Lietuvos ivaizdis lietuviu senojoje literaturoje

Yra žinoma, kad kadaise Lietuva buvo didele kunigaikstyste, turtinga savo istorija susijusia su didziais
kunigaiksciais, karaliais ir kruvinais karais. Apie siuos zymius ivikius ir individus Lietuvos zmones nebutu
zinoje, be lietuviu literaturos pradininku ir istoriku pagalbos. Vienas is pirmesniu XVI a. rasytoju - Jonas
Radvana parašė savo ižymia keturiu giesmiu poema "Radviliada". Taip pat paminesiu, viena is zymiausiu
senosios lietuviu literaturos pradininku, Martyna Mazvyda, kuris parase pacia pirmaja lietuviskai parasyta
knyga - "Katekizmas". Siuos kurinius kartu sieja gili ir prasminga istorija apie senaja ir didzia Lietuvos
Kunigaikstyste. Taigi, ka galima suzinoti apie Lietuva is senosios literaturos?

Visu pirma, senoji lietuviu literatura padeda moderniajam Lietuvos zmogui isivaizduoti ir suprasti apie
LDK ir jos gyventoju padeti europoje ir senuju lietuviu vertybes. Mano nuomone, literatura parasyta
rensanso metu Lietuvoje padeda siuolaikiniam zmogui isigilinti ir suprasti apie LDK ir jos gyventoju padeti
senuju laiku europoje ir kokios buvo to laikotarpio zmoniu vertybes. Tai padeda lietuviams suprasti kokia
itaka turejo tu laiku ivikiai XVIII-XXI a. Lietuvai. Apie siuos zygdarbius ir tu laiku lietuviu vertybes yra
aprasoma Radviliade. Kurinyje yra rasoma lotynu, kalba apie tevynes gynejo - Radvilos gyvenima ir
ivykdymus. Vienas is pagrindiniu aprasomu ivikiu poemoje yra Livonijos karas. Taciau demesys yra
daugiau sutelkiamas ne i kara, o i Radviliados asmenybe ir i lietuviu rystinguma pasiaukoti save del
Didziosios Kunigaikstystes. Ruosdamiesi kariauninkai Radvilai "Didis lietuviu salies karvedy! Tavo laime
neleidzia mums nusivilti: esi apsauga veiksminga saviesiems. Liepk, ir mes seksim tave pas Lucifera ir pas
Aurora, eisim pas Zemes vaikus, kur nera teisingum ne Dievo; liepk, ir uzgriusim karu Mauritanijos mariu
uzlieta Afrikos zeme arba is dvikalbiu daku atimsim prarastas veliavas; vesk, kur patinka, - visur mes
lydesim ta, kam Karine Sekme aplinkui galva lakioja!". Kurinyje karvedziai yra aprasomi taip, lyg karas yra
jiem is prigimties suviokiama gyvenimo dalis, autorius kuris apraso siuos karius pavadindamas juos
"Marso tarnais" ryskiai parodo ju rystinguma ir drasa kare. Taigi, is senosios lietuviu literaturos galima
daug giliau suzinoti apie tu laiku zmones, kurie priklause LDK kariuomenei, apie zymius tu laiku
zygdarbius ir ju pradininkus ir galiausiai gauti geresni istorini supratima apie senaja Lietuva.