1.

Kas yra procesas, kokios sudėtinės dalys, kokios teisinio proceso rūšys, viešasis
administravimas, stadijos administracinio proceso;
- Teisinis procesas – tai tam tikra kompetentingo subjekto veikos teisinė forma, kuria
išnagrinėjamas ir išsprendžiamas konkretus teisės klausimas. Teisinis procesas užtikrina
materialiosios teisės normų įgyvendinimą;
- Teisinio proceso rūšys – teisėkūros ir teisės taikymo;
- Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo
administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti,
numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti;
- Administracinis procesas - kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų, pareigūnų ar
valstybės tarnautojų, turinčių valdžios įgaliojimus veikla, skirta spręsti viešojo administravimo
srityje kylančius klausimus, kurios metu taikomos teisės normos arba kitaip užtikrinamas jų
įgyvendinimas. Sudėtinės dalys: valdymo ir Jurisdikcinė, tai yra kaip subjektai turi elgtis, ir kaip
tai reikia įgyvendinti.
- Administracinio proceso stadijos:
Administracinio proceso pradėjimas
Suinteresuotų asmenų informavimas apie proceso pradžią
Aplinkybių tyrimas
Teisių išaiškinimas
Sprendimo priėmimas
Sprendimo įforminimas
Pranešimas apie sprendimą
Sprendimo apskundimas
Sprendimo vykdymas
Sprendimo paskelbimas
2. Norminio administracinio akto priėmimo procesas. Teisėkūros lygmenys, kokios aktų rūšys
(norminiai, individualieji),
Norminio administracinio akto priėmimo procesas:
Aktas sukuria elgesio taisykles – teises normas
Aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą
įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus
Aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas
Aktas orientuotas į ateitį (skirtas taikyti daug kartų)
Aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų apibūdintų rūšiniais požymiais
Aktas yra visuotinai privalomas
Aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo dienos
Teisėkūros lygmenys: NORMINIS IR INDIVIDUALUS;
Aktų rūšys:
Norminiai – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles,
skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. (oficialus kompetentingos
institucijos priimamas teisinis dokumentas, kuriu yra nustatomos, pakeičiamos arba
panaikinamos teisės normos).
Individualus – (seimo, vyriausybės nutarimai, rezoliucijos, prezidento dekretai)
3. Įstatymo ir poįstatyminio akto, konstitucinių norminiu administraciniu aktų leidybos principai
(žinoti kokie yra (teisinė valstybė, …))
- Įstatymo ir poįstatyminio akto santykis: Teisiniai valdžios aktai skirstomi: 1) įstatymai
(Konstitucija, konstituciniai įstatymai) 2) poįstatyminiai aktai (kiti seimo aktai) 3) teismo
sprendimai.
Įstatymas yra LR Konstitucijoje ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas,
išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Poįstatyminis teisės aktas
yra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teisės aktas. Visi kiti
teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, tai yra turi būti
poįstatyminiai.
Konstituciniai norminių administracinių aktų leidybos principai: 1) teisinės valstybės
principas; 2) teisingumo; 3) lygiateisiškumo; 4) įstatymų viršenybės; 5) visuomenės interesų
derinimo; 6) teisėtumo; 7) galioja tik paskelbti įstatymai.
4. Kokie reikalavimai individuliam aktui (8str VAĮ), kas yra administracinė procedūra (VAĮ 18?
19?)
- Individualaus akto reikalavimai:
1. Faktiniai reikalavimai (aiškiai apibrėžti) m4. Subjektai
2. Normos, kuriomis grįstas reikalavimas 5. Motyvai (turi būti adekvatūs, aiškūs ir
pakankami)
3. Įrodymai
- Administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai
nagrinėjant skundą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
5. Registrų paskirtis, koks registras ką daro
1. Gyventojų registras – suteikia galimybę gauti informaciją apie giminystės ryšius.
Juridinių asmenų registras – informacija apie tai, kas yra akcininkai, dalininkai.
2. Nekilnojamo turto registras – sukuria administracinę priežiūra ir kontrolę visiems
nekilnojamiems daiktams
3. Neveiksnių asmenų registras.
4. Turto arešto registras – jei yra skola, teismas arba antstolis ant turto gali uždėti areštą.
5. Hipotekos registras – fiksuoja įkeitimą į turtą, įkeičia į paskolą.
6. Testamento registras.
6. Administraciniai ginčai (ABTĮ), kokios institucijos nagrinėja (ginčų komisija, administraciniai
spec. teismai ir bendrosios kompetencijos teismai), kokia komisijų paskirtis, kokie terminai į jas
kreiptis;
- Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas
kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas.
- Institucijos, kurios nagrinėja administracinius ginčus:
1) viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymai yra suteikta teisė nagrinėti
administracinius ginčus. (pvz. muitinės departamentas šalia pgr veiklos taip pat nagrinėja ginčus
muitinės srityje).
2. specialios institucijos, kurių paskirtis nagrinėti administracinius ginčus ( AG komisija ir
mokestinių ginčų komisija)
3. Teismai ( atskirtais atvejais ir bendros kompetencijos teismai)
- Komisijų paskirtis, terminai kreiptis į jas: per 1 mėn nuo Individualaus administracinio akto
paskelbimo, įteikimo dienos. AG komisija nagrinėja skundus dėl centrinių, teritorinių valstybės
administravimo subjektų priimtų individualaus administracinio akto veiksmų (neveikimo)
teisėtumo.
7. Kaip ginčai sprendžiami su mokesčiu administravimu, kas yra mokestinio ginčo subjektai?
Ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl
patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui
naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus
sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)) ir ginčai dėl mokesčių
administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių
administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo
-Mokestinių ginčų subjektai: mokestinių ginčų komisija ir teismas
kas yra seimo kontrolieriaus kompetencija, ar jis turi sprendimo galią 12-19str
Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar
kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.
Komisijos sprendimų vertinimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai.
8. Kas ir kokie administraciniai teismai, administracinė justicija, kokios jos sistemos, kokia
admin teismų kompetencija, kokias bylas nagrinėja. ABTĮ 17-18str. Rūšinis teismingumas 31str
teritorinis teismingumas, funkcinis 20str.
-Administraciniai teismai:
Vilniaus apygardos administracinis teismas;
*Regionų apygardos administracinis teismas, susidedantis iš 4 rūmų:
-Kauno rūmų;
-Klaipėdos rūmų;
-Panevėžio rūmų;
-Šiaulių rūmų
-Administracinė justicija - Teismo veikla, kai jis nagrinėja asmenų ir vykdomosios valdžios ir
pareigūnų ginčus, vadinama administracine justicija.
-Administracinės justicijos sistemos:
1 .Bendrosios kompetencijos teismai;
2. Savarankiška administracinių teismų Sistema
3. kvaziteismai, kurių gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismams
-Administracinių bylų kompetencija
Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.
ABTĮ 17 straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai
1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo,
taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus
2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo,
taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus;
3) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo
4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo,
finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;
5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų,
kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo
pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą;
6) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos
santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) Seimo kontrolieriaus pareiškimo dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
8) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar
įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;
9) rinkimų įstatymų ir Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pažeidimo;
10) viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir asociacijų, turinčių viešojo
administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo
srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus;
11) bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės
aktų teisėtumo;
12) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio
leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio
nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens
statuso nesuteikimo ar panaikinimo;
13) savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės
tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar)
nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų;
14) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymų kreiptis į kompetentingą Europos
Sąjungos teisminę instituciją dėl Europos Komisijos sprendimo dėl tinkamumo, dėl standartinių
duomenų apsaugos sąlygų priėmimo ar dėl patvirtintų elgesio kodeksų visuotinio galiojimo.
18 straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai
1. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo
kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems
teismams.
2. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo,
Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų,
ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu
ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus sprendimų.
19 straipsnis. Administracinių bylų priskyrimas teismams
1. Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo
kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami
teisme.
2. Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas
nagrinėjamas teisme.
Kaip apibrėžtumėte rūšinį (ABTĮ 17,18), teritorinį (ABTĮ 31str.), funkcinį (ABTĮ 20str.)
teismingumą?
TEISMINGUMAS – teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas.
*Rūšinis (dalykinis) – reiškia, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų
sistemos grandžiai;
*Teritorinis – kompetencija paskirstoma tos pačios grandies teismams. Yra skiriamas bendrasis,
alternatyvus, išimtinis, kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas.
*Funkcinis. Remiantis juo paskirstoma teismų kompetencija instancijų sistemoje (nustatoma
koks teismas turėtų nagrinėti bylas kaip pirmoji instancija, koks teismas nagrinėja bylas kaip
apeliacinė instancija).
9. Žinybingumas – alternatyvus (ginčų kom ir į teismą), sąlyginis, vietinis, dauginis.
žinybingùmas, visuma teisės normų, nustatančių įvairių valstybės institucijų kompetenciją
nagrinėti ir spręsti teisinius ginčus.
Vienetinis. Kai konkretaus ginčo nagrinėjimas priskiriamas tik vienos institucijos kompetencijai.
Daugybinis žinybingumas (ginčą gali nagrinėti 2 ar daugiau institucijų): alternatyvus ir
sąlyginis.
Sąlyginio žinybingumo atveju galimybė kreiptis į instituciją, kuriai yra žinybingas ginčas
atsiranda tik tuomet, kai suinteresuotas asmuo laikėsi įstatyme numatytos išankstinės ginčo
sprendimo nagrinėjimo tvarkos.
Alternatyvaus žinybingumo atveju suinteresuotas asmuo gali pasirinkti į kokią instituciją
kreiptis.
10. Kelių tarpusavyje susijusiu reikalavimų teismingumas 33str. 3. kaip sprendžiami ginčai dėl
teismingumo 22str. Išimtinis teritorinis teismingumas ABTĮ 20str 4?, 31str.
-Kelių tarpusavyje susijusiu reikalavimų teisingumas
Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio
4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos
administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus
apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai,
kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas,
pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.
-Kaip sprendžiami ginčai dėl teismingumo (ABTĮ 22 str.)?
Byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien
dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla
perduodama pagal rūšinį teismingumą.. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar
administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. 
-Išimtinio teritorinio teismingumo apibrėžtis (ABTĮ 20 str. 4 d. 31 str. 4d.)
20 str. 4 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas
bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo
kompetencijai.
31 str. 4 d. Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne
toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu
dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio
įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos
administraciniam teismui.