Krymo aneksija ir

tarptautinė teisė.
Situacija Rytų Ukrainoje
Parengė Vladimir Golovko TIP 18-2
Krymo istorija,18 a.
Dėl Rusijos ir Turkijos karo 1768–1774 m.
Chanatas atiteko Rusijos imperijos
protektoratui. 1783 m. Krymas buvo prijungtas
prie Rusijos, tais pačiais metais buvo pradėtos
statybos Sevastopolyje ir įkurtas Juodosios jūros
laivynas. Naujos žemės tapo Taurides regiono
dalimi, o vėliau - provincijos dalimi. Pusiasalis
buvo pagrindinis mūšio laukas Krymo karo
metu 1853–1856 m.
 • 1917–1920 m., Vykstant pilietiniam karui Kryme, baltoji
ir raudonoji vyriausybės kelis kartus keitėsi. 1918 m.
Krymo istorija, Pusiasalis buvo vokiečių okupuotas. 1921 m. Krymas tapo
Rusijos TFSR kaip autonominės respublikos dalimi.
20 a. • 1941-1944 metais Krymą okupavo Trečiasis reichas. 1944
m. Sovietų valdžia įvykdė daugiau kaip 183 tūkstančių
Krymo totorių trėmimą (jie grįžo tik 1989 m.)
1946–1954 metais Krymas įeidavo į
Rusijos TFSR dalį kaip Krymo regionas.
1954 m. Vasario 19 d. SSRS
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
dekretu regionas buvo perduotas
Ukrainos SSR. Dokumente nebuvo
nurodyta dėl Sevastopolio,
respublikinio pavaldumo miesto,
perkėlimo į Rusijos TFSR. 1978 m.
Ukrainos TSR Konstitucijoje miestas jau
buvo nurodytas kaip Ukrainos dalis.
1991 m. Vasario 12 d., Po
referendumo, regionas buvo
paverstas Krymo ASSR kaip Ukrainos
SSR dalis. 1992 m. Konstitucija
suteikė Krymui plačią autonomiją ir
pirmininkavimą. 1994 metais Jurijus
Meškovas tapo prezidentu,
siūlydamas Krymą perduoti Rusijos
Federacijos jurisdikcijai. 1995 m.
Ukrainos Aukščiausioji Rada
panaikino Krymo prezidento postą ir
jo konstituciją.
1997 m. Maskva ir Kijevas susitarė
dėl Juodosios jūros laivyno
padalijimo ir jo bazavimo
Sevastopolyje iki 2017 m. 2010 m.
Sutartis buvo pratęsta dar 25
metams.
Krymo nuosavybės problema
Krymo nuosavybės problema yra Rusijos ir Ukrainos nesutarimas dėl
nuosavybės teisių į tas Krymo pusiasalio teritorijas, kurios yra Krymo
autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto administracinėse ribose,
kurios buvo suformuotos iki 2014 m.
Krymo
aneksija
Kas yra aneksija?
• Aneksija – vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos
dalies prijungimas prie savosios (pvz., Lietuvos
prijungimas 1940 m. rugpjūčio 3 d. prie SSRS arba
didelės Meksikos teritorijos prijungimas 1848 m. vasario 2 d. prie JAV).
• Aneksija paprastai įvykdoma po karinės jėgos panaudojimo ar bent jau
grasinimo ja.
 Krymo aneksija
• Krymo aneksija – 2014 m. kovo mėnesį
įvykusi Krymo, tarptautiniu mastu
pripažįstamo Ukrainos dalimi, inkorporacija
į Rusijos sudėtį. Po šio įvykio Rusija administruoja
dvi Krymo dalis – Krymo respubliką ir
federacinį Sevastopolio miestą.
• Rusija užvaldė Krymo pusiasalį po karių įsiveržimo į
Ukrainą. Per šiuos įsiveržimus kariai be jokių
atpažinimo požymių ar ženklų, manoma Rusijos
karinių pajėgų, užėmė Krymo Aukščiausiąją
Tarybą. Tai leido į valdžią ateiti
prorusiškai Sergejaus Aksionovo valdžiai, paskelbti
autonominę Krymo respubliką ir
surengti referendumą.
• Šie įvykiai tarptautiniu mastu buvo kritikuojami
daugelio pasaulio lyderių, taip pat ir NATO, ir
oficialiai vadinami nelegalia Ukrainos teritorijos
aneksija.
• Tuo tarpu Rusijos nuomone taip buvo įvykdyta
daugumos Krymo gyventojų nuomonė ir išreikšta
pozicija referendume – noras prisijungti prie
didesnės kaimynės Rusijos.
Principų pažeidimai

Komentuodamas Minsko
susitarimų įgyvendinimą
Maskvoje, Erleris pažymėjo,
kad aneksuodama Krymą
Rusija pažeidė tarptautinę
teisę ir ESBO principus, tokius
kaip tarptautinių sienų
neliečiamumas ir pagarba
valstybių suverenitetui.
 Teisinės pozicijos
Rusijos pozicija:
Rusijos vadovybė, pateisindama Krymo prijungimą,
remiasi JT chartija ir 1970 m. Deklaracija dėl
tarptautinės teisės principų, užtikrinančių žmonių
apsisprendimo teisę, įskaitant „laisvą stojimą į
nepriklausomą valstybę ar susivienijimą su ja“, kuris,
pasak Rusijos Federacijos, buvo įgyvendintas
„ekstremaliomis sąlygomis, kai Krymo gyventojai
negali naudotis apsisprendimo teise Ukrainoje, o tai
apsunkina neteisėtų valdžios institucijų, kurios
neatstovauja visai Ukrainos tautai, atėjimas į valdžią“
, taip pat precedentas pripažįstant vienašališką
Kosovo nepriklausomybės paskelbimą
Ukrainos pozicija

Sovietų Sąjungos žlugimo metu 1991 m. Krymas buvo Ukrainos SSR dalis, todėl
vienašališkas Krymo pasitraukimas iš Ukrainos yra teritorinio vientisumo principo
pažeidimas. 2014 m. Balandžio 15 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada paskelbė Krymo ir
Sevastopolio autonominę Respubliką „laikinai okupuotomis teritorijomis“.
Be to, Ukrainos vadovybė dėl Krymo „prijungimo“ prie Rusijos laiko tiesioginiu
Budapešto memorandumo pažeidimu ir taip pat Draugystės, bendradarbiavimo ir
partnerystės sutarties , kuria Rusijos Federacija ir Ukraina įsipareigojo gerbti viena
kitos vientisumą ir pripažino tarp jų egzistuojančias sienas, ir sutartis dėl Rusijos ir
Ukrainos valstybės sienos, pagal kurią Krymas pripažįstamas neatskiriama Ukrainos
dalis.
Tarptautinių organizacijų pozicijos
• 2014 m. Kovo 27 d. JT Generalinė asamblėja priėmė
rezoliuciją dėl Ukrainos teritorinio vientisumo. 100 iš
193 JT valstybių narių balsavo už dokumentą, 11
buvo prieš, 58 susilaikė. Rezoliucijoje pabrėžiama,
kad „2014 m. Kovo 16 d. Referendumas, vykęs
Krymo autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio
mieste, neturintis jokios teisinės galios, negali būti
pagrindas bet kokiems Krymo autonominės
Respublikos ar Krymo arba Sevastopolio miesto
statuso pokyčiams„
• 2014 m. Liepos 2 d. ESBO parlamentinė asamblėja
palaikė rezoliucijos projektą, kuriame pasmerkti
Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu. 92 iš
323 delegatų balsavo už atitinkamą sprendimą, 30
susilaikė. Asamblėja 2014 m. Kovo 16 d. Kryme
vykusį referendumą pavadino „neteisėtu“ ir
paragino visas ESBO dalyvaujančias valstybes
atsisakyti pripažinti „priverstinį aneksiją“.
Tarptautinių organizacijų
pozicijos
• 2014 m. Balandžio 2–3 d. Vykusiame susitikime
Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė
sprendimą, kuriame pabrėžė, kad „2014 m. Kovo
16 d. įvyko neteisėtas referendumas Krymo
autonominėje Respublikoje.
• BRICS yra neutrali. JT Generalinėje asamblėjoje
Brazilija, Kinija, Indija ir Pietų Afrika susilaikė nuo
balsavimo dėl Krymo. Tuo pat metu Kinija taip pat
susilaikė nuo balsavimo JT Saugumo Taryboje.
 Po Krymo aneksijos, Ukraina susidūrė dar su viena problema – paaštrėjimu Donbase.

Karas prasidėjo 2014 m. kovo mėn., kai po Krymo okupacijos separatistinis ir antivyriausybinis

Situacija Rytų judėjimas persimetė į Ukrainos rytus. Donbasą sudarančiose srityse įkurtos
apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos (Novorosijos Federacija). 2014 m.
Ukrainoje balandžio mėn. prasidėjo karas Donbase tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir prorusiškųjų teroristų.

Tarp separatistų gretų buvo nemažai Rusijos piliečių, manoma, kad tie patys Rusijos piliečiai
apmokydavo prorusiškus teroristus.

Liepos 22 ir 25 dienomis Rusijos artilerija bei kariuomenė, pačios Rusijos vadinami „humanitariniais
konvojais“, buvo pastebėti kertantys Ukrainos sieną negaunant Ukrainos vyriausybės sutikimo.