1 tema.

Bendroji teiss teorijos charakteristika Teiss teorijos objektas ir metodas Mokslinio metodo samprata Teiss teorijos metodologija Teiss teorijoje naudojami metodai, j tarpusavio santykiai Teiss mokslo specifika iuolaikins teisininko kvalifikacijos ypatumai Teiss studijos 1.1. Teiss teorijos objektas ir metodas

Teiss teorija (gr. Stebjimas, tyrimas) reikia teiss, kaip socialins tikrovs reikinio stebjim, tyrim, painim. Teiss teorijos tikslas yra painti teis, suformuluoti objektyvias (kiek manoma) inias apie teis, t.y. pateikti teiss samprat, atskleisti teiss prigimt (esm). Teiss teorija kaip kokslas gali bti suprantamas dvejopai: 1) kaip stebjimo, tyrimo, painimo procesas, kurio metu tiriama teis; 2) kaip io tyrimo, t.y. proceso, rezultatas objektyvios inios (kiek manoma) pie teis. Teiss teorija taip pat vardijama jurisprudencijos arba tiesiog teiss mokslo terminais. Lietuvi autori mosklo darbuose ilg laik buvo vartojamas bene vienintelis teiss teorijos terminas, o jurisprudencija pirmiausiai reik teism (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, administracini ir bendrosios kompetencijos teism) formuojam praktik, o ne teiss moksl . Paymtina, kad jurisprudencijos terminu, kuriuo vardijmas teiss mokslas, pastaruoju metu siekiama pabrti tai, jog teiss teorija tiria ne tik teiss aktuose (pirmiausia statymuose) tvirtint teis, bet ir teism praktikoje atskleidiam teis. Teiss teorija yra bendrasis teiss mokslas, t.y. mosklas, kurio tikslas pateikti teiss, kaip socialins tikrovs reikinio (teiss kaip visumos), samprat, atskleisti teiss prigimt (esm). Teiss teorija skirta teisei apskritai, t.y. teisei kaip visumai, pai nti, o ne kuriai nors teiss civilins, baudiamosios, administracins teiss ar kitos teiss - sriiai painti. Teiss teorijos fundamentalumas pasireikia tuo, kad jos tyrimo objektas yra visa teis kaip socialins tikrovs reikinys, t aip pat su ja susij reikiniai (teisin smon, teiskra, teiss aktai, teiss gyvendinimas, teisiniai santykiai, teisiniai faktai, teisin kultra irk t.) Pagal A. Vaivil tiesioginis teiss teorijos tyrinjimo objektas yra pozityvioji teis ir jos santykis su moni interesais, j diferencijacija, dinamika, o tokio tyrinjimo tikslas suformuluoti bedrj teiss samprat (specifikai teisin metoda), kuri, remdamasi bendrj teiss svok sistema, idjikai ir metodologikai vadovaut visam pozityviosios teiss krimo, aikinimo ir taikymo procesui. Bendriausiu poiriu, jis apibria taip: teiss teorija tiria teis ir valstyb i pradi kaip moni viepatavimo, o vlia u kaip tarpusavio bendradarbiavimo ir gyvenimo santarvje priemones. Teiss teorijos objektas bendros normos fundamentas. TT objektas yra dvejopas: a) Teis apskritai, kaip mogaus santykius reguliuojantis reikinys; b) Tam pgr. Svokos: teiskra, teiss aktai, teisin atsakomyb, statymas ir t.t. Teiss teorija suteikia pamatines svokas. Teiss teorija nagrinja teisines priemones. Teiss teorija tiria: Teis, kaip soc. Reikm tikrovs reikini (teiss samprata,teiss atsiradim, kait, funkcijas) Bendruosius teiss reikinius teisn smon, teiskr, teisins normas, teiss aktus, teisin gyvendinim, teisinius santykius, teisinius faktus, teisin kultr irk t. (t.y. bendrosios svokos). Teiss teorija suteikia pamatines inias, kurios btinos studijuojant kitus (akinius, specialiuosius) teisinius dalykus. 1.2. Mokslinio metodo samprata

Mokslin teorija tai idjinis tiriamos tikrovs modelis, sisteminis pagrindini tos tikrovs poymi atspindys mogaus smonje. Kiekvieno mokslo teorija apima du struktrinius elementus: gnoseologin (objektyvias inias) ir metodologin (j gijimo, vertinimo bdus ir priemones). Mokslinio painimo metodai yra svarbs tuo, kad jie parodo, kaip gyjamos ir patikrinamos inios.Nuo metod pobdio priklauso turim ini patikimumas, inojimo smoningumas, mokslins paangos greitis, kokyb. Mokslinio racionalumo ir ekonomikumo poiriu reikminga ir tai, kad tais paiais metodais, kaip minta, savo problemas gali tyrinti skirting mokslai. Vien metod perklimas kitu smokslus lemia kokybikai nauj t moksl paang, atsiranda net nauj mokslo disciplin. Metodo nereikia prieinti teorijai, nes tarp j - tik santikinis skirtumas. Metodas - tai ta pati teorija, tik i vidaus vienos ar keli pagrindini svok suorganizuota sistem ir naudojama naujoms inioms gauti ara jau gautoms patikrinti. Moksl yra daugiau negu konkrei metod. Todl tais paiais metodais, kaip sakyta, naudojasi daugelis moksl. Teiss teorija naudojasi tais paiais mokslinio painimo metodais, kuriais remiasi ir kiti mokslai, pirmiausia filosofiniu, socialoginiu, t aippat formaliosios logikos metodais. Teiss teorijos metodai:

Filosofinis Sociologinis Dogmatinis Kritinis Istorinis Lyginamasis

1.3. Teiss teorijos metodologija Teiss teorijoje vyrauja pozitivystin metodologija. Pozitivystine iuo atveju nustatyta, urayt, sigaliojusi akt, dokument tyrymo bdas. Dl teiss teorijos naudojamus tyrimo bdus, metodus nra vieningos moklsins pozicijos. Skirtingos tyrimo metodologijos, t.y . naudojam tyrimo bd ir metod sistemos, pateikia skirtingas inias apie tiriam objekt btent todl teiss moksle egzistuoja vairios teiss sampratos. Perkelti I trecia temIstorikai teiss teorija ilg laik buvo suprantama kaip teiss mokslas, naudojantis pozityvistin tyr imo metodologij. Teisinis pozitivyzmas, t.y. teiss teorija, grindi ama pozitivystine tyrimo metodologija, remiasi filosofinio pozitivyzmo, kurio krjas yra Auguste Comte, postulatais. Filosofinis pozitivyzmas tai filosofijos kryptis, teigianti, kad mosklas yra fakt tyrimas, pagrstas gamtos moksl metodika. Filosofinis pozitivyzmas naginjamas kaip mokslo istorija. Pozitivyzmo painimas remiasi tik empiriniais painimo bdais, kai inios gaunamos po to, po patyrimo (stebint, eksperimentuojant); pozityvizmas atmeta racionalumo painimo bdus, kai inios gaunamos i anksto, iki patyrimo (ie racionalizmo painimo bdai pozityvizmo teorijoje vadinami metafiziniais, nes empirizmas taip pat remiasi protu, besiremiani u patyrimu). Teisinio pozityvizmo pagrindiniai teiginiai yra tokie, kad teiss prigimties (esms) painti nra manoma, negalima iekoti teiss kilms priesi (altini), nes jos negali bti atskleistos empiriniais painimo bdais. Kertinis teisinio pozitivyzmo teig inys yra tas, kad teiss turinys priklauso ir yra lemiamas tik socialini fakt, suprantam kaip aib deskriptyvi fakt, t.y. nenormini, nevertybini fakt, kurie dar gali bti suprantami kaip teis determinuojanti praktika. is teiginys iskaidomas dvi tezes: a) altini tez, kuri teigia, kad nvisa teis yra sukurta mogaus ir nulemta tik socialini fakt; b) atskiriamumo tez, kuri teigia, kad nra btino (konceptualaus ar loginio) ryio tarp teiss ir morals. Teisinio pozitivyzmo pagrindin metodologin teorini teiss tyrim programa, sukonstruota Jeremy Benthamo ir Johno Austino, yra: a) Teiss teorija nagrinja teiss normas (tik kaip suprantama teis) kaip kompetetingo (turinio tam galiojimus) autoriteto sukurtas ir paskelbtas elgesio taykles; b) Teiss normos nagrinjamos be ssajos su moralinmis normomis; c) Teiss teorijos udavinys remiantis logine analize paaikinti pagrindines pozityviosios teiss svokas. 1.4. Teiss teorijoje naudojami metodai, j tarpusavio santykiai Teiss teorijos metodai: Filosofinis Sociologinis Dogmatinis Kritinis Istorinis lyginamasis Filosofinis metodas reikalauja painti dal tarpininkaujant visumai, t.y. siekia atskleisti teiss specifik, nustatant teiss viet mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo priemoni sistemoje. Reikalinga atskleisti elgesio taisykls turin. iam metodui bdingi poymiai, kurie sudaro sistem *Tiesos konkretumas yra io metodo siekiamas tikslas, visi kiti - priemons, tam tikslui pasiekti]: etumas. (Kiekviena mokslin tiesa visada yra istorika ir dl to konkreti. Jis bdingas fakt sistemai.) soc. reikiniais. Reikia tirti ir isorinius (formalius), ir vidinius (turininguosius) teiss poymius, kad bt garantuojamas teiss painimas). ymu.) Sociologinis metodas. iuo metodu teiss teorija siekia patikrinti, kiek teiss samprata atitinka konkreios alies teisin tvark ir veiksmingum. Tai gali bti: stebjimas, anketavimas, interviu, eksperimentas, statistinis tyrimas ir kt. io metodo pagrindu formuojasi naujos teisins idjos. Dogmatinis metodas tai sisteminis matematins logikos metod taikymas *indukcija, dedukcija, analogija, rodymas ir kt.+ . Jo procedromis laikoma: teiss norm kodifikacija, inkorporacija, konsolidacija, teisinis kome ntaras. Istorinis teiss painimos metodas. Teiss norm prasme gali bti suprantama tik inant aplinkybes, kuriomis jie buvo priimti , ir tikslus, kuri jais siekta. Kritikos metodas tai bdas vertinti, kaip teis tenkina tam tikro meto mogaus teisi saugos poreikius. Jis susideda i 3 stadij: galiojancios teises kritikos ir neigimo. teiss idealizavimo (geidiamos teiss vizija). priemoni ir bd, kaip paversti vizijas galiojania teise, silymas.

Lyginamasis metodas tai vairi ali arba toje paioje alyje vairiais istorijos etapais egzistavusi teiss sistem, institut, j praktik gretinimas. Vieno metodo vyravimo prieastys: Kritikos metodas vyrauja, kai reikia nauj vertybi pagrind garantuoti mogaus teisi saug. *Remiantis iuo metodu kuriama nauja teisin sistema.+ Dogmatinis metodas vyrauja, kai tik naujoji teis stabilizuojasi, teis yra kodifikuojama. Kritikos metodas vl populiarja, kai teis ima kaustyti asmens laisv, saugum. Tada didja nepasitenkinimas esama teistvarka. 1.5. Teiss mokslo specifka Teiss mokslo specifika- visi gamtos mokslai nustato faktus, juos paaikina, bet negali vertinti, teiss mokslai, kaip socialiniai mokslai nustato ir pageidavimus, ne tik kas yra. Gamta yra tai,kas yra, o teisin tvarka kas yra ir kas pageidaujama, kad bt. Jurisprudencija (inios apie teis) kelia sau tris udavinius 1) nustatyti socialins tikrovs faktus ir reikinius, j savybes; 2) juos paaikinti (atskleisti prieastinius i fakt ryius); 3) vertinti tiriam tikrov jos naudingumo ar grsmingumo mogaus teisi saugai poiriu. Teiss mokslo struktra: t moksl grups: 1) bendrieji fundamentalieji t mokslai, nagrinja bendrus visai teisei poymius: samprat, raid, poveik, veiksmingum (t te orija (filosofija), t istorija); 2) akiniai t m, bdinga m. santyki reguliavimas ir sankcij u paeidimus nustatymas. Jie remiasi fundamentaliu t.moskl sufomuluotom teiss sampratom. (konstitucin, civilin, baud t); 3) specials (pagalbiniai) t m, kurie atsiranda sveikaujant su kitais mokslais (t medicina, teismo ekspertiz). Teiss teorijos vieta teiss moksl sistemoje: ji yra metodologinis vis teiss moksl pagrindas: 1) formuluoja argumentus, leidianius vertinti konkretaus laikmeio teis, 2) formuluoja visai teisei bendras teisines kategorijas ir analizuoja jau esani teisingum, 3) atlieka tarpininko vaidmen tarp teiss ir kt. neteisini moksl (logikos, ekonomikos), 4) apibendrina vis t moksl pasiekimus, 5) sprendia sociotechnines problemas kaip naudojant konkr teiskros politik pasiekti usibrtus rezultatus, 6) formuoja t ideal ir priemones jam pasiekti. Vieni mokslai t.t. tiria bendruoju poziuriu (kas yra teise apskritai, koks jos santykis su zmoniu interesais), o kiti kaip konkreciu visuomeniniu santykiu reguliavimo technika. Teiss teorijos funkcijos (f poveikio bdas arba kryptis): 1) metodologin apibendrina akini t m rezultatus, teises samprata pagrindzia bendra vertybine teisinio reguliavimo krypti. 2) analitin bando atskleisti t reikini dsningumus, siekia suvokti, kaip kokiomis priemonemis tie procesai turetu buti reguliuojami. 3) prognostin nustatyti ideal, pletojimo tendencijas. Teiss teorijos metodologin reikm specialiesiems teiss mokslams: Teiss teorija tiria visa tai, kas yra bendra ir vienodai reikminga visiems akiniams teiss mokslams *bendra yra: teiss sa mprata, svokos, vykdomas teisingumas, mogaus teisi apsauga ir gyvendinimas+. Kurdama ias priemones, teiss teorija tampa bendraja teiss mokslu metodologija. 1.6. iuolaikins teisininko kvalifikacijos ypatumai iuolaikins teisininko kvalifikacijos ypatumai: vienaip reikia organizuoti teisinink legist ir kitaip teisink jurist rengim. Jei teis tapatinama su statymu, tai pirmumas teikiamas ne teisingumui, o teistumui. O teistumo primate grindiama teisininko kvalifikacija reikia teisinink legist, i kurio reikalaujama gerai imanyti statymus, j taikymo procedras, tiksliai juos taikyti. Todl teisininko legisto kvalifikacija tai pasyvaus (teiss atvilgiu) vykdytojo kvalifikacija. Jei statymas taikomas prie teiss, o ne atvirkiai, tai pripaistamas tik teisingumo teistumas, kuris privalomas ne tik statym vykdytojams, bet ir j leidjams. Ivada: nd teisingumo nejas jau yra ne tik statym leidjas, bet ir teisjas, sprendiantis, ar valdios statymai ir kt teiss aktai atitinka konstitucijoje suformuluot teisingum. Demokratinje visuomenje teisininkui tenka dalyvauti rengiant ar vertinant v. teiss akt projektus.

Teisininkui reikia:

imanyti ne tik teises mokslus, bet ir gretutinius soc. procesus tirianius mokslus filosofij, sociologij, psichologij, vadyb. priimti sprendimus dl vairi soc vertybi. svarbu inoti ne tik pai norm, bet ir joje slypint interes bei tas slygas, kurioms esant tas interesas virsta visuomenine tvarka, garantuojania soc. santarv ir rimt. 1.7. Teiss studijos

Teis yra tik viena i daugelio socialini normini sistem. i sistema laikoma svarbiausia ms valstybje ir daugelyje kit valstybi, kurios apibdinamos bendru Vakar teiss tradicij vardu. Vienas i pagrindiniVakar teiss tradicijos poymi teisei ia patikta reguliuoti svarbiausius moni tarpusavio santykius. Btent dl tokio teiss, kaip svarbiausio mon tarpusavio santyki reguliatoriaus, vaidmens Vakar teiss tradicijoje skirima itin daug dmesio ios normins sistemos psecialist teisinink rengimui, taip pat teikiama didel reikm jos analizei. Tokia analiz ir specialist rengimas nra paprasta uduotis pirmiausia dl teisini taisykli sistem apimties. Siekiant palengvinti naudojimsi ia taisykli gausa, jos sugrupuotos t am tikrus sisteminius arinius, vadinamus teiss akomis (tai ypa ryku civilins teiss tradicijos valstybse, tarp j ir Lt; kita vertus, bendrosios teiss tradicijos valstybse rykaus teiss taisykli skirstymo teiss akas nra). i ak pagrindu ne tik vyk sta teisinink specializavimasis (pvz., vieni tampa administracins, kiti baudia mosios, treti civilins, ketvirti darbo, penkti ES, dar kiti mokesi teiss specialistais ir pan.), bet ir organizuojamos teiss studijos. Pradedant teiss ak studijas arba netgi prie jas studijuojami bendrieji teisiniai dalykai kaip teiss istorija ir teiss teorija. Todl teiss teorijos studijos gali bti laikomos vadu teiss studijas. 2 tema. Teiss tradicijos Tradicijos samprata. Pagrindiniai teiss tradicij bruoai ir klasifikacija. Atskiros teiss tradicijos-teisins erdvs: Bendrosios teiss tradicija. Civilins teiss tradicija. Teiss tradicij konvergencija. Tradicijos samprata. Tradicija pirmiausiai apibdinama kaip religijos, paproi ir proi, teiss ir apskritai kultros paveldas, turintis ypating reikm visuomens ir individo gyvensenai, duodantis palikuonims galimyb, remiantis protvi gyvenimo patirtimi ir sukauptomis iniomis, vertinti ir perimti tai, kas nauja, ir itaip per kartas ilaikyti savo tapatyb. Teiss tradicija tai pirmiausia teiss, taip pat religijos, paproi, proi ir paskritai kultros paveldas, formuojantis konkreias teiss sistemas. Teiss tradicijos vairov: Teis: Teiss altiniai (teisiniai dokumentai: ind vedos, arab koranas) Gin sprendimai Bausms

Pagr. moni elgesio reguliatorius Svarbus tik religiniame konstekte Papildantis kitus elgesio reguliatorius Ignoruojamas ir taikomas tik neivengiamasi atvejais

Pagrindiniai teiss tradicij bruoai ir klasifikacija. Teiss tradicijos iskiriamos atsivelgiant skirtingus ir vairius bruous, daniausiai vardijant iuos: istorins itakos, teiss altiniai, teiss svok aparatas ir specifinis teisinis mstymas, pasaulira. Teiss tradicijas formuojantys veiksniai: Bendrosios istorins itakos Analogiki teiss altiniai Analogikas teisi svok aparatas Panas teisinink darbo metodai Panas teiss institutai Ryys su tam tikra pasaulira. Atskiros teiss tradicijos-teisins erdvs:

Civilins teiss tradicija ir bendrosios teiss tradicija danai vadinamos vienu benru Vakar teiss tradicijos vardu. Bdingiausias Vakar tradicijos bruoas tas, kad ia teisiniai institutai grietai atriboti nuo kit tip socialini institut religijos, politikos, morals, paproi, kurie, nors ir turi takos teisei, bet kartu yra analitikai atskirti nuo jos. Atskyrus teis nuo morals, religijos, paproi, liberalizmo ir veikiant teisinio pozityvismo doktrinoms, Vaka teiss tradicijoje stengiamasi pabrti nealikum, nepriklausomum nuo koki nors pair kaip vien pagrindini teisnio mstymo princip, o kitose teiss tradicijose pasaulira vaidina lemiam vaidmen. Induistinje, kin ir japon, islamo ar Afrikos ir Madagaskaro teiss tradicijose teisei tenka tik papildomas vaidmuo, kur kas didesn vaidmen atlieka tradicins moni elgesio reguliavimo priemons religija, dorov, paproiai. Vakar teiss tradicijoje religija, nors ir turi takos teisei, yra analitikai atskirta nuo jos. Bendrosios teiss tradicija. Bendrosios teiss tradicija, arba anglosaks teiss tradicija, dar vadinama angl amerikiei teiss tradicija, Anglijoje ikilo kaip teisj kuriama teis, atribota nuo vietini paproi german geni teiss, egzistavusios iki pat vlyvj vidurami. Bendrosios teiss tradicija formavosi laipsnikai nuo sprendimo iki sprendimo. Savo kilme ji yra ne statym, o byl teis. Bendrosios teiss tradicijos svarbiausias altinis yra precedentai. ia galioja stare decisis princ ipas - bylos su vienodomis aplinkybmis turi bti sprendiamos vienodai. Jei panaus ginas buvo isprstas anksiau, teismas privalo vadovautis argumentais, naudotais ankstesniame sprendime, ir priimti analogik sprendim. Taiau jei teismas nustato,kad ginas i esms skiriasi nuo vis ansktesnij atvej, jis sprendim priima savo nuoir. Naujasis sprendimas tampa precedentu ir pareigoja ateityje teismuose nagrinti analogikas bylas remiantis stare decisis principu. Bendrosios teiss tradicijoje re ikalavimas nustatyti kas yra teis tam tikroje situacijoje susideda i keli tyrim ir analizs etap: 1) Nustatomi konkrets faktai byoje 2) Reikia rasti visus atitinkamus, tiesiogiai su nagrinjama byla susijusius statutus ir bylas 3) Reikia ianalizuoti t teism sprendimuose ar statutuose nurodytas analogijas, principus ir formuluotes. Vlesni sprendimai ir auktesnij instancij sprendimai ar teiss aktai yra svarbesni nei ankstesni sprendimai ir emesniosios insta ncijos teism sprendimai. Viska susjungus nustatoma kas yra teis. Tada i teis taikoma konkretiems faktams, ir byla isprendiama. XX. a. Dalis teiss nom buvo kodifikuota suformuojant statut teis. Statutais bendrosios teiss tradicijoje vadnami teiss aktai plaija prasme. Klasikin anglikoji teorija statutus laiko antriniu teiss altiniu. Precedentas turi bti netaikomas, jei statutas sak kitaip. Prie bendrosios teiss tradicijos altini taip pat priskiriami paprotys ir tradicija. Paproiais buvo grindiama ankstyvoji baudiamoji teis, kai kurie eimos teiss institutai. Pvz. Tradicija nustato, kad ministras pirmininkas renkamas i partijos, turinios parlamente daugum, nari, kad minarchas, formuodamas kabinet ir skirdamas ministrus, teikdamas karalikj pritarim, parlamento aktams, klauso minsitro pirmininko patarim. Aikinant teis aktus bendrosios teiss tradicijoje nesiremiama istoriniu metodu. Teisjai remiasi ne akt rengimo mediaga, o precedentais, kurie interpretavo t tekst. Bendrosios teiss tradicijoje, teisinis isilavinimas yra praktinio empirinio pobdio, daugiau dmesio skiriama profesiniam ir praktiniam isilavinimui. Jaunasis teisininkas teisini ini gyja dalyvaudamas seiminaruose, imituojaniuose bylos svarstym teisme, klausydamas patyrusi advokat skaitom paskait, dalyvaudamas teismo posdiuose ir diskutuodamas su vyresniais kolegomis apie praktines problemas. Anglai atsine savo kolonijas ir savo teis bendroji teis paliai naudojama tose valstybse. Kurias su Anglija sieja bendras teisinis paveldas, skaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas buvusias Brit imperijos kolonijas (Pakistanas, Indija, Kanada, Naujoji Zelandija, Australija, Honkongas, Piet Afrika ir Malaizija, Brunjus, Singapras. Civilins teiss tradicija. Civilins teiss tradicija, arba romn german teiss tradicija, dar vadinama kontinetins teiss tradicija. Susiformavo kontinentinje Europoje perimant ir pritaikant romn teis. Civ. Teiss tradicija iki iol modeliuojama pagal romn teiss sistem, ji naudojasi ne tik romn teiss svokomis, bet ir svarbiausi nuostat formuluotmis. Istoriniu poiriu i tradicija siekia 450m. pr. Kr., XII lenteli ileidimo dat, taiau lemiam tak civilins teiss tradicijai padars vykis buvo 534 m . Bizantijos imperatoriaus Justiniano kodifikacija. Romn teis skyrsi nuo kit tuo metu inom teiss sistem pirmiausiai tuo, kad pasaulietins teiss normos buvo atskirtos nuo sakralini. Romn teiss normos buvo kriamos ne konkretiems, o apibendrintiems atvejams. Jos sudar darni sistem, kuri, pasitelkus mokslin teiss koncepcij, reguliavo vairius turtinius ir asmeninius santykius. (senovs Romoje teisjas priimdamas sprendim, kr ne nauj teiss norm, o taik jau galiojani, teis. Romnai pirmieji sukr teiss sistem, pagrst bendraisiais principais, o Romos teisininkai t sistem apra). lugus Romos imperijai, Vakar Romos imperijos teritorijoje atsiradusios valstybs daugiau ar maiau perm romn teis. Civilins teiss tradicija pasiymi spcifiniu polinkiu abstrahuoti teiss normas, itisas norm grupes sujungti gerai suskaidyt sistem ir galiausiai sukurti juridines konstrukcijas. Pirminis teiss altinis civilinje teiss tradicijoje teiss aktai. Teiss akt sistema kiekvienoje civilins teiss tradicijos valstybje sudaro hierarchin struktr, kurios virnje konstitucija ir konstituciniai statymai. emesns juridins galios nei konstitucija yra parastieji statymai, o po j postatiminiai teiss aktai. Federacinse vasltybse i hierarchij papildo normos, apibrianios federacijos nari teiss ir federalins teiss santykius.

Paproio kaip teiss altinio vaidmuo civilins teiss tradicijoje nra vienodas. Paprotys gali veikti vietoj teiss akto ar veikti kaip teiss akt papildantis altinis. Mokslo doktrinos, arba mokslinink darb, darb, reikm tradicikai priklauso nuo autoriaus reputacijos ir nuo to, ar jis ireikia savo poir, ar atstovauja bendrai, labiausiai gerbiam autori nuomonei. Teiss tradicij konvergencija. Teiss tradicij konvergencija tai teiss tradicij supanajimas. Teiss traqdicij konvergencija suprantama kaip dveij ardaugiau skirting teiss tradicij supanajimas. Civilins ir bendrosios teiss tradicijos suartjimo tendencija turjo takos ir naujosiosm civilins teiss kodifikacijomas. XX a. Kodifikacijos, tarp j ir LT turi tiek civilins teiss tradicojos privatins teiss, tiek bendrosios teiss tradicij teiss bruo. Taip pat pastebimos ir BT bei baudiamojo proceso konvergencijos element tendencijos ir kit teiss srii panajimo procesai. Teiss tradicij suartjimas jauiamas ir Lietuvoje Konstitucinio Teismo nutarimais (2006 m. kovo 28 d. ir 2008 m. gegus 8 d.) Lietuvos teiss sistemoje tvirtintas teisminio precedento p rivalomumas. 3 tema. Teiss samprat vairov. Teiss sampratos, j metodologins prielaidos, pagrimintiniai teiginai: Prigimtins teiss samprata Teisinis pozitivyzmas Teisinis realizmas Gimpleviiaus teiss samprata Marksistins teiss samprata Iheringo interes jurisprudencija Visuomenins sutarties teorija Hermeneutin teiss samprata Kitos teiss sampratos Pozityvistins ir nepozityvistins teiss samprat diskusija Teiss samprat vairovs apibendrinimas Teiss sampratos, j metodologins prielaidos, pagrimintiniai teiginai: 1. teiss sampratos, j metodologins prielaidos, pagrindiniai teiginiai. Procesas yra ne tik pati teis, bet ir jos suvokima s. Tai liudija teiss samprat vairov. Vieniems teis buvo tas pats, kas teiss norm, suformuluot teisiniuose tekstuose, rinkinys arba teisj ir pareign faktikai priimt sprendim rinkinys, kitiems teis yra tas pats, kas ir mogaus psichiniai igyven imai, dar kitiems teis- tai rinkinys teiss norm, kurios atsiranda i vienaip ar kitaip suprantamos mogaus prigimties. Istorijoje egzistavusias teiss sampratas galima suskirstyti 2 pagrindines idjines kryptis pozityvistin ir nepozityvistin. Nepozityvistin yra labiausiai diferencijuota ir jos itakos siekia antik, viduramius ir naujuosius laikus. Nepozityvistin teiss samprata siek suvokti teis kaip turining reikin. is poiris pirmiausia formavosi aikinantis teiss altin. vairios teiss sampratos sutampa vienu poymiu idja, kad teis yra visuomeninio gyvenimo tvarka. Skirtumai pirmiausiai ikyla atsakinjant klausim kas yra teiss altinis, kokiu bdu teis yra susijusi su moni interes ais, kaip tie interesai transformuojasi teisin tvark, kieno naudai ir prie k ta tvarka nukreipta. Istorijoje egzistavusias teiss sampratas galima suskirstyti dvi pagrindines idjines kryptis pozityvistin ir nepozityvistin. Pagal poymi ontologin lygmen, visas t sampratos mokyklas g b suskirstyti : 1) mokyklos, kurios apibria t kaip vienari reikini visum, tik nesutaria kokie faktai t teis sudaro, jos, priklausomai nuo to kur i ontologini lygmen akcentuoja, skirstomos : a) prigimtins t mokyklos akcentuoja teisin idj, b) akcentuoja norm pozityvizmas, c) akcentuoja teisinius santykius (sociologin t samprata); 2) nemanoma apibrti kaip vienari reikini per daug sudtinga, reikia tirti v bdais kaip keli lygmen visum (t idja - t norma - t santykiai). Prigimtins teiss samprata Prigimties teiss teorija- tai doktrina, liudijanti metodologin teisins minties posk nuo teocentrizmo prie antropocentrizmo. Tai jurisprudencijos isivadavimo i teologijos bdas, perkeliant teiss altin i dievo valios mog, jo prigimt, jo e gzistencinius interesus, kartu isaugant objektyvistin poir teiss altin. Prigimtins teiss teorija: Teises altinis mogaus prigimtis, jo egzistenciniai interesai. Teise saugo tuos m. interesus, kuriuos is ne prasimano, o kurie slypi jo prigimtyje gyvybje, sveikatoje, orume, kurie m. btini, kuriuos prarads nustot bti kas yra. Prigimtiniu teisiu doktrina grindiama asmens pirmenybe pries valstybes institucijas, pltojama demokratine visuomenes organizacija. Prig t visada buvo m. kuriamas teiss idealas. Pagr. jos postulatai: 1) prigimtin teis rinkinys norm, reglamentuojani m. elges ir priklausani tai m. interes sriiai, kuri normina pozityvioji t; 2) prigimtin teis nra tikslins m. veiklos rezultatas, o egzistuoja nepriklausomai nuo m. valios ir smons;

3) prigimtin teis ne santykin, o absoliuti (tautos t nepriklausomyb); 4) prigimtin teis kriterijus, vertinant pozityvij teis, valstybs institucij veikl monikumo poiriu. Pagal poir teiss turinio kintamum skiriami tipai: 1) statikoji koncepcija p t turinys nesikeiia, o paproiai religinio pobdio; 2) kintamojo turinio koncepcija paanga keiia p t turin. Teisinis pozitivyzmas Teisinis pozityvizmas tai XIX a. Pr. Teisin ideologija, pagrsta valstybs vaidmens teisje iauktinimu. Ji nesusiformavo vientis mokykl. Iliko dviej skirting versij teisinis pozityvizmas: anglosaks ir kontinentinis. Teisinis pozityvizmas: ideologija, pagrsta valstybs vaidmens t pabrimu. Teise valstybs nustatyt ir valstybs vali ireikiani pareigojani teiss norm rinkinys. Bdingi poymiai: 1) subjektyvistin t samprata, t tai valstybs sukurt teiss norm rinkinys; 2) viskas, kas sukurta valstybs kaip privalomo elgesio taisykl teisinga ir teista; 3) t grietai skiriama nuo morals, neteisingos t normos, vis tiek yra teis, nes yra privalomos, teistumas ir teisingumas ta pati svoka. Teisinis realizmas ios teisins teorijos mokyklos realybs deklaracija kyla i jos prietaravimo kitoms ymioms j urisprudencijos mokykloms. Nors realistams bdingas pozityvist trokima s klausim kas yra teis atsakyti pasitelkiant empirin patirt, j pretenzija bti kuo realesniems kyla i antitezs, kad is empirizmas turt remtis visuomeninio gyvenimo patirtimi, o ne paparastu teiss stebjimu. Teiss altiniu laikoma praktika, o teiss apibrima kaip norm aikinimas teisme. Yra Amerikos teisinis realizmas ir Skandinavijos teisinis realizmas. Teiss altiniu laikoma teism praktika, o teis apibriama kaip norm aikinimas teisme. Amerikos teisinis realizmas Teisjas O.W. Holmesas tikjo, kad pirmin j funkcija buvusi suteikti monms galimyb nusprsti, kaip elgtis. Konkrei teism veiksm numatymas, ir daugiau nieko, ir yra tai, k aturiu galvoje sakydamas teis Toks poiris susijs su visuotine Amerikos pragmatizmo folosofija, kuri buvo populiari tuo metu, kai jis ra. Pragmatizmas atsivelgia idj ir inojimo vaidmen apibriant, kaip mogus turi elgtis. O.W. Holmesas stengsi sukurti teiss moksl, kuris suteikt monms, ar tiksliau teisininkams, kurie pataria monms, galimyb nuamtyti, kok nuosprend tam tikroje byloje priims teismai, kad mons galt nusprsti, kaip jiems elgtis. Teiss mokslas turi remtis ne formaliomis teiss normomis, o teissaugos institucij sprendim analize, kad bt galima apibrti, kaip elgtis. Toks poiris leido Amerikos teiss mokykl pavadinti realizmu. Nors amerikieiai ir Anglijos pozityvistai rmsi bendra empi rine metodika, nes tikjo, kad teiss mokslas turt bti labiau pagrstas stebjimu nei prigimtine teise (gamtos dsniais), Amerikos realistai eng ingsn dar toliau skelbdami, kad teiss analiz turt bti paremta ne grynais svarstymais ar netgi dogmati ku taisykli ar aksiom statuose ir vadovliuose mokslu, o tuo, kas i tikrj vyksta teismo salse, kadangi ia sprendiama, kokia turi bti teis, kuri mons privalo vadovautis. i Amerikos jurist realizmas kilo i noro padaryti teis funkcionalesn. Jie tikjo, kad teis turt suteikti aikias gaires, kad mons inot, kaip elgtis, ir dl ios prieasties reikjo stebti, kaip tai apibr teismai ar aip mons atliks teiss dar bus. K Amerikos realistai nuveik teiss sociologijos srityje, Skandinavijos juristai padar psichologins teiss studijas. Skandinavijos teiss realizmas Skandinavijos realistai kvestionuoja poir statym kaip norm rinkin. Jie tiki, kad abstraktu manyti, jog visa statymo prasm susideda i norm, kuri reikia laikytis. Jie teigia, kad taip ignoruojama tikroji statymo prasm. J realizmas kyla i tikjimo,kad teis reikia tyrinti empyrikai, o ne abstrakiai, taiau apie tai jie klaba savaip. Vienintel teiss paskirtis socialin nauda. Kita domi Skandinavijos realizmo teorija yra statymo kaip fakto idja. statym leidybos poveikis nra mistinio pobdio. Psichologiniame lygmenyje tai yra prieasi ir padarini klausymas. statym leidju tikslas yra paveikti mogaus veiksmus, taiau tai galima padaryti tik veikiant prot. O poveikis protui yr a psichologinis klausimas. Kaip minta, viena pagrindini Skandinavijos teisinio realizmo skelbiam mini yra ta, kad priklausomyb nuo idj, toki ka ip prigimtin teis ir klasikinis teisinis pozityvyzmas, yra grynai metafizin. ...teis neturi konceptualios reikms, bet lingvistiniai sakiniai gali bti naudojami tam tikram moni elgesiui skatinti. Tokiu bdu teis egzistuoja kaip socialiniai faktai, susij su dogmatikomis teiss studijomis ar teiss moklsu, bet jos tikslas vi s daryra Skandinavijos realist gin objektas. ios grups juris realizmas gldi j tikjime, kad teis yra ne tik aminieji principai, suvokiami protu, ar yra pareigoj anti tik todl, kad taip sak vadovas. Jie tikjo, kad tikroji teiss reikm, jei i tikrj ji yra, gali bti atrasta tik empirikai ar mokslikai, stebint pai visuomens praktik. Nesvarbu, ar tai reikia pripainim, kad manoma, jog teis apskritai neegzistuoja, nes t okie vertinimai yra subjektyvus, ar kad visa teis yra tik faktas prieasi ir padarini grandinje, psichologikai veikiantis elges, ar kad vienintelis teiss tikslas yra svarstyti, ar socialin gerov utikrinta, tikroji teiss reikm gldi paioje visuomenj e. Amerikos teisinio realizmo taka ryki teiss sociologijos moksle, Skandinavijos teisinis realizmas didiausi tak padar teiss psichologijos studijoms. Bendras Amerikos ir Skandinavijos teisinio realizmo pagrindas yra j teigimas, kad teis nereikia to, k pateik svarstyti k ito sgarsios XX a. Pradios jurisprudencijos mokyklos. Skandinavijos realistai nujo taip giliai, kad j teiginius galima vadinti

metafiziniais. Abi ios akos tvirtino, kad teiss aknys gldi praktikoje. Amerkos realsitai man, kad tai reikia, jog teism ar teiss institucij nuospreniai turi bti nagrinjami tam, kad bt galim apibrti, kaip monem sreikia elgtis. Skandinavijos realistai nujo daug toliau aikindami, kad teis neegzistuoja, ir net jei egzistuoja, vienintel jos paskirtis yra faktin a rba socialin nauda. Taiau tai nereikia, kad teisinis realizmas nebuvo kritikuojamas. Kai kurie mons taip pat kritikavo Amerikos realistus dl pernelyg konservatyvios, ekonomins deterministins teiss perspektyvos, kuri teisjams suteikia per daug galio s. Taip pat ginytina, kad kai kuri jurist teisinis nihilizmas mones traktuoja kaip robotus, nesugebanius atlkti moralini sprendim, kurie suteikia prasm j kasdieniniam gyvenimui. Kad ir kokia bebt teisinio realizmo kritika, ji reikmingai prisideda prie empirini teiss studij ir galbt didiausia jos nauda gldi ia: kad teiss tyrinjimas turi remtis dabartine (tikra) praktika. Sociologin teiss samprata: teikia pirmenybe teisiniams santykiams. Remiasi empirine teises samprata: kiekviena tiesa tai praktiskai pritaikoma hipoteze, o hipotezes teisingumas priklauso nuo to, ar ji duoda reikiamu rezultatu. Raginama nuo teiss esms pereiti prie teiss funkcij klausimo, kokiais konkreiais pavidalais teis egzistuoja, reikiasi asmens ir visuomen s gyvenime. Teise ia laikoma ne tai, kas paraoma teiss norm aktuose, o kas nusistovi moni santyki praktikoje. statym leidjas ne sukuria nauj elgesio norm, o j tik atranda, fiksuoja, kai ji jau susiformavusi moni santyki praktikoje. Ra ytiniai altiniai tik tada teiss normos, jei jie taikomi faktikai, daro real poveik m. elgesiui. ia teismas tarnauja visuomenei, o ne statymus leidianiai valdiai, taiau nesant aiki formuli visuomen g b lengvai dezorganizuota, t b aukto politins ir t kultros lygio. Gumpleviiaus teiss samprata L. Glumpoviiaus prievartos teorija viej valdi, valstyb ir teis lis kildino i to fakto, kad vienos gentys ukariavusios kitas, savo interes smurtu pavertusios pralaimjusij elgesio taisykle. Pati valstyb atsiradusi kaip organizacija , reikalinga valdyti nugaltuosius. Valstyb ir teis tai organizacins priemons gyvendinti stiprij vali, paversti j interes visai visuomenei privaloma elgesio taisykle.Teis tai jgos persvara besinaudojanios grups interesas, paverstas visiem s privaloma elgesio taisykle. L. Gumploviiaus prievartos teorija viesaja valdia, valstybe ir teise jis kildino is to fakto, kad vienos gentys privert ki tas laikytis savo interesus ginani norm, po to jos velnjo. ia valstyb ir t organizacins priemons gyvendinti stiprij vali, paversti j interes visai visuomenei privalomo elgesio taisykle. *siu grupiu interesai ikunijami kaip vienos salies intereso paneigim as, slopinimas kitos salies intereso naudai]. Marksistins teiss samprata Klasins teiss (marksistin) teorija teigia, kad visi, kur neturi privaios nuosavybs (kapitalo), nedalyvauja kuriant teis. Teis kylanti i moni materialij interes ir nuosavybs santyki. Teis esanti ekonomikai ir politikai viepataujanios klas s valia, paversta statymu: Js teis yra tiktai statymu paversta js klass valia, kurios turin nulemia js klass materialins gyvenimo slygos. Klasins teiss (marksistin) teorija. Teise - ekonomikai ir politikai viepataujanios klass valia, paversta statymu. Visi, kurie neturi privacios nuosavybes, nedalyvauja kuriant teise. Valstybes ir teises prasme priklauso nuo nuosavybes formos. Panaikinus privacia nuosavybe valstybe neinyks; ji tik netarnaus vienai kuriai klasei. Klasinis tik istatymas, bet ne pati teise.. Iheringo interes jurisprudencija Realistin teiss samprata arba R. von Iheringo interes jurisprudencija - pagal Ihering, teis tai interesas, ginamas organizuota valstybs jga. Jos tikslas apsaugoti visuomens ir asmens laisv. mogus gimsta be teisi, todl privalo jas gyti kovodamas su kitais individais, trukdaniais jam gyti subjektin teis ir ja naudotis. Tai jeigu teis elgesio taisykle pave rstas interesas, tai dl teiss reikia kovoti kaip ir dl savo interes Teiss teorijos, grindianios teiss esm prieing interes kompromisu: 1 Visuomenins sutarties teorija (Epikras, Ciceronas, Donas Lokas, anas akas Ruso ir kt.) 2 Solidarumo arba socialini f-j teorija 3 Kompromisins krypties teiss samprat vertinimas. R. Jringo interes jurisprudencija. Teises realuma aiskino kaip asmens kovos del savo subjektiniu teisiu rezultata. mogus gimsta be teisi, privalo gauti, kovodamas su kitais, trukdaniais ias teises gyti, jomis naudotis (vergovs, baudiavos panaikinimas). T susideda i 2 strukt element: intereso ir jo apsaugos mechanizmo. iai sampratai bdingi poymiai: kintant m. interesams keiiasi teis; t egzistavimas individo kova dl subjektini teisi; teiss ir valstybs vienov; teis strukt poiriu teisi ir pareig vienov. Visuomenins sutarties teorija Visuomenins sutarties teorija ji teis kildina t. p. i intereso, tik kitaip aikina to intereso virtim elgesio taisykle. Teis ir valstyb atsirandanios i btinybs kompromisu (abipusmis nuolaidomis) derinti prieingus moni interesus. Teiss ir valstybs vaidmuo siekti soc. kompromiso ir remiantis juo garantuoti visuomenje soc. santarv bei rimt. Visuomenins sutarties teorija: t ir valstyb atsiranda i btinybs kompromisu derinti prieingus moni interesus. Teise suprantama, kaip prieing interes kompromisas, pavirts bendro elgesio taisykle. Prievarta ia tik saugo tvark. Hermeneutin teiss samprata Vaivila tai vadina treiojo kelio tarp teisnio pozityvyzmo ir prigimtins teiss paieka, kurios idjins itakos Frankfurto mokyklos socialin filosofija. Teiss hermeneutika Vakar Europoje iandien yra viena i populiariausi idjini krypi; ji akojasi dvi sroves:

1) Teisin hermeneutik kaip teisinio aikinimo teorij (josefas Esseris, Karlas Engias (Engish), Karlas Larencas (Lorenz). Pagrindiniu teiss mokslo tikslu ji laiko teisini tekst supratim ir konkrei empirini fakt teisnio sprendimo suradim. Tai srov, savo tyrim problematik ribojanti teisins dogmatikos poreikiais; 2) Teisin hermeneutik kaip teiss filosofij (A. Kaufmanas (Kaufmann), aikinani teiss formavimsi kaip jos supratimo proces. Pozityvistins ir nepozityvistins teiss samprat diskusija Pozityvistins ir nepozityvistins teiss samprat diskusija. Sutapatin teis su valstybs leidiamomis teiss normomis pozityvistai buvo priversti atitinkamai aikinti ir subjektin teis, jos altiniu laikyti tik objektin teis, skelbti ios pirmum. Teisinio pozityvizmo itak galima aptikti jau Aristotelio ratuose. Teisiniam pozityvizmui teis tai valstybs nustatyt ir valstybs vali ireikiani sipareigojamj teiss norm rinkinys. ia postuluojama tik pareiga paklusti pozityviosios teiss imperatyvams, o atsakymas klausim, kuo gali bti grindiama btinyb t pareig vykdyti, nebtinas. Kritikuojant teisinio pozityvizmo vienpusikum, formavosi nepozityvistin teiss samprata, siekusi atsivelgtu ir teiss turin. Ji gijo paius vairiausius pavidalus. Viena i reikmingiausi nepozityvistins teiss sampratos versij, be abejo, yra naujai po Antrojo pasaulinio karo Europoje atgimusi prigimtin teis. Jos principai yra padar ir toliau tebedaro vienoki ar kitoki tak visoms nepozityvistins teiss sampratos versijoms. Svarbiausia j idja tirti teis ir turinio poiriu, sieti j su istoriniais moni interesais. Teiss samprat vairovs apibendrinimas Teiss samprat vairovs apibendrinimas. Kiekviena teiss samprata turi istorinio, konceptualaus pagrindo egzis tuoti, nes teisingai paaikina teis konkrei istorini slyg atvilgiu. Konkreti teiss teorija yra teisinga tiek, kiek ji atitinka t am tikro meto tam tikros alies teisinio reguliavimo poreikius, kiek ji tikinamai paaikina praeities ir dabarties teisinius ir soc. reikinius, sutampa su soc. raidos tendencijomis. Po antrojo pasaulinio karo buvo teisinga marksistin teiss teorija. iuo metu aktualio s visuomenins sutarties ir solidarumo teorijos. Teiss samprat vairovs apibendrinimas: kiekviena teisingai paaikina teis konkrei istorini slyg atvilgiu (iki 2 pasaul k marksizmas, po jo solidarumo teorija). 4 tema. Teisinis personalizmas: iuolaikins nepozityvistins teiss sampratos variantas Teiss sampratos aksiomatika K reikia apibrti teis totalitarinio ir demokratinio reim slygomis? Du teiss semantiniai lygmenys Teiss struktros vidinis prietaringumas Skirtumas tarp privilegijos ir teiss, tarp pareigos ir prievols Subjektini teisi santykinumas ir jo pagrindai Teiss konvencionalumo prieastys Teisi ir pareig vienovs atpainimas istorinse teiss diferencijacijose ir teiss norminiuose aktuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Visuotinj mogaus teisi deklaracijoje Kaip gali bti statymuose pasiekiama teisi ir pareig pusiausvyra? Objektins ir subjektins teisi santykis teisnio personalizmo poiriu Termino teis etimologija Prigimtins ir pozityviosios teiss santykis Institucin teiss samprata Teiss ontologizavimas ir sociologizavimas, j privalumai ir trkumai Teiss sampratos aksiomatika: 1)pripainimas asmens vertybinio pirmumo prie valstyb ir kitus socialinius darinius; visi asmenys savo vertybi, teisi atvilgiu yra lygs 2) kilus btinybei gyvendinti vairius savo interesus, paaikja, kad kiekvienas asmuo yra pats sau kultrikai nepakankamas:nepajgus susikurti savo interesams gyvendinti vis reikaling priemoni 3) poreikis veikti kultrin nepakankamum veria asmen bendraut i su kitais asmenimis keistis su jais paslaugomis 4) laisv ir lygiateisi asmen keitimasis paslaugomis galimas tik esant lygiaveriams mainams. Keturi aksiom modelis. Determinuojantis atitinkam teiss samprat, yra objektyvus tuo atvilgiu, kad nra valstybs valdios nustatytas ar kieno nors dirbtinai sugalvotas, o kyla i natraliai tarp laisv individ besiklostani santyki, nulemt t pai individ ilikimo ir klestjimo poreiki. is modelis, metodologikai pareigodamas pradti teiss painim nuo individo, kartu reikalauja pradti teiss formavim ne nuo objektins, o nuo subjektins teiss kaip individui tiesiogiai priklausanios, susikuriamos.

K reikia apibrti teis totalitarinio ir demokratinio reim slygomis? Nedemokratinio reimo slygomis apibrti teis tai apibrti valdios teis. Todl demokratinio reimo slygomis apibrti teis tai apibrti mogaus teis. Du teiss semantiniai lygmenys 1) vertybinis 2) norminis (valinis)

Vertybinis teiss lygmuo tai asmens sisamoninti egzistenciniai interesai vertybs, kurias jis nori apsaugoti, susikurti ar gyti normindamas savo ir kit asmen ar institucij elges. Apibendrinant jas galima vadinti teiss objektu. Norminis teiss lygmu o tai subjektyvus asmens reikalavimas pagarbos savo egzistencinms vertybms. Tas reikalavimas yra adresuojamas kitiems individams, kad jie susilaikyt nuo alingo elgesio tos vertybs atvilgiu, neliest jos arba netrukdyt teistai gyti, susi kurti, ja naudotis, disponuoti. Teiss struktros vidinis prietaringumas Tai autentikasis teiss egzistavimo bdas, kuriame kaip tik ir slypi visuomen, dinamin teiss prigimtis. Tai iganingas prietaringumas, nes jis neleidia suabsoliutinti n vienos i t prieybi, visada daro jas santykines, viena be kitos neegzistuojanias, tik ia vienove isauganias savo tapatum, nes daro teis pajgi ireikti bendr naud vieno asmens naud suderinti su kito asmens nauda. Skirtumas tarp privilegijos ir teiss, tarp pareigos ir prievols Kai galvojame apie save, reikalaujame teisi, kai galvojame apie santarv su artimu, vykdome pareigas. Teismis mogus egoistas, pareigomis altruistas. Siekdamas utikrinti saugum, jis turi garantuoti artimo saugum. Tada altruizmas pasidaro btinas kelias egoizm, daro t egoizm civilizuot, teist. uitaip pagarbos reikalavimas, suderintas su sipareigojimu ge rbti analogik artimo teis, i egoistins pretenzijos tampa legalia, socializuota subjektine teise ir j turdamas individas ima jausti, jog ia teise saugomas jo interesas yra saugus ne tiek dl jo paties turimos pakankamos jgos artimo agresijai atremti, kiek dl iuo sipareigojimu sudarytos visuomens sutarties, kuriai esant individas gyja artim kaip savo teisi saugos bendrinink. Subjektini teisi santykinumas ir jo pagrindai Poiris teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov atskleidia vis asmens teisi santykinum ir kartu paioje teis je atranda to santykinumo pagrind. Tas santykinumas ne suteikiamas i alies, ne savavalikai nustatomas valstybs, o iplaukia i paios teisi ir pareig pusiausvyros, yra btinas jos sekmuo: nra subjektini teisi be pareig ir nra pareig, kurios nesukurt subjektini teisi. Teiss atskirtos nuo pareig, virsta privilegijomis, o pareigos, atskirtos nuo teiss prievolmis. Teisi ir pareig vienov apsaugo individ nuo vergavimo visuomenei, o visuomen nuo konkretaus individo agresijos. ia vidine pusiausvyra teis atnea moni tarpusavio santykius santarv ir socialin rimt, o privilegija teisi ir pareig nedarn, konflikt ir destrukcij. Teis jungia visuomen, privilegijos ir prievols ardo i vidaus. Teiss konvencionalumo prieastys itaip suprantama teis jau yra ne kas kita, kaip visuomenin sutartis: ko nvencialumas pati teiss esm, tik dl jo teis ir pajgia sukurti bei palaikyti individ gebjim gyventi santarvje, pasiekti tam tikros interes vairovs vienov, mainti prievartos poreik individ tarpusavio santykiuose. Dar daugiau teisi ir pareig pusiausvyra sukuria pai visuomen kaip dl interes susiprieinusi individ sugyvenimo tikrov ir kartu tik visuomenje i pusiausvyra turi prasms. mons gali taikia i kartu gyventi tik kai paklsta savo pai sudarytai sutariai, nustataniai kiekvieno teisi ir pareig pusiausvyr. Ja asmuo garantuoja savo teises, nesukeldamas grsms kito asmens teisms. Teisi ir pareig vienovs atpainimas istorinse teiss diferencijacijose ir teiss norminiuose aktuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Visuotinj mogaus teisi deklaracijoje LR konstitucijoje ir Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje. Teisi ir pareig santykio problema teiss aktuose. Teisiniu ose dokumentuose ir teiss literatroje danai linkstama nagrinti teises ir pareigas kaip tarpusavyje organikai nesusijusias. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje i esms skelbiamas tik mogaus teiss, apie pareigas ia kalbama tik paskutiniame 29 straipsnyje. Panai nuostata tvirtinta ir LR konstitucijoje: gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mo gus privalo laikytis LR konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. ia kalbama tik apie negatyvi pareig naudojantis teismis nevaryti kito asmens teisi, bet ne apie pozityvias pareigas, kuriomis asmuo susikuria subjektin teis . Kaip gali bti statymuose pasiekiama teisi ir pareig pusiausvyra? Teisi ir pareig vienov nustatoma ne svarstyklmis, o socialiai aktyvi piliei diskursu, vedaniu kompromisus, ir juo s tvirtinaniomis sutartimis; statymuose ta pusiausvyra pasiekiama parlamentinmis diskusijomis, besibaigianiomis vienokio ar kitokio laipsnio kompromisu. Tas teisi ir pareig santykis, dl kurio susitaria santykio alys ir kuris jas tuo metu bent i principo patenkina, ir yra i padt, jg santyk, i piliei socialinio aktyvumo laipsn ireikianti teisi ir pareig pusiausvyr Objektins ir subjektins teisi santykis teisnio personalizmo poiriu Subjektins ir objektins teisi santyk teisinis personalizmas laiko abipusio papildymo santykiu, t.y. pripasta, kad pagrindini asmens teisi gyvendinimas civilizuotoje visuomenje yra ne tik paties asmens, bet ir valstybs reikalas, taiau i subjekt vis tiek nelaiko lygiateisiais. Nors valstybs parama asmeniui socialinje teisinje valstybje yra pernelyg didel, vis dlto ji yra ne taisykl, o taisykls iimtis. Taisykl yra ta, kad asmens teisi gyvendinimas pirmiausia remiasi paties asmens kultriniu aktyvumu, gyjaniu teisi ir pareig vienovs pavidal. Dl to ir pirmumas esant mintam santykiui te iktinas subjektinei teisei ir jos specifikai. Termino teis etimologija Profesorius Mindaugas Maksimaitis pirmasis ms literatroje pamgino atskleisti io termino etimologij nurodydamas vidin termin teis ir tiesus sveik. Kalbininkas Kazys Bga rod, kad teiss terminas, kaip ir tiesa, yra kils i odi tiesumas, tiesus. Jeigu teis subjektini teisi ir pareig pusiausvyra, tai ji yra tiesi linija, kur nei teiss neikyla vir pareig, nei pareigos vir teisi. i pusiausvyra ir yra tiesumas, tiesi linija. Svarstykls teiss simbolis, nes ireikia teiss esm tiesi linij tarp dviej dydi teisi ir pareig. Bet svarstykls nepakankamas teiss simbolis, nes teis ne iaip lygyb, bet ir visuotinai privaloma lygyb. Todl svarstykls papildomos kalaviju, kuris svarstyklms skelbiam vertyb daro visiems privaloma. Prigimtins ir pozityviosios teiss santykis Teisi ir pareig vienov egzistuoja tik kaip prigimtins teiss kategorija, nes ji nra nustatyta kieno nors i alies valin iu aktu, o kyla i moni tarpusavio paslaug remiantis lygiaveriais mainais. Todl ji yra tik prastas dorovs sukonkretinimas, jos vidins

struktros suformulavimas; jos imperatyvai garantuojami tik abipuse individ nauda. Todl teis ir dorov ia dar nra atsiskyrusios viena nuo kitos ir neturi pagrindo atsiskirti . Bet kad reikt ne tik moralin pageidavim, bet ir visuotinai privalomo elgesio norm, i vienov turi bti valstybs sankcionuota ir itaip vietoj prigimtinio bvio gyti pozityviosios teiss status, kur imperatyv privalomumas garantuojamas ne tik abipuse nauda. Visuotins teiss privalomumas tai savyb, kuri teisei i alies suteikia valstybs valia. i valia, sipareigodama garantuoti teisi ir pareig vienovs imperatyvus valstybs prievarta, lemia tai, kad teis tampa privalomesn u moral ir iuo atvilgiu ji daugiau negu moral. Nuo to momento prigimtin teis virsta pozityvija. Teisi ir pareig vienov egzistuoja kaip prigimtins teiss kategorija, nes ji kyla i moni tarpusavio paslaug remiantis lygiaveriais mainais. Todl ji yra tik paprastos dorovs sukonkretinimas, jos vidins struktros suformulavimas. Visuotinis teiss privalomumas tai savyb, kuri teisei i alies suteikia valstybs valia. i valia, sipareigodama garantuoti teisi ir pareig vienovs imperatyvus valstybs prievarta, lemia tai, kad teis tampa privalomesn u moral. Nuo to momento teis tampa pozityvija (nustatyta). Institucin teiss samprata Institucin arba pozityvioji teiss samprata tai valstybs nustatyta ar sankcionuota teis. Jai bdinga tai, kad teiss esm ji traukia ir valstyb, kaip btin element teisms, nes traukia ir visuotinio privalomumo reikalavim ir jo garantavimo priemones abipus individ naud ir valstybs prievart. Valstyb teiss esm eina kaip teiskros subjektas (prigimtin teis veria pozityvija) ir kaip teisini imperatyv privalomumo garantas. Institucins teiss samprata, i vidaus suvienydama prigimtin ir pozityvij teis, kartu parodo, kokio pobdio yra j santykis. 1. Pozityvioji teis ivedama i prigimtins, 2. Pozityvioji teis paveria prigimtins teiss idjas konkreia valstybs ginama elgesio taisykle. Teiss ontologizavimas ir sociologizavimas, j privalumai ir trkumai Ontologizuoti teis tai sutapatinti teiss objekt su paia asmens teise jas ir itaip supainioti du semantinius teiss lygmenis: vertybin su valiniu, gamtin su visuomeniniu, natr su kultra, daikt su veiksmais dl jo. itaip ontologizavus teis, gyvyb turi nebesiskirti nuo teiss gyvyb, turtas nuo nuosavybs teiss j, mokslas nuo teiss moksl. odiu, pasaulis ir metapasaulis, arba vertybs ir santykiai dl t vertybi, pasidaro tos paios dimensijos pasauliai ir tampa tokie tik dl to, kad pagrst subjektins teiss nepriklausomyb nuo pareigos, kad paneigt socialin teiss prigimt gamtins prigimties suabsoliutinimo naudai. Taiau teiss ontologizmas istoriniu poiriu turjo ir pozityvios prasms, nes aikino, kad teis n ra grynas, savavalikas susitarimas. ia norta pasakyti, kad, kurdami teis, mons nesukuria jos objekto. Tie interesai ir yra objektyvusis teiss elementas, dl kurio apsaugos, gyvendinimo ir sudaromi susitarimai ir kuris pareigoja teiskr atsivelgti j, riboti, valdyti j tik tiek, kiek to reikalauja bendra dl interes susiprieinusi individ gerov. Mintas elementas rod, kad teis yra ne paprastas socialinis santykis, o santykis dl individui btin vertybi, kurias jis siekia apsaugoti. 5 tema. Teiss altiniai ir forma Teiss altiniai materialja prasme; teisinis procesas Teis ir teiss aktas; Teis kaip interpretacija Teiss formos arba teiss altiniai formalija prasme Teiss veikimas (galiojimas) Teis ir valstyb Teiss sistema Diskusija dl teiss formos ir teiss altinio skirtum Termino teiss altinis daugiareikmikumas Teiss altiniai materija prasme; teisinis procesas Minta, kad pagal teisinio pozityvyzmo metodologij, naudojani atskiriamumo tez, tik deskriptyvs, t.y. nenorminiai, nevertybiniai faktai, yra teiss altiniai materialija prasme, o norminiai, vertybiniai faktai (moral, tradicijos, paproia i ar kiti socialiniai reguliatoriai) nra teiss altiniai materialija prasme. Ms nacionaliniame teiss mo ksle (kuriame gaji teisinio pozityvyzmo metodologija) teiss altiniai materialija prasme paprastai vardijami kaip visuomeniniai faktiniai santykiai, k aip materialiosios, socialins ir kitos visuomenins gyvenimo slygos, objektyviai verianios ileisti arba pakeisti, papildyti teiss aktus ir net pertvarkyti vis teiss sistem. V. Mikelno poiris, kasd teiss altiniai materialija prasme yra visuomens ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai, ideologiniai, kultriniai ir kiti veiksniai, lemiantys teiss norm turin ir padedantys nustatyti j prasm, nes toks poiris apima tiek nenorminius, nevertybinius faktus (veiksnius), tiek vertybinius faktus (veiksnius) kaip teiss altiniai materialija pr asme. Nacionalinje literatroje nurodoma, kad teisinis procesas vyksta tokia seka: faktiniai santykiai (kuri pagrindu kuriama ir kuriems kontroliuoti skiriama teis) -> teiskra (pasibaigianti teiss akto ileidimu, kuriame nustatomas ir oficialiai sankcionuojmas socialini santyki subjekt elgesio modelis) -> teisinis reguliavimas (teiss poveikis socialiniams santykiams): jis gali bti pakankamas/tiesioginis (i pirminio reguliavimo pereinama teiss realizavimo stadij) arba nepakankamas/netiesioginis (teiskros procesas pratsiamas ivestiniu teisiniu reguliavimu, kartu taikant pirmini teiss altini nuostatas) -> teiss realizavimas (faktini socialini santyki derinimas su oficialiuoju modeliu).Tiesa, kartu nurodoma, kad i schema gali ir turi bti tikslinama, atsivelgiant daugel veiksni. Teisinis procesas vyksta tokia seka: tiek deskriptyvs, nevertybiniai, nenorminiai faktai (faktiniai santykiai), tiek vertybi niai, norminiai faktai (moral, tradicijos, paproiai), kuri pagrindu formuojasi ir kuriama teis -> smon (padedanti suvokti, suprasti faktinius santyki subjekt elgesio modelio (teiss princip bei norm), iliekanio objektyviai veikianios teisins smons lygmenyje ir neturinio jokios teisins iraikos, susiformavimu) bei teiskra (pasibaigianti teis akto ileidimu, k uriame nustatomas ir oficialiai sankcionuojamas socialini santyki subjekt elgesio modelis (teiss principai ir normos) -> teisinis reguliavimas (teiss poveikis socialiniams santykiams) -> teiss realizavimas (faktini socialini santyki derinimas su o ficialiuoju

modeliu, ireiktu teiss tekste ir objektyviai veikianioje teisinje smonje). Kartu pabriama, kad i schema gali bti tikslinama: antai vertybiniai faktai susiformuoja dl faktini santyki ir smons veiklos. Teisinis altinis materialiaja prasme, teisinis procesas: T. altinis materialaiaja prasme - Tai yra bdas, kuriuo teisinamas teisins normos; tai yra taisykls, teorijos, i kuri kyla teis. Teisinis procesas (teisinis reguliavimas): Pozityvin metodologija. Idja norma santykis. Faktiniai santykiai teiskra teisinis reguliavimas teisinis realizavimas Pozitivystin metodologija turi atitikti tam tikrus auktesnius principus ir j paisyti. Neapima teiss princip. Teis ir teiss aktas; Teis kaip interpretacija Svarbu pabrti, kad teiss iorins iraikos forma nra tik raytinis tekstas; kitaip tariant, teis nra ireikta tik rat u (lot. Expressis verbis). Dar romn teis skyr raytin teis (lot. Ius scriptum), t.y. elgesio taisykles, kurias kuria vieoji valdia, btentvalstyb, ir neraytin teis (lot. Ius non scriptum), neraytine teise laikyti paproiai. Teises moksle pasiekta beveik vieninga ivada, kad teis nra tekstas, ir pabaigia teisinio pozityvyzmo metodologija grindiam teiss mokslo srovi ir nepozityvystine teiss metodologija grindiam teiss mokslo srovi santarv. Pagal teisinio pozityvyzmo postulatus, jokios teiss greta teksto nra teksto taka yra tokia, kad teis arba yra jame ireikta eksplicitikai, t.y. paraidiui, arba btent i jo, o ne i kur nors kitur, ivedama (ar implicitikai jame ireikiama). Tokia logika vadovaujasi ir Konstitucinis Teismas, kurio 2004m. gegus 25 d. bei 2004 m. gruodio 13 d. nutarimuose yra nustatyta: Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis). Tai aukiausios teisins galios aktas, aukiausia teis, vis kit teiss akt teisikumo ir legitimumo matas. <...> taip, kaip teiss negalima traktuoti vien aip teksto, taip ir Konstitucijos , kaip teisins realybs, negalima traktuoti vien kaip jos tekstins formos, negalima suvokti Konstitucijos vien kaip eksplicitini nuostat visumos. <...> Pati Konstitucijos, kaip aukiausios teisins galios akto, prigimtis, konstitucingumo idja suponuoj a tai, kad Konstitucijoje negali bti ir nra sprag, vadinasi, negali bti ir nra tokio emesns galios teiss aktuose nustatyto teisini o reguliavimo, kurio nebt galima vertinti jo atitikties Konstitucijai atvilgiu. Konstitucij, kaip teisin realyb, sudaro vairios nuostatos konstitucins normos ir konstituciniai principai, kuri evairiose Konstitucijos formuluotse yra tiesiogiai tvirtinti arba yra i j ivedami. Vieni konstitucinia principai yra 5tvirtinti expressis verbis konstitucinse normose, kiti, nors ir nra juose tvirtinti expressis verbis, jose atsispindi ir yra ivdami i konstitucini norm, taippat i kit iose normose atsisipindini konstitucini princip, i konstitucinio reguliavimo visumos, i Konstitucijos, kaip svarbiausi valstybs bendruomens pilietins Tautos vertybi sistem tvirtinanio ir ginanio, visai teiss sistemai gaires nubrianio akto, prasms. Tarp konstitucini princip ir konstitucini norm negali bti ir nra prieprieos, visos konstitucins normos ir konstitucin ia principai sudaro darni sistem. Btent konstituciniai principai organizuoja darni visum visas Kontitucines nuostatas, neleidia, k ad Kontitucijoje bt vidini pretaravim ar tokio jos aikinimo, kai ikreipiam ar paneigiama kurios nors Konstituci jos nuostatos prasm, kuri nors Konstitucijoje tvirtinta ar jos ginama vertyb. Per konstitucinius principus atsiskleidia ne tik Konstitu cijos raid, bet ir jos dvasia tos vertybs ir siekiai, kuriuos Tauta Konstitucijoje tvirtino pasirinkusi tam tikr jos nuostat tekstin form, kalbin iraik, nustatiusi tam tikras Konstitucijos normas, eksplicitikai arba imlicitikai tvirtinusi tam tikr konstitucin reguliavim. Tad prieprieos negali bti ir nra ne tik tarp konstitucini princip ir konstitucini norm, bet ir tarp Konstitucijos dvasios ir Konstitucijos raids: Konstitucijos raids negalima aikinti ir taikyti taip, kad bt paneigiama Konstitucijos dv asia, kuri gali bti suvoktatik konstitucin reguliavim matant kaip visum ir tik vertinus Konstitucijos, kaip visuomens sutarties ir aukiausios galios akto, paskirt. Konstitucijos dvasi ireikia konstitucinio teisinio reguliavimo visuma, visos jos nuost atos ir Konstitucijos tekste tiesiogiai idstytos konstitucijos normos, ir Konstitucijos principai, taip pat ir tie, kurie iplaukia i konstitucinio teisinio reguliavimo visumos ir Konstitucijos, kaip svarbiausi Tautos vertybi sistem tvirtinanio ir ginan io, visai teiss sistemai gaires nubrianio akto, prasms. is aikinimas yra pagrstas ir argumentuotas teisinio pozityvizmo metodologijos koordinai sistemoje, kai Konstitucija, kaip teiss aktas, yra laikoma visa apimtii nustatyta, t.y. sukurta, T autos, primusios i visuomenin sutart. Konstraktarinis, arba konvencionalistinis, teiss ir apskritai visuomenins tvarkos aikinimas turi trkum, nes visuomenin sutartis, grindiama kolektyviniu (daugumos arba maoritariniu) sprendimu, paneigia visuomens vaidmen. Btent todl Konstitucija, kaip antimaorinis aktas (i svoka yra panaudota Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjio 19 d. nutarime, j itin yra pamgs R. Dworkinas), nra visa apimtimi nustatyta, t.y. sukurta, nes antimaoritarinis reikinys negali bti sukuriamas kolektyviniu (daugumos arba maoritariniu) sprendimu: Konstitucija sudaro tiek sukurti principai ir normos, tik greta teksto evoliucijos keliu susiformav teiss principai (teisingumas, siningumas, protingumas). Konstitucij, kaip aukiausij teis (lot. Ius supremus), ir apskritai teis sudaro susiformav ir tikslingai sukonstruoti (sukurti) teiss prncipai ir normos, nereikia ir negali reikti, jog yra paneigiama Konstitucijos teksto reikm. Prieingai, Konstitu cinio Teismo, besiremianio metodologine nuostata, kad Konstitucijoje nra sprag ( Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. bei 2004 gruodio 13 d. nutarimai), veikla aikinant Konstitucij pirmiausia turi bti ir yra siejama su Konstitucijos tekstu, kaip aikiai ireikta teise. Taiau btent minta tez ir irykina, kad Konstitucinis Teismas ir apskritai visi teismai yra antimaoritarins institucijos, kartais sprendianios visikai prieingai partikuliariniams kolektyviniams visuomens interesams (partikuliari niam vieajam interesui), bet apsauganios ir ginanios atskiro individo interesus ir teises (kurios ir yra tikrasis, t.y. visuotinis (ne partikuliarinis) vieasis interesas). Kartu paymtina, kad Konstitucini sTeismas turi ir gali atrasti susiformavusius teiss principus, pvz, teisngumo, protingumo principus ( r. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarim), esanius greta Konstitucijos teksto, taiau Konstitucinis Teismas ne tik neprivalo, bet ir neturi galimybi tik i Konstitucijos teksto atsk leisti mint princip, j turinio: tekstas kaip tikslingo visuomens veiksmo rezultatas negali ireikti evoliuciniu keliu susiformavusi princip.

Paymtina, kad nepozityvistins tekst painimo filosofins srovs hermeneutikos, kuri gali buti suprantama kaip interpretacijos, supratimo teorija (atstovai Hansas Georgas Gadameris (1900 2002), Paulas Rocoeuras (1913-2005), Martinas Haideggeris (1889 1976), tekst, be kita ko ir teisin, suprantama kaip negalutin produkt, kaip interpretacijai pavald reikin. Pasak hermeneutik, aikinant tekst, reikia btinai atsivelgti jo kontekst, visuomens tradicijas, paproius, kitus veiksnius: btent todl teis nra tik tekstas, jos prasm atskleidiama, atrandama interpretuojant tekst ir su juo susijusius reiki nius tradicijas, paproius ir pan. Hermeneutinis poiris yra toks, kad joks teiss aktas nra baigtinis, nustatytas (sukurtas) visa apimtimi (tai pozityvistinis poitis), t.y. galutinis produktas, nes to joks subjektas negali padaryti. Btent todl iame vadovlyje pabriama, kad greta sukurtos, nustatytos tekste teiss yra teis, susiformuojanti evoliucionuodama visuoens smonje ir visuomeniniuose santykiuose ( t.y. ne tekste) dl netiksling poelgi, nors j atskleisti, atrasti padeda tekstas. Vis dl to pabrus, kad joks tekstas nra baigtinis, nustatytas (sukurtas) visa apimtimi (tai pozityvistinis poiris), t.y. galutinis produktas, nes to joks subjektas negali padaryti, , kartu pabrtina, kad ir teismai, kaip interpretacijos keliu atskleidiantys teiss prasm subjektai, negali savo raytiniuose tekstuose visa apimtimi atskleisti teiss. ia prasme teis nra akivaizdiai postuluojamas reikinys. Teiss formos arba teiss altiniai formalija prasme Kai kurie autoriai grietai skiria teiss altinius formalija prasme nuo teiss form, teiss altinius formalja prasme apibrdami kaip teiskros subjekto kompetencij ir teiskros procedras, kuriomis moni interesai paveriami konkreiomis elgesio taisyklmis arba jau egzistuojanios visuomenje elgesio taisykls paveriamos teiss normomis (sankcio navimas). Paymtina, kad atsivelgiant Lietuvos Respublikos besiklostani teisin praktik, teiss altiniais formalija prasme yra : a) Konstitucija, turinti dvylip kumuliatyviai aikinam pobd: pirma, kaip nustatytas, sukurtas Tautos aukiausios galios teiss aktas, kuriuo steigiama valstyb ir nustatomos pagrindins teiss nuostatos (raytinis aspektas), ir, antra, kai p princip, kurie suformuoja evoliucionuodami visuomens smonje ir visuomeniniuose santykiuise (t.y. ne tekste) netiksling poelgi dka, visuma (neraytinis aspektas). Kitaip tariant, konstitucija yra, pirma, raytiniame tekste, nustatytos teiss nuostatos (principai ir normos), antra, teiss principai ir normos, interpretacijos bdu ivedami i Konstitucinio teksto, treia, teiss principai, kurie susiformuoja evoliucionuodami visuomens smonje ir visuomeniniuose santykiuose (t.y. ne tekste), kuriuose ir gldi, netiksling poelgi dka, taiau kurie taip pat atskleidiami, atrandami naudojant Konstitucijos tekst kaip rank. Konstitucija yra visos teiss sistemos branduolys, aukiausioji teis (lot. ius supremus) (nes turi aukiausi juridin gali), i kurios kyla visi kiti principai ir normos. Jai negali prietarauti joks statymas ar kitas teiss aktas (Konstitucijos 7 st raipsnis 1 dalis); Konstitucjos principams ir normoms negali prietarauti jokie kiti teiss principai ir normos. Dar daugiau, Konstitucija yra v ientisas ir tiesiogiai taikomas aktas ( Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalis). b) Teiss principai, kurie susiformuoja evoliusionuodami visuomens smonje ir visuomeniniuose santykiuose ( t.y. tekste), kuriuose ir gldi, netiksling poelgi dka. Paymtina, kad kai kurie i i princip turi bti traktuojami ka ip turintys Konstitucijos gali, todl turi bti laikomi Konstitucijos dalimi. Taip pat principai, kurie susiformuoja evoliucionuodami visuomens smonje ir visuomeniniuose santykiuose (t.y. ne tekste), kuriuosi ir gldi, netiskling poelgi dka, yra tiek tarptautiniai, tiek nacionaliainiai. Teismai, sprsdami bylas, juos atranda ir fiksuoja savo aktuose, taiau tai nereikia, kad mintieji teiss principai tampa raytiniai. c) Tarptautins teiss ir Europos sjungos teiss aktai. Paymtina, kad Lietuvos Respublikos Aukiausios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. Akte Dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo yra, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos valstyb pabria savo itikimyb visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnyje, be kita ko, tvirtinta, kad Lietuvos Respublika vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normmis. Tarptautins teiss aktai tai tarptautins sutartys (nors ne tik); tarptautins sutarties sapmrat, toki sutari sudarymo ir vykdymo klausymus reglamentuoja 1999 m. birelio 22 d. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas. Paymtina, kad pagal juridin gali tarptautins sutartys yra emesns juridins galios negu pati Konstitucija. Antai Konsti tucinis Teismas 1995 m. spalio 17 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teisin sistema grindiama tuo, kad Konstitucijai neturi prietarauti joks statymas ar kitas teiss aktas, taip pat ir Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, nes Konstit ucijos 7 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai. Kita vertus, kolizijos tarp nacionalins teiss akto (iskyrus paia Konstitucij) ir tarptautins teiss akto atveju prioritet turi tarptautins teiss akto nuostatos. Antai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse nuostatytos kitokios taisykls negu to, kurias numato is kodekas ir miti Lietuvos Respublikos staty mai, taikomas Lietuvos Respublikos tarptautini sutari normos. Tarptautini sutari statymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos. 2004 m. gegus 1 d. Lietuvai tapus Europos Sjungos nare, Europos Sjungos teiss aktai taip pat yra Lietuvos Respublikos teiss altiniai formalija prasme. Pirminiais ES teiss altiniais laikomos Europos Sjungos steigimo sutartys, taip pat sutartys, keitusios mintas sutartis (naujausia - 2007 m. Lisabonos sutartis, sigaliojusi 2009 m. gruodio 1 d.). stojimo Europos Sjung sytartys ir bendrieji teiss principai. Antriniai Europos Sjungos teiss altiniai tai Europos Sjongos institucij priimami teiss aktai: Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos reglamentai, sprendimai, direktyvos, Europos Sjungo s Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimai. Sutartys ir reglamentai yra tiesiogiai taikomi aktai, t.y. norint taikyti, j nereikia inkorporuoti vastybini nari vidaus teis. Direktyvos nra tiesiogiai taikomi aktai, todl j nuostatas btina inkorporuoti valstybs nars vidaus teis. Pagal 2004 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos konstitucin akt Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje, esant Konstitucijos sededamja dalimi (Konstitucijos 150 straipsnis) jo 2 straipsn, Europos Sjungos teiss normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis; jeigu tai kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga, Europos Sjung os

teiss normos taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveu jos turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus. Paymtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime, aikindamas mint konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje nuostat, konstattavo , kad Konstitucijoje ne tikyra tvirtintas principas,kad tais atvejais, kai nacionalins teiss aktas nustato tok teisin reguliavim, kuris konkuruoja su nustatytu tarptautinje sutartyje, turi bti taikoma tarptautin sutartis, bet ir Europos Sjungos teiss atvilgiu yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisykl, tvirtinanti Europos Sjungos teiss akt taikymo pirmenyb tais atvejais, kai Europos Sjunga , konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teiss aktuose (nesvarbu, kokia j teisn galia), iskyrus pai Konstitucij. d) Nacionalin statutin teis (termino vartojimas priimtas ir nacionaliniame teiss moksle), kuri sudaro Lietuvos Respublikos statymai ir kiti teiss aktai (vadinami arba postatiminiais, arba lydimaisiais, arba statymus gyvendinaniais teiss aktais). Tai yra raytin teis. Svarbu pabrti, kad Lietuvoje pagal skirting juridin gali yra dvi statym rys konstituciniai statymai ir paprastieji (arba ordinariniai) statymai. Pastariesiems priskirtini kodifikuoti statymai (kodeksai). Kiti teiss aktai (vadinami arba postatyminiais, arba lydimaisiais, arba statymus gyvendinaniais teiss aktais) yra Lietuvos Respublios Sei mo aktai, neturintys statymo galios (pvz., nutarimai), Lietuvos Respublikos Prezidento aktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybs aktai, ministerij, kit institucij, savivaldybi institucij aktai. e) Normins sutartys. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsn, nustatatnt darbo teiss altinius (formalija prasme), kolektyviniu sutari normatyvins nuostatos yra teiss altiniai formalija prasme. Pagal Darbo kodekso 49 straipsn kolektyvins sutartys gali bti: 1) kolektyvin sutartis valstybs lygiu (nacionalin); 2) akos (gamybos, paslaug, profesiniu) ar teritoriniu (savyvaldybs, apskrities) lygiu sudaryta kolektyvin sutartis; 3) monskolektyvin sutartis. ios sutartys nra individualaus, vienkartinio pobdio, j turin sudaro ir bendrojo pobdio elgesio taisykls, pagal Darbo kodeks normatyvins nuostatos. Kolektyvini sutari sudarymo, registravimo, keitimo, pildymo tvarka, j kontrol, sutari alis, turin reguliuoja Darbo kodekso 50-67 straipsniai. f) Teisinis paprotys. Paymtina, kad teisinis paprotys yra teiss altinis formalija prasme, o paprotys teiss altinis materialija prasme: j skirtumas tra doktrininis, nes teisinis paprotys, lygiai kaip ir aprotys, suformuluoja evoliucionuodamas ir egzistuoja visuomens smonje ir santykuose (i esms, primityviai tariant, tai tas pats reikinys (nors egzistuoja ir paproi, kurie apskritai neturi teisins reikms, kurie nra teiss altiniai materialija prasme, juolab nra teiss altiniai formalija prasme). Teisinis paprotys yra neraytins teiss forma. Tai, kad teisiniai paproiai yra :atrandami teism, fiksuojani juos raytiniuose procesiniuose sprendimuose, arba tai, kad teisiniai paproiai net sisteminami raytiniuose dokumentuose, nedaro teisini paproi raytine teise. Teisiniu paproiu laikoma tokia statyme nenustatyta visuotinai pripainta elgesio taisykl (lot. ius non scriptum, t.y. neraytin teis), kuri yra atsiradusi dl to, kad asmenys ilg laik ja vadovavosi ir jos laiksi. Tam, kad bt pripainta paproiu, t am tikra elgesio taiskl turi atitikti visas tokias slygas, t.y. ji turi bti: 1) visuotin, t.y. plaiai taikoma tam tikros srities santykiams, pavyzdiui, uost, bi veiklai, tarptautinei, naftos produkt prekybai ir pan.; 2) ilgalaik, t.y. atsiradusi seniai; 3) ts tinio pobdio, t.y. jos buvo ir yra paisoma nuolat, nenutrkstamai, pavyzdiu, ji taikoma teism, arbitrao; 4) vertinama kaip teisinga ir btina (lot. opinio necessitatis) ir todl taikoma savarankikai, o ne prievarta. Teisinis paprotys, kaip civilins teiss altinis, plaiai taikomas tarptautinje prekyboje ir pan. Kai kurie tarptautins prekybos paproiai yra sisteminami. I inomiausi tarptautins prekybos susistemint paproi mintini Tarptautins prekybos rm parengtos Tarptautins prekybos termin taisykls (INCOTERMS), Tarptautins jr organizacjos parengtos Bendrosios avarijos taisykls ir kita. Tarptautins prekybos paproi visum priimta vadinti lotyniku terminu lex mercatoria. Taiau akcentuotin a, jog tai, kad teisiniai paproiai yra atrandami teism, fiksuojani juos raytiniuose procesiniuose sprendimuose, arba tai, kad teisiniai paproiai net sisteminami raytiniuose dokumentuose, nedaro teisini paproi raytine teise. Bet jeigu buvusi paproiu taisykl tvirtinama statyme (arba kitame teiss akte), ji nebelieka teisiniu paproiu, o tampa statyme (arba kitame teiss akte) tvirtinta taisykle, t.y. statymo (arba kitokio teiss akto) forma praryja paprot (pvz, tradicin krikionika vent Kaldos, tvirtinta Darbo kodekso 162 straipsnio 1 dalies 12 punkte, nra paprotys tai statymin nuostata). Teiniai paproiai paparastai taikomi civiliniams santykiams tvirtinti: pirma jie taikomi tada, kaistatymas tiesiogiai nurod o juos taikyti (pvz., Civilinio kodekso 6.173 straipsnio 3 dalis ir pan.); antr a, taikyti paprot gali nustatyti ali sudaryta sutartis; treia, paprotys taikomas, kai teisiniame tekste yra spraga. Teisiniais paproiais taip pat galima vadovautis aikinant sutartis, nus tatnat prievols vykdymo viet, laik, bd ir t.t. Taiau nra taikomi teisiniai paproiai, kurie prietarauja imperatyvioms statymo normoms arba siningumo, protingumo ar teisingumo principams (Civilinio kodekso 1.4 straipsnio 2 dalis, 3.2 straispnio 3 dalis). Taigi Lietuvoje teisinio paproio ir imperatyvi teiss norm bei bendrj teiss princip kolizija sprendiama pastarj naudai. Kita vertus, kai kuriuose Ispanijos provincijose, ypa Katalonijoje, nacionalinis Civilinis kodeksas netaikomas vieto s teisini paproi reguliuojamiems santykiams. Teisin paprot btina skirti nuo civilinio teisinio santykio ali dalykins praktikos (pvz., Civilinio kodekso 6.173 str. 3 d., 6.327 str. 1 d., 6.337 str. 2 d.), t.y. nuo dviej asmen dl ilgalaikio bendradarbiavimo tarpusavio santykiams taikom nerayt taisykli. ali dalykin praktika nra teiss altinis, nes i praktika taikoma ne visuotinai, o tik konkrei asmen tarpusavio santykiams. Taiau tarp ali susiklosiusi dalykin praktika reikminga sprendiant gin, pvz., aikinant ali sudaryt sutart, todl ali dalykin praktik turi bti atsivelgiama. g) Teism praktika. I karto paymtina, kad Lietuvos teismai teiss nekuria, nes jie tokios diskrecijos neturi (R. Dworkino odiais tariant, teism diskrecija nelyginant skyl pyraglyje egzistuoja tik kaip erdv, palikta j juosianio suvarym saito). Taiau teism vaidmuo teiss takymo ir aikinimo procese yra itin didelis: pirma, teismai aikina teis, ireikt tekstuose (raytin teis), antra, jie atranda ir savo aktuose fiksuoja neraytin teis, t.y. tesis principus, kurie susiformuoja

evoliucionuodami visuomens smonje ir visuomeniniuose santykiuose (t.y. ne tekste), kuriuose ir gldi, netiksling poelgi dka, bei teisinius paproius. Teism praktikos privalomumo esm sudaro stare decisis principas, grindiamas teismuo o sprendimo autoritetu: visas tapaias vlesnes bylas btina sprsti taip, kaip byla kurioje suformuluotas teismo precedentas (lot. precedentis ankstesnis). Nuostata utikrina vis asmen lygybs statymui gyvendinim, nes tik vinodai aikinant ir taikant teis manoma pasiekti, kad statymui visi bt lygs. Teismo sprendimas, kuriame yra iaikinama teiss norma bei atskleidiama normos prasm, tampa tam tikru tos teiss normos priedu, jos dalimi, todl iuo aspektu laikytinas teiss altiniu formalija prasme (Lietuvos Konstitucinio teismo 2007. Spalio 24 d. nutarimas realiai jokios naujos teiss teismo sprendime nra jame tiesiog yra atsklediama teiss prasm). Jis tampa autoritetu ne tik kitiems teisininkams, bet ir paiam t sprendim primusiam teismui, t.y. teismo precedentas turi dvejop poveik: vertikalusis precedento poveikis reikia, kad auktesniosios instancijos teismo sprendimas yra privalomas emesniosios instancijos teismams; horizontalusis teismo precedento poveikis, reikia, kad jis privalomas ir paiam j suformavusiam teismui. Precedento doktrina susiklost dl daugelio priesi: pirma, vienas i pagrindini visos teisins sistemos tiksl utikrinti vienod teiss taikym, antra, vadovaujantis teismo precedentais, ivengiama skirting tos paios teiss normos aikinimo ir toki pai faktini aplinkybi vertinimo; treia, precedentus formuoja aukiausios teismo instancijos aukiausieji teismai, kur daniausiai dirba labiausiai patyr ir aukiausios kvalifikacijos teisininkai. Todl i teism pateiktas teiss aikinimas tradicikai laikomas autoritetingu ir sektinu; ketvirta, nesutikim su teismo precedentu reikia argumentuoti. Atmetus precedent be joki argument, teismo sprendimas naikintinas instancine tvarka; penkta, remiantis teismo precedentu ne tik iaikinama konkreti teiss norma, bet ir paalinama teisinio teksto spraga. Lietuvos teism praktika (teismo precedentas) teiss altinis de jure pripastama po Lietuvos Respublik os Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo. h) Teiss doktrina (mokslas). Pavyzdiui, Tar*tautinio teisingumo teismo statuto 38straipsnyje teiss doktrina pripastama tarptautins vieosios teiss altiniu. Teiss doktrina svarbi dl keli prieasi: pirma, ji daniausiai pateikia sistemin ir racionali galiojanios teiss analiz. Todl neigti teiss doktrin bt tolygu neigti racionalum; antra, moks lininkai teisininkai yra bene labiausiai nepriklausomi. Tai leidia mokslininkui pateikti nealik teiss interpretacij ir ja remdamasis teismas gali sustiprinti tiek savo sprendimo nealikum, objektyvum, tiek savo nepriklausomum apskritai: treia, teiss doktrina danai neapsiriboja tik nacionalins teiss analize; ketvirta, teiss doktrina formuluoja teiss aikinimo, teisins argumentacijos taisykles, pateikia teisini svok definicijas, aikina teiss princip turin ir t.t.; penkta, teiss doktrinai bdingas tam tikras stabilumas, ns teiss mokslo suformuluotos taisykls, teisins tiesos kur laik yra pastovios ir nra lengvai sugriaunamos nauj koncepcij galima sukurti tik argumentuotai paneigus ankstesnij. Teisins doktrinos stabilumas daro tak teiss aikinimo, o kartu ir teism praktikos stabilumui. Teiss doktrinos, kaip teiss altinio formalija prasme, reikmei, pasak V. Mikelno, takos turi daugelis veiksni: pirma, kuo labiau teismai link racionaliai argumentuoti savo sprendimus, tuo labiau didja teiss doktrinos reikm; antra, kuo stabile snis, nuoseklesnis statym leidjo darbas, tuo daugiau galimybi gyvuoti teiss doktrinai. Teism form rys: 1. Konstitucija pagrindinis tam tikros alie sodkumentas, kuriam neturi prietarauti visi tos alies dokumentai/aktai. Pirmas poiris: konstitucij nustato valstybs sjunga ir jos institucijos, pagrindiniai mogaus visuomeninio gyvenimo nuostatos (kio, nekilnojamo turto ir pan.) Antras poiris: konstitucija suprantama princip, kurie susiformuoja visuomens smonje ir santykiuose visuma. Konstitucija tai ne tik raytinis tekstas su privalomomis normomis, bet ir principai, kurie tvirtinti visuomenje. 2. Tarptautins teiss ir ES teiss aktai tai yra valstybi sudaromos tarpusavio sutartys. LR tarptautini sutari statymo 1 str. 1 d. yra nurodoma sutarties apibrimas (Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis - tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis, nesvarbu, koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susij dokumentai) ES teiss aktai: Pirminiai: sutartys Antriniai: reglamentas, direktyva, sprendimas, rekomendcija ir ivada (antrinius priima ES parlamentas) 3. Nacionalins statutin teis 4. Normins sutartys tai yra kolektyvins sutartys (pvz.: darbdavys ir kolektyvas, daruotojai darbo k. 49 str.) 5. Teisinis paprotys Teisinis paprotys reguliuoja tai, ko nereguliuoja statymas ir postatiminiai aktai Poymiai: Ilgalaikikumas Visuotinumas Tstinis pobdis (LR CK 1.4 3 str. tarptautiniai paproiai, LAT byla Nr. 3K- 3-305/2006 remiasi paproiu) 6. Teiss doktrina apima teiss mokslinink darbus, veikalus, knygas. Moklsininkai analizuoja ir susistemina bylas. Teiss doktrina faktikai veikia teiss sistem ir priimant teiss sprendimus. 7. Teiss precedentas tai yra teismo sprendimas priimamas sprendiant konkrei teisin byl, kuris vliau laikomas pavyzdiu sprendiant analogikas bylas. Teiso precedento kpncepcija Lietuvoje: LR Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 28 d. nutarimas. Bdingi aspektai: horizontalusis privalomumas teismai saistomi savo pai priimtais sprendimais.

Vertikalusis privalomumas teismas saistomas ankstensns instancijos teismo priimto sprendimo. LR teism statymo 33 str. 4 d. Teism praktika yra keiiama. Teisinis aikinimas vs. teiss nustatymas: Konstitucin teis yra aikinama, bendrosios teiss nustatoma. 8. Teiss principai tai teiss ir kartu visos teisins sistemos dsniai. Teiss veikimas (galiojimas).Teis ir valstyb Tiriant teis toki, kokia ji yra, t.y. kaip objektyviosios tikrovs reikin, reikia atsakyti klausym, ar teis veikia (g alioja), ar ji knija galiojanius principus ir normas. pateikt klausym, galima atsakyti keturiais esminiais kriterijais: Elgesio kriterijus. Tam tikra visuomen turi elgtis pagal tokias taisykles, kurios yra efektyvios, t.y. kuri laikomasi; be a bejo, nereikt tiktis, kad visos taisykls bt visikai efektyvios. Pavyzdiui, jeigu futbolo aidjus laikysime minimalia visuomene, tai kai ie aidjai ais ne pagal futbolo taisykles, sunku bus teigti, jog jie aidia futbol. Taip teis aikina sociologins teiss teorijos. Psichologinis elgesnos kriterijus. is kriterijus reikia, kad visuomens nariai turi turti kritik poir savo real elges lygindami j su jo modeliu, ireiktu teisje. Veikianti teis tai teiss principai ir normos,kurie yra norminio pobdio asmen elgesiui, t.y. jie naudojami kaip elgesio direktyvos. Deontinis kriterijus. Teigiama, kad psichologinis elgsenos kriterijus taip pat nra pakankamas. Tai, kas teiss taisykles dar o veikianias, yra j saistantis, pareigijantis visuomens nariams pobdis. Jeigu nra pareigos laikytis taisykls, tai ji nra teis. Taiau is deontinis kr. Yra problematikiausias teiss teorijoje. Kaip teiss privalomyb (saistymas, pareigojimas) visuomens nariams turi bti suprantama? tai egzistuoja keturi atsakymai(poiriais): Pagal pirm poir teis yra saistanti tuomet, kai ji gali bti priverstinai vykdoma. is poiris reikalauja institucijos, kuri u tikrint mint prievartin teiss gyvendinim (tokia institucija paprastai laikoma valstyb, jos pareignai bei institucijo s). Antras poiris reikia psichologinio kriterijaus ts, nes pagal j teis yra privaloma, kai ji yra pripastama kaip privaloma visuomens nari. Kai buvo minta pvz apie miniatirin visuomn futbolo aidjus, jie aidia futbol, nes pripasta futbolo taisykles, kaip jas saistanias. Tai vadinamoji kontraktin, visuomens sutarties teorija. Treias poiris reikia tai, kad teis yra tokios taisykls, kurios sukurtos pagal formalius teiskros reikalavimus, bding us tam tikrai visuomenei. Tai reikia, kad visuomenje turi bti toks institutas, kuris nustatyt formalius reikalavimus, pvz, teisingumo princip. Ketvirtas poiris reikia, kad teis yra privalomo pobdio tuomet, kai visuomens nariai yra moraliai pareigoti laikytis teiss princip ir norm. Tokiu atveju teiss nuostatos turi atitikti tam tikrus etinius standartus, pvz, teisingumo princip. Minimumo kriterijus. Jis iskiriamas atskir kriterij, nors yra glaudiai susijs su deontinio kriterijaus ketvirtu poir iu. Tai reikia, kad teiss principai ir normos turi turti minimal turin, pvz, turi bti tvirtintas draudimas laisvai naudoti prievart. Ubi ius, ibi remedium (ivertus i lot. k. kur yra teis, ten yra ir poveikio priemon) is lotynikas posakis danai klaidingai suvokiamas kaip reikiantis, jog teis turi bti kuriama prievartos aparato, kuris paprastai tapatinamas su valstyb, ir teiss veikimas turi bti utikrinamas preivartos aparatu, kuris paprastai taip pat tapatinamas su valstybe. Minta, kad teis gali bti suprantama kaip saistanti tuomet, kai ji gali bti priverstinai vykdoma, kad is poiris reikalauja institucjos, kuriu utikrint mint prievartin teiss gyvendinim. Btent tokia institucija paprastai laikoma valstyb, tiksliau valstybs valdia, suverenas. Taiau valstyb, kaip kurianti absoliuiai vis teis, nra ir negali bti laikoma tokia institucija, juolab kai, kaip minta, yra teiss princip, evoliuciniu keliu besiformuojani visuomens teisinje smonje bei santykiuose, t.y. askritai nekuriam. Teiss sistema Teiss sistem sudaro teiss principai ir normos, o pati teiss sistema yra mint princip ir norm visumos egzistavimo ir v eimo bdas, kur visi principai ir normos koegzistuoja teiss institutuose, poakiuose, akose, susij tarpusavio pr iklausomybe ir veikia garantuodami vienas kito veiksmingum. Minta, kad teiss altiniais materialija prasme yra socialiniai faktai, tarp j ir vertybiniai, norminiai faktai (moral, tradicijos, paproiai). Teiss atinis materialaija prasme yra moral, persmelkianti kiekvien fakt, t.y. kiekvien teiss altin materialija prasme (nes kiekvienas socialinis, norminis faktas yra vertybinis ta prasme, kad j galima vertinti blogio ir grio, siningumo ir nesiningumo svokomis, t.y. per morals prizm), drauge ir teis, kuri veikia visuomens nari moralinio sipareigojimo dka. Todl teis, kylanti i moralw yra visotin ir reguliuojanti sistema. Teiss reguliavimas persmelkia visus visuomeninius santykius, kuriuos turi reguliuoti teis, todl teisje nra ir negali bti sprag. Nacionaliniame teiss moksle teigiama, kad teiss sistemoje, gali bti teiss sprag; paymtina, kad nors teis reguliuoja i tin vairius santykius, gyvenimas visada yra vairesnis; nemanoma sukurti elgesio taisykli, aprpiani visus galimus mogaus elgesio variantus visokiausioms gyvenimo aplinkybms; anksiau a rvliau gali paaikti, kad teis tam tikro santykio nereguliuoja, - tai yra teiss spraga. Todl teisinje mokslinje doktrinoje teiss spragos klasifikuojamos pagl vairius kriterijus. Kone visi autoriai iskiria pirmines ir antrines teiss pareigas. Pirmin teiss spraga yra tada, kai dl netobulos statym leidybos, problemos nesupratimo ar kitoki prieasi tam tikri faktikai egzistuojantys visuomeniniai santykiai apskritai nra teisinio reguliavimo dalykas (is atvejis dar vadinams akivaizdia teiss spraga). Pvz., Lietuvoje teis ilgai nereguliavo santyki, susijusi su mogaus audini ir organ donoryste bei transplantacija. Antrin teiss spraga esti tuomet, kai tam tikri visuomeniniai santykiai teiss normomis buvo sureguliuoti, taiau keiiantis gyvenimiui atsiranda nauj, statyme (ar kitame teiss akte) nenumatyt ir neaptart situacij (iuo atveju tiksliau bt kalbti ne apie teiss, bet apie statymo (ar kito teiss akto) sprag). Pvz., pagal CK tvirtint teisin reguliavim virs autori teiss objektai buvo ginmi, taiau iki 1994 m. jame kaip savarnkikas autori teisi gynymo objektas nebuvo numatytos kompiuteri programos ir duomen bazs. Teiss spragos taip pat skirstomos atsitiktines ir neatsitiktines.

Atsitiktins teiss spragos atsiranda tada, kai statym leidjas tam tikr faktini santyki nesureguliuoja, nes neino j e sant. Neatsitiktin spraga yra tada, kai statym leidjas, inodamas esant faktinius santykius, tikslingai j nereguliuoja dl politini, ekonomini ar kitoki prieasi. Pagal atsiradimo prieastis teiss spragos gali bti skirstomos : 1) Spragas, atsiradusias dl nepakankamai isamaus teisinio reguliavimo; tai yra atvejai, kai statymas (ar kitas teiss katas) nereguliuoja konkretaus santykio; 2) Spragas, atsiradusias dl nepakankamo teisinio apibrtumo; tai yra atvejai, kai tam tikr konkret atvej statymas (ar kitas teiss aktas) reguliuoja nepakankamai aikiai. Kaip specifin teiss sprag ris nurodomos ir aksiologins spragos, t.y. atvejai, kai statymas (ar kitas teiss aktas) tam tikr klausym reguliuoja moraliai nepriimtinu bdu. Teiss taikymo proceso metu, kaip minta, teismas, sprsdamas teisin gin, negali atsisakyti j sprsti, motyvuodams, es nra teiss, reguliuojanios gino santyk: btent todl teiss spraga, kaip juridin kategorija, tra fikcija. Kita vertus, teis s moskle, pasitelkiant teisns praktikos pavyzdius, manoma, kad yra teiskros arba legislatyvins spragos: antai Lietuvos teiss sistemoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra irutuliojs legislatyvins spragos (omisijos) termin (r. Lietuvos Respublik os Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjio 8 d. sprendim), o legislatyvin omisija, suprantama kaip teiss spraga, kuri draudia teis, pirmiausia ius supremum (Konstitucija). Atkreiptinas dmesys, kad Konstitucinis Teismas konstatuoja ne legislatyvins omisijos buvim ar nebuvim, jos atitikt Konstitucijai, bet teisinio reguliavimo, kuriame yra trkum (Konstitucinio teismo terminais legislatyvin omisija), atitikt Konstitucijai. Kitaip tariant, dar kart akcentuotina, kad galima kalbti apie neaik, negalutin, neakivaizd teisin reguliavim, bet ne apie jo nebuvim (spragas). Teis visada yra: toks teiss supratimas kyla i to, kad teis nra tik kuriama, tik raytin, kad egzistuoja teiss principai, kurie evoliuciniu keliu gali formuotis ir susiform uoja visuomens teisinje smonje (prote ir jausme) bei santykiuose ir kurie reguliuoja visus santykius, kuriuos teis turi reguliuoti. Diskusija dl teiss formos ir teiss altinio skirtum Teiss literatroje teiss norm forma painiojama su teiss norm aliniu ta versme, i kurios atsiranda pati norma. Teiss altiniui imama suteikti vairi prasmi juo vadinant ne tik statym leidjo interesus (vali), paskatinusius normos atsiradim, bet ir tuos aktus, kuriais norma yra ireikiama, formuluojama. Teiss forma- tai privalomo elgesio taisykls iraikos bdas, dl kurio taisykl tampa prieinama savo adresatui (ir i kurio paaikja jos juridin galia- vieta kit teiss norm hierarchijoje). Skiriamos dvi teiss norm formos: Vidin- struktrini teiss normos element organizacija. Iorin- tai teiss normos iraikos forma. Teiss form rys 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Konstitucija Tarptautins teiss ir ES teiss aktai Nacionalin statutin teis Normins sutartys Teisinis paprotys Teiss doktrina Teiss precedentas Teiss principai

Teiss altinis pirmiausiai tapatinamas su teisins minties altiniu. Tekstai, i kuri gauname informacijos apie praeities visuomeni turtas teiss normas ir jais materializuotas teisines idjas, vadinami teiss altiniu. Diskusija dl teiss formos ir teiss altinio skirtum. Teiss altiniui imama suteikti vairi prasmi juo vadinant ne statym leidjo interesus (vali), paskatinusius normos atsiradim, bet ir tuos aktus, kuriais norma yra ireikiama, formuojama, todl teiss teorijos vadovliuose teiss altinio ir teiss formos temos danai formuojamos kaip ta pati tema teiss altini (formos) svoka. Yra autori (A.V.Mickevi), kurie i svok tapatinim laiko natraliu dalyku, nes patogu vartoti. Teiss mokslas vargu ar gali taikytis su vartoti patogiomis, bet logikos poiriu netiksliomis svokomis, kurios atitinkamai veikia ir pat teisin mstym, maina jo samprotavim aikum. Kodeksas yra materializuota teiss iraik forma, o teiss normos dvasinis (idjinis) kodekso turinys, nes kodeks galima pamatyti, paimti rankas, o teiss norm galima tik suvokti protu skaitant ir analizuojant kodeks tekstus. Taiau teiss norm forma painiojama su teiss norm altiniu ta versme, i kurios atsiranda pati norma. Termino teiss altinis daugiareikmikumas Teiss altinis tapatinamas su teisins minties altiniu. statymai, j rinkiniai kodeksai, teism sprendimai, paproi uraai, metraiai, literatros kriniai, t.y. tie tekstai, i kuri gauname informacijos apie praeities visuomeni turtas teiss normas ir jais materializuotas teisines idjas, vadinami teiss altiniu. Bet tai ne teiss norm, o informacijos apie jas altinis. altinis visa tai, i kur kas ieina (atsiranda), kas duoda pradi; Forma kokiu bdu, pavidalu egzistuoja tas, kas atsirado kaip jutimin realyb. Galimyb grinti ioms svokoms pirmaprad prasm susidaro preziumuojant teiss ir statymo skirtum. Teis tada laikoma statymo turiniu, o statymas viena i tos taisykls ir jos juridins galios iraikos form.

Teiss norm altinis- tai moni interesai ir tuos interesus teiss normomis paverianios teiskros procedros. Skirstomas : Materialj- tai istorikai besikeiiantys moni interesai, dorovins nuostatos, religiniai sitikinimai, kurie kuriant teis transformuojasi visuotinai privalomo elgesio taisykl(teiss norm). Formalj- tai teiskros subjekto kompetencija ir teiskros procedros, kuriomis moni interesai yra paveriami konkreiomis elgesio taisyklmis arba jau egzistuojanios visuomenje elgesio taisykls paveriamos teiss normomis (sankcionavimas). Teisinis paprotys- teiss norm egzistavimo forma, kuri atsiranda kompetentingai valstybs institucijai arba pilieiams civiline sutartimi sankcionavus (patvirtinus) elgesio taisykl, susiformavusi paioje visuomenje dl ilgalaikio ir daugkartinio kartojimosi. Paproiai atsiranda apibendrinus visuomenei reikming besikartojant elges, tapus nuolatine moni tarpusavio bendravimo forma. Paproiai reguliuoja tuos socialiai reikmingus santykius, kuriuos statym leidjui nebtina ir nepageidautina kitis. Paprotys, sankcionuotas kompetentingo subjekto statymu arba piliei civiline sutartimi, virsta teisi niu paproiu. Paproio sankcionavimu sukuriama ne pati elgesio taisykl, o tik jos forma - juridin galia: privalomumas ir valstybs sipareigojimas garantuoti jos vykdym. Todl teisinis paprotys egzistuoja kaip paprotins elgesio taisykls ir j sankcionav usio teiss akto vienov. Teisinis precedentas- tai valstybs institucijos, daniausiai teismo, sprendimas, priimtas sprendiant konkrei teisin byl ir vliau laikomas pavyzdiu sprendiant analogikas (panaias) bylas. Precedentai, kaip teiss forma, atsiranda tais atvejais, kai sprendianti teisme konkrei byl nra teiss normos, aikiai reglamentuojanios konkretaus santykio dalyvi teises ir pareigas. Btinyb, kad atsirast precedentas, grindiama ne tik statymo spraga, bet ir pozityvaus statymo prieingumu moralei, teise i. Btinybs atsivelgti precedent laipsnis priklauso nuo precedent primusio ir taikanio teismo teisins padties (kompetencijos) teism sistemoje. Juo auktesn teismo padtis teism hierarchijoje, tuo maiau jis saistomas precedent. Panai byl sprendimas panaiu bdu utikrina teiss taikymo praktikos vienodum, vis piliei lygyb statymui ir teismui. Normins sutartys. Joms bdingi tokie poymiai: a) bendrojo pobdio elgesio taisykls nustatymas; b) susitarimo savanorikumas; c) interes bendrumas; d) sutarties ali lygiateisikumas; e) sutarties dalyvi susitarimas visais esminiais sutarties aspektais; f) abipus atsakomyb u prisiimt pareig nevykdym ar netinkam vykdym; g) sutarties utikrinimas teisinmis priemonmis. Skirtingai nuo sandori, normins sutartys nra individualaus, vienkartinio pobdio. J turin sudaro bendrojo pobdio elgesio taisykls. Normins sutartys atlieka svarb vaidmen reguliuojant darbo santykius, utikrinant darbo tvark, darbuotoj poils io, socialins saugos slygas, demokratizuojant moni valdym. Pagrindin roman-german tradicijos ali teiss norm raikos forma yra teiss norm aktas. Teiss aktas- tai tautos, valstybs institucij, pareign ar pavieni asmen tam tikra tvarka priimtas oficialus raytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teiss normos. Teiss principai- tai bendrojo pobdio idjos, konkretinanios teiss samprat. Jie nurodo, kokio pobdio turi bti kuriamos teiss normos, sprendiama konkreti teisin byla, kad kiekvienu teisinio reguliavimo atveju bt gyvendinami teiss samprato s formuluojami tikslai. Pagal formulavimo pobd teiss principai skirstomi : Principus-idjas. Tai pagrindins teisins idjos, kurios nra tvirtintos jokioje teiss normoje ar norm grupje, o iplaukia i paios teiss sampratos. Principus-normas. Tai teiss principai, tvirtinti vienoje arba keliose teiss normose. Principas-norma i pradi formuojasi kaip teisin idja, vliau i paveriama statymo norma. iandien pripainus ir teiss princip-idj pareigojamj gali, teiss princip-idj ir princip-norm skirtumas nustojo bti esminis. Pagal apimt teiss principai, konkretinantys teisi ir pareig vienov (vadinamieji bendrieji teiss principai), ski Teiss princip konkurencija, teiss norm ir teiss princip kolizijos ir j sprendimo bdai: 1. Teiss princip prietaravimo(kolizijos) atveju pirmumas teiktinas bendresniam principui. Beje, teiss principai negali tarpusavyje prietarauti dl vienos prieasties: jie neturi savarankikos bties, o tik skirtingai ireikia t pai jiems bendr teis- leidim ir paliepim pusiausvyr. i pusiausvyra atitinkamai nustato kiekvieno teiss principo galiojimo, arba santykinumo, ribas: tokios ribos yra ne kas kita, kaip kito teiss principo buvimas. 2. Esant teiss principo ir teiss normos prietaravimui taikomas teiss principas, nes galioja bendroji nuostata: konkreti norma neturi prietarauti teiss principui, nes is fundamentaliau ir bendriau ireikia teiss esm. Teiss normos paskirtis- sukonkretinti teiss princip konkreiai reguliuojam santyki sriiai, o ne j paneigti, suspenduoti. 3. Teiss principo ir imperatyvios teiss normos konkurencijos atveju taikoma pozityviosios teiss norma. Teiss principais remiamasi: 1) Kai nra statymo normos, reguliuojanios konkret santyk 2) Kai neaikus konkreios teiss normos teisinis turinys ir aikinant reikia j atskleisti 3) Kai konkuruoja kelios teiss normos 4) Kai siekiama pasitikrinti, ar kuriami statymai neprietarauja teisei. Teiss norm forma tai istorikai besiklostantis dalykas, kintantis nuo vairiari grietai neireikt pavidal vis unifikuotesni ir grieiau formuluojam link.

Dabar oficialiomis teiss norm iraikos formomis laikomi: 4. Teisins paprotys 5. Teisinis precedentas 6. Norminio turinio sutartys 7. Ratifikuotos tarptautins sutartys 8. Teiss norm aktas. Teiss doktrinos, teism praktika (ne precedentas) likytinos teisins minties altiniais. Teiss norm forma ir jos diferenciacija tiesiogiai susijusios su formaliuoju teiss norm alt iniu teiskros procedromis. Sankcionavimu pirmiausia buvo sukuriama tokia teiss norm iraikos (egzistavimo ) forma kaip teisinis paprotys. TEISINIS PAPROTYS Teisinis paprotys teiss norm egzistavimo forma, kuri atsiranda kompetentingai valstybs insti tucijai sankcionavus (patvirtinus) elgesio taisykl, susiformavusi paioje visuomenje dl ilgalaikio ir daugkartinio kartojimosi. Paprotys istorikai ankstesnis u statym. Paproio sankcionavimu sukuriama ne pati elgesio taisykl, o tik jos forma juridin galia: visuotinis privalomumas ir valstybs sipareigojimas garantuoti jos vykdym. Todl teisinis paprotys egzistuoja kaip paprotins elgesio taisykls ir j sankcionavusio teiss akto vienov. Tai sudaro paprotini teiss norm formos specifik. TEISINIS PRECEDENTAS Precedentas (lot.precedens einantis priekyje) tai elgesio taisykl, atsirandanti ankiau u statym leidjo vali. Istorikai jis irgi kilo i teismo sankcionuojam paproi. Precedentai, kaip teiss forma, atsiranda tais atvejais, kai sprendiant teisme konkrei byl nra teiss normos, aikiai reglamentuojanios io konkretaus santykio dalyvi teises ir pareigas, arba teisjui atrodo, kad pozityviosios teiss norma gerokai prietarauja teisei kaip subjektini teisi ir pareig vienovei, reikalaujaniai visus vienodai vertinti ir nepripainti niekam teisi be jas legalizuojani pareig vykdymo. Tada teismui reikia savarankikai sprsti gin remiantis bendraisiais teiss principais ar bendra tos alies pozityviosios teiss dvasia ir sukurti teiss norm ad hoc, kuria vliau galt vadovautis ir kiti teismai, sprsdami analogikas bylas. Btinyb precedentui atsirasti grindiama ne tik statymo spraga, bet ir pozityvaus statymo prieingumu moralei, teisei. Teisinis precedentas tai valstybs institucijos, daniausiai teismo, sprendimas, priimtas sprendiant konkrei teisin byl ir vliau laikomas pavyzdiu sprendiant analogikas (panaias) bylas. Teiskros subjekto poiriu precedentas gali bti teisminis ir administracinis. Iankstinis aprobavimas yra t ali konstitucijose, kurios numato, kad teismas, gyvendindamas teisingum, klauso statymo i r teiss. Lietuvos Konstitucijoje tvirtinta kad teismas vykdo teisingum klausant tik statymo. NORMINS SUTARTYS Joms bdingi tokie poymiai: bendrojo pobdio elgesio taisykls nustatymas susitarimo savanorikumas interes bendrumas sutarties ali lygiateisikumas sutarties dalyvi sutarimas visais esminiais sutarties aspektais abipus atsakomyb u prisiimt pareig nevykdym ar netinkam vykdym sutarties utikrinimas teisinmis priemonmis. Skirtingai nuo sandorini sutari, normins sutartys nra personifikuotos, individualaus, vienkartinio pobdio. J turin s udaro bendrojo pobdio elgesio taisykls. Labiausiai paplitusi normini sutari ris kolektyviniai susitarimai ir kolektyvin sutartis. Teiss altinis: Teiss minties altinis Tai tam tikri tekstai ar doktrinos i kuri gaunama info apie galiojani teis (XII lenteli st., I Lt Statuto skirsnis... T. norm materialusis altinis: Tai yra tam tikros vertybs bei dorovins nuostatos i kuri kyla teis. t. norm folmalusis altinis: tai tam tikra teis, kurios subjekt kompetencija bei procedros dka sukuriama teis. Teiss forma tai tam tikri tekstai, simboliai (simboliai dviprasm svoka). Teisikai reikmingi simboliai: kelio enklai, keli policijos nurodomieji enklai, vliavos, heralgija, (statym numeracija ). 6 tema. Teisin smon. Teisins smons svoka Teisins smons rys Teisins smons struktra ir funkcijos Teisin psichologija ir teisin ideologija, j santykis Teisins smons reikm teiss paangai

Teisins smons svoka Smon tai speciali, tik mogui bdinga reakcija iorin aplink siekiant i painti, o painus joje orientuotis, valdyti j mogaus egzistencijos tvirtinimo interesais. Tai dvasinis mogaus rankis, kuriuo mogus siekia painti savo gyvenamj aplink, kad galt prie jos prisitaikyti ir kartu j pritaikyti prie savo paties poreiki. Teisin smon tai yra vaizdini bei idj visuma apie galiojani bei pageidautin teis. Painti teisin smon tai painti, kaip mons kolektyviniu bdu sismonina savo interesus, kaip ir kodl juos transformuoja teisines idjas pageidaujamo elgesio idjin model, o vliau visuotinai privalom teisin tvark. Teisin smon tai sistema vaizdini, idj, teorij, kurias susikuria tam tikrais interesais besivadovaujantys mons apie galiojani ir pageidautin teis, apie galiojani statym sutikim ar nesutikim su j interesais (teisingumu), taip pat teigiamos ar neigiamos emocijos, kurias patiria skirting interes turtojai, susidr su galiojania teise, vertindami j savo ir visuomens interes apsaugos poiriu. Skirting interes turtojai gali bti ir skirtingos teisins smons skirtingai vertinti galiojani teis ir skirtingai sivaizduoti pageidaujam. Teisins smons rys Teisin smon skirstoma ris remiantis dviem kriterijais: 1) subjektu ir 2) jo sprendim (idj) kompetentingumo (nusimanymo) laipsniu Subjekto atvilgiu teisin smon gali bti: 1) individuali tai atskir asmen poiris galiojani ar pageidaujam teis 2) grupin tai tam tikro socialinio sluoksnio ar susivienijimo teisin smon 3) visuomenin tai su galiojania ir pageidaujama teise susijusios idjos, kurias puoselja visuomens dauguma. Taip pat: Paprastoji asmu; Profesionalioji teisininkai specialistai; Mokslin teisinink mokslinink. Asmens turimos teisins kompetencijos (teiss imanymo) poiriu teisin smon skirstoma : 1) paprastoji, arba empirin smon masin. ia vyrauja teisin psichologija, palyginti su teisine ideologija. 2) Profesionali teisin smon teisinink, ji formuojasi sistemingai ir mokslikai studijuojant teiss d oktrinas, galiojani teis ir jos taikymo praktik. 3) Mokslin teisin smon tai teisinink mokslinink teisin smon. Ji formuojasi sistemingai tyrinjant socialinius procesus, apibendrinant j teisinio reguliavimo praktik. Teisins smons struktra ir funkcijos Teisin smon sudaro du struktriniai elementai (dalys): Teisin psichologija Teisin ideologija Teisin psichologija tai jausmai, igyvenimai, kuriuos mons patiria tiesiogiai susidurdami su vairi valstybs institucij veikla ioms kuriant ir taikant teiss aktus, ginanius ar siaurinanius asmens teises. T. psicologija tai emocijos ir igyvenimai moni, kurie susiduria su galiojania teise. Arba Teisin psichologija tai emociniai moni igyvenimai, atsirandantys konkretiems asmenims vertinant, kokiu mastu j interesai dalyvauja galiojanioje visuomens teisinje tvarkoje. Psichologini reakcij sritis atskleidia, kiek pilieiai atpasta galiojanioje teisje savo interesus, valdios institucij pastangas tuos interesus pripainti, gerbti, lemti j gyvendinim. Teisin psichologija atlieka svarb vaidmen garantuojant galiojanios teiss veiksmingum. Nuo to, mons emocionaliai prita ria tam tikriems statymams ar juos atmeta, priklausys, kaip uoliai jie juos vykdys. Teisin psichologija dalyvauja formuojant ir palaikant vairius teisinio mstymo stereotipus, proius, kurie gali skatinti tiek teist, tiek neteist elges. Teisinio reguliavimo poiriu teisin psichologija reikminga ir tuo, kad ji danai tampa emocine paskata kurti vienokios ar kitokios vertybins orientacijos teisin ideologij (teisines idjas), silyti ir priimti tam tikrus statymus, rytingai gin ti savo paeistas teises, organizuotai veikti ir t.t. Bet teisin psichologija gali bti tokia pat emocin prieastis ir palaikyti bei skatinti teisin nihilizm. Teisin ideologija tai argumentuotas, daugiau ar maiau smoningas moni poiris galiojani ir pageidaujam teis, i kurio isirutulioja teiss normos ir visa teisini santyki tikrov. Teisin ideologija argumentuotas moni poiris galiojani bei pageidautin teis. Teisinje ideologijoje smoningai pagrindiama btinyb arba tikslingumas tam tikr moni interesus transformuoti teisin tvark, kartu numatant tokios transformacijos padarinius bendrai tos visuomens paangai.

Palyginti su teisine psichologija, kuri laikoma pirmine ir labiau stichika teisins smons substancija, teisin ideologij a yra kryptingas mokslinis apmstymas teiss kaip vientiso socialinio instituto, glaudiai susijusio su kitais mogaus krybos (kultros) reikiniais ekonomika, politika, visuomens socialine struktra ir kt. iuolaikin teisin ideologija siekia sumodeliuoti toki socialin tvark, kuri bt atvira vairi socialini grupi interes ams ir kurioje kompromiso pagrindu dalyvaut vairi socialini grupi interesai. Teisin ideologija teiss painimo laipsniu gerokai pranoksta teisin psichologij. Pastaroji daniausiai fiksuoja iorinius, pavirinius, empirinius teisini reikini poymius, o teisin ideologija siekia atskleisti teiss esm, siekia suformuluoti, idstyti teiss painim kaip tam tikr ini ar socialini veiksni sistem. Pvz., G.Hgelio teiss filosofija, marksistin valstybs ir teiss doktrina. Tik neatsargus elgesys su ideologija, smurtinis, dogmatinis jos primetimas gali lemti neigiam reakcij ideologij apskritai. Nemanoma gyventi nesirenkant tam tikr vertybi sistemos gyvenimo krypi, kuriomis mons tikisi geriausiai garantuoti savo teises. O vertybi pasirinkimas ir tokio pasirinkimo pagrindimas protu ir yra ideologija. Tai reikia, kad ideologij priversti kurti net ir tie, kurie mano, kad gyventi be ideologijos ir yra geriausia ideologija. Skirtingai nuo konkrei ir utilitarini program, lozung, plan ir paad, teisin ideologija orientuojasi ilgalaikes vertybes ir procesus, santykikai pastovias elgesio normas. teisins ideologijos status iandien Lietuvoje pretenduoja teisins valstybs koncepcija, kuriai bdingi poymiai: 1) nacionalin teisin ideologija neturi bti kuriama remiantis socialinio ir politinio visuomens suprieinimo idja. 2) Teisin ideologija turi bti pakankamai atvira istorinei patiriai ir jos apmstymui. 3) Ne asmenybs suverenumo visuomens ir valstybs atvilgiu propagavimas ir kartu ne mogaus suvalstybinimas, ne jo savarankikumo, iniciatyvos slopinimas turi bti ideologikai grindiami. 4) Teisin ideologija, propaguodama teiss viepatavim, kartu turi propaguoti ir valstybs stiprinimo idj, kad valstybin valdia bt pajgi veiksmingai apginti teis nuo kriminalins agresijos. Pilietin teiss samprata yra iuolaikins teisins ideologijos dalis, kuri lemia j ipastanios visuomens dvasin, vertybin bendrum, komunikabilum. Jos pagrindu gali formuotis visuomens nari bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos smon. Pagal jurisprudencijoje nusistovjusias pairas, pagrindinmis teisins smons funkcijomis laikomos: 1) Paintin teisins smons tikslas suvokti ir pagrsti teiss viet bei vaidmen socialinio reguliavimo veiksni sistemoje, o pagrindin jos funkcija apmstyti tiek teisinius reikinius, tiek paties socialinio gyvenimo raidos tendencijas, j sveik su teisine tikrove. Tokio painimo subjektas yra tiek teisininkai, tiek pilieiai, vertinantys esamos teiss adekvatum mogaus teisi saugos poreikiams. 2) Vertybin remiantis teisine smone konkreios gyvenimo aplinkybs vertinamos kaip juridikai reikmingos. Teisinis vertinimas tai teiss subjekt veika, kuria nustatoma, ar parlamento priimami statymai atitinka teis ir konstitucij, kaip valstybs institucijos, pareignai ir pilieiai laikosi teistumo ir teisingumo vykdydami statymus. 3) normina. Reguliacin ji gyvendinama remiantis sistema motyv, vertybini orientacij, kurios veikia moni elges, j

Teisin psichologija ir teisin ideologija, j santykis Teisin psichologija yra tam tikras emocinis postmis formuotis tam tikros vertybins orientacijos teisinei ideologijai (dokt rinai). Tai emocionaliai suvoktas asmens, grups ar tautos interes santykis su galiojania ir pageidaujama teise. Teisin ideologija formuluoja ir pagrindia t interes siek virsti tam tikra visuomeninio gyvenimo tvarka. Nuo emocijos prie logikos, o nuo logikos prie elgesio taisykli ir konkrei teisini santyki toks yra kelias nuo teisins psichologijos iki teisins ideologijos, o nuo jos iki socialini santyki tikrovs. Teisins smons reikm teiss paangai Teisin smon tai teisini idj formavimosi, j ideologinio pagrindimo ir pasirengimo tapti teiss normomis stadija. Tai pradin smoningo ir organizuoto moni interes gyvendinimo stadija veriant t uos interesus socialine tvarka. 7 tema. Teiss principai Teiss princip svoka, j poymiai Teiss principrys Teiss principai Lietuvos Respublikoje Teiss princip reikm Teiss princip imperatyvinis pobdis Teiss princip taikymo taisykls Teiss princip svoka, j poymiai Teiss principai - tai teiss ir kartu visos teisins sistemos dsniai. Protingumo principas asmens elgesys elgtis apdairiai. Poymiai: Visuomeninio elgesio standartai; Norminio pobdio; Visuotinai privalomi; Veikia sistemoje;

 Bendro pobdio standartai; Vieo pobdio standartai. Skitumai: Elgesio modelio pobdis; Teisni sprendim primimas; taka priimant teisinius sprendimus. Bendrieji teiss princip ir teiss norm poymiai: 1. Teis yra visuomeninis (socialinis) reikinys. Nra ir negali bti teiss be visuomens. 2. Tiek teiss principai, tiek teiss normos yra elgesio standartai (modeliai), t.y. nurodymai, kaip reikia elgtis. (ia prasme t. principai ir t. normos tra elgesio modeliai, standartai, o ne pats faktinis elgesys) 3. Tiek teiss principai, tiek teiss normos yra visuotinai privalomi. (Deontinis teiss pobdis. Tiek t. princip, tiek t. norm veikim, j privalom pobd pirmiausiai lemia visuomens moralinis sipareigojimas, taip pat valstybs prievarta bei formals teiskros reikalavimai.) 4. Tiek teiss principai, tiek teiss normos egzistuoja ne kaip mechanin standart krva, o kaip organika j ssaja, kai ie standartai tarpusavyje yra susij vidiniu ryiu vienaskit papildo, parengia, garantuoja vienas kito egzistavim, t.y. sistemoje. 5. Tiek teiss principai, tiek teiss normos visuomet yra bendrojo pobdio standartai. (Bendrumas yra btinas teiss poymis) 6. Tiek teiss principai, tiek teiss normos visuomet yra vieojo pobdio sandartai. (Teis negali bti neviea). Teiss princip ir teiss norm skirtumai: 1. Principais ir normomis apibdinamo elgesio modelio pobdio skitumai. Teiss principai yra deontinio teleologinio pobdio standartai. Teiss princip deontinis (gr. Deon pareiga) pareig nustatymo) pobdis pasireikia tuo, kad jie apibdina, ireikia pareigojimus, leidimus arba draudimus, o teleologinis (gr. Telos tikslas) tiksl nustatymo tuo, kad principuose ireikiami siekiai, tikslai, vertybiniai orientyrai, kuriuos nukreipti pareigojimai, leidimai arba draudimai. Teiss norm deontinis (pareig nustatymo) pobdis pasireikia tuo, kad jos apibdina, ireikia pareigojimus, leidimus arba draudimus, o deontologinis (ne tik pareig nustatymo, bet i i pareig turinio numatymo) tuo, kad teiss norma nurodo, k tiksliai reikia padaryti, norint vikdyti pareigojimus, leidimus arba draudimus. Kitaip tariant, teiss normos yra konkreios elgesio taisykls, o teiss principai plats, abstraktaus pobdio elgesio standartai (dsniai). 2. Principais ir normomis grindiamo teisini sprendim primmimo pobdio skirtuma i. Pasak R. Dworkino, normos taikomos pagal princip viskas arba nieko: jeigu faktai, kuri reikalauja norma, yra, tuomet arba norma galioja, ir tokiu atveju jos pateikiamas atsakymas yra privalomas priimti, arba negalioja, ir tokiu atveju ji nevaidinajokio vaidmens priiman sprendim. O teiss principai nedeterminuoja konkretaus sprendimo, taiau kreipia viena ar kita kryptimi. 3. Princip ir norm takos priimant teisinius sprendimus skirtumai. Teiss principai teisinio sprendimo primimo procese yra papildanio ir dalinio pobdio standartai, vien tik kuriais remtis teiss procese gana sudtinga, o teiss normos mintame procese yra sprendiamojo pobdio standartai. Teiss princip rys.Teiss principai Lietuvos Respublikoje Rys: I. Pagal formavimosi pobd: Suformuojami Sukuriami II. Pagal iraikos bd: Neraytiniai Raytiniai III. Pagal juridin gali: Turintys Konstitucijos gali Esantys emesns juridins galios u Konstitucij IV. Pagal veikimo srit: Bendrieji Bendrieji teiss principai bdingi visai teiss sistemai, persmelkia kiekvien ak, nurodo kaip t b formuluojamos tos teiss normos ir organizuojamas j vykdymas, kad bt apsaugomos pagr. m. teiss. Jie yra: 1) mogus ne priemon siekti tikslo , o tikslas; visi gimsta laisvi ir lygs; 2) statymas tautos valia; 3) paklstantis statymui pilietis turi turti galimyb priversti laikytis statym ir pai valstyb, taip pat reikalauti, kad kiti laikytsi statym; 1. teistumas *teisines demokratijos pagrindas+ - visi teiss subjektai savo veiklos srityje tiksliai ir beslygikai gyvendina teiss norm paliepimus: 2. teistumo vieningumas, 3. statymai turi bti taikomi visuotinai, 4. statymo virenyb kit teiss akt atvilgiu; 5. Lex retro non agit; 6. statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs; 7. pareigojimas vykdyti pareigas, kuri btinyb sukr naudojimasis savo teismis;

8. teis.

niekas negali pelnytis i neteist savo veiksm teis, kuria asmuo naudojasi nevykdydamas pareig, nra

Bendruosius teiss principus sukonkretina, papildo tarpakiniai, akiniai ir teiss institut principai. Tarpakiniai Tarpsakiniai principai - bdingi kelioms teiss akoms (pvz. civilinei ir tarptautinei t): 1. niekas negali bti teisjas savo byloje; 2. tebnie iklausyta ir antroji pus; 3. rodinja tas, kuris teigia, o ne kuris neigia; 4. rodinjimo isamumas (vienas liudininkas ne liudininkas), 5. neigiami teiginiai nerodo; 6. kai esti abejoni dl kalts abejon aikinama gerojon pusn; 7. apgaul sunaikina visus teisinius padarinius; 8. individuali atsakomyb. akiniai Teiss akos principai tai principai, kurie konkretina teisiu ir pareigu vienove kurios nors vienos teises sakos savokomis (baudziamosios, civilines irk t.). Civilins t principai: 1. padaryt al btina atlyginti; 2. neteisingas sandoris negalioja; Baudziamosios: 1. niekas negali bti 2 k baudiamas u t pat nusikaltim; 2. nekaltumo prezumpcija *asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas istatymo nustatyta tvarka ir nepripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Poakiai Institut Teiss instituto principai bdingi grupei teises norm, sudarani dal kurios nors teiss akos. *pvz. Nuosavyb nelieiama civilins teiss nuosavybs instituto principas+. Poinstitui Teiss princip reikm Princip tikslas visapusikai ireiksti teisi ir pareig vienov, daryti ja vaizdesne, geriau aprpiama, lengviau pritaikoma norminti vairius gyvenimo atvejus. Teiss princip reikm atskleidiama per j atliekas funkcijas. Teiss princip funkcijos pagal j atliekamus udavinius yra: 1) Organizavimo arba koordinavimo; 2) Verifikavimo (pozytivaus arba negatyvaus pobdio) remiantis principais patikrinamos funkcijos pagal poveik teisiniam procesui. Teisins princip funkcijos pagal j poveik teisiniam procesui yra: 1) Teisinio reguiavimo (arba reglamentavimo); 2) Teisinio realizavimo gyvendinimo (CK 1.5.). Bendrieji teiss principai: 1. Teisingumo 2. Siningumo 3. Protingumo 4. Lygybs 5. Humanizmo 6. Proporcingumo 7. Demokratijos 8. Teism ir teisj nepriklausomumo 9. Teist lkesi 10. Teisinio tikrumo Konstituciniai principai: 1. Teisins valstybs 2. Konstitucijos virenybs 3. Konstitucijos tiesioginio taikymo 4. Vientisumo 5. Tautos suveriniteto 6. Pilietins visuomens 7. Valdios padalijimo 8. Pasaulietins valstybs 9. Valstybs socialins orientacijos 10. Nekaltumo preziumpcija Civilins teiss principai:

1. Bendrieji reglamentavimo 2. Subjekt lygiateisikumo 3. Diskriminacijos nebuvimo 4. Nuosavybs nelieiamumo 5. Sutarties laisvs 6. Nesikiimo privaius santykius 7. Proporcingumo 8. Teisinio apibrtumo ir teisini lkesi 9. Draudimo piktnaudiauti savo teise 10. Visokeriopos civilini teisi teisins gynybos Civilins teiss proceso principai: 1. Bendrieji gyvendinimo 2. Teisingumo 3. Protingumo 4. Siningumo Instituciniai principai: 1. eimos teis 2. Viej pirkim 3. Prievoli teis Tarptautins teiss principai: 1. Jgos ir grasinimo jga nenaudojimo 2. Taikaus gin sprendimo 3. Nesikiimo valst. Vidaus reikalus 4. Valstybi bendradarbiavimo 5. Laisvo taut apsisprendimo 6. Valst. Suverenios lygybs 7. Siningo sipareigojim pagal tarptaut. vykdymo Teiss princip imperatyvinis pobdis Imperatyvinis pobdis kai vienas gali sakinti, o kitas paklusti. Jis vadinamas administraciniu. 1) Viskas, kas nra udrausta yra leidiama; 2) Viskas, kas neleista draudiama. 3) Tebnie iklausyta ir kita pus Teiss princip taikymo taisykls Konfliktai sprendiami pagal tokias taisykles: 1) teises princip prietaravimo atveju pirmumas teiktinas bendresniam principui (pvz -pirmiau bus mogaus teis orum, negu rinkti ir skleisti info) 2) Esant teises principo ir teiss normos prietaravimui taikomas teiss principas, nes galioja bend roji nuostata: konkreti norma neturi prietarauti teiss principui. 3) Teises principo ir imperatyviosios teiss normos konkurencijos atveju taikoma pozityviosios teiss norma. 4) Teiss principais remiamasi: 1) kai nra istatymo normos, reguliuojanios konkret santyk 2) kai neaikus konkreios teiss normos teisinis turinys ir aikinant reikia j atskleisti 3) kai konkuruoja kelios teiss normos 4) kai siekiama patikrinti, ar kuriami istatymai neprietarauja teisei. 8 tema. Teiss normos socialini norm sistemoje Socialins normos svoka Socialini norm klasifikacija Teiss normos poymiai Teiss norm skirtumai nuo kit socialini neteisini norm Teiss norm ir morals norm sutampantys ir besisikiriantys poymiai Teiss norm ir kooperatyvini norm santykis Technins normos ir j vertinimo teisinmis prieastys ir slygos Socialins normos svoka Norma lotynikai reikia riba, saikas, valdantis pradas, taisykl, pavyzdys. Elgesio norma tai moni tarpusavio santyki standartas, schema, matrica, leidiamo elgesio riba, aprpianti leidim ir draudim. Socialins normos tai elgesio taisykls, kurios skirtos norminti (reguliuoti) moni tarpusavio santykius ir kuri vykdymas garantuotas santykio dalyvi abipuse nauda, taip pat valstybinio arba visuomeninio poveikio priemonmis. Socialines normas sukuria arba valstyb, arba konkreti organizacija, kolektyvas siekdami gyvendinti konkreios organizacijos , kolektyvo ar visos visuomens savireguliacij.

Visos socialins normos pasiymi tuo, kad jos ieina i tam tikro autoriteto ir normina (standartizuoja) moni elges suteikia jam teisi ir pareig santykio pavidal. Norminimo tikslas vienodo teisinio veiksmingumo priemonmis apsaugoti vis moni teises ir lemti t teisi gyvendinim. Norma - tai kalbins raikos rezultatas, kuris daro tak moni elgesiui, nustatydamas tam tikr elgesio model, ablon, standart, pateikdamas pageiautino elgesio pavyzd ar liepiani, draudiani, galinani, leidiani taisykl. Normos tai moni kalbins, arba verbalins, raikos rezultatas, kuri tikslas daryti tak moni elgesiui. Kodl mons laikosi taisykli, Atsakymas: Nes vienaip ar kitaip mones takoja elgesio reguliatoriai: religija, tradicija, statymai, teismai, asmuo, turintis gali, Susiavjimas, aistra, baim, Protas, sine ir pan. moni elges veikia dvi reguliatori grups (veiskni yra daugiau): Nenormatyviniai reguliatoriai reguliatoriai, kuri turinys nra aikiai ireiktas ir kuriuos racionaliai suformuluoti ar paaikinti danai yra nemanoma (pvz, vaikai elgiasi taip, kaip j tvai, paauglai - taip kaip j (muzikos, kino, mados) dievaiiai, suaugusieji pagal horoskopus, prietarus, nuojautas). Normatyinia reguliaoriai tokie, kuri turinys gali bti atskleistas kalbinmis, loginmis ir kitokomis formaliomis priemonmis (statymo reikalavimai). Normos mogaus elges gali veikti keliais bdais: Liepti tam tikrus veiksmus (mokti mokesius) Drausti atlikti tam tikras veikas (garsiai dainuoti nakt) galinti tam tikrus veiksmus konkreioje srityje (Seimas yra galiotas priimti statymus) Leisti tam tikrus veiksmus, paliekant j atlikimo arba neatlikimo galimybs pasirinkim paties asmens nuoirai (imti paskol) Technins ir socialins normos Norm rys: Technins normos - tai elgesio taisykls, kurios nurodo, kaip mogus turi elgtis su daiktais, darbo rankiais, technologijomis, gamtos reikiniais. Socialins normos jos reguliuoja moni tarpusavio santykius, o j privalomumas utikrinamas visuomeninio poveikio priemonmis. Socialini norm klasifikacija Atsivelgiant tai, kas nustato socialin norm ir kuo garantuoja jos vykdym, socialins normos yra skirstomos : Teiss normos Paprotins normos Korporacins normas Morals normas Estetikos normas Etiketo normos Kitos Socialini norm rys: Paprotins normos tai elgesio taisykls, kurios susiformuoja dl ilgalaikio ir nuolatinio kartojimosi bei dl to yra tapusios visuomeniniu proiu. 1) Poymiai: ilgalaikikumas 2) Kilm: visuomenin 3) Poveikio priemons: visuomeninio poveikio 4) Iraikos forma: neraytin 5) Apibrtumo laipsnis: abstraktus 1) 2) 3) 4) 5) Korporacins normos tai organizacij vidaus elgesio taisykls, garantuojamos vidinmis poveikio priemonmis. Poymiai: galioja tik organizacijos viduje ir jos nariams Kilm: sukria organizacijos steigjai Poveikio priemons: priemones taiko administracija Iraikos forma: raytin, daniausiai ir tam tokrose dokumentuose Apibrtumo laipsnis: konkreiai apibrtos

Morals normas tai elgesio taisykls susiformavusios poirio gr ar blog, garbingumo, negarbingumo, teisingumo, neteisingumo pagrindu. 1) Poymiai: vertinamasis pobdis pagrindinis elementas 2) Kilm: dvejopa visuomenin ir individuali

3) Poveikio priemons: visuomeninis (spaudimas) 4) Iraikos forma: neraytine (neprivaloma raytin forma) 5) Apibrtumo laipsnis: neapibrtos, abstrakios Teiss normos poymiai Teiss normos yra: 1. visuomeninis reikinys 2. elgesio standartai (modelis) 3. visuotinai privalomas moralinis sipareigojimas, organizuota preivarta (teismai prokuratra ir kt. Instancijos) 4. egzistuoja sistemoje (sistemikumas) teiss normos neveikia pavieniui 5. bendrojo pobdio standartai (bendrumas) norma reguliuoja ne vieno, bet neapibrto skaiiaus mon santykius 6. vieojo pobdio standartai (vieumas) teis galioja tik tada, kai ji yra paskelbta 7. formalusis apibrtumas (diskutuotinas poymis) daniausiai teiss normos yra konkreiai ir grietai suforlmuluotos ir raytinio pobdio. (vadovlyje nra, destytojo pakomentuotas) Teiss norm skirtumai nuo kit socialini neteisini norm Teiss norm skirtumai nuo kit socialini neteisini norm. Teiss norm ir morals pozymiai Teiss norm(TN) ir morals norm sutampantys ir besiskiriantys poymiai. Moral tai vidinis m. sitikinimas gerbti kito asmens interesus (teise) ir kartu savanorikas tokios pagarbos reikimas. Teiss ir morals normos sutampa tokiais poymiais: Abi yra soc. m. elgesio reguliatoriai; Dn. yra to paties turinio ir turi t pat tiksl, t.y. ireikia m. interesus, poreik juos apsaugoti nuo agresijos, siekia tvirtinti -m. tarpusavio pagarb, soc. santarv ir rimt. Teis sutampa su morale tais atvejais, kai ireikia vienod pagarb konkretaus santykio dalyviams vis asmen formalij lygyb, soc. kompromis. Teiss ir morals norm skirtumai: Kilm. Morals normos formuojasi priklausomai nuo to, koks soc. jg santykis susiklosto visuomenje, o jo pagrindu ir atitinkamos pairos gr ir blog, garb, orum, teisingum. Morals normos tampa elgesio taisyklmis tik kai visuomens nari dauguma sismonina j reikmingum ir ima pgl. jas norminti kasdien savo elges. Tuo tarpu TN paprastai leidia valstyb ir todl jos i karto pasidaro visiems privalomos. Reguliavimo apimtis. TN reguliuoja svarbiausius m. santykius, bet tik tuos, kuriuos galima iorikai kontroliuoti ir kuriuose slypi potenciali btinyb utikrinti paliepim vykdym prievarta. Morals normos gali reguliuoti ir tuos santykius, kurie nepatenka teisinio reguliavimo lauk (meils, draugysts ir kt.). morals normos reguliuoja daugiau visuomenini santyki negu TN. Teis yra siauresn svoka negu moral. Bet ir moral neapima vis visuomenini santyki. Ji nereguliuoja toki santyki, kurie yra grynai techninio pobdio ir kuriems negali bti tiesiogiai taikomas moralinio vertinimo matas. Taigi, morals ir teiss veikimo srit patenka tik tie m. veiksmai, kurie tam tikru bdu (agresijos ar pagarbos) palieia kt. m. teises ir todl t teisi atvilgi gali bti vertinami kaip morals (naudingi) ar amorals (alingi), teis ti ar neteisti. Elgesio taisykls (teisi ir pareig) detalizavimo laipsnis. TN yra grieiau apibrtos, suformuluotos, ivardijami teisi ir pareig atsiradimo, pasikeitimo ar inykimo pagrindai, tuo tarpu morals normoje gali bti isakoma tik bendra pareiga(nevok, nemeluok ir kt.). morals normos yra veikiau m. elgesio principai negu programos, planai, ipltotos elgesio taisykls. Normos iraikos forma. Morals normos paprastai yra m. smonje. Jos nefiksuotos specialiuose valstybs aktuose. Jos neturi griet os sistemos, neskirstomos akas, institutus. TN, atvirkiai, yra suformuluotos specialiuose valstybs aktuose ir sudaro vientis sistem vien todl, kad jos visuotinai privalomos. Bdai, kuriais utikrinamas TN ir morals norm vykdymas.TN vykdymas utikrina abipuse nauda ir valstybs prievarta, morals norm pai piliei vidiniu sitikinimu, abipuse nauda ir visuomeninio poveikio priemonmis. Teiss ir kit soc. Norm santykis: Reguliavimo objektas: sutampa Kilm: nesutampa Reguiavimo apimtis: soc. Norma apima plaiau, nei teiss normos Detalizavimas: apibrta, neapibrta Iraika: raytin, neraytin Utikrinimas: visuomens, teissaugos institucij Technins ir kit soc. Norm skirtumai: Pagal reguliavimo objekt Pagal kilm: technines normas kuria sria specialistai Pagal taisykls pobd: Poveikis u taisykls nesilaikym: soc. Normos privalomas subjektyviai, tecnins - objektyviai

Teiss norm ir morals norm sutampantys ir besisikiriantys poymiai Moral tai vidinis mogaus sitikinimas gerbti kito asmens interesus (teises) ir kartu savanorikas tokios pagarbos reikimas. Morals normos formuojasi remiantis abipuse pagarba, nes moral visada suponuoja vis asmen principins lygybs ir vienodo vertingumo prielaid. Teiss ir morals normos sutampa tokiais poymiais: 1) ir vienos, ir kitos yra socialinio moni elgesio reguliatoriai. 2) Teiss ir morals normos danai yra to paties turinio ir turi t pat tiksl, t.y. ireikia moni interesus, poreik juos apsaugoti nuo individ tarpusavio agresijos, siekia tvirtinti moni santykiuose tarpusavio pagarb, prieing interes kompromis ir galiausiai socialin santarv ir rimt. 3) Teis sutampa su morale tais atvejais, kai ireikia vienod pagarb konkretaus santykio dalyviams vis asmen formalij lygyb, socialin kompromis. Teiss norm ir morals norm skirtumus lemia tokie poymiai: 1) kilm. Morals normos formuojasi priklausomai nuo to, koks socialini jg santykis susiklosto visuomenje, o jo pagrindu ir atitinkamos pairos gr ir blog, garb, mogaus orum, teisingum. Morals normos tampa elgesio taisyklmis tik kai visuomens nari dauguma sismonina j reikmingum ir ima pagal jas norminti kasdien savo elges. Tuo tarpu teiss normas paprastai leidia valstyb ir todl jos i karto pasida ro visiems privalomos. 2) Reguliavimo apimtis. Teiss normos reguliuoja svarbiausius moni santykius, be to, tik tuos, kuriuos galima iorikai kontroliuoti ir kuriuose slypi potenciali btinyb utikrinti paliepim vykdym prievarta. Morals normos gali reguliuoti ir tokius santykius, kurie nepatenka teisinio reguliavimo lauk (meils, draugysts, sitikinim ir kt,) Tai rodo, kad morals normos reguliuoja daugiau visuomenini santyki negu teiss normos. Teis yra siauresn svoka negu moral. Teis yr a tik ta morals dalis, kuri paversta visuotinai privalomo elgesio taisykle ir galiausiai garantuojama valstybs prievarta. Bet ir moral neapima vis visuomenini santyki. Ji nereguliuoja toki santyki, kurie yra grynai techninio pobdio ir kuriems negali bti tiesiogiai taikomas moralinio vertinimo matas. 3) Elgesio taisykls (teisi ir pareig) detalizavimo laipsnis. Teiss normos yra grieiau apibrtos, suformuluotos, ivardijami teisi ir pareig atsiradimo, pasikeitimo ar inykimo pagrindai, tuo tarpu morals normoje gali bti isakoma tik bendra pareiga (nevok; nekalbk netiesos; mylk savo artim kaip save pat ir kt.) Teiss normoje yra knyta privaloma egoiz mo ir altruizmo vienov (pusiausvyra), tuo tarpu moralje gali bti tik altruizmas. Tu o moralinis altruizmas skiriasi nuo teisinio altruizmo. 4) Normos iraikos forma. Morals normos paprastai gyvena moni smonje. Jos nefiksuotos specialiuose valstybs aktuose, neturi grietos sistemos, neskirstomos akas, institutus nes nra privalomos. Teiss normos atvirkiai yra suformuluotos oficialiuose valstybs aktuose ir sudaro vientis sistem vien todl, kad jos visuotinai privalomos ir, itaip pateikt, j paprasiau laikytis. 5) Bdai, kuriais utikrinamas teiss norm ir morals norm vykdymas. Teiss norm vykdymas utikrinamas abipuse nauda ir valstybs prievarta, morals norm pai piliei vidiniu sitikinimu, abipuse nauda ir visuomeninio poveikio priemonmis. Teis ir moral viena kit papildo, viena kita remiasi. Morals skelbiamos vertybs yra tas orientyras, kuriam turi paklusti statym leidjas formuluodamas konkreias teiss normas. Moral formuluoja pageidaujam reikalavim gerbti mogaus teises, o teiss normos t reikalavim paveria privalomu. Todl teiss normos danai yra ir morals normos. Amoralus statymas negali bti teisinis statymas. Paproiai tai bendro elgesio taisykls, susidariusios dl daugkartinio kartojimosi ir tapusios moni proiais. Paproiai susidaro tautoje palengva ir nereikia kokios nors iorins jgos, kuri garantuot j vykdym. Geri paproiai padeda stiprinti teistum. Paproi ir morals norm skirtumas sunkiai nustatomas. Paprotys daniausiai tra morals forma, o moral paproio turinys (kaip ir teiss normos). Teiss norm ir kooperatyvini norm santykis Skirtumai: 1) korporacij normos skiriasi nuo teiss norm subjekto atvilgiu: teiss normas leidia valstyb, o korporacij konkreti korporacija ar jai atstovaujanti valdyba. 2) Skiriasi reguliavimo apimties atvilgiu: teiss norm privalo laikytis visi gyventojai ir usienieiai esantys Lietuvoje, o korporacij norm tik konkreios korporacijos nariai. 3) Norm vykdymo utikrinimo priemonmis: Teiss norm vykdym garantuoja valstybs prievarta, o korporacij tos organizacijos turimos poveikio priemons (pastaba, papeikimas, pareig paeminimas, paalinimas i korporacijos ir kt.). Bet pagrindinis korporacij norm garantas yra nauda, kuri asmuo gauna laikydamasis korporacijos norm ir dl to ilikdamas joje. Sutampa: 1) elgesio taisykls formulavimu: korporacij normos taip pat yra formaliai apibrtos (idstytos ratu), jos sudaro tam tikr sistem, kuri vardijama kaip tos korporacijos statai, statusas ar nuostatai. Technins normos ir j vertinimo teisinmis prieastys ir slygos Technins normos tai elgesio taisykls, nurodanios, kaip mogus turi elgtis su daiktais, darbo rankiais ir technologijomis, taip pat su gamtos reikiniais, kad utikrint savo paties ir gyvenamosios aplinkos saugum, kuo ekonomikiau pasiekt praktini

tiksl. Technini norm turin lemia objektyvs gamtos dsniai. T dsni painimas, j pavertimas elgesio taisykle kaip tik ir yra technin norma. Technines normas nuo socialini norm skiria tokie poymiai: 1) reguliavimo objektas. Socialins normos reguliuoja moni tarpusavio santykius, o technins moni santykius su gamta, su darbo rankiais ir technologijomis. 2) Krybos subjektas technines normas kuria konkrets tam tikros srities specialistai, o socialines normas tam tikras moni kolektyvas: valstyb, tauta, korporacija. 3) Formuluojamos elgesio taisykls pobdis socialins normos ireikia bendr subjektyviai privalomo elgesio taisykl, o technins normos objektyviai privalom elgesio taisykl, pagrst btina gamtos reikini priklausomybe. 4) Poveikio u taisykls nesilaikym pobdis paeidus technin norm neivengiamai atsiranda neigiam padarini, ir daniausiai tuoj pat. Tuo tarpu paeids socialin norm, paeidjas gali ir nesulaukti valstybinio ar visuomen inio poveikio, jeigu nebus nustatytas ir patrauktas teisinn arba korporacinn atsakomybn. Kai kurios technins normos tam tikromis slygomis gali virsti socialinmis. Naudodamiesi darbo rankiais, technologijomis, vieni mons tampa pavojingi kitiems, o kartais ir patys sau tiesiogiai arba dl poveikio gyvenamosios aplinkos kokybei. Tokiomis jos virsta nuo to momento, kai kompetentingos valstybs institucijos jas sankcionuoja suteikia joms teiss norm gali. U j paeidim nustatoma administracin ar baudiamoji atsakomyb. ios ries technins normos danai vadinamos techninio turinio socialinmis teisinmis normomis. Siekiant sumainti technikai apsiginklavusio mogaus pavojingum sau paiam ir gyvenamajai aplinkai, kaip tik ir kuriamos techninio turinio socialins teisins normos. Teiss norma Morals norma Paprotin norma Korporacin norma Kilms altinis Daniausiai teiskros subjektai Visuomen, individai bei j grups Visuomen Administracija Reguliavimo apimtis Valstybs teritorija Neapibrta (vertybiniai sitikinimai) Neapibrta (iorinis elgesys) Organizacijos teritorija Elgesio taisykls detalizavimo laipsnis Formaliai apibrta Daniausiai abstrakti Daniausiai abstrakti Formaliai apibrta Normos iraikos form Raytin: teisinis paprotys, teisinis precedentas, normins sutartys, teiss aktai Daniausiai neraytin: Smonje (nors gali bti ir etikos kodeksai) Daniausiai neraytin: Smonje (gali bti paproi rinkiniai) Daniausiai raytin:stattai, statutai, nuostatai, taisykls Vykdymo utikrinimo bdai Moralinis sipareigojimas, valstybin prievarta Visuomens, Grups pasmerkimas, sins grauimas Visuomnes, grups pasmerkimas Organizacijos nustatytos poveikio priemons 9 tema. Teiss normos vidin struktra Teiss normos struktros svoka ir elementai Diskusija dl teiss normos struktros Teiss normos struktra ir teiss norminio akto teksto santykio problema Trinar teiss normos struktra Dvinar teiss normos struktra Teiss norm vairov ir teiss normos struktra Teiss normos struktros svoka ir elementai Teiss normos struktra tai vidini normos element organizacija, apibdinanti teiss norm kaip vientis, bet struktrint elgesio taisykl. Teiss normos vidin struktr sudaro tokie elementai: 1) elgesio taisykl (dispozicija); 2) teiss normoje aprayti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys, kada teiss subjektai gali ar privalo elgtis pagal i taisykl (hipotez) 3) padariniai, atsirandantys teiss subjektui, nepaklususiam teiss normos reikalavima ms (sankcija) i struktr galima ireikti formule: jei, tai, prieingu atveju: jei vyksta tam tikri teisiniai faktai gyvenimo aplinkybs (hipotez), tai santykio dalyviai turi elgtis taip ir taip (dispozicija), prieingu atveju j teiss bus atit inkamai susiaurinamos ar likviduojamos (sankcija). Reikalavimai keliami teiss normos sandarai (struktrai): 1) teiss norma turi nurodyti, kokius visuomeninius santykius ji reguliuoja, su kokiomis aplinkybmis (teiss teorijoje dar vadinamomis teisiniais faktais) sieja teiss normos numatyt teisi ir pareig atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim. 2) Teiss norma turi numatyti elgesio taisykl, t.y. teiss normos reguliuojamo visuomeninio santykio dalyvi teises ir pareigas, j atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim atsiradus aukiau mintoms teiss normoje numatytoms faktinms aplinkybms.

3) I teiss normos visuotinio privalomumo seka, kad turi bti numatytos prievartos priemons, kurio sbt taikomos, jei teiss normos nustatytos elgesio taisykls nebt laikomasi savanorikai, jei ji bt paeidinjama. teiss normos struktriniai elementai hipotez, dispozicija ir sankcija. Teiss normos struktra yravadinama teiss norm vidini element organizacija. Hipotez Hipoteze vadinama teiss normos struktrin dalis, nurodanti faktines aplinkybes, kurioms esant, teiss normos reguliuojamo visuomeninio santykio dalyviai turi teiss normos nustatytas teises ir pareigas. Hipotez yra tas teiss normos struktros elementas,kuris sieja teiss norm su realaus gyvenimo aplinkybmis, nurodo teiss normos reguliavimo objekt. Pagal savo struktr hipotezs gali bti skirstomos: 1) Paprastsias paprastosios hipotezs teiss normoje nurodytas teises ir pareigas sieja su viena aplinkybe 2) Sudtines sudtins hipotezs teiss normoje nurodytas teises ir pareigas sieja su dviem ar daugiau aplinkybi. Sudtins hipotezs panaudojimas teiss normoje susiaurina jos reguliavimo srit, kadangi nurodomi papildomi poymiai, kuriuos turi atitikti teisiniai santykiai, kad juos reguliuot btent i teiss norma. 3) Alternatyvisias nurodo kelias aplinkybes, su kuri buvimu siejamos teiss normoje nurodytos teiss ir pareigos, taiau, skirtingai nei sudtins hipotezs, nereikalauja vis hipotezje nurodyt aplinkybi buvimo . Alternatyviosios hipotezs atveju teiss normoje nurodyt teisi ir pareig atsiradimas siejamas su bet kurios i hipotezje nurodyt aplinkybi atsiradimu. Alternatyviosios hipotezs danai naudojamos, kai skirtingoms faktinms situacijosm taikomas analogikas reguliavimas. 4) Mirias turi ir sudtini, ir alternatyvij hipotezi poymi. Pagal apibrtum hipotezs skirstomos : 1. Visikai (absoliuiai) apibrtas tokios hipotezs isamiai, aikiai ir konkreiai nurodo aplinkybes su kuriomis yra siejamos teiss normoje nurodytos teiss ir pareigos. 2. I dalies (santykinai) apibrtas tokios hipotezs isamiai nenurodo aplinkybi, su kuriomis siejamos teiss nomoje nurodytos teiss ir pareigos. Pagal aplinkybi, su kuriomis siejamos teiss normoje nurodytos teiss ir pareigos, idstymo teiss norminio ato tekste bdus hipotees galima skirstyti : 1. Paprastsias paprastosios hipotezs paios nurodo aplinkybes, kurioms esant atsiranda teiss normos nustatytos teiss ir pareigos. 2. Nukreipianisias nukreipianios hip. Paios nenurodo aplinkybi, su kuri buvimu siejamos teiss normos nustytos teiss ir pareigos, taiau konkreiai nurodo teiss norm akt, jo straipsn, straipsnio dal ar punkt, kur ios aplinkybs yra ivardintos. 3. Blanketines blanketins kaip ir nukreipianios hip., paios nenurodo aplinkybi, su kuri buvimu siejamos teiss normos nustatytos teiss ir pareigos. Taip pat kaip ir nukrepianios hip., blanketinse daroma nuoroda kitas teiss normas, kuriose tos aplinkybs yra ivardintos. Esminis nukreipianij ir blanketini hip. Skirtumas daromas nuorodos pobdis, jos konkretumas: nekreipianiojoje hip. Nurodomas konkretus teiss norm aktas, jo straipsnis, spraipsnio dalis ar punktas, o blanketins hip. Nuoroda nekonkreti. Dispozicija Dispozicija yra vadinama teiss normos struktrin dalis, nurodanti teises ir pareigas, kurios atsirandda teiss normos reguliuojamo visuomeninio santykio dalyviams, vykus hipotezje nurodytoms aplinkybms. Pagal apibrtum skirstomos : 1. absoliuiai apibrtas tokios dispozicijos nurodo aiki, tiksli elgesio taisykl. 2. santykinai apibrtas tokios dispozicijos paios nurodom teisi ir pareig tiksliai neapibria.Santykinis dispozicijos apibrtumas gali atsirasti dl keli prieasi. Kaip ir santykiniai apibrt hip. Atveju, santykinis dispoz. Apibtumas gali bti vertinam kriterij naudojimo pasekm. Santykinai apibrtomis laikyinos ir tokios disp., kuri nusttom teisi ir pareig turinys yra priklausomas nuo teisin io santykio dalyvi susitarimo. Dispozicijos gali bti klasifikuojamos pagal j formulavimo (raikos) bdus, iskiriant (kaip ir hipotezje): 1. Paprastsias paprastosios paios nurodo teiss normos reguliuojamo teisinio santykio dalyvi teiss ir pareigas,atsiradus teiss normos hipotezje nurodytoms aplinkybms. 2. Nukreipianisias nukreipianios disp. Paios aikiai ir isamiai teisinio santykio dalyvi teisi ir pareig nenurodo, taiau nukreipia kit konkreiai nurodyt teiss norm (ar kelias normas), kurioje ios teiss ir pareigos yra idstytos. 3. Blanketines blanketins disp. Taip pat aikiai ir isamiai nenurodo teisinio santykio dalyvi teisi ir pareig bei nukreipia kitas teiss normas, kur ios teiss ir pareigos yra idstytos. Skirtingai nuo nukreipianij dispozicij, blanketinse disp. Naudojamos nuorodos yra bendrojo pobdio, t.y. nekonkreios. Sankcija Sankcija gali bti suprantama arba tik negatyviai, arba tiek negatyviai, tiek pozityviai. Negatyvija (siaurj) prasme sankcija neigiamos pasekms, kurios kyla, jei asmuo nesilaiko jam nustatyt elgesio taisykli, nevykdo savo pareig. Plaija prasme sakncija ne tik reakcija teiss norm nustatyt elgesio taisykli paeidim, bet ir reakcija teistus, visuomenei naudingus asmens veiksmus, o kartais netgi tokius veiksmus, kuri atlikti teiss normos asmens nepareigoja. Pastarosios, su elgesio taisykli paeidimais, nesiejamos snkcijos vadinamos poziyviosiomis sankcijomis.

Sankcija laikytinas teiss normos struktrinis elementas, nustatantis negatyvias poveikio priemons, taikomas teiss normos reguliuojamo visuomeninio santykio subjektams, nesilaikantiems teiss normos dispozicijoje nustatytos elgesio taisykls. Sankcij rys Pagal sankcij apibrtum jos, kaip ir hip. ar disp., gali bti skirtomos : 1. absoliuiai apibrtas tokios sankcijos nustato konkrei poveikio priemon ar priemones, taikomas paeidus teiss normos dispozicijos nurodymus. 2. santykinai apibrtas tokios sankcijos tiksliai nenustato konkreios poveikio priemons, taikomos u dispozicijos nurodym nesilaikym, taiau suteikia teis konkrei poveikio priemon nustatyti valstybs galiotiems teiss norm taikantiems subjektams, taip pat numato ribas, kuri laikantis turt bti skiriama konkreti poveikio priemon. Santykinio sankcij apibrimo bd gali bti vairi: gali bti nustatomos kiekybins poveikio priemoni ribos (virutin ir apatin pinigins baudos ar laisvs atmimo termino ribos), gali bti numatomos skirting ri poveikio priemons, ir pan. Pagal sankcijoje nurodyt poveikio priemoni skaii ir j tarpusavio santyk sankcijos skirstomos : 1. paprastsias ios sankcijos numato vieno sries poveikio priemon. 2. Sudtines ios numato kelias poveikio priemones, kurios visos yra taikomos esant dispozicijoje numatytos elgesio taiskls paeidimui. 3. Alternatyvias ios numato kelias poveikio priemones, i kuri teiss norm taikantis subjektas pasirenka vien, taikytin konkretaus paeidimo atveju. 4. Mirias ios turi ir alternatyvij, ir sudtini sankcij bruo. Alternatyv. Sankc. Numatytos taikytin poveikio priemoni alternatyvos gali bti sudarytos ne i vienos, o i keli poveikio priemoni, sudtinje sankcijoje i trij ar dag iau poveikio priemoni vienos i j taikymas gali bti neprivalomas ir pan. Pagal iraikos bdus sankc., kaip ir hip. bei disp., taip pat galima skirstyti : 1. Paprastsias ios paios nurodo poveikio priemones, taikomas u disp. Nurodytos elgesio taisykls nesilaikym. 2. Nukreipianisias ios paios nenumato poveikio priemoni, taiau nukreipia kit konkreiai nurodyt teiss norm (normas), kur ios poveikio priemons yra ivardytos. (vejo atsakomyb u keleivio al numatoma pagal XXII skyriaus triojo skirsnio taisykls) 3. Blanketines ios taip pat paios nenumato poveikio priemoni ir nukreipia kitas teiss normas, kuri taip pat konkreiai nenurodo. (pvz... u kako neislaikymo... baudiamas statym numatyta tvarka). Pagal sankcijoje numatyt neigiam poveikio priemoni pobd sankcijos gali bti skirstomos : 1. Aktyvias (aktyviai negatyvios) sankcijos asmeniui, nesilaikaniam dispozicijoje nurodytos elgesio taisykls, nustato papildomas pareigas (atlyginti al, sumokti baud ir pan.) arba jo turim teisi praradim ar suvarym (laisvs atmim, turto konfiskavim, licencijos panaikinim, specialij teisi atmim, udraudimaverstis tam tikra veikla ir pan.) 2. Pasyvias pasyvios negatyvios sancijos paprastai nustatomos tais atvejais, kai asmuo bando gyti papildom teisi, taiau nesilaiko teiss normos hipotezje nustatytos i teisi gyjimo tvarkos, nevykdo teisi gyjimui btin pareig ar jas vykdo netinkamai. (laidavimo sutartis turi bti raytin. Raytins formos nesilaikymas sutart daro negaliojani). Sankcijos skirstomos : 1. Baudiamsias tokias sankcijas (laisvs atmim, aret, baud ir pan.) taiko teismas u nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. 2. Administracines ias sankcijas (pinigines baudas, specialij teisi atmim, administracin aret, spjim) taiko galiotos valstybins institucijos (paprastai vykdomosios valdios institucijos, taiiau kai kuriais atvejais sankcijas taiko ir teismai) 3. Civilines (netesybos, alos atlyginimas ir kt.) taikomos u sutartini sipareigojim netinkam vykdym, alos padarym ir kitais statym ar sutari numatytais atvejais. 4. Drausmines (papeikim, spjim, atleidim i darbo ar tarnybos ir kitas) taiko mons, staigos ar organizacijos savo nariams, darbuotojams, valstybs institucijos valstybs tarnyboje esantiems asmenims. Pagal sankcij paskirt sakncijas skirstoma : 1. Represines iu paskirtis nubausti asmen u teiss normos nustatyt elgesio taisykli nesilaikim. Jo sorientuotos paeidjo teisi suvarym, adekvat jo padaryto paeidimo sunkumui, tokiu bdu paeidj nubaudiant (taikant jam represijas i ia ir ios sankcij ries pavadinimas) u tai, kad jis nesilaik teiss normos dispozicijoje nurodytos elgesio taisykls. 2. Kompensacines - i sankcij pagrindin paskirtis utikrinti, kad bt atlyginta ala, kuri dl teiss normos nustatytos elgesio taisykls paeidimo buvo padaryta kit asmen, organizacij, visuomens ar valstybs teisms ir interesams . ios ries sankcijos ypa bdingos civilinei teisei netgi sutartins netesybos (baudos, delspinigiai) negali ymiai viryti dl sutarties paeidimo patirt nuostoli. 3. Prevencines iomis siekiama ukirsti keli nauj teiss paeidm padarymui ateityje. Tokios sankcijos pvz. Yra daikt, kurie buvo panaudoti kaip teiss paeidimo (nusikaltimo ar administracinio teiss paeidimo) rankis ar priemon, konfiskavimas. Specifin sankcij grup sudaro vadinamos politins sankcijos, joms prisiriemi: 1. Paalinimas i pareig apkaltos tvarka. 2. Nepasitikjimo pareikimas. Vadinamos politins sankcijos ypatingos tuo, kad jas taiko ne teissaugos, o politins institucijos. Svarbiausia yra tai, kad vadinamos poitins sankcijos yra ne tiek neigiamos teisins pasekms, kiek politini sprendim gyvendinimo, politini tikls siekimo priemons. Trinar teiss normos struktra

Trinars teiss normos struktros alininkai laikosi pozicijos, kad teiss normas visais atvejais sudaro trys pgr. Elementai hip., disp., sanc. Trinars teiss normos struktros btinumas kildinamas i teiss funkcij teiss norma kuriam akaip technika, gyvendinanti ir integruojanti dvi pagrindines funkcijas reguliavimo ir sankcij nustatymo. Pasak A. Vaivilos reguliavimo funkcijas sudaro dvi operacijos: 1. Nurodyti juridinius faktus (gyvenimo situacijas), kuri agrindu atsiranda, keiiasi ar baigiasi teisiniai santykiai, 2. Nustatyti t fajt pagrindu atsirandanio santykio dalyviams teises ir pareigas (formuluoti pai elgesio taisykl). Hipotez, kurioje aprayti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys, kada teiss subjektams atsiranda normoje nustatytos teiss ir pareigos, dispozicija, kurioje nurodomos teiss ir pareigos, yra reguliavimo funkcijos iraika teiss normos struktroje. Sa nkcija, kurioje, nurodomi padariniai, atsirandantys subjektui, nepaklusniam teiss normos reikalavimams, ireikia kit agrindin teiss funkcij - sankcij nustatymo funkcij. Taigi tiek hipotez, tiek dispozicija, tiek sankcija visos yra btinos teiss normai, kadangi neturinti hipotezs teiss norma neturs ryio su realiomis gyvenimo aplinkybmis, be dispozicijos ji nenustatys jokios elgesio taisykls, o be sankcijos nebu sprivaloma, negyvendins valstybs prievartos legalozavimo ir norminio, arba represins, teis s funkcijos. Teiss normos struktra tai vidini normos element organizacija, apibdinanti teiss norm kaip vientis, bet struktrint elgesio taisykl. Teiss normos vidin struktr sudaro tokie elementai: 1. elgesio taisykl (dispozicija idstymas, paskirstymas); 2. teiss normoje aprayti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys, kada teiss subjektai gali ar privalo elgtis pagal i taisykl (hipotez spjimas, nerodyta, reikalinga patikrinimo teorija); 3. padariniai, atsirandantys teiss subjektui, nepaklususiam teiss normos reikalavimams (sankcija valst. poveikio priemon, taikoma nustatyt norm ir taisykli paeidjui). i struktr galima ireikti formule: jei...,tai...,prieingu atveju: Jei vyks tam tikri teisiniai faktai gyvenimo aplinkybs (hipotez), tai santykio dalyviai turi elgtis taip ir taip (dispozicija), prieingu atveju j teiss bus atitinkamai siaurinamos ar likviduojamos (sankcija). Teiss normos hipotez tai gr. klb. terminas, reikiantis tam tikr reikini, fakt egzistavimo prielaid (spjim). Teisin hipotez tai spjimas, kad vyks tokie gyvenimo faktai, kuri atvilgiu reiks elgtis pagal dispozicijoje aprayt elgesio taisykl. Tai elgesio taisykls veikimo, taikymo slyga. Teiss normos hipotez paprastai prasideda odeliu jei ir baigiasi ties tai. Hipotez yra btinas kiekvienos teiss normos elementas. Be jos bt neaiku, kokiais atvejais ir kam reikia teiss norm tai kyti ATPK ir BK teiss norm hipotezs yra veiksmai, kuriais paeidiamos reguliacini teiss norm (konstitucini, civilini darbo ir kt.) nustatyti draudimai, pvz.: tyinis nuudymas, nuosavyb nelieiama. BK ir ATPK galioja principas nra nusikaltimo be statymo: reguliacins normos nustatyt draudim paeidianti veika neaprayta B statymo hipotezje, oficialia i nelaikoma nusikaltimu. Vidins struktros poiriu hipotezs gali bti : paprastos sieja teiss normos galiojim tik su vienos aplinkybs buvimu, pvz.: Degant raudonam viesoforo signalui, draudiama eiti vaiuojamj gatvs dal; sudtins formuluoja kelias aplinkybes, kuri visuma yra teiss normos galiojimo slyga, pvz.: Eismo taisykli paeidimas, sukls sunkias pasekmes, baudiamas laisvs atmimu; alternatyvios sieja konkreios normos galiojim su viena i keli teiss normoje nurodyt aplinkybi, pvz.: Mediojimas be reikiamo leidimo, arba udraustu laiku, arba udraustose vietose *...+ utraukia baud. Teiss normos dispozicija tai lot. klb. terminas, reikiantis idstym. Joje formuluojama pati elgesio taisykl (teisi ir pareig pusiausvyra). Dispozicijoje apraomas teiss subjekt leidiamo ir privalomo elgesio (teisi ir pareig) mastas (apimtis) ats iradus hipotezje apraytoms aplinkybms. Dispozicijos pagal teisi ir pareig apibrtumo laipsn skirstomos : absoliuiai, arba vienareikmikai apibrtas jos tiksliai nurodo reguliuojamo visuomeninio santykio dalyvi teises ir pareigas, kuri jie savo nuoira negali pakeisti. Tokios dispozicijos dar vadinamos imperatyviosiomis, pvz.: sutari reikia laikytis, teisingum vykdo teismas arba savininkas turi teis ireikalauti savo turt i svetimo, neteisto valdymo; santykikai apibrtos dispozicijos yra tokios, kurios leidia ir patiems reguliuojamo santykio dalyviams nustatyti kai kurias savo teises ir pareigas, konkret j turin, pvz.: Nuomotojas privalo savo sskaita daryti inuomoto turto remont, jeigu ko kita nenumato statymas arba sutartis. Pagal raikos bdus dispozicijos yra: paprastosios nurodo reguliuojamo santykio dalyvi teises ir pareigas, taiau j neaikina, pvz.: Teisingum LR vykdo tik teismai.; apraomosios, arba aikinamosios, dispozicijos ne tik nustato elgesio taisykles, bet dar ir paaikina jas, nurodo esminius j poymius, pvz.: Prievols turi bti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal statym ar sutarties nurodymus, o jei nurodym nra, - pagal paprastai reikiamus reikalavimus.; nukreipiamosios dispozicijos sudaromos remiantis paprastosiomis ir apraomosiomis. Jos nurodo tik bendr elgesio taisykl, o norintj tiksliau suinoti, kokios ioje taisyklje nustatomos teises ar pareigas, nukreipia kit to paties teiss norm akto straipsn arba kit to paties straipsnio dal, kurioje ta taisykl isamiai suformuluota; blanketins dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisykls, bet jos konkreiai neidsto nei ioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teiss norm akto straipsniuose ar straipsni dalyse. Tokios taisykls konkretinimo silo iekoti kito teiss akto norm dispozicijose.

Nukreipiamosios ir blanketins gali bti ir hipotezs. ios hipotezs ir dispozicijos vartojamos siekiant ivengti formuluoi kartojimosi statymuose. Svarbu inoti, kad visos BK specialiosios dalies teiss norm dispozicijos yra abstrakios ir dl to blanketins. Sankcija tai teisinio poveikio priemon, kuria susiaurinamos teiss paeidjo u reguliacins teiss normos reikalavim nevykdym, arba skatinamoji priemon u teist elges. Lot. sanctio bausms nustatymas. Reguliacini teiss norm tekstai sankcij neturi. Sankcijas tiesiogiai apima tekstas tik t teiss norm, kurios konkretina teisin valstybs prievart, nusta to jos apimt ir r. Tokios teiss normos yra BK ir ATPK normos, i dalies kai kurios civilins teiss normos, susijusios su sutartini sipareigojim nevykdymu. Pagal tiksl pobd visos sankcijos skirstomos asmens teises: siaurinanias; likviduojanias; pleianias skatinanias teist elges. Siaurinanios ir likviduojanios sankcijos yra teisingumo vykdymo priemons, skirtos grinti teiss paeidjo teisiniam statusui teisi ir pareig pusiausvyr padarius teiss paeidim. Prie j priskirtinos tokios sankcijos: baudiamosios (kriminalins) taikomos tik primus apkaltinamj nuosprend baudiamojoje byloje, ir tik teismo. Struktros poiriu ios sankcijos yra: 1. paprastos tai viena kuri nors poveikio priemon, pvz.: bauda. 2. sudtins nustato kelias poveikio priemones, kurios turi bti taikomos teiss paeidjui visos kartu. 3. alternatyvios taip pat numato kelias poveikio priemones, taiau realiai taikoma tik viena i j, pvz.: bauda arba pataisos darbai. administracins sankcijos taiko tam galiotos valstybs i-cijos (teismai, policija, inspekcijos), pareignai. Administracini sankcij rys: spjimas, nuobauda (bauda), pataisos darbai, praradimas teiss vairuoti transporto priemon, ATP priemoni konfiskavimas, nualinimas nuo pareig, administracinis aretas ir kt. Bendra baudiamj ir administracini sankcij specifika yra ta, kad jos gali bti nukreiptos ne tik teiss paeidjo turt, bet ir jo asmen. civilins sankcijos yra tik turtins, jas skiria teismas, ir tik tais atvejais, jeigu jos numatytos statyme arba ali sutartyje. drausmines sankcijas skiria moni, staig, firm administracija savo darbuotojams u darbo taisykli, o sukarintose o-cijose u vidaus tvarkos statuto paeidimus. Tokios sankcijos yra: pastaba, spjimas, paeminimas pareigose, paeminimas laipsnyje, atleidimas i darbo ir kt. asmens teist elges skatinanios sankcijos - tai tam tikros lengvatos gauti verslo licencij, importuoti tam tikras prekes be muito mokesio arba atleidimas kuriam laikui nuo verslo mokesio, apdovanojimai, premijos, garbs vard sutei kimas ir kt. alia prastos tekstins, teiss norm akte idstytos teiss normos stuktros skiriama login teiss normos struktra. Login teiss normos struktra tai teiss normos element (hipotezs, dispozicijos, sankcijos) sistema, kuri apima tiek paios normos teksto struktr, tiek jos btin sveik su kitomis teiss normomis ir todl pajgia nustatyti ne tik teises ir pareigas, bet ir teisi priklausomybs nuo pareig vykdymo privalomum garantuojanias priemones. Dalis teiss orm neturi sankcijos tekstinje struktroje, siekiant neapsunkinti paios normos teksto, taiau login ir toki teiss norm struktra yra trinar, t.y. pasi telkiant login mstym galima atskleisti realiai egzistuojanias, taiau tekste tiesiogiai neatspindinias teiss normos struktrines dalis. Logins ir tekstins teiss normos struktr santykis gali pasireikti dvejopai: 1. Login teiss normos struktra gali bti platesn u tekstin, t.y. login konkreios normos struktra idstoma dviejuose ar daugiau to paties ar keli akt straipsniuose. Pvz., konstitucins teiss normos mogaus asmuo nelieiamas hipotez ir dispozicija idstytos LR Konstitucijos 21 str. 1 d., o priemons, garantuojanios ios normos vykdym, ivardij ant galimus paeidimo bdus ir sankcijas, u tai numatomos Baudiamojo kodekso atitinkamuose straipsniuose (nuudymas, meitas ir t.t.). 2. Teiss normos struktra gali sutapti su logine. Tai reikia, kad normos tekste formuluojami visi trys stuktros elementai. Login struktra susijusi su normos vykdomomis visomis trimis funkcijomis, o tekstin su konkreios teiss f-jos specifika ir teiskros technikos ypatumais. Login teis normos struktra santykiauja su tekstine kaip tikslas su savo priemone. Skiriami du io santykio atvejai: 1. Teiss normos login struktra gali bti platesn u tekstin: login konkreios normos struktra idstoma dviejose ar net keliose to paties ar net kito norminio teiss akto normose. 2. Teiss normos tekstin struktra sutampa su logine.normos tekste yra suformuluoti visi trys teiss normos elementai. Tokios sutapties pavyzdiai yra visos BK ir ATPK specialiosios dalies normos. Login teiss normos struktra visada yra trinar, o tekstin struktra gali susidti i trij arba i dviej element (regul iacins). Trinar teiss normos struktra apima visus pagrindinius formaliuosius normos poymius: norminamasis pobdis (dispozicija), jos ryiai su konkreia soc. tikrove (hipoteze), sistemingumu ir visuotinu privalomumu bei jos vykdymo garantavimu valstybs prievarta (sankcija). Sistemin teiss normos struktr galima pavaizduoti taip: Reguliacin teiss norma: hipotez dispozicija ios dispozicijos nustatytus paliepimus paeidiantys veiksmai virsta BK a r ATPK teiss norm hipoteze baudiama (dispozicija: visada blanketin, nes nukreipia proceso teiss norm) sankcija u reguliacins teiss normos dispozicijos nustatyt draudim paeidimus.

Trinar dar yra vadinama tipin struktra idealus modelis. Tipin (trinar) normos struktra: normoje numatytos arba preziumuojamos faktins aplinkybs, su kuriomis siejamas atitinkam subjektini t. ir pareig gyvendinimas; normoje tvirtintos subjektins t. ir pareigos; padariniai, taikytini asmeniui, paeidusiam norm, atpildas paeidjui. Jeigu + tai + prieingu atveju. Trinars struktros norma beveik niekuomet nebna idstyti tam paiam t. akto straipsnyje. Dvinar teiss normos struktra Iskiriamos dviej ri teiss normos: 1. Elges reguliuojanios (pirmins) normos, formuojanios teisinius imperatyvus pirminiams adresatams; (jos formuluoja bendro pobdio elgesio taisykles, nustatydamos normos adresatams privalom elgesio model). 2. Sankcionuojanios (pirmins) normos, pareigojanios sankcijas taikanias institucijas imtis nustatyt priemoni pirmini norm paeidim atveju; (jos formuluoja privalomo elgesio taisykles valstybinms institucijoms, nustatydamos j pareig pritaikyti teisines sankcijas sankcionuojam norm paeidjams. Dvinar, kaip ir trinar teiss normos struktra turi savo trkum. Teiss norm vairov ir teiss normos struktra Teisinis reguliavimas vykdomas nurodant tikslus, kuri juo norima paisekti, apibriant teiss normose vartojam termin reikm. Teiss normomis yra virtusios daugyb vaidios kilms taisykli teiss normos gali bti kilusios i morals norm, jos gali turti paprotin kilm ar netgi bti sukurtos i technini norm. Vertinant i teiss norm vairovs pozicij, pagrindinis tiek dvinario, tiek trinario teiss normos modelio trukmas yra j universalizmas, siekimas vis vairi teiss mor sistem paaikinti remiantis struktriniu modeliu. Teiss norm vairov ir teiss norm sistemikumas leidia teiss norm sistemoje egzistuoti daugiau nei vieno struktrinio modlio teiss normoms. Reali situacija teiss norm sistemoje yra btent tokia dalis teiss norm yra sufonuluotos naudojant piln trinar, teiss norm struktr, kita dalis dl sistemini ryi tarp teiss norm skmingai funksionuoja ir bdamos dvinars. 10 tema. Teiss norm klasifikacija Teiss norm klasifikavimo reikm Teiss norm klasifikavimo pagrindai ir rys Teiss norm kolizija ir kolizins teiss normos Teiss norm kolizijos veikimo taisykls Teiss norm konkurencija ir jos skirtumai nuo teiss norm kolizijos Teiss norm klasifikavimo reikm Klasifikavimo aspektai: a) Pagilina teiss normos painim b) Padeda tiksliau nustatyti kiekvienos teiss normos viet teiss sistemoje, suvokti funkcijas ir vaidmen teisinio reguliavimo mechanizme; c) Patikslina t.normos poveikio visuomeniniams santykiams ribas ir galimybes. d) Padeda tobulinti valstybs institucij teskur ir teiss taikym. Teiss norm klasifikavimo pagrindai ir rys Pagal teisinio reguliavimo objekt: konstitucins, baudiamosios, civilins, eimos, darbo, finans kt. akins t.normos skirstomos toliau : materialisias ir proceso, vieosios ir privatins teiss. Pagal teisinio regul.metod: pareigojamsias, galiojamsias, tvirtinamsias, definicines, deklaratyvias, kompetencijos, kolizines kt. poymiai: imperatyvusis, dispozityvusis, skatinamasis, rekomendacinis. Pagal t.norm vaidmen reguliuojant moni elges: dispozityvios t.n. nustato elgesio variant , reguliuoti tarpusavio santykius savo pai nuoira neperengiant st. ia savybe pasiymi civilins t.n. Kompetencijos n. formuluojami valstybs institut, pareign galiojimai(teiss ir pareigos). Taip pat suteikia fiziniam asmeniui teis surayti testament, sudaryti sandor, kreiptis teism kt. taiau is terminas vartotinas valstybs institucij teisms ir pareigoms nusakyti. Pagal atliekamas funkcijas t.n. skirstomos: - reguliacins jos nustato teisinio santykio dalyviams turiningsias, procesines, teises ir pareigas. Tai konstitucijos, adm., civilins, eimos, kt.teiss ak, civ., adm., baud., proceso normos. - Sankcijas nustatanias priskirtinos visos BK ir ATPK normos. Pagal juridin gali: formuluojamos t.n. turinios did. Juridin gali, ir st. lydimj akt normos maesns juridins galios. Pagal galiojimo apimt: - bendroji t.n. formuluoja bendr elg. Taisykl, taikoma neribotam subjekt ratui, nustato specialj norm formulavimo krypt ir metod. specialioji t.n. priima remiantis bendrja norma, jai neprietarauja ir skiria bendrosios normos imperatyvams konkretinti, pltoti. Individuali t.n. formuluoja vienkartin, teisin paliepim. - pareigojamosios, arba imperatyviosios t.n.

nustato sakmi pareig atlikti pozityvius veiksmus. pareigojamosios gali bti ir draudianiosios, kai jos sakmiai pareigoja susilaikyti nuo tam tikr teisei prieing veiksm. Jos formuluojamos taip: draudiama, neturi teiss, negali reikalauti, nr a nusikaltimo kt. tvirtinamosios fiksuoja tam tikr visuomenini santyki bkl. Definicines atskleidia esminius teiss svokos poymius. Deklaratyvios t.n. skelbia institucij veiklos tikslus, principus.jomis prasideda statymai. Pagal L.B. Pagal reguliavimo objekt: konstitucins, baudiamosios. Administracins, civilins, darbo, finans, tartautins ir kt. Pagal reguliavimo apimt: bendrosios ir specialiosios normos Pagal dispozicijos pobd: paprstosios (formuluoja elgesio taisykl), nukreipianiosios, blanketins. Pagal teisn reguliavim: imperatyvios (formuluoja griet paliepim ir nepalieka galimybs j interpretuoti ar paaikinti j kaip nors kitaip) , dispozityvios(jos suteikia leidim savo paio nuoira reguliuoti arba apibrtose ribose, reguliuoti tarpusav io santykius) Pagal turin: materialiosios (tai materiali ak: civilins, baudiamosios, adm. t.), proceso Pagal santykio pobd: vieosios teiss (reguliuoja santykius tarp piliei ir valstybs institucij), privatins t. (reguliu oja santykius tarp privai ir juridini asmen) Pagal paliepimo pobd: pareigojanios, draudianios, leidianios, galinanios, tvirtinanios, kolozins (nurodo kuriomis i teiss norm reikia vadovautis tais atvejais, kai jos viena kitai kitai prietarauja ar skiriasi j turinys). Teiss norm kolizija ir kolizins teiss normos T. norm kolizija tai dviej ar daugiau teiss norm prietaravimas viena kitai. t.n. kolizija (susidrimas, sukrtimas) atvejis, kai t pat visuomenin santyk reguliuoja kelios viena kitai prietaraujanios t.n. teiss n. Yra kolizin, jei joje suformuluota taisykl nurodo, kaip reikia elgtis, kai viena kitai prietarauja dvi galiojanios t.n. pav. jei Liet. st.prietarauja ratifikuotai tarptautinei sutariai, galioja tarptautin sutartis. Ji nurodo, kaip reikia elgtis t ais atvejais , kai ta pat santyk vienaip reguliuoja Konstitucija ir kitaip st. ar kitas teiss aktas. Teiss norm kolizijos veikimo taisykls 1. hierarchijos taisykl: kai viena kitai prietarauja skirtingos juridins galios t.n., galioja auktesns galios teiss norma (aukiausia Konstitucija) 2. chronologijos taisykl: kai viena kitai prietarauja t pai juridin gali turinios t.n.(statymai), galioja vliau ileista teiss norma (vlesns normos pakeiia ankstens) 3. esmikumo taisykl arba bendrosios ir specialiosios t.n. santykis. Jei specialioji t.n. prietarauja bendrajai, galioja bendroji norma (jei viena kitai prietarauja bendroji ir specialioji teiss norma, vadovaujamasi bendrja) 4. sistemikumo taisykl: kai kodifikuoto st. normos prietarauja nekodifikuoto st. normoms, galioja kodifikuoto n. Kodifikuotas yra susistemintas tam tikros reguliavimo srities apmstymas, suderintas su konstitucijos n. Ir bendraisiais teiss principais. Teiss norm konkurencija ir jos skirtumai nuo teiss norm kolizijo s Teiss norm konkurencija tai, kai dvi ar kelios normos reguliuoja t pat ara pana visuomenin santyk t.n.konkurencija situacija, kai kuri nors teiss n. Reguliuojama veikia atitinka keliose t.n. apraytus kai kurius jos poymius. Normos gali konkuruoti apimties ir turinio poiriu: 1. pagal apimt bendrosios ir specialiosios normos konkurencija, kuri atitinka logikos subordinacijos santyk. Esant norm kolizijai taikoma bendroji n., o konkurencijai specialioji. 2. turinio poiriu. Kai konkuruoja dvi specialios n. Sprendiant n. Konkurencijos klausim, galioja tokios taisykles: - taikoma ta norma, kuri apima daugiau poymiir yra siauresns apimties, t.y. numato daugiausia veikos poymi ir maiausiai veikos variant. - Elgiamasi ne ablonikai, o krybikai, t.y. atsivelgiant konkreios veikos aplinkybes, nes norm konkurencija visada yra konkreti: normos konkuruoja tik taikymo konkreiai veikai atvilgiu. Teiss norm konkurencojos taisykl: pagal turinio poir taikoma ta norma, kuri nurodo daugiau poymi atitinkani faktin veikl. Pagal apimt, tai yra bendrosios ir spec. Normos konkurencija, kuri sprendiama taikant spec. Norm. 11 tema. Teiss aktas ir jo rys Teiss akt svoka, poymiai Teiss akt rys Bendrj teiss norm aktai, individuals teiss norm aktai Teiss normini akt struktra Teisins tvarkos hierarchija Teiss norm akt galiojimas, laiko, teritorijos ir asmen atvilgiu Teiss akt svoka, poymiai Teiss aktas tai tautos, valstybs institucij, pareign ar pavieni asmen tam tikra tvarka priimtas oficialus raytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teiss normos. Teiss aktas reikia bet kok u teise (prncipais ir normomis) susijus akt (veik). Teiss aktai:

 Teiss norminiai Teiss taikymo aktai Teiss gyvendinimo, kurie nra teiss taikymo katai Teiss aikinimo aktai. Teiss normini akt poymiai: Norminio pobdio Privalomumas (btinai privalomi, nes juose yra nustatomi, pakeiiami ir/ar pripastami netekusiais galios teiss principai ir normos) Bendrumas, bendrojo pobdio Teiskros subjektai (tauta referendum atveju, vieosios institucijos (valstybs, savivaldybi ir Europos sjungos) bei pareignai) Teiskros procedros (Teiss norminiai aktai yra priimami remiantis teiss nustatytomis procedromis) Raytinis pobdis (formalus teiss normini akt apibrtumas, teiss normos aktams keliami formos, struktros turinio ir kalbos reikalavimai, nustatyti LR statym ir kit normini akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos statyme ) Vieumas Hierarchija: 1) Konstitucija 2) Europos Sjungos teiss normoniai aktai, tarptautins sutartys (virenyb tik taikymo aspektu) 3) Konstituciniai statymai 4) statymai 5) Postatiminiai teiss norminiai aktai Teiss akt rys Pagrindins teiss akt rys: 1) Bendrj teiss norm aktas tai kompetenting valstybs institucij (teiskros subjekt) specialia tvarka ileistas oficialus raytinis dokumentas, kurio turin sudaro teiss normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teiss subjekt skaiiui. 2) Individuali teiss norm aktai formuluoja vienkartin, nors laiko atvilgiu ir tstin elgesio taisykl. Tai daniausiai teiss norm taikymo aktai (sutrumpintai individuals teiss aktai) 3) Interpretuot teiss norm aktai, kuriuos priima teiss norm aikinanti institucija.Teiss norm akt savyb centralizuotai reguliuoti vairius santykius, greitai reaguoti besikeiianius socialins pltros ir mogaus teisi apsaugos poreikius. Teisini nurodym idstymo juose tikslumas ir prieinamumas daro i teiss norm raikos form plaiai naudojam. Be to, teiss norm akt suformulavimas raytine, dokumentine forma leidia alies gyventojams operatyviai susipainti su j turiniu. I. Pagal teiss normini akt juridin gali (hierarchij): 1. Lietuvos Respublikos Konstitucija LR normini teiss akt sistem nustato Konstitucija. Norminiai teiss aktai klasifikuojami atsivelgiant konstitucin valdios padalijim. Todl pagrindinis j klasifikavimo pagrindas teiss akto juridin galia (teisinis statusas, leidimo ir paliepimo ribos apimtis), kuri priklauso nuo t norm ileidusio teiskros subjekto kompetencijos. Poymiai: 1) Tai yra tautos priimtas aktas 2) Yra pagrindinis teiss norminis aktas, turintis aukiausia juridin gali 3) Yra steigiamojo pobdio aktas 4) Konstitucija, knijanti pagrindinius (pamatinius, fundamentalius) principus bei normas, yra teiskros ir teiss gyvendinimo pagrindas. J btina rentis tiek taikant (ar kitaip gyvendinant) teis. 5) Turi ypating struktr: a) Preambul (glaustai tvirtinti svarbiausi principai) b) Pagrindin dalis (14 skirsni) c) Baigiamieji nuostatai (150-154 straipsniai) d) Sudedamosios dalys, nurodytos Konstitucijos 150 straipsnyje 6) Keiiama ypatinga tvarka, kuri nustatyta Konstitucijos XIV skirsnyje Konstitucijos keitimas 147 -149 straipsniai 7) Stabiles teiss aktas 8) Tiesiogiai taikomas aktas 2. Europos Sjungos teiss normoniai aktai, tarptautins sutartys (virenyb tik taikymo aspektu) ES teiss akt keturi pagrindiniai altiniai: 1) Pirminiai: a) ES steigimo sutartys b) Jas keitusios sutartys c) Stojimo ES turinys d) Bendrieji teiss principai 2) Antriniai: a) Reglamentai

b) Direktyvos c) Sprendimai (parlamento, tarybos ir komisijos) d) Sprendimai (teisingumo teismo ir bendrojo teismo) Netiesiogiai Europos Sjungos teiss akt teistum gali kontroliuoti ir Lietuvos Respublikos teismai (tiek Lietuvos Respubli kos Konstitucinis Teismas, tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniai teismai), praydami Europos Sjungos Teisingumo Teismo pateikti prejudicin sprendim dl abejotino ES akto atitikties auktesns juridins galios Europos Sjungos teiss ak tams, i kuri didiausia juridin gali turi ES steigimo ir veikimo sutartys, savo prigimtimi esanios tarptautinmis sutartimis. Paymtina, kad Europos Sjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas yra privalomas ne tik jo papraiusiam nacionaliniam teismui, kad is galt isprsti nagrinjam pagrindin byl, bet ir kitiems ES valstybi nari teismams, kai toks klausimas kyla j nagrinjamose bylose. Pirmin Europos Sjungos teiss teiss norm kolizijos atveju turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus, iskyrus Konstutucij. Jeigu tai kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga, visos Europso Sjungos teiss normos (be kita ko, antrin ES teis) taikomas tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus iskyrus Konstitucij. Paymtina, kad pagal juridin gali tarptautins sutartys yra emesns juridins galios negu pati Konstitucija. LR tarptautini sutari st. 1 str. 1 d. (apibrimas) Lietuvos Respublikos tarptautin sutart is - tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis, nesvarbu, koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vien as, du ar keli tarpusavyje susij dokumentai. 11 str. (kolizins normos pvz). Tarptautins sutartys Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje. Tam, kad atsakyti klausim, koki viet tarptautins sutartys uima Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje, btina remtis atitinkamais teiss aktais. Vis pirma nustatant tarptautini sutari viet reikia remtis LR Konstitucija, kurios 138 str. 3 d. nurodoma: Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis. Jeigu LR prisim sipareigojimus tarptautini sutari pagrindu reikia, kad i sutartis eina ms teisin sistem. Ar reikia d aryti skirtum tarp svok teisin sistema ir teiss sistema? teisin sistema susideda i teiss sistemos plius valstybs viduje susiklosiusios praktikos. Jeigu itaip suprantame teisins sistemos termin, galime teigti, kad visos TS turi bti gyvendin amos valstybs institucij veikloje: jas turi taikyti teismai ir pan. 1991 m. LR Seimas prim statym dl LR tarptautini sutari, 1999 m. is statymas buvo pakeistas. 1991 m. statymo 12 str. nurodoma: Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys turi LR teritorijoje statymo gali. Dl io statymo kilo abejoni Seimui, todl kreiptasi LR Konstitucin Teism su pakausimu, ar statymo 12 str. neprietarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas paymjo, kad statymo nuostata nepagrstai ipleia j juridin gali LR teiss altini sistemoje. iuo poiriu Li etuvos teiginys LR Seimo neratifikuotos tarptautins sutartys turi statymo gali prietarauja LR Konstitucijos 138 str. 3d. Taigi teiginys turi statymo gali taikomas tik ratifikuotoms Seimo sutartims. Teismas taip pat paymjo, kad LR Konstitucija neapibrta neratifikuot tarptautini sutari teisins galios. Taigi neisprsta neratifikuot sutari hierarchijos problema. Dar viena problema: santykio tarp statymo ir tarptautins sutarties: 1999 m. LR tarptautini sutari st. 11 str. nurodoma: jeigu sigaliojusi ratifikuota tarptautin sutartis nustato kitokias teiss normas negu LR statymai ar kiti galiojantys teiss aktai, po sutarties sigaliojimo taikomos LR tarptautini sutari nuostatos. 1999 m. 12 str. analiz nesuteikia prioriteto tarptautinms sutartims, jis tik sako kaip sprsti kolizij. Jei sakytume, kad tarptautin sutartis viresn galtume rasti prietaravim su LR Konstitucija. Prof. S. Katuoka manyt, kad LR Konstitucija galt bti pataisa, sprendianti klausim ir prioritetas bt atiduotas ratifikuotoms sutartims prie statymus. Taikant tarptautines sutartis neivengiamai gali kilti klausimas dl j prietaravimo nacionaliniam statymui. O kas jei prietaravimas atsirast paiai Konstitucijai. LR Konstitucijos 7 str. negalioja joks statymas ar kitoks teiss aktas prieingas Konstitucijai. LR Konstitucinis Teismas yra nagrinjs Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencijos atitikim Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nurod: nors LR Konstitucijos 7 str. nuostata pati savaime negali padaryti negaliojania tarptautins sutarties, bet ji reikalauja, kad tarptautins sutarties nuostatos neprietaraut LR Konstitucijos nuostatoms, j eigu toks prietaravimas bt, bt problemika taikyti konvencij LR. 3. Konstituciniai statymai. Konstituciniai statymai tai yra siauress kompetencijos nei konstitucija tvritinimai, reguliuojantys kuri nor svien itin svarbi valstybs gyvenimo srit. Konstituciniais statymais laikytini(remiantis LR Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina (Konstituc inio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas): Konstituciniai statymai, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas Konstituciniai statymai rayti konstitucinsara Konstituciniai statymai tiesiogiai numatyti Konstitucijoje Kartu akcentuotina, kad iki iol nra ileistas konstitucinis statymas, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas, todl nra konstitucini statym srao ir jame nurodyt konstitucini statym. Todl Lietuvos Respublikoje galioja vienintelis konstitucinis statymas LR Konstitucijos 47 str. 3 dalies gyvendinimo konstitucinis statymas (2003 m. kovo 20 d. redakcija) Konstituciniai statymai nuo kit statym skiriasi primimo tvarka. Konstituciniai statymai negali bti keiiami ar panaiki nami statymais. Konstituciniai statymai turi emesn gali nei pati Konstitucija: konstituciniu statymu negali bti apribota Konstitucijos ar kuri nors jos nuostat galia, juo, be kita ko, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt a psiribota ar paneigta galimyb tiesiogiai taikyti Konstitucij. Konstituciniai statymai turi auktesn gali nei paprasti statymai.

Pabrtina, kad Lietuvos konstitucini statym, remiantis teisine praktika, negalima vadinti organiniais statymais (apskrit ai organini statym Lietuvos teiss sistemoje nra tai pranczika tradicja, kuri Lietuvoje neprigijo). 4. statymai. Socialinio elgesio standartai Technikos, muzikos, gramatikos taisykls Gamtos dsniai Metanormos (dievikieji statymai) statymo svoka yra daugiareikm. Teiss atvilgiu gana suvaryta reikm tai teiss norminis aktas priimamas tautos arba seimo, remiantis sudtingomis teiskros procedromis, turintys sudting struktr, reguliuojantys svarbiausius visuomeniniu s santykius bei esantys pagrindu postatyminiam teisiniam reguliavimui. statym poymiai: 1) statymus leidia tik tauta (referendum atveju) ir tautos atstovyb Lietuvos Respublikos Seimas. 2) statymu reguliuojami svarbiausi visuomeniniai santykiai. Visuomenini santykiu svarbumo kriterijus bendras gris, t.y. tai, kas teisinga ir naudinga visuomenei. Bendrojo grio svarbiausias aspektas individualios mogaus teiss. 3) Atsivelgiant konstitucins teiss sistemos sampratos, pagal kuri aukiausioji teis Konstitucija, tvirtinim, statymo, kaip pirminio teiss akto, vardijimas netikslus. Lietuvos teisje pirminis aktas Konstitucija (tradicikai vadinamas pagrindiniu statymu, taiau pagal savo poymius i tikrj esantis steigiamja teise), tvirtinanti pagrindinius (pamatinius, fundamentalius) principus bei normas (vok. Grundnorms) 4) Lietuvoje statymai yra subordinuoti Konstitucijai ir Konstituciniams statymams, o konstituciniai statymai Konstitucijai. statymais gyvendinami svarbiausi teisinio reguliavimo udaviniai. Postatiminis reguliavimas turi remtis statymais ir negali jiems prietarauti. Jei postatiminis aktas neatitinka statymo, vadinasi, paeidiama Konstitucijoje tvirtinta teiss akt hierarchija. 5) statymai priimami, keiiami ir pripastami netekusiais galios laikantis Konstitucijos ir statymo nustatytos sudtingos procedros, labia besiskirianios nuo postatymini teiss normini akt primimo procedros. statym leidybos procedra yra detaliai nustatyta Lietuvos Respublikos Seimo statute, pagal Konstitucijos 76 str. nuostatas turiniame statymo gali. Jo V dalyje statym procedra (135-186 straipsniuose) statymai gali bti klasifikuojami: 1. Pagal juridin gali: Konstituciniai Paprastieji (arba ordinariniai) 2. Pagal paiame statyme numatyta jo galiojimo laik: Nuolatiniai (kuri galiojimo terminai nenumatyti) Laikini (kuri galiojimo terminai numatyti) 3. Pagal primimo subjektus: Priimtus tautos Priimti Seimo 4. Pagal primimo tvark: Priimti prastine tvarka Priimti skubos tvarka Pabrtina, kad usienio valstybse statymai gali bti klasifikuojami ir pagal kitus kriterijus. Antai pagal statym prim imo subjektus federacinse valstybse statymai yra: Federaciniai Federacini subjekt (pvz., JAv valstij statymai) Esant galimybei deleguoti statym leidyb: Tauos ir Parlamento leisti statymai Deleguotieji statymai, ileisti vykdomosios valdios institucij (pvz., Vyrausybs ar Prrezidento). Paprastj (ordinarini) statym klasifikacija: Kodifikuotieji statymai (kodeksai). Kodeksai juridikai vientisi, bendra koncepcija suderinti statymai, pasiymintys auktu norminio apibendrinimo laipsniu ir skirti kuriai nors socialini santyki sriiai kompleksikai reguliuot i. Sudaryti kodeks tai sujungti teiss principus tam tikr vientis rinkin, teiss akt, kuris tapt aikus ir visiems vienodai suprantamas. Kodifikuot statym (kodeks) reikm teiss sitemoje yra labia svarbi tiek teisinio reguliavimo, tiek teiss gyvendinimo apsektu: paprastai kodeksuose tvirtinami teiss principai bei normos, sudarantys tam tikros akos branduol (pvz., LR BK nuostatuose tvirtinti teiss principai bei normos yra Lietuvos baudiamosios teiss branduolys). Pabrtina, kad kodifikavimo procesas yra teiskros procesas, kurio metu kodifikuojant teiss principus bei nomras sukuriamas kodifikuotas statymas kodeksas. Statutiniai statymai (statutai). ie statymai skirti tam tikr pareign, taip pat institucij teisms ir pareigoms, institucij struktrai, udaviniams, funkcijoms, darbo tvarkai nustatyti. Statutiniais statymais taip pat laikytini Vidaus tarnybos statutas, Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnybos statuta s, Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statutas, Lietuvos Respublikos civilins krato apsaugos tarnybos statutas irk t.

 Kiti paprastieji statymai. Tai visi kiti, iskyrus kodifikuotus ir statutinius statymus, paprastieji statymai (pvz., Lietuvos Respublikos mik statymas). Pabrtina, kad Lietuvoje nra organini statym. Organiniai statymai yra numatyti tiesiogiai Pranczijos Konstitucijoje (numatytas j sraas), skirti gyvendinti Konstitucij ir turi Konstitucijos gali. Lietuvos konstituciniai statymai yra su bordinuoti Konstitucijai, todl jie negali bti laikomi organiniai sstatymais. 5. Postatyminiai teiss norminiai aktai. Postatiminiai teiss norminiai aktai tai kompeteting viej (valstybs bei savivaldybi) institucij priimti teiss norminiai aktai, kurie remiasi statymais, jiems neprieta rauja ir juos konkretizuoja bei utikrina statym gyvendinim. Postatyminiai aktai gali bti klasifikuojami pagal j galiojimo teritorij: Galiojantys visos valstybs teritorijoje Galiojantys administraciniame vienete II. Teiss norminiai aktai pagal juos priimanius vieosios valdios institucijas yra: Atstovaujamj institucij norminiai aktai (pvz., LR Seimo, savivaldybi taryb teiss norminiai aktai). Valstybs ir savivaldybi valdymo institucij teiss norminiai aktai (Pvz, Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybs nutarimai) III. Pagal teisinio reguliavimo objekt teiss norminiai aktai yra: Administraciniai, pvz., dauguma Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim Baudiamiei, pvz., LR baudiamasis kodeksas Civiliniai, pvz., LR civilinis kodeksas Konstituciniai, pvz., LR Konstitucija Europos Sjungos teiss, pvz., Europos Sjungos teiss norminiai aktai (reglamentai irk t.) ir t.t IV. Teiss norminiai katai pagal j galiojimo teritorij yra: Visoje valstybs teritorijoje galiojantys teiss norminiai aktai (Konstitucija, konstituciniai statymai, paprastieji (ordinariniai) statymai ir centrins valdios institucij priimti postatiminiai teiss norminiai aktai) Tam tikrame valstybs teritorijos administraciniame vienete galiojantys teiss norminiai aktai (teritorini valstybs institucij ir savivaldybi institucij priimti teiss norminiai aktai). V. Pagal paiame teiss norminiame akte numatyt jo galiojimo laik yra: Nuolatiniai (kuri galiojimo terminai nenumatyti) Laikini (kuri galiojimo terminai numatyti) Bendrj teiss norm aktai, individuals teiss norm aktai 1) Bendrj teiss norm aktas, kitaip dar vadinamas norminiu teiss aktu - tai kompetenting valstybs institucij (teiskros subjekt) specialia tvarka ileistas oficialus raytinis dokumentas, kurio turin sudaro teiss normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teiss subjekt skaiiui. 2) Individuali teiss norm aktai formuluoja vienkartin, nors laiko atvilgiu ir tstin elgesio taisykl. Tai daniausiai teiss norm taikymo aktai (sutrumpintai individuals teiss aktai). Pagrindiniai normini(bendrj) teiss akt poymiai: skirtumai nuo individuali teiss taikymo akt: 1) Norminius teiss aktus leidia tik tam tikrus galiojimus turinios valstybs institucijos ir kai kurie tam galiojimus turintys pareignai, tuo tarpu individualius teiss taikymo aktus leidia visos valstybs institucijos, firmos, pavieniai pareignai. 2) Norminis teiss aktas neturi konkreiai vardyto adresato, nes daniausiai formuluoja bendrj elgesio taisykl, tuo tarpu teiss taikymo aktai skiriami konkretiems subjektams. 3) Normini teiss akt suformuluoti nurodymai ireikia valstybs vali, o individuals teiss taikymo aktai ir pavieni piliei subjektyvi vali (pvz., testamentas). 4) Norminiai teiss aktai turi grietai apibrt dokumento form (statymas, nutarimas, potvarkis ir kt.) ir tuo skiriasi nuo teiss taikymo akt formos (sprendimas, n uosprendis, testamentas ir kt.) 5) Norminiai teiss aktai skirti reguliuoti tipikiausius, visuotinius santykius, o teiss taikymo aktai konkreius gyvenimo atvejus, situacijas. 6) Norminis teiss aktas yra nuolatinis paliepimas, o teiss taikymo a ktas vienkartinis paliepimas. 7) Norminio teiss akto ileidimo procedra sudtinga, tuo tarpu teiss taikymo akt primimo ir sigaliojimo tvarka paprastesn, operatyvesn. Tuo tarpu pagrindiniai normini teiss akt ir individuali teiss taikymo akt skirtumai yra ie: 1. Norminius teiss aktus leidia tik tam tikrus galiojimus turinios valstybs institucijos (Seimas, Prezidentas, Vyriausyb, ministerijos ir kt.), tuo tarpu individualius teiss aktus leidia visos valstybs institucijos, mons, pavieniai pareignai (pvz., primimo darb, atleidimo i darbo teiss aktus priima vis moni, valstybs institucij vadovai). 2. Norminis teiss aktas neturi konkreiai vardyto adresato, nes daniausiai formuluoja bendrj elgesio taisykl. Jame nenurodoma, kokiam konkreiam asmeniui ar institucijai skiriama teiss norma. Tuo tarpu individuals teiss aktai skiriami konkretiems subjektams: konkreiam asmeniui, pareignui, valstybs institucijai. 3. Norminiai teiss aktai turi grietai apibrt dokumento form (statymas, nu tarimas, potvarkis, instrukcija ir kt.) ir tuo skiriasi nuo individuali teiss akt formos (sprendimas, nuosprendis, nutartis, protokolas, testamentas, s akymas ir kt.). 4. Norminiai teiss aktai skirti reguliuoti tipikiausius, visuotinius santykius, o individuals teiss aktai - konkreius gyvenimo atvejus, situacijas. 5. Norminis teiss aktas yra nuolatinis paliepimas, o individualus teiss aktas vienkartinis paliepimas. Teiss normini akt struktra. Teiss normini akt struktra nra vienoda. Ji priklauso nuo akto ries, reikms ir kt.

Daugelis teiss normini akt neturi bendrosios ir specialiosios dali, preambuls, papildom element, taiau daugelio i j struktra tokia: 1. vadin dalis: subjekto, ileidusio normin teiss akt, pavadinimas; teiss norm akto ris; akto turinio pavadinimas; teiss akto primimo data, numeris ir primimo vieta; preambul, kurioje nurodomi norminio teiss akto ileidimo tikslai, motyvai ir kita. 2. Normin dalis pagrindin, nes joje idstomos paios teiss normos. 3. Teisins atsakomybs r ir tvark nustatanti norminio teiss akto dalis.i dalis gali bti banketin. 4. Baigiamoji dalis. Joje formuluojami tokie teiss akto poymiai: a) nuoroda galiojanias teiss normas, kurios panaikinamos sigaliojus naujosioms; b) akto sigaliojimo laikas; c) teiss akt pasiraiusio pareigno pareigos, vardas ir pavard. Teiss norminio akto struktr gali papildyti priedai, nuorodos. Teisins tvarkos hierarchija Visi teiss aktai funkcionuoja kaip vientisa sistema, kuriai bdingi ie poymiai: hierarkikumas, suderinamumas, abipus sveika, specializacija, ir diferenciacija pagal teiss akas. Teiss akt hierarchija sistema, sudaryta i pakop, susijusi pavaldumo ryiais. Teisine tvarka primena piramids struktr, kurios viruje yra: konstitucija, bendrieji statymai, statym lydimieji aktai, individuali teiss norm aktai: teism sprendimai, nuosprendiai, piliei testamentai, civiliniai sandoriai. i hierarchij a grindiama juridins galios diferencijavimu; emesn vieta hierarchijoje uimantis teiss aktas neturi prietarauti aukiau esaniam. Teiss norm akt galiojimas, laiko, teritorijos ir asmen atvilgiu Normini teiss akt galiojimo laikas tai laiko tarpas nuo akto sigaliojimo pradios iki jo galiojimo pabaigos. Galiojimo pradia tai data, nuo kurios galima naudotis teiss akte suformuluotomis teiss normomis, jas taikyti, j laikytis ir jas vykdyti. Galiojimo pradia: a) nuo akto primimo momento; b) nuo akto patvirtinimo dienos (patvirtina sakymu vadovas); c) nuo akto paskelbimo dienos (statymai); d) kit dien po akto paskelbimo Valstybs iniose (postatyminiai aktai); e) nuo teiss akto faktinio gavimo dienos (kanc. knygos, kurjeris, el. patas); f) nuo datos, nurodytos paiame akte; g) atsiradus tam tikroms aplinkybms. Galiojimo pabaiga: a) baigiasi akto galiojimo laikas, jei nurodytas tame paiame teiss akte; b) kompetentinga institucija kitu teiss aktu tiesiogiai panaikina normin teiss akt; c) ileidiamas naujas norminis teiss aktas, kuris reguliuoja tuos paius visuomeninius santykius; d) Konstitucinis teismas nutarimu pripasta statym, prietaraujant Konstitucijai. Lex retro non agit (statymas atgal negalioja). statymo ar kito teiss akto galia yra nukreipta ateit. Iimtis: BA ir AA: a) panaikina veikos baudiamum; b) velnina bausm. iais atvejais statymas galioja atgal ne todl, kad taip pasakyta paiame statyme, o kad tai teisinga (atspindi gyvenimo dinamikum) ir todl turi bti pasakyta statyme. NORMINI TEISS AKT GALIOJIMAS TERITORIJOS ATVILGIU Geografin ir teisin valstybs teritorijos sampratos nesutampa. Teisin teritorijos samprata yra platesn nei geografin. Teisin Lietuvos teritorija: o valstybs sienomis apribota sausumos teritorija; o vidaus ir teritoriniai Baltijos jros vandenys; o oro erdv vir sausumos; o ems gelms; o Lietuvos ambasad teritorijos usienio valstybse; o visi laivai su Lietuvos vliava, esantys atviroje jroje; karo laivai, esantys kit ali teritoriniuose vandenyse; o skraidani ir kosmini aparat kabinos, esanios atmosferoje. NORMINI TEISS AKT GALIOJIMAS ASMEN ATVILGIU Teiss norm akt nustatyti nurodymai ir paliepimai galioja visiems asmenims, kurie yra t akt galiojimo teritorijoje. Taiau kai kurie norminiai teiss aktai galioja tik tam tikrai gyventoj daliai, kuriai jie tiesiogiai adresuojami. Normini teiss akt galiojimo riboms turi reikms teiss subjekto amius. o nuo 18 m. visi teiss aktai;

o o o

nuo 16 m. administracin atsakomyb; nuo 16 m. baudiamoji atsakomyb; nuo 14 - 16 m. baudiamoji atsakomyb (BK 11str.);

Administracini teisi paeidim kodeksas ir baudiamieji statymai netaikomi pareignams, turintiems diplomatin imunitet arba aukiausi valstybs institucij pareigno asmens nelieiamybs teis. 12 tema. Teiss norm sisteminimo poreikis. Teiss sistemos svoka, jos skirtumas nuo teiss norm sistemos Teiss norm sisteminimo lygmenys Teiss norm sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai Teiss ak katalogas ir bendra j charekteristika Teiss akt sisteminimo rys: Tiss akt inkorporacija Teiss akto konsolidacija Teiss akt kodifikacija Teiss sistemos svoka, jos skirtumas nuo teiss norm sistemos Teiss norm sistema visuma tarpusavyje susijusi teiss norm(teiss institut, poaki, ak), i vidaus sujungt tos paios teiss sampratos, t pai strategini teisinio reguliavimo tiksl ir metod. Teiss sistema apima ne tik teiss norm , bet ir teiss princip sistem. Pagrindinis teiss akos poymis teiss norm (ak) vairovs vienov, kuri reikiasi teiss sampratos ir teisinio reguliavimo tiksl(saugoti mogaus teises) bendrumu. Teiss sistema tai teiss norm visumos egzistavimo ir veikimo bdas, kur visos teiss normos suorganizuotos teiss institutus, poakius, akas, susijusias tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingum. Teiss norm sisteminimo lygmenys Pirasis lygmuo: teiss institutas tai t.n. grup, jungianti teiss normas, reguliuojanias tam tikr visuomenini santyki r jai bding metodu ir sudaranti teiss poakio ar teiss akos dal. pav.: iekinio senaties, paveldjimo institutas civilinje teisje, btinosios ginties, nepakaltinamumo ik kt. Antras l. : teiss poakis, jungiantis kelis teiss institutus ir sudarantis savarankika teiss akos dal. Treiasis l. : teiss aka plaiausios apimties t.n. grup, apimanti teiss institutus, teiss poakius ir reguliuojanti vienos ries visuomeninius santykius jai budingu metodu. Teiss akos kyla i teisinio reguliavimo diferenciacijos ir integracijos. Savarankikos teiss akos atsiradimo slygos:1. visuomenini santyki savitumo laipsnis.2. j socialin svarba;3. nebuvimas galimybs tuos santykius reguliuoti jau turim teiss ak normomis; 4. btinyb taikyti iai santyki grupei special teisinio reguliavimo metod. Teisinio reguliavimo poymiai: 1. koki teisini fakt pagrindu atsiranda, pasikeiia ar nutruksta reguliuojami santykiai. 2. teisinio santykio dalyvi teisin padtis vienas kito atvilgiu. 3. valstybs prievartos priemoni(sankcij) u teiss norm paeidimus taikymas, to taikymo tvarka ir sankcij pobdis. Teiss norm sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai teiss n. organizuojamos sistem 2 loginemis operacijomis subordinacija ir koordinacija. Subordinacija teiss normos yra telkiamos vis bendresnius darinius ir galiausiai teiss akas, o koordinacija atskleidiama vidin teiss ak tarpusavio priklausomyb. Teiss ak katalogas ir bendra j charekteristika Konstitucin teis tvirtina pagrindines mogaus ir pilieio teises bei pareigas, nustato j garantijas, valdios struktr, valstybs institucij sudarymo ir veiklos principus, nuosavybs formas, politin sistem, rinkim sistem, teritorin administracin skirstym t.t. pagrindinis teiss aktas konstitucija, kuri yra metodologinis vertybinis visos valstybs teiskros teistumo pagrindas. Administracin teis reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsiranda valstybes institucijoms vykdant konstitucijos ir statym reikalavimus. Ji nustato ministerij, departamentu, savivaldybi struktra ir kompetencij, j santykius su pilieia is tvarkant ir priirint kin ar kitoki piliei veikl. Adm.proceso t. nustato tvark, kuria teismai sprendia adm. ginus, valtstyb. Institucijos ir pareignai taiko konstitucins, admi., finans, teiss normas. AT idstyta- ATPK. Finans teiss reguliavimo objektas moni santykiai atsirandantys sudarant valstybs biudeta, j naudoj ant, nustatant mokesi mokjimo pagrindus ir tvark, teikiant kreditus, vykdant bank operacijas, kt. subjektai valstyb, visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Finans teiss normos susijusios su konstitucine, administracine t. normomis. Metodas imperatyvusis: valdios paliepimai, kontrol, revizijos. Baudiamoji t. sistema teises norm, kurios skirtos kit teiss ak nustatytiems draudimams garantuoti, tvirtina valstybs baudiamosios politikos principus, apibria kokie veiksmai, laikytini nusikalstamais, kokie yra nusikaltusi asmen patraukimo baud. Atsak. pagrindai ir slygos, sankcij rys, kalts formos. Metodas imperatyvusis, pagrindinis teiss aktas LR baud. K. Baud.PT- baud. Byl iklimas, j ikiteisminio ir teisminio tyrimo tvarka, baud.proceso dalyvi teises ir pareigas nagrinjant baud. Bylas. Metodas imperatyvusis, pagrindinis teiss aktas LRBPK.

Civilin teis plaiausia teiss aka, reguliuojanti turtinius ir asmeninius santykius(garbs, orumo, autorystes). Visa piliei ir vairi moni kin veikla remiasi civiline teise ( valdymas, pirkimas-pardavimas, dovanojimas, paveldjimas, nuoma, ustatas, kt.). metodas dispozityvusis, pagrindinis teiss aktas LRCK. Civilinio p.t. sistema teiss norm, kuriuos reglamentuoja teismo ir kit c.p. dalyvi veikl nagrinjant civilinius, darbo, eimos, ir kt. ginus. Grietas proceso norm laikymasis svarbi materialiosios teises gyvendinimo tvarka. Pagr. Teises aktas LRCPK. Santuokos ir eimos teise susijusi su c.t. , ji reguliuoja santuokos nutraukimo ir sudarymo tvark, sutuoktini ir j vaik tarpusavio santykius, vaikinimo, rpybos, eimos nari turtinius santykius. metodas savanorika sutartis, ir privalomas vykdymas pareig, kylani i savanorikos sutarties. Darbo teis reguliuoja darb santykius, atsirandanius i darbo sutarties; nustato darbo santykiu atsiradimo ir pasibaigimo tvark, darbo ir poilsio tvark, darbo umokesio dyd, idirbio norm, kt. darbo santyki subjektai darbininkai, valstybs tarnautojai, kooperatins organizacijos, privai firm savininkai, , valstyb. Metodas sutari laisv ir j ribojanios normins sutartys, bei imperatyvs darbo statym nurodymai, pagyrimas, materialusis skatinimas. ems teis reguliuoja ems naudojimo ir tvarkymo santykius, nustato skirting ems ri teisin status ir kt. Tarptautin teis sistema teiss norm, kurios ireikia suderint kolektyvin taut(valstybi), esani tos teiss subjektais, vali.. ji reguliuoja ne valstybs vidaus, o tarptautinius, valstybi tarpusavio santykius. Ji jungia tarptautin jr teis, tarpt. Oro teis, tarpt. Sutari teis, diplomatin, konsulin, kt. Teiss akt sisteminimo rys: Tiss akt inkorporacija Teises akt sisteminimas(TAS) tai vairi teiss subjekt(valst. Institucij, firm, pareign, piliei ), veikla kuria siekiama sugrupuoti teiss norm aktus vientis sistema siekiant palengvinti j paiek, tobulinti j turin ir form, operatyviai i r tiksliai gyvendinti j nurodymus. TAS objektasyra tik juridin gali turintys teiss aktai. Teiss akt sist. Principai: 1. informacijos isamumas 2. informacijos patikimumas 3. naudojimosi patogumas. Teiss akt sist. Reikiasi: inkorpuracija, konsolidacija, kodifikacija. Inkorpuracija tokia sisteminimo forma, kai tam tikri teiss aktai chronologine, abcline, sistemine, dalykine tvarka yra itisai ar i dalies sujungiami rinkinius.ypatumas, kad j atliekant nekeiiamas jungiam rinkin t.a.turinys ir forma. Tai tik iorinis t.a. apdorojimas. Atliekant inkorp. I t.a.teksto paalinami tie skyriai, straipsniai, punktai, pastraipos, kurie yra pripazinti netekusiais galios ar faktikai neveikianiais. Itraukiami visi padaryti t akt pakeitimai ir papildymai nurodant oficialius akt rekviz itus:akto pavadinim, ileidimo subjekt, pakeitimo ar papildymo data, akto numer. Tai iorinis pavirinis sisteminimas. Inkorp. Pagal leidiam rinkini juridin gali yra skirstoma:1. oficialioji - atliekama kompeteting teiskros institucij pavedimu ir j vardu.j remiantis laikomas t.a. oficialiu.oficialus rinkinys turi pirmumo teis.2. pusiau oficiali kai t.a. rinkin parengia ir ileidia institucija, turinti teiskuros galiojim.bet nera teisekros institucijos tvirtinamas oficialiai, todl t.a. tekstas nra oficialus. 3. Neoficialiaja ink. atlieka vairios organizacijos, valstyb. Ir privaios leidyklos, mokslo istaigos, firmos, pareignai, privats asmenys, kurie neturi speciali teiskros instit. galiojim leisti rinkinius. Jais negalima remtis kuriant ar taikant teis. Pagal tekst idstymo pobdi t.a. rinkinius skirstome:1. chronologinius pagal j ileidimo dat. 2. sisteminius pagal teminius skyrius, teises a. turin, dalykine tvarka. Pagal aprpiamos med. Apimt gali bti: 1. visuotin- traukiami visi alies teiss aktai. 2. daline tik kai kurias socialinio gyvenimo sritis reglamentuojantys teiss aktai. Teiss akto konsolidacija Konsolidacija sisteminimo forma, kai daugelis t.a. , reguliuojani t pai socialini santyki srit, sujungiami vien apibendrint teiss akt. Tai tam tikra teiskros ris, jo savitumas, kad naujas sustambintas t.a. nekeiia teisinio reguli avimo turinio, galiojanios teiss .sukuriama bendra login bsimo akto struktra, daroma teisini formuluoi redakcija, tik iorin, stilistin, alinami prietaravimai, pasikartojimai, trumpinamas apkrautas tekstas. Teiss akt kodifikacija Kodifikacija- tai tam tikr socialini santyki srit reguliuojani t.a. jungimas vientis sistem perdirbant j turin ir form. Tai teiskros tobulinimo forma, nauj teiss norm kryba, kuria siekiama upildyti teisinio reguliavimo spragas, sukurti naujas normas. POYMIAI: 1. formuluojamos normos, kurios reguliuoja svarbiausius, esminius visuomeninio gyvenimo klausimus, nustato norminius teiss akos pagrindus; 2.sukurtas t.a. reguliuoja plai santyki sryt; 1. yra suvestas aktas, sutvarkantis tarpusavyje susijusius teisinius nurodymus; 2. siekiama sukurti pastovesnes teiss normas, skirtas ilgai galioti 3. visada yra reikmingas teisins krybos aktas, sudtingos struktros. Kodifik. Rys: 1. visuotine kod. siekiama susisteminti vis pagrindini teiss ak norm aktus; 2. akin kod. apimanti vienos teis akos statymus;; 3. speciali kod. ileidimas akt, reguliuojani tam tikram teises institutui bdingus socialinius santykius. Kodif. Aktai gali bti ireikti vairia forma:statym pagrindai, statai, nuostatai, taisykls, kt.paplitusi - kodeksai, stambiausias suvestinis taikymo aktas, konkreiai reglamentuojantis tam tikr santyki sryt, jis apima tam tikros akos normas(BK), arba tik pai svarb. Teiss normos dal. 13 tema. Teiskra Teiskros svoka Teiskros subjektai

Teiskros bdai ir rys Teiskuros stadijos Teiskros principai Teiskros juridin technika Konstitucin teiskros kontrol Sprendim primimas Europos Sjungoje

Teiskros svoka Teiskra tai visuomens ar galiot valstybs institucij veikla, kuria siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti teiss normas atsivelgiant vis visuomens nari teisi ir teist interes apsaugos bei gyvendinimo poreikius. Platesniu poiriu teiskra procesas nuo teisinio sumanymo, teisins idjos suformulavimo iki teiss normos primimo ir paskelbimo (promulgacijos). Teiskra yra tas momentas, nuo kurio teiss tapsm sitraukia valstyb. Teisine kryba valstyb tampa institucine teiss dalimi. Teiskros tikslas demokratinje visuomenje formuluoti teiss normas siekiant utikrinti mogaus teisi saug ir j gyvendinim. Teiskros subjektai Teiskros subjektai valstybins valdios institucijos (parlamentas, savivaldybs), tauta (referendumas sprendiamasis, patariamasis, ratifikacinis), valstybinio valdymo institucijos (prezidentas, departamentai), nevalstybins o rganizacijos (darbo taisykls). Pagrindinis teiskros subjektas atstovaujamosios demokratijos slygomis : 1. tam galiotos valstybs institucijos: parlamentas, prezidentas, vyriausyb, ministerijos, ministrai, savivaldybi tarybos, teismai (Lietuvoje oficialiai nepripastama) 2. pati tauta kai ji pareikia savo vali referendumu. 3. kitos valstybs institucijos ir piliei susivienijimai gali bti teiskros subjektai tik kompetetingoms valstybs institucijoms sankcionuojant j kuriamas elgesio taisykles. Teiskros bdai ir rys Teiskros bdai: 1) originalioji kryba, 2) sankcionavimas (paproio), 3) ratifikavimas. Teiskros rys: 1) valstybini institucij: a) originalioji teiskra, b) sankcionuota, c) deleguota (Lietuvoj nenumato) , 2) piliei (referendumas), 3) sutartin teiss n formuluojamos konstitucinio, ekonominio it kt sutartyse. Remiantis valstybs aktyvumu kuriant teis, skiriami keli teiss norm krimo bdai: 1) originalioji kryba kai sukuriama nauja, visuomenje neegzistavusi teisinio reguliavimo priemon elgesio taisykl. 2) Sankcionavimas tai oficiali kompetentingos valstybs institucijos procedra, kuria patvirtinama (sankcionuojama) jau esama elgesio taisykl suteikiant jai teiss normos status. visuotin privalomum. 3) Ratifikavimas speciali sankcionavimo ris, kai parlamentas vadovaudamasis tam tikra procedra patvirtina tarptautins sutarties, deklaracijos, konvencijos nustatyt elgesio taisykl, suteikia jai statymo gali ir kartu traukia j nacionalins teiss sistem. Atsivelgiant teiss norm krimo bdus, teiskra skirstoma ris. I. ORIGINALIOJI TEISKRA Tai kompetenting valstybs institucij (parlamento, prezidento, vyriausybs, ministerij, departament, savivaldybi taryb ar kt.valstybs institucij) krybin veikla, kuria sukuriama nauja elgesio taisykl teiss norma. Pagal subjekt originalioji teiskra gali bti: 1. Tautos referendumas - tai tokia teiskros ris, kai pati tauta visuotiniu balsavimu priima konstitucijos ar konkretaus statymo nuostatas reglamentuoti vidaus ar usienio politik. Referendumas yra tiesiogins demokratijos institutas, kurio esm nusako du pagrindiniai poymiai: 1) tautos suvereni gali (suprema potestas) tiesioginis pareikimas; ir 2) priimt akt speciali juridin galia, kuri konkretinama tokiais poymiais: tik referendumu gali bti keiiamos konstitucijos I skirsnio Lietuvos valstyb bei XIV skirsnio Kons titucijos keitimas nuostatos; referendumu priimtos nuostatos ar kitas sprendimas yra galutinis ir nereikalingas kurios nors institucijos patvirtinimo.; referendumu priimti sprendimai sigalioja kit dien po paskelbimo; referendumu priimtos nuostatos gali bti pakeistos ar panaikintos tik referendumu.

Referendumai gali bti skirstomi : sprendiamuosius tai tokia tautos valios pareikimo teiskros forma, kai tauta visuotiniu balsavimu pr iima statymus ar j nuostatas. patariamuosius teikiami svarstyti klausimai, apie kuriuos valdios institucijos siekia suinoti tautos nuomon konkreiu klausimu, kur valstybs institucijos rengiasi reglamentuoti. Ratifikacinius kai tauta ireikia pritarim ar nepritarim parlamento priimtam statymui arba valstybs institucij pasiraytai tarptautinei sutariai. 2. Kompetenting valstybs institucij t.y. deleguota arba galiota teiskra tai tokia originaliosios teiskros ris, kai kompetentinga valstybs institucija (pvz.parlamentas) paveda kitai valstybs institucijai (prezidentui, vyriausybei) ileisti statymo gali turint teiss norm akt. (LR Konstitucija nenumato deleguotos statym teiskros.) II SANKCIONUOTA TEISKRA Ji nesukuria originalios teiss normos, o tik sankcionuoja (patvirtina) jau egzistuojani elgesio taisykl, t.y. skelbia j teiss norma ir pareigoja garantuoti jos vykdym valstybs prievarta. Sankcionuotos teiskros pavyzdiai gali bti paproi sankcionavimas. Teiskuros stadijos 1) teiss norm akto parengimas procedros: statym leidybos iniciatyvos teiss gyvendinimas (pirminio norminio teiss akto projekto parengimas, arba teisinis silymas, projekto registravimas Tai leidimas silyti Seimui priimti ir ileisti tam tikr normin teiss akt turi seimo nariai, prezidentas, vyriausyb, 50 tkst. Rinkj;) projekto svarstymas pagal tam tikras procedras projekto primimas (statymas priimtas, jeigu balsavo daugiau kaip 50 proc. dalyvavusi posdyje) 2) teiss norm akto primimas ir paskelbimas. procedros: Norminio teiss akto pasiraymas ir paskelbimas (promulgavimas) Teiss akto sigaliojimas. Pirmoji stadija prasideda nuo teisins idjos susiformavimo ir jos paplitimo visuomenje. Kiekviena paangi socialin idja tame tarpe teisin, aplenkia esam visuomens smons ir visuomenini santyki brandos lyg . itaip pasireikia ios idjos varomoji, kuriamoji galia. Bet dl io radikalumo ji sutinka ir tam tikr pasiprieinim visuomenje. Juo visuomen demokratikesn (jokia socialin grup neturi ekonomins ar politins persvaros), juo plaiau visuomenin tvark a pagrsta vairi socialini grupi interes kompromisu, tuo lengviau joje prasiskina keli naujos idjos, taip pat teisins . Susiformavus teisinei idjai, kyla reikalas j svarstyti parlamentui ir paversti teiss norma. Todl teisins idjos kelias p rasideda nuo statym iniciatyvos teiss gyvendinimo. statymo projekto pasiraymas ir paskelbimas spaudoje yra tas momentas, nuo kurio statymo projektas tampa statymu realia socialinius santykius norminania jga. Tai visuomens informavimas, kokio elgesio i jos reikalaujama. Teiskros principai Teistumo principas: Jis reikalauja, kad valstybs institucijos, kurdamos norminius teiss aktus, neviryt savo kompetencijos, laikytsi kiekvien ai normini teiss akt riai nustatytos t akt primimo ir ileidimo tvarkos (procedr) ir subordinacijos pagal juridin gali. Teistumo principas teisinje valstybje reikia ne tik formos, bet ir turinio teistum: konkretus teiss aktas turi neprie tarauti ne tik auktesn juridin gali turiniam teiss aktui, bet ir pagrindinms mogaus teisms; jis neturi tvirtinti statym leidjo savivals t teisi atvilgiu. Teiskros demokratikumas ir vieumas: iuo principu siekiama sudaryti slygas sitraukti teiskr visuomenei. Gautas visuomens pastabas statym leid jas privalo svarstyti, j pagrindu tobulinti rengiamo statymo projekt siekiant skirting interes kompromiso ir bendros gerovs. Teiskros profesionalumas: statymo krjas yra pareigojamas gerai ianalizuoti, painti mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreikius, reikalaujanius atitinkamo teisinio reguliavimo; privalo prognozuoti p riimamo teiss akto padarinius. Socialinio kompromiso principas: pareigoja statym leidj knyti priimam teiss akt normose vienod vis socialini grupi interes apsaug, o jiems susiprieinus, j prieprie veikinti abipusmis nuolaidomis (kompromisu). Socialiniu kompromisu pagrsti statymai palaik o socialin santarv ir socialin stabilum, o j vykdymas utikrinamas minimalia valstybs prievarta. Isamumo principas: Parlamentas turi laiku ileisti statymus reikalingus vykdyti pagrindinius Konstitucijos paliepimus, kad pilieiai turt vi sas Konstitucijoje nurodytas teisines priemones apsaugoti ir operatyviai, maiausiomis pastangomis gyvend inti savo konstitucines teises. Daugumos principas: Jis tvirtintas Konstitucijoje kaip Seimo ir kit atstovaujamj institucij veiklos, statym ir kitoki sprendim primimo procedros principas. Taiau daugumos principas gali bti ir diktato principas, legalizuojantis maumos teisi paeidim. Dauguma nra teis paeisti maumos teises. Todl jis kuriant teis neturi pakeisti socialinio kompromiso principo. Ekonomikumo principas:

statymo projektas turi bti rengiamas, o priimtas statymas vykdomas maiausiomis laiko , energijos, mediag ir kitokiomis snaudomis. Teiskros juridin technika Juridin teiskros technika tai sistema kalbini, logini ir organizacini priemoni bei procedr, kuriomis formuluojamos, aikinamos ir struktrikai idstomos teiss normos, rengiami, sudaromi, forminami, ileidiami, sisteminami, saugomi ir randami teiss norm aktai. statym leidjui privalu: Painti vairi socialini grupi ir visuomens apskritai interesus, toje visuomenje susiklosiusius paproius, tradicijas, visuomens daugumos ekonomines, intelektines, psichologines galimybes vykdyti projektuojamo statymo nustatom tvark ir tai atsivelgiant reguliuoti socialinius santykius; Panaudoti teiskrai mokslo ir technikos laimjimus; Palyginti projektuojam statym ne tik su panaiais praeityje taikytais teisinio reguliavimo bdais ar su dabar galiojaniais kit ali statymais, bet ir su kitais tos paios socialini santyki ries reguliatoriais (dorovs normomis, visuomenini organizacij normomis) ir kita. Juridinei teiskros technikai keliami du tikslai: 1) racionaliai reguliuoti visuomeninius santykius, vengti norminimo sprag, padti taupiausiomis priemonmis siekti bendrj teiskros tiksl; 2) formuluoti ir idstyti teiss normas taip, kad j adresatai (asmenys) aikiai suprast jiems nustatom teisi ir pareig turin bei pobd, taip pat teisinius faktus, kuri pagrindu tos teiss ir pareigos atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia. Siekiant i tiksl, teiskros technikos taisykls skirstomos tris ris: 1) iorinio normini teiss akt tvarkymo taisykls 2) norminio teiss akto struktrai keliami reikalavimai 3) teiss norm kalbai keliami reikalavimai. 1) Iorinio normini teiss akt tvarkymo taisykls Kiekvienas teiss aktas privalo turti iorinius rekvizitus (poymius), rodanius jo juridin gali, reguliavimo objekt, galiojimo srit, suteikianius dokumentui oficialumo. Kiekvienas norminis teiss aktas turi turti: Ries pavadinim, Sudariusios institucijos ar pareigno pavadinim, Pavadinim atspindint teiss akto turin, Reguliavimo objekt Sudarymo vieta ir data, eils numeris J pasiraiusio pareigno pareigyb, vardas ir pavard Ivardinti teiss normos akto rekvizitai apibendrinant vadinami akto (dokumento) titulu. 2) Norminio teiss akto struktrai keliami reikalavimai Viename teiss norm akte turi bti idstomos tik vienos ries teiss normos. Teiss aktas turi turti pakankamai apibrt reguliavimo objekt ir bti skirtas reguliuoti vienarius visuomeninius santykius. Santykius, sudaranius skirting teiss ak objekt, reguliuoja atskiri teiss aktai. Teiss norm aktuose: pirmiau idstomos bendrosios normos, paskui specialiosios, konkretinanios pirmsias; pirmiau materialiosios teiss normos, paskui proceso teiss. 3) Teiss norm kalbai keliami reikalavimai. Nuo kalbos priemoni tikslumo labai priklauso teisinio mstymo aikumas, tikslumas, o galiausiai ir mogaus teisi gynybos operatyvumas, rezultatyvumas. Formuluojant teiss normas, vartojami trij ri terminai: Bendrieji neteisiniai terminai, kuriais ymimos ne teiss, o visiems mokslams bendros svokos (asmuo, valstyb, mogus) Bendrieji teiss terminai tai odiai, kuriais ymimos plaiausios apimties teiss svokos, vartojami visuo se arba daugelyje teiss moksl (teis, teisingumas, teiss paeidimas) Specials teiss terminai, ymintys teiss svokas, vartojamas tik kai kuriuose teiss moksluose (netesybos, administracin atsakomyb, ranga) Kad tinkamai ireikt teisinius nurodymus ir paliepimus terminams keliami reikalavimai: Termin vienareikmikumas. Reikalauja, kad teiss normos bt formuluojamos trumpai, tiksliai ir apibrtai, kad teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikeitimo ar inykimo pagrindai bt lengvai ir vienareikmikai atpastami, suprantami, kad odinis teiss norm tekstas nesiskirt nuo logins j prasms. Teiss terminijos vienov vairiuose teiss norm aktuose teiss terminai turi bti vartojami ta paia prasme. Termino prasm tai ta svoka (esminiai ymimo objekto poymiai), kuri terminas ymi. Negalima vienu terminu ymti keli teiss svok arba keliais terminais vienos svokos. Teiss akte turi bti vartojami visuotinai teiss moksle ir teiss praktikoje pripainti terminai. Termin tikslumo ir apibrtumo gali bti siekiama legaliomis definicijomis (definicins normos), kuriomis yra apibriami terminai, pateikiami j aikinimai, btini teiss akto adresatams. Santykinis teiss termin pastovumas kaip j vienareikmio suvokimo slyga. Teiss norm formuluots turi pasiymti tam tikru standartikumu, gramatiniu vienodumu ir stabilumu. Nauji teiss terminai turi ateiti oficiali teiss akt

terminij per teiss moksl, kur pirmiausia suformuojama, pagrindiama ir logikai legalizuojama tokio termino prasm teisin svoka. Teiss kalbos (termin) ekonomikumas. Teiss norma formuluojama naudojant maiausiai kalbos priemoni (odi). Juridin teiskros technika padeda aikiau ireikti statym leidjo vali, mogaus teisi apsaugos poreikius, palengvina teiss norm paiek, j gyvendinim, racionalizuoja vis teisin proces. Konstitucin teiskros kontrol Sprendim primimas Europos Sjungoje 14 tema. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rys Socialinis reguliavimas ir jo prieastys Teisinio reguliavimo svoka ir vieta socialinio reguliavimo sistemoje Teisinio reguliavimo objektas (sfera) ir jo priklausomyb nuo teiss sampratos Teisinio reguliavimo metodai Teisinio reguliavimo stadijos Teisinio reguliavimo subjektai Socialinis reguliavimas ir jo prieastys vis karo prie visus busenos panaikinimo butinybe minimalaus visuomeninio saugumo garantavimas galimybes prognozuoti kitu elgesi sudarymo butinybe visuomeniniu santykiu stabilumo uztikrinimo butinybe zmogaus pazeidziamumas ribotas zmogaus altruizmas. jo elgesys turi buti kontroliuojamas del jo egoizmo. istekliu, kuriais naudojasi zmogus, ribotumas.SN tai elgesio taisykls, kurios skirtos norminti (reguliuoti) m. tarpusavio santykius ir kuri vykdymas garantuotas santykio dalyvi abipuse nauda, t.p. valstybinio arba visu omeninio poveikio priemonmis. Teisinio reguliavimo svoka ir vieta socialinio reguliavimo sistemoje TEISINIO REGULIAVIMO SVOKA Teisinis reguliavimas tai praktikai funkcionuojanti (veikianti) teiss samprata. I jo poreiki kyla atitinkamos orientacijos teisins idjos, teiss normos, teisins organizacins procedros. Visos teiss svokos siprasmina kaip teisinio poveikio moni elgesiui priemons, o pati teiskra kaip toki priemoni gamyba. Teisinis reguliavimas tai tokia socialinio reguliavimo ris, arba forma, kai teisinis poveikis moni elgesiui yra daromas teiss normomis. Reguliuoti moni elges tai j modeliuoti subjektinmis teismis (leidimais) ir pareigomis (draudimais, pareigomis). iuo modeliavimu daromas tiesioginis poveikis moni elgesiui, j santykiams, kreipiant t elges ir vis visuomens raid statym leidjui norim vertybi linkme. Teisinis poveikis yra platesn svoka negu teisinis reguliavimas, nes teisinis poveikis daromas ne tik teiss normomis, bet ir teisinmis idjomis. Teisinio reguliavimo prieastys klasinje ir demokratinje valstybse yra skirtingos: Klasinje valstybje teisinmis priemonmis reguliuojamas moni elgesys siekiant legalizuoti (sunorminti) vien socialini grupi agresij kit grupi atvilgiu, organizuotu bdu slopinti pavergtj pasiprieinim. Reguliavimu siek iama suteikti vienai grupei pareigomis negarantuot teisi (privilegij), o kitai so cialinei grupei primesti prievoles. Tokiu reguliavimu tvirtinamas vien viepatavimas ir kit pavergimas. Demokratinje valstybje derinti prieing grupi interesus ir tokiu bdu tvirtinti bei palaikyti visuomenje socialin santarv bei rimt. Siekiama utikrinti vis visuomens nari laisv pltojant teis ne kaip socialinio pavergimo, o k aip vis ilaisvinimo priemon. Teisinis reguliavimas atskiriamas nuo kit socialinio reguliavimo form apibriant jo objekt, t.y. isiaikinant, koks moni elgesys reguliuojamas teiss normomis, kad nereikt naudotis juridinio poveikio priemonmis ten, kur to paties galima pasiek ti neteisinio reguliavimo priemonmis. Teisinio reguliavimo objektas (sfera) ir jo priklausomyb nuo teiss sampratos Teisinio reguliavimo objektas tai tas socialinis moni elgesys, kuriam daromas poveikis teiss normomis. Socialinis elgesys tai moni tarpusavio santykiai, kuri pagrindu mons siekia apsaugoti ir gyvendinti savo teises ir interesus. Teiss normos reguliuoja ne visus moni santykius, o tik reikmingiausius apsaugoti ar gyvendinti mogaus teises. Teiss normos nereguliuoja draugysts, religini sitikinim, kai kuri eimos vidaus santyki, pvz., vyro ir monos teisi b ei pareig pasiskirstymo eimoje, nes tai nra kit moni teisms reikmingi santykiai. Nekorektika bt teiss normomis pareigoti student skolinti savo kolegai paskait uraus. Tai kartu bt ir asmens teisi autonomikumo paneigimas, formuotsi nuostata, kad asmuo negali savo nuoira disponuoti jokiomis savo teismis. Tai reikt kratutin, totalitarin reim, itisai disponuojant asmeniu. Pats asmens autonomikumo pripainimas jau tampa prielaida, kad teisinis reguliavimas negali bti visuotinis; turi bti nustatoma riba, kuri saugot asmens teisi autonomikum ir neleist t srit eiti valstybs vykdomam teisiniam reguliavimui. Teisinio reguliavimo apimtis tiesiogiai priklauso nuo teiss sampratos pobdio. Remiantis normatyvistine (etatistine) teiss samprata, kuri teis tapatina su statymu, teisinio reguliavimo sritis apribojama tik statymo nuorodomis.

Reguliuoti reikia sakmiai ar detaliai nurodinti visuomeninio santykio dalyviams visas manomas teises ir pareigas bei t teisi r pareig atsiradimo, pasikeitimo ar inykimo pagrindus. Teisinis reguliavimas gali skverbtis moni elges tiek, kiek statym leidjas laiko reikalinga. Nra joki nuo statymo leidjo valios nepriklausom rib, kuri negalt perengti reglamentuojanti valstybs valia. Objekto poiriu normatyvistinis teisinis reguliavimas gali bti visuotinis, o metodo poiriu imperatyvus. Remiantis pilietine (demokratine) teiss samprata, kuri pripasta prigimtines mogaus teises ir i j iplaukiant asmens autonomikum, teisinis reguliavimas negali bti visuotinis. Pripastama, kad yra privatus mogaus gyvenimas, kuris sudaro asmens nelieiamumo srit. Gali bti reguliuojama pozityviosios teiss priemonmis tik iki tam tikros ribos, kiek tai reikalinga garantuoti vis gerov. Pripastamas ir toks teisinis reguliavimas, kai patiems pilieiams suteikiama teis riboti savo elges vienas kito atvilgiu. Remiantis pilietine teiss samprata, pripastamas teisinio reguliavimo rib objektyvumas ir dispozityvaus metodo dominant. Konkretinti teisinio reguliavimo srit tai klausti, kokie socialiniai santykiai, kokiu mastu teisinje valstybje patenka teisinio reguliavimo srit? Teiss normomis pirmiausia reguliuojami tie moni santykiai, kurie turi pirmaeils reikms apsaugoti arba gyvendinti mogaus teises: 1) turtiniai moni santykiai, nes turtas (vartojamosios verts) yra mogaus biologins ir kultrins egzistencijos tvirtinimo priemon, vis mogaus teisi ir laisvi tikrovs pagrindas ir garantas. Ekonomikai nuskurds asmuo yra ne tik beteisis, bet konfliktikas teiss atvilgiu, nes nepajgus vykdyti pareigas, kurios garantuoja naudojimsi tam tikromis teismis. Turtiniai santykiai apima dvi pagrindines mogaus veiklos sritis gamyb ir mainus. Svarbiausi yra nuosavybs santykiai. 2) moni santykiai, atsirandantys valdant valstyb. Tai daniausiai valdios institucij, pareign, piliei ar j susivienijim tarpusavio santykiai. Kadangi valdios pareignai yra gav i tautos apibrtus galiojimus veikti tautos vardu ir tautos interesais, tai, vykdydami juos, gyja teis leisti visiems privalomus paliepimus ir kartu reikalauti, kad ie bt vis beslygikai vykdomi. Toki galiojim turjimas sudaro galimyb jais piktnaudiauti. Todl valdini galiojim gijimas, naudojimasis jais turi bti grietai reglamentuotas teiss normomis, t.p. kuriamas kontrols mechanizmas. 3) Teissaugos santykiai, atsirandantys ukertant keli visuomenins tvarkos paeidimams, patraukiant teiss paeidjus teisinn atsakomybn ir gyvendinant jiems paskirt as teisinio poveikio priemones. Tai pagrindins visuomenini santyki rys, kurios tiesiogiai patenka teisinio reguliavimo srit (yra to reguliavimo objek tas). Bet ir i trij grupi ne visi visuomeniniai santykiai yra reguliuojami teiss normomis. Pvz., teiss normomis nra reguliuojami technins krybos santykiai. Teisinio reguliavimo sritis nesutampa su abstrakiu visuomenini santyki skirstymu turtinius, valdymo, teissaugos santyki us. Siekiant suvokti, kokie visuomeniniai santykiai patenka teisinio reguliavimo srit, reikia vadovautis ne tik turiningaisiais, bet ir formaliais t santyki poymiais. Socialiniai santykiai patenka teisinio reguliavimo srit, jeigu yra tokio pobdio, kad: 1) juos galima iversti teiss kalb (formuluoti); 2) juos galima kontroliuoti valstybs priemonmis. 3) Jie kartojasi ir yra visuotiniai, kitaip sakant, yra tipiki tos visuomens politini, socialini slyg atvilg iu. Teisinio reguliavimo metodai Teisinio reguliavimo objektas rodo, kokius socialinius santykius reguliuoja konkreti teis, o teisinio reguliavimo metodas kaip, kokiu bdu ji itai daro. Metodo pobd lemia reguliuojamo objekto specifika: vienaip reikia reguliuoti turtinius santykius ir kitaip valdymo ar teissaugos santykius. Teisinio reguliavimo metodas tai teisinio poveikio moni elgesiui bd ir priemoni sistema. Jis atsako klausim, kaip, kokiu bdu ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai. statym leidjas neturi daug teisinio poveikio priemoni. Siekdamas sukurti naujus visuomeninius santy kius ar pakreipti juos kuria nors vertybine linkme, jis gali suformuluoti visuomeninio santykio dalyviams vien i trij paliepim arba vairiai der inti juos tarpusavyje: 1) elkits tik itaip 2) taip nesielkite 3) elkits taip, kaip manote esant reikalinga (galinimas) Tai pagrindiniai teisinio reguliavimo bdai, kuriuos papildyti pagyrimas, rekomendacija, lengvata. i teisini bd tarpusavio derinimas sudaro teisinio reguliavimo metod. Iskiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: imperatyvu sis ir dispozityvusis. Jeigu darant teisin poveik vyrauja pareigojamasis ir draudiamasis paliepimai, tai turime imperatyvj teisinio reguliavim o metod, o jei leidiamasis tai dispozityvj. Imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas. Esm sudaro pareigojamieji ir draudiamieji paliepimai. Jo esm: kas nurodyta teiss normose, t reikia daryti; kas daugiau, tas u statymo rib ir draudiama. Galioja principas: viskas, kas nra tiesiogiai leista statymo, draudiama. Visuomeniniai santykiai negali atsirasti ankiau negu juos leidianti teiss norma. Imperatyvj reguliavim apibdina siekis detaliai ir smulkmenikai reguliuoti visuomeninio santykio dalyvi elges. iuo metodu paprastai naudojasi administracin ir baudiamoji teis (materialioji i r proceso) Dispozityvusis reguliavimo metodas

Jo turin sudaro leidiamieji ir draudiamieji paliepimai, j sveika. Jis siekia ne detaliai, smulkmenikai reguliuoti visuo meninio santykio dalyvi elges, o tik pagrindines tokio elgesio kryptis, bendras elgesio ribas, toliau suteikiama laisv patiems santykio dalyviams savo nuoira sukonkretinti savo teises bei pareigas ir tai daryti nevarant vienas kito teisi. Visuomeniniai santykiai eina pirmiau teiss normos, nes galioja taisykl: viskas leidiama, kas tiesiai neudrausta. is metodas vyrauja privaioje teisje. Reguliuojant moni santykius teiss priemonmis, neturi bti absoliutinama nei imperatyviojo, nei dispozityviojo metodo kompetencija, nes tai lems vienpusikum. Imperatyvusis ir dispozityvusis reguliavimo metodai grynu pavidalu praktikoje nesutinkami. Visada turime reikal su imperatyviojo ir dispozityviojo metod tarpusavio derinimu, papildymu. J sveika ireikia principa s: leidiama viskas, kas nra draudiama, jeigu tai yra protingai reguliuojama. Kiti teisinio reguliavimo metodai: Administracinje teisje veikia subordinacijos ir valdingo sakymo metodas, leidiantis operatyviai reguliuoti administracin , tarnybin, operatyvin ir kitoki valstybs institucij ir pareign veikl. Pagyrimas kaip teisinio reguliavimo metodas i esms bdingas darbo teisei, kur veikia vairios premijavimo sistemos, kuriomi s siekiama stimuliuoti moralin ir materialj darbuotoj suinteresuotum. Bet jos galimos ir administracinje teisje (ordin suteikimas, garbs vard suteikimas) ali lygiateisikumo ir autonomijos metodas bdingas proceso ak teisei, kur iekovo ir atsakovo, kit teisminio tyrimo dalyvi teisin padtis vienas kito atvilgiu yra tokia pati. Teisinio reguliavimo stadijos 1) teiss subjekt teisins padties, arba teisinio statuso, pirminis nustatymas. ioje stadijoje konstitucija ir kiti statymai nustato pradin visiems pilieiams vienod teisin padt (teises ir pareigas). Valstybs institucij teisin padt is tai j kompetencija (gauti galiojimai, j naudojimo tvarka ir ribos), apibrta statymu. 2) Asmens sitraukimas teisinius santykius siekiant paiam lemti savo teisin padt, jos apimt. Asmuo, prisiimdamas nauj pareig artimui, pleia savo teisin padt, o atsisak ydamas vykdyti tam tikras pareigas, siaurina savo teises. Tuo tarpu padars teiss paeidim atsisaks vykdyti tam tikras pareigas, jis susiaurina savo pradin teisin padt praranda tam tikram laikui teis laisv, nuosavyb ar kitas statymo jam garantuotas teises. Teisinio reguliavimo subjektai Teisinis reguliavimas vyksta sveikaujant valstybs ir pai asmen valiai. Valstybs dalyvavimas vykdant teisin reguliavim reikia, kad valstyb pirmiausia sukuria teisinio poveikio moni elgesiui priemones (teiss normas), knija jose tam tikr moni elgesio reglamentavimo tip (smulkmenikj arba principin), taip pat sukuria institucij sistem vykdyti ir priirti t reguliavim. Valstybin reguliavim papildo alies gyventoj savivalda Pagrindin moni savivaldos, arba savireguliacijos, priemon sandoriai. J turinys pai santykio dalyvi valios reikalas. Pozityvioji teis juos tik legalizuoja nustatydama jiems tam tikr teisin form. Teisinis reguliavimas suprantamas kaip valstybs ir pai moni poveikis tarpusa vio elgesiui (savireguliacija). 16 tema. Teiss gyvendinimas (realizavimas) Teiss gyvendinimo svoka Teiss gyvendinimo formos Skirtumas tarp teisnumo ir subjektins teiss gyvendinimo Pilieio ir pareigno teisinio status gyvendinimo specifika Teiss taikymo prieastys, svoka, poymiai, principai, formos Teiss taikymo aktai ir kiti teiss gyvendinimo aktai, j reikm Teiss sprag problema Teiss taikymo principai Teiss gyvendinimo svoka Teiss gyvendinimas tai naudojimasis teiss norm suteiktais ar neudraustais leidimais subjektinmis teismis, vykdant tas teises legalizuojanias pareigas. Teiss gyvendinim sudaro dvi tarpusavyje susijusios akcijos: 1) naudojimasis subjektinmis teismis 2) kartu vykdymas t naudojimsi legalizuojani pareig. Naudojimasis teise tai atlikimas teiss norm leist arba neudraust veik, kuriomis teiss subjektai apsaugo, gyvendina savo teistus interesus, subjektines teises. Pareig vykdymas gali bti suprantamas: Negatyviai tai toks naudojimasis teismis, kai susilaikoma nuo kito asmens teisei aling veiksm (teiss laikymasis). Pareig vykdymo, gaunanio teiss laikymosi prasm, nereikia forminti jokiu teiss aktu dokumentu. Pozityviai tai toks naudojimasis teise, kuris reikalauja i teiss turtojo atlikti kito asmens ar organizacijos naudai teigiamus veiksmus siekiant legalizuoti savo teis visuomenje ir kartu gyti teis reikalauti, kad tas kitas asmuo vykdyt ios teiss turtojo naudai grtamsias pareigas. Teiss laikymasis tai naudojimasis teise susilaikant nuo alingos kito asmens teisms veikos. Teiss vykdymas tai naudojimasis subjektinmis teismis atliekant kito asmens naudai tam tikrus privalomus pozityvius veiksmus (pareigas). Kiekvienas teistas naudojimasis teise galimas tik bdamas susijs su pareig vykdymu abiem j reikimosi variantais.

Jei skelbiama statymo virenyb, tai tos formos yra statymo reikalavim gyvendinimo formos, o jeigu pripastame teiss virenyb, tai formos inyksta ir teiss gyvendinimas virsta vientisu procesu naudojimusi teise vykdant j legalizuojanias pareigas. Poiris teiss gyvendinim kaip proces yra bdingas tik demokratinei visuomenei, kuri skelbia teiss virenyb ir kur ios teisinis gyvenimas prasideda mogaus teismis, o pats teiss gyvendinimas suprantamas tik kaip mogaus teisi gyvendinimas. Naudojimasis teismis yra tikslas, o pareig vykdymas abiem savo pavidalais priemons legalizuoti, gyvendinti tiksl, nes teismis naudojamasi ne alia visuomens, o visuomenje. Teiss gyvendinimo formos Skirtumas tarp teisnumo ir subjektins teiss gyvendinimo Teisnumas abstraktus leidimas asmeniui imtis, bet kuri pareig ir j vykdymu abstrakt teisnum (leidim) v ersti konkreia subjektine teise. is leidimas asmeniui suteikiamas nuo gimimo.. Jis gyjamas be asmens kultrini pastang, utenka asmeniui gimti civilizuoto je visuomenje, kad tok leidim gaut. Subjektin teis reikalauja asmens kultrinio aktyvumo, reikalauja vykdyti tam tikras pareigas, kad jomis susikurt pageidaujam vertyb, o tuo pagrindu ir asmenin teis j. Tik vaik ar kitoki neveiksni asmen teisnumas tiesiogiai virsta subjektine teise, bet tik tais atvejais, jei eima, visuomen, valstyb prisiima vykdyti tas pareigas, kuriomis ie asmenys privaljo garantuoti teisnumo jiems suteikt teis vien ar kit jiems reikming gr. Teisnum asmeniui suteikia valstyb savo statymais, o subjektin teis asmuo sigyja pereig vykdymu. Pilieio ir pareigno teisinio status gyvendinimo specifika Teiss taikymo prieastys, svoka, poymiai, principai, formos Taikyti teis btina tokiais atvejais: 1) kai teiss normose nustatytos konkrei teiss subjekt subjektins teiss ir pareigos negali atsirasti be kompetenting valstybs institucij ar pareign dalyvavimo. 2) Kai kyla ginas, ar konkreiam asmeniui priklauso tam tikra subjektin teis, o gino alys paios negali tuo klausimu susitarti (turto padalijimas ituokos atveju), arba reikia paalinti klitis, trukdanias naudotis subjektinmis teismis, garantuoti tinkam teisini pareig vykdym (kelio perkasimas, trukdantis asmeniui vaiuoti savo sodyb) 3) Kai reikia oficialiai nustatyti buvim ar nebuvim konkrei fakt ir pripaint i juos juridikai reikmingais. 4) Kai visuomeninis santykis dl visuomeninio ar asmeninio reikmingumo turi bti patvirtintas valstybs institucij siekiant patikrinti jo teistum 5) Kai reikia priversti teiss subjektus, besinaudojanius subjektinmis teismis, vykdyti i io naudojimosi (statymo ar sutari) kylanias pareigas kit asmen naudai, arba kai reikia teiss paeidimo atveju apriboti teiss paeidjo subjekt ines teises taikyti sankcijas (vykdyti teisingum) 6) Kai reikia valstybs vardu paskatinti tam tikr visuomenei nauding elges. Teiss norm taikymo poymiai: 1) taikydama teis, valstyb vykdo tokias funkcijas: a) padeda pilieiams gyvendinti savo teises b) saugo jas nuo paeidimo c) organizuoja teisini nurodym vykdym d) individualizuoja asmens teisin status visuomenje, nustatyt bendruoju teisiniu reguliavimu. 2) teiss normos taikomos vis tos teiss subjekt gerovs interesais. 3) Teiss taikymo subjektai daniausiai yra valstybs institucijos (teismai, prokuratra, vairios valdymo institucijos) ir pareignai, turintys tam specialius galiojimus (kompetencij) valstybs vardu duoti kitiems asmenims, institucijoms privalomus paliepimus, teistai varyti kito asmens teises. 4) Teiss norm taikymas yra veikla, skirta priimti individualius, valdingus teisinius paliepimus. 5) Teiss norm taikymas yra krybin veikla. 6) Teiss normos taikomos remiantis specialiomis teisinmis procedromis, kurias nustato proceso teiss normos. TEISS TAIKYMO STADIJOS. 1) teisins bylos faktini aplinkybi nustatymas ir j analiz. Reikalaujama nustatyti tik turinias juridin reikm bylos aplinkybes, t.y. galinias paveikti veikos teisin kvalifikavim ir poveikio priemons parinkim; taip pat btina atskl eisti veikos padarymo tikslus, motyvus, prieastin veikos ir jos sukelt padarini ry. 2) Nustatyt faktini aplinkybi (veikos) byloje teisinis vertinimas (kvalifikavimas). Tai parinkimas konkreios teiss normos ir poveikio priemons (sankcijos), atitinkani nustatytas bylos apli nkybes. 3) Teiss norm aikinimas 4) Sprendimo teisinje byloje primimas, jo pagrindimas ir idstymas teiss norm taikymo akte. Primus sprendim teiss norma gyja individual valdin pobd. Sprendimo (teiss taikymo akto) konkreioje byloje primima s yra teisinis faktas pagrindas atsirasti kitiems teisiniams santykiams. 5) Teiss taikymo akte suformuluoto paliepimo vykdymas. Teiss taikymo aktai ir kiti teiss gyvendinimo aktai, j reikm TEISS TAIKYMO AKTAS IR JO STRUKTRA.

Oficiali teiss taikymo forma yra teiss taikymo aktai, kuriuose tvirtinami kompetenting institucij (teism, kit valstybs institucij) sprendimai konkreioje byloje. Jiems bdingi tokie poymiai: 1) teiss taikymo aktas tai daniausiai oficialios, kompetentingos valdios institucijos sprendimas dokumentas, skirtas padti asmeniui gyvendinti savo teises arba sumainantis asmens teises, iam atsisakius vykdyti atitinkamas pareigas . 2) Teiss taikymo akte yra ireiktas privalomas valstybs paliepimas, kuris bendrj teiss norm pagrindu nustato konkretaus santykio dalyviams individualias teises ir pareigas. 3) Teiss taikymo aktas turi statymo nustatyt form. 4) Teiss taikymo aktas skirtas individualizuoti bendrj teisin reguliavim, t.y. derinti konkrei asmen subjektines teises ir pareigas atsivelgiant j elges konkrei teiss norm atvilgiu. iuo atveju teiss taikymo aktas tai remiantis teiss normomis priimtas valstybs institucij sprendimas, kuriuo oficialiai forminamos tos teigiamos ar neigiamos asmens teisinio statuso permainos, kurias is asmuo susikuria nauj pareig vykdymu arba atsisakymu vykdyti pareigas, kuriomis privaljo legalizuoti atitinkamas subjektines teises. 5) Danas teiss taikymo aktas (pvz., teismo sprendimai, Konstitucinio teismo nutarimai) turi statymo gali, bet i gali jis turi ne pats savaime (jis nesukuria naujos bendrosios ar savarankikos teiss normos, iskyrus teisminio precedento atvejus), o jam pereina taikomo statymo galia yra statymo galios gyvendinimas konkretiems asmenims ir konkreioms situacijoms. Skiriamieji teiss taikymo akto ir bendrj teiss norm akto poymiai: 1) bendrj teiss norm aktas formuluoja bendrojo pobdio elgesio taisykl, tuo tarpu teiss taikymo aktas formuluoja individuali elgesio taisykl: reguliuoja konkret visuomenin santyk, yra skirtas konkretiems asmenims ir galioja konkreiam atvejui. 2) Teiss norm aktas nustato, pakeiia arba panaikina teiss normas, tuo tarpu teiss taikymo aktas skirtas tik gyvendinti bendruosius teiss norm akto nurodymus, paversti juos konkrei asmen ar institucij elgesiu. 3) Teiss taikymo aktas skiriasi nuo individuali teiss norm akto, tuo kad individuali teiss norm aktas formuluoja savarankik aukiausios valdios paliepim, tuo tarpu teiss taikymo aktas tokio savarankiko paliepimo neformuluoja; jis yra tik teiss norm akto nustatyto paliepimo pritaikymas, individualizavimas konkreiam santykiui. Teiss taikymo aktus praktikai priima beveik visos valstybs institucijos visose visuomeninio gyvenimo srityse, o kai kuriose srityse (darbo santyki) ir privai firm vadovai. Gali bti ireikiami dokumentais ar veiksmais (odiniai, konkliudentiniai). Teiss taikymo akt struktra nra vienoda. Ji priklauso nuo akto ries. Sudtingesni teiss taikymo akt (teismo sprendim, nuosprendi) struktra yra tokia: 1) anga. Joje nurodoma subjektas, prims teiss taikymo akt. Akto pavadinimas, primimo vieta, laikas, kokiems subjektams skiriamas 2) Konstatuojamoji (apraomoji) dalis. Joje idstomos faktins bylos aplinkybs 3) Motyvuojamoji dalis. Joje nurodomas priimamo teiss taikymo akto pagrstumas 4) Rezoliucin dalis. ia idstomas teisins bylos sprendimo turinys. 5) Baigiamoji dalis. Teiss taikymo akt dokument pasirao j prims pareignas. Patvirtinamas institucijos antspaudu. Teiss sprag problema Spragas tiksliau bt vadinti ne teiss, o statymo spragomis, nes teiss sprag, jeigu teise laikysime ne tik pozityvij teis, negali bti. Teis, kaip subjektini teisi ir pareig vienov, demokratinje visuomenje galioja visur ir visada kaip bendra moni sugyvenimo nuostata, pareigojanti reguliuoti socialinius santykius vis asmen lygybs, vienodo j teisi branginimo ir kita is poiriais. Bdo ivengti statymo sprag nra, gali bti tik j operatyvaus alinimo bdai. Kai visuomeninio santykio nereguliuoja pozityviosios teiss normos, j gali reguliuoti remiantis statymu arba teiss analogi ja sukurta norma. Analogija yra loginio samprotavimo metodas, kai nustaius, kad sutampa kai kurie dviej objekt poymiai, daroma ivada, jog sutampa ir kiti j poymiai. statymo analogija taikoma tais atvejais, kai nra teiss normos, reguliuojanios nagrinjam konkret gyvenimo atvej, bet yra norma, reguliuojanti j panaius atvejus. Teiss analogija taikoma tais atvejais, kai statymuose nra reikiamos teiss normos, reguliuojanios aptariam atvej, ir negalima taikyti statymo analogijos. Tada teisin byla sprendiama remiantis bendrja teiss esme teisi ir pareig vienove ir j konkretinaniais principais: Vis piliei lygybs statymui Vis subjektini teisi santykinumo Socialinio kompromiso Niekas negali naudotis teismis, nevykdydamas joms proporcing pareig, iskyrus tuos atvejus, kai visuomen oficialiai atleidia nuo toki pareig vykdymo ir kt. ie principai yra tvirtinti konstitucijose ir i esms telpa normoje-principe: naudodamasis savo teismis, asmuo privalo nevaryti kito asmens teisi.

Daugelyje roman-german teiss tradicijos ali tame tarpe Lietuvoje, draudiama naudotis tiek statymo, tiek teiss analogija taikant BK ir ATPK normas. Veikas draudia ne baudiamosios, o reguliacins teiss normos(konstitucija). Baudiamasis kodeksas, sakydamas, kad u nusikaltim galima bausti tik kai tok baudiamum nustato baudiamasis statymas, sustabdo kai kuri konstitucijos straipsni taikym tais atvejais, kai nra baudiamosios teiss normos. Draudimo sprag nra, yra tik baudimo spragos. Tokio neteisto suspendavimo galima ivengti tik pripainus teismui teiskros ad hoc teis. Ne analogijos leidimas ar jos draudimas baudiamojoje ir administracinje teisje yra mogaus teisi garantas, o pati demokratin santvarka. 17 tema. Teiss aikinimas (interpretavimas) Teiss aikinimo svoka, stadijos , etapai Teiss aikinimas ir argumentavimas, j santykis Teiss aikinimo reglamentavimo problema Teiss aikinimo prieastys Btinyb aikinti teis Teiss aikinimo bdai (metodai) Teiss aikinimo rysteiss aikinimo aktai Teiss samprata kaip metodologinis teiss norm aikinimo pagrindas Teiss aikinimo ir teiskros santykis Teiss aikinimo svoka, stadijos , etapai Teiss aikinimas tai teiss (princip ir norm) prasms, esms nustatymas, t.y. paintinis procesas. Stadijos: 1. Teiss principo arba normos prasms isiaikinimas 2. Teiss principo arba normos prasms paaikinimas kitiems subjektams. Etapai: 1. Taikytino teiss principo arba normos parinkimas 2. Nustatymas, ar teiss norma galioja 3. Aikinimo btinumo nustatymas, ar taikytinas teiss prncipas arba norma yra aiks ar ne 4. Taikytino teiss principo ar normos tikrosios prasms isiaikinimas 5. Vienintelio iaikinto teiss principo ar normos prasms varianto parinkimas 6. Motyvuoto teiss aikinimo akto primimas Teiss aikinimas ir argumentavimas, j santykis S (Sprendimas) = T (Teis (principas arba norma)) + F (Faktas) Teismo sprendimo (ar kitas teiss taikymo aktas) yra teiss (principo arba normos) ir fakto ryys, kai tiek faktai, tiek teis vertinami ir pasirenkamas vienas sprendimo variantas. Teiss aikinimas, kaip teiss principo arba normos paaikinimas kitiems subjektams, yra viena i teisins argumentacijos ri,kai yra grindiami, t.y. pateisinami (motyvuojami), teiss taikymo aktai. Teisinis argumentavimas tai teisini teigini, teisini ivad teisingumo rodinjimas; tai priemon pasirinkti tam tikr sprendim ir pateisinti pasirinkim; tai menas vieno asmens teisumu tikinti ir kitus mones. Teisinio argumentavimo tikslas tikinti kitus asmenis savo teisini teigini teisingumu, o rodinjimo tikslas nustatyti tai, kas ities yra vyk praeityje. Argumentavimas turi bti racionalus teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi bti tiek argument, kad j pakakt iam nuosprendiui (kitam baigiamajam aktui) pagrsti. Inter alia reikia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teisniame akte) negali bti nutylt argument, nenurodyt aplinkybi, turini reikms teisngo nuosprendio (kito baigiamojo teisinio kato) primimui. Racionalaus argumentavimo taisykls: 1) Visi potencials diskusijos dalyviai turi lygias galimybes pradti ir tsti diskusij 2) Visi diskusijos dalyviai turi lygias galimybes kelti problem, pateikti savo argumentus, versijas, hipotezes (diskusijos laisv) 3) Vis diskusijos dalyvi galimybs dalyvauti joje yra lygios 4) Kiekvienas diskusijos dalyvis privalo pateikti savo teiginio argumentus, kai to i jo reikalaujama, iskyrus, kai jis nurodo prieastis,pakankamai pateisinanias atsisakym pateikti savo teigini argumentus 5) Kiakvienas diskusijos dalyvis turi teis ir galimyb kelti problem dl kito diskusijos dalyvio pateikto teiginio 6) Kiekvienas diskusijos dalyvis turi turti teis ir galimyb pareikti savo nuomon visais diskusijos klausymais 7) Kiekvienas diskusijos dalyvis turi teis ir galimyb pareikti savo nuomon visais diskutuojamais klausymais 8) N i vieno diskusijos dalyvio negali bti atimtos teiss ir galimybs numatytos 1 -7 punktuose 9) Kalbtojas ir adresatas turi vartoti toki pai leksik ir keli kalbtojai negali vartoti t pai posaki skirtingomis prasmmis 10) Kalbtojas gali remtis tik tuo, kuo jis pats neabejodamas tiki, ir pats turi sutikti su tais teiginiais, kuriems tikisi adresat pritarsiant 11) Kalbtojas negali prietarauti pats sau

12) Kalbtojas, taikantis teiss princip ar norma X faktui Y, turi sutikti, kad teiss principas ar norma X turi bti taikoma kiekvienam kitam faktui, kuri sturi savybi Y. Teiss aikinimo reglamentavimo problema Teiskra negali bti laioma tobula tuo aspektu, kuriuo teiskros subjektai negali sukurti ir nesukuria absoliuiai visos teiss, b e to, ir neatskleidia visos teiss prasms. Lygiai taip pat teiss aikinimo procese.kurio metu preinterpretacin teis (nesvarbu, ar iraikta raytini nuostat pavidalu, ar neraytine forma) virsta interpretacne teise, taip pat nra manoma atskleisti visos teiss prasms teisei lemta bti nevisikai aikiai. Dl paios teiss neaikumo nemanoma detaliai reglamentuoti teiskros ir teiss aikinimo proces. Teiss aikinimo prieastys. Btinyb aikinti teis Btinyb aikinti teis sietina su susiformavusia ir sukurtos teiss savaiminiu neaikumu, kuomet teiss aikinimo procese teiss prasm siekiama kaip manoma labiau atskleisti tai yra pagrindin teiss aikinimo prieastis. Kitos, ivestins teiss aikinimo proeastys: 1. Socialinio gyvenimo dinamika 2. Teiss kalbos ypatumai (lingvistins aplinkybs) 3. Vidin teiss princip ir norm kolizija (prietaravimas) ir/arba k onkurencija 4. Teiss kalbos universalumas ir neapibrtumas 5. Sisteminis teiss princip ir norm funkcionalumas 6. Teisinio reguliavimo neisamumas, neibaigtumas (vadinamosios teisins spragos) 7. Teisktos proceso netobulumas, kuris lemia teiss normini akt netobulum. Teiss aikinimo bdai (metodai) Teiss aikinimo bdas (metodas) tai sistema gimining loginio mstymo priemoni, skirt teiss principo arba normos turiniui (prasmei) atskleisti, suvokti. Pagrindiniai teiss aikinimo metodai: 1. Kalbinis (verbalinis) 2. Sisteminsi 3. Istorinis 4. Lyginamasis (komparatyvinis) 5. Loginis Teiss aikinimo rys I. Pagal tai, kiek aikinimo metu pateiktoji teiss principo arba normos prasm (principas arba norma interpretuota teis) sutampa su tekstine teiss principo arba normos iraika (nuostata preinterpetacine (buvusi iki interpretavimo) teise): a) Adekvatusis aikinimas (kai iaikintasis teis sprincipas arba norma atitinka j tekstin iraik nuostat) b) Pleiamasis aikinimas (kai iaikintasis teis sprincipas arba norma yra platesns prasms negu j tekstin iraika nuostata) c) Taisomasis aikinimas (kai iaikintasis teis sprincipas arba norma yra ne tik platesns prasms negu j tekstin iraika nuostata, bet ir ieina u nuostatos lingvistikai priimtinos prasms rib) d) Siaurinamasis aikinimas (kai iaikintasis teis sprincipas arba norma yra siauresns prass negu j tekstin iraika nuostata) e) Redukcija (kai iaikintasis teis sprincipas arba norma siauresns prass negu j tekstin iraika nuostata, bet kai i nuostatos paalinama dalis jos lingvistins prasms) f) Atskleidiamasis aikinimas (ypatinga teiss aikinimo ris, kai nesant tekstins nuostatos, bet egzistuojant neraytiniam teiss principui (ius non scriptum) preinterpretacinei (buvusiai iki interpretavimo) teisei, yra atskleidiamas mintas teiss principas, jo turinio aspektai) II. Pgal subjektus, aikinanius teis 1. Oficialus aikinimas (kai teis aikina tik kompetetingi subjektai, turintys galiojimus pagal teis) Oficialiojo aikinimo rys: 1) Pagal pobd a) Operatyvusis (arba veikiamasis, arba kazualusis aikinimas, kuris kaip minta, naudojamas sprendiant konkreias bylas, kai teis taikoma (tuo paiu ir aikinama) konkretiems gyvenimo atvejams, konkretiems subjektams. is aikinimas turi didiausi praktin reikm) b) Anstraktusis aikinimas (kai teis aikinama nesprendiant konkrei byl) 2) Pagal tai, ar teiss aikinim atlieka tas pats subjektas, prims teiss akt, arkitas sub jektas: a) Autentikas aikinimas (kai pats subjektas aikina savo priimt teiskros arba teiss taikymo kat) b) Atstovaujamasis aikinimas (kai vien subjekt priimtus aktus aikina kiti subjektai) 3) Pagal privalomum: a) Privalomasis aikinimas b) Neprivalomasis aikinimas 2. Neoficialusis aikinimas (kai teis aikina subjektai, pagal teis neturintys galiojim tai atlikti) Neoficialiojo aikinimo rys pagal teis aikinanio subjekto kvalifikacijos laipsn: a) Paprastasis aikinimas (kai teis aikina subjektai, neturintys teisinio isilavinimo) b) Profesionalusis aikinimas(kai teis aikina subjektai, turintys auktj teisin isilavinim)

c) Mokslinis (arba doktrininis) aikinimas (kai teis aikina subjektai, turintys ne tik auktj isilavinim, bet ir gil, kartu abstrakt, teiss, kaip socialinio reikinio supratim. Toks aikinimas patei kiamas moksliniuose veikaluose) Teiss aikinimo aktai Teiss aikinimo aktas, kaip teiss taikymo aktas, gali pasireikti trimis formomis: Konkliudentiniais veiksmais odiu ratu Teiss samprata kaip metodologinis teiss norm aikinimo pagrindas Teiss aikinimo ir teiskros santykis 18 tema. Teisiniai santykiai Teisini santyki svoka Bendrieji teisini santyki poymiai Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir j rys Teisini santyki struktra Objektin ir subjektin teis Subjektins teiss struktra Teisnumas ir veiksnumas, socialinis veiksnumas Teiss subjektas ir teisini santyki subjektas Teisini santyki rys Teisini santyki svoka Btinyb keistis paslaugomis ir jomis abipusikai garantuoti savo teises veria mones nuolat santykiauti bti alia vienas kito ir dl vienas kito. Tai daro j santykius stabilius ir itin reikmingus pavienio individo egzistencijai, nes j pagrindu atsiranda nauja socialin realyb visuomen, kur tra individ tarpusavio paslaug teikimo santykiai. Visuomen i santyki krinys ir j tikroji btis. Teisiniai santykiai tai teiss normomis sureguliuoti ir dl to socializuoti moni santykiai, kuri dalyviai tarpusavyje susaistyti privalomos abipusi teisi ir pareig pusiausvyros, kuri gina valstyb Reguliuoti socialinius santykius teiss normomis tai pareigoti toki santyki dalyvius gyvendinti savo interesus remiantis teisi ir pareig vienove. Teisiniai santykiai tai vis visuomens nari gerovs interesais valdomi moni santykiai. Bendrieji teisini santyki poymiai 1) Teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teiss normos pagrindu. 2) Teisinis santykis yra teiss normos gyvendinimo forma (bdas) 3) Teiss norma yra idjinis, norminis teisinio santykio modelis, kur teiss normos hipotez nurodo, koki reikia slyg, kad atsirast teisinis santykis, dispozicija kokias teises ir pareigas gyja to santykio subjektai, o sankcija galimus neigiamus padarinius, jeigu vienas i santykio dalyvi nevykdys i to santykio kylani pareig. 4) Teiss normos paprastai nesukuria paties visuomeninio santykio, o tik suteikia jam teisin form ir vertybin krypt. Todl teisinis santykis yra visuomeninio santykio ir teiss normos (formos) vienov. Teisiniais santykiais bendri teiss norm reikalavimai individualizuojasi, virsta konkrei asmen konkreiomis teismis ir pareigomis. 5) Valstyb remdamasi teiss normomis negali savarankikai keisti pradinio vien ar kit santyki pobdio ar laisvai savo nuoira j sukurti. Remdamasi leidiamais statymais valstyb gali tik paspartinti kai kuri santyki raid, su teikti jiems daugiau erdvs arba juos slopinti, siaurinti. Teis nra visuomenini santyki krja, ji tik reguliuoja tuos santykius, j raid atsivelgdama mogaus teisi saugos ir j gyvendinimo poreikius konkreioje alyje konkreiu laiku. 6) Teiss norma ir teisinis santykis yra sudedamosios teisinio reguliavimo mechanizmo dalys. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir j rys Teisini santyki struktra Teisini santyki struktr sudaro trys struktriniai elementai: Teisinio santykio objektas Subjektas Turinys Teisinio santykio objektas tai tos vertybs, kurias nukreiptos santykio dalyvi teiss ir pareigos, dl ko asmenys sueina tam tikr teisin santyk. mogus teisinje valstybje nra teisini santyki objektas, nes mogus negali bti priemon gyvendinti kito as mens teises. mons gali bti tik abipusio paslaug teikimo santyki subjektai. mogaus vertimas teisini santyki objektu prietaraut paiai teisei kaip subjektini teisi ir pareig vienovei. mogus yra teisnumo turtojas. Asmens pripainimas teisini santyki objektu reikt, kad tas asmuo prarado ne tik visas subjektines teises, bet ir teisnum, o be teisnumo nra mogaus kaip socialins btybs. Teismas, sprsdamas gin, kuriam i tv turi atitekti vaikas, galvoja ne apie kurio nors i tv teis, o apie vaiko teises. Vaikas yra subjektas. Tokio santykio objektas yra socialins, psichologins vaiko gyvenimo slygos. Prostitut ir objektas ir subjektas. Teisini santyki objektas yra tai, kuo to santykio dalyviai gali legaliai naudotis.

Konkreiau tai vertybs, kurias sigyti, kuriomis pasinaudoti siekia teisinio santykio dalyviai gyvendindami savo teises. Vertybs gali bti: Materialios Dvasins Ta pati vertyb gali bti keli teisini santyki objektas (pinigai gali bti paskolos, paveldjimo, pasaugos ir kitoki teisini santyki objektas) Teisinio santykio dalyviai (subjektai) yra teiss subjektai, turintys vienas kito atvilgiu statymo ginamas teises ir parei gas. Kad tapt toki santyki subjektais, konkretus asmuo ar organizacija turi pasiymti tam tikra teisine charakteristika teisiniu subjektikumu. J sudaro du struktriniai elementai: teisnumas veiksnumas Teisini santyki subjektai skirstomi : individualius (fiziniai asmenys) kolektyvinius (valstyb, valstybs institucijos, firmos) Valstyb nelaikytina juridiniu asmeniu. Juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo paiu metu, nuo jo stat (nuostat) patvirtinimo momento. Valstybs institucij subjektikumas ypatingas tuo, kad jos vykdo valdios gali ojimus turi teis duoti kitiems teiss subjektams (pilieiams, institucijoms) privalomus paliepimus ir j vykdym utikrinti teisine valstybs prievarta. J subjektikum sudaro specialiu teiss aktu (daniausiai statymu) nustatyta j kompetencija (teiss ir pareigos). Teisini santyki turinys tai teisinio santykio dalyvi (subjekt) subjektins teiss ir pareigos. Sukonkretinti teisinio santykio turin tai painti ias teises ir pareigas, j tarpusavio santykius. Teisinis santykis yra priemon paversti bendruosius teiss norm nurodymus konkreiomis (subjektinmis) visuomeninio santykio dalyvi teismis ir pareigomis. Terminas teis iuo atveju turi dvi prasmes: Objektins teiss Subjektins teiss Objektin ir subjektin teis Objektin teis yra sistema pozityviosios teiss norm, kurios nustato visiems teiss subjektams bendras elgesio taisykles (teises ir pareigas); ji yra bendras socialini santyki reguliatorius. (Lietuvos pilietis turi teis moksl) Subjektin teis tai konkreiam asmeniui statymo leisto ar neudrausto elgesio, ginamo valstybs prievarta, ris ir mastas. Teis vadinama subjektine tada, kai ji priklauso konkreiam asmeniui, daniausiai yra gyta jo paties individualiomis pastang omis (konkretaus asmens gyta teis studijuoti, ilaikius egzaminus) Objektin teis yra bendras visiems vienodai adresuotas leidimas mokytis, o subjektin teis konkretus pasinaudojimas tuo leidimu vykdant atitinkamas slygas. Subjektins teiss samprata gali keistis priklausomai nuo vyraujanios teiss sampratos. Etatistins teiss sampratoje subjektin teis apibriama, kaip valstybs teiss akt nustatyta konkreiam asmeniui leistino elgesio ris ir apimtis. Subjektins teiss altinis valstybs valia. Pilietins (demokratins) teiss sampratoje- subjektin teis tai valstybs sankcionuotas konkretaus asmens elgesys, kur tas asmuo gijo teis (leidim) vykdydamas tam tikras pareigas valstybei ar kitiems bendrijos nariams. Subjektins teiss struktra Subjektin teis yra trij leidim vienyb: 1) leidimas paiam elgtis taip, kaip nustatyta teiss akte, - naudotis tam tikru visuomeniniu griu (subjektins teiss objektu) 2) leidimas reikalauti, kad kiti asmenys teiss turtojo atvilgiu susilaikyt nuo tam tikr veiksm arba vykdyt jo naudai pozityvi pareig (grint skol, teikt paslaugas) 3) leidimas kreiptis kompetenting valstybs institucij, kad i, panaudodama valstybs prievart, priverst antrj santykio al vykdyti pareig, kuri i privalo atlikti subjektins teiss turtojui pagal statym arba sutart. Svarbus subjektins teiss poymis yra tas, kad turinio poiriu ji garantuojama ne tik tos teiss turtojo pareiga, bet ir kit teisinio santykio dalyvi pareigomis, o formos poiriu valtybs prievarta. Jeigu leidimas suponuoja btinyb vykdyti atitinkam pareig kito teiss subjekto naudai, tai jau ne paprastas leidimas , o subjektin teis. Teisiniai santykiai gyvendina teisi ir pareig vienov, tai j dalyviai turi tarpusavio teisi ir pareig: jie yra ir teisi turtojai, ir pareig vykdytojai. Todl pareiga yra antrasis tiek subjektins teiss, tiek teisini santyki turinio elementas; Teisinio santykio poiriu pareiga taip pat yra subjektin, kaip ir teis. Teisin pareiga ris ir mastas privalomo elgesio, kuriuo yra legalizuojama visuomenje konkretaus asmens subjektin teis leidimas naudotis tam tikru griu. Pareiga turi struktr. J sudaro tokie pareigojimai: 1) atlikti kito asmens, bendrijos naudai tam tikrus pozityvius veiksmus 2) nekliudyti subjektins teiss turtojui naudotis griu (teiss objektu), kur jis turi teis

3)

atlyginti al kito asmens teisms, kuri asmuo padaro naudodamasis savo subjektine teise.

Teisin pareiga yra subjektins teiss leidim gyvendinimo, legalizavimo visuomenje priemon. Teisnumas ir veiksnumas, socialinis veiksnumas Teisnumas tai teiss norm suteiktas asmeniui leidimas turti, gyti subjektines teises ir pareigas, is leidimas suteikiamas asmeniui gimus ir jis galioja vis mogaus gyvenim. Teisnumas nra subjektin teis, o tik jos galimyb. Teisnumui bdinga: 1) jis neatskiriamas nuo asmenybs, negalima atimti i mogaus bendrojo teisnumo kaip teiss subjektin teis, jo riboti 2) jis nepriklauso nuo lyties, amiaus, profesijos, tautybs, socialins padties, gyvenamosios vietos 3) jis neperduodamas, jo negalima kam nors deleguoti 4) subjektins teiss atvilgiu jis pirmesnis, yra subjektins teiss prielaida 5) subjektin teis konkreti, o teisnumas abstraktus, nes tai leidimas gyti ne kuri nors konkrei, o bet kuri teis 6) subjektin teis galima prarasti pareig nevykdymu, o teisnumo (bendrojo) ne. Tik nepilnamei ir negali asmen teisnumas sutampa su subjektine teise, nes pareigas perima tvai, visuomen, valstyb. Teisnumui bdingas visuotinumas tai reikia, kad valstybs valdia i pat pradi pripasta savo pilieiams vien bendr savyb juridin leidim gyti atitinkamas teises ir pareigas ir itaip skatina asmen kultriniam aktyvumui (pareig vykdymui) Piliei lygyb pirmiausia reikiasi teisnumo lygmeniu. (automobilio kompanija) Teisnumas tai nuolatin ir btina civilin kiekvienos asmenybs bsena, asmens teisi gijimo, turjimo juridin prielaida, teisins diskriminacijos draudimas. Teisns negimstame todl, kad teisnumas yra ne biologin asmens savyb, o socialinis asmens ir visuomens (valstybs) santykis. Gim teisnum gauname i visuomens kaip socialin prielaid bti savo teisi, savo likimo krjai. Skiriamos kelios teisnumo rys: 1) bendrasis principinis leidimas turti bet kuri subjektin teis, kurios nedraudia statymas 2) akinis tai specializuotas leidimas gyti tam tikros teiss akos teises, pvz., santuokos, darbo, rinkim 3) specialusis (arba tarnybinis, profesinis) tai leidimas gyti tokias teises, kuri gyvendinimas reikalauja i asmens specialaus isilavinimo, talento (pvz., teisjo, gydytojo). Organizacij, juridini asmen teisnumas irgi specialus. Specializuotam teisnumui bdinga tai, kad j asmuo gali prarasti nevykdydamas kai kuri pareig. Jis negali prarasti tik bendrojo teisnumo. Veiksnumas tai ne tik teiss norm suteiktas asmeniui leidimas gyti bet kurias statymo neudraustas subjektines teises, bet ir asmens dvasinis, intelektinis, fizinis gebjimas paiam savo veiksmais tokias teises susikurti, jas gyvendinti atitinkam pareig vykdymu. Veiksnumas priklauso nuo asmens amiaus ir psichikos bsenos. Visa apimtimi veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus 18 met. Visiko veiksnumo neturi vaikai iki 14 met ir psichikos ligoniai. Pagal teisi ir pareig gijimo pobd veiksnumas gali bti skirstomas : statymin tai asmens gebjimas atlikti teiss norm jam nustatytas pareigas ( pvz., karin tarnyb) Sandorinis asmens gebjimas paiam savo veiksmais sudaryti civilin sandor, jo pagrindu gyti teises ir vykdyti i j iplaukianias pareigas. Teisins atsakomybs poiriu gali bti skiriamas: Deliktinis veiksnumas tai teiss norm nustatytas asmens gebjimas savo turtu arba asmeniu garantuoti naudojimsi savo subjektinmis teismis ir atlyginti tuo naudojimusi padaryt al kit asmen teisms. Pagal apimt veiksnumas gali bti: 1) visikas kai asmuo pasiekia pilnametyst, yra psichikai sveikas ir jo veikla nesuvaryta teismo nuosprendiu 2) dalinis nuo 14 iki 18 met amiaus 3) suvarytas kai asmens gebjimas gyti tam tikras teises yra apribotas teismo nuosprendiu ar nutartimi. Teiss subjektas ir teisini santyki subjektas Ne kiekvienas teiss subjektas gali bti kiekvieno teisinio santykio subjektu. Teiss subjektas yra platesn svoka negu teisinio santykio subjektas, nes galimi atvejai, kai konkretus asmuo, bdamas teis s subjektas, negali bti tam tikr santyki subjektas. Teiss subjektas tai tik potencialus teisini santyki subjektas, galintis niekada ir netapti konkrei santyki subjektu. Teisinio santykio subjektas yra asmuo, kuris jau turi konkreias teises ir pareigas, o teiss subjektas kuris gali tokias teises ir pareigas gyti. Svok skirtumai: 1) konkretus pilietis, bdamas nuolatinis teiss subjektas, negali kartu bti vis teisini santyki subjektas 2) kdikiai, psichikos ligoniai, bdami teiss subjektai, nra daugelio teisini santyki subjektai; 3) teisiniai santykiai nra vienintel teiss gyvendinimo forma Teiss subjektas sietinas su teisnumu, o teisini santyki subjektas dar ir su veiksnumu. Neveiksnus asmuo tik todl nelaikomas teisinio santykio subjektu, kad jis nepajgia vykdyti pareig, kuriomis privalo legaliz uoti savo teises visuomenje ir garantuoti kit teisinio santykio dalyvi teisi gyvendinim. Bet jeigu atsiranda kiti asmenys ar valstyb, kurie savanorikai sipareigoja vykdyti pareigas, kurios kyla i neveiksnaus asmens naudojimosi teise, tai is asmu o gali bti teisini santyki subjektas.

Teisini santyki rys Teisiniai santykiai daniausiai skirstomi pagal akas: Valstybiniai (konstituciniai), Administraciniai Civiliniai Finans Darbo eimos ir kt. Teisinio santykio subjekt atvilgiu skiriami: 1) teisiniai santykiai tarp fizini asmen 2) teisiniai santykiai tarp juridini ir fizini asmen 3) teisiniai santykiai tarp piliei ir valstybs 4) teisiniai santykiai tarp valstybi Pagal konkretumo laipsn ir teisinio santykio subjekt skaii teisiniai santykiai skirstomi : 1) absoliuius nustatoma tik viena alis teiss turtojas. Teisinio santykio absoliutinimas ia reikia tai, kad i pareiga nustatoma visiems ir kiekvienam 2) santykinius iuo atveju yra apibriami (nurodomi) abu dalyviai. Santykio dalyvio teiss gyvendinimas ia siejamas su jo konkreia pareiga kitam santykio dalyviui. Pagal vykdomas funkcijas teisiniai santykiai skirstomi : Reguliacinius yra tokie, kuriais pilieiai siekia gyti subjektines teises, jas gyvendinti, apsaugoti. Valstybs (teisins) prievartos taikymo santykiai yra antriniai. Teisiniai santykiai demokratinje visuomenje funkcionuoja kaip mogaus teisi gijimo, apsaugos ir gyvendinimo santykiai. Jie yra socialini santyki kultrinimo, humanizavimo bdas. 19 tema. Teistas elgesys ir teiss paeidimas Teistas elgesys: svoka ir rys Teiss paeidimas Bendrieji teiss paeidimo poymiai Teiss paeidimo sudtis Teistas elgesys: svoka ir rys Teisto elgesio painimas tai painimas teiss gyvenime Elgesys yra konkretus mogaus buvimo visuomenje bdas, socialins mogaus charakteristikos pagrindas. Sprsti apie elgesio teistum tai sprsti apie jo santyk su teise. Teistas elgesys tai asmen ir organizacij elgesys, neprieintas teiss norm reikalavimams. Elgesio teistumas paprastai vertinamas vadovaujantis pozityvija teise. Demokratinje valstybje postuluojama, kad pozityvioji teis neprietarauja prigimtinei. Teist elges apibdina tokie poymiai: 1) konkretaus asmens elgesys atitinka teiss norm reikalavimus ir reikiasi toje socialini santyki srityje, kuri yra reguliuojama teiss norm; 2) elgesys visuomenei btinas arba bent pageidautinas 3) daugiau ar maiau smoningas elgesys. Teisto elgesio smoningum sudaro asmens elgesio motyvai, elgesio pobdis (tyia ar neatsargumas) ir elgesio tikslai. 1 ir 2 poymiai objektyvieji teisto elgesio poymiai, 3 subjektyvieji poymiai. Kai asmenys, organizacijos veikia pagal teiss nurodymus, sakoma, kad teis yra gyvendinta, pasiekiami teisinio reguliavimo tikslai. Teisto elgesio rys: Pagal aktyvumo laipsn teistas elgesys gali reiktis: Veiksmais Neveikimu Pagal elgesio motyvus teistas elgesys skirstomas taip: 1) sismonintas elgesys remiasi asmens sitikinimu, kad naudinga elgtis teisei neprieingu bdu, kad teistas elgesys palaiko visuomenje socialin santarv ir rimt, nes garantuoja santykio dalyviams abipus naud. 2) Marginalinis, arba ribinis, elgesys tai elgesys, links paeisti teis, bet dl tam tikr prieasi nevirstantis teiss paeidimu. 3) Konformistinis, arba prisitaiklikas, elgesys yra tada, kai asmuo paklsta teiss reikalavimams, giliau nesuprasdamas j laikymosi prasms (naudos) arba smoningai tai nesigilindamas. (minios sindromas)

4) Socialiai aktyvus elgesys tai aukiausio lygio teistas elgesys, pasireikiantis visuomenei naudinga veika, kuria siekiama tvirtinti moni santykiuose teiss viepatavim ir kuri ne visada pozityviosios teiss poiriu teista. Subjektini teisi paeidimo atveju toks asmuo aktyviai gina savo teises teistomis priemonmis. Socialiai aktyv elges teiss srityje apibdina keturi poymiai: 1) Aktyvus dalyvavimas savarankik organizacij (partij, sjung ) veikloje. 2) Aktyvumas teiskros srityje. 3) Aktyvus dalyvavimas sudarant alternatyvius arba gretutinius visuomens ar valstybs darinius, taip pat dalyvavimas j veikloje. 4) Saviveiklinis asmenybs aktyvumas teiss srityje. Teiss paeidimas Teiss paeidimas tai teisei prieinga, kalta asmen ar organizacij veika, kuria padaroma ala statymo saugomoms piliei teisms, teistiems interesams arba apskritai teisinei tvarkai. Remiantis pilietine teiss samprata: Teiss paeidimas tai asmens naudojimasis subjektinmis teismis smoningai atsisakant vykdyti pareigas, kuri vykdym statymas laiko btina slyga legalizuoti asmens naudojimsi subjektinmis teismis visuomenje. Asmuo gali paeisti teis tik tada, kai naudojasi subjektine teise ir kai tas naudojimasis statymo yra siejamas su btinybe vykdyti t teis legalizuojanias pareigas. Bendrieji teiss paeidimo poymiai 1) Teiss paeidimo subjektas gali bti tik mons ar j susivienijimai, nes teiss paeidimas yra smoninga veika. 2) Teis gali bti paeista veikimu ar neveikimu. 3) Teiss paeidimas yra neteista, t.y. teisei prieinga veika. 4) Teiss paeidimas yra pavojinga visuomenei veikla, nes ja padaroma ala asmen, organizacij ar valstybs apskritai interesams. Teiss paeidimo sudtis Tai tipikiausi ir esmini, objektyvi ir subjektyvi veikos poymi sistema, kuri apibdina konkrei veik kaip pavojing visuomenei ir prieing teisei. teiss paeidimo sudt eina: 1) Teiss paeidimo subjektas tai asmuo paeids teiss norm reikalavimus 2) Teiss paeidimo objektas tai teiss norm saugomos vertybs, kurias neteistai ksinamasi. 3) Teiss paeidimo objektiniai poymiai yra: veika (veikimas ar neveikimas); veikos padariniai (ala reali ar galima, materiali ar moralin); tiesioginis prieastinis veikos ir jos sukelt padarini (alos) ryys. 4) Teiss paeidimo subjektiniai poymiai yra: veikos motyvai paskatos dl kuri padarytas teiss paeidimas tislai tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei prieingais veiksmais. kalt veikos smoningumas, tai teiss paeidjo psichinis santykis su savo veika, prieinga teisei. Formos: tyia ir neatsargumas. TEISS PAEIDIMO RYS. Pagal pavojingumo visuomenei laipsn skirstomi : Nusikaltimus Nusiengimus Nusikaltimas yra tokia visuomenei pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), kuri y ra aprayta baudiamajame statyme ir kuria ksinamasi itin svarbias teiss saugomas vertybes. Nusiengimai maiau pavojingos visuomenei veikos. Prie j priskirtini visi kiti teiss paeidimai, kuriuos statymas nelaiko nusikaltimais ir u kuriuos numatytos administracins, civilins turtins, drausmins sankcijos. Nusiengimai laikomi tokie teiss paeidimai: 1) administracins teiss paeidimai 2) civilins teiss paeidimai 3) drausminiai nusiengimai Pagal pobd teiss paeidimas skirstomi : Materialius toks kuris sukelia jutimikai apiuopiam al kito asmens teisms Formalus kai paeidiama pati teisin tvarka sukeliama ne pati reali ala, o tik grsm tokiai alai atsirasti. 20 tema. Teisin atsakomyb Atsakomyb apskritai Teisins atsakomybs svoka Tesin atsakomyb kaip procesas Teisins atsakomybs atsiradimas Teisins atsakomybs gyvendinimas Teisins atsakomybs principai Deliktins teisins atsakomybs rys Valstybin deliktin atsakomyb savo pilieiams Atsakomyb apskritai

Teiss literatra atsakomybs apskritai neapibria, tik teisin. Atsakomybs aikinimas pareiga grstinas tuo, kad atsakomybs smon atsiranda kartu su visuomene ir galima tik visuomenje. Teisins atsakomybs svoka Kaip suprasime teis, toks ir bus poiris teisin atsakomyb. Jeigu pripainsime, kad teiss norm privalomumas pirmiausia garantuojamas teisinio santykio dalyvi abipuse nauda, tai ir teisin atsakomyb nebebus vien valstybins veiklos kategorija; ji negals bti tapatinama tik su valstybs prievartos asmeniui taikymu jau vien dl to, kad prievarta nesukuria teisins atsakomybs, o tik j garantuoja. Teisin atsakomyb tai teisinis pareigojimas teiss subjektams garantuoti naudojimsi savo teismis atitinkam pareig vykdymu nurodant, kad toki pareig nevykdymas virs atitinkam teisi praradimu. Tesin atsakomyb kaip procesas Teisins atsakomybs poreikis kyla i asmens naudojimosi subjektinmis teismis. Tie leidimai, kuriais naudojantis negalima paeisti kito asmens teisi, nra subjektin teis. Subjektin teis gali bti ne bet koks leidimas, o tik toks, kuriuo naudojantis gali kilti grsm kito teisms ir kuris pareigoja tam tikrai pareigai. Atsakomyb tai tokia asmens psichin bsena, kai asmuo suvokia, kad pareigos vykdymas yra jo subjektins teiss garantas ir kad nuo io vykdymo priklauso jo paties teisi likimas. Atsakomyb tai asmens suvokimas, kad jis naudojasi teismis nuolat bdamas visuomenje ir dl to yra jai nuolat atitinkamai pareigotas. Teisin atsakomyb susijusi ne su prievole, o su pareiga. Prievol nra atsakomybs pavidalas, nes prievols vykdymas nra vykdytojo subjektini teisi gyvendinimas. Pareiga susieja laisv individ su visuomene tik subjektinei teisei tarpininkaujant. Btent subjektini teisi pobdis nustato pareigos pobd ir jos intensyvum. Bti atsakingam reikia bti pareigingam: suvokti, kad naudojimasis teismis yra tik tiek legalus, leistinas, kiek jis garant uojamas pareigos nepaeisti kito asmens teisi, o paeidimo atveju sipareigojimu atlyginti padaryt al. atsakomybs svok btino elemento teismis eina asmens suvokimas vis savo subjektini teisi santykinumo priklausomybs nuo pareig vykdymo. Niekas visuomenje negali turti absoliui (nuo pareig nepriklausom) teisi, nes atleisti nuo pareig tai atleisti nuo atsakomybs. Btent suvokimas, kad pareig nevykdymas reik atitinkamos subjektins teiss praradim, ir yra teisin atsakomyb. Bendra ivada: mogus negali bti visavertis teisini santyki subjektas, kol negali bti atsakingas negali vykdyti pareig, proporcing savo turimoms teisms. Pareiga yra tas kriterijus (svarstykls), kuris vieno teis vertingumo poiriu praktikai verti na, suvienodina su tokia paia kito asmens teise. Asmens suvokimas btinybs elgtis pagal teisi ir pareig pusiausvyros reikalavim bei reikalavim atitinka ntis elgesys ir yra atsakomyb. i pusiausvyra palaikoma, arba atsakomyb gyvendinama: 1) vykdant pareigas, kuriomis legalizuojamas naudojimasis subjektinmis teismis; arba 2) siaurinant subjektines teises, kai atsisakoma vykdyti teisms proporcingas pareigas. is siaurinimas jau vykdomas valstybs prievartos priemonmis. Atsivelgiant tai, kuriuo i i bd yra palaikoma konkretaus asmens teisinio statuso teisi ir pareig pusiausvyra, teisin atsakomyb gali bti skirstoma : Pozityvij Pozityvioji teisin atsakomyb tai asmens suvokimas, kad naudodamasis subjektinmis teismis jis priva lo vykdyti atitinkamas pareigas ir savanorikai atlyginti al, jei i bus padaryta, kito asmens teismis. itaip suprantam atsakomyb sudaro trys struktriniai elementai: 1) naudojimasis subjektinmis teismis 2) pareiga naudotis savo teismis kito asmens teisms nepavojingu bdu. 3) Pareiga savanorikai atlyginti kitam asmeniui padaryt al, atsiradusi nesugebjus naudotis savo teismis nepaeidiant kito asmens teisi. Bdingas pozityviosios, arba aktyviosios, atsakomybs poymis, kad ji gyvendinama netaikant sankcij. Savanorikas alos atlyginimas nra sankcija. Kito asmens teisi paeidimas ia visada yra netyinis ir visada eina kartu su savo kalts pripainimu ir savanoriku alos atlyginimu. Jeigu tokio prisipainimo nra, keiiasi atsakomybs forma. Tik kai pats teisi turtojas nenori savo laisvu apsisprendimu vykdyti jo teises legalizuojani pareig (veikti atsargiai), j tam paiam imperatyvui palenkia valstybs prievarta. Pozityvioji teisin atsakomyb tada pereina negatyvij, susijungia su prievartos taikymu ir valstybs dalyvavimu. Negatyvij. Negatyvioji teisin atsakomyb tai valstybs akcija, kai valstyb priveria vien i teisinio santykio ali vykdyti kitos alies naudai pareig arba susiaurina teiss paeidjo subjektines teises iki jo paties susisiaurint pareig apimties. Arba Negatyvioji teisin atsakomyb tai teiss paeidjo subjektini teisi praradimas arba susiaurinimas tokia apimtimi, kokio pobdio pareigas vykdymo ir kokia apimtimi jis atsisak.

iuo poiriu negatyvioji teisin atsakomyb i esms sutampa su teisingumo vykdymu. Jos gyvendinimo rankis sankcija ir jos prievartinis taikymas. Negatyvioji teisin atsakomyb siekia utikrinti asmens teises legalizuojani pareig vykdym tais atvejais, kai toki pareig vykdymo nepajg utikrinti abipus nauda. Valstyb taiko teiss paeidjui prievart, kad, siaurindama jo teises, maint jo pavojingum visuomenei. Be sankcij i atsakomybs forma nemanoma. Sankcija ia yra priemon, leidianti grinti teiss paeidjo teisiniam statusui teisi ir pareig pusiausvyr, kuri buvo paeista atitinkamos pareigos nevykdymu. Sankcija yra ir teisi siaurinimo mastelis, nurodantis, kokia teiss paeidjo teis siaurinama, likviduojama ir kokia apimti mi. Negatyvioji teisin atsakomyb yra pozityviosios atsakomybs tsinys ir garantas. Todl ji antrin, o pozityvioji atsakomyb pirmin (pagrindin) teisins atsakomybs forma. Valstyb, gyvendindama negatyvij atsakomyb, taikydama sankcijas, vykdo teisingum juridikai formina toki asmens teisinio statuso padt, kuri pats asmuo susikuria atsisakymu vykdyti savo teises legalizuojanias pareigas. Todl negatyvioji teisin atsakomyb tai tik teiss paeidjo teisinio statuso teisi ir pareig pusiausvyros atkrimas emesniu lygiu padarius teiss paeidim. Dvi teisins atsakomybs stadijos: pozityvioji ir negatyvioji Yra ne dvi savarankikos teisins atsakomybs formos, o viena, tstin teisin atsakomyb procesas, kuris prasideda pozityvija ir prireikus baigiasi negatyvija.: 1) pozityvioji atsakomyb nuolatinis asmens sipareigojimas ir pareigojimas garantuoti naudojimsi teismis atitinkam pareig vykdymu 2) negatyviosios atsakomybs paskirtis kompensuoti pozityviosios nepakankamum, t.y. susiaurin ti asmens teises tokia apimtimi, kokia t teisi turtojas atsisak vykdyti pareigas, kuriomis jis privaljo legalizuoti naudojimsi savo teismis. Teisins atsakomybs atsiradimas Pozityviosios atsakomybs atsiradimo pagrindai: 1) teiss norma, kurios pagrindu atsiranda konkreti subjektin teis ir pareigojimas garantuoti j atitinkam pareig vykdymu; 2) naudojimasis subjektine teise; 3) alos padarymas naudojantis ia teise. Naudojimasis teise kartais dar turi remtis specialiu leidimu.(automobilio vairavimas) Pirmos dvi slygos yra pakankamas pagrindas atsirasti pozityviajai atsakomybei. Asmens gebjim bti atsakingam (vykdyti jo teises legalizuojanias pareigas) daniausiai rodo jo deliktinis veiksnumas (gebjimas atlyginti al), o tam tikrais atvejais ir specialusis teisnumas, kuris suteikia asmeniui leidim imtis tam tikros veiklos ir vykdyti i jos specifikos kylanias pareigas. Negatyviajai teisinei atsakomybei atsirasti reikalingos tokios slygos: 1) teiss norma, pareigojanti teiss subjekt vykdyti pareigas, legalizuojanias jo teises 2) teiss paeidimas (atsisakymas vykdyti pareigas, su kuriomis statymas sieja naudojimsi teismis); 3) negatyviosios teisins atsakomybs subjektas gali bti tik kaltas asmuo, organizacija. Kalt yra subjektyvusis teisins atsakomybs pagrindas. Asmuo gali atsakyti tik u kaltai padaryt veik. Jeigu jo veiksmuose nra kalts, tai jis neatsako u tokius veiksmus, nors jais ir bt padaryta ala teiss saugomoms vertybms.(nepakaltinamas asmuo ) Civilinje teisje teisin atsakomyb gali atsirasti ir be kalts, remiantis vien materialija ala.(didesnio pavojaus altinio valdymas)(valstybs tarnautoj galiojimai) 4) teiss taikymo aktas, kuris yra juridinis pagrindas pritaikyti teiss normoje nustatytas sankcijas k onkretaus teiss paeidjo teisms. Tik esant visoms keturioms slygoms, atsiranda pagrindas taikyti negatyvij teisin atsakomyb. NEGATYVIOSIOS TEISINS ATSAKOMYBS RYS. Pagal teiss paeidimo r skirstoma : 1) Baudiamoji atsakomyb yra grieiausia negatyviosios teisins atsakomybs ris, kuri taiko teismai u pavojingiausius teiss paeidimus nusikaltimus. Yra vieo pobdio. 2) Administracin atsakomyb taikoma u administracins teiss paeidimus, t.y. u maiau pavojingus teiss paeidimus, apraytus ATPK normose. Pagrindinis administracins atsakomybs teisinis aktas Administracini teiss paeidim kodeksas, kuris aprao, kokiais veiksmais paeidiami reguliacini teiss norm draudimai ir kokios administracins sankcijos u tai t aikomos. 3) Civilin atsakomyb yra turtinio pobdio ir taikoma asmeniui ar organizacijai u sutartyje prisiimt sipareigojim nevykdym ar netinkam vykdym, taip pat padarius al kito asmens teisms. 4) Drausmin atsakomyb taiko mons, staigos administracija savo pavaldiems darbuotojams u darbo drausms paeidimus. 5) Materialioji atsakomyb tai darbdavi ir darbuotoj tarpusavio pareiga atlyginti turtin (materialij) al, atsiradusi jiems paeidus darbo sutarties slygas. Teisins atsakomybs gyvendinimas Teisins atsakomybs principai Tai pagrindins idjos, metodologiniai orientyrai, kuriais turi vadovautis valstybs institucijos ir pareignai, turintys teis taikyti teisines sankcijas. Teisins atsakomybs principai kyla i tiksl, kurie keliami teisinei atsakomybei:

1) 2) 3) 4)

sumainti teiss paeidjo subjektines teises iki jo paties susimaint pareig apimties (teisingumo vykdymas) atlyginti al, padaryt teiss paeidimu ugdyti moni pagarb teisei ir teisingumui vykdyti teiss paeidim prevencij.

ie tikslai yra bendri abiem teisins atsakomybs formoms. Taiau j gyvendinimas grindiamas kiek skirtingais principais. Principai: 1) sutari reikia laikytis. Tai reikia, kad asmuo, naudodamasis subjektine teise, privalo vykdyti i tos teiss iplaukianias konkreias pareigas, su kuriomis statymas ar sutartis sieja naudojimosi ja legalum. 2) ala, kuri padaroma naudojantis savo teismis, turi bti atlyginama. 3) Teistumo principas. Jis reikia, kad teisin atsakomyb taikoma tik u statyme numatyt veik, ir pagal proceso teiss reglamentuotas procedras. 4) Pagrstumo principas: teisin atsakomyb gali bti taikoma tik nustaius objektyvi ties teiss paeidimo fakt ir su juo susijusias aplinkybes. 5) Teisingumo principas. Jis reikalauja, kad teisin atsakomyb pirmiausiai reikt atkrim teiss paeidjo subjektini teisi ir jo pareig pusiausvyros, kuri buvo paeista teiss paeidimu: teiss gijo persvar prie pareig. 6) Tikslingumo principas reikalauja nustatyti teiss paeidjui taikomos poveikio priemons ir teisins atsakomybs tiksl atitikim. 7) Atsakomybs neivengiamumo principas tai bausms (teisi praradimo) neivengiamumas padarius teiss paeidim. 8) Teisins atsakomybs veiksmingumo principas. Tai teisins atsakomybs poveikio moni teisinei smonei ir j elgesiui veiksmingumas. Jis susijs ir su teisins atsakomybs taikymo operatyvumu. Teisin atsakomyb bus tuo veiksmingesn, juo anksiau ji atsiras. Deliktins teisins atsakomybs rys Deliktins atsakomybs ypatumai: Prievols (atsakomybs) atsiradimo pagrindas civilinis deliktas; Kitokie negu sutartins atsakomybs senaties terminai; DCA negalima apdrausti; DCA visada yra btina ala - kontinentinje teisje, o bendrojoje teisje yra iimtis kompensuojami nominals nuostoliai, atliekantys ne pagrindin kompensacin funkcij, o aukljamj (kaimyno sis atliko reikalus kaimyno dare joki nuostoli, bet nemandagu, nepriirjai sies mokk svar); DCA pasireikia tik nuostoli atlyginimu (priklausomai nuo teiss sistemos gali bti baudiniai ir nominals nuostoliai); Skiriasi DCA dydis ir jo nustatymo principai DCA atveju negalima susitarti dl CA netaikymo ar nustatyti jos dyd (esminis skirtumas, jis yra visose valstybse; Siauras paeist teisi gynimo bd ratas: alia deliktins atsakomybs negali bti taikomi bet kokie (dl kuri gali susit arti sutarties alys) bdai, o tik tie ir tokiu bdu, kurie numatyti statyme (pvz. restitucija). Delyktins atsakomybs rys: Pareiga atlyginti al Samdanio darbuotojus asmens atsakomyb u al, atsiradusi dl jo darbuotoj kalts Atsakomyb u kit asmen padaryt al Atsakomyb u daiktais, esaniais asmens inioje, padaryt al Atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al Valstybs ir savivaldybs atsakomyb u j institucij ir pareign neteistais veiksmais padaryt al Atsakomyb u al, padaryt nepilnamei iki 14 met veiksmais Atsakomyb u al, padaryt nepilnamei nuo 14 iki 18 met veiksmais Atsakomyb u al, padaryt neveiksni ar riboto veiksnumo asmen veiksmais Atsakomyb u al, padaryt fizinio asmens, negalinio suprasti savo veiksm reikms Atsakomyb u al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo Atsakomyb u al, padaryt dl netinkamos kokybs produkcijos (paslaug) Atsakomyb u al, padaryt klaidinania reklama