Ką gali pakeisti vienas žmogus?

,,..Nesvarbu, ką kiti apie tave kalba. Svarbu tai, ką tu galvoji apie save pats.” -
šiuos žodžius pasakė garsus Kanados rašytojas Robin Sharma. Kiekvienas
žmogus, turi tik apie save galvoti, kad susikurtų tinkamą likimą ir mažiau
klausyti kitų žmonių kalbų. Žmogus tik pats save geriausiai pažįsta, niekas kitas
jo taip nepažįsta.

Žmogus - tai mąstanti ir kalbanti būtybė. Dažnai žmogui nelengva pakeisti save
ir savo gyvenimą. Tačiau pasistengus jis sugebėtų pakeisti save tarp supančių
žmonių, taip pat ir jų gyvenimus. Yra net posakis - ,,Žmogus yra savo likimo
kalvis” ir ne kiekvienam individui yra lengva būti savo likimo kalviu. Taip pat
ne veltui yra sakoma, jog visada sunkiausia pradėti nuo savęs, bet daug lengviau
pamatyti kitų ydas ir blogąsias savybės nei savąsias. Žmogus, kuris nori
pasikeisti ir pakeisti savo gyvenimą gali pasitikėti tik savimi, joks kitas asmuo
taip gerai nepažįsta kaip jis pats save. Išties pakeisti savo ir aplinkinių
gyvenimus yra be galo sunku. Apie tai, kaip sunku yra galime sužinoti ir iš XX
a. Lietuvos poeto, prozininko bei dramaturgo garsaus pirmojo lietuvių
psichologinio romano ,,Altorių šešėly”. Liudas Vasaris buvo labai panašus į
romano autorių Vincą Mykolaitį - Putiną. Autorius kaip ir jo knygos pagrindinis
veikėjas meta kunigystę taip pakeisdamas savo gyvenimą. Vienas žmogus net to
nejausdamas gali pakeisti kitus, bet pakeisti save yra be galo sundėtinga.
Romane pasakojama, kaip protogonistas Liudas Vasaris tampa kunigu, nors turi
užslėptą tikrą rašytojo talentą. Veikėjas norėjo mesti kunigystę ir tapti rašytoju,
nes tai atnešė jam tikrą laimę. Pakeisti savo gyvenimą ir tapti rašytoju jam buvo
be galo sunku, jis susidūrė su daugybe sunkumų kelyje. Liudas Vasaris buvo
pasiklydęs likimo kryžkelėje. Veikėjas savęs ieškojo tarp kunigo ir rašytojo
sričių. Galiausiai pagrindinis veikėjas nusprendžia išeiti iš kunigų seminarijos,
meta kunigystę ir tampa rašytoju. Taip ir pakeitė savo gyvenimo likimą. Taip
pat Liudas pakeičia ir jį supančių žmonių gyvenimus, nes atstūmė savo pirmąją
meilę. Nors jis Liucę mylėjo, priverčia ją suaugti ir ištekėti už kito vyro. Ir
šiomis dienomis yra išlikusių tokių žmonių, kurie pasiklydę savo likimo
kryžkelyje ir kovoja su dvilypumu. Taigi, kaip ir pradžioje minėjau, jog yra
posakis - ,,žmogus yra savo likimo kalvis”, kad ir kaip būtų sunku dabar juo
tapti, reikia nepasiduoti, užsispirti ir siekti, to kas teiktų laimę.

Žmogus – tai asmuo, kuris pasaulyje gali padaryti daugiau negu jis pats mano.
Jis gali mylėti, linksmintis, daryti blogą ar gerą įtaką kitam žmogui ar net
visuomenei. Tačiau savo likimą kuriame patys. Supanti aplinka kartais atrodo
labai tragiška ir nesąžininga, bet mes galime padaryti daugybę dalykų, kurie
galėtų tai pakeisti. Tai priklauso tik nuo sprendimų, minčių ir veiksmų, blogį ar
gėrį kuriame tik patys. Posakis net yra - ,,Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi”. Tai
taip pat su likimu, kokį susikursime, tokį ir turėsime. Žmogus gali ne tik savo
likimą pakeisti, bet ir visos visuomenės, taip kaip pakeitė Vincas Kudirka.
Rašytojas buvo vienas žymiausių XIX a. antros pusės tautinio atgimimo
judėjimo veikėjų ir ideologų bei Lietuvos himno autorius. V. Kudirka buvo
savotiškas to laiko maištininkas einantis prieš srovę. Poetas iš pradžių
daugiausiai rašė lenkų kalba ir laikė savo tautybę kaip lenko, tačiau nebuvo
abejingas Lietuvos kultūrai ir jos žmonėms. Jis ugdė Lietuvos tautiškumą bei
pilietiškumą. Tai geriausiai įrodo parašyta ,,Tautiška giesmė”. Kūrinyje yra
žodžiai, kurie skatina žmones būti pilietiškais, ragina dirbti žmonių gėrybei ir iš
praeities semtis stiprybės. Iki šių dienų skamba šie žodžiai kiekvieno lietuvio
širdyje. Savo kūryba ir darbais V. Kudirka puoselėja lietuvybę, skatina dirbti
žmones šalies gerovei. Taipogi, eilėraštyje „Labora!” autorius kreipiasi į jauną
žmogų, kuris turėtų negailėti jėgų ir atkakliai dirbti stengdamasis dėl Tėvynės, o
ne „Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto”. Ir šiomis dienomis žmogus,
turi keisti pirmiausiai savo likimą, o vėliau keisti ir kitų. Taigi, žmogus turi savo
darbais įkvėpti ir palaikyti blėstantį vyresniųjų entuziazmą. Net ir pats autorius
V. Kudirka savo gyvenimu įrodė, jog dirbo, iš meilės tėvynei.

Apibendrindama noriu teigti, jog žmogus yra pats atsakingas už savo atliekamus
sprendimus, kurie gali nulemti ir likimą, todėl pirmiausiai reikia klausyti tik
savo širdies ir stengtis nebūti įtakojamiems aplinkiniams. Vėliau, kai individas
susikuria savo likimą ir yra laimingas, gali padėti ir kitiems kurti.