odis administracija (lot. administratio) reikia valdym, vadovavim.

Vadinasi, administracin teis tai valdymo teis, arba teiss aka apie valdym. Taiau administracin teis reguliuoja ne bet kokius valdymo santykius, o tik tokius, kurie susidaron valstybins veiklos srityje, tam tikr valstybs organ veiklos, vadinamos vieuoju valdymu, procese. Taigi, administracin teis yra teiss aka, kurios normos reguliuoja valdymo pobdio visuomeninius santykius, susidaranius vieojo valdymo sferoje. Kas gi yra vieasis valdymas? Kaip inome, valstybs aparate yra specializuota organ grup vieojo valdymo organai. Pagrindin i organ veikla yra vadinama vieuoju valdymu.tai vykdomojo pobdio veikla, nes svarbiausia valdymo organ paskirtis realizuoti statymus ir kitus valstybins valdios organ priimamus teisinius aktus. Be to, vieasis valdymas dar vadinamas tvarkomja veikla, nes valdymo organai duoda pavaldiems subjektams privalomus vykdyti nurodymus ir prievartos priemones. Vieasis valdymas dar gali bti apibdintas kaip organizacinio pobdio veikla, nes valdymo organai ne tik patys vykdo statymus, bet ir organizuoja j vykdym, telkia pavaldi institucij, moni, asmen pastangas valdymo udaviniams sprsti, kontroliuoja ir koordinuoja j darb. Kitas vieojo valdymo poymis tai postatymin veikla. statymai ir kiti teisiniaio aktai nustato vieojo valdymo kryptis ir apimt, j gyvendinimo formas bei metodus. Priimami valdymo aktai taip pat turi tiksliai atitikti statymus, neprietarauti jiems. Vadinasi, valdymo veikla vykdoma remiantis statymu. Pagaliau vieajam valdymui bdinga labai plati veiklos sfera jis apima visas svarbiausias (valstybs poiriu) visuomeninio gyvenimo sritis. Be to, vieojo valdymo sferoje pilieiai realizuoja daugum jiems priklausani teisi, laisvi bei pareig. Tokiu bdu vieasis valdymas yra postatymin, organizacinio pobdio vykdomoji tvarkomoji vieojo valdymo organ veikla nepertraukiamai vadovaujant kiniam, socialiniam kultriniam ir administraciniam politiniam darbui. Vieojo valdymo esm ir pobd atskleidia ie vieojo valdymo principai: teistumo, moni dalivavimo valstybs valdyme, partinio vadovavimo ir kiti. Daugelis i princip tvirtinti LR Konstitucijoje. Teistumo principas tai reikalavimas, kad vieojo valdymo organai ir kiti valdymo santyki dalyviai grietai laikytsi LR Konstitucijos ir statym. Teistum vieojo valdymo srityje padeda utikrinti teistvarkos institucijos. monii dalyvavimo valstybs valdyme principas ireiskia vieojo valdymo demokratikum. Vieajame valdyme mons dalyvauja per visuomenines organizacijas (bdami j

nariais), taip pt individualiai (dirbdami valdymo institucijoje visuomeniniais pagrindais, teikdami pasilymus valdymo institucijoms dl j veiklos gerinimo, kritikuodami darbo trkumus ir t.t.). Partinio vadovavimo princip slygoja vadovaujantis vaidmuo visuomenins politinje sistemoje. Svarbiausios io principo pasireikimo formos yra ios: partija nustato pagrindines kio vystymo, kultrinio ir valstybinio darbo kryptis, o vieojo valdymo institucijos, remdamiesi iais direktyviniais nurodymais, priima atitinkamus valdymo aktus ir kitais bdais gyvendina partijos ikeltus sau udavinius; partijos vodovauja kadr valdymo aparatui parinkimui, prireikus partijos kartu su vieojo valdymo organais priima bendrus aktus ypa svarbiais ekonominio ar socialinio kultrinio darbo klausimais; partijos kontroliuoja vieojo valdymo institucij darb, padeda jiems vykdyti vairius sprendimus ir statymus. Administracins teiss normos tai valstybs nustatytos visuotinai privalomos elgesio taisykls, reguliuojanios valdymo pobdio visuomebninius santykius, susidaranius vieojo valdymo sferoje. i norm yra labai daug, todl jos vairiai grupuojamos. Pvz.: pagal elgesio taisykli ireiskimo pobd visos administracins teiss normos skirstomos pareigojanias, galinanias ir draudiamas. pareigojanios normos reikalauja i teiss subjekt atlikti tam tikrus normoje numatytus veiksmus. galinanios suteikia subjektams teis atlikti tam tikrus veiksmus arba elgtis savo nuoira (taiau normos nurodytuose rybose). Draudianios normos nustato tam tikrus elgesio apribojimus, t.y. udraudia atlikti veioksmus, nurodytus tam tikroje normoje. Be to, dar skiriamos bendros administracins teiss normos (jos adresuojamos visiems teiss subjektams) ir specialios (adresuojamos tik tam tikrai grupei subjekt, daniausiai pagal valdymo akas). Teisiniai aktai, kuriuose yra administracins teiss norm, vadinami administracins teiss altiniais. Jie yra Konstitucijos (tos Konstitucijos normos. Kurios nustato vieojo valdymo institucij sistem, j sudarymo ir veiklos principus bei kompetencij), vieosios valdios institucij aktai statymai, sakymai, nutarimai, sprendimai (tais atvejais kai juose yra administracins teiss norm), valdymo institucij normatyviniai aktai vyriausybs nutarimai, ministr sakymai ir instrukcijos ir kai kurie kiti teisiniai aktai (jaigu juose yra administracins teiss norm). Administracins teiss normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai tampa administraciniais teisiniais santykiais. i santyki alims teiss norma nustato tam tikras teises ir pareigas, o u j nevykdym (ar paeidim) atsiranda atsakomyb. Subjektais, t.y. santyki alims gali bti vieojo valdymo institucijos vairs tarnautojai, pilieiai. Taiau administraciniems teisiniams santykiams bdingas vadinamasis privalomas subjektas, t.y. viana io santykio alis

btinai tri bti vieojo valdymo institucija (ar jo vardu veikintis valstybs tarnautojas). T aplinkyb slygoja valdingas i santyki pobdisb (jie susidaro vieojo valdymo sferoje, todl juose turi dalyvauti valstybs atstovas). Kitas i santyki ypatumas yra tai, kad paprastai atsiranda vienos alies iniciatyva (t.y. antrosios alies sutikimas ar noras iems santykiams atsirasti neturi reikms). Administracinio teisinio santykio alis sieja abipuss teiss ir pareigos. Vienos alies teis reikalauti tam tikro elgesio atitinka kitos alies analogik pareig ir atvirkiai. Taiau viena administracinio teisinio santykio alis (privalomasis subjetas) dar turi tam tikrus valstybinius galinimus, nes jai administracins teiss norma suteikia teis sprsti atitinkamus klausimus (priima sprendim dl teisinio santykio dalyko). Pavyzdiui, kai pilietis pateikia pareikim ar skund tam tikrai valdymo institucijai, tarp j (pilieio iniciatyva) atsiranda administracinis teisinis santykis. iuo atveju pilietis turi teis reikalauti, kad jo pareikimas (ar skundas) bt inagrintas nustatyta tvarka bei laiku ir kad apie rezultatus jam bt praneta. Kita santykio alis valdymo institucija privalo vykdyti iuos reikalavimus, nes teiss norma nustato jam atitinkamas pareigas. Taiau priimti srendim (rementis statymu ir suteikt galiojim ribose) dl io santykio dalyko (pareikimo ar skundo) turi teis tik vieojo valdymo institucija. Viej valdym vykdo vieojo valdymo institucijos: Seimas, ministerijos, savivaldybs, staig ir organizacij administracijos. Vieojo valdymo organai yra pavalds ir atsakingi (tiesiogiai arba per auktesnes valdymo institucijas) valstybs valdios institucijoms (Seimui). Btent savivaldybs yra svarbiausia valdymo institucija, opastarj paskirtis ralizuoti valstybins valdios institucij priimtus teisinius aktus ir organizuoti j vykdym. Todl tarp vieojo valdymo ir valstybins valdios institucij egzistuoja labai glauds ryiai ir santykiai, nes su valdymo aparato pagalba yra praktikai gyvendinami valstybins valdios institucij priimti aktai bei sprendimai. Valstybini institucij bei organizacij kompetencij realizuoja juose dirbantys asmenys. Tai pilieiai, uimantysvalstybinse institucijose tam tikras pareigas ir u savo darb gaunantys i valstybs nustatyto dydio atlyginim. Pareigybs apibrt teisi ir pareig ribose jie veikia valstybs vardu ir jos pavedimu, todl todl ie asmenys vadinami valstybs tarnautojais (valdininkais), o j veikla valstybs tarnyba. Pareigyb valstybins institucijos strutrin lstel su tam tikru udaviniu, pareig ir teisi kompleksu. Vadinasi, tarnautojo konkreias pareigas ir teises slygoja jo uimama pareigyb. Kiekvienos institucijos pareigybs bna ivardintos etat srae, kuris tvirtinamas nustatyta tvarka.

Konkrei pareigybi teisinis statusas kartais nustatomas centralizuotai (pvz., yra patvirtinti vyriausij buhalteri nuostatai, juristo - konsultanto nuostatai), bet daniausiai tai daro atitinkamos institucijos (ar jo struktrinio padalinio) vadovas. Teiss normomis nustatyti ie pareigybi umimo bdai: konkursas, paskirimas ir primimas. Teiss normos taip pat reguliuoja valstybins tarnybos atlikimo tvark, tarnautojams taikomas skatinimo priemones bei tarnautoj atsakomyb. Mintos teiss normos, reguliuojanios valstybini tarnybini santyki atsiradimo ur nutraukimo tvark, tarnybos atlikimo tvark, tarnautoj pareigas ir teises, j skatinim ir atsakomyb, sudaro valstybins tarnybos teisin status. Be to, tarnybinius santykius reguliuoja ne tik administracins, bet ir darbo teiss normos. Visi tarnautojai pagal darbo pobd skirstomi ias kategorijas: vadovai, specialistai ir techninius vykdytojus(sekretors, mokytojai, artistai ir t.t.). Visi tarnautojai pagal j vaidmen realizuojant valstybs funkcijas skirtomi : valstybs aparato tarnautojus jie tiesiogiai gyvendina valstybs udavinius ir funkcijas; kitus moni, organizacij, staig tarnautojus jie tiesiogiai valstybini funkcij- nevykdo, o dirba jiems pavest kit visuomenikai nauding darb (tai ininieriai, konstruktoriai, mokytojai ir kt.). Dalis valstybini tarnautoj priskiriami pareign kategorijai. Tai tokie tarnautojai, kurie turi valstybinius tvarkomojo pobdio galiojimus (jie gali duoti privalomus vykdyti nurodymus, kontroliuoti kit darbuotoj darb, o statym nustatytais atvejais taikyti prievartos priemones ir pan.). Pareignai dar skisrtomi : vadovaujanius (t.y. vadovus, jie turi ypa plaius galiojimus); operatyvinius (tai yra specialistai, turintys teis kontroliuoti ir priirti kit tarnautoj darb, teikti jiems btin param); administracins valdios atstovus (jie turi vieo pobdio galiojimus gali duoti privalomus nurodymus nepavaldiems subjektams, turi teis tvarkyti administracins prievartos priemones ir pan.; pvz. Policininkai, vairs inspektoriai ir kt.). Be teisi ir pareig, kurios priklauso nuo uimamos pareigybs, valstybiniai tarnautojai dar turi bendras teises ir pareigas. Svarbiausios Vieojo valdymo institucij leidiami teisiniai aktai vadinami valdymo aktais. Jie privalomi asmenims, kuriems jie adresuojami. Valdymo aparate paprastai formuluojama tam tikra uduotis, nurodomi jos vykdymo bdai, vykdytojai, terminai ir pan. Valdymo aktai vairiai klasifikuojami. Pagal forminimo tvark skiriami raytiniai ir odiniai aktai. odiniai valdymo aktai plaiai paplit ginluotose pajgose, viadaus reikal sistemoje, praktikuojami ir emiausio valdymo grandyse (darb vykdytoj, meistr, brigadinink odiniai

sakymai ir patvarkymai ir pn.). Auktesniosios valdymo institucijos paprastai leidia tik raytinius valdymo aktus. Jie bna i pavadinim: nutarimai, sprendimai, potvarkiai, sakymai, instrukcijos. Ministrai ir specialij inyb vadovai sakimus ir instrukcijas. Atsivelgiant turinio teisines svybes, aktai grupuojami norminius (visuotinai privalomos elgesio taisykls) ir individualius (paliepimai, nurodymai konkretiems asmenims). Leidiant valdymo aktus, turi bti prisilaikoma tam tikr reikalavim. Pirma, valdymo aktas turi bti priimtas kompetatingos institucijos (t.y. to, kuriam pavesta sprsti atitinkamus klausimus) ir jo kompetencijos ribose (nevirijant jam suteikt galiojim). Antra, valdymo aktai turi atitikti statym ne tik formaliai, bet ir i esms. Treia, priimant vakdymo aktus, turi bti laikomasi nustatytos j primimo tvarkos ir termin. Ketvirta, aktas turi turti nustatyt form (t.y. pavadinim, adresat, paraus ir kt.). Kai kuriems aktams keliami dar kitokie (specials) reikalavimai (pvz., kad akt patvirtint auktesn institucija ir pan.). Kai valdymo aktai priimami paeidiant nustatytus reikalavimus, jie laikomi defektiniais (su trkumais), ir todk kyla abejon dl j teistumo. Tokie aktai gali bti skundiami arba uprotestuojami. Neteistus aktus arba panaikina arba juos prim, arba auktesns institucijos. statymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka, valdymo aktus (pvz. sakym dl atleidimo i darbo, nutarim dl administracins baudos paskirimo ir t.t.) galima apsksti teimui, kuris taip pat turi te-is panaikinti netistus valdymo aktus. Priimti valdymo aktai turi bti vykdomi. Vykdymo utikrinimui naudojami vairs bdai: akt vykdymo tikrinimas, kontrol ir prieira. Ypa vairios yra kontrols rys ir formos. i priemoni pagalba utikrinamas ne tiktai valdymo akt realizavimas, bet ir teistumo laikymasis bei drausm, vieojo valdymo sferoje. Vieojo valdymo metodai tai priemons, kuriomis valdymo organas gyvendina jam pavestus udavinius ir funkcijas. Vadinasi, tai yra poveikio valdymo institucijai priemons, turinios utikrinti valdymo sprendimo realizavim. Valdymo metodai yra vairs: administraciniai teisiniai, ekonominiai, psichologiniai, materialiniai, moraliniai ir t.t.. Taiau visuotinai pripastami du pagrindiniai valdymo metodai tikinimas ir prievarta. Jie laikomi universaliais, nes taikomi bet kurioje visuomenje, bet kurio tipo valstybje ir visose valdymo sferose. Valstybs tipas tik lemia i metod tarpusavio santyk. tikinimas tai valstybs poveikio moni smoniai ir elgesiui bdas, kad bt utikrintas savanorikas teiss norm laikimasis. metod, galima sakyti, taiko visos valstybins

institucijos. Vieojo valdymo sferoje tikinimas reikiasi vairiomis aukljimo, aikinimo, profilaktikos priemonmis bei moraliniu bei materialiniu skatinimu. tikinimas, kaip valdymo metodas, naudojamas tiek atitinkamos institucijos viduje (t.y. siekiant utikrinti deram atitinkamos valstybins institucijos kolektyvo, jos strktrini padalini funkcionavim bei darbuotoj veikl), tiek u jos rib (iuo atveju valdymo institucijos bei j pareignai tikinimo priemonmes naudoja pavaldi valstybinu institucij, o statymo numatytais atvejais ir tiesiogiai nepavaldi teiss subjekt atvilgiu). Privarta tai tam tikras fizinio, turtinio ar psichologinio pobdio apribojimas, suvarymas ar ko nors netekimas. Ji taikoma institucijoms bei fiziniams asmenims. Prievartos priemons vieojo valdymo institucijoje taikomos valstybinms bei visuomeninms institucijoms, tarnautojams ir pilieiams tais atvejais, kai jie nevykdo savo pareig vieojo valdymo srityje ir kai tikinimo priemonmis nemanoma utikrinti j vykdymo (arba tais atvejais, kai padaromas iurktus teiss paeidimas, utraukiantis teisin atsakomyb). Kartu reikia pabrti ir prevencin, spjamj prievartos metodo reikm atsakomybs u pareig nevykdym ir teiss paeidimus nustatymas (ir tokios atsakomybs neivengiamumas esant paeidimui) daugeliu atvej skatina tinkamai elgtis. Prievartos priemoni yra daug, todl jos vairiai klasifikuojamos. Pirmiausia reikt iskirti moralinio (vieojo) pobdio ir valstybins prievartos priemones. Valdymo sferoje dar reikt iskirti vidines (daniausiai tai drausmins nuobaudos) ir iorines prievartos priemones (ia vyrauja administracins prievartos priemons). Administraciniai teisiniai ir ekonominiai valdymo metodai. Administraciniai teisiniai valdymo metodai tai administracins teiss norm pagrindu valdymo sferoje taikomos tiesioginio poveikio valdymo objektui priemons. Tai gali bti tikinimo ir privartos, moralinio ir materialinio poveikio priemons. Svarbiausia iuo atveju yra tai, kad atitinkamos poveikio priemons yra numatytos administracins teuss normomis bei jomis remiantis taikomos. Ekonominio valdymo metodais vadinamas tam tikros materialinio poveikio priemons, taikomos netiesiogiai (t.y. neadministracine tvarka). Tai vairios materialinio poveikio priemons, kurios paremtos ekonominiais svertais, ir j vykdymas i esms pagrstas materialiniu interesu. Tos priemons gali bti tiek pozityvios, tiek negatyvios. Mint ekonomini svert ir stimulu veikiamas, valdymo objektas pats savo noru pasirenka sau ir valstybei nauding veiklos variant. Nors tarp ekonomini iradministracini metod yra nema skirtum, j negalima netapatinti. Juos jungia tai, kad vieni, tiek kiti metodai turi teisin iraik, t.y. reguliuojami teiss

normomis. Pagaliau ekonominiai metodai taikomi tam tikroje valdymo sferoje ir diegiami administracini teisini

LITERATROS SRAAS 1. 2. 3. 4. 5. Lietuvos Resbublikos administracini teiss paeidim kodeksas Lietuvos Respublikos Konstitucija http://www. Litlex.lt A. Dambrauskas, K. Lapinskas Tarybin teis Mintis, 1986 A. Cirtautas Tarybin teis Mintis, 1982

UTENOS KOLEGIJA VERSLO IR TECHNOLOGIJ FAKULTETAS NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS TEISS SPECIALYB

ADMINISTRACIN TEIS Kontrolinis darbas Tema: VIEASIS VALDYMAS IR ADMINISTRACIN TEIS

Darb atliko: T(1) 01N grups studentas Rimgaudas Pladas

Darbo vadovas: dstytoja K. Mitalait

UTENA 2004