Mano perskaityta

knyga
Radvilė J.
Mokytoja G. Mėlinauskienė
Ana Frank
Dienoraštis
 Apie autorę
Ana Frank (Anne Frank; 1929 m. birželio 12 d.
Frankfurte prie Maino, Vokietijoje – 1945 m. kovo
mėn.) – žydų mergaitė, Holokausto auka, žymi dėl
išpopuliarinto savo dienoraščio. Jos tėvai – Edita
Hollander Frank (1900–1945), kilusi iš turtingos
Aacheno pramonininkų šeimos, ir Otto Frankas
(1889–1980), klestintis verslininkas, Pirmojo
pasaulinio karo Vokietijos kariuomenės leitenantas.
Otto Frank ir Editos Frank šeimoje – ji buvo antroji,
jaunėlė dukra, po jos sesers Margot.
 Apie autorę
Nepraėjus nė ketveriems metams nuo Annos
gimimo, 1933 metų sausį į valdžią Vokietijoje atėjo
nacionalsocialistai su Adolfu Hitleriu priešakyje. Ši
vokiečių-žydų kilmės šeima gyveno taikų gyvenimą
Vokietijoje iki Hitlerio valdymo laikų ir jo “etninio
valymo” misijos vykdymo. Prasidėjus žydų
persekiojimams, Frankai nutarė išvykti iš Vokietijos.
 Autorės
nuotraukos
 Kurinio rūšis ir žandras

Rūšis – Epika
Žanras – Romanas
 Pagrindinė mintis ir problemos
Pagrindinė mintis – Stiprus, negęstantis tikėjimas
gėrio pergale prieš blogį.

Problemos – Sunku jaustis įkalintam. Net ir per

gražiausias dienas sėdėti viduje, neišeiti į
lauką, diena iš dienos matyti tuos pačius
veidus, girdėtis tuos pačius balsus,
nesibaigiančius barnius.
 Apie knygą
Tryliktojo gimtadienio proga Ana gauna dovaną, kurią ji itin
saugos ir brangins daugybę mėnesių – raudonai ir baltai
languotą dienoraštį. Tačiau praėjus beveik mėnesiui po Anos
gimtadienio, jos sesuo Margo gauna šaukimą į priverstinio
darbo stovyklą Vokietijoje, todėl Anos šeima nebeturi kitokio
pasirinkimo... Jie privalo pasislėpti.
Slėptuvė yra įrengiama mansardoje, esančioje virš šeimos tėvo
– Otto Franko – biuro Prinsengracht gatvėje, Amsterdame.
Įgyvendinti šį rizikingą planą padeda ištikimi tarnautojai,
dirbantys Otto Franko biure – ponas Kleimanas, Mipė ir Bepė.
Prie slėptuvėje besislapstančios Frankų šeimos prisijungia van
Pelsų šeima ir dantistas Pfeiferis. Savo dienoraštyje Ana juos
pavadina van Danų šeima ir ponu Albertu Diuseliu.
 Apie knygą
Dauguma jos įrašų kalba apie augančią neapykantą savo
motinai ir jos neaprėpiamą meilę tėčiui. Baimė, kad jie bus
surasti nacių pastoviai sukasi jos galvoje ir atsispindi jos
įrašuose.
1943-ųjų metų pabaigoje Ana pasikeičia – iš neatsakingos
paauglės ji virsta kritiška ir į savistabą linkusia jauna mergina.
Ji ilgisi laisvės ir tikisi vieną dieną būti rašytoja arba žurnaliste.
Kartais ji primena Kitei, kokia ši yra laiminga, gyvendama toli
ir būdama saugi nuo nacių akių. Kartais Ana jaučiasi kalta, jog
miega šiltoje lovoje, kai dauguma jos tėvynainių (įskaitant
moteris, vaikus ir senelius) yra kankinami ir lėtai, bet
užtikrintai žengia neišvengiamos mirties link.
 Įvykių pateikimas chronologine tvarka
• Ana Frank gimė 1929 m. birželio 12 d.
• 1933 metais Ana su vyresne seserimi Margo išvažiavo į
Acheną, kur gyveno senelė.
• Vėliau Ana buvo atgabenta į Olandijją, ten ji pradėjo
lankyti darželį.
• Pabaigus šeštą klasę mergina perėjo į žydų licėjų.
• Anos šeimai prasidėjo sunkūs laikai. Jiems buvo vis
daugiau kas draudžiama, gyveno žiaurioje despoto
valdžioje.
• 1942m. birželio 12 d. Ana gavo dienoraštį.
 Įvykių pateikimas chronologine tvarka
• Liepos pradžioje Anos seseriai atėjo šaukimas ir visa šeima,
ankstų vasaros rytą, apsivilkę kiek įmanoma daugiau drabužių,
išsiruošė į slėptuvę.
• Slėptuvėje besislapstantis aštuonetas pragyveno apie du
metus.
• 1944m rugpjūčio 4d. jie buvo nugabenti į Amsterdamo
kalėjimą, paskui į Vesterborką, o po trijų dienų jie atvyko į
Aušvico stovyklą, Lenkijoje.
• Ana su Margo spalio pabaigoje buvo perkeltos į Bergeną -
Belzeną, netoli Vokietijos.
• Dėl žiemą ten kilusios šiltinės epidemijos, gyvybės neteko
Margo, o vėliau ir Ana.
 Veikejai ir jų tarpusavio santykiai
Pagrindiniai veikėjai: Ana, sesuo Margo, tėvas
Otas, mama Edita, Van Danų šeima ir ponas
Diuselis. Veikėjų santykiai labai prasti, tarp jų
vyko nuolatiniai barniai.
Antraeiliai veikejai: Bepė, Bošė, Kleimanas,
Kiugleris, Mipė ir Janas. Veikėjų santykiai,
pagrįsti supratingumu.
 Kas patraukia, žavi skaitytoją
Visa knyga yra kupina įtempto laukimo -
kada pagaliau praeis pavojus, kada dvi šeimos
galės išlysti iš slėptuvės ir gyventi normalų
gyvenimą...
 Pagrindinio veikėjo apibūdinimas
Ana Frank buvo kūrybingos sielos mergina,
slėptuvėje dažniausiai mokydavosi bei rašydavo
dienoraštį. Santykiai su šeima buvo pašliję.
Blogiausiai sutarė su mama. Jos manymu pati mama
sudarydavo nepalankias sąlygas bendravimui. Anos
idealas – tėtė. Nors ir ne visą laiką jis ją gindavo, ji
sugebėdavo jame atrasti ką nors gero ir nuostabaus.
 Pagrindinio veikėjo apibūdinimas
Slėptuvės gyventojai staigiai keisdavo nuomonę apie Aną –
tai ji gera ir išauklėta, o po kelių minučių ji akiplėša ir nepaiso
kitų nuomonės. Slėptuvėje jai labiausiai trūko meilės ir
šilumos iš mamos. Tačiau mergina, jau pagyvenusi slėptuvėje
kelis metus, pradėjo kiekvieną žmogų pažinti ir kiekvieną
savitai mylėti. Suprato, ką su kiekvienu reikia daryti, ką jam
sakyti, o ką nuo jo nutylėti. Taip pat ji labai gerai pradėjo
pažinti van Danų šeimos vaikiną – Peterį. Vėliau tarp jų
užsimezgė meilė. Ji bijojo, kad niekas nebus supratęs, kokia ji
iš tikrųjų yra, kad ji buvo švelni ir miela, o ne akiplėša.
 Ištrauka
Galvodama apie tai, kaip mes čia gyvenam, paprastai
prieinu išvadą, kad palyginti su kitais,
nesislapstančiais žydais, mes, kaip rojuje. Bet vis
tiek, vėliau, kai viskas sugrįš į savo vietas, stebėsiuos,
kai mes, kadaise labai rūpestingai prižiūrėję namus,
dabar taip apsileidom. Ant stalo vis dar ta pati
klijuotė kaip ir atvykimo dieną. Tiek laiko klojėjusia ją
vargiai begalėtum pavadinti švaria. Ne kartą
bandžiau trinti mazgote, kurioje tiek skylių, kad vos
beprimena audinio skautelę, nes nauja ji buvo
neatmenamais laikais, todėl tai tuščios pastangos.
 Ištrauka
Visą žiemą van Danai guli ant flanelinės paklodės, kurios
išskalbti nėra kaip, nes milteliai tik pagal korteles, o jų beveik
nebūna. O jei ir būna - tokie prasti, kad vis tiek jokios naudos.
Tėtis mūvi nutrintomis kelnėmis, ryši toli gražu nebe pirmos
jaunystės kaklaraištį. Šiandien perplyšo mamos korsetas, jo
jau niekaip nesutaisysi, o Margo nešioja dviem dydžiais
mažesnę liemenėlę. Margo su mama visą žiemą dalijosi
trejais apatiniais marškiniais, o manieji tokie maži, kad nė
bambos nesiekia. Visa tai galima iškęsti, bet kartais man
tiesiog įdomu, kaip mes, sunešioję ir sunaudoję iki paskutinio
siūlelio viską - nuo mano kelnaičių iki tėčio barzdos šepetėlio,
- galėsim atgauti prieš karą turėtą padėtį.
 Citatos

„Ššššš…. Jau aštuonios trisdešimt. Jokio bėgančio

vandens, jokio vandens nuleidimo tualete,
jokio vaikščiojimo, jokio garso apskritai.”
 Citatos

„ Popierius atlaiko daugiau nei žmonės. Žmogaus

dvasia didi, bet jo darbai menki.“
 Mano nuomonė apie knygą
Manau, kad knyga labai įdomi, nes joje
atsispindi to meto žmonių tarpusavio
santykiai, pasakoja apie Holokaustą ir kitus
istorinius įvykius. Man patinka tai, kad rašant
pasakojimą nebuvo stengiamasi jį pagražinti,
padaryti įdomesniu, iškraipyti faktus. Tai yra
paprastas mergaitės dienoraštis ir dėl to jis tik
dar įdomesnis.
Ačiū už dėmesį