis organizacijomis. Taigi visuomenin organizacija, kuri
kreipiasi teism dl vieojo intereso gynimo, vis pirma turt bti
steigta statym nustatyta tvarka ir vykdanti savo veikl pagal Lietuvos
Respublikos statym numatytus reikalavimus. Administracinje byloje
Nr. AS
11
-59/2006 teisj kolegija nustat, kad administracin teism,
gindamas viej interes kreipsis pareikjas emaitijos visuomens
parlamentas pagal status (1.1 p.) yra visuomenin organizacija.
Pareikjo statai (2.1 p.) patvirtino, kad i organizacija faktikai veikia
ir ginant aplinkosaugos interesus (,,(...) emaitijos krato problemoms
isprsti). Pareikjo nuomone, skundiam administracini akt
pagrindu Apuols piliakalnyje neteistai buvo kertami sveiki mediai.
Atsivelgusi tai, kad emaitijos visuomens parlamentas laikytinas
visuomenine organizacija ir kreipsi teism dl galim paeidim
aplinkosaugos srityje, teisj kolegija nusprend, kad pareikjas
emaitijos visuomens parlamentas pagal Konvencijos prasm yra
tinkamas subjektas kreiptis teism dl vieojo intereso gynimo (2006
m. kovo 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
11
-59/2006).
346
2) Visuomenin organizacija, siekianti pasinaudoti teise kreiptis teism
dl vieojo intereso gynimo, turi bti suinteresuota. Suinteresuotos
visuomens svokos, kaip minta, tvirtintos Orhuso konvencijos 2
straipsnio 2 dalyje bei Teritorij planavimo statymo 2 straipsnio 31
dalyje. Orhuso konvencijos gyvendinimo vadove
5
paymta, kad
svoka suinteresuota visuomen, nors ir siauresn negu visuomen,
taiau vis dar labai plati. i svoka neapsiriboja vien tik doktrinoje
inomu pakankamo suinteresuotumo testu ji aprpia ne tik
visuomens narius, kuriems gali daryti tak atitinkami sprendimai, bet
ir visuomens narius, kurie yra suinteresuoti aplinkos apsaugos srityje
priimamais sprendimais. Teiss, kurios potencialiai gali bti paeistos,
apima turtines, nuosavybs teises, taip pat socialines teises, tokias kaip
teis sveik aplink ir kt. Pvz., administracinje byloje Nr. A
20
-150/2008
pareikjas visuomenin organizacija Miko ir kratovaizdio apsauga,
ginydamas Vilniaus miesto savivaldybs tarybos 2001 m. liepos 18 d.
sprendim Nr. 374, kuriuo patvirtintas teritorijos detaliojo planavimo
dokumentas, teig, kad mintas sprendimas turs neigiamos takos
kratovaizdiui ir atitinkamos visuomens dalies gyvenimo slygoms
(2008 m. vasario 4 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
20
-150/2008).
3) Visuomenins organizacijos turi teis ginti viej interes, jeigu tokia j
teis numatyta statyme. Byloje nustaius, kad visuomenin organizacija
yra steigta bei veikia pagal nacionalini teiss akt reikalavimus ir
gali bti laikoma suinteresuota, visuomenin organizacija, siekdama
gyvendinti teis kreiptis teism dl vieojo intereso gynimo, privalo
ginti viej interes toje srityje, kurioje jai numatyta teis paduoti
pareikim. Pvz., vartotoj asociacijoms statymu numatyta teis ginti
viej interes, susijus su vartotoj teisi apsauga ir pan.
Vieojo intereso gynyba, kaip minta, ypatingai aktuali aplinkosaugos
srityje. Orhuso konvencija dl teiss gauti informacij, visuomens
dalyvavimo priimant sprendimus ir teiss kreiptis teismus
aplinkosaugos klausimais numato suinteresuotos visuomens teis
kreiptis teismus dl priimt sprendim aplinkos apsaugos klausimais.
Administracinje byloje Nr. A
7
-720/2004 iplstin teisj kolegija
konstatavo, kad visuomenins organizacijos, padedanios sprsti
aplinkosaugos problemas, veikianios pagal nacionalini statym
5 Jungtini Taut Organizacijos Europos Ekonomins komisijos leidinys Orhuso konvencija:
gyvendinimo vadovas (Te Aarhus Convention: an Implementation Guide), United Nations, New York
and Geneva, 2000; toliau gyvendinimo vadovas) http://www.unece.org/env/pp/acig.pdf
347
reikalavimus, turi teis ginti viej interes kreipiantis administracin
teism srityje, susijusioje su aplinkos elementais: oru, atmosfera,
vandeniu, dirvoemiu, eme, kratovaizdiu, gamtos objektais, biologine
vairove, t. y. kad visuomenins organizacijos ginti viej interes turi
teis tik ia apimtimi. Pareikjas ginijo atsakovo priimt administracin
akt dl teritorij planavimo dokument ir juose tvirtint sprendini
prietaravimo auktesns galios teiss aktams bei teritorij planavimo
procedr paeidim, taiau nevardijo, kokie konkrets ginam viej
interes sudarantys aplinkosaugos reikalavimai dl to buvo paeisti, t. y.
io teiss akto neginijo dl aplinkosaugos reikalavim paeidimo, nors
tik ia apimtimi turi teis pagal statym ginti viej interes (2004 m.
birelio 26 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje
Nr. A
7
-720/2004).
ios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai
laikosi ir kitose bylose. Pvz., administracinje byloje Nr. A
8
-988/2004
teisj kolegija nustat, kad pirmosios instancijos teismas visuomenins
organizacijos ginijamo statybos leidimo neteistum siejo su
administracini procedr vieojo administravimo srityje paeidimu, bet
ne su paeidimais aplinkosaugos srityje. Pirmosios instancijos teismas
statybos leidim panaikino dl to, kad Nuolatins statybos komisijos
posdio protokolo, kuris buvo btina slyga statybos leidimui iduoti,
nepasira Kultros vertybi apsaugos departamento pareignas; antra,
dl to, kad asmuo, pasiras statybos leidim, nebuvo galiotas iduoti
leidim atlikti tvarkymo darbus nekilnojamojoje kultros vertybje
vryno malne. Teisj kolegija, atsivelgusi tai, kad paeidim
aplinkosaugos srityje nenustatyta, nusprend, kad pareikjo teis ginti
viej interes aplinkosaugos srityje nepaeista (2004 m. lapkriio 5 d.
sprendimas administracinje byloje Nr. A
8
-988/2004, taip pat r. 2008 m.
vasario 29 d. nutart administracinje byloje Nr. A
39
-210/2008; 2008 m.
liepos 9 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
556
-388/2008). Tuo metu
administracinje byloje Nr. AS
14
-181/2006 pareikjo visuomenins
organizacijos vryno bendruomen argumentai (gyvenamosios
aplinkos pakeitimai, darantys al gyventoj sveikatai, konkreiai
eldyn plot ir eldini kiekio mainimas, taros ir triukmo didinimas,
insoliacijos mainimas, rekreacini teritorij praradimas) ginijant
statybos leidim buvo tinkami, kad teismas pripaint, jog visuomenin
organizacija kreipsi teism dl aplinkosaugos srities (2006 m. kovo 9 d.
14
-181/2006).
348
Paymtina, kad visuomenini organizacij teiss kreiptis teism
aplinkosaugos srityje gyvendinim detalizuoja nacionaliniai teiss
aktai. Administracinje byloje Nr. A
146
-677/2008 apeliacins instancijos
teismas nustat, kad pareikjai kreipsi teism, praydami panaikinti
Vilniaus apskrities virininko administracijos 2006 m. gruodio 28 d.
teritorij planavimo dokumento patikrinimo akt Nr. (100)-11.81-467.
Pareikjai teig, kad jie siek apginti viej interes: apeliaciniame
skunde nurodyta, kad, atsivelgiant bylos aplinkybes, pareikjai
priskirtini suinteresuotai visuomenei Teritorij planavimo statymo 2
straipsnio 31 dalies prasme: apie 7 tkst. piliei pateik peticij valdios
institucijoms, reikalaudami sustabdyti UAB Rojaus apartamentai
rengiamo detaliojo plano procedr, kad bt isaugotas kino teatras
Lietuva kaip objektas ir vieoji kultros erdv. Taiau teisj kolegija,
vertinusi reikmingas bylos aplinkybes, konstatavo, kad Teritorij
planavimo statymas suteikia teis suinteresuotai visuomenei kreiptis
dl patvirtint teritorij planavimo dokument sprendini (Teritorij
planavimo statymo 32 str. 4, 5, 6 d.), taiau nenumato galimybs ginyti
detaliojo planavimo procedros dokument, prie kuri priskirtinas ir
teritorij planavimo dokumento patikrinimo aktas, dl to pareikj
argumentai, susij su suinteresuotos visuomens teise ginti viej
interes, teisj kolegijos nebuvo vertinami (2008 m. balandio 21 d.
146
-677/2008).
4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tinkamu subjektu
ginti viej interes, remiantis Vartotoj teisi apsaugos statymo 31 straipsniu,
pripastamos ir vartotoj asociacijos. Teisj kolegija administracinje byloje
Nr. A
143
-910/2008 paymjo, kad Nacionalin vandens, elektros ir ilumos
vartotoj gynimo lyga yra tinkamas subjektas vieajam interesui apginti, o tokia
institucijos teis numatyta Vartotoj teisi apsaugos statymo 31 straipsnyje,
pagal kur vartotoj asociacijos turi teis ginti teisme vartotoj viej interes
(2008 m. birelio 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
143
-910/2008).
5. Kaip minta, prokurorai, asmenys, turintys vieojo administravimo
subjektui priskirtus galiojimus, vairios valstybs institucijos, staigos,
organizacijos, tarnybos ar atskiri tarnautojai turi teis kreiptis administracin
teism dl valstybs ar kit viej interes gynimo, taip pat dl kit asmen
teisi gynimo tik statym numatytais atvejais. Kitaip tariant, atitinkamo
subjekto, paduodanio skund (praym) administraciniam teismui, veikl
ir jo galiojimus reguliuojantys statymai turi suteikti jam teis (priskirti
kompetencij) kreiptis su nurodyto pobdio skundu (praymu) administracin
349
teism. Asmen, kuriems nra suteikta teis apginti viej interes, skundai
(praymai) nepriimtini, vadovaujantis Administracini byl teisenos statymo 4
straipsnio 5 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pvz., administracinje byloje
Nr. AS
11
-379/2007 teisj kolegija konstatavo, kad Seimo nariams teis kreiptis
teism dl patvirtinto teritorijos detaliojo plano teistumo ginant viej interes
nenumatyta nei Seimo statute, nei Teritorij planavimo statyme, dl to Seimo
nari pateiktas skundas atsisakytinas priimti, vadovaujantis Administracini
byl teisenos statymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2007 m. rugsjo 20 d.
11
-379/2007).
6. Byl nagrinjantis teismas, sprsdamas dl vieojo intereso paeidimo,
kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi teism, turi statyme
numatytus galiojimus ginti viej interes. Tais atvejais, kada skundas jau
priimtas nagrinti, byloje konstatavus, kad pareikjas gina visuomenin
interes, o ne savo teises ar interesus, bei tai, kad tokio atvejo nenustato
statymai, teismas, vadovaudamasis Administracini byl teisenos statymo
101 straipsnio 1 punktu, privalo nutraukti administracin byl (2008 m.
liepos 25 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-335/2008, Administracin
jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.). Pavyzdiui, administracinje byloje
Nr. A
4
-65/2004 iplstin teisj kolegija, ianalizavusi apskrities virininko
galinimus ir iaikinusi svokos inicijuoti prasm, nusprend, kad nei
apskrities virininko administracija, nei jos virininkas statymo negalioti
ginti teisme valstybs ir viej interesus ir kit asmen teises, susijusius su
nuosavybs teisi nekilnojamj turt atkrimu. Inicijavimas, kaip subjekto
teis kreiptis teism dl atitinkamo akto panaikinimo, galimas tik tada, jei
tam subjektui toki teis nustato specialus statymas. Jei specialiame statyme
tokios teiss nra, o sprendimas turi bti panaikintas teismine tvarka, tokio
sprendimo nuginijimo inicijavimas pasireikia informacijos pateikimu
subjektui, turiniam teis kreiptis teism dl tokio sprendimo panaikinimo.
N vienas i nagrintu atveju aktuali statym (Apskrities valdymo statymas,
ems reformos statymas, Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj
turt atkrimo statymas) nenustato pareikjo teiss ginti valstybs, viej
interesus ar kit asmen teises. Teisj kolegija paymjo, kad Lietuvos
Respublikos Seimas, svarstydamas problemas, susijusias su nuosavybs teisi
atkrimu, atsivelgdamas esanius poymius dl valstybs tarnautoj galimo
piktnaudiavimo, dalyvaujant nuosavybs teisi atkrime, 2003 m. liepos
4 d. prim nutarim ,,Dl problem, susijusi su nuosavybs teisi em,
mik ir vandens telkinius atkrimo, sprendimo. io nutarimo 2 straipsnis
kaip tik ir nustato vienintel subjekt, turint teis ginti vieuosius interesus,
350
imtis priemoni, kad priimti sprendimai dl nuosavybs teisi em, mik
ir vandens telkinius atkrimo bei j pagrindu sudaryti sandoriai statym
nustatyta tvarka bt panaikinti, ir tas subjektas Generalin prokuratra.
vertinusi visas bylos aplinkybes, iplstin teisj kolegija konstatavo, kad
nei apskrities virininko administracija, nei jos virininkas negalioti statymo
ginti teisme valstybs ir viej interesus ir kit asmen teises, susijusius
su nuosavybs teisi nekilnojamj turt atkrimu (2004 m. sausio 30 d.
iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
4
-65/2004,
Administracini teism praktika Nr. 5, 139-151 p.).
Administracinje byloje Nr. A
63
-1512/2008 teisj kolegija, remdamasi
Nekilnojamojo turto registro statymo 11 straipsnio 1 dalimi, nusprend, kad
Valstybinei mokesi inspekcijai, jeigu ji nra daikt gijs asmuo, nesuteikta
teis kreiptis su praymu iregistruoti kito asmens daiktines teises. Byloje
nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybin mokesi inspekcija 2007 m.
gegus 28 d. pateik V Registr centro Vilniaus lialui praym iregistruoti
UAB Inloco nuosavybs teises nekilnojamj daikt administracines
patalpas. Taiau pagal Nekilnojamojo turto registro statymo 23 straipsnio
1 dal, praym registruoti nuosavybs teis nekilnojamj daikt turi
pateikti j gijs asmuo. Teisj kolegija paymjo, kad Nekilnojamojo turto
registro statymas nenumato joki iimi ir atvej, kai ginant viej interes
valstybinei institucijai bt suteikiama teis teikti praymus nekilnojamojo
turto registratoriui dl kit asmen nuosavybs teisi registravimo ar
iregistravimo. Jeigu nuosavybs teisi neregistravimas paeidia suinteresuot
asmen teises ir teistus interesus, nagrintu atveju kreditoriaus Vilniaus
apskrities valstybins mokesi inspekcijos teises ios teiss gali bti ginamos
statymuose nustatytais bdais. Teisj kolegija konstatavo, kad asmenys,
turintys teis teikti praymus dl nuosavybs teisi registravimo, ivardinti
Nekilnojamojo turto statymo 23 straipsnio 1 dalyje ir joki iimi kitiems
asmenims, inter alia ginantiems viej interes, nra suteikta (2008 m. rugsjo 8
d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
63
-1512/2008).
Galima situacija, kai statyme numatyta kolegialios institucijos
teis kreiptis teism dl vieojo intereso gynimo, taiau jos nariams
vienasmenikai tokia teis nra suteikta. Pavyzdiui, administracinje byloje
Nr. AS
8
-71/2007 teisj kolegija, remdamasi Azartini loim statymo ir
Loterij statymo nuostatomis, nusprend, kad Valstybins loim prieiros
komisijos nariams nra suteikta teis vienasmenikai kreiptis teism dl
kit asmen teisi bei valstybs ar vieojo intereso gynimo. Kaip atskirajame
skunde nurod pats pareikjas, jis su skundu teism kreipsi kaip vieojo
351
administravimo teises turintis asmuo, praydamas itirti individuali teiss
akt teistum bei ginti valstybs ar viej interes, t. y. pra teismo itirti, ar
Valstybins loim prieiros komisijos treij suinteresuotj asmen UAB
Olympic Casino Group Baltija, UAB Omnibetas, UAB Televizijos loterijos
atvilgiu priimti individuals administraciniai aktai yra teisti ir pagrsti.
Teisj kolegija nustat, kad pareikjas yra Valstybins loim prieiros
komisijos narys, t. y. institucijos, kuriai pagal Azartini loim statymo
(2001 m. gegus 17 d. statymo Nr. IX-325 redakcija) 26-29 straipsnius ir
Loterij statymo (2003 m. liepos l d. statymo Nr. IX-1661 redakcija) 23-
25 straipsnius yra priskirta kompetencija priirti ir kontroliuoti didij
loterij organizatori bei loimus organizuojani subjekt veikl. Taiau
nurodyti Valstybins loim prieiros komisijos ir jos nari teisin status
bei kompetencij reguliuojantys statymai nenumato, jog Valstybins loim
prieiros komisijos nariui suteikiama teis vienasmenikai kreiptis teism
dl kit asmen teisi bei valstybs ar vieojo intereso gynimo (2007 m. kovo
1 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
8
-71/2007).
7. Jeigu pareikjui statymu nesuteikta teis ginti viej interes, teis
kreiptis teism asmuo gali gyvendinti, minta, gindamas savo paeist arba
ginijam subjektin teis arba statym saugom interes, taip pat bdamas
atstovu (Administracini byl teisenos statymo 49 str.). Administracinje
byloje Nr. A
7
-282/2004 teisj kolegija paymjo, kad nors Vietos savivaldos
statymo 11 straipsnio 4 dalyje (2000 m. spalio 12 d. statymo Nr. VIII-2018
redakcija) nustatyta, kad savivaldybi institucij ir kit savivaldybs vieojo
administravimo subjekt priimti individuals administraciniai teiss aktai gali
bti skundiami teismui, i teis nra absoliuti ir gyvendinama, laikantis teiss
aktuose nustatyt reikalavim, t. y. teisme ginama tik paeista ar ginijama
asmens teis arba statym saugomas interesas (Administracini byl teisenos
statymo 5 str. 1 d.). Pareikjas, Klaipdos miesto savivaldybs tarybos narys,
kreipsi teism, praydamas panaikinti Klaipdos m. savivaldybs tarybos
sprendimo dal, susijusi su moksleivi primimo Klaipdos Vytauto Didiojo
gimnazijos klases tvarkos nustatymu. Nustatyta, kad pareikjo, kaip tarybos
nario, teiss ginijamu sprendimu nepaeistos, todl, remiantis Administracini
byl teisenos statymo 5 straipsnio 1 dalimi, reikalavimai buvo atmesti. Teisj
kolegija toliau sprend, ar pareikjas turi teis kreiptis teism, remiantis
Administracini byl teisenos statymo 56 straipsniu, kuriame apibriami
subjektai, turintys teis kreiptis teism, kad bt apgintas vieasis interesas,
valstybs, savivaldybs ir asmen teiss bei teisti interesai. Mintame
straipsnyje tvirtinta taisykl, kad tokia teis turi bti suteikta statymu, taiau
352
byloje nenustatyta, kad pareikjas, bdamas savivaldybs tarybos narys, toki
teis pagal statym turi, todl, teisj kolegijos nuomone, ginti mokyklos
bendruomens interesus jis galjo tik veikdamas atstovo procesinje padtyje
(Administracini byl teisenos statymo 49 str.), atstovaudamas gimnazijos tv
tarybai (2004 m. balandio 26 d. nutartis administracinje byloje A
7
-282/2004; tai
pat r. 2008 m. balandio 24 d. nutart administracinje byloje Nr. A
502
-695/2008).
8. Udarosios akcins bendrovs, kaip privats kio subjektai, taip pat
neturi statymu suteikt galinim ginti viej interes ar kit asmen teises,
todl j pareiktas skundas galt bti pripastamas pagrstu tik ta apimtimi,
kuria pareikjai gina savo subjektines teises ar statym saugomus interesus
(2005 m. kovo 8 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
10
-284/2005; 2007
m. sausio 22 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
14
-86/2007).
1.6. Procesiniai vieojo intereso gynimo ypatumai
1.6.1. Termino kreiptis teism, ginant viej interes, skaiiavimas
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripastama,
kad subjektas, kuris kreipiasi teism dl vieojo intereso gynimo, negali
turti daugiau teisi ir pareig negu asmenys, ginantys galimai paeistas
subjektines teises. i pozicij patvirtina ir administracinje byloje Nr. A
261
-
1790/2008 suformuluotos nuostatos. Mintoje administracinje byloje teisj
kolegija, atsivelgusi tai, kad prokuroras negali turti daugiau teisi ir
pareig negu kiti gino subjektai, nusprend, jog prokuroro kreipimuisi gali
bti taikomas bendrasis terminas pareikimui paduoti. (2008 m. lapkriio 4 d.
261
-1790/2008).
2. Nors Administracini byl teisenos statymo 56 straipsnio 1 dalis,
nustatanti prokuroro teis ginant viej interes statym nustatytais
atvejais kreiptis su pareikimu teism, nenumato speciali termino, per
kur prokuroras galt paduoti skund teismui dl vieojo intereso gynimo,
skaiiavimo taisykli, teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju,
kai administracin teism kreipiamasi ginant viej interes, termino
tokiam praymui paduoti eigos pradia laikytina diena, kai pareikjas gavo
pakankamai duomen, kad yra paeistas vieasis interesas (2005 m. rugsjo
7
-585/2005, Administracini teism
praktika Nr. 8, 206-230 p., 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
10
-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
10
-
353
27/2005, 2007 m. birelio 28 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
8
-660/2007;
2007 m. lapkriio 5 d. nutartis administracinje byloje Nr. A
17
-742/2007). Jei
bt konstatuota, jog viej interes ginantis subjektas, turdamas pagrind
manyti, kad priimant atitinkam sprendim galjo bti paeisti teiss akt
reikalavimai, dels atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi
teism, ginant viej interes, reikalingus duomenis surinko per nepagrstai
ilg termin, tuomet terminas pareikimui paduoti turt bti skaiiuojamas
nuo tada, kai tokie duomenys turjo ir galjo bti surinkti (2007 m. lapkriio
17
-742/2007). Taigi termino pradia
viej interes ginaniam subjektui kreiptis teism skaiiuojama nuo tada,
kai pareikjas gavo pakankamai duomen, kad paeistas vieasis interesas, ar
nuo tada, kai tokie duomenys turjo ir galjo bti surinkti, priklausomai nuo
to, kuris momentas atsiranda anksiau (2008 m. liepos 25 d. iplstins teisj
kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
146
335/2008, Administracin
jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).
Paymtina, kad prokuroras nra ginijam materialini teisini
santyki dalyvis (2008 m. liepos 25 d. iplstins teisj kolegijos nutartis
146
-335/2008). Termino prokurorui kreiptis teism
ginant viej interes eigos pradios ypatumas, lyginant su savo subjektin
teis ginaniais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o
nuo duomen apie vieojo intereso paeidim surinkimo ar turjimo juos
surinkti), yra ne privilegija viej interes ginaniam subjektui, o grindiamas
nuoseklia proceso statym aikinimo logika. Privats subjektai yra tiesioginiai
administracinio akto adresatai ar kitokiu bdu dalyvauja administraciniu
aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todl jie, gav administracin akt
suvokia, ar is aktas turi takos j teisms ir pareigoms, ar jis paeidia j teises
ir ar yra pagrindas kreiptis teism ginant savo teises. Skirtingai nei privats
subjektai, prokuroras, Prokuratros statymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta
tvarka gavs informacij apie asmens, visuomens, valstybs teisi ir teist
paeidim, ne kiekvienu atveju turi pagrind manyti, kad aktas paeidia
viej interes ir ar yra pagrindas kreiptis teism dl vieojo intereso
gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas
srityje, susijusioje su vieuoju interesu, ar is aktas paeidia viej interes.
Tik nuo to momento, kai surenkama ar turjo bti surinkta pakankamai
duomen, kad paeistas vieasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie
io intereso paeidim ir prasideda termino kreiptis teism eigos pradia
(2008 m. liepos 25 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje
Nr. A
146
-335/2008, Administracin jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).
354
3. Vieojo intereso paeidimo nustatymas ankstesnje Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo siejamas ir su prokurorui
pateikt asmen pareikim (skund) nagrinjimo tvarka. Buvo laikomasi
nuostatos, kad Generalinio prokuroro 2004 m. balandio 9 d. sakymu
Nr. I-56 patvirtint Asmen praym ir skund nagrinjimo tvarkos
nuostat 28 punkte bei 2007 m. balandio 20 d. sigaliojusio Generalinio
prokuroro 2007 m. balandio 16 d. sakymu Nr. I-53 patvirtinto Asmen
aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratroje aprao 35 punkte nustatyti
skund nagrinjimo terminai taikytini ir galimai paeisto vieojo intereso
nagrinjimui: galiojo bendroji taisykl, kad skundas dl galimai paeisto
vieojo intereso turi bti inagrintas per manomai trumpiausi laik, kuris
yra orientuotas bendrj skund nagrinjimo termin, o skundo tyrimo
ir sprendimo primimo termino pratsimas yra iimtis, kurios taikymas
turi bti pagrstas objektyviomis prieastimis (2008 m. vasario 4 d. nutartis
20
-150/2008). Taiau iplstin teisj kolegija
146
-335/2008 paymjo, kad bendrasis teiss
aktais nustatytas terminas, per kur prokuroras turi inagrinti skund
(praym), galt bti pasitelktas tik kaip pagalbinis teiss altinis, nustatant,
ar atitinkamas subjektas tinkamai vykd savo funkcijas, ir negali bti
aikinamas kaip nustatantis procesin kreipimosi teism termin (2008 m.
liepos 25 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-
335/2008, Administracin jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).
4. Minta, kad skaiiuojant termin, per kur pareikjas, kaip
viej interes ginantis subjektas, privalo kreiptis teism dl neteist
administracini akt panaikinimo, svarbu vertinti, kada duomenys dl
teiss akt paeidimo, priimant iuos administracinius aktus, turjo ir galjo
bti surinkti. Sprendiant, ar surinkti duomenys yra pakankami, siekiant
nustatyti vieojo intereso paeidim, ir ar terminas, per kur pareikjas,
ginantis viej interes, privalo kreiptis teism, nra praleistas, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinama, koki veiksm
pareikjas papildomai msi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus
kreipimuisi teism dl sprendim panaikinimo ir vieojo intereso gynimo.
Administracinje byloje Nr. AS
8
-197/2007 teisj kolegija nusprend, kad
pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinti
pareikjo skund, nepareikalavus bei nevertinus vis pareikjo skundo
padavimo terminui apskaiiuoti btin objektyvi rodym, yra neteista ir
nepagrsta. Nagrinjamu atveju nebuvo nustatyta, kada pareikjas faktikai
gavo skundiamus sprendimus ar su jais (j turiniu) tiesiogiai susipaino, taip
355
pat nenustatyta, koki veiksm ir kokiais terminais pareikjas papildomai
msi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi teism dl
sprendim panaikinimo ir vieojo intereso gynimo (2007 m. kovo 29 d.
8
-197/2007). ios aplinkybs, sprendiant,
ar nra praleistas terminas kreiptis dl vieojo intereso gynimo, vertintos ir
kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (r., pvz., 2006 m.
spalio 27 d. nutart administracinje byloje Nr. AS
17
-547/2006; 2008 m. vasario 4
d. nutart administracinje byloje Nr. A
20
-150/2008).
Sprendiant, ar surinkti duomenys yra pakankami, vertinamas ir
laiko tarpsnis nuo suinojimo apie akto primim iki teiss kreiptis teism
realizacijos, jo adekvatumas informacijos apimiai ir sudtingumui teisikai
vertinant esam situacij (2004 m. gegus 11 d. nutartis administracinje
byloje Nr. A
11
-426/2004).
5. iame kontekste pamintina, kad Administracini byl teisenos
statymo 23 straipsnio 2 dalis, kurioje, be kita ko, yra nustatyta, jog skunde
(prayme), kuriuo kreipiamasi administracin teism, turi bti nurodomas
konkretus skundiamas aktas, jo vykdymo (primimo) data (5 p.) bei treij
suinteresuot asmen vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (jeigu
inomas) ir gyvenamoji vieta (buvein). Todl tam, kad nepaeist statym
leidjo nustatyt reikalavim skundo (praymo) turiniui, pareikjas privalo
ne tik nustatyti, kokie aktai buvo priimti, bet ir nustatyti suinteresuotus
asmenis bei j gyvenamj viet (buvein), nes bylos isprendimas turs takos
j teisms ir pareigoms, dl ko jie yra laikytini treiaisiais suinteresuotais
asmenimis (Administracini byl teisenos statymo 48 str. 2 d.). Taiau Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripastama, kad pamintinosios
informacijos rinkimas nra sietinas su duomen, kad yra paeistas vieasis
interesas, rinkimu ir dokument su ia informacija gavimo data negali bti
naudojama termino kreiptis teism pradios momentui nustatyti. ie
duomenys turi bti renkami jau prasidjus vieno mnesio terminui nuo
pakankam duomen, kad paeistas vieasis interesas, ar nuo tada, kai tokie
duomenys turjo ir galjo bti surinkti, gavimo dienos, priklausomai nuo to,
kuris momentas atsirado anksiau. Prieingas aikinimas, kad tik surinkus visus
duomenis, reikalingus pareikimui teism surayti, prasideda termino kreiptis
teism ginant viej interes eigos pradia, nepagrstai pagerint prokuror,
lyginant juos su privaiais asmenimis, padt, neleist utikrinti teisini
santyki stabilumo ir prietaraut proceso statym sistemai (2008 m. liepos 25
d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
146
-335/2008,
Administracin jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).
356
6. Sprendiant prokuroro praymo ginti viej interes primimo
administraciniame teisme klausim, turi bti laikomasi Administracini byl
teisenos statymo 37 straipsnio reikalavim. io straipsnio 2 dalies 8 punktas
nustato, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skund (praym),
jeigu praleistas skundo (praymo) padavimo terminas ir pareikjas neprao
jo atnaujinti ar teismas tok praym atmeta. Dl ios (motyvuotos teismo
nutarties, kuria atsisakyta priimti praym Administracini byl statymo 37
straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu) teismo nutarties gali bti
paduotas atskirasis skundas. Paaikjus aplinkybei, kad prokuroro praymas
dl vieojo intereso gynimo teismo buvo priimtas praleidus statymu
nustatyt termin ir neprayta j atnaujinti, pirmosios arba apeliacins
instancijos teismas (atsivelgiant tai, kurios instancijos teisme i aplinkyb
paaikja), byl turi nutraukti, vadovaudamasis Administracini byl teisenos
statymo 101 straipsnio 6 punktu (2008 m. liepos 25 d. iplstins teisj
146
jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).
7. Paymtina, kad terminas pareikimui dl vieojo intereso gynimo
paduoti nra naikinamasis. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos
statymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundo (praymo) padavimo
terminas gali bti atnaujintas, jeigu bus pripainta, kad jis praleistas dl
svarbios prieasties. Taiau terminas, per kur, ginant viej interes, paeist
institucijos priimtais sprendimais, paduodamas prokuroro pareikimas,
gali bti atnaujinamas tik tuo atveju, kai prokuroras surinks pakankamai
duomen, leidiani daryti ivad, kad is sprendimas paeidia viej
interes, nedelsia kreiptis teism ir prao panaikinti ginijam administracin
akt (2005 m. gegus 19 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
2
-162/2005).
Administracini byl teisenos statymo 34 straipsnio 1 dalies prasme
svarbiomis termino pareikimo dl vieojo intereso gynimo paduoti
praleidimo prieastimis laikytinos tik tos aplinkybs, kurios objektyviai trukd
per statymo nustatyt laikotarp kreiptis teism, tai yra nepriklaus nuo
subjekto, kuris kreipiasi teism, valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo praktikoje, susijusioje su subjekto teise ginti viej interes, siekiant
atnaujinti praleist kreipimosi teism termin, svarbiomis aplinkybmis
pripainta: skundiamo administracinio teiss akto neturjimas (2008 m.
sausio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
21
-93/2008); didels apimties
duomenys, sunkumai juos isireikalaujant (2008 m. liepos 25 d. iplstins teisj
146
jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.); skundo nagrinjimas teisme (2008 m.
sausio 16 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
21
-93/2008) ir kt.
357
Administracinje byloje Nr. AS
6
-80/2007 teisj kolegija pabr, kad
administracinis teismas net ir tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti viej
interes, negali nepaisyti proceso norm ir taisykli. Konstatuota, kad
statymas nesuteikia joki esmini privilegij, lengvat ar iimi tais atvejais,
kai prokuroras imasi ginti viej interes, o net jei ir suteikt, tai kilt
klausimas dl toki privilegij, lengvat ar iimi atitikimo konstituciniam
asmen lygiateisikumo principui. Be to, pats prokuroras pagal savo status
turi turti pakankamai ini ir gdi, kad galt savarankikai ir efektyviai
vykdyti statymo pavestas funkcijas, jis turi bti itin atidus ir rpestingas.
Taigi praleistas terminas kreiptis teism taip pat negali bti atnaujinamas,
jeigu subjektas nepateikia svarbi prieasi, kodl dels, siekdamas apginti
viej interes. Btinyb susipainti su teiss aktais (2006 m. spalio 27 d.
17
-547/2006), didelis darbo krvis ar
prokuror atostogos (2004 m. lapkriio 18 d. nutartis administracinje byloje
Nr. AS
11
-511/2004), netinkamas teiss ginti viej interes gyvendinimas
(2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinje byloje Nr. AS
10
-67/2005) Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripastami svarbiomis
prieastimis, siekiant atnaujinti termin vieajam interesui ginti.
1.6.2. Iankstin bylos, susijusios su vieojo intereso gynimu,
nagrinjimo ne teisme tvarka
Administracini byl teisenos statymo 25 straipsnio 1 dalis nustato,
kad prie kreipiantis administracin teism, statym numatyt vieojo
administravimo subjekt priimti individuals teiss aktai ar veiksmai
(neveikimas) gali bti, o statym numatytais atvejais turi bti ginijami,
kreipiantis iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij.
Taigi, jei statymas numato privalom iankstinio gino nagrinjimo
ne teisme tvark, teismas gali nagrinti gin i esms tik tuo atveju, jei
pareikjas pasinaudojo iankstinio gino nagrinjimo ne teisme tvarka ir
nesutinka su priimtu sprendimu. Kadangi viej interes ginantys subjektai
negali turti daugiau procesini teisi, nei savo subjektines teises ginantys
asmenys, ikiteismins gino nagrinjimo tvarkos yra privaloma laikytis ir
viej interes ginantiems subjektams. Administracinje byloje Nr. A
20
-
150/2008 teisj kolegija, atsivelgusi tai, kad pareikjas visuomenin
organizacija Miko ir kratovaizdio apsauga, prie paduodamas skund
administraciniam teismui, nepasinaudojo privaloma iankstinio bylos
358
nagrinjimo ne teisme tvarka, paliko pareikim nenagrint (2008 m. vasario
20
-150/2008, taip pat r. 2008 m. spalio
3 d. nutart administracinje byloje Nr. A
438
-1661/2008).
1.6.3. Reikalavimai, taikomi skundui (praymui) dl vieojo intereso gynimo
1. Skundams (praymams) dl vieojo intereso gynimo taikomi
visi bendrieji reikalavimai, keliami skundo (praymo) formai ir
turiniui (Administracini byl teisenos statymo 23 str.) bei priedams
(Administracini byl teisenos statymo 24 str.). Taiau tam tikra skundo
(praymo) turinio specika iplaukia i paio skundo (praymo) dalyko, t. y.
reikalavimo, nukreipto vieojo intereso gynyb. Pareikjas, kuris kreipsi
administracin teism su praymu ginti viej interes, savo skunde
(prayme) turt nurodyti ne tik atitinkamus teiss akt paeidimus, bet ir
kuo pasireikia vieojo intereso paeidimai ir kaip jo pareikti reikalavimai
leist interes apginti. Pareiga suformuluoti reikalavim, kuris bt
tinkamas vieajam interesui apginti, tenka teism besikreipianiam subjektui.
Vyriausiojo administracinio teismo iplstin teisj kolegija administracinje
byloje A
822
-65/2009 pabr, kad dispozityvumo principas, kuris galioja ir
administraciniame procese (r. Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m.
balandio 17 d. nutart administracinje byloje Nr. A
442
-330-08, Administracin
jurisprudencija Nr. 4(14), 109-124 p.), reikia, jog materialinius teisinius
reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi teism. Taiau
kreipimasis teism siekiant apginti viej interes pasiymi didele specika,
nes pareikjas gina ne jam paiam priklausani subjektin teis, o
Konstitucijos saugom interes, priklausant visuomenei ar jos daliai, tai yra
viej interes. Atsivelgiant tai, kad vieojo intereso gynimas yra speciali
valstybs galiot subjekt specin veikla ir kad vieojo intereso gynimu
galimai daroma intervencija susiformavusius teisinius santykius bei kit
asmen subjektines teises, darytina ivada, kad viej interes ginantiems
subjektams taikomas dispozityvumo principas, taiau jis nra neribotas (2009
m. vasario 12 d. iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr.
A
822
-65/2009).
2. Vieojo intereso gynimo bd tinkamas suformulavimas pareikjo
procesiniuose dokumentuose, pateikiamuose administraciniam teismui, itin
aktualus statyb srityje, kai neteist administracini akt pagrindu jau yra
pastatyti atitinkami objektai.
359
Vyriausiojo administracinio teismo iplstin teisj kolegija
administracinje byloje A
822
-65/2009 padar ivad, kad vieojo intereso,
susijusio su saugomomis teritorijomis, paeidimo paalinimas turt bti
nukreiptas ios teritorijos mokslins, ekologins, kultrins ir kitokios
verts (Saugom teritorij statymo 2 str. 32 d.), kuria i teritorija pasiymi,
isaugojim ar atkrim. Taiau teiss aktai nenustato, kad viej interes
ginantis subjektas reikalavimus dl administracini akt panaikinimo ir
reikalavimus dl neteistos statybos teisini pasekmi alinimo reikt toje
paioje byloje. Vadinasi, byl nagrinjantis administracinis teismas turi
nustatyti, ar byloje ginijami administraciniai aktai paeidia viej interes
ir ar j panaikinimas leist apginti viej interes, o tais atvejais, kai neteist
administracini akt pagrindu yra pastatyti statiniai, administracini akt
panaikinimas bus nukreiptas vieojo intereso gynim tik tuo atveju, jei
toks panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais
padariniais (buvusios padties atkrimu). Procesiniuose dokumentuose
prokuroro pateikta informacija apie tai, kokiais bdais ir priemonmis bus
siekiama vieojo intereso, pasireikusio neteistomis statybomis, paeidimo
alinimo, byl nagrinjaniam administraciniam teismui leist sprsti,
kuo ginijam administracini akt panaikinimas prisidt prie vieojo
intereso gynybos, tinkamai apibrti ir inagrinti keliamus reikalavimus,
susijusius su vieojo intereso gynimu. Paymtina, kad toki duomen
nurodymas prokuroro pateikiamuose procesiniuose dokumentuose yra
susijs ir su kit byloje dalyvaujani asmen teisi gynyba. Gindamiesi nuo
administraciniuose teismuose pareikto reikalavimo panaikinti atitinkamus
administracinius aktus, byloje dalyvaujantys asmenys turi bti informuojami,
kokias materialines teisines pasekmes is akt panaikinimas gali sukelti (ar
bus siekiama statinius nugriauti, juos pertvarkyti ir pan.). ios informacijos
turjimas ar neturjimas gali lemti ir byloje dalyvaujani asmen teisi
gynimo procesin elgsen (2009 m. vasario 12 d. iplstins teisj kolegijos
822
-65/2009).
1.7. Vieojo intereso gynimo ribos
1. Nustaius tai, jog subjektas, kuris kreipsi teism, gina viej
interes, savaime nereikia, kad jo skundas bus patenkintas. Byl nagrinjantis
teismas turi ne tik nustatyti, ar ginijami administraciniai aktai paeidia
viej interes, bet ir vertinti, ar i akt panaikinimas sukels siekiamas
360
teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viej interes. Administracinje
byloje Nr. A
822
-65/2009 iplstin teisj kolegija konstatavo, kad siekiant
nustatyti, ar pareikjas tinkamai gina viej interes, nepakanka vien
tik nustatyti fakt, kad ginam interes turinys atitinka viej interes
turin. Todl byl nagrinjantis teismas, sprsdamas, ar pareikjo ginamas
interesas pripaintinas vieuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareikjo
keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami paeistajam vieajam
interesui apginti. Pareikjo, ginanio viej interes, pareikti materialiniai
reikalavimai turi bti tinkami paeistam vieajam interesui apginti. Pareikimo,
kuriuo ginamas vieasis interesas, dalykas yra vieojo intereso gynimas, o
administracini akt panaikinimas ar kit gynybos priemoni taikymas
(udraudimas atlikti veiksmus, alos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra bdas,
kuriuo vieasis interesas gali bti apginamas. Kai vieojo intereso paeidimas
pasireikia priimtais neteistais administraciniais aktais, reikalavimas iuos
aktus panaikinti i ties reikia reikalavim apginti viej interes, panaikinant
atitinkamus administracinius aktus. Todl teismas, nagrindamas prokuroro
reikalavim panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar i akt
panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti
viej interes. Nenustaius, kad administracini akt panaikinimas sukelt
realias teisines pasekmes vieojo intereso gynimui, pareikjo reikalavimas
turt bti netenkinamas, nes keliam reikalavim apimtimi nebt apgintas
vieasis interesas. Iplstins teisj kolegijos nuomone, jei bt bylinjamasi
vien dl administracini akt panaikinimo, nesiekiant iais aktais sukurt
materialini teisini padarini paalinimo (buvusios padties atkrimo), bt
neracionaliai naudojami valstybs resursai (prokuratros, teism darbas),
sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai
nebt apgintas vieasis interesas. Iplstin teisj kolegija paymjo, kad tais
atvejais, kai neteist administracini akt pagrindu yra pastatyti statiniai,
jeigu j statyba paeid viej interes, vieojo intereso apgynimas reikt
neteistos statybos teisini pasekmi paalinim, o ne vien administracini
akt, kurie slygojo ias statybas, panaikinim. Iplstin teisj kolegija,
nustaiusi, kad prokuroras neginijo pastatyto motelio, kuriam buvo iduotas
statybos leidimas (du motelio pastatai ir sargo namelis), Klaipdos apskrities
virininko sudarytos komisijos 2002 m. rugpjio 12 d. pripainimo tinkamu
naudoti akto, nusprend, kad pirmosios instancijos teismas turt vertinti,
ar prokuroro pareikimu administraciniam teismui keliami reikalavimai i
ties yra tinkama priemon apginti viej interes, ir ar teismo sprendimas
panaikinti ginijamus administracinius aktus padt viej interes apginti.
361
Byla grinta pirmajai instancijai nagrinti i naujo (2009 m. vasario 12 d.
iplstins teisj kolegijos nutartis administracinje byloje Nr. A
822
-65/2009).
2. Teismas, sprsdamas, ar yra pagrindas tenkinti skund dl vieojo
intereso paeidimo, taip pat vertina, ar tokiu atveju nebus paeista
pusiausvyra tarp teist lkesi ir teisini santyki stabilumo bei vieojo
intereso apsaugos, ar bus laikomasi proporcingumo principo.
Kadangi subjektai, ginantys viej interes, nra ginijam materialini
teisini santyki dalyviai, kreipimasis teism dl vieojo intereso paeidimo
paprastai nra toks operatyvus kaip tais atvejais, kai kreipiasi subjektai,
kuri subjektins teiss ir interesai paeidiami. Dl ios prieasties byl
nagrinjantis teismas turt utikrinti pusiausvyr tarp teist lkesi ir
teisini santyki stabilumo bei vieojo intereso apsaugos. Administracinje
byloje A
146
-335/2008 iplstin teisj kolegija pabr, jog teismas, vertins
ginam vertybi ir poreikio utikrinti teisini santyki stabilum pusiausvyr,
gali atsisakyti ginti viej interes net ir tais atvejais, kai prokuroras,
nors ir nepraleido vieno mnesio termino kreiptis teism (skaiiuojant
nuo momento, kai surinkti ar turjo bti surinkti duomenys apie vieojo
intereso paeidim), taiau yra prajs nepateisinamai ilgas terminas nuo
atitinkam administracini akt primimo ir teisini santyki atsiradimo
momento. Teisins valstybs principas reikalauja, kad bt utikrinamas
teisini santyki stabilumas. Toks stabilumas nebt utikrintas, jei teisini
santyki subjektai neribot laik negalt bti tikri, ar dl j atvilgiu
priimt administracini akt nebus inicijuojamas vieojo intereso gynimo
procesas teisme. Nepateisinamai ilgas vieojo administravimo subjekt
delsimas (tarp j ir institucij tarpusavio susirainjimas, nepagrstos
informacijos rinkimas) informuoti prokuror apie galimus vieojo intereso
paeidimus galt lemti, kad prokuroras apie vieojo intereso paeidim
suinos prajus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto primimo.
Tokiu atveju galimyb kreiptis teism ginant viej interes tapt praktikai
neribota laiko poiriu, o tokia situacija teisinje valstybje negalima. Todl
teismas, vertins ginam vertybi ir poreikio utikrinti teisini santyki
stabilum pusiausvyr, gali atsisakyti ginti viej interes net ir tais atvejais,
kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mnesio termino kreiptis teism
(skaiiuojant nuo momento, kai surinkti ar turjo bti surinkti duomenys
apie vieojo intereso paeidim), taiau yra prajs nepateisinamai ilgas
terminas nuo atitinkam administracini akt primimo ir teisini santyki
atsiradimo momento (2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinje byloje Nr.
A
146
-335/2008, Administracin jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).
362
i praktika nuosekliai vystoma kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo nagrinjamose bylose. Administracinje byloje Nr. A
575
-1576/2008
nustatyta, kad treiajam suinteresuotam asmeniui paeidiant normini akt
reikalavimus 1994 m. buvo suteiktas 3 ha asmeninio kio ems sklypas. Bet
teism valdios institucija kreipsi tik 2007 m. Atsivelgs i aplinkyb ir
tai, kad skundiami valdios institucijos aktai priimti 1994 m., vertins ginam
vertybi ir poreikio utikrinti teisini santyki stabilum pusiausvyr, teismas
nusprend, kad yra prajs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkam
administracini akt primimo ir teisini santyki atsiradimo momento
iki kreipimosi teism. Teisj kolegijos nuomone, patenkinus prokuroro,
ginanio viej interes, praym, treiasis suinteresuotas asmuo, visuomen
ir valstyb patirt didesn al, negu toji, kuri visuomen ir valstyb patirt,
jeigu prokuroro praymas bt atmestas, nusprend prokuroro praym
dl vieojo intereso gynimo atmesti. Sprendime nurodoma, kad patenkinus
prokuroro reikalavim, nors teismo sprendimas bt nukreiptas vienos
pareikjos atvilgiu, bet bt sukurtas teisminis precedentas ir tam tikru
mastu paveiktos ir konstitucins vertybs teisingumo principas, reikalavimai
utikrinti teisin tikrum ir teisin saugum, teist lkesi apsaug, btinum
utikrinti asmens, kuris paklsta teisei, laikosi statym reikalavim (treiasis
suinteresuotas asmuo veik siningai, u em sumokjo nustatyt mokest,
14 met naudojosi eme), pasitikjim valstybe ir teise. Prokuroro, ginanio
viej interes, apeliacinis skundas atmestas (2008 m. rugsjo 26 d. nutartis
575
-1576/2008).
Prokuroro, ginanio viej interes, apeliacinis skundas dl pernelyg
ilgo laiko tarpsnio nuo priimt ginijam sprendim primimo iki kreipimosi
teism dienos atmestas ir administracinje byloje Nr. A
556
-782/2009. 2007
m. Kauno apskrities virininko administracijai perirjus nuosavybs
teisi atkrimo dokumentus, paaikjo, jog 1999 m. padaryti teiss akt
paeidimai priimant sprendimus, kuriuos ioje byloje ginijo Kauno
apygardos vyriausiasis prokuroras, siekdamas apginti viej interes. Teisj
kolegija, atsivelgusi tai, kad vieojo administravimo subjektas restitucijos
proceso metu neveik operatyviai (nuo praymo atkurti nuosavybs teises
iki sprendimo jas atkurti prajo 7 metai (1992 m. 1999 m.)), kad nuo
skundiam sprendim primimo iki kreipimosi teism dienos yra praj 8
metai, o galutinis sprendimas bus priimtas prajus jau beveik 10 met, turint
omenyje nekilnojamojo turto materialin iraik, ginam vertybi ir poreikio
utikrinti teisini santyki stabilum pusiausvyr, atsisak ginti viej interes
(2009 m. sausio 21 d. sprendimas administracinje byloje Nr. A
556
-782/2009 ).

LVAT Apibendrinimas Viesasis Interesas 2009

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

LVAT Apibendrinimas Viesasis Interesas 2009

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

325

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinjant bylas pagal

You might also like