BALTAI

Pareng Egl Devainyt VAbns4-01

Pirm kart paminti Baltai?

Pirmas inomas krinys, kur neabejotinai

kalbama apie baltus (jie vadinami aisiais

Aesti), yra P.K. Tacito Knyga apie german
kilm, gyvenamsias vietas, paproius ir
tautas. Ji parayta apie 98 metus ir
paprastai vadinama Germanija. Mums
labai svarbus aisi apraymas ia yra
trumpas. Deinijame savo krante Sveb
jur skalauja aisi gentis, kuri paproiai
bei apdaras kaip ir sved, o kalba
artimesn britanikjai. Jie apieko ir jr;
seklumose ir paiose jos pakrantse
vieninteliai i vis rankioja gintar, j pai

Balt kalbos, kaip irgerman, slav,

roman, sudaro atskirindoeuropiei (ide.)

kalb grup.Baltkalb grup i kit isiskiria
savo archajikumu ir todl yra tyrinjama
daugelyje pasaulio mokslo centr. J sudaro
gyvosioslietuvi, latvi kalbos
irmirusiosprs, jotvingi, kuri,
iemgali, sli. Lietuvi ir latvi kalbomis
dabar neka apie 4.7 mln. moni
(daugiausiaLietuvos ir Latvijosteritorijose).
Visos kitos balt kalbos, iskyrusprsus,
nepaliko joki rato paminkl, todl apie jas ir
apie jomis kalbjusi moni skaii maai
inoma.

Bendrumai su german ir slav

kalbomis
Balt, slav ir german kalbos turi bendrybi, kuri
nra kitose ide. kalbose. Tai veria manyti, jog
dalantis ide. prokalbei (5-4 tkstantmetis pr. m. e.),
i pradi susidar zonins prokalbs. Viena i
toki galjo bti Vidurio Europoje atsidrusi
german balt slav (gal dar ir trak) prokalb,
arba tarmi grup. Jos bendr areal bando
nusakyti virvelins keramikos kultros teritorija,
apmusi Dauguvos, Vyslos, Elbs baseinus, Dnepro
auktup, siekusi Rein. Vadinasi, arealas apm
dabartinius Nyderlandus, Danij, Piet vedij, dal
Vokietijos, Lenkij, Baltijos alis, Vakar Rusij.

I balt slav german bendrum visada

minimas daugiskaitos naudininke esantism-(kitose ide. kalbose-b(h)-), pvz.,liet.

vilkams:rus.volkam: gotwulfam. Bendras
yra skaitvardis 1000, taip pat apie 70 bendr
odi, pvz.,liet.liaudis:rus.liud: sen.vok.
liut,liet.valdyti:rus.vladetj, vlastovatj:
gotvaldanir kt.
Kalb epochojeradosi skolini i german
kalb:gatv, budelis, pinigas, kunigas, kalk,
ylair kt. Ypa daug germanizm pateko
latvi kalb.

Balt kalboms artimiausios yraslav kalbos

(priskaiiuojama per 300 bendr baltams ir

slavams odi, kuri atitikmen nra kitose
ide. kalbose, taip pat randama nemaa
morfologijos, sintakssbendrybi). Todl kai
kurie lingvistai mano, kad baltai ir slavai
kadaise sudar vienbalt-slav ak, vliau
suskilusi dvi atskiras atakas. Taiau kiti
tokiai nuomonei nepritaria ir tvirtina, kad balt
ir slav kalbos iriedjusios i labai artim
prokalbs tarmi, o daugelis toms kalboms
bding bendrybi es arba paveldtos i ide.
prokalbs, arba atsiradusios vliau dl artim
balt ir slav kalb kontakt.

Chrestomatin balt slav bendryb yra

miriejidvigarsiai, kil i ide. prokalbs sonantr, l, m,

n,pvz.,liet.gurklys:rus.gorlo,latv.pirkstspirtas:
rus.perstenj,.
I morfologijos bendrum akcentuojamas vienodas
vardiuotinibdvardi darybos modelis (bdvardis
+ vardis), vienodavienaskaitoskilmininko galna(tiesa, tik ryt balt), pvz.,latv.ezera:rus.ozera.
Yrasintakss bendrybi, pvz.,dvigubas neiginys(a
nieko nenoriu), neiginio kilmininkas (nedirbti
darbo),tarinionagininkas (jis buvo mokytoju). Su
slavais baltai vienodai vadina svokas galva, liepa, eiti,
alias, karvir kt. Kai kurie bendraakniai odiai balt
ir slav kalbose gij kit reikm,plg.liet.veidas,latv.
veidsforma,liet.bernas,latv.brnsvaikasir t. t.

Kalb epochojedl abipuss takos

atsiradoskolinitiek balt, tiek slav kalbose,

slavizmlietuvi kalboje banyia, dvaras,
miestas, Kios, Kaldos, muitasir kt. I
inomesnibaltizm rus kalboje
mintinikovkauas,diogotjdegutas;
daug baltizm yra Baltarusijos ir Vakar
Rusijos bei iaurs Ryt Lenkijos tarmse.

Balt ir fin kalb santykiai

I fin kalb iaurs baltai (latvi protviai)

yra perm fiksuotkirtodio pradioje,

kai kurias morfologijos ir sintakss
ypatybes, taip patleksikos skolini, plg.
latvikzasvestuvs,laivavaltis,mja
namas,muiadvaras,puisisvaikinas
ir kt. Latvijos teritorijoje yra daug finikos
kilms vandenvardi ir vietovardi, kurie
tankja i piet iaur.

Vienas kitas skolinys i fin kalb yra pateks

ir lietuvi kalb:bur, kiras, laivas, seliava,

amasir kt. Finikoji kirio atitraukimo banga
palietusi ms iaurines tarmes, kur kakada
gyven piet kuriai ir iemgaliai. Taip pat fin
kalb poveikiu aikinami tokie leksiniai
dubletai kaipbliukti / pliukti, griaunos /
kriaunos, kniboti / knipoti, stiebtis /
stieptisir pan

Grups
Balt kalbos paprastai skirstomos dvi

grupes:vakar ir ryt baltus.

Vakar baltams priskiriamos
inykusiosprs ir jotvingi(kartais dar
irkuri).
Ryt baltams gyvosioslietuvi, latviir
mirusios kuri, iemgali ir slikalbos.

 Vakariniai baltai nuo rytini skyrsi iomis

bdingesnmis ypatybmis:
jie ilaik senovin dvibals ei, kur rytiniai baltai
pavert ie (plg. pr.deivisliet.dievas,latv.dievs;
pr.preiliet.prie,Leipalingis, plg.liepa, kuri
asimiliant iaurs emaiideinaliet.diena);
vietoj prabaltik , , panaiai kaip ir latviai,
turjo s, z (plg. pr.asisliet.ais; pr.sunisliet.
uo; pr.semmliet.em);
vietoj priebalsinio junginio gl turjo dl (plg.
pr.addleliet.egl);
turjo bevards gimins daiktavardi formas
(plg. pr.balgnanliet.balnas; pr.medianliet.
medis, medias);
turjo daugiskaitos galininke galn ns (plg.
pr.akinsliet.akis;. pr.genans liet.monas);

altiniai
http://lt.wikipedia.org/wiki/Balt%C5%B3_kal

bos
http://www.ku.lt/ivykiai/tarptautine-moksline
-konferencija-baltu-kalbos-ir-kulturos/
http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/detai
ls/294