Ši literatūros kryptis Lietuvoje siejama su XX a.

pradžia, kai buvo gajos romantizmo idėjos ir vyravo

realistinis aprašymas, atsirado impresionizmo ir simbolizmo apraiškų. Neoromantizmas dažnai įvardijamas
kaip romantizmo tąsa ir modernizmo pradžia. Visa tai buvo susiję su problemiškesniu, modernesniu
požiūriu į kūrybą, tautiškumo idėjų sklaida, idealizmu, jaučiamu ilgesiu dėl to, kas nepasiekiama.
Neoromantizmas siekia apimti tai, kas nematoma (žmogaus vidinius išgyvenimus, pasąmonės pasaulį,
troškimus), nepasiekiama (visatos tolius), neišsprendžiama (svarstoma tikėjimo problema). Anot
neoromantikų, kūryba, ypač poezija, yra įkvėpta ne mokslo, o Dievo. Žymiausi lietuviai neoromantikai:
Juozapas Albinas Herbačiauskas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Šatrijos Ragana, Vaižgantas, Vincas Krėvė,
Salomėja Nėris, Jonas Aistis, Bernardas Brazdžionis, Antanas Miškinis.