LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO
TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 52

NUTARIMAS
DĖL
TEISMŲ PRAKTIKOS VAGYSTĖS IR PLĖŠIMO BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

2005
m. birželio 23 d.
Vilnius

Didžiąją dalį Lietuvos Respublikos teismuose išnagrinėjamų baudžiamųjų bylų sudaro bylos dėl nusikalsta-
mų veikų, numatytų BK 178 ir 180 straipsniuose. Išanalizavus apibendrinimui pateiktas 2004 metais išnagri-
nėtas baudžiamąsias bylas darytina išvada, kad teismai paprastai tinkamai aiškina ir taiko BK 178 ir 180
straipsnius, teisingai nustato tuos vagystę bei plėšimą kvalifikuojančius požymius, kurių vienoda kvalifika-
vimo praktika buvo susiformavusi taikant iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį Baudžiamąjį kodeksą. 2003 m.
gegužės 1 d. įsigaliojęs Baudžiamasis kodeksas numato naujus plėšimą ir vagystę kvalifikuojančius požy-
mius, kurių sąvokos Baudžiamajame kodekse nepateikiamos. Iki tol susiformavusi teismų praktika nagrinė-
jant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metodinė medžiaga šių
veikų kvalifikavimo klausimais yra nepakankama vieningam įstatymo taikymo praktikos formavimui. Dėl to
pasitaiko klaidų nustatant grobimo dalyką, pagrobto turto vertę, įsibrovimo į patalpą ar saugyklą požymį, ki-
šenvagystės požymius. Neretai daroma klaidų kvalifikuojant veikas, kai, pagrobiant svetimą turtą, padaro-
mos ir kitos nusikalstamos veikos, kai turto pagrobimas vagystės būdu kvalifikuojamas kaip sukčiavimas ar
turto pasisavinimas, kai svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas ar panaudojimas kvalifikuojamas pagal
BK 178 ir 180 straipsnius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti teismų praktiką
nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 180 straipsniuose, vadovauda-
masis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 25 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sta-
tuto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

I. Išaiškinti
teismams, kad:

1. Vienodas baudžiamųjų įstatymų dėl atsakomybės už kėsinimąsi į nuosavybę taikymas, teisingų bausmių
paskyrimas yra viena svarbiausių teisingumo ir teisėtumo principų įgyvendinimo garantijų užtikrinant Lietu-
vos Respublikos Konstitucijoje bei kituose įstatymuose įtvirtintų nuosavybės santykių apsaugą.
2. Vagystės objektas – visų rūšių ir formų nuosavybė. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuo-
savybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė.
3. Vagystės ir plėšimo dalykas yra svetimas turtas.
4. Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skai-
čių, kiekį) daiktai (pvz. , namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip
pat pinigai ir vertybiniai popieriai). Pinigai – tai apyvartoje esanti nacionalinė ir kitų šalių valiuta. V-tybiniai
popieriai, taip pat kiti dokumentai, žymintys tam tikrą piniginę vertę, kaip vagystės ir plėšimo dalykas yra
tik tie, kurie suteikia teisę gauti turtą be juos pateikusio asmens tapatybės ir reikalavimo teisės turėjimo nu-
statymo (pvz. , dovanų čekis). Vardiniai vertybiniai popieriai, kurių turinyje nurodyta reikalavimo teisė kon-
krečiam asmeniui, nėra vagystės ir plėšimo dalykas. Daiktai, išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta
yra ribota, nėra nusikalstamos veikos dalykas pagal Baudžiamojo kodekso 178 ir 180 straipsnius. Tokių
daiktų pagrobimas kvalifikuotinas pagal kitus Baudžiamojo kodekso (pvz. , 119, 254, 256, 263, 296, 302 ir
306) straipsnius. Jei BK 119, 254, 256, 263, 296, 302, 306 straipsniuose numatytais veiksmais kartu pagro-
biamas apyvartoje esantis turtas (pvz. , radioaktyvios ar branduolinės medžiagos pagrobiamos kartu su kap-
sule ar kasete, kurioje jos buvo laikomos, narkotinės medžiagos pagrobiamos kartu su seifu, kuriame jos
saugomos), tai tokia veika kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis su veikomis, numatytomis BK 178 ar 180
straipsniuose.
5. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagal
BK 178 ir 180 straipsnius svetimu nelaikomas turtas, priklausantis asmenims bendrosios nuosavybės teise,
nes bendrosios nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių su-
sitarimu. Pagal BK 178 ir 180 straipsnius nėra svetimas asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise
priklausantis turtas, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu.
Ginčo objektu esantis turtas negali būti grobimo dalykas ginčo šalims pagal minėtus straipsnius, kol šis
klausimas nėra išspręstas teisme. Kai turtą pagrobia šeimos narys, kuriam tas turtas nepriklauso bendrosios
jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise (pvz. , vaikas, įvaikis), tokia veika kvalifikuojama kaip sve-
timo turto pagrobimas, tačiau teismai į šią aplinkybę gali atsižvelgti spręsdami baudžiamosios atsakomybės
ir bausmės skyrimo klausimus. Svetimas turtas nėra ir tie daiktai, kuriuos savininkas išmetė, paliko, taip at-
sisakydamas nuosavybės teisių, taip pat daiktai, kurie niekam nepriklausė, bei daiktai, palaidoti kartu su mi-
rusiuoju. Pamestas, gamtos jėgų atneštas daiktas, priklydęs naminis gyvūnas jį suradusiam asmeniui yra sve-
timas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identi-
fikuojamas.
6. Atsakomybę už turto pagrobimą įstatymo leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę. BK 178 straipsnyje nu-
matyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto ver-
tės išaiškinimu. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys daro veiką pavojingesnę, to-
dėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifi-
kuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Svetimo tur-
to pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę nuken-
tėjusiajam asmeniui priešintis kvalifikuojamas kaip plėšimas ir tais atvejais, kai turto vertė yra mažesnė nei
1 MGL. Jei turto vertė didelė, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Kvalifikuojant veikas
pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padary-
mo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūri-
mo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir
byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam
reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas)
nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra
susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz. , mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt,
įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidu-
tinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į
identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.
7. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens
galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai
kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiks-
mais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose. Neatlygintinas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas
turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai.
8. Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisė-
tai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Kaltininkui pagrobus bent dalį turto, nusikalstama
veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi pagrobti, atžvilgiu, išskyrus du atvejus:
kai vagystės būdu kėsinamasi pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turtą, tačiau pagrobiamas bet kokios ma-
žesnės vertės turtas, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turtą; kai
vagystės ar plėšimo būdu kėsinamasi pagrobti didelės vertės turtą, tačiau pagrobto turto dalis nesudaro dide-
lės vertės požymio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės turto vagystę ar plėši-
mą. BK 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik už rengimąsi padaryti BK 178 straips-
nio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas.
9. Jei daikto pagrobimas susijęs su nukentėjusiojo apgaule, kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą Baudžia-
mojo kodekso straipsnį, svarbu įvertinti apgaulės įtaką pagrobiant daiktą. Vagystės ar plėšimo atveju apgau-
lė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti (pvz. , pateikiamas suklastotas leidimas
patekti į saugomą teritoriją, kurioje tas turtas yra). Jei veiksmais, atitinkančiais apgaulės požymius, kaltinin-
kas užvaldo asmens, kuris dėl amžiaus, fizinių ar psichinių trūkumų, nervinio sukrėtimo, girtumo, narkotinių
medžiagų poveikio ir pan. negali teisingai suprasti kaltininko veiksmų, turtą, o kaltininkas šias aplinkybes
suvokia ir jomis pasinaudoja, veika kvalifikuojama kaip vagystė. Mokėjimo instrumento pagrobimas ar pasi-
naudojimas juo pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra
turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą pinigų kiekį. Pagal BK 214
straipsnį kvalifikuotina veika, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą
mokėjimo instrumentą (banko kortelę). Tuo tarpu panaudojant neteisėtai įgytą ar laikomą svetimą mokėjimo
instrumentą (atsiskaitant už prekes, paimant grynuosius pinigus iš sąskaitos ir pan. ) kėsinamasi į nuosavybę
ir atsiranda padarinių, kurių BK 214 straipsnio dispozicija neapima. Todėl svetimos banko kortelės panaudo-
jimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir šios operacijos realus atlikimas (atsiskai-
tymas už prekes, pinigų išgryninimas ir pan. ) kvalifikuotinas pagal BK 214 ir 182 straipsniuose numaty tų 
nusikalstamų veikų sutaptį, nes pasikėsinama apgaule užvaldyti ar užvaldomas svetimas turtas, kadangi as-
muo, atlikdamas operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, operacinei sistemai ir bankui save
pateikia kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas, t. y. užvaldo turtą suklaidindamas elektroninę sis-
temą, taip pat ir banką.
10. Jeigu svetimą turtą pasisavina ar iššvaisto asmuo, galintis prieiti prie turto, atlikdamas savo darbo parei-
gas, tačiau šis turtas nebuvo jam patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė. Kaip
vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pava-
žiuoti ir pan. ) ar atlikti su juo tik technines operacijas (pasaugoti, panešti ir pan. ) ir neteisėtai jį užvaldo.
11. Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumany-
mui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Tais atvejais,
kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuoja-
mi kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik prie-
monė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar ne-
sunkus sveikatos sutrikdymas. Jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi
būti kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifi-
kuojantys požymiai) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes BK 180 straipsnio 3 dalis neapima
sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveika-
tos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo. Taip pat pagal
sutaptį turi būti kvalifikuojama veika, kai plėšimo metu yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl ne-
atsargumo ar neatsargus gyvybės atėmimas. Jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo neužvaldžius,
panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Jei smurtas
panaudojamas siekiant išvengti sulaikymo po pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą vagystės būdu, tokia vei-
ka, atsižvelgiant į kitus veikos požymius, pobūdį ir padarinius, kvalifikuojama kaip sutaptis su veikomis, nu-
matytomis kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą visada
yra nukreiptas į turto savininką, valdytoją ar asmenį, kuriam laikinai patikėtas turtas. Grasinimas tuoj pat pa-
naudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz. , demonstruojant peilį ar kitą įrankį,
bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar
sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz. , reikala-
vimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto). Grasinimas turi būti realus.
Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nu-
kentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo
įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui
palankią situaciją. Jei plėšimo metu fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą vykdomi
tam tikru eiliškumu arba fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą vykdomi vienu metu,
tai nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti abu nusikalstamos veikos požymiai.
12. Plėšimas ir turto prievartavimas – pagal kai kuriuos požymius panašios veikos. I- plėšimas, ir turto prie
vartavimas gali būti padaromi panaudojant fizinį smurtą ar grasinant panaudoti fizinį smurtą siekiant užval-
dyti svetimą turtą. Atribodami plėšimą ir turto prievartavimą, teismai turi atsižvelgti į tai, kad plėšimo atveju
paprastai kėsinamasi į neapibrėžtą turtą, nenurodant grobimo motyvo ar tikslo; turto prievartavimo atveju
versdamas perduoti turtą, kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, be to, dažniausiai ver-
čiama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį
smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalintų ir neutralizuotų asmenį kaip
kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o turto prievartavimo atveju minėtus veiksmus kaltininkas naudoja tam, kad
priverstų asmenį perduoti turtą. Jei plėšimo būdu pagrobus ar pasikėsinus pagrobti turtą, be to, asmuo ver-
čiamas perduoti kitą turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitokius turtinio
pobūdžio veiksmus ar susilaikyti nuo jų, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 180 ir 181
straipsnius.
13. Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo as-
mens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto pa-
naudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam
pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz. , kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai
nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu). Todėl nukentėjusiojo tyčinis nugirdymas,
apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų siekiant pagrobti jo turtą,
vertintini kaip kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Jei, nugirdant ar minėtais būdais ap-
svaiginant nukentėjusįjį, buvo panaudotas fizinis smurtas, veika kvalifikuotina pagal du požymius – kaip
plėšimas panaudojant fizinį smurtą ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Jeigu dėl tyčinio
nugirdymo, narkotinio ar medikamentinio apsvaiginimo, nors ir nenaudojant smurto, buvo sutrikdyta sveika-
ta, veika kvalifikuotina kaip sutaptis tik tuo atveju, jei padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu nu-
kentėjusysis apsvaigo ne dėl kaltininko tyčinių veiksmų, o savo noru, svetimo turto pagrobimas, nors ir kal-
tininkui pasinaudojant nukentėjusiojo apsvaigimu, kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnį.
14. Vagystė ir plėšimas yra tyčinės nusikalstamos veikos, kurios padaromos tik tiesiogine tyčia. Grobdamas
svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, grobdamas svetimą
turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę
pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Vagystė ir plėšimas gali būti padaromi api-
brėžta ir neapibrėžta tyčia. Jei kaltininko tyčia buvo nukreipta pagrobti didelės vertės turtą, bet jam nepavy-
ko pagrobti tokios vertės turto, jo veika vertinama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės svetimo turto
grobimą. Jei kaltininko tyčia dėl grobiamo turto vertės neapibrėžta, jo veika kvalifikuojama atsižvelgiant į
turto vertę, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių. Nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teis-
mai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos dary-
mo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos po-
žymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius
numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požy-
mius suvokė. Jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks suma-
nymas kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos
nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė (realioji sutaptis). Tačiau jei asmens sumanymas
pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį. Jeigu pa-
imdamas svetimą turtą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos kaltininkas mano, kad atsiima savo turtą, ar
yra įsitikinęs, jog veikia vykdydamas kito asmens turtines teises, tokioje veikoje nėra BK 178 ar 180 straips-
nyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties. Minėti veiksmai vertintini atsižvelgiant į subjektyviuosius vei-
kos požymius bei kitas veikos aplinkybes ir gali būti kvalifikuojami pagal BK 228 ar 294 straipsnį. Nėra va-
gystė tokie atvejai, kai tarp savininko ir asmens yra nusistovėjusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis
daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja  daiktu savininkui nežinant (pvz. , asmuo, kuriam sa-
vininkas leisdavo naudotis automobiliu, kartą juo pasinaudoja savininkui nežinant, po to grąžina automobi-
lį).
15. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar
saugomą teritoriją. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį plėšimą kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patal-
pą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsi-
braunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz. , išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių
(pvz. , kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis
stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms
laikyti. Saugykla – tai tam tikras įrenginys. Saugoma teritorija – tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas. I-
saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių
vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan. ), saugomi fizinėmis, mechaninėmis,
specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refriže-
ratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt. ; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizaci-
jų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukš-
čiams laikyti ir pan. ). Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirti ob-
jektai, į
kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus
ar transportuojamas įrenginys. S-dartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš
mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai
ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan. ), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į
saugyklą. Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėji-
mas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz. , į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo
atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba
kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, sau-
gyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas bus tada, kai kaltininkas patenka į patalpą, saugyklą ar saugomą te-
ritoriją leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jų uždarymo, norėdamas pagrobti turtą.
Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitin-
kamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz. , tarnybinių
patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan. ). Kvalifikuojant vagystę ir plėšimą turi reikšmės ne patekimo į pa-
talpą, saugyklą ar saugomą teritoriją būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas (pvz. , patenka į patalpą ap-
gaule, apsimetęs santechniku, o turtą pagrobia plėšimo būdu). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą te-
ritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar
kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Kaip įsibrovimas kvalifikuotinas, pavyzdžiui, ir
skystų ar birių produktų išleidimas iš talpos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla. Kai į
patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją patenkama suklastojus dokumentą ar panaudojant suklastotą doku-
mentą, veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ar 180 straipsnio
2 dalyje, ir BK 300 straipsnyje sutaptis. Jei pats kaltininkas suklastojo ir panaudojo paties suklastotą doku-
mentą, veika kvalifikuojama kaip realioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar
180 straipsnyje, sutaptis. Jei jis panaudojo kito asmens suklastotą dokumentą, veika kvalifikuotina kaip idea-
lioji BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar 180 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Jei įsibraunant į
patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas sveti-
mas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ar 180 ir 187 straips-
niuose, sutaptis. Kai grobimo metu sunaikinto ar sugadinto turto vertė neviršija 1 MGL, veika pagal BK 187
straipsnį nekvalifikuojama, tačiau ir žala, padaryta sunaikinant ar sugadinant turtą, ir žala, padaryta pagro-
biant svetimą turtą, nurodomos nuosprendžio aprašomojoje dalyje.
16. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra automobilio pagrobimas. Automo-
biliu laikoma bet kokia transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba
vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos,
taip pat savadarbės transporto priemonės, nustatyta tvarka neįregistruotos valstybės registre kaip automobi-
liai, bei transporto priemonės, išregistruotos baigus jas eksploatuoti ir akivaizdžiai netinkamos eksploatuoti.
17. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra kišenvagystė. Veika kvalifikuojama
kaip kišenvagystė, kai nusikaltimas padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių,
rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo turi prie savęs (pvz. , ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsi-
vilkęs nukentėjusysis, ar iš su savimi turimos rankinės arba nešulio). Jei viešoje vietoje iš asmens pagrobia-
mi jo drabužiai, rankinė, ar kitoks nešulys kartu su juose buvusiu turtu, tokia veika kaip kišenvagystė nekva-
lifikuojama. Jei asmens drabužiai, rankinė ar kitoks nešulys ir juose esantis turtas yra palikti ar perduoti
daiktams saugoti skirtoje vietoje, tai vagystė iš drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, taip pat ir pačių išvar-
dytų daiktų vagystė kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą.
18. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį plėšimą kvalifikuojantis požymis yra nešaunamojo ginklo, peilio, kito
specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto, o pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – šaunamojo ginklo ar sprogmens
panaudojimas. Baudžiamasis kodeksas nepateikia šaunamojo, nešaunamojo ginklo ir sprogmens sąvokų iš-
aiškinimo. Nešaunamojo ir šaunamojo ginklo sąvokų turinys atskleidžiamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos
Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr. IX-705. Sprogmens sąvoka apibrėžta 2003 m. sausio
28 d. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme Nr. IX-1315. Tačiau šiuose įstatymuose
apibrėžtos nešaunamojo ir šaunamojo ginklo bei sprogmens sąvokos negali būti tapatinamos su to paties pa-
vadinimo BK 180 straipsnio požymiais, o turi būti vertinamos kaip metodinė medžiaga – kriterijai, techni-
niai duomenys, naudojami nustatant nešaunamojo, šaunamojo ginklo ir sprogmens požymį pagal BK 180
straipsnį. Daiktų priskyrimas šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų, peilių, kitų specialiai žmogui žaloti pritai-
kytų daiktų ar sprogmenų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada. Pagal
BK 180 straipsnio 2 ar 3 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tada, kai šaunamasis, nešaunamasis gin-
klas, sprogmuo, peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį
ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Panaudojimu laikomas ne tik nusi-
kaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių, sprogstamųjų savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas
turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti šaunamąjį,
nešaunamąjį ginklą, sprogmenį, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. V- tik ginklo turėji-
mas plėšimo metu (pvz. , švarko, kelnių kišenėje ar rankinėje) akivaizdžiai jo nedemonstruojant ir apie tai
neužsimenant, kas nukentėjusiajam galėtų sukelti didesnio pavojaus įspūdį, nesudaro kvalifikuojančio požy-
mio – ginklo panaudojimo. Kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitą specialiai žmogui sužaloti pritai-
kytą daiktą, šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar sprogmenį, tačiau ne visi bendrininkų ar organizuotos grupės
nariai žinojo apie turimą įrankį ar jo panaudojimą, jų veika kvalifikuojama atsižvelgiant į tai, ar jie tai žinojo
ir suvokė. Tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie
apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika
kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritai-
kytą daiktą, šaunamąjį ginklą ar sprogmenį. Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos
kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebu-
vo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Prie įrankių, specialiai pritaiky-
tų kūnui sužaloti, gali būti priskiriami kovinės veislės ar kiti šunys, taip pat kitokie pavojingi gyvūnai, kurie
plėšimo metu kelia grėsmę nukentėjusiojo sveikatai.
19. Jei plėšimo metu yra panaudojami daiktai, kurie nėra šaunamieji ar nešaunamieji ginklai, sprogmenys,
peiliai ar kiti specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, o tik jų imitacija, tokioje veikoje nėra ir BK 180
straipsnio 2, 3 dalyse numatytų kvalifikuojančių požymių, tačiau, jei panaudojus juos, buvo padarytas svei-
katos sutrikdymas (pvz. , pagrasinus mokomąja granata ar pistoleto formos žiebtuvėliu, po to smogiant tuo
daiktu žmogui padaromas kūno sužalojimas), tokie daiktai turi būti pripažįstami daiktais, specialiai pritaiky-
tais žmogui sužaloti.  
20. Plėšimą pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kvalifikuojantis požymis – dalyvavimas organizuotoje grupėje.
Organizuotos grupės sąvoka pateikta BK 25 straipsnio 3 dalyje. Organizuota grupė gali susiformuoti rengi-
mosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Organizuotos grupės nariai
plėšimo nusikaltimuose paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius nusikalstamos veikos momentus:
parengiamas nusikaltimo padarymo planas, numatomas nusikaltimo padarymo mechanizmas, bendrininkams
nurodomos ar tarpusavyje pasiskirstomos užduotys ir vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo padarymo bū-
do ir laiko. Tokie bendrininkai supranta sukūrę organizuotą grupę ir priklausantys jai. Jei asmenys susitaria
daryti kelis nusikaltimus (pvz. , dvi ir daugiau BK 180 straipsnio 1 dalies požymius atitinkančių veikų) arba
vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (pvz. , BK 180 straipsnio 2 dalies ar 180 straipsnio 3 dalies požymius
atitinkančią veiką), tai organizuotos grupės asmenų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.
Jei du ar daugiau asmenų  susitaria padaryti vieną veiką, atitinkančią BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto
nusikaltimo sudėtį, tai organizuotos grupės požymis neinkriminuojamas. Asmenų, dalyvavusių organizuotai
grupei vykdant plėšimą, veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į BK 24 straipsnį nepriklausomai nuo jų vaid-
mens padarant nusikaltimą. Organizuota grupė nuo bendrininkų grupės skiriasi organizacinės struktūros cha-
rakteristika ir tuo, kad bendrininkų grupė jungia ne mažiau kaip du nusikaltimo bendravykdytojus, o organi-
zuotos grupės nariams šis požymis nebūtinas. Jei plėšimas padaromas veikiant bendrininkų grupe, ši aplin-
kybė turi būti nurodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje nusikalstamos veikos aplinkybės pripa-
žintos įrodytomis. Tačiau dėl šios aplinkybės pripažinimo ar nepripažinimo atsakomybę sunkinančia aplin-
kybe teismas nusprendžia atsižvelgdamas į konkretų kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą
veiką pobūdį ir laipsnį.
II. Patvirtinti teismų praktikos nagrinėjant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas apžvalgą ir ją paskelbti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.

http://www.teisesgidas.lt/modules/paieska/lat.php?id=26549

http://www.teisesgidas.lt/modules/paieska/lat.php?id=28527

http://www.teisesgidas.lt/modules/paieska/lat.php?id=26840

http://www.teisesgidas.lt/modules/paieska/lat.php?id=26465