1

PRIEVOLS, ATSIRANDANIOS DL KITO ASMENS REIKAL TVARKYMO

Kito asmens reikal tvarkymo be pavedimo institutas buvo inomas jau Romos teisininkams. Svetim
reikal tvarkymas be pavedimo (lot. negatiorum gestio) atsirasdavo, kai kuris nors asmuo (lot.
negatiorum gestor) be kito asmens (lot. dorminus negotii) galiojimo ir be sipareigojim savo valia
atlikdavo pastarojo naudai tam tikrus veiksmus. iuolaikinse atskir valstybi privaios teiss
sistemose yra inoma ne viena io instituto ris.
Lietuvos CK 6.229-6.236 str. taip pat reglamentuojami santykiai, atsirandantys dl kito asmens
reikal tvarkymo be pavedimo. Tai naujas Lietuvos civilins teiss institutas, nes anksiau
galiojusiame 1964 m. CK ie santykiai nebuvo numatyti. Naujasis CK reglamentuoja vien i kito
asmens reikal tvarkymo ri tikrj kito asmens reikal tvarkym be pavedimo, t.y. kai asmuo
suvokia ir nori tvarkyti kito asmens reikalus be pavedimo, nesvarbu, jis daro tai prie asmens, kurio
reikalus tvarko, vali (CK 6.230 str.) ar jam neinant, ar pritariant. Svarbu tai, kad svetimus reikalus
tvarkantis asmuo tai daro ne savo naudai, o kito asmens naudai, ir nelaiko t reikal savais. Kai
svetimus reikalus tvarkantis asmuo tvarko iuos reikalus, laikydamas juos savais, tada kito asmens
reikal tvarkymo be pavedimo normos netaikomos (CK 6.236 str.). ). Tvarkant kito asmens reikalus be
pavedimo, susiklosto taip vadinamos kvazisutartins prievols. ios prievols nra sutartins, nes
atsiranda vienaalio sandorio asmens, tvarkanio kito asmens reikalus, veiksm pagrindu. Kit
valstybi doktrinoje ir praktikoje iskiriamas ir netikrasis kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo
arba, kitaip tariant, klaidingas savo reikal tvarkymas arba kito asmens reikal pasisavinimas. Esminis
skirtumas tarp tikrojo ir netikrojo yra tai, kad netikrojo atveju trksta suvokimo veikti kito asmens
interesais arba noro tvarkyti kito asmens reikalus.
Taigi, negotiorum gestio instituto pagrindu tarp asmens, tvarkanio kito asmens reikalus, ir
asmens, kurio reikalai tvarkomi, atsiranda teisinis santykis - prievol, nustatanti j tarpusavio teises ir
pareigas. Kito asmens reikalus tvarkantis asmuo supranta, kad tvarko kito asmens reikalus ir to nori,
bei jis tai daro be pavedimo ar kitokio teisinio galinimo.
Pagrindai, kuriems esant gali bti taikomos CK normos, reglamentuojanios kito asmens
reikal tvarkym, yra tokie:
1) turi bti veikiama ne savo, o kito asmens interesais, t.y. turi bti suvokiama, jog tvarkomi ne
savi, o svetimi reikalai ir t norima daryti. Taigi bdingas subjektyvus momentas - asmuo nori, ketina
tvarkyti kito asmens reikalus pastarojo interesais. Pagal kriterij kito asmens reikal tvarkymas
atribojamas nuo nepagrsto praturtjimo, nes nepagrstam praturtjimui bdingas objektyvus
momentas. Veikimas kito asmens interesais reikia, kad yra atliekami veiksmai, kurie yra naudingi
kitam asmeniui. Veiksmai, kurie atliekami kito asmens interesais, gali bti tiek faktiniai (pvz.,
gelbjamas kito asmens turtas ar gyvyb stichins nelaims atvejais, priirimi naminiai gyvnai ir
pan.), tiek ir teisiniai (pvz., kito asmens interesais sudaromi sandoriai, vykdomos jo prievols);
2) kito asmens reikalai turi bti tvarkomi be pavedimo, t.y. be jokio praymo, nurodymo ar pan.
bei asmeniui, kurio reikalai tvarkomi, apie tai neinant;
3) asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, turi veikti btent kaip kito asmens reikal
tvarkytojas. Jeigu tvarkyti kito asmens reikalus yra pareiga, tai CK 6.229-6.236 str. netaikomi (pvz.,
tvai yra savo nepilnamei vaik atstovai pagal statym ir privalo tvarkyti savo nepilnamei vaik
turt). Jeigu atitinkama valstybs ar savivaldybs institucija privalo rpintis kito asmens reikalais, tai
tokiems santykiams taip pat CK 6.229-6.236 str. netaikomos, nes rpinimasis kito asmens reikalais
eina i institucij tarnybines funkcijas (pvz., globos ir rpybos institucij veikla, priegaisrins
saugos tarnyb veikla ir pan.).
Pagrindin asmens, tvarkanio kito asmens reikalus, pareiga yra tai, kad jis turi tvarkyti kito
asmens reikalus taip, kad tai atitikt asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus (CK 6.229 str. 1 d.).
Asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, veikia kaip svetimo turto administratorius. Todl jo veiklai
atitinkamai taikomi CK 4.236-4.252 str. Kadangi asmuo tvarko ne savo, o svetimus reikalus, tai visos
prievols, atsiradusios ios veiklos metu, atsiranda ir yra privalomos asmeniui, kurio interesais buvo
veikta. Pradjus tvarkyti kito asmens reikalus atsiranda, kaip minta kvazisutartins prievols. Todl
asmuo, pradjs tvarkyti kito asmens reikalus, nebegali ios veiklos nutraukti. Jis privalo rpestingai
tvarkyti kito asmens reikalus tol, kol pats asmuo gals jais pasirpinti arba bus paskirtas jo atstovas
pagal statym ar jo reikalais prads rpintis pdiniai. Jeigu asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi,
mirta, tai reikal tvarkymas turi bti tsiamas kol paaikja mirusiojo pdiniai ir perima i reikal
tvarkym.
Kadangi asmuo, pradjs tvarkyti kito asmens reikalus, nebegali nuo j tvarkymo atsisakyti, tai
tiek jo, tiek kito asmens interesai reikalauja, jog kitas asmuo kuo greiiau bt informuotas apie tai, jog

jo reikalais rpinasi kitas mogus. Todl CK 6.229 str. 3 d. nustato vien i asmens, pradjusio tvarkyti
kito asmens reikalus, pareig pareig imtis priemoni surasti asmen, kurio reikalai tvarkomi ir
praneti jam (ratu ar odiu) apie tai, jog yra tvarkomi jo reikalai. T btina padaryti siekiant suinoti
kito asmens nuomon dl jo reikal tvarkymo ar jis pritars, ar ne savo reikal tvarkymui. Priklausomai
nuo pritarimo ar nepritarimo bus sprendiamas ir sudaryt sandori galiojimo bei nuostoli ir ilaid
atlyginimo klausimas (r. CK 6.230, 6.233, 6.235 str.). Jeigu iki tokio praneimo buvo atlikti tam tikri
veiksmai, tai kartu su praneimu turi bti pateikta raytin ataskaita apie tai, kas yra atlikta tvarkant kito
asmens reikalus kokios ilaidos buvo padarytos, kokos pajamos buvo gautos, kokie nuostoliai buvo
padaryti turtui ir pan.
Pradjs tvarkyti kito asmens reikalus asmuo privalo juos tvarkyti rpestingai. Tai reikia, jog
svetimi reikalai turi bti tvarkomi taip pat rpestingai, kaip ir savo. Be abejo, rpestingumo laipsnis
priklauso nuo konkrei aplinkybi. Pavyzdiui, gelbstint kito asmens turt gaisro metu nra
reikalaujama paaukoti savo gyvyb reikia elgtis taip, kaip tokiomis pat slygomis elgtsi protingas
mogus. Asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, paeids rpestingumo reikalavim, atsako u kitam
asmeniui padarytus nuostolius. Iimtis yra padaryta tik pavojaus atvejais -jeigu kito asmens reikalai
buvo tvarkomi pavojaus atveju, tai nuostoliai atlyginami tik esant tyiai ar dideliam neatsargumui (CK
6.231 str.).
Vadovaujantis CK 6.230 str., jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prie pastarojo vali t
inodamas, tai jis privalo atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius asmeniui, prie kurio vali
veik. Kitaip tariant, i norma reikalauja, kad asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, ir suinojs, jog
pastarasis tokiems veiksmas nepritaria, turi nustoti tvarkyti jo reikalus. Jeigu nepaisant nepritarimo ir
toliau veikiama kito asmens interesais, tai tokiu atveju asmuo, tvarkantis kito asmens. Asmuo, tvarks
kito asmens reikalus prie pastarojo vali, neturi teiss ir patirt ilaid atlyginim (CK 6.233 str. 2 d.).
Be to, tokiais atvejais visi veiksmai, kurie yra atliekami, sukuria teisinius padarinius ne kitam asmeniui,
o kito asmens reikalus tvarkaniajam asmeniui. Pavyzdiui, jeigu sudaromas sandoris, tai i tokio
sandorio atsiradusias prievoles privalo vykdyti sandor sudars asmuo, o ne asmuo, kurio interesais jis
buvo sudarytas. Tokio sandorio alimi atitinkamai bus laikomas j sudars asmuo.
Taiau tam tikrais atvejais gali bti leidiama tvarkyti kito asmens reikalus ir prie jo vali. CK
6.230 str. 2 d. numatyta, kad asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkyt kitas asmuo,
neturi reikms, jeigu be tokio sutikimo visuomens interesus atitinkanti prievol ar prievol ilaikyti
kit asmen nebt laiku vykdyta arba yra siekiama paalinti asmens gyvybei gresiant pavoj.
Pavyzdiui, jeigu asmuo privalo ilaikyti kit asmen (tarkim, nepilnamet vaik), taiau ios pareigos
nevykdo, ilaikym asmeniui gali teikti ir kiti asmenys be skolininko sutikimo ar net jam dl to
prietaraujant. Toki iimt pateisina vieas interesas. Suinteresuoto asmens sutikimas taip pat
nereikalingas, jeigu yra gelbjama jo gyvyb.
Jeigu asmuo pradjo tvarkyti kito asmens reikalus dl to, kad pastarojo asmeniui ar turtui
grs realus pavojus, tai toks asmuo u padarytus nuostolius atsako tik esant tyiai ar dideliam
neatsargumui (CK 6.231 str.). i taisykl aktuali tais atvejais, kai buvo gelbjama kito asmens gyvyb
ar turtas realaus pavojaus situacijoje. Pavyzdiui, kai buvo gelbjamas skstantis ar sualotas
avarijoje mogus, gelbjamas turtas gaisro metu ir pan. Tokioje situacijoje ne visada galima adekvaiai
vertinti situacij, ir todl rpestingumo ir apdairumo standartai realaus pavojaus situacijoje yra kitokie,
nei normaliomis slygomis. Todl asmuo, gelbjs kito asmens gyvyb ar turt realaus pavojaus
slygomis negali atsakyti u paprast neatsargum.
Veiksm patvirtinimas. CK 6.232 str. numatyta, kad jeigu asmuo, kurio reikalus be pavedimo
tvark kitas asmuo, vliau pastarojo veiksmus patvirtina, tai i asmen tarpusavio santykiams
taikomos normos, reglamentuojanios pavedimo sutartis arba kitas pagal esm artimiausias atlikt
veiksm prigimiai sutartis. Patvirtinimas gali bti ireiktas bet kokia forma odiu, ratu,
konkliudentiniais veiksmais (pvz., priimant ir naudojant pagamint daikt). Veiksm patvirtinimas
reikia, asmuo, kurio interesais buvo veikta, ireikia savo vali. Tokiu atveju yra dviej asmen
tvarkiusio kito asmens reikalus ir asmens, kurio interesais buvo veikiama - valios sutapimas. Todl nuo
veiksm patvirtinimo momento tarp ali atsiranda sutartiniai teisiniai santykiai. i santyki teisin
kvalifikacija gali bti vairi, priklausomai nuo atlikt veiksm pobdio. Tarkim, jeigu kito asmens
interesais buvo sudarytas sandoris, tai ie santykiai bus kvalifikuojami kaip pavedimo teisiniai
santykiai, ir nuo veiksm patvirtinimo momento jiems bus taikomi CK 6.756-6.765 straipsniai. Jeigu kito
asmens interesais pastarajam buvo teikiamos tam tikros paslaugos, tai po veiksm patvirtinimo tiems
santykiams gali bti taikomos paslaug sutart reglamentuojanios normos.
Ilaid atlyginimas. Ilaid atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.233 str. Jeigu asmuo kito
asmens reikalus tvark teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievols tampa

privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus,
pastarasis turi atlyginti visas turtas naudingas ir btinas ilaidas bei dl reikal tvarkymo patirtus
nuostolius nepaisant to, ar toks reikal tvarkymas dav laukiam rezultat. Kaip matyti i ios
taisykls, teis ilaid atlyginim atsiranda tik tuo atveju, jeigu kito asmens reikalai buvo tvarkomi
rpestingai, apdairiai, buvo veikiama kito asmens interesais. Kita vertus, nebtina, kad asmuo, kurio
reikalai buvo tvarkomi, bt gavs tam tikr naud. Be abejo, turi bti atlyginamos tik faktins ilaidos,
taiau ne negautas pelnas. Atlyginamos tik tos turtos ilaidos, kurios buvo btinos, protingos ir buvo
susijusios btent su veikimu kito asmens interesais. Jeigu asmuo, tvarks kito asmens reikalus, veik
neracionaliai, neprotingai, ilaidavo dalykams, nesusijusiems su kito asmens reikal tvarkymu, tai tokiu
atveju tokios ilaidos neatlyginamos
Jeigu asmuo tvark kito asmens reikalus prie pastarojo vali, t.y. pastarajam nesutinkant ar
prietaraujant prie veikim jo interesais, tai tokiu atveju asmuo neturi teiss turt ilaid atlyginim,
nes jis pats prisim toki ilaid atsiradimo galimyb (CK 6.233 str. 2 d.). Taiau tais atvejais, kai
buvo gelbjama kito asmens gyvyb ar turtas realaus pavojaus atveju (CK 6.231 str.), teis ilaid
atlyginim egzistuoja net ir tais atvejais, kai tai buvo daroma prie kito asmens vali (CK 6.233 str. 3
d.).
Pagal CK 6.233 str. 4 d. reikalus tvarks asmuo turi teis atlyginim, kai kito asmens reikal
tvarkymas dav asmeniui, kurio reikalai tvarkomi, teigiam rezultat. Teis atlyginim egzistuoja tik
tada, kai kito asmens reikal tvarkymas dav teigiam rezultat (pvz., buvo igelbtas kito asmens
turtas). Atlyginimo dydis tokiais atvejais nustatomas ali susitarimu. Jeigu alys negali susitarti dl
atlyginimo dydio, tai suinteresuotos alies praymu j nustato teismas, atsivelgdamas konkreias
bylos aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei siningumo principais.
Jeigu tvarkant kito asmens reikalus gali bti gaunamos pajamos, vaisiai, prieauglis ir pan. Vis
turt asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo rpestingai priirti ir saugoti, ir pasitaikius
pirmai progai, perduoti asmeniui, kuriam jis priklauso, taip pat pateikti ataskait apie gaut turt ir jo
panaudojim (CK 6.234 str. 1 d., 6.229 str. 3 d.).
Kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio teisiniai padariniai (CK 6.235 str.). I kito
asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio atsirandanios pareigos pereina asmeniui, kurio vardu ir
interesais sandoris buvo sudarytas, jeigu is asmuo t sandor patvirtina, o kita sandorio alis tokiam
pareig perjimui neprietarauja arba sudarydama sandor inojo ar turjo inoti, kad sandoris
sudaromas kito asmens vardu ir interesais. Sandorio patvirtinimo tvarkai pagal analogij taikytinas CK
1.79 str. Kai pareigos pagal sandor pereina asmeniui, kurio interesais sandoris buvo sudarytas, iam
asmeniui turi bti perduotos ir i io sandorio atsirandanios teiss. Jeigu sandor kito asmens
interesais reikalus tvarks asmuo sudar savo vardu, tai pagal tok sandor tretiesiems asmenims
atsako reikalus tvarks asmuo. Taiau i taisykl neturi takos, kai gyvendinamos reikalus tvarkiusio
asmens ir treij asmen teiss, susijusios su asmeniu, kurio reikalai buvo tvarkomi.
Teism praktika: dl pareigos atlyginti automobilio saugojimo ilaidas (CK 6.229 straipsnio 5
dalyje nustatyta, kad io straipsnio normos netaikomos valstybs ir savivaldybs institucij, veikiani
kit asmen interesais, veiksmams, jeigu iuos veiksmus atlikti yra t institucij pareiga. Minta, kad
pagal ATPK 269 straipsnio 7 dal policijos pareignai turjo teis nuveti transporto priemon nuo tilto
Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi pagal i statymo
norm policijos pareignai turjo teis automobil nuveti nuo tilto, taiau transporto priemons
saugojimas nejo j, kaip pareign, pareigas. Vien priverstinis automobilio nuveimas negarantuot
jo isaugojimo. Tai, kad policijos pareignai pagal sutart perdav saugoti atsakovo automobil
iekovui, o is atliko veiksmus automobil saugojo, atitiko CK 6.229 straipsnyje nustatyt prievols
atsiradimo pagrind kito asmens reikal tvarkym. Iekovas automobil isaugojo ir tokie jo veiksmai
atitiko atsakovo interesus. Taigi iekovo ilaidos, kurias patyr veikdamas atsakovo interesais, turi bti
atlygintos (CK 6.233 straipsnis). Kitoks tuo metu galiojusio statyminio reglamentavimo aikinimas
1
paneigt automobilio savininko pareig laikytis Keli eismo taisykli bei nepaeisti ATPK 124
straipsnyje nustatyt reikalavim ir reikt, kad vieosios teiss paeidjas neatsako u jo padaryto
paeidimo pasekmi, atsiradusi ilaid forma, alinim. Teisinio reglamentavimo aikinimas, kad
vieosios teiss paeidjas neprivalo atlyginti atitinkam ilaid, prietaraut ir CK 1.5 straipsnyje
tvirtintam protingumo principui. Teisj kolegijos idstytas aikinimas atitinka ne tik CK tvirtintas
nuostatas dl kito asmens reikalus tvarkiusio asmens ilaid atlyginimo, kai priverstinai buvo nuvetas
automobilis nuo tilto, bet ir vlesn statymin reglamentavim (Saugaus eismo automobili keliais
statymo 33 straipsnio 6 dal, kurioje nustatyta, kad ias ilaidas kio subjektui transporto priemons
savininkas ir valdytojas atlygina solidariai) (LAT CBS 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinje byloje UAB
Gloksinija v. S. M., bylos Nr. 3K-3-436/2009).