LTIR Konspektas 2012

Jevgenij Machovenko.
1
Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m.m. redakcija
Studij dalykas
LIETUVOS TEISS ALTINI ISTORIN RAIDA
prof. dr. (HP) Jevgenij Machovenko
KONSPEKTAS
2011/2012 m.m. redakcija
anga
Termin teiss altinis pirmasis pavartojo Romos istorikas Titas Livijus (59 m. prie Krist
17 m. po Kristaus) knygoje Romos istorija nuo miesto sisteigimo pradios. iuo terminu jis
pavadino romn teiss Dvylikos lenteli statymus (V a. prie Krist). Titas Livijus vertino
iuos statymus kaip informacijos altin, i kurio galima gauti ini apie tos epochos romn
teis. Vliau teiss altiniais buvo vadinami ne tik raytiniai teiss tekstai, kuriuose idstytos
teiss normos, bet ir moni interesai, i kuri kyla tam tikros teiss normos ir teiskros
procedros, kuri pagalba tos normos formuluojamos ir gyja teisin gali. Dar vliau prie teiss
altini buvo priskirti ir patys teiskros rezultatai (teisiniai paproiai, teisiniai precedentai,
statymai, sutartys). XIX a. sigaljusi normatyvistin (etatistin) teiss samprata, tapatinusi teis
su statymu, nepaliko kriterijaus atskirti teiss altinius nuo teiss formos. Jeigu teis (kuri yra
statymo turinys) sutampa su paiu statymu (kuris yra teiss forma), tai teiss altinis sutampa su
teiss forma, nors logikai mstant altinis ir forma negali sutapti, nes altinis yra visa tai, i kur
kyla tam tikras reikinys, kas duoda pradi tam tikram reikiniui; o forma rodo kokiu bdu ar
pavidalu egzistuoja tam tikras reikinys.
Normatyvistinis poiris ikreip ne tik teiss kaip turinio ir formos vienovs samprat,
bet ir gerokai supainiojo pagrindines teiss teorijas svokas. Terminai teiss forma ir teiss
norm forma tapo nepopuliars, o terminai teiss altinis, teiss norm altinis apm visk
ir tikras formas ir tikrus altinius. Normatyvistai patys suprato, kad vien tik teiss altinio
svokos nepakanka, kad jis pernelyg platus ir neapibrtas. Atsirado vadinamieji materials
teiss altiniai moni interesai, ekonominiai santykiai, ekonomin socialin santvarka,
visuomens gyvenimo slygos, kurios veria ileisti tam tikras teises normas; ir formals teiss
altiniai bdai, kuriais valstyb suteikia elgesio taisyklms privalomj gali, t.y. atitinkamos
teisins procedros ir teiskros rezultatai (precedentai, statymai ir t.t.).
Btina skirti ne tik formos ir altinio svokas, bet ir teiss formos ir teiss norm formos
svokas, taip pat reikia skirti teiss altinius, teiss norm altinius ir teisins minties altinius.
Teiss literatroje skiriamos dvi teiss norm formos: vidin ir iorin. Vidin tai struktrini
teiss normos element organizacija; hipotezs, dispozicijos ir sankcijos junginys; iorin tai
teiss normos iraikos (materializavimo) bdas. Teiss norma, kaip elgesio taisykl, egzistuoja
teiskros subjekto smonje, bet ji skirta valdyti kit moni elges, todl ji turi bti prieinama
kitiems monms, turi pasiekti adresato smon ir paveikti jo elges. Teiss normos iorin
forma tai odin ar kita signalin enkl sistema, 1) kurios pagalba materializuojama
elgesio taisykl ir 2) i kurios sprendiama apie tos taisykls teisin gali, jos viet kit
taisykli hierarchijoje (norminis aktas, precedentas ir t.t.).
Teiss formos taip pat dvi: vidin ir iorin. Vidin teiss forma teiss suskirstymas
akas, poakius ir teiss institutus; t.y. hierarchin it element sistema. Iorin teiss forma
hierarchin iorini teiss norm form sistema, t.y. sistema vis it normini akt, precedent
ir kt.
Teiss altiniai visuomeniniai santykiai, kuriems reikia reguliavimo. I prigimties
mogus yra socialin gyvoji btyb, visuomens narys, pats visuomens egzistavimas reikalauja
norminio reguliavimo, kurio aukiausiasis lygis yra teisinis visuomenini santyki
reguliavimas. Teiss norm altiniai bna: materials moni interesai, dorovins nuostatos
ir religiniai sitikinimai, kurie kuriant teis transformuojami visuotinai privalom elgesio
taisykl; formals teiskros subjekto kompetencija ir teiskros procedros, per kurias
2
moni interesai ir sitikinimai tampa teiss normomis, arba kuri pagalba visuomenje
egzistuojanios elgesio taisykls tampa teiss normomis (ia turimas omenyj sankcionavimas).
Formalius teiss norm altinius dar galima pavadinti teiss norm iorins formos altiniais
(A.Vaivila). Tam galima pritarti, nes jeigu statymas yra teiss norm iorin forma, tai statym
leidjo kompetencija ir atitinkama teiskros procedra i tikrj yra to statymo altinis.
Teisins minties altiniai tekstai, i kuri gauname ini apie galiojani arba
galiojusi teis (statymai, knygos, paskait konspektai ir pan.).
Mes kalbsime apie istorinius Lietuvos teiss altinius, t.y. vis pirma apie teiss norm
iorines formas (statymus, precedentus ir kt.), taip pat apie teiss iorin form (vis it
statym, precedent ir kt. piramid), nepamirdami to, kad visi tie statymai, precedentai ir
paproiai dabar negalioja ir mums jie yra tik teisins minties altiniai, o tos epochos monms jie
buvo kartu ir teisins minties altiniai ir teiss norm iorin forma.
Mes kalbsime apie teiss norm iorins formos istorin raid, nes Lietuvoje ir kituose
Vakar teiss tradicijos kratuose teis suvokiama kaip tstinio pobdio reikinys. Kart
sukrusi teis monija jos jau nebepraranda, nes nuo atsiradimo iki ms dien teis buvo ir yra
veiksmingas socialinis reguliatorius. Bgant amiams ir keiiantis moni kartoms, teis taip pat
keiiasi. Teiss norm iorin forma yra istorikai besiklostantis dalykas, ne visos formos
atsirado kartu ir ne visos jos buvo tokios, kokios yra dabar, ir i form hierarchin sistema
viduramiais atrod kitaip negu dabar. I dalies keitimsi galima laikyti stichiku prisitaikymu
prie besikeiianios aplinkos, taiau negalima paneigti ir teiss keitimosi dl joje montuoto
kaitos mechanizmo. Teis auga kartu su j sukrusia visuomene, ir tas augimas yra net daugiau
negu paprastas keitimasis ar raida. H.Bermanas metodologins reikms knygoje Teis ir
revoliucija taikliai pastebjo, kad teis ne tik tstin; ji turi istorij. Ji pasakoja istorij 1.
Teiss istorija kaip procesas yra tam tikriems dsningumams pavaldus kryptingas
prasmintas teiss kopimas kokybikai vis auktesn laipt, o teiss istorija kaip mokslas
yra ini apie t proces visuma. inoma, galima surasti laik, kai teis tam tikrame regione
ygiavo atgal, pvz., sulugus Vakar Romos imperijai, sigaliojo emesnio isivystymo lygio
german teis. Taiau tai visada buvo laikinas reikinys. Imant teiss istorij globaliai, teis
ygiavo ir tebeygiuoja skmingai. Btent teiss augimas, kopimas kalnus yra bendra
teiss istorijos mokslo paradigma. Teiss altini, kaip ir visos teiss istorijos, tyrimuose
svarbus ne fakt nustatymas, o j interpretavimas ir dsningum atskleidimas. Faktai patys
savaime nedaug ko verta tai tik plytai, i kuri vienas pastatys nam, o kitas tik suds krv. I
dviej teiss istorijos inov stipresnis ne tas, kuris daugiau ino, o tas, kuris geriau supranta.
Universitete dstomi privalomi ir pasirenkamieji teiss istorijos dalykai yra nukreipti tos
vidins teiss augimo logikos suvokim, nes tai galiojanios teiss painimo ir aikinimo
pamatas.
LIETUVOS TEISS ALTINIAI XIII XVIII a.
Teiss altini sistemos raidos periodizacija
Kiekvien teiss akt, vyk, reikin galima apibdinti laiko atvilgiu. Kiekvieno teiss reikinio
tyrimas apima ir to reikinio chronologini rib atskleidim, kiekvieno teiss akto analiz reikia
ir jo primimo, sigaliojimo ir galiojimo pabaigos nustatym, o senai surayt teisini tekst
tyrimas danai reikia ir jo datavim arba jame nurodytos datos perskaiiavim pagal dabartin
chronologij. Teiss reikinio datavimas leidia priskirti j pasaulio ar tam tikros tautos istorijos
laikotarpiui, apvelgti j kit visuomenini reikini kontekstu.
Teis buvo atrasta moni pakankamai vlai i dviej mln. met visos mums inomos
monijos istorijos teiss epocha tesudaro pastaruosius penkis ar eis tkstantmeius (t.y. vos
0,25-0,3%). Prie tai buvusius laikus galima vadinti teiss prieistore, kai visuomen tenkinosi
kitais socialinio elgesio reguliatoriais. I teiss prieistors neturime joki raytini altini, tad
1
Berman H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis / I angl kalbos vert A.liogeris. Vilnius:
Pradai, 1999. P. 26.
3
sprsti apie tuos laikus galima tik i archeologini radini ir XIX-XXI a. mokslinink stebto
pirmyki bendruomeni gyvenimo (kai kurios Piet Amerikos, Afrikos ir Okeanijos tautos ir
dabar gana skmingai apsieina be teiss!). Teis buvo sukurta monijai pasiklus treij
isivystymo pakop pirma rankiotoj ir mediotoj visuomens transformavosi segmentines
(gentines) visuomenes2 (apie X-IX tkst. prie Kr.), paskui segmentins visuomens tapo
protovalstybmis3(IV-III tkst. prie Kr.).
Kalbant apie teiss epoch prasta remtis bendrja visuomens istorijos periodizacija,
kurioje iskiriami senov, antika, viduramiai, naujieji ir naujausieji laikai. Daugelis autori,
tyrindami tam tikros tautos teis, remiasi tos tautos valstybingumo raidos periodizacija. I
esms tam galima pritarti, taiau negalima nepastebti, kad visuomens sukurtos teis ir valstyb
yra skirtingi reikiniai. velgti teiss raid vien tik per atitinkamos valstybs raidos prizm,
tapatinti teiss ir valstybs istorij - reikia daryti rimt metodologin klaid. Btina atskleisti
tam tikrus esminius teiss pokyius ir panaudoti juos kaip teiss raidos periodizavimo kriterijus.
inoma, ie teisiniai kriterijai gali bti vairs. Antai 2002 m. Lietuvos teiss istorijos vadovlio
autoriai suskirst Lietuvos teiss istorij du laikotarpius: 1) laikai nuo Lietuvos valstybs ir jos
teiss atsiradimo iki 1387 m. vadinami paprotins teiss laikotarpiu; 2) laikai nuo 1387 m. iki
ms dien raytins teiss laikotarpiu, kuris skirstomas privilegij teiss laikotarp (13871529 m.) ir kodifikuotos arba statutins teiss laikotarp (nuo 1529 iki dabarties) 4. ios
periodizacijos kriterijus pagrindinis (dominuojantis) teiss altinis (iorin teiss norm
forma). Taiau analizuojant teiss norm turin galima atskleisti tris laikotarpius: 1) senovs
teiss arba pirmykts teisins lygybs laikotarpis, kai elgesio taisykls dar yra bendros visiems
tam tikros teritorijos gyventojams arba tam tikros genties nariams; 2) vidurami teiss arba
luomins teiss laikotarpis, kai tam tikr luom (socialini grupi) nariams suteikiamos
ypatingos teiss, o kit luom (socialini grupi) nariams skiriamos ypatingos pareigos; 3)
moderniosios teiss arba pilietins teiss laikotarpis kai teiss normos vl yra bendros visiems
pilieiams (o tam tikros normos yra bendros ir visiems monms).
Senovs, vidurami ir modernioji teis nra t tiksliai apibrt laikotarpi, kuriuos
istorikai vadina senove, viduramiais ir naujaisiais laikais, teis ji yra tam tikro isivystymo
lygio teis. Pavadinti tam tikr teis senovs, vidurami ar modernija reikia kokybikai
apibdinti t teis. Bendrosios istorijos mokslo kategorijos senov, viduramiai ir naujieji
laikai netinka teiss raidai apibdinti. Antai Etelberto (apie 600 m.) ir Pameds (1340 m.)
teisynai, istorik priskiriami atitinkamai ankstyviesiems ir vlyviesiems viduramiams, turt
bti vertinti teisinink kaip ne vidurami, bet senovs teiss, kuriai priklaus, pavyzdiui, ir
Hamurapio (XVIII a. pr. Kr.) teisynas, paminklai. Senovs, vidurami ir moderniosios teiss
epochos skirtingose alyse turi skirtingas chronologines ribas. Lietuvos teisje senov
pasibaig 1387 m., modernioji epocha prasidjo 1918 m., o 1387-1918 m. laikotarpis
laikytinas viduramiais.
Tokia periodizacija gali bti taikoma tiek visai teisinei sistemai, tiek paskiriems jos
elementams, kuriuos taip pat galima suskirstyti senovs, vidurami ir moderniuosius. Antai
senovs teiss normas atitiko tokio pat lygio teiss altiniai, teiskros institucijos ir procedros,
senovs teiskros subsistem atitiko senovs jurisdikcijos ir jurisprudencijos subsistemos (tiesa,
tam tikros teisins sistemos patalpinimas tarp senovs, vidurami ar modernij yra slyginis,
tai siekiant mokslo tiksl atliktas vairi teisins sistemos element niveliavimas, tam tikro
vidutinio j lygio nustatymas). Visi teisins sistemos elementai yra glaudiai susieti, ir
pokyiai viename i j atsiliepia visiems kitiems esmin paanga viename elemente kaip
lokomotyvas traukia visus kitus auktesn laipt. Danai vaidmen atlieka ne teiskros, o
2
od segmentas gentini visuomeni tyrimui ir apraymui pirmas pavartojo sociologas Emil Durkheim (18581917). Jis ias visuomenes taip apibdino todl, kad joms nra bdinga sustings bendrumas valstybini
centralizuot institucij pavidalu. ias visuomenes sudaro daug greta esani segment gimininiais ryiais
susijusi ma bendruomeni, grupi.
3
Pirmapradiai valstybiniai dariniai; gr. Protos pirmapradis, pirmyktis.
4
Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalnikis V., Pekaitis J. S., enaviius A. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia,
2002, p. 27-28.
4
jurisprudencijos arba jurisdikcijos subsistema (antai pagristai teigiama, kad roman-german
teiss tradicij daugiausia formavo teiss mokslininkai, o anglosaks teisjai). Kasdieninis
mokslinink ar teisj darbas akumuliuojasi ir pakreipia visos teisins sistemos raid kiekyb
pasiveria kokybe, senovs teisin sistema pagaliau tampa vidurami teisine sistema, o pastaroji
modernija. Teigiant, jog senovs teiss normas atitiko tokio pat lygio teiss altiniai ir kt.,
reikia nepamirti, kad teisinje sistemoje slepiasi modernesnis nei visi kiti elementas,
utikrinantis jos augim. Kaip dabar gyvenanti monija yra akumuliavusi senai gyvenusi
protvi nuo Adomo ir Ievos genus, tai ir vlesniuose teisinse sistemose galima atskleisti j
pirmtaki elementus. Todl senj ir vidurami teisini sistem studijavimas nra beprasmis
vienaip ar kitaip jos turjo reikms kylant ir besivystant dabartinms sistemoms, vadinasi, gali
padti suprasti egzistuojanius teisinius reikinius.
Vidurami teis prasta laikyti pasenusia, netobula, archaika, kartais ji vertinama kaip
visai primityvi. Vargu ar tokie vertinimai yra korektiki. Teis turi tenkinti visuomens poreikius
t.y. reguliuoti toje visuomenje egzistuojanius visuomeninius santykius. Pati teis tik
priemon, kuri gali pasirodyti tinkama ar netinkama priklausomai nuo usibrto tikslo. Kol nra
tam tikr santyki, nereikia ir atitinkam teiss norm. Kol visuomen neinojo bank, nereikjo
ir i tikrj nebuvo banko teiss, kol nebuvo kompiuteri ir interneto, nebuvo informatikos
teiss. Pasenusia, netobula, archaika galima vadinti teis, kuri nesugeba sureguliuoti jau
atsiradusi visuomenini santyki, kuri atsilieka nuo visuomens gyvenimo, netenkina jos
poreiki. Mums nepakakt Lietuvos Statut norm, o LDK gyventojams be reikalo bt didel
dauguma ms modernios teiss norm. Paprastesn nei dabartin XVI a. LDK susiklsiusi
visuomenini santyki sistema reikalavo tokios pat paprastesns teiss, kuriai gyvendinti
pakako tuometinio valstybs aparato. Lietuvos Statut ar kurio kito teiss paminklo lyginimas su
galiojaniais statymais siekiant nustatyti j paangum ar isivystymo lyg bt
metodologikai ydingas tyrimas. Galiojusi teis buvo sukurta ne ms ir skirta ne mums, todl
savaime nra nei geresn nei menkesn u galiojani teis. iuolaikin teis yra sudtingesn,
nes aptarnauja sudtingesn visuomenini santyki kompleks. Deja, teiss sudtingumas, i
esms apibdinantis teis tik kiekybikai, danai suprantamas kaip jos kokybin charakteristika,
kaip teiss tobulumo poymis. Pasisakymai dl teiss tobulumo, paangumo ar isivystymo
lygio yra korektiki tik velgiant j amininko akimis. Lietuvos Statutai tiko juos sukrusiai
visuomenei, todl laikytini kokybiku tos epochos teiskros produktu, o mums jie yra puiks
ini apie LDK teis altiniai.
Teisiniai paproiai
I trij inom teiskros procedros tip egzistuojanios elgesio taisykls sankcionavimas,
tarptautins sutarties ratifikavimas, originalios teiss normos sukrimas istorikai seniausias
tipas yra sankcionavimas, ir btent sankcionavimo bdu buvo sukurta seniausia teiss norm
iorin forma teisinis paprotys, t.y. valstybs patvirtinta elgesio taisykl, susiformavusi
visuomenje dl ilgalaikio ir daugkartinio tam tikro elgesio pasikartojimo.
Kakada kakas pradjo tam tikrais atvejais veikti tam tikru bdu. Tai dar nra paprotys,
bet paskui, jeigu tas elgesys imamas laikyti tinkamu, tai ir kiti asmenys tais paiais atvejais
pradeda elgtis taip pat. ia didel reikm turi visuomens virns (elito, valdaniojo sluoksnio)
elgesys, kuris yra pavyzdys kitiems visuomens nariams. Pagaliau visuomenje inyksta abejon
kaip reikia elgtis tam tikru atveju. Toks elgesio modelis yra socialin norma, o jos iorin form paprotys. Ir jeigu valstyb pripasta toki norm, ji tampa teiss norma, o jos iorin forma
paprotys tampa teisiniu paproiu. ia esminis paprotins ir raytins teiss skirtumas:
paprotin norma dar iki jos sankcionavimo taikoma kaip norma, o raytin norma taikoma tik
sigaliojus tam tikram norminiam aktui.
Sankcionavimas nebtinai apiforminamas kaip raytinis dokumentas, danai (i pradi
net daniausiai!) tai tik valstybs pareign ar institucij veiksmai, i kuri aiku, kad valstyb
pritar tokiai elgesio taisyklei. Pvz., pareignas surinko mokesius pagal toki norm, ar teismas
5
pagal j inagrinjo byl, ar pareignas, bdamas tame krate, pats pasielg taip kaip elgiasi to
krato gyventojai (inoma, ia didel reikm turi to pareigno rangas). Vliau paprotin norma
gali bti surayta, bet norma ir toliau bus taikoma dl to, kad i sen laik yra norma, o ne dl to,
kad surayta. Normos suraymas ir to rato paskelbimas tik padeda monms j sisavinti, taip
pat padeda teiss istorikams suinoti paprotin teis. Tyrinti paprotin teis labai domu ir
svarbu, nes tai buvo gyvoji teis, joje nra teisinio balasto, kurio galima rasti daugelyje
normini akt. Paprotin norma gyva, kol mons j atmena ir laikosi jos. Nebereikalinga
paprotin norma pamirtama ir tokiu bdu paalinama i valstybs institucij praktikos, moni
gyvenimo, praranda teisin gali. Todl Lietuvos ar kurio kito krato paprotin teis leidia
susidaryti daug tikresn tuometinio teisinio gyvenimo vaizd negu raytin teis. Taiau tyrinti
paprotin teis sunkiau, nes dauguma toki norm niekada nebuvo surayta ir neiliko iki ms
dien.
Tyrinti LDK paprotin teis dar sunkiau negu kit Europos ali teis, nes visai neturime
joki paprotins teiss rinkini, toki kaip Didieji Normandijos kutiumai, barbar statymai ar
Rus tiesa. Akademikas Konstantinas Jablonskis teig, kad ir Lietuvoje teisjai naudojosi
paprotins teiss rinkiniais, tik jie nra ilik. Taiau mes neturime ne tik tiesiogini, bet ir
netiesiogini toki rinkini egzistavimo rodym (joki teismo sprendim, privai laik ar kit
dokument, joki archeologini artefakt, radini). Ko gero, toki rinkini nebuvo. I
tarptautini sutari, metrai ir kai kuri kit XIV a. dokument galima sprsti, kad lietuviai
laiksi savo paprotins teiss, bet istorikai neino kokia buvo ta teis, todl daug dmesio skiria
1340 m. Prs (Pameds) teisynui. Tai vokiei kryiuoi ordino ukariautos ir pagaliau
inaikintos prs genties paprotins teiss kodeksas. Istoriko Vladimiro Pautos manymu, is
teisynas galjo bti taikomas emaitijoje, kai ji XV a. pradioje buvo patekusi Kryiuoi
ordino administracin ir teisin priklausomyb (inoma, ia tik spjimas). Kodifikuotos prs
paprotins teiss tyrimo rezultatus galima perkelti lietuvi paprotin teis. Apie vlesn
paprotin teis galima sprsti i ems ir srii privilegij, Kazimiero teisyno, Lietuvos Statut,
teismo sprendim, vairi sutari ir kit dokument.
LDK galiojusi paprotin teis nebuvo bendra, apskritai paprotinei teisei bdingas
partikuliarizmas. LDK paprotin teis sudar dvi paprotins teiss sistemos: lietuvi paprotin
teis ir prie Lietuvos prisijungusi slav emi paprotin teis. Pirmoji buvo gentin, antroji
teritorin. Paprotin teis keitsi kartu su feodalini santyki raida. Feodalai naudojosi
teisini paproi forma suteikdami iai senai formai nauj luomin turin. Ir XIV a. ir XVI a.
dokumentuose suraytos paprotins teiss normos gali atrodyti nepakitusios, taiau i tikrj j
esm visikai kitokia (pav., ems nuosavybs apsaugos srityje). LDK paprotin teis vystsi
kaip vidurami teis, o vidurami teis visada yra luominio pobdio teis (luomas yra tam
tikromis istorinmis slygomis objektyviai susidjusi teisikai forminta pastovi udara socialin
grup, kurios nariai turi tik jiems bding paveldtini subjektini teisi ir teisini pareig
visum. Paymtina, pats luomas nra juridinis asmuo, apskritai nra teiss subjektas, negali
turti nuosav teisi bei pareig ir j gyvendinti). I pradi paprotins teiss normos buvo
bendros visiems tam tikros teritorijos gyventojams arba tam tikros genties nariams. Vliau, dl
feodalini santyki raidos, paprotins teiss normos pradjo skirstytis normas, skirtas tik
bajorams, tik dvasininkams, tik valstieiams arba tik miestieiams. Taip pradjo formuotis
tipika vidurami teiss sistema, kuri gerokai skiriasi nuo dabartins. Dabar teiss sistema
susideda i teiss ak, poaki ir teiss institut, o vidurami teis susidjo i keleto sistem
arba subsistem, ir kiekviena i j susidjo i teiss ak, poaki ir teiss institut. Nebuvo
bendros LDK baudiamosios, civilins ar kurios kitos teiss, buvo bajorams skirta baudiamoji
teis, valstieiams skirta baudiamoji teis ir t.t. LDK baudiamoji ar civilin teis, apie kuri
kalba mokslininkai, yra dirbtin konstrukcija, sukurta mokslinink tam, kad bt lengviau
tyrinti tam tikras normas, kak palyginti, atskleisti ir apibendrinti.
Nuo XII a. iki XVIII a. feodaline buvo vadinama tik viena teiss subsistema len teis,
reguliavusi senjoro ir vasalo santykius su jiems bdingu priklausomu ems laikymu. XVIII a.
atsirado terminai feodalizmas ir viduramiai; buvo raoma, kad feodalizmas yra
6
visuomenin santvarka, egzistavusi Vakar Europoje viduramiais, t.y. nuo V a. pabaigos iki
XVII a. vidurio. Vliau mokslininkai pradjo vartoti iuos terminus nagrindami kit region
istorij (vidurami Kinija, feodalin Japonija, feodalin Rusija ir kt.). Ms manymu,
terminas feodalin teis tinka tik dviem teiss subsistemoms len ir dvar teisei, nes j
kertinis akmuo buvo hierarchin (aukiausioji ir tiesiogin) ems nuosavyb. H.Bermanas
pritaria rus istorikui Georgijui Vernadskiui, kuris taikliai pastebjo, kad Rusijos feodalizmas
buvo feodalizmas be feodalins teiss. Tai galima pasakyti ir apie LDK, Japonij ir visas kitas
alis, nes niekur kitur nebuvo tokios feodalins teiss, koki turjo Vakar Europos tautos, kitur
buvo tik tam tikri jos elementai.
Kartu su luomin paprotins teiss norm diferenciacija vyko ir i norm konsolidacija.
LDK teiss konsolidacija vyko kaip smoningas lietuvi teiss ipltimas slav emse ir LDK
teiss krimas lietuvi teiss pagrindu panaudojant kai kuriuos slav teiss elementus. Prie
Lietuvos prisijungusios slav ems neturjo centralizuoto valstybs valdymo, centralizuotos
teiskros ir teisingumo, o pasaulietin slav teis dar buvo primityvioje raidos stadijoje.
Vienintelis jos pranaumas tuometins Lietuvos teiss atvilgiu buvo tas, kad ji buvo i dalies
surayta ir kodifikuota (XI a. buvo sudarytas rinkinys Rus tiesa, susidjs i teisini paproi,
kunigaiki statym ir apibendrintos teism praktikos. is rinkinys turinio ir teisins technikos
atvilgiu maai kuo skyrsi nuo barbar statym, ileist gerokai anksiau). Buvo pavojus, kad
ir nauja valstyb (LDK) bus labai nestabili pusiau savarankik emi sjunga, kurioje nebus
bendros teiss. Taiau Lietuvos valdovams pavyko centralizuoti valstyb ir konsoliduoti jos
teis. Natrali slav valstybingumo ir teiss raida buvo nutraukta, ir tai buvo paangus ingsnis,
jis sustiprino valstyb ir padjo veikti teiss partikuliarizm. LDK teiss krimas buvo pradtas
btent vakarinse jos emse (Lietuvoje) ir vyko kaip natrali lietuvi teiss raida, kurios
pagrindiniai rezultatai (normos) sigaliojo slav emse.
Lietuvi teiss plitimas LDK slav emse buvo vis pirma vieosios teiss plitimas. Iki
XIV a. pabaigos Lietuvos valstybje klostsi vasaliniai didiojo ir dalini kunigaiki santykiai,
kuriuos reguliavo vieoji lietuvi teis, nes atitinkamos slav teiss normos, senai nustojusios
galioti, jau buvo pamirtos. Tai buvo pirmas lietuvi teiss plitimo slav emse etapas. Antras
prasidjo XIV a. pabaigoje, kai buvo panaikintos stambios dalins kunigaiktysts, vietoj j buvo
steigtos sritys, vietoj dalini kunigaiki didysis kunigaiktis paskyr vietininkus i stambi
feodal. Srityse susiformavo tiesiogiai nuo Lietuvos didiojo kunigaikio priklausantis srities
valdymo aparatas. Vietininkai ir kiti valdovo skiriami pareignai atsine valstybin Lietuvos
teis, istorijos altiniuose vadinam tiesiog lietuvi teise. i teis galiojo krato gynybos, finans
ir mokesi, valdymo ir teisingumo vykdymo srityse. Privatin teis kol kas buvo vietin, nors ir
ten jau galima rasti lietuvi teiss nuostat (pav., registruojant ems perleidimo aktus). Buvo ne
tik oficialus vieosios lietuvi teiss plitimo lygmuo (t.y. plitimas per vietininkus ir kitus
pareignus), bet ir privatus lygmuo, t.y. plytimas per visus kitus asmenis, Lietuvos gyventojus.
I pradi LDK galiojo asmeninis, o ne teritorinis, teiss taikymo principas. Atvykusieji
slav emes priklaus Lietuvos didiojo kunigaikio jurisdikcijai, atsak pagal Lietuvos teis ir
apskritai laiksi lietuvi, o ne slav teiss. Kuo daugiau buvo toki moni, tuo stipresns buvo
lietuvi teiss pozicijos slav emse. Vliau sigaljo teritorinis teiss taikymas.
Ta paprotins teiss dalis, kuri reguliavo slav feodal tarpusavio santykius gana greitai
susijung su lietuvi feodal paprotine teise. Valstiei ir miestiei santykius reguliavosi
paprotin teis ilgiau ilaikydavo savo ypatybes Lietuvoje ir LDK slav emse. Feodalams
reikjo tokios teiss, kuri utikrint privilegijuot j padt visuomenje, ir tokia teis turjo bti
bendra visoje LDK. Greiiausiai buvo konsoliduotos vieojo pobdio paprotins teiss normos
(reguliavusios karo tarnyb, valstybs institucij darb ir pan., kur vienas asmuo turi valdi
kitam asmeniui, kur taikomas imperatyvinis visuomenini santyki reguliavimo metodas).
Btent feodalai buvo LDK paprotins teiss suraymo ir kodifikavimo iniciatoriai. Taiau
suraomos ir kodifikuojamos buvo tik tos normos, kurios atitiko feodal interesus. Feodalams
reikjo ne tik norm, reguliuojani santykius valdaniojo sluoksni viduje, jiems rpjo ir
normos, reguliavusio j santykius su priklausomais monmis. Kitaip sakant, jie buvo
7
suinteresuoti surayti ir kodifikuoti tiek leno teis, tiek dvar teis. Feodalai danai net nelauk,
kol tai bus padaryta didiojo kunigaikio, Pon tarybos ar seimo. Pvz., 1531 m. Vitebsko srities
bajorai ir dvasininkai susitar valstiei atvilgiu laikytis bendr norm, reikalauti i j toki pat
prievoli ir apskritai sudaryti jiems tokias pat slygas, kad jie neiekot sau naujo pono. Jie tai
padar imdami pavyzd i Polocko bajor, kurie buvo tai padar anksiau. ios bendros normos
buvo suraytos ir 1553 m. patvirtintos didiojo kunigaikio, kuris ved jas ir savo dvaruose.
Taikyti viej paprotin teis buvo lengviau negu privatin, nes vieoji buvo bendresn,
o nuo XVI a. vidurio galima kalbti apie bendr viej LDK teis. Skirtumai (daugiausia
neesminiai) liko privaiojoje teisje, pavyzdiui, reguliuojant turtinius santykius. Sprsdamas
byl pagal privatin paprotin teis valdovas pakviesdavo atitinkamos provincijos atstovus, kad
jie idstyt jam t vietin teis, arba pavesdavo vietos administracijai ir feodalams isiaikinti
kas ten galioja ir praneti jam ratu.
Vargu ar galima kalbti apie bendr viej LDK teis XV a. pradioje, kaip tai daroma
Lietuvos teiss istorijos vadovlyje [p. 37], nes btent tuomet isiskyr centrins LDK ems
(Vilniaus ir Trak), pagal 1413 m. ems privilegij jos tapo vaivadijomis. Jose buvo steigtos
vaivad ir katelion pareigybs, numatyta steigti luominius bajor teismus, vietos aristokratijai
suteikti lenk lkt herbai. Kitos ems tapo vaivadijomis XVI a. pradioje. Vieosios teiss
nustatoma luomin visuomens struktra ir luominis teiss suskirstymas nusistovjo tik XVI a.
viduryje, kai Antrasis Lietuvos Statutas sulygino stambij ir tarnybini bajor teises, taip pat
atribojo bajorus nuo miestiei ir valstiei. Btent XVI a. viduryje vyko administracinio
suskirstymo, vietos valdymo, seimo, paviet seimeli ir teism reformos.
Teisminiai precedentai
Sprsdami ginus pirmieji istoriniai teismai taik vien tik teisinius paproius, nes kit teiss
altini tuomet dar nebuvo. Formuluodami esani paprotin norm teismai pakreipdavo t
norm valstybei reikiam pus. Toks paprotins normos interpretavimas leisdavo panaudoti
senas normas naujiems valstybs poreikiams tenkinti. Pirmuosiuose senovs teiss rinkiniuose
tvirtinti daugiausia jau teism taikyti paproiai, juose nebuvo apibendrint, abstraki elgesio
taisykli arba j buvo labai maa, o tekst pagrind sudar dstomi pavieniai konkrets atvejai
kazusai (lot. casus atsitikimas, atvejis). Teisyn straipsniai paprastai prasideda odiu jeigu,
po to apraoma konkreti situacija, kuriai skirta i norma. Spjama, kad dauguma senovs
teisynuose tvirtint taisykli yra tiesiog paimta i konkrei teismo sprendim. Toks teiss
norm dstymo bdas, vadinamas kazuistiniu, bdingas visoms senovs teisinms sistemoms.
Teiss istorijos dstymo patirtis rodo, kad teigimas senovs teisynai daugiausia buv
teism sprendim rinkiniai danai suvokiamas klaidingai manoma, kad tie teisynai susidjo i
teismini precedent. Teismo sprendimas ir teisminis precedentas nra tapaios svokos.
Galimas dalykas, kas senovs teisynuose (ypa vlesniuose, pvz., 1340 m. Pameds teisyne)
greta teisini paproi bta ir teismini precedent. Siekiant atskirti juos tam tikrame teisyne
reikia nustatyti kiekvienos normos kilm, o tai itin sunku dl raytini altini stokos. Svarbu
suprasti, kas teismai i pradi tebuvo teisini paproi taikytojai ir tik ilgainiui m patys kurti
teises normas, kuri iorin forma buvo teisminis precedentas.
Mokslo literatroje visikai pagrstai teigiama, kad teisminio precedento tvin yra
vidurami Anglijos karalyst joje susiklost teisminio precedento taisykl 5 ir ios taisykls
5
Kart priimtas tos paios grandies arba auktesni teism sprendimas, kuriame yra kokia nors teisin nuostata, taip
pat aikinantis paini teiss norm ar atsakantis teiss norm nenumatyt klausim, imtas laikyti privalomu
pavyzdiu visiems vlesniems byl, kuriuose yra panai faktini aplinkybi, sprendimams. Teisjo pareig taikyti
bendrosios teiss norm, esani ankstesniame teismo sprendime, pagrind tradicin angl doktrina, pagal kuri
teismo sprendimais deklaruojamos bendrosios teiss normos esanios aminos ir nuo teisjo nepriklausanios.
Pabrtina, precedento taisykl nereikia privalomosios pai teism sprendim reikms. iuo atveju atsivelgiama
ne teismo sprendimus apskritai, ne grietai individualaus pobdio rezoliucin j dal, bet sprendim
motyvuojamojoje dalyje teisjo suformuluotas bendras elgesio taisykles. Privalomomis pripastamos tik teism
sprendimuose teisj suformuluotos teiss normos [plaiau r.: Maksimaitis M. Usienio teiss istorija. Antrasis,
8
taikymo praktika, sukurta atitinkama doktrina ir jos pagrista teisin sistema, paplitusi kituose
kratuose (t krat teisins sistemos sudaro anglosaks teiss tradicij). Taiau tai nereikia, kad
kit teiss tradicij kratuose teisminis precedentas nebuvo inomas ten jis vaidino pagalbin
vaidmen, o pagrindinis teiss altinis buvo teisinis paprotys.
Norminiai teiss aktai
Norminis teiss aktas (arba bendrj teiss norm aktas)6 atsirado kaip priemon valdovo
valdiai stiprinti. Valdovai nebelauk, kol teismas pakreips jiems naudinga kryptimi senus
paproius ar nustatys nauj teisminiu precedentu apiformint norm jie m patys nustatinti
elgesio taisykles, kitis ekonomini santyki sfer, reguliuoti mokesi surinkim, prekybos
taisykles, bausti u pasiksinim valstybs interesus, suprantamus pirmiausia kaip valdaniojo
visuomens sluoksnio interesai. Norminiai teiss aktai atsirasdavo ten, kur buvo stipri valdovo
valdia, kur jis buvo pajgs utikrinti nustatyt norm laikymsi. Nra abejons, kad norminiai
teiss aktai buvo leidiami jau senovs Rytuose, bet pagrindiniu teiss altiniu senovs Ryt
alyse itisus imtmeius liko teisinis paprotys. Vliau paproius, kaip teiss altin, m
papildyti aukiausi senovs Ryt valdov, j administracijos, teism statymai ir sprendimai.
LDK norminis teiss aktas tapo pagrindine teiss norm iorine forma ileidus 1529 m.
Lietuvos Statut, kituose roman-german teiss tradicijos kratuose tai vyko XVIII a.,
anglosaks teiss tradicijos alyse antrojoje XX a. pusje, o tradicins teiss eimos ir religins
teiss tradicijos alyse to net dabar nra.
Pabrtina, nei senovs, nei viduramio norminiai teiss aktai nebuvo skirstomi
statymus ir postatyminius aktus7. Kad toks suskirstymas atsirast, reikalingos dvi prielaidos: 1)
tam tikras teisins minties (teiss mokslo) isivystymo lygis, ir 2) praktikai gyvendintas valdi
padalijimo principas. Senovs ir vidurami valstybse it prielaid nebuvo. Apie normini
akt suskirstym statymus ir postatyminius aktus galima kalbti pradedant 1787 m., t.y.
primus JAV Konstitucij. LDK tris valdios (statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin)
nebuvo atskirtos viena nuo kitos. Ms krate pirm kart valdi padalijimo principas buvo
tvirtintas 1791 m. gegus 3 d. Konstitucijoje. Normini akt suskirstymas statymus ir
postatyminius aktus nusistovjo jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Rusijos imperijoje
absoliutizmo slygomis valdi padalijimo nebuvo, todl buvo daug painiavos ir sunkiai
sprendiam kolizij, nors rus mokslininkai suvokdavo tokio suskirstymo btinum. Bt
geriau klasifikuoti senovs ir vidurami norminius aktus pagal j adresat (t.y. pagal tai, kam tie
aktai skirti) ir pagal galiojimo teritorij (bendri valstybiniai ir vietiniai).
ems privilegijos LDK bajorams; j inkorporavimo ir kodifikavimo darbai
LDK valdovai pradjo leisti norminius aktus XIV a. pabaigoje (1387 m.). statym leidyba
sumaino paprotins teiss reikm. Pirmasis Lietuvos Statutas leido taikyti paprotin teis
jeigu nra tinkam raytins teiss norm. Antrajame Lietuvos Statute jau sakoma, kad teismai
privalo sprsti bylas tik pagal Statut. ita nuostata buvo pernelyg kategorika ir Statuto teksto
autoriai pagaliau tai suprato. Treiasis Lietuvos Statutas iimties tvarka leido teisjams naudotis
paprotine teise, savo sine ir kitomis krikionikomis teismis. Taigi paprotin teis LDK
nebuvo panaikinta, ji taikyta ir XVII ir XVIII a., ypa didel reikm turjo reguliuojant
pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Justitia. 2002, p. 202-203].
6
ia norminis teiss aktas suprantamas kaip teiskros subjekt specialia tvarka ileistas oficialus raytinis
dokumentas, kurio turin sudaro teiss normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teiss subjekt
skaiiui.
7
io pagrindinio normini teiss akt klasifikavimo pagrindas yra akto juridin (teisin) galia, kuri priklauso nuo t
akt ileidusio teiskros subjekto kompetencijos. statymai yra nustatyta tvarka ileisti pirminiai norminiai teiss
aktai, kurie turi aukiausi teisin gali, formuluoja bendrsias teiss normas, skirtas reguliuoti svarbiausius
visuomeninius santykius, o postatyminiai aktai norminiai teiss aktai, priimami remiantis statymais, jiems
neprietaraujantys, juos konkretinantys ir utikrinantys j gyvendinim.
9
valstiei tarpusavio santykius ir j santykius su feodalais. Tai buvo luomin teis, ji atitiko
reguliuojamus visuomeninius santykius, o teisinis paprotys buvo tinkama teiss norm iorin
forma, todl nenuostabu, kad tokia teis galiojo tol, kol Lietuvoje egzistavo luominiai santykiai.
LDK raytin teis taip pat buvo luominio pobdio. Didiojo kunigaikio ir kit
institucij leidiami aktai buvo privilegijos (privus ypatingas ir lex statymas). Norminis
aktas galjo turti kitok pavadinim, bet i esms tai buvo vis tiek privilegija, vieniems
asmenims ji suteikdavo ypatingas teises, o kitiems nustatydavo ypatingas prievoles. Nebuvo akt
skirt visiems alies gyventojams, buvo aktai skirti tam tikriems luomams, socialiniams
sluoksniams, tam tikr teritorij gyventojams, tam tikros tikybos ar tautybs asmenims. Net
Lietuvos statutai ir ems privilegijos buvo bendri valstybiniai aktai ta prasme, kad galiojo
visoje LDK, taiau jie buvo skirti bajorams. Europoje toks norminio akto pobdis inyko XIXXX a. pradioje. Pirmas reikmingas statymas, neturjs privilegijos pobdio, buvo Napoleono
kodeksas (1804 m. CK). Lietuvoje is raytins teiss pobdis inyko atkrus nepriklausom
valstyb 1918 m. (lapkriio 2 d. priimtoje Konstitucijoje parayta: Visi Valstybs pilieiai, vis
tiek kurios bt lyties, tautybs, tikybos ir luomo, yra lygs prie statymus. Luom privilegij
nra - 22 str.). Valstybs leidiamos privilegijos buvo vieojo pobdio, priklaus vieajai teisei.
Privatins teiss norm iorin forma buvo daugiausia teisinis paprotys, normin sutartis.
1387-1529 m. svarbiausi norminiai teiss aktai buvo ems privilegijos, skirtos bajorams
ir galiojusios visoje LDK (i ia toks j pavadinimas). Jos buvo svarbios tuo, kad leidiant
ems privilegijas vyko LDK teiss norm konsolidacija, buvo kuriama bendra LDK teis.
ems privilegij leidimo prieastys buvo dvi: 1) ekonominis ir politinis bajorijos
sigaljimas. Didjo j ems fondas, didjo j reikm sprendiant valstybs reikalus. Galiojo
specifinis feodalinis principas kieno em, to ir valdia arba ems savininkas turi valdyti ir
teisti toje emje gyvenanius asmenis; 2) sudtinga valstybs vidaus ir usienio padtis, vertusi
didj kunigaikt iekoti feodal paramos. ios prieastys buvo bendros visoms ems
privilegijoms, bet buvo dar specifins tam tikros privilegijos leidimo prieastys. Tradicija leisti
raytines privilegijas yra vakarietika. Pirmosios privilegijos (bajorams, Vilniaus miestieiams ir
Vilniaus vyskupui) paskirties, turinio, kalbos ir formos poiriu akivaizdiai buvo Vakar
civilizacijos vaisius. Tokios tradicijos nebuvo slav emse.
ems privilegijos buvo leidiamos nuo 1387 iki 1568 m., dabar yra inoma 16 ems
privilegij, kurias mokslininkai suskirst penkias grupes (daugiausia pagal j turin). Pirmosios
dvi privilegijos (1387, 1413) susietos su katalikybs vedimu Lietuvoje ir su Krvos unija ir su
Vytauto reforma (paalinti dalinius kunigaikius buvo manoma tik gavus stambij ir
tarnybini bajor param. Bendros valstybins privilegijos buvo tinkama priemon gauti toki
param. ios dvi privilegijos skirtos tik ponams ir tarnybiniams bajorams katalikams). Vlesns
privilegijos buvo skirtos visiems bajor sluoksniams nepriklausomai nuo tikybos. Antr ems
privilegij grup sudaro 5 privilegijos (1432, 1434, 1447, 1492, 1506). ios privilegijos gerokai
iplt bajor teises ir apribojo didiojo kunigaikio valdi. ia mes matome tendencij ne tik
plsti, bet vl ir vl tvirtinti anksiau suteiktas teises. ems, kaip ir vis kit privilegij,
galiojimas nebuvo terminuotas ir formaliu teisiniu poiriu joms nereikjo kiekvieno naujo
kunigaikio patvirtinimo, taiau pagal nusistovjusi praktik, po karnavimo valdovas tvirtino
anksiau ileistas privilegijas, jei to pra privilegij subjektai. Ileidus nauj privilegij,
pasenusios ankstesni privilegij normos nebetaikytos, nors paios privilegijos buvo laikomos
galiojaniomis (ia raytins LDK teiss lankstumas normos netaikomos, bet ir nenaikinamos,
visada galima grti prie pasenusios normos ir atnaujinti jos galiojim).
1529 m. Svarbiausios ems privilegij nuostatos buvo trauktos Pirmj Lietuvos
Statut. Ileidus Statut, visos ems privilegijos liko galiojanios, taip pat buvo leidiamos
naujos privilegijos. Keturios i j sudaro trei ems privilegij grup (trumpoji ir plaioji
1529.10.18, 1547, 1551). Visos ankstesns privilegijos iplsdavo bajor teises, kiekviena
privilegija turjo nauj svarbi nuostat, o keturios naujos privilegijos nesuteik joki nauj
teisi ir apskritai nepakeit j padties, nors visos jos buvo ileistos bajor reikalavimo. i
privilegij grup rodo bajor siek susisteminti ems privilegijas.
10
Pradia buvo prasta - ygimantas I Senasis norjo utikrinti savo snui ygimantui II
Augustui DK sost. 1529 m. Seimas irinko ygimant August didiuoju kunigaikiu, ir is
pagal tradicij spalio 18 d. patvirtino anksiau ileistas privilegijas. Bet visos turimos bajor
teiss nebuvo ivardintos ioje privilegijoje. Bajorai pareikalavo detalesns privilegijos, kuri
keturioms dienoms praslinkus, buvo ileista su ta paia data. i privilegija, inoma kaip 1529 m.
Plaioji privilegija, buvo ems privilegij kodifikavimo aktas. Ji buvo surayta paalinus
pasenusias ankstesni privilegij nuostatas ir krybikai perdirbus likusias. 1547 m. privilegija
tik patvirtino plaiosios 1529 m. privilegijos nuostatas, o 1551 m. privilegija jau buvo oficialus
ems privilegij inkorporavimo aktas. i privilegija susidjo i vis ankstesni privilegij,
surayt itisai. domu, kad 1551 m. Seime Vilniuje bajorai reikalavo dar kart kodifikuoti
ems privilegijas ir kartu patvirtinti visas privilegijas itisai. Jie baiminosi, kad kodifikavimas
leis didiajam kunigaikiui panaikinti jo valdi apribojusias normas, todl greta kodifikavimo
reikalavo ir inkorporavimo.
Ketvirt grup sudaro tris privilegijos, susietos su politine ir religine kova LDK
(1529.10.27, 1563, 1568). Pirma i j patvirtino senai pamirt 1413 m. privilegijos draudim
staiatikiams eiti vaivad ir katelion pareigas Vilniaus ir Trak vaivadijose, 1563 m. privilegija
vl patvirtino bajor katalik ir staiatiki lygiateisikum, o 1568.07.01 m. privilegija patvirtino
vis bajor krikioni lygiateisikum, t.y. sulygino bajor reformat, katalik ir staiatiki
teises. Kaip tik minto lankstumo pavyzdys.
Penkt grup sudaro dvi privilegijos, neturinios nieko bendro su ankstesnmis
privilegijos - tos iplauk viena i kitos, o ia visai naujos, susietos su administracijos ir teismo
reformomis (1564.07.01, 1565.12.30). Po 1568.07.01 naujos ems privilegijos nebuvo
leidiamos, bajor teises patvirtinanios privilegijos (Confirmatio Jurium) buvo leidiamos
kiekvieno valdovo, bet visai ATR. O 16 ems privilegij galiojo iki pat ATR lugimo.
LDK srii privilegijos
Nuo XIV a. pabaigos buvo leidiamos vadinamosios srii privilegijos, t.y. privilegijos
emaitijos ir prie Lietuvos prisijungusi slav emi gyventojams. ie gyventojai pripaindavo
didiojo kunigaikio valdi, o valdovas mainais toleravo emi teiss sistem, paproius ir
religij. Kitaip sakant, srii privilegijos nustat emi teisin padt LDK sudtyje, sureguliavo
centrini ir vietini institucij santykius, teisingumo vykdym, tvirtino religin tolerancij. Iki
ms dien iliko 23 tokios privilegijos, bet j buvo daugiau, nes istorijos altiniuose paminta
dar 19 neilikusi privilegij (yra klaidinga nuomon, kad srii privilegijos buvo leidiamos iki
Pirmojo Lietuvos Statuto. I tikrj 7 tokios privilegijos buvo ileistos Pirmojo Lietuvos Statuto
galiojimo metais, Antrojo Lietuvos Statuto galiojimo laikais dar 2, ir Treiojo Lietuvos Statuto
galiojimo laikais dar 3). Be abejo, istorikams domesns yra ankstesns privilegijos, ileistos
XIV-XV a., bet toki yra tik 3, visos kitos yra XVI a. dokumentai, tuo tarpu i 19 pamint, bet
neilikusi privilegij tik 3 buvo XVI a. dokumentai, o kitos buvo kaip tik XIV-XV a.
dokumentai. Taiau vlesnse privilegijose paprastai idstomos ir ankstesni privilegij
normos, todl j mokslin analiz leidia atstatyti kai kurias neilikusias privilegijas. XX a.
pradioje lenk istorikas I.Jakubovskis atliko labai domi mokslin rekonstrukcij. Remdamasis
1511 m. ygimanto I privilegija Polocko vaivadijai jis atstat net keturias Vytauto, ygimanto
Kstutaiio, Kazimiero ir Aleksandro privilegijas (tik nepavyko nustatyti, kada jos buvo
ileistos). Kai yra kelios privilegijos, galima kalbti apie tam tikr raid, atskleisti tam tikras
tendencijas. Tokios tendencijos buvo dvi: 1) i pradi privilegijos buvo skirtos visiems tam
tikros provincijos gyventojams, o vlesns privilegijos jau atvirai bajorikos; 2) ankstesns
privilegijos originalesns, suraytos panaudojus vietos paprotin teis, ten panaudotos vietos
gyventoj ir kunigaiki sutartys. Vlesnse privilegijose jau yra ems privilegij, Kazimiero
teisyno ir kit bendr valstybini akt norm. Tai natralu, LDK vyko teiss konsolidacija, buvo
kuriama bendra vieoji teis, naikinamas teiss partikuliarizmas. Srii privilegij turinys
atspindjo iuos procesus.
11
Srii privilegijos nebuvo kodifikuotos. Dauguma j nuostat neturjo praktins reikms
jau XVI a. pabaigoje, bet kai kurios normos galiojo iki pat Abiej Taut Respublikos lugimo.
1699 m. ATR patvirtino Polocko ir Vitebsko bajor teis rinkti vaivad pagal j srii
privilegijas.
Kanon teiss altiniai ir privilegijos Banyiai
Dar viena privilegij grup - privilegijos Banyiai. Tai pasaulietins, o ne kanon teiss aktai.
Banytin (kanon) teis atsirado kaip bendra visai Krikioni banyiai, bet 1054 m.
Banyiai suskilus, susidar dvi savarankikos kanon teiss sistemos: Romos katalik
banyios kanon teis, paplitusi Vakar ir Vidurio Europoje, ir Ryt banyios teis, paplitusi
Ryt Europoje. Ir vienai, ir kitai kanon teiss sistemai bdingas eksteritorialumas (galiojimas
nepriklausomai nuo valstybs sien, tai nra kurio nors krato nacionalin teis) ir universalumas
(gebjimas reguliuoti ne tik dvasinink, bet ir pasauliei santykius, taip pat gebjimas reguliuoti
ne tik esamus, bet ir busimus visuomeninius santykius, nes kanon teis i esms suvokiama
Banyios kaip tobula ubaigta teis, kitaip negu pasaulietin teis, kuriai reikia tobulintis, todl
jai bdinga nuolatin raida). Kiekvienas krikionis turjo laikytis tiek pasaulietins savo krato
teiss, tiek atitinkamos kanon teiss, todl buvo aktualus pasaulietins ir kanon teiss nuostat
derinimo ir apskritai i teiss sistem koegzistavimo klausimas. Pasaulietiniai valdovai
sankcionavo kanon teiss galiojim j valdomose valstybse, nors paios kanon teiss
poiriu tai nra btina, nes kanon teis pati savaime galioja visur, kur gyvena krikionys.
LDK buvo ta ypatyb, kad joje galiojo ne viena, o dvi konkuruojanios kanon teiss sistemos, ir
tokia padtis buvo sankcionuota pasaulietini valdov ir buvo net naudinga, net stiprino
pasaulietin valdi (DK buvo vis krikionik banyi patronas). Privilegijos banyiai
buvo kanon teiss sankcionavimo aktai, taip pat valstybs ir Banyios santykius reguliuojantys
aktai.
Pavyzdiui, 1499 m. privilegija staiatiki dvasininkams patvirtino neterminuot
Jaroslavo statuto (ileistas Kijevo didiojo kunigaikio XI a.) galiojim visoje LDK, pareigojo
dvasininkus laikytis io statuto tvarkant Banyios reikalus ir vykdant teisingum. Pagal 1542 m.
privilegij katalik vyskupai turjo teisti pasaulieius u religinius nusikaltimus, o valstybs
pareignai privaljo suteikti jiems visoki pagalb. Panaias privilegijas gaudavo ir 1596 m.
steigta Unit banyia.
Vakar teiss tradicija buvo ir yra pliuralistin - toje paioje visuomenje ar
bendruomenje koegzistuoja keletas skirting teisini sistem. Galbt tai yra bdingiausias
Vakar teiss tradicijos bruoas. Toks skirting teisini sistem koegzistavimas tik i pirmo
vilgsnio atrodo ess sunkiai manomas. I tikrj btent jis skatina Vakar politinio ir
ekonominio gyvenimo pliuralizm, utikrina ir teiss augim, ir jos virenyb, ir pagaliau
visuomens laisv, politin bei ekonomin paang.
Pati Vakar teiss tradicija formavosi diferencijuojantis banytinei ir pasaulietinei
politinei bendruomenei. Pasaulieiai, nors j gyvenim reguliavo pasaulietin teis, privaljo
paklusti ir banytinei teisei bei jurisdikcijai santuokos, eimos, paveldjimo, dvasini
nusikaltim, priesaika pagrst sutartini santyki bylose ir kitose srityse. Taiau ir dvasininkija
turjo pripainti pasaulietins teiss privalomum bei pasaulietin jurisdikcij sunkij
nusikaltim, tam tikr turtini gin ir kitose srityse, nors Banyios gyvenim reguliavo
banytin (kanon) teis. Pati pasaulietin teis buvo padalyta vairius besivaranius teiss
tipus, tokius kaip karalikoji teis, leno teis, dvaro teis, miest teis ir prekybos teis. To paties
asmens vien byl galjo nagrinti banytinis teismas, kit karaliaus teismas, trei senjoro
teismas, ketvirt dvaro teismas, penkt miesto teismas, et pirkli teismas. Pats teiss,
apimanios skirtingas teisines sistemas, sudtingumas lm teisini institut tobulinim.
Kokiame teisme turi bti sprendiamas ginas? Koks statymas taikytinas? Kaip galima sutaikyti
teisinius prietaravimus? U i technini klausim gldjo svarbs politiniai ir ekonominiai
motyvai: banyia prie karn, karna prie miest, miestas prie senjor, senjoras prie pirkl ir
12
t.t. Teis buvo tas bdas, kuriuo buvo sprendiami ie politiniai ir ekonominiai konfliktai.
Valstietis galjo kreiptis miesto teism, kad bt apgintas nuo savo eimininko. Vasalas galjo
kreiptis karaliaus teism, kad bt apgintas nuo savo senjoro. Dvasininkas galjo kreiptis
banytin teism, kad bt apgintas nuo karaliaus. Toks Vakar teiss pliuralizmas buvo
visuomens laisvs altinis8.
Recepuotos Magdeburgo miesto teiss altiniai ir privilegijos LDK miestams
Keliolikos didiausi Vokietijos miest statymai buvo oficialiai perimti imt nauj miest,
atsiradusi XIII-XIV a. Susiformavo miest teiss eimos, kur buvo moteniniai miestai ir
dukteriniai miestai. Stambiausia buvo Magdeburgo miesto teiss eima daugiau negu 80
miest Vokietijoje ir daug daugiau kituose kratuose. Magdeburgo teis greitai paplito ir tapo
svarbiausiu Vidurio ir Ryt Europos miest teiss altiniu.
Miesto senjoras, nordamas suteikti miestui savarankikum, pasirinkdavo miesto teiss
tip ir ileisdavo atitinkam rat ar chartij, tame rate buvo nustatoma, kad senjoras suteikia
miestui savivald Magdeburgo (ar kurio kito) miesto pavyzdiu, leidia naudotis to miesto teise,
turti savo magistrat, teism, patiems reguliuoti amatus ir prekyb. Tokie ratai paprastai
lakoniki, juose nra paios Magdeburgo teiss, reguliuojami tik santykiai tarp senjoro ir
miestiei, o ne miesto vidaus gyvenimas. Paskui to miesto valdios atstovai vyko Magdeburg
ir ten gaudavo galiojanius jo statymus ir j komentarus (ne pirminius statymus, kuriuos
Magdeburgas gavo XII a.). kai kurie miestai, nordami atnaujinti, patobulinti savo statymus,
kelet kart sisdavo savo atstovus motinin miest, todl i dukterinio miesto teiss galima
sprsti apie motininio miesto teiss raid. Tai svarbus ini altinis, ypa kai motininio miesto
teiss altiniai nra ilik (autentiki Magdeburgo teiss altiniai kaip tik nra ilik 1631 m.
Magdeburgas ir jo archyvai buvo sunaikinti gaisro). Motininio miesto teismai buvo apeliacin
instancija dukterini miest teism sprendimams, o motininio miesto taryba patardavo dukterini
miest taryboms miesto valdymo klausimais.
Nuo 968 m. Magdeburgas buvo arkivyskupijos centras, bet tikruoju europietiku miestu
jis tapo tik XII a. pradioje. 1129 m. miestieiai sukilo prie arkivyskup, bet neskmingai. Tais
paiais metais Magdeburgo dokumentuose pirm kart pasirodo terminas vadovaujantys
pilieiai, vadinasi, buvo miesto valdia, o ne tik senjoro administracija. 1160 m. dokumentuose
jau kalbama apie miesto asesorius ir teisjus. 1188 m. arkivyskupas Wichmann reformavo miesto
valdi, steig miesto taryb i 12 nari ir pirm kart ileido raytinius Magdeburgo
statymus (vos 9 straipsnius).
XII a. MAGDEBURGO teis buvo daugiausia neraytin paprotin ir tokia ji buvo
priimta kai kuri miest jau XII a. viduryje. Svarbiausi ini apie XII a. Magdeburgo teis
altiniai yra 1261 m. Breslau miesto kodeksas (64 straipsniai) ir 1304 m. Gerlico miesto
kodeksas (140 straipsni). Juos sudar Magdeburgo asesoriai i miest magistrat praymu.
1283 m. Breslau miestas gavo i Magdeburgo dar 24 straipsnius, o 1295 m. dar 23 straipsnius.
ie nauji straipsniai daugiausia buvo ankstesni straipsni iaikinimai. Breslau miesto kodeksas
tapo Gerlico kodekso pagrindu, tik 25 Gerlico kodekso straipsniai buvo originals, kiti buvo
pasiskolinti i Breslau kodekso arba i 1221 m. Saks veidrodio. XIV a. viduryje Breslau teis
buvo susisteminta ileistas statym svadas, kur sudar 5 knygos ir 465 straipsniai Breslau
ir Magdeburgo asesori susisteminta teis. Pirmoji knyga reglamentavo miesto tarybos nari
rinkimus, j teises ir pareigas. Antroji knyga reglamentavo teisj rinkimus, atlyginim, vairi
teism kompetencij, teismo rinkliavas, arbitra, atstovavim teisme ir daug kit procedrini
klausim. Treiojoje knygoje buvo byl klasifikacija (dl sualojimo ir nuudymo, pinig ir
dokument klastojimo ir kt.), taip pat nustatyti rodymai, naudojami nagrinjant tam tikros ries
bylas, ir buvo reglamentuojami alos atlyginimo, skol iiekojimo ir teismo sprendim
vykdymo klausimai. Ketvirtoji knyga skirta eimos teisei, daugiausia ten turtins eimos nari
8
Plaiau r.: Berman H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis / I angl kalbos vert
A.liogeris. Vilnius: Pradai, 1999, p. 26-27 ir kt.
13
teiss, paveldjimo tvarka ir globos teis. Penktoji knyga susidjo i vairi straipsni, kuri dl
j turinio nebuvo galima patalpinti kitose knygose.
Magdeburgo teiss versijos, priimtos Breslau ir Gerlico miestuose, kaip ir kit miest
dukterins teiss sistemos, paios bdavo suteikiamos kitiems naujiems miestams, kurie tokiu
bdu tapdavo Magdeburgo ankais. Pagaliau Breslau teis tapo visos Bohemijon karalysts
motinine teise.
Paymtina, kad Magdeburgo teis skyr dvi svokas: teis apskritai (Recht), kuri buvo
suprantoma kaip prigimtin teis, ir statutin teis (Willekor), susidjusi i pasaulietins
valdios ileist sakym, statym ir sankcionuot paproi. Breslau teiss svadas pripaino
prigimtins ir statutins teiss prietaravimo galimyb. Magdeburgo teis ypa daug dmesio
skyr nuosavybs teisei ir prievolinei teisei, taiau kai kuriuos santykius reguliavo kitaip negu
kanon arba romn teis. Daugelyje miest galiojo mugi ir vekseli statutai.
LDK nebuvo bendr privilegij miestieiams, privilegijos buvo suteikiamos kiekvieno
miesto miestieiams atskirai (ne visiems to miesto gyventojams, bet to miesto pilieiams, kas
pripaino magistrato valdi, laikosi miesto teiss ir moka mokesius miestui). Didel dauguma
privilegij miestieiams susieta su savivalda pagal Magdeburgo teis, nors buvo naudojama ir
Kulmo teis, buvo suteikiamos ir grynai ekonomins privilegijos miestams, neturintiems
savivaldos (pvz., kai suteikiama teis turti dvi muges per metus). Magdeburgo teiss privilegijas
galima suskirstyti tris grupes: lokacins, konfirmacins ir renovacins.
Lokacinmis vadinamos miesto steigimo privilegijos. Pagal vidurami Europos teis
miestas atsiranda tuo momentu, kai jam suteikiama savivalda. Tam miestui galjo bti jau imtas
ar tkstantis met, bet iki tol jis buvo tik didelis kaimas ar feodalo dvaras, o jo gyventojai
valstieiai, priklausomi feodalo mons. Savivalda yra svarbiausias miesto poymis, visa kita
(miesto sienos, tvirtov, architektra, gyventoj usimimas, verslas amatai ir prekyba) turi
antraeil reikm. Visa tai gali bti, bet jei nra savivaldos, tai tik kaimas ar feodalo dvaras.
Pirmieji du miestai LDK Vilnius (nuo 1387 m.) ir Brestas (nuo 1390 m.). Lokacini privilegij
LDK miestams turinys standartinis: nors sunku bt rasti dviej tapai privilegij, kiekviena
privilegija turjo keturias svarbias nuostatas 1) panaikinamos vietos teiss normos,
prietaraujanios savivaldai pagal Magdeburgo teis; 2) miestieiai atleidiami nuo valstybs ir
feodal administracijos ir teismo valdios; 3) steigiamos tam tikros savivaldos institucijos; 4)
miestieiams suteikiamos tam tikros iskirtins ekonomins teiss tik jie gali profesionaliai
verstis amatais ir prekyba.
Lokacines privilegijas LDK miestams suteikdavo tik valdovas, tai jo prerogatyva. Pagal
Treij Lietuvos Statut bajorai ir Banyia galjo steigti miestus tik gavus didiojo
kunigaikio leidim. Valdovas leido lokacin privilegij, bendrais bruoais reglamentuojani
savivald, o savininkas jos pagrindu leido detalesn privilegij. Lokacini privilegij LDK
miestams ypatyb ta, kas jose labai maai paios Magdeburgo teiss. Privilegijos detaliai
reglamentavo tik miestiei prievoles ir savivaldos institucij rinkim tvark, jose nra
Magdeburgo civilins, baudiamosios, eimos teiss ar teismo proceso, taip pat nra nurodyti ir
altiniai, kuriuose galima rasti tos teiss. LDK Magdeburgo teiss tekstai nebuvo publikuojami,
miestieiai naudojosi lenkikomis j publikacijomis ir lenk teisinink mokslo darbais, kuriuose
buvo dstoma ir komentuojama Lenkijos miestuose tuomet galiojusi teis (Bartalamejis Groickis
ir Petras erbiius, 1558-1567 Krokuvoje, 1581 Lvove). ia yra pagrindas kalbti apie mokslo
doktrinos panaudojim visuomeniniams santykiams reguliuoti9. inoma, tai reikia, kad
9
Pagal H.Berman, ta teisini ini visuma, kuri sisavina teisininkai profesionalai, sudtingais, dialektiniais
ryiais yra susijusi su visais teisiniais institutais, kadangi, viena vertus, teisin literatra aprao iuos institutus, bet,
kita vertus, patys tie institutai, kurie kitaip bt isibarst ir nesutvarkyti, dabar konceptualizuojami ir
susisteminami, ir itaip transformuojami orientuojantis tai, kas apie juos kalbama moksliniuose veikaluose ir
auditorijose. Kitaip tariant, teis apima ne tik teisinius institutus, teisinius reikalavimus, teisinius sprendimus ir pan.,
bet ir tai, k apie iuos teisinius institutus, reikalavimus ir sprendimus sako teiss mokslininkai (neiskiriant ir
statym leidj, teisj ir kit pareign, progai pasitaikius pasireikiani kalbani ar raani kaip teiss
mokslininkai). Teis apima teiss moksl, kurio dka ji gali bti analizuojama ir vertinama. Kadangi Vakaruose
teis pasiymi autonomikumu kit socialini reikini atvilgiu, tai ir teiss mokslas suvokiamas kaip
14
Lietuv atjo lenkika Magdeburgo teiss versija, o tikra vokika Magdeburgo teis LDK
miestuose apskritai buvo maai inoma. Paioje Vokietijoje miestieiai siunt delegacijas
Magdeburg teisinms tekstams gauti, teisinms naujovms suinoti. Nra joki duomen, kad
taip buvo daroma LDK. Miestieiai perm i Magdeburgo teiss daugiausia teismo proceso ir
administracins teiss normas. Vietin teis buvo plaiai naudojama kiek ji neprietaravo miesto
savivaldos principams ir dvasiai (ne MT raidei). Ir visa ita teis buvo suvokiama kaip
Magdeburgo teis. ia mes vl matome LDK teiss lankstum naudojama prasta vakarietika
Magdeburgo teiss forma dedant j tinkam turin.
Dabartin teis siekia utikrinti mogaus teises ir laisves ir tam nustato detaliai
reglamentuotas procedras ir griet form (rinkim reglamentavimas su visais tais
paymjimais, sraais; teismo procesas su visais jo dokumentais; statymikas viso to
reguliavimas; konstitucijos keitimas). Visa tai padeda apsaugoti teises nuo paeidim ir atstatyti
paeistas teises. Bet visa tai turi ir neigiam pus toks reguliavimas yra pernelyg sustings ir
atsilieka nuo gyvenimo. Visos tos formos ir procedros tampa klitis, stabdo teiss raid.
Visuomens gyvenimas darosi vis spartesnis, teiskros subjektai turi tai atsivelgti, bet juos
saisto nustatytos formos ir procedros (kaip rezultatas, parlamentas priverstas priiminti po 2-3
tkstanius statym per metus ir po 40 per vien dien). Antroji, atvirkioji to paties medalio
pus. Ten, kur didel reikm turi teisinis precedentas ir normin sutartis, teisinis reguliavimas
autonomikas ne tik tikslij moksl, bet vis kit socialini ir humanitarini moksl, taip pat teologijos ir meno,
apskritai vis kit ini sistem atvilgiu. Per ilg laik teiss mokslas susiformavo udar ini apie teisinius
reikinius login sistem, operuojani svokomis ir kategorijomis, priklausaniomis ypatingam rinkiniui teiss
doktrinai.
Senovs Graikijoje profesionali teisinink, matyt, nebuvo, o Romoje teisininkai jau sudar gausi
socialin grup. Neturdami statym leidybos galios, Romos teisininkai teiss raid veik savo teorini ir praktini
ivad autoritetu. Teisinink veikla ypa plataus kuriamojo pobdio gavo principato laikotarpiu, kai jie m
daugiau apibendrinti teism praktik, sisteminti ir komentuoti teis, pltoti teiss doktrin. Romn teisininkai rado
bendriausias, abstrakiausias konkrei visuomens santyki formules, todl abstrakiai buvo ireiktos ir tuos
santykius reguliuojanios teiss normos. Jie mokjo aikiai ir tiksliai formuluoti konkreias ivadas, kartu stengsi
isaugoti sensias teisines formas, spausdami jas naujus reikinius. Romos teisininkai paliko daug veikal:
komentar, vadovli (institucij), susistemint teiss krini rinkini (digest). Teikiama Romos teisinink
darbams reikm ir didelis j krybinis produktyvumas kl sunkum praktiniams darbuotojams buvo sunku
susiorientuoti, kurio teisininko ir kuri mini reikjo laikytis tam tikru atveju, juo labiau, kad danai j nuomons
skyrsi. Mgindami sprsti i problem, imperatoriai kai kuriems teiss autoritetams oficialiai m teikti
pirmenyb. Svarbiausias iuo atvilgiu dokumentas buvo 426 metais imperatoriaus Valentiniano III duotas
nurodymas, tokia tvarka ivardijs penkis autoritetingiausius II-III a. teisininkus: Papinianas, Paulius, Ulpianas,
Gajus ir Modestinas. J nuomons buvo pripaintos autoritetingiausiomis ir gavo svarbaus teiss altinio reikm.
Pirmojo iame penketuke, Papiniano, teiginys laikytas nugaliniu bet kurio kito autoriaus teigin, bet nusileidianiu
bendram kit dviej teiginiui, taip pat privalomomis laikytos teisinink, kuriuos jie citavo savo ratuose, nuomons,
neprietaraujanios kurio nors i penki autoritet mintims.
Roman-german teiss tradicij daugiausia formavo ir jos raid kreip teiss mokslininkai. Atrad
Justiniano kompiliacij, jie atgaivino romn teis, pritaik prie visuomens poreiki, utikrino jos taikym, pradjo
dstyti j ir nuo to laiko takojo visuomens smon, tapo varomja ios teiss tradicijos jga. Tkstaniai i visos
Europos iaurs Italijos universitetus susirinkusi student, grdami savo kratus, parsive ne tik Corpus Juris
Civilis teis, bet ir savo mokytoj metodus ir idjas, taip pat sprendim primimo metodus, kai bylos sprendiamos
vadovaujantis abstrakiai suformuluoto, autoritetingo teksto formuluotmis (kurias turjo aikinti kaip tik ie teiss
inovai). Ilgalaik vidurami praktika, kuomet teisjai, susidr su sudtingomis bylomis, teiraudavosi profesori
nuomons, kai kur buvo institucionalizuota taip, kad pareigojanius byl sprendimus formuluodavo universitet
teiss fakultet profesoriai. Pavyzdiui, Vokietijoje nuo 1600 m. iki XIX a. teisjai sisdavo universitet teiss
fakultetus sunkesni byl apraus ir rmsi kolektyvine fakulteto nuomone (vadinamoji Aktenversendung praktika).
Ilgai neturint centralizuotos pasaulietins valdios ir unifikuotos teiss, universitet profesoriai tvirtino savo
pozicijas. Jie ir j studentai dirbo ne tik universitetuose, bet pasaulietinje ir banytinje administracijoje, jung
vietin teis su romn teise ir ja besiremianiu mokymu. is junginys tapo pamatu, ant kurio vliau iaugo visos
roman-german tradicijos atmainos ir variacijos. Bendras vis t, kurie moksi iaurs Italijoje, isimokslinimas
suteik bendr metodologij tolesniam nacionalins teiss vystymuisi. sigaljo bendra teiss ir raymo apie teis
form, bendra teisin kalba, bendri mokymo metodai.
15
lankstesnis, teiss raida spartesne. LDK buvo sukurtas kitoks teisinio reguliavimo modelis
(plaiai naudojamas teisinis paprotys; vlesnis norminis aktas nenaikina ankstesnio, kurio
galiojimas gali bti atgaivintas visa apimtimi arba i dalies; daug klausim paliekama pai
teiss subjekt diskrecijai; plati svetimos teiss recepcija ir plaios galimybs sukurti vietins ir
recepuotos teiss sintez). Atvirkioji io medalio pus palankios slygos korupcijai,
alikumui nagrinjant bylas, feodal savivalei. ios problemos nebuvo isprstos, veiksmingi
kontrols mechanizmai nebuvo sukurti (ko gero ne dl to, kad tai nemanomas dalykas, o dl
politini prieasi bajor kovos prie monarcho valdi).
Dauguma lokacini privilegij buvo ileista nuo XIV a. pabaigos iki XVII a. vidurio,
vliau buvo leidiamos daugiausia konfirmacins, t.y. savivald pagal Magdeburgo teis
patvirtinanios privilegijos. Dauguma miest turjo kelet privilegij, viena i kuri buvo
lokacin, o kitos konformacins (Jonikis gavo 7 konfirmacines privilegijas, Kdainiai 10).
Konformacins privilegijos ne tik atkartojo ankstesnes privilegijas, bet sankcionavo vykusius
pokyius, daugelis j buvo miestiei kovos u savo teises rezultatas, stiprino miesto savivald,
naikino jurisdikas, var miesto vaito teises tarybos naudai, atleisdavo miestieius nuo tam tikr
prievoli.
Konformacines privilegijas leido ne tik didysis kunigaiktis, bet ir miesto savininkas
feodalas. Miesto savininko ileisti aktai sudar vilkien teis (Willekor statutin teis
Magdeburge). Privaiuose miestuose susiklost lokikosios ir lenkikosios Magdeburgo teiss,
vietins paprotins ir vilkien teiss sintez (tai buvo vientisa teis, vadinama Magdeburgo arba
tiesiog miesto teise, o ne kelios kartu veikianios teiss).
Trei Magdeburgo teiss privilegij grup sudaro renovacins, t.y. Magdeburgo teis
atstatanios privilegijos. Iki 1791 m. toki privilegij buvo visai nedaug. Miestas galjo netekti
Magdeburgo teiss u miestiei neitikimyb valdovui, kaip sankcija u prievoli nevykdym
(Vitebskas neteko Magdeburgo teiss po masini neramum ir vyskupo nuudymo). 1776 m.
ATR seimas panaikino Magdeburgo teis nedideliuose valstybiniuose miestuose. Seimo nutarime
konstatuojama, kad Magdeburgo teiss neimanantys magistrato nariai neteisingai nagrinja
miestiei bylas, o patys miestieiai vietoj amat ir prekybos veriasi emdirbyste. Vadinasi,
Magdeburgo teiss vedimas nedav teigiamo rezultato ir ios teiss iems miestams nebereikia.
Tikra prieastis buvo kitokia noras paskirti miest gyventojams valstiei prievoles ir
mokesius, dalis kuri jo vietos administracijos naudai. Magdeburgo teis isaugojo tik 11
valstybini miest LDK teritorijoje ir daugiau kaip 100 miest Lenkijoje. 1791 m. Ketveri met
seimas prim Konstitucij, remiantis kuria buvo grinama Magdeburgo teis (nuo 1791 m.
lapkriio 9 d. iki 1792 m. birelio 26 d. i valdovo Stanislovo Augusto lokacines ir renovacines
privilegijas gavo 74 LDK miestai), taiau jau 1793 m. Gardino seimas panaikino Konstitucij ir
miest privilegijas.
Kai kurie stambs mistai turjo miesto statutus (Vilnius gavo tok statut 1551). Statutas
detaliai reglamentavo miesto savivald, teisingumo vykdym, finansus. Statut reng patys
miestieiai, imdami pavyzd i Krokuvos ir kit stambi Lenkijos miest, o tvirtino didysis
kunigaiktis ir i sankcija buvo apiforminama kaip privilegija.
Dar viena miest teiss akt ris buvo privilegijos amatinink cechams ir pirkli
bendrijoms, taip pat i profesini korporacij statutai. LDK miestuose didiojo kunigaikio
privilegijos cechams ir bendrijoms inomos nuo XV a. pabaigos. LDK nebuvo bendro statymo
dl cech ir bendrij. Privilegija sankcionavo tam tikro cecho ar bendrijos steigim ir suteikdavo
korporacijos nariams monopolin teis verstis iame mieste tam tikru amatu ar prekyba.
Privilegija buvo lakonika, statutas daug detalesnis, daugumai miestiei tai buvo svarbiausias
norminis teiss aktas. Jis sureguliavo ne tik gamybos ir vieojo gyvenimo santykius: nustat
nauj nari mokymo ir primimo korporacij slygas, darbo kokybs standartus, minimalias
kainas, reglamentavo administracijos rinkimus, gin nagrinjim. Statutas sureguliavo daugel
privataus gyvenimo klausim. I pradi statut tvirtino tik magistratas, bet nuo XVII a.
pirmosios puss korporacija dar gaudavo ir miesto savininko privilegij.
16
Ne visi miesto gyventojai buvo laikomi miestieiais ir ne visiems galiojo Magdeburgo
teis: bajorai, dvasininkai ir valstieiai gyveno mieste pagal savo luomo teis. Bet buvo ir toki
gyventoj, kuri teisin padtis buvo nustatoma ne pagal j priklausym tam tikram luomui, o
pagal j tautyb ar tikyb tai buvo ydai, totoriai, karaimai ir igonai (romai). Jie nepriklaus
jokiam luomui ir sudar atskirus visuomens sluoksnius. J teises ir pareigas nustat didiojo
kunigaikio privilegijos: vienos i pirmj buvo 1388 m. Vytauto privilegija Trak ir Bresto
ydams, 1389 m. Vytauto privilegija Gardino ydams, 1441 m. Kazimiero privilegija LDK
karaimams. Privilegijos suteik ioms socialinms grupms savivald, leido naudotis savo
dvasine teise, sureguliavo j santykius su kitais LDK gyventojais. Privilegijose ydams daug
prekybos, finans ir sutari teiss nuostat, o privilegijos totoriams daug dmesio skyr karo
tarnybos ir ems nuosavybs klausimams. Kai kuriuose miestuose ydams ir karaimams buvo
leista naudotis Magdeburgo teise, bet vis tiek jie turjo savo administracij, veikusi
nepriklausomai nuo magistrato.
Valstieiai per vis alies istorija negavo n vieno akto, pavadinto privilegija, bet visi
jiems skirti aktai buvo privilegijos ta prasme, kad skyr jiems ypatingas prievoles, pareigas ir tuo
atskyr juos nuo kit luom. ie aktai buvo instrukcijos valstybini dvar administracijai, 1557
m. Valak nuostatai, taip pat ratai tam tikro valsiaus gyventojams. Bet pagrindin valstieiams
skirt norm forma buvo teisinis paprotys. Norminiai teiss aktai reguliavo tik mokesi ir
prievoli atlikimo santykius, visa kita buvo paprotins teiss galiojimo sritis.
Kazimiero teisynas
Vienas domiausi LDK normini teiss akt yra Kazimiero teisynas. Jo originalas nra iliks,
yra tik XVI a. nuoraai. Jis pateko mokslin apyvart 1826 m., kai j pirm kart ileido VU
profesorius Ignas Danilaviius. Iki ms dien Teisynas buvo ileistas 15 kart, paskutinis
leidimas buvo 1967 m., kai pirm kart greta jo autentiko teksto buvo paskelbtas jo vertimas
lietuvi kalb. Pagal populiarum jis uim antr viet po Lietuvos Statut, nes 1)
mokslininkai laiko j pirmuoju bandymu kodifikuoti LDK teis; 2) ne visai aikios jo ileidimo
aplinkybs, jo adresatai, paskirtis, galiojimo teritorija, laikas, ir pagaliau vieta normini akt
sistemoje. Jis kelia daugiau klausim negu duoda atsakym. Teisynu j pavadino XIX a. rus
mokslininkai, lenkai j vadina statutu, XVI a. nuorauose vartojamas odis List (ratas), kaip
buvo pavadintas originalas neinoma. iuolaikinio teiss mokslo poiriu terminai teisynas
ir statutas netinka, nes tai stambs teiss norm rinkiniai arba kodeksai (1532 m. Karolinoje
yra 219 str.; Pirmajame Lietuvos Statute 282 str.; 1649 m. Soboro Statute 967 str.), o
Kazimiero teisyno apimtis vos 25 straipsniai ir preambul ( numeruotus straipsnius j suskirst
XIX a. mokslininkai). Tikri jo primimo metai nra nustatyti. Kadangi paiame Teisyne
teigiama, kad jis ileistas didiojo kunigaikio po pasitarimo su Pon tarybos nariais ir kitais
feodalais, spjama, kad tai vyko 1468 m. vasario mn. seime Vilniuje. Kadangi jis priimtas seime
ir jame yra 1447 m. ems privilegijos nuostat (dl tvoninio teismo), spjama, kad jis galiojo
visoje LDK (nors visi jo nuoraai buvo rasti LDK slav emse jie buvo traukti staiatiki
kanon teiss rinkinius, suraytus vienuolynuose). Spjama, kad jis galiojo iki 1529 m., kai
sigaliojo Pirmasis Lietuvos Statutas. Teisynas ir Pirmasis Lietuvos Statutas negaljo galioti
kartu, nes skirtingai reguliavo tuos paius santykius (pvz., pagal Teisyn dl priklausomo
valstieio neteist veiksm buvo galima kreiptis valstybin teism tik vien kart pareikalavus
i pono inagrinti byl, o pagal Pirmj Lietuvos Statut jau du kartus pareikalavus). Taiau
daugelis Pirmojo Lietuvos Statuto straipsni nenustat nieko naujo, o tik teisino nusistovjusi
praktik arba sankcionavo tam tikrus paproius, todl naujos normos galjo atsirasti ir istumti i
apyvartos Kazimiero teisyn anksiau negu buvo priimtas ir sigaliojo Pirmasis Lietuvos
Statutas. Kadangi iki iol nepavyko rasti ne vieno teismo sprendimo, priimto pagal Kazimiero
teisyn, arba kito dokumento, kuriame bt nuoroda Teisyn, galima net suabejoti dl Teisyno
galiojimo ar jis apskritai taikytas teism? Teisynas susideda daugiausia i baudiamosios teiss
ir baudiamojo proceso norm, ypatingas dmesys skiriamas kovai su vagystmis. Sprendiant i
17
turinio, Teisynas skirtas didiojo kunigaikio dvar administracijai ir bajorams-dvar
savininkams, kad jie vienodai teist priklausomus valstieius. 1447 m. ems privilegija suteik
visiems feodalams tvoninio teismo teis, o Teisynas, matyt, apibendrino ir teisino teism
praktik.
Lietuvos Statutai
Mokslinje literatroje Lietuvos Statutai vadinami feodalins teiss kodeksais, teisynais,
statym rinkiniais ir netgi statym svadais. iuolaikinio teiss mokslo poiriu tinka tik
pirmieji du terminai. Btinum kodifikuoti galiojani teis LDK bajorai suvok XV a. antrojoje
pusje, o pirmas dokumentas, kuriame idstytas ketinimas parengti Statut, buvo 1501 m.
vasario 16 d. Aleksandro privilegija Volyns emei (jos normos turjo galioti, kol bus priimtas
Statutas). Teiss kodifikavimo ir Statuto parengimo iniciatoriai buvo tarnybiniai bajorai jie
kovojo u vis bajor lygiateisikum ir velg Statut kaip svarbiausi lygiateisikumo
garantij vieai paskelbtas ir visiems inomas Statutas turjo neleisti stambiems feodalams
atgaivinti jiems naudingas normas. XV a. pabaigoje-XVI a. pradioje LDK jau buvo reikiamas
bendros kultros ir ratingumo lygis, teiss mokslo lygis ir teisin mediaga, kuriai reikjo
sisteminimo. Nesunku atskleisti prieast, dl kurios buvo pasirinktas btent kodifikavimas, o ne
inkorporavimas ar kompiliavimas - bajorai lauk i Statuto didels praktins naudos jis turjo
susidti tik i galiojanios teiss ir turjo bti patogus naudojimui. Statut turjo turti ant stalo
kiekvienas teisjas (anksiau to nebuvo) ir ne tik teisjas.
Visi trys Statutai buvo bajor teiss kodeksai ir galiojo visoje LDK (Lietuvos Statutais jie
vadinami pagal tradicij).
Pirmasis Lietuvos Statutas sigaliojo 1529 m. rugsjo 29 d. (iki tol norminio akto
sigaliojimo laikas nebuvo nustatomas precizikai. Taip pat svarbu, kad ia toks atidtas
sigaliojimas, nes Pirmasis Lietuvos Statutas priimtas sausio mn., reikjo palaukti, kol Statuto
tekstas pasieks visas LDK provincijas. Bajorai sutar, kad Pirmasis Lietuvos Statutas turi
sigalioti t pai dien visoje LDK, ir nuo to momento visiems btina vadovautis Statutu. Visa
tai buvo naujas dalykas LDK teisje, jis rodo pakankamai aukt teisins minties ir teisins
technikos lyg).
Pirmasis Lietuvos Statutas nebuvo ispausdintas, todl teismai ir kitos institucijos turjo
sigyti Statuto rankrat, t.y. reikjo nuo seimo priimto originalo nurayti. Spjama, kad i vis
provincij Vilni atvyko ratininkai, kurie ir atliko darb, gal bt juos atsive bajorai, seimo
dalyviai, nes tais laikais kiekvienas pareignas ir stambus feodalas turjo ratinink (tarn), kuris
tvark jo korespondencij. Vliau vietose ie nuoraai buvo kopijuojami emesnij pareign,
ir tokiu bdu per trump laik Pirmasis Lietuvos Statutas paplito visoje LDK. Toks Statuto
platinimas atleisdavo valstyb nuo ilaid, bet turjo vien rimt trkum nuoraai ir originalas
skyrsi, kartais net gerokai skyrsi. Vieni ratininkai, nors ir stengsi nenukrypti nuo originalo,
vis dlto dar klaid, o kiti savo pono nurodimu redagavo Statuto tekst, tais ir pild kai kuriuos
straipsnius. Kopijuodami tok ikreipt tekst ratininkai priddavo savo klaid, todl antros ir
treios eils nuoraai dar labiau skyrsi nuo originalo. Pirmojo Lietuvos Statuto originalas buvo
suraytas senja slav kalba (baltarusi, gud, rus), kuri buvo oficialioji (kanceliarin) LDK
kalba iki 1697, kai Coaequatio Iurium aktas ved lenk kalb. 1530 m. didiojo kunigaikio
sakymu Pirmasis Lietuvos Statutas buvo iverstas lotyn kalb, o vliau lenk kalb.
Antrojo ir Treiojo Lietuvos Statut originalai taip pat surayti slav kalba, o visi j lotyniki ir
lenkiki tekstai yra tik Statut vertimai. Pirmojo Lietuvos Statuto originalas nra iliks,
greiiausiai jis uvo XVI a. pabaigoje XVII pradioje. Iliko tik 7 nuoraai ir dviej nuora
kopijos (5 Lenkijoje, 1 Vokietijoje, 1 Maskvoje). Nuoraai nuo originalo vadinami originalo
archetipais, o nuoraai nuo archetip vadinami protografais. VU ir Lietuvos istorijos instituto
darbuotojai ityr visus 7 nuoraus ir atkr artimiausi neilikusiam originalui Statuto tekst.
Istoriografijoje toks mokslinink atkurtas tekstas vadinamas akademiniu.
18
Priimtas kaip LDK, o ne ATR, statymas, Treiasis Lietuvos Statutas prietaravo Liublino
unijos aktui, todl Lenkijos bajorija ne kart reikalavo atlikti LDK teiss revizij. 1592, 1594,
1609, 1611, 1613, 1633, 1635 m. buvo sudaromos komisijos Statutui taisyti. Susidjusios vien
tik i LDK atstov, ios komisijos nenorjo taisyti Statut Lenkijos bajor naudai. 1633 m.
seimas nustat Statuto taisymo tvark. Seimo konstitucija skelb, kad kai ateityje teisingumo
labui reiks taisyti Statut, tokias pataisas padarys paviet seimeliai arba bajor suvaiavimas ir
pateiks didiajam kunigaikiui, kuris pasilys seimui patvirtinti pataisas. XVII a. pabaigoje apie
LDK teiss revizij ir Statuto reform jau nekalbama. is klausimas vl kilo tik XVIII a.
antrojoje pusje, Stanislovo Augusto valdymo metais, bet jau visikai kitokiu kontekstu. 1776 m.
konfederacinis seimas Lenkijos atstov balsais nutar parengti bendr visai ATR kodeks ir
paved t darb buvusiam Lenkijos kancleriui A.Zamoiskiui. LDK paviet seimeliai 1778 m. ir
1780 m. pareigojo savo atstovus nepritarti Zamoiskio projektui. Antr kart bendro ATR
kodekso klausimas kilo 1791 m. pradioje Ketveri met seime. LDK atstovai pareikalavo
atskiro kodekso. Galutinai buvo sutarta sudaryti dvi komisijas dviem kodeksams Lenkijai ir
Lietuvai rengti. Bet is darbas nebuvo baigtas dl Ketveri met seimo reform panaikinimo ir
ATR lugimo.
LDK Seimo nutarimai ir Abiej Taut Respublikos Seimo konstitucijos. Generalini LDK
bajor suvaiavim ir generalini seimeli akt galiojimo problema
LDK seimo nutarimai (zemskije uchvaly ems nutarimai) ir ATR seimo konstitucijos turjo
toki pat teisin gali, koki turjo Lietuvos Statutas. I esms visi seimo nutarimai buvo Statuto
pataisos ar papildymai. Taiau pats Statuto tekstas nebuvo taisomas, o visos konstitucijos galiojo
kaip savarankiki norminiai teiss aktai. TLS publikacijose prie Statuto teksto buvo pridtos kai
kurios konstitucijos, bet taikant Statut reikjo perirti visas konstitucijas, nes ten galjo bti
norm, kitaip reguliuojani tam tikrus visuomeninius santykius. Bdavo, kad to nepadars
teismas taik nebegaliojani Statuto norm.
Konstitucijos primimo procedra skyrsi nuo dabartins statymo primimo procedros.
Nustatyta 1588 m. Zigmanto III karnacinio seimo konstitucijos ji buvo tokia: statym
iniciatyvos teis turjo paviet delegacijos, senatoriai, didysis kunigaiktis. Visi nutarimai buvo
suraomi vien konstitucija, kuri sigaliodavo kaip vientisas aktas. Konstitucijos projektas
turjo bti pasiraytas specialiai deleguot senatori ir bajor deputat atstov. Paskui jis buvo
perduodamas LDK ir LK kancleriams, kurie dar turjo duoti j perskaityti seime. Jei seimas
nepritar bent vienam nutarimui (liberum veto teis), tai stabd visos konstitucijos primim. Jei
seimas pritar konstitucijai, ji turjo bti suantspauduota LDK ir LK antspaudais (arba vienu
antspaudu, jei ji buvo skirta tik LDK ar LK). Konstitucija buvo skelbiama valdovo (ne seimo)
vardu. Kancleriai turjo isisti konstitucijos tekst visiems pavietams, kur ji buvo raom
ems ar pilies teismo knyg.
Vienos seimo konstitucijos buvo bendros visai Respublikai, kitos tik LDK ar Lenkijai.
LDK skirtos nuostatos pirm kart atskirai suraytos 1590 m., nuo 1607 m. jos buvo vadinamos
LDK konstitucijomis (atskiros LDK konstitucijos buvo leidiamos iki 1778 m.). LDK galiojo ir
bendros ATR konstitucijos. Kai kurios i i bendr konstitucij turjo pastab, kad LDK galios
tik esant tam tikrai slygai. Lenkijos atstovai seime danai taip formulavo vien tik Lenkijai
skirtus nutarimus, tarsi jie yra bendri ATR nutarimai, turintys galioti ir LDK. Todl buvo labai
svarbs LDK kanclerio paaikinimai, kuriuos jis isisdavo kartu su konstitucijos tekstu kam
pritar LDK atstovai ir kokios nuostatos i tikrj yra skirtos LDK.
Nuo 1576 m. konstitucijos buvo ispausdinamos, taiau tai dar ne valstybs institucijos,
o karaliaus galioti privats asmenys. Tokie privatiniai leidiniai danai buvo netiksls, juose
galima rasti kit institucij akt ir net norminio pobdio neturini dokument, tuo tarpu kai
kurie seimo nutarimai juos nebuvo traukti. Stambiausias seimo konstitucij rinkinys Volumina
Legum, kurio pirmas tomas pasirod 1732 m., taip pat buvo netikslus, nes jo sudarytojai
mediag pam ne i pirmini altini, bet i ankstesni publikacij.
19
Seimo konstitucijoms galima prilyginti generalini LDK bajor suvaiavim
nutarimus. Generaliniai suvaiavimai rinkosi ir dirbo pagal prast LDK seimo rinkim ir darbo
tvark. Pats toki suvaiavim egzistavimas prietaravo Liublino unijos aktui, o j nutarimai
neturjo turti teisins galios. Bet patys LDK bajorai laik juos LDK statymais, privalomais
visiems asmenims visoje LDK, ir Lenkijos bajorai buvo priversti su tuo taikintis. Tokios teisins
galios neturjo generalini LDK seimeli nutarimai, privalomi tik j dalyviams (pagal TLS
generaliniai seimeliai rinkosi dvi savaites prie didj seim tam, kad LDK paviet deputatai
suderint paviet instrukcijas ir preliminariai aptart ATR seimo darbotvarks klausimus. Kartais
teigiama, kad toki seimeli nutarimai buvo privalomi visiems, nes LDK kancleris
suantspauduodavo juos valstybiniu antspaudu. Taiau tai tik sipareigojimas laikytis tam tikros
pozicijos, politinis susitarimas).
Lenkijos Karalysts teiss galiojimo LDK problema
Teismai kartais susidurdavo su tokiais visuomeniniais santykiais, kuri nesureguliavo nei
Statutas, nei kokie kiti norminiai aktai, nei paprotin teis. Treiasis Lietuvos Statutas tokiais
atvejais leisdavo teisjams teisti pagal savo sin ir kitas krikionikas teises (IV, 54)10.
Kitos krikionikos teiss, tai kitose Europos alyse tuomet galiojusi bajor teis. LDK
bajorams tokia teis nebuvo svetima, jiems buvo svetima LDK miestiei arba LDK valstiei
teis, bet ne Pranczijos ar Lenkijos bajor teis. LDK bajor luomas buvo integruotas Europos
bajorij, ir visi bajorai krikionys laik save giminaiiais (luomin giminyst). Vienoje alyje
pripaintas bajoru asmuo buvo laikomas bajoru ir visose kitose Europos alyse. Treiasis
Lietuvos Statutas nereikalavo taikyti bajor atvilgiu pirmiausia Lenkijos, o ne kurios kitos
alies teis. Taiau Lenkijos teis buvo labiau inoma LDK, todl teisjams ji buvo tinkamesn,
j buvo lengviau taikyti. LDK bajorai nenorjo naudotis siauresnmis teismis negu naudojasi
Lenkijos bajorai. K turjo Lenkijos bajorai, t ir jie turjo gauti. Bajorai laik galiojaniomis
LDL tas Lenkijos teiss normas, kurios suteikdavo jiems papildom teisi, duodavo koki
pranaum kit sluoksni atvilgiu, leisdavo jiems apriboti didiojo kunigaikio valdi. Pvz.,
Lenkijoje nuo 1347 m. galiojo draudimas sisti bajor kariuomen u valstybs sien. LDK i
norma nebuvo oficialiai pripainta, bet bajorai laik j galiojania ir veik pagal j. LDK teism
praktikoje Lenkijos teiss normos buvo taikomos ir dl netvarkos publikuojant statymus.
Nesusigaud iuose dalykuose teismai sprsdavo bylas pagal bet koki tuos santykius
reguliuojani norm, atrast kuriame nors rinkinyje ar teismo knygoje. inoma, toks teismo
sprendimas galjo bti panaikintas nagrinjant byl apeliacijos tvarka auktesns instancijos
teisme, taiau sunku buvo rodyti, kad ta norma i tikrj buvo skirta tik Lenkijai. Tam tikros
Lenkijos teiss normos buvo taikomos teism dl alikumo ir piktnaudiavim nagrinjant
bylas. Apskritai nra pagrindo kalbti apie plai Lenkijos teiss recepcij LDK-tje.
SVETIMOS TEISS ALTINIAI OKUPUOTOJE LIETUVOJE 1795-1918 m.
Rusijos imperijos sudt inkorporuotose LDK emse rus teis sigaliojo ne i karto. Rus
valdia paliko galioti LDK teis, kurios vaidmuo reguliuojant visuomeninius santykius nuolat
majo, nes sigaliodavo vis daugiau Rusijos statym. Praktikai i karto nustojo galioti tos
teiss normos, kurios ribojo monarcho valdi, reguliavo Seimo darb, valstybs gynybos ir
saugumo klausimus. Jau XIX a. pradioje nustojo galioti LDK baudiamoji teis ir baudiamasis
procesas. Apskritai buvo keiiama vis pirma vieoji LDK teis, o privatin teis iki 1840 m.
buvo toleruojama rus valdios.
Bendri Rusijos imperijos statymai
10
Bt domu nustatyti, kaip is klausimas sprendiamas kanon teisje: Codex iuris canonici 20 straipsnyje
nustat, kad, nesant tinkam aiki norm, taikytin norm reikia ivesti remiantis analogija, bendraisiais teiss
principais, atsivelgiant kanonin teisingum, nuolat vyraujani doktrin ir Romos kurijos stili ir praktik.
20
XIX a. pirmojoje pusje Rusijos imperijoje labai intensyviai vyko teiss sisteminimo darbai.
1830 m. buvo ileistas Pilnas Rusijos imperijos statym rinkinys, kur chronologine tvarka
buvo sudti norminiai teiss aktai, ileisti nuo 1649 m. (nuo paskutins Rusijos teiss
kodifikacijos Soboro statuto) iki 1825 m. caro Nikolajaus I atjimo sost (apie 50 000 akt,
kuriuos pavyko rasti archyvuose, 40 tom teisins mediagos, per 1000 puslapi kiekvienas, ir 6
tomai rodykli). XIX a. pabaigoje- XX a. pradioje buvo ileisti Pilno rinkinio antrasis ir
treiasis leidiniai (antrasis papildomai apm 1825-1881 m., o treiasis iki 1917 m. imtinai).
Tai buvo didiausias Rusijos teiss inkorporavimo aktas.
Didel dauguma t akt jau buvo istorijos altiniai, o galiojanios normos buvo trauktos
Rusijos imperijos statym svad. Jis buvo paskelbtas 1832 m. ir sigaliojo 1835 m. sausio 1
d. (15 tom, nuo 1885 m. papildomas 16 tomas, daugiau negu 42 000 straipsni, suskirstyt
pagal teiss akas; buvo 1842, 1857, 1893 m. leidimai) tai buvo Rusijos teiss kodifikavimo
aktas. Svadas galiojo ir Lietuvoje nuo 1840 m.
I tomas pagrindiniai statymai ir valstybs staig nuostatai;
II tomas gubernij staigos;
III tomas civilin tarnyba;
IV tomas karo tarnyba ir kai kurios vietos savivaldos nustatomos prievols;
V tomas mokesiai ir rinkliavos;
VI tomas muitini statai;
VII tomas monet statai ir kai kurie valstybs monopoliai;
VIII tomas mik ir dvar statymai;
IX tomas luom statymai;
X tomas civiliniai ir ems matavimo statymai;
XI tomas bankai, kredito staigos, prekyba, pramon, amatai;
XII tomas statyba, transportas, kaim ir miest sutvarkymas;
XIII tomas moni aprpinimo, visuomens globos ir medicinos statymai;
XIV tomas nusikaltim prevencija, i dalies teismo procesas ir bausmi vykdymas;
XV tomas baudiamoji teis ir procesas;
XVI tomas teismo procesas.
Pabrtina Svado X tomo 1 dalis, pavadinta Civiliniai statymai (tarpukario
Lietuvoje kaip oficialus tekstas buvo naudojama paskutin 1914 m. X tomo laida). Susidjo i
keturi knyg:
1) dl eimos teisi ir pareig;
2) dl turtini teisi gijimo ir tvirtinimo apskritai;
3) dl turtini teisi gijimo ir tvirtinimo tvarkos;
4) dl sutartini prievoli.
Nors X tomui turjo takos 1804 m. Pranczijos CK, kokyb buvo prasta. Patys rusai ra
apie 1 dal: Joje visa ko yra, iskyrus civilin teis. M.Romeris ra: Tikra teiss karikatra.
Daug civilins teiss norm buvo kituose tomuose, pvz., valstiei ems nuosavyb buvo IX
tome. Apskritai mediaga buvo pasenusi, ypa XV tomas. Svadas buvo gerokai artimesnis 1794
m. Prs ems teisynui negu 1804 m. Pranczijos civiliniam kodeksui.
Rus teisininkai praktikai pareng ir 1885-1889 m. paskelb Civilini statym rinkin,
apimant atitinkamas Svado normas ir Svad nepatekusi mediag, suskirstyt 3 tomus.
Rusijoje buvo rengiamas CK Vokietijos 1896 m. CK pagrindu. Darbas i esms buvo baigtas
1906 m., bet dl vairi prieasi jis nebuvo patvirtintas.
Svado XV tomas buvo perirtas jau 1845 m. Buvo ileistas BK Kriminalini ir
taisomj bausmi statutas (Uloenije o nakazanijach ugolovnych i ispravitelnych), sigaliojs
1846 metais. 1864 m. i Statuto nauj statym Bausmi status (Ustav o nakazanijach) buvo
iskirti lengvesni nusikaltimai, dl kuri bylas nagrinti pavesta taikos teisjams, o likusioji dalis
buvo suredaguota, sutrumpinta ir 1866 m. pavadinta Bausmi statutu (Uloenije o
nakazanijach). Nuo 1869 m. galiojo Karo baudiamasis statutas. 1903 m. buvo patvirtinti
21
Baudiamieji nuostatai (Ugolovnoje uloenije), kuri sigaliojimas buvo atidtas neribotam
laikui, sigaliojo tik skirsniai dl valstybini ir religini nusikaltim. 1915-1918 m. vokieiai
Lietuvoje taik 1903 m. Baudiamuosius nuostatus, kuriuos ved visa apimtimi ir ivert
vokiei kalb. ie buvo panas 1871 m. Vokietijos BK.
Vietiniai Imperijos statymai
Pabaltijo gubernij (dabartin Estija ir Latvija) ir Vakar gubernij (kitaip Rusijos okupuot
ATR emi) vietin teis nebuvo traukta Piln Rinkin ir statym Svad, nes buvo nutarta
parengti atskiras tos teiss kodifikacijas - Pabaltijo gubernij vietos statym svad ir
Vakar gubernij vietos statym svad. Tai turjo bti savotiki Rusijos imperijos statym
svado priedai. Imperatoriaus kanceliarijos antrasis (teiss sisteminimo) skyrius paved parengti
VGVS Charkovo universiteto profesoriui (buvusiam VU profesoriui) Ignui Danilaviiui. 1833
m. VGVS projektas buvo perduotas Imperatoriaus kanceliarijos Antrojo skyriaus darbuotojams,
kurie j i dalies patais ir ivert j rus kalb (projektas buvo parengtas lenk kalba). Darbas
buvo baigtas 1837 m. Galutinis VGVS variantas turjo preambul ir 2070 paragraf. Jo normos
turjo nustatyti luom teisin padt, sureguliuoti civilinius santykius ir civilin proces. VGVS
turjo sigalioti 1839 m. sausio 1 d., bet nebuvo patvirtintas caro ir nesigaliojo, nes po 1831 m.
sukilimo daugelis auktj pareign ir valdaniojo sluoksnio nari nepalaik paios vietins
Vakar gubernij teiss egzistavimo idjos. 1840 m. birelio 25 d. imperatorius panaikino TLS ir
kitus vietinius statymus ir ved Vakar gubernijose bendr imperijos teis (tam tikros TLS
normos liko galioti tik ernigovo ir Poltavos gubernijose ir net buvo trauktos statym svado
X tom kaip t gubernij vietin teis). VGVS projektas tapo nebereikalingas ir buvo pamirtas.
1910 m. jis buvo ileistas Peterburge kaip svarbus Lietuvos teiss istorijos paminklas, skirtas
teiss istorikams.
Pabaltijo gubernijose istorikai susiklost labai sudtinga teisin sistema, orientuota
vokiei teiss doktrin, bet iai sistemai turjo didels takos ved ir lenk teis, taip pat
kanon ir romn teis. Rengiant Pabaltijo gubernij vietos statym svad pavyko surinkti
23 tomus vietins teisins mediagos, dalis kurios vliau atkrito, o likusios normos (4600
straipsni) sudar Svad. Projektas buvo parengtas vokiei kalba, ileistas rus kalba, vliau
vl iverstas vokiei kalb, bet oficialiu buvo laikomas tik rusikas tekstas. is svadas
susidjo i trij dali:
Pirmoji dalis Gubernij valdymo administracijos ir viet staigos (trumpas vadas ir 6
knygos, 1730 str.), taip pat i dalies reglamentavo Banyios institucij ir pasaulietini teism
veikl.
Antroji dalis statym apie luomus Pabaltijo gubernijose svadas (3 knygos, 1502
str.).
Treioji dalis Civiliniai statymai (vadas, 4 knygos, 4600 str.). Jos struktra panai
Rusijos imperijos statym svado X tomo 1 dalies struktr, o turiniui turjo takos romn
teis, kanon teis, 1804 m. Pranczijos CK, paprotin teis. Peterburgo universiteto prof.
S.V.Pachmanas ra, kad ia romn teiss daugiau negu kuriame kitame Vakar Europos CK.
Pagal mediagos dstymo stili ita dalis primena civilins teiss vadovl. Santykiai
reguliuojami labai detaliai, tiesa, yra daug kazuistini straipsni.
Pirmosios dvi dalys sigaliojo jau 1846 m., treioji 1865 m. Turjo bti dar dvi dalys,
skirtos civiliniam ir baudiamajam procesui, bet j nespjo parengti ir 1889 m. ved 1864 m.
bendr imperijos Teismo statut. Treioji dalis nuo 1921 m. galiojo tarpukario Lietuvoje
(Palangos valsiuje ir tam tikruose Zaras apskrities kaimuose).
Svetimos teiss altiniai Lietuvos Unemunje
Prsijos karalyst inkorporuotose Lietuvos emse vietins teiss galiojimas buvo nutrauktas
gerokai anksiau negu Rusijos okupuotose Lietuvos emse. Prsija baiminosi netekti okupuot
22
teritorij ir stengsi jas paversti nesiskirianiomis nuo kit savo provincij. Buvo vykdoma
Lietuvos emi suvokietinimo politika, visose staigose buvo vesta vokiei kalba. Nors
Prsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II adjo palikti galioti vietinius statymus ir netgi juos
susisteminti, jau nuo 1797 m. rugsjo 1 d. buvo vesti Prsijos statymai, svarbiausias i j buvo
Prs ems teisynas (pilnas pavadinimas 1794 m. Bendroji prs provincij ems teis).
Teisynas turjo per 19 tkstani neturini bendros numeracijos straipsni ir buvo stambiausias
to meto statym svadas. Teisynas susidjo i dviej dali. Pirmoji dalis buvo bendroji teis.
J sudar daiktin ir prievolin teis. Antroji dalis buvo specialioji teis. J sudar baudiamoji
teis, santuokos ir eimos teis, administracin teis ir kit teiss ak normos. statym leidjas
stengsi sureguliuoti visas manomas gyvenimo sritis ir atvejus, kiekvienam pilieiui nurodyti
valstybje jam skirt viet ir tokiu bdu utikrinti lygyb ir teisingum taip, kaip tai buvo
suprantama feodalinje visuomenje. mogaus elgesys buvo reguliuojamas iki pat smulkiausi
jo gyvenimo detali (pvz., kiek leidiama pakviesti svei ir kiek jie gali igerti alaus ar ko
stipresnio). Teismai privaljo tiksliai vykdyti statymus, jiems grasinant bauda buvo draudiama
aikinti statymus, taip pat kurti naujas normas. Vokiei kalba paraytas Teisynas okupuot
Lenkijos ir Lietuvos emi gyventojams kakodl buvo iverstas lotyn kalb, tik kai kurios
itraukos buvo parengtos lenk kalba. Lietuvos Unemunje taip pat galiojo Prsijos 1793 m.
Civilinio proceso statymas ir 1717 m. Baudiamojo proceso statymas (1805 m. buvo priimta
nauja io statymo redakcija).
Pranczai panaikino Prsijos teis ir grino senj teis, bet jau 1808 m. gegus 1 d.
buvo vestas 1804 m. Pranczijos CK. is kodeksas nebuvo oficialiai iverstas lenk kalb, bet
buvo daug neoficiali vertim. Kodeks sudar trumpas vadas ir 3 knygos, 2281 str. 1809 m.
gegus 1 d. buvo vestas 1808 m. Pranczijos Prekybos kodeksas. Rus valdia i pradi
panaikino abu kodeksus, bet paskui leido lenkams pataisyti CK. 1825 m. buvo ileistas Lenkijos
Karalysts CK (vietoj 1804 m. Pranczijos CK vado ir 1 knygos 1-515 str.). 1836 m.
Santuokos statymas, 1818 m. ir 1825 m. Hipotekos statymai daug k pakeit Pranczijos CK
(pvz., vietoj civilins metrikacijos vesta banytin). Tarpukario Lietuvos Unemunje galiojo
1804 m. CK 2 ir 3 knygos, kurioms kartu su kai kuriais kitais statymais, buvo neoficialiai
taikomas Napoleono kodekso pavadinimas. Lenkijos Karalysts statymai buvo leidiami lenk
ir rus kalbomis, tik po 1918 m. buvo veriami lietuvi kalb.
NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS TEISS ALTINIAI 1918-1940 m.
Konstitucijos ir konstituciniai aktai Lietuvos Valstybs teiss altini sistemoje
Svarbiausiu, pagrindiniu ir pirminiu tarpukario Lietuvos valstybs teiss altiniu, turjusiu
konstitucinio akto status, paprastai laikomas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimas,
i kurio seka visi konstituciniai aktai, laikinosios ir nuolatins konstitucijos, ir apskritai, visi
norminiai teiss aktai. Pagal klasikin konstitucins teiss doktrin, konstitucijas ir
konstitucinius aktus leidia politin tauta, turinti steigiamj valdi. Politin tauta savo
steigiamj valdi gyvendina tiesiogiai (betarpikai), pvz., referendumo bdu, arba per jos
paios irinkt institucij (Steigiamj Seim, Konstitucin Konvent ir pan.). Lietuvos Taryba,
kaip ir j irinkusi Vilniaus konferencija, nebuvo sudaryta visuotiniais ir laisvais rinkimais, todl,
neturdama tiesioginio ir tinkamai apiforminto tautos galiojimo, nelaik savs turinia teis
galutinai sprsti svarbiausius visuomens ir valstybs gyvenimo klausimus, ir 1918 m. vasario 16
d. Akte pabr, kad Lietuvos valstybs pagrindus ir santykius su kitomis valstybmis turi
nustatyti vis Lietuvos gyventoj demokratikai irinktas Steigiamasis Seimas. Savo teis kalbti
tautos vardu ir pradti valstybs atkrimo darb Lietuvos Taryba pagrind tuo, kad ji tomis
slygomis, vykstant karui ir okupacijai, buvo vienintel teista Lietuvos tautos atstovyb ir jos
valios reikja. Remdamasi ia nuostata, Valstybs Taryba ileido dar du konstitucinius aktus ir
tokiu bdu nustat laikinj santvark, kuri turjo egzistuoti iki Steigiamojo Seimo suaukimo.
1918 m. lapkriio 2 d. buvo priimti Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai
23
Dsniai (Taryba nesiryo priimti nors ir laikinj, bet vis tiek Konstitucij, tai Steigiamojo
Seimo prerogatyva). Literatroje tai pirma laikinoji konstitucija.
1919 m. balandio 4 d. Valstybs Taryba prim nauj ios Konstitucijos redakcij arba
nauj Konstitucij (?) iuo klausimu nra bendros nuomons. Argumentai u tai, kad ia tik
1918 m. Konstitucijos redakcija: 1) 1919 m. dokumentas odis od atkartoja 1918 m.
dokumento pavadinim ir daugum nuostat; 2) 1919 m. dokumente yra nuostat, kuri neturt
bti naujojoje Konstitucijoje, btent, preambul, kurioje deklaruojamas valstybs valdios
steigimas (valdia jau steigta, kam kartoti?), laikinai paliekami galioti prie kar galioj
statymai (vl beprasmikas kartojimas); 3) steigusi Prezidento institucij Taryba nepadar nieko
naujo, tik gyvendino 9 straipsn, pagal kur aukiausiosios valstybs institucijos kompetencija
pavedama Valstybs Tarybos Prezidiumui, kol nra specialiai tam reikalui steigtos institucijos.
Argumentai u tai, kad ia nauja Konstitucija: 1) 1918 m. Konstitucija buvo
parlamentin (Taryba ne tik leido statymus, jos Prezidiumas drauge su Ministr kabinetu vykd
statymus), o 1919 m. Konstitucija vyriausybin (prezidentas galjo neaukti Tarybos sesij ir
drauge su Ministr kabinetu leisti laikinuosius statymus, t.y. galjo apsieiti be Tarybos. Vadinasi
pasikeit konstitucijos esm, dvasia. I tikrj Tarybos sesijos nebuvo nuo 1919-04-16, kai
Prezidentas paleido XIV Tarybos sesij (ne Taryb, kurios paleisti negalima!), iki 1919-10-15,
kai prasidjo XV sesija; 2) pavadinimo ir daugumos nuostat atkartojimas pats savaime
nereikia, kad ia tas pats dokumentas 1928 m. Konstitucija taip pat atkartojo pavadinim ir
daugum 1922 m. konstitucijos nuostat, bet visi sutinka, kad tai nauja konstitucija; 3) jeigu
Taryba i tikrj norjo tik pataisyti ir papildyti Konstitucij, kodl ji prim konstitucij i
naujo, nes Laikinosios Vyriausybs iniose parayta: Lietuvos Valstybs Laikinosios
Konstitucijos Pamatiniai Dsniai. Treiuoju skaitymu Lietuvos Valstybs Tarybos priimti 1919
m. balandio 4 d. Visi Dsniai, o ne tam tikri straipsniai! Kai Valstybs Taryba i tikrj norjo
tik papildyti konstitucij, ji 1919 m. sausio 24 d. prim ir kovo 5 d. paskelb tik konstitucijos
papildym, o kai prireik pataisyti konstitucij, Valstybs Prezidentas 1919 m. lapkriio 17 d.
prim ir gruodio 2 d. paskelb konstitucijos 32 ir 33 paragraf pakeitimo statym.
Pagal 1918 m. Konstitucij pakviesti ministr pirminink, pavesti jam sudaryti Ministr
kabinet ir patvirtinti sudarytj turjo Valstybs Tarybos prezidiumas, ir tam reikjo vis trij jo
nari para. i konstitucin nuostata buvo rimta klitis veikti 1918 m. gruodio mn.
prasidjusi politin kriz. 1918 m. gruodio 29 d. laikratyje Lietuvos Aidas kartu su oficialiu
A.Voldemaro Ministr kabineto atsistatydinimu buvo paskelbtas Trij Prezidiumo
nutarimas, kuriame teigiama, kad aplinkybs laikinai neleidia Valstybs Tarybos prezidiumo
nariams drauge daryti valstybs gyvenimui reikaling valstybini akt, todl Prezidiumas
nutar, kad vieno bet kurio jo nario paraas prilyginamas vis trij nari paraams (pagal
princip visi u vien ir vienas u visus. Faktikai tai pirmoji Konstitucijos (jos 13 str.) pataisa.
Konstitucijos keitimui reikjo kvalifikuotos dviej tredali Valstybs Tarybos nari
bals daugumos. Prezidiumas apskritai neturjo teiss leisti nuolatinius ar laikinuosius statymus
ir net neturjo statym iniciatyvos teiss, todl Trij Prezidiumo nutarimas atrodo kaip
Konstitucijos paeidimas. 1919 m. sausio 23 d. Valstybs Taryba prim rezoliucij, kurioje
patvirtino nutarim post factum. Taiau i rezoliucija nebuvo statymas ir oficialiai i viso
nebuvo paskelbta. Tomis aplinkybmis Trij Prezidiumo nutarimas buvo labai reikalingas ir
suvaidino teigiam vaidmen, nes leido bent formaliai ivengti iurktaus Konstitucijos
paeidimo sudarant nauj Ministr kabinet, taip pat parod valdios siek laikytis teiss
princip, jei nra galimybs laikytis konkrei teiss norm. Praktikoje is dokumentas buvo
taikomas kaip Konstitucijos pataisa.
Literatroje nra bendros nuomons 1919 m. Pamatini Dsni sigaliojimo ir galiojimo
pasibaigimo klausimais. 1919 m. Pamatiniai Dsniai Laikinosios Vyriausybs iniuose nebuvo
paskelbti. Buvo tik trumpas informacinis praneimas, pasirods 1919-05-08. Jame nurodyta, kad
ie Pamatiniai Dsniai yra ispausdinti kaip broira. Toks atskiras leidinys buvo i tikrj, tik
neaik, kada jis pasirod (matyt, 1919-04-04 - 1919-05-08 laikotarpiu). Praktikoje 1919 m.
Pamatiniai Dsniai buvo taikomi nuo balandio 4 d., nes t dien buvo irinktas ir pradjo veikti
24
Valstybs prezidentas. Yra nuomon, kad 1919 m. Pamatiniai Dsniai galiojo iki 1920-06-12, kai
buvo paskelbta ir sigaliojo Steigiamojo Seimo priimta nauja laikinoji konstitucija. i mint tarsi
patvirtina 1919 m. Pamatini Dsni preambul, kurioje pasakyta, kad Valstybs Taryba steigia
valstybin valdi ios laikinosios konstitucijos pamatais iki Kuriamasis Seimas bus nusprends
Lietuvos Valstybs valdymo form ir konstitucij. Kiti mokslininkai, pvz., M.Romeris, teigia,
kad 1919 m. Pamatiniai Dsniai galiojo tik iki Steigiamojo Seimo suaukimo, t.y. iki 1920-0515, nes Steigiamasis Seimas teisikai ir faktikai i karto atstojo Valstybs Taryb ir visas kitas
valstybs institucijas, veikusias pagal 1919 m. Pamatinius Dsnius. Kitaip sakant, pats
Steigiamojo Seimo atsiradimo faktas panaikino1919 m. Pamatinius Dsnius. i mint patvirtina
ta aplinkyb, kad pirmajame Steigiamojo Seimo posdyje 1920-05-15 Valstybs Prezidentas
prane apie Valstybs Tarybos, Prezidento, Ministr kabineto, Valstybs kontrolieriaus ir
Vyriausiojo kariuomens vado atsistatydinim ir krato valdymo perdavim Steigiamajam
Seimui, o Steigiamojo Seimo pirmininkas (A.Stulginskis) Prezident (A.Smeton), ministr
pirminink, valstybs kontrolieri ir vyriausij kariuomens vad papra ir galiojo eiti savo
pareigas iki Steigiamasis Seimas nurodys, kam perduoti t pareig vykdym.
Susirinks pirmj savo posd 1920 m. gegus 15 d. Steigiamasis Seimas vienbalsiai
prim trump rezoliucij, kurioje Steigiamasis Seimas reikdamas Lietuvos moni vali
proklamuoja esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb, kaip demokratin respublik,
etnografinmis sienomis ir laisv nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis
valstybmis. Rezoliucija panai 1917 m. Vilniaus konferencijos politin rezoliucij, taip pat
1918 m. vasario 16-sios akt, bet tai nra trys nepriklausomybs deklaravimo aktai. Skirtumai
yra ie: 1) Vilniaus konferencijos rezoliucijoje suformuluotas udavinys atkurti nepriklausom
Lietuvos valstyb; vasario 16-tosios akte praneama, kad Lietuvos taryb pradjo valstybs
atkrimo darbus; Steigiamojo Seimo rezoliucijoje konstatuojama, kad udavinys yra isprstas
valstyb egzistuoja ir yra nepriklausoma. Tikslas procesas rezultatas. 2) Steigiamasis
Seimas paskelb rezoliucija visos Lietuvos tautos vardu, o Vilniaus konferencija ir Lietuvos
taryba kalbjo lietuvi tautos vardu, nes pasak M.Romerio, tomis slygomis tik lietuvi tauta
galjo atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb; 3) Steigiamasis Seimas galutinai apsisprend dl
valstybs formos demokratin respublika, kurios teritorija sutampa su etnografine Lietuva.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Atkuriamasis Seimas, priimdamas Akt dl Lietuvos
nepriklausomos valstybs atstatymo, pabrdamas atstatytos valstybs tstinum, rmsi vasario
16-sios ir 1920 m. gegus 15 d. aktais kaip niekada nenustojusiais teisins galios ir liekaniais
Lietuvos valstybs konstituciniu pamatu.
1920 m. birelio 2 d. Steigiamasis Seimas prim dar vien laikinj konstitucij
(pasirayta birelio 10 d., paskelbta birelio 12 d.). Taigi nuo gegus 15 d. iki birelio 12 d.
Lietuva gyveno be dokumento, kuris vadinasi konstitucija. inoma, konstitucija kaip tam tikra
norm visuma buvo. Nauja laikinoji konstitucija buvo priimta Steigiamojo Seimo siekiant
nustatyti kit valstybs institucij teisin status. Paties Steigiamojo Seimo teisinis statusas kilo
ne i konstitucijos, o i Lietuvos tautos. Steigiamoji valdia priklaus tautai, kuri gyvendino i
valdi per savo atstovus Steigiamajame Seime. Steigiamasis Seimas gavo galiojimus tiesiogiai
i tautos, o visos kitos institucijos gavo valdi i Steigiamojo Seimo. Visos kitos institucijos
buvo steigtoji valdia (statym leidiamoji, vykdomoji, teismin). Valdi padalijimo principas
negaliojo Steigiamojo Seimo atvilgiu jis turjo vis valdi, pats sprsdavo kiek teisi
perduoti kitoms institucijoms ir bet kuriuo momentu galjo tas teises susigrinti. Konstitucijoje
nebuvo nustatyta jos keitimo ar papildymo tvarka. Tai savaime seka i Steigiamojo Seimo
prigimties ir paskirties. Steigiamasis Seimas galjo keisti ir pildyti konstitucij bet kuriuo
momentu savo nuoira prisilaikant jo paties nustatytos procedros.
1922 m. rugpjio 1 d. Steigiamasis Seimas prim pirm nuolatin Lietuvos valstybs
konstitucij, kuri M.Romeris pavadino seimokratine, nes ji suteik pernelyg plaias teises
Seimui. Seimas ne tik leido statymus, ratifikavo tarptautines sutartis ir tvirtino valstybs
biudet (visa tai prastos parlamento funkcijos), bet dar rinko Respublikos prezident, galjo
paalinti j i pareig, prezidentui atsistatydinus arba mirus, j pavadavo Seimo pirmininkas,
25
Ministr kabintas privaljo turti Seimo pasitikjim (pareikus nepasitikjim privaljo
atsistatydinti), Seimas galjo ikelti baudiamj byl Prezidentui, ministrui pirmininkui,
ministrui (byl nagrinjo Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas). Sprendiant i it ir kai kuri kit
Konstitucijos nuostat statym vykdomoji valdia (Vyriausyb, susidjusi i Prezidento ir
Ministr kabineto) buvo pernelyg priklausoma nuo statym leidiamosios valdios (Seimo), o
tai nra itin geras dalykas.
Po 1926 m. gruodio 17 d. perversmo formaliai galiojo ta pati 1922 m. konstitucija ir
veik tos paios institucijos, bet j faktin padtis pasikeit. Valstybin valdia buvo
sukoncentruota Vyriausybs rankose, seimo vaidmuo buvo antraeilis, o 1927 m. balandio mn.
(12 d.) kilus konfliktui tarp seimo ir vyriausybs, seimas buvo paleistas prezidento, kuris
nepaskyr nauj seimo rinkim, kaip to reikalavo konstitucija. Tai rodo, kad perversmo
organizatoriai nesiskait su konstitucija ir faktikai jau buvo atsisak ios konstitucijos. Paleidus
seim, prasidjo diskusijos dl konstitucijos keitimo. Buvo svarstomas ir pagaliau atmestas kaip
pernelyg rizikingas paios konstitucijos nustatytas jos keitimo bdas, nes tam reikjo irinkti
seim, o valdantieji sluoksniai baiminosi pralaimti rinkimus. Vliau buvo atsisakyta
referendumo ir pagaliau buvo pasirinktas nesudtingas (net primityvus), bet maiausiai
rizikingas konstitucijos oktrojavimo bdas, kai konstitucij priima valstybs vadovas. Jis
bdingas monarchijoms, respublikose naudojamas retai. Konstitucija paskelbta 1928 m. gegus
25 d. Nauja konstitucija pakartojo daugum 1922 m. konstitucijos nuostat, o jos struktra pilnai
atitiko 1922 m. Konstitucijos struktr: preambul, 15 skirsni (j pavadinimai nepasikeit) ir
107 (buvo 108) straipsniai tai padaryta smoningai siekiant suklaidinti visuomen dl
konstitucijos esms. Svarbiausias ios konstitucijos bruoas buvo vykdomosios valdios,
pirmiausia prezidento, galios ipltimas ir autoritarinio valstybs valdymo tvirtinimas
(vykdomoji valdia nepriklausoma nuo seimo. Prezidentas renkamas ypating tautos atstov ir
negali bti paalintas i pareig. Jeigu jis negali eiti pareig, j pavaduoja ministras pirmininkas.
Pertraukos tarp seimo sesij metu Prezidentas gali leisti statymus, tvirtinti biudet, ratifikuoti
tarptautines sutartis, priirti Ministr kabinto darb, ikelti ministrui baudiamj byl,
suaukti ir paleisti seim. Prie prezidento veik patariamoji institucija - Valstybs taryba,
susidjusi i profesionali teisininkus, kuriuos skyr Prezidentas. Valstybs taryba reng statym
projektus, rpinosi kodifikavimu, teik ekspertines ivadas. Jos veikl sureguliavo 1928 m.
Valstybs tarybos statymas).
1928 m. Konstitucija galiojo iki 1938 m. gegus 12 d., kai buvo paskelbta ir sigaliojo
nauja Konstitucija. Ji buvo priimta seimo, nors pagal 1928 m. Konstitucij tai turjo bti
padaryta tautos referendumo bdu. 1938 m. Konstitucijos ypatumai: Valstybs interes
primatas; pabriamos pilieio pareigos valstybs atvilgiu (16 str. Pilieiui valstyb yra jo
paties buvimo pamatas, 17 str. Pilietis naudojasi savo laisve, nepaeisdamas kito teisi ir
visuomet atsimindamas savo pareigas valstybei). Atsisakyta valdi padalijimo principo (4 str.).
Prezidentas nebra Vyriausybs narys, Vyriausyb tik Ministr taryba. Seimas priima tik
statym projektus, juos tvirtina Prezidentas, kuris taip pat leidia statymus ir ratifikuoja
tarptautines sutartis pertraukos tarp Seimo sesij metu (1936-1940 47 % statym ileido pats
prezidentas, 53 % - prezidentas ir seimas drauge).
1938 m. Konstitucijos galiojimas buvo nutrauktas 1940 m. Soviet Sjungai okupavus
Lietuv ir atstatytas Laikinosios Lietuvos Vyriausybs 1941 metais. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos
Atkuriamasis Seimas prim statym Dl 1938 met gegus 12 dienos Lietuvos Konstitucijos
galiojimo atstatymo, kuriame pabr atkuriamos Lietuvos valstybs ir jos konstitucins
tvarkos tstinum, nutrauk 1978 m. Lietuvos TSR konstitucijos ir 1977 m. Soviet Sjungos
konstitucijos galiojim Lietuvos teritorijoje ir atnaujino 1938 m. Konstitucijos galiojim. Ji
galiojo labai trump laik, nes t pai dien Atkuriamasis Seimas prim statym Dl
Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo, kuriame paskelb 1938 m. Konstitucijos
galiojimo sustabdym ir Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo sigaliojim.
Konstituciniu aktu laikoma ir 1924 m. gegus 8 d. sudaryta Konvencija dl Klaipdos
teritorijos ir trys jos priedai, pirmas i j buvo Klaipdos teritorijos statutas. Konvencija buvo
26
ratifikuota Lietuvos seimo ir sigaliojo 1924 m. liepos 30 d. (apie Klaipdos krat, kaip apie
Lietuvos valstybs teritorijos dal buvo kalbama jau 1919 m. Steigiamojo Seimo rinkim
statyme).
Visos tarpukario Lietuvos konstitucijos tvirtino savo virenyb kitiems teiss altiniams.
Tik 1938 m. Konstitucijoje i nuostata tvirtinta tiesiogiai (106 str. statymai, kurie yra prieingi
Konstitucijai, neturi galios). Kitose konstitucijose i nuostata tvirtinta netiesiogiai iplaukia i
nuostatos, kad paliekami galioti statymai, galioj iki ios konstitucijos paskelbimo dienos, kiek
jie neprietarauja iai konstitucijai. Tokia nuostata yra ir 1938 m. Konstitucijoje, nes tarpukario
Lietuvoje statym leidjas vadovavosi klasikins konstitucins teiss doktrina, pagal kuri
konstitucija yra vis galiojani statym pagrindas ir iai konstitucijai nustojus galioti, visi
statymai savaime netenka teisins galios. Todl naujos konstitucijos leidjas, suinteresuotas
iuos statymus isaugoti, privalo juos i naujo sankcionuoti, atnaujinti j galiojim.
Rusijos imperijos, Lenkijos Karalysts ir Pabaltijo gubernij teiss altini galiojimas
Lietuvai atgavus nepriklausomyb
Lietuvos valstybingumo atkrimas suponavo minti, kad turi bti atkurta ir jos teis, taiau XX a.
pradioje buvo nemanoma mechanikai atkurti LDK teiss galiojim Lietuvoje. Luomin LDK
teis jau buvo atgyvenusi savo ami. Lietuvoje jau nebuvo teisini santyki, atsiradusi
Treiojo Lietuvos Statuto ar kurio kito LDK statymo pagrindu. Apie tai 1918 m. ruden spaudoje
ra A.Janulaitis. Buvo ir kita politin prieastis: santykiai su Lenkija ir Vakar valstybi
politika atkuriam Lietuvos ir Lenkijos valstybi atvilgiu. Greta kit variant usienio politikai
svarst ir tok atkurti sjungin Lietuvos ir Lenkijos valstyb (Abiej Taut Respublik).
Tokiomis slygomis LDK teiss atkrimas galjo bti interpretuotas kaip ne tik Treiojo
Lietuvos Statuto, bet ir Liublino unijos akto ar Ketveri met seimo konstitucijos atkrimas.
inoma, tai neatitiko Lietuvos tautos interes.
1918 m. ir 1919 m. Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai
(atitinkamai 24 ir 28 str.) nustat: Srityse, kuriose Lietuvos valstybs nra ileist nauj
statym, laikinai palieka tie, kurie yra buv prie kar (t.y. iki 1914-08-01). Vlesnse
konstitucijose kalbama apie galiojusius statymus apskritai, neskiriant nacionalini ir recepuot
statym. Paymtina, kad nacionalinei teisei buvo teikiama pirmenyb prie recepuot teis,
nes pagal Pamatinius Dsnius senieji statymai lieka galioti tiktai tose srityse, kuriuose nra
nauj statym, vadinasi, ten, kur tokie statymai yra ileisti, seni statymai savaime nustoja
galioti. Taigi seni statymai buvo paliekami galioti tik laikinai, kol nra atitinkam nacionalins
teiss altini. Tokiu bdu Pamatiniai Dsniai sankcionavo pereinamj laikotarp, kol
nacionaliniai statymai istums i apyvartos recepuotuosius. Paymtina, kad statym leidjas i
karto atsisak karo metu Lietuvoje galiojusi vokiei okupacins valdios ileist normini
akt.
Apskritai teiss recepcija nra unikalus reikinys, bet Lietuvoje ji turjo du ypatumus:
1) sankcionavus svetim teis, Lietuvoje buvo teisintas teiss partikuliarizmas. Iki
Pirmojo pasaulinio karo visa etnografins Lietuvos teritorija, iskyrus Klaipdos krat,
priklaus Rusijos imperijai. Rusijai priklaususioje Lietuvos dalyje susiformavo net 3 sritys su
skirtingais statymais: Vilniaus, Kauno ir i dalies Gardino gubernijoje galiojo bendra Rusijos
imperijos teis; Lietuvos Unemunje, kuri buvo Lenkijos karalysts Suvalk gubernijos
sudtyje, galiojo kai kurie Lenkijos karalysts statymai ir bendri Rusijos imperijos statymai;
Palangos valsiuje ir Zaras apskrities dalyje (ios teritorijos buvo Kuro gubernijos sudtyje)
galiojo Pabaltijo gubernij vietini statym svadas ir bendri Imperijos statymai.
Tarpukario Lietuvoje svarbiausiu civilins teiss altiniu tapo Rusijos imperijos statym
svado X tomo pirmoji dalis (naudota 1914 m. tomo laida, pats Svadas paskutin kart visa
apimtimi buvo oficialiai ileistas 1893 m.). Lietuvos Unemunje galiojo 1804 m. Pranczijos
civilinio kodekso II ir III knygos, 1808 m. Pranczijos prekybos kodeksas, 1818 m. Lenkijos
karalysts Nekilnojamojo turto nuosavybs teisi tvirtinimo statymas, 1825 m. Lenkijos
27
karalysts Privilegij ir hipotekos statymas, 1825 m. Lenkijos karalysts civilinis kodeksas,
1836 m. Lenkijos karalysts santuokos statymas. Palangos valsiuje ir nedidelje Zaras
apskrities dalyje galiojo 1864 m. Pabaltijo gubernij vietini statym svado treioji dalis su
vlesniais papildymais. Klaipdos krate galiojo 1896 m. Vokietijos Civilinis kodeksas, 1897 m.
Vokietijos Prekybos kodeksas, taip pat daugyb XIX a. pabaigos ir XX a. pradios Vokietijos ir
Prsijos civilins teiss altini: Vekseli statai, Verslo statai ir kt.
Pirmasis teisingumo ministras P.Leonas sil neatnaujinti vis rus okupacijos laikais
Lietuvoje galiojusi baudiamj statym, o palikti tik vien 1903 m. Baudiamj statut. Tai
tvirtino Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymas, bet i nuostata prietaravo 1918 m. Lietuvos
Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniams Dsniams. Partikuliarizmas buvo
sankcionuotas ir baudiamosios teiss srityje. Pagrindinis baudiamosios teiss altinis buvo
Rusijos imperijos 1903 m. Baudiamasis statutas (jame panaikintas 3 skyrius apie mait ir kai
kurie Konstitucijai prietarav straipsniai), galiojs visoje Lietuvos teritorijoje, iskyrus
Klaipdos krat, kuriame galiojo 1871 m. Vokietijos Baudiamasis kodeksas. Taip pat galiojo
Rusijos imperijos 1869 m. Karo baudiamasis statutas (iskyrus Klaipdos krat). Teismo
proces Lietuvoje reglamentavo Rusijos imperijos Civilinio proceso ir Baudiamojo proceso
statymai, kuri pagrind sudar 1864 m. Teismo statutas (nuo 1885 m. ie du statymai sudar
statym svado paskutin XVI tom). Pagal mintus statymus veik bendrosios kompetencijos
teismai, o kariniai teismai Lietuvoje veik pagal Rusijos imperijos 1869 m. Karo stat rinkinio
XXIV knyg. Klaipdos krate galiojo 1875 m. Vokietijos Civilinio proceso statai ir 1877 m.
Baudiamojo proceso statai.
2) bendra to meto specialist nuomone, recepuota teis Lietuvai visai netiko. ie
statymai buvo sukurti kitur ir buvo pritaikyti prie Lietuvoje egzistavusi visuomenini santyki.
Be to, j normos jau buvo pasenusios (sukurtos monarchijose, luomins visuomens slygomis,
kai dar nebuvo santyki dl radijo, automobili, lktuv ir pan.).
Taiau kitokio ieities tuomet tikrai nebuvo.
Visi itie statymai turjo galioti kiek jie neprietaravo Konstitucijai, taiau tarpukario
Lietuvoje nebuvo Konstitucinio teismo arba kokios kitos konstitucins prieiros institucijos.
Taip pat nebuvo parengtas ir tikslus sraas svetim statym, kurie pripastami atitinkaniais
Konstitucij, arba, atvirkiai, kurie laikomi jai prietaraujaniais. Vadinasi, sudting
klausim turjo sprsti paios tuos statymus taikanios institucijos. Lietuvos teisininkai taip pat
kritikavo Konstitucijos nuostat dl prie kar galiojusi statym galiojimo, nes buvo neaiku,
ar kalbama apie statymus, kurie Lietuvoje buvo paskelbti iki karo (t.y. iki 1914-08-01) ar iki
vokiei okupacijos pradios, t.y. iki 1915 m. rugpjio mn. 1919 m. Laikinasis Lietuvos
teism ir j darbo sutvarkymo statymas pareigojo teismus taikyti statymus, galiojusius rus
valdiai esant. Klausimas buvo labai aktualus, nes nuo 1914 m. rugpjio iki 1915 m. rugpjio
sigaliojo daug svarbi statym, pvz., dl karo buvo paskelbtas moratoriumas vekseli
protestams, buvo sustabdyti senaties terminai ir pan. i statymo nuostata nebuvo pataisyta ir
galiojo iki 1933 m. Naujame Teism santvarkos statyme ios nuostatos nra, bet tai nereikia,
kad klausimas buvo isprstas.
Recepuotos teiss novelizavimas ir normini akt lietuvinimas
Taikant recepuot teis kilo keletas problem. Pirma, institucijos ir pareignai neturjo statym
tekst. 1918 m. gruodio 10 d. Teisingumo ministro P.Leono sakyme (aplinkratyje),
adresuotame Lietuvos teismams, konstatuojama, kad ministerija negali greitai aprpinti teismus
statym tekstais, todl pataria patiems teism darbuotojams rpintis sigyti reikalingus statym
rinkinius. Antra, recepuotos teiss altiniuose buvo daug teisinio balasto Lietuvoje
negaliojani norm. Treia, svetim statym tekstuose nebuvo juos keiiani arba papildani
nacionalini Lietuvos statym ir statymus komentuojanios Vyriausiojo Lietuvos tribunolo
praktikos. Ketvirta, recepuotos teiss altini naudojim komplikavo tai, kad nebuvo oficiali j
tekst lietuvi kalba. Visi vertimai buvo privats, juos atliko teisininkai savo iniciatyva, savo
28
jgomis ir savo sskaita. Vertimo darbas daniausiai buvo atliekamas kiek tai manoma
krybikai, traukiant recepuotus statymus pagal nacionalinius statymus padarytus pakeitimus
ir iuos statymus paaikinani teism praktik, praleidiant Lietuvoje negaliojanias normas ir
redaguojant statymus tekstus (pakeiiant terminus Rusija, Rusijos valdinys terminais
Lietuva, Lietuvos pilietis ir pan.). Toks darbas, skirtas pritaikyti recepuot teis Lietuvos
slygomis buvo vadinamas svetim teiss altini adaptavimu Lietuvai arba tiesiog i altini
lietuvinimu. Neoficials svetim statym vertimai neturjo juridins galios, institucijos ir
pareignai negaljo oficialiai j taikyti, bet jie padjo teisininkams ir nespecialistams susipainti
su recepuota teise. lietuvi kalb buvo iversti daugiausia Rusijos imperijos statymai:
Civiliniai statymai (Rusijos imperijos statym svado X tomo pirma dalis), 1903 m.
Baudiamasis statutas, Baudiamojo ir Civilinio proceso statutai, karo baudiamasis statutas.
Lietuvos Unemunje galiojusi civilini statym vertimo lietuvi kalb nra. Yra ini, kad
ketvirtojo deimtmeio pabaigoje lietuvi kalb buvo iverstas Napoleono kodeksas, bet io
vertimo rankraio likimas, prasidjus soviet okupacijai, neinomas. Jokio dmesio nebuvo
skirta Pabaltijo gubernij vietini statym svadui, matyt dl to, kad svado treioji dalis
(Civiliniai statymai) galiojo tik Palangos valsiuje ir Zaras apskrities dalyje. Daugiausia
civilini statym vertim pasirod 1928-1933 metais. 1903 m. Baudiamasis statutas buvo
iverstas jau 1919 m., bet is vertimas buvo labai kritikuojamas specialist dl daugelio klaid ir
netikslum. Geresnis buvo 1930 m. vertimas, o geriausiu laikomas 1934 m. leidinys. Geriausi
Civilinio proceso statuto vertimai buvo paskelbti 1931 m. ir 1938 m., o Baudiamojo proceso
statuto 1930 m. ir 1933 metais. 1927-1935 m. lietuvi kalb buvo iversti svarbiausi
Klaipdos krate galioj statymai.
Nors recepuoti svetimi teiss altiniai buvo plaiai naudojami, prioritet Lietuvos
konstituciniai aktai vis dlto aikiai teik nacionaliniams altiniams, tarsi nustatydami
pereinamj laikotarp, per kur svetimi teiss aktai turjo bti palaipsniui panaikinti, itisai juos
pakeiiant nacionalins teiss aktais. Recepuot teis keiiantys nacionaliniai teiss aktai buvo
vadinami novelomis, o pats procesas recepuotos teiss novelizavimu (lot. novellae leges
nauji statymai). Nauji statymai turjo ne tik priderinti recepuot teis prie Lietuvos slyg, bet
ir sumainti, o pagaliau ir visai paalinti teiss partikuliarizm. Tai buvo labai aktualu ne tik
politiniu ar ekonominiu, bet ir teisiniu poiriu. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje galiojo
tiek bendrieji Rusijos imperijos statymai, tiek ir vietiniai Rusijos imperijos statymai (pvz.,
Lenkijos karalysts statymai buvo btent vietiniai Rusijos imperijos statymai). Taikant
bendruosius ir vietinius statymus kilo daug kolizij, kurios Rusijos imperijoje nekl dideli
problem, nes pirmenyb buvo teikiama bendriesiems statymams. Bet nepriklausomojo
Lietuvoje visos recepuotos teiss normos turjo visikai vienod teisin gali, todl kilo daug
sunkiai sprendiam kolizij. Bendra taisykl buvo tokia: vietiniai statymai buvo privalomi
visiems tam tikrojoje teritorijoje esantiems asmenims, o moni civilin bkl ir teisnum
reglamentuojantys statymai buvo privalomi tik j galiojimo teritorijoje gimusiems asmenims,
t.y. vietins kilms gyventojams nepriklausomai nuo j gyvenamosios vietos. Dl santuokos
gyvenamj viet pakeitusiems asmenims jau turjo bti taikoma nuolatins gyvenamosios vietos
teis. Nekilnojamojo turto teisinis reimas buvo reglamentuojamas jo buvimo vietos statymais.
Taigi kilnojamojo turto paveldjimas vyko pagal pdinio nuolatins gyvenamosios vietos
statymus, o nekilnojamojo turto pagal turto buvimo vietos statymus. Prievolinius santykius
reguliavo sutarties sudarymo ar teiss paeidimo vietoje galiojusios teiss normos. Sudarant
teiss aktus, reikjo laikytis formos, kuri nustat akto sudarymo vietoje galiojanti teis (visa tai
buvo bendros taisykls, gyvenime viskas buvo kur kas sudtingiau).
Teiss partikuliarizm tarpukario Lietuvoje buvo pavyk veikti tiek, kiek visuomeninius
santykius pradjo reguliuoti bendri Lietuvos statymai. Recepuotos teiss galiojimo sritis po
truput siaurjo. 1939 m. pabaigoje konstitucin santvarka, vietimo ir kultros reikalai buvo
reglamentuoti tik nacionaliniais statymais. Administraciniai santykiai buvo reguliuojami
daugiausia nacionaliniais statymais, bet galiojo ir keturi Rusijos statymai (statym svado
XIV, II, XI tomo 2 dalis). ems kio srityje visi statymai buvo nacionaliniai, bet krato kio
29
srityje liko 15 recepuot statym (Mik statutas Svado VIII t. 2 d., Statybos statutas
Svado XII t. 2 d. ir kt.). Civilinio ir baudiamojo proceso, civilins ir baudiamosios teiss
srityse buvo plaiai taikoma recepuota teis. Daug recepuot statym buvo religijos, darbo,
socialins apsaugos ir sveikatos, susisiekimo ir valstybs gynimo srityse.
Dauguma nauj nacionalini statym buvo skirta sureguliuoti naujus po 1918 m.
atsiradusius visuomeninius santykius. Nacionalini statym, naikinani tam tikr recepuot
statym normas, buvo apie 70. Bet gana daug recepuot statym savaime nustojo galios
likvidavus iais statymais reglamentuotas institucijas arba inykus atitinkamiems
visuomeniniams santykiams. Lietuvos statym leidjas, darydamas pakeitim recepuotuose
civiliniuose statymuose, daugiausia novelizavo rus statymus. Svado X tomo 1 dal keit ir
pild 12 nacionalini statym (1922 m. Civilini statym pakeitimo ir papildymo statymas,
1936 m. Ipotekos statymas jame net 400 straipsni, 1938 m. Vekseli statymas ir kt.).
Maiausiai novelizuotas liko Pabaltijo gubernij vietini statym svadas.
1903 m. Baudiamj statut keit ir pild 31 specialiai tam tikslui ileistas statymas, dar
daugiau baudiamosios teiss novel buvo kai kuriuose kituose Lietuvos statymuose. Jau iki
1925 m. buvo ileista per imt teiss akt, turjusi reikm baudiamajai teisei (pvz., 1919 m.
Ypatingi valstybs apsaugos statai). 24 nacionaliniai teiss aktai keit ir pild Civilinio proceso
statut ir 13 akt Baudiamojo proceso statut (t.y. XVI t. 1 dal).
Apskritai per vis Lietuvos nepriklausomybs laikotarp (1918-1940) nacionaliniai
statymai vienaip ar kitaip paveik daugum recepuot statym: vieni statymai buvo panaikinti,
kiti i dalies pakeisti arba papildyti (plaiau r.: J.Robinzonas. Lietuvos statymai. Sistemika
vis paskelbt ir galiojani statym, sakym, taisykli ir instrukcij apvalga. Kaunas, 1940;
Lietuvos novelos. Neoficialus leidinys. Sudar K. alkauskis, padedant J. erkniui ir V.
alkauskienei. Kaunas, 1935).
Lietuvai susigrinus Vilniaus krat, Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo vedamasis
statymas nustat: nuo 1939 m. spalio 27 d. sigalioja Lietuvos teiss normos, bet esamiems
santykiams privatins teiss srityje turi bti taikomos normos, pagal kurias tie santykiai atsirado.
Lietuvos teiss kodifikavimo ir inkorporavimo darbai
alinant partikuliarizm pati veiksmingiausia priemon yra kodifikavimas. Lietuvos teiss
kodifikavimo klausimas buvo keliamas jau 1919 m. Valstybs taryboje. Buvo nutarta, kad t
darb atliks Tarybos bendroji statym komisija, bet vliau Taryba perdav i funkcij Ministr
kabinetui ir, pasak M.Maksimaiio, tuo geri ketinimai ilgam baigsi. Aktyvi Lietuvos
teiskros institucij veikla dav gana daug teisins mediagos. Net teisininkams buvo sunku
orientuotis teiss altiniuose, recepuotuose ir nacionalinse. ie sunkumai turjo takos statym
leidjo darbo kokybei. Buvo atvej, kai kart panaikintas statymas buvo naikinamas dar kelis
kartus, arba kai buvo leidiami panaikinto statymo priedai ir pataisos, pvz., apie tai ra
K.alkauskis Lietuvos novel pratarmje. Anot K.alkauskio, kodifikavimas nereikia, kad
reikia visai atsisakyti vietins teiss vietin visuomenini santyki specifika liks, tai teks
atsivelgti.
1924 m. buvo svarstomas silymas iversti lietuvi kalb Rus imperijos statym
svad, traukiant naujus statymus ir praleidiant tai, kas Lietuvoje negalioja tai bt ne tik
teiss lietuvinimas, bet, tam tikra prasme, ir teiss kodifikavimas. Tai bt laikina priemon, kol
nra tikr nacionalini kodeks. A.Janulaitis kritikavo i idj, nes tai per brangu ir rezultatas
bt ne labai vertingas. Apskritai buvo daug diskusij spaudoje ir kitur, bet maai buvo atlikta
praktinio darbo.
1924 m. Seimas prim Teisingumo ministro tarybos statut. i Taryba turjo rpintis
kodifikavimu. Vienas i jos nari buvo profesorius K.alkauskis. jis pareng Lietuvos teiss
akt sutvarkymo program, pareng tam kelet statym projekt, kodifikavimo darbams
vadovauti sil steigti speciali institucij i Universiteto dstytoj, teismo ir advokatros
30
darbuotoj, taip pat atskiras komisijas kodeks projektams rengti. Pagrindinis tikslas buvo
unifikuoti (suvienodinti) teis ir galutinai atsisakyti svetimos recepuotos teiss. K.alkauskis
sil pasinaudoti kit ali kodeksais, sulietuvinti juos ir pritaikyti prie Lietuvos slyg, pvz., i
civilins teiss kodeks tinkamesnis bt 1912 m. veicarijos CK. K.alkauskis priekaitavo
Lietuvos politikams tuo, kad Lietuvoje per maai dmesio skiriama kodifikavimui. Kitose
Baltijos valstybse, taip pat Lenkijoje ir ekoslovakijoje, padtis buvo geresn: Estijoje ir
ekoslovakijoje pavyko priimti nacionalinius kodeksus; Latvijoje 1933 m. sigaliojo BK
iverstas, pataisytas ir papildytas Rusijos 1903 m. Baudiamasis statutas, taip pat CK iversta ir
pataisyta Pabaltijo gubernij vietini statym svado treioji dalis (Civiliniai statymai).
Lietuvoje tik 1928 m. steigus Valstybs taryb (patariamj institucij prie Valstybs
prezidento) jos veiklos program buvo trauktas ir kodifikavimas. Realiai darbas prasidjo 1937
m., kai buvo sudaryta speciali komisija Civiliniam kodeksui rengti, adjusi parengti grynai
lietuvik original kodeks per du metus [!]. Lietuvos CK buvo rengiamas pagal veicarijos CK
sistem panaudojant Rusijos imperijos statym svado X tomo 1 dal, Pabaltijo gubernij
vietini statym svado treij dal (Civiliniai statymai), Napoleono kodeks, Vokietijos
CK, Austrijos CK, Italijos CK, Latvijos CK, Brazilijos CK, taip pat kai kuri kodeks projektus
XIX a. pabaigos Rusijos CK projekt ir ekoslovakijos CK projekt ir kt. Iki 1940 m. vasaros
komisija spjo parengti CK skyrius, kur buvo prievolins teiss bendroji dalis, eimos ir globos
teis.
1938 m. ruden darb pradjo Baudiamojo kodekso rengimo komisija. BK buvo
rengiamas pagal Italijos ir veicarijos BK sistem panaudojant 1903 m. Baudiamj statut ir
kitus Lietuvoje galiojusius statymus. i komisija spjo parengti Bendrj dal (134 str.). kodeks
rengim nutrauk 1940 m. vasar prasidjusi okupacija.
Kyla klausimas dl prieasi:
Itekli stoka buvo pagrindin prieastis 1918-1928 metais, bet toliau pagrindine tapo
politinis veiksnys. 1927 m. pavasar paleidus Seim Lietuvoje buvo sugriautas normalus
teiskros mechanizmas, kurio pagrindinis elementas buvo kaip tik parlamentas. Valstybs
taryba negaljo dirbti kodifikavimo darbo, nes jos veikla buvo nukreipta einamuosius
klausimus, ji reng eilini statym projektus ir taip aptarnavo vyriausyb. Nebuvo kam dirbti
perspektyv darb. Kai kurie specialistai netiko politiniais sumetimais, nes buvo opozicini
partij atstovai. Taigi turimus iteklius valdia panaudojo nelabai racionaliai. Udavinys buvo
suformuluotas pernelyg ambicingai, neatsivelgus turimus iteklius, nes buvo ketinimas
parengti naujus grynai lietuvikus kodeksus. Vliau i Lietuvos emigrav teisininkai diskutavo
spaudoje ir prijo prie ivados, kad reikjo arba pasirinkti vien tinkamesn i Lietuvoje
galiojusi kodeks ir jo pagrindu parengti bendr visai Lietuvai kodeks, arba vesti tinkamesn
usienio kodeks, o valdia pasirinko ilgiausi ir sudtingiausi keli.
Emigrav ir itremti teisininkai neabejojo, kad Lietuvai pavyks susigrinti
nepriklausomyb, todl ne tik svajojo apie ateit, bet tarsi dl busimos Lietuvos teiss, kuri
galios pasibaigus okupacijai. Didel dauguma sutiko, kad Rusijos federacijos CK ir kiti 1940 m.
gruodio 1 d. vesti kodeksai Lietuvai netinka ir turi bti panaikinti kuo greiiau, dl j turinio
palikti j negalima net trumpam laikui. Dl baudiamosios teiss neturt bti dideli problem
kuri laik gali galioti 1903 m. Baudiamasis statutas, nors buvo pasilymas greitai parengti
nauj BK Lenkijos 1932 m. BK pagrindu. Sunkiausia problema buvo civilins teiss atkrimas
dl jos partikuliarizmo: btina atsisakyti bendro visai Lietuvai sovietinio CK, bet ar galima ir
manoma grinti keturis prie tai galiojusius kodeksus, grti prie partikuliarizmo? .Butkys
ra: Galvodami grti Lietuv, negalime tai daryti tuiomis rankomis, ir sil pasirinkti
vien usienio CK (geriau 1912 m. veicarijos), iversti, kiek pataisyti ir tuojau paskelbti
atkrus nepriklausomyb. Buvo siloma rengti Lietuvos CK 1900 m. Vokietijos CK pagrindu ir
paiekoti Valstybs tarybos rengto CK projekto, gal pavyko j isaugoti? (Deja, surasti projekto
nepavyko). Buvo siloma iversti kelet usienio CK ir isisti j tekst teisininkams, kad
atrinkt tinkamiausi. Buvo ir oponent, kurie teig, kad okupacijos metu visuomeniniais
santykiai Lietuvoje gerokai pasikeis. Nepriklausomyb atkrusi Lietuva bus jau ne tokia, kokia ji
31
buvo 1940 metais. Teks tai atsivelgti ir kur laik naudotis okupant sukurtais statymais, o
usienio kodeks vertimas ir taisymas beprasmikas, jie negals reguliuoti santyki Lietuvoje.
Buvo isakyta nuomon, kad apskritai parengti CK u Lietuvos rib nemanoma: valstyb per 20
met nesugebjo to atlikti, o kaip tai padarys keli teisininkai emigrantai ar tremtiniai? Buvo net
siloma grti prie Treiojo Lietuvos Statuto, bet tai buvo sutikta kaip tikra fantastika.
Kadangi nebuvo kodeks, labai aktualus buvo teiss akt inkorporavimas, paprastesnis
ir pigesnis negu kodifikavimas, teiss akt sisteminimo bdas. Tarpukario Lietuvoje darb
atliko teisininkai praktikai ir j darbo rezultatai buvo neoficials rinkiniai. Pirmasis rinkinys
pasirod jau 1922 m. J pareng Antanas Merkys (Lietuvos statymai. Sistematizuotas statym,
instrukcij ir sakym rinkinys). Po dviej met pasirod pirmasis ir vienintelis jo papildymas,
ileistas 1925 m. Klaipdoje. I viso rinkinyje buvo 524 aktai, paskelbti Vyriausybs iniose.
Kad bt patogiau naudotis, buvo atkartota Rusijos imperijos statym svado struktra 16
rinkinio skyri atitiko 16 Svado tom. A.Merkio sudarytas rinkinys greitai paseno ir prarado
praktin vert.
Svarbiausias privatus rinkinys buvo Kazio alkauskio Lietuvos novelos, ileistas
1935 m. Jo struktra buvo originali eios knygos pagal teiss akas: 1) valstybin, t.y.
konstitucin teis; 2) administracin teis; 3) finans teis; 4) privatin teis; 5) baudiamoji
teis; 6) teismo procesas (civilinis ir baudiamasis). I viso ten yra 895 aktai su pakeitimais ir
papildymais iki 1935 m. kovo 16 d., nurodant kiekvieno papildymo altin ir ibraukiant teisin
balast. K.alkauskis reng papildyt Lietuvos novel leidin, kurio iki okupacijos nespjo
ileisti, taip pat reng kelet maesni rinkini.
inomos ir dalykins inkorporacijos, skirtos tam tikroms teiss akoms: Z.Baleviiaus
Teism santvarkos statymas su pakeitimais ir papildymais..., V.Akelaiio statymai darbo
srityje... ir Darbo apsaugos statymai Lietuvoje ir kt. Visi jie buvo neoficials. Buvo ir vairi
staig ileist akt rinkiniai, pvz., Piliei apsaugos departamento aplinkrai rinkinys. 19181931 m. (Kaunas, 1931), Prekybos departamento 1926-1927 m. aplinkrai rinkinys
(kaunas, 1928). Buvo leidiami ir savivaldybi akt rinkiniai.
1996 m. ileisti Lietuvos valstybs teiss aktai. 1918-1940 m. faktikai yra mokslo ir
mokymo tikslais parengta chrestomatija. Joje surinkta 14 procent tais laikais ileist normini
akt, bet yra vertingi sraai ir rodykls.
Nacionaliniai Lietuvos norminiai teiss aktai; j primimo, paskelbimo ir sigaliojimo
tvarka. Tiesiogins demokratijos elementai statym leidyboje
Valstybs atkrimo metu statymams nustatyta tvarka priimti norminiai teiss aktai buvo
vadinami labai vairiai: Laikinasis statymas dl pilietybs, Ypatingi valstybs apsaugos
statai, Vilniaus universiteto statutas, Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos
Pamatiniai Dsniai, Leidim ginklams laikyti davimo taisykls, Slygos stoti Lietuvos
krato apsaug, Laikinasis Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymas. Kartais apskritai nebuvo
minima teiss akto ris: Pato tarifas, Seimo kanceliarijos etatai. ia reikia irti
primimo tvark statymai ar postatyminiai aktai. Kokiais klausimais turjo bti leidiami
statymai ir kokiais postatyminiai aktai, galima sprsti i Konstitucijos. Pvz., pagal 1922 m.
Konstitucij nustatant valstybs sienas, mokesius, reguliuojant pilietybs santykius ir t.t. turjo
bti leidiami statymai.
I pradi postatyminiai aktai taip pat neturjo nusistovjusi pavadinim: sakymai,
cirkuliarai (aplinkraiai), instrukcijos, taisykls, paaikinimai, slygos ir kt. Vliau nusistovjo
instrukcijos ir taisykls, ministr sakymai ir staig statutai.
Pirmieji norminiai teiss aktai buvo skelbiami laikratyje Lietuvos aidas, kuris buvo
leidiamas Vilniuje, ir tokio paskelbimo utekdavo aktui sigalioti. 1918 m. gruodio 29 d.
pasirod Laikinosios vyriausybs inios (LV), bet aktai buvo skelbiami ir Kauno laikratyje
Lietuva tokio paskelbimo taip pat pakakdavo (daug akt buvo paskelbta ir Lietuvoje, ir
Laikinosios vyriausybs iniose). Kartais aktai buvo leidiami kaip broiros (pvz., 1918 m.
32
Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai). Nuo 1920 m. 38 numerio
Laikinosios vyriausybs inios buvo vadinamos Vyriausybs iniomis.
1920-1923 m. (t.y. nuo 1920 m. Konstitucijos iki 1923 m. gruodio 5 d. priimto
statym skelbimo tvarkos ir j siteisjimo statymo) visi statymai ir pati Konstitucija
gyja galios nuo paskelbimo dienos Vyriausybs organe. Pagal 1923 m. statym statymas,
jei jame nenurodyta kitaip, paskelbtas pradeda veikti keturiolikt dien ir i tvarka galiojo
iki pat 1940 m. okupacijos. 1923-1940 m. statymo paskelbimo diena buvo Vyriausybs
iniose nurodyta data, nors kartais Vyriausybs inios buvo leidiamos vliau nei jose
nurodyta. Paiame statyme galjo bti nustatyta kitokia jo sigaliojimo data, pvz., Teism
santvarkos statymas, paskelbtas 1933 m. liepos 11 d., sigaliojo rugsjo 15 d.
Tarptautini sutari, paproi, teism praktikos ir mokslo doktrinos, kaip teiss altini,
problema
N viena Lietuvos Konstitucija tiesiogiai nenustat tarptautini sutari ir nacionalins
teiss santykio, taiau visose Konstitucijose tarptautins sutartys buvo bent prilyginamos
statymams. Jos buvo ratifikuojamos ir skelbiamos Vyriausybs iniose.
Rusijos imperijoje paproiai buvo plaiai naudojami: pvz., nekrikioni santuoka
sudaroma pagal paproius (statym svado X t. 1 d. 90 str.), pagal paproius galima aikinti
netiksliai suformuluot sutarties slyg (1539 str.), teismams buvo leista sprsti pagal paproius
esant teiss spragai ir t.t. Lietuvoje ios normos galiojo, todl galiojo ir paproiai. 1927 m.
Lietuvos Vyriausiasis tribunolas oficialiai pripaino paprot teiss altiniu ten, kur statymai
leido galioti paproiams. K.alkauskis taip pat paymjo, kad paproiai galioja ir ten, kur yra
spraga. Teismai galjo, bet neprivaljo taikyti paproius, o alys byloje galjo remtis, bet
neprivaljo reikalauti sprsti pagal paproius. Jei alys nereikalavo taikyti, tai teismas galjo ir
netaikyti paproi.
statym leidjas siaurino paproi galiojimo sfer, pvz., 1922 m. statymas panaikino
Rusijos imperijos statym svado norm, pagal kuri valstiei nuosavybs paveldjimo bylas
buvo galima sprsti pagal vietos paproius, o Lietuvos Vyriausiasis tribunolas 1930 m. iaikino,
kad pagal paproius galima sprsti valstiei nuosavybs paveldjimo bylas jei santykiai
susiklost iki 1922 m. statymo sigaliojimo.
Teismo precedento klausimu Rusijos imperijoje buvo tokia praktika: Senato sprendimai
laikomi privalomais kitiems teismams. Lietuvoje toki pat reikm turjo Lietuvos Vyriausiojo
tribunolo kasaciniai sprendimai ir teiss norm iaikinimai. Formaliu teisiniu poiriu tai
nebuvo tvirtinta statymu, bet tai ir neprietaravo Konstitucijai. Lietuvos Vyriausiojo tribunolo
praktika buvo skelbiama kaip Teisinink draugijos urnalo Teis priedas, taip pat buvo
specials praktikos rinkiniai.
TEISS ALTINIAI LIETUVOJE OKUPACIJ LAIKOTARPIU (1940 - 1990)
Prosovietins Justo Paleckio vyriausybs 1940 m. rugsjo 10 d. buvo ileistas paskutinis
Vyriausybs ini 730 numeris; jame paskelbta Liaudies seimo rugpjio 25 d. priimta
LTSR Konstitucija ir seimo nutarimas pasiskelbti LTSR Aukiausija taryba. iems aktams
buvo suteikti atitinkamai 5997 ir 5998 numeriai.
Iki 1940 m. pabaigos buvo panaikintos visos nepriklausomybs laik valstybs
institucijos, diegta sovietin politin ir teisin sistema. Pagal Lietuvos TSR Aukiausiosios
tarybos Prezidiumo sak nuo 1940 m. gruodio 1 d. Lietuvos teritorijoje laikinai sigaliojo
1922-1926 m. Rusijos federacijos (RSFSR) CK, CPK, Darbo statym kodeksas, BK, BPK bei
Santuokos, eimos ir globos statym kodeksas. Nuo tada teismo sprendimai civilinse bylose
buvo vykdomi tik perirti pagal nauj kodeks ir pripainti vykdytinais. Taip pat nustatyta, kad
iki 1940 m. liepos 21 d. isprstos baudiamosios bylos, jei j nuosprendiai dar nra vykdyti,
turi bti persprstos pagal RSFSR BK (paymtina, pagal kodeks imta bausti u veikas,
33
padarytas nepriklausomoje Lietuvoje, net tuo atveju, jei tos veikos nepriklausomybes laikais
nebuvo laikomos nusikalstamomis).
1941 m. birelio 23 d. sukilliams umus svarbiausias staigas, 1938 m. Lietuvos
Konstitucijos pagrindu buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas. 1941 m. liepos 2 d. Laikinojo
Lietuvos Ministr kabineto nutarimu buvo panaikinti sovietins okupacijos metu vesti
statymai ir atkurti Lietuvos Respublikos statymai, galioj iki 1940 m. birelio 15 d.
Lietuvos Respublikos statymai su kai kuriomis naci okupacins valdios nustatytomis
iimtimis galiojo iki pat antrosios sovietins okupacijos pradios.
1944 m. vasar sovietinms ginkluotosioms pajgoms sugrus Lietuv, buvo atkurtas
1940 m. LTSR konstitucijos, RSFSR kodeks ir kit sovietini statym galiojimas. ie buvo
toliau keiiami ir papildomi LTSR Aukiausiosios tarybos ir jos Prezidiumo aktais. TSRS
Aukiausioji taryba 1958 m. patvirtino Soviet Sjungos ir sjungini respublik baudiamj
statym pagrindus ir baudiamojo proceso pagrindus, 1961 m. civilini statym
pagrindus ir civilinio proceso pagrindus, 1970 m. darbo statym pagrindus, remiantis
kuriais buvo priimti atitinkami LTSR kodeksai (1961 m. BK, 1964 m. CK ir t.t.).
Socialistins teiss tradicija formavosi neabejotinai veikiama roman-german teiss
tradicijos, perimdama pagrindines romn civilins teiss idjas ir principus, o vliau ir i
Pranczijos, Vokietijos ir kit Vakar Europos ali atjusi kodifikacijos idj. Taiau
socialistins teiss tradicijos, ms manymu, negalima laikyti Vakar teiss tradicijos atmaina 11
vis pirma dl pernelyg akivaizdaus teiss pajungimo politiniams interesams (jau pats ios
tradicijos pavadinimas rodo glaud teiss ry su politika), taip pat dl jos raidos, kai remiantis
teise buvo bandoma vykdyti ekonomin ir socialin revoliucij. I tikrj socialistins teiss
raida nesek paskui visuomens raid, bet ja buvo bandoma i raid nulemti; socialistin teis
neutikrino socialini ryi stabilumo, bet ja buvo siekiama prisidti prie naujo tipo
visuomens krimo. Profesorius E.Kris trumpai apibdino socialistins teiss tradicij kaip
etatizmo (valstybs primato prie teis pripainimo) ir pozityvizmo (nepripainimo jokios kitos
teiss, iskyrus valstybs sukurtosios) samplaik 12. Valstyb ia suvokiama kaip priemon
visuomenei valdyti, o teis tik kaip valstybs nustatyt ar sankcionuot elgesio taisykli
sistema. Pagrindiniu teiss altiniu laikomas statymas, o teiss krju statym leidybos
institucija (daniausiai parlamentas). Teism precedentai nepripastami (arba pripastami labai
ribotai) teiss altiniais. Teismai apibdinami kaip valstybs (ne visuomens) institucijos,
taikanios teis ir taip vykdanios teisingum. Dar vienas ios teiss tradicijos bruoas, skiriantis
j nuo Vakar teiss tradicijos, yra su jos etatistiniu pobdiu susijs teiss paternalizmas
imperatyvi nuostata, kad per teis valstyb nurodo savo pilieiams j galimo, o kartais ir i j
reikalaujamo, elgesio variantus. Btent socialistins teiss paternalizmas, sitvirtins ir
profesionali teisinink, ir masinje teisinje smonje, lemia tai, kad viena i pagrindini teiss
funkcij laikoma vadinamoji aukljamoji funkcija mintis i esms svetima tiek anglosaks,
tiek roman-german teiss tradicijoms13. Manytume, ia idstyt poymi pakanka tam, kad
11
1993 m., kai Lietuvoje pasirod pirmoji lyginamosios teistyros knyga (iversta i angl kalbos Glendon M.A.,
Gordon M.W., Osakwe C. monografija Vakar teiss tradicijos) dar buvo aktualu kalbti apie socialistins teiss
tradicij (mintos knygos autoriai nagrinjo j kaip trei stambi Vakar teiss tradicijos atmain, nors paymjo,
kad tai nra tipika Vakar teiss tradicijos apraika [p. 9-11]. K tik isilaisvinusiose alyse teisin sistema i esms
nesiskyr nuo tos, kuri prie penket deimtmei joms primet Soviet Sjunga. Tuomet tokia primesta teisin
sistema dominavo ir kai kuriose Afrikos, Azijos ir Lotyn Amerikos valstybse. Dabar Europoje tik Baltarusija lieka
itikima iai teiss tradicijai (vis pirma dl joje sigaljusio autoritarinio valstybinio reimo). Kitos rytus nuo
Europos Sjungos esanios alys demonstruoja ketinimus ir deda tam tikras (Ukraina ir Gruzija net reikmingas)
pastangas integruotis Vakar teisin erdv (tiksliau tariant roman-german teisin erdv). Afrikoje, Azijoje ir
Lotyn Amerikoje likusi prokomunistini reim palaikymo vargu ar pakaks socialistins teiss tradicijai
igyventi. Jos epocha baigiasi ir netrukus jai bus skirta vietos tik teiss istorik veikaluose.
12
Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija // Glendon M.A., Gordon M.W.,
Osakwe C. Vakar teiss tradicijos / I angl kalbos vert E.Kris, A.Povilinas, V.Povilinien. Vilnius: Pradai,
1993, p. XVII, XIX.
13
Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija // Glendon M.A., Gordon M.W.,
Osakwe C. Vakar teiss tradicijos / I angl kalbos vert E.Kris, A.Povilinas, V.Povilinien. Vilnius: Pradai,
34
socialistin teis bt eliminuota i Vakar teiss tradicijos ir priskirta ideologizuotos teiss
tradicijai.
1949 m. susikrs Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis (LLKS) politinmis ir karinmis
priemonmis vykd pasiprieinim ir kovojo u Lietuvos ilaisvinim. LLKS Taryba
vienintel teista valdia okupuotos Lietuvos teritorijoje 1949 m. vasario 16 d. prim
deklaracij, kurioje numatyta, atkrus nepriklausomyb, kol bus irinktas naujas Seimas
ir priimta nauja Konstitucija, vadovautis 1922 m. Konstitucija. ios deklaracijos reikm
Lietuvos valstybs tstinumui vertino Lietuvos Respublikos Seimas, 1999 m. sausio 12 d.
priimdamas statym Dl Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d.
deklaracijos, kuriuo paskelb i deklaracij Lietuvos valstybs teiss aktu.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.
Panaudota literatra:
Andriulis V., Maksimaitis M., Pakalnikis V., Pekaitis J. S., enaviius A. Lietuvos teiss istorija. Vilnius:
Justitia, 2002
Baudiamojo proceso statymas su komentarais. Red. M. Kavolis. Kaunas, 1933.
Berman H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis / I angl kalbos vert A.liogeris.
Vilnius: Pradai, 1999.
Civilinio proceso statymas su pridedamaisiais statymais, Vyr. tribunolo iaikinimais ir dalykine rodykle odynliu. Spaudai paruo J. Viskanta. Kaunas, 1931.
Galginaitis J. Teisin sistema ir pagrindins jos subsistemos kaip lyginamosios teistyros objektas // Teis.
2002. T. 44.
Glendon M.A., Gordon M.W., Osakwe C. Vakar teiss tradicijos / I angl kalbos vert E.Kris,
A.Povilinas, V.Povilinien. Vilnius: Pradai, 1993.
I Lietuvos teiss ir valstybs istorijos. Straipsni ir mokslini darb itraukos. Vilnius: Lietuvos teiss
universiteto Leidybos centras. 2001.
Jablonskis K. Istorija ir jos altiniai. Vilnius: Mokslas, 1979.
Janulaitis A. Unemun po Prsais (1795 - 1807): istorinis teiss ir politikos tyrinjimas. Kaunas, 1928.
Kavolis M., Bieliackinas S. Baudiamasis Statutas su papildomais baudiamaisiais statymais ir
komentarais. Kaunas, 1934.
Kazimiero teisynas (1468 m.). Spaudai pareng J. Jurginis. Vilnius: Mintis, 1967.
Lietuvos novelos. Neoficialus leidinys. Sudar K. alkauskis, padedant J. erkniui ir V. alkauskienei.
Kaunas, 1935.
Lietuvos valstybs teiss aktai (1918 02 16 1940 06 15). Pareng V. Andriulis, R. Mockeviius, V.
Valeckait. Vilnius, 1996.
Machovenko J. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts srii privilegijos kaip teiss altiniai // Lietuvos
teiss tradicijos. Vilnius: Justitia, 1997.
Machovenko J. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss altiniai. Vilnius: Justitia, 2000.
Machovenko J. XIII-XX a. Lietuvos teisins sistemos istorija. Habilitacijos procedrai teikiam mokslo
darb apvalga. Socialiniai mokslai, teis (01S). Vilnius, 2009.
Maksimaitis M. Lietuvos Statutas kairiakrantje Ukrainoje // Teis. 2000. T. 37.
Maksimaitis M. Lietuvos teiss altiniai 1918 1940 metais. Vilnius: Justitia. 2001.
Maksimaitis M. Lietuvos valstybs konstitucij istorija: XX a. pirmoji pus. Vilnius, 2005.
Maksimaitis M. Nacionalins ir perimtosios teiss koegzistencijos principai tarpukario Lietuvoje //
Lietuvos teiss tradicijos. Vilnius: Justitia, 1997.
Maksimaitis M. Pabaltijo gubernij vietini statym svadas // Teis. 2000. T. 34.
Maksimaitis M. Teiss altini vairov Klaipdos krate // Teis. 1995. T. 29.
Maksimaitis M. Usienio teiss istorija. Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Justitia. 2002.
Maksimaitis M., Vanseviius S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius. 1997.
Riomeris M. Lietuvos konstitucins teiss paskaitos. Vilnius, 1990.
alkauskis K. Civiliniai statymai (X tomo I dalis). Neoficialus leidimas. Kaunas, 1933.
apoka A. Gegus 3 d. Konstitucija ir Lietuva. Kaunas, 1940.
apoka A. Lietuva ir Lenkija po 1569 met Liublino unijos: J valstybini santyki bruoai. Kaunas, 1938.
Vaivila A. Teiss teorija. Vadovlis. Vilnius: Justitia, 2000.
Valikonyt I, Lazutka S., Gudaviius E. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Vilnius: Vaga, 2001.
Vanseviius S. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ems privilegijos. Vilnius, 1962.
1993, p. XIX-XX.

LTIR Konspektas 2012

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

LTIR Konspektas 2012

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Jevgenij Machovenko.

You might also like