,,VALDOVAS”

VALDOVO ETIKA, DORYBĖS BEI STIPRIAUSIOJI

VALDŽIOS PUSĖ

NIKOLAS MAKIAVELIS

VITA DVARIONAITĖ
• NIKOLAS MAKIAVELIS (1469-1527 M.)
• FLORENTIETIS
• VIENAS SVARBIAUSIO AUTORIAUS KNYGŲ –
,,VALDOVAS”
• MAKIAVELIO TIKSLAS – PARODYTI, KAIP
SUSTIPRINTI VALDŽIĄ, KAIP JĄ NAUDOTI TINKAMAI.
• MAKIAVELIO ,,VALDOVAS” – KAIP VAISTAS, KURĮ
JIS SIŪLO TUOMETINEI ITALIJAI.
„APIE ŽMONES APSKRITAI GALIMA PASAKYTI,
KAD JIE NEDĖKINGI, NEPASTOVŪS,
VEIDMAINIAI IR SUKTI, BAILŪS PAVOJAUS
AKIMIRKĄ IR SAVANAUDIŠKI TOL, KOL JIEMS
DAROTE GERA, ATSIDAVĘ TAU, PASIRENGĘ
ATIDUOTI SAVO KRAUJĄ, TURTĄ, PAAUKOTI
SAVO IR VAIKŲ GYVYBĘ, KAI, KAIP ESU SAKĘS,
PAVOJUS TOLI, BET VOS TIK TAU IŠKYLA
GRĖSMĖ, JIE TUOJ PAT NUSIGRĘŽIA NUO
TAVĘS“.
N.MAKIAVELIS ,,VALDOVAS”
• IŠ CITATOS MATYTI, JOG MAKIAVELIS, NEPAISANT
TO, KAD YRA HUMANISTINIO LAIKOTARPIO
ATSTOVAS, ANAIPTOL NEAUKŠTINO ŽMOGAUS.
PAGAL JĮ, ŽMOGUS – EGOISTAS, PAVYDUOLIS,
VEIDMAINIAIS, SAVANAUDIS, IR KAI TOKĮ VALDAI,
GALI RINKTIS BET KURIAS PRIEMONES JAM
SUKONTROLIUOTI. SVARBU – TIKSLAS, O TIKSLAS
– STIPRI, TVIRTA, GALINTI SUVIENYTI ITALIJĄ
VALDŽIA.
• IŠ TO ATSIRANDA PASAKYMAS, JOG TIKSLAS
PATEISINA PRIEMONES. (NES KAI PASIEKSI
TIKSLĄ, BŪSI ŠLOVINAMAS, GARBINAMAS)
• MAKIAVELIS KELIA SAU TIKSLĄ, PARODYTI REALŲ
„APIE ŽMONIŲ DARBUS, YPAČ APIE VALDOVŲ, NES JŲ
Į TEISMĄ NEPAŠAUKSI, SPRENDŽIAMA PAGAL JŲ
REZULTATUS. TEGUL TIK VALDOVAS LAIMI IR
IŠSAUGO SAVO RANKOSE VALSTYBĘ, - IR KIEKVIENAS
VISAS JO PRIEMONES LAIKYS GARBINGOMIS IR
VERTOMIS PAGYRIMO“.

• MAKIAVELIS TVIRTAI TEIGIA, JOG APIE KIEKVIENO ŽMOGAUS

VEIKSMĄ SPRENDŽIAMA PAGAL PASIEKTUS REZULTATUS.
 VALDŽIOS CENTRALIZACIJA
• MAKIAVELIS KALBA APIE BŪTINYBĘ CENTRALIZUOTI
VALDŽIĄ, VALDOVAI KAIP ĮMANYDAMI TURI VENGTI
PRIKLAUSOMYBĖS NUO KITŲ.
• VISUS SPRENDIMUS VALDOVAS PRIVALO PRIIMTI TIKTAI
PATS.
• VALDOVAS TURI VEIKTI TAIP, KAD PAVALDINIAMS BET
KURIUO METU REIKTŲ VALDOVO, JIS TURI BŪTI
UŽUOVĖJA.
 VALDOVO ETIKA
• NEPRIVALO LAIKYTIS SAVO PAŽADO.
• DORYBĖS NEBŪTINOS, JIS TIK PRIVALO ATRODYTI JAS TURĮS.
• GERUS DARBUS DARYTI PATS, BLOGUS PAVESTI ATLIKTI KITIEMS.
• SKRIAUDAS REIKIA PADARYTI IŠ KARTO, O GERADARYSTES REIKIA
DARYTI PO TRUPUTĮ.
• PAVALDINIAI TURI BIJOTI VALDOVO. IŠ TEISŲ, NE TIK BAIMĖ, BET IR
MEILĖ GALI UŽTIKRINTI PAVALDINIŲ PAKLUSNUMĄ. TAČIAU BAIMĖ -
JAUSMAS, KURĮ VALDOVAI GALI PATYS KONTROLIUOTI, TODĖL
MAKIAVELIS BAIMĘ IŠKELIA VIRŠUM MEILĖS.
• PANIEKA IR NEAPYKANTA – DU DALYKAI, KURIŲ LABIAUSIAI TURI
SAUGOTIS VALDOVAS.
• VALDOVAS NETURI KLIUDYTI PAVALDINIŲ TURTO IR ŽMONŲ.
 „KIEKVIENOS VALSTYBĖS, TIEK SENOS, TIEK
NAUJŲ IR MIŠRIŲ, PAGRINDAS – GERI
ĮSTATYMAI IR GERA KARIUOMENĖ. (...) NEGALI
BŪTI GERŲ ĮSTATYMŲ TEN, KUR NĖRA GEROS
KARIUOMENĖS, IR ATVIRKŠČIAI, KUR GERA
KARIUOMENĖ, TEN GERI IR ĮSTATYMAI.“
• KŪRINYJE ,,VALDOVAS” MATOME ATSAKYMĄ Į AMŽINĄ KLAUSIMĄ : KUO
TURI BŪTI GRINDŽIAMA VALDŽIA - TEISE AR JĖGA ?
MAKIAVELIS TEIGIA, JOG GERIAU JĖGA, NES TEN, KUR JĖGA IR STIPRI
KARIUOMENĖ, TEN TEISĖ SAVAIME ATSIRAS.
 TRUMPAI APIE DORYBES
• MAKIAVELIS ,,VALDOVE” KALBA APIE TAI, KOKS YRA VALDYMO IR DORYBIŲ RYŠYS, IR
VISIŠKAI APVERČIA VYRAUJANTĮ MĄSTYMĄ.
• SENIAU TEIGTA, KAD KAD GALĖTUME TEISINGAI VALDYTI, REIKIA DAUG DORYBIŲ. BET
MAKIAVELIS TEIGIA, KAD NEĮMANOMA ĮVALDYTI VISŲ DORYBIŲ.
• JIS IŠKELIA TOKIĄ MINTĮ, JOG ŽALINGA YRA TAI, KAS KLIUDO, O DORYBĖ – TAI, KAS
PADEDA PASIEKTI TIKSLUS. MAKIAVELIS IŠSKYRĖ TRYS DORYBĖS, KURIOS PASIRODO
ESANČIOS DAUGIAU YDINGOS, NEI PADEDANČIOS : TAI DOSNUMAS, GAILĖSTINGUMAS IR
SĄŽININGUMAS.
• JEI ESI PER DAUG DOSNUS - VALSTYBĖ NUSKURSTA. TAI GALIAUSIAI GALI SUNAIKINTI
NET PATĮ VALDOVĄ. AUTORIUS MANO, JOG GERIAU ŠYKŠTUS, NEI DOSNUS VALDOVAS.
• GAILESTINGO VALDOVO ŽMONĖS PRADEDA NEBEGERBTI, NES ŽINO, KAD JIEMS UŽ
VISKĄ BUS ATLEISTA. BAISIAUSIA, KAI PRADEDA NEBEGERBTI KARIUOMENĖ.
• KADA VALDOVAS YRA SĄŽININGAS, JIS SUSIDURIA SU NESĄŽININGU VALDOVU IR TUOMET
SĄŽININGASIS VISADA PRALAIMI. NESĄŽININGAS GALI PASITELKTI VISAS PRIEMONES –
TIEK SĄŽININGAS, TIEK NE. SĄŽININGASIS NIEKADA NESIIMS NESĄŽININGŲ PRIEMONIŲ.
APIBENDRINDAMAS MAKIAVELIS TEIGIA, JOG VALDOVAS NETURI
TURĖTI VISŲ DORYBIŲ.
DORYBĖS ŽMOGŲ RIBOJA. MES ESAME TIEK PASTOVŪS, KIEK
MES TURIME DORYBIŲ. JOS SUNKIAI ĮGYJAMOS, BET IR
SUNKIAI PRARANDAMOS. PAGAL MAKIAVELĮ, IŠGYVENS TAS
ŽMOGUS, KURIS TURĖS KUO MAŽIAU DORYBIŲ, NES JIS GERIAU
GALĖS PRISITAIKYTI PRIE KINTANČIŲ SĄLYGŲ. AUTORIUS TAIP
PAT SAKO, KAD JEIGU ŽMOGUS PRADĖS ATVIRAI VEIKTI TAIP,
KAIP GERIAUSIAI BUS JAM, TAI ŽMOGUS VIS VIEN PRAŽUS, NES
VISI JĮ LAIKYS PRIEŠU. YRA TIK VIENINTELĖ IŠEITIS – DORYBIŲ
ĮVAIZDIS. TIEK, KIEK SUGEBAME KITUS ŽMONES ĮTIKINTI, KAD
ESAME SĄŽININGI, TEISINGI, TIEK ILGIAU IŠLIEKAME.
 LAPĖ V. LIŪTAS
• MAKIAVELIS TEIGIA, KAD YRA DU VEIKIMO BŪDAI : JĖGA (ŽVĖRYS) IR
ĮSTATYMAIS ( ŽMONĖS)
• KAI VEIKI KAIP ŽVĖRIS, TAI TAMPI ARBA LAPE (BUDRUMAS, KLASTA),
ARBA LIŪTU (BRUTALI, TIESIOGINĖ JĖGA). PAGAL MAKIAVELĮ, LAIMI
TAS, KURIS VEIKIA KAIP LAPĖ – ĮSTATYMŲ NESILAIKO, BET VISIEMS
SUKURTAS ĮVAIZDIS, JOG JIS ĮSTATYMŲ LAIKOSI. TOBULAS DORYBIŲ
ĮVAIZDIS – KAI VEIKI ABSOLIUČIAI NETEISINGAI, BET VISI MANO,
KAD ELGIESI TEISINGAI. SVARBIAUSIA – ĮVAIZDŽIŲ ŽAIDIMAS.
• NUO MAKIAVELIO MES NEBEGALIME KALBĖTI APIE TEISINGĄ ARBA
NETEISINGĄ VALDYMO BŪDĄ, NES PRADEDAMA TEIGTI, JOG ŽMOGUS
GALI MĄSTYTI PER ŽVĖRĮ (NĖRA PRIEŠPRIEŠOS TARP ŽMOGAUS IR
GYVŪNO).
 GALIAUSIAI AUTORIUS ŽYMI LŪŽĮ
POLITIKOS FILOSOFIJOJE, UŽDUODAMAS
KLAUSIMĄ : KAS IŠ TO, JEI SUKURI
GERIAUSIĄ VALDYMO FORMĄ, TAČIAU
NEGALĖSI JOS ĮGYVENDINTI ?
AČIŪ UŽ
DĖMESĮ