ISSN 1392-6195

JURISPRUDENCIJA
Mokslo darbai
2007 8(98); 712

BAUDIAMOJO KODEKSO BENDROSIOS DALIES NUOSTAT

TAIKYMO PROBLEMOS

BAUDIAMOJI ATSAKOMYB KAIP NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO

TEISINIS PADARINYS
Vytautas Piesliakas *
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedra
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
Telefonas 271 4584
Elektroninis patas V.Piesliakas@lat.lt
Pateikta 2007 m. birelio 4 d., parengta spausdinti 2007 m. rugpjio 22 d.
Santrauka. Straipsnis skirtas nusikalstamos veikos padarymo teisini padarini ir baudiamosios atsakomybs sampratos
problemai. Naujasis Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas numato du nusikalstamos veikos padarymo teisinius padarinius: baudiamj atsakomyb ir atleidim nuo baudiamosios atsakomybs. Pateikiama bendra nusikaltimo padarymo padarini
apvalga Lietuvos Respublikos ir kit valstybi baudiamuosiuose statymuose. Ilg laik teiss moksle ir praktikoje baudiamosios atsakomybs svoka buvo problemika ir nevienodai suprantama. Straipsnyje i atsakomybs svoka aikinama atsivelgiant
baudiamj teisin santyk. Iskiriamos dvi baudiamosios atsakomybs stadijos. Pateikiamos j charakteristikos ir atribojimas.
Dmesio skiriama baudiamosios atsakomybs turiniui. Isakoma nuomon dl procesini kardomj priemoni santykio su baudiamja atsakomybe ir atribojimo nuo bausms svokos.
Pagrindins svokos: baudiamoji atsakomyb, bausm, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, atleidimas nuo
bausms.

1. BAUDIAMAJAME STATYME NUMATYT

VEIK PADARYMO TEISINI PADARINI
BENDROJI CHARAKTERISTIKA *
Nusikalstamos veikos padarymo teisini padarini
klausimas imtmeiais jaudino ir mokslininkus, ir statym leidjus. I tikrj, kaip elgtis su asmenimis, daraniais nusikaltimus, kaip juos veikti, kaip bausti, kad
jie ateityje nedaryt nauj nusikaltim. Baudiamojo
poveikio priemoni klausimas ilg laik buvo siejamas
tik su kriminalinmis bausmmis. Be to, praeityje sta-

*
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios
teiss katedros profesorius.

tym leidjai tiesiog varsi tarpusavyje, kas sugalvos

grietesnes bausmes [4].
Taiau XX amiuje ir ypa jo antrojoje pusje daugelio valstybi baudiamojoje teisje m rykti naujos
tendencijos. Keitsi poiris nusikaltim, baudiamosios teiss paskirt ir, aiku, baudiamojo poveikio
priemones. Dabar jau nemanoma, kad vienintel priemon paveikti nusikaltl yra kriminalin bausm [5].
Daugumos Europos valstybi baudiamieji statymai
dabartiniu metu, be grynai kriminalini bausmi, numato tokias poveikio priemones, kurias sunku pavadinti
bausmmis: lygtin nuteisim, nuosprendio vykdymo
atidjim, probacij ir kitas panaias priemones. Jos
numatytos daugelio valstybi statymuose. Kai kuri
Europos ali statymai papildomi normomis, suteikian7

iomis teis policijai ar net paioms alims sprsti, ar

tikslinga taikyti baudiamojo poveikio priemones, ar
padarius nesunk nusikaltim asmen atleisti nuo baudiamosios atsakomybs. Tokios normos yra numatytos
Anglijos, Suomijos, Danijos, Vokietijos ir daugelio kit
ali statymuose. Taiau jos ne visada formuluojamos
baudiamajame kodekse. Suomijoje nuo 1991 m. sigaliojo statymas, suteikiantis teis prokurorui atsisakyti
kelti ar nutraukti byl, kai nusikaltimas lengvas arba dl
proceso ekonomijos motyv [6]. Danijoje remiantis Teisingumo valdymo aktu kaltinim palaikanios institucijos gali atsisakyti baudiamojo persekiojimo, jei byloje
yra ypating atsakomyb lengvinani aplinkybi ir byl nutraukus nebus padaryta ala visuomens interesams
[7]. Anglijos policijai statymais suteiktos gana didels
teiss savo nuoira reaguoti nukentjusij pareikimus dl padaryto nusikaltimo. Policija gali atsisakyti
pradti baudiamj persekiojim ne tik tais atvejais, kai
mano, jog nra pakankamai nusikaltimo padarymo rodym, bet ir tada, kai rodym yra pakankamai nuteisti
kaltinink, taiau kaltininkas pripasta savo kalt ir asmens baudiamasis persekiojimas nebt tikslingas atsivelgiant visuomens interesus. Tokiais atvejais kaltininkas tik spjamas dl savo elgesio [8].
Taigi nusikalstamos veikos padarymo teisini padarini klausimas ir jo gyvendinimas baudiamojo kodekso (BK) normomis yra itin aktualus. Jis buvo itin aktualus ir rengiant naujj LR baudiamj kodeks (toliau ir BK). Pirmasis principinis klausimas, ikils
rengiant Baudiamj kodeks, u nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarym BK numatyt poveikio priemoni rys. Ar visas u baudiamajame statyme numatyt veik padarym nustatytas poveikio
priemones reikia apriboti kriminalinmis bausmmis?
Ar BK numatyti ir kitokias poveikio priemones, kurios
nebus prilyginamos bausmei, nes neatitiks kriminalinei
bausmei keliam reikalavim, taiau bus formuluojamos naujojo BK normose? Jei taip, kokios konkreiai
priemons turt bti ir kokiomis slygomis jos taikomos?
1961 m. LR baudiamajame kodekse nebuvo skyriaus, kuriame bt apvelgti nusikaltimo padarymo teisiniai padariniai. 1961 m. BK buvo skyriai, kuriuose
formuluojamos nusikaltimo padarymo baudiamosios
teisins pasekms. Taiau atskir skyri pavadinimai
nevisikai atspindjo norm, kurios ten suformuluotos,
teisin esm bei priklausomum atitinkamiems baudiamosios teiss institutams. Treiasis 1961 m. BK
Bendrosios dalies skyrius pavadintas Bausm. Taiau
jame ilg laik buvo lygtinio nuteisimo laisvs atmimu
norma privalomas nuteistojo traukimas darb (BK
25-1 str.)1. Jos juridin esm nebuvo atskleista iki pat
tos normos panaikinimo. Ketvirtajame BK skyriuje
Apie bausmi skyrim ir atleidim nuo bausms buvo
formuluojamos normos, priklausanios ne atleidimo nuo
1
i norma Baudiamajame kodekse atsirado po to, kai 1970 m.
tuometins TSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas prim sak
Dl lygtinio nuteisimo laisvs atmimu, privalomai jungiant darb
(r. TSRS AT inios. 1970. Nr. 24). Ji buvo panaikinta LR Seimo
1994 m. liepos 19 d. statymu (r. Valstybs inios. 1994. Nr. 60).

bausms, o atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs

institutui.
2000 m. BK aikiai iskirti baudiamosios teiss
institutai, kuriuose formuluojamos nusikalstam veik
padarymo pasekms ir j priklausymas atskiriems baudiamosios teiss institutams, j ryys su baudiamja
atsakomybe ir bausme. Be abejo, LR BK daugiausia
dmesio skiriama poveikio priemonms, kurias apima
terminas baudiamoji atsakomyb.
Baudiamoji atsakomyb yra klasikin nusikaltimo
padarymo pasekm. Pradiniame naujojo kodekso rengimo etape buvo manoma, kad baudiamoji atsakomyb
turt bti vienintel nusikaltimo padarymo teisin pasekm, tvirtinta BK. Tokia paira nusikaltimo padarymo pasekmes atsirado dl to, kad 19891991 m. teissaugos institucijos m piktnaudiauti atleisdamos nuo
baudiamosios atsakomybs. Tuo laiku net apie 40 procent vis nustatyt padarius nusikaltim asmen buvo
atleidiama nuo baudiamosios atsakomybs. Tai savo
ruotu labai neigiamai paveik kriminogenin padt
Lietuvoje. Sumajo baudiamj statym prevencinis
poveikis. Taiau kai 1992 m. pabaigoje buvo priimtas
statymas, kuris atm teis policijai bei prokuratrai atleisti asmenis nuo baudiamosios atsakomybs [17],
padtis pagerjo. Pasikeit ir Baudiamojo kodekso
rengimo darbo grups nari nuomons iuo klausimu.
iuolaikin baudiamoji teis negali apsiriboti vien
baudiamosios atsakomybs priemonmis. Todl, be
baudiamosios atsakomybs, naujajame Baudiamajame
kodekse atsirado vietos atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institutui. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra antrasis nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo teisinis padarinys. Taigi naujajame
Baudiamajame kodekse numatyti dviej ri padariniai, kurie i principo gali bti taikomi asmeniui dl
baudiamajame statyme numatytos veikos padarymo.
2000 m. Baudiamasis kodeksas2 numato dvi nusikalstamos veikos padarymo teisini padarini ris:
1) baudiamj atsakomyb ir 2) atleidim nuo baudiamosios atsakomybs. Savo ruotu baudiamoji atsakomyb galima dviej atmain: 1) baudiamoji atsakomyb paskiriant bausm ir j vykdant ir 2) baudiamoji atsakomyb paskiriant, bet atleidiant nuo bausms.
Atleidus asmen nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs taikomos baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons, kurios nra bausm. Kai kuriais atvejais baudiamojo poveikio priemons taikomos kartu su
bausme.
Atskira pavojingos veikos padarymo pasekm yra
priveriamosios medicininio pobdio priemons. Jos
numatytos asmenims, kurie pavojing ir BK numatyt
veik padar bdami nepakaltinami. ios priemons taikomos vietoj baudiamosios atsakomybs ir nra nei
bausms, nei baudiamojo poveikio priemons. Tai savarankikos teisins prigimties priemons. Jos taikomos
padarius visus nusikalstamos veikos objektyviuosius
poymius turini pavojing veik, todl jas galima lai2

Toliau vartosime sutrumpinim BK.

kyti viena i pavojingos veikos padarymo pasekme, numatyta BK.

Aikinantis LR baudiamajame kodekse numatytus
teisinius padarinius domu apvelgti kit valstybi statymus. Vokietijos baudiamojo kodekso bendrojoje dalyje numatytas atskiras skyrius Baudiamosios veikos
padarymo teisins pasekms [9]. Pasekms skirstomos
bausmes (vok. Strafen), utikrinimo ir pataisymo priemones (Besserung und sicherung massnahmen) ir papildomas pasekmes (Nebenfolgen) [10]. vedijos 1965 m.
baudiamajame kodekse yra specialus skyrius Apie
sankcijas, kuriame ivardytos visos nusikaltimo padarymo teisins pasekms [11]. Danijos 1930 m. BK yra
trys skyriai, kuriuose formuluojamos nusikaltimo padarymo pasekms. 6 skyrius pavadintas: Bausms, 7
Nuosprendio atidjimas ir 9 Kitos baudiamosios
veikos padarymo pasekms [12].
2. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS
SAMPRATA KAIP PROBLEMA
Nusikaltimo padarym baudiamoji teis sieja vis
pirma su baudiamja atsakomybe. Baudiamoji atsakomyb yra pagrindin ir natrali nusikaltimo padarymo
teisin pasekm. Baudiamoji atsakomyb perteikia
baudiamosios teiss esm, visuomens teisingumo
samprat. Baudiamasis kodeksas yra ne tik tam, kad
jame bt pateiktas nusikalstam veik sraas, o ir
tam, kad teisint baudiamosios atsakomybs priemones u nusikalstamos veikos padarym.
Terminas baudiamoji atsakomyb Lietuvos teiss teorijoje bei baudiamojoje praktikoje labai paplits
ir danai vartojamas. Minimas jis ir galiojanio Baudiamojo kodekso normose3. Be baudiamosios atsakomybs termino, Lietuvos baudiamojoje teisje vartojamas ir bausms terminas, taip pat danai baudiamajai atsakomybei paymti vartojamas BK.
Ir statym formuluotse, ir kai kuri mokslinink
darbuose ie terminai neretai vartojami kaip sinonimai.
Gal dl to baudiamosios atsakomybs teorin samprata
ilg laik baudiamojoje teisje buvo problemika. Taiau jei BK 2 straipsnio 4 dalyje tvirtinta nuostata, kad
nusikalstamos veikos sudtis vienintelis baudiamosios atsakomybs pagrindas, o daugelis BK skyri skirti
bausms klausimams, btina aikiai apibrti, kaip mes
suprantame baudiamj atsakomyb, koks jos santykis
su bausme ir kitomis BK numatyt veik padarymo pasekmmis, kaip ias dvi svokas tinkamai vartoti kasdiense situacijose.
Teoriniams baudiamosios atsakomybs aspektams
daug dmesio buvo skiriama laikotarpiu iki 1990 m. Taiau nepaisant daugybs monografij ir mokslini
straipsni, skirt iai fundamentaliai temai, vienos baudiamosios atsakomybs sampratos nebuvo. Dauguma
autori tvirtindavo, kad svokos baudiamoji atsakomyb ir bausm nra tapaios. Taiau kai buvo kalbama apie esminius baudiamosios atsakomybs momentus: jos pradi, turin, santyk su Baudiamojo pro3

r. BK 1, 2, 7 straipsniai.

ceso kodekse numatytomis kardomosiomis priemonmis, jos pabaiga, tie skirtumai lyg ir inykdavo ir terminas baudiamoji atsakomyb neretai bdavo suprantamas kaip bausm. Tokiu atveju iuos du terminus iskirti bdavo beprasmika [13, 14].
Reikia pasakyti, kad tikslus baudiamosios atsakomybs svokos iaikinimas turi ne tik grynai teorin,
mokslin, bet ir praktin reikm taikant atskirus baudiamosios teiss institutus. Galiojant 1961 m. BK ilg
laik praktikoje buvo nevienareikmikai sprendiamas
patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties (dabar
apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties) taikymo klausimas. Klausimo esm iki kokio laiko skaiiuojami patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties terminai: iki kaltinimo pateikimo ir kardomj
priemoni taikymo pradios ar nuosprendio primimo
momento? Ar kaltinimo pateikimas jau yra patraukimas
baudiamojon atsakomybn, ar jis sustabdo senaties
termin skaiiavim? i problema tapo tokia sudtinga,
kad Lietuvos Aukiausiasis Teismas sprend j net
plenarinje sesijoje [15].
Pabandysime detaliau paanalizuoti i problem. Ji
pads mums suvokti ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo
plenarins sesijos nutarties argumentus. Norint isiaikinti, k apima terminas baudiamoji atsakomyb, btina atsakyti iuos klausimus:
1. Kada baudiamoji atsakomyb prasideda ir kada
baigiasi?
2. Koks baudiamosios atsakomybs turinys?
3. Koks baudiamosios atsakomybs santykis su
kriminaline bausme?
Visais iais klausimais sovietinje baudiamosios
teiss teorijoje buvo pareikta labai daug nuomoni.
3. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS
ATSIRADIMAS IR GYVENDINIMAS
Taigi nuo kada atsiranda baudiamoji atsakomyb?
Baudiamosios atsakomybs pradios momentas mokslinink darbuose traktuojamas nevienodai. Vieni mano,
kad baudiamoji atsakomyb atsiranda nuo nusikalstamos veikos padarymo momento, kiti nuo praneimo
apie tarim primimo ir kardomj priemoni paskyrimo ( pagal senj BPK nuo baudiamosios bylos iklimo ar patraukimo kaip kaltinamojo) momento, treti
baudiamj atsakomyb sieja su apkaltinamuoju teismo nuosprendiu.
vadinis problemos sprendimo teiginys yra tas, kad
baudiamoji atsakomyb tiesiogiai sietina su baudiamuoju teisiniu santykiu ir nagrinjama atsivelgiant
teisin santyk kaip baudiamojo teisinio santykio turinio sudtin dalis. Darant nusikalstam veik atsiranda
baudiamasis teisinis santykis. Jau pati nusikalstama
veika yra teisinis santykis. Ksindamasis kito asmens
sveikat nusikaltlis savo veiksmais gyvendina baudiamosios teiss normos dispozicij, taigi sitraukia
teisin santyk. Darydamas nusikalstam veik asmuo,
kaip nusikaltimo subjektas, sitraukia teisin santyk su
nukentjusiuoju, kuris yra antrasis io teisinio santykio
subjektas. Tai vadinamasis pirminis baudiamasis teisi9

nis santykis, kurio subjektai yra kaltininkas ir nukentjusysis. Taiau paeidus baudiamosios teiss norm, t.
y. kaltininkui padarius baudiamajame statyme numatyt veik, atsiranda dar ir antrinis baudiamasis teisinis
santykis. Pastarojo teisinio santykio esm yra asmens,
padariusio nusikalstam veik, nustatymas, nusikaltimo
poymi nustatymas jo veikoje ir numatymas baudiamosios atsakomybs. is teisinis santykis atsiranda tarp
asmens, paeidusio baudiamj statym, ir valstybs,
kuriai atstovauja kriminalins justicijos institucijos. Teisinis santykis turi savo turin, o turinys dalyvi teiss
ir pareigos bei veiksmai, gyvendinant teises ir pareigas,
todl ir baudiamojo teisinio santykio dalyviai turi tam
tikras teises ir pareigas. Baudiamoji atsakomyb iame
teisiniame santykyje yra viena i asmens, padariusio nusikalstam veik, pareig. Asmens, padariusio nusikalstam veik, pareiga atsakyti pagal baudiamuosius statymus u padaryt veik. Taigi baudiamoji atsakomyb, atsiradusi padarius nusikalstam veik, ilgainiui yra
kaip kaltininko pareiga, iuo metu daugiau kaip asmens,
padariusio veik, teorin pareiga pagal baudiamojo
statymo reikalavimus atsakyti pagal statym u padaryt veik. Baudiamoji atsakomyb yra kaltininko pareiga. Ji privaloma tol, kol nra oficialiai rodyta, jog
asmuo i tikrj padar nusikalstam veik. Baudiamoji atsakomyb susijusi su esminiais mogaus teisi apribojimais, todl nustatyta speciali tvarka baudiamosios
atsakomybs kaip pareigos buvimui nustatyti. i tvarka
sureguliuota baudiamojo proceso statymais, kurie kodifikuoti BPK. Ikiteisminio bylos tyrimo bei teisminio
jos nagrinjimo esm ir paskirtis yra nustatyti fakt, ar
asmuo tikrai padar nusikalstam veik, ar jo santykis
su valstybe yra baudiamasis teisinis ir jis privalo atsakyti pagal baudiamuosius statymus. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinjimo metu turi bti rodoma, kad is asmuo padar nusikalstam veik ir i tikrj jo pareiga atsakyti pagal baudiamuosius statymus.
iuo poiriu i dalies galima sutikti su autoriais,
baudiamj atsakomyb siejaniais su nusikaltimo padarymo momentu. I tikrj baudiamoji atsakomyb
prasideda nuo to momento, kai asmuo paeidia baudiamosios teiss norm. Taiau galima ir paprietarauti: kokia baudiamoji atsakomyb asmens, kuris, padars nusikaltim ir pasislps nuo teissaugos institucij,
linksmai leidia laik kur nors Kipre ar Maltoje. Ar nebus tai pasityiojimas i baudiamosios atsakomybs.
Kalbant apie baudiamj atsakomyb reikia paymti, kad atsivelgiant baudiamj teisin santyk
baudiamoji atsakomyb pereina dvi stadijas. Pirmojoje
teisinio santykio stadijoje baudiamoji atsakomyb yra
asmens, padariusio nusikalstam veik, pareiga bti patrauktam baudiamojon atsakomybn pagal statym.
Baudiamoji atsakomyb yra kaip pareiga tol, kol nra
oficialiai rodyta, jog asmuo toki pareig turi.
Teiss taikymo aktas, nustatantis pareigos buvim,
yra teismo apkaltinamasis nuosprendis. Btent nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo momento prasideda
antroji baudiamosios atsakomybs stadija baudiamosios atsakomybs gyvendinimo stadija. Ji pradedama gyvendinti ir asmuo laikomas patrauktu baudiamo10

jon atsakomybn. Be abejo, galimi atvejai, kai baudiamoji atsakomyb nra gyvendinama ir lieka tik kaip
asmens pareiga. Baudiamuosiuose statymuose numatytas senaties institutas. Atsivelgiant senaties normas
asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybn, jei
sujo baudiamajame statyme numatytos apkaltinamojo
nuosprendio primimo senaties slygos. Pagaliau baudiamoji atsakomyb gali bti negyvendinama teissaugos institucij nuoira. BK numato atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs institut. Kaltininkas esant
tam tikroms slygoms gali bti atleidiamas nuo pareigos atsakyti u padaryt veik oficialu teiss taikymo
aktu. Asmuo, padars nusikaltim, gali bti atleidiamas
nuo baudiamosios atsakomybs kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius (BK 38str.) arba pagal laidavim
(BK40 str.). Pavyzdiui, nepilnametis, padars nesunk
nusikaltim pagal BK 93 str., gali bti atleidiamas nuo
baudiamosios atsakomybs pakeiiant j priveriamosiomis aukljamojo pobdio priemonmis, jei jis nusikaltim padar pirm kart, pripaino kalt, atlygino
padaryt al ar susitar dl jos atlyginimo ir yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis statym, nepadarys naujo nusikaltimo.
Kaltininkui baudiamoji atsakomyb realiai pradedama gyvendinti nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo momento. Taiau atkreiptinas dmesys, kad tokia ivada yra ilgo teorijos ir praktikos raidos rezultatas.
Net iki XX amiaus pabaigos Lietuvos baudiamojoje
teisje baudiamoji atsakomyb (t. y. jos gyvendinimas) buvo siejama ne su teismo nuosprendio primimu. Ji prasiddavo nuo momento, kai tariamas padars
nusikaltim asmuo buvo patraukiamas kaip kaltinamasis
iki apkaltinamojo nuosprendio primimo ir kardomj
procesinio pobdio poveikio priemoni taikymo tiriant
byl iki teismo. Terminas patraukimas kaltinamuoju
buvo tapatinamas su terminu patraukimas baudiamojon atsakomybn. Toks poiris buvo itin paplits sovietinje baudiamojoje ir baudiamojo proceso teisje4.
Tokio poirio baudiamj atsakomyb laiksi ir kai
kurie Lietuvos teisininkai.5 Deja, taip suprantama baudiamoji atsakomyb bt prietaravimas vienai i principini baudiamj statym nuostat, kad nusikaltimo
sudtis yra vienintelis baudiamosios atsakomybs pagrindas.
Taip suprantama baudiamoji atsakomyb buvo
prietaravimas vienai i principini konstitucini nuostat, tvirtint LR Konstitucijos straipsnyje ir ufiksuot BK 2 str. dalyse, kad tik pripaintas kaltu nusikalstamos veikos padarymu asmuo gali atsakyti pagal baudiamj statym. Kaltu asmen pripasta tik teismas.
Tuo tarpu pagal anksiau galiojus BPK kaltinamuoju
asmen pripaindavo ir kardomsias priemones skirdavo
4
Rus mokslininkai M. Karpuinas ir V. Kurliandskij daug dmesio skyr iai temai ir teig, kad baudiamoji atsakomyb pradedama
gyvendinti, kai asmuo patraukiamas kaip kaltinamasis (r. Karpuin
M., Kurliandskij V. Ugolovnaja otvetstvennost I sostav prestuplenia.
Moskva, 1974. P. 30.). Panaios nuomons buvo N. Ogurcovas ir A.
Marcevas (Pravonaruenije I otvetstvennost v sovetskom prave. Rzanj, 1976. P. 162).
5
Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1996, 1998, 2001.

ikiteisminio tyrimo pareignai. Pripainus, kad patraukimas kaip kaltinamojo yra baudiamosios atsakomybs
gyvendinimo pradia, ikils problem, jei vliau byla
bus nutraukta dl rodym trkumo arba asmuo vliau
teismo bus iteisintas. Tokiu atveju reiks pripainti,
kad asmuo neteistai buvo patrauktas baudiamojon atsakomybn.
Taigi teiss taikymo aktas, konstatuojantis nusikaltimo sudties buvim ir pakankam pagrind traukti
asmen baudiamojon atsakomybn, yra teismo apkaltinamasis nuosprendis. Taip klausim atsak ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarin sesija, savo ivad
pagrsdama iais argumentais [15].
4. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS TURINYS
IR FORMOS
Koks baudiamosios atsakomybs turinys, kuo
konkreiai pasireikia baudiamoji atsakomyb? Terminas baudiamoji atsakomyb apima tris elementus.
Pirmasis btinas baudiamosios atsakomybs elementas
ir jos neivengiamas palydovas yra asmens pasmerkimas valstybs vardu, ireikiamas apkaltinamajame
nuosprendyje, pripastant asmen kaltu padarius nusikalstam veik, numatyt BK. Apkaltinamasis teismo
nuosprendis yra vienintel procesin baudiamosios atsakomybs gyvendinimo forma. Be apkaltinamojo nuosprendio nra baudiamosios atsakomybs. Jei asmens
atsakomyb realizuota nutartimi, galime vienareikmiai
tvirtinti, kad asmuo nebuvo patrauktas baudiamojon atsakomybn. Pagaliau atkreiptinas dmesys tai, kad
BPK, be apkaltinamojo ir iteisinamojo nuosprendio,
numato dar ir trei nuosprendi r teismo nuosprend dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs.
Taiau iuo nuosprendiu baudiamoji atsakomyb negyvendinama. Kaip matome, baudiamoji atsakomyb
pradedama gyvendinti ar, kitais odiais tariant, asmuo
laikomas patrauktu baudiamojon atsakomybn tik nuo
apkaltinamojo nuosprendio primimo ir paskelbimo
momento. Apkaltinamasis nuosprendis yra pirmas ir pagrindinis baudiamosios atsakomybs elementas. Be
nuosprendio nra ir negali bti baudiamosios atsakomybs.
Antrasis ir stipriausiai veikiantis baudiamosios atsakomybs elementas yra bausm. Taigi terminas baudiamoji atsakomyb yra daug platesnis u bausms
termin. Bausm yra tik vienas i baudiamosios atsakomybs element, jos sudtin dalis. Baudiamoji atsakomyb, be kriminalins bausms paskyrimo ir vykdymo, dar numato ir asmens pasmerkim valstybs vardu u baudiamajame statyme numatytos veikos padarym, priimant apkaltinamj nuosprend bei atsivelgiant teistum.
Kriminalin bausm yra tik vienas i baudiamosios atsakomybs element. Savo represyvumu bausm
yra pagrindinis baudiamosios atsakomybs elementas.
Taiau kita vertus, reikia atkreipti dmes, kad bausm
nra btinas baudiamosios atsakomybs palydovas. Ir
1961 m. baudiamieji statymai, ir naujasis BK numato
kelias baudiamosios atsakomybs gyvendinimo for-

mas: a) baudiamj atsakomyb, paskiriant bausm ir

j atliekant (visa baudiamoji atsakomyb) ir b) baudiamj atsakomyb atleidiant nuo bausms atlikimo
(atleidimas nuo bausms).
Daugumai asmen, patraukt baudiamojon atsakomybn, taikoma visa baudiamoji atsakomyb paskiriama ir atliekama bausm. Taiau tam tikra dalis
patraukt baudiamojon atsakomybn asmen atleidiama nuo paskirtos bausms atlikimo. Tokia galimyb
numatyta BK 75, 76, 78, 79, 92 straipsniuose.
Treias baudiamosios atsakomybs elementas, jos
sudtin dalis yra asmens teistumas. Kalbdami apie teistum kaip baudiamosios atsakomybs sudtin dal
mes pirmiausia turime galvoje ne teistum kaip asmens
nuteisimo fakt, o teistum kaip BK 97 straipsnyje tvirtint termin, kurio metu asmuo laikomas teistu. io
termino laikotarpiu asmens teisiniai santykiai su valstybe yra baudiamieji ir, jam padarius nauj nusikalstam
veik, asmeniui suteikiamas recidyvisto ar pavojingo
recidyvisto statusas. Teismai turi atsivelgti tai skirdami bausm.
Taigi baudiamoji atsakomyb tai asmens, padariusio nusikalstam veik, pareiga, kilusi dl nusikalstamos veikos padarymo, bti patrauktam baudiamojon
atsakomybn, t. y. bti teismo pasmerktam valstybs
vardu priimant apkaltinamj nuosprend atlikti bausm
ir turti teistum.
IVADOS
1. LR baudiamasis kodeksas numato du nusikalstamos veikos padarymo padarinius: baudiamj atsakomyb ir atleidim nuo baudiamosios atsakomybs.
2. Baudiamoji atsakomyb yra pagrindinis nusikalstamos veikos padarymo teisinis padarinys, numatytas LR baudiamajame kodekse.
3. Baudiamoji atsakomyb yra baudiamojo teisinio santykio sudtin dalis, todl prasideda nuo baudiamojo teisinio santykio atsiradimo momento, t. y.
nuo nusikalstamos veikos padarymo.
4. Baudiamoji atsakomyb atsivelgiant baudiamj teisin santyk pereina dvi stadijas: 1) nuo baudiamojo teisinio santykio atsiradimo momento, t. y.
nuo nusikalstamos veikos padarymo momento iki apkaltinamojo nuosprendio primimo baudiamoji atsakomyb yra asmens, padariusio nusikalstam veik, pareiga bti patrauktam baudiamojon atsakomybn, 2) primus apkaltinamj nuosprend baudiamoji atsakomyb pradedama gyvendinti, t. y. asmeniui taikomos poveikio priemons, sudaranios baudiamosios atsakomybs turin.
5. Baudiamoji atsakomyb gyvendinama nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo momento.
6. Baudiamosios atsakomybs turin sudaro asmens pasmerkimas valstybs vardu apkaltinamuoju
nuosprendiu, pripastant asmen kaltu padarius nusikalstam veik, numatyt BK, bausm ir teistumas.
7. Kardomosios priemons nra baudiamoji atsakomyb, todl asmuo, kuriam taikytos kardomosios

11

priemons, nelaikomas patrauktu baudiamojon atsakomybn.

8. Bausm yra tik vienas i baudiamosios atsakomybs element. Baudiamoji atsakomyb galima neatliekant bausms, bet negalima bausm nesant baudiamosios atsakomybs.
LITERATRA
1. 1961 m. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas.
Vilnius, 2002.
2. 2000 m. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas.
Vilnius, 2003.
3. 2002 m. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas. Vilnius, 2006.
4. Hentig H. Die Strafe. Buch 1. SpringenrVerlag. Berlin
GotingenHeidelberg, 1954.
5. Lahti R. Criminal sanctions in Finland: a system in transition // Scandinavian studies in law, 1977. vol 21. Stockholm.
6. The criminal justice system of Finland. A general introduction. Helsinki, 1991.
7. Greve V. Criminal justice system of Denmark. An outline.
Copenhagen,1990.
8. Gordon C. Barclay The criminal justice system in England and Wales. London. 1993. P. 15
9. Strafgesetzbuch. Mnchen, 1993.
10. Jescheck H. Lehrbuch des Strafrechts. Allgemeiner Teil.
3 Aufl.
11. The Swedish penal code. Stockholm, 1990.
12. The Danish criminal code. Copenhagen, 1991.
13. Piesliakas V. Baudiamosios atsakomyb samprata (rus
kalba) // Teis. 1980. T. 16-1.
14. Piesliakas V. Baudiamoji atsakomyb ir atleidimas nuo
jos (rus kalba). 1988.
15. Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacin byla 2K-2801999 // Teism praktika. 1999. Nr. 12.
16. Baudiamoji teis. Bendroji dalis. Vilnius, 1996,1998.
17. Piesliakas V. Lietuvos baudiamoji teis. Vilnius, 2006.

CRIMINAL LIABILITY AS CONSEQUENCE OF

COMMITTED OFFENCE
Vytautas Piesliakas *
Mykolas Romeris University
Summary
Article deals with problem of consequences of the crime
and notion of criminal liability. There are two consequences of
the crime provided in Penal Code of Lithuania: criminal liability and remission from criminal liability. Criminal liability is
considered as a normal consequence of the offence, provided
for in criminal code. The term "criminal liability" is a common
term frequently, used by practitioners. However, theoretical
notion of the term for a long time was problematic. Present
legislation uses two terms: criminal liability and the punishment. However, correspondence between the given terms
wasnt clear. However as both terms are being used in criminal legislation, we must give explanation of the terms and use
them in proper way.
Terms "criminal liability" and "punishment" have different meaning and should be used in different situations. Criminal liability as obligation to bear negative consequences of
committed offence arises from the moment of committing the
offence. However, realization of the obligation starts from the
moment of sentencing. The sentence, where is proclaimed defendants guilty in committing crime is the first element of
criminal liability. For a long time pretrial detention was included in the notion of criminal liability.
The punishment is the second element of criminal liability. The conviction is the third element.(Conviction in Lithuanian criminal law is considered as defined period of time after
serving the penalty. Committing the new crime within this period has impact on application of various legal consequences
provided for in criminal code). What issues derive from this
short study? First, pre-trial coercive measures are not criminal
liability. Second, real punishment is not the necessary element
of the criminal liability.
There are two forms of criminal liability: criminal liability with determining the punishment and enforcing it and
criminal liability with remission from punishment. Both types
of criminal liability should be included into the new criminal
code as different legal consequences of the offence.
Keywords: criminal liability, punishment.

*
Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Criminal Law
Department, Prof. Dr. habil.

12